18.05.2013 Views

af42.pdf

af42.pdf

af42.pdf

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2<br />

14<br />

28<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Dvidešimt tūkstančių susitikimų<br />

su mirtimi<br />

Ryklio dantys nuo jūros neatgrasė<br />

Žolelių alchemija: jaunystės eliksyras<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Reikia saugoti dirvožemį<br />

Pasak mokslininkų, intensyvus žemės<br />

dirbimas ir chemija išbalansavo natūralius<br />

biologinius procesus dirvožemyje. Mat tai,<br />

kas naikina kenkėjus, ligų sukėlėjus, naikina<br />

ir gerąsias bakterijas, kurios padeda išlaikyti<br />

dirvožemį produktyvų.<br />

Prastėja dirvožemio biologinė būklė<br />

Dirvožemis – gyvas, todėl jį, kaip ir kiekvieną<br />

gyvą organizmą, reikia maitinti. Maisto<br />

medžiagomis dirvožemis praturtinamas<br />

įvairiais būdais: vieni – tręšia, kiti jo gyvybingumą<br />

skatina agrotechninėmis ar biologinėmis<br />

priemonėmis. Pasak LŽŪU doc.<br />

Vytauto Liako, pastaraisiais metais mokslininkai<br />

pastebėjo dirvožemio struktūros ir<br />

biologinės būklės prastėjimo požymių. „Intensyviai<br />

ūkininkaudami ir besidžiaugdami<br />

gerais derliais žemdirbiai nė nepastebėjo,<br />

kad sustojo ties riba, kurios negali peržengti,<br />

– sakė mokslininkas. – Naudoja brangias<br />

apsaugos priemones ir trąšas, o derlius nedidėja.<br />

Taip atsitiko dėl keliolika metų plėtotos<br />

intensyvios agrotechnikos, gausaus trąšų<br />

ir cheminių augalų apsaugos priemonių<br />

naudojimo.“<br />

Suslėgus dirvožemį susidaro nepalankios<br />

sąlygos mokrobiologiniams procesams, dirvožemis<br />

kietėja, nekvėpuoja, susilaiko drėgmė,<br />

augalų šaknys atsiduria nepalankiose<br />

sąlygose ir pradeda pūti. Naikinant kenkėjus<br />

ir ligų sukėlėjus, dirvožemyje žūva ir naudingosios<br />

bakterijos, palaikančios gerą dirvos<br />

struktūrą, skatinančios mineralizaciją,<br />

augalinių liekanų irimą.<br />

Iš rudens suarus ir neišlyginus laukų, žiemos<br />

šaltis suardo, o stiprūs vėjai nupusto paviršių<br />

– vyksta dirvožemio erozija, po kurios drvos<br />

paviršiuje susidaro smulki dulkių pavidalo<br />

frakcija. Dirvožemiui džiūstant ji sudaro<br />

paviršiuje kietą plutą, trukdančią augalų<br />

šaknims kvėpuoti, giliau dirvožemyje esančioms<br />

gerosioms bakterijoms daugintis.<br />

Gauna tai, ko labiausiai reikia<br />

Žemės ūkyje naudojami biologiniai preparatai<br />

duoda keleriopą naudą: atgyja dirvožemis,<br />

augalai auga sveiki, todėl subrandina<br />

geresnį derlių, neteršiama gamta. Penergetikų<br />

grupės preparatai PENERGETIC-k ir<br />

PENERGETIC šaknims registruoti ir leidžiami<br />

naudoti ekologiniuose ūkiuose.<br />

Prieš sėją sėklas apdorojus biologiniu preparatu<br />

PENERGETIC šaknims, augalai geriau<br />

šaknijasi, išsivysto stipri šaknų sistema,<br />

padedanti augalui daugiau įsisavinti maisto<br />

medžiagų iš dirvožemio. Patogu, kad preparatą<br />

galima maišyti su beicais.<br />

Nauja ir efektyvu<br />

Novosibirsko valstybinio universiteto mokslininkai<br />

atliko tyrimus, naudodami mikrobiologinį<br />

preperatą AZOFIT, kurio pagrindas<br />

– gyvos azotą fiksuojančios bakterijos. Jos<br />

skatina augalų gyvybinius procesus. Preparato<br />

sudėtyje yra medžiagų, gebančių įsavinti<br />

azotą iš atmosferos ir išskirti jį į dirvą augalams<br />

prieinama forma. Rusijos mokslininkai<br />

teigia, kad apdorojus augalų sėklas azofitu<br />

arba preparatą išpurškus su herbicidais, fungicidais,<br />

augalai daug geriau įsisavina mineralines<br />

medžiagas, todėl galima mažiau<br />

tręšti mineralinėmis trąšomis. Labai svarbu,<br />

kad padidėja mineralinių trąšų efektyvumas<br />

ir augalų produktyvumas. Taip atsitinka<br />

todėl, kad azotą fiksuojančios bakterijos,<br />

besidaugindamos aplink šaknis, aprūpina<br />

augalus būtinais mitybos elementais.<br />

Novosibirsko valstybinio universiteto mokslininkai<br />

azofito privalumus prieš cheminius<br />

preparatus įžvelgia jo savybėse skatinti natūralius<br />

procesus dirvožemyje ir augaluose.<br />

Jis padeda augalams apsirūpinti biologiniu<br />

azotu, geriau įsisavinti mineralines trąšas,<br />

todėl šie geriau auga, būna stipresni ir atsparesni<br />

ligoms bei kenkėjams. Azofitą derinant<br />

su agrotechika gaunamas iki 15 proc.<br />

didesnis derlius.<br />

Azofitas, naudojamas mišiniuose su beicais<br />

ir pesticidais, sumažina jų neigiamą poveikį<br />

augalams. Kitas labai svarbus faktas, kad<br />

naudojant azofitą žemės ūkio produkcijoje<br />

nesikaupia nitratai.<br />

Užsienio valstybėse žemdirbystė jau prieš<br />

kelerius metus atsgręžė į primirštas biologines<br />

technologijas. Lietuvos mokslininkai<br />

taip pat rekomenduoja ūkininkams labiau<br />

tausoti dirvožemį, jo gyvybingumą, natūralius<br />

biologinius procesus. Atlikti tyrimai<br />

parodė, kad žieminius kviečius krūmijimosi<br />

tarpsniu apipurškus preparatu Azofit, grūdų<br />

derlius padidėjo 15 proc. Tačiau reikia vertinti<br />

ne tik preparato įtaką derliui. Svarbiau<br />

tai, kad pagerėja dirvožemio savybės. Mokslininkų<br />

nustatyta, kad naudojant biologinius<br />

preparatus 2-3 metus, 30–40 proc. sumažėja<br />

išlaidos kurui, tikimasi, kad bus galima<br />

sumažinti išlaidas trąšoms, nes biologiškai<br />

aktyviame dirvožemyje augalai geriau įsavina<br />

fosforą. Sveikame dirvožemyje mažiau<br />

plinta ligos, todėl mažiau reikės fungicidų,<br />

bus mažiau teršiama aplinka.<br />

“Penergetik” ir “Azofit” preparatų teiraukitės telefonu (8-686) 73068.


edaktoriaus skiltis<br />

Kas rytą išeinu<br />

gelbėti pasaulio.<br />

Visai kaip vienas<br />

žvėrelis iš animacinio<br />

filmuko. Arba kaip Mažasis Princas, kuris privalo<br />

nulaužyti spyglius savo Rožei, palikdamas tik vieną<br />

kitą, kad ji galėtų apsiginti nuo tigrų.<br />

Pasauliui gelbėti imuosi skirtingų būdų: lakinu<br />

svetimas kates, raminu bobutes aktyvistes,<br />

sprendžiu septintos klasės uždavinius, stengiuosi<br />

įdėti į prašančią ranką, taip pat kartais sąmoningai<br />

pasėju nerimą. Baimės auginimą grindžiu siekiu,<br />

kad į sutręšusios tvoros statinius atsirėmęs žmogus<br />

susiimtų. Tačiau, galimas daiktas, paprasčiausiai tik<br />

teisinu save.<br />

Kad išgelbėčiau pasaulį, įsikūniju į skirtingus vaidmenis:<br />

būnu ir gera, ir bloga, guodėja ir teisėja, ir<br />

tarnaitė, ir valdovė, maitintoja ir prašytoja... Priklausomai<br />

nuo situacijos, nuo nuotaikos ir aplinkybių,<br />

nuo išminties ir nuo savitvardos. Nuo metų laikų.<br />

Tvirtai žinau, kad esu pavaldi vienintelei konstantai<br />

– aš nuolat kintu, esu daugiaveidė, tarsi iš kokios<br />

lakios medžiagos, be ryškių dvasios kontūrų, todėl<br />

ir be aiškios pasaulėžiūros, kad žinočiau, ko imtis,<br />

kad man ir pasauliui būtų geriau. Nes aš truputį dar<br />

tikiu, kad ne tik žmogus, be ir pasaulis viliasi būti<br />

išgelbėtas.<br />

Palaiminti naivieji – jiems priklausys dangaus<br />

karalystė.<br />

Apmaudu, bet šio pažado nėra Šventajame Rašte.<br />

Pagarbiai<br />

Gražina Šmigelskienė<br />

2011 Nr. 4 (42)<br />

Mėnesinis žurnalas<br />

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615<br />

Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai<br />

Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.<br />

Tiražas 5000 egz.<br />

Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.<br />

Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.<br />

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892.<br />

Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva<br />

Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-679)<br />

14241, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207,<br />

Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas<br />

Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637.<br />

Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036.<br />

Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas.<br />

Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.<br />

Maketuotojas Justas Navašinskas.<br />

Viršelio nuotraukoje: Visagino muzikos mokyklos vokalo mokytoja Vita Pimpienė ir akloji<br />

dainininkė Lidija Gurova.<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .<br />

...tema................................2 psl...<br />

D v i d e š i m t t ū k s t a n č i ų s u s i t i k i m ų<br />

su mirtimi<br />

...sankirta................................... 12psl...<br />

L i e t u v o j e g a l i o j a i š k r y p ę s<br />

genocido įstatymas<br />

. ...argumentai..................................... 13psl...<br />

A r p r a t ę s t i d r a u d i m ą ž e m ė s<br />

pardavimui užsieniečiams?<br />

...situacija................................... 14psl...<br />

Ryklio dantys nuo jūros<br />

neatgrasė<br />

...situacija................................... 16psl...<br />

Merai įsišaknijo…<br />

. ...Aukštaitijos...didžiūnai................ 22psl...<br />

Didikai Astikai – nuo ištikimybės<br />

iki sąmokslo prieš valdovą<br />

...amžiaus...paslaptys................. 28psl...<br />

Žolelių alchemija: jaunystės<br />

eliksyras<br />

. ...senas...albumas............................ 30psl...<br />

P i r m ą j ą „ J a v ą “ u ž s i d i r b o<br />

deimantų mieste<br />

. ...kelionė..................................... 32psl...<br />

T a i l a n d i e č i u s š y p s o t i s i š m o k ė<br />

gamta...<br />

. ..pora........................................... 34psl...<br />

3 5 - e r i m e t a i k a r t u –<br />

nebepakaltinami<br />

. ..provokacija.................................... 36psl...<br />

T r u m p a l a i k i ų m a l o n u m ų n e k e i č i a<br />

į amžiną smarvę<br />

. ..kolekcija..................................... 38psl...<br />

XX amžiaus laiškai<br />

...balandžio...kokteilis........................39psl...<br />

13 klausimų Linui Pernavui<br />

...kryžiažodis........................................ 40psl...<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Dvidešimt tūkstančių susitikimų<br />

su mirtimi<br />

Jo pacientai niekada nesiskundžia ir<br />

nedejuoja. Gydytojas neregi jų kančių ir<br />

ašarų, nemato skausmo iškreiptų veidų,<br />

negirdi sunkių atodūsių, nežino ligos istorijų.<br />

Kiekviena Teismo medicinos tarnybos Utenos<br />

ekspertinio skyriaus teismo medicinos<br />

eksperto 67 metų Stasio Fedaravičiaus darbo<br />

diena – akistata su bejausme ir bežade<br />

mirtimi. Susitikimo su juo metu lyg koks<br />

leitmotyvas driekėsi gydytojo ištarti, ko gero,<br />

labiausiai šio rašinio pavadinimui tinkantys<br />

žodžiai – kas gimė gyventi, tas gimė mirti.<br />

. . . Elvyra Sabalytė ><br />

Privengia ne tik svetimi, bet ir kolegos<br />

Teismo medicinos ekspertas ir buvęs patologijos anatomas<br />

S.Fedaravičius per 37 darbo metus atliko 20 tūkstančių skrodimų.<br />

Vaizdumo dėlei jis primena, kad maždaug tiek žmonių gyvena<br />

viename didelio miesto mikrorajone. Taigi visi jo pacientai ilsisi<br />

kapinėse. Apie mirtį S.Fedaravičius kalba ramiai ir pagarbiai, kaip<br />

apie mūsų visų laukiančią neišvengiamybę – mes visi, vos tik<br />

Elvyros Sabalytės nuotr.<br />

> Stasys Fedaravičius<br />

apgailestauja, kad ekspertinis<br />

skyrius visiškai neatitinka jam<br />

keliamų reikalavimų.<br />

gimę, kasdien imame artėti prie mirties.<br />

Ar neslegia eksperto jo kasdienis darbas,<br />

ar įmanoma prisijaukinti mirtį? Ar teisinga<br />

visuomenėje gaji nuomonė, kad šią profesiją neva<br />

renkasi tik pesimistai? Pašnekovas pripažįsta, kad<br />

jo profesija suteikia tam tikro pesimizmo, tačiau<br />

po minutės patikslina, kad tai veikiau esąs ne<br />

pesimizmas, o abejingumas, kas bus su juo, kai<br />

numirs. „Tai – nervingas darbas, nes ne kiekvienas<br />

gali nuolat matyti mirtį. Dėl to visame pasaulyje<br />

egzistuoja šios profesijos atstovų deficitas, – kalba<br />

S.Fedaravičius. – Aš kiekvieną dieną matau<br />

mirusiųjų gimines ir artimuosius – jie rauda, alpsta,<br />

pyksta, kodėl mirties liudijime parašau, kad velionis<br />

mirė neblaivus, nes nuo to priklauso, ar jo vaikai<br />

gaus valstybės paramą. Kartais girdžiu gąsdinimų<br />

ir grasinimų, kad pakeisčiau kai kuriuos faktus.<br />

Pavyzdžiui, parašyčiau, kad už vairo sėdėjo ne tas<br />

asmuo, arba atėję į apžiūrą reikalauja nustatyti<br />

didesnius ar mažesnius kūno sužalojimus, nuo<br />

kurių priklauso, koks bus pritaikytas Baudžiamojo<br />

kodekso straipsnis.“<br />

Ekspertas neretai jaučiasi taip, tarsi būtų tarp kūjo<br />

ir priekalo. Kartais nužudytojo artimieji įtarinėja, kad<br />

jis kažko nepadarė arba kažką bando nuslėpti, o<br />

įtariamo nužudymu asmens giminės spaudžia, kad<br />

nekonstatuotų nužudymo. Tačiau labiausiai savo<br />

patarimais ir įžvalgomis jam trukdo dirbti visažiniai<br />

ekstrasensai. Vieną jų iš morgo teko išvežti net su<br />

policija.<br />

Kol vyras dirbo ir patologijos anatomu, labiausiai<br />

jo privengdavo chirurgai, nenoriai kalbėdavę apie<br />

gydytus ir nugydytus ligonius. Kartais, kai ekspertas<br />

kolegų tiesiai paklausdavo, ką jie prisidirbo,<br />

chirurgai jam atsakydavo, kad ligonis vėliau ar<br />

anksčiau vis tiek būtų numiręs.<br />

Vyrui lavoninėje padeda žmona<br />

S.Fedaravičius niekada net nesapnavo, kad jam<br />

teks dirbti teismo medicinos ekspertu. Būsimasis<br />

terapeutas, baigęs studijas tuomečiame Kauno<br />

medicinos institute, gavo paskyrimą į gimtuosius<br />

Kuršėnus, į kuriuos ir svajojo sugrįžti. Tačiau jo<br />

pirmoji žmona, irgi gydytoja, niekuo gyvu su tuo<br />

nesutiko. Žmonai nusileidęs sutuoktinis iki šiol<br />

gailisi padaręs šią klaidą. Netrukus šeima atsidūrė<br />

Utenoje. Jaunas specialistas čia sužinojo, kad<br />

yra laisva tik patologijos anatomo darbo vieta.<br />

Pirmiausiai jis 5 savaites padirbėjo Vilniuje, kur<br />

buvo sprendžiama, ar jis tinka šiam darbui. Beje,<br />

nemažai būsimųjų ekspertų iš kursų pabėgo<br />

jau po poros savaičių. Tris mėnesius padirbėjęs<br />

savarankiškai, gydytojas buvo išsiųstas į 5 mėnesių<br />

stažuotę Leningrade. Laimė, pirmas skrodimas, kurį<br />

jis atliko savarankiškai, pasitaikė nesunkus – vyrui<br />

buvo nustatytas širdies infarktas.<br />

Prie lavonų ekspertas įprato dar studijuodamas,<br />

o mirtis jo nebaugino. Tiesa, iš pradžių dirbti<br />

lavoninėje buvo nemalonu. „Žmona neretai ant<br />

manęs burbuliuodavo, kad namo parsinešu<br />

lavoninės kvapą, kad bet kada esu kviečiamas<br />

į įvykio vietą arba lakstau po teismus. Toks jau<br />

teismo medicinos eksperto darbas – Figaro šen,<br />

Figaro ten, – atvirauja S.Fedaravičius.– Savo<br />

vaikus sugebėdavau nuteikti taip, kad jie nesigilintų<br />

ir nekreiptų dėmesio į mano profesiją. Kartą<br />

teiravausi pažįstamo kunigo, kaip jam atrodo teismo<br />

medicinos eksperto darbas. Dvasininkas atsakė,<br />

kad kiekvienas darbas yra skirtas Dievo ir jį reikia<br />

dirbti sąžiningai“.<br />

Pirmosios vedybos rašinio herojui nenusisekė.<br />

Prabėgus dvejiems metams po skyrybų, ekspertas<br />

vedė savo bendradarbę, teismo medicinos laborantę<br />

Danguolę. S.Fedaravičiaus tvirtinimu, tarnybinis<br />

romanas tarp jų užsimezgė po skyrybų. Moteris<br />

čia prieš 32 metus įsidarbino ne savo noru, mesti<br />

mėgstamą medicinos sesers darbą ji buvo priversta<br />

dėl alergijos vaistams. Laborantė ilgokai negalėjo<br />

net prieiti prie lavonų, todėl iš savo kabineto niekur<br />

nekeldavo kojos ir pildydavo dokumentus. Vėliau<br />

apsiprato ir ėmė drąsiai žvelgti mirčiai į akis. Nuo<br />

šio darbo jos neatbaidė net tai, kad kiekvieną dieną<br />

rizikuoja kuo nors užsikrėsti. Kartą D.Fedaravičienė<br />

netyčia įsidūrė į pirštą ir nuo skrodžiamo valkatos<br />

kraujo užsikrėtė hepatito B virusu.<br />

„Mano apsisprendimu įsidarbinti morge visi labai<br />

stebėjosi, juolab kad esu palaidojusi du ką tik<br />

gimusius savo vaikus, kurie irgi buvo alergiški<br />

vaistams, – atskleidė savo gyvenimo dramą 62<br />

metų D.Fedaravičienė. – Gal kam pasirodys keista,<br />

tačiau čia būdama jaučiu savotišką ryšį su savo<br />

mirusiais vaikais, o darbas man tapo savotišku<br />

pašaukimu. Įtampa kaskart atslūgsta tik pasibaigus<br />

ekspertizei, po to pajuntu savotišką palaimą, kad<br />

deramai sutvarkėme velionį paskutinei kelionei“.<br />

S.Fedaravičius anksčiau pažinojo nemažai teismo<br />

ekspertėmis dirbusių moterų, vienu metu jų buvo<br />

net šešios. Tačiau vėliau daugelis dailiosios lyties<br />

atstovių metė šį sunkų darbą ir persikvalifikavo.


Elvyros Sabalytės nuotr.<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Dabar jų liko tik dvi. Pora buvusių eksperto<br />

bendrakursių buvo priverstos palikti medicinos<br />

studijas, nes per patanatomijos pratybas lavoninėje<br />

ne tik vemdavo, bet ir alpdavo, naktimis jas<br />

persekiodavo klaikūs košmarai.<br />

Su draugais gerdavo lavoninėje<br />

Bandydama išprovakuoti S.Fedaravičių<br />

linksmesniam pokalbiui, paprašau papasakoti<br />

nors vieną profesinį anekdotą. Iš atminties man<br />

atklysta kažkur skaitytas palyginimas, kad nevykusi<br />

operacija – tai pusė pavykusio skrodimo. Ekspertas<br />

mano provokacijai nepasiduoda ir siūlo kreiptis<br />

į Lietuvos anekdotų karalių Raimondą Šilanską.<br />

Užtat kamantinėjamas apie sklandančius gandus<br />

apie prisikėlusius numirėlius, nusileidžia. „1914<br />

metais Utenoje, siaučiant vidurių šiltinei, senojoje<br />

lavoninėje buvo toks nutikimas, – lėtakalbe porina<br />

ekspertas. – Vieną rytą lavoninę atrakinęs sanitaras<br />

neteko amo, nes išvydo sėdintį ir iš šalčio drebantį,<br />

į skudurus susivyniojusį, prieš kelias dienas čia<br />

atvežtą numirėlį. Kadangi vidurių šiltine sergančiojo<br />

kūnas iš pradžių būna karštas, o vėliau atvėsta,<br />

žmogus be sąmonės gali išgulėti net tris paras.<br />

Bet ar tai tikras atsitikimas, patvirtinti negaliu.<br />

O kalbos, kad patologijos anatomai geria lavonų<br />

draugijoje, yra kiek perdėtos. Mūsų lavoninėje<br />

anksčiau dirbo smarkiai išgerti mėgęs gydytojas,<br />

kuris kartais čia gerdavo su savo draugais. Taip ir<br />

gimdavo anekdotai.“<br />

Būdamas svetimų žmonių kompanijoje<br />

S.Fedaravičius niekada neprasitaria, kuo dirba,<br />

nes apie tai sužinojus kaipmat pasipila įvairiausi<br />

priekaištai ir keisti klausimai. „Tačiau pačius<br />

neprotingiausius klausimus, kokius tik tenka išgirsti,<br />

uždavinėja bylos baigtimi suinteresuoti sau naudos<br />

siekiantys advokatai, – neslepia ekspertas. – Juos<br />

išgirdęs neretai gali nugriūti iš juoko, bet advokatai<br />

yra nebaudžiami. Vienu metu net ketinau viską<br />

mesti ir studijuoti teisę, kad galėčiau svariai<br />

atsikirsti teisininkams.“<br />

Skrosti tėvų ar sesers negalėtų<br />

Ekspertas sutiko praskleisti kai kuriuos savo<br />

darbo užkulisius, bet prieš tai priminė pagrindinius<br />

> Ant šio metalinio stalo tiriami<br />

mirusiųjų kūnai.<br />

eksperto darbo uždavinius. Teismo medicinos<br />

ekspertas nustato ne tik mirties priežastį, bet<br />

ir kada ji įvyko, ar mirusysis vartojo alkoholį ar<br />

narkotikus, kokius patyrė sužalojimus, kada jie<br />

padaryti ir koks yra sveikatos sutrikdymo laipsnis.<br />

Tuo tarpu patologijos anatomai tikslina neaiškias<br />

mirties diagnozes – sutapo ar nesutapo jų ir<br />

klinikinė diagnozė.<br />

Nesmurtine mirtimi mirusio žmogaus ekspertizė<br />

trunka 2 - 3 valandas. Ištirti nužudyto žmogaus<br />

kūnui gali ir paros neužtekti. Daugiausiai ekspertui<br />

per dieną teko atlikti aštuonis skrodimus. Savo<br />

srities profesionalas dažnai dirba neskaičiuodamas<br />

valandų, kaip konvejeryje, nes iš anksto negali<br />

žinoti, kas laukia rytojaus dieną. S.Fedaravičius<br />

niekada nesivadovauja išankstine nuostata ir<br />

nespėlioja, kas galėjo nutikti mirusiajam Žmogus<br />

gali būti su kilpa ant kaklo, bet nebūtinai pasikoręs.<br />

Ar nekyla jam kartais noras prakalbinti mirusįjį,<br />

ypač sudėtingais atvejais: „Ne. Net jei jis ir galėtų<br />

ką nors pasakyti, kas nuo to pasikeistų? Vis dėlto<br />

kartais nutinka sunkiai paaiškinamų mistinių<br />

dalykų, kai negaliu nustatyti mirties priežasties“.<br />

Mirusiojo amžius nustatomas pagal sukurtą<br />

metodiką, atvėrus galvos kaukolės ertmę– pagal<br />

kaukolės kaulų sukaulėjimo dydį, vaikų – pagal<br />

momenėlį. Apie velionio amžių galima spręsti ir iš<br />

kaulų nusidėvėjimo, nesunku nustatyti, kiek kartų<br />

gimdė moteris. Mirusieji neretai būna susidėvėję ne<br />

pagal savo amžių, ypač alkoholikai – prasigėrę jauni<br />

vyrai kartais atrodo kaip senukai.<br />

Kai kurios žmogžudystės sukrečia net ir visko<br />

mačiusį ekspertą. Pašnekovas prisiminė atvejį,<br />

kai atsisakiusią merginą vaikinas subadė peiliu.<br />

Nužudytosios kūne ekspertas suskaičiavo 22 dūrius.<br />

Kartą jam atvežė nužudytą vaikiną, kurio veidą<br />

žmogžudys plyta subjaurojo taip, kad jis priminė<br />

blyną. Veidą ekspertui pavyko atkurti ir užtai jis<br />

sulaukė artimųjų padėkos. Ne kartą jam teko iš<br />

gabalų dėlioti ir traukinio suvažinėtų žmonių veidus.<br />

Liūdniausia ekspertui būna tada, kai reikia<br />

skrosti vaikus. Teko jam skrosti ir bičiulių, kolegų,<br />

pažįstamų ir net pusbrolių kūnus. „Geriau, kad<br />

>>><br />

prospektas<br />

K o k i ų c h a r a k t e r i o s a v y b i ų<br />

ž m o g u s g a l i d i r b t i t e i s m o<br />

medicinos ekspertu?<br />

Valentina Mesojiedovienė,<br />

uteniškė: „Šią profesiją renkasi<br />

tik psichologiškai stiprūs žmonės.<br />

Spėju, kad jų darbo pradžia nebūna<br />

lengva, nes apsiprasti su mirtimi<br />

reikia laiko. Ekspertai turi mokėti ne<br />

tik tirti žmogaus kūną, bet ir sugebėti<br />

paguosti bei nuraminti velionio<br />

artimuosius, juos užjausti. Jie turėtų mokėti laikyti liežuvį<br />

už dantų ir neatskleisti visuomenei kai kurių mirusiojo<br />

paslapčių ir, suprantama, gauti normalų atlygį už darbą. Jei<br />

man kas nors pasiūlytų milijoną, sutikčiau lavoninėje skrosti<br />

lavonus, nes esu pakankamai stipri. Kaip sakoma, reikia<br />

bijoti gyvųjų, o ne mirusiųjų.“<br />

Karolis Leleiva, uteniškis: „Kiekvienas<br />

darbas yra reikalingas, tačiau šį darbą<br />

gali dirbti ne kiekvienas žmogus.<br />

Teismo medicinos ekspertai privalo<br />

turėti stiprius nervus ir daug žinių.<br />

Man būtų labai įdomu pabendrauti su<br />

tokiu žmogumi, kai ko jo paklausti.<br />

Norėčiau pamatyti, kaip atrodo atverta<br />

lavono krūtinė ir skalpas, iš ko susideda žmogus. Kad mane<br />

po mirties skrostų, nenorėčiau, nes vien nuo šios minties<br />

darosi baisu ir šiurpu. Imtis tokio darbo bandyčiau nebent už<br />

labai didelius pinigus, gal kaip nors priprasčiau.“<br />

Inga Žukauskienė, anykštėnė: „Tokio<br />

darbo aš tikrai nenorėčiau dirbti,<br />

nebent situacija būtų tokia, kad reiktų<br />

rinktis - dirbti šį darbą arba išvis<br />

neturėti darbo. Tačiau bet kuriuo<br />

atveju tuomet ieškočiau kito darbo.<br />

Manau, kad šios profesijos žmonės<br />

turėtų būti „šaltų“ nervų ir stabilaus<br />

vidinio charakterio, kad darbo vaizdų neparsineštų namo.<br />

Teismo medicinos ekspertas turėtų būti santūrus, nešališkas,<br />

mokantis laikyti liežuvį už dantų.“<br />

Valerijus Šlapakovas, molėtiškis:<br />

„Šaltų nervų. Gerai išmanantis<br />

savo darbą: daugiau mediciną, bet<br />

nemažai turintis ir kriminalistikos<br />

žinių, neviešinantis paslapčių,<br />

nebūtinai rūkantis... Vienu žodžiu,<br />

šaltakraujiškas.“<br />

Jolantos Matkevičienės nuotr.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Elvyros Sabalytės nuotr.<br />

>>><br />

to nereikėtų daryti. O skrosti tėvą, motiną ar<br />

seserį tikrai ranka nekiltų. Yra atvejų, kai mes<br />

galime atsisakyti daryti tyrimą, pavyzdžiui, jei<br />

esame konfliktinėje situacijoje su mirusiuoju ar jo<br />

giminėmis. Nuo skrodimo per savo darbo praktiką<br />

nusišalinau du kartus. Taip pasielgiau vardan<br />

šventos ramybės, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų“.<br />

S.Fedaravičiaus tvirtinimu, ekspertas turi būti<br />

stiprių nervų. Pasitaiko atvejų, kai tirti jam<br />

atveža į maišą sudėtus žmogaus kūno gabalus.<br />

Ekspertizė atliekama ir tada, kai mirusiojo kūnas<br />

būna pradėjęs pūti arba beveik tapęs koše, kelis<br />

metus išgulėjęs ežere, o skenduolio kūne jau būna<br />

apsigyvenę vėžiai ir žuvytės. „Esu matęs tiek daug<br />

baisybių, kad net nebežinau, kas yra baisiausia –<br />

pasakoja S.Fedaravičius. – Vienas nemaloniausių<br />

dalykų yra mirusiųjų ekshumacija, ją darau kas<br />

5-6 metus. Esu ekshumavęs vienoje duobėje<br />

užkasto nužudyto tėvo, o vėliau ir ten pakasto jo<br />

mažamečio sūnaus palaikus. O metus kapo duobėje<br />

išgulėjęs avarijoje žuvęs vyras atrodė taip baisiai,<br />

kad prokurorė neištvėrė ir vemdama išbėgo iš<br />

Konkursas<br />

lavoninės“.<br />

Informacija apie UAB „Abuva“ paslaugas – www.abuva.lt.<br />

> Skrodimui atlikti daug medicininių<br />

instrumentų nereikia.<br />

Kariasi pradėjus žydėti berželiams<br />

Per beveik keturis darbo dešimtmečius darbo<br />

veteranas pastebėjo, kad žmonės mirtį savo noru<br />

pasirenka nebūtinai per mėnulio pilnatį. Pavyzdžiui,<br />

pradėjus žydėti berželiams, visada pasipila<br />

pakaruokliai. Ypač savižudžius slegia sunki gamtos<br />

našta rudenį. Jei rudenį lyja ilgiau nei 4-5 dienas<br />

iš eilės ir būna smarkiai apniukę, iškart pagausėja<br />

atsisveikinusiųjų su gyvenimu. Žiemą į lavoninę<br />

atveža nemažai sušalusių, po kelių šventinių dienų,<br />

kurias tauta gausiai aplaisto alkoholiu, irgi nieko<br />

gera negali tikėtis.<br />

Kalbai pakrypus apie tai, kad Lietuvoje ateityje<br />

dar labiau stigs teismo medicinos ekspertų,<br />

mat nemažai šios visame pasaulyje paklausios<br />

profesijos atstovų išvažiuoja dirbti į kitas Europos<br />

šalis, S.Fedaravičius liūdnai palinguoja galva. Tam,<br />

kad susigrąžintų teismo medicinos ekspertus,<br />

mūsų valdžia nieko nedaro. Jeigu manote, kad<br />

už tokį darbą gerai mokama, klystate. Teismo<br />

medicinos ekspertams netgi buvo panaikintas 20<br />

procentų darbo priedas, kaip ir kitiems medikams,<br />

sutrumpintos atostogos, o patalpos, kuriose įsikūręs<br />

Utenos ekspertinis skyrius, primena gūdžius pokario<br />

laikus.<br />

Fedaravičiai neabejoja, kad jiems pasitraukus iš<br />

Atspėkite objektą<br />

Atspėkite, kokioje šalyje, mieste ir prie kokio paminklo nusifotografavo mūsų redakcijos<br />

bendradarbis, muziejininkas Raimondas Guobis.<br />

Jums reikia kuo tiksliau nurodyti šio objekto buvimo vietą ir pavadinimą. Nugalėtojas bus<br />

išrinktas burtų keliu, jam atiteks UAB „Abuva“ prizas – 100 Lt čekis pramogoms ir vakarienei<br />

šiame Utenoje esančiame komplekse. Atsakymus iki balandžio 26 dienos siųskite adresu<br />

sveta.v@anyksta.lt.<br />

Kovo mėnesį atsakymus konkursui atsiuntė 29 skaitytojai.<br />

Iš jų buvo 22 atsakymai buvo teisingi – mūsų redakcijos darbuotoja Roma Junevičienė<br />

nusifotografavo Barselonoje (Ispanija) prie paminklo Amerikos atradėjui Kolumbui.<br />

Teisingus atsakymus atsiuntė uteniškiai: Vaida Bulkienė, Ieva Mociūnaitė, Daiva Pilkauskaitė,<br />

Dalia Gylienė, Rasa Laucienė, Rima Navickienė, Vyda Krasauskienė, Žydrūnė Ribokienė, Zita<br />

Mociūnienė; anykštėnai Ligita Matulienė, Audronė Berezauskienė, Skaivė Meškauskienė,<br />

S.Kvietkauskienė, Rita Bražiūnaitė, Meilutė Gvazdauskienė, Jonas Gvazdauskas, Rita<br />

Ražanskienė, Vytautas Ražanskas, Valentina Ražanienė; zarasiškė Saulė Pelekienė, ignalinietė<br />

Aušra Vaičiukėnaitė ir Janė Jaksebogaitė iš Vilniaus.<br />

Burtai lėmė, kad UAB „Abuva“<br />

100 Lt čekis vakarienei ir<br />

pramogoms atiteko zarasiškei<br />

Saulei Pelekienei. Prašome<br />

laimėtoją paskambinti telefonu<br />

(8-614) 78637.<br />

darbo, lavonai tirti bus vežami į Vilnių, tad jų artimieji mirusiųjų<br />

kūnus atgaus tik po 3 - 4 parų. Panaši lemtis ištiks ir Zarasų,<br />

Ignalinos rajonų bei Visagino gyventojus, kuriuos aptarnauja<br />

Utenos ekspertinis skyrius.<br />

Moterys vyrams išvagoja veidus<br />

S.Fedaravičius dirba ne tik lavoninėje, bet ir nustato kūno<br />

sužalojimus ir išžaginimus, išduoda tai patvirtinančias pažymas.<br />

Dažniausiai dėl patirtų sužalojimų į ekspertą kreipiasi moterys.<br />

Pasitaiko ir atvirkščiai. „Kartą atėjo vyras kaip mūras, visas<br />

dreba. Pasirodo, žmona buitinio kivirčo metu nagais jam išvagojo<br />

veidą ne tik išilgai, bet ir skersai, – juokiasi S.Fedaravičius. –<br />

Pasitaiko, kai moterys pykčio protrūkio metu vyrams verdančiu<br />

vandeniu nupliko fasadą arba įstato mėlynę. Po švenčių nutinka<br />

ir linksmų dalykų. Pirmiausia išvados atlekia vienas buitinio<br />

konflikto metu nukentėjusių sutuoktinių, o po dviejų dienų<br />

prisistatęs kitas aiškina, kad susitaikė ir norėtų sunaikinti<br />

eksperto išvadą. Popieriai jau būna atiduoti tyrėjui, todėl<br />

sutuoktiniams patariu kreiptis į policiją.“<br />

Neatsiejama sutuoktinių Fedaravičių kasdienio darbo dalis yra<br />

ir mirusiųjų sutvarkymas prieš paskutinę jų kelionę. Lavoninės<br />

darbuotojai juos ne tik aprengia, apkerpa plaukus, bet ir sušukuoja<br />

pagal iš namų atneštą portretą, nugrimuoja (kartais prašoma ant<br />

vokų uždėti šešėlius), padaro manikiūrą. Iš giminių sulaukiama<br />

įvairiausių, kartais ir neįprastų prašymų. Vieno mirusiojo giminės<br />

pageidavo, kad karste gulinčiam velioniui būtų uždėti akiniai,<br />

kiti prašė tėvui nuskųsti barzdą ir ūsus, tačiau įvykdžius jų<br />

pageidavimą savo nuostabai artimieji jo neatpažino. Kartais<br />

mirusiuosius neatpažįstamai keičia ir grimas. Tais atvejais, kai<br />

laukiama iš užsienio atvykstančių giminių, atliekamas dalinis<br />

kūno balzamavimas, sustabdantis irimo procesą.


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Kol Leonidas Iljičius dar<br />

jaunas…..<br />

. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />

“Krizė, valdžia bloga. Vagys! Visi. Pradedant<br />

kapinių sargais, baigiant premjeru“, – regis,<br />

taip mąsto bent 90 procentų lietuvių.<br />

Nepamenu kada ką gero apie kokią nors<br />

valdžią girdėjau. Tačiau rinkimus į Utenos<br />

apskrities savivaldybių tarybas, išskyrus<br />

Visaginą, be didelio vargo laimėjo tie, kurie yra<br />

valdžioje. Anykščiuose, Zarasuose, Utenoje,<br />

Molėtuose korporacijos, kodiniu pavadinimu<br />

„Meras ir partneriai“, surinko gerokai daugiau<br />

nei pusę rinkėjų balsų. O mero Bronio Ropės<br />

valstiečiams liaudininkams Ignalinoje seniai<br />

nereikia nei korporacijų, nei partnerių. B.Ropės<br />

pasitikėjimo indeksas vis auga. Panašu, jog kai<br />

jis sulauks Brežnevo amžiaus, gerbėjų turės<br />

tiek, kiek turėjo Leonidas Iljičius. Kokius 98,7<br />

proc...<br />

Anykščiuose praėjusioje kadencijoje valdžią<br />

dalinosi konservatoriai ir socialdemokratai,<br />

Zarasuose – konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir<br />

„darbiečiai“. Tad per šiuos rinkimus Anykščių<br />

valdžiafilai savo simpatijas paskirstė dviem<br />

partijoms, Zarasuose – trims. Bet sumuojant<br />

rezultatus didesnė dalis rinkėjų ir vienur, ir<br />

kitur pareiškė, jog iš esmės jų valdžia yra<br />

gera. Anykščiuose pora partijų ir nepartiniai<br />

verslininkai atrodė esą rimta atsvara valdžiai,<br />

bet atsvara per rinkimus gavo „šnipštą“. Vieni<br />

didesnį „šnipštą“,<br />

kiti mažesnį...<br />

Zarasuose<br />

rinkimus lyg<br />

ir laimėjo<br />

socialdemokratai. Tačiau jei senoji valdžios<br />

kompanija nesiblaškys, socdemų pergalė liks<br />

formalumu, kaip koks Balbieriškio mis titulas...<br />

Molėtuose apskritai kažkokios keistenybės<br />

dedasi... Buvusio mero, dabar Seimo nario<br />

Valentino Stundžio krikščionys demokratai<br />

per kelias kadencijas giliai įsišaknijo.<br />

Bet V.Stundį pakeitęs vienas garsiausių<br />

Lietuvos melioratorių Algimantas Žiukas<br />

įsivėlė į korupcijos skandalą ir pasitraukė<br />

iš mero posto. Partija lyg ir turėjo prarasti<br />

populiarumą... Paskutinis Molėtų krikdemų<br />

-konservatorių vedlys Stasys Žvinys meravo<br />

tik kelis mėnesius, tačiau jo vedama partija<br />

gavo net 10 mandatų. Taigi V.Stundžio<br />

paliktą kartelę ainiai išlaikė tame pačiame<br />

aukštyje. Praėjusioje kadencijoje šiek tiek<br />

valdžios Molėtuose turėjo ir socialdemokratai<br />

bei liberalsąjūdiečiai. S.Žvinio komandai<br />

šie rinkimai sukūrė tokią prabangą, jog jie<br />

dabar gali rinktis su kuo iš buvusių partnerių<br />

draugauti toliau, o kam atsisveikinant dėkoti už<br />

gerą darbą.<br />

Prieš rinkimus Utenoje gal penkios partijos<br />

kreipėsi į tautą pareikšdamos, kad<br />

socialdemokratas meras Alvydas Katinas<br />

yra gėris, o konservatoriai – blogis. Mane<br />

pareiškimas įkvėpė. Norėjau prisiregistruoti<br />

Utenoje, kad galėčiau balsuoti už „Tvarką ir<br />

teisingumą“, mat labai noriu, kad A.Katinas<br />

liktų meru... Pareiškimas, žiūrint iš A.Katino<br />

pozicijų, katiniškai išmintingas. Ir krikščionių<br />

vedlio, vicemero Vidmanto Valinčiaus bei<br />

administracijos direktoriaus socialliberalo<br />

Jono Slapšinsko tapatinimasis su socdemais<br />

yra logiškas. Bet kodėl valdžioj nesantys<br />

„darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ įsivėlė į šį žaidimą,<br />

sunkiai paaiškinama. Vis dėlto Utenoje<br />

blokas „Meras,<br />

partneriai ir<br />

pretendentai<br />

į partnerius“<br />

laimėjo<br />

triuškinamai - konservatoriai Utenos taryboje<br />

dabar galės drąsiai šnekėti, mat dabar tik<br />

keturiems laiką reikės tarpusavyje dalintis,<br />

o iki tol reikėjo aštuoniems per posėdį spėti<br />

pasireikšti...<br />

Analizuojant visų penkių rajonų rinkimų<br />

rezultatus, atrodo, kad įtakos jiems turi ne tiek<br />

rinkėjai, kiek rinkikai. Tokia lyg ir amerikietiška<br />

rinkimų sistema, tik atvirkščia. „Rinkikais“<br />

vadinčiau seniūnus, įmonių vadovus,<br />

bendruomenių autoritetus, dvasininkus ir t.t.<br />

Neturint nė trupučio valdžios, prisirinkti rinkikų<br />

– sudėtinga, todėl reikia tiesiogiai dirbti su<br />

rinkėjais. Raskit, pvz. Ignalinoje, pvz liberalus<br />

remiantį, pvz. seniūną. Nerasit...<br />

2031-aisiais, kai B.Ropė bus Brežnevo<br />

amžiaus, viskas bus daug paprasčiau... Ypač<br />

palengvės darbas rinkimų komisijoms.<br />

...Analizuojant visų penkių rajonų rinkimų rezultatus,<br />

atrodo, kad įtakos jiems turi ne tiek rinkėjai, kiek<br />

rinkikai. Tokia lyg ir amerikietiška rinkimų sistema...<br />

iš pirmų lūpų<br />

Ar verta sterilizuoti savo katę?<br />

Katė yra ypač vislus<br />

gyvūnas, todėl neretai<br />

augintinių šeimininkai jų<br />

palikuonis palieka likimo<br />

valiai. Dėl to daugėja<br />

beglobių ir valkataujančių<br />

kačių ir katinų, kurie toliau<br />

poruojasi ir dauginasi. Kas<br />

yra geriau – sterilizuoti/<br />

kastruoti šiuos gyvūnus ar<br />

paleisti į laisvę, kad taptų valkataujančiais?<br />

Apie tai korespondentė Elvyra Sabalytė<br />

kalbasi su Utenoje gyvenančiu veterinarijos<br />

gydytoju Almantu Andrijausku.<br />

- Kokio amžiaus sulaukusias kates yra palankiausia<br />

sterilizuoti?<br />

- Kates geriausiai sterilizuoti po pirmos rujos, maždaug 7-8<br />

mėnesių amžiaus. Prieš rują tai daryti nepatarčiau, visiškai<br />

netinkamas tam laikas ir ruja. Katinus reikėtų kastruoti irgi<br />

panašaus amžiaus arba dar anksčiau. Baimintis dėl operacijos<br />

neverta, nes ją atliekant naudojama narkozė, todėl gyvūnas nieko<br />

nejaučia. Sterilizacija kainuoja 80-120 litų, kastracija – 30 litų.<br />

Per metus vidutiniškai sterilizuoju 150-200 kačių bei iškastruoju<br />

50 - 100 katinų. Rimčiau žmonės šiomis operacijomis pradėjo<br />

domėtis prieš 5-8 metus. Tai lėmė ne tik tuo metu gerokai<br />

ūgtelėjęs gyvenimo lygis, bet ir žmonių sąmoningumas.<br />

Vakarų pasaulyje tai sėkmingai daroma jau pusė amžiaus. Ten<br />

nesterilizuojamos tik veisimui auginamos katės.<br />

- Koks sterilizacijos/kastracijos poveikis gyvūno sveikatai?<br />

Ar keičia ji gyvūnų elgesį?<br />

- Sterilizacija yra naudinga abiem pusėms – ir augintiniui, ir<br />

jo šeimininkui. Kastruoti katinai ir sterilizuotos katės gyvena<br />

ilgiau ir yra sveikesnės, mažėja valkataujančių gyvūnų. Po<br />

šios operacijos sumažėja įvairių susirgimų galimybė. Katės po<br />

sterilizacijos tampa ramesnės, nes nebejaučia poreikio poruotis,<br />

jos nebedergia namų. Iškastruotiems katinams irgi išnyksta<br />

lytinis poreikis, todėl jie nustoja dvokiančiu šlapimu ženklinti<br />

savo teritoriją, nebekniaukia naktimis, nebedingsta iš namų,<br />

nebesivalkioja ir dėl to patiria mažiau sužalojimų.<br />

- Neretai augintinių šeimininkai skundžiasi, kad katės po<br />

sterilizacijos smarkiai nutunka ir tampa tingios.<br />

- Po sterilizacijos gyvūnui pasišalina hormonai, todėl jis tampa<br />

ne toks aktyvus, mažiau juda. Pavyzdžiui, kaime katinai per<br />

rują neėda ir porai savaičių išeina iš namų, todėl grįžta perkarę<br />

kaip giltinės. Gyvūnai, kaip ir žmonės, tunka ne tik nuo maisto,<br />

bet ir nuo polinkio tukti. Tokiems gyvūnams būtina riboti ėdalo<br />

kiekį, šerti jį mažiau kaloringu maistu. Mes dažniausiai elgiamės<br />

atvirkščiai – kuo katė daugiau ėda, tuo mes ją gausiau šeriame.<br />

Patarčiau įsigyti specialaus veterinarinio ėdalo katėms, skirto<br />

antsvoriui mažinti. Neretai sterilizuotų kačių ar kastruotų katinų<br />

šeimininkai manęs klausia, ar jie dar galės gaudyti peles.<br />

Medžiotojo instinktas išlieka ir po operacijos. Nepakinta ir<br />

sargumas.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . .<br />

pliusai ir minusai<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />

Ilgiausio sezono pelną prikirpo<br />

pabrangę degalai ir elektra<br />

Anykščių kalnų slidinėjimo centrui „Kalita“ ir<br />

Ignalinos žiemos sporto centrui slidinėjimo sezonas<br />

buvo pats ilgiausias ir truko 113 dienų. Nors centrai<br />

nesiskundė slidinėjančiųjų srautais, jų pajamas<br />

gerokai sumažino padidėjusios išlaidos kurui ir<br />

elektrai.<br />

Pasak Anykščių kalnų slidinėjimo centro „Kalita“<br />

vadovo Liudviko Avietės, šiemet slidinėjo 17<br />

tūkst. žmonių. „Sezonas buvo geras, jį baigėme<br />

kovo 27 – ąją, - sakė L.Avietė. – Dėl sniego dar<br />

galėjome dirbti, tačiau slidininkai, matyt, persisotino,<br />

nebesusirinkdavo žmonių“. Tą patį sakė ir Žiemos<br />

Molėtiškis pensininkas kaltinamas<br />

tvirkinimu<br />

Pasikvietęs mažametes „kačiukų pažiūrėti“,<br />

mergaitę tvirkino 61 metų molėtiškis P. K.<br />

Pernai liepos 1 - ąją pensininkas P. K., apsvaigęs<br />

nuo alkoholio (2,46 prom.), savo namuose<br />

tenkino lytinę aistrą su mažamete kaimynės<br />

dukra prieš jos valią.<br />

Nustatyta, kad tą dieną P. K. mažametę pakvietė<br />

„kačiukų pažiūrėti“. Mergaitė atėjo dar su<br />

keliomis panašaus amžiaus giminaitėmis. Likęs<br />

kambaryje su ja vienas, pensininkas pasinaudojo<br />

Anoldui Abramavičiui, Zarasų<br />

merui, už atkaklumą. Jo<br />

vadovaujama Tėvynės sąjunga<br />

naujos kadencijos taryboje<br />

turės tik tris mandatus. Tačiau<br />

A.Abramavičius iki paskutinės<br />

dienos nebuvo nuleidęs rankų ir<br />

būrė valdančiąją koaliciją.<br />

> Anykščių kalnų slidinėjimo centras „Kalita“<br />

sezoną baigė kovo 27 – ąją, kai ant aplinkinių<br />

kalvų sniego nebuvo nė pėdsako.<br />

sporto centro vadovas Bronius Cicėnas. „Paskutinį<br />

kovo savaitgalį dirbome. Pats apėjau trasas ir<br />

įsitikinau, kad slidinėti dar galima, juolab kad<br />

neišnaudoti mūsų sniego bankai”, - pastebėjo<br />

B.Cicėnas, paminėjęs, kad Ignalinoje per sezoną<br />

slidinėjo 18 tūkst. žmonių.<br />

Šiauresni mūsų kaimynai latviai sezono irgi dar<br />

nebaigė. Antai Žagarkalnis, kuriame slidinėjo 75<br />

tūkst. žmonių, teigia sezoną baigsiantys balandžio<br />

antrąjį savaitgalį.<br />

Nepaisant didelio slidininkų srauto ir ilgo sezono,<br />

centrai negali pasigirti pelnu. „Pajamų už slidinėjimą<br />

surinkome 8 proc. daugiau, tačiau degalams ir<br />

elektrai išleidome 30 proc. daugiau nei užpraeitą<br />

sezoną, - teigė Anykščių turizmo informacijos centro,<br />

kuriam priklauso “Kalita”, direktorius Rimantas<br />

Sereičikas. – Uždirbtų pinigų centrui užtenka<br />

išgyventi. Apie penktadalį pajamų skirsime kalno<br />

infrastruktūrai: lyginsime reljefą, kasime tvenkinį“.<br />

Iš uždirbtų pinigų pragyvena ir Ignalinos Žiemos<br />

sporto centras.<br />

šia situacija. Kitos mergaitės pro praviras duris<br />

šį bei tą matė... Mažametė išsigandusi pravirko,<br />

prašė ją paleisti. Liepęs dėl to, kas įvyko, tylėti,<br />

vyriškis jai davė porą litų ir paleido. Ir tikrai, iš<br />

pradžių nukentėjusioji mamai nenorėjo nieko<br />

pasakoti – jai buvo gėda. Savo kaltę P. K.<br />

pripažįsta. Jam gresia iki dvejų metų nelaisvės.<br />

Mažametei padarytai žalai atlyginti rajono<br />

vyriausiasis prokuroras pareiškė 10 tūkst. litų<br />

civilinį ieškinį.<br />

Vytautui Račickui, iš Anykščių<br />

kilusiam rašytojui, už kūrybą<br />

vaikams. Jis tapo Vaikų literatūros<br />

premijos 2010 m. laureatu.<br />

Naujausioje V.Račicko knygoje<br />

„Baltos durys“ kalbama apie<br />

vieną skaudžiausių problemų -<br />

narkotikus.<br />

Berniuko kasa siekia<br />

beveik metrą<br />

Septynmetis Dovydas<br />

Vyšniauskas , kurio plaukų<br />

ilgis siekia 99 centimetrus,<br />

agentūroje „Factum“ bando<br />

užregistruoti naują Lietuvos<br />

rekordą, tačiau atsakymo<br />

kol kas dar nesulaukė. Jo<br />

plaukai yra 6 centimetrais<br />

ilgesni nei Vilniuje<br />

gyvenančio berniuko, kuris<br />

oficialiai užregistravo šalies<br />

rekordą.<br />

Utenos rajono Daugailių<br />

miestelyje gyvenančiam<br />

ir pagrindinės mokyklos<br />

parengiamąją klasę<br />

lankančiam berniukui mama<br />

kas rytą plaukus supina į<br />

kasą. 120 centimetrų ūgio<br />

Dovydas per savo gyvenimą<br />

dar nė karto nekirpo plaukų.<br />

Jo vešlūs plaukai siekia pakinklius. Pirmą kartą jį išvydusieji mano,<br />

kad tai ilgakasė mergaitė. Jei pavyks užregistruoti rekordą, vaikas<br />

žada eiti į kirpyklą ir nusikirpti plaukus.<br />

Utenos scenoje –<br />

„Jasonas“<br />

Vytautui Galvonui, Seimo nariui,<br />

kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“<br />

kandidatui, išrinktam į Anykščių<br />

rajono tarybą, už manevrus. Prieš<br />

pirmąjį posėdį jis ir antrąja sąraše<br />

likusi valdininkė Birutė Kavolienė<br />

pasitraukė iš tarybos. Rinkėjai<br />

balsavo už vienus – išrinko kitus...<br />

Kristinos Sakaitės nuotrauka.<br />

> lgakasis Dovydas<br />

Vyšniauskas iš Daugailių.<br />

Utenos „Žaliaduonių“ teatras tarptautinę Teatro dieną pažymėjo<br />

premjera. Gausiai Utenos kultūros namuose susirinkę uteniškiai<br />

išvydo kraštiečio rašytojo ir dramaturgo Sauliaus Šaltenio pjesę<br />

„Jasonas“.<br />

S.Šaltenis teatrui padovanojo naują gerokai anksčiau parašytos<br />

pjesės redakciją. Pjesėje nagrinėjamos moralės bei žmogiškosios<br />

atsakomybės problemos. Almos Eigirdienės režisuotame<br />

spektaklyje vaidina geriausi mėgėjiškos scenos artistai.<br />

„Žaliaduonių“ teatras, skirtingai nei daugelis kitų, nepasuko pigiu<br />

komerciniu keliu ir skiria daug jėgų etniniam teatrui kurti.<br />

Antanui Žemaičiui, pensininkui,<br />

už šuolį. „Tvarkos ir teisingumo“<br />

kandidatų sąraše jis buvo įrašytas<br />

tik 20-uoju, bet rinkėjai jį sviedė<br />

į viršų – į 4-ąją poziciją ir<br />

pensininkas pateko į tarybą.


pliusai ir minusai<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . .<br />

Policininkui teks<br />

atlikti bausmę<br />

Už tai, kad avarijoje užmušė du žmones ir pabėgo<br />

buvusiam Anykščių ir Utenos policijos komisariatų<br />

kelių patruliui Robertui Stroliai (nuotraukoje)<br />

Panevėžio apygardos teismas paliko galioti Kupiškio<br />

rajono apylinkės teismo skirtą 3 metų laisvės<br />

atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, atimant teisę<br />

3 metus vairuoti transporto priemones ir skiriant 5<br />

tūkst.850 Lt baudą.<br />

R.Strolia nuteistas už tai, kad 2009 metų lapkričio<br />

18 dieną, apie 16 valandą 30 minučių, Kupiškio<br />

rajono Nociūnų kaimo teritorijoje, vairuodamas<br />

automobilį „VW Sharan“ su tranzitiniais numeriais,<br />

partrenkė dviračiu važiavusius to paties kaimo<br />

gyventojus 50 metų Petrą Vanagą ir 58 metų<br />

Marę Alvyrą Leikaitę, nesuteikė jiems būtinosios<br />

pagalbos ir iš įvykio vietos nuvažiavo. P.Vanagas<br />

mirė avarijos vietoje, o jo draugė M.A.Leikaitė –<br />

vežama į Panevėžio ligoninę.<br />

Nuteistasis R.Strolia teisme laikėsi versijos, jog jo<br />

motinai priklausantį automobilį vairavo ne jis, bet<br />

pakeleivis Petras Petrulis, kuris baudžiamosios<br />

bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs. Be to,<br />

esą nukentėjusiesiems nebuvo suteikta pagalba<br />

todėl, kad P.Petrulis pasakęs R.Stroliai, jog<br />

automobilis nutrenkė ne žmones, bet stirną, todėl<br />

abu automobiliu važiavę žmonės avarijos vietoje<br />

nesustojo.<br />

Tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismai<br />

šias teisiamojo R.Strolios versijas atmetė ir įvertino<br />

kaip pasirinktą gynybos būdą.<br />

Sergejui Jovaišai, Anykščių mero<br />

patarėjui, už neapdairumą.<br />

Politikas kaltinamas įsivėlęs į<br />

viešųjų pirkimų procesus, kuriuose<br />

neturėjo dalyvauti. Pats S.Jovaiša<br />

tai neigia, o ir įrodymų nėra, bet<br />

kalbos įvaizdžio nestiprina.<br />

Utenos krepšininkės<br />

– tarp lyderių<br />

„Utenos“ moterų krepšinio komanda pateikė<br />

didžiausią sezone sensaciją ir pateko tarp keturių<br />

stipriausių Lietuvos moterų krepšinio lygos ekipų.<br />

Stipriausiųjų ketvirtuke „Utenos“ krepšininkės<br />

įsitvirtino ketvirtfinalio serijoje antrosiose<br />

rungtynėse rezultatu 91: 82 dar kartą įveikusios<br />

Kauno rajono “Laisvę KRS“ Prie komandos pergalės<br />

daugiausiai prisidėjo Agnė Žiegytė, per rungtynes<br />

pelniusi net 30 taškų. Pusfinalyje uteniškės susitiks<br />

su Klaipėdos „Lemminkainen“ komanda.<br />

Įžvelgė pavojus<br />

Molėtų rajono taryba<br />

patvirtino sveikatos<br />

priežiūros įstaigų<br />

įstatus. Įstatuose<br />

įrašyta suma, kad<br />

naujais dalininkais<br />

galima tapti sumokėjus<br />

5000 litų mokestį, kėlė<br />

politikų diskusijas.<br />

„Suma įtartinai maža“, – tikino gydytojas,<br />

rajono tarybos narys Stasys Bajerčius. Kiti du<br />

taryboje esantys gydytojai Vida Valasenkienė<br />

ir Albinas Jarašiūnas balsavime nedalyvavo,<br />

aiškindami, jog galbūt jie norės tapti dalininkais,<br />

taigi prevenciškai nesivėlė į interesų konfliktą.<br />

Bene už penkių sveikatos įstaigų įstatus buvo<br />

balsuota vienu rankų pakėlimu.<br />

Po balsavimo „darbietis“ Petras Čimbaras<br />

(nuotraukoje) pareiškė, jog taip balsuojant<br />

pažeidžiami įstatymai. Kolegos deputatai siūlė<br />

P.Čimbarui nekelti vėjo, tačiau meras S.Žvinys<br />

paskelbė pakartotinį balsavimą, šį kartą - už<br />

kiekvienos įstaigos įstatus atskirai. „Petras yra<br />

Petras. Kad paskui nebūtų problemų, siūlau<br />

balsuoti iš naujo“, – P.Čimbaro pasiūlymui<br />

nesipriešino meras.<br />

Dalei Štraupaitei, visaginietei<br />

politikei. Jos vedami<br />

liberalcentristai laimėjo rinkimus į<br />

Visagino tarybą. D.Štraupaitė dabar<br />

yra realiausia pretendentė į šios<br />

savivaldybės merus.<br />

Konfiskavo „armanius“<br />

ir „gučius“<br />

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK)<br />

policininkai dviejose Utenos prekyvietėse nusipirko „Chanel“<br />

ir „Versace“ prekių ženklais pažymėto tualetinio vandens ir už<br />

pirkėjų apgaudinėjimą bei intelektinės nuosavybės grobstymą<br />

pardavėjams iškėlė baudžiamąsias bylas.<br />

Kovo viduryje tikrinta, ar prekybininkai nepažeidžia intelektinės<br />

nuosavybės įstatymo prekiaudami prekių ženklų klastotėmis. Du<br />

Utenos prekybininkai neteko beveik 400 pakuočių parfumerijos<br />

gaminių (kvepalų, tualetinio vandens, lūpų dažų, blakstienų<br />

tušo... ). Įtariama, kad šios prekės yra pažymėtos svetimais<br />

„Boss“, „Emporio“, „Armani“, „Dior“, „Givenchy“, „Gucci“,<br />

„Paco Rabane“, „Versace“, „Lacoste“ ir kitais prekių ženklais.<br />

Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vytautas<br />

Vaiškūnas „AF“ sakė: „Matyt, reiks bausti daugybę Utenos<br />

prekeivių, bet ką padarysi“...<br />

Gamina regalijas<br />

Pagaliau ir Molėtų meras turės regalijas – valdžios ženklą.<br />

Jau gaminama grandinė su medalionu, kuriame pavaizduotas<br />

Molėtų miesto herbas.<br />

Molėtų tarybos nariai per posėdį diskutavo, ar reikia merui<br />

regalijų, ar nereikia. O liberalsąjūdietis Dalius Daškevičius siūlė<br />

ir vicemerą papuošti grandine. „Šiek tiek mažesnių regalijų ir<br />

vicemerui reikia.“<br />

Politikų diskusiją apibendrino meras Stasys Žvinys.<br />

„Nežinau, kaip jūs norite, kaip vertinate. Galite vertinti, kaip<br />

norite. Užsakymas jau padarytas“, – taškus sudėjo meras.<br />

Vogė ne apsauginiai<br />

Patiksliname „Aukštaitiško formato“ 3 numeryje skelbtą<br />

informaciją „Vogė elektrinės apsaugininkai“.<br />

Rašėme, kad už grupinę stambaus masto vagystę iš Ignalinos<br />

atominės elektrinės (AE) Aleksandras Dašinas, Olegas Beliunas,<br />

Romanas Kondratas ir Anatolijus Denisovas išklausė Visagino<br />

miesto apylinkės teismo nuosprendį ir buvo įkalinti nuo 2,5 iki<br />

3 metų laikotarpiui.Visi nuteistieji dirbo Ignalinos AE teritorijoje:<br />

A.Dašinas - AE šaltkalviu, O.Beliunas – UAB „Evikonas“<br />

staliumi, R.Kondratas – VĮ „Visagino energetikos remontas“<br />

mechaniku, A.Denisovas – UAB „Pramonta“ šaltkalviu.<br />

Robertui Giedraičiui, Utenos<br />

„Juventus“ komandos treneriui.<br />

Utenos komanda kovo mėnesį<br />

iškovojo pirmąjį solidų titulą klubo<br />

istorijoje – tapo BBL iššūkio taurės<br />

varžybų nugalėtojais.<br />

Anykščių valdžiai, už paramą. Iš<br />

Anykščių rajono biudžeto skirta<br />

20 tūkst. litų plaukiko Giedriaus<br />

Titenio pasiruošimui Londono<br />

olimpinėms žaidynėms. Bus<br />

medalis – galės valdžia ramia<br />

sąžine fotografuotis su sportininku.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .<br />

sentencijos<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />

Anykštėnas grandioziniais projektais<br />

stebino sostinę<br />

Kovo pabaigoje Anykščių A.Vienuolio<br />

gimnazijoje siekiant Lietuvos rekordo<br />

registravimo buvo išmatuota Laisvės vėliava,<br />

kurią sausio 13 – ąją gimnazistai nešė<br />

Vilniaus Gedimino prospektu. Kovo 11 – ąją<br />

tos pačios gimnazijos moksleiviai Vilniuje<br />

Gedimino prospekto liepaites ir Seimo rūmų<br />

vartus papuošė puse tūkstančio vitražų. Abiejų<br />

projektų autorius - gimnazijos režisierius<br />

Erikas Druskinas.<br />

Vėliavai pasiūti prireikė daugiau kaip 600<br />

metrų medžiagos, šis projektas kainavo 1200<br />

litų. Pinigus skyrė Anykščių savivaldybė.<br />

Vėliavą režisierius E.Druskinas ir aštuntokas<br />

Mantas Ragauskas pasiuvo per 5 žiemos<br />

atostogų dienas. 204,7 metro ilgio ir<br />

4,38 metro pločio vėliava dabar saugoma<br />

gimnazijoje, ją tikimasi dar išskleisti<br />

patriotiniuose renginiuose.<br />

Praėjus vos dviem mėnesiams režisierius ir<br />

gimnazistai sostinę vėl nustebino netradicine<br />

paroda – puse tūkstančio vitražų. Lietuvos<br />

Nepriklausomybės atkūrimo dieną jie papuošė<br />

> Anykščių A.Vienuolio gimnazijos<br />

moksleivių vitražai puošė sostinės Gedimino<br />

prospektą.<br />

Kam dalininko teises suvaržot!<br />

Vida Valasenkienė, Molėtų<br />

rajono tarybos narė,<br />

gydytoja ginekologė, apie<br />

dalininkų įgaliojimus<br />

tvirtinant medicinos<br />

įstaigų nuostatus:<br />

„Dalininkas pradės viską daryti, išskyrus<br />

ginekologinį darbą.“<br />

> 204,7 metro – vėliavos rekordininkės<br />

ilgį fiksuoja projekto autorius, A.Vienuolio<br />

gimnazijos režisierius Erikas Druskinas.<br />

Gedimino prospekto liepaites ir Seimo rūmų<br />

vartus. „Šiam projektui įgyvendinti Anykščių<br />

savivaldybė skyrė 1000 litų, - pastebėjo<br />

E.Druskinas. – 1-10 klasių mokininių Lietuvos<br />

laisvės simbolių tema piešti piešiniai buvo<br />

nuskenuoti, atspausti ant skaidrios plėvelės, o<br />

po to priklijuoti ant plastiko. Kai nukabinėjome<br />

vitražus, vilniečiai prašė jų padovanoti.<br />

Kelias dešimtis vitražų išdovanojome, kitais<br />

papuošėme gimnazijos langus“.<br />

Įgyvendinęs du Lietuvą sudominusius<br />

projektus, režisierius E.Druskinas turi minčių<br />

dar keliems. Vienas jų – didžiulis instaliacinis<br />

projektas, su kuriuo keliaudami per Lietuvą<br />

moksleiviai reklamuotų Anykščius, tapusius<br />

kitų metų kultūros sostine.<br />

O kai ateis mažas cunamis…<br />

Albinas Grincevičius,<br />

Utenos rajono tarybos<br />

narys, nepritaria, kad<br />

Mockėnų kaime būtų<br />

statoma biodujų jėgainė:<br />

Justo Laurinavičiaus nuotr.<br />

„Atvažiuos ta bendrovė su 10 tūkstančių<br />

litų įstatiniu kapitalu, pastatys mums mažą<br />

fukušimą, o mes jai išduosim leidimą?“<br />

Viešųjų pirkimų tarnyba<br />

nustatė pažeidimus<br />

Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo<br />

pažeidimų, nutraukė dvi milijonines sutartis, sudarytas Utenos ir<br />

Anykščių rajonų savivaldybių administracijų.<br />

Tarnyba Utenos savivaldybės administraciją įpareigojo nutraukti<br />

daugiau kaip 6 mln. litų vertės nuotekų valyklų Tauragnuose,<br />

Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose statybos ir rekonstrukcijos<br />

darbų pirkimo konkursą.<br />

Tarnyba nustatė, kad vykdydama sudėtingą 4 skirtingų<br />

objektų statybos ir rekonstrukcijos darbų pirkimą, perkančioji<br />

organizacija nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą<br />

ir jo nepratęsė, nors tiekėjai ne kartą tą prašė padaryti.<br />

Viešojo pirkimo komisija taip pat pažeidė įstatyme įtvirtintus<br />

skaidrumo ir proporcingumo principus, nes nesudarė sąlygų<br />

tiekėjams gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą<br />

informaciją. Be to, sudarydama pasiūlymų eilę, pasiūlymų<br />

kainų, kaip numatyta pirkimo sąlygose, nepalygino su pirkimui<br />

numatytomis lėšomis ir laimėtoju paskelbė bendroves „Alsuva“<br />

ir „Arginta“, kurių pasiūlymo kaina daugiau nei 926 tūkst. litų<br />

viršija pirkimui skirtas lėšas.<br />

Tarnyba nutraukė ir Anykščių savivaldybės pasirašytą sutartį su<br />

vokiečių firma „Josef Mobilus Aktiengesellschaft“, laimėjusią 7<br />

mln. Lt vertės konkursą įrengti 4,2 km ilgio apšviestą pėsčiųjų ir<br />

dviračių taką su papildoma infrastruktūra.<br />

Viešųjų pirkimų komisijos nuomone, konkursas buvo vykdomas<br />

neskaidriai, jo dalyviams nebuvo sudaromos lygiai vienodos<br />

sąlygos, todėl sutartis yra niekinė ir negaliojanti.<br />

SMS Kredit – svetimu<br />

vardu<br />

Apskrities gyventojus mulkina sukčiai, išviliojantys asmens<br />

duomenis ir svetimu vardu pasinaudojantys greitaisiais kreditais.<br />

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK)<br />

kriminalistai išaiškino Utenoje veikiančią tokių sukčių grupę. Jos<br />

nariai, apgaule išgavę žmonių asmens duomenis, ėmė paskolas iš<br />

kredito bendrovės „SMS kredit.lt“.<br />

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Utenos VPK užregistravo<br />

4 internetinės bankininkystės sukčiavimo atvejus. Ikiteisminis<br />

tyrimas nustatė 4 įtariamuosius – jauno amžiaus uteniškius.<br />

Nebent Viktoras Uspaskichas sutiks<br />

kontroliuoti<br />

Giedrius Ribokas, Utenos<br />

rajono tarybos narys,<br />

„darbietis“, nepasitiki<br />

šalies vyriausybe:<br />

“Žiūrint į tai, kas dedasi mūsų vyriausybėje,<br />

japonams paaukotų pinigų jai nepatikėčiau. Ji<br />

nupirks ne tai, ko reikia, o ką naudinga parduoti.“


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . .<br />

Ar namo pamatus liejo<br />

nelegalai?<br />

Už tai, kad uteniškis Mindaugas Navickas nelegaliai samdė tris<br />

darbuotojus, jam iškelta administracinė byla.<br />

M.Navickui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl<br />

to, kad jis, turėdamas verslo liudijimą, nesudaręs darbo sutarties ir<br />

nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido rekonstruojamame<br />

gyvenamajame name dirbti 3 asmenims, kurie, policijos pareigūno<br />

teigimu, liejo namo pamatus.<br />

Utenos rajono apylinkės teismas bylą nutraukė, neįžvelgęs<br />

M.Navicko veiksmuose nelegalaus darbo požymių. Valstybinės darbo<br />

inspekcijos Utenos skyrius parašė skundą aukštesnės instancijos<br />

teismui ir bylą ten laimėjo. Pareigūnai skunde nurodė, kad teisme<br />

nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas policijos pareigūnas, kuris<br />

pasitikėjimo telefonu darbo inspekcijai ir pranešė apie nelegalų<br />

darbą. Be to, nelegalaus darbo faktas esą užfiksuotas filmuotoje<br />

medžiagoje. M.Navicko byla grąžinta iš naujo tirti Utenos teismui.<br />

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams už kiekvieną<br />

nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 tūkst.Lt iki 10 tūkst.Lt.<br />

Linksmai atsisveikino<br />

Paskutinį 2007 - 2011 metų kadencijos<br />

posėdį Molėtų rajono taryba surengė<br />

balandžio pirmąją Kulionių kaime,<br />

netoli observatorijos esančiame<br />

Lietuvos teisėjų mokymo centre.<br />

Po posėdžio politikai kaitinosi pirtyje,<br />

užkandžiavo. O ir visas posėdis buvo<br />

išskirtinai linksmas – deputatai laidė<br />

replikas, kalbėjosi. Meras Stasys Žvinys kaip klasės auklėtojas<br />

kolegas kelis kartus griežtokai subarė.<br />

Meras keliems tarybos nariams įteikė nuotraukų albumus<br />

„Neregėta Lietuva“. 77-erių metų Bronislavas Žemaitis<br />

apdovanotas kaip vyriausias tarybos narys, o 36-erių Vaida<br />

Saugūnienė (nuotraukoje) pagerbta kaip jauniausia Molėtų<br />

politikė. Kaip aktyviausias opozicijos atstovas pažymėtas<br />

„valstietis“ Juozas Kerpė, o aktyviausiu valdančiosios<br />

daugumos atstovu pripažintas konservatorius Saulius Jauneika.<br />

Molėtų neįgaliųjų draugijos skyriaus pirmininkei, rajono tarybos<br />

narei Vladzei Grybėnienei meras knygą įteikė sakydamas: „Jūs<br />

buvote stipresnė už fiziškai stipresnius.“<br />

sentencijos<br />

Mero partija per rinkimus pasirodė<br />

profesionaliausiai<br />

Stasys Žvinys, Molėtų<br />

meras, pradėdamas<br />

balandžio 1-ąją vykusį<br />

posėdį:<br />

„Visus nuoširdžiai sveikinu su profesine diena -<br />

bandžio 1-ąja.“<br />

Gamtą fotografuoja ir policininkai<br />

Utenos dailės mokyklos galerijoje<br />

iki gegužės vidurio veikia gamtos<br />

fotografijų paroda „Žemės diena 2011<br />

– Utena“.<br />

Pasak parodą organizavusio gamtos<br />

fotografų klubo „Žalias skėtis“<br />

prezidento Rimanto Udro, šiemetinėje,<br />

jau vienuoliktoje, parodoje dalyvauja<br />

84 autoriai iš 13 miestų ir rajonų,<br />

pateikę per 400 nuotraukų.<br />

Fotografijas vertino Vilniaus dailės<br />

akademijos Fotografijos ir medijos<br />

meno katedros dėstytojo Andriaus<br />

Surgailio vadovaujama komisija,<br />

geriausių darbų autoriams skyrusi<br />

diplomus. Pagrindinis parodos prizas, sidabrinė<br />

50 litų moneta, skirta gamtai, buvo įteiktas<br />

Švenčionėlių urėdijos miškininkui Rimantui<br />

Nalivaikai. Šio fotomenininko darbais iliustruoti<br />

„Medžioklės kalendoriai“, o savo kūrybos moto jis<br />

nusako trimis žodžiais „Gamta – mano namai“.<br />

Nemažos dalies autorių, kaip antai Aukštaitijos<br />

nacionalinio parko darbuotojo Broniaus<br />

Šablevičiaus, Šimonių eigulio Eugenijaus Šukio,<br />

Antalieptės girininko Jono Barzdėno darbas<br />

susijęs su buvimu gamtoje, tačiau yra autorių,<br />

nesusijusių nei su gamta, nei su fotografija. Tai<br />

Utenos policijos komisariato pareigūnas Rimas<br />

Balandžio 1 - ąją Molėtų rajono taryba priėmė<br />

sprendimus, kuriais nuo balandžio 13 - osios<br />

iš pareigų atleido administracijos direktorių<br />

Rimantą Šavelį ir jo pavaduotoją Vaclovą<br />

Seniūną.<br />

Sprendimo atleisti administracijos vadovus iš<br />

darbo priimtas todėl, kad balandžio 14 - ąją<br />

vyks pirmasis naujos kadencijos rajono tarybos<br />

posėdis, o R.Šavelis ir V.Seniūnas išrinkti į rajono<br />

> Fotografų klubo „Žalias skėtis“<br />

prezidentas Rimantas Udras sveikina<br />

pagrindinį prizą laimėjusį Rimantą<br />

Nalivaiką. Šalia stovi vertinimo komisijos<br />

narys, žurnalo „Vyzdys foto/video“<br />

redaktorius Valentinas Juraitis.<br />

Leleckas, Anykščių policijos komisariato viršininkas<br />

Rimantas Čepulis, valstybinės mokesčių<br />

inspekcijos darbuotojas Algimantas Vėjalis,<br />

uteniškis vaistininkas Liudvikas Didjurgis, Vilniaus<br />

dailės akademijos dėstytojas Viktoras Binkis.<br />

„Džiugu, kad gamtą fotografuoja ir jaunimas, šioje<br />

grupėje šiemet dalyvauja 33 autoriai“, - pastebėjo<br />

R.Udras.<br />

Atleido administracijos vadovus<br />

Grįš su šviežiais agurkais<br />

Virgilijus Aloyzas<br />

Milaknis, Anykščių<br />

rajono tarybos narys,<br />

suskaičiavęs balsus<br />

paaiškino, kodėl jų<br />

trūksta:<br />

„Du „valstiečiai“ išėjo šiltnamių dengti.“<br />

tarybą. Jų dabartinės pareigos nesiderina su<br />

tarybos nario pareigomis ir politikai, nusprendę<br />

dalyvauti mero rinkimuose, turėjo trauktis iš<br />

darbo.<br />

R.Šavelis, regis, bet kuriuo atveju neliks<br />

administracijos direktoriumi – R.Šavelio<br />

liberalsąjūdiečiai nekviečiami į valdančiąją<br />

daugumą. V.Seiniūnas į tarybą išrinktas pagal<br />

valdančios Tėvynės sąjungos kandidatų sąrašą.<br />

Pretenduojate pakeisti Ireną Degutienę!<br />

Sigutis Obelevičius,<br />

Anykščių meras, tarybos<br />

darbą lygino su Seimo<br />

darbu:<br />

„Mes čia išvengėme tokių dalykų, kurie vyksta<br />

Seime.“<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .<br />

Žudiką vaišino pietumis<br />

Ona Jakeliūnienė gyveno viena namelyje netoli Anykščių<br />

autobusų stoties. Vėliau pats A.Šiktorovas kriminalistams<br />

pasakos, kaip klostėsi įvykiai 1999-ųjų sausio 8 dieną.<br />

Į Anykščius jis užsuko sprukdamas keleiviniu autobusu<br />

iš Ukmergės, kur tos pačios dienos ryte apsivogė. Netoli<br />

stoties jis pastebėjo kiemelį šluojančią senyvo amžiaus<br />

moterį, priėjo, užkalbino, papasakojo jai istoriją apie sunkią<br />

ir alkaną vaikystę, skriaudas. Iš dalies jo pasakojimas<br />

buvo teisingas: jis - iširusios šeimos vaikas, nuo vaikystės<br />

buvęs be priežiūros, baigęs tik keturias pradinės mokyklos<br />

klases. Kai smulkutis, švelnių bruožų, į mergaitę panašus<br />

paauglys paprašė maisto, O.Jakeliūnienė jį įsileido į namus,<br />

pavaišino pietumis, atsidariusi piniginę pasidalino pinigais.<br />

Atsisveikindama palinkėjo vaikui gero kelio...<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Už anykštėnės nužudymą<br />

13-mečio neteisė<br />

1999 metų sausyje Anykščiuose buvo užpulta,<br />

sumušta ir po mėnesio ligoninėje mirė 87-erių<br />

Ona Jakeliūnienė. Prieš egzekuciją senolė<br />

pakvietė į vidų, pamaitino savo žudiką,<br />

įdavė jam truputį pinigų. Smūgiais į galvą<br />

geraširdę anykštėnę sužalojęs ir į lovą įvertęs<br />

13-os metų Rokiškio rajono Obelių seniūnijos<br />

gyventojas Andrius Šiktorovas ramiai sėdo į<br />

autobusą ir išvažiavo namo...<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

Tačiau A.Šiktorovas greitai sugrįžo, išdaužė<br />

duryse buvusio langiuko stiklą, atkabino kablį,<br />

įėjo, kelis kartus senutei trenkė pagaliu per<br />

galvą, susirinko patikusius daiktus, grįžo į stotį<br />

ir ramiausiai išvažiavo į Rokiškį...<br />

O.Jakeliūnienė buvo gydoma Anykščių ligoninės<br />

reanimacijos ir traumatologijos skyriuose, vėliau<br />

perkelta į Panevėžio ligoninės neurochirurgijos<br />

skyrių. Čia ir mirė, po užpuolimo praėjus<br />

mėnesiui.<br />

Praėjo 11 metų, tačiau O.Jakeliūnienės<br />

kaimynai nepamiršo kruvinų įvykių Tilto gatvėje.<br />

Kelios kaimynės, AF papasakojusios, kad<br />

O.Jakeliūnienė buvo našlė, neturėjo vaikų, kad,<br />

jai mirus, namas atiteko giminaičiams, o dabar<br />

yra nuomojamas, uždraudė skelbti jų pavardes,<br />

nes bijo...<br />

Policijoje manipuliavo ir korėsi<br />

Baudžiamoji byla dėl O.Jakeliūnienės nužudymo<br />

buvo pradėta, tačiau gana greitai nutraukta –<br />

jos žudikas buvo neteistinas vaikas. Kol dar<br />

vyko tyrimas, Anykščių policininkai stebėjosi<br />

13-mečio nusikaltėlio aktoriniais sugebėjimais,<br />

įkalbinėjimo menu, gebėjimu be pastangų<br />

manipuliuoti žmonių jausmais.<br />

> 16 - metis Andrius<br />

Šiktorovas – jau žudikas,<br />

profesionalus vagis, apgavikas.<br />

> Netoli Anykščių autobusų<br />

stoties, Tilto gatvėje, šiame<br />

name Andrius Šiktorovas iš<br />

pradžių pietavo, paskui – žudė.<br />

Į Anykščių komisariato areštinę jis ašarodamas<br />

bandė pasikviesti žurnalistus, tačiau tuometinis<br />

komisaras Raimundas Razmislavičius neleido<br />

susitikti su įtariamuoju nepilnamečiu. Paskui<br />

jis bandė žudytis: išsiardęs savo megztinį ir<br />

susukęs į virvę siūlus, korėsi, greta miegant<br />

dviem kameros draugams. Išvakarėse paauglys<br />

sudraskė turėtas artimųjų nuotraukas.<br />

Pareigūnai tuomet kalbėjo, kad nepavykęs<br />

bandymas žudytis buvo karštligiškas noras<br />

sulaukti kuo daugiau dėmesio.<br />

A.Šiktorovo sugebėjimai vedžioti už nosies<br />

policijos pareigūnus išryškėjo Rokiškio<br />

komisariate, kurį jis pakliuvo praėjus pusmečiui<br />

po nužudymo Anykščiuose. Įtariamas<br />

plėšimu, jis buvo tardomas. Nuoširdžiausiai<br />

pasipasakojęs ir net paašarojęs įtariamasis<br />

užglostė tardytojos budrumą ir paspruko.<br />

Komisariato kieme jis įlindo į dėžę ir sulaukė,<br />

kol išsivažinės jo ieškoti sukilę policininkai. Tada<br />

paauglys patraukė savo keliais ir draugės namų<br />

rūsyje, po virtuve, įsirengė slėptuvę. Tąkart<br />

bėglys buvo įskųstas ir sulaikytas.<br />

15-os patekęs į Biržų policijos areštinę, jis<br />

sugebėjo žiebtuvėliu padegti savo bylą...<br />

Sulaukęs 16-os, A. Šiktorovas pabėgo iš


Plungės areštinės, apsimetęs kitu žmogumi.<br />

Tą dieną buvo ruošiamasi į laisvę išleisti kitą<br />

nepilnametį įtariamąjį. Toje pačioje kameroje<br />

buvęs A.Šiktorovas apsimetė paleidžiamu<br />

nepilnamečiu, prieš tai iškalęs jo anketinius<br />

duomenis. Sklandžiai pabendravęs su budėtoju,<br />

apsimetėlis buvo išleistas. Apgaulė paaiškėjo<br />

po kelių minučių, tačiau bėglio pėdos jau buvo<br />

ataušusios.<br />

Dar viena A.Šiktorovo „specializacija“ -<br />

socialinės pagalbos sritis. Apsimetęs socialiniu<br />

darbuotoju jis lankydavo vienišas pensininkes,<br />

viliodavo didesnėmis išmokomis, „gelbėdavo“<br />

nuo išsigalvotų bankų bankrotų... Pasakojama,<br />

jog senutes užburdavo malonus ir rūpestingas,<br />

gero žodžio kišenėje neieškantis ir tvarkingos<br />

išvaizdos jaunuolis, turėdavęs „pažymėjimą“,<br />

ir... visos pasigesdavo pinigų.<br />

Banditas vaiko veidu<br />

Anykščių prokuratūros vadovas Ričardas<br />

Juozainis prisimena pažintį su A.Šiktorovu, kuris<br />

kreipėsi į prokuratūrą skųsdamas savo tėvą.<br />

„Jis įrodinėjo, koks niekšas yra tėvas –<br />

Ivanas Šiktorovas. Tarp kitko – tėvas vykdė<br />

įsipareigojimus išlaikyti sūnų, sumokėjo<br />

Ligonių kasoms pinigus už sūnaus sumuštos<br />

O.Jakeliūnienės gydymą. Tačiau skundų dėl tėvo<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

> Anykščių rajono prokuratūros vadovas<br />

Ričardas Juozainis įsitikinęs, kad vaikas,<br />

tapęs įrankiu suaugusiųjų tarpusavio kare,<br />

ilgainiui pradėjo keršyti visiems, ką sutiko...<br />

A.Šiktorovas parašė ne vieną. Buvo kalbama,<br />

kad jauno nusikaltėlio motina turi aiškiaregės<br />

savybių. Nežinau, kokia iš jos aiškiaregė, tačiau<br />

faktas, kad ji – bloga motina, atsakinga už<br />

nusikalstamą sūnaus gyvenimą. A.Šiktorovas<br />

dievino motiną, jis žmonėmis laikė tik ją ir save.<br />

Visi kiti – tik gyvenimo detalės. O ta moteris<br />

naudojosi sūnaus meile kovodama su jo tėvu,<br />

savo buvusiu vyru. Vaikas, tapęs artimiausių<br />

žmonių keršto įrankiu, ilgainiui pradėjo keršyti<br />

visiems. Manau, psichologai, pasigilinę į jauno<br />

nusikaltėlio jausmus, rastų daug ko įdomaus.<br />

Šis vaikas labai anksti tapo netinkamo<br />

auklėjimo visiškai sugadintu asmeniu, pavojingu<br />

visuomenei. Dar blogiau, kad jis nesigailėjo<br />

dėl savo nusikaltimų ir daugiau galvojo apie<br />

netinkamas areštinių sąlygas, nei apie tai, ką<br />

padarė aukoms. Tai rodo, kad vaikinukas save<br />

laikė visuomenės auka. Išties – banditas vaiko<br />

veidu“,- kalbėjo Anykščių rajono vyriausiasis<br />

prokuroras R.Juozainis.<br />

Kalėdamas prisiteisė valstybės kompensaciją<br />

Būdamas 19-os A.Šiktorovas iš druskininkietės<br />

senutės išviliojo 2 tūkst. JAV dolerių ir buvo<br />

teisiamas tryliktą kartą. Druskininkų miesto<br />

apylinkės teismas recidyvistui skyrė 7 metus ir<br />

3 mėnesius kalėjimo. Kalėdamas Marijampolės<br />

pataisos namuose jis uždarbiavo vieną po<br />

kito rašydamas skundus, reikalaudamas<br />

kompensacijų.<br />

„Areštinių, kuriose uždarytiesiems būtų malonu,<br />

Lietuvoje yra tik kelios. Pats tuo įsitikinau. Esu<br />

dar kreipęsis į teismą dėl žeminančių sąlygų<br />

Anykščių, Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių,<br />

Prienų, Marijampolės areštinėse. Trys skundai<br />

jau buvo atmesti, 2 - iš dalies patenkinti (200<br />

Apskrities nusikaltimų statistika kovo mėnesį<br />

litų ir 250 litų), vieną dar tik nagrinės, dėl vieno kreipiausi<br />

į Strasbūrą. Bandau kovoti, kad areštinėse būtini kiemeliai,<br />

lovos, elementariausi buities patogumai. Kai su areštinės<br />

darbuotojais galima susikalbėti, skundų nerašau, o kai jie<br />

abejingai ir įžūliai mesteli: “Rašyk!” - tai ir rašau“,- tai<br />

kalinio žodžiai, pasakyti prieš dvejus metus „Akistatos“<br />

žurnalistui.<br />

Didžiausios kompensacijos A.Šiktorovas iš valstybės paprašė<br />

už tris dienas, praleistas Plungės policijos komisariate. Ten<br />

patirtą moralinę žalą A.Šiktorovas įvertino 400 tūkst. Lt.<br />

A.Šiktorovas jau laisvėje<br />

Nuo mažens buvęs teisėsaugininkų akiratyje, 13 teistumų<br />

už vagystes, plėšimus, sukčiavimus, pabėgimus turintis<br />

A.Šiktorovas už anykštėnės Onos Jakeliūnienės nužudymą<br />

nebuvo teisiamas. 13-mečiai žudikai į teismo suolą<br />

nesodinami...<br />

Įkliuvęs Druskininkuose, pastaruosius metus jis praleido<br />

Marijampolės pataisos namuose. Šios įstaigos direktorius<br />

Tadas Klusevičius patvirtino, jog A.Šiktorovas iš įkalinimo<br />

įstaigos paleistas prieš gerą pusmetį.<br />

„Ačiū Dievui, kad jis išėjo. Kodėl taip sakau? Nes jį pažįstu.<br />

Daugiau nekomentuosiu. Teoriškai išleidžiamas į laisvę pilietis<br />

deklaruoja vietą, kur išvyksta. Jeigu jis buvo registruotas<br />

Rokiškio rajone, tai rokiškėnų ir teiraukitės apie jo charakterį<br />

ir elgesį“,- į platesnes kalbas T.Klusevičius nesileido.<br />

AF duomenimis, pataisos namų vadovybei A.Šiktorovas<br />

raštu pareiškė atsisakantis gyventi bendrojoje zonoje,<br />

nes pavargsta psichologiškai, buvo perkeltas į modernų<br />

izoliatorių, skaitė filosofų raštus, pedantiškai prisižiūrėjo savo<br />

„pastogę“ ir išvaizdą.<br />

Išvykęs iš Marijampolės, Rokiškio rajono pataisos inspekcijoje<br />

A.Šiktorovas neužsiregistravo. Kuriame rajone jis yra šiuo<br />

metu, nežinoma.<br />

Savivaldybės Nužudymai Vagystės Įskaitiniai įvykiai Avarijose žuvo Avarijose sužalota<br />

Utenos 0 45 0 0 0<br />

Molėtų 0 10 2 1 1<br />

Anykščių 0 20 1 0 1<br />

Ignalinos 0 17 1 1 0<br />

Zarasų 0 20 1 1 0<br />

Visagino 0 16 0 0 0<br />

Apskrityje per 3 mėn. 2 326 14 4 10<br />

Sudaryta pagal Utenos apskrities VPK ataskaitas ir VRM Informatikos departamento statistines lenteles.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .


2 0 1 1 . . . 0 2 . . .<br />

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .<br />

Lietuvoje galioja iškrypęs<br />

genocido įstatymas<br />

Partizano Antano Kraujelio genocido<br />

bylos posėdyje kovo 25 d. Panevėžio<br />

apygardos teisme kaltinamojo<br />

Marijono Misiukonio gynėjai pateikė<br />

prašymą kreiptis į LR Konstitucinį<br />

Teismą. O M.Misiukonis pareiškė,<br />

kad A.Kraujelio kario savanorio<br />

statusas yra abejotinas.<br />

Kaltinamojo, buvusio Anykščių KGB operatyvininko<br />

ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų<br />

ministro M.Misiukonio, gynėjas Vytautas Sviderskis<br />

teismo prašė prijungti prie bylos Europos Žmogaus<br />

Teisių Teisme nagrinėtos Vasilijaus Kononovo bylos<br />

prieš Latviją sprendimą (beje, V.Kononovas mirė<br />

balandžio 1d. Rygoje,- red.past). Teisėjų kolegija<br />

prašymą atmetė, nes V.Kononovo byla nėra susijusi<br />

su nagrinėjama byla, nors pagal teisminę praktiką<br />

nagrinėjant bylą galima remtis precedentais, bet<br />

tų precedentų sprendimai nėra bylos sudedamoji<br />

dalis. Savo nuomonę apie advokato V.Sviderskio<br />

prašymą pareiškė ir nukentėjusioji, A. Kraujelio<br />

sesuo Janina Šyvokienė. Pasak jos, prašymas yra<br />

nepagrįstas, neturi įrodomosios vertės, negalima<br />

paimti dalelę iš kitos bylos ir naudoti kaip<br />

argumentą šioje byloje. J.Šyvokienė pareiškė, jog<br />

kaltinamieji ir jų gynyba siekia paneigti partizaninės<br />

kovos instituciją. O partizaninis judėjimas, kaip<br />

savigyna, veikė ir kitose šalyse. Tokia pozicija<br />

grąžina į komunistinę doktriną: partizanai yra<br />

teroristai ir banditai. Toks požiūris teisiškai,<br />

politiškai ir istoriškai yra neteisingas.<br />

Pasak kaltinamojo M.Misiukonio, kuris 1965<br />

metais kovo 17 d. dalyvavo Papiškių kaime<br />

(Utenos raj.) sulaikant paskutinį Lietuvos partizaną<br />

A.Kraujelį, slapyvardžiu Siaubūnas, Lietuva savo<br />

šalyje, taikydama genocido įstatymą, kuriame<br />

įtrauktos politinės ir socialinės grupės, nepaiso<br />

tarptautinės konvencijos ir Romos statuto,<br />

> Kaltinamieji (iš kairės) buvę KGB darbuotojai: 78 metų<br />

Petras Laguckas, 74 metų Rimantas Kublickas ir 71<br />

metų Marijonas Misiukonis, pirmasis nepriklausomos<br />

Lietuvos vidaus reikalų ministras - kaltinami 1965 m.<br />

kovo 17 d. dalyvavę operacijoje, kurios tikslas buvo<br />

fiziškai sunaikinti tautos dalį, priklausiusią atskirai<br />

politinei grupei, t.y. pasipriešinimo judėjimui. Operacijos<br />

metu partizanas Antanas Kraujelis, nenorėdamas<br />

pasiduoti gyvas, nusišovė.<br />

prie kurios prisijungė. Romos statute genocido apibrėžimas<br />

apima nacionalines, etnines, rasines ir religines grupes.<br />

Lietuvos Seimas pakeitė genocido įstatymą, o tai pažeidžia jo<br />

teises ir laisves ir taip yra sudarytos sąlygos prieš jį vykdyti<br />

baudžiamąjį persekiojimą. Kaltinamasis pareiškė prašymą,<br />

kad atitinkamos tarnybos atliktų A.Kraujelio rezistencinės<br />

veiklos tyrimą. Jis dėstė, jog A.Kraujelis neatitinka partizanams<br />

keliamų reikalavimų: dalyvavo civilių žudymuose ir kituose<br />

kriminaliniuose nusikaltimuose, apie tai byloja liudininkai,<br />

archyvinė medžiaga ir kita. Jei kaimiečiai A.Kraujelio buvo<br />

nužudyti už dalyvavimą kariniuose veiksmuose, tai turėjo įvykti<br />

> Antano Kraujelio sesuo Janina<br />

Šyvokienė sakė, kad kaltinamieji<br />

ir jų gynyba siekia paneigti<br />

partizaninės kovos instituciją.<br />

> Kaltinamojo Marijono Misiukonio<br />

gynėjai: Rimas Andrikis ir Vytautas<br />

Sviderskis (dešinėje) - pateikė<br />

prašymą kreiptis į Konstitucinį<br />

Teismą dėl genocido įstatymo<br />

atitikimo Konstitucijai.<br />

teismas, neprieštaraujantis karo įstatymams.<br />

Reziumuodamas kaltinamasis tarė: „Aš noriu,<br />

kad A.Kraujeliui kario savanorio statusas būtų<br />

panaikintas”.<br />

M.Misiukonio gynėjas Rimas Andrikis išsakė<br />

prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris ištirtų<br />

Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio („Genocidas”)<br />

atitikimą LR Konstitucijai, ir sustabdyti šios bylos<br />

nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims<br />

sprendimą. Pasak gynėjo, Lietuva pasirašė<br />

tarptautines sutartis (Niurnbergo įstatus, 1998<br />

m. JTO konferencijos Romos statutą), kuriose<br />

genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika,<br />

siekiant sunaikinti žmones, priklausančius kokiai<br />

nors nacionalinei, etninei, rasinei ir religinei<br />

grupei. Palyginus Lietuvos ratifikuotos Romos<br />

statuto genocido apibrėžimą su dabar esamu<br />

genocido įstatymu (BK 99 straipsniu), matyti,<br />

jog genocido apibrėžimas išplėstas gyventojams,<br />

priklausantiems socialinei ir politinei grupei, ir<br />

įtrauktas deportavimas. Lietuva, pripažindama<br />

tarptautinės teisės normas ir principus, negali savo<br />

šalyje taikyti kitokių įstatymų. Be to, ratifikuodama<br />

tarptautines sutartis, Lietuva įsipareigoja priimti<br />

reikiamus teisės aktus, kad įsigalėtų tarptautinė<br />

teisė, ir ratifikuojant negali papildyti tarptautinių<br />

sutarčių, tik priimti besąlygiškai. Gynėjas teigė:<br />

„Romos statutas, būdamas viršesnis, Lietuvoje<br />

galioja 8 metus, jam prieštarauja BK 99 straipsnis<br />

ir niekam - nė motais.”


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . a r g u m e n t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Ar pratęsti draudimą žemę parduoti<br />

užsieniečiams?<br />

Gegužės mėnesį baigiasi pereinamasis laikotarpis,<br />

draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio<br />

paskirties žemę. Tačiau Seimas įpareigojo Vyriausybę derėtis<br />

su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis<br />

būtų pratęstas iki 2013 metų. Kai kurios ES institucijos<br />

Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo<br />

reikalų komiteto pirmininkas<br />

Vladas Pusvaškis, Molėtų rajono<br />

Alantos technologijų ir verslo<br />

mokyklos direktorius<br />

Tomas Baravykas, Anykščių rajono<br />

Klaibūnų kaimo ūkininkas<br />

Ž e m ė t u r i b ū t i n a u d o j a m a<br />

produkcijai gaminti<br />

„Mes norime, kad žemės ūkio<br />

paskirties žemė būtų naudojama<br />

pagal paskirtį žemės ūkio produkcijos<br />

gamybai. Savaime suprantama,<br />

kad mūsų ūkininkai dar nėra taip<br />

stiprūs finansiškai, kaip ES šalių<br />

ūkininkai. Mūsų ūkininkai pastaruoju<br />

metu daugiau investavo į gamybos<br />

priemonių – technikos – pirkimą,<br />

todėl negalėjo sukoncentruoti lėšų<br />

žemės įgijimui.Todėl jei nebus mūsų<br />

ūkininkams lengvatų pirkti žemę, ją<br />

vienodomis sąlygomis galės įsigyti ir<br />

N i e k a s n e n a š i ų ž e m i ų<br />

neperka<br />

„Aš manau, kad nustatyti naują<br />

terminą, kuriuo būtų draudžiama<br />

užsieniečiams pirkti žemės ūkio<br />

paskirties žemę, nereikėtų. Niekas<br />

nepuola mūsų nenašių žemių dirbti,<br />

todėl aš čia nematau problemos. Jų<br />

L i e t u v o s ū k i n i n k a i n e t u r i<br />

pakankamai pinigų<br />

„Aš manau, kad žemės pardavimas<br />

užsieniečiams dar turi būti ribojamas.<br />

Iki šiol dar nebaigta žemės reforma,<br />

mes iš valstybės žemės dar neišsipirkę,<br />

susitvarkę tik nuomą. Todėl pirmiausiai<br />

reikia susitvarkyti reikalus Lietuvos<br />

viduje, o tik paskui svarstyti klausimus<br />

dėl žemės pardavimo užsieniečiams.<br />

Kokia dabar gali būti žemės rinka, jeigu<br />

mes žemę parduosim kokiam danui,<br />

kuris galės mokėti aukštą kainą, tai<br />

mes, lietuviai, be kelnių liksim. Mes<br />

. . . Arvydas Lingaitis ><br />

iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos pageidavimui,<br />

tačiau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio<br />

pratęsti, užsieniečiai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių<br />

dabar taikomų apribojimų.<br />

visi norintys, taip pat iš kitų<br />

šalių, nebūtinai ūkininkai,<br />

bet investuotojai, kurie,<br />

žinodami, kad per porą<br />

metų, kylant žemės ūkio<br />

paskirties žemės kainai, už<br />

ją bus galima gauti du kartus<br />

ar daugiau pajamų, negu<br />

įsigyjant. Tas geresnis laikas,<br />

ko gero, ateis labai greitai,<br />

kadangi pasižiūrėjus į bendrą<br />

statistiką, žemės kaina ES<br />

šalyse, kaip antai, Vokietijoje,<br />

Danijoje, Olandijoje,<br />

skiriasi keletą kartų. Vieni,<br />

žinodami, kad taip bus,<br />

atėjimas į mūsų laukus<br />

būtų net ir naudingas,<br />

nes užsieniečiai atsivežtų<br />

ir modernias technologijas.<br />

Būtų mažiau<br />

dirvonuojančių žemės<br />

plotų. Be to, tie ūkininkai,<br />

kurie savo žemes nenori<br />

dirbti, ją pardavę dar<br />

nepajėgūs mokėti tiek, kiek<br />

užsieniečiai. Kam apskritai<br />

kiti, neturėdami lėšų žemei<br />

pirkti, negalės jos įsigyti,<br />

o kiti investuotojai pirks<br />

tikėdamiesi vėliau brangiau<br />

parduoti ir todėl tuose žemės<br />

plotuose nebus vystoma<br />

žemės ūkio veikla. Todėl mes<br />

pasisakome už draudimo<br />

parduoti žemę užsieniečiams<br />

pratęsimą, kadangi žemė turi<br />

būti naudojama produkcijos<br />

gamybai, tai svarbu ir<br />

visai šaliai, kuri nemažai<br />

produkcijos eksportuoja, o su<br />

realizacija problemų nebėra.“<br />

gautų papildomų pajamų.<br />

O pagaminta produkcija<br />

tikrai liktų Lietuvoje. Taigi,<br />

užsieniečių atėjimas į<br />

Lietuvos žemės ūkio rinką<br />

nuostolių neatneštų. O<br />

dabar vis dar siūlomais<br />

draudimų pratęsimais tik<br />

kiršiname žmones.“<br />

tą Lietuvą pardavinėti:<br />

Lietuva – lietuviams.“<br />

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS<br />

BALANDŽIO MĖNESIO REPERTUARAS<br />

2 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />

3 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />

9 d. 12 val. J. Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />

10 d. 12 val. J. Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />

15 d. 12 val. J.Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis<br />

16 d. 12 val. J. Kazakaitis ,,Trys lokiai“, rež. A. Markuckis<br />

17 d. 12 val. Lietuvių l. pasakos motyvais ,,Stalelis, ožkelė ir klabandėliai“, rež.<br />

A. Markuckis<br />

23 d. 12 val. .J. Kazakaitis ,,Trys lokiai“, rež. A. Markuckis<br />

30 d. 12 val. M. Suponinas ,,Pikčiurna“, rež. I. Čabanovas<br />

Bilieto kaina - 6 Lt.<br />

Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.<br />

INFORMACIJA tel. 8 45 511 236, www.leliuvezimoteatras.lt<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .<br />

Į Egiptą – su seserimi<br />

J.Rubanovič pasakojo: į Egiptą ji keliavo ketvirtą kartą, anksčiau<br />

atostogavusi Hurgadoje, praėjusį spalį ji su seserimi išsiruošė<br />

į Šarm el Šeicho kurortą prie Raudoniosios jūros, už kurią<br />

gražesnės kelionių liga užsikrėtusi gydytoja nėra mačiusi.<br />

“Kasmet noriu ten, kur šilta, kur jūra. Pasikviečiau draugėn<br />

pamaskvėje gyvenančią seserį – ji Egipte nebuvusi. Mudvi<br />

užaugome Rusijoje, Rostovo srityje, kazokų krašte, kaime prie<br />

dviejų upelių, mums reikia vandens… Susitikome Maskvoje,<br />

nuskridome, dviem savaitėms apsistojome mažame ramiame<br />

šeimyniniame viešbutuke. Šiluma, žydra jūra, trumpas kelias iki<br />

vandens, koralų kolonijos prie pat kranto, spalvočiausios žuvytės<br />

prie kojų. Aplankyta Jeruzalė, suplanuota kelionė į Jordaniją –<br />

geriau būti negali.<br />

Ėjo dešimta mudviejų atostogų diena. Seserį tądien išsiunčiau į<br />

ekskursiją, į Luksorą, pati apie devintą ryto nuėjau į paplūdimį”,-<br />

pasakojo J.Rubanovič.<br />

Ryklys moterį išmetė į orą<br />

Paplūdimyje poilsiautojų buvo gausybė – kas kaitinosi, kas<br />

maudėsi. J.Rubanovič įsibrido į vandenį, paplaukė kiek tolėliau,<br />

sūriu vandeniu ketindama išbaidyti prikibusią slogą. Iki kranto,<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Ryklio dantys nuo jūros<br />

neatgrasė<br />

55-erių visaginietė gydytoja terapeutė Jelena<br />

Rubanovič atėjus atostogoms greičiausiai vėl<br />

keliaus prie Raudonosios jūros. Moters meilės<br />

šiai jūrai ir Egiptui neatšaldė praėjusių metų<br />

nelaimė – spalio 20-ąją Šarm el Šeicho kurorto<br />

paplūdimyje J.Rubanovič per plauką netapo<br />

ryklio auka.<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

Mobiliuoju gateriu pjaunu medieną.<br />

Tel. 8 618 06174<br />

Skelbimų dydis 30 kv. cm (gali būti su nuotrauka).<br />

Skelbimų kaina – 40 Lt plius PVM.<br />

„Aukštaitiškas formatas“ išeina 5 tūkst. egzempliorių tiražu,<br />

platinamas visoje Aukštaitijoje. Kreiptis tel. (8-381) 5-94-58.<br />

prisimena visaginietė, buvo apie 15 metrų.<br />

„Staiga pajutau, kad kažkas negerai.<br />

Plūduriuodama pažvelgiau į vandenį. Po savimi<br />

pamačiau mano ūgio ryklį. Šios žuvies su kita<br />

nesumaišysi.Taip kurį laiką ir plūduriavome:<br />

aš - paviršiuje, žuvis – po manimi. Nusprendžiau<br />

nejudėti, nešaukti. Tada jis dingo. Atsargiai, ramiai<br />

pasukau kranto link. Girdžiu, ryklys kandžioja<br />

mano kairę koją. Būtent, ne pajaučiau, o išgirdau.<br />

Pradėjau spardytis, stumti žuvį, blaškytis, šauktis<br />

pagalbos. O visi žmonės – į krantą. Ko gero, ir pati<br />

taip daryčiau, tai elementari savisauga.<br />

Ryklys trumpam pasitraukė, iki kranto visai netoli,<br />

staiga jaučiu – tai tikrai baisu – jis paplaukė man<br />

po krūtine ir ėmė mane stumti iš vandens. Gal<br />

matėte kada per televiziją – jie taip daro – išmeta<br />

grobį į orą ir nasrais pagauna krentantį. Kaip<br />

> Šią rytietišką dėžutę ryklio<br />

apkandžiotai J.Rubanovič<br />

įteikė Šarm el Šeicho viešbučio<br />

administracija, atsidėkodama už<br />

tai, kad visaginietė dėl incidento<br />

jiems neiškėlė skandalo.<br />

sustabdytam kadre matau: aš ir ryklys veidas<br />

į veidą stati krentam į jūrą, o vanduo dažosi<br />

raudonai. Stūmiau nuo savęs nasrus rankomis<br />

– liko jo dantų žymė. Priplaukiau krantą vargais<br />

negalais”,- pasakojo J.Rubanovič.<br />

Greitosios laukė 40 minučių<br />

Kol visaginietė kovojo su rykliu ir karštligiškai<br />

bandė pasiekti krantą, kiti poilsiautojai tik<br />

stebėjo, nebuvo nei katerio, nei valties, nei<br />

gelbėtojų. Plėšrūno dantų suplėšytais raumenimis,


sudraskytom sausgyslėm, krauju plūstanti moteris<br />

buvo paguldyta paplūdimio bare.<br />

„Aš - ant vieno gulto, mano koja – ant kito,<br />

kraujas pylėsi fontanais. Tada žmonės puolė<br />

padėti - sustojo ratu, ištempė rankšluosčius,<br />

padarė pavėsį, ieškojo šalto vandens, ant manęs<br />

pylė. Atbėgo rusas vaikinas, jis susuko staltiesę,<br />

užveržė ją ant mano šlaunies bare rastu vieninteliu<br />

metaliniu šaukštu. Laikė įsitempęs net 40 minučių<br />

- tiek laiko važiavo greitoji. Baro vaistinėlė buvo<br />

tuščia – tik binto pirštui aprišti. Paskui – neštuvai,<br />

ligoninė, operacinė… Pasitaikė chirurgas, kuris<br />

specializuojasi vadinamosiose jūros traumose,<br />

geras gydytojas. Kai grįžau į Visaginą, kolegos,<br />

pažiūrėję siūles, nusprendė, kad iš Europos<br />

su baisesnėmis žmonės grįžta. Chirurgas man<br />

sakė: “Laimė, kad puolė mažas rykliukas, o ne jo<br />

tėveliai”,- prisiminė J.Rubanovič.<br />

Mainais už neįskundimą – egiptietiška dėžutė<br />

Praėjus parai po operacijos, J.Rubanovič<br />

persikraustė į viešbutį. Gydytojo, rekomendavusio<br />

iki atostogų pabaigos būti ligoninėje, visaginietė<br />

nepaisė - ko jai vartytis ligoninėje? Arabiškai<br />

nesupranta, televizijos palatoje nėra. Ne tik ryklio<br />

apkandžiota, bet dar ir uždaryta nuobodžiauti, ji<br />

jaustųsi dar blogiau.<br />

„Viešbutyje tuojau pat buvau perkelta į<br />

apartamentus – administracija, matyt, išsigando,<br />

manė - skųsiuosi, kad niekas manęs gelbėti<br />

nepuolė. Gėlių į kambarį atnešė, pintines vaisių<br />

sustatė, o kai vykome namo – nemokamą taksi iki<br />

oro uosto skyrė ir egiptietišką dėžutę padovanojo.<br />

Aš neturėjau jėgų priekaištauti, nors buvo už ką.<br />

Po kelių dienų nuo mano nelaimės - lapkričio 30<br />

ir gruodžio 1 dienomis - rykliai į tą patį paplūdimį<br />

atplaukė būriu, nukentėjo keturi turistai iš Rusijos,<br />

vienam išgyventi nepavyko.<br />

Žmogus, kuris eina į jūrą, turi teisę žinoti, kad<br />

tai pavojinga, tačiau niekas jo neįspėja. Mūsų<br />

paplūdimys buvo užtvertas tik tas minutes, kol aš<br />

ant gultų kraujavau, paskui vėl atidarytas - prašom<br />

maudytis. Jokios informacijos apie galimą grėsmę,<br />

ji viešbučiams nenaudinga. Man pasakojo, kad tas<br />

pats rykliukas sukosi paplūdimyje kelias dienas. Ir<br />

ne plėšrūnai kalti dėl nelaimių ir mirčių, žmonės<br />

juos prisivilioja. Pati mačiau, kaip maisto atliekos<br />

plaukioja, iš pramoginių katerių konteineriais jūroje<br />

skandinamos”,- kalbėjo J.Rubanovič.<br />

Draudimas – 600 litų<br />

Iki Maskvos skridusi, Vilnių J.Rubanovič pasiekė<br />

> Jelena Rubanovič Egipte<br />

ilsėjosi šiame viešbutyje.<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

> Susitikimo Raudonoje jūroje su ryklio<br />

jaunikliu Jelenai Rubanovič neleis pamiršti<br />

skaudanti apmirusi koja su plėšrūno dantų<br />

žymėmis.<br />

traukiniu. Tik tuomet, kai ją teko išnešti iš traukinio ant rankų,<br />

artimieji pagaliau sužinojo apie Egipte įvykusią nelaimę,<br />

J.Rubanovič nenorėjo jaudinti sutuoktinio ir trijų dukterų. Moteris<br />

namo negrįžo, buvo nugabenta tiesiai į Visagino ligoninę. 11<br />

dienų chirurginiame skyriuje, dar savaitė – terapiniame, trumpa<br />

reabilitacija, ir gruodžio viduryje gydytoja grįžo į darbą.<br />

“Kolegos siūlė man, neva patyrusiai didžiulį emocinį sukrėtimą,<br />

sanatoriją, psichologo paslaugas. Jie nenorėjo tikėti, kai aiškinau,<br />

jog psichologinio šoko aš nepatyriau. Pamačiusi ryklį nustebau,<br />

paskui stengiausi išsigelbėti, vėliau gydžiausi ir pykau, kad<br />

ta žuvis sugadino mano atostogas. Net baimės nebuvo – jai<br />

neatsirado laiko.<br />

Mane supykdė draudikai. Išvykdama apsidraudžiau 20 tūkst.<br />

Lt sumai draudimo bendrovėje „PZU Lietuva”. Po nelaimės<br />

draudikai man paskaičiavo 600 Lt išmoką ir paaiškino, kad<br />

išlaidų Egipte nepatyriau. Kad tebešlubčioju, kad ant kojos<br />

sveikos vietos nėra, jiems tai - nė motais. Laimė, kad turėjau<br />

rusišką draudimą”,- kalbėjo į ryklio nasrus Šarm el Šeicho<br />

paplūdimyje patekusi visaginietė terapeutė Jelena Rubanovič.<br />

www.anyksta.lt<br />

Kada Jūsų gyvenimas pastebimai pagerės?<br />

(Balsavo 136 skaitytojai)<br />

Niekada<br />

54.4 %<br />

Šiemet<br />

8.1 %<br />

Po metų,<br />

dviejų<br />

7.4 %<br />

Po kelių<br />

metų<br />

12.5 %<br />

Po dešimties ar<br />

dvidešimties metų<br />

17.6 %<br />

Ką manote apie savo atlyginimą?<br />

(Balsavo 209 skaitytojai)<br />

Man moka per<br />

didelį atlyginimą,<br />

būtų sąžininga, jei<br />

uždirbčiau mažiau<br />

10.1 %<br />

Man moka normalų<br />

atlyginimą<br />

22.9 %<br />

Man moka<br />

per mažą<br />

atlyginimą<br />

67 %<br />

Kurią užsienio kalbą mokate geriausiai?<br />

(Balsavo 156 skaitytojai)<br />

Vokiečių<br />

0.6 %<br />

Anglų<br />

23.7 %<br />

Prancūzų<br />

2.6 % Kitą<br />

1.9 %<br />

Rusų<br />

71.2 %<br />

Nuotr. iš J.Rubanovič albumo,<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Merai įsišaknijo…<br />

Balandžio pradžioje šalies savivaldybėse<br />

bus renkami merai. Visose Utenos<br />

apskrities savivaldybėse jau kovo mėnesį<br />

buvo suformuotos naujosios valdančiosios<br />

daugumos. Panašu, kad daugumoje apskrities<br />

savivaldybių esminių pasikeitimų valdžioje<br />

nebus - tik Visagino mero Vytauto Račkausko<br />

galimybės išsaugoti postą yra minimalios, o<br />

kituose rajonuose merai turėtų nesikeisti.<br />

. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />

Visaginas<br />

V.Račkausko liberalsąjūdiečiai Visagino taryboje<br />

turės 5 mandatus. Jie nekviečiami į valdančiąją<br />

koaliciją, kurią formuoja Liberalų ir centro sąjunga<br />

(8 mandatai), socialdemokratai, Darbo partija,<br />

Lenkų rinkimų akcija (visi po 2 mandatus) bei vieną<br />

mandatą gavusi Rusų sąjunga. Visagino mere turėtų<br />

būti renkama liberalcentristų lyderė Dalia Štraupaitė.<br />

Vicemero postas atiteks socialdemokratams, o<br />

administracijos direktoriumi turėtų būti renkamas<br />

„darbietis”. D.Štraupaitė kurį laiką dirbo Visagino<br />

vicemere. Ji ir meras V.Račkauskas buvo tos pačios<br />

partijos - Liberalų ir centro sąjungos nariais. Tačiau<br />

po judviejų konflikto D.Štraupaitė buvo atstatydinta<br />

iš vicemerės pareigų, o V.Račkauskas turėjo<br />

pasitraukti iš partijos, todėl tapo liberalsąjūdiečiu.<br />

Jei valdžia Visagine keisis, darbo neteks ir įtakingasis<br />

savivaldybės tarybos sekretorius Algirdas Kavaliauskas.<br />

Ignalina<br />

Nuo 1992-ųjų Ignalinos meras Bronis Ropė<br />

yra ilgiausiai savivaldybei vadovaujantis žmogus<br />

visoje Lietuvoje. Jis po naujojo mero rinkimų toliau<br />

gerins „ilgaamžiškumo“ rekordą – intrigos Ignalinos<br />

savivaldybėje nėra, B.Ropės valstiečiai liaudininkai<br />

naujoje taryboje turės 12 mandatų iš 21.<br />

Zarasai<br />

Daug įdomesnė situacija Zarasų savivaldybės<br />

taryboje, kurioje taip pat yra 21 narys. Panašu, kad<br />

rinkimus laimėję socialdemokratai (6 mandatai),<br />

kaip ir praėjusioje kadencijoje, „liks ant ledo“.<br />

Valdančiąją daugumą ketina formuoti dabartinė<br />

koalicija - Darbo partija (4 mandatai), Tėvynės<br />

sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ (po 3 mandatus)<br />

bei valstiečiai liaudininkai (2 mandatai). Meru turėtų<br />

likti konservatorius Arnoldas Abramavičius, vicemere<br />

– „tvarkietė“ Stasė Goštautienė, administracijos<br />

direktoriumi - „darbietis“ Vytautas Sekonas.<br />

Molėtai<br />

Meru turėtų likti Tėvynės sąjungos narys Stasys<br />

Į Visagino mero postą<br />

pretenduojanti liberalcentristė<br />

Dalia Štraupaitė gali tapti pirmąja<br />

moterimi mere Utenos apskrityje.<br />

Žvinys. Ši partija gavo 10 mandatų iš 25.<br />

Koaliciją konservatoriai sudarys su socialdemokratais<br />

(5 mandatai) bei valstiečiais<br />

liaudininkais (3 mandatai). Vicemero postas<br />

atiteks socialdemokratams, administracijos<br />

direktoriaus – konservatoriams.<br />

Tarp Tėvynės sąjungos partnerių turbūt<br />

nebebus Liberalų sąjūdžio (4 mandatai).<br />

Praėjusioje kadencijoje liberalsąjūdietis<br />

Rimantas Šavelis dirbo administracijos<br />

direktoriumi, o mero ir vicemero (Rita<br />

Andreikėnienė) postai priklausė konservatoriams.<br />

Tad valdžios komanda Molėtuose<br />

keisis – vicemeru turbūt taps iki tol<br />

mero padėjėju dirbęs Henrikas Ivickas,<br />

o administracijos direktoriaus konservatoriai<br />

kovo pabaigoje dar ieškojo. Buvo<br />

kalbama, kad šios pareigos siūlomas ir<br />

privačiu verslu užsiimančiam Sauliui Jauneikai,<br />

tačiau abejojama, ar jis sutiksiąs<br />

eiti vadovauti administracijai.<br />

> Molėtų mero Stasio Žvinio<br />

vedami Tėvynės sąjungos<br />

kandidatai savivaldos rinkimus<br />

laimėjo akivaizdžia persvara.<br />

Arnoldo Abramavičiaus vadovaujami<br />

Zarasų konservatoriai turės tik tris<br />

mandatus rajono taryboje, tačiau jų<br />

lyderis yra realus pretendentas į merus.<br />

Anykščiai<br />

Daugiausia mandatų – septynis -<br />

Anykščių rajono taryboje turės Tėvynės<br />

sąjunga. Konservatoriai kartu su socialdemokratais<br />

(6 mandatai) ir valstiečiais<br />

liaudininkais (2 mandatai) formuos<br />

valdančiąją daugumą. Postuose turėtų<br />

išlikti visi trys dabartiniai rajono vadovai –<br />

konservatorius meras Sigutis Obelevičius<br />

bei socialdemokratai vicemeras Donatas<br />

Krikštaponis ir administracijos direktorius<br />

Vilius Juodelis.<br />

Utena<br />

Rinkimus laimėję socialdemokratai<br />

išsaugos mero postą. Alvydą Katiną mero<br />

rinkimuose rems plati koalicija – Naujoji<br />

sąjunga, Krikščionys demokratai (po 3<br />

mandatus), Darbo partija bei „Tvarka ir<br />

teisingumas“ (po 2 mandatus). Vicemero<br />

poste turėtų likti krikščionis demokratas<br />

Vidmantas Valinčius, o administracijos<br />

direktoriumi - socialliberalas Jonas<br />

Slapšinskas.<br />

> Sigučio Obelevičiaus vadovaujami<br />

Anykščių konservatoriai vėl jungsis į<br />

koaliciją su socialdemokratais ir kartu<br />

toliau valdys rajoną.


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Vienadienės akcijos gyvenimo be<br />

patyčių nesukurs<br />

Kovo 21 - 27 dienomis Lietuvos<br />

mokyklose ir darželiuose vyko akcija<br />

“Savaitė BE PATYČIŲ“. Daugybė renginių,<br />

iniciatyvų, idėjų. Vienoje Anykščių<br />

rajono gimnazijoje žydėjo „Draugiškumo<br />

gėlės“, kitoje surengtos specialios klasės<br />

valandėlės, paskaitos, kuriose nagrinėta<br />

patyčių problema, mokiniai kūrė plakatus<br />

„Draugiškiausi žodžiai“, net tėvai<br />

buvo įtraukti į „Savaitės BE PATYČIŲ“<br />

renginius – jiems išsiuntinėti specialūs<br />

elektroniniai laiškai „Tėvai gali padėti kurti<br />

saugią mokyklą“. Mažesnėse mokyklose<br />

išrinkti draugiškiausi moksleiviai, surengti<br />

piešinių konkursai... Daug gražių darbų<br />

neveikta per „Savaitę be patyčių“.<br />

Akcijos iniciatoriai VšĮ „Vaikų linija“<br />

rašo, kad pagrindinis savaitės be patyčių<br />

tikslas – „visais įmanomais būdais atkreipti<br />

dėmesį į patyčių problemą bei skatinti<br />

pagarbius ir draugiškus santykius.”<br />

Reklama, spauda, masiniai renginiai<br />

- geriausia priemonė atkreipti visuomenės<br />

dėmesį, tačiau kyla klausimas, ar<br />

problemos išsprendžiamos „atkreipiant<br />

dėmesį“, ypač kai kalbama apie patyčias?<br />

Aišku, labai svarbu parodyti visuomenei,<br />

kad patyčios - pati skaudžiausia<br />

daugelio mokyklų problema. Jei „Savaitė<br />

be patyčių“ duotų realiai apčiuopiamų<br />

rezultatų, kad ir statistikos, jog mokyklose<br />

sumažėjo incidentų, kylančių dėl netolerancijos,<br />

būtų galima teigti, kad panašios<br />

iniciatyvos yra ne tik simbolinis renginys<br />

savaitei, bet ir patyčias mažinantis<br />

reiškinys.<br />

Aišku yra viena, kad patyčios egzistavo<br />

ir egzistuoja visais laikais, todėl naivu<br />

manyti, kad staiga visi taps draugiški,<br />

pakantūs ir bėda išnyks. Vis dėlto tai<br />

nereiškia, kad reikia tylėti ir nieko nedaryti,<br />

nors, kol patyčios nesibaigia fiziniu<br />

smurtu ar savižudybėmis, tėvai ir mokytojai<br />

nekreipia ypatingo dėmesio į jaunimo<br />

bėdas, dažnai sako: „Paauglystė, visiems<br />

taip būna. Praeis“. Deja, nepraeina.<br />

Savaitės be patyčių aidai skamba visoje<br />

šalyje, o kai kaimo mokykloje paaugliai<br />

išsityčioja ir suspardo bendraklasę,<br />

apie tai - nė šnibžt. Juk mokyklai „ne<br />

prestižas“... Ką jau kalbėti apie smulkius<br />

patyčių atvejus. Ironiška, kad kaip tik tuo<br />

metu, kai vyksta „Savaitės be patyčių“<br />

kulminacija - visi gimnazijos mokiniai<br />

išsirikiuoja kieme, sustoja į vieną darnią<br />

šypseną ir sušunka „Mes už gyvenimą be patyčių“,<br />

tos pačios mokyklos koridoriuje lieka viena mergaitė.<br />

Kažin kodėl? Turbūt dauguma pamanys, kad „ji<br />

tiesiog nenorėjo“ arba „ji kitokia“ , tačiau mokyklos<br />

bendruomenei žinomas faktas, jog metai iš metų ši<br />

mergaitė patiria patyčias, nesukelia jokių emocijų.<br />

Greičiausiai niekas nė nepastebėjo atsiskyrėlės.<br />

Be to, faktas, kad jaunuoliai, patiriantys patyčias,<br />

dažniausiai būna vienumoje, juk ten, kur minia<br />

žmonių – didelė tikimybė kam nors užkliūti, todėl<br />

nėra jokio tikslo „lįsti vilkui į nasrus“. Ir vis dėlto<br />

tai pavieniai atvejai, jų pasitaiko kasdien, tačiau<br />

„Savaitė be patyčių“ siekia bent atkreipti dėmesį...<br />

Atrodo, padėtis - be išeities. Nepaisant įspūdingų<br />

renginių patyčių prevencijai, problema egzistuoja.<br />

2009 metais visi televizijos kanalai ir spauda mirgėjo<br />

nuo skandalų, kaip nusižudė trys paauglės, po to,<br />

atrodo, ir prasidėjo masinis pamišimas dėl patyčių<br />

mažinimo. Kas vyksta dabar? Patyčių sumažėjo? Tiksliai<br />

niekas negali pasakyti, nes daug kas nutylima,<br />

užglaistoma. „Savaitė be patyčių“ jau praėjo ir<br />

vėl viskas grįžta į senas vėžes. Visuotinės akcijos<br />

skatina žmonių bendruomeniškumą, juk bėdas,<br />

kurios daugumai pasitaiko, drauge spręsti lengviau.<br />

Galbūt reiktų naujos akcijos „Mėnuo be patyčių“?<br />

Iš tiesų, tereikia daugiau tolerancijos, supratimo<br />

ir paprasto žmogiškumo, tada sukursime tikrą<br />

„Gyvenimą be patyčių“ – taip pasakytų optimistai,<br />

o skeptikams, matyt, patyčios – natūralus reiškinys,<br />

kova už būvį, todėl abejotina, kad įmanoma nuolat<br />

draugiškai gyventi. Šiandien telieka pasidžiaugti, kad<br />

nors mažyčiais bandymais, akcijomis mėginama<br />

spręsti opią vaikų ir paauglių problemą. Patyčių<br />

problema, kaip ir visos problemos, gali būti bent jau<br />

sumažintos, jei ne iki galo išspręstos.<br />

Viktorija Steniulytė,<br />

Anykščių J. Biliūno gimnazijos gimnazistė<br />

Pratęskite mūsų mintis<br />

Redakcijos žmonėms labai svarbi jūsų nuomonė, laukiame<br />

skaitytojų komentarų ir pastabų. Rašykite, pratęskite mūsų<br />

mintis, pasidalinkite savosiomis.<br />

Įdomiausius laiškus spausdinsime, o jų autoriams dovanosime<br />

pakvietimus į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą.<br />

Laukiame jūsų laiškų adresu<br />

sveta.v@anyksta.lt.<br />

Viktorijai Steniulytei dovanojame 2 pakvietimus į Panevėžio<br />

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį - Mara Zalytė “Visi<br />

žmonės katinai” (pjesės „Žemės mokestis“ motyvais).<br />

Spektaklis įvyks Panevėžio J.Miltinio dramos teatro mažojoje<br />

salėje balandžio 16 dieną, šeštadienį, -17 valandą.<br />

Spektaklio dieną bilietai laimėtojaiui bus palikti teatro bilietų<br />

kasoje.<br />

Reitingas<br />

2 0 1 0 m e t ų u n i v e r s i t e t ų<br />

reitingas<br />

1.Vilniaus universitetas (1)<br />

2.Kauno technologijos universitetas (2)<br />

3.Mykolo Romerio universitetas (3)<br />

4.Vilniaus Gedimino technikos universitetas (5)<br />

5.Vytauto Didžiojo universitetas (4)<br />

6.Lietuvos muzikos ir teatro akademija (10)<br />

7.Vilniaus dailės akademija (12)<br />

8.Šiaulių universitetas (11)<br />

9.Klaipėdos universitetas (14)<br />

10.Vilniaus pedagoginis universitetas (6)<br />

11.Kauno medicinos universitetas (8)<br />

12.Lietuvos žemės ūkio universitetas (9)<br />

13.Lietuvos veterinarijos akademija (7)<br />

14.Lietuvos kūno kultūros akademija (13)<br />

2 0 1 0 m e t ų k o l e g i j ų<br />

reitingas<br />

Vilniaus kolegija (1)<br />

Kauno kolegija (2)<br />

Klaipėdos valstybinė kolegija (10)<br />

Kauno technikos kolegija (6)<br />

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (11)<br />

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (8)<br />

Šiaulių kolegija (3)<br />

Utenos kolegija (3)<br />

Alytaus kolegija (5)<br />

Žemaitijos kolegija (4)<br />

Marijampolės kolegija (14)<br />

Panevėžio kolegija (12)<br />

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (13)<br />

Skliaustuose – vieta reitinge 2009 metais.<br />

Universitetų ir kolegijų reitingus sudarė žurnalas<br />

„Veidas“. Aukštosios mokyklos reitinguotos pagal 8<br />

kriterijus: vykdomą mokslo ir meno veiklą, akademinio<br />

personalo vertinimus ir jų kvalifikaciją, studijų<br />

krypčių įvairovę, studijų sąlygas, studentų apklausą,<br />

darbo rinką bei finansavimo struktūrą.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .<br />

S t u d e n t ų s k a i č i u s L i e t u v o s<br />

universitetuose<br />

Vilniaus universitetas 23 707<br />

Mykolo Romerio universitetas 19 703<br />

Kauno technologijos universitetas 16 073<br />

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 15 975<br />

Vilniaus pedagoginis universitetas 11 479<br />

Šiaulių universitetas 10 917<br />

Vytauto Didžiojo universitetas 9 442<br />

Klaipėdos universitetas 8 517<br />

Lietuvos žemės ūkio universitetas 7 005<br />

Kauno medicinos universitetas 5 225<br />

Lietuvos kūno kultūros akademija 2 601<br />

Vilniaus dailės akademija 2 362<br />

Lietuvos veterinarijos akademija 1755<br />

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 1 135


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Utenos kolegijos spalvos<br />

Utenos kolegija atsinaujinimo kelyje<br />

Aukštosios mokyklos ir akademinės<br />

bendruomenės išskirtinis bruožas –<br />

nuolatinis, niekada nesibaigiantis<br />

atsinaujinimas, atvirumas naujoms<br />

aplinkybėms ir iššūkiams.<br />

Laiko reikalavimai kaskart palieka savo ženklų ir Utenos<br />

kolegijos bendruomenės gyvenime. Jie skatina stiprinti<br />

mokslinį potencialą, didinti studijų programų tarptautiškumą,<br />

būti gyvybingai ir atitikti visuomenės lūkesčius.<br />

Naujų idėjų, planų ir pokyčių pradžia kolegijoje simboliškai<br />

sutapo su pavasariu. Didinant studijų prieinamumą<br />

Kovo mėnesį verslo vadybos<br />

studijų programos antro kurso<br />

studentai klausė praktinių AB<br />

„Utenos trikotažas“ personalo<br />

vadovės Loretos Ribokienės<br />

paskaitų apie personalo valdymo<br />

ypatumus didelėse gamybos<br />

įmonėse. Lektorė supažindino<br />

su vienos didžiausių tekstilės<br />

bendrovių ne tik Lietuvoje, bet<br />

ir Rytų bei Vidurio Europoje,<br />

turinčios 44 metų istoriją, veikla,<br />

verslo filosofija, įmonės<br />

kultūros ir tradicijų formavimu.<br />

Personalo vadovė labai išsamiai<br />

papasakojo apie gamybos procesų<br />

sudėtingumą ir jų valdymą,<br />

naudojant kompiuterinę gamybos<br />

valdymo sistemą, gamybos<br />

proceso sąsajas su personalo<br />

valdymu, akcentavo sprendimų<br />

plečiamas bendradarbiavimas su universitetais,<br />

rengiamasi dvigubų diplomų su užsienio<br />

valstybių šalimis teikimui, kuriamas naujas<br />

logotipas, atspindintis jos individualumą.<br />

Atsižvelgiant į minėtus pokyčius ir kolegijai<br />

vis tvirtesniu žingsniu einant į tarptautinę<br />

aukštojo mokslo ir studijų erdvę, naujame<br />

kolegijos veiklą reglamentuojančiame Statute<br />

įrašyta profesoriaus pareigybė, didinanti<br />

aukštosios mokyklos prestižą šalies<br />

ir tarptautiniu mastu. Studentams paskaitas<br />

iki šiol skaitė kviestinė universitetų profesūra,<br />

o šiandien kolegija jau turi ir pirmąjį<br />

profesorių, kurio pagrindinė darbovietė yra<br />

Utenos kolegija. Viešojo konkurso eiti Teisės<br />

katedros profesoriaus pareigas būdu į<br />

šias pareigas priimtas kolegijos direktorius<br />

dr. Gintautas Bužinskas – aktualių mokslinių<br />

straipsnių, vadovėlių autorius ir bendraautorius,<br />

monografijos „Darbo ginčai: teorija ir<br />

praktika“ autorius.<br />

Artimiausi kolegijos renginiai, susiję su<br />

pagrindiniais jos atsinaujinimo žingsniais,<br />

- Tarptautinė savaitė ir tarptautinė mokslinėpraktinė<br />

konferencija „Darnaus vystymosi<br />

aspektai: teorija ir praktika“.<br />

AB „Utenos trikotažas“ darbuotojai dalijasi<br />

praktine patirtimi su Utenos kolegijos studentais<br />

Utenos kolegijos studentai nenustemba, kai skaityti<br />

paskaitos ateina ne jų dėstytojas, bet kurios nors<br />

įmonės vadovas ar kitas darbuotojas.<br />

priėmimo personalo atžvilgiu<br />

sudėtingumą ir svarbą, pristatė<br />

įmonėje taikomus kokybės vadybos,<br />

aplinkos apsaugos socialinės<br />

atsakomybės standartus bei<br />

gaminiams suteiktus ženklus.<br />

Studentai domėjosi personalo<br />

skyriaus atliekamais darbais,<br />

darbo užmokesčio valdymui<br />

naudojama apskaitos programa<br />

VIKARINA.<br />

Paskaitoje studentai ne tik išgirdo<br />

daug įdomios informacijos,<br />

praktinės patirties pavyzdžių<br />

apie personalo valdymą, bet<br />

ir patarimų, kaip ugdyti savo<br />

kompetencijas, kaip pristatyti<br />

save darbdaviui ir kaip planuoti<br />

savo karjerą. Personalo vadovė<br />

L.Ribokienė akcentavo įmonės<br />

sistemiškumą, visų darbuotojų<br />

Personalo vadovė L.Ribokienė skaito paskaitą.<br />

indėlį ir kiekvieno iš jų svarbą<br />

įmonei, siekiant veiklos rezultatų.<br />

Paklausę paskaitų po savaitės<br />

studentai lankėsi jau pačioje<br />

bendrovėje. Šioje praktinėje<br />

ekskursijoje dalyvavo ne tik<br />

Utenos kolegijos studentai, bet<br />

ir Erasmus programos studentai<br />

iš Turkijos.<br />

Akcinėje bendrovėje „Utenos<br />

trikotažas“ stebėti įmonės gamybos<br />

procesai, klausytasi išsamios<br />

bei labai įdomios paskaitos<br />

apie trikotažo gaminio kelią nuo<br />

siūlo iki jau gatavo gaminio. Taip pat supažindinta<br />

su įmonės gamybos valdymu, technologijomis<br />

bei kokybės užtikrinimu.<br />

Lektorė Regina Šilinskienė, dėkodama AB<br />

,,Utenos trikotažas“ vadovams už galimybę<br />

pamatyti gamybos įmonę ir joje vykstančių<br />

procesų sudėtingumą, personalo vadovei<br />

Loretai Ribokienei - už įdomų pasakojimą,<br />

pasidalijimą praktine patirtimi ir naudingus<br />

patarimus, džiaugiasi, kad įmonėse dirbančių<br />

lektorių praktinės paskaitos studentams<br />

visada yra labai įdomios, leidžiančios pamatyti<br />

teorijos ir praktikos ryšį, o ekskursijos į<br />

praktikos vietas kiekvienam parodo karjeros<br />

galimybes.<br />

Nuo kovo 21 d. iki gegužės 20 d. Utenos kolegijoje kviečiame<br />

į nemokamas masažo procedūras.<br />

Masažą prižiūrimi dėstytojo - praktiko atliks kineziterapijos studijų programos studentai<br />

baigiamosios praktikos metu. Kviečiame apsilankyti. Iš viso nemokamai bus<br />

galima gauti net 5 procedūras.<br />

Išankstinė registracija tel. 8-389 51249<br />

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas (0-01 auditorija), Utenio a. 2


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Susitikimai mokyklose: rimti klausimai ir<br />

draugiškos šypsenos<br />

Sausio – kovo mėnesiais Utenos<br />

kolegijos komanda, pristatydama<br />

kolegijoje įgyvendinamas studijų<br />

programas, aplankė net 35 šalies<br />

vidurines mokyklas bei gimnazijas.<br />

Tokios išvykos – viena iš aukštosios mokyklos<br />

ir bendrojo lavinimo mokyklų<br />

įvairiapusio bendradarbiavimo profesinio<br />

informavimo srityje veiklų.<br />

Su būsimaisiais studentais bendravo kolegijos<br />

direktoriaus pavaduotojas akademinei<br />

veiklai Antanas Panavas, Karjeros centro<br />

vadovė Danutė Aželytė bei studentai<br />

Sonata Surgautaitė, Ieva Puluikytė, Lukas<br />

Blužas ir Edgaras Mateika.<br />

Šie susitikimai buvo įdomūs ne tik mokiniams,<br />

bet ir davė daug patirties studentams,<br />

ugdė jų bendravimo ir komandinio<br />

darbo įgūdžius.<br />

Kaip sakė Utenos kolegijos Studentų atstovybės<br />

prezidentė Sonata Surgautaitė,<br />

mokiniai domėjosi studijų programomis,<br />

kalendorius<br />

Paskutinė paskaita. Kovo 4 d. Informacinių<br />

sistemų technologijų studijų programos<br />

trečio kurso studentai buvo pakviesti<br />

į simbolinę paskutinę paskaitą, kurioje palinkėjimus<br />

bei paskutinius patarimus prieš<br />

baigiamąją praktiką bei baigiamojo darbo<br />

rengimą išsakė grupės kuratorius lektorius<br />

Antanas Ruzgas ir lektorė, kuruojanti Technologijų<br />

katedros veiklą, Jūratė Urbonienė.<br />

Vizitas Bulgarijoje. Kovo 8 – 10 dienomis<br />

Bulgarijos Respublikos Dobryčo miesto<br />

Tarptautinėje universitetinėje kolegijoje<br />

lankėsi Utenos kolegijos Verslo ir technologijų<br />

fakulteto dekanė Regina Bagdonavičienė<br />

ir Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja<br />

Rūta Jurgelionienė.<br />

Apie vartotojų teises. Kovo 10 d. Utenos<br />

kolegijoje paskaitą skaitė Europos vartotojų<br />

centro direktorė Viktorija Ostrauskienė.<br />

Mokymai. Kovo 14 dieną verslo praktinio<br />

Norintiems siekti teisės bakalauro laipsnio<br />

Mykolo Romerio universitetas kartu su Utenos<br />

kolegija organizuoja studijas kolegijų absolventams<br />

Utenoje.<br />

studijų kokybe ir studentišku gyvenimu. Pasak Sonatos,<br />

šiose išvykose ji pamatė studentus kaip komandą,<br />

su kuria nebūtų baisu eiti į žvalgybą, o pati įgijo daugiau<br />

pasitikėjimo ir ėmė daugiau šypsotis.<br />

Ieva Puluikytė pastebėjo, kad pristatant kolegiją didelėse<br />

auditorijose, komandos nariai vienas kitam padėjo<br />

ir palaikė. Merginos teigimu, darbas buvo atsakingas,<br />

tačiau teikiantis malonių įspūdžių ir bendravimo<br />

džiaugsmo.<br />

Merginoms pritarė ir Lukas Blužas ir Edgaras Mateika.<br />

Būsimieji turizmo ir viešbučių administravimo<br />

specialistai taip pat pasidžiaugė, turėję galimybę dar<br />

kartą įsitikinti, kokia graži yra Lietuva, koks turtingas<br />

savo kultūriniu ir architektūriniu paveldu mūsų kraštas.<br />

Direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Antanas<br />

Panavas puikiai įvertino komandos darbą. Pavaduotojas<br />

sakė, jog kolegijos pristatymą išgirdo per<br />

1000 moksleivių. Aplankytos Utenos, Panevėžio,<br />

Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus apskričių vidurinės mokyklos<br />

bei gimnazijos. Vizitų metu pasirašytos 5 naujos<br />

bendradarbiavimo sutartys su mokyklomis, ir šiuo<br />

metu iš viso jau yra sudarytos 45 sutartys. Dėl kolegijos<br />

vizitų į mokyklas bei organizuotų grupių priėmimo<br />

mokymo firmose INTERJERAS ir SILU-<br />

ETAS vyko mokymai tema „Komandos<br />

formavimas“. Žaidimų metodika paremtus<br />

mokymus vedė „Simulith“ centro projektų<br />

vadovė Austėja Mockevičiūtė.<br />

Paskaitos ir susitikimas Latvijoje. Kovo<br />

14 – 15 dienomis Latvijos Rezeknės aukštojoje<br />

mokykloje paskaitas skaitė kolegijos<br />

dėstytojai Viktoras Žemčiugovas, Nijolė<br />

Rukštelienė, Jūratė Urbonienė. Direktoriaus<br />

pavaduotojas akademinei veiklai Antanas<br />

Panavas, VTF dekanė Regina Bagdonavičienė<br />

ir Tarptautinių ryšių skyriaus<br />

vedėja Rūta Jurgelionienė susitiko su Rezeknės<br />

aukštosios mokyklos vadovais ir<br />

administracija.<br />

Renginys. Kovo 16 d. vyko antrasis neseniai<br />

įkurto Turistų<br />

klubo renginys<br />

- naujų narių<br />

šventinimas. Po<br />

smagaus renginio,<br />

papildžiusio<br />

klubo gretas,<br />

studentai links-<br />

Turintiems teisės profesinį bakalaurą siūlomos<br />

dvejų metų studijos. Įvykdžius programą, suteikiamas<br />

teisės bakalauro laipsnis.<br />

Dokumentus galima pateikti:<br />

106 k., Maironio g. 18, Utena, darbo dienomis<br />

Parengė ryšių su visuomene atstovės Ramutė Kavoliūnienė ir Vaida Steponėnienė<br />

Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt<br />

Kolegijos studentai jautėsi tikra<br />

komanda.<br />

kolegijoje galima kreiptis į Karjeros centrą<br />

el. p. danute@utenos-kolegija.lt Kolegija<br />

visada yra atvira norintiems daugiau apie<br />

ją sužinoti.<br />

minosi diskotekoje.<br />

Kongresas. Kovo 18 – 19 dienomis Utenos kolegijos<br />

Studentų atstovybės nariai dalyvavo neeiliniame Lietuvos<br />

studentų atstovybių sąjungos tarybos posėdyje ir Lietuvos<br />

studentų atstovybių sąjungos kongrese, kur buvo diskutuojama<br />

aukštojo mokslo ir studijų klausimais.<br />

Gimtadienis. Kovo<br />

22 d. Utenos kolegijos<br />

Studentų<br />

atstovybė šventė<br />

savo 3-ąjį gimtadienį.<br />

Gimtadienio<br />

šventės programoje<br />

skambėjo Utenos<br />

Auksinio choro dainos,<br />

gerą nuotaiką<br />

kūrė ir kiti muzikiniai<br />

pasirodymai,<br />

studentų išradingi ir<br />

kūrybiški numeriai.<br />

Paskaitos užsienyje. Kovo 20 – 25 dienomis Tamperės taikomųjų<br />

mokslų universitete (Suomija) paskaitas skaitė doc.<br />

dr. Vaida Bartkutė-Norkūnienė, doc. Anastasija Vasiljeva ir<br />

lektorė Ingrida Kepalaitė, o kovo 21 – 25 dienomis Rygos<br />

verslo kolegijoje (Latvija) - lektorė Palmira<br />

Ciplijauskienė.<br />

Donorystės akcija. Kovo 31 d. Utenos<br />

kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės<br />

rūpybos fakultete vyko kraujo donorystės<br />

akcija. Akcijoje dalyvavo studentai,<br />

kolegijos darbuotojai, Alumni klubo<br />

nariai.<br />

nuo 9.00 iki 16.00 val., taip pat gegužės 7 d., birželio<br />

4 d., liepos 2 d. nuo 9.00 iki 11.00 val.<br />

Daugiau informacijos: tel. 8 610 69397,<br />

el. p. zibute@utenos-kolegija.lt<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Alantos akiračiai<br />

Pasirašyta sutartis<br />

Kovo 16 d. VšĮ Alantos technologijos ir verslo<br />

mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis ir<br />

Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios<br />

mokyklos direktorė dr. Gitana Jurgelaitienė<br />

pasirašė sutartį dėl mokymo institucijų<br />

bendradarbiavimo.<br />

Abipusei naudingoje sutartyje numatytos<br />

galimybės Alantos TVM absolventams<br />

tęsti mokymąsi aukštojoje mokykloje pagal<br />

sutrumpintą kursą ir lengvatinio įstojimo<br />

sąlygos. Numatyta galimybė vykdyti bendrus<br />

mokytojų ir dėstytojų bei studentų ir mokinių<br />

projektus, keliant kvalifikaciją, ugdant jaunimą,<br />

modernizuojant mokymo bazę, organizuojant<br />

kultūrinę veiklą.<br />

Lietuvos kaimo mokymo<br />

įstaigų darbuotojų<br />

sporto žaidynės<br />

Kovo 5 dieną Marijampolės kolegijos sporto<br />

bazėje vyko Lietuvos kaimo mokymo įstaigų<br />

darbuotojų sporto žaidynės, kurias organizavo<br />

LKSKA „Nemunas“.<br />

Į varžybas dalyviai atvyko iš VšĮ Alantos TVM,<br />

Vilniaus, Tytuvėnų, Daugų, Kupiškio, Marijampolės,<br />

Simno, Kelmės, Joniškio, Ukmergės profesinių<br />

mokyklų. Komandos tarpusavyje varžėsi krepšinio<br />

3x3, tinklinio, smiginio, stalo teniso, šaškių,<br />

šachmatų varžybose.<br />

Džiugu, kad VšĮ Alantos TVM visi komandos nariai<br />

namo grįžo su apdovanojimais ir pakilia nuotaika.<br />

Mūsų mokyklos šachmatininkai iškovojo I vietą,<br />

stalo teniso komanda užėmė II vietą, krepšinio 3x3<br />

komandos vyrų amžiaus grupėje 25 - 30 m. ir 30 - 40<br />

m. grupėse laimėjo II vietas, krepšinio 3x3 moterų<br />

komanda iškovojo III vietą, smiginio rungtyje - I<br />

vietą.<br />

Komandos nugalėtojos ir prizininkės buvo<br />

apdovanotos taurėmis, diplomais ir medaliais.<br />

Sveikiname varžybų nugalėtojus ir prizininkus!!!<br />

VšĮ Alantos TVM mokiniams po sutarties<br />

pasirašymo atsiveria naujos galimybės<br />

siekti karjeros. Savo ruožtu aukštosios<br />

Pirmakursės daina tapo himnu<br />

VšĮ Alantos TVM moksleivė<br />

Deimantė Meldaikytė tapo<br />

respublikinio konkurso “Visų<br />

mokslų raktas yra... klaustukas(?)“<br />

nugalėtoja<br />

Šiam konkursui apskaitininkės - kasininkės<br />

specialybės besimokanti pirmakursė<br />

Deimantė sukūrė savo dainą. Jos sukurti<br />

dainos žodžiai ir muzika laimėjo ne tik<br />

pirmąją vietą, bet ir tapo šio nepaprastai<br />

įdomaus ir įspūdingo konkurso himnu.<br />

Labai šauniai konkurse pasirodė ir gavo<br />

padėkos raštus mūsų mokinių grupė,<br />

sukūrusi jumoristinę video intermediją<br />

„Kas paėmė Bastiliją“. Tai pirmakursiai<br />

autoremontininkai A.Maškalo,<br />

V.Grigaliūnas, antrakursiai padavėjai –<br />

barmenai G.Rakauskaitė, G.Grigorjevaitė,<br />

M.Ivanauskas, I.Radzevičiutė,<br />

apdailininkai A.Klimas, R.Navalinskas.<br />

Respublikinį konkursą organizavo<br />

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji<br />

mokykla.<br />

Jame dalyvavo moksleiviai iš įvairių<br />

respublikos mokyklų. Keturiasdešimt<br />

mokyklos studentai galės naudotis<br />

Alantos TVM praktine mokymosi baze,<br />

dalyvauti tiriamojoje veikloje.<br />

geriausiųjų buvo pakviesti kovo 17<br />

dieną į konkurso baigiamąją šventę ir<br />

apdovanojimus. Už Lietuvos mokslo<br />

populiarinimą ir dalyvavimą konkurse<br />

mūsų mokyklai buvo įteikta Lietuvos<br />

Respublikos Seimo padėka, kurią įteikė<br />

LR Seimo narys Jonas Liesys. Už pagalbą<br />

moksleiviams, rengiantis konkursui,<br />

organizatorių padėkas gavo mokytoja<br />

Laimutė Pacevičienė ir PIT vadovė -<br />

mokytoja Regina Dikinienė<br />

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas<br />

Tel (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Molėtų rajone - dar viena gimnazija<br />

Tapti gimnazija – didelis iššūkis dabar, kai<br />

šalyje vyksta mokyklų tinklo pertvarka ir<br />

daugelis mokyklų bendruomenių sprendžia<br />

klausimą, kaip iš viso išlikti. Alantiškiai<br />

gimnazijos statuso siekė nuo 2004 metų ir<br />

pagaliau jų norai išsipildė.<br />

Šiuo metu mokykloje dirba 68 darbuotojai, 46 iš jų<br />

mokytojai. Visi vidurinio ugdymo programą įgyvendinantys<br />

pedagogai turi aukštąjį išsilavinimą ir yra savo<br />

srities specialistai, dirba 1 mokytojas ekspertas, 11<br />

mokytojų metodininkų, 11 vyr. mokytojų. Mokykloje<br />

mokosi 284 mokiniai, iš jų 64 - pagal vidurinio ugdymo<br />

programą. Visi mokykloje besimokantys įgyja vidurinį<br />

išsilavinimą, nė vienas neliko kurso kartoti. 2010 m.<br />

valstybinius brandos egzaminus (lietuvių k., matematikos,<br />

istorijos, anglų k.) mokiniai išlaikė aukštesniais<br />

balais nei bendras savivaldybės mokyklų mokinių vidurkis,<br />

o lietuvių kalbos, istorijos, matematikos ir fizikos<br />

- geriau už Lietuvos mokyklų vidurkį. Daugelis<br />

mokinių dalyvauja respublikinėse bei rajoninėse olimpiadose<br />

ir konkursuose ir tampa laureatais.<br />

64 procentai 11-12 klasių mokinių lanko neformaliojo<br />

ugdymo užsiėmimus, kurie siūlomi atsižvelgiant į<br />

mokinių poreikius. Mokykloje veikia gitaristų, imtynių<br />

būrelis, jaunimo teatro studija, šokių kolektyvas, dailės<br />

studija. Mokinių pageidavimu mokykloje kaip pasirenkamas<br />

dalykas dėstoma lotynų kalba, vedamos psichologijos,<br />

ekonomikos, braižybos pamokos. Technologijų<br />

dalykui skirti 4 moduliai: taikomasis menas, amatai ir<br />

dizainas, automobilizmas, maisto ruošimas, statyba ir<br />

medžio apdirbimas. Be to, baigę mokyklą visi norintys<br />

mokiniai įgyja vairuotojo pažymėjimą.<br />

Alantos gimnazija gerai apsirūpinusi informacinėmis<br />

technologijomis – trims mokiniams tenka vienas<br />

kompiuteris. 10 klasių mokiniai gali rinktis<br />

tris informacinių technologijų modulius:<br />

programavimo, kompiuterinės leidybos ir<br />

tinklalapių kūrimo pagrindų. Kabinetuose<br />

stacionariai įrengti multimedijos projektoriai,<br />

yra dvi interaktyvios lentos, kompiuterizuotos<br />

mokytojų darbo vietos, įrengtas<br />

mokytojų metodinis kabinetas. Mokykloje<br />

įdiegtas intranetas ir elektroninis dienynas.<br />

Akredituojant gimnaziją gerai įvertinti mokinių<br />

mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų<br />

rodikliai, valstybinių brandos egzaminų<br />

rezultatai, didelė gimnazijos pedagogų patirtis<br />

dirbti su skirtingų polinkių, gabumų<br />

ir siekių mokiniais, veiksminga pagalbos<br />

mokiniui komandos (spec. pedagogas, soc.<br />

pedagogas, psichologas, PIT’as) veikla.<br />

Ženklus gimnazijos steigėjo – Molėtų rajono<br />

savivaldybės tarybos – dėmesys. Skirtos<br />

lėšos valgyklos, senosios gimnazijos pastato<br />

stogo, persirengimo kambarių remontui,<br />

PR „Tele2“ klientams – pigesni pokalbiai Rusijoje<br />

Bendrovės „Tele2” tinkle kalbantiems<br />

gyventojams bendrauti esant Rusijoje dabar<br />

paprasčiau ir pigiau. Nuo šiol viešėdami Kaliningrado<br />

srityje ar kitose Rusijos dalyse jie<br />

nebemokės atsiliepto skambučio mokesčio.<br />

Kalbės nemokamai<br />

Kaip teigia „Tele2“ prekybos ir rinkodaros<br />

direktorius Mindaugas Ubartas, klientams<br />

tereikės kirtus Rusijos Federacijos sieną prisijungti<br />

prie „Tele2 Rusija“ ryšio tinklo. Atsiliepdami<br />

„Tele2“ abonentai mokės 0 Lt už minutę<br />

. Tokiu būdų jie sutaupys net po 2,5 Lt už<br />

kiekvieną atsiliepto skambučio minutę – būtent<br />

tiek ši paslauga kainavo anksčiau.<br />

Dar daugiau – paslaugą „Verslo komanda“<br />

užsisakę verslininkai gali nemokamai skambinti<br />

Lietuvoje esantiems ar į Rusiją išvykusiems<br />

bendradarbiams.<br />

Privatūs klientai gali naudotis analogiška<br />

paslauga „Šeima ir draugai“. Pasirinkę<br />

ją vartotojai tarpusavyje kalbės nemokamai,<br />

o išvykę į Rusiją ir prisijungę<br />

prie „Tele2“ tinklo nieko nemokės už<br />

atsilieptus skambučius.<br />

„Nuo šiol bendrauti su artimaisiais<br />

ar tvarkyti verslo reikalus būnant<br />

Kaliningrado srityje bus tiesiog<br />

paprasčiau ir pigiau“, - sako M.<br />

Ubartas.<br />

Anot pašnekovo, kirtus sieną telefonas<br />

prie „Tele2 Rusija“ tinklo gali<br />

prisijungti ir automatiškai. Priešingu<br />

atveju pasirinkti „Tele2 Rusija“ tinklą<br />

reikėtų rankiniu būdu. „Svarbiausia,<br />

atvykę į kaimyninės šalies teritoriją,<br />

įsitikinkite, kad naudojamas tinklas –<br />

„Tele2 Rusija“, − pataria M. Ubartas.<br />

„Tele2“ – populiariausia<br />

mokinių rūbinės baldams įsigyti, įvairiems<br />

projektams ir programoms įgyvendinti.<br />

Ypač džiugina gimnazijos renovacija, kurią<br />

įvykdė „Molesta“, dalį lėšų skyrė taip<br />

pat savivaldybės taryba. Taigi, iš savivaldybės<br />

biudžeto gimnazijai 2008 – 2010 m.<br />

skirta 1 213 000 Lt. Už gimnazijos pastato<br />

renovaciją UAB „Molesta“ 2010m. pelnė<br />

„Metų gaminio“ Aukso medalį.<br />

Gimnazijoje aktyvi projektinė veikla. Vykdant<br />

tarptautinius projektus, vyksta mokytojų<br />

ir mokinių mainai su užsienio šalių<br />

mokyklomis, respublikinių projektų metu<br />

gimnazijoje mokomasi spręsti įvairias<br />

problemas, stiprinama mokinių savivalda,<br />

bendradarbiaujama su rajono ir šalies mokyklomis.<br />

Gimnazija atvira kaitai, šiuolaikiška, moderniomis<br />

technologijomis aprūpinta mokykla,<br />

kurioje mokosi vaikai iš daugiau nei<br />

10 vietovių.<br />

Per pirmuosius tris 2010 metų<br />

ketvirčius mobiliojo ryšio bendrovė<br />

„Tele2“ aptarnavo didžiausią pokalbių<br />

srautą Lietuvoje. Ryšių reguliavimo<br />

tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“<br />

klientai per devynis praėjusių metų<br />

mėnesius iš viso kalbėjo daugiau kaip<br />

du milijardus minučių.<br />

Rinkos analizės ir tyrimų bendrovė<br />

„RAIT“ pernai gruodį atliko apklausą,<br />

kuri atskleidė, kad bendrovė „Tele2“<br />

yra populiariausia ir labiausiai rekomenduojama<br />

mobiliojo ryšio operatorė<br />

Lietuvoje. Bemaž pusė, 47,9 proc.<br />

apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi<br />

„Tele2“ paslaugomis, o pasirinkti<br />

šį operatorių kitiems rekomenduotų<br />

62 proc. respondentų. Per 60 proc.<br />

apklaustųjų tvirtino, kad „Tele2“<br />

siūloma paslaugų kaina – mažiausia.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .<br />

Didikai Astikai – nuo ištikimybės<br />

iki sąmokslo prieš valdovą<br />

Didikų Astikų giminė, Utenos regione<br />

valdžiusi dideles žemes, Lietuvos Didžiojoje<br />

Kunigaikštystėje iškilo Kristino Astiko dėka<br />

Vytauto laikais.<br />

Jo palikuonys, užimdami aukštas pareigas,<br />

garbingai tęsė savo giminės tarnybą valstybei,<br />

tėvynei. Galiausiai Astikų giminės likimas<br />

baigėsi gėdingu įvykiu – Kavarsko dvarą<br />

valdžiusio Grigaliaus Astiko sąmokslu prieš<br />

valdovą.<br />

Astikai kilo iš Kernavės bajorų<br />

Lietuvių didikų Astikų giminė gyvavo XIV – XVII a. pr. Giminės<br />

pradininku laikomas Kristinas Astikas. Svarbiausios giminės<br />

valdos buvo apie Kernavę. 1413 m. Horodlės susitarimo metu<br />

Lietuvos kilmingieji iš lenkų bajorų gavo jų šeimų herbus. Astikų<br />

giminė gavo Trimitų herbą. Astikai rašytiniuose šaltiniuose<br />

įvardijami taip: lotiniškai - Hostik, Astik, Astig, Ostig, lenkiškai<br />

Ostyk arba Oscik, baltarusiškai (gudiškai) - Ostik.<br />

Manoma, kad Astikų protėviai Lietuvos valstybės formavimosi<br />

laikotarpiu buvo Kernavės kunigaikščiai. Kaip teigia Rimvydas<br />

Petrauskas knygoje “Lietuvos diduomenė”, remiamasi tuo, kad<br />

Jurgis Astikas ir jo sūnus Mikalojus naudojo Sirpučio prievardį.<br />

Jų laikais atsirado legenda, kad Astikai kilo iš Traidenio brolio<br />

Sirpučio, kuris buvo laikomas Algirdo kariuomenės vadu. Yra<br />

žinoma, kad pirmojo šaltiniuose paminėto Astiko (Kristino)<br />

antspaude yra įrašas “de Kernow”. O 1385 m. kryžiuočių kelių<br />

aprašymuose Kernavės apylinkėse minimi Sirputtidorff. XVII a.<br />

istorikas Albertas Vijūkas – Kojalavičius nurodo tokią genealoginę<br />

liniją: Lizdeika – Viršulis – Sirputis – Astikas – Radvila. Apie<br />

Lizdeiką nieko nežinoma. O štai dokumentuose randama, kad<br />

Astikai buvo įvardijami Viršulio vardu. Šiuos vardus susieja<br />

ir vietovardžiai Kernavės apylinkėse, kur yra Astikų, Viršulių,<br />

Viršuliškių vietovės.<br />

Bajorijos luomo viršūnė – didikai – formavosi XV a. Bajorijos<br />

elitas rinkdavosi į Ponų tarybą, kuri turėjo ekonominę valdžią<br />

ir politinį autoritetą. XV-XVI a. pr. Ponų tarybos nariais buvo ir<br />

Astikų šeimos asmenys. XVI a. vid. Astikų giminės svarumas<br />

valstybėje sumažėjo. Jie nebeįgijo didesnių turtų ir nebeužėmė<br />

aukščiausių pareigų valstybinių pareigybių hierarchijoje.<br />

Paskutinis Astikų giminės atstovas buvo sąmokslu apkaltinto<br />

Grigo Astiko sūnus Jonas. Apie jį žinoma tai, kad jis 1506 - 09 m.<br />

buvo Vilniaus apskrities žemės teisėjas ir mirė bevaikis.<br />

Vytauto Didžiojo bendražygis<br />

Kristinas Astikas buvo Kernavės bajoras, jo tėvonija -<br />

Dauklibiškių kiemas - buvo Kernavės apylinkėse. Valdė Užpalių ir<br />

Pienionių (netoli Kavarsko, Anykščių r.) seniūnijas, Alantos,<br />

Kernavės, Musninkų, Šešuolių, Širvintų ir kt. dvarus tarp<br />

Šventosios upės ir Vilniaus (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />

enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.). K.Astikas buvo<br />

Vytauto bendražygis. Bajorų politinis vaidmuo<br />

išaugo Vytauto laikais. K.Astiko iškilimas į<br />

valdantįjį elitą siejamas su tuo, kad Vytautas,<br />

vykdydamas savo politiką, rėmėsi bajorais: LDK<br />

sritinius kunigaikščius keitė didžiojo kunigaikščio<br />

vietininkais iš bajorų. Sutartys iki Vytauto valdymo<br />

buvo sudaromos didžiojo kunigaikščio kartu<br />

su sritiniais kunigaikščiais, o Vytauto laikais<br />

sudarant sutartis dalyvavo bajorija. Nuo 1389 m.<br />

jis buvo Užpalių ir Pienionių seniūnu, o 1419 m.<br />

tapo ir Vilniaus kaštelionu. Apie jo figūros svarbą<br />

liudija tai, kad jis dalyvavo sudarant svarbiausias<br />

to meto sutartis. Žinoma, kad K.Astikas, kaip<br />

> Radvila Astikaitis, Kristino<br />

Astiko sūnus. Radvilas davė<br />

pradžią Radvilų giminei, o jo brolio<br />

Stanislovo palikuonys liko Astikais.<br />

liudininkas, pasirašė šias sutartis ir susitarimus:<br />

Salyno (1398 m.), Vilniaus - Radomo (1401 m.),<br />

Racionžo (1404 m.), Skirsnemunės (1431 m.),<br />

Gardino (1432 m.) sutartis, Horodlės (1413 m.)<br />

susitarimą, Torūnės (1411 m.) ir Melno (1422<br />

m.) taikos sutartis (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />

enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.). Didikai ne<br />

tik liudijo susitarimus, bet ir privalėjo garantuoti,<br />

kad visa, kas surašyta dokumentuose, bus


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .<br />

vykdoma. Po Vytauto mirties K.Astiko įtakingumas<br />

nesumenko. Didysis kunigaikštis Švitrigaila 1431<br />

m. jį delegavo tartis su Kryžiuočių ordino didžiuoju<br />

magistru Pauliu Rusdorfu, tais pačiais metais jis<br />

Lucke dalyvavo Jogailos ir Švitrigailos derybose<br />

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Kristinas_Astikas).<br />

Nuo 1432 m. rėmė didįjį kunigaikštį Žygimantą<br />

Kęstutaitį, jam du kartus pasirašė ištikimybės<br />

aktus.<br />

Turėjo keturis sūnus: Radvilą, Stanislovą (Stankų),<br />

Mickų (Dmitrijų), Bartkų (Baltramiejų).<br />

Ištikimasis Astikas<br />

Grigalius Astikas, Stanislovo Astiko sūnus,<br />

buvo valstybės veikėjas. Kaip nurodo Visuotinėje<br />

lietuvių enciklopedijoje H.Valeika, jis valdė Alantą,<br />

Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo valdų<br />

prie Upytės, Kernavės, Musninkų. Iškilo didžiojo<br />

kunigaikščio Aleksandro laikais (1492-1506 m.):<br />

1494 m. paskirtas rūmų maršalka ir Anykščių<br />

vietininku, 1495 m. – Merkinės vietininku.<br />

Paminėtina, kad 1499 m. Aleksandras jam<br />

dovanojo privilegiją, kuri suteikė teisę amžinai<br />

valdyti valdovo dvaro girią, augusią netoli sienos<br />

Žymiausi Astikų giminės atstovai<br />

> Herbas „Trimitai“<br />

(lenkiškai – Traby).<br />

Tai lenkiškas<br />

herbas, kuris buvo<br />

naudojamas ir LDK.<br />

Be Astikų šį herbą<br />

turėjo dar apie 180<br />

giminių.<br />

Kristinas Astikas (gimė 1363 m. Trakuose,<br />

mirė 1443 m. Kernavėje?) buvo Užpalių ir<br />

Pienionių vietininkas, Vilniaus kaštelionas.<br />

Jo sūnūs: Radvila Astikaitis (gimė 1384 m.<br />

Kernavėje, mirė 1477 m.) buvo Trakų vaivada,<br />

Vilniaus kaštelionas, Stanislovas Astikas<br />

buvo Naugarduko vaivada.Jo sūnus: Grigalius<br />

(Grigas, Gregoras) (gimė apie 1470 m.<br />

Trakuose, mirė 1519 m.) buvo Trakų vaivada.<br />

Jo sūnūs: Grigalius (miręs 1557-58 m.) buvo<br />

Vilniaus kaštelionu, Stanislovas (miręs 1519<br />

m.) – Polocko vaivada, Jurgis (miręs 1546 m.)<br />

– rūmų maršalka. Pastarojo sūnūs: Mikalojus<br />

(miręs 1566 m.) buvo LDK kariuomenės<br />

rotmistras, Rezeknės ir Krėvos seniūnas,<br />

Jurgis (1530 m. – 1579 m.) – Mstislavlio,<br />

Smolensko vaivada, Grigas (gimė apie 1535<br />

m., mirė 1580 m. Vilniuje) – Rusijos caro Ivano<br />

IV šalininkas.<br />

su Livonija. Privilegijoje rašoma, kad G.Astikas<br />

šioje valdoje turi teisę įkurti miestą su pilimi,<br />

turgumi ir muitais, o miestą pavadinti taip, kaip<br />

panorės (E.Meilius “Rokiškis”, 149 p.). Manoma,<br />

kad 1513 m. tarp Onuškio ir Čedasų dvarų,<br />

ežero pakrantėje, buvo pradėta statyti Čedasų<br />

pilis. Tai, kad ten stovėjo pilis, liudija archyviniai<br />

dokumentai ir rasta plyta su įbrėžta 1513 m.<br />

data. 1500 m. LDK netikėtai užpuolė Maskvos<br />

kunigaikštystė. Į Smolenską buvo pasiųsta<br />

kariuomenė, kuri mūšyje prie Vedrošos upės buvo<br />

sumušta. Į nelaisvę pateko kariuomenės vadas<br />

etmonas Konstantinas Ostrogiškis ir didelė dalis<br />

kariuomenės elito, tarp jų ir G.Astikas. 1509<br />

m. jis atgavo laisvę Aleksandro žmonos, Ivano<br />

III duktės, Elenos dėka (H.Valeika, Visuotinė lietuvių<br />

enciklopedija, II tomas, 95 p., 2002 m.), jam buvo<br />

grąžintos pareigos. Be to, 1510 m. jis paskiriamas<br />

Trakų vaivada. Taip pat, kaip pažymi istorikas<br />

Algirdas Baliulis straipsnyje„Užpaliai” laikraštyje<br />

„Voruta”, „1510 gegužės 2 d. Žygimantas Senasis<br />

išdavė privilegiją Grigui Stanislovaičiui Astikui –<br />

suteikė teisę valdyti Užpalių ir Pienionių dvarus.<br />

Privilegijoje pažymimi Grigo Astiko nuopelnai<br />

valstybei bei jos valdovui Kazimerui, taip pat uoli<br />

tarnyba Žygimantui Senajam. Sakoma, kad Grigas<br />

Astikas negailėdamas jėgų ir liedamas kraują už<br />

tėvynę, buvo patekęs į priešo (Maskvos didžiosios<br />

kunigaikštystės) rankas ir ten 9 metus kentė<br />

nelaisvėje (į nelaisvę buvo patekęs 1500 m. liepos<br />

14 d. iš jos sugrįžo 1509 m.), neišduodamas nei<br />

tėvynės, nei valdovo.”<br />

Neištikimasis Astikas<br />

1580 m. valdant Steponui Batorui buvo ruošiamasi<br />

karui su Maskva. Pasak knygos „Iš Kavarsko<br />

praeities” autoriaus kunigo Stanislovo Kiškio, tuo<br />

metu netikėtai įtakingųjų ratą sukrėtė žinia, kad<br />

garbingos šeimos narys palaiko ryšius su Maskva:<br />

slaptai susirašinėdavo su caru, susitikdavo su<br />

caro pasiuntiniu G.Naščiokinu, neva dėl odų<br />

> Pastatas iki 1580 m. priklausė sąmokslu<br />

apkaltintam Grigui Astikui. XVII a. pastatą įsigijo<br />

LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas<br />

prekybos reikalų. Tai paaiškėjo, kai Grigaliaus Astiko tarnas<br />

išdavė šeimininko paslaptį. Karaliaus įsakymu Radvilai Rudajam,<br />

tuometiniam LDK kancleriui, buvo pavesta suimti šnipinėjantį<br />

išdaviką ir atlikti kratą jo dvaro rūmuose Kavarske. Atlikus kratą<br />

buvo rasti padirbti įvairių senatorių blankai su antspaudais<br />

ir pinigų kalimo įrengimai. Nagrinėjant bylą teisme, G.Astikas<br />

aiškino, kad klastotus parašus ir antspaudus naudojo, kad<br />

įrodytų Maskvai, jog turi plačius ryšius valdžios sluoksniuose.<br />

Jis pripažino, kad buvo užmezgęs ryšius su priešu ir žadėjo<br />

nužudyti valdovą, nes turėdamas skolų ir sunkiai versdamasis,<br />

tikėjosi gauti pinigų. G.Astiko turtas buvo konfiskuotas. O<br />

tų metų birželio 18 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, jam buvo<br />

nukirsdinta galva. Radvila Rudasis pasirašė raštą dėl G.Astiko<br />

sūnaus Jono likimo, pagal kurį sūnus Jonas buvo pripažintas<br />

nekaltu dėl tėvo nusikaltimų, nes jis augo su motina atskirai<br />

nuo tėvo, todėl neprivalo nukentėti. Jam buvo paliktos tėvo<br />

valdo Vyžuonose, Svėdasuose, Onuškyje ir kitur (R.Ragauskienė<br />

„LDK Kancleris Mikalojus Radvila Rudasis”).<br />

-AF<br />

> Užpalių piliakalnis, kuriame dar XV a. pr. stovėjo medinė pilis. Astiko (Kristino) vardas<br />

pirmą kartą paminėtas 1398 m. Salyno sutartyje. Jis įvardijamas kaip Užpalių pilies<br />

viršininkas (Astik capitaneus in Uspalle).<br />

Ryčio Kulboko nuotr.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Nekalbėjusi akloji dainuodama<br />

virkdo sales<br />

Atomininkų miestas Visaginas – bene<br />

dainingiausių Lietuvos vaikų kraštas.<br />

„Tai vis radiacija kalta“,- juokėsi sugebėjimu<br />

laiku pajausti būsimuosius talentus<br />

garsėjanti 35-erių vokalo mokytoja Vita<br />

Pimpienė. Viena iš jos mokinių – akloji<br />

Lidija, atėjusi į pirmąją dainavimo pamoką,<br />

sunkiai tegalėjo kalbėti. Šiandien nereginčios<br />

mergaitės reto tembro balsas virkdo sales…<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

„Atsibodo kalbėti, kad širdį atiduodu vaikams“<br />

Gerų penkiolika metų nebuvo nė vieno „Dainų dainelės“<br />

konkurso, kuriame nelaimėtų mokytojos V.Pimpienės mokiniai.<br />

Pastaraisiais metais jos auklėtinių vardus įsiminė visa šalis.<br />

Unikaliais balsais garsėja Lidija Gurova ir Ilja Aksionovas,<br />

gyvenantys, beje, tame pačiame Visagino daugiabutyje, Viktorija<br />

Pak, Onutė Kolobovaitė, Maksimas Pogrebniakas, Michailas<br />

Kuznecovas…<br />

„Kai manęs klausia, kas tiems Visagino vaikams pasidarė,<br />

sakau: radiacija savo darbą dirba. Man atsibodo kalbėti, kad<br />

vaikai dainuoja, nes jiems atiduodu širdį ir labai atsakingai<br />

dirbu savo darbą. Nuo pat pirmų darbo dienų siekiu įrodyti, kad<br />

dainuoti gali visi, nėra žmonių, kurių klausos ir balso negalima<br />

išlavinti. Kiekvienas vaikas dainuos, jeigu su juo<br />

užsiimti tiek, kiek mūsų dirbta su Lidija, kiek su<br />

Kolobovaite, kiek su Ilja. Jie – visiškai paprasti<br />

vaikai, tik su didžiuliu noru dainuoti. Geroms<br />

pamokoms reikia mokytojo ir mokinio aurų<br />

atitikimo. Dirbu 15 metų, dabar turiu daugiau<br />

patirties, man lengviau. O pradžioj vaikus mokiau<br />

ir pati mokiausi, kaip tai daryti. Išradinėjau dviratį.<br />

Aš esu baigusi Vilniaus Juozo Talatt - Kelpšos<br />

konservatoriją, ten nemokė mokyti vokalo. Praėjau<br />

ir tą etapą, kai tėvai manė, jog jaunas specialistas<br />

neišmano nieko ir būtiniausiai sugadins net gerus<br />

duomenis turintį vaiką. Bet nelabai paisiau kitų<br />

nuomonių apie save, susikoncentravau į vaikus,<br />

kaupiau asmeninę vokalo pamokų patirtį. Šiandien<br />

ja jau galiu dalintis.<br />

Beje, daugybė vaikų dainuoja ir dainuos, tik<br />

maniškius televizijos talentų šou žvaigždėmis<br />

padarė per vieną vakarą, tik todėl mes visi<br />

išgarsėjome“,- kalbėjo V.Pimpienė.<br />

Paklausta, kodėl išgarsėjusi tebemoko vaikus<br />

> Vokalo mokytoja Vita Pimpienė<br />

kol kas nenori mokyti Berlyno,<br />

Londono, Paryžiaus vaikus, į jos<br />

pamokas ateina 40 visaginiečių.<br />

> Vita Pimpienė akląją Lidiją<br />

mokė dainuoti, leisdama liesti<br />

save, pati liesdama mergaitę.<br />

Visagine, V.Pimpienė nusijuokė: Berlyno, Londono,<br />

Paryžiaus vaikų mokyti ji kol kas nenori. Retkarčiais<br />

patirtimi dalinasi su kolegomis – seminaruose. Pas<br />

ją vokalo mokytis norėtų vilniečių vaikai, tačiau<br />

mokytojai šis uždavinys pernelyg sudėtingas – ji<br />

įsipareigojusi 40 - čiai visaginiečių...<br />

Galėjo garsėti dainuodama pati<br />

V. Pimpienė, augusi Dūkšto miestelyje netoli<br />

Visagino, mokėsi dabartinėje J.Tallat-Kelpšos<br />

konservatorijoje, dainavo Lietuvos muzikos ir<br />

teatro akademijos kameriniame chore, atliko ir<br />

solo partijas. Būsimoji vokalo mokytoja dainavo<br />

klasiką, džiazą, koncertavo ir... svajojo įkurti<br />

savo dainavimo mokyklą. Bet likimas pakoregavo<br />

planus: nusprendusi truputį pamokytojauti, ji iki<br />

šiol – jau 15 metų - tebedirba Visagino Česlovo<br />

Sasnausko muzikos mokyklos vokalo mokytoja.<br />

Beje, V.Pimpienė yra ne tik mokyklos direktorės<br />

Česlavos Pimpienės darbuotoja, bet ir marti,<br />

padovanojusi jai anūkę Gabrielę.<br />

Dainuoti mokė glostydama<br />

Lidiją pas V.Pimpienę atvedė senelė. Mergaitė<br />

nemokėjo kalbėti, o senelė mokytojos paprašė<br />

padėti anūkei išmokti dainuoti...


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

„Neramu buvo, kai Lidija atėjo prieš 8 metus. Nekalbėjo,<br />

nemokėjo pasakyti, ar supranta, ką jai aiškinu. Kad kas būtų iš<br />

šalies stebėjęs mudviejų pamokas...<br />

Ji mane čiupinėjo, o aš ją. Kaip kitaip aklam vaikui paaiškinsi,<br />

kuris veido ar kaklo raumuo turi būti patemptas, kuris -<br />

atpalaiduotas, kaip turi įsitempti pilvas, kaip reikia stovėti<br />

dainuojant. Reikėjo ne tik pasakyti, bet ir paliesti, kaip antakiai<br />

turi būti pakelti ar nuleisti. Ji irgi mane iščiupinėjo, norėdama<br />

suvokti, kaip „matoma“ emocija. Neradau jokios literatūros,<br />

kaip mokyti aklą ir beveik nekalbantį vaiką. Dabar žinau, kad<br />

vienintelė metodika – mano. Elgiausi, kaip maniau esant<br />

teisinga. Išradinėjau dviratį. Tiesiog ji mane lietė, aš - ją. Prie<br />

sienos stačiau, sodinau, guldžiau ant žemės... Visokių mes būdų<br />

išbandėme. Tai truko kelerius metus. Dabar jai pakanka pasakyti:<br />

„Įtrauk diafragmą, išsitiesk, pakelk smakrą“. Ji daugiau įsimena<br />

negu kiti vaikai, su ja lengva.<br />

Lidijos balsas – specifinio tembro sopranas. Retas tembras,<br />

tinkamas džiazuoti... Na, bet tai kitų mokytojų darbas. Mudvi<br />

padėjome tvirtą pagrindą – be įvaldyto akademinio dainavimo<br />

negalimos jokios variacijos“,- pasakojo vokalo mokytoja<br />

V.Pimpienė.<br />

Lidijos - fenomenali atmintis<br />

Lidija gimė 1991-ųjų kovą. Jei pasaulį trumpai ir matė<br />

– nebeprisimena. Per anksti gimusiai mergaitei gydytojai<br />

prognozavo 1 procento tikimybę išgyventi.<br />

Lidija auga su močiute, 62 metų Liudmila Sitnikova. Močiutė,<br />

buvusi lengvaatletė, Visagino atominės elektrinės darbuotoja,<br />

atsisakė sėkmingo darbo, uždarbio ir pasišventė anūkės<br />

ugdymui.<br />

“Lidija augo aklųjų mokykloje – jos mamai, mano seseriai<br />

valdininkai įrodė, kad niekur kitur, tik toje mokykloje akla<br />

mergaitė būti ugdoma. Bet kartą, nuvažiavusias aplankyti Lidiją,<br />

radome ją kiūtančią kampe ir linguojančią. Su mergaite niekas<br />

nebendravo, ji savo tamsoje jautėsi visiškai viena, palikta,<br />

atstumta. Praradusi gebėjimą kalbėti… Tada mano mama<br />

pasakė :”Gana” ir visam laikui parsivežė Lidiją pas save. Lidijos<br />

mama gyvena atskirai. Tai – atskira kalba…<br />

Lidija - angelas. Ji reaguoja į žmones ne taip, kaip kiti mano<br />

pažįstami vaikai. Jei verkia, labai tyliai. Nemoka pykti. Kartais<br />

susimąstau: ką mes tokio vieni kituose matome, kad esam<br />

tokie pikti? Jai viskas įdomu. Kiekvienas mokytojas jai - dievo<br />

dovana. Jos nereikia gailėti, tai mūsų, sveikųjų, prie jos kartais<br />

gaila. Lidija mokosi kalbų, mėgsta istoriją, geografiją, nekenčia<br />

matematikos, skaito knygas Brailio raštu, rašo mašinėle<br />

tekstus – lietuviškai, angliškai ir rusiškai – be klaidelės. Ji groja<br />

fortepijonu, mokosi šokti. Turi fenomenalią atmintį. Palietusi<br />

jūsų rankas, užuodusi jūsų kvapą ir išgirdusi jūsų vardą, ji jus<br />

atsimins ir po kelerių metų – tereiks paliesti, užuosti... Jos unikali<br />

orientacija. Bulgarijoje išėjo pasivaikščioti viena iš viešbučio.<br />

Įeidama atsiminė, kaip kurios durys varstosi, už kokių durų koks<br />

triukšmas sklinda. Ir pagal tai išėjo neklupinėdama su akiniais.<br />

Niekas nė nesuvokė, kad ji – akloji. Vaikystėje ji pabėgdavo<br />

naktimis: nuklausydavo, kiek kartų sukasi raktas spynoje,<br />

kai mama duris rakina, kiek spynų užšaunama. Sulaukusi<br />

suaugusiųjų miego, ji be problemų išeidavo į gatvę“,- pasakojo<br />

Lidijos teta, 33-ejų metų 5 vaikų motina Irina Ziuziova.<br />

Turėdama tokią atmintį, mergaitė, kuri prieš keletą metų sunkiai<br />

kalbėjo, dabar lengvai susidoroja su daugiau nei 200 dainų<br />

tekstų rusų, lietuvių, prancūzų, italų kalbomis...<br />

Lidijai ant scenos, pasak mokytojos V.Pimpienės,<br />

geriau negu namuose. Akloji jaučia, kas jos<br />

klausosi, kaip ją priima. Kiti žmonės turi daug<br />

kelių, o neįgaliųjų pasirinkimas mažas. Lidijai<br />

dainavimas yra kelias į pasaulį, profesija, ateitis.<br />

Verta stengtis abiem: draugei – mokytojai ir<br />

mokinei<br />

Iljos balsas – vienintelis toks Lietuvoje<br />

„Ilja Aksionovas atėjo labai mažiukas ir<br />

žvilgančiomis akimis, vidurinio diapazono stipriu ir<br />

žemu balsu. Paskui pabandėme dainuoti „aukštai“,<br />

falcetu. Pavyko. Mokau vokalo per 15 metų, Iljos<br />

diskantas man – pirmas. Labai retas balsas. Ir<br />

visai netrumpalaikė dovana, kaip įprasta kalbėti.<br />

> Lidijos teta Irina Ziuziova<br />

augina 5 savo vaikus ir randa laiko<br />

būti dukterėčios „akimis“.<br />

Iljos balsas jau mutuoja (mutacija truks maždaug<br />

iki 25 metų), bet grožio nepraranda. Spėju, kad<br />

mutacijai pasibaigus, jis bus labai reto balso<br />

savininkas. Aš bent nežinau nė vieno žmogaus<br />

su balsu, kokį prognozuoju Iljai. Apskritai, balsas<br />

priklauso nuo nuotaikos, miego kokybės. Mane<br />

šiek tiek gąsdina tai, ką rašo spauda. O rašo, kad<br />

Iljos mutacija ir būsimasis balsas – mokytojos<br />

atsakomybė. Tai nesąmonė“,- kalbėjo V.Pimpienė.<br />

Beje, talentų kalvės šeimininke vadinama<br />

mokytoja į pamokas neprisikviečia savo dukters<br />

Gabrielės: „Ji smuikuoja. Ir protestuoja prieš<br />

dainavimą“.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Bene pirmas dalykas, kuris stebina pirmą kartą<br />

susidūrusius su Airijos kultūra, yra perdėtas airių<br />

mandagumas. Ypač tai stebina atvykėlius iš Rytų<br />

Europos šalių, kurių gyventojai dažnai sako, ką<br />

galvoja. Žinoma, ir lietuviai yra mandagūs, vieni<br />

labiau, kiti mažiau, tačiau tūlam lietuviui, po<br />

kelerių metų grįžus į tėviškę, net tie, kurie anksčiau<br />

rodėsi mandagumo sinonimais, atrodo truputėlį<br />

stuobriški.<br />

Mandagumas ir malonus bendravimas Airijoje<br />

užkoduotas jau pasisveikinime. Vietoj įprastų<br />

„labas“ ar „laba diena“ airis taria „kaip sekasi“,<br />

„kaip reikalai“ ir panašiai. Pašnekovas gali ir<br />

nepulti aiškinti apie savo reikalus, tai nebus<br />

laikoma nemandagumu. Tai daugiau pretekstas<br />

pokalbiui, jei kitas norės - atsakys, po to paklaus<br />

atgal. Galbūt iš tūkstančio vienas atsakys, kad jam<br />

kažkas blogai. Anot britų rašytojos Kate Atkinson,<br />

airis, kad ir kokia beviltiška situacija atrodytų,<br />

sugeba ją pateikti teigiamai.<br />

Jeigu žmogaus veide atsispindi neigiama emocija,<br />

airis visada stengsis išsiaiškinti, kas negerai,<br />

kuo jis galėtų padėti. Jei niekuo, tai išklausys,<br />

pasistengs paguosti. Dirbantys aptarnavimo sferoje<br />

žino, kad atėjus nepatenkintam airiui, visada<br />

reikia jį išklausyti ir paguosti. Airiai nesupranta,<br />

jei vietoj malonaus bendravimo pašnekovas staiga<br />

ima apeliuoti<br />

į taisykles,<br />

efektyvumą.<br />

Airių sąmonėje<br />

įsišaknijęs<br />

Airiško bendravimo<br />

bruožai<br />

. . . Irmantas Steponavičius ><br />

...Lietuvoje dažnas vadovas susireikšmina ir visaip stengiasi pabrėžti<br />

užimamą padėtį, nesistengia susilieti su pavaldiniais. Efektyvumo<br />

reikalavimas Lietuvoje nustelbia mandagumą. Tuo tarpu Airijos vadovai<br />

yra kolektyvo dalis...<br />

požiūris, kad visi žmonės lygūs. Tai bandoma įdiegti<br />

ir Lietuvoje, deja, per dažnai imame vertinti žmogų<br />

pagal jo pasiekimus, išsilavinimą, užimamas<br />

pareigas.<br />

Lygumas matomas ir įsidarbinant. Užsienietis turi<br />

lygias teises įsidarbinti su airiu. Neduok Dieve,<br />

darbdavys pasakys, kad neįdarbina dėl prastos<br />

anglų kalbos: tai bus laikoma diskriminacija.<br />

Pokalbyje dėl darbo tave pagirs, patikins, kad<br />

esi tinkamas pareigoms. Tai nėra tiesa, tiesiog<br />

pagyrimas, kad nesijaustum nuskriaustas. Dažna<br />

lietuvaitė po pokalbio dėl darbo stebisi: kodėl<br />

neskambina, juk patikau jiems.<br />

Net ir matydamas, kad padavėjo ar kitoje<br />

aptarnavimo srityje dirbančiojo anglų kalba<br />

prasta, airis nepasiūlys pasimokyti gramatikos, o<br />

pasistengs kelis kartus pakartoti kaip įmanydamas paprasčiau.<br />

Kitokie ir Airijos viršininkai. Lietuvoje dažnas vadovas<br />

susireikšmina ir visaip stengiasi pabrėžti užimamą padėtį,<br />

nesistengia susilieti su pavaldiniais. Efektyvumo reikalavimas<br />

Lietuvoje nustelbia mandagumą. Tuo tarpu Airijos vadovai<br />

yra kolektyvo dalis, dažnai stengiasi palaikyti draugiškus<br />

santykius, atviresni pavaldinių kritikai. Jei saloje dirbi<br />

blogai, tipinis pokalbis su vadovu prasidės jo žodžiais: „Tu<br />

nesijaudink, viskas gerai, darei klaidų, tenoriu pasiaiškinti,<br />

kodėl jas darei“...<br />

Teko matyti, kaip kontrolierius sugavo „zuikį“ autobuse.<br />

Pamatęs nerimą keleivės veide, kontrolierius puolė ją raminti,<br />

klausinėti iš kokios šalies, koks dabar ten oras. Keleivei<br />

baudos mokėti neteko - atsipirkta išgąsčiu.<br />

Perdėtas mandagumas turi savų minusų. Kai su visais<br />

bendrauji maloniai ir mandagiai, tampa neaišku, ką<br />

iš tikrųjų galvoji. „Tai nuostabu“, - pasakys moteris<br />

parduotuvėje, atsiimdama grąžą, tą patį pasakys savo dukrai,<br />

padovanojusiai gėlę. Ne veltui Froidas, sukūręs psichoanalizės<br />

metodą, pabrėžė vieną išlygą - t.y., kad jo teorija netaikytina<br />

airiams.<br />

Kitas minusas - jei supainioji moralumą su mandagumu.<br />

Lietuvoje esame įpratę, kad moralumas ir mandagumas dažnai<br />

eina kartu. Airijoje<br />

nemandagumas<br />

siejamas tik su<br />

psichiniais ligoniais<br />

ir vaikais.<br />

Jeigu tenka ieškotis kambario, nuomojantis jį airis suskubs<br />

įtikinti, kad tu jam patinki labiausiai iš visų kandidatų, tereikia<br />

suderinti su kitais namo gyventojais. Airiai moka įtikinėti kaip<br />

niekas kitas: jei žvelgdamas į lietuvį, gali suprasti, kad žodžiai<br />

sako vieną, o kūnas kalba ką kitą, to niekada nesuprasi iš<br />

airio.<br />

Kas dirba privačiai, užmokestį už darbą stengiasi paimti iš<br />

anksto, nes kartais airis užmiršta pervesti pinigus. Supykęs<br />

lietuvis skambina darbdaviui, pastarasis patikina, kad ką tik<br />

pervedė, nors net nebuvo banke ir panašiai.<br />

Po tokių nutikimų norisi grįžti į savą kultūrą, kurioje viskas<br />

aišku ir suprantama, nes lydėjo tave nuo mažų dienų.<br />

Nusiperki bilietą, sėdi į lėktuvą, išlipi Lietuvoj. Visur pilka,<br />

žmonės nesišypso. „Ei tu, reikia takso?“, - išgirsti kažką<br />

sakant. Hm, čia man. Jau pasiilgau mandagumo. Velnias, kada<br />

lėktuvas į Dubliną?<br />

recenzija<br />

Tiesos intuicija<br />

Neabejoju, kad dauguma<br />

senosios kartos inteligentų<br />

žinojo aktorių ir režisierių<br />

Balį Bratkauską. Šiandien<br />

turime vienintelę progą<br />

susipažinti su jo broliu<br />

Broniumi Bratkausku –<br />

gydytoju chirurgu, nuėjusiu sudėtingą gyvenimo<br />

kelią. Leidykla „Andrena“ išleido jo prisiminimus<br />

„Gyvenimo sūkuriuose“. Kraštiečių Bratkauskų<br />

(nes dalinasi Anykščiai bei Molėtai „savus“,<br />

kilusius nuo Alantos) šeimos gyvenimas sukosi tarp<br />

Alantos, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus, Debeikių,<br />

Ramygalos... Tad įvairaus amžiaus žmogus, kad ir<br />

nepažinojęs daktaro, gali rasti asmeninių sąsajų su<br />

knygoje minimais objektais, įvykiais ar žmonėmis...<br />

Žinoma, ikikarinė Klaipėda - prisiminimai vaiko<br />

akimis, bet skaitančiajam tai kaip tik gali atrodyti<br />

patrauklu „... šarvuotas karo laivas „Deutschland“<br />

įplaukė į uostą ir prisišvartavo prie krantinės. Visos<br />

jo patrankos buvo atsuktos į krantą. Tuoj pat ant<br />

denio pasirodė Hitleris, kuris pasakė kelis žodžius,<br />

o vėliau sėdo į automobilį ir išvažiavo į Klaipėdos<br />

teatrą. Mes lėkėme iš paskos, o rikiuotėje teatro link<br />

žygiavo vokietukai, buvę mūsų draugai su vokiškom<br />

„hitlerjugend“, o suaugę vyrai su „kulturverband“<br />

uniformomis...“. Arba vaikiški nutikimai kaime. „...<br />

paguldžiau vištą ant žemės ir prispaudžiau sparnus<br />

kojomis, o kad greičiau galvą nupjaučiau, nustvėriau<br />

kirvį ir kirtau per kaklą. Žemė buvo per minkšta, o<br />

kirvis neaštrus, tai kaklas, pusiau nukirstas, įlindo<br />

į žemę, o višta ištrūko ir nuplasnojo į bulbienokus.<br />

Aš jos negaudžiau, tai padarė mama... Vienąkart<br />

pabandžiau papjauti triušį: sučiupęs vieną<br />

trinktelėjau plaktuku tarp ausų, kad apsvaigtų.<br />

Vargšelis sucypė tokiu baisiu balsu, kad daugiau<br />

nebenorėjau laikyti triušių...“.<br />

Negalintis atimti gyvybės mažam padarėliui, regis,<br />

jis visą gyvenimą stengėsi ją gelbėti ir žmogui. „Visą<br />

savo gyvenimą paskyriau ligoniams, nes įžvelgiau<br />

didžiulę prasmę: padėti tiems, kuriems labiausiai<br />

esi reikalingas.“ Tokie žmonės turbūt turi gimti su<br />

tiesos intuicija. Todėl skaitytojas, turintis panašią<br />

intuiciją, ras daug gyvenimiškos tiesos sprendimo<br />

būdų ir formų, stiprią asmenybę, nebijančią kalbėti<br />

apie klaidas ir sunkumus, lydėjusius knygos autorių.<br />

Nuoširdus ir atviras pasakojimas, kartais sąmoningai<br />

nutylint jaunystės šėliones, lengvas rašančiojo stilius<br />

– greičiausiai bus įveikta per vieno vakaro skaitymą,<br />

tačiau apmąstymų užteks ilgam...<br />

Kartais pagalvoju, kodėl kai kurie žmonės stato<br />

paminklą mirusiam gyvūnėliui ir kodėl tik kai kurie<br />

gyvieji nestato paminklų mirusiems? Man maloniau<br />

matyti knygą – „gyvąjį paminklą“ išėjusiam...


Apie meilės grožio<br />

meną<br />

Kodėl visas meilės žodynas yra kariškas? Kodėl kitas<br />

žmogus būtinai „užkariaujamas“? Kodėl apie moterį<br />

sakoma: „Aš ją paėmiau“, o apie vyrą: „Aš jam<br />

pasidaviau“?<br />

Jeigu mes nekalbėtumėme, viskas būtų aišku.<br />

Gyvūnų seksualiniame gyvenime žodžių išvis nėra. O<br />

yra tik veiksmas. Šiame veiksme harmoningai dera ir<br />

meilės šokiai, ir patinų turnyrai, ir sueitis, ir vėlesnė<br />

šeimyninė ištikimybė - jei tai, aišku, nebuvo niekieno<br />

niekšas dryžuotas katinas. Patinai dažniausiai už<br />

pateles kiek aktyvesni, jie ir santykius dažniau<br />

aiškinasi, ir kopuliacinius judesius aktyviau atlieka,<br />

o patelės labiau linkusios savo žvilgsniais, garsais,<br />

kvapais vilioti. Nors, kita vertus, žiogų, papūgų<br />

ir lakštingalų patinai stengiasi: ir čirškėjimu, ir<br />

ryškiomis plunksnomis, ir už širdies griebiančiomis<br />

giesmėmis. Tarkime taip: patelė - tai viliojanti terpė,<br />

patinas- tai ją užpildyti siekiantis turinys.<br />

Prasidėjo tai, matyt, nuo to laiko, kai gamta sukūrė<br />

dvi lytis, lytiškai besidauginančias, apdovanojo<br />

vieną iš lyčių varpa ar kažkuo į ją panašiu, o kitą -<br />

makštimi ar jos analogu. Pirmai lyčiai buvo paskirtas<br />

didesnis agresyvumas, pasiruošimas konkuruoti su<br />

kitais ir skverbtis gilyn, o kitai - didesnis pasyvumas,<br />

pasiruošimas priimti į save, nešioti savyje ir rūpintis<br />

palikuonimis. Palikuonių klausimas čia, matyt, ypač<br />

svarbus. Kokiu transportu, jūsų manymu, geriau<br />

važinėti mažiems gležniems padarėliams - metaliniu<br />

tanku, dardenančiu vieškeliu, ar minkštu šienu<br />

išklota ežere plūduriuojančia valtele? Tankas - tai<br />

patinas. Valtelė - patelė. Manau, tas gali tikti ir<br />

vyrams su moterimis.<br />

Tiesa, toks suskirstymas visiškai nereiškė, kad visi<br />

patinai - tai tik tankai, o visos patelės - tai taikios<br />

valtelės. Pažiūrėtumėt jūs, kaip tingiai elgiasi<br />

gamtoje liūtai, kaip jie bijo savo patelių ir kaip<br />

nenoriai eina į medžioklę. Pažiūrėtumėt jūs, kaip<br />

grėsmingai moka jos sutvarkyti savo vyrus...<br />

Prisiminkime ir tai, kad priimančioji terpė – makštis<br />

- ne tik gali priimti, bet gali ir imti, godžiai apžiodama<br />

varpą lytinio akto metu. Ji tarsi čiulpia vyrišką sėklą<br />

orgazmo metu, tapdama labai aktyvia ir kryptinga.<br />

O kas orgazmo metu iš tiesų ne paima, o atiduoda –<br />

vyras ar moteris - atspėkite patys. Ir kam čia sako,<br />

jog jis ima, o ji jam duoda? Juk lytinio akto pabaigoje<br />

būna atvirkščiai.<br />

Tačiau mes - ne gyvūnai, o vyrai ir moterys. Mes<br />

pirmi gamtoje ėmėme kalbėti, mąstyti ir viską vadinti<br />

vardais. O vardai turi tokią keistą savybę: jie dalykus<br />

ne jungia, o išskiria. Taip mes kalboje atskyrėme<br />

meilę nuo agresijos. Ir taip save įtikinome keistai,<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Eltos nuotr.<br />

kad jei čia du skirtingi žodžiai, tai ir reiškiniai už<br />

jų stovi skirtingi. Kad agresija, tai jau tik agresija.<br />

Vyriškas pradas. O meilė - tai jau meilė. Moteriškas<br />

pradas. Ir kad galima kitam žmogui reikšti tik arba<br />

vieną, arba tik kitą. Ir kad jie neva prieštarauja<br />

vienas kitam.<br />

Agresijos žodynas pas mus karingas: paimti jėga,<br />

užvaldyti, įsiskverbti, išdulkinti, priversti, padaryti ją,<br />

užimti tvirtovę.<br />

Meilės žodynas pas mus švelnus ir kastruotas:<br />

švelnumas, pakantumas, ilgesys, atsiduoti, nusileisti<br />

jam, įsileisti, leistis.<br />

Atsirado netgi priešprieša: vyrai yra agresyvūs ir<br />

todėl blogi. Tačiau būtent tokie vyrai ir yra tikri.<br />

Mergaitės įsimyli „blogiukus“, o kitokie vyrai –<br />

...bijodami prarasti „tikro“ vyro statusą, vyrai ėmė kruopščiai vengti bet<br />

kokių švelnumo, jausmų, supratingumo ir meilės pasireiškimų...<br />

nevyriški: gėjai, skudurai, mamytės sūneliai.<br />

Moterys yra mylinčios ir todėl geros. Jos silpnos<br />

ir gležnos, tačiau būtent tokios moterys ir yra<br />

tikros. O kitokios - vyriškos, karingos, vyrų baubas,<br />

amazonės, “bobos su kiaušais”.<br />

Atsirado dar viena komplikacija – bijodami prarasti<br />

„tikro“ vyro statusą, vyrai ėmė kruopščiai vengti<br />

bet kokių švelnumo, jausmų, supratingumo<br />

ir meilės pasireiškimų. Berniukai ėmė bijoti<br />

apsikabinti su tėčiais, o tėčiai ėmė šalintis sūnų.<br />

Ilgalaikis jausmų bijojimas ėmė virsti žalingais<br />

įpročiais- alkoholizacija, kurios metu aš už save<br />

neatsakau, nes girtas, todėl tik girtas ir leidžiu sau<br />

glėbesčiuotis su kitais vyrais. O didžiausiu vyrų<br />

pomėgiu tapo kruvinas sportas bei koviniai filmai.<br />

Moterų vyrai ėmė bijoti. Ir toks Froido pacientas<br />

Šreberis prisipažino didžiajam analitikui: bijo jis,<br />

kad susigundys ir sieks tapti moterimi, ir patirs jis,<br />

tapęs moterimi, kažkokią jam baisią ir nesuvokiamą<br />

moterišką palaimą - visišką atsidavimą, ištirpimą ir<br />

begalinį pasyvų pasitenkinimą - moterišką orgazmą.<br />

Į ką rimtas Froidas atsakė, kad tai jo pasąmoningo<br />

susitapatinimo su mama rezultatas.<br />

Moterys ėmė bijoti išgąsdinti vyrus savo<br />

seksualinėmis pretenzijomis, išmoko vengti pirmos<br />

rodyti susidomėjimą ir iniciatyvą, prisirinko visokių<br />

nuolankumo, įsiteikinėjimų ir gudravimų stereotipų.<br />

Ilgalaikis savo aktyvių impulsų slopinimas virto<br />

depresijomis ir psichosomatiniais skausmais. O<br />

didžiausiais moterų pomėgiais tapo romantiniai<br />

serialai, pasiplepėjimai bei rūpinimasis interjeru.<br />

Aktyvus lytinis gyvenimas keičiant partnerius<br />

moterims tapo įmanomas tik sunkaus girtumo<br />

būsenoje. Nes tada aš būnu girta ir už save<br />

neatsakau. Ir ėmė moterys, suvaržytos ir įbaugintos<br />

pačios savimi, pavydėti vyrams jų galimybių,<br />

agresyvumo ir jėgos. Ką rimti psichoanalitikai<br />

pavadino pasąmoningu „pavydu peniui“.<br />

Ir visa tai tik dėl žodžių?<br />

Ne, ne tik, bet daugiausiai dėl jų. Nes žodis žeidžia stipriau nei<br />

veiksmas. Ir netgi koviniuose filmuose mums nerodo, kaip žeidžia<br />

žmogų žodis, o rodo kruvinų muštynių scenas. Tausoja mūsų<br />

nervus. Negąsdina - dešimt smūgių su koja ir trykštantis kraujas<br />

- ne taip baisu, kaip, tarkime, baisu būtų vienas ištartas žodis,<br />

adresuotas vyrui, iš „p“ raidės. Nerodo mums tokių dalykų. Gaili<br />

mūsų. Nes žino, kas realybėje baisiau.<br />

Ką mums daryti ?<br />

Pabandykime padaryti neįmanomą dalyką ir pamiršti žodžius.<br />

Prisiminkime kokį nors realų seksualinį patyrimą, prisiminkime kokį<br />

nors ispanų šokį, pavyzdžiui, flamenko.<br />

Štai stovi juodaplaukė moteris su aukštakulniais, besilaikanti<br />

už kraštų sijoną. Štai prieš ją stovi vyriškis, išputęs krūtinę,<br />

laikydamas rankas ant klubų. Muzika... ir pradedame !<br />

Kur ten prasideda moteriškumas<br />

ir baigiasi vyriškumas? Ties kokia<br />

riba moteris nustoja būti pasyvia,<br />

mylinčia ir švelnia ir tampa veržlia,<br />

juslinga, ryžtinga? Nuo kokio takto<br />

vyras nustoja gąsdinti, trankyti į žemę<br />

kulnais ir tampa lankstus ir besitraukiantis nuo moters? Tai jūs<br />

palūkėkite, čia dar tik šokis, tik preliudija. O žiūrėkite, kaip gražiai<br />

jame susijungia prieštaringos sąvokos, kaip susilieja į vieną srovę<br />

moteriškas „in“ ir vyriškas „jan“ ir užsisuka kinietiškas rutuliukas<br />

- monada. Jūs ją matėte: dvi spiralinės žuvytės, juoda ir balta,<br />

ratu užsuktos ir viena kitai į uodegą įsikibusios. Štai šokyje ir<br />

išnyksta ir karas, ir taika, o atsiranda kažkas nauja, ką ir reikėtų<br />

vadinti meile. Arba energija, jei jums taip labiau patinka.<br />

Ir šokis šis gali būti begalinis - pati sueitis, kopuliacija ir<br />

orgazmas - tai tik viršūnė, tik pabaiga. Ne tiek dėl pabaigos eina<br />

alpinistai į kalnus, pats procesas yra žymiai svarbesnis. Ir neverta<br />

mums išskirti iš meilės nei „preliudijos“, nei „įvedimo“, nei<br />

„kopuliacijos“, nei „orgazmo“. Neverta nei „siekti orgazmo“, nei<br />

„rūpintis erekcija“. Nes tai dirbtinis suskirstymas, žodinė painiava.<br />

Dėl kurios atsiranda tos vadinamos seksualinės problemos:<br />

„silpnas libido“, „silpna erekcija“, „pagreitinta ejakuliacija“,<br />

„anorgazmija“ ir kitos. Ir nepadeda, kai per kelias televizijas mums<br />

rodo besimasturbuojančius ir monotoniškai jaudinančius vieni<br />

kitus vyrus ir moteris. Susijaudinti tai padeda, o malonumą patirti<br />

- ne. Nes nebėra pornografijoje šokio, nebėra energijos, nebėra<br />

agresijos, sujungtos su meile. Gyvybės nėra, kurios pornografijos<br />

mėgėjai taip prisibijo.<br />

Kada meilė užima žmonių gyvenime savo vietą? Kada nyksta<br />

meilės ir seksualinės problemos? Kada karinė terminologija<br />

persipina su švelniąja ir nebekelia nerimo ir liūdesio?<br />

Mano supratimu, tai įvyksta tada, kai mes imame gyventi. Ir kai<br />

prasideda šokiai - flamenko ir visi kiti. Nes man atrodo, kad būtent<br />

šokiuose, kuriuos šoka visi gyviai, gimsta ir kova, ir meilė, ir<br />

grožis, ir tiesa.<br />

Olegas Lapinas, psichoterapeutas<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Žolelių alchemija: jaunystės<br />

eliksyras<br />

> Moletiškis Stanislovas Karanauskas,<br />

praktikavęs ir savo, ir žinovų žolelių alchemiją.<br />

Aktualiausias žmonijai klausimas vis tebėra<br />

tas pats: kaip prailginti savo gyvenimą ir<br />

susigrąžinti jaunystę... Kai kuriems, atkakliai<br />

to siekiantiems, pavykdavo atitolinti senatvinę<br />

šmėklą.<br />

Pavyzdžiui, prieš 7 dešimtmečius Linusas<br />

Paulingas, ne tik išsigydė pats, bet ir už<br />

atradimus pelnė Nobelio premiją, o visuomenė<br />

ėmė jį vadinti „Ponu Vitaminu C“. Skelbiama,<br />

jog Rusijos mokslų akademijos Sankt<br />

Peterburgo bioreguliacijos ir gerontologijos<br />

instituto mokslininkai sukūrė tabletę,<br />

atitolinančią žmogaus senatvę: norint sulaikyti<br />

jaunystę, būtina papildyti nuosavų organizmo<br />

baltymų trūkumą, todėl būtina vartoti<br />

peptidus.<br />

Tačiau mūsų senoliai to paties rezultato<br />

siekdavo žolių pagalba. Jaunystės eliksyras,<br />

pasirodo, buvo visai šalia: tarp Anykščių,<br />

Tauragnų ir Molėtų... Žinotas ir naudotas<br />

„raganiškos prigimties“ daktarės Eugenijos<br />

Šimkūnaitės, rašytojo ir vaistininko Antano<br />

Vienuolio – Žukausko, tautodailininko<br />

Stanislovo Karanausko...<br />

. . . Jolanta Matkevičienė ><br />

> Moletiškis gydytojas Vytautas Bikneris - homeopatas, susižavėjęs slaptuoju<br />

A.Vienuolio receptu.<br />

Kai trūksta gulbės pieno...<br />

Iki šių dienų dar vis menamas posakis: visko buvo,<br />

tik gulbės pieno trūko. Nekreipdavau dėmesio į<br />

tokį, dažnai vestuvių ar gero gyvenimo vertinimą,<br />

kol neišgirdau iš tiesų egzistuojant „Gulbės pieno“<br />

receptą.<br />

Tokį gėrimą tautodailininkas, medžio drožėjas<br />

Stanislovas Karanauskas, gimęs, kaip jis sako,<br />

Šaltinių kaime, Vyžuonų valsčiuje, o šiuo metu<br />

gyvenantis Molėtų krašte, yra ragavęs iš pačių<br />

daktarės Eugenijos Šimkūnaitės rankų, kai<br />

Dzūkijoje kūrė Čiurlionio kelio monumentaliuosius<br />

paminklus. Būdamas atkaklus, jis sužinojo to<br />

recepto kelią ir galią, rinko gal 115 žolių įvairiu<br />

metų laiku, o pagal E.Šimkūnaitės nurodymą jų<br />

reikėjo gal kokių 125. Deja, su kiekviena diena<br />

Lietuvoje vis mažiau lieka miškingų, pelkingų,<br />

ekologiškų vietų, nepaliestų žmogaus rankos, kur<br />

išliktų anksčiau augusių žolių, tad pasigaminti<br />

identišką E.Šimkūnaitės receptą praktiškai<br />

neįmanoma. Tačiau atkaklieji gali mėginti,<br />

ieškodami žinių, daktarės užrašų, o žolių turbūt<br />

tektų ieškoti kituose kraštuose.<br />

Įdomu tai, kad, pasak E.Šimkūnaitės, gulbės<br />

pieną tik krikšto tėvas ar močia, ir tai tik vienam<br />

krikštijamųjų ir vieną kartą, bekuriant šeimą,<br />

sutaisyti galėdavo: „Kas jau gulbės pieno kvortą<br />

turėjo, ne tik visiems garbingiems svečiams išteko,<br />

ne tik visą amžių išlaikė, dar ir vaikams, o kartais ir<br />

vaikų vaikams paliko“... Sveikatos, ilgaamžiškumo,<br />

laimės ir gero gyvenimo receptas – gulbės pienas,<br />

pasak S.Karanausko, iš tiesų yra balkšvas ir<br />

saldžiarūgščio skonio.<br />

Pradėjęs devintą dešimtį, S.Karanauskas, regis,<br />

sveikata nesiskundžia, o 1976 metais už Čiurlionio<br />

kelio ir kitus monumentaliuosius paminklus jam<br />

buvo skirta Kultūros ministerijos I premija. Gal vis<br />

dar veikia ragautas gulbės pienas?...<br />

Galia - trauktinėse<br />

Trauktinių visažinė buvo daktarė Eugenija<br />

Šimkūnaitė. Pasak jos, kiekvienas lietuvis anksčiau<br />

mokėjo trauktines pasidaryti, kad ir per vienerius<br />

ar kokius trejus metus, trejas devynerias, bent<br />

jau vienos rūšies. O devyneria devynerioms žolių<br />

surinkti tik bent vienas iš visos giminės galėjo...<br />

Paprasta trauktine rūpintis pradėti reikia anksti<br />

pavasarį. „Pirmam griausmui neužgriaudus, raiste<br />

paraiste, paloj priepaloj rangės šarangės guolį<br />

rasti. Reikia ir pirmu kėlimu, devynių gyvų rinkių<br />

geležim neužgavus, iškelti. Iškėlus apiprausti,<br />

lininiu siūlu parišus žemyn galva pakabinti, kad<br />

nė saulė neužšviestų, nė vėjas neužpūstų. „Jei<br />

šeimynoj yra trys eilės (seneliai, tėvai, anūkai)<br />

– trijų gyvačių gorčiaus daryti galima, o jei eilių<br />

mažiau – tik vienos gyvatės, tik kvortos (800g). Kai<br />

gyvatė išdžiūsta, reikia ligi gyvai mėsai nugrūsti,<br />

nuo išnarų apvalyti, degtine, kiek reikia, užpilti.


Stanislovo Karanausko piešinys<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

> Antanas Vienuolis –<br />

Žukauskas.<br />

Lygiai metai sueis lig tai dienai, kai gyvatė paimta<br />

buvo, – trauktinė paruošta. Pasiankstinsi pralieti –<br />

nebebus galybės“...<br />

„Gyvačių trejinei ima paprastos rangės šarangės<br />

arba gumbuolės pagumbuolės, ugninės gyvatės<br />

arba paties vytur – vytaro. Ima ir gyvatės ilginės,<br />

o dar dažniau maizginės – pamaizginės. Viskas<br />

daroma iki pirmo griaustinio, džiovinama be<br />

saulės ir vėjo, „lygiai iš išnarų“ išdaro. Maizginę<br />

pamaizginę – gyvalupę deda. Paima maizgūną<br />

baltą rieškučių pilnų arba raudonąjį maizgūną<br />

saujos vienos ir numaizgo pamaizginę nei<br />

nupjaudami, nei nutraukdami. Tada viską sudeda.<br />

Degtine užpila ir laukia metus“.<br />

„Ne taip jau sunku suderinti ir trejas devynerias:<br />

parinkai 9 karčias, 9 stiprias, 9 kvapias ir sumaišei<br />

po lygiai, gali parinkti 9 kvapias, 9 saldžias, 9<br />

dūšiai mielas – ir vėl bus gerai. Gali vėl derinti<br />

širdžiai atgauti, valgiui patraukti ar dėl stiprumo<br />

– gerai bus, netgi gali paderinti ir 9 tokias, kurios<br />

akis pažvitrina, kalbą pamiklina, kurios širdį<br />

palenkia ir vesti norą padidina – tokios, sako, labai<br />

piršliams ir svočioms tinkančios. Kokių tik reikalų<br />

prasimanysi, tokių ir trejadevynerių gali suderinti.<br />

Vėlgi ir devyneria devynerios ne tokia jau bėda: 9,<br />

kad visi sveiki būtų, 9, kad vaikai gražiai augtų, 9,<br />

kad namuos darna būtų, devynerios... taip reikalus<br />

dėstydamas ir surinksi devyneriadevynerias. Kai<br />

gerai prisitrauks, tai nuosauliui žiūrint, juoduote<br />

juoduos. Pašviesiui pažiūrėjus – kaip tirštas<br />

kraujas raudonuoja, tik skaidriai šviesuoja.<br />

Lašelį, sulig burnelės dugnu, per nago juodymą,<br />

gurkšteli – net kvapą užgauna, devyni prakaitai<br />

išmuša. Kad ir kaip sirgtum, kad ir liga riestų, kai<br />

tik kvapą atgauni – ir širdis linksmiau plaka, ir<br />

kvėpuoti laisviau, ir rėmuo nebegraužia, ir sąnarius<br />

atleidžia. Tokia tai devyneriadevynerių galybė. Bet<br />

menka toji galybė ir stiprybė, kai su gulbės pienu<br />

palygini...“, – yra rašiusi E.Šimkūnaitė.<br />

Stanislovo Karanausko piešinys<br />

> Eugenija<br />

Šimkūnaitė.<br />

Jei suprasime daktarės receptus pažodžiui,<br />

greičiausiai bus kitos rūšies galybė, nes įvairūs<br />

gyvačių užpilai stimuliuoja vyriškų organų galią,<br />

o norėdami patirti visaverčio gyvenimo galią,<br />

turėtume išsiaiškinti daktarės „užkalbėjimų kodus“<br />

- ji kalba tik apie žoles....<br />

Slaptasis Antano Vienuolio – Žukausko receptas<br />

Nors E.Šimkūnaitė yra sakiusi, jog „gulbės pienas<br />

traukte traukiamas, bet dar ir varyte varomas,<br />

o kai to išvaryto kelis lašus stiklinės trečdalin<br />

įlašina, tai vanduo it pienas pabąla. Išgersi tokio<br />

gurkšnelį mažuliausį – kaip naujai gimęs, kaip<br />

paukščio pienu praustas...“. Tačiau nemažiau<br />

nei gulbės pienas intriguoja ir slaptasis Antano<br />

Vienuolio – Žukausko receptas. Slaptuoju jis<br />

vadintas todėl, kad buvo manoma, jog jis nėra<br />

išlikęs. Tačiau, bendraudamas su vaistininko ir<br />

rašytojo giminaičiais, apie tą receptą Stanislovas<br />

Karanauskas išgirdo iš jo sūnaus Stasio ir užrašė.<br />

Bandžiau jaunystės eleksyro tinktūros pagal<br />

raytojo receptą gauti vaistinėse, teiravausi ir<br />

Molėtų LOR daktaro, homeopato Vytauto Biknerio.<br />

Visų akyse buvo nuostaba... Vaistininkai sakė,<br />

jog čia reiktų klausti homeopatinėse vaistinėse,<br />

o daktaras V.Bikneris iškart ir paskambino į<br />

“AUKŠTAITIŠKAS FORMATAS”<br />

PRENUMERATOS KAINOS<br />

1 mėn. 8 mėn.<br />

1,99 15,92<br />

Kauno homeopatinę vaistinę. Tuo metu vaistinė neturėjo dviejų<br />

ingredientų, reikalingų A.Vienuolio tinktūrai pagaminti. Maža to,<br />

V.Bikneris ėmėsi iniciatyvos pristatyti tą receptą per homeopatų<br />

konferenciją... Pasak gydytojo, A.Vienuolio receptą iš tiesų galima<br />

vadinti „jaunystės eliksyru“, nes jis yra stimuliuojantis, grožio ir<br />

elegancijos receptas. Kad nebūtų organizmui didelio šoko, reikėtų<br />

pradėti gerti po 1 šaukštelį apie porą dienų, po 2 šaukštelius apie<br />

3 - 4 dienas, po 3 šaukštelius likusias dienas. Vartoti 10 dienų,<br />

daryti pertrauką.<br />

Žmonės tikrai gebėtų pasigaminti tokią tinktūrą ir namie:<br />

„Aurantii cort. – 18g, Cinamoni -9g, Aromatica (greičiausiai A.<br />

Vienuolis turėjo mintį pritaikyti aromatą, tinkantį kiekvienam<br />

asmeniui atskirai ) – 12g, Vanilae – 6g, Golangae – 0,9g,<br />

Angelicae -3g, Laurocerosi -9g, Spiritus Vini ( 96%) – 360g,<br />

Aqva destilata -120g, Sirup simpl. – 600g, Aether asetic – 0,6g“.<br />

Stanislovo Karanausko „Trejos devynerios“<br />

S.Krasauskas „Trejas devynerias“ darė panašiai kaip A.Vienuolis<br />

– Žukauskas ir E.Šimkūnaitė. Sakė, būtų davęs ir paragauti,<br />

tačiau vienas iš žentų likutį baigė per vakarą...<br />

Norintiems pasigaminti tokį gėrimą, S.Karanauskas<br />

rekomenduoja prieš tai pasidomėti senolių išmintimi, prisiminti<br />

biologiją, po ranka turėti knygą „Lietuvos flora“, žinoti, kur kokie<br />

augalai auga. Augalus reikia laiku surinkti, sudžiovinti, o paskui<br />

tik šaukštą (smulkintų) žolelių užpilti „buteliu“ degtinės. Daugiau<br />

surinksi – daugiau užpilų turėsi, bet vartoti galėsi tik po metų<br />

nuo užpylimo, po 25 gramus, kad ir kasdien. Reikės: pumpurų<br />

(beržo, pušies, topolio), lapų (šalavijo, pelyno, levandos), žolių<br />

per patį žydėjimą (ramunėlių, stumbrinės viksvos, pakalnučių),<br />

žiedų (širdažolės, čiobrelio, jonažolės), sėklų (kalendros,<br />

kmynų, krapų), žievės, anksti pavasarį, nuo trečio stiebo (uosio,<br />

ąžuolo, baltgluosnio), vaisių (kadagio, muskato, gvazdiko),<br />

šaknų (sidabražolės, raudeklės, rapontiko), sulčių (alijošiaus,<br />

šventagaršvės, bičių medaus).<br />

Eleksyras likimo neįveikia<br />

Vis dėlto amžiaus paslaptimi lieka klausimas: kodėl, tiek<br />

daug žinodami, galėdami ir vartodami jaunystės eliksyrą,<br />

E.Šimkūnaitė, ir A.Vienuolis – Žukauskas tenugyveno po 75<br />

metus?... Ar jie patys mažai stebuklingomis eliksyro galiomis<br />

tikėjo, ar nuo likimo dar niekam nepavyko pabėgti...<br />

S.Karanauskas jau šešerius metus ilgiau gyvena už garsiuosius<br />

stebuklingų gėrimų žinovus. Jo manymu, žolelės turi būti tik<br />

priedas prie sveiko gyvenimo būdo: jis tuo pačiu laiku valgo, gula<br />

ir keliasi, medituoja, užsiima joga, daro tai, kas patinka, žodžiu,<br />

džiaugiasi gyvenimu...<br />

Žurnalo prenumerata<br />

internetu:<br />

www.prenumerata.lt<br />

ir www.anyksta.lt<br />

Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.<br />

Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje<br />

(Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos dienos“<br />

(Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas)<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Pirmąją „Javą“ užsidirbo<br />

deimantų mieste<br />

55-erių metų anykštėnas Antanas Baura - LR<br />

Seimo narys ir Lietuvos valstiečių liaudininkų<br />

sąjungos Anykščių rajono skyriaus pirmininkas,<br />

agronomas, tėvas, senelis.<br />

„Neįvardinčiau, kas iš šio sąrašo yra svarbiausia.<br />

Viskas mano gyvenimo dėlionėje man tinka.<br />

Globalių temų džiaugsmui ar laimei neieškau<br />

– gana ir mažų smulkmenų. Dar pridėkime, kad<br />

esu optimistas, tačiau stebuklais netikiu. Tikiu<br />

tik kiekvieno žmogaus valia savo reikalus tvarkyti<br />

taip, kaip jam geriausia. Žmogaus laimę ne<br />

valdžios sukuria“, - sako A.Baura.<br />

Penkias klases baigiau Utenos rajono Ilčiukų<br />

aštuonmetėje, vėliau mokiausi Vyžuonų vidurinėje<br />

mokykloje, tačiau nuotraukų iš tų laikų neišsaugojau.<br />

Šioje – aš jau tuometinės Darbo Raudonosios vėliavos<br />

ordino Žemės ūkio akademijos studentas, būsimasis<br />

agronomas, su draugais kažkokiame vakarėlyje. Geri<br />

buvo laikai – ir mokslui, ir linksmybėms, ir kelionėms<br />

laiko užteko. Mums sekėsi – turėjome galimybę užsidirbti<br />

Jakutijoje, statybose netoli vadinamojo deimantų<br />

miesto Mirnyj, turėjome galimybių pakeliauti po Tarybų<br />

Sąjungą... Beje, studijų laikų bičiulis Bronius Vilkickas<br />

liko draugu visam gyvenimui. Jis ūkininkauja Anykščių<br />

rajone prie Skiemonių.<br />

Utenos<br />

rajonas,<br />

Gailiešionių<br />

kaimo pieva.<br />

Mudu su dvejais<br />

metais vyresne<br />

sesute Zita. Aš,<br />

kaip visada, nusispardęs kelnes, laimei, jog marškinėliais ilgais mane vilkdavo. Iki<br />

kokių 5 metų bet kokiom kelnėm apvilktas, bėgdavau į bulves jų nusikratyti, toks<br />

nekenčiamas buvo drabužis. Mama tiesiu taikymu eidavo ieškoti mano kelnių tarp<br />

bulvienojų ir visada rasdavo. Sesuo Zita visą gyvenimą su vaikais – dirba Kėdainių<br />

rajone, Labūnavos vaikų darželyje. Ji man padovanojo sūnėną ir dukterėčią, o jie –<br />

dar po porelę giminaičių.<br />

Tie patys Gailiešionys. Mes su<br />

mama Ona – centre. Ji ilgai<br />

dirbo kolūkio brigadininke.<br />

Nuotraukoje nėra tėčio<br />

Napalio – irgi žemdirbio. Jis<br />

mirė pirmas, 1984-aisiais,<br />

mama iškeliavo lygiai po 20ies<br />

metų. Įdomi buvo jųdviejų<br />

istorija. Mama, iš keturių<br />

seserų vyriausia, ištekėjo už<br />

tėvo, kuris iš septynių vaikų<br />

buvo jauniausias. O mamos<br />

jauniausia sesė ištekėjo už tėčio<br />

vyriausio brolio.<br />

Dešinėje – teta Zosė, siuvėja,<br />

inteligentiška, graži moteris,<br />

kažkodėl likusi senmerge<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

2000 – ieji.<br />

Mano Seimo<br />

nario priesaiką<br />

priėmė tuometinis<br />

Konstitucinio<br />

teismo pirmininkas<br />

Vladas Pavilonis.<br />

Pirma (2000 -<br />

2004 metų) mano<br />

kadencija Seime -<br />

labai įdomus laikas.<br />

Lietuva rengėsi į<br />

Europos Sąjungą,<br />

buvo derinami<br />

pagrindiniai mūsų<br />

teisės aktai su ES<br />

teisynu; buvo netoli<br />

iki derybų dėl priklausymo NATO... Antrosios<br />

(2008 – 2012 metų) kadencijos nei lengva,<br />

nei nuobodžia irgi nepavadinsi – tai darbas<br />

žiaurios ekonominės krizės sąlygomis.


Su Aurelija susilaukėme trijų vaikų. Dukrai<br />

Vaidai jau 32-eji. Kaip mama ir senelis,<br />

ji baigė lituanistikos mokslus Vilniaus<br />

pedagoginiame universitete, dirba Vilniaus<br />

agrarinės ekonomikos institute kalbos<br />

redaktore, augina 5 metukų mano anūką<br />

Karolį. Vidurinysis sūnus Egidijus mokėsi<br />

tame pačiame „pedagoginiame“, gyvena<br />

Anykščiuose, turi ūkį ir technologijos<br />

mokykloje dėsto transporto logistiką. Jam 27<br />

metai, oficialiai – vienišius. Jaunėlis, 23-ejų<br />

Mindaugas, irgi „pedagoginio“ studentas,<br />

ketvirtus metus mokosi geografijos, augina 3<br />

mėnesių sūnų Kostą ir, baigęs studijas, žada<br />

užsiimti ... gėlininkyste. Tam tikslui prie<br />

Kavarsko nusipirko sodybėlę. Džiaugiuosi,<br />

kad abu sūnūs kuriasi arti namų.<br />

Tai garsioji Sigutė, parvertusi<br />

a.a.Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską.<br />

Sigutė 2003<br />

metais šventės<br />

„Bėk bėk,<br />

žirgeli“ metu<br />

padėjo man<br />

ir Seimo<br />

komandai<br />

laimėti arimo<br />

žirgais „Iš rytų<br />

į vakarus“<br />

rungtį.<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Kartą Vyžuonose,<br />

šokiuose, sutikau<br />

iš Anykščių rajono<br />

atvykusias dvi jaunas<br />

mokytojas. Viena panelė<br />

krito į akį, pasisiūliau<br />

palydėti į namus. Ne<br />

bet kaip lydėjau –<br />

Jakutijoje užsidirbęs<br />

pinigų, pirkau<br />

žvilgančią „Javą“. Ja<br />

Aureliją Kanceravičiūtę,<br />

Anykščių rajono<br />

Žaliosios kaimo<br />

mokytoją ir tuometinio<br />

Pedagoginio<br />

instituto studentę<br />

neakivaizdininkę,<br />

parvežiau namo. 1977<br />

metų liepos 23-ąją ji<br />

tapo mano žmona,<br />

drauge, trijų vaikų<br />

motina. Mudu kartu<br />

pragyvenome 30 metų<br />

ir 6 mėnesius.<br />

Mudu su<br />

Aurelija<br />

mėgdavome<br />

vėlų rudenį,<br />

kai Lietuvoje<br />

šalta ir tamsu,<br />

išsiruošti<br />

į šilumą ir<br />

saulę. 2007ųjų<br />

lapkritį į<br />

Egipto Hurgados<br />

kurortą<br />

išvykome dviese,<br />

o grįžau vienas.<br />

Aurelija buvo<br />

susiruošusi<br />

į ekskursiją,<br />

kai viešbutyje<br />

sustojo jos<br />

širdis. Mano<br />

žmonai buvo<br />

49-eri.<br />

Buvau kolūkio “Už taiką”<br />

vyriausiuoju agronomu,<br />

Anykščių “Agrochemijos”<br />

susivienijimo pirmininko<br />

pavaduotoju, rajono žemės<br />

ūkio valdybos viršininko<br />

pavaduotoju, agropramoninio<br />

susivienijimo pirmininku,<br />

rajono žemės ūkio skyriaus<br />

vedėju. Ši nuotrauka daryta<br />

1993 m. su Anykščių rajono<br />

valdytoju Algimantu Dačiuliu<br />

(centre) ir kolegomis (iš kairės):<br />

rajono tarybos pirmininku<br />

Antanu Gražiu, švietimo<br />

skyriaus vedėju Vytautu<br />

Pluku, vyriausiuoju architektu Vidmantu Kavaliausku, juriste Rita Roščenkoviene, finansų skyriaus vedėja<br />

Jevdokija Kamarova, kontroliere Ona Pečiukėniene ir bendrojo skyriaus vedėja Nijole Aleknavičiene.<br />

2003-ieji. Seime atidarome mūsų rajono tautodailininkų parodą. Atidaryme buvo Anykščių politikai<br />

ir Seimo nariai (iš kairės): Vilius Juodelis, Rimantas Navašinskas, Virgilijus Vaičiulis, Aidas Gilys,<br />

Domininkas Velička, Darius Gudelis, Kazys Bobelis, Artūras Paulauskas ir Vidmantas Kanopa. Šis vyras<br />

prie tautinės dailės „priderino“ itin gausias AB „Anykščių vynas“ vaišes. Kaip tik po šito renginio buvo<br />

nuspręsta, kad Seimo koridoriams labiau tinkamos šventės be vynų...<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Tailandiečius šypsotis išmokė<br />

gamta...<br />

Pirmosios stereotipinės asociacijos, kažkam<br />

iš pažįstamų pradėjus kalbėti, jog buvo<br />

Tailande, yra transvestitai, džiunglės,<br />

karštis... Tačiau sausio pabaigoje – vasario<br />

pradžioje dvi savaites Tailande praleidusios<br />

anykštėnės Nijolės Dūmanienės nė vienas<br />

iš minėtų akcentų „neužkabino“. Kartu su<br />

bičiule Dangira Katiniene atostogavusios<br />

N.Dūmanienės teigimu, įdomiausia Tailando<br />

dalis yra patys tajai, jų gyvenimo būdas,<br />

požiūris į aplinką ir dosnios šypsenos.<br />

. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />

Rusu būti nesinori...<br />

Tailandas turizmo agentūrų internetiniuose puslapiuose<br />

pristatomas kaip „tūkstančio šypsenų šalis“. Pasak<br />

N.Dumanienės, tajai šypsosi ne tik todėl, kad gali gauti iš tavęs<br />

naudos. Prekeiviai, aptarnavimo sferos darbuotojai nelenda į<br />

akis taip, kaip egiptiečiai. Beje, daugelis iš turistų užsidirbančių<br />

asmenų yra net ne tajai, o imigrantai iš skurdesnių kaimyninių<br />

valstybių – Laoso, Kambodžos, Birmos.<br />

Visus metus oro temperatūra Tailande panaši. Vidutinė mėnesio<br />

temperatūra sostinėje Bankoke svyruoja nuo 25 iki 29, Patajos<br />

kurorte, kuriame apsistojo anykštėnės, – nuo 30 iki 34 laipsnių<br />

šilumos. Patajoje karščiausias yra balandis, vėsiausias -<br />

gruodis. Vietiniams nelabai reikia rūpintis būsto<br />

kokybe, drabužiais ir maistu. Gali kiaurus metus<br />

maitintis vaisiais, vaikščioti basas ir nakvoti<br />

pliaže. N.Dūmanienės nuomone, gamtinės sąlygos<br />

suformavo tajų tautos mentalitetą – jų gyvybines<br />

problemas išsprendė gamta, ko tada nervintis...<br />

„Tajų gyvenamieji būstai maži ir labai paprasti.<br />

Daugumoje namų nėra virtuvių, nes maistas<br />

Tailande tikrai pats susiranda tave. Viena gidė<br />

pasakojo bandžiusi mėnesį gamintis maistą namie.<br />

Po mėnesio suprato, kad išleido daugiau pinigų<br />

negu maitindamasi kavinėse, tiesiog gatvėje. O<br />

kartą iškepusi žuvį paskui ilgai negalėjo išvėdinti<br />

būsto nuo žuvies kvapo.<br />

Ta pati gidė kartą vakarojo tajų namuose ir<br />

šeimininkai pasiūlė likti nakvoti. Ji apsidairė - lyg<br />

ir nebūtų kur gultis. Šeimininkė padalino ilgas<br />

pagalves - atsiskirti jomis nuo šalia gulinčio.<br />

Jokios lovos, tiesiog ant grindų. Mums būstas<br />

- mūsų tvirtovė, o ten dėl šilto klimato jis nėra<br />

toks būtinas, todėl jam neskiriama tiek dėmesio.<br />

Tajai džiaugiasi kiekviena diena, minute. Galvoja,<br />

kad jei ko nespėjo padaryti dabar, padarys kitame<br />

gyvenime. Buda mokė, kad žmogus pats kuria savo<br />

likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno<br />

asmens garbinimo – žmogaus ar Dievo. Tajai tiki,<br />

kad atgimę gyvena geriau, todėl neliūdi netekę<br />

> Anykštėnės Dangira Katinienė<br />

(priekyje) ir Nijolė Dūmanienė<br />

Tailande praleido dvi savaites.<br />

artimojo - tiki ir džiaugiasi, kad jis laimingiau<br />

atgimė. Vietoje laidotuvių organizuoja karaokė<br />

vakarėlį ir paskui lygina, kuris karaoke vakarėlis<br />

buvo geresnis (karaokė jie ypač mėgsta bet kuriuo<br />

atveju). Besibarantį, garsiai rėkiantį žmogų tajus<br />

prilygina gyvuliui ir nebekreipia į jį dėmesio. Dabar<br />

manau, kad budizmas - pati geriausia religija“, –<br />

pasakojo N.Dūmanienė.<br />

Anykštėnė sakė, jog Patajoje gyvena 100 tūkst.<br />

tajų, 200 tūkst. imigrantų ir 2 mln. turistų. Šį,<br />

vieną iš pigesnių Pietryčių Azijos kurortų, mėgsta ir<br />

europiečiai, ir kinai, ir rusai. N.Dūmanienė dėstė,<br />

kad rusai „iškrenta“ iš bendro srauto – irzlūs,<br />

įžūlūs. „Nesinorėjo, kad tajai galvotų, jog mes<br />

rusės“,-šyptelėjo savivaldybės darbuotoja. Vietiniai<br />

prekiautojai nesižemina rusams, nėra linkę bet<br />

kokia kaina piktam turistui įtikti ir savąjį produktą<br />

įsiūlyti – šypsosi, linksi galva ir laukia kliento<br />

sprendimo.<br />

„Tajų kalboje beveik visi žodžiai trumpi - iš 3 - 4<br />

raidžių. Kalba labai “daininga”. Žodžio reikšmė<br />

priklauso nuo jo intonacijos. Virš raidžių rašomi<br />

įvairūs ženklai, nurodantys, kokia intonacija<br />

skaityti. Be tų ženklų surašytų žodžių tajai


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

> Tailando sostinė Bankokas –<br />

vienas didžiausių pasaulio miestų,<br />

jame - per 15 mln. gyventojų.<br />

nesuprastų, nors raidės lyg ir žinomos. Sakinys<br />

parašomas vienu žodžiu - nėra jokių intervalų.<br />

Gidas (ten jau 7 metus gyvenantis rusas) pasakojo<br />

nutikimą, kai jis, į kavinę atsivedęs savo draugus iš<br />

tėvynės, paprašė padavėjo atnešti dvi citrinas (taip<br />

jam atrodė, kad jis to paprašė). Bet tuos žodžius<br />

pasakė neteisingai intonuodamas ir padavėjas<br />

nuėjo į virtuvę saldžiai juokdamasis, o ten nuėjęs<br />

prajuokino virtuvės darbuotojus pakartodamas<br />

kliento prašymą. Pasirodo, gidas paprašė atnešti<br />

du nudvėsusius šunis“, – apie tajų kalbos<br />

ypatumus kalbėjo Nijolė.<br />

Geriausia dovana - dramblys<br />

Jei tėvai sūnui padovanoja dramblį, vadinasi,<br />

jaunuolis turės užtikrintą ateitį. Dirbančių<br />

dramblių Tailande labai daug – galima stebėti<br />

dresuotų dramblių pasirodymus, jais pajodinėti<br />

arba paprasčiausiai šalia didžiojo keturkojo<br />

nusifotografuoti. Žinoma, visos tokios pramogos<br />

kainuoja pinigėlius.<br />

Krokodilai visiškai nepasiduoda dresūrai. Tačiau<br />

pinigus ir jie moka uždirbti. Tailande yra krokodilų<br />

fermos – jų mėsa valgoma, o iš odos gaminami<br />

galanteriniai dirbiniai. „Teko ragauti krokodilienos.<br />

Lyg ir panašu į žuvį ar vištieną“, - svarstė<br />

N.Dūmanienė. Kol krokodilai nesuvalgyti, jie dirba<br />

turistams. Savivaldybės darbuotoja pasakojo, kaip<br />

tajai panaudoja krokodilų instinktus: „Dresuotojas<br />

kaukšteli krokodilui per galvą pagaliuku, tas<br />

pagalvoja, kad atskrido paukščiukas, kuris valys<br />

jam dantis, ir išsižioja. Tada dresuotojas drąsiai<br />

įkiša savo galvą jam į nasrus. Būna, kad krokodilas<br />

uždaro nasrus nelaiku, bet šalia visada laukia<br />

pagalba ir viskas baigiasi gerai.“<br />

„Pabendravo“ anykštėnės ir su beždžionėmis.<br />

Šios irgi dirba, bet savarankiškai. „Šalia vienos<br />

iš turistų lankomų vietų gyvena kokių 300<br />

beždžionių kolonija. Kai atvažiuoja autobusas,<br />

kokių 30 beždžionių pasitinka turistus. Prie žmonių<br />

artinasi tik tos, kurios turi aukštą poziciją bandos<br />

hierarchijoje. Mus perspėjo, kad beždžionės<br />

dažnai vagia iš žmonių daiktus, jei nesaugosi jų<br />

– tai gali būti ir akiniai, ir fotoaparatas ir kuprinė<br />

(ypač su maistu). Ir nebandyk paskui jos vytis į<br />

džiungles – beviltiška atgauti daiktą. Glostyti jų<br />

taip pat nepatartina, nes skaudžiai kanda, nors<br />

prieina visai arti ir labai aktyviai stebi, ar duosi<br />

lauktuvių. Bananus jos ima iš rankos, staigiu<br />

judesiu, bet delno neužkabina, prieš ėsdamos,<br />

bananus nusilupa, žievę atsainiai numeta“, –<br />

apie susitikimą su mūsų protėviais pasakojo<br />

N.Dūmanienė.<br />

Vyrams Tailande gerai<br />

Prostitucija Tailande oficialiai draudžiama, bet į<br />

šią šalį plūsta sekso turistai. Turistams dirba ir<br />

moterys, ir vyrai, ir transvestitai. „Labai daug<br />

senukų vaikšto su dailiomis tajų moterimis“, –<br />

šyptelėjo anykštėnė. Transvestitų kiekis Tailande,<br />

pasak N.Dūmanienės, nėra išskirtinis, ne kas<br />

antras ten transvestitas. Bet rengiami jų šou, už<br />

pinigus jie (jos) fotografuojasi su turistais. „Mums<br />

bebūnant TailandeS jų vyriausybė priėmė teisės<br />

aktą, leidžiantį transvestitams dirbti stiuardais<br />

lėktuvuose, tuo sukeldami didžiulį pastarųjų<br />

džiaugsmą. Apie tai informavo ir mūsų naujienų<br />

agentūros“, – dėstė Nijolė.<br />

Populiari Tailande besiilsinčiųjų pramoga –<br />

masažai. Anykštėnės jį išbandė keletą kartų.<br />

> Drambliai išmokyti vaidinti,<br />

piešti ir net bučiuotis.<br />

„Tikrai nenupasakojamo gerumo jausmas. Po dienos klajonių<br />

pavargusios kojos tapdavo kaip naujos. Gidas patarė rinktis kuo<br />

vyresnę masažistę (dėl patirties). Kaina 200-300 batų (15 - 25<br />

litų) už 1-1,5 val. Įperkama ir verta pasinaudoti tokia galimybe.<br />

Masažų kabinetų labai daug. Nepatartina pirkti masažo pliaže,<br />

nors ten irgi daug siūlo. Bet pliaže pigiai ir kokybiškai jums<br />

padarys pedikiūrą, manikiūrą“, – kalbėjo anykštėnė...<br />

Jūros gėrybės jūros nematė<br />

Paklausta, ar Tailande maitinosi jūros gėrybėmis, N.Dūmanienė<br />

šyptelėjo, kad dalis tų jūros gėrybių jūros nematė. Pasak jos,<br />

krevetės auginamos duobėse, o šeriamos maisto atliekomis.<br />

Vis dėlto, anykštėnės teigimu, tajų maisto kultūra labai aukšta.<br />

Patajoje europietiškos tvarkos ir švaros nerasite, tačiau maistas<br />

kokybiškas, gerai paruoštas ir aštrus.<br />

„Paklausia: „Spicy or not?“. Tai yra - aštriai ar ne. Mes buvom<br />

prigrasyti gidų imti „not spicy“. Tada sriuboje plaukiodavo koks<br />

vienas „čiliukas“, aštriame patiekale gali būti ir 10 „čiliukų“.<br />

Išbandėme ir „slightly spicy“- truputį aštriai, nes labai norėjosi<br />

pabandyti, kaip valgo vietiniai. Mums su Dangira patiko“, – sakė<br />

Nijolė.<br />

Patajos restoranuose pavalgysi už 20 litų, o gatvėje - ir už<br />

porą litų. Anykštėnės teigimu, gatvėje užkandžiauti nėra baugu<br />

– švariai kepa, gerai įpakuoja, musės nebaubia. Populiarūs<br />

motorizuoti blynų kepėjai – privažiuoja motoroleriu, gatvės<br />

pakraštyje „įsirengia“ savo mobilią virtuvę ir mikliais judesiais<br />

pakepa blynus su bananų įdaru ir seiles skirtis priverčiančiais<br />

kvapais privilioja valgytojus.<br />

Trūko laiko<br />

Paklausta apie Tailando džiungles, N.Dūmanienė kalbėjo,<br />

kad buvo ir džiunglėse, bet tai, ką matė, įspūdžio nepaliko. „Į<br />

džiungles reikia eiti su geografu ar gamtininku, o ne su „Teztour“<br />

gidu“, - ironizavo Nijolė.<br />

N.Dūmanienė sakė supratusi, kad dviejų savaičių Tailande yra<br />

mažai. Keliaujantiems patartų į šią šalį važiuoti bent trims<br />

savaitėms. Mat pati kalba, jog vargu ar į Tailandą sugrįš dar<br />

kartą – pasaulyje daug kitų nematytų šalių.<br />

> Krokodilai nasrus kartais<br />

užveria...<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . p o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Nuotr. iš Ratautų šeimos albumo.<br />

35-eri metai kartu –<br />

nebepakaltinami<br />

59-erių „Sodros“ Anykščių skyriaus vedėjas Juozas<br />

Ratautas ir 3 metais jaunesnė Anykščių J.Biliūno<br />

gimnazijos pradinių klasių mokytoja Skaidrina kartu<br />

jau 35-erius metus. „Nebepakaltinami, – juokiasi<br />

J.Ratautas, - o žmona dar ir mokytoja beveik 30 metų<br />

dirba. Tai jau rimčiausios diagnozės“.<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

Juozas Ratautas:<br />

Pažintis. Man buvo 23-eji – pati jaunystė ir kvailystė. Baigęs tuometinę<br />

Žemės ūkio akademiją, Zarasų rajone, Salake, gavau vyriausiojo agronomo<br />

pareigas ir „viliuką“ (tarybinį visureigį). Būdavo, įsisodinu draugus ir - pirmyn<br />

į aplinkinių kaimų šokius. Kartą šokių salės kampe pastebėjau, pašokdinau ir<br />

palydėjau gražią panelę, mokytoją. Po to sąžiningai ją lankiau kartą per savaitę.<br />

Sužinojau, kad be manęs ji susitikininėja dar su vienu vaikinu, o gal net ir<br />

dviem – iki šiol negaliu atleisti. Laimė, kad rudenį iki jos kaimo kiti vaikinai<br />

neturėdavo kuo atvažiuoti. O aš su savo „gazelka“ – tiesiai prie slenksčio. Su<br />

guminiais pas tą merginą ateiti turbūt nė vienas neišdrįstų...<br />

Gyvenimas kartu. Santuoka esu rimtai patenkintas. Esu maitinamas. Man<br />

leidžiama žiūrėti publicistines, istorines, kelionių laidas, nors Skaidrinai<br />

įdomiausias sportas: biatlonas, slidinėjimas. Ji visų rimčiausių sportininkų<br />

pavardes žino. Kokia gera santuoka, kai namuose yra trys televizoriai...<br />

Minusai - pliusai. Ji labiau už mane užsispyrusi, nuolat priešgyniauja. Pirmoji<br />

jos reakcija bet kokia tema būna neigiama. Jei noriu teigiamo atsakymo, turiu<br />

vaikščioti aplinkkeliais. Bet šiaip ji turi mažai minusų. Mylinti, ištikima moteris.<br />

Pomėgiai. Mano draugas - sportas. Žiemą slidinėju, vasarą bėgioju po 4<br />

kilometrus kasryt, dviratį minu. Dar yra sodas, gamta, kasdieniniai darbai,<br />

jie man - ne problema, o džiaugsmas. Dar muzika, šiuo metu – šansonas,<br />

Elena Vajenga. Dar knygos, mano lentynoje guli enciklopedijos, almanachai,<br />

autobiografijos. Skaitau lietuvių autorius, mėgstu skandinavus, amerikiečius.<br />

Finansai. Mes apie vienas kito piniginių turinį mažai žinome. Esame labai<br />

demokratiški šioje srityje, tačiau nė vienas neišlaidaujame. Mano pinigai<br />

išleidžiami stambesniems pirkiniams, šiuo metu, pavyzdžiui, sodo namelio<br />

tvarkymui, o Skaidrina moka mokesčius.<br />

Draugai. Ji turi labai daug draugių. Savaitgalį sukus apsukus praneša: „Išeinu<br />

valandai pas tą ar pas kitą draugę“. Negaliu skųstis, kad mane pameta dažnai<br />

ir ilgam, bet pasitaiko... Jos draugės -<br />

mielos, linksmos ir geros moterys. O<br />

mane žmona jau seniai atpratino nuo<br />

draugų...<br />

Neatleisčiau. Žmonai viską atleisčiau.<br />

Ją išauklėjau, išmokiau, žmogum<br />

padariau, dabar gali elgtis, kaip<br />

tinkama.<br />

> Prieš 35-erius metus<br />

susituokė Ratautai – panelė<br />

mokytoja ir vyriausiasis<br />

agronomas su „viliuku“.<br />

Vestuvinė nuotrauka daryta<br />

Daugpilyje, nes Zarasuose<br />

nebuvo fotografo, spaudžiančio<br />

spalvotas nuotraukas.<br />

. . . Sveta Vitkienė ><br />

> Per ilgą bendrą gyvenimą Skaidrina ir Juozas Ratautai tapo<br />

mažiau kategoriški, vienas kitam jie atleistų nuodėmes.<br />

Skaidrina Ratautienė:<br />

Pažintis. Ratautui atmintis šlubuoja, kai pasakoja, kad mane kampe sėdinčią pastebėjo.<br />

Niekada nesėdėjau kampuose... Vaikinų išties sukdavosi aplinkui. Taip ir buvo – su vienu<br />

atsisveikini, kitas prisistato. Turėjau šeimininkę, ji dalyvaudavo „kavalierių“ mulkinimo<br />

procese, paprašyta pasakydavo vienam ar kitam, kad nėra mokytojos, išėjusi, nepasakiusi,<br />

kada grįš. Tačiau po kurio laiko ji mane perspėjo, kad Juozui daugiau nebemeluos... Taigi,<br />

prisikalbino mane Ratautas, prisipratino, padraugavome metus ir spalyje jau kėlėme<br />

vestuves.<br />

Gyvenimas kartu. Jei tiek metų esame dviese, matyt, gerai iš pat pradžių pasirinkome. Nes<br />

matau, kaip susiklostė kitų porų – klasės, kurso draugų, pažįstamų – likimai. Nėra su kuo<br />

šeimomis draugauti – visi aplinkui po vieną.<br />

Minusai – pliusai. Mano vyras negamina maisto. Kai nusiunčiu į kavinę pietų, grįžta namo<br />

„ko nors užkąsti“. Jis nemėgsta kelionių, o aš be jų negaliu. Visa laimė, kad radau kelionių<br />

draugę... Jis labai daug dirba ir vėlgi mane nervina. Dar? Jis – planuotojas. Savaitgalis<br />

artinasi, o Juozas jau išsidėliojęs, ką veiks, su kuo susitiks. O man tik šventos ramybės<br />

reikia ir tylos. Be to, jis patologiškai tvarkingas. Savo spintos net netyčiom prie svetimų<br />

nepraverčiau, o jo lentynas galiu rodyti kaip parodoj bet kada. Jis ginčijasi, priverčia prasidėti<br />

nekalbadienius. Bet tai visai paprasta, kai namie yra ne vienas kambarys. Patylime,<br />

nurimstame ir toliau ginčijamės...<br />

Pomėgiai. Kolekcionuoju ženkliukus. Dažnai jų parsivežu iš kelionių, bet dabar turiu tik<br />

kokius 500. Kol auginome sūnų Almantą (dabar 31-erių metų senbernis, pagal profesiją -<br />

mėsos gamybos technologas, bet dirba statybininku Norvegijoje), jis pasistengė, kad kai kas<br />

iš mano kolekcijos atsirastų jo draugų namuose, mokykloje... Didžiausias pomėgis - kelionės.<br />

Jei kas man siūlytų naujus kailinius ar galimybę išlėkti į užsienį, rinkčiausi antrą variantą.<br />

Todėl ir striuka man su kailiniais...<br />

Finansai. Mano ir Juozo piniginės – atskiros. Juozo piniginės, jam nematant ir nežinant,<br />

turbūt nė sykio nesu pravėrusi. Jis gali paliudyti – džinsus išskalbiu, kišenėje užsilikusį<br />

banknotą išdžiovinu ir jam grąžinu...<br />

Draugai. Ratautas turi tik kelis draugus. Kai vyras nežino, kur pagrindinė miestelio aludė, iš<br />

kur krūvos draugų? Be to, ir laiko bičiuliams mažoka. Jis – darboholikas, vos spėja su tais<br />

keliais draugais susitikti, plačią giminę lankyti, savo darbus nudirbti.<br />

Neatleisčiau. Po tiek metų jau nebežinau, ko jis turėtų prisidirbti, kad neatleisčiau. Reikėjo<br />

manęs šito paklausti prieš 20 metų – tada turėjau ką pasakyti. Su amžium žmogus<br />

tolerantiškas tampa, ne toks kategoriškas.


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . v e i d r o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Grožis ir knygos<br />

Alvydo Balandos nuotr.<br />

Auksuolė Nazarovienė – Molėtų viešosios<br />

bibliotekos informacijos skyriaus vedėja ir Joniškio<br />

vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja pernai,<br />

būdama 52 metų, išdrįso dalyvauti žurnalo<br />

„Moters savaitgalis“ skelbtoje „Grožio akcijoje“,<br />

o šįmet skaitytojai jai skyrė pirmąją vietą, kaip<br />

ryškiausiai pasikeitusiai akcijos dalyvei... Nors<br />

Auksuolė - dvynių močiutė, bet sako, jog vis dar<br />

tikinti meile...<br />

. . . Jolanta Matkevičienė ><br />

Vyro dovana. Nors A.Nazarovienė jau 11 metų našlė, tačiau<br />

yra išsaugojusi vyro Petro dovanotą paauksuotą plunksnakotį<br />

Vilniaus universiteto baigimo proga: „Dovanodavo gėles,<br />

papuošalus, bet kad dovanotų plunksnakotį... nesitikėjau.“<br />

Brangiausia knyga -<br />

krikštamotės dovanota<br />

„Skudurinės Onutės<br />

pasakos“, kurią perduos<br />

anūkams. Tačiau<br />

šiandien savo amžiaus<br />

knyginiu atradimu ji<br />

vadina Romain Gary ir<br />

jo knygas, rekomenduoja<br />

skaityti įvairaus amžiaus<br />

moterims. „Mylėti –<br />

mokytis be žemėlapio<br />

ir be kompaso, kur<br />

paklaida tik atsargumas“<br />

- sakinys – sentencija<br />

iš šio autoriaus knygos<br />

„Moters šviesa“...<br />

Verta sugrįžti. Apie<br />

save Auksuolė sako:<br />

„Esu knygų ir kvepalų<br />

moteris“. Knygų<br />

turėti namuose beveik<br />

nebereikia, tačiau studijų<br />

metais ir kelionių, ir<br />

stalo knyga buvo tapusi<br />

Hermano Hesės „Stepių<br />

vilkas“ . Tai knyga<br />

prie kurios, sako, vėl<br />

pamėgins sugrįžti...<br />

Kvepalai. Studijų<br />

metais buvo pamėgusi<br />

„Chanel“ , o dabar<br />

mėgstamiausi „Dolce<br />

&Gabbana“, kuriuos<br />

dovanoja arba dukros,<br />

arba žentas. Nors ji<br />

yra užaugusi 13 vaikų<br />

šeimoje, buvo antras<br />

vaikas, tačiau jos<br />

supratimu, moteris<br />

turi būti kvepianti<br />

išskirtiniu kvapu. Gali<br />

būti net nepasipuošusi<br />

prabangiu drabužiu,<br />

bet būtinai kvepianti...<br />

Todėl jos rankinėse<br />

visada yra kvepalų,<br />

dažniausiai aštrių,<br />

kvepiančių rytais.<br />

Gal todėl, kad nuo<br />

vaikystės vis dar<br />

svajoja apsilankyti<br />

egzotiškoje šalyje...<br />

Gal todėl, kad<br />

laisvalaikiu platina<br />

„Avon“ kosmetiką, o<br />

gal platina todėl, kad<br />

ši firma gimė ten, kur<br />

ir Šekspyras?...<br />

Žvaigždė. Sako, tokia pasijuto, kai pernai dalyvavo “Moters<br />

savaitgalio” „Grožio akcijoje“, o šįmet ją išrinko ryškiausiai<br />

pasikeitusia tos grožio akcijos dalyve iš 17 moterų, todėl<br />

saugo tuodu žurnalus su savo atvaizdais lyg tam tikrą<br />

gyvenimo etapą. Čia matosi ir daiktai, kuriuos moteris gavo<br />

dovanų. Tai iš „Mosaic“ kolekcijos balta nerta suknelė, nertas<br />

susagstomas megztukas su dirželiu, perlų imitacijos vėrinys<br />

ir apyrankė, tekstilinė rankinė, pagyvinta siuvinėjimu.<br />

Šimtadienio proga perlų papuošalais leido pasipuošti ir<br />

dukrai.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Trumpalaikių malonumų<br />

nekeičia į amžiną smarvę<br />

> Molėtų rajono Joniškio<br />

seniūnas Rimantas Verbaitis<br />

mainais į kiaulininkystės<br />

kompleksą nesusigundė netgi<br />

nauju automobiliu.<br />

Danijos kiaulininkystės įmonė norėtų plėsti<br />

savo veiklą Lietuvoje. Norėdami užsitikrinti<br />

gyventojų palankumą, skambinome kai<br />

kuriems Utenos apskrities rajonų seniūnams<br />

ir domėjomės, kokios galimybės konkrečioje<br />

vietoje statyti kiaulių kompleksus. Mainais už<br />

kiaulių dvoką seniūnus gundėme brangiomis<br />

dovanomis: naujais automobiliais, kelionėmis<br />

į užsienį.<br />

. . . Arvydas Lingaitis ><br />

Inturkei užtenka Toliejų komplekso kaimynystės<br />

Molėtų rajono Inturkės seniūnijos seniūnei Vydai Vaickelionienei<br />

telefonu prisistatau kaip Danijos kiaulininkystės įmonės atstovas<br />

Lietuvoje. Aiškinu, jog užsieniečiai verslo plėtrai kaip tik dairosi<br />

vietos Inturkės seniūnijoje, V.Vaickelionienė sakė: „Jau tikrai būtų<br />

blogai... Jėzau, mūsų žmonės tai tikrai nesutiks... Jau jie tiek<br />

> Molėtų rajono Inturkės<br />

seniūnijos seniūnė Vyda<br />

Vaickelionienė, išgirdusi apie<br />

danų planus statyti kiaulių<br />

fermą, sakė: „Jėzau, mūsų<br />

žmonės tikrai nesutiks“.<br />

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO<br />

2011 m.BALANDŽIO MĖNESIO REPERTUARAS IR GASTROLĖS<br />

P. 01 d. 18 val. Žoziana Balasko “GIRTA NAKTIS”, rež. Vytautas Kupšys (2-jų dalių komedija)<br />

Š. 02 d. 17 val. Eduardo De Filipo „MANO ŠEIMA“,(„BERNIUKAS - TAU, O MERGAITĖ – MAN“), rež.<br />

Ramutis Rimeikis (2-jų dalių tragikomedija)<br />

S. 03 d. 12 val. E.Žukovskaja, M.Astrachan “PIFO NUOTYKIAI”, rež. Vaclovas Blėdis (2-jų dalių pasaka)<br />

(atnaujinto spektaklio režisierius Romualdas Urvinis)<br />

S. 03 d. 18 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas Augustinas A. (2-jų dalių<br />

spektaklis, N-16)<br />

ALYTAUS MIESTO TEATRO GASTROLĖS<br />

K. 07 d. 11val. „LAKŠTINGALA“, režisierė ir inscenizacijos autorė – Loreta Liausaitė (1 dalies<br />

spektaklis vaikams)<br />

K. 07 d. 18 val. V.Mykolaičio-Putino „ALTORIŲ ŠEŠĖLY. BANDYMŲ DIENOS“, rež. Arvydas Kinderis (2<br />

dalių spektaklis)<br />

GASTROLĖS ALYTAUS MIESTO TEATRE<br />

P. 08 d. 10 ir 12 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies pasaka)<br />

18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3 – jų dalių tragikomedija)<br />

VILNIAUS TEATRO GRUPĖS GASTROLĖS<br />

P. 08 d. 18 val. Federikas Garsija Lorka “BERNARDOS ALBOS NAMAI”, rež. Ramunė Kudzmanaitė<br />

(muzikinis spektaklis)<br />

Š. 09 d. 17 val. Levas Tolstojus “KREICERIO SONATA”, rež. Saulius Varnas (1-os dalies drama) AKCIJA<br />

- BILIETŲ KAINA 10 Lt.<br />

S. 10 d. 17 val. Žanas Puare “BEPROTIŠKAS SAVAITGALIS”, rež. Albinas Kėleris (2-jų dalių komedija)<br />

T. 13 d. 18 val. LIETUVOS BALETO ŽVAIGŽDĖS<br />

> Utenos rajono Kuktiškių<br />

seniūnijos seniūnė Gražina<br />

Bivainienė dėl danų komplekso<br />

statybų Kuktiškėse viena<br />

sprendimo nepriimtų ir klaustų<br />

vietos gyventojų nuomonės.<br />

prisižiūrėję visko, kad tikrai nesutiks. „Bet jeigu<br />

jūs tarpininkautumėte mūsų pozicijai, juk mes<br />

sukurtume darbo vietų“, - mėginau įtikinėti Inturkės<br />

seniūnę. „Kiek gi tų darbo vietų, kokios 5 ar 6 bus<br />

sukurtos, betgi 100 proc. žmonės nesutiks. Pas mus<br />

yra netoli Toliejuose ir tikrai neįsileisim“.<br />

Joniškio seniūno nesudomino net naujas<br />

automobilis<br />

Molėtų rajono Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis<br />

nepritartų kiaulių komplekso statybai netgi už<br />

vertingą dovaną. „Prašytume jūsų, kaip seniūno,<br />

turinčio autoritetą tarp žmonių, užtarimo mūsų<br />

planams statyti kiaulininkystės įmonę“, - pradėjau<br />

pokalbį su Joniškio seniūnu. „O kur jūs čia norite<br />

statyti?“, - pasiteiravo R. Verbaitis. „Tai prie<br />

Joniškio kažkur...“ -, paaiškinau. „O tai kas čia<br />

jums nurodė? Mes turim jau karvių kompleksą<br />

> Zarasų rajono Dusetų<br />

seniūnas Saulius Kėblys sakė,<br />

kad danų komplekso statybai<br />

koją gali pakišti kurortinės<br />

vietovės statuso suteikimas<br />

Zarasams.<br />

prie Joniškio“, - aiškino seniūnas. „Bet mes<br />

neliktume skolingi, atsidėkotume kaip nors, jeigu<br />

jūs palaikytumėte mūsų poziciją“, - įtikinėjau. „Na,<br />

nežinau, mums tų kiaulių kompleksų nereikia“,<br />

- nesidavė įkalbinėjimams R.Verbaitis. „Bet<br />

jeigu mes jums kokią dovaną, pavyzdžiui, naują<br />

automobilį padovanotume?“, - mėginau kitaip į savo<br />

pusę palenkti Joniškio seniūną. „Ne, ne, dėkui...<br />

nežinau, kur jūs čia ir sklypą rastumėte“. „Tai mes<br />

tartumėmės su žemės savininkais, galbūt kas nors<br />

parduotų“. „Turime mes karvių kompleksą galingą,<br />

danai irgi užvaldę, ir to mums pakanka. Ačiū...“. „Bet<br />

mes atsilygintume...“. „Ne, ne, man nereikia, šitais<br />

dalykais aš neužsiimu“, - atsisakė daniškų kiaulių<br />

Joniškio seniūnas R.Verbaitis.<br />

Seniūnė bijo, kad... numaus kelnes<br />

Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnė Gema<br />

GASTROLĖS GIRSTUČIO KULTŪROS CENTRE<br />

P. 15 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3 – jų<br />

dalių tragikomedija)<br />

DOMINO TEATRO GASTROLĖS<br />

P. 15 d. 18 val. “MANO ŽMONOS VYRAS”, rež. Kostas Smoriginas<br />

Š. 16 d. 17 val. Mara Zalytė „VISI ŽMONĖS KATINAI“, rež. Albinas Kėleris (pjesės „Žemės<br />

mokestis“ motyvais) (mažoji salė)<br />

S. 17 d. 17 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas<br />

Augustinas A.(2-jų dalių spektaklis, N-16)<br />

T. 20 d. 18 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama)<br />

(mažoji salė)<br />

K. 21 d. 17.30 val. “KRITIMAS Į TAMSĄ”, Vladimiro Nabokovo romano „Kamera<br />

Obskura“ motyvais (Inscenizacijos autoriai: Nina Mazur (Vokietija), Saulius Varnas.<br />

Spektaklio režisierius - Saulius Varnas. Vaidina -Vidmantas Fijalkauskas<br />

(SPEKTAKLIS SKIRTAS VII-ajam KAMERINIŲ TEATRŲ FESTIVALIUI)<br />

P. 22 d. 18 val. Germanas Grekovas “HANANA, KELKIS IR EIK”, rež. Rolandas<br />

Augustinas A. (2-jų dalių spektaklis, N-16)<br />

Š. 23 d. 17 val. Marius Katiliškis “MIŠKAIS ATEINA RUDUO”, rež. Ramutis Rimeikis<br />

(R.Rimeikio inscenizacija romano motyvais)<br />

GASTROLĖS VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE<br />

A. 26 d. 18.30 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama)<br />

T. 27 d. 18.30 val. Mara Zalytė „VISI ŽMONĖS KATINAI“, rež. Albinas Kėleris (pjesės<br />

„Žemės mokestis“ motyvais)<br />

Š. 30 d. 17 val. Bomarše “FIGARO VEDYBOS”, rež. Algimantas Pociūnas (2-jų dalių<br />

komedija)


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

> Zarasų rajono Antalieptės<br />

seniūnas Arvidas Saulius<br />

ant vienos rankos pirštų<br />

suskaičiuotų visas seniūnijoje<br />

laikomas kiaules.<br />

Pundienė buvo nusiteikusi<br />

kategoriškai ir patarė apie<br />

kiaulininkystės komplekso statybas<br />

kalbėti su rajono vadovais. „Jau<br />

aš čia jokių sutikimų neduodu,<br />

o jūs kreipkitės į savivaldybę“,<br />

- patarė Didžiasalio seniūnė.<br />

Bet mes neliktume skolingi,<br />

atsilygintume...“. „Ne aš čia duodu<br />

leidimus. Man numaus ir kelnes<br />

savivaldybė, jeigu aš čia pradėsiu<br />

vadovauti. Aš turiu įgaliojimus<br />

ir pagal juos dirbu“, - aiškino<br />

G. Pundienė. „Bet mums reikia,<br />

kad mūsų planus bendruomenė<br />

palaikytų. Mes bendruomenei<br />

neliktume skolingi: finansuotume<br />

jų renginius, nuvežtume pačius<br />

aktyviausius narius į Kopenhagą<br />

arba pasilepinti prie jūros Turkijoje<br />

arba Egipte...“. „Matote, renginys<br />

ir kelionė – tai laikinas dalykas, o<br />

visa kita – kasdienis dalykas. Vieną<br />

kartą kiaulininkystės komplekso<br />

vienos šeimos kronikos . . . Linas Bitvinskas ><br />

Penkios rankos - vienas pultas.<br />

Televizorius užpultas.<br />

Žvilgsnių priremtas prie sienos<br />

Jis dejuoja vargšas vienas.<br />

> Ignalinos rajono Didžiasalio<br />

seniūnė Gema Pundienė<br />

įsitikinusi, kad kelionės ir<br />

renginiai yra laikini dalykai,<br />

kurių neverti priimti, o kiaulės<br />

smirdės kasdien..<br />

idėja pas mus jau buvo keliama,<br />

tai bendruomenė nesutiko, - savo<br />

poziciją dėstė Didžiasalio seniūnė G.<br />

Pundienė. – Ne nuo manęs priklauso,<br />

reikia su rajono valdžia šnekėt, o<br />

tada, kaip ir visur kitur, teikiama<br />

informacija, renkamos nuomonės ir<br />

žinios“. „Bet tai mums labai svarbi<br />

būtų seniūnės pozicija?“. „Man reikia<br />

su bendruomene susitikt. Aš pati<br />

viena negaliu tokių dalykų spręsti.<br />

Staigiai, šiuo momentu jums tikrai<br />

negaliu atsakyti, reikia pasitarti<br />

nors su aktyviaisiais bendruomenės<br />

nariais, nes kai kuriems iš jų vis vien,<br />

kas čia vyksta, nesvarbu“, - nuo<br />

kategoriškos nuomonės prie dalykiško<br />

pokalbio perėjo G.Pundienė.<br />

Dėl darbo vietų sukūrimo pritartų<br />

kiaulių komplekso statyboms<br />

Zarasų rajono Dusetų seniūnas<br />

Saulius Kėblys sakė, kad Dusetose<br />

Šeima televizijos programą derins su mankšta<br />

Štai vaikai baisiu greičiu<br />

Stebi „Vasarą Naisių“.<br />

Žinios, sportas ir orai -<br />

Kitkas tėvui negerai.<br />

tik ūkininkai pavienius gyvulius<br />

augina“. „Tai jūs, kaip seniūnas,<br />

mus rajono valdžiai užtartumėt, kad<br />

palankiau į mūsų planus žiūrėtų?“, -<br />

prašau seniūno. „Pirmiausiai reiktų<br />

pasikalbėti su bendruomene, rajono<br />

valdžia, nes, matot, Zarasai gavo<br />

kurortinės vietovės statusą. Čia<br />

vėlgi problema, jeigu smarvė bus.<br />

Jeigu fermos bus toliau nuo ežerų,<br />

panaudojant ankstesnę bazę, tai gal<br />

ir galima“, - svarstė S. Kėblys. “ Bet<br />

jūs, kaip seniūnas, jaučiate gyventojų<br />

požiūrį į daniškas kiaules. Iš principo<br />

ar jie pritartų mūsų idėjai?“ . „Sunku<br />

pasakyti... Didelis nedarbas, žmonės<br />

gal ir pritartų“, - reziumavo Dusetų<br />

seniūnas S.Kėblys, o išgirdęs, kad<br />

tai žurnalo „Aukštaitiškas formatas“<br />

socialinė provokacija ir niekas į<br />

Dusetas kiaulių atvežti nežada,<br />

juokėsi ir sakė: „Kam jūs čia mus<br />

erzinat...“.<br />

Kuktišių seniūnė be gyventojų<br />

sutikimo sprendimo nepriimtų<br />

Utenos rajono Kuktiškių seniūnijos<br />

seniūnė Gražina Bivainienė dėl danų<br />

komplekso statybų Kuktiškėse viena<br />

sprendimo nepriimtų ir klaustų vietos<br />

gyventojų nuomonės. „Gal jau čia<br />

nelabai būtų norinčių, kad ateitų tas<br />

kompleksas. Kai girdim atgarsius<br />

net iš tų žmonių, kurių tai tiesiogiai<br />

neliečia, ir tai jie nekokios nuomonės.<br />

O dabar tų kiaulių tikriausiai jau<br />

būtų nebe šimtais...“, - svarstė<br />

G. Bivainienė. „Bet mes jus ir<br />

bendruomenės atstovus galėtume<br />

nuvežti į Daniją ir parodyti, kur ir kaip<br />

kiaulininkystės kompleksai veikia,<br />

O mama atgauna sielą,<br />

Kai pažiūri „Marinelą“.<br />

Židinį šeimos ji saugo -<br />

Nuolat stebi „Moters auką“.<br />

ir kad tai tikrai nėra kažkoks baubas“, - agitavau<br />

Kuktiškių seniūnę. „Tai į Daniją gal ir neverta<br />

važiuoti. Juk jų kiaulių tvartų yra ir Lietuvoje.<br />

Išgirdus apie tai švietėjišką informaciją per<br />

televiziją, tai nelabai kaip atrodo. Aš asmeniškai<br />

nelabai tarpininkaučiau: man jau turėtumėte<br />

labai įrodyti, kad tas kiaulių kompleksas bus<br />

saugus. Suprantu, kad kompleksams keliami dideli<br />

reikalavimai ir jų yra laikomasi, bet vis tiek...“.<br />

„Bet būtų sukurtos naujos darbo vietos...“, -<br />

neatstojau nuo seniūnės. „Mes visi žinome, kad<br />

motyvuojama naujų darbo vietų kūrimu, bet viską<br />

lemtų gyventojų norai ir nenorai, nes aš, kaip<br />

seniūnė, neatsiklaususi gyventojų, jums teigiamo<br />

sprendimo nepriimčiau“, - nusprendė Kuktiškių<br />

seniūnė G.Bivainienė.<br />

Antalieptėje – maži žemės sklypai<br />

Zarasų rajono Antalieptės seniūnijos seniūnas<br />

Arvidas Saulius, paklaustas, ar kiaulių mėšlo<br />

dvokas labai trikdytų seniūnijos bendruomenę,<br />

svarstė: „Bijau ką ir pasakyti... Žinoma, būtų<br />

kuriamos darbo vietos – iš vienos pusės, spaudos<br />

sukelti triukšmai – iš kitos pusės, tai čia, žinoma,<br />

svarstomas dalykas labai. Bet labai priklausytų<br />

nuo to, kurioj seniūnijos vietoj jūs norėtumėt<br />

kurti kiaulių fermą“. Paprašytas parekomenduoti<br />

kompleksui vietą, Antalieptės seniūnas A.Saulius<br />

dėstė: „Pas mus gyventojų tankumas nedidelis, yra<br />

nutolusių vietų nuo gyvenviečių, todėl tai galima<br />

traktuoti labai įvairiai. Buvo toks vienas veikėjas,<br />

prisipirkęs žemės sklypų, ūkininkavo ir bankrutavo,<br />

jį gaudė visi kreditoriai, bet kuo ta istorija<br />

baigėsi, aš nežinau. Jis tai turėjo žemės plotų.<br />

Nuo Smetonos laikų taip ėjo, kad ir paveldėtojai<br />

paveldėjo mažus žemės sklypus. Pas mus grūdinių<br />

kultūrų praktiškai niekas nesėja, vienintelis verslas<br />

kaime – pienininkystė, jos turime gana nemažai.<br />

Šiek tiek ūkininkai bando auginti mėsinių galvijų,<br />

o kiek seniūnijoje yra gyvų kiaulių, aš galiu ant<br />

vienos rankos pirštų suskaičiuoti...“.<br />

. . . Šarūnas Miškinis ><br />

Televizija - tai gėris,<br />

Tik kažko storėjam spėriai.<br />

Nors bute gerokai ankšta,<br />

Kultivuosim griežtą mankšta.<br />

Jei paspausi knopkę pulto,<br />

Ruoškitės ant žemės pulti,<br />

Štai suderinom - jėga<br />

Televizinė mankšta.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

XX amžiaus laiškai<br />

Vasario – kovo mėnesiais<br />

Molėtų viešosios bibliotekos<br />

„Rūbinės galerijoje“ buvo<br />

pristatyta “Aukštaitiško formato”<br />

bendradarbės<br />

Jolantos Matkevičienės kolekcija<br />

„XX amžiaus laiškai“.<br />

Greta giminės laiškų kolekcijoje eksponuojami ir<br />

šiandien visuomenei žinomų žmonių (biomedicinos<br />

mokslų daktaro Algimanto Magylos, socialinių<br />

mokslų daktarės Zitos Nauckūnaitės, architektės,<br />

doc. dr. Lados Markejevaitės, kun. klebono Petro<br />

Kielos, istorikės Arimetos Vojevodskaitės, dailininko<br />

Vlado Miškinio, žurnalistų Egidijaus Knispelio,<br />

Virginijos Majorovienės, garsios archeologų giminės<br />

vaikaičio Michailo Pokrovskio ir kitų asmenybių)<br />

laiškai, su kuriais tam tikrais gyvenimo tarpsniais<br />

idėjos autorei yra tekę bendrauti.<br />

“Nepriklausomybės pradžioje buvo ypač populiaru<br />

sudarinėti genealoginius medžius. Giminės medis<br />

mums gali suteikti žinių apie turtinę, šeimyninę<br />

padėtį, tautybes, žmogaus amžiaus trukmę,<br />

o tą ratą kur kas labiau gali praplėsti laiškai,<br />

žinoma, jeigu jie buvo išsaugoti. Man pasisekė,<br />

nes laiškus išsaugojo seneliai ir tėvai, saugau<br />

juos ir aš, - ”Af” sakė žurnalistė ir bibliotekininkė<br />

J.Matkevičienė.- Panagrinėjusi sukauptą giminės<br />

paveldą, drįstu teigti, jog XX a. buvo raštingiausias<br />

amžius. Jei XIX a. Lietuvos bajorai rašė ir skaitė<br />

prancūziškai, o Latvijos – vokiškai, tai XX a.<br />

atnešė gražaus lietuviško rašto dvarų kultūrą. Tai<br />

iliustruoja 1923 - 1927 metais rašyti laiškai. Karai<br />

irgi turėjo savo veidą. Juos iliustruoja nuotraukos,<br />

kur susitikimai ir išsiskyrimai buvo greta vienas<br />

kito. Pokario laikotarpį atspindi 1953 - 1957 metais<br />

rašyti laiškai, tarp jų ir iš Čikagos. Yra laiškų,<br />

rašytų seneliams jų draugų, kaimynų, giminių ir<br />

man adresuoti laiškai kun. klebono Antano Gobio<br />

(jis 1979 m. Izraelio valstybės buvo apdovanotas<br />

Pasaulio tautų teisuolio atminimo medaliu ir garbės<br />

raštu už žydaitės Juditos Zakšteinaitės išgelbėjimą,<br />

o apdovanojimas atvežtas 1990 m.). 1981 - 1990<br />

metai – studentiškų laiškų metas, 1991 – 2000<br />

metai – Molėtuose sutiktų žmonių laiškai.”<br />

XX a. J.Matkevičienei ypač brangus tuo, jog čia<br />

„susitiko“ šešios giminės kartos, kurių prisilietimus<br />

ji rašytine ar vaizduojamąja forma turi, jaučia...<br />

“Tai istorija, kurią galime sukaupti kiekvienas.<br />

Laiškai – neįkainojama vertybė: kiekviename jų<br />

slypi asmenybė, atsispindi gyvenimas, kultūra,<br />

istorija... Gaila, kad to nebeturės XXI a...”,- sakė<br />

parodos autorė.<br />

-AF<br />

> Paroda – idėja „XX a. laiškai“ buvo eksponuojama<br />

ant istorinės drobės, austos dar prieškariu Emilijos<br />

Galvelienės, drobė per Didįjį karą buvo paslėpta<br />

skrynioje, tarmiškai vadintoje kuparu, miške.<br />

> 1913 metai. Kai senelis Romualdas (vidury)<br />

ėjo į kariuomenę, būsimoji mano bobutė dar<br />

nebuvo gimusi...<br />

> 1925 metai. Vienintelė - jauniausia<br />

ir mylimiausia senelio sesuo - Panelė<br />

Elvyra. Kolekcijoje yra ir jai rašytų<br />

laiškų.<br />

> 1957 metai. Laiško fragmentas iš<br />

Čikagos, rašyto senelei Uršulei.<br />

> Laiškų faksimilės.1923 - 1927 metai. Laiškai iš Platelių dvaro rašyti į<br />

Tatoriškių dvarą senelio broliui ir sesei.


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . b a l a n d ž i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

13 klausimų Linui Pernavui<br />

„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų<br />

Utenos apskrities vyriausiojo policijos<br />

komisariato viršininkui 34 – erių metų Linui<br />

Pernavui.<br />

. . . Rytis Kulbokas ><br />

1. Ar domitės sportu? Jei taip – kokiu?<br />

- Taip, krepšiniu. Kai turiu laisvo laiko, tai žaidžiu.<br />

2. Ar laikote namuose kokį nors naminį gyvūną?<br />

- Laikau katę ir šunį.<br />

3. Jūsų manymu, kas policininko darbe sunkiausia?<br />

- Gal įtampa, kuri yra kasdieninė, nes visi policininkai kasdien<br />

susiduria su konfliktinėm situacijom.<br />

4. Jūsų pirmasis automobilis?<br />

- Audi 100.<br />

5. Ar skaitote anekdotus apie policininkus?<br />

- Atskirai tikrai ne, o apskritai – taip.<br />

6. Kurią renkatės – regioninę ar respublikinę spaudą?<br />

- Skaitau visą ir net neišskiriu.<br />

7. Be ko neįsivaizduotumėte savo gyvenimo?<br />

- Gal be sporto ir knygos, to būtų sudėtinga atsisakyti.<br />

8. Kada paskutinį kartą lankėtės pas gydytoją?<br />

Velykoms – jautienos išpjovos<br />

suktinukai su priedais<br />

Nijolė Stalnionienė – istorikė, architektūros<br />

ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnioji<br />

specialistė, atsakinga už kultūros paveldo<br />

vertybių apsaugą, Molėtų rajono savivaldybėje<br />

dirbanti jau 23 metus. Ji prieš penketą metų<br />

susidomėjo sveika mityba. Ypač mėgsta<br />

gaminti patiekalus iš jautienos.<br />

. . . Jolanta Matkevičienė ><br />

Ji yra gera sodininkė, daržininkė, gėlininkė, o šįmet ruošiasi<br />

tapti ir bitininke. Apie tokią moterį sakoma, jog ji - geros<br />

rankos ir širdies...<br />

Tačiau pagrindinis jos hobis – valgio gaminimas. Šeima:<br />

vyras, dukra su žentu ir sūnus - ypač mėgsta būti lepinami<br />

> Jautienos<br />

išpjovos<br />

suktinukai su<br />

priedais.<br />

- Jei stomatologas – gydytojas, tai neseniai.<br />

9. Jei nebūtumėte policininku, kokį kitą darbą<br />

būtumėte pasirinkęs?<br />

- Niekada apie kitokį darbą nemąsčiau,<br />

apsisprendžiau jau mokykloje.<br />

10. Kokį profesinį sprendimą Jums priimti<br />

sunkiausia?<br />

- Atleisti darbuotoją.<br />

11. Ar vaikystėje skaitėte detektyvus?<br />

- Skaičiau ir skaitau iki šiol.<br />

Nijolės valgiais.<br />

Jautienos išpjovos suktinukams reiks: 1kg<br />

išpjovos, 3 - 4 marinuotų agurkų, 300 – 400 g<br />

lydyto sūrio „Dobilas“, 200g rūkytos šoninės,<br />

raudono vyno iš „tetrapako“.<br />

Supjaustytą gabalais mėsą reikia išmušti<br />

(per plastmasinį maišelį, kad nesitaškytų),<br />

pabarstyti 5 pipirų „Santa Barbaros“ be druskos<br />

prieskoniais, užpilti vynu ir palikti parai ar bent<br />

jau nakčiai.<br />

Supjaustyti gabaliukais rūkytą šoninę, lydytą<br />

sūrį, marinuotą agurką ir juos suvynioti į<br />

marinuotą jautieną. Nijolei labiau patinka tuos<br />

suktinukus apvynioti paprastu siūlu, bet galima<br />

ir krapštukais. Kepti keptuvėje – 5-7 min.<br />

Prie jų labai tiks bulvių košė. Reikės: 1 kg<br />

bulvių, 1 litro pieno, šaukštelio sviesto, krapų,<br />

druskos.<br />

Kai bulvės baigia virti, reikia įpilti pieno (ne<br />

apsemti, bet kad būtų beveik pilnas puodas),<br />

įdėti sviestą, druskos ir krapų pagal skonį.<br />

Išsukti mikseriu arba kočėlu ir palikti 10 -15<br />

minučių „pastovėti“.<br />

Suktinukus ir košę reiktų užpilti baltu padažu.<br />

Baltam padažio reikės: bet kokių grybų arba<br />

> Linas Pernavas Utenos apskrities<br />

vyriausiojo policijos komisariato<br />

viršininku dirba nuo 2008 – ųjų<br />

pabaigos.<br />

12. Ar tikite numerologija?<br />

- Šiaip ne...<br />

13. Kurį serialą žiūrėtumėte – „Komisaras<br />

Reksas“ ar „Mentai“?<br />

- Jokių serialų nežiūriu ir kompiuterinių žaidimų<br />

nežaidžiu, geriau gera knyga, o jų yra tikrai daug.<br />

> Nijolė Stalnionienė jau 26 metus<br />

mėgsta gaminti firminius patiekalus<br />

šeimai.<br />

200g pievagrybių ir svogūnų, šaukšto miltų,<br />

stiklinės aliejaus ir pieno, bet kokių krapų,<br />

prieskonių (pagal skonį).<br />

Labai smulkiai supjaustyti svogūnus, pakepinti<br />

aliejuje, į juos sudėti smulkiai supjaustytus<br />

grybus, pakepinti, dėti miltus, greitai maišant,<br />

pripilti pieno, kuo daugiau krapų, druskos,<br />

pipirų, prieskonių pagal skonį.<br />

Viską valgyti su krienais. Reikės: 1 litro<br />

sutarkuotų šviežių krienų, išvirti luptus<br />

burokėlius ir jų nuovirą - 0,8 litro sumaišyti su<br />

krienais, išspausti 2 citrinų sultis. Dėti druskos,<br />

ragauti. Jei per rūgštu, dėti cukraus.<br />

Alvydo Balandos nuotraukos<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

„Varlė“<br />

Vienas iš teisingai kryžiažodį „Varlė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti<br />

telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt).<br />

Atsakymų lauksime iki balandžio 25 dienos.<br />

Kovo mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Pelė“ teisingas atsakymas - MIKROBANGOS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 166 skaitytojai: anykštėnai Linas Šovinis,<br />

Laimutis Šovinis, B.Šovinienė, J.Šovinytė, J.Masevičienė, L.Jurkėnienė, V.Prusevičienė, E.Masevičiūtė, A.Raišelienė, V.Vilčinskienė, A.Lunevičius, A.Galvanauskienė, Ž.Galvanauskaitė,<br />

A.Vildžiūnas, A.Šiaučiulis, V.Lančickienė, J.Navickienė, A.Pakšienė, D.Majauskienė, A.Čiukšys, A.Skirmantienė, A.Vilčinskas, A.Burneikienė, R.Kavoliūnienė, V.Stasiūnienė, G.Žvironaitė,<br />

J.Pranckevičienė, E.Jurėnaitė, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, L.Vildžiūnienė, D.Vildžiūnas, S.Laurinavičiūtė, V.Ražanienė, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, I.Linartienė, M.Gvazdauskienė,<br />

J.Gvazdauskas, J.Daunoravičienė, D.Kundrotienė, R.Venclovienė, E.Budrytė, N.Šilaikienė, A.Skaržauskienė, M.Parnavienė, A.Bieliauskienė, D.Petravičienė, V.Čeponis, A.Jakniūnas,<br />

A.Keraitienė, D.Varnienė, J.Tveritnevas, D.Šlamienė, A.Dikčius, E.Tamulėnienė, S.Galvanauskienė, D.Patumsienė, A.Patumsis, P.Girnienė, Z.Kvedarienė, V.Malinauskienė ir J.Mieželienė;<br />

M.Biriukas, D.Gilienė, R.Navickienė, M.Zakšiauskienė, L.Kaušylienė, A.Kaušylas, S.Palskienė, L.Maniušienė, G.Ažubalytė, G.Ažubalienė, D.Kazakevičienė, D.Pilkauskaitė, V.Laucienė,<br />

L.Šaltenienė, A.Valančiūnienė, R.Valančiūnas ir D.Jackūnas iš Utenos; O.Voveraitienė, G.Šimėnienė, P.Šimėnas ir Ž.Aukštakojytė iš Ukmergės; A.Čimbaras, V.Šimėnaitė, D.Šimėnas ir<br />

D.Rušienė iš Vilniaus; E.Klimavičiūtė, T.Prudnikovienė, T.Jakniūnienė, E.Slavinskienė, V.Gudelienė, V.Bubulis ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų; J.Šukevičienė, V.Strazdienė, D.Sudeikienė,<br />

R.Puolis, I.Šablevičienė, E.Kiškienė ir O.Biguzienė iš Kavarsko; B.Gudonienė, A.Černius, J.Černienė, K.Avdejeva, R.Dolmantienė, P.Dolmantas, E.Sunkurytė ir J.Mameniškienė iš Viešintų;<br />

B.Mukulys ir P.Mukulienė iš Antalinos, B.Aukštakalnienė ir G.Šulskienė iš Kurklių, R.Klovaitė ir R.Vaiginytė iš Aknystų, V.Gasiulienė iš Radeikių, A.Mackelis ir V.Zablockienė iš Toliejų,<br />

A.Vitėnienė iš Tverečiaus, O.Petronienė iš Smėlynės, V.Urbutienė iš Naujikų, L.Vaičiukėnienė iš Dūkšto, A.Kuolienė iš Kunigiškų, J.Bukelskienė iš Salako, J.Poška iš Anykščių viensėdžio,<br />

L.Borunovaitė iš Mačionių, V.Girkutė ir D.Gaidukevičienė iš Skiemonių, V.Laucienė iš Aulelių, A.Mitrulevičienė ir J.Norgėlienė iš Staškūniškio, J.Gražienė iš Traupio, A.Repečkienė iš<br />

Molėtų, B.Čižauskienė iš Vaitkūnų, V.Vilutienė iš Linkmenų, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, D.Makštienė iš Laukagalių, S.Krisiūnienė ir J.Uzdrienė iš Surdegio, A.Terminskienė iš Šėrių,<br />

P.Kuorienė ir V.Kuoras iš Dubingių, K.Žiogelytė ir M.Žiogelis iš Antrųjų Kurklių, R.Maldžiūtė iš Visagino, E.Šakalienė iš Kaniūkų, R.Semėnaitė iš Svėdasų, S.Pelekienė iš Zarasų, I.Trumpienė<br />

iš Skudutiškio, E.Vigėlienė iš Biliakiemio, R.O.Deveikienė iš Mažionių, E.Ažubalienė iš Pustalaukių, A.Kuoras iš Butėnų, S.Želnienė iš Maželių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, S.Žibutienė<br />

ir O.Stankevičienė iš Šovenių, B.Abaravičienė iš Rimšės, A.Sedelskienė iš Galvydžių, A.Juknonienė iš Rubikių, M.Risakovienė iš Debeikių, G.Karaliūnienė iš Andrioniškio bei E.Sabalys ir<br />

B.Zaikauskienė, nenurodę, kur gyvena.<br />

Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks J.UZDRIENEI iš Surdegio. Kviečiame skaitytoją užsukti į redakciją atsiimti čekio.


2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Kovo mėnesio kalendorius<br />

03.03. Ignalinos rajono<br />

savivaldybės taryba Miko<br />

ir Kipro Petrauskų premiją<br />

skyrė gamtos mokslų daktarui,<br />

Aukštaitijos nacionalinio<br />

parko ir Labanoro<br />

regioninio parko Gamtos<br />

skyriaus vedėjui Broniui<br />

Šablevičiui. Premija įteikta<br />

kovo 10 dieną.<br />

03.04. – 03.06. Vilniuje<br />

„Kaziuko mugės“ metu vyko<br />

„Aukštaičių dienos“, kuriose<br />

prisistatė Aukštaitijos miestai. Renginiuose dalyvavo<br />

geriausi Aukštaitijos tautodailininkai, meno<br />

kolektyvai, dailininkai ir amatininkai.<br />

03.06. Anykščiuose vyko tradicinės žiemos<br />

maudynės Šventojoje „Anykščių ruoniai 2011“.<br />

03.07. Utenoje įkurtas vaikų globėjų klubas,<br />

kurio pirmininku išrinktas Eugenijus Keraminas.<br />

03.08. Anykščių rajono policijos komisariato<br />

pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė 49 metų<br />

Anykščių rajono Varkujų kaimo gyventoją E.<br />

J., kuris, kaip įtariama, Anykščių rajone netoli<br />

Elmininkų k. neteisėtai sugavo kilpa suaugusią<br />

lūšį.<br />

03.08. Tarptautinės moters dienos proga<br />

policininkai sveikino moteris vairuotojas įteikdami<br />

joms rožę ir sveikinimo atviruką. Akcija vyko visoje<br />

Utenos apskrityje.<br />

03.09. Vyriausybės rūmuose Ministras<br />

Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo<br />

ministras Gintaras Steponavičius penkiems<br />

geriausiems 2010 m. mokytojams įteikė Metų<br />

mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.<br />

Tarp penkių geriausių pateko Zarasų „Ąžuolo“<br />

gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė<br />

Gitana Vasalauskienė.<br />

03.10. Ignalinoje lankėsi svečiai iš Baltarusijos.<br />

Baltarusiai domėsi<br />

socialinių paslaugų teikimu<br />

pagyvenusiems žmonėms.<br />

03.11. – 03.12.<br />

Visagine vyko tarptautinis<br />

šokių festivalis „Gervė<br />

2011“, skirtas Lietuvos<br />

Nepriklausomybės<br />

atkūrimo dienai paminėti.<br />

03.12. Zarasų Kultūros<br />

centro tautinių šokių ansamblis „Ežerūnas“<br />

(vadovė J.Mikutavičienė) svečiavosi Daugpilyje<br />

(Latvija), kur vyko tradicinis renginys „Šokių<br />

Karuselės“.<br />

03.12. Anykščiuose sveikos<br />

gyvensenos klube „Vaivorykštė“<br />

istorikė, muziejininkė,<br />

ekstrasensė, „Kriaunų ragana“<br />

vadinama Algimanta Raugienė<br />

pristatė savo knygą „Į purpurinį<br />

dangų su šluotražiu“. Renginį<br />

vedė UAB „Anykštos redakcija“<br />

direktorė - vyriausioji redaktorė<br />

Gražina Šmigelskienė.<br />

03.15. Dusetose (Zarasų raj.)<br />

vyko policijos diena.<br />

03.15.<br />

– 03.30.<br />

Ignalinos<br />

muziejuje veikė<br />

Utenos krašto<br />

tautodailininkų<br />

darbai:<br />

drožiniai, karpiniai<br />

ir tapyba.<br />

03.16.<br />

Anykščių<br />

miškų urėdijoje<br />

lankėsi<br />

medžioklės ūkių vadovų bei medžioklės žinovų delegacija iš<br />

Kazachstano, kuri domėjosi komercinių medžioklių organizavimo<br />

patirtimi.<br />

03.16. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko parodos „Atverstos<br />

knygos šviesa“ pristatymas. Paroda buvo skirta kraštiečio<br />

kunigo ir švietėjo Jono Katelės 180 – osioms gimimo<br />

metinėms ir Knygnešio dienai paminėti.<br />

03.17. Utenos rajono savivaldybėje buvo pristatytos<br />

biojėgainės statybos ir veiklos galimybės Utenos rajono<br />

Mockėnų kaime.<br />

03.18. Visagine vyko trečiasis jaunimo roko muzikos<br />

festivalis - konkursas „Rock Atomic 2011“, skirtas Europos<br />

savanoriškos veiklos metams ir pasaulinei Žemės dienai<br />

paminėti. Konkurso nugalėtojais tapo grupė „Memorial Faces“<br />

iš Dūkšto. Antrą ir trečią vietas užėmė visaginiečiai „Syndrom<br />

of HEADache“ ir „Pušyno vaikai“ iš Zarasų.<br />

03.18. Apdovanota Zarasų policijos organizuoto konkurso<br />

„Saugiausia Zarasų rajono seniūnija“ nugalėtoja Suvieko<br />

seniūnija, kuri aplenkė Imbrado ir Zarasų miesto seniūnijas.<br />

03.20. Visagine vyko ketvirtasis Lietuvos vaikų ir<br />

moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas<br />

„Tramtatulis 2011“.<br />

03.24. Zarasų kultūros centre atidaroma Daugpilio rajono<br />

menininkų tapybos, keramikos, tekstilės paroda.<br />

03.27. Baigėsi internetinis balsavimas renkant 22 Lietuvos<br />

miestus, kurie paklius į stalo žaidimą „Monopolis“. Balsavime<br />

17 – ąją užėmė Anykščiai. Tarp 22 – jų geriausių yra ir Utena.<br />

Ji užėmė 21 – ąją vietą.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . .<br />

2 0 1 1 . . . 0 4 . . .<br />

Aplankę Kavarske nuo XVI amžiaus padavimais garsinamą šv.Jono Krikštytojo šaltinį, kurio<br />

stebuklingas vanduo gydo, gaivina ir stiprina, užsukite į kavinę „Šaltinis“.<br />

Tik čia patiekalai ruošiami su stebuklingu šaltinio vandeniu...<br />

Europinio kulinarinio paveldo tinklo kavinė<br />

Kavarskas (Anykščių raj.) , Šaltinio g. 1,<br />

tel. (8-381) 55147, mob. 8 670 93 833,<br />

Jau daugiau nei 15 metų esame užsienio šalių sėklininkystės<br />

bendrovių daržovių ir gėlių sėklų tiekėjai Lietuvos rinkoje.<br />

Originalias ir kokybiškas prekes siūlome<br />

už patrauklią kainą.<br />

Pas mus galite įsigyti įvairių daržovių, gėlių, žolės,<br />

prieskoninių ir vaistinių, pašarinių kultūrų ir retų<br />

augalų sėklų, svogūninių gėlių, gėlių daigų, trąšų ir augalų<br />

apsaugos priemonių, durpių substratų bei<br />

ankstyvųjų sėklinių bulvių.<br />

Su sėklų ir trąšų asortimento gausa galite susipažinti mūsų<br />

internetiniame puslapyje: www.originaliosseklos.lt<br />

Kviečiame apsilankyti mūsų parduotuvėje adresu:<br />

Paupio 4-1, Anykščiai, tel. 8-381-58173.<br />

Jūsų laukiame: Darbo dienomis - 9.00 - 17. 30 val.<br />

Šeštadieniais - 9.00 - 13.00 val.<br />

Dėl didmeninės prekybos teirautis tel. 8-381-59371,<br />

8-610-34069,<br />

el.paštas: info@originaliosseklos.lt<br />

Kavinė „ŠALTINIS“<br />

Tokių koldūniukų nerasite niekur...<br />

Dirbame 10 - 20val.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!