Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2<br />
14<br />
28<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Dvidešimt tūkstančių susitikimų<br />
su mirtimi<br />
Ryklio dantys nuo jūros neatgrasė<br />
Žolelių alchemija: jaunystės eliksyras<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Reikia saugoti dirvožemį<br />
Pasak mokslininkų, intensyvus žemės<br />
dirbimas ir chemija išbalansavo natūralius<br />
biologinius procesus dirvožemyje. Mat tai,<br />
kas naikina kenkėjus, ligų sukėlėjus, naikina<br />
ir gerąsias bakterijas, kurios padeda išlaikyti<br />
dirvožemį produktyvų.<br />
Prastėja dirvožemio biologinė būklė<br />
Dirvožemis – gyvas, todėl jį, kaip ir kiekvieną<br />
gyvą organizmą, reikia maitinti. Maisto<br />
medžiagomis dirvožemis praturtinamas<br />
įvairiais būdais: vieni – tręšia, kiti jo gyvybingumą<br />
skatina agrotechninėmis ar biologinėmis<br />
priemonėmis. Pasak LŽŪU doc.<br />
Vytauto Liako, pastaraisiais metais mokslininkai<br />
pastebėjo dirvožemio struktūros ir<br />
biologinės būklės prastėjimo požymių. „Intensyviai<br />
ūkininkaudami ir besidžiaugdami<br />
gerais derliais žemdirbiai nė nepastebėjo,<br />
kad sustojo ties riba, kurios negali peržengti,<br />
– sakė mokslininkas. – Naudoja brangias<br />
apsaugos priemones ir trąšas, o derlius nedidėja.<br />
Taip atsitiko dėl keliolika metų plėtotos<br />
intensyvios agrotechnikos, gausaus trąšų<br />
ir cheminių augalų apsaugos priemonių<br />
naudojimo.“<br />
Suslėgus dirvožemį susidaro nepalankios<br />
sąlygos mokrobiologiniams procesams, dirvožemis<br />
kietėja, nekvėpuoja, susilaiko drėgmė,<br />
augalų šaknys atsiduria nepalankiose<br />
sąlygose ir pradeda pūti. Naikinant kenkėjus<br />
ir ligų sukėlėjus, dirvožemyje žūva ir naudingosios<br />
bakterijos, palaikančios gerą dirvos<br />
struktūrą, skatinančios mineralizaciją,<br />
augalinių liekanų irimą.<br />
Iš rudens suarus ir neišlyginus laukų, žiemos<br />
šaltis suardo, o stiprūs vėjai nupusto paviršių<br />
– vyksta dirvožemio erozija, po kurios drvos<br />
paviršiuje susidaro smulki dulkių pavidalo<br />
frakcija. Dirvožemiui džiūstant ji sudaro<br />
paviršiuje kietą plutą, trukdančią augalų<br />
šaknims kvėpuoti, giliau dirvožemyje esančioms<br />
gerosioms bakterijoms daugintis.<br />
Gauna tai, ko labiausiai reikia<br />
Žemės ūkyje naudojami biologiniai preparatai<br />
duoda keleriopą naudą: atgyja dirvožemis,<br />
augalai auga sveiki, todėl subrandina<br />
geresnį derlių, neteršiama gamta. Penergetikų<br />
grupės preparatai PENERGETIC-k ir<br />
PENERGETIC šaknims registruoti ir leidžiami<br />
naudoti ekologiniuose ūkiuose.<br />
Prieš sėją sėklas apdorojus biologiniu preparatu<br />
PENERGETIC šaknims, augalai geriau<br />
šaknijasi, išsivysto stipri šaknų sistema,<br />
padedanti augalui daugiau įsisavinti maisto<br />
medžiagų iš dirvožemio. Patogu, kad preparatą<br />
galima maišyti su beicais.<br />
Nauja ir efektyvu<br />
Novosibirsko valstybinio universiteto mokslininkai<br />
atliko tyrimus, naudodami mikrobiologinį<br />
preperatą AZOFIT, kurio pagrindas<br />
– gyvos azotą fiksuojančios bakterijos. Jos<br />
skatina augalų gyvybinius procesus. Preparato<br />
sudėtyje yra medžiagų, gebančių įsavinti<br />
azotą iš atmosferos ir išskirti jį į dirvą augalams<br />
prieinama forma. Rusijos mokslininkai<br />
teigia, kad apdorojus augalų sėklas azofitu<br />
arba preparatą išpurškus su herbicidais, fungicidais,<br />
augalai daug geriau įsisavina mineralines<br />
medžiagas, todėl galima mažiau<br />
tręšti mineralinėmis trąšomis. Labai svarbu,<br />
kad padidėja mineralinių trąšų efektyvumas<br />
ir augalų produktyvumas. Taip atsitinka<br />
todėl, kad azotą fiksuojančios bakterijos,<br />
besidaugindamos aplink šaknis, aprūpina<br />
augalus būtinais mitybos elementais.<br />
Novosibirsko valstybinio universiteto mokslininkai<br />
azofito privalumus prieš cheminius<br />
preparatus įžvelgia jo savybėse skatinti natūralius<br />
procesus dirvožemyje ir augaluose.<br />
Jis padeda augalams apsirūpinti biologiniu<br />
azotu, geriau įsisavinti mineralines trąšas,<br />
todėl šie geriau auga, būna stipresni ir atsparesni<br />
ligoms bei kenkėjams. Azofitą derinant<br />
su agrotechika gaunamas iki 15 proc.<br />
didesnis derlius.<br />
Azofitas, naudojamas mišiniuose su beicais<br />
ir pesticidais, sumažina jų neigiamą poveikį<br />
augalams. Kitas labai svarbus faktas, kad<br />
naudojant azofitą žemės ūkio produkcijoje<br />
nesikaupia nitratai.<br />
Užsienio valstybėse žemdirbystė jau prieš<br />
kelerius metus atsgręžė į primirštas biologines<br />
technologijas. Lietuvos mokslininkai<br />
taip pat rekomenduoja ūkininkams labiau<br />
tausoti dirvožemį, jo gyvybingumą, natūralius<br />
biologinius procesus. Atlikti tyrimai<br />
parodė, kad žieminius kviečius krūmijimosi<br />
tarpsniu apipurškus preparatu Azofit, grūdų<br />
derlius padidėjo 15 proc. Tačiau reikia vertinti<br />
ne tik preparato įtaką derliui. Svarbiau<br />
tai, kad pagerėja dirvožemio savybės. Mokslininkų<br />
nustatyta, kad naudojant biologinius<br />
preparatus 2-3 metus, 30–40 proc. sumažėja<br />
išlaidos kurui, tikimasi, kad bus galima<br />
sumažinti išlaidas trąšoms, nes biologiškai<br />
aktyviame dirvožemyje augalai geriau įsavina<br />
fosforą. Sveikame dirvožemyje mažiau<br />
plinta ligos, todėl mažiau reikės fungicidų,<br />
bus mažiau teršiama aplinka.<br />
“Penergetik” ir “Azofit” preparatų teiraukitės telefonu (8-686) 73068.
edaktoriaus skiltis<br />
Kas rytą išeinu<br />
gelbėti pasaulio.<br />
Visai kaip vienas<br />
žvėrelis iš animacinio<br />
filmuko. Arba kaip Mažasis Princas, kuris privalo<br />
nulaužyti spyglius savo Rožei, palikdamas tik vieną<br />
kitą, kad ji galėtų apsiginti nuo tigrų.<br />
Pasauliui gelbėti imuosi skirtingų būdų: lakinu<br />
svetimas kates, raminu bobutes aktyvistes,<br />
sprendžiu septintos klasės uždavinius, stengiuosi<br />
įdėti į prašančią ranką, taip pat kartais sąmoningai<br />
pasėju nerimą. Baimės auginimą grindžiu siekiu,<br />
kad į sutręšusios tvoros statinius atsirėmęs žmogus<br />
susiimtų. Tačiau, galimas daiktas, paprasčiausiai tik<br />
teisinu save.<br />
Kad išgelbėčiau pasaulį, įsikūniju į skirtingus vaidmenis:<br />
būnu ir gera, ir bloga, guodėja ir teisėja, ir<br />
tarnaitė, ir valdovė, maitintoja ir prašytoja... Priklausomai<br />
nuo situacijos, nuo nuotaikos ir aplinkybių,<br />
nuo išminties ir nuo savitvardos. Nuo metų laikų.<br />
Tvirtai žinau, kad esu pavaldi vienintelei konstantai<br />
– aš nuolat kintu, esu daugiaveidė, tarsi iš kokios<br />
lakios medžiagos, be ryškių dvasios kontūrų, todėl<br />
ir be aiškios pasaulėžiūros, kad žinočiau, ko imtis,<br />
kad man ir pasauliui būtų geriau. Nes aš truputį dar<br />
tikiu, kad ne tik žmogus, be ir pasaulis viliasi būti<br />
išgelbėtas.<br />
Palaiminti naivieji – jiems priklausys dangaus<br />
karalystė.<br />
Apmaudu, bet šio pažado nėra Šventajame Rašte.<br />
Pagarbiai<br />
Gražina Šmigelskienė<br />
2011 Nr. 4 (42)<br />
Mėnesinis žurnalas<br />
Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615<br />
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai<br />
Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.<br />
Tiražas 5000 egz.<br />
Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.<br />
Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.<br />
Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892.<br />
Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva<br />
Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-679)<br />
14241, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207,<br />
Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas<br />
Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637.<br />
Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036.<br />
Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas.<br />
Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.<br />
Maketuotojas Justas Navašinskas.<br />
Viršelio nuotraukoje: Visagino muzikos mokyklos vokalo mokytoja Vita Pimpienė ir akloji<br />
dainininkė Lidija Gurova.<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .<br />
...tema................................2 psl...<br />
D v i d e š i m t t ū k s t a n č i ų s u s i t i k i m ų<br />
su mirtimi<br />
...sankirta................................... 12psl...<br />
L i e t u v o j e g a l i o j a i š k r y p ę s<br />
genocido įstatymas<br />
. ...argumentai..................................... 13psl...<br />
A r p r a t ę s t i d r a u d i m ą ž e m ė s<br />
pardavimui užsieniečiams?<br />
...situacija................................... 14psl...<br />
Ryklio dantys nuo jūros<br />
neatgrasė<br />
...situacija................................... 16psl...<br />
Merai įsišaknijo…<br />
. ...Aukštaitijos...didžiūnai................ 22psl...<br />
Didikai Astikai – nuo ištikimybės<br />
iki sąmokslo prieš valdovą<br />
...amžiaus...paslaptys................. 28psl...<br />
Žolelių alchemija: jaunystės<br />
eliksyras<br />
. ...senas...albumas............................ 30psl...<br />
P i r m ą j ą „ J a v ą “ u ž s i d i r b o<br />
deimantų mieste<br />
. ...kelionė..................................... 32psl...<br />
T a i l a n d i e č i u s š y p s o t i s i š m o k ė<br />
gamta...<br />
. ..pora........................................... 34psl...<br />
3 5 - e r i m e t a i k a r t u –<br />
nebepakaltinami<br />
. ..provokacija.................................... 36psl...<br />
T r u m p a l a i k i ų m a l o n u m ų n e k e i č i a<br />
į amžiną smarvę<br />
. ..kolekcija..................................... 38psl...<br />
XX amžiaus laiškai<br />
...balandžio...kokteilis........................39psl...<br />
13 klausimų Linui Pernavui<br />
...kryžiažodis........................................ 40psl...<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Dvidešimt tūkstančių susitikimų<br />
su mirtimi<br />
Jo pacientai niekada nesiskundžia ir<br />
nedejuoja. Gydytojas neregi jų kančių ir<br />
ašarų, nemato skausmo iškreiptų veidų,<br />
negirdi sunkių atodūsių, nežino ligos istorijų.<br />
Kiekviena Teismo medicinos tarnybos Utenos<br />
ekspertinio skyriaus teismo medicinos<br />
eksperto 67 metų Stasio Fedaravičiaus darbo<br />
diena – akistata su bejausme ir bežade<br />
mirtimi. Susitikimo su juo metu lyg koks<br />
leitmotyvas driekėsi gydytojo ištarti, ko gero,<br />
labiausiai šio rašinio pavadinimui tinkantys<br />
žodžiai – kas gimė gyventi, tas gimė mirti.<br />
. . . Elvyra Sabalytė ><br />
Privengia ne tik svetimi, bet ir kolegos<br />
Teismo medicinos ekspertas ir buvęs patologijos anatomas<br />
S.Fedaravičius per 37 darbo metus atliko 20 tūkstančių skrodimų.<br />
Vaizdumo dėlei jis primena, kad maždaug tiek žmonių gyvena<br />
viename didelio miesto mikrorajone. Taigi visi jo pacientai ilsisi<br />
kapinėse. Apie mirtį S.Fedaravičius kalba ramiai ir pagarbiai, kaip<br />
apie mūsų visų laukiančią neišvengiamybę – mes visi, vos tik<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
> Stasys Fedaravičius<br />
apgailestauja, kad ekspertinis<br />
skyrius visiškai neatitinka jam<br />
keliamų reikalavimų.<br />
gimę, kasdien imame artėti prie mirties.<br />
Ar neslegia eksperto jo kasdienis darbas,<br />
ar įmanoma prisijaukinti mirtį? Ar teisinga<br />
visuomenėje gaji nuomonė, kad šią profesiją neva<br />
renkasi tik pesimistai? Pašnekovas pripažįsta, kad<br />
jo profesija suteikia tam tikro pesimizmo, tačiau<br />
po minutės patikslina, kad tai veikiau esąs ne<br />
pesimizmas, o abejingumas, kas bus su juo, kai<br />
numirs. „Tai – nervingas darbas, nes ne kiekvienas<br />
gali nuolat matyti mirtį. Dėl to visame pasaulyje<br />
egzistuoja šios profesijos atstovų deficitas, – kalba<br />
S.Fedaravičius. – Aš kiekvieną dieną matau<br />
mirusiųjų gimines ir artimuosius – jie rauda, alpsta,<br />
pyksta, kodėl mirties liudijime parašau, kad velionis<br />
mirė neblaivus, nes nuo to priklauso, ar jo vaikai<br />
gaus valstybės paramą. Kartais girdžiu gąsdinimų<br />
ir grasinimų, kad pakeisčiau kai kuriuos faktus.<br />
Pavyzdžiui, parašyčiau, kad už vairo sėdėjo ne tas<br />
asmuo, arba atėję į apžiūrą reikalauja nustatyti<br />
didesnius ar mažesnius kūno sužalojimus, nuo<br />
kurių priklauso, koks bus pritaikytas Baudžiamojo<br />
kodekso straipsnis.“<br />
Ekspertas neretai jaučiasi taip, tarsi būtų tarp kūjo<br />
ir priekalo. Kartais nužudytojo artimieji įtarinėja, kad<br />
jis kažko nepadarė arba kažką bando nuslėpti, o<br />
įtariamo nužudymu asmens giminės spaudžia, kad<br />
nekonstatuotų nužudymo. Tačiau labiausiai savo<br />
patarimais ir įžvalgomis jam trukdo dirbti visažiniai<br />
ekstrasensai. Vieną jų iš morgo teko išvežti net su<br />
policija.<br />
Kol vyras dirbo ir patologijos anatomu, labiausiai<br />
jo privengdavo chirurgai, nenoriai kalbėdavę apie<br />
gydytus ir nugydytus ligonius. Kartais, kai ekspertas<br />
kolegų tiesiai paklausdavo, ką jie prisidirbo,<br />
chirurgai jam atsakydavo, kad ligonis vėliau ar<br />
anksčiau vis tiek būtų numiręs.<br />
Vyrui lavoninėje padeda žmona<br />
S.Fedaravičius niekada net nesapnavo, kad jam<br />
teks dirbti teismo medicinos ekspertu. Būsimasis<br />
terapeutas, baigęs studijas tuomečiame Kauno<br />
medicinos institute, gavo paskyrimą į gimtuosius<br />
Kuršėnus, į kuriuos ir svajojo sugrįžti. Tačiau jo<br />
pirmoji žmona, irgi gydytoja, niekuo gyvu su tuo<br />
nesutiko. Žmonai nusileidęs sutuoktinis iki šiol<br />
gailisi padaręs šią klaidą. Netrukus šeima atsidūrė<br />
Utenoje. Jaunas specialistas čia sužinojo, kad<br />
yra laisva tik patologijos anatomo darbo vieta.<br />
Pirmiausiai jis 5 savaites padirbėjo Vilniuje, kur<br />
buvo sprendžiama, ar jis tinka šiam darbui. Beje,<br />
nemažai būsimųjų ekspertų iš kursų pabėgo<br />
jau po poros savaičių. Tris mėnesius padirbėjęs<br />
savarankiškai, gydytojas buvo išsiųstas į 5 mėnesių<br />
stažuotę Leningrade. Laimė, pirmas skrodimas, kurį<br />
jis atliko savarankiškai, pasitaikė nesunkus – vyrui<br />
buvo nustatytas širdies infarktas.<br />
Prie lavonų ekspertas įprato dar studijuodamas,<br />
o mirtis jo nebaugino. Tiesa, iš pradžių dirbti<br />
lavoninėje buvo nemalonu. „Žmona neretai ant<br />
manęs burbuliuodavo, kad namo parsinešu<br />
lavoninės kvapą, kad bet kada esu kviečiamas<br />
į įvykio vietą arba lakstau po teismus. Toks jau<br />
teismo medicinos eksperto darbas – Figaro šen,<br />
Figaro ten, – atvirauja S.Fedaravičius.– Savo<br />
vaikus sugebėdavau nuteikti taip, kad jie nesigilintų<br />
ir nekreiptų dėmesio į mano profesiją. Kartą<br />
teiravausi pažįstamo kunigo, kaip jam atrodo teismo<br />
medicinos eksperto darbas. Dvasininkas atsakė,<br />
kad kiekvienas darbas yra skirtas Dievo ir jį reikia<br />
dirbti sąžiningai“.<br />
Pirmosios vedybos rašinio herojui nenusisekė.<br />
Prabėgus dvejiems metams po skyrybų, ekspertas<br />
vedė savo bendradarbę, teismo medicinos laborantę<br />
Danguolę. S.Fedaravičiaus tvirtinimu, tarnybinis<br />
romanas tarp jų užsimezgė po skyrybų. Moteris<br />
čia prieš 32 metus įsidarbino ne savo noru, mesti<br />
mėgstamą medicinos sesers darbą ji buvo priversta<br />
dėl alergijos vaistams. Laborantė ilgokai negalėjo<br />
net prieiti prie lavonų, todėl iš savo kabineto niekur<br />
nekeldavo kojos ir pildydavo dokumentus. Vėliau<br />
apsiprato ir ėmė drąsiai žvelgti mirčiai į akis. Nuo<br />
šio darbo jos neatbaidė net tai, kad kiekvieną dieną<br />
rizikuoja kuo nors užsikrėsti. Kartą D.Fedaravičienė<br />
netyčia įsidūrė į pirštą ir nuo skrodžiamo valkatos<br />
kraujo užsikrėtė hepatito B virusu.<br />
„Mano apsisprendimu įsidarbinti morge visi labai<br />
stebėjosi, juolab kad esu palaidojusi du ką tik<br />
gimusius savo vaikus, kurie irgi buvo alergiški<br />
vaistams, – atskleidė savo gyvenimo dramą 62<br />
metų D.Fedaravičienė. – Gal kam pasirodys keista,<br />
tačiau čia būdama jaučiu savotišką ryšį su savo<br />
mirusiais vaikais, o darbas man tapo savotišku<br />
pašaukimu. Įtampa kaskart atslūgsta tik pasibaigus<br />
ekspertizei, po to pajuntu savotišką palaimą, kad<br />
deramai sutvarkėme velionį paskutinei kelionei“.<br />
S.Fedaravičius anksčiau pažinojo nemažai teismo<br />
ekspertėmis dirbusių moterų, vienu metu jų buvo<br />
net šešios. Tačiau vėliau daugelis dailiosios lyties<br />
atstovių metė šį sunkų darbą ir persikvalifikavo.
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Dabar jų liko tik dvi. Pora buvusių eksperto<br />
bendrakursių buvo priverstos palikti medicinos<br />
studijas, nes per patanatomijos pratybas lavoninėje<br />
ne tik vemdavo, bet ir alpdavo, naktimis jas<br />
persekiodavo klaikūs košmarai.<br />
Su draugais gerdavo lavoninėje<br />
Bandydama išprovakuoti S.Fedaravičių<br />
linksmesniam pokalbiui, paprašau papasakoti<br />
nors vieną profesinį anekdotą. Iš atminties man<br />
atklysta kažkur skaitytas palyginimas, kad nevykusi<br />
operacija – tai pusė pavykusio skrodimo. Ekspertas<br />
mano provokacijai nepasiduoda ir siūlo kreiptis<br />
į Lietuvos anekdotų karalių Raimondą Šilanską.<br />
Užtat kamantinėjamas apie sklandančius gandus<br />
apie prisikėlusius numirėlius, nusileidžia. „1914<br />
metais Utenoje, siaučiant vidurių šiltinei, senojoje<br />
lavoninėje buvo toks nutikimas, – lėtakalbe porina<br />
ekspertas. – Vieną rytą lavoninę atrakinęs sanitaras<br />
neteko amo, nes išvydo sėdintį ir iš šalčio drebantį,<br />
į skudurus susivyniojusį, prieš kelias dienas čia<br />
atvežtą numirėlį. Kadangi vidurių šiltine sergančiojo<br />
kūnas iš pradžių būna karštas, o vėliau atvėsta,<br />
žmogus be sąmonės gali išgulėti net tris paras.<br />
Bet ar tai tikras atsitikimas, patvirtinti negaliu.<br />
O kalbos, kad patologijos anatomai geria lavonų<br />
draugijoje, yra kiek perdėtos. Mūsų lavoninėje<br />
anksčiau dirbo smarkiai išgerti mėgęs gydytojas,<br />
kuris kartais čia gerdavo su savo draugais. Taip ir<br />
gimdavo anekdotai.“<br />
Būdamas svetimų žmonių kompanijoje<br />
S.Fedaravičius niekada neprasitaria, kuo dirba,<br />
nes apie tai sužinojus kaipmat pasipila įvairiausi<br />
priekaištai ir keisti klausimai. „Tačiau pačius<br />
neprotingiausius klausimus, kokius tik tenka išgirsti,<br />
uždavinėja bylos baigtimi suinteresuoti sau naudos<br />
siekiantys advokatai, – neslepia ekspertas. – Juos<br />
išgirdęs neretai gali nugriūti iš juoko, bet advokatai<br />
yra nebaudžiami. Vienu metu net ketinau viską<br />
mesti ir studijuoti teisę, kad galėčiau svariai<br />
atsikirsti teisininkams.“<br />
Skrosti tėvų ar sesers negalėtų<br />
Ekspertas sutiko praskleisti kai kuriuos savo<br />
darbo užkulisius, bet prieš tai priminė pagrindinius<br />
> Ant šio metalinio stalo tiriami<br />
mirusiųjų kūnai.<br />
eksperto darbo uždavinius. Teismo medicinos<br />
ekspertas nustato ne tik mirties priežastį, bet<br />
ir kada ji įvyko, ar mirusysis vartojo alkoholį ar<br />
narkotikus, kokius patyrė sužalojimus, kada jie<br />
padaryti ir koks yra sveikatos sutrikdymo laipsnis.<br />
Tuo tarpu patologijos anatomai tikslina neaiškias<br />
mirties diagnozes – sutapo ar nesutapo jų ir<br />
klinikinė diagnozė.<br />
Nesmurtine mirtimi mirusio žmogaus ekspertizė<br />
trunka 2 - 3 valandas. Ištirti nužudyto žmogaus<br />
kūnui gali ir paros neužtekti. Daugiausiai ekspertui<br />
per dieną teko atlikti aštuonis skrodimus. Savo<br />
srities profesionalas dažnai dirba neskaičiuodamas<br />
valandų, kaip konvejeryje, nes iš anksto negali<br />
žinoti, kas laukia rytojaus dieną. S.Fedaravičius<br />
niekada nesivadovauja išankstine nuostata ir<br />
nespėlioja, kas galėjo nutikti mirusiajam Žmogus<br />
gali būti su kilpa ant kaklo, bet nebūtinai pasikoręs.<br />
Ar nekyla jam kartais noras prakalbinti mirusįjį,<br />
ypač sudėtingais atvejais: „Ne. Net jei jis ir galėtų<br />
ką nors pasakyti, kas nuo to pasikeistų? Vis dėlto<br />
kartais nutinka sunkiai paaiškinamų mistinių<br />
dalykų, kai negaliu nustatyti mirties priežasties“.<br />
Mirusiojo amžius nustatomas pagal sukurtą<br />
metodiką, atvėrus galvos kaukolės ertmę– pagal<br />
kaukolės kaulų sukaulėjimo dydį, vaikų – pagal<br />
momenėlį. Apie velionio amžių galima spręsti ir iš<br />
kaulų nusidėvėjimo, nesunku nustatyti, kiek kartų<br />
gimdė moteris. Mirusieji neretai būna susidėvėję ne<br />
pagal savo amžių, ypač alkoholikai – prasigėrę jauni<br />
vyrai kartais atrodo kaip senukai.<br />
Kai kurios žmogžudystės sukrečia net ir visko<br />
mačiusį ekspertą. Pašnekovas prisiminė atvejį,<br />
kai atsisakiusią merginą vaikinas subadė peiliu.<br />
Nužudytosios kūne ekspertas suskaičiavo 22 dūrius.<br />
Kartą jam atvežė nužudytą vaikiną, kurio veidą<br />
žmogžudys plyta subjaurojo taip, kad jis priminė<br />
blyną. Veidą ekspertui pavyko atkurti ir užtai jis<br />
sulaukė artimųjų padėkos. Ne kartą jam teko iš<br />
gabalų dėlioti ir traukinio suvažinėtų žmonių veidus.<br />
Liūdniausia ekspertui būna tada, kai reikia<br />
skrosti vaikus. Teko jam skrosti ir bičiulių, kolegų,<br />
pažįstamų ir net pusbrolių kūnus. „Geriau, kad<br />
>>><br />
prospektas<br />
K o k i ų c h a r a k t e r i o s a v y b i ų<br />
ž m o g u s g a l i d i r b t i t e i s m o<br />
medicinos ekspertu?<br />
Valentina Mesojiedovienė,<br />
uteniškė: „Šią profesiją renkasi<br />
tik psichologiškai stiprūs žmonės.<br />
Spėju, kad jų darbo pradžia nebūna<br />
lengva, nes apsiprasti su mirtimi<br />
reikia laiko. Ekspertai turi mokėti ne<br />
tik tirti žmogaus kūną, bet ir sugebėti<br />
paguosti bei nuraminti velionio<br />
artimuosius, juos užjausti. Jie turėtų mokėti laikyti liežuvį<br />
už dantų ir neatskleisti visuomenei kai kurių mirusiojo<br />
paslapčių ir, suprantama, gauti normalų atlygį už darbą. Jei<br />
man kas nors pasiūlytų milijoną, sutikčiau lavoninėje skrosti<br />
lavonus, nes esu pakankamai stipri. Kaip sakoma, reikia<br />
bijoti gyvųjų, o ne mirusiųjų.“<br />
Karolis Leleiva, uteniškis: „Kiekvienas<br />
darbas yra reikalingas, tačiau šį darbą<br />
gali dirbti ne kiekvienas žmogus.<br />
Teismo medicinos ekspertai privalo<br />
turėti stiprius nervus ir daug žinių.<br />
Man būtų labai įdomu pabendrauti su<br />
tokiu žmogumi, kai ko jo paklausti.<br />
Norėčiau pamatyti, kaip atrodo atverta<br />
lavono krūtinė ir skalpas, iš ko susideda žmogus. Kad mane<br />
po mirties skrostų, nenorėčiau, nes vien nuo šios minties<br />
darosi baisu ir šiurpu. Imtis tokio darbo bandyčiau nebent už<br />
labai didelius pinigus, gal kaip nors priprasčiau.“<br />
Inga Žukauskienė, anykštėnė: „Tokio<br />
darbo aš tikrai nenorėčiau dirbti,<br />
nebent situacija būtų tokia, kad reiktų<br />
rinktis - dirbti šį darbą arba išvis<br />
neturėti darbo. Tačiau bet kuriuo<br />
atveju tuomet ieškočiau kito darbo.<br />
Manau, kad šios profesijos žmonės<br />
turėtų būti „šaltų“ nervų ir stabilaus<br />
vidinio charakterio, kad darbo vaizdų neparsineštų namo.<br />
Teismo medicinos ekspertas turėtų būti santūrus, nešališkas,<br />
mokantis laikyti liežuvį už dantų.“<br />
Valerijus Šlapakovas, molėtiškis:<br />
„Šaltų nervų. Gerai išmanantis<br />
savo darbą: daugiau mediciną, bet<br />
nemažai turintis ir kriminalistikos<br />
žinių, neviešinantis paslapčių,<br />
nebūtinai rūkantis... Vienu žodžiu,<br />
šaltakraujiškas.“<br />
Jolantos Matkevičienės nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
>>><br />
to nereikėtų daryti. O skrosti tėvą, motiną ar<br />
seserį tikrai ranka nekiltų. Yra atvejų, kai mes<br />
galime atsisakyti daryti tyrimą, pavyzdžiui, jei<br />
esame konfliktinėje situacijoje su mirusiuoju ar jo<br />
giminėmis. Nuo skrodimo per savo darbo praktiką<br />
nusišalinau du kartus. Taip pasielgiau vardan<br />
šventos ramybės, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų“.<br />
S.Fedaravičiaus tvirtinimu, ekspertas turi būti<br />
stiprių nervų. Pasitaiko atvejų, kai tirti jam<br />
atveža į maišą sudėtus žmogaus kūno gabalus.<br />
Ekspertizė atliekama ir tada, kai mirusiojo kūnas<br />
būna pradėjęs pūti arba beveik tapęs koše, kelis<br />
metus išgulėjęs ežere, o skenduolio kūne jau būna<br />
apsigyvenę vėžiai ir žuvytės. „Esu matęs tiek daug<br />
baisybių, kad net nebežinau, kas yra baisiausia –<br />
pasakoja S.Fedaravičius. – Vienas nemaloniausių<br />
dalykų yra mirusiųjų ekshumacija, ją darau kas<br />
5-6 metus. Esu ekshumavęs vienoje duobėje<br />
užkasto nužudyto tėvo, o vėliau ir ten pakasto jo<br />
mažamečio sūnaus palaikus. O metus kapo duobėje<br />
išgulėjęs avarijoje žuvęs vyras atrodė taip baisiai,<br />
kad prokurorė neištvėrė ir vemdama išbėgo iš<br />
Konkursas<br />
lavoninės“.<br />
Informacija apie UAB „Abuva“ paslaugas – www.abuva.lt.<br />
> Skrodimui atlikti daug medicininių<br />
instrumentų nereikia.<br />
Kariasi pradėjus žydėti berželiams<br />
Per beveik keturis darbo dešimtmečius darbo<br />
veteranas pastebėjo, kad žmonės mirtį savo noru<br />
pasirenka nebūtinai per mėnulio pilnatį. Pavyzdžiui,<br />
pradėjus žydėti berželiams, visada pasipila<br />
pakaruokliai. Ypač savižudžius slegia sunki gamtos<br />
našta rudenį. Jei rudenį lyja ilgiau nei 4-5 dienas<br />
iš eilės ir būna smarkiai apniukę, iškart pagausėja<br />
atsisveikinusiųjų su gyvenimu. Žiemą į lavoninę<br />
atveža nemažai sušalusių, po kelių šventinių dienų,<br />
kurias tauta gausiai aplaisto alkoholiu, irgi nieko<br />
gera negali tikėtis.<br />
Kalbai pakrypus apie tai, kad Lietuvoje ateityje<br />
dar labiau stigs teismo medicinos ekspertų,<br />
mat nemažai šios visame pasaulyje paklausios<br />
profesijos atstovų išvažiuoja dirbti į kitas Europos<br />
šalis, S.Fedaravičius liūdnai palinguoja galva. Tam,<br />
kad susigrąžintų teismo medicinos ekspertus,<br />
mūsų valdžia nieko nedaro. Jeigu manote, kad<br />
už tokį darbą gerai mokama, klystate. Teismo<br />
medicinos ekspertams netgi buvo panaikintas 20<br />
procentų darbo priedas, kaip ir kitiems medikams,<br />
sutrumpintos atostogos, o patalpos, kuriose įsikūręs<br />
Utenos ekspertinis skyrius, primena gūdžius pokario<br />
laikus.<br />
Fedaravičiai neabejoja, kad jiems pasitraukus iš<br />
Atspėkite objektą<br />
Atspėkite, kokioje šalyje, mieste ir prie kokio paminklo nusifotografavo mūsų redakcijos<br />
bendradarbis, muziejininkas Raimondas Guobis.<br />
Jums reikia kuo tiksliau nurodyti šio objekto buvimo vietą ir pavadinimą. Nugalėtojas bus<br />
išrinktas burtų keliu, jam atiteks UAB „Abuva“ prizas – 100 Lt čekis pramogoms ir vakarienei<br />
šiame Utenoje esančiame komplekse. Atsakymus iki balandžio 26 dienos siųskite adresu<br />
sveta.v@anyksta.lt.<br />
Kovo mėnesį atsakymus konkursui atsiuntė 29 skaitytojai.<br />
Iš jų buvo 22 atsakymai buvo teisingi – mūsų redakcijos darbuotoja Roma Junevičienė<br />
nusifotografavo Barselonoje (Ispanija) prie paminklo Amerikos atradėjui Kolumbui.<br />
Teisingus atsakymus atsiuntė uteniškiai: Vaida Bulkienė, Ieva Mociūnaitė, Daiva Pilkauskaitė,<br />
Dalia Gylienė, Rasa Laucienė, Rima Navickienė, Vyda Krasauskienė, Žydrūnė Ribokienė, Zita<br />
Mociūnienė; anykštėnai Ligita Matulienė, Audronė Berezauskienė, Skaivė Meškauskienė,<br />
S.Kvietkauskienė, Rita Bražiūnaitė, Meilutė Gvazdauskienė, Jonas Gvazdauskas, Rita<br />
Ražanskienė, Vytautas Ražanskas, Valentina Ražanienė; zarasiškė Saulė Pelekienė, ignalinietė<br />
Aušra Vaičiukėnaitė ir Janė Jaksebogaitė iš Vilniaus.<br />
Burtai lėmė, kad UAB „Abuva“<br />
100 Lt čekis vakarienei ir<br />
pramogoms atiteko zarasiškei<br />
Saulei Pelekienei. Prašome<br />
laimėtoją paskambinti telefonu<br />
(8-614) 78637.<br />
darbo, lavonai tirti bus vežami į Vilnių, tad jų artimieji mirusiųjų<br />
kūnus atgaus tik po 3 - 4 parų. Panaši lemtis ištiks ir Zarasų,<br />
Ignalinos rajonų bei Visagino gyventojus, kuriuos aptarnauja<br />
Utenos ekspertinis skyrius.<br />
Moterys vyrams išvagoja veidus<br />
S.Fedaravičius dirba ne tik lavoninėje, bet ir nustato kūno<br />
sužalojimus ir išžaginimus, išduoda tai patvirtinančias pažymas.<br />
Dažniausiai dėl patirtų sužalojimų į ekspertą kreipiasi moterys.<br />
Pasitaiko ir atvirkščiai. „Kartą atėjo vyras kaip mūras, visas<br />
dreba. Pasirodo, žmona buitinio kivirčo metu nagais jam išvagojo<br />
veidą ne tik išilgai, bet ir skersai, – juokiasi S.Fedaravičius. –<br />
Pasitaiko, kai moterys pykčio protrūkio metu vyrams verdančiu<br />
vandeniu nupliko fasadą arba įstato mėlynę. Po švenčių nutinka<br />
ir linksmų dalykų. Pirmiausia išvados atlekia vienas buitinio<br />
konflikto metu nukentėjusių sutuoktinių, o po dviejų dienų<br />
prisistatęs kitas aiškina, kad susitaikė ir norėtų sunaikinti<br />
eksperto išvadą. Popieriai jau būna atiduoti tyrėjui, todėl<br />
sutuoktiniams patariu kreiptis į policiją.“<br />
Neatsiejama sutuoktinių Fedaravičių kasdienio darbo dalis yra<br />
ir mirusiųjų sutvarkymas prieš paskutinę jų kelionę. Lavoninės<br />
darbuotojai juos ne tik aprengia, apkerpa plaukus, bet ir sušukuoja<br />
pagal iš namų atneštą portretą, nugrimuoja (kartais prašoma ant<br />
vokų uždėti šešėlius), padaro manikiūrą. Iš giminių sulaukiama<br />
įvairiausių, kartais ir neįprastų prašymų. Vieno mirusiojo giminės<br />
pageidavo, kad karste gulinčiam velioniui būtų uždėti akiniai,<br />
kiti prašė tėvui nuskųsti barzdą ir ūsus, tačiau įvykdžius jų<br />
pageidavimą savo nuostabai artimieji jo neatpažino. Kartais<br />
mirusiuosius neatpažįstamai keičia ir grimas. Tais atvejais, kai<br />
laukiama iš užsienio atvykstančių giminių, atliekamas dalinis<br />
kūno balzamavimas, sustabdantis irimo procesą.
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Kol Leonidas Iljičius dar<br />
jaunas…..<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
“Krizė, valdžia bloga. Vagys! Visi. Pradedant<br />
kapinių sargais, baigiant premjeru“, – regis,<br />
taip mąsto bent 90 procentų lietuvių.<br />
Nepamenu kada ką gero apie kokią nors<br />
valdžią girdėjau. Tačiau rinkimus į Utenos<br />
apskrities savivaldybių tarybas, išskyrus<br />
Visaginą, be didelio vargo laimėjo tie, kurie yra<br />
valdžioje. Anykščiuose, Zarasuose, Utenoje,<br />
Molėtuose korporacijos, kodiniu pavadinimu<br />
„Meras ir partneriai“, surinko gerokai daugiau<br />
nei pusę rinkėjų balsų. O mero Bronio Ropės<br />
valstiečiams liaudininkams Ignalinoje seniai<br />
nereikia nei korporacijų, nei partnerių. B.Ropės<br />
pasitikėjimo indeksas vis auga. Panašu, jog kai<br />
jis sulauks Brežnevo amžiaus, gerbėjų turės<br />
tiek, kiek turėjo Leonidas Iljičius. Kokius 98,7<br />
proc...<br />
Anykščiuose praėjusioje kadencijoje valdžią<br />
dalinosi konservatoriai ir socialdemokratai,<br />
Zarasuose – konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir<br />
„darbiečiai“. Tad per šiuos rinkimus Anykščių<br />
valdžiafilai savo simpatijas paskirstė dviem<br />
partijoms, Zarasuose – trims. Bet sumuojant<br />
rezultatus didesnė dalis rinkėjų ir vienur, ir<br />
kitur pareiškė, jog iš esmės jų valdžia yra<br />
gera. Anykščiuose pora partijų ir nepartiniai<br />
verslininkai atrodė esą rimta atsvara valdžiai,<br />
bet atsvara per rinkimus gavo „šnipštą“. Vieni<br />
didesnį „šnipštą“,<br />
kiti mažesnį...<br />
Zarasuose<br />
rinkimus lyg<br />
ir laimėjo<br />
socialdemokratai. Tačiau jei senoji valdžios<br />
kompanija nesiblaškys, socdemų pergalė liks<br />
formalumu, kaip koks Balbieriškio mis titulas...<br />
Molėtuose apskritai kažkokios keistenybės<br />
dedasi... Buvusio mero, dabar Seimo nario<br />
Valentino Stundžio krikščionys demokratai<br />
per kelias kadencijas giliai įsišaknijo.<br />
Bet V.Stundį pakeitęs vienas garsiausių<br />
Lietuvos melioratorių Algimantas Žiukas<br />
įsivėlė į korupcijos skandalą ir pasitraukė<br />
iš mero posto. Partija lyg ir turėjo prarasti<br />
populiarumą... Paskutinis Molėtų krikdemų<br />
-konservatorių vedlys Stasys Žvinys meravo<br />
tik kelis mėnesius, tačiau jo vedama partija<br />
gavo net 10 mandatų. Taigi V.Stundžio<br />
paliktą kartelę ainiai išlaikė tame pačiame<br />
aukštyje. Praėjusioje kadencijoje šiek tiek<br />
valdžios Molėtuose turėjo ir socialdemokratai<br />
bei liberalsąjūdiečiai. S.Žvinio komandai<br />
šie rinkimai sukūrė tokią prabangą, jog jie<br />
dabar gali rinktis su kuo iš buvusių partnerių<br />
draugauti toliau, o kam atsisveikinant dėkoti už<br />
gerą darbą.<br />
Prieš rinkimus Utenoje gal penkios partijos<br />
kreipėsi į tautą pareikšdamos, kad<br />
socialdemokratas meras Alvydas Katinas<br />
yra gėris, o konservatoriai – blogis. Mane<br />
pareiškimas įkvėpė. Norėjau prisiregistruoti<br />
Utenoje, kad galėčiau balsuoti už „Tvarką ir<br />
teisingumą“, mat labai noriu, kad A.Katinas<br />
liktų meru... Pareiškimas, žiūrint iš A.Katino<br />
pozicijų, katiniškai išmintingas. Ir krikščionių<br />
vedlio, vicemero Vidmanto Valinčiaus bei<br />
administracijos direktoriaus socialliberalo<br />
Jono Slapšinsko tapatinimasis su socdemais<br />
yra logiškas. Bet kodėl valdžioj nesantys<br />
„darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ įsivėlė į šį žaidimą,<br />
sunkiai paaiškinama. Vis dėlto Utenoje<br />
blokas „Meras,<br />
partneriai ir<br />
pretendentai<br />
į partnerius“<br />
laimėjo<br />
triuškinamai - konservatoriai Utenos taryboje<br />
dabar galės drąsiai šnekėti, mat dabar tik<br />
keturiems laiką reikės tarpusavyje dalintis,<br />
o iki tol reikėjo aštuoniems per posėdį spėti<br />
pasireikšti...<br />
Analizuojant visų penkių rajonų rinkimų<br />
rezultatus, atrodo, kad įtakos jiems turi ne tiek<br />
rinkėjai, kiek rinkikai. Tokia lyg ir amerikietiška<br />
rinkimų sistema, tik atvirkščia. „Rinkikais“<br />
vadinčiau seniūnus, įmonių vadovus,<br />
bendruomenių autoritetus, dvasininkus ir t.t.<br />
Neturint nė trupučio valdžios, prisirinkti rinkikų<br />
– sudėtinga, todėl reikia tiesiogiai dirbti su<br />
rinkėjais. Raskit, pvz. Ignalinoje, pvz liberalus<br />
remiantį, pvz. seniūną. Nerasit...<br />
2031-aisiais, kai B.Ropė bus Brežnevo<br />
amžiaus, viskas bus daug paprasčiau... Ypač<br />
palengvės darbas rinkimų komisijoms.<br />
...Analizuojant visų penkių rajonų rinkimų rezultatus,<br />
atrodo, kad įtakos jiems turi ne tiek rinkėjai, kiek<br />
rinkikai. Tokia lyg ir amerikietiška rinkimų sistema...<br />
iš pirmų lūpų<br />
Ar verta sterilizuoti savo katę?<br />
Katė yra ypač vislus<br />
gyvūnas, todėl neretai<br />
augintinių šeimininkai jų<br />
palikuonis palieka likimo<br />
valiai. Dėl to daugėja<br />
beglobių ir valkataujančių<br />
kačių ir katinų, kurie toliau<br />
poruojasi ir dauginasi. Kas<br />
yra geriau – sterilizuoti/<br />
kastruoti šiuos gyvūnus ar<br />
paleisti į laisvę, kad taptų valkataujančiais?<br />
Apie tai korespondentė Elvyra Sabalytė<br />
kalbasi su Utenoje gyvenančiu veterinarijos<br />
gydytoju Almantu Andrijausku.<br />
- Kokio amžiaus sulaukusias kates yra palankiausia<br />
sterilizuoti?<br />
- Kates geriausiai sterilizuoti po pirmos rujos, maždaug 7-8<br />
mėnesių amžiaus. Prieš rują tai daryti nepatarčiau, visiškai<br />
netinkamas tam laikas ir ruja. Katinus reikėtų kastruoti irgi<br />
panašaus amžiaus arba dar anksčiau. Baimintis dėl operacijos<br />
neverta, nes ją atliekant naudojama narkozė, todėl gyvūnas nieko<br />
nejaučia. Sterilizacija kainuoja 80-120 litų, kastracija – 30 litų.<br />
Per metus vidutiniškai sterilizuoju 150-200 kačių bei iškastruoju<br />
50 - 100 katinų. Rimčiau žmonės šiomis operacijomis pradėjo<br />
domėtis prieš 5-8 metus. Tai lėmė ne tik tuo metu gerokai<br />
ūgtelėjęs gyvenimo lygis, bet ir žmonių sąmoningumas.<br />
Vakarų pasaulyje tai sėkmingai daroma jau pusė amžiaus. Ten<br />
nesterilizuojamos tik veisimui auginamos katės.<br />
- Koks sterilizacijos/kastracijos poveikis gyvūno sveikatai?<br />
Ar keičia ji gyvūnų elgesį?<br />
- Sterilizacija yra naudinga abiem pusėms – ir augintiniui, ir<br />
jo šeimininkui. Kastruoti katinai ir sterilizuotos katės gyvena<br />
ilgiau ir yra sveikesnės, mažėja valkataujančių gyvūnų. Po<br />
šios operacijos sumažėja įvairių susirgimų galimybė. Katės po<br />
sterilizacijos tampa ramesnės, nes nebejaučia poreikio poruotis,<br />
jos nebedergia namų. Iškastruotiems katinams irgi išnyksta<br />
lytinis poreikis, todėl jie nustoja dvokiančiu šlapimu ženklinti<br />
savo teritoriją, nebekniaukia naktimis, nebedingsta iš namų,<br />
nebesivalkioja ir dėl to patiria mažiau sužalojimų.<br />
- Neretai augintinių šeimininkai skundžiasi, kad katės po<br />
sterilizacijos smarkiai nutunka ir tampa tingios.<br />
- Po sterilizacijos gyvūnui pasišalina hormonai, todėl jis tampa<br />
ne toks aktyvus, mažiau juda. Pavyzdžiui, kaime katinai per<br />
rują neėda ir porai savaičių išeina iš namų, todėl grįžta perkarę<br />
kaip giltinės. Gyvūnai, kaip ir žmonės, tunka ne tik nuo maisto,<br />
bet ir nuo polinkio tukti. Tokiems gyvūnams būtina riboti ėdalo<br />
kiekį, šerti jį mažiau kaloringu maistu. Mes dažniausiai elgiamės<br />
atvirkščiai – kuo katė daugiau ėda, tuo mes ją gausiau šeriame.<br />
Patarčiau įsigyti specialaus veterinarinio ėdalo katėms, skirto<br />
antsvoriui mažinti. Neretai sterilizuotų kačių ar kastruotų katinų<br />
šeimininkai manęs klausia, ar jie dar galės gaudyti peles.<br />
Medžiotojo instinktas išlieka ir po operacijos. Nepakinta ir<br />
sargumas.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . .<br />
pliusai ir minusai<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
Ilgiausio sezono pelną prikirpo<br />
pabrangę degalai ir elektra<br />
Anykščių kalnų slidinėjimo centrui „Kalita“ ir<br />
Ignalinos žiemos sporto centrui slidinėjimo sezonas<br />
buvo pats ilgiausias ir truko 113 dienų. Nors centrai<br />
nesiskundė slidinėjančiųjų srautais, jų pajamas<br />
gerokai sumažino padidėjusios išlaidos kurui ir<br />
elektrai.<br />
Pasak Anykščių kalnų slidinėjimo centro „Kalita“<br />
vadovo Liudviko Avietės, šiemet slidinėjo 17<br />
tūkst. žmonių. „Sezonas buvo geras, jį baigėme<br />
kovo 27 – ąją, - sakė L.Avietė. – Dėl sniego dar<br />
galėjome dirbti, tačiau slidininkai, matyt, persisotino,<br />
nebesusirinkdavo žmonių“. Tą patį sakė ir Žiemos<br />
Molėtiškis pensininkas kaltinamas<br />
tvirkinimu<br />
Pasikvietęs mažametes „kačiukų pažiūrėti“,<br />
mergaitę tvirkino 61 metų molėtiškis P. K.<br />
Pernai liepos 1 - ąją pensininkas P. K., apsvaigęs<br />
nuo alkoholio (2,46 prom.), savo namuose<br />
tenkino lytinę aistrą su mažamete kaimynės<br />
dukra prieš jos valią.<br />
Nustatyta, kad tą dieną P. K. mažametę pakvietė<br />
„kačiukų pažiūrėti“. Mergaitė atėjo dar su<br />
keliomis panašaus amžiaus giminaitėmis. Likęs<br />
kambaryje su ja vienas, pensininkas pasinaudojo<br />
Anoldui Abramavičiui, Zarasų<br />
merui, už atkaklumą. Jo<br />
vadovaujama Tėvynės sąjunga<br />
naujos kadencijos taryboje<br />
turės tik tris mandatus. Tačiau<br />
A.Abramavičius iki paskutinės<br />
dienos nebuvo nuleidęs rankų ir<br />
būrė valdančiąją koaliciją.<br />
> Anykščių kalnų slidinėjimo centras „Kalita“<br />
sezoną baigė kovo 27 – ąją, kai ant aplinkinių<br />
kalvų sniego nebuvo nė pėdsako.<br />
sporto centro vadovas Bronius Cicėnas. „Paskutinį<br />
kovo savaitgalį dirbome. Pats apėjau trasas ir<br />
įsitikinau, kad slidinėti dar galima, juolab kad<br />
neišnaudoti mūsų sniego bankai”, - pastebėjo<br />
B.Cicėnas, paminėjęs, kad Ignalinoje per sezoną<br />
slidinėjo 18 tūkst. žmonių.<br />
Šiauresni mūsų kaimynai latviai sezono irgi dar<br />
nebaigė. Antai Žagarkalnis, kuriame slidinėjo 75<br />
tūkst. žmonių, teigia sezoną baigsiantys balandžio<br />
antrąjį savaitgalį.<br />
Nepaisant didelio slidininkų srauto ir ilgo sezono,<br />
centrai negali pasigirti pelnu. „Pajamų už slidinėjimą<br />
surinkome 8 proc. daugiau, tačiau degalams ir<br />
elektrai išleidome 30 proc. daugiau nei užpraeitą<br />
sezoną, - teigė Anykščių turizmo informacijos centro,<br />
kuriam priklauso “Kalita”, direktorius Rimantas<br />
Sereičikas. – Uždirbtų pinigų centrui užtenka<br />
išgyventi. Apie penktadalį pajamų skirsime kalno<br />
infrastruktūrai: lyginsime reljefą, kasime tvenkinį“.<br />
Iš uždirbtų pinigų pragyvena ir Ignalinos Žiemos<br />
sporto centras.<br />
šia situacija. Kitos mergaitės pro praviras duris<br />
šį bei tą matė... Mažametė išsigandusi pravirko,<br />
prašė ją paleisti. Liepęs dėl to, kas įvyko, tylėti,<br />
vyriškis jai davė porą litų ir paleido. Ir tikrai, iš<br />
pradžių nukentėjusioji mamai nenorėjo nieko<br />
pasakoti – jai buvo gėda. Savo kaltę P. K.<br />
pripažįsta. Jam gresia iki dvejų metų nelaisvės.<br />
Mažametei padarytai žalai atlyginti rajono<br />
vyriausiasis prokuroras pareiškė 10 tūkst. litų<br />
civilinį ieškinį.<br />
Vytautui Račickui, iš Anykščių<br />
kilusiam rašytojui, už kūrybą<br />
vaikams. Jis tapo Vaikų literatūros<br />
premijos 2010 m. laureatu.<br />
Naujausioje V.Račicko knygoje<br />
„Baltos durys“ kalbama apie<br />
vieną skaudžiausių problemų -<br />
narkotikus.<br />
Berniuko kasa siekia<br />
beveik metrą<br />
Septynmetis Dovydas<br />
Vyšniauskas , kurio plaukų<br />
ilgis siekia 99 centimetrus,<br />
agentūroje „Factum“ bando<br />
užregistruoti naują Lietuvos<br />
rekordą, tačiau atsakymo<br />
kol kas dar nesulaukė. Jo<br />
plaukai yra 6 centimetrais<br />
ilgesni nei Vilniuje<br />
gyvenančio berniuko, kuris<br />
oficialiai užregistravo šalies<br />
rekordą.<br />
Utenos rajono Daugailių<br />
miestelyje gyvenančiam<br />
ir pagrindinės mokyklos<br />
parengiamąją klasę<br />
lankančiam berniukui mama<br />
kas rytą plaukus supina į<br />
kasą. 120 centimetrų ūgio<br />
Dovydas per savo gyvenimą<br />
dar nė karto nekirpo plaukų.<br />
Jo vešlūs plaukai siekia pakinklius. Pirmą kartą jį išvydusieji mano,<br />
kad tai ilgakasė mergaitė. Jei pavyks užregistruoti rekordą, vaikas<br />
žada eiti į kirpyklą ir nusikirpti plaukus.<br />
Utenos scenoje –<br />
„Jasonas“<br />
Vytautui Galvonui, Seimo nariui,<br />
kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“<br />
kandidatui, išrinktam į Anykščių<br />
rajono tarybą, už manevrus. Prieš<br />
pirmąjį posėdį jis ir antrąja sąraše<br />
likusi valdininkė Birutė Kavolienė<br />
pasitraukė iš tarybos. Rinkėjai<br />
balsavo už vienus – išrinko kitus...<br />
Kristinos Sakaitės nuotrauka.<br />
> lgakasis Dovydas<br />
Vyšniauskas iš Daugailių.<br />
Utenos „Žaliaduonių“ teatras tarptautinę Teatro dieną pažymėjo<br />
premjera. Gausiai Utenos kultūros namuose susirinkę uteniškiai<br />
išvydo kraštiečio rašytojo ir dramaturgo Sauliaus Šaltenio pjesę<br />
„Jasonas“.<br />
S.Šaltenis teatrui padovanojo naują gerokai anksčiau parašytos<br />
pjesės redakciją. Pjesėje nagrinėjamos moralės bei žmogiškosios<br />
atsakomybės problemos. Almos Eigirdienės režisuotame<br />
spektaklyje vaidina geriausi mėgėjiškos scenos artistai.<br />
„Žaliaduonių“ teatras, skirtingai nei daugelis kitų, nepasuko pigiu<br />
komerciniu keliu ir skiria daug jėgų etniniam teatrui kurti.<br />
Antanui Žemaičiui, pensininkui,<br />
už šuolį. „Tvarkos ir teisingumo“<br />
kandidatų sąraše jis buvo įrašytas<br />
tik 20-uoju, bet rinkėjai jį sviedė<br />
į viršų – į 4-ąją poziciją ir<br />
pensininkas pateko į tarybą.
pliusai ir minusai<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . .<br />
Policininkui teks<br />
atlikti bausmę<br />
Už tai, kad avarijoje užmušė du žmones ir pabėgo<br />
buvusiam Anykščių ir Utenos policijos komisariatų<br />
kelių patruliui Robertui Stroliai (nuotraukoje)<br />
Panevėžio apygardos teismas paliko galioti Kupiškio<br />
rajono apylinkės teismo skirtą 3 metų laisvės<br />
atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, atimant teisę<br />
3 metus vairuoti transporto priemones ir skiriant 5<br />
tūkst.850 Lt baudą.<br />
R.Strolia nuteistas už tai, kad 2009 metų lapkričio<br />
18 dieną, apie 16 valandą 30 minučių, Kupiškio<br />
rajono Nociūnų kaimo teritorijoje, vairuodamas<br />
automobilį „VW Sharan“ su tranzitiniais numeriais,<br />
partrenkė dviračiu važiavusius to paties kaimo<br />
gyventojus 50 metų Petrą Vanagą ir 58 metų<br />
Marę Alvyrą Leikaitę, nesuteikė jiems būtinosios<br />
pagalbos ir iš įvykio vietos nuvažiavo. P.Vanagas<br />
mirė avarijos vietoje, o jo draugė M.A.Leikaitė –<br />
vežama į Panevėžio ligoninę.<br />
Nuteistasis R.Strolia teisme laikėsi versijos, jog jo<br />
motinai priklausantį automobilį vairavo ne jis, bet<br />
pakeleivis Petras Petrulis, kuris baudžiamosios<br />
bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs. Be to,<br />
esą nukentėjusiesiems nebuvo suteikta pagalba<br />
todėl, kad P.Petrulis pasakęs R.Stroliai, jog<br />
automobilis nutrenkė ne žmones, bet stirną, todėl<br />
abu automobiliu važiavę žmonės avarijos vietoje<br />
nesustojo.<br />
Tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismai<br />
šias teisiamojo R.Strolios versijas atmetė ir įvertino<br />
kaip pasirinktą gynybos būdą.<br />
Sergejui Jovaišai, Anykščių mero<br />
patarėjui, už neapdairumą.<br />
Politikas kaltinamas įsivėlęs į<br />
viešųjų pirkimų procesus, kuriuose<br />
neturėjo dalyvauti. Pats S.Jovaiša<br />
tai neigia, o ir įrodymų nėra, bet<br />
kalbos įvaizdžio nestiprina.<br />
Utenos krepšininkės<br />
– tarp lyderių<br />
„Utenos“ moterų krepšinio komanda pateikė<br />
didžiausią sezone sensaciją ir pateko tarp keturių<br />
stipriausių Lietuvos moterų krepšinio lygos ekipų.<br />
Stipriausiųjų ketvirtuke „Utenos“ krepšininkės<br />
įsitvirtino ketvirtfinalio serijoje antrosiose<br />
rungtynėse rezultatu 91: 82 dar kartą įveikusios<br />
Kauno rajono “Laisvę KRS“ Prie komandos pergalės<br />
daugiausiai prisidėjo Agnė Žiegytė, per rungtynes<br />
pelniusi net 30 taškų. Pusfinalyje uteniškės susitiks<br />
su Klaipėdos „Lemminkainen“ komanda.<br />
Įžvelgė pavojus<br />
Molėtų rajono taryba<br />
patvirtino sveikatos<br />
priežiūros įstaigų<br />
įstatus. Įstatuose<br />
įrašyta suma, kad<br />
naujais dalininkais<br />
galima tapti sumokėjus<br />
5000 litų mokestį, kėlė<br />
politikų diskusijas.<br />
„Suma įtartinai maža“, – tikino gydytojas,<br />
rajono tarybos narys Stasys Bajerčius. Kiti du<br />
taryboje esantys gydytojai Vida Valasenkienė<br />
ir Albinas Jarašiūnas balsavime nedalyvavo,<br />
aiškindami, jog galbūt jie norės tapti dalininkais,<br />
taigi prevenciškai nesivėlė į interesų konfliktą.<br />
Bene už penkių sveikatos įstaigų įstatus buvo<br />
balsuota vienu rankų pakėlimu.<br />
Po balsavimo „darbietis“ Petras Čimbaras<br />
(nuotraukoje) pareiškė, jog taip balsuojant<br />
pažeidžiami įstatymai. Kolegos deputatai siūlė<br />
P.Čimbarui nekelti vėjo, tačiau meras S.Žvinys<br />
paskelbė pakartotinį balsavimą, šį kartą - už<br />
kiekvienos įstaigos įstatus atskirai. „Petras yra<br />
Petras. Kad paskui nebūtų problemų, siūlau<br />
balsuoti iš naujo“, – P.Čimbaro pasiūlymui<br />
nesipriešino meras.<br />
Dalei Štraupaitei, visaginietei<br />
politikei. Jos vedami<br />
liberalcentristai laimėjo rinkimus į<br />
Visagino tarybą. D.Štraupaitė dabar<br />
yra realiausia pretendentė į šios<br />
savivaldybės merus.<br />
Konfiskavo „armanius“<br />
ir „gučius“<br />
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK)<br />
policininkai dviejose Utenos prekyvietėse nusipirko „Chanel“<br />
ir „Versace“ prekių ženklais pažymėto tualetinio vandens ir už<br />
pirkėjų apgaudinėjimą bei intelektinės nuosavybės grobstymą<br />
pardavėjams iškėlė baudžiamąsias bylas.<br />
Kovo viduryje tikrinta, ar prekybininkai nepažeidžia intelektinės<br />
nuosavybės įstatymo prekiaudami prekių ženklų klastotėmis. Du<br />
Utenos prekybininkai neteko beveik 400 pakuočių parfumerijos<br />
gaminių (kvepalų, tualetinio vandens, lūpų dažų, blakstienų<br />
tušo... ). Įtariama, kad šios prekės yra pažymėtos svetimais<br />
„Boss“, „Emporio“, „Armani“, „Dior“, „Givenchy“, „Gucci“,<br />
„Paco Rabane“, „Versace“, „Lacoste“ ir kitais prekių ženklais.<br />
Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vytautas<br />
Vaiškūnas „AF“ sakė: „Matyt, reiks bausti daugybę Utenos<br />
prekeivių, bet ką padarysi“...<br />
Gamina regalijas<br />
Pagaliau ir Molėtų meras turės regalijas – valdžios ženklą.<br />
Jau gaminama grandinė su medalionu, kuriame pavaizduotas<br />
Molėtų miesto herbas.<br />
Molėtų tarybos nariai per posėdį diskutavo, ar reikia merui<br />
regalijų, ar nereikia. O liberalsąjūdietis Dalius Daškevičius siūlė<br />
ir vicemerą papuošti grandine. „Šiek tiek mažesnių regalijų ir<br />
vicemerui reikia.“<br />
Politikų diskusiją apibendrino meras Stasys Žvinys.<br />
„Nežinau, kaip jūs norite, kaip vertinate. Galite vertinti, kaip<br />
norite. Užsakymas jau padarytas“, – taškus sudėjo meras.<br />
Vogė ne apsauginiai<br />
Patiksliname „Aukštaitiško formato“ 3 numeryje skelbtą<br />
informaciją „Vogė elektrinės apsaugininkai“.<br />
Rašėme, kad už grupinę stambaus masto vagystę iš Ignalinos<br />
atominės elektrinės (AE) Aleksandras Dašinas, Olegas Beliunas,<br />
Romanas Kondratas ir Anatolijus Denisovas išklausė Visagino<br />
miesto apylinkės teismo nuosprendį ir buvo įkalinti nuo 2,5 iki<br />
3 metų laikotarpiui.Visi nuteistieji dirbo Ignalinos AE teritorijoje:<br />
A.Dašinas - AE šaltkalviu, O.Beliunas – UAB „Evikonas“<br />
staliumi, R.Kondratas – VĮ „Visagino energetikos remontas“<br />
mechaniku, A.Denisovas – UAB „Pramonta“ šaltkalviu.<br />
Robertui Giedraičiui, Utenos<br />
„Juventus“ komandos treneriui.<br />
Utenos komanda kovo mėnesį<br />
iškovojo pirmąjį solidų titulą klubo<br />
istorijoje – tapo BBL iššūkio taurės<br />
varžybų nugalėtojais.<br />
Anykščių valdžiai, už paramą. Iš<br />
Anykščių rajono biudžeto skirta<br />
20 tūkst. litų plaukiko Giedriaus<br />
Titenio pasiruošimui Londono<br />
olimpinėms žaidynėms. Bus<br />
medalis – galės valdžia ramia<br />
sąžine fotografuotis su sportininku.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .<br />
sentencijos<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
Anykštėnas grandioziniais projektais<br />
stebino sostinę<br />
Kovo pabaigoje Anykščių A.Vienuolio<br />
gimnazijoje siekiant Lietuvos rekordo<br />
registravimo buvo išmatuota Laisvės vėliava,<br />
kurią sausio 13 – ąją gimnazistai nešė<br />
Vilniaus Gedimino prospektu. Kovo 11 – ąją<br />
tos pačios gimnazijos moksleiviai Vilniuje<br />
Gedimino prospekto liepaites ir Seimo rūmų<br />
vartus papuošė puse tūkstančio vitražų. Abiejų<br />
projektų autorius - gimnazijos režisierius<br />
Erikas Druskinas.<br />
Vėliavai pasiūti prireikė daugiau kaip 600<br />
metrų medžiagos, šis projektas kainavo 1200<br />
litų. Pinigus skyrė Anykščių savivaldybė.<br />
Vėliavą režisierius E.Druskinas ir aštuntokas<br />
Mantas Ragauskas pasiuvo per 5 žiemos<br />
atostogų dienas. 204,7 metro ilgio ir<br />
4,38 metro pločio vėliava dabar saugoma<br />
gimnazijoje, ją tikimasi dar išskleisti<br />
patriotiniuose renginiuose.<br />
Praėjus vos dviem mėnesiams režisierius ir<br />
gimnazistai sostinę vėl nustebino netradicine<br />
paroda – puse tūkstančio vitražų. Lietuvos<br />
Nepriklausomybės atkūrimo dieną jie papuošė<br />
> Anykščių A.Vienuolio gimnazijos<br />
moksleivių vitražai puošė sostinės Gedimino<br />
prospektą.<br />
Kam dalininko teises suvaržot!<br />
Vida Valasenkienė, Molėtų<br />
rajono tarybos narė,<br />
gydytoja ginekologė, apie<br />
dalininkų įgaliojimus<br />
tvirtinant medicinos<br />
įstaigų nuostatus:<br />
„Dalininkas pradės viską daryti, išskyrus<br />
ginekologinį darbą.“<br />
> 204,7 metro – vėliavos rekordininkės<br />
ilgį fiksuoja projekto autorius, A.Vienuolio<br />
gimnazijos režisierius Erikas Druskinas.<br />
Gedimino prospekto liepaites ir Seimo rūmų<br />
vartus. „Šiam projektui įgyvendinti Anykščių<br />
savivaldybė skyrė 1000 litų, - pastebėjo<br />
E.Druskinas. – 1-10 klasių mokininių Lietuvos<br />
laisvės simbolių tema piešti piešiniai buvo<br />
nuskenuoti, atspausti ant skaidrios plėvelės, o<br />
po to priklijuoti ant plastiko. Kai nukabinėjome<br />
vitražus, vilniečiai prašė jų padovanoti.<br />
Kelias dešimtis vitražų išdovanojome, kitais<br />
papuošėme gimnazijos langus“.<br />
Įgyvendinęs du Lietuvą sudominusius<br />
projektus, režisierius E.Druskinas turi minčių<br />
dar keliems. Vienas jų – didžiulis instaliacinis<br />
projektas, su kuriuo keliaudami per Lietuvą<br />
moksleiviai reklamuotų Anykščius, tapusius<br />
kitų metų kultūros sostine.<br />
O kai ateis mažas cunamis…<br />
Albinas Grincevičius,<br />
Utenos rajono tarybos<br />
narys, nepritaria, kad<br />
Mockėnų kaime būtų<br />
statoma biodujų jėgainė:<br />
Justo Laurinavičiaus nuotr.<br />
„Atvažiuos ta bendrovė su 10 tūkstančių<br />
litų įstatiniu kapitalu, pastatys mums mažą<br />
fukušimą, o mes jai išduosim leidimą?“<br />
Viešųjų pirkimų tarnyba<br />
nustatė pažeidimus<br />
Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo<br />
pažeidimų, nutraukė dvi milijonines sutartis, sudarytas Utenos ir<br />
Anykščių rajonų savivaldybių administracijų.<br />
Tarnyba Utenos savivaldybės administraciją įpareigojo nutraukti<br />
daugiau kaip 6 mln. litų vertės nuotekų valyklų Tauragnuose,<br />
Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose statybos ir rekonstrukcijos<br />
darbų pirkimo konkursą.<br />
Tarnyba nustatė, kad vykdydama sudėtingą 4 skirtingų<br />
objektų statybos ir rekonstrukcijos darbų pirkimą, perkančioji<br />
organizacija nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą<br />
ir jo nepratęsė, nors tiekėjai ne kartą tą prašė padaryti.<br />
Viešojo pirkimo komisija taip pat pažeidė įstatyme įtvirtintus<br />
skaidrumo ir proporcingumo principus, nes nesudarė sąlygų<br />
tiekėjams gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą<br />
informaciją. Be to, sudarydama pasiūlymų eilę, pasiūlymų<br />
kainų, kaip numatyta pirkimo sąlygose, nepalygino su pirkimui<br />
numatytomis lėšomis ir laimėtoju paskelbė bendroves „Alsuva“<br />
ir „Arginta“, kurių pasiūlymo kaina daugiau nei 926 tūkst. litų<br />
viršija pirkimui skirtas lėšas.<br />
Tarnyba nutraukė ir Anykščių savivaldybės pasirašytą sutartį su<br />
vokiečių firma „Josef Mobilus Aktiengesellschaft“, laimėjusią 7<br />
mln. Lt vertės konkursą įrengti 4,2 km ilgio apšviestą pėsčiųjų ir<br />
dviračių taką su papildoma infrastruktūra.<br />
Viešųjų pirkimų komisijos nuomone, konkursas buvo vykdomas<br />
neskaidriai, jo dalyviams nebuvo sudaromos lygiai vienodos<br />
sąlygos, todėl sutartis yra niekinė ir negaliojanti.<br />
SMS Kredit – svetimu<br />
vardu<br />
Apskrities gyventojus mulkina sukčiai, išviliojantys asmens<br />
duomenis ir svetimu vardu pasinaudojantys greitaisiais kreditais.<br />
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK)<br />
kriminalistai išaiškino Utenoje veikiančią tokių sukčių grupę. Jos<br />
nariai, apgaule išgavę žmonių asmens duomenis, ėmė paskolas iš<br />
kredito bendrovės „SMS kredit.lt“.<br />
Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Utenos VPK užregistravo<br />
4 internetinės bankininkystės sukčiavimo atvejus. Ikiteisminis<br />
tyrimas nustatė 4 įtariamuosius – jauno amžiaus uteniškius.<br />
Nebent Viktoras Uspaskichas sutiks<br />
kontroliuoti<br />
Giedrius Ribokas, Utenos<br />
rajono tarybos narys,<br />
„darbietis“, nepasitiki<br />
šalies vyriausybe:<br />
“Žiūrint į tai, kas dedasi mūsų vyriausybėje,<br />
japonams paaukotų pinigų jai nepatikėčiau. Ji<br />
nupirks ne tai, ko reikia, o ką naudinga parduoti.“
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . .<br />
Ar namo pamatus liejo<br />
nelegalai?<br />
Už tai, kad uteniškis Mindaugas Navickas nelegaliai samdė tris<br />
darbuotojus, jam iškelta administracinė byla.<br />
M.Navickui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl<br />
to, kad jis, turėdamas verslo liudijimą, nesudaręs darbo sutarties ir<br />
nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido rekonstruojamame<br />
gyvenamajame name dirbti 3 asmenims, kurie, policijos pareigūno<br />
teigimu, liejo namo pamatus.<br />
Utenos rajono apylinkės teismas bylą nutraukė, neįžvelgęs<br />
M.Navicko veiksmuose nelegalaus darbo požymių. Valstybinės darbo<br />
inspekcijos Utenos skyrius parašė skundą aukštesnės instancijos<br />
teismui ir bylą ten laimėjo. Pareigūnai skunde nurodė, kad teisme<br />
nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas policijos pareigūnas, kuris<br />
pasitikėjimo telefonu darbo inspekcijai ir pranešė apie nelegalų<br />
darbą. Be to, nelegalaus darbo faktas esą užfiksuotas filmuotoje<br />
medžiagoje. M.Navicko byla grąžinta iš naujo tirti Utenos teismui.<br />
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams už kiekvieną<br />
nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 tūkst.Lt iki 10 tūkst.Lt.<br />
Linksmai atsisveikino<br />
Paskutinį 2007 - 2011 metų kadencijos<br />
posėdį Molėtų rajono taryba surengė<br />
balandžio pirmąją Kulionių kaime,<br />
netoli observatorijos esančiame<br />
Lietuvos teisėjų mokymo centre.<br />
Po posėdžio politikai kaitinosi pirtyje,<br />
užkandžiavo. O ir visas posėdis buvo<br />
išskirtinai linksmas – deputatai laidė<br />
replikas, kalbėjosi. Meras Stasys Žvinys kaip klasės auklėtojas<br />
kolegas kelis kartus griežtokai subarė.<br />
Meras keliems tarybos nariams įteikė nuotraukų albumus<br />
„Neregėta Lietuva“. 77-erių metų Bronislavas Žemaitis<br />
apdovanotas kaip vyriausias tarybos narys, o 36-erių Vaida<br />
Saugūnienė (nuotraukoje) pagerbta kaip jauniausia Molėtų<br />
politikė. Kaip aktyviausias opozicijos atstovas pažymėtas<br />
„valstietis“ Juozas Kerpė, o aktyviausiu valdančiosios<br />
daugumos atstovu pripažintas konservatorius Saulius Jauneika.<br />
Molėtų neįgaliųjų draugijos skyriaus pirmininkei, rajono tarybos<br />
narei Vladzei Grybėnienei meras knygą įteikė sakydamas: „Jūs<br />
buvote stipresnė už fiziškai stipresnius.“<br />
sentencijos<br />
Mero partija per rinkimus pasirodė<br />
profesionaliausiai<br />
Stasys Žvinys, Molėtų<br />
meras, pradėdamas<br />
balandžio 1-ąją vykusį<br />
posėdį:<br />
„Visus nuoširdžiai sveikinu su profesine diena -<br />
bandžio 1-ąja.“<br />
Gamtą fotografuoja ir policininkai<br />
Utenos dailės mokyklos galerijoje<br />
iki gegužės vidurio veikia gamtos<br />
fotografijų paroda „Žemės diena 2011<br />
– Utena“.<br />
Pasak parodą organizavusio gamtos<br />
fotografų klubo „Žalias skėtis“<br />
prezidento Rimanto Udro, šiemetinėje,<br />
jau vienuoliktoje, parodoje dalyvauja<br />
84 autoriai iš 13 miestų ir rajonų,<br />
pateikę per 400 nuotraukų.<br />
Fotografijas vertino Vilniaus dailės<br />
akademijos Fotografijos ir medijos<br />
meno katedros dėstytojo Andriaus<br />
Surgailio vadovaujama komisija,<br />
geriausių darbų autoriams skyrusi<br />
diplomus. Pagrindinis parodos prizas, sidabrinė<br />
50 litų moneta, skirta gamtai, buvo įteiktas<br />
Švenčionėlių urėdijos miškininkui Rimantui<br />
Nalivaikai. Šio fotomenininko darbais iliustruoti<br />
„Medžioklės kalendoriai“, o savo kūrybos moto jis<br />
nusako trimis žodžiais „Gamta – mano namai“.<br />
Nemažos dalies autorių, kaip antai Aukštaitijos<br />
nacionalinio parko darbuotojo Broniaus<br />
Šablevičiaus, Šimonių eigulio Eugenijaus Šukio,<br />
Antalieptės girininko Jono Barzdėno darbas<br />
susijęs su buvimu gamtoje, tačiau yra autorių,<br />
nesusijusių nei su gamta, nei su fotografija. Tai<br />
Utenos policijos komisariato pareigūnas Rimas<br />
Balandžio 1 - ąją Molėtų rajono taryba priėmė<br />
sprendimus, kuriais nuo balandžio 13 - osios<br />
iš pareigų atleido administracijos direktorių<br />
Rimantą Šavelį ir jo pavaduotoją Vaclovą<br />
Seniūną.<br />
Sprendimo atleisti administracijos vadovus iš<br />
darbo priimtas todėl, kad balandžio 14 - ąją<br />
vyks pirmasis naujos kadencijos rajono tarybos<br />
posėdis, o R.Šavelis ir V.Seniūnas išrinkti į rajono<br />
> Fotografų klubo „Žalias skėtis“<br />
prezidentas Rimantas Udras sveikina<br />
pagrindinį prizą laimėjusį Rimantą<br />
Nalivaiką. Šalia stovi vertinimo komisijos<br />
narys, žurnalo „Vyzdys foto/video“<br />
redaktorius Valentinas Juraitis.<br />
Leleckas, Anykščių policijos komisariato viršininkas<br />
Rimantas Čepulis, valstybinės mokesčių<br />
inspekcijos darbuotojas Algimantas Vėjalis,<br />
uteniškis vaistininkas Liudvikas Didjurgis, Vilniaus<br />
dailės akademijos dėstytojas Viktoras Binkis.<br />
„Džiugu, kad gamtą fotografuoja ir jaunimas, šioje<br />
grupėje šiemet dalyvauja 33 autoriai“, - pastebėjo<br />
R.Udras.<br />
Atleido administracijos vadovus<br />
Grįš su šviežiais agurkais<br />
Virgilijus Aloyzas<br />
Milaknis, Anykščių<br />
rajono tarybos narys,<br />
suskaičiavęs balsus<br />
paaiškino, kodėl jų<br />
trūksta:<br />
„Du „valstiečiai“ išėjo šiltnamių dengti.“<br />
tarybą. Jų dabartinės pareigos nesiderina su<br />
tarybos nario pareigomis ir politikai, nusprendę<br />
dalyvauti mero rinkimuose, turėjo trauktis iš<br />
darbo.<br />
R.Šavelis, regis, bet kuriuo atveju neliks<br />
administracijos direktoriumi – R.Šavelio<br />
liberalsąjūdiečiai nekviečiami į valdančiąją<br />
daugumą. V.Seiniūnas į tarybą išrinktas pagal<br />
valdančios Tėvynės sąjungos kandidatų sąrašą.<br />
Pretenduojate pakeisti Ireną Degutienę!<br />
Sigutis Obelevičius,<br />
Anykščių meras, tarybos<br />
darbą lygino su Seimo<br />
darbu:<br />
„Mes čia išvengėme tokių dalykų, kurie vyksta<br />
Seime.“<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .<br />
Žudiką vaišino pietumis<br />
Ona Jakeliūnienė gyveno viena namelyje netoli Anykščių<br />
autobusų stoties. Vėliau pats A.Šiktorovas kriminalistams<br />
pasakos, kaip klostėsi įvykiai 1999-ųjų sausio 8 dieną.<br />
Į Anykščius jis užsuko sprukdamas keleiviniu autobusu<br />
iš Ukmergės, kur tos pačios dienos ryte apsivogė. Netoli<br />
stoties jis pastebėjo kiemelį šluojančią senyvo amžiaus<br />
moterį, priėjo, užkalbino, papasakojo jai istoriją apie sunkią<br />
ir alkaną vaikystę, skriaudas. Iš dalies jo pasakojimas<br />
buvo teisingas: jis - iširusios šeimos vaikas, nuo vaikystės<br />
buvęs be priežiūros, baigęs tik keturias pradinės mokyklos<br />
klases. Kai smulkutis, švelnių bruožų, į mergaitę panašus<br />
paauglys paprašė maisto, O.Jakeliūnienė jį įsileido į namus,<br />
pavaišino pietumis, atsidariusi piniginę pasidalino pinigais.<br />
Atsisveikindama palinkėjo vaikui gero kelio...<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Už anykštėnės nužudymą<br />
13-mečio neteisė<br />
1999 metų sausyje Anykščiuose buvo užpulta,<br />
sumušta ir po mėnesio ligoninėje mirė 87-erių<br />
Ona Jakeliūnienė. Prieš egzekuciją senolė<br />
pakvietė į vidų, pamaitino savo žudiką,<br />
įdavė jam truputį pinigų. Smūgiais į galvą<br />
geraširdę anykštėnę sužalojęs ir į lovą įvertęs<br />
13-os metų Rokiškio rajono Obelių seniūnijos<br />
gyventojas Andrius Šiktorovas ramiai sėdo į<br />
autobusą ir išvažiavo namo...<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
Tačiau A.Šiktorovas greitai sugrįžo, išdaužė<br />
duryse buvusio langiuko stiklą, atkabino kablį,<br />
įėjo, kelis kartus senutei trenkė pagaliu per<br />
galvą, susirinko patikusius daiktus, grįžo į stotį<br />
ir ramiausiai išvažiavo į Rokiškį...<br />
O.Jakeliūnienė buvo gydoma Anykščių ligoninės<br />
reanimacijos ir traumatologijos skyriuose, vėliau<br />
perkelta į Panevėžio ligoninės neurochirurgijos<br />
skyrių. Čia ir mirė, po užpuolimo praėjus<br />
mėnesiui.<br />
Praėjo 11 metų, tačiau O.Jakeliūnienės<br />
kaimynai nepamiršo kruvinų įvykių Tilto gatvėje.<br />
Kelios kaimynės, AF papasakojusios, kad<br />
O.Jakeliūnienė buvo našlė, neturėjo vaikų, kad,<br />
jai mirus, namas atiteko giminaičiams, o dabar<br />
yra nuomojamas, uždraudė skelbti jų pavardes,<br />
nes bijo...<br />
Policijoje manipuliavo ir korėsi<br />
Baudžiamoji byla dėl O.Jakeliūnienės nužudymo<br />
buvo pradėta, tačiau gana greitai nutraukta –<br />
jos žudikas buvo neteistinas vaikas. Kol dar<br />
vyko tyrimas, Anykščių policininkai stebėjosi<br />
13-mečio nusikaltėlio aktoriniais sugebėjimais,<br />
įkalbinėjimo menu, gebėjimu be pastangų<br />
manipuliuoti žmonių jausmais.<br />
> 16 - metis Andrius<br />
Šiktorovas – jau žudikas,<br />
profesionalus vagis, apgavikas.<br />
> Netoli Anykščių autobusų<br />
stoties, Tilto gatvėje, šiame<br />
name Andrius Šiktorovas iš<br />
pradžių pietavo, paskui – žudė.<br />
Į Anykščių komisariato areštinę jis ašarodamas<br />
bandė pasikviesti žurnalistus, tačiau tuometinis<br />
komisaras Raimundas Razmislavičius neleido<br />
susitikti su įtariamuoju nepilnamečiu. Paskui<br />
jis bandė žudytis: išsiardęs savo megztinį ir<br />
susukęs į virvę siūlus, korėsi, greta miegant<br />
dviem kameros draugams. Išvakarėse paauglys<br />
sudraskė turėtas artimųjų nuotraukas.<br />
Pareigūnai tuomet kalbėjo, kad nepavykęs<br />
bandymas žudytis buvo karštligiškas noras<br />
sulaukti kuo daugiau dėmesio.<br />
A.Šiktorovo sugebėjimai vedžioti už nosies<br />
policijos pareigūnus išryškėjo Rokiškio<br />
komisariate, kurį jis pakliuvo praėjus pusmečiui<br />
po nužudymo Anykščiuose. Įtariamas<br />
plėšimu, jis buvo tardomas. Nuoširdžiausiai<br />
pasipasakojęs ir net paašarojęs įtariamasis<br />
užglostė tardytojos budrumą ir paspruko.<br />
Komisariato kieme jis įlindo į dėžę ir sulaukė,<br />
kol išsivažinės jo ieškoti sukilę policininkai. Tada<br />
paauglys patraukė savo keliais ir draugės namų<br />
rūsyje, po virtuve, įsirengė slėptuvę. Tąkart<br />
bėglys buvo įskųstas ir sulaikytas.<br />
15-os patekęs į Biržų policijos areštinę, jis<br />
sugebėjo žiebtuvėliu padegti savo bylą...<br />
Sulaukęs 16-os, A. Šiktorovas pabėgo iš
Plungės areštinės, apsimetęs kitu žmogumi.<br />
Tą dieną buvo ruošiamasi į laisvę išleisti kitą<br />
nepilnametį įtariamąjį. Toje pačioje kameroje<br />
buvęs A.Šiktorovas apsimetė paleidžiamu<br />
nepilnamečiu, prieš tai iškalęs jo anketinius<br />
duomenis. Sklandžiai pabendravęs su budėtoju,<br />
apsimetėlis buvo išleistas. Apgaulė paaiškėjo<br />
po kelių minučių, tačiau bėglio pėdos jau buvo<br />
ataušusios.<br />
Dar viena A.Šiktorovo „specializacija“ -<br />
socialinės pagalbos sritis. Apsimetęs socialiniu<br />
darbuotoju jis lankydavo vienišas pensininkes,<br />
viliodavo didesnėmis išmokomis, „gelbėdavo“<br />
nuo išsigalvotų bankų bankrotų... Pasakojama,<br />
jog senutes užburdavo malonus ir rūpestingas,<br />
gero žodžio kišenėje neieškantis ir tvarkingos<br />
išvaizdos jaunuolis, turėdavęs „pažymėjimą“,<br />
ir... visos pasigesdavo pinigų.<br />
Banditas vaiko veidu<br />
Anykščių prokuratūros vadovas Ričardas<br />
Juozainis prisimena pažintį su A.Šiktorovu, kuris<br />
kreipėsi į prokuratūrą skųsdamas savo tėvą.<br />
„Jis įrodinėjo, koks niekšas yra tėvas –<br />
Ivanas Šiktorovas. Tarp kitko – tėvas vykdė<br />
įsipareigojimus išlaikyti sūnų, sumokėjo<br />
Ligonių kasoms pinigus už sūnaus sumuštos<br />
O.Jakeliūnienės gydymą. Tačiau skundų dėl tėvo<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
> Anykščių rajono prokuratūros vadovas<br />
Ričardas Juozainis įsitikinęs, kad vaikas,<br />
tapęs įrankiu suaugusiųjų tarpusavio kare,<br />
ilgainiui pradėjo keršyti visiems, ką sutiko...<br />
A.Šiktorovas parašė ne vieną. Buvo kalbama,<br />
kad jauno nusikaltėlio motina turi aiškiaregės<br />
savybių. Nežinau, kokia iš jos aiškiaregė, tačiau<br />
faktas, kad ji – bloga motina, atsakinga už<br />
nusikalstamą sūnaus gyvenimą. A.Šiktorovas<br />
dievino motiną, jis žmonėmis laikė tik ją ir save.<br />
Visi kiti – tik gyvenimo detalės. O ta moteris<br />
naudojosi sūnaus meile kovodama su jo tėvu,<br />
savo buvusiu vyru. Vaikas, tapęs artimiausių<br />
žmonių keršto įrankiu, ilgainiui pradėjo keršyti<br />
visiems. Manau, psichologai, pasigilinę į jauno<br />
nusikaltėlio jausmus, rastų daug ko įdomaus.<br />
Šis vaikas labai anksti tapo netinkamo<br />
auklėjimo visiškai sugadintu asmeniu, pavojingu<br />
visuomenei. Dar blogiau, kad jis nesigailėjo<br />
dėl savo nusikaltimų ir daugiau galvojo apie<br />
netinkamas areštinių sąlygas, nei apie tai, ką<br />
padarė aukoms. Tai rodo, kad vaikinukas save<br />
laikė visuomenės auka. Išties – banditas vaiko<br />
veidu“,- kalbėjo Anykščių rajono vyriausiasis<br />
prokuroras R.Juozainis.<br />
Kalėdamas prisiteisė valstybės kompensaciją<br />
Būdamas 19-os A.Šiktorovas iš druskininkietės<br />
senutės išviliojo 2 tūkst. JAV dolerių ir buvo<br />
teisiamas tryliktą kartą. Druskininkų miesto<br />
apylinkės teismas recidyvistui skyrė 7 metus ir<br />
3 mėnesius kalėjimo. Kalėdamas Marijampolės<br />
pataisos namuose jis uždarbiavo vieną po<br />
kito rašydamas skundus, reikalaudamas<br />
kompensacijų.<br />
„Areštinių, kuriose uždarytiesiems būtų malonu,<br />
Lietuvoje yra tik kelios. Pats tuo įsitikinau. Esu<br />
dar kreipęsis į teismą dėl žeminančių sąlygų<br />
Anykščių, Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių,<br />
Prienų, Marijampolės areštinėse. Trys skundai<br />
jau buvo atmesti, 2 - iš dalies patenkinti (200<br />
Apskrities nusikaltimų statistika kovo mėnesį<br />
litų ir 250 litų), vieną dar tik nagrinės, dėl vieno kreipiausi<br />
į Strasbūrą. Bandau kovoti, kad areštinėse būtini kiemeliai,<br />
lovos, elementariausi buities patogumai. Kai su areštinės<br />
darbuotojais galima susikalbėti, skundų nerašau, o kai jie<br />
abejingai ir įžūliai mesteli: “Rašyk!” - tai ir rašau“,- tai<br />
kalinio žodžiai, pasakyti prieš dvejus metus „Akistatos“<br />
žurnalistui.<br />
Didžiausios kompensacijos A.Šiktorovas iš valstybės paprašė<br />
už tris dienas, praleistas Plungės policijos komisariate. Ten<br />
patirtą moralinę žalą A.Šiktorovas įvertino 400 tūkst. Lt.<br />
A.Šiktorovas jau laisvėje<br />
Nuo mažens buvęs teisėsaugininkų akiratyje, 13 teistumų<br />
už vagystes, plėšimus, sukčiavimus, pabėgimus turintis<br />
A.Šiktorovas už anykštėnės Onos Jakeliūnienės nužudymą<br />
nebuvo teisiamas. 13-mečiai žudikai į teismo suolą<br />
nesodinami...<br />
Įkliuvęs Druskininkuose, pastaruosius metus jis praleido<br />
Marijampolės pataisos namuose. Šios įstaigos direktorius<br />
Tadas Klusevičius patvirtino, jog A.Šiktorovas iš įkalinimo<br />
įstaigos paleistas prieš gerą pusmetį.<br />
„Ačiū Dievui, kad jis išėjo. Kodėl taip sakau? Nes jį pažįstu.<br />
Daugiau nekomentuosiu. Teoriškai išleidžiamas į laisvę pilietis<br />
deklaruoja vietą, kur išvyksta. Jeigu jis buvo registruotas<br />
Rokiškio rajone, tai rokiškėnų ir teiraukitės apie jo charakterį<br />
ir elgesį“,- į platesnes kalbas T.Klusevičius nesileido.<br />
AF duomenimis, pataisos namų vadovybei A.Šiktorovas<br />
raštu pareiškė atsisakantis gyventi bendrojoje zonoje,<br />
nes pavargsta psichologiškai, buvo perkeltas į modernų<br />
izoliatorių, skaitė filosofų raštus, pedantiškai prisižiūrėjo savo<br />
„pastogę“ ir išvaizdą.<br />
Išvykęs iš Marijampolės, Rokiškio rajono pataisos inspekcijoje<br />
A.Šiktorovas neužsiregistravo. Kuriame rajone jis yra šiuo<br />
metu, nežinoma.<br />
Savivaldybės Nužudymai Vagystės Įskaitiniai įvykiai Avarijose žuvo Avarijose sužalota<br />
Utenos 0 45 0 0 0<br />
Molėtų 0 10 2 1 1<br />
Anykščių 0 20 1 0 1<br />
Ignalinos 0 17 1 1 0<br />
Zarasų 0 20 1 1 0<br />
Visagino 0 16 0 0 0<br />
Apskrityje per 3 mėn. 2 326 14 4 10<br />
Sudaryta pagal Utenos apskrities VPK ataskaitas ir VRM Informatikos departamento statistines lenteles.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .
2 0 1 1 . . . 0 2 . . .<br />
. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .<br />
Lietuvoje galioja iškrypęs<br />
genocido įstatymas<br />
Partizano Antano Kraujelio genocido<br />
bylos posėdyje kovo 25 d. Panevėžio<br />
apygardos teisme kaltinamojo<br />
Marijono Misiukonio gynėjai pateikė<br />
prašymą kreiptis į LR Konstitucinį<br />
Teismą. O M.Misiukonis pareiškė,<br />
kad A.Kraujelio kario savanorio<br />
statusas yra abejotinas.<br />
Kaltinamojo, buvusio Anykščių KGB operatyvininko<br />
ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų<br />
ministro M.Misiukonio, gynėjas Vytautas Sviderskis<br />
teismo prašė prijungti prie bylos Europos Žmogaus<br />
Teisių Teisme nagrinėtos Vasilijaus Kononovo bylos<br />
prieš Latviją sprendimą (beje, V.Kononovas mirė<br />
balandžio 1d. Rygoje,- red.past). Teisėjų kolegija<br />
prašymą atmetė, nes V.Kononovo byla nėra susijusi<br />
su nagrinėjama byla, nors pagal teisminę praktiką<br />
nagrinėjant bylą galima remtis precedentais, bet<br />
tų precedentų sprendimai nėra bylos sudedamoji<br />
dalis. Savo nuomonę apie advokato V.Sviderskio<br />
prašymą pareiškė ir nukentėjusioji, A. Kraujelio<br />
sesuo Janina Šyvokienė. Pasak jos, prašymas yra<br />
nepagrįstas, neturi įrodomosios vertės, negalima<br />
paimti dalelę iš kitos bylos ir naudoti kaip<br />
argumentą šioje byloje. J.Šyvokienė pareiškė, jog<br />
kaltinamieji ir jų gynyba siekia paneigti partizaninės<br />
kovos instituciją. O partizaninis judėjimas, kaip<br />
savigyna, veikė ir kitose šalyse. Tokia pozicija<br />
grąžina į komunistinę doktriną: partizanai yra<br />
teroristai ir banditai. Toks požiūris teisiškai,<br />
politiškai ir istoriškai yra neteisingas.<br />
Pasak kaltinamojo M.Misiukonio, kuris 1965<br />
metais kovo 17 d. dalyvavo Papiškių kaime<br />
(Utenos raj.) sulaikant paskutinį Lietuvos partizaną<br />
A.Kraujelį, slapyvardžiu Siaubūnas, Lietuva savo<br />
šalyje, taikydama genocido įstatymą, kuriame<br />
įtrauktos politinės ir socialinės grupės, nepaiso<br />
tarptautinės konvencijos ir Romos statuto,<br />
> Kaltinamieji (iš kairės) buvę KGB darbuotojai: 78 metų<br />
Petras Laguckas, 74 metų Rimantas Kublickas ir 71<br />
metų Marijonas Misiukonis, pirmasis nepriklausomos<br />
Lietuvos vidaus reikalų ministras - kaltinami 1965 m.<br />
kovo 17 d. dalyvavę operacijoje, kurios tikslas buvo<br />
fiziškai sunaikinti tautos dalį, priklausiusią atskirai<br />
politinei grupei, t.y. pasipriešinimo judėjimui. Operacijos<br />
metu partizanas Antanas Kraujelis, nenorėdamas<br />
pasiduoti gyvas, nusišovė.<br />
prie kurios prisijungė. Romos statute genocido apibrėžimas<br />
apima nacionalines, etnines, rasines ir religines grupes.<br />
Lietuvos Seimas pakeitė genocido įstatymą, o tai pažeidžia jo<br />
teises ir laisves ir taip yra sudarytos sąlygos prieš jį vykdyti<br />
baudžiamąjį persekiojimą. Kaltinamasis pareiškė prašymą,<br />
kad atitinkamos tarnybos atliktų A.Kraujelio rezistencinės<br />
veiklos tyrimą. Jis dėstė, jog A.Kraujelis neatitinka partizanams<br />
keliamų reikalavimų: dalyvavo civilių žudymuose ir kituose<br />
kriminaliniuose nusikaltimuose, apie tai byloja liudininkai,<br />
archyvinė medžiaga ir kita. Jei kaimiečiai A.Kraujelio buvo<br />
nužudyti už dalyvavimą kariniuose veiksmuose, tai turėjo įvykti<br />
> Antano Kraujelio sesuo Janina<br />
Šyvokienė sakė, kad kaltinamieji<br />
ir jų gynyba siekia paneigti<br />
partizaninės kovos instituciją.<br />
> Kaltinamojo Marijono Misiukonio<br />
gynėjai: Rimas Andrikis ir Vytautas<br />
Sviderskis (dešinėje) - pateikė<br />
prašymą kreiptis į Konstitucinį<br />
Teismą dėl genocido įstatymo<br />
atitikimo Konstitucijai.<br />
teismas, neprieštaraujantis karo įstatymams.<br />
Reziumuodamas kaltinamasis tarė: „Aš noriu,<br />
kad A.Kraujeliui kario savanorio statusas būtų<br />
panaikintas”.<br />
M.Misiukonio gynėjas Rimas Andrikis išsakė<br />
prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris ištirtų<br />
Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio („Genocidas”)<br />
atitikimą LR Konstitucijai, ir sustabdyti šios bylos<br />
nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims<br />
sprendimą. Pasak gynėjo, Lietuva pasirašė<br />
tarptautines sutartis (Niurnbergo įstatus, 1998<br />
m. JTO konferencijos Romos statutą), kuriose<br />
genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika,<br />
siekiant sunaikinti žmones, priklausančius kokiai<br />
nors nacionalinei, etninei, rasinei ir religinei<br />
grupei. Palyginus Lietuvos ratifikuotos Romos<br />
statuto genocido apibrėžimą su dabar esamu<br />
genocido įstatymu (BK 99 straipsniu), matyti,<br />
jog genocido apibrėžimas išplėstas gyventojams,<br />
priklausantiems socialinei ir politinei grupei, ir<br />
įtrauktas deportavimas. Lietuva, pripažindama<br />
tarptautinės teisės normas ir principus, negali savo<br />
šalyje taikyti kitokių įstatymų. Be to, ratifikuodama<br />
tarptautines sutartis, Lietuva įsipareigoja priimti<br />
reikiamus teisės aktus, kad įsigalėtų tarptautinė<br />
teisė, ir ratifikuojant negali papildyti tarptautinių<br />
sutarčių, tik priimti besąlygiškai. Gynėjas teigė:<br />
„Romos statutas, būdamas viršesnis, Lietuvoje<br />
galioja 8 metus, jam prieštarauja BK 99 straipsnis<br />
ir niekam - nė motais.”
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . a r g u m e n t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Ar pratęsti draudimą žemę parduoti<br />
užsieniečiams?<br />
Gegužės mėnesį baigiasi pereinamasis laikotarpis,<br />
draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio<br />
paskirties žemę. Tačiau Seimas įpareigojo Vyriausybę derėtis<br />
su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis<br />
būtų pratęstas iki 2013 metų. Kai kurios ES institucijos<br />
Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo<br />
reikalų komiteto pirmininkas<br />
Vladas Pusvaškis, Molėtų rajono<br />
Alantos technologijų ir verslo<br />
mokyklos direktorius<br />
Tomas Baravykas, Anykščių rajono<br />
Klaibūnų kaimo ūkininkas<br />
Ž e m ė t u r i b ū t i n a u d o j a m a<br />
produkcijai gaminti<br />
„Mes norime, kad žemės ūkio<br />
paskirties žemė būtų naudojama<br />
pagal paskirtį žemės ūkio produkcijos<br />
gamybai. Savaime suprantama,<br />
kad mūsų ūkininkai dar nėra taip<br />
stiprūs finansiškai, kaip ES šalių<br />
ūkininkai. Mūsų ūkininkai pastaruoju<br />
metu daugiau investavo į gamybos<br />
priemonių – technikos – pirkimą,<br />
todėl negalėjo sukoncentruoti lėšų<br />
žemės įgijimui.Todėl jei nebus mūsų<br />
ūkininkams lengvatų pirkti žemę, ją<br />
vienodomis sąlygomis galės įsigyti ir<br />
N i e k a s n e n a š i ų ž e m i ų<br />
neperka<br />
„Aš manau, kad nustatyti naują<br />
terminą, kuriuo būtų draudžiama<br />
užsieniečiams pirkti žemės ūkio<br />
paskirties žemę, nereikėtų. Niekas<br />
nepuola mūsų nenašių žemių dirbti,<br />
todėl aš čia nematau problemos. Jų<br />
L i e t u v o s ū k i n i n k a i n e t u r i<br />
pakankamai pinigų<br />
„Aš manau, kad žemės pardavimas<br />
užsieniečiams dar turi būti ribojamas.<br />
Iki šiol dar nebaigta žemės reforma,<br />
mes iš valstybės žemės dar neišsipirkę,<br />
susitvarkę tik nuomą. Todėl pirmiausiai<br />
reikia susitvarkyti reikalus Lietuvos<br />
viduje, o tik paskui svarstyti klausimus<br />
dėl žemės pardavimo užsieniečiams.<br />
Kokia dabar gali būti žemės rinka, jeigu<br />
mes žemę parduosim kokiam danui,<br />
kuris galės mokėti aukštą kainą, tai<br />
mes, lietuviai, be kelnių liksim. Mes<br />
. . . Arvydas Lingaitis ><br />
iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos pageidavimui,<br />
tačiau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio<br />
pratęsti, užsieniečiai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių<br />
dabar taikomų apribojimų.<br />
visi norintys, taip pat iš kitų<br />
šalių, nebūtinai ūkininkai,<br />
bet investuotojai, kurie,<br />
žinodami, kad per porą<br />
metų, kylant žemės ūkio<br />
paskirties žemės kainai, už<br />
ją bus galima gauti du kartus<br />
ar daugiau pajamų, negu<br />
įsigyjant. Tas geresnis laikas,<br />
ko gero, ateis labai greitai,<br />
kadangi pasižiūrėjus į bendrą<br />
statistiką, žemės kaina ES<br />
šalyse, kaip antai, Vokietijoje,<br />
Danijoje, Olandijoje,<br />
skiriasi keletą kartų. Vieni,<br />
žinodami, kad taip bus,<br />
atėjimas į mūsų laukus<br />
būtų net ir naudingas,<br />
nes užsieniečiai atsivežtų<br />
ir modernias technologijas.<br />
Būtų mažiau<br />
dirvonuojančių žemės<br />
plotų. Be to, tie ūkininkai,<br />
kurie savo žemes nenori<br />
dirbti, ją pardavę dar<br />
nepajėgūs mokėti tiek, kiek<br />
užsieniečiai. Kam apskritai<br />
kiti, neturėdami lėšų žemei<br />
pirkti, negalės jos įsigyti,<br />
o kiti investuotojai pirks<br />
tikėdamiesi vėliau brangiau<br />
parduoti ir todėl tuose žemės<br />
plotuose nebus vystoma<br />
žemės ūkio veikla. Todėl mes<br />
pasisakome už draudimo<br />
parduoti žemę užsieniečiams<br />
pratęsimą, kadangi žemė turi<br />
būti naudojama produkcijos<br />
gamybai, tai svarbu ir<br />
visai šaliai, kuri nemažai<br />
produkcijos eksportuoja, o su<br />
realizacija problemų nebėra.“<br />
gautų papildomų pajamų.<br />
O pagaminta produkcija<br />
tikrai liktų Lietuvoje. Taigi,<br />
užsieniečių atėjimas į<br />
Lietuvos žemės ūkio rinką<br />
nuostolių neatneštų. O<br />
dabar vis dar siūlomais<br />
draudimų pratęsimais tik<br />
kiršiname žmones.“<br />
tą Lietuvą pardavinėti:<br />
Lietuva – lietuviams.“<br />
PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS<br />
BALANDŽIO MĖNESIO REPERTUARAS<br />
2 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />
3 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />
9 d. 12 val. J. Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />
10 d. 12 val. J. Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />
15 d. 12 val. J.Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />
16 d. 12 val. J. Kazakaitis ,,Trys lokiai“, rež. A. Markuckis<br />
17 d. 12 val. Lietuvių l. pasakos motyvais ,,Stalelis, ožkelė ir klabandėliai“, rež.<br />
A. Markuckis<br />
23 d. 12 val. .J. Kazakaitis ,,Trys lokiai“, rež. A. Markuckis<br />
30 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />
Bilieto kaina - 6 Lt.<br />
Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.<br />
INFORMACIJA tel. 8 45 511 236, www.leliuvezimoteatras.lt<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .<br />
Į Egiptą – su seserimi<br />
J.Rubanovič pasakojo: į Egiptą ji keliavo ketvirtą kartą, anksčiau<br />
atostogavusi Hurgadoje, praėjusį spalį ji su seserimi išsiruošė<br />
į Šarm el Šeicho kurortą prie Raudoniosios jūros, už kurią<br />
gražesnės kelionių liga užsikrėtusi gydytoja nėra mačiusi.<br />
“Kasmet noriu ten, kur šilta, kur jūra. Pasikviečiau draugėn<br />
pamaskvėje gyvenančią seserį – ji Egipte nebuvusi. Mudvi<br />
užaugome Rusijoje, Rostovo srityje, kazokų krašte, kaime prie<br />
dviejų upelių, mums reikia vandens… Susitikome Maskvoje,<br />
nuskridome, dviem savaitėms apsistojome mažame ramiame<br />
šeimyniniame viešbutuke. Šiluma, žydra jūra, trumpas kelias iki<br />
vandens, koralų kolonijos prie pat kranto, spalvočiausios žuvytės<br />
prie kojų. Aplankyta Jeruzalė, suplanuota kelionė į Jordaniją –<br />
geriau būti negali.<br />
Ėjo dešimta mudviejų atostogų diena. Seserį tądien išsiunčiau į<br />
ekskursiją, į Luksorą, pati apie devintą ryto nuėjau į paplūdimį”,-<br />
pasakojo J.Rubanovič.<br />
Ryklys moterį išmetė į orą<br />
Paplūdimyje poilsiautojų buvo gausybė – kas kaitinosi, kas<br />
maudėsi. J.Rubanovič įsibrido į vandenį, paplaukė kiek tolėliau,<br />
sūriu vandeniu ketindama išbaidyti prikibusią slogą. Iki kranto,<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Ryklio dantys nuo jūros<br />
neatgrasė<br />
55-erių visaginietė gydytoja terapeutė Jelena<br />
Rubanovič atėjus atostogoms greičiausiai vėl<br />
keliaus prie Raudonosios jūros. Moters meilės<br />
šiai jūrai ir Egiptui neatšaldė praėjusių metų<br />
nelaimė – spalio 20-ąją Šarm el Šeicho kurorto<br />
paplūdimyje J.Rubanovič per plauką netapo<br />
ryklio auka.<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
Mobiliuoju gateriu pjaunu medieną.<br />
Tel. 8 618 06174<br />
Skelbimų dydis 30 kv. cm (gali būti su nuotrauka).<br />
Skelbimų kaina – 40 Lt plius PVM.<br />
„Aukštaitiškas formatas“ išeina 5 tūkst. egzempliorių tiražu,<br />
platinamas visoje Aukštaitijoje. Kreiptis tel. (8-381) 5-94-58.<br />
prisimena visaginietė, buvo apie 15 metrų.<br />
„Staiga pajutau, kad kažkas negerai.<br />
Plūduriuodama pažvelgiau į vandenį. Po savimi<br />
pamačiau mano ūgio ryklį. Šios žuvies su kita<br />
nesumaišysi.Taip kurį laiką ir plūduriavome:<br />
aš - paviršiuje, žuvis – po manimi. Nusprendžiau<br />
nejudėti, nešaukti. Tada jis dingo. Atsargiai, ramiai<br />
pasukau kranto link. Girdžiu, ryklys kandžioja<br />
mano kairę koją. Būtent, ne pajaučiau, o išgirdau.<br />
Pradėjau spardytis, stumti žuvį, blaškytis, šauktis<br />
pagalbos. O visi žmonės – į krantą. Ko gero, ir pati<br />
taip daryčiau, tai elementari savisauga.<br />
Ryklys trumpam pasitraukė, iki kranto visai netoli,<br />
staiga jaučiu – tai tikrai baisu – jis paplaukė man<br />
po krūtine ir ėmė mane stumti iš vandens. Gal<br />
matėte kada per televiziją – jie taip daro – išmeta<br />
grobį į orą ir nasrais pagauna krentantį. Kaip<br />
> Šią rytietišką dėžutę ryklio<br />
apkandžiotai J.Rubanovič<br />
įteikė Šarm el Šeicho viešbučio<br />
administracija, atsidėkodama už<br />
tai, kad visaginietė dėl incidento<br />
jiems neiškėlė skandalo.<br />
sustabdytam kadre matau: aš ir ryklys veidas<br />
į veidą stati krentam į jūrą, o vanduo dažosi<br />
raudonai. Stūmiau nuo savęs nasrus rankomis<br />
– liko jo dantų žymė. Priplaukiau krantą vargais<br />
negalais”,- pasakojo J.Rubanovič.<br />
Greitosios laukė 40 minučių<br />
Kol visaginietė kovojo su rykliu ir karštligiškai<br />
bandė pasiekti krantą, kiti poilsiautojai tik<br />
stebėjo, nebuvo nei katerio, nei valties, nei<br />
gelbėtojų. Plėšrūno dantų suplėšytais raumenimis,
sudraskytom sausgyslėm, krauju plūstanti moteris<br />
buvo paguldyta paplūdimio bare.<br />
„Aš - ant vieno gulto, mano koja – ant kito,<br />
kraujas pylėsi fontanais. Tada žmonės puolė<br />
padėti - sustojo ratu, ištempė rankšluosčius,<br />
padarė pavėsį, ieškojo šalto vandens, ant manęs<br />
pylė. Atbėgo rusas vaikinas, jis susuko staltiesę,<br />
užveržė ją ant mano šlaunies bare rastu vieninteliu<br />
metaliniu šaukštu. Laikė įsitempęs net 40 minučių<br />
- tiek laiko važiavo greitoji. Baro vaistinėlė buvo<br />
tuščia – tik binto pirštui aprišti. Paskui – neštuvai,<br />
ligoninė, operacinė… Pasitaikė chirurgas, kuris<br />
specializuojasi vadinamosiose jūros traumose,<br />
geras gydytojas. Kai grįžau į Visaginą, kolegos,<br />
pažiūrėję siūles, nusprendė, kad iš Europos<br />
su baisesnėmis žmonės grįžta. Chirurgas man<br />
sakė: “Laimė, kad puolė mažas rykliukas, o ne jo<br />
tėveliai”,- prisiminė J.Rubanovič.<br />
Mainais už neįskundimą – egiptietiška dėžutė<br />
Praėjus parai po operacijos, J.Rubanovič<br />
persikraustė į viešbutį. Gydytojo, rekomendavusio<br />
iki atostogų pabaigos būti ligoninėje, visaginietė<br />
nepaisė - ko jai vartytis ligoninėje? Arabiškai<br />
nesupranta, televizijos palatoje nėra. Ne tik ryklio<br />
apkandžiota, bet dar ir uždaryta nuobodžiauti, ji<br />
jaustųsi dar blogiau.<br />
„Viešbutyje tuojau pat buvau perkelta į<br />
apartamentus – administracija, matyt, išsigando,<br />
manė - skųsiuosi, kad niekas manęs gelbėti<br />
nepuolė. Gėlių į kambarį atnešė, pintines vaisių<br />
sustatė, o kai vykome namo – nemokamą taksi iki<br />
oro uosto skyrė ir egiptietišką dėžutę padovanojo.<br />
Aš neturėjau jėgų priekaištauti, nors buvo už ką.<br />
Po kelių dienų nuo mano nelaimės - lapkričio 30<br />
ir gruodžio 1 dienomis - rykliai į tą patį paplūdimį<br />
atplaukė būriu, nukentėjo keturi turistai iš Rusijos,<br />
vienam išgyventi nepavyko.<br />
Žmogus, kuris eina į jūrą, turi teisę žinoti, kad<br />
tai pavojinga, tačiau niekas jo neįspėja. Mūsų<br />
paplūdimys buvo užtvertas tik tas minutes, kol aš<br />
ant gultų kraujavau, paskui vėl atidarytas - prašom<br />
maudytis. Jokios informacijos apie galimą grėsmę,<br />
ji viešbučiams nenaudinga. Man pasakojo, kad tas<br />
pats rykliukas sukosi paplūdimyje kelias dienas. Ir<br />
ne plėšrūnai kalti dėl nelaimių ir mirčių, žmonės<br />
juos prisivilioja. Pati mačiau, kaip maisto atliekos<br />
plaukioja, iš pramoginių katerių konteineriais jūroje<br />
skandinamos”,- kalbėjo J.Rubanovič.<br />
Draudimas – 600 litų<br />
Iki Maskvos skridusi, Vilnių J.Rubanovič pasiekė<br />
> Jelena Rubanovič Egipte<br />
ilsėjosi šiame viešbutyje.<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
> Susitikimo Raudonoje jūroje su ryklio<br />
jaunikliu Jelenai Rubanovič neleis pamiršti<br />
skaudanti apmirusi koja su plėšrūno dantų<br />
žymėmis.<br />
traukiniu. Tik tuomet, kai ją teko išnešti iš traukinio ant rankų,<br />
artimieji pagaliau sužinojo apie Egipte įvykusią nelaimę,<br />
J.Rubanovič nenorėjo jaudinti sutuoktinio ir trijų dukterų. Moteris<br />
namo negrįžo, buvo nugabenta tiesiai į Visagino ligoninę. 11<br />
dienų chirurginiame skyriuje, dar savaitė – terapiniame, trumpa<br />
reabilitacija, ir gruodžio viduryje gydytoja grįžo į darbą.<br />
“Kolegos siūlė man, neva patyrusiai didžiulį emocinį sukrėtimą,<br />
sanatoriją, psichologo paslaugas. Jie nenorėjo tikėti, kai aiškinau,<br />
jog psichologinio šoko aš nepatyriau. Pamačiusi ryklį nustebau,<br />
paskui stengiausi išsigelbėti, vėliau gydžiausi ir pykau, kad<br />
ta žuvis sugadino mano atostogas. Net baimės nebuvo – jai<br />
neatsirado laiko.<br />
Mane supykdė draudikai. Išvykdama apsidraudžiau 20 tūkst.<br />
Lt sumai draudimo bendrovėje „PZU Lietuva”. Po nelaimės<br />
draudikai man paskaičiavo 600 Lt išmoką ir paaiškino, kad<br />
išlaidų Egipte nepatyriau. Kad tebešlubčioju, kad ant kojos<br />
sveikos vietos nėra, jiems tai - nė motais. Laimė, kad turėjau<br />
rusišką draudimą”,- kalbėjo į ryklio nasrus Šarm el Šeicho<br />
paplūdimyje patekusi visaginietė terapeutė Jelena Rubanovič.<br />
www.anyksta.lt<br />
Kada Jūsų gyvenimas pastebimai pagerės?<br />
(Balsavo 136 skaitytojai)<br />
Niekada<br />
54.4 %<br />
Šiemet<br />
8.1 %<br />
Po metų,<br />
dviejų<br />
7.4 %<br />
Po kelių<br />
metų<br />
12.5 %<br />
Po dešimties ar<br />
dvidešimties metų<br />
17.6 %<br />
Ką manote apie savo atlyginimą?<br />
(Balsavo 209 skaitytojai)<br />
Man moka per<br />
didelį atlyginimą,<br />
būtų sąžininga, jei<br />
uždirbčiau mažiau<br />
10.1 %<br />
Man moka normalų<br />
atlyginimą<br />
22.9 %<br />
Man moka<br />
per mažą<br />
atlyginimą<br />
67 %<br />
Kurią užsienio kalbą mokate geriausiai?<br />
(Balsavo 156 skaitytojai)<br />
Vokiečių<br />
0.6 %<br />
Anglų<br />
23.7 %<br />
Prancūzų<br />
2.6 % Kitą<br />
1.9 %<br />
Rusų<br />
71.2 %<br />
Nuotr. iš J.Rubanovič albumo,<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Merai įsišaknijo…<br />
Balandžio pradžioje šalies savivaldybėse<br />
bus renkami merai. Visose Utenos<br />
apskrities savivaldybėse jau kovo mėnesį<br />
buvo suformuotos naujosios valdančiosios<br />
daugumos. Panašu, kad daugumoje apskrities<br />
savivaldybių esminių pasikeitimų valdžioje<br />
nebus - tik Visagino mero Vytauto Račkausko<br />
galimybės išsaugoti postą yra minimalios, o<br />
kituose rajonuose merai turėtų nesikeisti.<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
Visaginas<br />
V.Račkausko liberalsąjūdiečiai Visagino taryboje<br />
turės 5 mandatus. Jie nekviečiami į valdančiąją<br />
koaliciją, kurią formuoja Liberalų ir centro sąjunga<br />
(8 mandatai), socialdemokratai, Darbo partija,<br />
Lenkų rinkimų akcija (visi po 2 mandatus) bei vieną<br />
mandatą gavusi Rusų sąjunga. Visagino mere turėtų<br />
būti renkama liberalcentristų lyderė Dalia Štraupaitė.<br />
Vicemero postas atiteks socialdemokratams, o<br />
administracijos direktoriumi turėtų būti renkamas<br />
„darbietis”. D.Štraupaitė kurį laiką dirbo Visagino<br />
vicemere. Ji ir meras V.Račkauskas buvo tos pačios<br />
partijos - Liberalų ir centro sąjungos nariais. Tačiau<br />
po judviejų konflikto D.Štraupaitė buvo atstatydinta<br />
iš vicemerės pareigų, o V.Račkauskas turėjo<br />
pasitraukti iš partijos, todėl tapo liberalsąjūdiečiu.<br />
Jei valdžia Visagine keisis, darbo neteks ir įtakingasis<br />
savivaldybės tarybos sekretorius Algirdas Kavaliauskas.<br />
Ignalina<br />
Nuo 1992-ųjų Ignalinos meras Bronis Ropė<br />
yra ilgiausiai savivaldybei vadovaujantis žmogus<br />
visoje Lietuvoje. Jis po naujojo mero rinkimų toliau<br />
gerins „ilgaamžiškumo“ rekordą – intrigos Ignalinos<br />
savivaldybėje nėra, B.Ropės valstiečiai liaudininkai<br />
naujoje taryboje turės 12 mandatų iš 21.<br />
Zarasai<br />
Daug įdomesnė situacija Zarasų savivaldybės<br />
taryboje, kurioje taip pat yra 21 narys. Panašu, kad<br />
rinkimus laimėję socialdemokratai (6 mandatai),<br />
kaip ir praėjusioje kadencijoje, „liks ant ledo“.<br />
Valdančiąją daugumą ketina formuoti dabartinė<br />
koalicija - Darbo partija (4 mandatai), Tėvynės<br />
sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ (po 3 mandatus)<br />
bei valstiečiai liaudininkai (2 mandatai). Meru turėtų<br />
likti konservatorius Arnoldas Abramavičius, vicemere<br />
– „tvarkietė“ Stasė Goštautienė, administracijos<br />
direktoriumi - „darbietis“ Vytautas Sekonas.<br />
Molėtai<br />
Meru turėtų likti Tėvynės sąjungos narys Stasys<br />
Į Visagino mero postą<br />
pretenduojanti liberalcentristė<br />
Dalia Štraupaitė gali tapti pirmąja<br />
moterimi mere Utenos apskrityje.<br />
Žvinys. Ši partija gavo 10 mandatų iš 25.<br />
Koaliciją konservatoriai sudarys su socialdemokratais<br />
(5 mandatai) bei valstiečiais<br />
liaudininkais (3 mandatai). Vicemero postas<br />
atiteks socialdemokratams, administracijos<br />
direktoriaus – konservatoriams.<br />
Tarp Tėvynės sąjungos partnerių turbūt<br />
nebebus Liberalų sąjūdžio (4 mandatai).<br />
Praėjusioje kadencijoje liberalsąjūdietis<br />
Rimantas Šavelis dirbo administracijos<br />
direktoriumi, o mero ir vicemero (Rita<br />
Andreikėnienė) postai priklausė konservatoriams.<br />
Tad valdžios komanda Molėtuose<br />
keisis – vicemeru turbūt taps iki tol<br />
mero padėjėju dirbęs Henrikas Ivickas,<br />
o administracijos direktoriaus konservatoriai<br />
kovo pabaigoje dar ieškojo. Buvo<br />
kalbama, kad šios pareigos siūlomas ir<br />
privačiu verslu užsiimančiam Sauliui Jauneikai,<br />
tačiau abejojama, ar jis sutiksiąs<br />
eiti vadovauti administracijai.<br />
> Molėtų mero Stasio Žvinio<br />
vedami Tėvynės sąjungos<br />
kandidatai savivaldos rinkimus<br />
laimėjo akivaizdžia persvara.<br />
Arnoldo Abramavičiaus vadovaujami<br />
Zarasų konservatoriai turės tik tris<br />
mandatus rajono taryboje, tačiau jų<br />
lyderis yra realus pretendentas į merus.<br />
Anykščiai<br />
Daugiausia mandatų – septynis -<br />
Anykščių rajono taryboje turės Tėvynės<br />
sąjunga. Konservatoriai kartu su socialdemokratais<br />
(6 mandatai) ir valstiečiais<br />
liaudininkais (2 mandatai) formuos<br />
valdančiąją daugumą. Postuose turėtų<br />
išlikti visi trys dabartiniai rajono vadovai –<br />
konservatorius meras Sigutis Obelevičius<br />
bei socialdemokratai vicemeras Donatas<br />
Krikštaponis ir administracijos direktorius<br />
Vilius Juodelis.<br />
Utena<br />
Rinkimus laimėję socialdemokratai<br />
išsaugos mero postą. Alvydą Katiną mero<br />
rinkimuose rems plati koalicija – Naujoji<br />
sąjunga, Krikščionys demokratai (po 3<br />
mandatus), Darbo partija bei „Tvarka ir<br />
teisingumas“ (po 2 mandatus). Vicemero<br />
poste turėtų likti krikščionis demokratas<br />
Vidmantas Valinčius, o administracijos<br />
direktoriumi - socialliberalas Jonas<br />
Slapšinskas.<br />
> Sigučio Obelevičiaus vadovaujami<br />
Anykščių konservatoriai vėl jungsis į<br />
koaliciją su socialdemokratais ir kartu<br />
toliau valdys rajoną.
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Vienadienės akcijos gyvenimo be<br />
patyčių nesukurs<br />
Kovo 21 - 27 dienomis Lietuvos<br />
mokyklose ir darželiuose vyko akcija<br />
“Savaitė BE PATYČIŲ“. Daugybė renginių,<br />
iniciatyvų, idėjų. Vienoje Anykščių<br />
rajono gimnazijoje žydėjo „Draugiškumo<br />
gėlės“, kitoje surengtos specialios klasės<br />
valandėlės, paskaitos, kuriose nagrinėta<br />
patyčių problema, mokiniai kūrė plakatus<br />
„Draugiškiausi žodžiai“, net tėvai<br />
buvo įtraukti į „Savaitės BE PATYČIŲ“<br />
renginius – jiems išsiuntinėti specialūs<br />
elektroniniai laiškai „Tėvai gali padėti kurti<br />
saugią mokyklą“. Mažesnėse mokyklose<br />
išrinkti draugiškiausi moksleiviai, surengti<br />
piešinių konkursai... Daug gražių darbų<br />
neveikta per „Savaitę be patyčių“.<br />
Akcijos iniciatoriai VšĮ „Vaikų linija“<br />
rašo, kad pagrindinis savaitės be patyčių<br />
tikslas – „visais įmanomais būdais atkreipti<br />
dėmesį į patyčių problemą bei skatinti<br />
pagarbius ir draugiškus santykius.”<br />
Reklama, spauda, masiniai renginiai<br />
- geriausia priemonė atkreipti visuomenės<br />
dėmesį, tačiau kyla klausimas, ar<br />
problemos išsprendžiamos „atkreipiant<br />
dėmesį“, ypač kai kalbama apie patyčias?<br />
Aišku, labai svarbu parodyti visuomenei,<br />
kad patyčios - pati skaudžiausia<br />
daugelio mokyklų problema. Jei „Savaitė<br />
be patyčių“ duotų realiai apčiuopiamų<br />
rezultatų, kad ir statistikos, jog mokyklose<br />
sumažėjo incidentų, kylančių dėl netolerancijos,<br />
būtų galima teigti, kad panašios<br />
iniciatyvos yra ne tik simbolinis renginys<br />
savaitei, bet ir patyčias mažinantis<br />
reiškinys.<br />
Aišku yra viena, kad patyčios egzistavo<br />
ir egzistuoja visais laikais, todėl naivu<br />
manyti, kad staiga visi taps draugiški,<br />
pakantūs ir bėda išnyks. Vis dėlto tai<br />
nereiškia, kad reikia tylėti ir nieko nedaryti,<br />
nors, kol patyčios nesibaigia fiziniu<br />
smurtu ar savižudybėmis, tėvai ir mokytojai<br />
nekreipia ypatingo dėmesio į jaunimo<br />
bėdas, dažnai sako: „Paauglystė, visiems<br />
taip būna. Praeis“. Deja, nepraeina.<br />
Savaitės be patyčių aidai skamba visoje<br />
šalyje, o kai kaimo mokykloje paaugliai<br />
išsityčioja ir suspardo bendraklasę,<br />
apie tai - nė šnibžt. Juk mokyklai „ne<br />
prestižas“... Ką jau kalbėti apie smulkius<br />
patyčių atvejus. Ironiška, kad kaip tik tuo<br />
metu, kai vyksta „Savaitės be patyčių“<br />
kulminacija - visi gimnazijos mokiniai<br />
išsirikiuoja kieme, sustoja į vieną darnią<br />
šypseną ir sušunka „Mes už gyvenimą be patyčių“,<br />
tos pačios mokyklos koridoriuje lieka viena mergaitė.<br />
Kažin kodėl? Turbūt dauguma pamanys, kad „ji<br />
tiesiog nenorėjo“ arba „ji kitokia“ , tačiau mokyklos<br />
bendruomenei žinomas faktas, jog metai iš metų ši<br />
mergaitė patiria patyčias, nesukelia jokių emocijų.<br />
Greičiausiai niekas nė nepastebėjo atsiskyrėlės.<br />
Be to, faktas, kad jaunuoliai, patiriantys patyčias,<br />
dažniausiai būna vienumoje, juk ten, kur minia<br />
žmonių – didelė tikimybė kam nors užkliūti, todėl<br />
nėra jokio tikslo „lįsti vilkui į nasrus“. Ir vis dėlto<br />
tai pavieniai atvejai, jų pasitaiko kasdien, tačiau<br />
„Savaitė be patyčių“ siekia bent atkreipti dėmesį...<br />
Atrodo, padėtis - be išeities. Nepaisant įspūdingų<br />
renginių patyčių prevencijai, problema egzistuoja.<br />
2009 metais visi televizijos kanalai ir spauda mirgėjo<br />
nuo skandalų, kaip nusižudė trys paauglės, po to,<br />
atrodo, ir prasidėjo masinis pamišimas dėl patyčių<br />
mažinimo. Kas vyksta dabar? Patyčių sumažėjo? Tiksliai<br />
niekas negali pasakyti, nes daug kas nutylima,<br />
užglaistoma. „Savaitė be patyčių“ jau praėjo ir<br />
vėl viskas grįžta į senas vėžes. Visuotinės akcijos<br />
skatina žmonių bendruomeniškumą, juk bėdas,<br />
kurios daugumai pasitaiko, drauge spręsti lengviau.<br />
Galbūt reiktų naujos akcijos „Mėnuo be patyčių“?<br />
Iš tiesų, tereikia daugiau tolerancijos, supratimo<br />
ir paprasto žmogiškumo, tada sukursime tikrą<br />
„Gyvenimą be patyčių“ – taip pasakytų optimistai,<br />
o skeptikams, matyt, patyčios – natūralus reiškinys,<br />
kova už būvį, todėl abejotina, kad įmanoma nuolat<br />
draugiškai gyventi. Šiandien telieka pasidžiaugti, kad<br />
nors mažyčiais bandymais, akcijomis mėginama<br />
spręsti opią vaikų ir paauglių problemą. Patyčių<br />
problema, kaip ir visos problemos, gali būti bent jau<br />
sumažintos, jei ne iki galo išspręstos.<br />
Viktorija Steniulytė,<br />
Anykščių J. Biliūno gimnazijos gimnazistė<br />
Pratęskite mūsų mintis<br />
Redakcijos žmonėms labai svarbi jūsų nuomonė, laukiame<br />
skaitytojų komentarų ir pastabų. Rašykite, pratęskite mūsų<br />
mintis, pasidalinkite savosiomis.<br />
Įdomiausius laiškus spausdinsime, o jų autoriams dovanosime<br />
pakvietimus į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą.<br />
Laukiame jūsų laiškų adresu<br />
sveta.v@anyksta.lt.<br />
Viktorijai Steniulytei dovanojame 2 pakvietimus į Panevėžio<br />
Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį - Mara Zalytė “Visi<br />
žmonės katinai” (pjesės „Žemės mokestis“ motyvais).<br />
Spektaklis įvyks Panevėžio J.Miltinio dramos teatro mažojoje<br />
salėje balandžio 16 dieną, šeštadienį, -17 valandą.<br />
Spektaklio dieną bilietai laimėtojaiui bus palikti teatro bilietų<br />
kasoje.<br />
Reitingas<br />
2 0 1 0 m e t ų u n i v e r s i t e t ų<br />
reitingas<br />
1.Vilniaus universitetas (1)<br />
2.Kauno technologijos universitetas (2)<br />
3.Mykolo Romerio universitetas (3)<br />
4.Vilniaus Gedimino technikos universitetas (5)<br />
5.Vytauto Didžiojo universitetas (4)<br />
6.Lietuvos muzikos ir teatro akademija (10)<br />
7.Vilniaus dailės akademija (12)<br />
8.Šiaulių universitetas (11)<br />
9.Klaipėdos universitetas (14)<br />
10.Vilniaus pedagoginis universitetas (6)<br />
11.Kauno medicinos universitetas (8)<br />
12.Lietuvos žemės ūkio universitetas (9)<br />
13.Lietuvos veterinarijos akademija (7)<br />
14.Lietuvos kūno kultūros akademija (13)<br />
2 0 1 0 m e t ų k o l e g i j ų<br />
reitingas<br />
Vilniaus kolegija (1)<br />
Kauno kolegija (2)<br />
Klaipėdos valstybinė kolegija (10)<br />
Kauno technikos kolegija (6)<br />
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (11)<br />
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (8)<br />
Šiaulių kolegija (3)<br />
Utenos kolegija (3)<br />
Alytaus kolegija (5)<br />
Žemaitijos kolegija (4)<br />
Marijampolės kolegija (14)<br />
Panevėžio kolegija (12)<br />
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (13)<br />
Skliaustuose – vieta reitinge 2009 metais.<br />
Universitetų ir kolegijų reitingus sudarė žurnalas<br />
„Veidas“. Aukštosios mokyklos reitinguotos pagal 8<br />
kriterijus: vykdomą mokslo ir meno veiklą, akademinio<br />
personalo vertinimus ir jų kvalifikaciją, studijų<br />
krypčių įvairovę, studijų sąlygas, studentų apklausą,<br />
darbo rinką bei finansavimo struktūrą.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .<br />
S t u d e n t ų s k a i č i u s L i e t u v o s<br />
universitetuose<br />
Vilniaus universitetas 23 707<br />
Mykolo Romerio universitetas 19 703<br />
Kauno technologijos universitetas 16 073<br />
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 15 975<br />
Vilniaus pedagoginis universitetas 11 479<br />
Šiaulių universitetas 10 917<br />
Vytauto Didžiojo universitetas 9 442<br />
Klaipėdos universitetas 8 517<br />
Lietuvos žemės ūkio universitetas 7 005<br />
Kauno medicinos universitetas 5 225<br />
Lietuvos kūno kultūros akademija 2 601<br />
Vilniaus dailės akademija 2 362<br />
Lietuvos veterinarijos akademija 1755<br />
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 1 135
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Utenos kolegijos spalvos<br />
Utenos kolegija atsinaujinimo kelyje<br />
Aukštosios mokyklos ir akademinės<br />
bendruomenės išskirtinis bruožas –<br />
nuolatinis, niekada nesibaigiantis<br />
atsinaujinimas, atvirumas naujoms<br />
aplinkybėms ir iššūkiams.<br />
Laiko reikalavimai kaskart palieka savo ženklų ir Utenos<br />
kolegijos bendruomenės gyvenime. Jie skatina stiprinti<br />
mokslinį potencialą, didinti studijų programų tarptautiškumą,<br />
būti gyvybingai ir atitikti visuomenės lūkesčius.<br />
Naujų idėjų, planų ir pokyčių pradžia kolegijoje simboliškai<br />
sutapo su pavasariu. Didinant studijų prieinamumą<br />
Kovo mėnesį verslo vadybos<br />
studijų programos antro kurso<br />
studentai klausė praktinių AB<br />
„Utenos trikotažas“ personalo<br />
vadovės Loretos Ribokienės<br />
paskaitų apie personalo valdymo<br />
ypatumus didelėse gamybos<br />
įmonėse. Lektorė supažindino<br />
su vienos didžiausių tekstilės<br />
bendrovių ne tik Lietuvoje, bet<br />
ir Rytų bei Vidurio Europoje,<br />
turinčios 44 metų istoriją, veikla,<br />
verslo filosofija, įmonės<br />
kultūros ir tradicijų formavimu.<br />
Personalo vadovė labai išsamiai<br />
papasakojo apie gamybos procesų<br />
sudėtingumą ir jų valdymą,<br />
naudojant kompiuterinę gamybos<br />
valdymo sistemą, gamybos<br />
proceso sąsajas su personalo<br />
valdymu, akcentavo sprendimų<br />
plečiamas bendradarbiavimas su universitetais,<br />
rengiamasi dvigubų diplomų su užsienio<br />
valstybių šalimis teikimui, kuriamas naujas<br />
logotipas, atspindintis jos individualumą.<br />
Atsižvelgiant į minėtus pokyčius ir kolegijai<br />
vis tvirtesniu žingsniu einant į tarptautinę<br />
aukštojo mokslo ir studijų erdvę, naujame<br />
kolegijos veiklą reglamentuojančiame Statute<br />
įrašyta profesoriaus pareigybė, didinanti<br />
aukštosios mokyklos prestižą šalies<br />
ir tarptautiniu mastu. Studentams paskaitas<br />
iki šiol skaitė kviestinė universitetų profesūra,<br />
o šiandien kolegija jau turi ir pirmąjį<br />
profesorių, kurio pagrindinė darbovietė yra<br />
Utenos kolegija. Viešojo konkurso eiti Teisės<br />
katedros profesoriaus pareigas būdu į<br />
šias pareigas priimtas kolegijos direktorius<br />
dr. Gintautas Bužinskas – aktualių mokslinių<br />
straipsnių, vadovėlių autorius ir bendraautorius,<br />
monografijos „Darbo ginčai: teorija ir<br />
praktika“ autorius.<br />
Artimiausi kolegijos renginiai, susiję su<br />
pagrindiniais jos atsinaujinimo žingsniais,<br />
- Tarptautinė savaitė ir tarptautinė mokslinėpraktinė<br />
konferencija „Darnaus vystymosi<br />
aspektai: teorija ir praktika“.<br />
AB „Utenos trikotažas“ darbuotojai dalijasi<br />
praktine patirtimi su Utenos kolegijos studentais<br />
Utenos kolegijos studentai nenustemba, kai skaityti<br />
paskaitos ateina ne jų dėstytojas, bet kurios nors<br />
įmonės vadovas ar kitas darbuotojas.<br />
priėmimo personalo atžvilgiu<br />
sudėtingumą ir svarbą, pristatė<br />
įmonėje taikomus kokybės vadybos,<br />
aplinkos apsaugos socialinės<br />
atsakomybės standartus bei<br />
gaminiams suteiktus ženklus.<br />
Studentai domėjosi personalo<br />
skyriaus atliekamais darbais,<br />
darbo užmokesčio valdymui<br />
naudojama apskaitos programa<br />
VIKARINA.<br />
Paskaitoje studentai ne tik išgirdo<br />
daug įdomios informacijos,<br />
praktinės patirties pavyzdžių<br />
apie personalo valdymą, bet<br />
ir patarimų, kaip ugdyti savo<br />
kompetencijas, kaip pristatyti<br />
save darbdaviui ir kaip planuoti<br />
savo karjerą. Personalo vadovė<br />
L.Ribokienė akcentavo įmonės<br />
sistemiškumą, visų darbuotojų<br />
Personalo vadovė L.Ribokienė skaito paskaitą.<br />
indėlį ir kiekvieno iš jų svarbą<br />
įmonei, siekiant veiklos rezultatų.<br />
Paklausę paskaitų po savaitės<br />
studentai lankėsi jau pačioje<br />
bendrovėje. Šioje praktinėje<br />
ekskursijoje dalyvavo ne tik<br />
Utenos kolegijos studentai, bet<br />
ir Erasmus programos studentai<br />
iš Turkijos.<br />
Akcinėje bendrovėje „Utenos<br />
trikotažas“ stebėti įmonės gamybos<br />
procesai, klausytasi išsamios<br />
bei labai įdomios paskaitos<br />
apie trikotažo gaminio kelią nuo<br />
siūlo iki jau gatavo gaminio. Taip pat supažindinta<br />
su įmonės gamybos valdymu, technologijomis<br />
bei kokybės užtikrinimu.<br />
Lektorė Regina Šilinskienė, dėkodama AB<br />
,,Utenos trikotažas“ vadovams už galimybę<br />
pamatyti gamybos įmonę ir joje vykstančių<br />
procesų sudėtingumą, personalo vadovei<br />
Loretai Ribokienei - už įdomų pasakojimą,<br />
pasidalijimą praktine patirtimi ir naudingus<br />
patarimus, džiaugiasi, kad įmonėse dirbančių<br />
lektorių praktinės paskaitos studentams<br />
visada yra labai įdomios, leidžiančios pamatyti<br />
teorijos ir praktikos ryšį, o ekskursijos į<br />
praktikos vietas kiekvienam parodo karjeros<br />
galimybes.<br />
Nuo kovo 21 d. iki gegužės 20 d. Utenos kolegijoje kviečiame<br />
į nemokamas masažo procedūras.<br />
Masažą prižiūrimi dėstytojo - praktiko atliks kineziterapijos studijų programos studentai<br />
baigiamosios praktikos metu. Kviečiame apsilankyti. Iš viso nemokamai bus<br />
galima gauti net 5 procedūras.<br />
Išankstinė registracija tel. 8-389 51249<br />
Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas (0-01 auditorija), Utenio a. 2
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Susitikimai mokyklose: rimti klausimai ir<br />
draugiškos šypsenos<br />
Sausio – kovo mėnesiais Utenos<br />
kolegijos komanda, pristatydama<br />
kolegijoje įgyvendinamas studijų<br />
programas, aplankė net 35 šalies<br />
vidurines mokyklas bei gimnazijas.<br />
Tokios išvykos – viena iš aukštosios mokyklos<br />
ir bendrojo lavinimo mokyklų<br />
įvairiapusio bendradarbiavimo profesinio<br />
informavimo srityje veiklų.<br />
Su būsimaisiais studentais bendravo kolegijos<br />
direktoriaus pavaduotojas akademinei<br />
veiklai Antanas Panavas, Karjeros centro<br />
vadovė Danutė Aželytė bei studentai<br />
Sonata Surgautaitė, Ieva Puluikytė, Lukas<br />
Blužas ir Edgaras Mateika.<br />
Šie susitikimai buvo įdomūs ne tik mokiniams,<br />
bet ir davė daug patirties studentams,<br />
ugdė jų bendravimo ir komandinio<br />
darbo įgūdžius.<br />
Kaip sakė Utenos kolegijos Studentų atstovybės<br />
prezidentė Sonata Surgautaitė,<br />
mokiniai domėjosi studijų programomis,<br />
kalendorius<br />
Paskutinė paskaita. Kovo 4 d. Informacinių<br />
sistemų technologijų studijų programos<br />
trečio kurso studentai buvo pakviesti<br />
į simbolinę paskutinę paskaitą, kurioje palinkėjimus<br />
bei paskutinius patarimus prieš<br />
baigiamąją praktiką bei baigiamojo darbo<br />
rengimą išsakė grupės kuratorius lektorius<br />
Antanas Ruzgas ir lektorė, kuruojanti Technologijų<br />
katedros veiklą, Jūratė Urbonienė.<br />
Vizitas Bulgarijoje. Kovo 8 – 10 dienomis<br />
Bulgarijos Respublikos Dobryčo miesto<br />
Tarptautinėje universitetinėje kolegijoje<br />
lankėsi Utenos kolegijos Verslo ir technologijų<br />
fakulteto dekanė Regina Bagdonavičienė<br />
ir Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja<br />
Rūta Jurgelionienė.<br />
Apie vartotojų teises. Kovo 10 d. Utenos<br />
kolegijoje paskaitą skaitė Europos vartotojų<br />
centro direktorė Viktorija Ostrauskienė.<br />
Mokymai. Kovo 14 dieną verslo praktinio<br />
Norintiems siekti teisės bakalauro laipsnio<br />
Mykolo Romerio universitetas kartu su Utenos<br />
kolegija organizuoja studijas kolegijų absolventams<br />
Utenoje.<br />
studijų kokybe ir studentišku gyvenimu. Pasak Sonatos,<br />
šiose išvykose ji pamatė studentus kaip komandą,<br />
su kuria nebūtų baisu eiti į žvalgybą, o pati įgijo daugiau<br />
pasitikėjimo ir ėmė daugiau šypsotis.<br />
Ieva Puluikytė pastebėjo, kad pristatant kolegiją didelėse<br />
auditorijose, komandos nariai vienas kitam padėjo<br />
ir palaikė. Merginos teigimu, darbas buvo atsakingas,<br />
tačiau teikiantis malonių įspūdžių ir bendravimo<br />
džiaugsmo.<br />
Merginoms pritarė ir Lukas Blužas ir Edgaras Mateika.<br />
Būsimieji turizmo ir viešbučių administravimo<br />
specialistai taip pat pasidžiaugė, turėję galimybę dar<br />
kartą įsitikinti, kokia graži yra Lietuva, koks turtingas<br />
savo kultūriniu ir architektūriniu paveldu mūsų kraštas.<br />
Direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Antanas<br />
Panavas puikiai įvertino komandos darbą. Pavaduotojas<br />
sakė, jog kolegijos pristatymą išgirdo per<br />
1000 moksleivių. Aplankytos Utenos, Panevėžio,<br />
Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus apskričių vidurinės mokyklos<br />
bei gimnazijos. Vizitų metu pasirašytos 5 naujos<br />
bendradarbiavimo sutartys su mokyklomis, ir šiuo<br />
metu iš viso jau yra sudarytos 45 sutartys. Dėl kolegijos<br />
vizitų į mokyklas bei organizuotų grupių priėmimo<br />
mokymo firmose INTERJERAS ir SILU-<br />
ETAS vyko mokymai tema „Komandos<br />
formavimas“. Žaidimų metodika paremtus<br />
mokymus vedė „Simulith“ centro projektų<br />
vadovė Austėja Mockevičiūtė.<br />
Paskaitos ir susitikimas Latvijoje. Kovo<br />
14 – 15 dienomis Latvijos Rezeknės aukštojoje<br />
mokykloje paskaitas skaitė kolegijos<br />
dėstytojai Viktoras Žemčiugovas, Nijolė<br />
Rukštelienė, Jūratė Urbonienė. Direktoriaus<br />
pavaduotojas akademinei veiklai Antanas<br />
Panavas, VTF dekanė Regina Bagdonavičienė<br />
ir Tarptautinių ryšių skyriaus<br />
vedėja Rūta Jurgelionienė susitiko su Rezeknės<br />
aukštosios mokyklos vadovais ir<br />
administracija.<br />
Renginys. Kovo 16 d. vyko antrasis neseniai<br />
įkurto Turistų<br />
klubo renginys<br />
- naujų narių<br />
šventinimas. Po<br />
smagaus renginio,<br />
papildžiusio<br />
klubo gretas,<br />
studentai links-<br />
Turintiems teisės profesinį bakalaurą siūlomos<br />
dvejų metų studijos. Įvykdžius programą, suteikiamas<br />
teisės bakalauro laipsnis.<br />
Dokumentus galima pateikti:<br />
106 k., Maironio g. 18, Utena, darbo dienomis<br />
Parengė ryšių su visuomene atstovės Ramutė Kavoliūnienė ir Vaida Steponėnienė<br />
Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt<br />
Kolegijos studentai jautėsi tikra<br />
komanda.<br />
kolegijoje galima kreiptis į Karjeros centrą<br />
el. p. danute@utenos-kolegija.lt Kolegija<br />
visada yra atvira norintiems daugiau apie<br />
ją sužinoti.<br />
minosi diskotekoje.<br />
Kongresas. Kovo 18 – 19 dienomis Utenos kolegijos<br />
Studentų atstovybės nariai dalyvavo neeiliniame Lietuvos<br />
studentų atstovybių sąjungos tarybos posėdyje ir Lietuvos<br />
studentų atstovybių sąjungos kongrese, kur buvo diskutuojama<br />
aukštojo mokslo ir studijų klausimais.<br />
Gimtadienis. Kovo<br />
22 d. Utenos kolegijos<br />
Studentų<br />
atstovybė šventė<br />
savo 3-ąjį gimtadienį.<br />
Gimtadienio<br />
šventės programoje<br />
skambėjo Utenos<br />
Auksinio choro dainos,<br />
gerą nuotaiką<br />
kūrė ir kiti muzikiniai<br />
pasirodymai,<br />
studentų išradingi ir<br />
kūrybiški numeriai.<br />
Paskaitos užsienyje. Kovo 20 – 25 dienomis Tamperės taikomųjų<br />
mokslų universitete (Suomija) paskaitas skaitė doc.<br />
dr. Vaida Bartkutė-Norkūnienė, doc. Anastasija Vasiljeva ir<br />
lektorė Ingrida Kepalaitė, o kovo 21 – 25 dienomis Rygos<br />
verslo kolegijoje (Latvija) - lektorė Palmira<br />
Ciplijauskienė.<br />
Donorystės akcija. Kovo 31 d. Utenos<br />
kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės<br />
rūpybos fakultete vyko kraujo donorystės<br />
akcija. Akcijoje dalyvavo studentai,<br />
kolegijos darbuotojai, Alumni klubo<br />
nariai.<br />
nuo 9.00 iki 16.00 val., taip pat gegužės 7 d., birželio<br />
4 d., liepos 2 d. nuo 9.00 iki 11.00 val.<br />
Daugiau informacijos: tel. 8 610 69397,<br />
el. p. zibute@utenos-kolegija.lt<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Alantos akiračiai<br />
Pasirašyta sutartis<br />
Kovo 16 d. VšĮ Alantos technologijos ir verslo<br />
mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis ir<br />
Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios<br />
mokyklos direktorė dr. Gitana Jurgelaitienė<br />
pasirašė sutartį dėl mokymo institucijų<br />
bendradarbiavimo.<br />
Abipusei naudingoje sutartyje numatytos<br />
galimybės Alantos TVM absolventams<br />
tęsti mokymąsi aukštojoje mokykloje pagal<br />
sutrumpintą kursą ir lengvatinio įstojimo<br />
sąlygos. Numatyta galimybė vykdyti bendrus<br />
mokytojų ir dėstytojų bei studentų ir mokinių<br />
projektus, keliant kvalifikaciją, ugdant jaunimą,<br />
modernizuojant mokymo bazę, organizuojant<br />
kultūrinę veiklą.<br />
Lietuvos kaimo mokymo<br />
įstaigų darbuotojų<br />
sporto žaidynės<br />
Kovo 5 dieną Marijampolės kolegijos sporto<br />
bazėje vyko Lietuvos kaimo mokymo įstaigų<br />
darbuotojų sporto žaidynės, kurias organizavo<br />
LKSKA „Nemunas“.<br />
Į varžybas dalyviai atvyko iš VšĮ Alantos TVM,<br />
Vilniaus, Tytuvėnų, Daugų, Kupiškio, Marijampolės,<br />
Simno, Kelmės, Joniškio, Ukmergės profesinių<br />
mokyklų. Komandos tarpusavyje varžėsi krepšinio<br />
3x3, tinklinio, smiginio, stalo teniso, šaškių,<br />
šachmatų varžybose.<br />
Džiugu, kad VšĮ Alantos TVM visi komandos nariai<br />
namo grįžo su apdovanojimais ir pakilia nuotaika.<br />
Mūsų mokyklos šachmatininkai iškovojo I vietą,<br />
stalo teniso komanda užėmė II vietą, krepšinio 3x3<br />
komandos vyrų amžiaus grupėje 25 - 30 m. ir 30 - 40<br />
m. grupėse laimėjo II vietas, krepšinio 3x3 moterų<br />
komanda iškovojo III vietą, smiginio rungtyje - I<br />
vietą.<br />
Komandos nugalėtojos ir prizininkės buvo<br />
apdovanotos taurėmis, diplomais ir medaliais.<br />
Sveikiname varžybų nugalėtojus ir prizininkus!!!<br />
VšĮ Alantos TVM mokiniams po sutarties<br />
pasirašymo atsiveria naujos galimybės<br />
siekti karjeros. Savo ruožtu aukštosios<br />
Pirmakursės daina tapo himnu<br />
VšĮ Alantos TVM moksleivė<br />
Deimantė Meldaikytė tapo<br />
respublikinio konkurso “Visų<br />
mokslų raktas yra... klaustukas(?)“<br />
nugalėtoja<br />
Šiam konkursui apskaitininkės - kasininkės<br />
specialybės besimokanti pirmakursė<br />
Deimantė sukūrė savo dainą. Jos sukurti<br />
dainos žodžiai ir muzika laimėjo ne tik<br />
pirmąją vietą, bet ir tapo šio nepaprastai<br />
įdomaus ir įspūdingo konkurso himnu.<br />
Labai šauniai konkurse pasirodė ir gavo<br />
padėkos raštus mūsų mokinių grupė,<br />
sukūrusi jumoristinę video intermediją<br />
„Kas paėmė Bastiliją“. Tai pirmakursiai<br />
autoremontininkai A.Maškalo,<br />
V.Grigaliūnas, antrakursiai padavėjai –<br />
barmenai G.Rakauskaitė, G.Grigorjevaitė,<br />
M.Ivanauskas, I.Radzevičiutė,<br />
apdailininkai A.Klimas, R.Navalinskas.<br />
Respublikinį konkursą organizavo<br />
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji<br />
mokykla.<br />
Jame dalyvavo moksleiviai iš įvairių<br />
respublikos mokyklų. Keturiasdešimt<br />
mokyklos studentai galės naudotis<br />
Alantos TVM praktine mokymosi baze,<br />
dalyvauti tiriamojoje veikloje.<br />
geriausiųjų buvo pakviesti kovo 17<br />
dieną į konkurso baigiamąją šventę ir<br />
apdovanojimus. Už Lietuvos mokslo<br />
populiarinimą ir dalyvavimą konkurse<br />
mūsų mokyklai buvo įteikta Lietuvos<br />
Respublikos Seimo padėka, kurią įteikė<br />
LR Seimo narys Jonas Liesys. Už pagalbą<br />
moksleiviams, rengiantis konkursui,<br />
organizatorių padėkas gavo mokytoja<br />
Laimutė Pacevičienė ir PIT vadovė -<br />
mokytoja Regina Dikinienė<br />
VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas<br />
Tel (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Molėtų rajone - dar viena gimnazija<br />
Tapti gimnazija – didelis iššūkis dabar, kai<br />
šalyje vyksta mokyklų tinklo pertvarka ir<br />
daugelis mokyklų bendruomenių sprendžia<br />
klausimą, kaip iš viso išlikti. Alantiškiai<br />
gimnazijos statuso siekė nuo 2004 metų ir<br />
pagaliau jų norai išsipildė.<br />
Šiuo metu mokykloje dirba 68 darbuotojai, 46 iš jų<br />
mokytojai. Visi vidurinio ugdymo programą įgyvendinantys<br />
pedagogai turi aukštąjį išsilavinimą ir yra savo<br />
srities specialistai, dirba 1 mokytojas ekspertas, 11<br />
mokytojų metodininkų, 11 vyr. mokytojų. Mokykloje<br />
mokosi 284 mokiniai, iš jų 64 - pagal vidurinio ugdymo<br />
programą. Visi mokykloje besimokantys įgyja vidurinį<br />
išsilavinimą, nė vienas neliko kurso kartoti. 2010 m.<br />
valstybinius brandos egzaminus (lietuvių k., matematikos,<br />
istorijos, anglų k.) mokiniai išlaikė aukštesniais<br />
balais nei bendras savivaldybės mokyklų mokinių vidurkis,<br />
o lietuvių kalbos, istorijos, matematikos ir fizikos<br />
- geriau už Lietuvos mokyklų vidurkį. Daugelis<br />
mokinių dalyvauja respublikinėse bei rajoninėse olimpiadose<br />
ir konkursuose ir tampa laureatais.<br />
64 procentai 11-12 klasių mokinių lanko neformaliojo<br />
ugdymo užsiėmimus, kurie siūlomi atsižvelgiant į<br />
mokinių poreikius. Mokykloje veikia gitaristų, imtynių<br />
būrelis, jaunimo teatro studija, šokių kolektyvas, dailės<br />
studija. Mokinių pageidavimu mokykloje kaip pasirenkamas<br />
dalykas dėstoma lotynų kalba, vedamos psichologijos,<br />
ekonomikos, braižybos pamokos. Technologijų<br />
dalykui skirti 4 moduliai: taikomasis menas, amatai ir<br />
dizainas, automobilizmas, maisto ruošimas, statyba ir<br />
medžio apdirbimas. Be to, baigę mokyklą visi norintys<br />
mokiniai įgyja vairuotojo pažymėjimą.<br />
Alantos gimnazija gerai apsirūpinusi informacinėmis<br />
technologijomis – trims mokiniams tenka vienas<br />
kompiuteris. 10 klasių mokiniai gali rinktis<br />
tris informacinių technologijų modulius:<br />
programavimo, kompiuterinės leidybos ir<br />
tinklalapių kūrimo pagrindų. Kabinetuose<br />
stacionariai įrengti multimedijos projektoriai,<br />
yra dvi interaktyvios lentos, kompiuterizuotos<br />
mokytojų darbo vietos, įrengtas<br />
mokytojų metodinis kabinetas. Mokykloje<br />
įdiegtas intranetas ir elektroninis dienynas.<br />
Akredituojant gimnaziją gerai įvertinti mokinių<br />
mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų<br />
rodikliai, valstybinių brandos egzaminų<br />
rezultatai, didelė gimnazijos pedagogų patirtis<br />
dirbti su skirtingų polinkių, gabumų<br />
ir siekių mokiniais, veiksminga pagalbos<br />
mokiniui komandos (spec. pedagogas, soc.<br />
pedagogas, psichologas, PIT’as) veikla.<br />
Ženklus gimnazijos steigėjo – Molėtų rajono<br />
savivaldybės tarybos – dėmesys. Skirtos<br />
lėšos valgyklos, senosios gimnazijos pastato<br />
stogo, persirengimo kambarių remontui,<br />
PR „Tele2“ klientams – pigesni pokalbiai Rusijoje<br />
Bendrovės „Tele2” tinkle kalbantiems<br />
gyventojams bendrauti esant Rusijoje dabar<br />
paprasčiau ir pigiau. Nuo šiol viešėdami Kaliningrado<br />
srityje ar kitose Rusijos dalyse jie<br />
nebemokės atsiliepto skambučio mokesčio.<br />
Kalbės nemokamai<br />
Kaip teigia „Tele2“ prekybos ir rinkodaros<br />
direktorius Mindaugas Ubartas, klientams<br />
tereikės kirtus Rusijos Federacijos sieną prisijungti<br />
prie „Tele2 Rusija“ ryšio tinklo. Atsiliepdami<br />
„Tele2“ abonentai mokės 0 Lt už minutę<br />
. Tokiu būdų jie sutaupys net po 2,5 Lt už<br />
kiekvieną atsiliepto skambučio minutę – būtent<br />
tiek ši paslauga kainavo anksčiau.<br />
Dar daugiau – paslaugą „Verslo komanda“<br />
užsisakę verslininkai gali nemokamai skambinti<br />
Lietuvoje esantiems ar į Rusiją išvykusiems<br />
bendradarbiams.<br />
Privatūs klientai gali naudotis analogiška<br />
paslauga „Šeima ir draugai“. Pasirinkę<br />
ją vartotojai tarpusavyje kalbės nemokamai,<br />
o išvykę į Rusiją ir prisijungę<br />
prie „Tele2“ tinklo nieko nemokės už<br />
atsilieptus skambučius.<br />
„Nuo šiol bendrauti su artimaisiais<br />
ar tvarkyti verslo reikalus būnant<br />
Kaliningrado srityje bus tiesiog<br />
paprasčiau ir pigiau“, - sako M.<br />
Ubartas.<br />
Anot pašnekovo, kirtus sieną telefonas<br />
prie „Tele2 Rusija“ tinklo gali<br />
prisijungti ir automatiškai. Priešingu<br />
atveju pasirinkti „Tele2 Rusija“ tinklą<br />
reikėtų rankiniu būdu. „Svarbiausia,<br />
atvykę į kaimyninės šalies teritoriją,<br />
įsitikinkite, kad naudojamas tinklas –<br />
„Tele2 Rusija“, − pataria M. Ubartas.<br />
„Tele2“ – populiariausia<br />
mokinių rūbinės baldams įsigyti, įvairiems<br />
projektams ir programoms įgyvendinti.<br />
Ypač džiugina gimnazijos renovacija, kurią<br />
įvykdė „Molesta“, dalį lėšų skyrė taip<br />
pat savivaldybės taryba. Taigi, iš savivaldybės<br />
biudžeto gimnazijai 2008 – 2010 m.<br />
skirta 1 213 000 Lt. Už gimnazijos pastato<br />
renovaciją UAB „Molesta“ 2010m. pelnė<br />
„Metų gaminio“ Aukso medalį.<br />
Gimnazijoje aktyvi projektinė veikla. Vykdant<br />
tarptautinius projektus, vyksta mokytojų<br />
ir mokinių mainai su užsienio šalių<br />
mokyklomis, respublikinių projektų metu<br />
gimnazijoje mokomasi spręsti įvairias<br />
problemas, stiprinama mokinių savivalda,<br />
bendradarbiaujama su rajono ir šalies mokyklomis.<br />
Gimnazija atvira kaitai, šiuolaikiška, moderniomis<br />
technologijomis aprūpinta mokykla,<br />
kurioje mokosi vaikai iš daugiau nei<br />
10 vietovių.<br />
Per pirmuosius tris 2010 metų<br />
ketvirčius mobiliojo ryšio bendrovė<br />
„Tele2“ aptarnavo didžiausią pokalbių<br />
srautą Lietuvoje. Ryšių reguliavimo<br />
tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“<br />
klientai per devynis praėjusių metų<br />
mėnesius iš viso kalbėjo daugiau kaip<br />
du milijardus minučių.<br />
Rinkos analizės ir tyrimų bendrovė<br />
„RAIT“ pernai gruodį atliko apklausą,<br />
kuri atskleidė, kad bendrovė „Tele2“<br />
yra populiariausia ir labiausiai rekomenduojama<br />
mobiliojo ryšio operatorė<br />
Lietuvoje. Bemaž pusė, 47,9 proc.<br />
apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi<br />
„Tele2“ paslaugomis, o pasirinkti<br />
šį operatorių kitiems rekomenduotų<br />
62 proc. respondentų. Per 60 proc.<br />
apklaustųjų tvirtino, kad „Tele2“<br />
siūloma paslaugų kaina – mažiausia.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .<br />
Didikai Astikai – nuo ištikimybės<br />
iki sąmokslo prieš valdovą<br />
Didikų Astikų giminė, Utenos regione<br />
valdžiusi dideles žemes, Lietuvos Didžiojoje<br />
Kunigaikštystėje iškilo Kristino Astiko dėka<br />
Vytauto laikais.<br />
Jo palikuonys, užimdami aukštas pareigas,<br />
garbingai tęsė savo giminės tarnybą valstybei,<br />
tėvynei. Galiausiai Astikų giminės likimas<br />
baigėsi gėdingu įvykiu – Kavarsko dvarą<br />
valdžiusio Grigaliaus Astiko sąmokslu prieš<br />
valdovą.<br />
Astikai kilo iš Kernavės bajorų<br />
Lietuvių didikų Astikų giminė gyvavo XIV – XVII a. pr. Giminės<br />
pradininku laikomas Kristinas Astikas. Svarbiausios giminės<br />
valdos buvo apie Kernavę. 1413 m. Horodlės susitarimo metu<br />
Lietuvos kilmingieji iš lenkų bajorų gavo jų šeimų herbus. Astikų<br />
giminė gavo Trimitų herbą. Astikai rašytiniuose šaltiniuose<br />
įvardijami taip: lotiniškai - Hostik, Astik, Astig, Ostig, lenkiškai<br />
Ostyk arba Oscik, baltarusiškai (gudiškai) - Ostik.<br />
Manoma, kad Astikų protėviai Lietuvos valstybės formavimosi<br />
laikotarpiu buvo Kernavės kunigaikščiai. Kaip teigia Rimvydas<br />
Petrauskas knygoje “Lietuvos diduomenė”, remiamasi tuo, kad<br />
Jurgis Astikas ir jo sūnus Mikalojus naudojo Sirpučio prievardį.<br />
Jų laikais atsirado legenda, kad Astikai kilo iš Traidenio brolio<br />
Sirpučio, kuris buvo laikomas Algirdo kariuomenės vadu. Yra<br />
žinoma, kad pirmojo šaltiniuose paminėto Astiko (Kristino)<br />
antspaude yra įrašas “de Kernow”. O 1385 m. kryžiuočių kelių<br />
aprašymuose Kernavės apylinkėse minimi Sirputtidorff. XVII a.<br />
istorikas Albertas Vijūkas – Kojalavičius nurodo tokią genealoginę<br />
liniją: Lizdeika – Viršulis – Sirputis – Astikas – Radvila. Apie<br />
Lizdeiką nieko nežinoma. O štai dokumentuose randama, kad<br />
Astikai buvo įvardijami Viršulio vardu. Šiuos vardus susieja<br />
ir vietovardžiai Kernavės apylinkėse, kur yra Astikų, Viršulių,<br />
Viršuliškių vietovės.<br />
Bajorijos luomo viršūnė – didikai – formavosi XV a. Bajorijos<br />
elitas rinkdavosi į Ponų tarybą, kuri turėjo ekonominę valdžią<br />
ir politinį autoritetą. XV-XVI a. pr. Ponų tarybos nariais buvo ir<br />
Astikų šeimos asmenys. XVI a. vid. Astikų giminės svarumas<br />
valstybėje sumažėjo. Jie nebeįgijo didesnių turtų ir nebeužėmė<br />
aukščiausių pareigų valstybinių pareigybių hierarchijoje.<br />
Paskutinis Astikų giminės atstovas buvo sąmokslu apkaltinto<br />
Grigo Astiko sūnus Jonas. Apie jį žinoma tai, kad jis 1506 - 09 m.<br />
buvo Vilniaus apskrities žemės teisėjas ir mirė bevaikis.<br />
Vytauto Didžiojo bendražygis<br />
Kristinas Astikas buvo Kernavės bajoras, jo tėvonija -<br />
Dauklibiškių kiemas - buvo Kernavės apylinkėse. Valdė Užpalių ir<br />
Pienionių (netoli Kavarsko, Anykščių r.) seniūnijas, Alantos,<br />
Kernavės, Musninkų, Šešuolių, Širvintų ir kt. dvarus tarp<br />
Šventosios upės ir Vilniaus (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />
enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.). K.Astikas buvo<br />
Vytauto bendražygis. Bajorų politinis vaidmuo<br />
išaugo Vytauto laikais. K.Astiko iškilimas į<br />
valdantįjį elitą siejamas su tuo, kad Vytautas,<br />
vykdydamas savo politiką, rėmėsi bajorais: LDK<br />
sritinius kunigaikščius keitė didžiojo kunigaikščio<br />
vietininkais iš bajorų. Sutartys iki Vytauto valdymo<br />
buvo sudaromos didžiojo kunigaikščio kartu<br />
su sritiniais kunigaikščiais, o Vytauto laikais<br />
sudarant sutartis dalyvavo bajorija. Nuo 1389 m.<br />
jis buvo Užpalių ir Pienionių seniūnu, o 1419 m.<br />
tapo ir Vilniaus kaštelionu. Apie jo figūros svarbą<br />
liudija tai, kad jis dalyvavo sudarant svarbiausias<br />
to meto sutartis. Žinoma, kad K.Astikas, kaip<br />
> Radvila Astikaitis, Kristino<br />
Astiko sūnus. Radvilas davė<br />
pradžią Radvilų giminei, o jo brolio<br />
Stanislovo palikuonys liko Astikais.<br />
liudininkas, pasirašė šias sutartis ir susitarimus:<br />
Salyno (1398 m.), Vilniaus - Radomo (1401 m.),<br />
Racionžo (1404 m.), Skirsnemunės (1431 m.),<br />
Gardino (1432 m.) sutartis, Horodlės (1413 m.)<br />
susitarimą, Torūnės (1411 m.) ir Melno (1422<br />
m.) taikos sutartis (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />
enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.). Didikai ne<br />
tik liudijo susitarimus, bet ir privalėjo garantuoti,<br />
kad visa, kas surašyta dokumentuose, bus
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .<br />
vykdoma. Po Vytauto mirties K.Astiko įtakingumas<br />
nesumenko. Didysis kunigaikštis Švitrigaila 1431<br />
m. jį delegavo tartis su Kryžiuočių ordino didžiuoju<br />
magistru Pauliu Rusdorfu, tais pačiais metais jis<br />
Lucke dalyvavo Jogailos ir Švitrigailos derybose<br />
(http://lt.wikipedia.org/wiki/Kristinas_Astikas).<br />
Nuo 1432 m. rėmė didįjį kunigaikštį Žygimantą<br />
Kęstutaitį, jam du kartus pasirašė ištikimybės<br />
aktus.<br />
Turėjo keturis sūnus: Radvilą, Stanislovą (Stankų),<br />
Mickų (Dmitrijų), Bartkų (Baltramiejų).<br />
Ištikimasis Astikas<br />
Grigalius Astikas, Stanislovo Astiko sūnus,<br />
buvo valstybės veikėjas. Kaip nurodo Visuotinėje<br />
lietuvių enciklopedijoje H.Valeika, jis valdė Alantą,<br />
Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo valdų<br />
prie Upytės, Kernavės, Musninkų. Iškilo didžiojo<br />
kunigaikščio Aleksandro laikais (1492-1506 m.):<br />
1494 m. paskirtas rūmų maršalka ir Anykščių<br />
vietininku, 1495 m. – Merkinės vietininku.<br />
Paminėtina, kad 1499 m. Aleksandras jam<br />
dovanojo privilegiją, kuri suteikė teisę amžinai<br />
valdyti valdovo dvaro girią, augusią netoli sienos<br />
Žymiausi Astikų giminės atstovai<br />
> Herbas „Trimitai“<br />
(lenkiškai – Traby).<br />
Tai lenkiškas<br />
herbas, kuris buvo<br />
naudojamas ir LDK.<br />
Be Astikų šį herbą<br />
turėjo dar apie 180<br />
giminių.<br />
Kristinas Astikas (gimė 1363 m. Trakuose,<br />
mirė 1443 m. Kernavėje?) buvo Užpalių ir<br />
Pienionių vietininkas, Vilniaus kaštelionas.<br />
Jo sūnūs: Radvila Astikaitis (gimė 1384 m.<br />
Kernavėje, mirė 1477 m.) buvo Trakų vaivada,<br />
Vilniaus kaštelionas, Stanislovas Astikas<br />
buvo Naugarduko vaivada.Jo sūnus: Grigalius<br />
(Grigas, Gregoras) (gimė apie 1470 m.<br />
Trakuose, mirė 1519 m.) buvo Trakų vaivada.<br />
Jo sūnūs: Grigalius (miręs 1557-58 m.) buvo<br />
Vilniaus kaštelionu, Stanislovas (miręs 1519<br />
m.) – Polocko vaivada, Jurgis (miręs 1546 m.)<br />
– rūmų maršalka. Pastarojo sūnūs: Mikalojus<br />
(miręs 1566 m.) buvo LDK kariuomenės<br />
rotmistras, Rezeknės ir Krėvos seniūnas,<br />
Jurgis (1530 m. – 1579 m.) – Mstislavlio,<br />
Smolensko vaivada, Grigas (gimė apie 1535<br />
m., mirė 1580 m. Vilniuje) – Rusijos caro Ivano<br />
IV šalininkas.<br />
su Livonija. Privilegijoje rašoma, kad G.Astikas<br />
šioje valdoje turi teisę įkurti miestą su pilimi,<br />
turgumi ir muitais, o miestą pavadinti taip, kaip<br />
panorės (E.Meilius “Rokiškis”, 149 p.). Manoma,<br />
kad 1513 m. tarp Onuškio ir Čedasų dvarų,<br />
ežero pakrantėje, buvo pradėta statyti Čedasų<br />
pilis. Tai, kad ten stovėjo pilis, liudija archyviniai<br />
dokumentai ir rasta plyta su įbrėžta 1513 m.<br />
data. 1500 m. LDK netikėtai užpuolė Maskvos<br />
kunigaikštystė. Į Smolenską buvo pasiųsta<br />
kariuomenė, kuri mūšyje prie Vedrošos upės buvo<br />
sumušta. Į nelaisvę pateko kariuomenės vadas<br />
etmonas Konstantinas Ostrogiškis ir didelė dalis<br />
kariuomenės elito, tarp jų ir G.Astikas. 1509<br />
m. jis atgavo laisvę Aleksandro žmonos, Ivano<br />
III duktės, Elenos dėka (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />
enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.), jam buvo<br />
grąžintos pareigos. Be to, 1510 m. jis paskiriamas<br />
Trakų vaivada. Taip pat, kaip pažymi istorikas<br />
Algirdas Baliulis straipsnyje„Užpaliai” laikraštyje<br />
„Voruta”, „1510 gegužės 2 d. Žygimantas Senasis<br />
išdavė privilegiją Grigui Stanislovaičiui Astikui –<br />
suteikė teisę valdyti Užpalių ir Pienionių dvarus.<br />
Privilegijoje pažymimi Grigo Astiko nuopelnai<br />
valstybei bei jos valdovui Kazimerui, taip pat uoli<br />
tarnyba Žygimantui Senajam. Sakoma, kad Grigas<br />
Astikas negailėdamas jėgų ir liedamas kraują už<br />
tėvynę, buvo patekęs į priešo (Maskvos didžiosios<br />
kunigaikštystės) rankas ir ten 9 metus kentė<br />
nelaisvėje (į nelaisvę buvo patekęs 1500 m. liepos<br />
14 d. iš jos sugrįžo 1509 m.), neišduodamas nei<br />
tėvynės, nei valdovo.”<br />
Neištikimasis Astikas<br />
1580 m. valdant Steponui Batorui buvo ruošiamasi<br />
karui su Maskva. Pasak knygos „Iš Kavarsko<br />
praeities” autoriaus kunigo Stanislovo Kiškio, tuo<br />
metu netikėtai įtakingųjų ratą sukrėtė žinia, kad<br />
garbingos šeimos narys palaiko ryšius su Maskva:<br />
slaptai susirašinėdavo su caru, susitikdavo su<br />
caro pasiuntiniu G.Naščiokinu, neva dėl odų<br />
> Pastatas iki 1580 m. priklausė sąmokslu<br />
apkaltintam Grigui Astikui. XVII a. pastatą įsigijo<br />
LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas<br />
prekybos reikalų. Tai paaiškėjo, kai Grigaliaus Astiko tarnas<br />
išdavė šeimininko paslaptį. Karaliaus įsakymu Radvilai Rudajam,<br />
tuometiniam LDK kancleriui, buvo pavesta suimti šnipinėjantį<br />
išdaviką ir atlikti kratą jo dvaro rūmuose Kavarske. Atlikus kratą<br />
buvo rasti padirbti įvairių senatorių blankai su antspaudais<br />
ir pinigų kalimo įrengimai. Nagrinėjant bylą teisme, G.Astikas<br />
aiškino, kad klastotus parašus ir antspaudus naudojo, kad<br />
įrodytų Maskvai, jog turi plačius ryšius valdžios sluoksniuose.<br />
Jis pripažino, kad buvo užmezgęs ryšius su priešu ir žadėjo<br />
nužudyti valdovą, nes turėdamas skolų ir sunkiai versdamasis,<br />
tikėjosi gauti pinigų. G.Astiko turtas buvo konfiskuotas. O<br />
tų metų birželio 18 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, jam buvo<br />
nukirsdinta galva. Radvila Rudasis pasirašė raštą dėl G.Astiko<br />
sūnaus Jono likimo, pagal kurį sūnus Jonas buvo pripažintas<br />
nekaltu dėl tėvo nusikaltimų, nes jis augo su motina atskirai<br />
nuo tėvo, todėl neprivalo nukentėti. Jam buvo paliktos tėvo<br />
valdo Vyžuonose, Svėdasuose, Onuškyje ir kitur (R.Ragauskienė<br />
„LDK Kancleris Mikalojus Radvila Rudasis”).<br />
-AF<br />
> Užpalių piliakalnis, kuriame dar XV a. pr. stovėjo medinė pilis. Astiko (Kristino) vardas<br />
pirmą kartą paminėtas 1398 m. Salyno sutartyje. Jis įvardijamas kaip Užpalių pilies<br />
viršininkas (Astik capitaneus in Uspalle).<br />
Ryčio Kulboko nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Nekalbėjusi akloji dainuodama<br />
virkdo sales<br />
Atomininkų miestas Visaginas – bene<br />
dainingiausių Lietuvos vaikų kraštas.<br />
„Tai vis radiacija kalta“,- juokėsi sugebėjimu<br />
laiku pajausti būsimuosius talentus<br />
garsėjanti 35-erių vokalo mokytoja Vita<br />
Pimpienė. Viena iš jos mokinių – akloji<br />
Lidija, atėjusi į pirmąją dainavimo pamoką,<br />
sunkiai tegalėjo kalbėti. Šiandien nereginčios<br />
mergaitės reto tembro balsas virkdo sales…<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
„Atsibodo kalbėti, kad širdį atiduodu vaikams“<br />
Gerų penkiolika metų nebuvo nė vieno „Dainų dainelės“<br />
konkurso, kuriame nelaimėtų mokytojos V.Pimpienės mokiniai.<br />
Pastaraisiais metais jos auklėtinių vardus įsiminė visa šalis.<br />
Unikaliais balsais garsėja Lidija Gurova ir Ilja Aksionovas,<br />
gyvenantys, beje, tame pačiame Visagino daugiabutyje, Viktorija<br />
Pak, Onutė Kolobovaitė, Maksimas Pogrebniakas, Michailas<br />
Kuznecovas…<br />
„Kai manęs klausia, kas tiems Visagino vaikams pasidarė,<br />
sakau: radiacija savo darbą dirba. Man atsibodo kalbėti, kad<br />
vaikai dainuoja, nes jiems atiduodu širdį ir labai atsakingai<br />
dirbu savo darbą. Nuo pat pirmų darbo dienų siekiu įrodyti, kad<br />
dainuoti gali visi, nėra žmonių, kurių klausos ir balso negalima<br />
išlavinti. Kiekvienas vaikas dainuos, jeigu su juo<br />
užsiimti tiek, kiek mūsų dirbta su Lidija, kiek su<br />
Kolobovaite, kiek su Ilja. Jie – visiškai paprasti<br />
vaikai, tik su didžiuliu noru dainuoti. Geroms<br />
pamokoms reikia mokytojo ir mokinio aurų<br />
atitikimo. Dirbu 15 metų, dabar turiu daugiau<br />
patirties, man lengviau. O pradžioj vaikus mokiau<br />
ir pati mokiausi, kaip tai daryti. Išradinėjau dviratį.<br />
Aš esu baigusi Vilniaus Juozo Talatt - Kelpšos<br />
konservatoriją, ten nemokė mokyti vokalo. Praėjau<br />
ir tą etapą, kai tėvai manė, jog jaunas specialistas<br />
neišmano nieko ir būtiniausiai sugadins net gerus<br />
duomenis turintį vaiką. Bet nelabai paisiau kitų<br />
nuomonių apie save, susikoncentravau į vaikus,<br />
kaupiau asmeninę vokalo pamokų patirtį. Šiandien<br />
ja jau galiu dalintis.<br />
Beje, daugybė vaikų dainuoja ir dainuos, tik<br />
maniškius televizijos talentų šou žvaigždėmis<br />
padarė per vieną vakarą, tik todėl mes visi<br />
išgarsėjome“,- kalbėjo V.Pimpienė.<br />
Paklausta, kodėl išgarsėjusi tebemoko vaikus<br />
> Vokalo mokytoja Vita Pimpienė<br />
kol kas nenori mokyti Berlyno,<br />
Londono, Paryžiaus vaikus, į jos<br />
pamokas ateina 40 visaginiečių.<br />
> Vita Pimpienė akląją Lidiją<br />
mokė dainuoti, leisdama liesti<br />
save, pati liesdama mergaitę.<br />
Visagine, V.Pimpienė nusijuokė: Berlyno, Londono,<br />
Paryžiaus vaikų mokyti ji kol kas nenori. Retkarčiais<br />
patirtimi dalinasi su kolegomis – seminaruose. Pas<br />
ją vokalo mokytis norėtų vilniečių vaikai, tačiau<br />
mokytojai šis uždavinys pernelyg sudėtingas – ji<br />
įsipareigojusi 40 - čiai visaginiečių...<br />
Galėjo garsėti dainuodama pati<br />
V. Pimpienė, augusi Dūkšto miestelyje netoli<br />
Visagino, mokėsi dabartinėje J.Tallat-Kelpšos<br />
konservatorijoje, dainavo Lietuvos muzikos ir<br />
teatro akademijos kameriniame chore, atliko ir<br />
solo partijas. Būsimoji vokalo mokytoja dainavo<br />
klasiką, džiazą, koncertavo ir... svajojo įkurti<br />
savo dainavimo mokyklą. Bet likimas pakoregavo<br />
planus: nusprendusi truputį pamokytojauti, ji iki<br />
šiol – jau 15 metų - tebedirba Visagino Česlovo<br />
Sasnausko muzikos mokyklos vokalo mokytoja.<br />
Beje, V.Pimpienė yra ne tik mokyklos direktorės<br />
Česlavos Pimpienės darbuotoja, bet ir marti,<br />
padovanojusi jai anūkę Gabrielę.<br />
Dainuoti mokė glostydama<br />
Lidiją pas V.Pimpienę atvedė senelė. Mergaitė<br />
nemokėjo kalbėti, o senelė mokytojos paprašė<br />
padėti anūkei išmokti dainuoti...
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
„Neramu buvo, kai Lidija atėjo prieš 8 metus. Nekalbėjo,<br />
nemokėjo pasakyti, ar supranta, ką jai aiškinu. Kad kas būtų iš<br />
šalies stebėjęs mudviejų pamokas...<br />
Ji mane čiupinėjo, o aš ją. Kaip kitaip aklam vaikui paaiškinsi,<br />
kuris veido ar kaklo raumuo turi būti patemptas, kuris -<br />
atpalaiduotas, kaip turi įsitempti pilvas, kaip reikia stovėti<br />
dainuojant. Reikėjo ne tik pasakyti, bet ir paliesti, kaip antakiai<br />
turi būti pakelti ar nuleisti. Ji irgi mane iščiupinėjo, norėdama<br />
suvokti, kaip „matoma“ emocija. Neradau jokios literatūros,<br />
kaip mokyti aklą ir beveik nekalbantį vaiką. Dabar žinau, kad<br />
vienintelė metodika – mano. Elgiausi, kaip maniau esant<br />
teisinga. Išradinėjau dviratį. Tiesiog ji mane lietė, aš - ją. Prie<br />
sienos stačiau, sodinau, guldžiau ant žemės... Visokių mes būdų<br />
išbandėme. Tai truko kelerius metus. Dabar jai pakanka pasakyti:<br />
„Įtrauk diafragmą, išsitiesk, pakelk smakrą“. Ji daugiau įsimena<br />
negu kiti vaikai, su ja lengva.<br />
Lidijos balsas – specifinio tembro sopranas. Retas tembras,<br />
tinkamas džiazuoti... Na, bet tai kitų mokytojų darbas. Mudvi<br />
padėjome tvirtą pagrindą – be įvaldyto akademinio dainavimo<br />
negalimos jokios variacijos“,- pasakojo vokalo mokytoja<br />
V.Pimpienė.<br />
Lidijos - fenomenali atmintis<br />
Lidija gimė 1991-ųjų kovą. Jei pasaulį trumpai ir matė<br />
– nebeprisimena. Per anksti gimusiai mergaitei gydytojai<br />
prognozavo 1 procento tikimybę išgyventi.<br />
Lidija auga su močiute, 62 metų Liudmila Sitnikova. Močiutė,<br />
buvusi lengvaatletė, Visagino atominės elektrinės darbuotoja,<br />
atsisakė sėkmingo darbo, uždarbio ir pasišventė anūkės<br />
ugdymui.<br />
“Lidija augo aklųjų mokykloje – jos mamai, mano seseriai<br />
valdininkai įrodė, kad niekur kitur, tik toje mokykloje akla<br />
mergaitė būti ugdoma. Bet kartą, nuvažiavusias aplankyti Lidiją,<br />
radome ją kiūtančią kampe ir linguojančią. Su mergaite niekas<br />
nebendravo, ji savo tamsoje jautėsi visiškai viena, palikta,<br />
atstumta. Praradusi gebėjimą kalbėti… Tada mano mama<br />
pasakė :”Gana” ir visam laikui parsivežė Lidiją pas save. Lidijos<br />
mama gyvena atskirai. Tai – atskira kalba…<br />
Lidija - angelas. Ji reaguoja į žmones ne taip, kaip kiti mano<br />
pažįstami vaikai. Jei verkia, labai tyliai. Nemoka pykti. Kartais<br />
susimąstau: ką mes tokio vieni kituose matome, kad esam<br />
tokie pikti? Jai viskas įdomu. Kiekvienas mokytojas jai - dievo<br />
dovana. Jos nereikia gailėti, tai mūsų, sveikųjų, prie jos kartais<br />
gaila. Lidija mokosi kalbų, mėgsta istoriją, geografiją, nekenčia<br />
matematikos, skaito knygas Brailio raštu, rašo mašinėle<br />
tekstus – lietuviškai, angliškai ir rusiškai – be klaidelės. Ji groja<br />
fortepijonu, mokosi šokti. Turi fenomenalią atmintį. Palietusi<br />
jūsų rankas, užuodusi jūsų kvapą ir išgirdusi jūsų vardą, ji jus<br />
atsimins ir po kelerių metų – tereiks paliesti, užuosti... Jos unikali<br />
orientacija. Bulgarijoje išėjo pasivaikščioti viena iš viešbučio.<br />
Įeidama atsiminė, kaip kurios durys varstosi, už kokių durų koks<br />
triukšmas sklinda. Ir pagal tai išėjo neklupinėdama su akiniais.<br />
Niekas nė nesuvokė, kad ji – akloji. Vaikystėje ji pabėgdavo<br />
naktimis: nuklausydavo, kiek kartų sukasi raktas spynoje,<br />
kai mama duris rakina, kiek spynų užšaunama. Sulaukusi<br />
suaugusiųjų miego, ji be problemų išeidavo į gatvę“,- pasakojo<br />
Lidijos teta, 33-ejų metų 5 vaikų motina Irina Ziuziova.<br />
Turėdama tokią atmintį, mergaitė, kuri prieš keletą metų sunkiai<br />
kalbėjo, dabar lengvai susidoroja su daugiau nei 200 dainų<br />
tekstų rusų, lietuvių, prancūzų, italų kalbomis...<br />
Lidijai ant scenos, pasak mokytojos V.Pimpienės,<br />
geriau negu namuose. Akloji jaučia, kas jos<br />
klausosi, kaip ją priima. Kiti žmonės turi daug<br />
kelių, o neįgaliųjų pasirinkimas mažas. Lidijai<br />
dainavimas yra kelias į pasaulį, profesija, ateitis.<br />
Verta stengtis abiem: draugei – mokytojai ir<br />
mokinei<br />
Iljos balsas – vienintelis toks Lietuvoje<br />
„Ilja Aksionovas atėjo labai mažiukas ir<br />
žvilgančiomis akimis, vidurinio diapazono stipriu ir<br />
žemu balsu. Paskui pabandėme dainuoti „aukštai“,<br />
falcetu. Pavyko. Mokau vokalo per 15 metų, Iljos<br />
diskantas man – pirmas. Labai retas balsas. Ir<br />
visai netrumpalaikė dovana, kaip įprasta kalbėti.<br />
> Lidijos teta Irina Ziuziova<br />
augina 5 savo vaikus ir randa laiko<br />
būti dukterėčios „akimis“.<br />
Iljos balsas jau mutuoja (mutacija truks maždaug<br />
iki 25 metų), bet grožio nepraranda. Spėju, kad<br />
mutacijai pasibaigus, jis bus labai reto balso<br />
savininkas. Aš bent nežinau nė vieno žmogaus<br />
su balsu, kokį prognozuoju Iljai. Apskritai, balsas<br />
priklauso nuo nuotaikos, miego kokybės. Mane<br />
šiek tiek gąsdina tai, ką rašo spauda. O rašo, kad<br />
Iljos mutacija ir būsimasis balsas – mokytojos<br />
atsakomybė. Tai nesąmonė“,- kalbėjo V.Pimpienė.<br />
Beje, talentų kalvės šeimininke vadinama<br />
mokytoja į pamokas neprisikviečia savo dukters<br />
Gabrielės: „Ji smuikuoja. Ir protestuoja prieš<br />
dainavimą“.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Bene pirmas dalykas, kuris stebina pirmą kartą<br />
susidūrusius su Airijos kultūra, yra perdėtas airių<br />
mandagumas. Ypač tai stebina atvykėlius iš Rytų<br />
Europos šalių, kurių gyventojai dažnai sako, ką<br />
galvoja. Žinoma, ir lietuviai yra mandagūs, vieni<br />
labiau, kiti mažiau, tačiau tūlam lietuviui, po<br />
kelerių metų grįžus į tėviškę, net tie, kurie anksčiau<br />
rodėsi mandagumo sinonimais, atrodo truputėlį<br />
stuobriški.<br />
Mandagumas ir malonus bendravimas Airijoje<br />
užkoduotas jau pasisveikinime. Vietoj įprastų<br />
„labas“ ar „laba diena“ airis taria „kaip sekasi“,<br />
„kaip reikalai“ ir panašiai. Pašnekovas gali ir<br />
nepulti aiškinti apie savo reikalus, tai nebus<br />
laikoma nemandagumu. Tai daugiau pretekstas<br />
pokalbiui, jei kitas norės - atsakys, po to paklaus<br />
atgal. Galbūt iš tūkstančio vienas atsakys, kad jam<br />
kažkas blogai. Anot britų rašytojos Kate Atkinson,<br />
airis, kad ir kokia beviltiška situacija atrodytų,<br />
sugeba ją pateikti teigiamai.<br />
Jeigu žmogaus veide atsispindi neigiama emocija,<br />
airis visada stengsis išsiaiškinti, kas negerai,<br />
kuo jis galėtų padėti. Jei niekuo, tai išklausys,<br />
pasistengs paguosti. Dirbantys aptarnavimo sferoje<br />
žino, kad atėjus nepatenkintam airiui, visada<br />
reikia jį išklausyti ir paguosti. Airiai nesupranta,<br />
jei vietoj malonaus bendravimo pašnekovas staiga<br />
ima apeliuoti<br />
į taisykles,<br />
efektyvumą.<br />
Airių sąmonėje<br />
įsišaknijęs<br />
Airiško bendravimo<br />
bruožai<br />
. . . Irmantas Steponavičius ><br />
...Lietuvoje dažnas vadovas susireikšmina ir visaip stengiasi pabrėžti<br />
užimamą padėtį, nesistengia susilieti su pavaldiniais. Efektyvumo<br />
reikalavimas Lietuvoje nustelbia mandagumą. Tuo tarpu Airijos vadovai<br />
yra kolektyvo dalis...<br />
požiūris, kad visi žmonės lygūs. Tai bandoma įdiegti<br />
ir Lietuvoje, deja, per dažnai imame vertinti žmogų<br />
pagal jo pasiekimus, išsilavinimą, užimamas<br />
pareigas.<br />
Lygumas matomas ir įsidarbinant. Užsienietis turi<br />
lygias teises įsidarbinti su airiu. Neduok Dieve,<br />
darbdavys pasakys, kad neįdarbina dėl prastos<br />
anglų kalbos: tai bus laikoma diskriminacija.<br />
Pokalbyje dėl darbo tave pagirs, patikins, kad<br />
esi tinkamas pareigoms. Tai nėra tiesa, tiesiog<br />
pagyrimas, kad nesijaustum nuskriaustas. Dažna<br />
lietuvaitė po pokalbio dėl darbo stebisi: kodėl<br />
neskambina, juk patikau jiems.<br />
Net ir matydamas, kad padavėjo ar kitoje<br />
aptarnavimo srityje dirbančiojo anglų kalba<br />
prasta, airis nepasiūlys pasimokyti gramatikos, o<br />
pasistengs kelis kartus pakartoti kaip įmanydamas paprasčiau.<br />
Kitokie ir Airijos viršininkai. Lietuvoje dažnas vadovas<br />
susireikšmina ir visaip stengiasi pabrėžti užimamą padėtį,<br />
nesistengia susilieti su pavaldiniais. Efektyvumo reikalavimas<br />
Lietuvoje nustelbia mandagumą. Tuo tarpu Airijos vadovai<br />
yra kolektyvo dalis, dažnai stengiasi palaikyti draugiškus<br />
santykius, atviresni pavaldinių kritikai. Jei saloje dirbi<br />
blogai, tipinis pokalbis su vadovu prasidės jo žodžiais: „Tu<br />
nesijaudink, viskas gerai, darei klaidų, tenoriu pasiaiškinti,<br />
kodėl jas darei“...<br />
Teko matyti, kaip kontrolierius sugavo „zuikį“ autobuse.<br />
Pamatęs nerimą keleivės veide, kontrolierius puolė ją raminti,<br />
klausinėti iš kokios šalies, koks dabar ten oras. Keleivei<br />
baudos mokėti neteko - atsipirkta išgąsčiu.<br />
Perdėtas mandagumas turi savų minusų. Kai su visais<br />
bendrauji maloniai ir mandagiai, tampa neaišku, ką<br />
iš tikrųjų galvoji. „Tai nuostabu“, - pasakys moteris<br />
parduotuvėje, atsiimdama grąžą, tą patį pasakys savo dukrai,<br />
padovanojusiai gėlę. Ne veltui Froidas, sukūręs psichoanalizės<br />
metodą, pabrėžė vieną išlygą - t.y., kad jo teorija netaikytina<br />
airiams.<br />
Kitas minusas - jei supainioji moralumą su mandagumu.<br />
Lietuvoje esame įpratę, kad moralumas ir mandagumas dažnai<br />
eina kartu. Airijoje<br />
nemandagumas<br />
siejamas tik su<br />
psichiniais ligoniais<br />
ir vaikais.<br />
Jeigu tenka ieškotis kambario, nuomojantis jį airis suskubs<br />
įtikinti, kad tu jam patinki labiausiai iš visų kandidatų, tereikia<br />
suderinti su kitais namo gyventojais. Airiai moka įtikinėti kaip<br />
niekas kitas: jei žvelgdamas į lietuvį, gali suprasti, kad žodžiai<br />
sako vieną, o kūnas kalba ką kitą, to niekada nesuprasi iš<br />
airio.<br />
Kas dirba privačiai, užmokestį už darbą stengiasi paimti iš<br />
anksto, nes kartais airis užmiršta pervesti pinigus. Supykęs<br />
lietuvis skambina darbdaviui, pastarasis patikina, kad ką tik<br />
pervedė, nors net nebuvo banke ir panašiai.<br />
Po tokių nutikimų norisi grįžti į savą kultūrą, kurioje viskas<br />
aišku ir suprantama, nes lydėjo tave nuo mažų dienų.<br />
Nusiperki bilietą, sėdi į lėktuvą, išlipi Lietuvoj. Visur pilka,<br />
žmonės nesišypso. „Ei tu, reikia takso?“, - išgirsti kažką<br />
sakant. Hm, čia man. Jau pasiilgau mandagumo. Velnias, kada<br />
lėktuvas į Dubliną?<br />
recenzija<br />
Tiesos intuicija<br />
Neabejoju, kad dauguma<br />
senosios kartos inteligentų<br />
žinojo aktorių ir režisierių<br />
Balį Bratkauską. Šiandien<br />
turime vienintelę progą<br />
susipažinti su jo broliu<br />
Broniumi Bratkausku –<br />
gydytoju chirurgu, nuėjusiu sudėtingą gyvenimo<br />
kelią. Leidykla „Andrena“ išleido jo prisiminimus<br />
„Gyvenimo sūkuriuose“. Kraštiečių Bratkauskų<br />
(nes dalinasi Anykščiai bei Molėtai „savus“,<br />
kilusius nuo Alantos) šeimos gyvenimas sukosi tarp<br />
Alantos, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus, Debeikių,<br />
Ramygalos... Tad įvairaus amžiaus žmogus, kad ir<br />
nepažinojęs daktaro, gali rasti asmeninių sąsajų su<br />
knygoje minimais objektais, įvykiais ar žmonėmis...<br />
Žinoma, ikikarinė Klaipėda - prisiminimai vaiko<br />
akimis, bet skaitančiajam tai kaip tik gali atrodyti<br />
patrauklu „... šarvuotas karo laivas „Deutschland“<br />
įplaukė į uostą ir prisišvartavo prie krantinės. Visos<br />
jo patrankos buvo atsuktos į krantą. Tuoj pat ant<br />
denio pasirodė Hitleris, kuris pasakė kelis žodžius,<br />
o vėliau sėdo į automobilį ir išvažiavo į Klaipėdos<br />
teatrą. Mes lėkėme iš paskos, o rikiuotėje teatro link<br />
žygiavo vokietukai, buvę mūsų draugai su vokiškom<br />
„hitlerjugend“, o suaugę vyrai su „kulturverband“<br />
uniformomis...“. Arba vaikiški nutikimai kaime. „...<br />
paguldžiau vištą ant žemės ir prispaudžiau sparnus<br />
kojomis, o kad greičiau galvą nupjaučiau, nustvėriau<br />
kirvį ir kirtau per kaklą. Žemė buvo per minkšta, o<br />
kirvis neaštrus, tai kaklas, pusiau nukirstas, įlindo<br />
į žemę, o višta ištrūko ir nuplasnojo į bulbienokus.<br />
Aš jos negaudžiau, tai padarė mama... Vienąkart<br />
pabandžiau papjauti triušį: sučiupęs vieną<br />
trinktelėjau plaktuku tarp ausų, kad apsvaigtų.<br />
Vargšelis sucypė tokiu baisiu balsu, kad daugiau<br />
nebenorėjau laikyti triušių...“.<br />
Negalintis atimti gyvybės mažam padarėliui, regis,<br />
jis visą gyvenimą stengėsi ją gelbėti ir žmogui. „Visą<br />
savo gyvenimą paskyriau ligoniams, nes įžvelgiau<br />
didžiulę prasmę: padėti tiems, kuriems labiausiai<br />
esi reikalingas.“ Tokie žmonės turbūt turi gimti su<br />
tiesos intuicija. Todėl skaitytojas, turintis panašią<br />
intuiciją, ras daug gyvenimiškos tiesos sprendimo<br />
būdų ir formų, stiprią asmenybę, nebijančią kalbėti<br />
apie klaidas ir sunkumus, lydėjusius knygos autorių.<br />
Nuoširdus ir atviras pasakojimas, kartais sąmoningai<br />
nutylint jaunystės šėliones, lengvas rašančiojo stilius<br />
– greičiausiai bus įveikta per vieno vakaro skaitymą,<br />
tačiau apmąstymų užteks ilgam...<br />
Kartais pagalvoju, kodėl kai kurie žmonės stato<br />
paminklą mirusiam gyvūnėliui ir kodėl tik kai kurie<br />
gyvieji nestato paminklų mirusiems? Man maloniau<br />
matyti knygą – „gyvąjį paminklą“ išėjusiam...
Apie meilės grožio<br />
meną<br />
Kodėl visas meilės žodynas yra kariškas? Kodėl kitas<br />
žmogus būtinai „užkariaujamas“? Kodėl apie moterį<br />
sakoma: „Aš ją paėmiau“, o apie vyrą: „Aš jam<br />
pasidaviau“?<br />
Jeigu mes nekalbėtumėme, viskas būtų aišku.<br />
Gyvūnų seksualiniame gyvenime žodžių išvis nėra. O<br />
yra tik veiksmas. Šiame veiksme harmoningai dera ir<br />
meilės šokiai, ir patinų turnyrai, ir sueitis, ir vėlesnė<br />
šeimyninė ištikimybė - jei tai, aišku, nebuvo niekieno<br />
niekšas dryžuotas katinas. Patinai dažniausiai už<br />
pateles kiek aktyvesni, jie ir santykius dažniau<br />
aiškinasi, ir kopuliacinius judesius aktyviau atlieka,<br />
o patelės labiau linkusios savo žvilgsniais, garsais,<br />
kvapais vilioti. Nors, kita vertus, žiogų, papūgų<br />
ir lakštingalų patinai stengiasi: ir čirškėjimu, ir<br />
ryškiomis plunksnomis, ir už širdies griebiančiomis<br />
giesmėmis. Tarkime taip: patelė - tai viliojanti terpė,<br />
patinas- tai ją užpildyti siekiantis turinys.<br />
Prasidėjo tai, matyt, nuo to laiko, kai gamta sukūrė<br />
dvi lytis, lytiškai besidauginančias, apdovanojo<br />
vieną iš lyčių varpa ar kažkuo į ją panašiu, o kitą -<br />
makštimi ar jos analogu. Pirmai lyčiai buvo paskirtas<br />
didesnis agresyvumas, pasiruošimas konkuruoti su<br />
kitais ir skverbtis gilyn, o kitai - didesnis pasyvumas,<br />
pasiruošimas priimti į save, nešioti savyje ir rūpintis<br />
palikuonimis. Palikuonių klausimas čia, matyt, ypač<br />
svarbus. Kokiu transportu, jūsų manymu, geriau<br />
važinėti mažiems gležniems padarėliams - metaliniu<br />
tanku, dardenančiu vieškeliu, ar minkštu šienu<br />
išklota ežere plūduriuojančia valtele? Tankas - tai<br />
patinas. Valtelė - patelė. Manau, tas gali tikti ir<br />
vyrams su moterimis.<br />
Tiesa, toks suskirstymas visiškai nereiškė, kad visi<br />
patinai - tai tik tankai, o visos patelės - tai taikios<br />
valtelės. Pažiūrėtumėt jūs, kaip tingiai elgiasi<br />
gamtoje liūtai, kaip jie bijo savo patelių ir kaip<br />
nenoriai eina į medžioklę. Pažiūrėtumėt jūs, kaip<br />
grėsmingai moka jos sutvarkyti savo vyrus...<br />
Prisiminkime ir tai, kad priimančioji terpė – makštis<br />
- ne tik gali priimti, bet gali ir imti, godžiai apžiodama<br />
varpą lytinio akto metu. Ji tarsi čiulpia vyrišką sėklą<br />
orgazmo metu, tapdama labai aktyvia ir kryptinga.<br />
O kas orgazmo metu iš tiesų ne paima, o atiduoda –<br />
vyras ar moteris - atspėkite patys. Ir kam čia sako,<br />
jog jis ima, o ji jam duoda? Juk lytinio akto pabaigoje<br />
būna atvirkščiai.<br />
Tačiau mes - ne gyvūnai, o vyrai ir moterys. Mes<br />
pirmi gamtoje ėmėme kalbėti, mąstyti ir viską vadinti<br />
vardais. O vardai turi tokią keistą savybę: jie dalykus<br />
ne jungia, o išskiria. Taip mes kalboje atskyrėme<br />
meilę nuo agresijos. Ir taip save įtikinome keistai,<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Eltos nuotr.<br />
kad jei čia du skirtingi žodžiai, tai ir reiškiniai už<br />
jų stovi skirtingi. Kad agresija, tai jau tik agresija.<br />
Vyriškas pradas. O meilė - tai jau meilė. Moteriškas<br />
pradas. Ir kad galima kitam žmogui reikšti tik arba<br />
vieną, arba tik kitą. Ir kad jie neva prieštarauja<br />
vienas kitam.<br />
Agresijos žodynas pas mus karingas: paimti jėga,<br />
užvaldyti, įsiskverbti, išdulkinti, priversti, padaryti ją,<br />
užimti tvirtovę.<br />
Meilės žodynas pas mus švelnus ir kastruotas:<br />
švelnumas, pakantumas, ilgesys, atsiduoti, nusileisti<br />
jam, įsileisti, leistis.<br />
Atsirado netgi priešprieša: vyrai yra agresyvūs ir<br />
todėl blogi. Tačiau būtent tokie vyrai ir yra tikri.<br />
Mergaitės įsimyli „blogiukus“, o kitokie vyrai –<br />
...bijodami prarasti „tikro“ vyro statusą, vyrai ėmė kruopščiai vengti bet<br />
kokių švelnumo, jausmų, supratingumo ir meilės pasireiškimų...<br />
nevyriški: gėjai, skudurai, mamytės sūneliai.<br />
Moterys yra mylinčios ir todėl geros. Jos silpnos<br />
ir gležnos, tačiau būtent tokios moterys ir yra<br />
tikros. O kitokios - vyriškos, karingos, vyrų baubas,<br />
amazonės, “bobos su kiaušais”.<br />
Atsirado dar viena komplikacija – bijodami prarasti<br />
„tikro“ vyro statusą, vyrai ėmė kruopščiai vengti<br />
bet kokių švelnumo, jausmų, supratingumo<br />
ir meilės pasireiškimų. Berniukai ėmė bijoti<br />
apsikabinti su tėčiais, o tėčiai ėmė šalintis sūnų.<br />
Ilgalaikis jausmų bijojimas ėmė virsti žalingais<br />
įpročiais- alkoholizacija, kurios metu aš už save<br />
neatsakau, nes girtas, todėl tik girtas ir leidžiu sau<br />
glėbesčiuotis su kitais vyrais. O didžiausiu vyrų<br />
pomėgiu tapo kruvinas sportas bei koviniai filmai.<br />
Moterų vyrai ėmė bijoti. Ir toks Froido pacientas<br />
Šreberis prisipažino didžiajam analitikui: bijo jis,<br />
kad susigundys ir sieks tapti moterimi, ir patirs jis,<br />
tapęs moterimi, kažkokią jam baisią ir nesuvokiamą<br />
moterišką palaimą - visišką atsidavimą, ištirpimą ir<br />
begalinį pasyvų pasitenkinimą - moterišką orgazmą.<br />
Į ką rimtas Froidas atsakė, kad tai jo pasąmoningo<br />
susitapatinimo su mama rezultatas.<br />
Moterys ėmė bijoti išgąsdinti vyrus savo<br />
seksualinėmis pretenzijomis, išmoko vengti pirmos<br />
rodyti susidomėjimą ir iniciatyvą, prisirinko visokių<br />
nuolankumo, įsiteikinėjimų ir gudravimų stereotipų.<br />
Ilgalaikis savo aktyvių impulsų slopinimas virto<br />
depresijomis ir psichosomatiniais skausmais. O<br />
didžiausiais moterų pomėgiais tapo romantiniai<br />
serialai, pasiplepėjimai bei rūpinimasis interjeru.<br />
Aktyvus lytinis gyvenimas keičiant partnerius<br />
moterims tapo įmanomas tik sunkaus girtumo<br />
būsenoje. Nes tada aš būnu girta ir už save<br />
neatsakau. Ir ėmė moterys, suvaržytos ir įbaugintos<br />
pačios savimi, pavydėti vyrams jų galimybių,<br />
agresyvumo ir jėgos. Ką rimti psichoanalitikai<br />
pavadino pasąmoningu „pavydu peniui“.<br />
Ir visa tai tik dėl žodžių?<br />
Ne, ne tik, bet daugiausiai dėl jų. Nes žodis žeidžia stipriau nei<br />
veiksmas. Ir netgi koviniuose filmuose mums nerodo, kaip žeidžia<br />
žmogų žodis, o rodo kruvinų muštynių scenas. Tausoja mūsų<br />
nervus. Negąsdina - dešimt smūgių su koja ir trykštantis kraujas<br />
- ne taip baisu, kaip, tarkime, baisu būtų vienas ištartas žodis,<br />
adresuotas vyrui, iš „p“ raidės. Nerodo mums tokių dalykų. Gaili<br />
mūsų. Nes žino, kas realybėje baisiau.<br />
Ką mums daryti ?<br />
Pabandykime padaryti neįmanomą dalyką ir pamiršti žodžius.<br />
Prisiminkime kokį nors realų seksualinį patyrimą, prisiminkime kokį<br />
nors ispanų šokį, pavyzdžiui, flamenko.<br />
Štai stovi juodaplaukė moteris su aukštakulniais, besilaikanti<br />
už kraštų sijoną. Štai prieš ją stovi vyriškis, išputęs krūtinę,<br />
laikydamas rankas ant klubų. Muzika... ir pradedame !<br />
Kur ten prasideda moteriškumas<br />
ir baigiasi vyriškumas? Ties kokia<br />
riba moteris nustoja būti pasyvia,<br />
mylinčia ir švelnia ir tampa veržlia,<br />
juslinga, ryžtinga? Nuo kokio takto<br />
vyras nustoja gąsdinti, trankyti į žemę<br />
kulnais ir tampa lankstus ir besitraukiantis nuo moters? Tai jūs<br />
palūkėkite, čia dar tik šokis, tik preliudija. O žiūrėkite, kaip gražiai<br />
jame susijungia prieštaringos sąvokos, kaip susilieja į vieną srovę<br />
moteriškas „in“ ir vyriškas „jan“ ir užsisuka kinietiškas rutuliukas<br />
- monada. Jūs ją matėte: dvi spiralinės žuvytės, juoda ir balta,<br />
ratu užsuktos ir viena kitai į uodegą įsikibusios. Štai šokyje ir<br />
išnyksta ir karas, ir taika, o atsiranda kažkas nauja, ką ir reikėtų<br />
vadinti meile. Arba energija, jei jums taip labiau patinka.<br />
Ir šokis šis gali būti begalinis - pati sueitis, kopuliacija ir<br />
orgazmas - tai tik viršūnė, tik pabaiga. Ne tiek dėl pabaigos eina<br />
alpinistai į kalnus, pats procesas yra žymiai svarbesnis. Ir neverta<br />
mums išskirti iš meilės nei „preliudijos“, nei „įvedimo“, nei<br />
„kopuliacijos“, nei „orgazmo“. Neverta nei „siekti orgazmo“, nei<br />
„rūpintis erekcija“. Nes tai dirbtinis suskirstymas, žodinė painiava.<br />
Dėl kurios atsiranda tos vadinamos seksualinės problemos:<br />
„silpnas libido“, „silpna erekcija“, „pagreitinta ejakuliacija“,<br />
„anorgazmija“ ir kitos. Ir nepadeda, kai per kelias televizijas mums<br />
rodo besimasturbuojančius ir monotoniškai jaudinančius vieni<br />
kitus vyrus ir moteris. Susijaudinti tai padeda, o malonumą patirti<br />
- ne. Nes nebėra pornografijoje šokio, nebėra energijos, nebėra<br />
agresijos, sujungtos su meile. Gyvybės nėra, kurios pornografijos<br />
mėgėjai taip prisibijo.<br />
Kada meilė užima žmonių gyvenime savo vietą? Kada nyksta<br />
meilės ir seksualinės problemos? Kada karinė terminologija<br />
persipina su švelniąja ir nebekelia nerimo ir liūdesio?<br />
Mano supratimu, tai įvyksta tada, kai mes imame gyventi. Ir kai<br />
prasideda šokiai - flamenko ir visi kiti. Nes man atrodo, kad būtent<br />
šokiuose, kuriuos šoka visi gyviai, gimsta ir kova, ir meilė, ir<br />
grožis, ir tiesa.<br />
Olegas Lapinas, psichoterapeutas<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Žolelių alchemija: jaunystės<br />
eliksyras<br />
> Moletiškis Stanislovas Karanauskas,<br />
praktikavęs ir savo, ir žinovų žolelių alchemiją.<br />
Aktualiausias žmonijai klausimas vis tebėra<br />
tas pats: kaip prailginti savo gyvenimą ir<br />
susigrąžinti jaunystę... Kai kuriems, atkakliai<br />
to siekiantiems, pavykdavo atitolinti senatvinę<br />
šmėklą.<br />
Pavyzdžiui, prieš 7 dešimtmečius Linusas<br />
Paulingas, ne tik išsigydė pats, bet ir už<br />
atradimus pelnė Nobelio premiją, o visuomenė<br />
ėmė jį vadinti „Ponu Vitaminu C“. Skelbiama,<br />
jog Rusijos mokslų akademijos Sankt<br />
Peterburgo bioreguliacijos ir gerontologijos<br />
instituto mokslininkai sukūrė tabletę,<br />
atitolinančią žmogaus senatvę: norint sulaikyti<br />
jaunystę, būtina papildyti nuosavų organizmo<br />
baltymų trūkumą, todėl būtina vartoti<br />
peptidus.<br />
Tačiau mūsų senoliai to paties rezultato<br />
siekdavo žolių pagalba. Jaunystės eliksyras,<br />
pasirodo, buvo visai šalia: tarp Anykščių,<br />
Tauragnų ir Molėtų... Žinotas ir naudotas<br />
„raganiškos prigimties“ daktarės Eugenijos<br />
Šimkūnaitės, rašytojo ir vaistininko Antano<br />
Vienuolio – Žukausko, tautodailininko<br />
Stanislovo Karanausko...<br />
. . . Jolanta Matkevičienė ><br />
> Moletiškis gydytojas Vytautas Bikneris - homeopatas, susižavėjęs slaptuoju<br />
A.Vienuolio receptu.<br />
Kai trūksta gulbės pieno...<br />
Iki šių dienų dar vis menamas posakis: visko buvo,<br />
tik gulbės pieno trūko. Nekreipdavau dėmesio į<br />
tokį, dažnai vestuvių ar gero gyvenimo vertinimą,<br />
kol neišgirdau iš tiesų egzistuojant „Gulbės pieno“<br />
receptą.<br />
Tokį gėrimą tautodailininkas, medžio drožėjas<br />
Stanislovas Karanauskas, gimęs, kaip jis sako,<br />
Šaltinių kaime, Vyžuonų valsčiuje, o šiuo metu<br />
gyvenantis Molėtų krašte, yra ragavęs iš pačių<br />
daktarės Eugenijos Šimkūnaitės rankų, kai<br />
Dzūkijoje kūrė Čiurlionio kelio monumentaliuosius<br />
paminklus. Būdamas atkaklus, jis sužinojo to<br />
recepto kelią ir galią, rinko gal 115 žolių įvairiu<br />
metų laiku, o pagal E.Šimkūnaitės nurodymą jų<br />
reikėjo gal kokių 125. Deja, su kiekviena diena<br />
Lietuvoje vis mažiau lieka miškingų, pelkingų,<br />
ekologiškų vietų, nepaliestų žmogaus rankos, kur<br />
išliktų anksčiau augusių žolių, tad pasigaminti<br />
identišką E.Šimkūnaitės receptą praktiškai<br />
neįmanoma. Tačiau atkaklieji gali mėginti,<br />
ieškodami žinių, daktarės užrašų, o žolių turbūt<br />
tektų ieškoti kituose kraštuose.<br />
Įdomu tai, kad, pasak E.Šimkūnaitės, gulbės<br />
pieną tik krikšto tėvas ar močia, ir tai tik vienam<br />
krikštijamųjų ir vieną kartą, bekuriant šeimą,<br />
sutaisyti galėdavo: „Kas jau gulbės pieno kvortą<br />
turėjo, ne tik visiems garbingiems svečiams išteko,<br />
ne tik visą amžių išlaikė, dar ir vaikams, o kartais ir<br />
vaikų vaikams paliko“... Sveikatos, ilgaamžiškumo,<br />
laimės ir gero gyvenimo receptas – gulbės pienas,<br />
pasak S.Karanausko, iš tiesų yra balkšvas ir<br />
saldžiarūgščio skonio.<br />
Pradėjęs devintą dešimtį, S.Karanauskas, regis,<br />
sveikata nesiskundžia, o 1976 metais už Čiurlionio<br />
kelio ir kitus monumentaliuosius paminklus jam<br />
buvo skirta Kultūros ministerijos I premija. Gal vis<br />
dar veikia ragautas gulbės pienas?...<br />
Galia - trauktinėse<br />
Trauktinių visažinė buvo daktarė Eugenija<br />
Šimkūnaitė. Pasak jos, kiekvienas lietuvis anksčiau<br />
mokėjo trauktines pasidaryti, kad ir per vienerius<br />
ar kokius trejus metus, trejas devynerias, bent<br />
jau vienos rūšies. O devyneria devynerioms žolių<br />
surinkti tik bent vienas iš visos giminės galėjo...<br />
Paprasta trauktine rūpintis pradėti reikia anksti<br />
pavasarį. „Pirmam griausmui neužgriaudus, raiste<br />
paraiste, paloj priepaloj rangės šarangės guolį<br />
rasti. Reikia ir pirmu kėlimu, devynių gyvų rinkių<br />
geležim neužgavus, iškelti. Iškėlus apiprausti,<br />
lininiu siūlu parišus žemyn galva pakabinti, kad<br />
nė saulė neužšviestų, nė vėjas neužpūstų. „Jei<br />
šeimynoj yra trys eilės (seneliai, tėvai, anūkai)<br />
– trijų gyvačių gorčiaus daryti galima, o jei eilių<br />
mažiau – tik vienos gyvatės, tik kvortos (800g). Kai<br />
gyvatė išdžiūsta, reikia ligi gyvai mėsai nugrūsti,<br />
nuo išnarų apvalyti, degtine, kiek reikia, užpilti.
Stanislovo Karanausko piešinys<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
> Antanas Vienuolis –<br />
Žukauskas.<br />
Lygiai metai sueis lig tai dienai, kai gyvatė paimta<br />
buvo, – trauktinė paruošta. Pasiankstinsi pralieti –<br />
nebebus galybės“...<br />
„Gyvačių trejinei ima paprastos rangės šarangės<br />
arba gumbuolės pagumbuolės, ugninės gyvatės<br />
arba paties vytur – vytaro. Ima ir gyvatės ilginės,<br />
o dar dažniau maizginės – pamaizginės. Viskas<br />
daroma iki pirmo griaustinio, džiovinama be<br />
saulės ir vėjo, „lygiai iš išnarų“ išdaro. Maizginę<br />
pamaizginę – gyvalupę deda. Paima maizgūną<br />
baltą rieškučių pilnų arba raudonąjį maizgūną<br />
saujos vienos ir numaizgo pamaizginę nei<br />
nupjaudami, nei nutraukdami. Tada viską sudeda.<br />
Degtine užpila ir laukia metus“.<br />
„Ne taip jau sunku suderinti ir trejas devynerias:<br />
parinkai 9 karčias, 9 stiprias, 9 kvapias ir sumaišei<br />
po lygiai, gali parinkti 9 kvapias, 9 saldžias, 9<br />
dūšiai mielas – ir vėl bus gerai. Gali vėl derinti<br />
širdžiai atgauti, valgiui patraukti ar dėl stiprumo<br />
– gerai bus, netgi gali paderinti ir 9 tokias, kurios<br />
akis pažvitrina, kalbą pamiklina, kurios širdį<br />
palenkia ir vesti norą padidina – tokios, sako, labai<br />
piršliams ir svočioms tinkančios. Kokių tik reikalų<br />
prasimanysi, tokių ir trejadevynerių gali suderinti.<br />
Vėlgi ir devyneria devynerios ne tokia jau bėda: 9,<br />
kad visi sveiki būtų, 9, kad vaikai gražiai augtų, 9,<br />
kad namuos darna būtų, devynerios... taip reikalus<br />
dėstydamas ir surinksi devyneriadevynerias. Kai<br />
gerai prisitrauks, tai nuosauliui žiūrint, juoduote<br />
juoduos. Pašviesiui pažiūrėjus – kaip tirštas<br />
kraujas raudonuoja, tik skaidriai šviesuoja.<br />
Lašelį, sulig burnelės dugnu, per nago juodymą,<br />
gurkšteli – net kvapą užgauna, devyni prakaitai<br />
išmuša. Kad ir kaip sirgtum, kad ir liga riestų, kai<br />
tik kvapą atgauni – ir širdis linksmiau plaka, ir<br />
kvėpuoti laisviau, ir rėmuo nebegraužia, ir sąnarius<br />
atleidžia. Tokia tai devyneriadevynerių galybė. Bet<br />
menka toji galybė ir stiprybė, kai su gulbės pienu<br />
palygini...“, – yra rašiusi E.Šimkūnaitė.<br />
Stanislovo Karanausko piešinys<br />
> Eugenija<br />
Šimkūnaitė.<br />
Jei suprasime daktarės receptus pažodžiui,<br />
greičiausiai bus kitos rūšies galybė, nes įvairūs<br />
gyvačių užpilai stimuliuoja vyriškų organų galią,<br />
o norėdami patirti visaverčio gyvenimo galią,<br />
turėtume išsiaiškinti daktarės „užkalbėjimų kodus“<br />
- ji kalba tik apie žoles....<br />
Slaptasis Antano Vienuolio – Žukausko receptas<br />
Nors E.Šimkūnaitė yra sakiusi, jog „gulbės pienas<br />
traukte traukiamas, bet dar ir varyte varomas,<br />
o kai to išvaryto kelis lašus stiklinės trečdalin<br />
įlašina, tai vanduo it pienas pabąla. Išgersi tokio<br />
gurkšnelį mažuliausį – kaip naujai gimęs, kaip<br />
paukščio pienu praustas...“. Tačiau nemažiau<br />
nei gulbės pienas intriguoja ir slaptasis Antano<br />
Vienuolio – Žukausko receptas. Slaptuoju jis<br />
vadintas todėl, kad buvo manoma, jog jis nėra<br />
išlikęs. Tačiau, bendraudamas su vaistininko ir<br />
rašytojo giminaičiais, apie tą receptą Stanislovas<br />
Karanauskas išgirdo iš jo sūnaus Stasio ir užrašė.<br />
Bandžiau jaunystės eleksyro tinktūros pagal<br />
raytojo receptą gauti vaistinėse, teiravausi ir<br />
Molėtų LOR daktaro, homeopato Vytauto Biknerio.<br />
Visų akyse buvo nuostaba... Vaistininkai sakė,<br />
jog čia reiktų klausti homeopatinėse vaistinėse,<br />
o daktaras V.Bikneris iškart ir paskambino į<br />
“AUKŠTAITIŠKAS FORMATAS”<br />
PRENUMERATOS KAINOS<br />
1 mėn. 8 mėn.<br />
1,99 15,92<br />
Kauno homeopatinę vaistinę. Tuo metu vaistinė neturėjo dviejų<br />
ingredientų, reikalingų A.Vienuolio tinktūrai pagaminti. Maža to,<br />
V.Bikneris ėmėsi iniciatyvos pristatyti tą receptą per homeopatų<br />
konferenciją... Pasak gydytojo, A.Vienuolio receptą iš tiesų galima<br />
vadinti „jaunystės eliksyru“, nes jis yra stimuliuojantis, grožio ir<br />
elegancijos receptas. Kad nebūtų organizmui didelio šoko, reikėtų<br />
pradėti gerti po 1 šaukštelį apie porą dienų, po 2 šaukštelius apie<br />
3 - 4 dienas, po 3 šaukštelius likusias dienas. Vartoti 10 dienų,<br />
daryti pertrauką.<br />
Žmonės tikrai gebėtų pasigaminti tokią tinktūrą ir namie:<br />
„Aurantii cort. – 18g, Cinamoni -9g, Aromatica (greičiausiai A.<br />
Vienuolis turėjo mintį pritaikyti aromatą, tinkantį kiekvienam<br />
asmeniui atskirai ) – 12g, Vanilae – 6g, Golangae – 0,9g,<br />
Angelicae -3g, Laurocerosi -9g, Spiritus Vini ( 96%) – 360g,<br />
Aqva destilata -120g, Sirup simpl. – 600g, Aether asetic – 0,6g“.<br />
Stanislovo Karanausko „Trejos devynerios“<br />
S.Krasauskas „Trejas devynerias“ darė panašiai kaip A.Vienuolis<br />
– Žukauskas ir E.Šimkūnaitė. Sakė, būtų davęs ir paragauti,<br />
tačiau vienas iš žentų likutį baigė per vakarą...<br />
Norintiems pasigaminti tokį gėrimą, S.Karanauskas<br />
rekomenduoja prieš tai pasidomėti senolių išmintimi, prisiminti<br />
biologiją, po ranka turėti knygą „Lietuvos flora“, žinoti, kur kokie<br />
augalai auga. Augalus reikia laiku surinkti, sudžiovinti, o paskui<br />
tik šaukštą (smulkintų) žolelių užpilti „buteliu“ degtinės. Daugiau<br />
surinksi – daugiau užpilų turėsi, bet vartoti galėsi tik po metų<br />
nuo užpylimo, po 25 gramus, kad ir kasdien. Reikės: pumpurų<br />
(beržo, pušies, topolio), lapų (šalavijo, pelyno, levandos), žolių<br />
per patį žydėjimą (ramunėlių, stumbrinės viksvos, pakalnučių),<br />
žiedų (širdažolės, čiobrelio, jonažolės), sėklų (kalendros,<br />
kmynų, krapų), žievės, anksti pavasarį, nuo trečio stiebo (uosio,<br />
ąžuolo, baltgluosnio), vaisių (kadagio, muskato, gvazdiko),<br />
šaknų (sidabražolės, raudeklės, rapontiko), sulčių (alijošiaus,<br />
šventagaršvės, bičių medaus).<br />
Eleksyras likimo neįveikia<br />
Vis dėlto amžiaus paslaptimi lieka klausimas: kodėl, tiek<br />
daug žinodami, galėdami ir vartodami jaunystės eliksyrą,<br />
E.Šimkūnaitė, ir A.Vienuolis – Žukauskas tenugyveno po 75<br />
metus?... Ar jie patys mažai stebuklingomis eliksyro galiomis<br />
tikėjo, ar nuo likimo dar niekam nepavyko pabėgti...<br />
S.Karanauskas jau šešerius metus ilgiau gyvena už garsiuosius<br />
stebuklingų gėrimų žinovus. Jo manymu, žolelės turi būti tik<br />
priedas prie sveiko gyvenimo būdo: jis tuo pačiu laiku valgo, gula<br />
ir keliasi, medituoja, užsiima joga, daro tai, kas patinka, žodžiu,<br />
džiaugiasi gyvenimu...<br />
Žurnalo prenumerata<br />
internetu:<br />
www.prenumerata.lt<br />
ir www.anyksta.lt<br />
Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.<br />
Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje<br />
(Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos dienos“<br />
(Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas)<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Pirmąją „Javą“ užsidirbo<br />
deimantų mieste<br />
55-erių metų anykštėnas Antanas Baura - LR<br />
Seimo narys ir Lietuvos valstiečių liaudininkų<br />
sąjungos Anykščių rajono skyriaus pirmininkas,<br />
agronomas, tėvas, senelis.<br />
„Neįvardinčiau, kas iš šio sąrašo yra svarbiausia.<br />
Viskas mano gyvenimo dėlionėje man tinka.<br />
Globalių temų džiaugsmui ar laimei neieškau<br />
– gana ir mažų smulkmenų. Dar pridėkime, kad<br />
esu optimistas, tačiau stebuklais netikiu. Tikiu<br />
tik kiekvieno žmogaus valia savo reikalus tvarkyti<br />
taip, kaip jam geriausia. Žmogaus laimę ne<br />
valdžios sukuria“, - sako A.Baura.<br />
Penkias klases baigiau Utenos rajono Ilčiukų<br />
aštuonmetėje, vėliau mokiausi Vyžuonų vidurinėje<br />
mokykloje, tačiau nuotraukų iš tų laikų neišsaugojau.<br />
Šioje – aš jau tuometinės Darbo Raudonosios vėliavos<br />
ordino Žemės ūkio akademijos studentas, būsimasis<br />
agronomas, su draugais kažkokiame vakarėlyje. Geri<br />
buvo laikai – ir mokslui, ir linksmybėms, ir kelionėms<br />
laiko užteko. Mums sekėsi – turėjome galimybę užsidirbti<br />
Jakutijoje, statybose netoli vadinamojo deimantų<br />
miesto Mirnyj, turėjome galimybių pakeliauti po Tarybų<br />
Sąjungą... Beje, studijų laikų bičiulis Bronius Vilkickas<br />
liko draugu visam gyvenimui. Jis ūkininkauja Anykščių<br />
rajone prie Skiemonių.<br />
Utenos<br />
rajonas,<br />
Gailiešionių<br />
kaimo pieva.<br />
Mudu su dvejais<br />
metais vyresne<br />
sesute Zita. Aš,<br />
kaip visada, nusispardęs kelnes, laimei, jog marškinėliais ilgais mane vilkdavo. Iki<br />
kokių 5 metų bet kokiom kelnėm apvilktas, bėgdavau į bulves jų nusikratyti, toks<br />
nekenčiamas buvo drabužis. Mama tiesiu taikymu eidavo ieškoti mano kelnių tarp<br />
bulvienojų ir visada rasdavo. Sesuo Zita visą gyvenimą su vaikais – dirba Kėdainių<br />
rajone, Labūnavos vaikų darželyje. Ji man padovanojo sūnėną ir dukterėčią, o jie –<br />
dar po porelę giminaičių.<br />
Tie patys Gailiešionys. Mes su<br />
mama Ona – centre. Ji ilgai<br />
dirbo kolūkio brigadininke.<br />
Nuotraukoje nėra tėčio<br />
Napalio – irgi žemdirbio. Jis<br />
mirė pirmas, 1984-aisiais,<br />
mama iškeliavo lygiai po 20ies<br />
metų. Įdomi buvo jųdviejų<br />
istorija. Mama, iš keturių<br />
seserų vyriausia, ištekėjo už<br />
tėvo, kuris iš septynių vaikų<br />
buvo jauniausias. O mamos<br />
jauniausia sesė ištekėjo už tėčio<br />
vyriausio brolio.<br />
Dešinėje – teta Zosė, siuvėja,<br />
inteligentiška, graži moteris,<br />
kažkodėl likusi senmerge<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
2000 – ieji.<br />
Mano Seimo<br />
nario priesaiką<br />
priėmė tuometinis<br />
Konstitucinio<br />
teismo pirmininkas<br />
Vladas Pavilonis.<br />
Pirma (2000 -<br />
2004 metų) mano<br />
kadencija Seime -<br />
labai įdomus laikas.<br />
Lietuva rengėsi į<br />
Europos Sąjungą,<br />
buvo derinami<br />
pagrindiniai mūsų<br />
teisės aktai su ES<br />
teisynu; buvo netoli<br />
iki derybų dėl priklausymo NATO... Antrosios<br />
(2008 – 2012 metų) kadencijos nei lengva,<br />
nei nuobodžia irgi nepavadinsi – tai darbas<br />
žiaurios ekonominės krizės sąlygomis.
Su Aurelija susilaukėme trijų vaikų. Dukrai<br />
Vaidai jau 32-eji. Kaip mama ir senelis,<br />
ji baigė lituanistikos mokslus Vilniaus<br />
pedagoginiame universitete, dirba Vilniaus<br />
agrarinės ekonomikos institute kalbos<br />
redaktore, augina 5 metukų mano anūką<br />
Karolį. Vidurinysis sūnus Egidijus mokėsi<br />
tame pačiame „pedagoginiame“, gyvena<br />
Anykščiuose, turi ūkį ir technologijos<br />
mokykloje dėsto transporto logistiką. Jam 27<br />
metai, oficialiai – vienišius. Jaunėlis, 23-ejų<br />
Mindaugas, irgi „pedagoginio“ studentas,<br />
ketvirtus metus mokosi geografijos, augina 3<br />
mėnesių sūnų Kostą ir, baigęs studijas, žada<br />
užsiimti ... gėlininkyste. Tam tikslui prie<br />
Kavarsko nusipirko sodybėlę. Džiaugiuosi,<br />
kad abu sūnūs kuriasi arti namų.<br />
Tai garsioji Sigutė, parvertusi<br />
a.a.Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską.<br />
Sigutė 2003<br />
metais šventės<br />
„Bėk bėk,<br />
žirgeli“ metu<br />
padėjo man<br />
ir Seimo<br />
komandai<br />
laimėti arimo<br />
žirgais „Iš rytų<br />
į vakarus“<br />
rungtį.<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Kartą Vyžuonose,<br />
šokiuose, sutikau<br />
iš Anykščių rajono<br />
atvykusias dvi jaunas<br />
mokytojas. Viena panelė<br />
krito į akį, pasisiūliau<br />
palydėti į namus. Ne<br />
bet kaip lydėjau –<br />
Jakutijoje užsidirbęs<br />
pinigų, pirkau<br />
žvilgančią „Javą“. Ja<br />
Aureliją Kanceravičiūtę,<br />
Anykščių rajono<br />
Žaliosios kaimo<br />
mokytoją ir tuometinio<br />
Pedagoginio<br />
instituto studentę<br />
neakivaizdininkę,<br />
parvežiau namo. 1977<br />
metų liepos 23-ąją ji<br />
tapo mano žmona,<br />
drauge, trijų vaikų<br />
motina. Mudu kartu<br />
pragyvenome 30 metų<br />
ir 6 mėnesius.<br />
Mudu su<br />
Aurelija<br />
mėgdavome<br />
vėlų rudenį,<br />
kai Lietuvoje<br />
šalta ir tamsu,<br />
išsiruošti<br />
į šilumą ir<br />
saulę. 2007ųjų<br />
lapkritį į<br />
Egipto Hurgados<br />
kurortą<br />
išvykome dviese,<br />
o grįžau vienas.<br />
Aurelija buvo<br />
susiruošusi<br />
į ekskursiją,<br />
kai viešbutyje<br />
sustojo jos<br />
širdis. Mano<br />
žmonai buvo<br />
49-eri.<br />
Buvau kolūkio “Už taiką”<br />
vyriausiuoju agronomu,<br />
Anykščių “Agrochemijos”<br />
susivienijimo pirmininko<br />
pavaduotoju, rajono žemės<br />
ūkio valdybos viršininko<br />
pavaduotoju, agropramoninio<br />
susivienijimo pirmininku,<br />
rajono žemės ūkio skyriaus<br />
vedėju. Ši nuotrauka daryta<br />
1993 m. su Anykščių rajono<br />
valdytoju Algimantu Dačiuliu<br />
(centre) ir kolegomis (iš kairės):<br />
rajono tarybos pirmininku<br />
Antanu Gražiu, švietimo<br />
skyriaus vedėju Vytautu<br />
Pluku, vyriausiuoju architektu Vidmantu Kavaliausku, juriste Rita Roščenkoviene, finansų skyriaus vedėja<br />
Jevdokija Kamarova, kontroliere Ona Pečiukėniene ir bendrojo skyriaus vedėja Nijole Aleknavičiene.<br />
2003-ieji. Seime atidarome mūsų rajono tautodailininkų parodą. Atidaryme buvo Anykščių politikai<br />
ir Seimo nariai (iš kairės): Vilius Juodelis, Rimantas Navašinskas, Virgilijus Vaičiulis, Aidas Gilys,<br />
Domininkas Velička, Darius Gudelis, Kazys Bobelis, Artūras Paulauskas ir Vidmantas Kanopa. Šis vyras<br />
prie tautinės dailės „priderino“ itin gausias AB „Anykščių vynas“ vaišes. Kaip tik po šito renginio buvo<br />
nuspręsta, kad Seimo koridoriams labiau tinkamos šventės be vynų...<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Tailandiečius šypsotis išmokė<br />
gamta...<br />
Pirmosios stereotipinės asociacijos, kažkam<br />
iš pažįstamų pradėjus kalbėti, jog buvo<br />
Tailande, yra transvestitai, džiunglės,<br />
karštis... Tačiau sausio pabaigoje – vasario<br />
pradžioje dvi savaites Tailande praleidusios<br />
anykštėnės Nijolės Dūmanienės nė vienas<br />
iš minėtų akcentų „neužkabino“. Kartu su<br />
bičiule Dangira Katiniene atostogavusios<br />
N.Dūmanienės teigimu, įdomiausia Tailando<br />
dalis yra patys tajai, jų gyvenimo būdas,<br />
požiūris į aplinką ir dosnios šypsenos.<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
Rusu būti nesinori...<br />
Tailandas turizmo agentūrų internetiniuose puslapiuose<br />
pristatomas kaip „tūkstančio šypsenų šalis“. Pasak<br />
N.Dumanienės, tajai šypsosi ne tik todėl, kad gali gauti iš tavęs<br />
naudos. Prekeiviai, aptarnavimo sferos darbuotojai nelenda į<br />
akis taip, kaip egiptiečiai. Beje, daugelis iš turistų užsidirbančių<br />
asmenų yra net ne tajai, o imigrantai iš skurdesnių kaimyninių<br />
valstybių – Laoso, Kambodžos, Birmos.<br />
Visus metus oro temperatūra Tailande panaši. Vidutinė mėnesio<br />
temperatūra sostinėje Bankoke svyruoja nuo 25 iki 29, Patajos<br />
kurorte, kuriame apsistojo anykštėnės, – nuo 30 iki 34 laipsnių<br />
šilumos. Patajoje karščiausias yra balandis, vėsiausias -<br />
gruodis. Vietiniams nelabai reikia rūpintis būsto<br />
kokybe, drabužiais ir maistu. Gali kiaurus metus<br />
maitintis vaisiais, vaikščioti basas ir nakvoti<br />
pliaže. N.Dūmanienės nuomone, gamtinės sąlygos<br />
suformavo tajų tautos mentalitetą – jų gyvybines<br />
problemas išsprendė gamta, ko tada nervintis...<br />
„Tajų gyvenamieji būstai maži ir labai paprasti.<br />
Daugumoje namų nėra virtuvių, nes maistas<br />
Tailande tikrai pats susiranda tave. Viena gidė<br />
pasakojo bandžiusi mėnesį gamintis maistą namie.<br />
Po mėnesio suprato, kad išleido daugiau pinigų<br />
negu maitindamasi kavinėse, tiesiog gatvėje. O<br />
kartą iškepusi žuvį paskui ilgai negalėjo išvėdinti<br />
būsto nuo žuvies kvapo.<br />
Ta pati gidė kartą vakarojo tajų namuose ir<br />
šeimininkai pasiūlė likti nakvoti. Ji apsidairė - lyg<br />
ir nebūtų kur gultis. Šeimininkė padalino ilgas<br />
pagalves - atsiskirti jomis nuo šalia gulinčio.<br />
Jokios lovos, tiesiog ant grindų. Mums būstas<br />
- mūsų tvirtovė, o ten dėl šilto klimato jis nėra<br />
toks būtinas, todėl jam neskiriama tiek dėmesio.<br />
Tajai džiaugiasi kiekviena diena, minute. Galvoja,<br />
kad jei ko nespėjo padaryti dabar, padarys kitame<br />
gyvenime. Buda mokė, kad žmogus pats kuria savo<br />
likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno<br />
asmens garbinimo – žmogaus ar Dievo. Tajai tiki,<br />
kad atgimę gyvena geriau, todėl neliūdi netekę<br />
> Anykštėnės Dangira Katinienė<br />
(priekyje) ir Nijolė Dūmanienė<br />
Tailande praleido dvi savaites.<br />
artimojo - tiki ir džiaugiasi, kad jis laimingiau<br />
atgimė. Vietoje laidotuvių organizuoja karaokė<br />
vakarėlį ir paskui lygina, kuris karaoke vakarėlis<br />
buvo geresnis (karaokė jie ypač mėgsta bet kuriuo<br />
atveju). Besibarantį, garsiai rėkiantį žmogų tajus<br />
prilygina gyvuliui ir nebekreipia į jį dėmesio. Dabar<br />
manau, kad budizmas - pati geriausia religija“, –<br />
pasakojo N.Dūmanienė.<br />
Anykštėnė sakė, jog Patajoje gyvena 100 tūkst.<br />
tajų, 200 tūkst. imigrantų ir 2 mln. turistų. Šį,<br />
vieną iš pigesnių Pietryčių Azijos kurortų, mėgsta ir<br />
europiečiai, ir kinai, ir rusai. N.Dūmanienė dėstė,<br />
kad rusai „iškrenta“ iš bendro srauto – irzlūs,<br />
įžūlūs. „Nesinorėjo, kad tajai galvotų, jog mes<br />
rusės“,-šyptelėjo savivaldybės darbuotoja. Vietiniai<br />
prekiautojai nesižemina rusams, nėra linkę bet<br />
kokia kaina piktam turistui įtikti ir savąjį produktą<br />
įsiūlyti – šypsosi, linksi galva ir laukia kliento<br />
sprendimo.<br />
„Tajų kalboje beveik visi žodžiai trumpi - iš 3 - 4<br />
raidžių. Kalba labai “daininga”. Žodžio reikšmė<br />
priklauso nuo jo intonacijos. Virš raidžių rašomi<br />
įvairūs ženklai, nurodantys, kokia intonacija<br />
skaityti. Be tų ženklų surašytų žodžių tajai
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
> Tailando sostinė Bankokas –<br />
vienas didžiausių pasaulio miestų,<br />
jame - per 15 mln. gyventojų.<br />
nesuprastų, nors raidės lyg ir žinomos. Sakinys<br />
parašomas vienu žodžiu - nėra jokių intervalų.<br />
Gidas (ten jau 7 metus gyvenantis rusas) pasakojo<br />
nutikimą, kai jis, į kavinę atsivedęs savo draugus iš<br />
tėvynės, paprašė padavėjo atnešti dvi citrinas (taip<br />
jam atrodė, kad jis to paprašė). Bet tuos žodžius<br />
pasakė neteisingai intonuodamas ir padavėjas<br />
nuėjo į virtuvę saldžiai juokdamasis, o ten nuėjęs<br />
prajuokino virtuvės darbuotojus pakartodamas<br />
kliento prašymą. Pasirodo, gidas paprašė atnešti<br />
du nudvėsusius šunis“, – apie tajų kalbos<br />
ypatumus kalbėjo Nijolė.<br />
Geriausia dovana - dramblys<br />
Jei tėvai sūnui padovanoja dramblį, vadinasi,<br />
jaunuolis turės užtikrintą ateitį. Dirbančių<br />
dramblių Tailande labai daug – galima stebėti<br />
dresuotų dramblių pasirodymus, jais pajodinėti<br />
arba paprasčiausiai šalia didžiojo keturkojo<br />
nusifotografuoti. Žinoma, visos tokios pramogos<br />
kainuoja pinigėlius.<br />
Krokodilai visiškai nepasiduoda dresūrai. Tačiau<br />
pinigus ir jie moka uždirbti. Tailande yra krokodilų<br />
fermos – jų mėsa valgoma, o iš odos gaminami<br />
galanteriniai dirbiniai. „Teko ragauti krokodilienos.<br />
Lyg ir panašu į žuvį ar vištieną“, - svarstė<br />
N.Dūmanienė. Kol krokodilai nesuvalgyti, jie dirba<br />
turistams. Savivaldybės darbuotoja pasakojo, kaip<br />
tajai panaudoja krokodilų instinktus: „Dresuotojas<br />
kaukšteli krokodilui per galvą pagaliuku, tas<br />
pagalvoja, kad atskrido paukščiukas, kuris valys<br />
jam dantis, ir išsižioja. Tada dresuotojas drąsiai<br />
įkiša savo galvą jam į nasrus. Būna, kad krokodilas<br />
uždaro nasrus nelaiku, bet šalia visada laukia<br />
pagalba ir viskas baigiasi gerai.“<br />
„Pabendravo“ anykštėnės ir su beždžionėmis.<br />
Šios irgi dirba, bet savarankiškai. „Šalia vienos<br />
iš turistų lankomų vietų gyvena kokių 300<br />
beždžionių kolonija. Kai atvažiuoja autobusas,<br />
kokių 30 beždžionių pasitinka turistus. Prie žmonių<br />
artinasi tik tos, kurios turi aukštą poziciją bandos<br />
hierarchijoje. Mus perspėjo, kad beždžionės<br />
dažnai vagia iš žmonių daiktus, jei nesaugosi jų<br />
– tai gali būti ir akiniai, ir fotoaparatas ir kuprinė<br />
(ypač su maistu). Ir nebandyk paskui jos vytis į<br />
džiungles – beviltiška atgauti daiktą. Glostyti jų<br />
taip pat nepatartina, nes skaudžiai kanda, nors<br />
prieina visai arti ir labai aktyviai stebi, ar duosi<br />
lauktuvių. Bananus jos ima iš rankos, staigiu<br />
judesiu, bet delno neužkabina, prieš ėsdamos,<br />
bananus nusilupa, žievę atsainiai numeta“, –<br />
apie susitikimą su mūsų protėviais pasakojo<br />
N.Dūmanienė.<br />
Vyrams Tailande gerai<br />
Prostitucija Tailande oficialiai draudžiama, bet į<br />
šią šalį plūsta sekso turistai. Turistams dirba ir<br />
moterys, ir vyrai, ir transvestitai. „Labai daug<br />
senukų vaikšto su dailiomis tajų moterimis“, –<br />
šyptelėjo anykštėnė. Transvestitų kiekis Tailande,<br />
pasak N.Dūmanienės, nėra išskirtinis, ne kas<br />
antras ten transvestitas. Bet rengiami jų šou, už<br />
pinigus jie (jos) fotografuojasi su turistais. „Mums<br />
bebūnant TailandeS jų vyriausybė priėmė teisės<br />
aktą, leidžiantį transvestitams dirbti stiuardais<br />
lėktuvuose, tuo sukeldami didžiulį pastarųjų<br />
džiaugsmą. Apie tai informavo ir mūsų naujienų<br />
agentūros“, – dėstė Nijolė.<br />
Populiari Tailande besiilsinčiųjų pramoga –<br />
masažai. Anykštėnės jį išbandė keletą kartų.<br />
> Drambliai išmokyti vaidinti,<br />
piešti ir net bučiuotis.<br />
„Tikrai nenupasakojamo gerumo jausmas. Po dienos klajonių<br />
pavargusios kojos tapdavo kaip naujos. Gidas patarė rinktis kuo<br />
vyresnę masažistę (dėl patirties). Kaina 200-300 batų (15 - 25<br />
litų) už 1-1,5 val. Įperkama ir verta pasinaudoti tokia galimybe.<br />
Masažų kabinetų labai daug. Nepatartina pirkti masažo pliaže,<br />
nors ten irgi daug siūlo. Bet pliaže pigiai ir kokybiškai jums<br />
padarys pedikiūrą, manikiūrą“, – kalbėjo anykštėnė...<br />
Jūros gėrybės jūros nematė<br />
Paklausta, ar Tailande maitinosi jūros gėrybėmis, N.Dūmanienė<br />
šyptelėjo, kad dalis tų jūros gėrybių jūros nematė. Pasak jos,<br />
krevetės auginamos duobėse, o šeriamos maisto atliekomis.<br />
Vis dėlto, anykštėnės teigimu, tajų maisto kultūra labai aukšta.<br />
Patajoje europietiškos tvarkos ir švaros nerasite, tačiau maistas<br />
kokybiškas, gerai paruoštas ir aštrus.<br />
„Paklausia: „Spicy or not?“. Tai yra - aštriai ar ne. Mes buvom<br />
prigrasyti gidų imti „not spicy“. Tada sriuboje plaukiodavo koks<br />
vienas „čiliukas“, aštriame patiekale gali būti ir 10 „čiliukų“.<br />
Išbandėme ir „slightly spicy“- truputį aštriai, nes labai norėjosi<br />
pabandyti, kaip valgo vietiniai. Mums su Dangira patiko“, – sakė<br />
Nijolė.<br />
Patajos restoranuose pavalgysi už 20 litų, o gatvėje - ir už<br />
porą litų. Anykštėnės teigimu, gatvėje užkandžiauti nėra baugu<br />
– švariai kepa, gerai įpakuoja, musės nebaubia. Populiarūs<br />
motorizuoti blynų kepėjai – privažiuoja motoroleriu, gatvės<br />
pakraštyje „įsirengia“ savo mobilią virtuvę ir mikliais judesiais<br />
pakepa blynus su bananų įdaru ir seiles skirtis priverčiančiais<br />
kvapais privilioja valgytojus.<br />
Trūko laiko<br />
Paklausta apie Tailando džiungles, N.Dūmanienė kalbėjo,<br />
kad buvo ir džiunglėse, bet tai, ką matė, įspūdžio nepaliko. „Į<br />
džiungles reikia eiti su geografu ar gamtininku, o ne su „Teztour“<br />
gidu“, - ironizavo Nijolė.<br />
N.Dūmanienė sakė supratusi, kad dviejų savaičių Tailande yra<br />
mažai. Keliaujantiems patartų į šią šalį važiuoti bent trims<br />
savaitėms. Mat pati kalba, jog vargu ar į Tailandą sugrįš dar<br />
kartą – pasaulyje daug kitų nematytų šalių.<br />
> Krokodilai nasrus kartais<br />
užveria...<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . p o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Nuotr. iš Ratautų šeimos albumo.<br />
35-eri metai kartu –<br />
nebepakaltinami<br />
59-erių „Sodros“ Anykščių skyriaus vedėjas Juozas<br />
Ratautas ir 3 metais jaunesnė Anykščių J.Biliūno<br />
gimnazijos pradinių klasių mokytoja Skaidrina kartu<br />
jau 35-erius metus. „Nebepakaltinami, – juokiasi<br />
J.Ratautas, - o žmona dar ir mokytoja beveik 30 metų<br />
dirba. Tai jau rimčiausios diagnozės“.<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
Juozas Ratautas:<br />
Pažintis. Man buvo 23-eji – pati jaunystė ir kvailystė. Baigęs tuometinę<br />
Žemės ūkio akademiją, Zarasų rajone, Salake, gavau vyriausiojo agronomo<br />
pareigas ir „viliuką“ (tarybinį visureigį). Būdavo, įsisodinu draugus ir - pirmyn<br />
į aplinkinių kaimų šokius. Kartą šokių salės kampe pastebėjau, pašokdinau ir<br />
palydėjau gražią panelę, mokytoją. Po to sąžiningai ją lankiau kartą per savaitę.<br />
Sužinojau, kad be manęs ji susitikininėja dar su vienu vaikinu, o gal net ir<br />
dviem – iki šiol negaliu atleisti. Laimė, kad rudenį iki jos kaimo kiti vaikinai<br />
neturėdavo kuo atvažiuoti. O aš su savo „gazelka“ – tiesiai prie slenksčio. Su<br />
guminiais pas tą merginą ateiti turbūt nė vienas neišdrįstų...<br />
Gyvenimas kartu. Santuoka esu rimtai patenkintas. Esu maitinamas. Man<br />
leidžiama žiūrėti publicistines, istorines, kelionių laidas, nors Skaidrinai<br />
įdomiausias sportas: biatlonas, slidinėjimas. Ji visų rimčiausių sportininkų<br />
pavardes žino. Kokia gera santuoka, kai namuose yra trys televizoriai...<br />
Minusai - pliusai. Ji labiau už mane užsispyrusi, nuolat priešgyniauja. Pirmoji<br />
jos reakcija bet kokia tema būna neigiama. Jei noriu teigiamo atsakymo, turiu<br />
vaikščioti aplinkkeliais. Bet šiaip ji turi mažai minusų. Mylinti, ištikima moteris.<br />
Pomėgiai. Mano draugas - sportas. Žiemą slidinėju, vasarą bėgioju po 4<br />
kilometrus kasryt, dviratį minu. Dar yra sodas, gamta, kasdieniniai darbai,<br />
jie man - ne problema, o džiaugsmas. Dar muzika, šiuo metu – šansonas,<br />
Elena Vajenga. Dar knygos, mano lentynoje guli enciklopedijos, almanachai,<br />
autobiografijos. Skaitau lietuvių autorius, mėgstu skandinavus, amerikiečius.<br />
Finansai. Mes apie vienas kito piniginių turinį mažai žinome. Esame labai<br />
demokratiški šioje srityje, tačiau nė vienas neišlaidaujame. Mano pinigai<br />
išleidžiami stambesniems pirkiniams, šiuo metu, pavyzdžiui, sodo namelio<br />
tvarkymui, o Skaidrina moka mokesčius.<br />
Draugai. Ji turi labai daug draugių. Savaitgalį sukus apsukus praneša: „Išeinu<br />
valandai pas tą ar pas kitą draugę“. Negaliu skųstis, kad mane pameta dažnai<br />
ir ilgam, bet pasitaiko... Jos draugės -<br />
mielos, linksmos ir geros moterys. O<br />
mane žmona jau seniai atpratino nuo<br />
draugų...<br />
Neatleisčiau. Žmonai viską atleisčiau.<br />
Ją išauklėjau, išmokiau, žmogum<br />
padariau, dabar gali elgtis, kaip<br />
tinkama.<br />
> Prieš 35-erius metus<br />
susituokė Ratautai – panelė<br />
mokytoja ir vyriausiasis<br />
agronomas su „viliuku“.<br />
Vestuvinė nuotrauka daryta<br />
Daugpilyje, nes Zarasuose<br />
nebuvo fotografo, spaudžiančio<br />
spalvotas nuotraukas.<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
> Per ilgą bendrą gyvenimą Skaidrina ir Juozas Ratautai tapo<br />
mažiau kategoriški, vienas kitam jie atleistų nuodėmes.<br />
Skaidrina Ratautienė:<br />
Pažintis. Ratautui atmintis šlubuoja, kai pasakoja, kad mane kampe sėdinčią pastebėjo.<br />
Niekada nesėdėjau kampuose... Vaikinų išties sukdavosi aplinkui. Taip ir buvo – su vienu<br />
atsisveikini, kitas prisistato. Turėjau šeimininkę, ji dalyvaudavo „kavalierių“ mulkinimo<br />
procese, paprašyta pasakydavo vienam ar kitam, kad nėra mokytojos, išėjusi, nepasakiusi,<br />
kada grįš. Tačiau po kurio laiko ji mane perspėjo, kad Juozui daugiau nebemeluos... Taigi,<br />
prisikalbino mane Ratautas, prisipratino, padraugavome metus ir spalyje jau kėlėme<br />
vestuves.<br />
Gyvenimas kartu. Jei tiek metų esame dviese, matyt, gerai iš pat pradžių pasirinkome. Nes<br />
matau, kaip susiklostė kitų porų – klasės, kurso draugų, pažįstamų – likimai. Nėra su kuo<br />
šeimomis draugauti – visi aplinkui po vieną.<br />
Minusai – pliusai. Mano vyras negamina maisto. Kai nusiunčiu į kavinę pietų, grįžta namo<br />
„ko nors užkąsti“. Jis nemėgsta kelionių, o aš be jų negaliu. Visa laimė, kad radau kelionių<br />
draugę... Jis labai daug dirba ir vėlgi mane nervina. Dar? Jis – planuotojas. Savaitgalis<br />
artinasi, o Juozas jau išsidėliojęs, ką veiks, su kuo susitiks. O man tik šventos ramybės<br />
reikia ir tylos. Be to, jis patologiškai tvarkingas. Savo spintos net netyčiom prie svetimų<br />
nepraverčiau, o jo lentynas galiu rodyti kaip parodoj bet kada. Jis ginčijasi, priverčia prasidėti<br />
nekalbadienius. Bet tai visai paprasta, kai namie yra ne vienas kambarys. Patylime,<br />
nurimstame ir toliau ginčijamės...<br />
Pomėgiai. Kolekcionuoju ženkliukus. Dažnai jų parsivežu iš kelionių, bet dabar turiu tik<br />
kokius 500. Kol auginome sūnų Almantą (dabar 31-erių metų senbernis, pagal profesiją -<br />
mėsos gamybos technologas, bet dirba statybininku Norvegijoje), jis pasistengė, kad kai kas<br />
iš mano kolekcijos atsirastų jo draugų namuose, mokykloje... Didžiausias pomėgis - kelionės.<br />
Jei kas man siūlytų naujus kailinius ar galimybę išlėkti į užsienį, rinkčiausi antrą variantą.<br />
Todėl ir striuka man su kailiniais...<br />
Finansai. Mano ir Juozo piniginės – atskiros. Juozo piniginės, jam nematant ir nežinant,<br />
turbūt nė sykio nesu pravėrusi. Jis gali paliudyti – džinsus išskalbiu, kišenėje užsilikusį<br />
banknotą išdžiovinu ir jam grąžinu...<br />
Draugai. Ratautas turi tik kelis draugus. Kai vyras nežino, kur pagrindinė miestelio aludė, iš<br />
kur krūvos draugų? Be to, ir laiko bičiuliams mažoka. Jis – darboholikas, vos spėja su tais<br />
keliais draugais susitikti, plačią giminę lankyti, savo darbus nudirbti.<br />
Neatleisčiau. Po tiek metų jau nebežinau, ko jis turėtų prisidirbti, kad neatleisčiau. Reikėjo<br />
manęs šito paklausti prieš 20 metų – tada turėjau ką pasakyti. Su amžium žmogus<br />
tolerantiškas tampa, ne toks kategoriškas.
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . v e i d r o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Grožis ir knygos<br />
Alvydo Balandos nuotr.<br />
Auksuolė Nazarovienė – Molėtų viešosios<br />
bibliotekos informacijos skyriaus vedėja ir Joniškio<br />
vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja pernai,<br />
būdama 52 metų, išdrįso dalyvauti žurnalo<br />
„Moters savaitgalis“ skelbtoje „Grožio akcijoje“,<br />
o šįmet skaitytojai jai skyrė pirmąją vietą, kaip<br />
ryškiausiai pasikeitusiai akcijos dalyvei... Nors<br />
Auksuolė - dvynių močiutė, bet sako, jog vis dar<br />
tikinti meile...<br />
. . . Jolanta Matkevičienė ><br />
Vyro dovana. Nors A.Nazarovienė jau 11 metų našlė, tačiau<br />
yra išsaugojusi vyro Petro dovanotą paauksuotą plunksnakotį<br />
Vilniaus universiteto baigimo proga: „Dovanodavo gėles,<br />
papuošalus, bet kad dovanotų plunksnakotį... nesitikėjau.“<br />
Brangiausia knyga -<br />
krikštamotės dovanota<br />
„Skudurinės Onutės<br />
pasakos“, kurią perduos<br />
anūkams. Tačiau<br />
šiandien savo amžiaus<br />
knyginiu atradimu ji<br />
vadina Romain Gary ir<br />
jo knygas, rekomenduoja<br />
skaityti įvairaus amžiaus<br />
moterims. „Mylėti –<br />
mokytis be žemėlapio<br />
ir be kompaso, kur<br />
paklaida tik atsargumas“<br />
- sakinys – sentencija<br />
iš šio autoriaus knygos<br />
„Moters šviesa“...<br />
Verta sugrįžti. Apie<br />
save Auksuolė sako:<br />
„Esu knygų ir kvepalų<br />
moteris“. Knygų<br />
turėti namuose beveik<br />
nebereikia, tačiau studijų<br />
metais ir kelionių, ir<br />
stalo knyga buvo tapusi<br />
Hermano Hesės „Stepių<br />
vilkas“ . Tai knyga<br />
prie kurios, sako, vėl<br />
pamėgins sugrįžti...<br />
Kvepalai. Studijų<br />
metais buvo pamėgusi<br />
„Chanel“ , o dabar<br />
mėgstamiausi „Dolce<br />
&Gabbana“, kuriuos<br />
dovanoja arba dukros,<br />
arba žentas. Nors ji<br />
yra užaugusi 13 vaikų<br />
šeimoje, buvo antras<br />
vaikas, tačiau jos<br />
supratimu, moteris<br />
turi būti kvepianti<br />
išskirtiniu kvapu. Gali<br />
būti net nepasipuošusi<br />
prabangiu drabužiu,<br />
bet būtinai kvepianti...<br />
Todėl jos rankinėse<br />
visada yra kvepalų,<br />
dažniausiai aštrių,<br />
kvepiančių rytais.<br />
Gal todėl, kad nuo<br />
vaikystės vis dar<br />
svajoja apsilankyti<br />
egzotiškoje šalyje...<br />
Gal todėl, kad<br />
laisvalaikiu platina<br />
„Avon“ kosmetiką, o<br />
gal platina todėl, kad<br />
ši firma gimė ten, kur<br />
ir Šekspyras?...<br />
Žvaigždė. Sako, tokia pasijuto, kai pernai dalyvavo “Moters<br />
savaitgalio” „Grožio akcijoje“, o šįmet ją išrinko ryškiausiai<br />
pasikeitusia tos grožio akcijos dalyve iš 17 moterų, todėl<br />
saugo tuodu žurnalus su savo atvaizdais lyg tam tikrą<br />
gyvenimo etapą. Čia matosi ir daiktai, kuriuos moteris gavo<br />
dovanų. Tai iš „Mosaic“ kolekcijos balta nerta suknelė, nertas<br />
susagstomas megztukas su dirželiu, perlų imitacijos vėrinys<br />
ir apyrankė, tekstilinė rankinė, pagyvinta siuvinėjimu.<br />
Šimtadienio proga perlų papuošalais leido pasipuošti ir<br />
dukrai.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Trumpalaikių malonumų<br />
nekeičia į amžiną smarvę<br />
> Molėtų rajono Joniškio<br />
seniūnas Rimantas Verbaitis<br />
mainais į kiaulininkystės<br />
kompleksą nesusigundė netgi<br />
nauju automobiliu.<br />
Danijos kiaulininkystės įmonė norėtų plėsti<br />
savo veiklą Lietuvoje. Norėdami užsitikrinti<br />
gyventojų palankumą, skambinome kai<br />
kuriems Utenos apskrities rajonų seniūnams<br />
ir domėjomės, kokios galimybės konkrečioje<br />
vietoje statyti kiaulių kompleksus. Mainais už<br />
kiaulių dvoką seniūnus gundėme brangiomis<br />
dovanomis: naujais automobiliais, kelionėmis<br />
į užsienį.<br />
. . . Arvydas Lingaitis ><br />
Inturkei užtenka Toliejų komplekso kaimynystės<br />
Molėtų rajono Inturkės seniūnijos seniūnei Vydai Vaickelionienei<br />
telefonu prisistatau kaip Danijos kiaulininkystės įmonės atstovas<br />
Lietuvoje. Aiškinu, jog užsieniečiai verslo plėtrai kaip tik dairosi<br />
vietos Inturkės seniūnijoje, V.Vaickelionienė sakė: „Jau tikrai būtų<br />
blogai... Jėzau, mūsų žmonės tai tikrai nesutiks... Jau jie tiek<br />
> Molėtų rajono Inturkės<br />
seniūnijos seniūnė Vyda<br />
Vaickelionienė, išgirdusi apie<br />
danų planus statyti kiaulių<br />
fermą, sakė: „Jėzau, mūsų<br />
žmonės tikrai nesutiks“.<br />
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO<br />
2011 m.BALANDŽIO MĖNESIO REPERTUARAS IR GASTROLĖS<br />
P. 01 d. 18 val. Žoziana Balasko “GIRTA NAKTIS”, rež. Vytautas Kupšys (2-jų dalių komedija)<br />
Š. 02 d. 17 val. Eduardo De Filipo „MANO ŠEIMA“,(„BERNIUKAS - TAU, O MERGAITĖ – MAN“), rež.<br />
Ramutis Rimeikis (2-jų dalių tragikomedija)<br />
S. 03 d. 12 val. E.Žukovskaja, M.Astrachan “PIFO NUOTYKIAI”, rež. Vaclovas Blėdis (2-jų dalių pasaka)<br />
(atnaujinto spektaklio režisierius Romualdas Urvinis)<br />
S. 03 d. 18 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas Augustinas A. (2-jų dalių<br />
spektaklis, N-16)<br />
ALYTAUS MIESTO TEATRO GASTROLĖS<br />
K. 07 d. 11val. „LAKŠTINGALA“, režisierė ir inscenizacijos autorė – Loreta Liausaitė (1 dalies<br />
spektaklis vaikams)<br />
K. 07 d. 18 val. V.Mykolaičio-Putino „ALTORIŲ ŠEŠĖLY. BANDYMŲ DIENOS“, rež. Arvydas Kinderis (2<br />
dalių spektaklis)<br />
GASTROLĖS ALYTAUS MIESTO TEATRE<br />
P. 08 d. 10 ir 12 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies pasaka)<br />
18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3 – jų dalių tragikomedija)<br />
VILNIAUS TEATRO GRUPĖS GASTROLĖS<br />
P. 08 d. 18 val. Federikas Garsija Lorka “BERNARDOS ALBOS NAMAI”, rež. Ramunė Kudzmanaitė<br />
(muzikinis spektaklis)<br />
Š. 09 d. 17 val. Levas Tolstojus “KREICERIO SONATA”, rež. Saulius Varnas (1-os dalies drama) AKCIJA<br />
- BILIETŲ KAINA 10 Lt.<br />
S. 10 d. 17 val. Žanas Puare “BEPROTIŠKAS SAVAITGALIS”, rež. Albinas Kėleris (2-jų dalių komedija)<br />
T. 13 d. 18 val. LIETUVOS BALETO ŽVAIGŽDĖS<br />
> Utenos rajono Kuktiškių<br />
seniūnijos seniūnė Gražina<br />
Bivainienė dėl danų komplekso<br />
statybų Kuktiškėse viena<br />
sprendimo nepriimtų ir klaustų<br />
vietos gyventojų nuomonės.<br />
prisižiūrėję visko, kad tikrai nesutiks. „Bet jeigu<br />
jūs tarpininkautumėte mūsų pozicijai, juk mes<br />
sukurtume darbo vietų“, - mėginau įtikinėti Inturkės<br />
seniūnę. „Kiek gi tų darbo vietų, kokios 5 ar 6 bus<br />
sukurtos, betgi 100 proc. žmonės nesutiks. Pas mus<br />
yra netoli Toliejuose ir tikrai neįsileisim“.<br />
Joniškio seniūno nesudomino net naujas<br />
automobilis<br />
Molėtų rajono Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis<br />
nepritartų kiaulių komplekso statybai netgi už<br />
vertingą dovaną. „Prašytume jūsų, kaip seniūno,<br />
turinčio autoritetą tarp žmonių, užtarimo mūsų<br />
planams statyti kiaulininkystės įmonę“, - pradėjau<br />
pokalbį su Joniškio seniūnu. „O kur jūs čia norite<br />
statyti?“, - pasiteiravo R. Verbaitis. „Tai prie<br />
Joniškio kažkur...“ -, paaiškinau. „O tai kas čia<br />
jums nurodė? Mes turim jau karvių kompleksą<br />
> Zarasų rajono Dusetų<br />
seniūnas Saulius Kėblys sakė,<br />
kad danų komplekso statybai<br />
koją gali pakišti kurortinės<br />
vietovės statuso suteikimas<br />
Zarasams.<br />
prie Joniškio“, - aiškino seniūnas. „Bet mes<br />
neliktume skolingi, atsidėkotume kaip nors, jeigu<br />
jūs palaikytumėte mūsų poziciją“, - įtikinėjau. „Na,<br />
nežinau, mums tų kiaulių kompleksų nereikia“,<br />
- nesidavė įkalbinėjimams R.Verbaitis. „Bet<br />
jeigu mes jums kokią dovaną, pavyzdžiui, naują<br />
automobilį padovanotume?“, - mėginau kitaip į savo<br />
pusę palenkti Joniškio seniūną. „Ne, ne, dėkui...<br />
nežinau, kur jūs čia ir sklypą rastumėte“. „Tai mes<br />
tartumėmės su žemės savininkais, galbūt kas nors<br />
parduotų“. „Turime mes karvių kompleksą galingą,<br />
danai irgi užvaldę, ir to mums pakanka. Ačiū...“. „Bet<br />
mes atsilygintume...“. „Ne, ne, man nereikia, šitais<br />
dalykais aš neužsiimu“, - atsisakė daniškų kiaulių<br />
Joniškio seniūnas R.Verbaitis.<br />
Seniūnė bijo, kad... numaus kelnes<br />
Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnė Gema<br />
GASTROLĖS GIRSTUČIO KULTŪROS CENTRE<br />
P. 15 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3 – jų<br />
dalių tragikomedija)<br />
DOMINO TEATRO GASTROLĖS<br />
P. 15 d. 18 val. “MANO ŽMONOS VYRAS”, rež. Kostas Smoriginas<br />
Š. 16 d. 17 val. Mara Zalytė „VISI ŽMONĖS KATINAI“, rež. Albinas Kėleris (pjesės „Žemės<br />
mokestis“ motyvais) (mažoji salė)<br />
S. 17 d. 17 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas<br />
Augustinas A.(2-jų dalių spektaklis, N-16)<br />
T. 20 d. 18 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama)<br />
(mažoji salė)<br />
K. 21 d. 17.30 val. “KRITIMAS Į TAMSĄ”, Vladimiro Nabokovo romano „Kamera<br />
Obskura“ motyvais (Inscenizacijos autoriai: Nina Mazur (Vokietija), Saulius Varnas.<br />
Spektaklio režisierius - Saulius Varnas. Vaidina -Vidmantas Fijalkauskas<br />
(SPEKTAKLIS SKIRTAS VII-ajam KAMERINIŲ TEATRŲ FESTIVALIUI)<br />
P. 22 d. 18 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas<br />
Augustinas A. (2-jų dalių spektaklis, N-16)<br />
Š. 23 d. 17 val. Marius Katiliškis “MIŠKAIS ATEINA RUDUO”, rež. Ramutis Rimeikis<br />
(R.Rimeikio inscenizacija romano motyvais)<br />
GASTROLĖS VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE<br />
A. 26 d. 18.30 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama)<br />
T. 27 d. 18.30 val. Mara Zalytė „VISI ŽMONĖS KATINAI“, rež. Albinas Kėleris (pjesės<br />
„Žemės mokestis“ motyvais)<br />
Š. 30 d. 17 val. Bomarše “FIGARO VEDYBOS”, rež. Algimantas Pociūnas (2-jų dalių<br />
komedija)
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
> Zarasų rajono Antalieptės<br />
seniūnas Arvidas Saulius<br />
ant vienos rankos pirštų<br />
suskaičiuotų visas seniūnijoje<br />
laikomas kiaules.<br />
Pundienė buvo nusiteikusi<br />
kategoriškai ir patarė apie<br />
kiaulininkystės komplekso statybas<br />
kalbėti su rajono vadovais. „Jau<br />
aš čia jokių sutikimų neduodu,<br />
o jūs kreipkitės į savivaldybę“,<br />
- patarė Didžiasalio seniūnė.<br />
Bet mes neliktume skolingi,<br />
atsilygintume...“. „Ne aš čia duodu<br />
leidimus. Man numaus ir kelnes<br />
savivaldybė, jeigu aš čia pradėsiu<br />
vadovauti. Aš turiu įgaliojimus<br />
ir pagal juos dirbu“, - aiškino<br />
G. Pundienė. „Bet mums reikia,<br />
kad mūsų planus bendruomenė<br />
palaikytų. Mes bendruomenei<br />
neliktume skolingi: finansuotume<br />
jų renginius, nuvežtume pačius<br />
aktyviausius narius į Kopenhagą<br />
arba pasilepinti prie jūros Turkijoje<br />
arba Egipte...“. „Matote, renginys<br />
ir kelionė – tai laikinas dalykas, o<br />
visa kita – kasdienis dalykas. Vieną<br />
kartą kiaulininkystės komplekso<br />
vienos šeimos kronikos . . . Linas Bitvinskas ><br />
Penkios rankos - vienas pultas.<br />
Televizorius užpultas.<br />
Žvilgsnių priremtas prie sienos<br />
Jis dejuoja vargšas vienas.<br />
> Ignalinos rajono Didžiasalio<br />
seniūnė Gema Pundienė<br />
įsitikinusi, kad kelionės ir<br />
renginiai yra laikini dalykai,<br />
kurių neverti priimti, o kiaulės<br />
smirdės kasdien..<br />
idėja pas mus jau buvo keliama,<br />
tai bendruomenė nesutiko, - savo<br />
poziciją dėstė Didžiasalio seniūnė G.<br />
Pundienė. – Ne nuo manęs priklauso,<br />
reikia su rajono valdžia šnekėt, o<br />
tada, kaip ir visur kitur, teikiama<br />
informacija, renkamos nuomonės ir<br />
žinios“. „Bet tai mums labai svarbi<br />
būtų seniūnės pozicija?“. „Man reikia<br />
su bendruomene susitikt. Aš pati<br />
viena negaliu tokių dalykų spręsti.<br />
Staigiai, šiuo momentu jums tikrai<br />
negaliu atsakyti, reikia pasitarti<br />
nors su aktyviaisiais bendruomenės<br />
nariais, nes kai kuriems iš jų vis vien,<br />
kas čia vyksta, nesvarbu“, - nuo<br />
kategoriškos nuomonės prie dalykiško<br />
pokalbio perėjo G.Pundienė.<br />
Dėl darbo vietų sukūrimo pritartų<br />
kiaulių komplekso statyboms<br />
Zarasų rajono Dusetų seniūnas<br />
Saulius Kėblys sakė, kad Dusetose<br />
Šeima televizijos programą derins su mankšta<br />
Štai vaikai baisiu greičiu<br />
Stebi „Vasarą Naisių“.<br />
Žinios, sportas ir orai -<br />
Kitkas tėvui negerai.<br />
tik ūkininkai pavienius gyvulius<br />
augina“. „Tai jūs, kaip seniūnas,<br />
mus rajono valdžiai užtartumėt, kad<br />
palankiau į mūsų planus žiūrėtų?“, -<br />
prašau seniūno. „Pirmiausiai reiktų<br />
pasikalbėti su bendruomene, rajono<br />
valdžia, nes, matot, Zarasai gavo<br />
kurortinės vietovės statusą. Čia<br />
vėlgi problema, jeigu smarvė bus.<br />
Jeigu fermos bus toliau nuo ežerų,<br />
panaudojant ankstesnę bazę, tai gal<br />
ir galima“, - svarstė S. Kėblys. “ Bet<br />
jūs, kaip seniūnas, jaučiate gyventojų<br />
požiūrį į daniškas kiaules. Iš principo<br />
ar jie pritartų mūsų idėjai?“ . „Sunku<br />
pasakyti... Didelis nedarbas, žmonės<br />
gal ir pritartų“, - reziumavo Dusetų<br />
seniūnas S.Kėblys, o išgirdęs, kad<br />
tai žurnalo „Aukštaitiškas formatas“<br />
socialinė provokacija ir niekas į<br />
Dusetas kiaulių atvežti nežada,<br />
juokėsi ir sakė: „Kam jūs čia mus<br />
erzinat...“.<br />
Kuktišių seniūnė be gyventojų<br />
sutikimo sprendimo nepriimtų<br />
Utenos rajono Kuktiškių seniūnijos<br />
seniūnė Gražina Bivainienė dėl danų<br />
komplekso statybų Kuktiškėse viena<br />
sprendimo nepriimtų ir klaustų vietos<br />
gyventojų nuomonės. „Gal jau čia<br />
nelabai būtų norinčių, kad ateitų tas<br />
kompleksas. Kai girdim atgarsius<br />
net iš tų žmonių, kurių tai tiesiogiai<br />
neliečia, ir tai jie nekokios nuomonės.<br />
O dabar tų kiaulių tikriausiai jau<br />
būtų nebe šimtais...“, - svarstė<br />
G. Bivainienė. „Bet mes jus ir<br />
bendruomenės atstovus galėtume<br />
nuvežti į Daniją ir parodyti, kur ir kaip<br />
kiaulininkystės kompleksai veikia,<br />
O mama atgauna sielą,<br />
Kai pažiūri „Marinelą“.<br />
Židinį šeimos ji saugo -<br />
Nuolat stebi „Moters auką“.<br />
ir kad tai tikrai nėra kažkoks baubas“, - agitavau<br />
Kuktiškių seniūnę. „Tai į Daniją gal ir neverta<br />
važiuoti. Juk jų kiaulių tvartų yra ir Lietuvoje.<br />
Išgirdus apie tai švietėjišką informaciją per<br />
televiziją, tai nelabai kaip atrodo. Aš asmeniškai<br />
nelabai tarpininkaučiau: man jau turėtumėte<br />
labai įrodyti, kad tas kiaulių kompleksas bus<br />
saugus. Suprantu, kad kompleksams keliami dideli<br />
reikalavimai ir jų yra laikomasi, bet vis tiek...“.<br />
„Bet būtų sukurtos naujos darbo vietos...“, -<br />
neatstojau nuo seniūnės. „Mes visi žinome, kad<br />
motyvuojama naujų darbo vietų kūrimu, bet viską<br />
lemtų gyventojų norai ir nenorai, nes aš, kaip<br />
seniūnė, neatsiklaususi gyventojų, jums teigiamo<br />
sprendimo nepriimčiau“, - nusprendė Kuktiškių<br />
seniūnė G.Bivainienė.<br />
Antalieptėje – maži žemės sklypai<br />
Zarasų rajono Antalieptės seniūnijos seniūnas<br />
Arvidas Saulius, paklaustas, ar kiaulių mėšlo<br />
dvokas labai trikdytų seniūnijos bendruomenę,<br />
svarstė: „Bijau ką ir pasakyti... Žinoma, būtų<br />
kuriamos darbo vietos – iš vienos pusės, spaudos<br />
sukelti triukšmai – iš kitos pusės, tai čia, žinoma,<br />
svarstomas dalykas labai. Bet labai priklausytų<br />
nuo to, kurioj seniūnijos vietoj jūs norėtumėt<br />
kurti kiaulių fermą“. Paprašytas parekomenduoti<br />
kompleksui vietą, Antalieptės seniūnas A.Saulius<br />
dėstė: „Pas mus gyventojų tankumas nedidelis, yra<br />
nutolusių vietų nuo gyvenviečių, todėl tai galima<br />
traktuoti labai įvairiai. Buvo toks vienas veikėjas,<br />
prisipirkęs žemės sklypų, ūkininkavo ir bankrutavo,<br />
jį gaudė visi kreditoriai, bet kuo ta istorija<br />
baigėsi, aš nežinau. Jis tai turėjo žemės plotų.<br />
Nuo Smetonos laikų taip ėjo, kad ir paveldėtojai<br />
paveldėjo mažus žemės sklypus. Pas mus grūdinių<br />
kultūrų praktiškai niekas nesėja, vienintelis verslas<br />
kaime – pienininkystė, jos turime gana nemažai.<br />
Šiek tiek ūkininkai bando auginti mėsinių galvijų,<br />
o kiek seniūnijoje yra gyvų kiaulių, aš galiu ant<br />
vienos rankos pirštų suskaičiuoti...“.<br />
. . . Šarūnas Miškinis ><br />
Televizija - tai gėris,<br />
Tik kažko storėjam spėriai.<br />
Nors bute gerokai ankšta,<br />
Kultivuosim griežtą mankšta.<br />
Jei paspausi knopkę pulto,<br />
Ruoškitės ant žemės pulti,<br />
Štai suderinom - jėga<br />
Televizinė mankšta.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
XX amžiaus laiškai<br />
Vasario – kovo mėnesiais<br />
Molėtų viešosios bibliotekos<br />
„Rūbinės galerijoje“ buvo<br />
pristatyta “Aukštaitiško formato”<br />
bendradarbės<br />
Jolantos Matkevičienės kolekcija<br />
„XX amžiaus laiškai“.<br />
Greta giminės laiškų kolekcijoje eksponuojami ir<br />
šiandien visuomenei žinomų žmonių (biomedicinos<br />
mokslų daktaro Algimanto Magylos, socialinių<br />
mokslų daktarės Zitos Nauckūnaitės, architektės,<br />
doc. dr. Lados Markejevaitės, kun. klebono Petro<br />
Kielos, istorikės Arimetos Vojevodskaitės, dailininko<br />
Vlado Miškinio, žurnalistų Egidijaus Knispelio,<br />
Virginijos Majorovienės, garsios archeologų giminės<br />
vaikaičio Michailo Pokrovskio ir kitų asmenybių)<br />
laiškai, su kuriais tam tikrais gyvenimo tarpsniais<br />
idėjos autorei yra tekę bendrauti.<br />
“Nepriklausomybės pradžioje buvo ypač populiaru<br />
sudarinėti genealoginius medžius. Giminės medis<br />
mums gali suteikti žinių apie turtinę, šeimyninę<br />
padėtį, tautybes, žmogaus amžiaus trukmę,<br />
o tą ratą kur kas labiau gali praplėsti laiškai,<br />
žinoma, jeigu jie buvo išsaugoti. Man pasisekė,<br />
nes laiškus išsaugojo seneliai ir tėvai, saugau<br />
juos ir aš, - ”Af” sakė žurnalistė ir bibliotekininkė<br />
J.Matkevičienė.- Panagrinėjusi sukauptą giminės<br />
paveldą, drįstu teigti, jog XX a. buvo raštingiausias<br />
amžius. Jei XIX a. Lietuvos bajorai rašė ir skaitė<br />
prancūziškai, o Latvijos – vokiškai, tai XX a.<br />
atnešė gražaus lietuviško rašto dvarų kultūrą. Tai<br />
iliustruoja 1923 - 1927 metais rašyti laiškai. Karai<br />
irgi turėjo savo veidą. Juos iliustruoja nuotraukos,<br />
kur susitikimai ir išsiskyrimai buvo greta vienas<br />
kito. Pokario laikotarpį atspindi 1953 - 1957 metais<br />
rašyti laiškai, tarp jų ir iš Čikagos. Yra laiškų,<br />
rašytų seneliams jų draugų, kaimynų, giminių ir<br />
man adresuoti laiškai kun. klebono Antano Gobio<br />
(jis 1979 m. Izraelio valstybės buvo apdovanotas<br />
Pasaulio tautų teisuolio atminimo medaliu ir garbės<br />
raštu už žydaitės Juditos Zakšteinaitės išgelbėjimą,<br />
o apdovanojimas atvežtas 1990 m.). 1981 - 1990<br />
metai – studentiškų laiškų metas, 1991 – 2000<br />
metai – Molėtuose sutiktų žmonių laiškai.”<br />
XX a. J.Matkevičienei ypač brangus tuo, jog čia<br />
„susitiko“ šešios giminės kartos, kurių prisilietimus<br />
ji rašytine ar vaizduojamąja forma turi, jaučia...<br />
“Tai istorija, kurią galime sukaupti kiekvienas.<br />
Laiškai – neįkainojama vertybė: kiekviename jų<br />
slypi asmenybė, atsispindi gyvenimas, kultūra,<br />
istorija... Gaila, kad to nebeturės XXI a...”,- sakė<br />
parodos autorė.<br />
-AF<br />
> Paroda – idėja „XX a. laiškai“ buvo eksponuojama<br />
ant istorinės drobės, austos dar prieškariu Emilijos<br />
Galvelienės, drobė per Didįjį karą buvo paslėpta<br />
skrynioje, tarmiškai vadintoje kuparu, miške.<br />
> 1913 metai. Kai senelis Romualdas (vidury)<br />
ėjo į kariuomenę, būsimoji mano bobutė dar<br />
nebuvo gimusi...<br />
> 1925 metai. Vienintelė - jauniausia<br />
ir mylimiausia senelio sesuo - Panelė<br />
Elvyra. Kolekcijoje yra ir jai rašytų<br />
laiškų.<br />
> 1957 metai. Laiško fragmentas iš<br />
Čikagos, rašyto senelei Uršulei.<br />
> Laiškų faksimilės.1923 - 1927 metai. Laiškai iš Platelių dvaro rašyti į<br />
Tatoriškių dvarą senelio broliui ir sesei.
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . b a l a n d ž i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
13 klausimų Linui Pernavui<br />
„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų<br />
Utenos apskrities vyriausiojo policijos<br />
komisariato viršininkui 34 – erių metų Linui<br />
Pernavui.<br />
. . . Rytis Kulbokas ><br />
1. Ar domitės sportu? Jei taip – kokiu?<br />
- Taip, krepšiniu. Kai turiu laisvo laiko, tai žaidžiu.<br />
2. Ar laikote namuose kokį nors naminį gyvūną?<br />
- Laikau katę ir šunį.<br />
3. Jūsų manymu, kas policininko darbe sunkiausia?<br />
- Gal įtampa, kuri yra kasdieninė, nes visi policininkai kasdien<br />
susiduria su konfliktinėm situacijom.<br />
4. Jūsų pirmasis automobilis?<br />
- Audi 100.<br />
5. Ar skaitote anekdotus apie policininkus?<br />
- Atskirai tikrai ne, o apskritai – taip.<br />
6. Kurią renkatės – regioninę ar respublikinę spaudą?<br />
- Skaitau visą ir net neišskiriu.<br />
7. Be ko neįsivaizduotumėte savo gyvenimo?<br />
- Gal be sporto ir knygos, to būtų sudėtinga atsisakyti.<br />
8. Kada paskutinį kartą lankėtės pas gydytoją?<br />
Velykoms – jautienos išpjovos<br />
suktinukai su priedais<br />
Nijolė Stalnionienė – istorikė, architektūros<br />
ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnioji<br />
specialistė, atsakinga už kultūros paveldo<br />
vertybių apsaugą, Molėtų rajono savivaldybėje<br />
dirbanti jau 23 metus. Ji prieš penketą metų<br />
susidomėjo sveika mityba. Ypač mėgsta<br />
gaminti patiekalus iš jautienos.<br />
. . . Jolanta Matkevičienė ><br />
Ji yra gera sodininkė, daržininkė, gėlininkė, o šįmet ruošiasi<br />
tapti ir bitininke. Apie tokią moterį sakoma, jog ji - geros<br />
rankos ir širdies...<br />
Tačiau pagrindinis jos hobis – valgio gaminimas. Šeima:<br />
vyras, dukra su žentu ir sūnus - ypač mėgsta būti lepinami<br />
> Jautienos<br />
išpjovos<br />
suktinukai su<br />
priedais.<br />
- Jei stomatologas – gydytojas, tai neseniai.<br />
9. Jei nebūtumėte policininku, kokį kitą darbą<br />
būtumėte pasirinkęs?<br />
- Niekada apie kitokį darbą nemąsčiau,<br />
apsisprendžiau jau mokykloje.<br />
10. Kokį profesinį sprendimą Jums priimti<br />
sunkiausia?<br />
- Atleisti darbuotoją.<br />
11. Ar vaikystėje skaitėte detektyvus?<br />
- Skaičiau ir skaitau iki šiol.<br />
Nijolės valgiais.<br />
Jautienos išpjovos suktinukams reiks: 1kg<br />
išpjovos, 3 - 4 marinuotų agurkų, 300 – 400 g<br />
lydyto sūrio „Dobilas“, 200g rūkytos šoninės,<br />
raudono vyno iš „tetrapako“.<br />
Supjaustytą gabalais mėsą reikia išmušti<br />
(per plastmasinį maišelį, kad nesitaškytų),<br />
pabarstyti 5 pipirų „Santa Barbaros“ be druskos<br />
prieskoniais, užpilti vynu ir palikti parai ar bent<br />
jau nakčiai.<br />
Supjaustyti gabaliukais rūkytą šoninę, lydytą<br />
sūrį, marinuotą agurką ir juos suvynioti į<br />
marinuotą jautieną. Nijolei labiau patinka tuos<br />
suktinukus apvynioti paprastu siūlu, bet galima<br />
ir krapštukais. Kepti keptuvėje – 5-7 min.<br />
Prie jų labai tiks bulvių košė. Reikės: 1 kg<br />
bulvių, 1 litro pieno, šaukštelio sviesto, krapų,<br />
druskos.<br />
Kai bulvės baigia virti, reikia įpilti pieno (ne<br />
apsemti, bet kad būtų beveik pilnas puodas),<br />
įdėti sviestą, druskos ir krapų pagal skonį.<br />
Išsukti mikseriu arba kočėlu ir palikti 10 -15<br />
minučių „pastovėti“.<br />
Suktinukus ir košę reiktų užpilti baltu padažu.<br />
Baltam padažio reikės: bet kokių grybų arba<br />
> Linas Pernavas Utenos apskrities<br />
vyriausiojo policijos komisariato<br />
viršininku dirba nuo 2008 – ųjų<br />
pabaigos.<br />
12. Ar tikite numerologija?<br />
- Šiaip ne...<br />
13. Kurį serialą žiūrėtumėte – „Komisaras<br />
Reksas“ ar „Mentai“?<br />
- Jokių serialų nežiūriu ir kompiuterinių žaidimų<br />
nežaidžiu, geriau gera knyga, o jų yra tikrai daug.<br />
> Nijolė Stalnionienė jau 26 metus<br />
mėgsta gaminti firminius patiekalus<br />
šeimai.<br />
200g pievagrybių ir svogūnų, šaukšto miltų,<br />
stiklinės aliejaus ir pieno, bet kokių krapų,<br />
prieskonių (pagal skonį).<br />
Labai smulkiai supjaustyti svogūnus, pakepinti<br />
aliejuje, į juos sudėti smulkiai supjaustytus<br />
grybus, pakepinti, dėti miltus, greitai maišant,<br />
pripilti pieno, kuo daugiau krapų, druskos,<br />
pipirų, prieskonių pagal skonį.<br />
Viską valgyti su krienais. Reikės: 1 litro<br />
sutarkuotų šviežių krienų, išvirti luptus<br />
burokėlius ir jų nuovirą - 0,8 litro sumaišyti su<br />
krienais, išspausti 2 citrinų sultis. Dėti druskos,<br />
ragauti. Jei per rūgštu, dėti cukraus.<br />
Alvydo Balandos nuotraukos<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
„Varlė“<br />
Vienas iš teisingai kryžiažodį „Varlė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti<br />
telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt).<br />
Atsakymų lauksime iki balandžio 25 dienos.<br />
Kovo mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Pelė“ teisingas atsakymas - MIKROBANGOS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 166 skaitytojai: anykštėnai Linas Šovinis,<br />
Laimutis Šovinis, B.Šovinienė, J.Šovinytė, J.Masevičienė, L.Jurkėnienė, V.Prusevičienė, E.Masevičiūtė, A.Raišelienė, V.Vilčinskienė, A.Lunevičius, A.Galvanauskienė, Ž.Galvanauskaitė,<br />
A.Vildžiūnas, A.Šiaučiulis, V.Lančickienė, J.Navickienė, A.Pakšienė, D.Majauskienė, A.Čiukšys, A.Skirmantienė, A.Vilčinskas, A.Burneikienė, R.Kavoliūnienė, V.Stasiūnienė, G.Žvironaitė,<br />
J.Pranckevičienė, E.Jurėnaitė, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, L.Vildžiūnienė, D.Vildžiūnas, S.Laurinavičiūtė, V.Ražanienė, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, I.Linartienė, M.Gvazdauskienė,<br />
J.Gvazdauskas, J.Daunoravičienė, D.Kundrotienė, R.Venclovienė, E.Budrytė, N.Šilaikienė, A.Skaržauskienė, M.Parnavienė, A.Bieliauskienė, D.Petravičienė, V.Čeponis, A.Jakniūnas,<br />
A.Keraitienė, D.Varnienė, J.Tveritnevas, D.Šlamienė, A.Dikčius, E.Tamulėnienė, S.Galvanauskienė, D.Patumsienė, A.Patumsis, P.Girnienė, Z.Kvedarienė, V.Malinauskienė ir J.Mieželienė;<br />
M.Biriukas, D.Gilienė, R.Navickienė, M.Zakšiauskienė, L.Kaušylienė, A.Kaušylas, S.Palskienė, L.Maniušienė, G.Ažubalytė, G.Ažubalienė, D.Kazakevičienė, D.Pilkauskaitė, V.Laucienė,<br />
L.Šaltenienė, A.Valančiūnienė, R.Valančiūnas ir D.Jackūnas iš Utenos; O.Voveraitienė, G.Šimėnienė, P.Šimėnas ir Ž.Aukštakojytė iš Ukmergės; A.Čimbaras, V.Šimėnaitė, D.Šimėnas ir<br />
D.Rušienė iš Vilniaus; E.Klimavičiūtė, T.Prudnikovienė, T.Jakniūnienė, E.Slavinskienė, V.Gudelienė, V.Bubulis ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų; J.Šukevičienė, V.Strazdienė, D.Sudeikienė,<br />
R.Puolis, I.Šablevičienė, E.Kiškienė ir O.Biguzienė iš Kavarsko; B.Gudonienė, A.Černius, J.Černienė, K.Avdejeva, R.Dolmantienė, P.Dolmantas, E.Sunkurytė ir J.Mameniškienė iš Viešintų;<br />
B.Mukulys ir P.Mukulienė iš Antalinos, B.Aukštakalnienė ir G.Šulskienė iš Kurklių, R.Klovaitė ir R.Vaiginytė iš Aknystų, V.Gasiulienė iš Radeikių, A.Mackelis ir V.Zablockienė iš Toliejų,<br />
A.Vitėnienė iš Tverečiaus, O.Petronienė iš Smėlynės, V.Urbutienė iš Naujikų, L.Vaičiukėnienė iš Dūkšto, A.Kuolienė iš Kunigiškų, J.Bukelskienė iš Salako, J.Poška iš Anykščių viensėdžio,<br />
L.Borunovaitė iš Mačionių, V.Girkutė ir D.Gaidukevičienė iš Skiemonių, V.Laucienė iš Aulelių, A.Mitrulevičienė ir J.Norgėlienė iš Staškūniškio, J.Gražienė iš Traupio, A.Repečkienė iš<br />
Molėtų, B.Čižauskienė iš Vaitkūnų, V.Vilutienė iš Linkmenų, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, D.Makštienė iš Laukagalių, S.Krisiūnienė ir J.Uzdrienė iš Surdegio, A.Terminskienė iš Šėrių,<br />
P.Kuorienė ir V.Kuoras iš Dubingių, K.Žiogelytė ir M.Žiogelis iš Antrųjų Kurklių, R.Maldžiūtė iš Visagino, E.Šakalienė iš Kaniūkų, R.Semėnaitė iš Svėdasų, S.Pelekienė iš Zarasų, I.Trumpienė<br />
iš Skudutiškio, E.Vigėlienė iš Biliakiemio, R.O.Deveikienė iš Mažionių, E.Ažubalienė iš Pustalaukių, A.Kuoras iš Butėnų, S.Želnienė iš Maželių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, S.Žibutienė<br />
ir O.Stankevičienė iš Šovenių, B.Abaravičienė iš Rimšės, A.Sedelskienė iš Galvydžių, A.Juknonienė iš Rubikių, M.Risakovienė iš Debeikių, G.Karaliūnienė iš Andrioniškio bei E.Sabalys ir<br />
B.Zaikauskienė, nenurodę, kur gyvena.<br />
Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks J.UZDRIENEI iš Surdegio. Kviečiame skaitytoją užsukti į redakciją atsiimti čekio.
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Kovo mėnesio kalendorius<br />
03.03. Ignalinos rajono<br />
savivaldybės taryba Miko<br />
ir Kipro Petrauskų premiją<br />
skyrė gamtos mokslų daktarui,<br />
Aukštaitijos nacionalinio<br />
parko ir Labanoro<br />
regioninio parko Gamtos<br />
skyriaus vedėjui Broniui<br />
Šablevičiui. Premija įteikta<br />
kovo 10 dieną.<br />
03.04. – 03.06. Vilniuje<br />
„Kaziuko mugės“ metu vyko<br />
„Aukštaičių dienos“, kuriose<br />
prisistatė Aukštaitijos miestai. Renginiuose dalyvavo<br />
geriausi Aukštaitijos tautodailininkai, meno<br />
kolektyvai, dailininkai ir amatininkai.<br />
03.06. Anykščiuose vyko tradicinės žiemos<br />
maudynės Šventojoje „Anykščių ruoniai 2011“.<br />
03.07. Utenoje įkurtas vaikų globėjų klubas,<br />
kurio pirmininku išrinktas Eugenijus Keraminas.<br />
03.08. Anykščių rajono policijos komisariato<br />
pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė 49 metų<br />
Anykščių rajono Varkujų kaimo gyventoją E.<br />
J., kuris, kaip įtariama, Anykščių rajone netoli<br />
Elmininkų k. neteisėtai sugavo kilpa suaugusią<br />
lūšį.<br />
03.08. Tarptautinės moters dienos proga<br />
policininkai sveikino moteris vairuotojas įteikdami<br />
joms rožę ir sveikinimo atviruką. Akcija vyko visoje<br />
Utenos apskrityje.<br />
03.09. Vyriausybės rūmuose Ministras<br />
Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo<br />
ministras Gintaras Steponavičius penkiems<br />
geriausiems 2010 m. mokytojams įteikė Metų<br />
mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.<br />
Tarp penkių geriausių pateko Zarasų „Ąžuolo“<br />
gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė<br />
Gitana Vasalauskienė.<br />
03.10. Ignalinoje lankėsi svečiai iš Baltarusijos.<br />
Baltarusiai domėsi<br />
socialinių paslaugų teikimu<br />
pagyvenusiems žmonėms.<br />
03.11. – 03.12.<br />
Visagine vyko tarptautinis<br />
šokių festivalis „Gervė<br />
2011“, skirtas Lietuvos<br />
Nepriklausomybės<br />
atkūrimo dienai paminėti.<br />
03.12. Zarasų Kultūros<br />
centro tautinių šokių ansamblis „Ežerūnas“<br />
(vadovė J.Mikutavičienė) svečiavosi Daugpilyje<br />
(Latvija), kur vyko tradicinis renginys „Šokių<br />
Karuselės“.<br />
03.12. Anykščiuose sveikos<br />
gyvensenos klube „Vaivorykštė“<br />
istorikė, muziejininkė,<br />
ekstrasensė, „Kriaunų ragana“<br />
vadinama Algimanta Raugienė<br />
pristatė savo knygą „Į purpurinį<br />
dangų su šluotražiu“. Renginį<br />
vedė UAB „Anykštos redakcija“<br />
direktorė - vyriausioji redaktorė<br />
Gražina Šmigelskienė.<br />
03.15. Dusetose (Zarasų raj.)<br />
vyko policijos diena.<br />
03.15.<br />
– 03.30.<br />
Ignalinos<br />
muziejuje veikė<br />
Utenos krašto<br />
tautodailininkų<br />
darbai:<br />
drožiniai, karpiniai<br />
ir tapyba.<br />
03.16.<br />
Anykščių<br />
miškų urėdijoje<br />
lankėsi<br />
medžioklės ūkių vadovų bei medžioklės žinovų delegacija iš<br />
Kazachstano, kuri domėjosi komercinių medžioklių organizavimo<br />
patirtimi.<br />
03.16. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko parodos „Atverstos<br />
knygos šviesa“ pristatymas. Paroda buvo skirta kraštiečio<br />
kunigo ir švietėjo Jono Katelės 180 – osioms gimimo<br />
metinėms ir Knygnešio dienai paminėti.<br />
03.17. Utenos rajono savivaldybėje buvo pristatytos<br />
biojėgainės statybos ir veiklos galimybės Utenos rajono<br />
Mockėnų kaime.<br />
03.18. Visagine vyko trečiasis jaunimo roko muzikos<br />
festivalis - konkursas „Rock Atomic 2011“, skirtas Europos<br />
savanoriškos veiklos metams ir pasaulinei Žemės dienai<br />
paminėti. Konkurso nugalėtojais tapo grupė „Memorial Faces“<br />
iš Dūkšto. Antrą ir trečią vietas užėmė visaginiečiai „Syndrom<br />
of HEADache“ ir „Pušyno vaikai“ iš Zarasų.<br />
03.18. Apdovanota Zarasų policijos organizuoto konkurso<br />
„Saugiausia Zarasų rajono seniūnija“ nugalėtoja Suvieko<br />
seniūnija, kuri aplenkė Imbrado ir Zarasų miesto seniūnijas.<br />
03.20. Visagine vyko ketvirtasis Lietuvos vaikų ir<br />
moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas<br />
„Tramtatulis 2011“.<br />
03.24. Zarasų kultūros centre atidaroma Daugpilio rajono<br />
menininkų tapybos, keramikos, tekstilės paroda.<br />
03.27. Baigėsi internetinis balsavimas renkant 22 Lietuvos<br />
miestus, kurie paklius į stalo žaidimą „Monopolis“. Balsavime<br />
17 – ąją užėmė Anykščiai. Tarp 22 – jų geriausių yra ir Utena.<br />
Ji užėmė 21 – ąją vietą.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . .<br />
2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />
Aplankę Kavarske nuo XVI amžiaus padavimais garsinamą šv.Jono Krikštytojo šaltinį, kurio<br />
stebuklingas vanduo gydo, gaivina ir stiprina, užsukite į kavinę „Šaltinis“.<br />
Tik čia patiekalai ruošiami su stebuklingu šaltinio vandeniu...<br />
Europinio kulinarinio paveldo tinklo kavinė<br />
Kavarskas (Anykščių raj.) , Šaltinio g. 1,<br />
tel. (8-381) 55147, mob. 8 670 93 833,<br />
Jau daugiau nei 15 metų esame užsienio šalių sėklininkystės<br />
bendrovių daržovių ir gėlių sėklų tiekėjai Lietuvos rinkoje.<br />
Originalias ir kokybiškas prekes siūlome<br />
už patrauklią kainą.<br />
Pas mus galite įsigyti įvairių daržovių, gėlių, žolės,<br />
prieskoninių ir vaistinių, pašarinių kultūrų ir retų<br />
augalų sėklų, svogūninių gėlių, gėlių daigų, trąšų ir augalų<br />
apsaugos priemonių, durpių substratų bei<br />
ankstyvųjų sėklinių bulvių.<br />
Su sėklų ir trąšų asortimento gausa galite susipažinti mūsų<br />
internetiniame puslapyje: www.originaliosseklos.lt<br />
Kviečiame apsilankyti mūsų parduotuvėje adresu:<br />
Paupio 4-1, Anykščiai, tel. 8-381-58173.<br />
Jūsų laukiame: Darbo dienomis - 9.00 - 17. 30 val.<br />
Šeštadieniais - 9.00 - 13.00 val.<br />
Dėl didmeninės prekybos teirautis tel. 8-381-59371,<br />
8-610-34069,<br />
el.paštas: info@originaliosseklos.lt<br />
Kavinė „ŠALTINIS“<br />
Tokių koldūniukų nerasite niekur...<br />
Dirbame 10 - 20val.
Change language