Albinas Šmulkštys - dvasinių vertybių ieškotojas (pabaiga) - Logos

Gauta 2006 11 15
Pabaiga. Pradþia „Logos“ Nr. 51
ALDONA VASILIAUSKIENË
Ðiauliø universitetas
ALBINAS ÐMULKÐTYS –
DVASINIØ VERTYBIØ IEÐKOTOJAS
Albinas Ðmulkðtys in the Quest for Spiritual Values
SUMMARY
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
ATMINTIS
Albinas Ðmulkðtys (2.1.1918–23.9.2004), a son of Suvalkija, a doctor of medicine (1948) and member
of the Lithuanian Catholic Academy of Science, came back to Lithuania (1994) half a century after he
left it, in 1944. For some time he lived in Vilnius, but later changed to Panevëþys. He resided in
Panevëþys until his death, and was buried there.
In 1994, Ðmulkðtys published his first poetry book Unheard-of and Unseen Fairy-Tales. His next
book, Letters to the Children’s Kingdom, came out in 2000. It stressed the importance of the ruler and
his moral policy in the nation’s life, and the importance of spiritual values, based on faith, morals and
truth. Ðmulkðtys is known as a translator of philosophical and theological books from English, German
and French.
Dr Albinas Ðmulkðtys supported or fully covered the publication costs of about 20 books, he purchased
modern medical equipment for the out-patients’ clinic of his native Liudvinavas (Marijampolë)
and the family clinic in Panevëþys, provided doctors with free medicaments, and together with other
doctors went on visits to remote villages to give free consultations to the old and nursing mothers. By
sharing his own spiritual values, and by his philanthropic deeds, Dr Ðmulkðtys left a bright, yet still
little-known, mark in the history of our nation.
PALIKUS TËVYNÆ. STUDIJOS VOKIETIJOJE
1944 m. liepos mënesá, artëjant frontui,
A. Ðmulkðtys pasitraukë á Vokietijà.
Po karo medicinos studijas tæsë Tiubingeno
(Tübingen) universitete (1945–
1947), o 1948 m. apgynë disertacijà Kavernoinës
hemanciomos viduriuose uþ kurià
jam buvo suteiktas medicinos daktaro
laipsnis. Iki iðvaþiavimo á Amerikà –
RAKTAÞODÞIAI: Albinas Ðmulkðtys, gydytojas, mecenatas, kultûra, menas, Lietuva, iðeivija.
KEY WORDS: Albinas Ðmulkðtys, physician, Maecenas, culture, art, Lithuania, emigration.
211

ALDONA VASILIAUSKIENË
1950 m. pabaigos, specializavosi patologijos
srityje, domëjosi moterø ligomis ir kt.
Taèiau dar iki mokslo Tiubingene jam
itin pagelbëjo Lietuvoje, Vilniuje pradëtos
medicinos studijos. Atsidûræs Drezdene,
jis buvo priimtas á centrinæ Drezdeno
ligoninæ. Epizodà ið to meto yra pateikæs
XXI amþius 45 . Tai paties Albino pasakojimas:
„Buvo taip: po keliø mënesiø darbo
pasiðaukë mane vyriausioji medicinos sesuo
ir klausia, kada turëjau laisvà dienà. Atsakiau,
kad niekad neturëjau. Ji sako: að tau
duosiu tris laisvas dienas. Þinojau, kad netoli
Drezdeno yra tuberkuliozës sanatorija, o joje
guli mano studijø draugas Antanas Maksvytis.
Ten ir nuvaþiavau.
Gráþtant vaþiuoju per Oderá, jauèiu, kad
kaþkas ávyko. Stotyse krûvos besigrûdanèiø
þmoniø. Kai parvaþiavau á Drezdenà, miestas
jau buvo griuvësiuose, gatvëse krûvos lavonø...
Atëjo toks lietuviukas, kaþkur dirbæs
kaime, ir klausia, kà toliau daryti. Lyg að bûèiau
koks gudruolis, kad ligoninëj dirbu ir
baltai apsirengæs. Að turëjau vokieèiø gramatikà,
o mano naujasis paþástamas menkai mokëjo
vokieèiø kalbà. Prikibo jis prie manæs,
kad vadovëlá perleisèiau. Mainais atvarë sve-
1950 m. atvykæs á JAV turëjo perlaikyti
egzaminus ir, atlikæs reikalaujamà
gydytojo staþà, specializavosi Èikagos
Edgewaterio ligoninëje akuðerijos ir ginekologijos
srityje. 1953–1958 m. gavo
teisæ praktikuoti (dirbti) penkiose valstijose:
Ilinojaus, Ohajo, Niu Dþersio, Arkansaso
ir Pensilvanijos (kiekvienoje
valstijoje reikëjo laikyti egzaminus).
1955 m. buvo paðauktas porà metø
tarnauti JAV laivyne. 1955–1957 m.
212 LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
AMERIKOJE
timà dviratá. Juo ir pasiekiau Tuebingen...“
Tiubingeno universitete Albinas uþsiraðë,
kad gimæs Paryþiuje. Ðità faktà
dr. R. Sidrys aiðkina giliu áþvalgumu,
nes po metø DP stovyklose pradëjus
lankytis politrukams ir agituojant gráþti
á Lietuvà, Albinas galëjo bûti ramus –
jam nebûtø grësusi net ir repatriacija.
Ponia Aldona pasakojo, kad Albinas
ið Tiubingeno keliavo á Ðventàjà þemæ
(ðià jo kelionæ yra apraðæs ir R. Sidrys 46 ).
Visà laikà jis svajojo ten nuvykti ir po
pirmøjø mokslo metø Tiubingene pasiryþo.
„Zuikiu“, slapstydamasis nuo kontrolieriø,
pervaþiavo visà Prancûzijà.
Marselyje parsisamdë á laivà, plaukusá
á Tel Avivà. Taèiau tarp þydø ir arabø
vyko karas, siena buvo uþdaryta ir jam
teko gráþti nepatekus á Jeruzalæ. Gráþtant
per Marselá policininkø buvo sulaikytas,
iðlaipintas prie Reino, Vokietijos
pusëje, o uþ vaþiavimà be bilieto turëjo
atiduoti visus frankus. Gráþo atgal ir
pësèiomis, ir kaþkieno pavëþëtas. Kai jo
pasiteiravo, kuo maitinosi tà porà mënesiø,
jis atsakæs, kad pasiëmë deðimt
UNRROS bandeliø ir ... uþteko.
A. Ðmulkðtys – JAV laivyno karininkas
dirbo karo laivyno ligoninëje Filadelfijoje.
Iki 1971 m. vertësi privaèia praktika
Riversaide, 1971–1976 m. dirbo karinëse
medicinos ástaigose. Nuo 1976 m. iki
1994 m. pradþios dirbo Gibstaune Niu
Dþersyje.
Baigæs karo tarnybà apsigyveno
Riversaide, Niu Dþersyje. Pasak Vytauto
Volerto, jis ásikûrë greitai, nes jam
daug nereikëjo: iðsinuomavo buvusios

krautuvëlës patalpas, sienele perskyrë á
dvi dalis: gydytojo kabinetà su gydytojo
butu. Áëjæs ið gatvës, patekdavai á laukiamàjá,
o pravëræs pertvaros dureles
patekdavai á ligoniø priëmimo kabinetà
ir dr. A. Ðmulkðèio butà. Ten buvusi
siaura, kieta lovelë atliko dvi funkcijas:
dienà ant jos sësdavosi ligoniai, naktá
miegojo daktaras. Maitinosi duona ir
pienu, nors retsykiais pasitaikydavo pacienèiø,
kurios atneðdavo sriubos. Taèiau
kai kurias, ákyrias, kaip teigia
V. Volertas, jis su pilnu puodu iðsiøsdavo
namo.
JAV oro pajëgos ieðkojo gydytojo
maþytëje Midway saloje (tai slaptoji JAV
karinë bazë Ramiajame vandenyne netoli
Japonijos). Albinas pagal sutartá nuvyko
ten gydyti susirgusiø lakûnø. Jam
anksèiau jau buvo tekæ ketverius metus
dirbti torpedø bazëje Karibø jûroje, kur
jis buvo vienintelis medikas saloje ir turëjo
teikti paèià ávairiausià medicininæ
pagalbà. Ágijo didelæ medicininæ praktikà.
Dirbant aviacijos bazëje jam buvo
suteiktas kapitono laipsnis ir A. Ðmulkðtys
galëjo nemokamai skraidyti. Vëliau
ðioje salelëje jis savo jëgomis bei lëðomis
pastatë nedidelæ baþnytëlæ. Be to, jos gyventojams
veþdavo gautus ið kariuomenës
ir savo nupirktus vaistus.
Pasibaigus sutarèiai, panaðiomis sàlygomis
iðvyko dirbti á Aliaskà. Ið ten
sugráþæs vël dirbo Niu Dþersyje. Èia
Gibstauno mieste, turinèiame vos 8
tûkstanèius gyventojø, jis dirbo ilgiausià
savo gyvenimo tarpsná. Nors mieste buvo
trys gydytojai, daugiausia pacientø
susilaukdavo dr. Albinas Ðmulkðtys.
Jis ne tik pats gydë ligonius, bet sie-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
ATMINTIS
kë sudaryti lietuviams mokslininkams
sàlygas, kad jø gauti tyrinëjimø rezultatai
bûtø þinomi ir jie turëtø galimybæ
eksperimentuoti Amerikoje. Pavyzdþiui,
Lietuvos mokslininkës Elenos Dalios
Burdulienës spindulinës ligos profilaktikai
ir gydymui sukurti nauji junginiai
pateikti tyrimams Radiologijos–onkologijos
departamente Niu Dþersio valstijos
Kuperio ligoninëje, tarpininkaujant chemiko
Juozapo Strauko atstovui JAV
A. Ðmulkðèiui, kad bûtø sudaryta tyrimø
sutartis. 1993 m., dar prieð iðvykdamas
á Lietuvà, dr. A. Ðmulkðtys sudarë
galimybæ lietuvës mokslininkës pasiektø
tyrimø rezultatø sklaidai, nes jos atlikti
tyrimai – nauji antispinduliniai N-
Sukcinamininës rûgðties dariniai „skatina
kurti farmakologinius preparatus, skirtus
apsaugoti organizmà nuo jonizuojanèios radiacijos,
padidinti atsparumà stresinës bûsenos
sàlygomis, gydyti prasidëjusià organizmo
spindulinæ ligà ankstyvojoje stadijoje“ 47 .
Albinas mëgo keliauti – 1976 m. aplankë
Tibetà, 1987 m. pagaliau pabuvojo
Ðventojoje Þemëje á kurià, kaip minëjome,
nesëkmingai bandë patekti studijø
metais. Já domino ir kitos ðventosios
vietos. 2001 m. nuvyko á Graikijà. Èia jis
lankë vietas, kur apaðtalas Paulius skelbë
Kristaus Evangelijà. Tuo paèiu tikslu
aplankë ir Turkijà, kur darbavosi
apaðtalai Jonas ir Timotiejus. Á Efezà nuvyko
pasiþiûrëti, kaip atrodo Marijos
namelis. Lankësi Pakistane, Havajø kalnuose,
Romoje, Palestinoje. Taèiau lankydamas
daugelá vietø jis ieðkojo ir kokiø
nors sàsajø ar galimø ryðiø su Lietuva,
jos istorija, rinko pasakas. 1994 m.,
jau sugráþæs á Lietuvà, aplankë Pskovà,
kur yra lietuvio Daumanto, garsaus
213

ALDONA VASILIAUSKIENË
XIII a. Pskovo kunigaikðèio, pskovieèiø
paskelbto ðventuoju Timotiejumi (tai jo
krikðto vardas), palaikai.
1994 m., po þmonos mirties, dr.
A. Ðmulkðtys sugráþo á Lietuvà trokðdamas
padëti jai „atsistoti ant kojø“: finansais,
veikla, patarimais, skleidþiant patirtá,
ágytà per pusamþá intensyvaus darbo
iðeivijoje. Deja, dr. A. Ðmulkðtys apgailestavo
dël sunkumø gauti pilietybæ:
„Man visus metus nesuteikë pilietybës. Negalëjo
rasti metrikø. Jutai biurokratiná prieðiðkumà.
Siuntinëja ið vienos ástaigos á kità,
tarsi neturëtø telefonø...“ 48
Gráþæs á Lietuvà tais paèiais metais
ástojo á Lietuvos raðytojø sàjungà, kiek
vëliau – tapo Lietuvos kariuomenës kûrëjø
savanoriø sàjungos nariu. Dar iðeivijoje
1964 m. ástojæs á Lietuviø katalikø
mokslo akademijà, dalyvavo jos veikloje
ir sugráþæs á Lietuvà. Lietuvoje jis aktyviai
sekë meniná gyvenimà: dalyvavo
knygø pristatymuose, literatûros ir poezijos
vakaruose, lankë parodas, dalyvavo
Á Laisvæ fondo renginiuose – studijø
dienose, ateitininkø veikloje ir visur aukojo....
Parama medicinai Lietuvoje
Gimtajame kraðte dëmesá ir energijà
Albinas pirmiausia skyrë á medicinai.
1994 m. vasarà gavo Sveikatos apsaugos
ministerijos licencijà privaèiai veiklai.
Apsigyvenæs Panevëþyje jis plaèiai sklei-
214 LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
SUGRÁÞUS Á LIETUVÀ
Dr. Albinas Ðmulkðtys 1970 m. vedë
naðlæ Ednà Lauruðonienæ, vaikø nebesulaukë.
dë savo medicininius patarnavimus.
Akcentuotina dr. A. Ðmulkðèio – mecenato
– parama gimtojo Liudvinavo (Marijampolës
rajonas) apylinkiø ambulatorijai
(ambulatorijos pastatui pusæ lëðø paaukojo
dr. Albinas, kità pusæ skyrë savivaldybë),
jai nupirko medicinos árangà. 49
Itin svarbi parama medicinai Panevëþyje.
Dr. Albino Ðmulkðèio iniciatyva
bei jam finansiðkai remiant Panevëþyje
kûrësi privati ðeimos klinika Ab incunabulis
(Nuo lopðio). Kaip raðo savo prisiminimuose
medicinos sesuo Albina Rinkevièienë
(prisiminimus uþraðë Stasë
Mikeliûnienë), dr. Albinas Ðmulkðtys
paaukojo nemaþai pinigø, nuolat konsultavo,
davë praktiniø ir profesiniø patarimø,
pats klinikoje pradëjo dirbti kaip
bendrosios praktikos gydytojas ir dirbo
iki 2000 m. 50
Pajamas uþ darbà privaèioje ðeimos
klinikoje Albinas palikdavo klinikai, sakë,
kad pensijos ir kitø draudimo lëðø,
kurias jam atsiunèia ið JAV, pragyvenimui
visai pakanka. Ðeimos klinika vëliau
buvo pavadinta J. Þemgulio vardu.
Albinas, gyvendamas Panevëþyje yra
parëmæs ávairius kultûrinius renginius,
nemaþa lëðø skyræs ateitininkijai – katalikiðkojo
jaunimo ugdymui, baþnyèioms
(ypaè Kauno Paminklinei Prisikëlimo ir
Naujamiesèio, Panevëþio r. 51 ), privatiems
asmenims.

Parama meno þmonëms
1961 m. jo lëðomis buvo iðleista
V. Maèernio poezijos knyga – lietuviø
kultûrai remti fondo Á Laisvæ pirmasis
leidinys. Tai pirmoji dr. A. Ðmulkðèio lëðomis
iðleista knyga.
1971 m. iðleido Antano Maceinos
Kultûros filosofijà, 1988 m. parëmë kun.
Rièardo Mikutavièiaus poezijos rinkinio
Kad Lietuva neiðsivaikðèiotø iðleidimà. Vëliau
jis rûpinosi Vlado Ðlaito Rudenio vyno,
savo dëdës kunigo Antano Ðmulkðèio–Paparonio
Pasakëèiø atoðvaistø, Pranës
Aukðtikalnytës–Jokimaitienës Sugráþimø
iðleidimu. Iki sugráþimo á Lietuvà
jis iðleido 10 knygø (jø iðleidimui aukota
nuo 2 iki 5 tûkstanèiø doleriø 52 ).
Gráþæs á Lietuvà mecenavimà plëtë.
Straipsnio autorë ne vienoje savo knygoje
yra áraðiusi padëkà uþ finansinæ paramà
parengiant ar iðleidþiant knygà 53 .
Albinas, siekdamas stiprinti Lietuvos
ávaizdá, parëmë vietinio skulptoriaus panevëþiðkio
Alfredo Pajuodþio sukurtà
Vinco Kudirkos skulptûrà. Taèiau konkurse
jai nelaimëjus premijos, Albinas
skulptûrà padovanojo Panevëþio apskrities
Gabrielës Petkevièaitës–Bitës vieðajai
bibliotekai.
A. Ðmulkðtys troðko áamþinti poeto
Vytauto Maèernio atminimà, paremdamas
skulptûros (projektas A. Pajuodþio)
pastatymà Þemaièiø Kalvarijoje – 1997 m.
balandþio 28 d. paraðë laiðkà Plungës
valdybai. Taèiau ðis projektas buvo atidëtas,
seniûnui L. Griciui motyvuojant
sunkia ekonomine padëtimi ir skirtingomis
nuomonëmis dël paties projekto.
Viena ið dr. Albino Ðmulkðèio svajoniø
– paliudyti Lietuvos senàjà didybæ –
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
ATMINTIS
atstatyti Valdovø rûmus. Ir tai gausiausia
filantropo Albino pinigø suma, skirta
ðios idëjos ágyvendinimui. Dar 1998 m.
gruodþio 15 d. vykstanèiam Lietuvos raðytojø
suvaþiavimui jis ið anksto paraðë
laiðkus, praðydamas suvaþiavime iðkelti
klausimà dël Vilniaus Þemutinës pilies
atstatymo 54 . Jis yra kalbëjæs: „mano manymu,
tai vienas rimèiausiø konkreèiø projektø,
nes daugelis jø, sakyèiau esti tuðèiaviduriai.
Atstatyti Valdovø rûmai ateityje sukurs
naujø darbo vietø ir duos gerà rezultatà“ 55 .
Taèiau dr. Albino kalbos niekada nelikdavo
tuðèios – jis idëjø ágyvendinimui
teikë finansinæ paramà. 2002 m. Valdovø
rûmø fondo vadovai buvo nustebinti gavæ
anonimiðkà 58463 Lt aukà. Ðis faktas
sukëlë didþiulá spaudos susidomëjimà 56 .
Kad pinigai buvo áteikti nesigarsinant –
tai, anot R. Sidrio, bûdingas Albino bruoþas.
Po poros mënesiø A. Ðmulkðtys pervedë
dar 10 000 Lt 57 .
Gydytojo sukurti filmai
Dr. Albino dëmesá istorijai liudija
faktas: Henriko Latvio Kronikà visada
matydavau ant jo darbo stalo. Aplankius
Albinà, jis galëdavo skaityti ir atmintinai
cituoti ilgiausias iðtraukas. Jis
tiesiog neásivaizdavo, kad save gerbiàs
asmuo gali neturëti tokio mûsø istorijai
svarbaus ðaltinio. O jam tas ðaltinis
buvo svarbi paskata atlikti unikalø darbà
– sukurti filmà O, Gercige!, kuriam
rinko medþiagà, ieðkojo artistø, pats vaidino
ir finansavo.
Dera paþymëti, kad dar iðeivijoje apie
1971 m. Albinas buvo sukûræs 15 minuèiø
filmà Dvylika broliø juodvarniais laks-
215

ALDONA VASILIAUSKIENË
tanèiø, taèiau per 10 metø jis buvo visai
iðblukæs ir nebetinkamas rodyti 58 . Apie
ðio filmo kûrimà yra raðæs Vytautas Volertas:
„Labai giliai jo (Albino – A.V.) mintyse
buvo áaugusi pasaka apie dvylika broliø,
juodvarniais lakstanèiø, ir jø seserá Elenytæ.
Ði pasaka, jo galvojimu, turëjo kaþkokias
svarbias simbolines reikðmes, kuriø að
nesupratau. Albinas nusprendë, kad pasakà
reikia visam pasauliui paskelbti. Geriausias
bûdas – filmas. Ir jis ryþosi toká filmà susukti.
Kiek pastangø èia parodë... Kai kurios jø
baigësi beveik tragiðkai. Kai kurios komiðkai.
O jam kainavo pinigø“ 59 .
Idëja kurti naujà filmà Albinui kilo
po vieno nepakartojamo susitikimo. M.
Maþvydo nacionalinëje bibliotekoje parodos
metu Jis susipaþino su Tatjana
Þukovskaja. Pasirodo, kad ji – gercigietë
– ið lietuviø giminës, gyvenusios prieð
800 metø ir valdþiusios sritá tarp Rygos
ir Gercigës pilies. Apie Gercigës pilá ir
Henriko Latvio Kronikoje paraðyti net du
puslapiai. Albinà pagavo ákvëpimas sukurti
filmà. Taèiau jis nenorëjo ðiaip sau
raðyti, turëjo pats viskà pamatyti, pajusti,
pavaikðèioti tais takais. Tad savo lëðomis
dr. A. Ðmulkðtys organizavo ne
vienà ekspedicijà á Gercigæ.
Latvijoje jis susipaþino su kitu aisèiø
kultûros gerbëju – þurnalistu Agriu Liepiniu.
Ðis Lielvardës piliakalnyje statë
medinæ pilá (statybai nebuvo panaudota
në viena vinis). A. Liepinis leido Albinui
Lielvardës griuvësiø fragmentus
panaudoti filme.
Surinko daug medþiagos, surado akmená,
kur palaidotas pirmas vyskupas
Meinardas, atrado Lielvardës skardá,
kur vyko pirmosios kautynës tarp Þvi-
216 LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
goto ir kalavijuoèiø. Filmui pats kûrë
scenarijø, sceniná apipavidalinimà.
Pradþioje filmas O, Gercige! buvo
5 valandø, vëliau jis ne kartà trumpintas,
kol sutrumpëjo iki 20 minuèiø. Filmo
premjera vyko Valstybës dienos iðvakarëse
(liepos 5 d.) Panevëþio Garso
kultûros centre. Ðis faktas taip pat buvo
akcentuotas spaudoje 60 .
Mediko pasakos
Apie savo pasakas galvojo ne vienà
deðimtmetá. Kad geriau ásijaustø á ávairias
istorines situacijas, daug keliavo.
Pabuvojo Palestinoje, Romoje, Pakistane,
Havajø salose ir daugelyje kitø vietø.
1994 m. iðleido savo pirmàjà poezijos
knygà Negirdëtos neregëtos pasakos 61 , o rûpintis
ðios knygos leidyba pradëjo jau
1989 m. (1996 m. pasirodë pakartotinis
leidimas). Knygà iliustravo kaunietë dailininkë
Albina Þiupsnytë. Medþiagà savo
poezijai – pasakoms ëmë ið religijos,
kalbos, istorijos ir net prieðistorës. Ið istoriniø
ðaltiniø itin daug dëmesio skyrë
Henriko Latvio Livonijos kronikai. Priimdamas
jà kaip pasakà, ieðkojo medþiagos –
siuþetø savo pasakoms. Visos pasakos
remiasi laimës pamatu. Pats autorius ieðkojo
atsakymo á klausimà – o kas yra laimë?
Laimëjusiam – laimë, deja, ðalia yra
ir pralaimëjæs, jam – nelaimë. Knygoje,
kaip teigia autorius, norëta parodyti, kà
tautos gyvenime reiðkia valdovas, morali
politika, o þmogaus gyvenime – dvasinës
vertybës, kuriø pamatas – tikëjimas, dora,
tiesa ir gëris. Tai pasakos apie primirðtàsias
vertybes, apie Paslaptá. Pasakos
trumpos, tarsi paraðytos vienu atsi-

kvëpimu, o pasiraðytos – Jotvingis. Jo lûpomis
kalba Tiesa, Dràsa, Meilë, jo lûpomis
seka negirdëtà, neregëtà pasakà, pasakà
apie jotvingiø saugotà Paslaptá 62 .
2000 m. iðleista knyga Laiðkai vaikø karalystei
63 (vertimai, originalûs eilëraðèiai).
Reikia pasakyti, kad keletas A. Ðmulkðèio
eilëraðèiø, pasiraðytø Jotvingio vardu,
2001 m. buvo iðspausdinti XXI amþiuje
64 .
Þenkli ir kitokia literatûrinë veikla. Dr.
Albinas Ðmulkðtys ið anglø, vokieèiø, prancûzø
kalbø vertë filosofijos ir teologijos veikalus,
straipsnius. Kai kurie jø iðspausdinti
þurnalo Katalikø pasaulis puslapiuose 65 .
Bièiuliø, artimøjø akimis
Dr. Albinas Ðmulkðtys tapo plaèiai
þinomas. Vytautas Volertas raðo, kad
vieniems jis buvo ðventasis, kitiems –
keistuolis. Artimiau paþinojæ já laikë labai
geru þmogumi, kuris nestokoja energijos,
savimi nesirûpina, negerbia turto,
Literatûra ir nuorodos
45 B. Vertelka. Kelionë á tëvynæ truko 50 metø //
XXI amþius, 1998, vasario 25, p. 3.
46 Ten pat.
47 PAVB RS F 53.
48 G. Rinkûnienë. Keturios pono Albino idëjos,
skirtos Lietuvos gerovei // Panevëþio balsas,
1996, sausio 28, Nr. 23, p. 3.
49 L. Vaitulevièiûtë. Liudvinave – nauja ambulatorija
// Sûduvos kraðtas, 1998, vasaris.
50 PAVB RS F 53.
51 J. Jasënas. Þmogus, miestui padovanojæs ðirdá
(Raðytojo, mecenato Albino Ðmulkðèio pirmosioms
mirties metinëms paminëti) // Tëvynë,
2005, spalio 5, Nr. 78, p. 5.
52 L. Genys. „Lietuvoje ligoniai mirðta nuo ligø,
Amerikoje – nuo gydytojø“ – pasakë gráþæs á
Lietuvà gyventi 44 metø gydytojo praktikà tu-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
ATMINTIS
nemëgsta patogumø. Jis màstë lietuviðkai,
buvo labai nuolankus Dievui ir dràsiai
galvojo 66 .
Dr. Rimvydas Sidrys já laiko auksinës
ðirdies þmogumi, su atsidavimu iðnaudojusá
kiekvienà progà Lietuvos ávaizdþiui
sustiprinti. Gydytojas – „nusikaltæs
lituanistas“, kaip jis pats yra save pavadinæs,
kaltæ iðlygino iðleisdamas neiðgalinèiø
tai padaryti autoriø knygas 67 .
Jaunimo atstovo – gydytojo Lino
Ðmulkðèio – Albino sûnëno ir krikðto
sûnaus mintys: „Að atsimenu savo dëdæ
Albinà kaip labai gerà þmogø, bandþiusá visiems
padëti, nuoðirdþiai dalijusá pinigus ir
teikusá pagalbà. Ðià jo pagalbà ir mes jautëme,
ypaè mirus mano tëveliui – Albino
broliui: mes kartu keliavom po Lietuvà. Dëdës
dëka pamaèiau tas vietas, kur jie augo,
gyveno, mokësi, susipaþinau su giminëmis.
Jis buvo geras daktaras ir dar geresnis katalikas,
kuriam në viena diena negalëjo bûti
be ðv. Miðiø ar be maldø – jis gyveno katalikiðkà
gyvenimà“ 68 .
rintis Albinas Ðmulkðtys, prieð keletà savaièiø
pradëjæs darbà privaèioje ðeimos klinikoje // Panevëþio
rytas, 1994, gruodþio 16, Nr. 246, p. 5.
53 A. Vasiliauskienë. Lietuviø katalikø mokslo akademija.
– Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo akademija,
1992, p. 6; A. Vasiliauskienë. Þvilgsnis
á Juozà Girniø. – Utena: UAB „Utenos spaustuvë“,
1995, p. 8.
54 PAVB RS F 53.
55 V. Þigienë. Paaukojæs tûkstanèius litø, pavardæ
nuslëpë. Áminta dosnaus Valdovø rûmø atstatymo
mecenato paslaptis – tai panevëþietis Albinas
Ðmulkðtys // Panevëþio balsas, 2002, geguþës
31, Nr. 123, p. 3. [Autorius nenurodytas].
Pradëtas Valdovø rûmø atstatymas // Statyba ir
architektûra, 2002, Nr. 6, p. 43; [Autorius nenurodytas].
Valdovø rûmams – solidi parama in-
217

ALDONA VASILIAUSKIENË
kognito // Verslo þinios, 2002, geguþës 29, p. 15;
Eltos ir „Lietuvos ryto“ inf. Dosnus mecenatas
// Lietuvos rytas, 2002, geguþës 29, p. 13; L. Jonuðas.
Valdovø rûmø atkûrimo rëmëjø ratas didëja
// Lietuvos aidas, 2002, birþelio 5, p. 5; Valdovø
rûmø paramos fondo informacija. Auka
Lietuvos valdovø rûmø atstatymui // Voruta.
2002, birþelio 8, p. 4; V. Þigienë. Paaukojæs tûkstanèius
litø, pavardæ nuslëpë. Áminta dosnaus
Valdovø rûmø atstatymo mecenato paslaptis –
tai panevëþietis Albinas Ðmulkðtys // Panevëþio
balsas, 2002, geguþës 31, Nr. 123, p. 3.
56 [Autorius nenurodytas]. Pradëtas Valdovø rûmø
atstatymas // Statyba ir architektûra, 2002,
Nr. 6, p. 43; [Autorius nenurodytas]. Valdovø
rûmams – solidi parama inkognito // Verslo þinios,
2002, geguþës 29, p. 15; Eltos ir „Lietuvos
ryto“ inf. Dosnus mecenatas // Lietuvos rytas,
2002, geguþës 29, p. 13; L. Jonuðas. Valdovø
rûmø atkûrimo rëmëjø ratas didëja // Lietuvos
aidas, 2002, birþelio 5, p. 5; Valdovø rûmø
paramos fondo informacija. Auka Lietuvos
valdovø rûmø atstatymui // Voruta, 2002, birþelio
8, p. 4; V. Þigienë. Paaukojæs tûkstanèius
litø, pavardæ nuslëpë. Áminta dosnaus Valdovø
rûmø atstatymo mecenato paslaptis – tai
panevëþietis Albinas Ðmulkðtys // Panevëþio balsas,
2002, geguþës 31, Nr. 123, p. 3.
57 Valdovø rûmø paramos fondo informacija. Po
dviejø mënesiø dr. Albinas Ðmulkðtys pervedë
dar 10 000 Lt // Voruta, 2002, liepos 5, p. 6.
58 B. Vertelka. Filmas apie þilà senovæ // XXI amþius,
2000, liepos 19, Nr. 55, p. 5
59 V. Volertas. Paskutinis Jotvingis. Apie a. a.
dr. Albinà Ðmulkðtá, gydytojà ir geradará //
Draugas, 2005, lapkrièio 4, Nr. 215, p. 5.
60 V. Bielskytë. Istorinio filmo premjera Panevëþyje
// Lietuvos aidas, 2000, liepos 13, p. 11;
I. Grigaliûnaitë. Kino filmo premjeroje neið-
218 LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
vengta mitingo elementø // Sekundë, 2000, liepos
8–9, Nr. 157, p. 3; liepos 11, p. 3; V. Januðevièienë.
Kinas // Panevëþio rytas, 1999, lapkrièio
19, p. 6; V. Januðevièienë. Netradiciniai
þmonës kûrë kinà // Panevëþio rytas, 2000, liepos
8, p. 7; G. Rinkûnienë. Legendomis paremtas
filmas – atgaila uþ neákurtà Lietuvà // Panevëþio
balsas, 1999, spalio 2, p. 12, 13; V. Petrauskienë.
Á gimtinæ gráþusio uþgaida – kurti
filmà // Lietuvos rytas, 1999, lapkrièio 26. Priedas
„Savaitgalis“, p. 13; G. Ðinkûnienë. Po filmo
premjeros tik ðunims kaulø nemëtë // Panevëþio
balsas, 2000, liepos 11, Nr. 159, p. 4;
B. Vertelka. Filmas apie þilà senovæ // XXI amþius,
2000, liepos 19, Nr. 55, p. 5.
61 A. Ðmulkðtys. Negirdëtos neregëtos pasakos. – Vilnius:
Vyturys, 1994, 88 p.
62 Z. Kukuraitienë. Apie uþaugusá prie Jotvingiø
piliakalnio // Panevëþio balsas, 1995, spalio 28,
Nr. 254, p. 3
63 A. Jotvingis. Laiðkai vaikø karalystei. – Kaunas.
2000, p. 258.
64 A. Jotvingis. Prasmë iðsvajota; Ðypsena suvystyta,
Dëkoju, Partizanai, Ðventa Agota, Vieðpaties
jaunystë, Erdvë, Duonelë, Biliûno tëviðkë
// XXI amþius, 2001, kovo 21, p. 8.
65 R. Guardini. Ástatymas (ið vokieèiø kalbos iðvertë
A. Jotvingis) // Katalikø pasaulis, 1999,
Nr. 10, p. 19; R. Guardini. Ne taikà, bet kalavijà
(ið vokieèiø kalbos iðvertë A. Jotvingis) //
Katalikø pasaulis, 1997, Nr. 7–8, p. 38–41.
66 V. Volertas. Paskutinis Jotvingis. Apie a.a. dr.
Albinà Ðmulkðtá, gydytojà ir geradará // Draugas,
2005, lapkrièio 4, Nr. 215, p. 5.
67 R. Sidrys. Paskutinis Jotvingis // Draugas, 2005,
spalio 28, Nr. 210, p. 5; lapkrièio 1, Nr. 212,
p. 5.
68 Dr. Aldonos Vasiliauskienës asmeninis archyvas.