Albinas Šmulkštys - dvasinių vertybių ieškotojas (pabaiga) - Logos

More documents

Recommendations

Info

ALDONA VASILIAUSKIENË tanèiø, taèiau per 10 metø jis buvo visai iðblukæs ir nebetinkamas rodyti 58 . Apie ðio filmo kûrimà yra raðæs Vytautas Volertas: „Labai giliai jo (Albino – A.V.) mintyse buvo áaugusi pasaka apie dvylika broliø, juodvarniais lakstanèiø, ir jø seserá Elenytæ. Ði pasaka, jo galvojimu, turëjo kaþkokias svarbias simbolines reikðmes, kuriø að nesupratau. Albinas nusprendë, kad pasakà reikia visam pasauliui paskelbti. Geriausias bûdas – filmas. Ir jis ryþosi toká filmà susukti. Kiek pastangø èia parodë... Kai kurios jø baigësi beveik tragiðkai. Kai kurios komiðkai. O jam kainavo pinigø“ 59 . Idëja kurti naujà filmà Albinui kilo po vieno nepakartojamo susitikimo. M. Maþvydo nacionalinëje bibliotekoje parodos metu Jis susipaþino su Tatjana Þukovskaja. Pasirodo, kad ji – gercigietë – ið lietuviø giminës, gyvenusios prieð 800 metø ir valdþiusios sritá tarp Rygos ir Gercigës pilies. Apie Gercigës pilá ir Henriko Latvio Kronikoje paraðyti net du puslapiai. Albinà pagavo ákvëpimas sukurti filmà. Taèiau jis nenorëjo ðiaip sau raðyti, turëjo pats viskà pamatyti, pajusti, pavaikðèioti tais takais. Tad savo lëðomis dr. A. Ðmulkðtys organizavo ne vienà ekspedicijà á Gercigæ. Latvijoje jis susipaþino su kitu aisèiø kultûros gerbëju – þurnalistu Agriu Liepiniu. Ðis Lielvardës piliakalnyje statë medinæ pilá (statybai nebuvo panaudota në viena vinis). A. Liepinis leido Albinui Lielvardës griuvësiø fragmentus panaudoti filme. Surinko daug medþiagos, surado akmená, kur palaidotas pirmas vyskupas Meinardas, atrado Lielvardës skardá, kur vyko pirmosios kautynës tarp Þvi- 216 LOGOS 52 2007 LIEPA • RUGSËJIS goto ir kalavijuoèiø. Filmui pats kûrë scenarijø, sceniná apipavidalinimà. Pradþioje filmas O, Gercige! buvo 5 valandø, vëliau jis ne kartà trumpintas, kol sutrumpëjo iki 20 minuèiø. Filmo premjera vyko Valstybës dienos iðvakarëse (liepos 5 d.) Panevëþio Garso kultûros centre. Ðis faktas taip pat buvo akcentuotas spaudoje 60 . Mediko pasakos Apie savo pasakas galvojo ne vienà deðimtmetá. Kad geriau ásijaustø á ávairias istorines situacijas, daug keliavo. Pabuvojo Palestinoje, Romoje, Pakistane, Havajø salose ir daugelyje kitø vietø. 1994 m. iðleido savo pirmàjà poezijos knygà Negirdëtos neregëtos pasakos 61 , o rûpintis ðios knygos leidyba pradëjo jau 1989 m. (1996 m. pasirodë pakartotinis leidimas). Knygà iliustravo kaunietë dailininkë Albina Þiupsnytë. Medþiagà savo poezijai – pasakoms ëmë ið religijos, kalbos, istorijos ir net prieðistorës. Ið istoriniø ðaltiniø itin daug dëmesio skyrë Henriko Latvio Livonijos kronikai. Priimdamas jà kaip pasakà, ieðkojo medþiagos – siuþetø savo pasakoms. Visos pasakos remiasi laimës pamatu. Pats autorius ieðkojo atsakymo á klausimà – o kas yra laimë? Laimëjusiam – laimë, deja, ðalia yra ir pralaimëjæs, jam – nelaimë. Knygoje, kaip teigia autorius, norëta parodyti, kà tautos gyvenime reiðkia valdovas, morali politika, o þmogaus gyvenime – dvasinës vertybës, kuriø pamatas – tikëjimas, dora, tiesa ir gëris. Tai pasakos apie primirðtàsias vertybes, apie Paslaptá. Pasakos trumpos, tarsi paraðytos vienu atsi-
kvëpimu, o pasiraðytos – Jotvingis. Jo lûpomis kalba Tiesa, Dràsa, Meilë, jo lûpomis seka negirdëtà, neregëtà pasakà, pasakà apie jotvingiø saugotà Paslaptá 62 . 2000 m. iðleista knyga Laiðkai vaikø karalystei 63 (vertimai, originalûs eilëraðèiai). Reikia pasakyti, kad keletas A. Ðmulkðèio eilëraðèiø, pasiraðytø Jotvingio vardu, 2001 m. buvo iðspausdinti XXI amþiuje 64 . Þenkli ir kitokia literatûrinë veikla. Dr. Albinas Ðmulkðtys ið anglø, vokieèiø, prancûzø kalbø vertë filosofijos ir teologijos veikalus, straipsnius. Kai kurie jø iðspausdinti þurnalo Katalikø pasaulis puslapiuose 65 . Bièiuliø, artimøjø akimis Dr. Albinas Ðmulkðtys tapo plaèiai þinomas. Vytautas Volertas raðo, kad vieniems jis buvo ðventasis, kitiems – keistuolis. Artimiau paþinojæ já laikë labai geru þmogumi, kuris nestokoja energijos, savimi nesirûpina, negerbia turto, Literatûra ir nuorodos 45 B. Vertelka. Kelionë á tëvynæ truko 50 metø // XXI amþius, 1998, vasario 25, p. 3. 46 Ten pat. 47 PAVB RS F 53. 48 G. Rinkûnienë. Keturios pono Albino idëjos, skirtos Lietuvos gerovei // Panevëþio balsas, 1996, sausio 28, Nr. 23, p. 3. 49 L. Vaitulevièiûtë. Liudvinave – nauja ambulatorija // Sûduvos kraðtas, 1998, vasaris. 50 PAVB RS F 53. 51 J. Jasënas. Þmogus, miestui padovanojæs ðirdá (Raðytojo, mecenato Albino Ðmulkðèio pirmosioms mirties metinëms paminëti) // Tëvynë, 2005, spalio 5, Nr. 78, p. 5. 52 L. Genys. „Lietuvoje ligoniai mirðta nuo ligø, Amerikoje – nuo gydytojø“ – pasakë gráþæs á Lietuvà gyventi 44 metø gydytojo praktikà tu- LOGOS 52 2007 LIEPA • RUGSËJIS ATMINTIS nemëgsta patogumø. Jis màstë lietuviðkai, buvo labai nuolankus Dievui ir dràsiai galvojo 66 . Dr. Rimvydas Sidrys já laiko auksinës ðirdies þmogumi, su atsidavimu iðnaudojusá kiekvienà progà Lietuvos ávaizdþiui sustiprinti. Gydytojas – „nusikaltæs lituanistas“, kaip jis pats yra save pavadinæs, kaltæ iðlygino iðleisdamas neiðgalinèiø tai padaryti autoriø knygas 67 . Jaunimo atstovo – gydytojo Lino Ðmulkðèio – Albino sûnëno ir krikðto sûnaus mintys: „Að atsimenu savo dëdæ Albinà kaip labai gerà þmogø, bandþiusá visiems padëti, nuoðirdþiai dalijusá pinigus ir teikusá pagalbà. Ðià jo pagalbà ir mes jautëme, ypaè mirus mano tëveliui – Albino broliui: mes kartu keliavom po Lietuvà. Dëdës dëka pamaèiau tas vietas, kur jie augo, gyveno, mokësi, susipaþinau su giminëmis. Jis buvo geras daktaras ir dar geresnis katalikas, kuriam në viena diena negalëjo bûti be ðv. Miðiø ar be maldø – jis gyveno katalikiðkà gyvenimà“ 68 . rintis Albinas Ðmulkðtys, prieð keletà savaièiø pradëjæs darbà privaèioje ðeimos klinikoje // Panevëþio rytas, 1994, gruodþio 16, Nr. 246, p. 5. 53 A. Vasiliauskienë. Lietuviø katalikø mokslo akademija. – Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1992, p. 6; A. Vasiliauskienë. Þvilgsnis á Juozà Girniø. – Utena: UAB „Utenos spaustuvë“, 1995, p. 8. 54 PAVB RS F 53. 55 V. Þigienë. Paaukojæs tûkstanèius litø, pavardæ nuslëpë. Áminta dosnaus Valdovø rûmø atstatymo mecenato paslaptis – tai panevëþietis Albinas Ðmulkðtys // Panevëþio balsas, 2002, geguþës 31, Nr. 123, p. 3. [Autorius nenurodytas]. Pradëtas Valdovø rûmø atstatymas // Statyba ir architektûra, 2002, Nr. 6, p. 43; [Autorius nenurodytas]. Valdovø rûmams – solidi parama in- 217
Page 1 and 2: Gauta 2006 11 15 Pabaiga. Pradþia
Page 3 and 4: krautuvëlës patalpas, sienele per
Page 5: Parama meno þmonëms 1961 m. jo l

Albinas Šmulkštys - dvasinių vertybių ieškotojas (pabaiga) - Logos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?