15.07.2013 Views

Af54.pdf

Af54.pdf

Af54.pdf

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2<br />

8<br />

12<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Emigracija: kai močiutės tampa<br />

mamomis?<br />

Rinkimai Utenos regione: į Seimą<br />

veržiasi 5 milijonieriai<br />

Unikalusis geopolitikas Kazys Pakštas<br />

lietuviams ieškojo “atsarginės Lietuvos”<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />

Viešintų seniūnijoje Žemaitėlių kaime ūkininkavusius<br />

mano senelius Povilą ir Salomėją Tubius bei kitus senelius<br />

Teofiliją ir Liudviką Putnas, gyvenusius Putniškių kaime,<br />

išvežė į Sibirą 1948-ųjų gegužės 22 d. Žinios iš Sibiro jau<br />

buvo pasiekusios mūsų apylinkes - seneliai apsirengė<br />

kiek įmanoma daugiau drabužių, bandė į „enkavedistų“<br />

sunkvežimį įsidėti bulvių, tikėjosi jų Sibire pasisodinti. Bulves<br />

iš sunkvežimio išspardė MGB viršininkas Boičenko. Pavardę<br />

seneliai įsiminė...<br />

Kartu su seneliais buvo išvežtas ir paauglys Antanas<br />

Tubis, mano tėtis. Krasnojarsko krašto Mansko rajone jį<br />

likimas suvedė su mano mama Maryte Putnaite, į Sibirą<br />

atvykusia tais pačiais keliais, o ir Lietuvoje gyvenusią<br />

gretimame kaime.<br />

1960-aisiais Mansko rajono Šyrokij Lok kaime aš ir gimiau.<br />

1962-aisiais grįžome į Lietuvą. Įsikūrėme netoli tėviškės,<br />

Latavėnuose. Mokiausi Latavėnų aštuonmetėje, paskui<br />

Troškūnų vidurinėje mokykloje. Atestate turėjau vienintelį<br />

chemijos ketvertą, nors chemiją mokėjau geriausiai. Išvijo<br />

kartą chemikė mane iš klasės, nes išsprendžiau užduotis ir<br />

perdaviau klasės draugams. Liepė į klasę daugiau negrįžti. Esu<br />

principingas. Negrįžau.<br />

Troškūnuose lankiau graikų-romėnų imtynių treniruotes,<br />

kurias mums vedė buvęs milicininkas Ričardas Deksnys.<br />

Fizikos mokytojas Vidas Aidukas mokė boksuotis. Šie abu<br />

pedagogai ir istorijos bei karinio parengimo mokytojas Antanas<br />

Žemaitis turėjo didžiausią įtaką mano asmenybės formavimui.<br />

Po vidurinės niekur nestojau mokytis. Laukiau,<br />

kol suprasiu, ko noriu. Dirbau „Aukštakalnio“ kolūkyje<br />

traktorininku, atitarnavau tarybinėje kariuomenėje<br />

desantininkų dalinyje.<br />

1981 metais pusmetį dirbau Panevėžio miesto vidaus<br />

reikalų skyriaus naktinės milicijos motorizuoto būrio<br />

milicininku-motociklininku (iš šios pareigybės pavadinimo<br />

labai juokiasi sūnūs).<br />

1981-1985 m. studijavau Gorkio (dabar Nižnij<br />

Novgorodas) aukštojoje milicijos mokykloje.<br />

Nuo 1985 iki 1996 m. dirbau Panevėžio miesto vidaus<br />

reikalų skyriuje operatyviniu įgaliotiniu, poskyrio viršininko<br />

pavaduotoju, poskyrio viršininku, kriminalinės policijos<br />

skyriaus komisaru.<br />

1996-1997 m. – Šiaulių policijos komisariato Kriminalinės<br />

policijos viršininkas.<br />

1997-1998 m. – Anykščių policijos viršininkas.<br />

1999-2004 m. – dirbau Lietuvos policijos departamento<br />

Nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniuoju komisaru, vėliau -<br />

Nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu.<br />

2004-2008 m. buvau Lietuvos generalinio policijos<br />

komisaro pavaduotoju. Iš tarnybos pasitraukiau savo<br />

iniciatyva, turėdamas vyriausiojo komisaro laipsnį.<br />

2008-2010 m. vadovavau Rytų skirstomųjų tinklų Saugos<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Viską sukūriau saVo<br />

rankomis<br />

ir prevencijos departamentui.<br />

Nuo 2010 m. dirbu „Vilniaus energijoje“<br />

darbų saugos ir kontrolės skyriaus viršininku.<br />

Už pavyzdingą tarnybą ir nuopelnus kuriant,<br />

stiprinant Lietuvos policiją bei teisėtvarką esu<br />

apdovanotas vardiniu šaunamuoju ginklu, 1-ojo<br />

laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo<br />

ženklu “Tėvynės labui”, 1-ojo laipsnio policijos<br />

pasižymėjimo ženklu “Angelas Sargas”,<br />

atminimo ženklu “Lietuvos policijai-85”.<br />

Priklausau Vilniaus anykštėnų sambūriui.<br />

Nr.<br />

17<br />

Esu Lietuvos miško savininkų asociacijos<br />

valdybos narys, Lietuvos policijos asociacijos<br />

narys. Dalyvauju Lietuvos medžiotojų ir žvejų<br />

draugijos veikloje, esu Nusikaltimų aukų gynimo<br />

asociacijos narys.<br />

Senelių tėviškėje Žliobiškių kaime turiu<br />

sodybą, joje laikau šešias bičių šeimas. Myliu<br />

žirgus, laisvalaikiu jodinėju. Esu medžiotojas,<br />

tačiau nemėgstu medžioklės su varovais, nes<br />

manau, kad taip medžiojant negalima išsaugoti<br />

perspektyvių žvėrių.<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ rinkiminės kampanijos sąskaitos Užsak. Nr. 2086


edaktoriaus skiltis<br />

Aš kaip „Trolių mumių“<br />

autorės T uvės Janson aprašyta<br />

senelė – užmirštu dalykus,<br />

kurie kažkada teikė ypatingą<br />

malonumą. Ir dar niekaip<br />

nesuprantu, kodėl tai buvo<br />

malonu... Tarsi aistra, su kuria<br />

preciziškai pašiau varputį iš gėlyno takelių, kaupiau<br />

knygas ar pakavau dovanas, būtų buvusi ne mano, o<br />

kažkokio absoliučiai svetimo žmogaus.<br />

Keista, kad tiems, dabar visiškai nereikšmingais<br />

tapusiems dalykams, esu iššvaisčiusi tiek gyvenimo.<br />

Net toks šventas lietuviui darbas kaip medžių sodinimas,<br />

kurį kasmet švenčiau kaip didžiausią šventę,<br />

krebžda abejone – o kam visa tai? Kad paskui<br />

sulaukėtų?<br />

Keliukas per Vaduvų kraštą - kaip seno žmogaus<br />

raukšlė. Išraiškingas. Vietom užžėlęs, vietom duobėtas.<br />

Pakelės apžėlę erškėčiais ir drebulėm. Pavieniai<br />

milžiniški gluosniai, kur ne kur tūkstantmečius nejudinti<br />

akmenys ir susitraukusios pirkelės, apaugusios<br />

laukiniais geltonais jurginais – sako, iš šių gajų gėlių<br />

Sibire atpažindavo lietuvių sodybas, sutręšęs kryžius<br />

su nukryžiuotuoju nulaužta ranka. O kiek gali viena<br />

ranka apkabinti?..<br />

Pakelės žmonių gyvenimai - kaip nužudytas laikas.<br />

Stebi ir atrodo, kad visa, kas gali būti reikšminga,<br />

yra tik asmeninė sukauptų vaizdų kolekcija.<br />

Pagarbiai<br />

Gražina Šmigelskienė<br />

2012 Nr. 10-12 (54)<br />

Ketvirtinis žurnalas<br />

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615<br />

Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai<br />

Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.<br />

Tiražas 4000 egz.<br />

Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.<br />

Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.<br />

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892.<br />

Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva<br />

Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas<br />

Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas<br />

Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835,<br />

Rimantas Vanagas, Sveta Vitkienė.<br />

Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036.<br />

Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas.<br />

Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.<br />

Maketuotojas Justas Navašinskas.<br />

Viršelio nuotraukoje: habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Balys Dainys.<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .<br />

...tema................................2 psl...<br />

E m i g r a c i j a : k a i m o č i u t ė s t a m p a<br />

mamomis?<br />

. ...be...diktofono........................... 5psl...<br />

T o b u l y b ė s g a m y b a b a i g i a s i<br />

vidutinybėmis<br />

. ...politika.................................... 8psl...<br />

66 išėjo į finišo tiesiąją<br />

. ..iš...arti....................................... 12psl...<br />

unikalusis geopolitikas k a z y s<br />

Pakštas<br />

. ..iš...arti....................................... 16psl...<br />

molėtų astronomijos<br />

observatorija<br />

....senas...albumas............................... 28psl...<br />

a n y k š č i ų k e l i n i n k ų v a d o v o š i r d į<br />

s u g a d i n o s o s t i n ė<br />

. ..spinta...................................... 30psl...<br />

P a v o j u s s u t i k t i t a i p p a t<br />

a p s i r e n g u s i ą m o t e r į u t e n i š k e i<br />

negresia<br />

. ..kolekcija...................................... 32psl...<br />

n u o b r a n g a u s v y r i š k o p a p u o š a l o<br />

iki šiandieninės sagos...<br />

. ..vietoj...tabletės............................. 35psl...<br />

apie šeimos dvasią<br />

...rudens...kokteilis.........................38psl...<br />

13 klausimų rimantui Vanagui<br />

. ..kryžiažodis...................................... 40psl...<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Emigracija: kai močiutės tampa<br />

mamomis?<br />

Lietuvoje auga ištisa svetur uždarbiaujančių<br />

tėvų paliktų vaikų karta, vadinama “gyvų<br />

tėvų našlaičiais”. Psichologai šaukia apie šiai<br />

kartai gresiančias psichologines problemas<br />

visam gyvenimui. Darbo emigrantai vienu<br />

balsu tvirtina – nusibodo vergauti už<br />

minimalų atlyginimą, norime geresnio<br />

gyvenimo sau ir vaikams.<br />

Ieškojome atsakymo į klausimą, kas svarbiau:<br />

šiandien apkabinti, ar suteikti normalaus<br />

gyvenimo galimybę ateityje?<br />

. . . sveta Vitkienė ><br />

Tėtis miręs, mama uždarbiauja Norvegijoje<br />

Anykščių rajono Debeikių miestelio gyventoja, 56-erių<br />

Vida Paplauskienė, užauginusi penkis savo vaikus, dabar<br />

rūpinasi dviem anūkėlėmis - pirmokėle ir ketvirtoke.<br />

Po šeimą ištikusios tragedijos be vyriško peties likusiai<br />

mergaičių mamai teliko du keliai: ieškoti darbo svetur arba<br />

stoti šventoriuje su ištiesta ranka.<br />

Prieš aštuonerius metus avarijoje žuvo 24-erių Nerijus<br />

Lebedevas. Paliko našlę – su viena nei trejų neturinčia<br />

dukrele ant rankų ir kita – po širdimi. Auksė Lebedevienė<br />

tuo metu dirbo Anykščiuose, privačioje siuvykloje.<br />

„Ji dirbdavo daug, o pinigus gaudavo nedidelius. Vėliau<br />

siuvyklą ji iškeitė į saugos firmą, bet finansinė padėtis<br />

dėl to nei kiek nepasitaisė. Uždirbdavo tik nuomojamo<br />

bendrabučio kambario mokesčiams ir ne pačiam<br />

gausiausiam stalui...Mergaitės augo, šeimos poreikiai<br />

didėjo ir vieną dieną prieš ketverius metus dukra atėjo<br />

pas mane, paprašė: “Mama, gelbėk, turiu išvažiuoti“.<br />

Aš tuo metu dirbau Utenos mėsos kombinate, jau buvau<br />

Šiek tiek statistikos<br />

ne geriausios sveikatos. Pasikalbėjusios,<br />

įvertinusios, kuri ką galime, nutarėme, jog<br />

geriau jai išvažiuoti ir palikti vaikus man, negu<br />

man tęsti darbą. Auksė pažinojo Norvegijoje<br />

įsitvirtinusią moterį, pas ją ir patraukė. Nuo<br />

tada mano vaidmuo pasikeitė: buvau močiutė,<br />

tapau mama…<br />

Mergaitės, pirmą kartą išlydėdamos motiną,<br />

buvo mažylės, jos greičiausiai net nesuvokė,<br />

kad išsiskyrimai bus ilgi. Manau, joms tada<br />

likti su močiute nebuvo baisu. Baisu yra<br />

* Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais oficialiai emigravo<br />

53 tūkst.863 lietuviai.<br />

* Pernai iš Lietuvos išvyko 6 tūkst. 240 vaikų iki 17 metų amžiaus.<br />

* Bene pagrindinė emigracijos priežastis – nedarbas, stipriai palietęs 20–29 m. asmenis<br />

(mažus vaikus auginančias šeimas) ir 40–44 m. amžiaus asmenis (auginančius mokyklinio<br />

amžiaus vaikus).<br />

* Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro<br />

vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai ar du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų.<br />

Tokiomis sąlygomis, ypač šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, išauginti sveikus<br />

ir socialiai nepažeistus vaikus yra kur kas sunkiau.<br />

* Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 1 tūkst. 47 mergaitės ir 1 tūkst. 87 berniukai,<br />

kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa.<br />

* Praėjusiais metais daugiausia be tėvų augo 10–14 metų vaikai (552) ir 4–9 metų<br />

amžiaus vaikai.<br />

> Sesutes, kurių tėtis žuvęs, o mama<br />

dirba užsienyje į mokyklą kasryt<br />

atlydi močiutė Vida Paplauskienė.<br />

dabar, kai mergaitės suvokia, kad kito mamos<br />

apkabinimo reikės ilgai laukti. Laimė, kad<br />

yra internetas ir „skaipas“. Manau, žmogui,<br />

kuris sugalvojo „skaipą“, derėtų skirti Nobelio<br />

premiją – anūkės su mama kalba ir ją mato<br />

kasdien. Jos mamai ir naujienas išpasakoja, ir<br />

netgi parodo, kaip joms sekasi rašyti...<br />

Auksė iš Norvegijos trumpam grįžta kas tris-<br />

keturis mėnesius, o mėnesius nuo gruodžio iki<br />

gegužės ji praleidžia su dukromis“,- pasakojo<br />

V. Paplauskienė.<br />

A. Lebedevienės darbo sezonas Norvegijos<br />

ūkyje trunka nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.<br />

Moteris galėtų dirbti ištisus metus, tačiau dėl<br />

dukrų renkasi ilgas atostogas.<br />

„To žmogaus, pas kurį Auksė dirba, jai<br />

mokamų pinigų pakanka keturiems žmonėms:<br />

jai pačiai, mergaitėms ir man pragyventi<br />

- bei ilgoms atostogoms. Jei tada, prieš<br />

ketverius metus, mudvi su dukra būtumėme<br />

priėmusios kitokį sprendimą, jei ji būtų<br />

likusi, ko gero, būtų dar labiau vargusi. O<br />

aš, dar ne pensininkė, turėčiau mokesčius<br />

mokėti, vaistus ir maistą pirkti iš 540 Lt<br />

daugiavaikės motinos pašalpos. Manau, mudvi<br />

Justo Navašinsko nuotr.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Vaikai, kuriems nustatyta 2007 m. pabaigoje 916<br />

laikinoji globa (rūpyba) dėl tėvų 2008 m. pabaigoje 1952<br />

išvykimo iš Lietuvos Respublikos 2009 m. pabaigoje 2019<br />

2010 m. pabaigoje 2026<br />

2011 m. pabaigoje 2134<br />

Iš valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2011 metų ataskaitos.<br />

nusprendėme teisingai. Mergaitėms paaiškinta,<br />

dėl kokios priežasties mama<br />

kasdien negali jų pažadinti ir apkaišyti prieš<br />

miegą, palydėti ir pasitikti. Anūkės žino, kad<br />

mama dirba jų duonytei ir sąsiuviniams.<br />

Žinoma, duonytė, sviestas, sąsiuviniai, visa<br />

kita nėra svarbiausia žmonių gyvenime. Bet<br />

taip tegali sakyti tie, kuriems jų netrūksta.<br />

Motinos apkabinimas vaikui svarbiau už viską,<br />

bet argi nereikia valgyti, pirkti batų, mokėti<br />

mokesčių? Nėra normalu, kad dviejų vaikų<br />

motina priversta būti darbo emigrante. Ir<br />

taip gyvena daugybė šeimų: Lietuvoje eilinei<br />

vienišai dviejų mokinukių motinai normalus<br />

gyvenimas „nesišviečia“. Ir niekam neįdomu,<br />

kaip jaučiasi vaikai, motinas matantys<br />

kompiuterio ekrane, kaip jaučiasi tos pačios<br />

moterys, priverstos palikti mažylius. Auksė<br />

man pasakojo, kad dažnai verkia. Kuri gera<br />

motina ryžtųsi nematyti vaikų, jeigu darbo<br />

emigracija nebūtų vienintelė išeitis tais vaikais<br />

finansiškai rūpintis? Tai paprasčiausias žmonių<br />

išvarymas iš Lietuvos.<br />

Kalbu apie ne vieno žmogaus išvarymą, o ištisų<br />

šeimų. Vaikams su močiute nėra blogai, bet<br />

jie turi augti su motinomis. Greičiausiai Auksė<br />

mergaites išsiveš, jos tam jau ruošiamos.<br />

Vasarą viešėdamos pas mamą Norvegijoje jos<br />

kiek pramoko kalbos, susipažino su aplinka.<br />

Mergaitės bus su mama, kaip ir turi būti, bet,<br />

spėju, joms teks patirti dar vieną – adaptacijos<br />

svetimoje aplinkoje stresą. Greičiausiai teks<br />

išvažiuoti ir man. Visos būsime<br />

elementariausiai išvytos iš savo namų“,-<br />

kalbėjo Vida Paplauskienė.<br />

Apkabinti, bet neugdomi?<br />

Tikslių duomenų, kiek tėvų dirba užsienyje,<br />

Lietuvoje palikę savo vaikus močiutėms,<br />

tetulėms, suaugusiems broliams ir seserims,<br />

o kartais net kaimynams – nėra. Tikrą<br />

tokią informaciją surinkti neįmanoma, teigė<br />

Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių<br />

apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Asta<br />

Palaimienė. Žinoma tik apie tuos paliktus<br />

vaikus, kurių tėvai patys paprašo skirti jų<br />

vaikams globą (Anykščiuose šiemet tėvai<br />

kitiems asmenims pavedę globoti 49 vaikus).<br />

Situacija, anot A.Palaimienės, visuose<br />

apskrities rajonuose yra panaši.<br />

“Vaiko teisių apsaugos srityje dirbu 9 metus<br />

ir matau, kad emigrantų, palikusių vaikus, tik<br />

daugėja. Du jauniausi likę anykštėnų vaikai -<br />

vos dvejų metukų, tai liūdna.<br />

Situacija nevienareikšmė: negalima<br />

išvykstančių tėvų įtarinėti neatsakingumu, nes<br />

taip elgtis juos verčia ekonominė situacija.<br />

Socialiai neatsakingi tėvai niekur nevažiuoja.<br />

Užsidirbti svetur ryžtasi tie, kurie sau ir<br />

vaikams siekia kiek geresnio gyvenimo. Niekas<br />

nesiginčys, kad vaiko kasdienis kontaktas su<br />

tėvais yra svarbesnis už materialinę gerovę.<br />

Tačiau pagal pasaulyje pripažintą Maslou<br />

žmogaus poreikių piramidę, esama 5 poreikių<br />

lygmenų, lemiančių žmonių gyvenimą. Kaip<br />

matote, saviraiškos poreikis yra svarbiausias.<br />

O kokia saviraiška vaiko, kurio tėvai tegali<br />

pamaitinti ir aprengti, kai nieko nelieka vaiko<br />

ugdymui? Apie kokias, pavyzdžiui, studijas<br />

tokiems vaikams svajoti? Taip neturtėlių<br />

vaikai “nurašomi” dar vaikystėje. Manau,<br />

duonos kiekvienas socialus tėvas vaikui gali<br />

pasiūlyti, bet uždirbti didesnio pinigo atžalos<br />

ugdymui ir ateičiai tėvai priversti keliauti į<br />

kitas valstybes”,- kalbėjo Anykščių vaiko teisių<br />

apsaugos vyriausioji specialistė A.Palaimienė.<br />

Maslou poreikių piramidė<br />

m<br />

komentarai<br />

k a i p v e r t i n a t e š e i m o s<br />

išsiskyrimą dėl materialinės<br />

gerovės?<br />

Danguolė Klimienė, molėtiškė:<br />

„Netoleruoju skyrybų apskritai.<br />

Pradžia turbūt būna smulkmenose,<br />

žodžiuose, ypač jaunimas, nieko<br />

negalvodamas, šiandien skiriasi dėl<br />

smulkmenų... Turtai turbūt ramybės<br />

neduoda jau truputį vėliau. Aišku,<br />

gyvenime turbūt būna visko, tačiau<br />

jei pasitaiko „turto problema“, tai, sakyčiau, reikia būti<br />

atviram, o ne slėptis už skyrybų... Pralobęs kito sąskaita, o<br />

jei dar nesąžiningu būdu, vargu ar ilgai būsi laimingas...“<br />

Elena Bražiūnienė, anykštėnė:<br />

„Mokytojai tai pats skausmingiausias<br />

klausimas, koks begalėtų būti<br />

užduodamas. Šioje situacijoje<br />

labiausia nukenčia vaikai, kurie<br />

pasijaučia tėvelių išduoti. Jiems<br />

pirmiausia reikia ne pinigų, o tėvelių<br />

meilės, šilumos, paguodos, saugumo<br />

jausmo. Situacija skausminga, nes tokių šeimų daugėja.<br />

Kaip su vaiku šnekėti šeimos tema nepažeidžiant vaiko<br />

sielos, kai vienas tėvelis Norvegijoje, kitas Anglijoje, o<br />

vaiką augina močiutė ar draugai? Reikėtų, kad tie tėveliai<br />

pamatytų savo vaikų akis...“<br />

Vita Auškalnienė, buvusi uteniškė:<br />

„Tokias skyrybas pateisinu, kai<br />

kartu pragyvenus daug metų vienas<br />

sutuoktinių visiškai nesistengia dėl<br />

šeimos, gyvena tik sau ir leidžia<br />

laiką, pavyzdžiui, meškeriodamas.<br />

Jaunystėje tokie dalykai dar<br />

neišryškėja, o jei ir išlenda, galvoji,<br />

kad žmogų pataisysi. Skyrybas lemia daug dalykų, o<br />

dažniausios jų priežastys – neištikimybė ir alkoholis. Jei<br />

vyras pradeda namo neatnešti algos, skiriamasi ir dėl<br />

materialinių dalykų. Kai jauna mergina teka už 20 metų<br />

vyresnio turtingo vyro, teigdama, kad tai daro iš meilės, tai<br />

yra apgavystė. Ji teka dėl turto, o vėliau išsiskiria irgi dėl<br />

turto, manau, kad dėl to ir įvyko Pinkevičiaus ir Valentaitės<br />

skyrybos.“<br />

Elvyros Sabalytės nuotr.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . .<br />

požiūris<br />

“Paskutinį tikrą laišką išties gavau senokai<br />

– dar paauglė. Susirašinėdavome su geriausia<br />

drauge. Dar anksčiau, gal ketvirtoje klasėje,<br />

rašiau berniukui, kuris man patiko. Ką rašiau?<br />

Turbūt kažką labai svarbaus, nes, prisimenu,<br />

maniau, kad jis – vienintelė ir tikra mano meilė.<br />

Esu rašiusi laišką užsienyje gyvenusiam draugui.<br />

Jis gavo mano laišką ir man… neatsakė. Išties,<br />

laiškų buvo mažai. Kai mažai duodi, tai mažai<br />

ir gauni – nesu gavusi tokio laiško, kurį norėčiau<br />

įsirėminti ar laikyti ant naktinio stalelio.<br />

Galbūt kada grįšiu prie tikrų laiškų rašymo?<br />

Smagu rašyti, pasakoti, klausti. Smagu ruoštis<br />

laiškui – juk iš tikrųjų, tai laišką rašai ne tik<br />

tuomet, kai paimi tušinuką ir lapą, o kai sugalvoji<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

adresatas lieka nuskriaustas<br />

Elektroninis paštas pilnutėlis kasryt, daug<br />

ką triname nė neskaitę. O kada į kiemą<br />

buvo užsukęs laiškanešys? Bent jau aš<br />

esu išsiilgusi laiško - iš tikro voko, su<br />

rašalo, ašaros dėme; kaligrafiško ar sunkiai<br />

įskaitomo, nesvarbu. Tik tikro laiško -<br />

dovanos nuo savo žmogaus. O gal ranka<br />

rašyti laiškai yra tik atgyvena šiame greitojo<br />

bendravimo amžiuje? Juk tepaspaudi klavišą,<br />

ir jau pasakoji. Nei tau vokų, nei ženklų, nei<br />

laiškanešių.<br />

Klausėme Jungtinės Karalystės sostinėje<br />

gyvenančios ir dirbančios anykštėnės,<br />

Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių<br />

mokslų studentės, 23-ejų Gintarės<br />

Rarivanaitės nuomonės.<br />

. . . sveta Vitkienė ><br />

parašyti: tai, kas laiške bus parašyta,<br />

iš pradžių dėliojasi mintyse. Dėl to<br />

laiškas yra kai kas daugiau, nei vien<br />

tik parašyti žodžiai. Žinau, kad žmonės<br />

rašo laiškus, bet jų neišsiunčia,<br />

kiekvienas dėl savo priežasties. Gal<br />

tokiu atveju geriau rašyti dienoraštį, jei<br />

rašai tik sau. Kaip ir nuskriaustas lieka<br />

adresatas, nes apie jį buvo galvota,<br />

jam pasakota, o jis nenutuokia apie<br />

ką. Manau, jei jau parašei žmogui,<br />

nelaikyk sau - siųsk. Bent jau aš taip<br />

elgdavausi.<br />

„Skaipu”, telefonu pasakai, kas tuo<br />

metu ant liežuvio tupi… Mes įpratę su<br />

artimaisiais susisiekti greičiausiu būdu.<br />

Ir laiką taupydami, ir kiek pritingėdami.<br />

Greitųjų technologijų laikais ranka<br />

rašytas laiškas bent jau jauniems<br />

žmonėms panašus į atgyveną. Na,<br />

pripažįstu, kad bendravimas telefonais,<br />

elektroniniais laiškais yra tarsi tikro<br />

bendravimo pusfabrikatis, nėra toks<br />

šiltas kaip tikras laiškas žmogui.<br />

Kažkurį laiką atrodė, kad popieriniams<br />

laiškams mūsų laikais išlikti<br />

nėra jokių šansų – jie „nesiderina” su<br />

vis greitėjančiais gyvenimo tempais.<br />

Dabar manau, kad ši atgyvena bėgant<br />

laikui vėl taps labai madinga, nes ko<br />

jau ko visiems žmonėms trūksta, tai<br />

tikros šilumos. Paštu gautus atvirukus<br />

kolekcionuoju, negaliu jų išmesti.<br />

Daugiausia tai sveikinimai mano<br />

artimųjų, su kuriais kartu būti negal-<br />

www.anyksta.lt Ar konservuojate grybus,<br />

dažoves?<br />

Ar eisite balsuoti per Seimo rinkimus?<br />

(Balsavo 164 skaitytojai)<br />

Dar nežinau<br />

20.7 %<br />

Ne<br />

28 %<br />

Taip<br />

51.2 %<br />

(Balsavo 192 skaitytojai)<br />

Ne<br />

18.2 %<br />

Taip, bet<br />

simbolinį kiekį<br />

36.4 %<br />

Taip. Apsirūpinu<br />

visai žiemai<br />

45.5 %<br />

Londone dirbanti anykštėnė Gintarė<br />

Rarivanaitė sako, kad elektroninis laiškas<br />

yra tarsi tikro bendravimo pusfabrikatis.<br />

ime net per didžiausias šventes.<br />

Galiu tik įsivaizduoti, kas būtų, jei<br />

prie durų trinkteltų koks paketas man<br />

adresuotų laiškų. Plėščiau, skaityčiau<br />

neatidėliodama, turbūt verkčiau, juos<br />

saugočiau – nes kažkas rašė, kažkas<br />

stengėsi, apie mane galvojo. O jei toj<br />

krūvelėj rasčiau tikrą meilės laišką<br />

nuo mylimo žmogaus…<br />

Atsispausdinti ir saugoti elektroninius<br />

laišku turbūt nieks nesumanytų<br />

– štai ir skirtumas”.<br />

Ar turite santaupų?<br />

(Balsavo 306 skaitytojai)<br />

Turiu tik skolų<br />

35.3 %<br />

Ne. Gyvenu “nuo<br />

algos iki algos”<br />

35.3 %<br />

Per 100<br />

tūkstančių<br />

3.3 %<br />

Keliasdešimt<br />

tūkstančių<br />

5.2 %<br />

Kelis<br />

tūkstančius<br />

20.9 %


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Tobulybės gamyba baigiasi<br />

vidutinybėmis<br />

. . . Linas Bitvinskas ><br />

Nebeprisimenu, kas ištarė tą garsiąją frazę<br />

„mokslas – šviesa“, tačiau labai apsiriko. Bent<br />

jau aš taip manau, stebėdamas šiandieninę<br />

Lietuvą. Europoje esame bene labiausiai<br />

“universitetuota” tauta, aukštosiose vietų yra<br />

net ir daugiau, negu baigia abiturientų, taigi,<br />

greitai aukštasis mokslas taps visuotiniu. O<br />

toks visuotinis mokytumas tampa panašus į<br />

tarybinę armiją, kur eilinio kareivio nerasi –<br />

vieni seržantai. Bet gyvenimas nuo to nė kiek<br />

negerėja. Ne tik ekonominis, bet ir politinis,<br />

ir moralinis, ir (kaip bebūtų keista) taip pat ir tikrai. Nenustebčiau, jei Darjušas ir Kšištofas<br />

pedagoginis. Tiesiog nuostabu - pilna mokytojų Lavrinovičiai ne tik po krepšinio aikštelę su<br />

metodininkų, mokytojų ekspertų. Kieno jie kamuoliu lakstytų, bet ir sėdėtų Seime. Būtų<br />

metodininkai ir kieno ekspertai? Savo dalykų? Bet geriau, jei išrinktų tik vieną, tai jie pasikeisdami<br />

tokia galinga intelektualinė armija kaip mokytojai galėtų Seimo posėdžius lankyti ir treniruotis.<br />

labai menkai dalyvauja bendruomenių viešajame Mano galva, jokio skirtumo, kas Seime sėdės<br />

gyvenime. Žinoma, pedagogus daugeliu atvejų – blogiau, negu Lietuvoje yra, jau nepadarysi.<br />

pamatysi, kai jie patys organizuoja kažkokius Nors optimistai pasakytų – oi padarysi. Ir,<br />

renginius arba susiruošia į streiką, kaip rugsėjo ko gero, būtų teisūs, o kol kas matome tik<br />

mėnesį darė Zarasų mokytojai.<br />

desperatiškas pastangas išeinančių prakišti<br />

Kažkaip besididžiuodami savo pedagoginiais projektus, kurių naudingumo nelabai suprasi.<br />

pasiekimais švietimo veikėjai užmiršta, kad Sakykim, naujosios Visagino atominės. Suprantu,<br />

„Google“ turi žymiai daugiau žinių už bet kokį kad Visagino miestui tai naudinga, tačiau<br />

mokytoją ekspertą ir žiniomis nebenustebinsi, visai Lietuvai, namo subjektyvia nuomone,<br />

vadinasi, mokytojo profesija turės keistis iš bus kaip visada – pražūtinga. Arba dar vienas<br />

esmės. Prisimenu savo mokyklos metus ir „nacionalinis“ objektas - suskystintųjų gamtinių<br />

matau, kad didžiausią įtaką padarė vis dėlto ne dujų terminalas. Premjerui Andriui Kubiliui<br />

nuostabūs savo dalyko žinovai, o asmenybės. neatrodo keista, kad į dujų kainų tarifą įtraukus<br />

Žinios pasimiršta, o va asmenybės žavesys papildomą priedą, kurio tikslas - kompensuoti<br />

lieka. Net drįsčiau teigti, kad tie mokytojai, kurie Klaipėdoje planuojamo pastatyti suskystintųjų<br />

gamtinių dujų terminalo<br />

...švietimo veikėjai užmiršta, kad „Google“ turi žymiai daugiau žinių už infrastruktūrą, padidėtų<br />

bet kokį mokytoją ekspertą...<br />

šilumos kaina, nes<br />

dengti išlaidas turėtų<br />

nebuvo tobuli mokytojai ir žinovai, o greičiau<br />

vartotojai. Tai kam reikalingas terminalas, jei<br />

dėl to tik brangiau mokėsime? Kam reikalingi<br />

turėjo nemažai ydų, išliko šviesesnėm spalvom tokie projektai, kurie dauguma nuskurdina?<br />

nuspalvinti ir žymiai daugiau davė. Turbūt nieko Atsakymas paprastas – kad praturtėtų tie,<br />

nėra baisiau kaip biurokratiškai standartizuota kurie vykdo tokius projektus arba ima pinigus ir<br />

ir kareivinių tvarką primenanti švietimo įstaiga važinėja juos reklamuodami.<br />

ir tokiomis pat standartizuotomis asmenybėmis O kas kritiškai vertina krepšininkų ėjimą į<br />

su pažymėjimais, mokančiomis vaikus. Manau, valdžią, tai tiems turiu priminti, kad Darjušas ir<br />

kad jei ir yra mokyklose krizė, tai visų pirma – Kšištofas kelia žymiai didesnį pasitikėjimą negu<br />

asmenybių krizė. Visada sakau, kad tie, kurie dauguma politikų – jie niekada neatsisakė aukoti<br />

kūrė dujų kameras koncentracijos stovyklose ir laiko ir sveikatos atstovauti Lietuvai ir už tai<br />

patį žmonių naikinimo mechanizmą, neabejotinai nereikalavo atlyginimo.<br />

buvo aukšto intelekto ir turėjo gilių žinių, buvo Sakoma, kad yra du Lietuvos gelbėjimo<br />

disciplinuoti, nuoseklūs – beveik tobulybės. scenarijai - realus ir fantastinis. Realus -<br />

Šių metų rinkimai į Seimą neišvengiamai<br />

atskrenda ateiviai ir išgelbsti, o fantastinis -<br />

atneš naujovių. Bent jau naujų asmenybių tai gelbėjame patys.<br />

iš pirmų lūpų<br />

Turtas išlėkti gali ir per kaminą<br />

Prasidėjus šildymo sezonui,<br />

kasmet kyla gaisrų dėl<br />

netvarkingų, neišvalytų<br />

dūmtraukių. Į ką turėtų<br />

atkreipti dėmesį būstų<br />

savininkai, korespondentė<br />

Elvyra Sabalytė kalbėjosi<br />

su Utenos apskrities<br />

priešgaisrinės gelbėjimo<br />

valdybos Valstybinės<br />

priešgaisrinės priežiūros skyriaus<br />

vyriausiuoju specialistu Mindaugu Dijoku.<br />

- Kas kiek laiko tvarkingas šeimininkas turėtų išvalyti<br />

namo dūmtraukį?<br />

- Dūmtraukį būtina išvalyti prieš kiekvieną šildymo sezoną<br />

ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius kūrenimo sezono<br />

metu. Nesilaikant šio reikalavimo, didelė tikimybė, kad<br />

nevisiškai tvarkingame dūmtraukyje susikaupę suodžiai gali<br />

užsiliepsnoti. Blogiausiu atveju kaminą reikėtų išvalyti nors<br />

kartą metuose. Tai kainuoja ne mažiau 100 litų. Kamine<br />

neturi būti jokių kiaurymių ir įtrūkimų. Pastatytą kaminą<br />

būtina nubaltinti kalkėmis arba kreida, kad ant jo paviršiaus<br />

lengviau matytųsi suodžiai. Utenos rajone 2011 metais kilo<br />

136 gaisrai, iš kurių 18 – dėl netvarkingų šildymo įrenginių.<br />

Šių gaisrų metu žmonės nežūva, tačiau sunaikinamas jų<br />

turtas. Paprastai pastatai užsidega nepalankiausiu laiku – kai<br />

žmonės nueina miegoti. Apie tai įspėja patalpoje atsiradę<br />

dūmai ir garsus ūžimas dūmtraukyje, kartais gaisrą pastebi iš<br />

kamino lekiančius užsidegusius suodžius išvydę kaimynai.<br />

- Ar gali padėti išvengti nelaimės cheminis kaminų<br />

valymas?<br />

- Cheminis valymas tik palengvina mechaninį kamino valymą,<br />

tai yra daugiau profilaktinė priemonė. Yra kelių rūšių cheminių<br />

miltelių suodžiams valyti. Kiek jų susikaupia, priklauso ir nuo<br />

kuro rūšies, ypač kenkia dūmtraukiui kūrenama plastmasė.<br />

Reikėtų žinoti, kad kuo yra geresnis kieto kuro katilas, tuo<br />

jis pro kaminą išleidžia šaltesnį dūmą ir dėl to jame nusėda<br />

daugiau suodžių. Tuo tarpu karštas dūmas išneša daugiau<br />

suodžių į atmosferą. Kaimo žmonės pasakoja, kad krosnį<br />

kartais naudinga perkurti drebulinėmis malkomis, kurios valo<br />

dūmtraukį, sudegina ant jo nusėdusias dervingas medžiagas.<br />

Kiti teigia, kad panašiai veikia ir kūrenamos sausos bulvių<br />

lupenos, kuriose gausu krakmolo. Kokią jos naudą turi, belieka<br />

tik spėlioti, nes specialių tyrimų nėra.<br />

- Šiemet Utenos rajone įgyvendinate programą<br />

„Saugokime save ir gyvenkim saugiau“. Koks šios<br />

programos tikslas?<br />

- Jos metu uteniškiams veltui statome 40-50 litų<br />

kainuojančius dūmų signalizatorius. Paprastai jie tvirtinami<br />

miegamajame prie lubų, kad žmonės nepramiegotų gaisro. Šie<br />

įrenginiai, sureagavę į dūmus, pradeda skleisti 85 decibelų<br />

garsą. Kiekvienai rajono seniūnijai išdalinome po 50 dūmų<br />

signalizatorių.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . .<br />

pliusai ir minusai<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />

utena – fontanų<br />

miestas<br />

Utenoje, Dauniškio ežere, pernai įrengtas muzikinis fontanas<br />

nuo rugsėjo turi jaunesnįjį savo “brolį” Utenio aikštėje.<br />

Fontano įrengimas kainavo 300 tūkst. litų. Fontaną sudaro<br />

9 purkštukai, išdėstyti kvadratu trijose eilėse. Jo purkštukai<br />

sumontuoti taip, kad netrukdytų vaikščioti ir važinėti<br />

dviračiais ir riedlentėmis. Šokantis fontanas vakarais<br />

švies įvairiomis spalvomis. Fontanas įrengtas įgyvendinant<br />

projektą „Utenio aikštės pastatų fasadų ir viešųjų erdvių<br />

sutvarkymas“. Projektas yra remiamas ES struktūrinių fondų<br />

lėšomis. Savivaldybės lėšos sudaro 7,5 procento.<br />

Prie vairo – neblaivi<br />

policininkė<br />

Utenoje rugsėjo 21-osios vakarą sulaikyta neblaivi automobilį<br />

vairavusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato<br />

Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėja Laura Vitkauskaitė.<br />

Neblaivi pareigūnė įkliuvo ne tarnybos metu J. Basanavičiaus<br />

gatvėje vairuodama nuosavą automobilį „Honda CR-V“.<br />

Policininkei nustatytas 1,58 promilės girtumas. Tyrėja tą patį<br />

vakarą nušalinta nuo tarnybos. Policijoje ji dirbo daugiau<br />

nei 10 metų ir du kartus gavo padėkas už gerą darbą. Tokiu<br />

atveju pareigūnai pasigailėjimo paprastai nesulaukia.<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

Vytautui Galvonui, Seimo nariui,<br />

už pagyrūniškumą. Jis pasigyrė,<br />

kad kartą be treniruočių įvykdė<br />

sporto meistro normatyvą bėgime.<br />

Paaiškėjo, kad V. Galvono rezultato<br />

užteko tik moterų sporto meistro<br />

normatyvui, pagal vyrų normatyvus<br />

tai buvo tik II-as atskyris...<br />

Elvyros Sabalytės nuotr.<br />

Zarasų rajono<br />

mokytojai streikavo<br />

Zarasų mokytojai rugsėjo<br />

paskutinėmis dienomis<br />

baigė dviejų savaičių<br />

streiką.<br />

Streikuojantys mokytojai<br />

turėjo visą paketą<br />

reikalavimų – jie<br />

piktinosi būsimu mokinių<br />

maitinimo paslaugos privatizavimu, mokinių vežimo<br />

paslaugos perdavimu autobusų parkui, mažėjančiu<br />

finansavimu.<br />

Prieš rugsėjo 28-ąją vykusį rajono tarybos posėdį<br />

Zarasų meras Arnoldas Abramavičius ir Švietimo<br />

darbuotojų profsąjungos Zarasų susivienijimo<br />

pirmininkas Andrius Navickas (nuotr.) pasirašė<br />

susitarimą, o rajono Taryba šiam susitarimui pritarė.<br />

Streikavę mokytojai pasiekė, kad mokyklų valgyklų<br />

privatizavimas būtų atidėtas iki 2014-ųjų. Tiesa,<br />

mokyklų darbuotojų pietums bus taikomas 70 proc.<br />

procentų antkainis. Pataisyta ir apmokėjimo už<br />

transporto paslaugas tvarka.<br />

Meras ir profsąjungų lyderis sutarė, jog už streiko<br />

dienas pedagogams pusė atlyginimo sumos bus<br />

išmokėta iš rajono biudžeto, o kita pusė – iš<br />

profsąjungos lėšų.<br />

„Aukštaitiško formato“ kalbintas Zarasų<br />

savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros<br />

skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius sakė, kad<br />

ne visi mokytojai streikavo, tad kai kurios pamokos<br />

vyko normaliu ritmu. O ir streikuojantys mokytojai<br />

užimdavo vaikus – pamokų nevedė, bet pvz.<br />

dainuodavo su jais...<br />

Mokslo metai dėl streiko nebus pratęsti, teks<br />

vaikams prisivyti per įprastinį mokslo metų laiką.<br />

Prieš keletą metų Zarasų rajono Baibių mokyklos<br />

mokytojai protestuodami prieš mokyklos likvidavimą<br />

buvo surengę net bado streiką. Tiesa, Baibių<br />

pagrindinės mokyklos, kurioje tuo metu darbuotojų<br />

buvo panašiai tiek, kiek mokinių, išsaugoti nepavyko.<br />

Valdemarui Burauskui, VĮ Utenos<br />

regiono keliai direktoriaus<br />

pavaduotojui, už drąsą. „Anykštos“<br />

laikraščio žurnalistui Ypatingajame<br />

archyve suradus KGB rezervo<br />

karininkų asmens korteles, jis<br />

vienintelis prisipažino, kad buvo<br />

tarp KGB rezervistų.<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

Sigučiui Obelevičiui, Anykščių merui,<br />

konservatoriui, už konformizmą.<br />

Paaiškėjus, jog savivaldybės<br />

administracijos direktorius,<br />

socialdemokratas Vilius Juodelis<br />

priklausė KGB rezervui, meras<br />

nenoriai kalba šia tema - kėdė<br />

svarbiau už moralę.<br />

ant plauko pakibo<br />

direktoriaus<br />

likimas<br />

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento<br />

direktorius Ričardas Vygantas supainiojo viešuosius<br />

ir privačius interesus, todėl turėtų būti atleistas iš<br />

pareigų, sako Vyriausioji tarnybinės etikos komisija<br />

(VTEK). Aplinkosaugininkų vadas tokio įvertinimo<br />

sulaukė už ryšius su savo artimųjų verslu.<br />

VTEK konstatavo, kad R. Vygantas priiminėjo<br />

tarnybinius sprendimus dėl bendrovių “Ūrus ir<br />

Ko”, “Utenos antrinis popierius”, “Žalvaris”,<br />

Krisminda”, kuriose dirba arba yra akcininkai<br />

jo sūnus ir sutuoktinė. Tarnybinės etikos sargai<br />

rekomendavo aplinkos ministrui Gediminui<br />

Kazlauskui spręsti klausimą dėl griežčiausios<br />

tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų R.<br />

Vygantui skyrimo. Šiuo metu ministro sudaryta<br />

darbo grupė sprendžia, ar yra pagrindas atleisti<br />

R. Vygantą iš pareigų.<br />

seksas autobuse<br />

Šokiruoti net daug ko matę policijos pareigūnai –<br />

37 metų vyras maršrutiniame autobuse tenkino<br />

savo aistrą.<br />

Rugpjūčio 4-osios rytą maršrutiniu autobusu<br />

Vilnius-Rokiškis važiavusios dvidešimtmetės<br />

merginos dėmesį atkreipė nuo jos akių<br />

neatitraukiantis vyras. Įvažiavus į Utenos<br />

rajono teritoriją, keleivis prasisegė kelnes ir<br />

masturbuodamasis ėmė tenkinti save. Mergina<br />

ėmė garsiai piktintis iškrypėlio poelgiu. Nepadorų<br />

vyro elgesį pastebėjo ir kiti autobusu važiavę<br />

keleiviai, kurie paskambino bendruoju pagalbos<br />

telefonu ir apie tai pranešė policijai. Utenos<br />

autobusų stotyje išlaipintą molėtiškį policijos<br />

komisariate apklausė pareigūnai. Nustatyta, kad<br />

viešąją tvarką pažeidęs vyras buvo blaivus. Kas<br />

paskatino išsiskyrusį molėtiškį nepadoriai elgtis<br />

autobuse, paaiškės ikiteisminio tyrimo metu.<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

Donatui Krikštaponiui, Anykščių<br />

vicemerui, socialdemokratui už<br />

bandymą vienu šūviu nušauti du<br />

zuikius. Per Juodojo kaspino dieną<br />

Anykščių vicemeras nusprendė ne<br />

tik pagerbti represijų aukas, bet ir<br />

pasveikinti olimpietį Giedrių Titenį.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />

Butą dovanojo tik<br />

dėl akių<br />

Utenos rajono tarybos nariui, Darbo partijos<br />

atstovui Gintarui Vidžiūnui nepavyko „paslėpti“<br />

nuo bankroto administratoriaus savo buto.<br />

Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad<br />

Gintaro ir Larisos Vidžiūnų buto dovanojimo<br />

sutartis, pagal kurią trijų kambarių butas<br />

atiteko Vidžiūnų dukterims, pripažįstama<br />

negaliojančia. Nors K. Vidžiūnaitės dovanų<br />

gautą butą buvo įkeitusi 20 tūkst.Lt paskolai<br />

gauti, teismas įpareigojo dukras grąžinti tėvams<br />

butą. Bankroto administratoriaus teigimu, ši<br />

sutartis pažeidė kreditorių teises, buvo sudaryta<br />

dėl piktavališko šalių susitarimo ir tik dėl<br />

akių, siekiant išvengti IĮ G. Vidžiūno vaistinės<br />

kreditorių reikalavimų.<br />

Sandorio sudarymo metu, t.y. 2008 metų<br />

rugsėjo 19 dieną, G.Vidžiūno vaistinė turėjo<br />

2 mln. 649 tūkst. 043 Lt vertės turto (valdė<br />

įkeistą pastatą ir kelias transporto priemones) ir<br />

1 mln. 509 tūkst.Lt skolų. Skolos didėjo, nebuvo<br />

apyvartinių lėšų, todėl įmonė dar pasiskolino<br />

100 tūkst. Lt iš SEB banko apyvartinėms<br />

lėšoms.<br />

nuotraukose –<br />

Zaraso ežero dugnas<br />

Rugsėjo 29–ąją Zaraso ežero pakrantėje, prie<br />

apžvalgos rato, atidaryta Olego Pauliukovo<br />

fotografijų paroda „Neriam į Zarasus“. Paroda<br />

veiks visą spalį.<br />

Dešimtyje didelio formato (50x70 cm) nuotraukų<br />

užfiksuoti Zaraso ežero dugno fragmentai,<br />

gyvūnija ir žmonių veiklos pėdsakai - šiukšlės.<br />

Trisdešimt penkerių metų naras mėgėjas O.<br />

Pauliukovas Zaraso ežere yra panėręs į 22<br />

metrų gylį. Anksčiau jis tik nardydavo, tačiau<br />

šiemet vyrui šovė mintis parodyti ežero dugną<br />

zarasiškiams ir jų svečiams.<br />

sentencijos<br />

Tris pirštus rodė senovėje. Dabar pakanka<br />

vieno.<br />

Alvydas Katinas, Utenos<br />

rajono savivaldybės<br />

meras, socialdemokratas,<br />

samprotavo apie<br />

Vyriausybės finansines<br />

galimybes:<br />

„Dėl gamtos stichijos padarinių kompensavimo<br />

Vyriausybė jau svarsto keturis mėnesius. Ir bus<br />

mums tikriausiai trijų pirštų kombinacija.“<br />

Gyventojų dar šiek tiek yra...<br />

Skelbiami 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų<br />

surašymo duomenys, pagal juos 2011 m. kovo 1 d.<br />

Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų.<br />

Per dešimtmetį nuo 2001-ųjų metų surašymo<br />

gyventojų sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.).<br />

Mažėjimą lėmė migracija (76,9 proc.) – per<br />

dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų,<br />

o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl<br />

kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.).<br />

Lietuvoje mieste gyveno du trečdaliai (2 mln. 31,2<br />

tūkst., arba 66,7 proc.) gyventojų, kiti – 1 mln. 12,2<br />

tūkst., arba 33,3 proc., – gyveno kaime. Miesto<br />

gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų<br />

sumažėjo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kaimo – 139,7<br />

tūkst. (12,1 proc.). Šalies didžiuosiuose miestuose<br />

gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų.<br />

Gyventojų skaičius, palyginus su 2001 m. surašymo<br />

rezultatais, padidėjo tik keturiose savivaldybėse:<br />

regiono reitingas – kontrastingas<br />

Iš šešių Utenos regiono savivaldybių trys yra<br />

visiškame Lietuvos savivaldybių reitingo dugne,<br />

o kitos trys patenka į pirmąjį 25-etuką.<br />

Žurnalo „Veidas“ sudarytame visų 60-ies<br />

Lietuvos savivaldybių reitinge Utena užima 6-ąją<br />

vietą, Visaginas - 17-ąją, Molėtai - 25-ąją,<br />

Ignalina -55-ąją, Anykščiai -58-ąją, Zarasai<br />

-59-ąją vietas.<br />

Savivaldybių reitingas sudarytas įvertinus 27-is<br />

parametrus - skaičiuotas gyventojų skaičiaus<br />

pokytis, vidutinis užmokestis, socialinės rizikos<br />

šeimų, pensininkų, veikiančių įmonių skaičius,<br />

tiesioginės investicijos ir t.t.<br />

Aukščiausias vietas reitinge metai iš metų užima<br />

miestų savivaldybės: Vilniaus, Neringos, Klaipėdos,<br />

Kauno. Utena antrus metus iš eilės reitinge užima<br />

šeštąją vietą ir lenkia Panevėžio ir Šiaulių miestų<br />

savivaldybes. Vienas iš svarbių Utenos privalumų<br />

yra viena pigiausių Lietuvoje šiluma (19,63 ct/<br />

kWh) ir mažas socialinių pašalpų gavėjų procentas<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

Tai kokio velnio visi į Seimą braunas?<br />

Viktoras Uspaskichas,<br />

Europos Parlamento<br />

narys, apie tai, kaip<br />

išgyventi mažas pajamas<br />

gaunantiems žmonėms:<br />

„Mirti niekas nenorės, o<br />

vogti nebėra ko.“<br />

Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7 proc., Vilniaus ir<br />

Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Daugiau nei<br />

penktadaliu gyventojų skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse:<br />

Visagino – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2,<br />

Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono –<br />

20,1, Jurbarko rajono – 20,1 proc.<br />

Pagal gyventojų mažėjimo tempus Utenos regioną lenkia tik Šiaulių<br />

regionas. Šešiose Utenos regiono savivaldybėse 2011 metų kovo 1<br />

dieną gyveno 152 tūkst. 4 žmonės – 18,3 proc. mažiau nei 2001<br />

metais. Po šalies lyderio Visagino, Utenos regione antrąją vietą<br />

užima Ignalinos rajonas (-20,1 proc.). Toliau rikiuojasi Zarasų<br />

(-19,4 proc.), Molėtų (-18,5 proc.), Anykščių (-18,2 proc.) ir<br />

Utenos rajonai (-13,6 proc.).<br />

Utenos regiono savivaldybės pagal gyventojų skaičių (2011 m.<br />

kovo 1 d.): Utenos rajonas – 43 tūkst. 275, Anykščių rajonas – 28<br />

tūkst. 668, Visaginas – 22 tūkst. 585, Molėtų rajonas – 20 tūkst.<br />

700, Zarasų rajonas – 18 tūkst. 390, Ignalinos rajonas – 18 tūkst.<br />

386 gyventojai.<br />

– 1000 gyventojų tenka 55 pašalpų gavėjai. Tuo tarpu Ignalinos<br />

rajone 1000 gyventojų tenka 121,4 pašalpų gavėjai, Anykščių<br />

rajone – 126,6, Zarasų rajone – 127.<br />

Pagal vidutinį atlyginimą regiono lyderiu yra Visaginas.<br />

Čia atlyginimų vidurkis yra 1802 litai. Daugiau gauna tik<br />

Vilniaus (2198 Lt), Neringos (2446 Lt.) ir Klaipėdos (1898<br />

Lt) gyventojai. Uteniškiai vidutiniškia uždirba 1563 Lt,<br />

moletiškiai – 1452 Lt, ignaliniečiai – 1430 Lt, anykštėnai –<br />

1407 Lt, zarasiškiai – 1385 Lt per mėnesį. Mažiausias šalyje<br />

atlyginimų vidurkis yra Šalčininkuose – 1253 Lt.<br />

Tiesa, regiono reitingo viršūnėje esanti Utena gali „pasigirti“<br />

didžiausiu nusikalstamumu apskrityje – 100 tūkst. gyventojų<br />

tenkantis nusikaltimų skaičius yra 1642,4. Ignalinos rajone –<br />

1581,2, Anykščių rajone – 1181,1, Zarasų rajone – 1090,9,<br />

Molėtų rajone – 979,3, Visagino savivaldybėje – 784,4.<br />

„Veidas“ sudarė ir atskirą „mirštančių savivaldybių“, t.y.<br />

turinčių daugiausiai socialinių bėdų, sąrašą. Į pirmąjį<br />

ketvertuką pateko trys Utenos regiono savivaldybės – pirmąją<br />

vietą užėmė Ignalinos rajonas, antrąją – Zarasų rajonas,<br />

ketvirtąją – Anykščių rajonas.<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

Štai kodėl tiek gerų idėjų nacionaliniame<br />

parke!<br />

Eminuelis Leškevičius,<br />

Aukštaitijos nacionalinio ir<br />

Labanoro regioninio parko<br />

direktorius, susitikime su<br />

bendruomene, kalbėdamas<br />

apie Taurapilio piliakalnio<br />

(Utenos r.) poilsio<br />

infrastruktūrą:<br />

„Tik išgėrus gimsta geros idėjos.“<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

66 išėjo į finišo tiesiąją<br />

Penkiose Utenos regiono rinkimų apygardose<br />

dėl Seimo narių mandatų spalio 14-ąją<br />

kovos 66 kandidatai. Anykščių-Kupiškio ir<br />

Utenos apygardose varžysis po 12, Ignalinos-<br />

Švenčionių -13, Molėtų-Švenčionių -14,<br />

Zarasų-Visagino -15 kandidatų.<br />

. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />

Dalis kandidatų – seni politikos vilkai,<br />

dalis – visiški geltonsnapiai. Tarp kandidatų<br />

yra penki milijonieriai, o keli iš norinčių<br />

Vyriausi utenos regiono<br />

kandidatai į seimą<br />

Stasys Bajerčius (Molėtų-Švenčionių) g.1941 m.<br />

Arvydas Šaltenis (Utenos) g.1944 m.<br />

Algimantas Matulevičius (Utenos) g. 1948 m.<br />

Vaclav Vilkoit (Ignalinos-Švenčionių) g.1948 m.<br />

Milda Petrauskienė (Utenos) g.1949 m.<br />

Leonas Alesionka (Anykščių-Kupiškio) g. 1949 m.<br />

Jauniausi utenos<br />

regiono kandidatai į<br />

seimą<br />

Marius Klipčius (Ignalinos-Švenčionių) g.1987 m<br />

Sandra Česnulevičiūtė (Ignalinos-Švenčionių)<br />

g.1986 m.<br />

Rimantas Klipčius (Molėtų-Švenčionių) g.1985 m.<br />

Alvydas Žala (Anykščių-Kupiškio) g. 1984 m.<br />

Genrich Sarbaj (Zarasų-Visagino) g. 1983 m.<br />

Algirdas Radušys (Ignalinos-Švenčionių) g. 1983 m.<br />

Aurelija Kairienė (Anykščių-Kupiškio) g.1981 m.<br />

Zita Užlytė (Molėtų-Švenčionių) g.1980 m.<br />

k andidatai<br />

milijonieriai*<br />

Šarūnas Birutis (Ignalinos-Švenčionių) 5,8 mln.Lt<br />

Vytautas Galvonas (Anykščių-Kupiškio) – 4,7 mln. Lt<br />

Leonas Alesionka (Anykščių-Kupiškio) – 1,1 mln.Lt<br />

Jonas Dieninis (Ignalinos-Švenčionių) – 1,06 mln.Lt<br />

Alina Litvinovič (Zarasų-Visagino) – 1,02 mln.Lt<br />

*(suskaičiuota turto, santaupų ir suteiktų paskolų vertė,<br />

atėmus pačių kandidatų negrąžintas paskolas)<br />

patekti į Seimą yra visiški skurdžiai,<br />

gal net „bomžai”. Yra tarp kandidatų ir<br />

profesorių, bet yra ir mažaraščių.<br />

Kiekviena iš penkių regiono<br />

apygardų, regis, turi savotišką ir tik jai<br />

vienai būdingą šarmą. Zarasų–Visagino<br />

apygardoje, kaip ir dera nelietuviškame<br />

krašte, beveik pusė kandidatų - 7 iš<br />

15-os - yra su slaviškomis pavardėmis.<br />

Zarasų-Visagino apygardoje savo<br />

kandidatą į Seimą kelia ir kažkada<br />

ultradešiniuoju laikyto Vytauto<br />

Šustausko partija „Kovotojų už laisvę<br />

sąjunga“. O nuo šios partijos kandidatuoja<br />

Jurijus Subotinas. Tėvynės<br />

sąjunga Visaginui taip pat parinko<br />

įdomų kandidatą Roką Žilinską. Politinė<br />

partija „Sąjunga „Taip“ į rinkimus<br />

delegavo vienos viešosios įstaigos<br />

vadovą Rolandą Urniežių, kuris iš kitų<br />

kandidatų išsiskiria savo turto deklaracija.<br />

Penkiasdešimtmetis politikas<br />

neturi jokio turto, bet kažkaip yra<br />

sugebėjęs gauti 15 tūkst. litų paskolą.<br />

O per praėjusius metus jis gavo vos<br />

2142 litus pajamų. Zarasų-Visagino<br />

apygardoje kovos ir prieš ketverius<br />

metus antrajame ture susirungę dabartinis<br />

Seimo narys nuo partijos „Tvarka<br />

ir teisingumas“ Algimantas Dumbrava<br />

bei Visagino merė liberalcentristė Dalia<br />

Štraupaitė. 2008-aisiais A. Dumbrava<br />

D. Štraupaitę įveikė vos 230 balsų<br />

persvara.<br />

Molėtų-Švenčionių apygardoje<br />

nebebus amžinosios dvikovos tarp<br />

konservatoriaus Valentino Stundžio ir<br />

buvusios „valstiečių” lyderės Kazimiros<br />

Prunskienės. Profesorė šiuose rinkimuose<br />

negali dalyvauti dėl sveikatos.<br />

Tačiau V.Stundys turės kitų įdomių<br />

varžovų: dabartinio Seimo narę,<br />

išrinktą kaip A.Valinsko „prisikėlėlę”,<br />

o dabar einančia su „Sąjunga „Taip”<br />

Zitą Užlytę, vyriausią regione kandidatą<br />

71-erių gydytoją, socialdemokratą Stasį<br />

Bajerčių, „tradicinius” kandidatus:<br />

lenkų akcijos rinkimų akcijos atstovą<br />

Zbignev Jedinskij ir „darbietį” Petrą<br />

Čimbarą.<br />

Beje, Molėtų-Švenčionių apygarda<br />

pati „feminiškiausia“ – iš 12-os<br />

kandidatų, 5 – moterys.<br />

Ignalinos-Švenčionių apygardoje<br />

kandidatuos turtingiausias šių rinkimų<br />

dalyvis mūsų regione, buvęs Europos<br />

parlamento narys, o dabar Lietuvos<br />

pramonininkų konfederacijos atstovas<br />

Seime ir Vyriausybėje Šarūnas Birutis.<br />

Jį kandidatu iškėlė Darbo partija. Šio<br />

milijonieriaus turto vertė – 5,8 mln.<br />

Lt. Nuo Tėvynės sąjungos kandidatuoja<br />

milijonierius Jonas Dieninis, dirbantis<br />

valstybinėje įmonėje “Registrų centras”.<br />

Ignalinos kultūros ir sporto centro,<br />

Šiūlėnų amatų poskyrio specialistė<br />

Marijona Lukaševičienė, kandidatuojanti<br />

nuo „valstiečių“ partijos, regis,<br />

niekam nežinoma ir neįdomi politikė.<br />

Tačiau Ignaliną kontroliuojančio<br />

„valstiečio“ mero Bronio Ropės dėka<br />

po šių rinkimų ir M. Lukoševičienė,<br />

ir Šiūlėnai gali išgarsėti... Socdemai<br />

šioje apygardoje kandidatu kelia buvusį<br />

Utenos apskrities viršininką Vilių<br />

Cibulską, o liberalcentristai - buvusį<br />

Seimo narį Kęstuti Trapiką.<br />

Utenos apygardoje į Seimą bando<br />

prasibrauti VDU prorektorius, profesorius<br />

Arvydas Šaltenis, jį remia<br />

Utenos vicemero Vidmanto Valinčiaus<br />

Krikščionių demokratų partija. Kitas<br />

menininkas, buvęs operos solistas<br />

Vidutis Bareikis kandidatuoja nuo<br />

„Sąjungos „Taip“. Dėl mandato Utenoje<br />

varžysis du dabartinio Seimo nariai –<br />

konservatorius Edmundas Pupinis ir<br />

socialdemokratė Milda Petrauskienė<br />

bei buvęs parlamentaras Algimantas<br />

Matulevičius, atstovaujantis Tautos<br />

vienybės sąjungą. Utenos apygardoje<br />

nėra ypatingų jaunuolių kandidatų - 33ejų<br />

liberalsąjūdietis Marijus Kaukėnas<br />

yra pats jauniausias iš visų.<br />

Anykščių-Kupiškio apygardoje į<br />

rinkimų tiesiąją išėjo daug įvairaus<br />

plauko žvaigždžių: Seimo nariai Vytautas<br />

Galvonas („Tvarka ir teisingumas“)<br />

ir Jonas Šimėnas (Tėvynės sąjunga),<br />

buvęs Seimo narys, buvęs Anykščių<br />

meras Leonas Alesionka, loterijoje<br />

laimėjęs milijoną; buvęs Lietuvos<br />

generalinio komisaro pavaduotojas,<br />

liberalsąjūdietis Kęstutis Tubis; buvusio<br />

KGB Anykščių poskyrio viršininko Alvydo<br />

Žalos sūnus, socialdemokratas Alvydas<br />

Žala, buvęs televizijos žurnalistas<br />

bei Prezidento Rolando Pakso atstovas<br />

spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, kandidatuojantis<br />

nuo „Sąjungos „Taip“.


Utenos įmonė UAB „Umaras“, gaminanti polietileno plėvelę,<br />

rugsėjo mėnesį užkūrė katilą, kuriame deginamos Utenos<br />

sąvartyne besigaminančios dujos.<br />

Sąvartyne pastatyti siurbliai, nutiestas vietinis dujotiekis,<br />

pastatytas naujas katilas. UAB „Umaras“ šis projektas kainavo<br />

0,5 mln. litų. Pasak bendrovės direktoriaus Vytauto Samsono,<br />

kol kas susilaikyta nuo didesnio projekto – kogeneracinio katilo<br />

statybų, nes neaišku, kokį dujų kiekį bus galima išgauti iš<br />

sąvartyno.<br />

„Umarui“ šilumos energija reikalinga ne tik patalpų šildymui,<br />

bet ir gamybos procesui. Tad pagaminamos šilumos<br />

įmonė neparduos, o sunaudos savo reikmėms. V.Samsono<br />

skaičiavimais, 0,5 mln. litų vertės projektas atsipirks per<br />

penkerius metus.<br />

Į bendrovę apžiūrėti naujos įrangos užsukęs Utenos meras<br />

Alvydas Katinas kalbėjo, jog norėtųsi, kad valstybė paremtų<br />

tokius projektus. „Valstybė investuoja ten, kur atsiperka“, –<br />

merui atsakė V. Samsonas. O A. Katinas tada ironizavo: „Pas<br />

mus atsiperka tik politika“.<br />

Vis dėlto UAB „Umaras“ vadovas V. Samsonas vylėsi, kad<br />

valstybės politika keisis, bus pradėti remti ir biodujas<br />

„surenkantys“ verslininkai ir net nedideliuose miesteliuose bus<br />

statomos kogeneracinės katilinės.<br />

-AF<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . v e r s l a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Utenos verslininkai dalyvavo tarptautiniame<br />

investiciniame forume<br />

Rugsėjo pabaigoje Daugpilyje vyko tarptautinis<br />

investicinis forumas–paroda „Latgalija – rytiniai<br />

Europos Sąjungos vartai“. Šiame forume kartu su<br />

kitų Lietuvos regionų bei Latvijos ir Baltarusijos<br />

firmomis dalyvavo ir Utenos krašto verslininkai.<br />

Savo atskirą stendą parodoje pristatė UAB „Utenos<br />

Indra“, kuri jau ir dabar teikia spausdinimo<br />

paslaugas Latvijos įmonėms. O į bendrą Panevėžio<br />

pramonės, prekybos ir amatų rūmų (PPPAR) Utenos<br />

filialo stendą susivienijo UAB „Biovela“ – UAB<br />

„Utenos mėsa“, UAB „Duventa“, UAB „Anykščių<br />

varis“ bei A. Kaulinio individuali įmonė.<br />

Parodoje dalyvavę verslininkai pristatė savo įmonių<br />

produkciją bei gilinosi į investicinės aplinkos<br />

perspektyvas Daugpilio regione. O Latvijos ir<br />

Baltarusijos verslininkams buvo pristatytos<br />

galimybės investuoti į mūsų kraštą.<br />

Aktyviai veikiantis PPPAR Utenos filialas šįmet<br />

organizavo ir verslo misiją į Uzbekistaną. Pasak<br />

filialo direktoriaus Sergejaus Rybakovo, po šią<br />

vidurinės Azijos šalį keliavo 14 Utenos verslininkų.<br />

Uteniškiai lankėsi Taškente, Samarkande,<br />

Bucharoje. Uzbekistane lietuviai susitikinėjo su<br />

įvairaus lygmens valdžios atstovais, verslo pasaulio<br />

žmonėmis, mezgė dalykinius kontaktus.<br />

-AF<br />

> Utenos regiono stendas tarptautiniame investiciniame<br />

forume-parodoje Daugpilyje.<br />

sąvartyno biodujos „dirba“ verslui<br />

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas<br />

Aušros g. 18, LT - 28142 Utena, tel. /fax. (8-389) 56933<br />

ut.rumai@utena.omnitel.net, www.utccic.lt<br />

> Utenos verslininkai lankėsi Uzbekistane.<br />

> Apie naują įrangą UAB<br />

„Umaras“ direktorius Vytautas<br />

Samsonas (dešinėje) pasakojo<br />

Utenos rajono merui Alvydui<br />

Katinui ir PPPAR Utenos filialo<br />

direktoriui Sergejui Rybakovui.<br />

> Šis UAB „Umaras“ katilas<br />

šildomas Utenos sąvartyne<br />

besigaminančiomis dujomis.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . .<br />

> UAB „Utenos Indra“ Latvijoje turi<br />

verslo partnerių ir toliau plečia ryšius.


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Anykščių ligoninė ant 60-mečio slenksčio<br />

> Anykščių ligoninės vyr.gydytojas,<br />

nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos<br />

darbuotojas ir Lietuvos ligoninių<br />

asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas<br />

Projektai: modernizuotoje ligoninėje pacientai<br />

gaus dar kokybiškesnes paslaugas<br />

Prieš keletą metų įgyvendintas bemaž 0,5 mln.<br />

litų vertės projektas Pasaulio banko ir Lietuvos Valstybės<br />

lėšomis. Įsigyta modernios įrangos sterilizacinei<br />

(chirurginių instrumentų plovimo-dezinfekavimo<br />

mašina, autoklavas), reanimacijai (6 lovų monitoravimo<br />

sistema, defibriliatorius).<br />

Įgyvendinamas projektas „Antrinio lygio ambulatorinių,<br />

ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, priėmimo-skubios<br />

pagalbos, dienos chirurgijos skyrių<br />

infrastruktūros atnaujinimas ir palaikomojo gydymo<br />

ir slaugos plėtra VšĮ Anykščių rajono savivaldybės<br />

ligoninėje“. Projekto metu buvo rekonstruota,<br />

suremontuota VšĮ Anykščių RS ligoninės 4 skyrių<br />

(palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo-skubios<br />

pagalbos, ambulatorinės reabilitacijos ir konsultacinės<br />

poliklinikos) patalpos. Įsigyta medicinos<br />

įranga: skaitmeninis rentgeno aparatas, anestezijos,<br />

> Jauna specialistė gydytoja ortopedė, traumatologė<br />

Aliutė Zamaravičiūtė ir kineziterapeutė Laima<br />

Raišuotienė prie reabilituojamo ligonio.<br />

Anykščių ligoninė prieš dešimtmetį<br />

pradėjo perkelti į naująjį pastatą<br />

visus skyrius. Kasmet ligoninėje<br />

gydosi daugiau nei 5000 pacientų,<br />

per metus atliekama apie 1500<br />

operacijų, ligoninės medikai aptarnauja<br />

ir iš aplinkinių rajonų atvykstančius<br />

pacientus. Anykščių ligoninei vienai iš<br />

nedaugelio šalyje per sveikatos reformą<br />

pavyko išsaugoti visus skyrius, tarp<br />

jų chirurgijos ir reanimacijos bei<br />

akušerijos, o nuo 2009–ųjų pradėjo<br />

veikti dar vienas – fizinės medicinos<br />

ir reabilitacijos skyrius. Tarp pustrečio<br />

šimto darbuotojų yra 70 patyrusių 28<br />

specialybių gydytojų, tarp jų 4 medicinos<br />

mokslų daktarai, 6 akušerės, 94<br />

slaugytojos, 4 iš jų turinčios aukštąjį<br />

universitetinį slaugos išsilavinimą.<br />

dirbtinės plaučių ventiliacijos ir kiti aparatai,<br />

įvairūs treniruokliai, medicininiai<br />

baldai, GMP automobilis ir kt., kurie yra<br />

naudojami kasdieninėje ligoninės veikloje,<br />

teikiant antrinio lygio paslaugas. Įsigyta<br />

moderni medicininė įranga suteikia<br />

galimybes operatyviau, kokybiškiau ir<br />

saugiau atlikti rentgenologinius (nebereikia<br />

gaišti ir išlaidauti ryškinant ir spausdinant<br />

rentgeno nuotraukas, radiologiniai<br />

vaizdai įstaigos viduje keliauja intranetu,<br />

yra galimybė juos perduoti ir į kitas įstaigas,<br />

pacientai patiria mažesnę apšvitą,<br />

nes pats įrenginys parenka jos dozę),<br />

ir kitus diagnostinius tyrimus, greičiau<br />

diagnozuoti ligas ligoninės pacientams.<br />

Pagerėjo darbuotojams darbo, o pacien-<br />

> Radiologijos skyriaus vedėjas Viktoras<br />

Martinkus vertina skaitmenines rentgenogramas.<br />

Ligoninėje veikia priėmimo–skubios pagalbos,<br />

vidaus, vaikų ligų, chirurgijos, ortopedijos–traumatologijos,<br />

reanimacijos–intensyvios terapijos,<br />

akušerijos–ginekologijos, fizinės medicinos ir<br />

reabilitacijos, slaugos–palaikomojo gydymo<br />

stacionaro skyriai bei ambulatorinių konsultacijų<br />

padalinys. Akušerijos skyrių išlaikyti padeda<br />

Anykščių savivaldybė, o gimdyti neretai atvyksta<br />

moterys ir iš kaimyninių rajonų. Keletą metų<br />

veikia fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius,<br />

teikiantis stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos<br />

paslaugas sergantiems judėjimo, nervų sistemos<br />

bei virškinimo sistemos ligomis. Ligoninėje<br />

pavyko suburti ir išlaikyti puikų kolektyvą,<br />

teikiantį kvalifikuotą medicininę pagalbą.<br />

Prieš dešimtmetį ligoninei pradėjus kurtis<br />

naujose patalpose buvo įsigyta daug medicininės<br />

diagnostikos ir gydymui skirtos aparatūros širdies,<br />

vidaus organų, sąnarių tyrimams bei gydymui.<br />

tams - gydymosi sąlygos. Projekto dėka<br />

ligoninė gali atlikti daugiau diagnostinių<br />

tyrimų (cistoskopijų, kolonoskopijų ir<br />

kt.) bei konsultacijų, taip pat aptarnauti<br />

daugiau pacientų nei iki šiol. Tikėtina,<br />

kad sumažės laukiančių pas gydytojus<br />

specialistus eilės.<br />

Įgyvendintas projektas „Vidurio ir vakarų<br />

Lietuvos gyventojų sergamumo ir<br />

mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių<br />

ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant<br />

sveikatos priežiūros sistemos<br />

infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“.<br />

Anykščių ligoninė jau įsigijo veloergometrijos<br />

komplektą, reanimacijos lovos<br />

komplektą bei echokardioskopijoms ultragarso<br />

aparatą, atliko patalpų rekonstravimą<br />

ir įrengė kardiologijos kabinetą<br />

ES ir valstybės lėšomis, o ligoninės lėšomis<br />

- patalpą reanimacijos lovai. Įrengus<br />

kardiologo kabinetą ir įsigijus dar<br />

vieną echoskopą širdies echoskopijoms<br />

atlikti, gydytojai kardiologai ir klinikinės<br />

fiziologijos gydytojas gali jas atlikti visą<br />

dieną, priklausomai nuo pacientų srautų.<br />

Pagerėjo tyrimų ir gydymo kokybė,<br />

sutrumpėjo ištyrimo laikas. Pacientai,<br />

ištikti ūmaus miokardo infarkto, skubos<br />

tvarka guldomi į Anykščių ligoninės reanimacijos<br />

palatą, čia tuoj pat atliekama<br />

trombolizė (sušvirkščiami trombus


Medicinos mokslų daktaras gydytojas radiologas Kęstutis Janulis<br />

ruošiasi atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą.<br />

tirpinantys vaistai). Skubiai<br />

atvykęs reanimobilis pacientą<br />

išsiveža į Vilniaus Santariškių<br />

klinikas, o ten suteikus reikiamą<br />

pagalbą atveža į Anykščių<br />

ligoninę tęsti gydymą.<br />

Anykščių ligoninė dalyvauja<br />

ir projekto „Elektroninių<br />

sveikatos paslaugų plėtra<br />

Utenos regiono asmens<br />

sveikatos priežiūros įstaigose“<br />

įgyvendinime. Projekto tikslas<br />

– sudaryti sąlygas regiono<br />

gyventojams ir pacientams<br />

šiuolaikinėmis informacinių ir<br />

ryšių technologijų priemonėmis<br />

laiku gauti geros kokybės<br />

sveikatos paslaugas, o sveikatos<br />

priežiūros įstaigoms ir specialistams,<br />

teikiantiems sveikatos<br />

priežiūros paslaugas,<br />

- tarpusavyje bendradarbiauti<br />

ir saugiai keistis informacija<br />

elektroniniais kanalais. Iki šiol<br />

sveikatos priežiūros paslaugų<br />

teikimo informacija apie pacientų<br />

sveikatą dažniausiai<br />

kaupiama popierinėse formose,<br />

ir nėra patogu ja disponuoti<br />

tiek pacientams, tiek<br />

sveikatos priežiūros specialis-<br />

tams, sugaištama daug laiko.<br />

Numatoma sukurti paslaugas,<br />

kurios įgalins informacijos<br />

apie pacientų sveikatą surinkimą<br />

ir kaupimą elektroninėje<br />

erdvėje. Sukurtos elektroninės<br />

paslaugos užtikrins sklandesnį<br />

sveikatos priežiūros paslaugų<br />

teikimą ir galimybę sveikatos<br />

priežiūros specialistams<br />

bei pacientams naudojantis<br />

moderniomis technologijomis<br />

sugaišti mažiau laiko patenkant<br />

pas gydytoją specialistą<br />

arba į ligoninės skyrių. Projekto<br />

įgyvendinimas suteiks<br />

galimybę pacientams gauti<br />

informaciją apie savo sveikatą<br />

elektroniniais kanalais. Naudojantis<br />

pacientų registracijos<br />

funkcijomis bus suteikta paslauga<br />

pacientams tiesiogiai<br />

per www.sergu.lt sistemą<br />

užsiregistruoti ir patekti pas<br />

Anykščių ligoninės gydytoją,<br />

išvengiant laukimo eilėse ir<br />

kitų nepatogumų.<br />

Įgyvendinamas tęstinis<br />

projektas pagal Valstybės investicijų<br />

programą. Pagal jį<br />

ne tik pastatyta nauja ligoninė,<br />

bet ir jau įsigyta bei planuojama<br />

dar įsigyti daug modernios<br />

medicininės įrangos<br />

ir inventoriaus.<br />

Taip pat įgyvendinama<br />

keletas mažesnių projektų,<br />

finansuojamų Anykščių savivaldybės<br />

biudžeto lėšomis.<br />

Rengiamas projektas<br />

,,Saulės energijos pritaikymas<br />

vandens šildymui“.<br />

> FMR specialistė Danutė<br />

Bužinskienė sėkmingai įsisavina<br />

naujus fizioterapijos aparatus.<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Tik faktai<br />

Pradžia. Pirmasis Anykščių ligoninės<br />

vadovas, draugiškas ir<br />

valdžiai nepataikavęs gydytojas<br />

Vaclovas Ralys kūrė Anykščių<br />

ligoninę. Gimdymo skyrius buvo įsikūręs šalia geležinkelio stoties, o Vaikų ligų – klebonijos tvartuose.<br />

1952–aisiais ligoninėje buvo 25 lovos. Tais pačiais metais į Anykščius atvyko jaunas chirurgas<br />

Bronius Šimkūnas ir atliko pirmąją operaciją.<br />

Veteranas. Po 6 metų gydytojavimo chirurgas Br. Šimkūnas tapo vyr.gydytoju ir ligoninei vadovavo<br />

per 30 metų, vyr. gydytoju išbuvo bene ilgiausiai šalyje. Perėmęs ligoninę, kurioje buvo 35 lovos, 6<br />

gydytojai ir 6 medicinos seserys, paliko rekonstruotą 400 lovų ligoninę, pastatytą naują polikliniką,<br />

Kavarsko, Troškūnų, Debeikių, Kurklių ambulatorijas, įkurtus 26 felčerinius punktus kaimuose.<br />

Kaita. 1985–ųjų pabaigoje vyr. gydytoją Br. Šimkūną pakeitė LOR gydytojas Antanas Bražėnas, kuriam<br />

vadovaujant buvo atnaujintos Svėdasų, Troškūnų ir Kavarsko ligoninės. Jam vadovaujant buvo<br />

pradėta ir vyko naujosios ligoninės statybos. Keitėsi santvarkos, požiūris į mediciną. 1997–aisiais<br />

vyr. gydytoju tapo chirurgas Dalis Vaiginas, kuriam teko išlaikyti sveikatos reformos vėjus, dėti daug<br />

pastangų, kad ne kartą būtų koreguotas grandiozinis projektas ir įrengta pacientų poreikius bei laikmečio<br />

galimybes atitinkanti optimalaus dydžio ligoninė ir į ją būtų perkelta visa veikla, kad ligoninė<br />

išbristų iš finansinių skolų ir daugiau į jas nebeklimptų. Ligoninės statybos tęsėsi beveik 18 metų ir<br />

kainavo daugiau kaip 40 milijonų Lt. D. Vaiginas ligoninei vadovauja iki šiol.<br />

Stabilumas. Iki šiol nuo 1977 m. vyr. gydytojo pavaduotoja dirba vidaus ligų gydytoja, gastroenterologė<br />

Virginija Pažėrienė, (vadovaujanti ir palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui), nuo 1988m. vyr.<br />

buhaltere - Regina Kuzminienė, nuo 1991 m. vyr. slaugytoja - Alma Pilkauskaitė; skyrių vedėjai: nuo<br />

1983 m. chirurgijos - Giedrutis Klimkevičius, nuo 1984 m. vidaus ligų - Vaida Klimkevičienė. Nuo<br />

1987 iki 2011 m. vaikų ligų skyriui vadovavo Regina Bitinienė.<br />

Pasikeitimai. Skyrių vedėjai iki šiol: nuo 1997 m. ortopedijos-traumatologijos - Aloyzas Pranskūnas,<br />

nuo 2000 m. - maisto paruošimo - Rima Vanagienė, laboratorijos - Vanda Adomonienė, nuo<br />

2001 m. nervų ligų - Daiva Unikauskaitė, nuo 2006 m. akušerijos-ginekologijos - Nijolė Januškienė,<br />

anesteziologijos-reanimacijos – Vilius Januška, nuo 2011 m. vaikų ligų - Asta Sereikienė.<br />

Atgaivino. 1980 metais pirmą kartą Anykščių ligoninės istorijoje atgaivintas pacientas, kuris po<br />

miokardo infarkto buvo komos būsenos.<br />

Tyrimai I. 1984–aisiais gydytojas Viktoras Martinkus Anykščių ligoninėje pradėjo atlikti endoskopinius<br />

stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimus. 1991 metais įsigytu echoskopu jis<br />

pirmasis pradėjo taikyti vidaus organų echoskopinio tyrimo metodiką. Patyręs gydytojas iki šiol dirba<br />

radiologu ir skyriaus vedėju, yra įvaldęs ypač sudėtingą ir brangią diagnostinę aparatūrą. Jo tyrimais<br />

pasitiki gydytojai ne tik Anykščiuose ir, žinoma, pacientai.<br />

Tyrimai II. Pernai Anykščių ligoninėje ištirta apie 50 tūkst pacientų, atlikta per 9 tūkst. echoskopinių,<br />

apie 2 tūkst. endoskopinių tyrimų.<br />

Susiuvo. 1986-aisiais Anykščių ligoninėje sužalotą širdį sėkmingai susiuvo dabartinis ligoninės<br />

vadovas D. Vaiginas. Tais pačiais metais anesteziologė-reanimatologė Dalija Merfeldienė pradėjo<br />

taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją.<br />

Pirmosios. 1998 m. pirmąją kelio artroskopinę operaciją atliko chirurgai Dalis Vaiginas ir Aloyzas<br />

Pranskūnas. 2008 m. pirmąją klubo endoprotezavimo operaciją atliko chirurgai med. mokslų daktaras<br />

Petras Butėnas ir Aloyzas Pranskūnas.<br />

Širdis. Šiemet į Anykščių ligoninę buvo atvežtas sunkios būklės širdies persodinimo operacijos laukiantis<br />

ligonis su mechanine širdim. Jam kraujavo per jungtis, tačiau Anykščių medikams pavyko<br />

išgelbėti ligonio gyvybę, kol jį išsivežė reanimobilis.<br />

Operacijos. Anykščių ligoninėje 1998 metais atlikta 1357, 2000 m. - 1803, pernai - 1500 operacijų.<br />

Amžius. Vyriausiam ligoninės darbuotojui yra 77 metai, jauniausiam - 25 metai.<br />

Lytis. Ligoninėje dirba 41 vyras ir 197 moterys.<br />

Ligoniai. 1998 m. ligoninės stacionare gydėsi 5658, 2000 m. - 5430, pernai - 5197 ligoniai.<br />

Trukmė. Vidutinė gydymo ligoninės stacionare trukmė keletą pastarųjų metų yra apie 6 dienas. Tačiau<br />

kai kurie gerai besijaučiantys ligoniai po chirurginių operacijų į namus išleidžiami tą pačią dieną.<br />

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus tel. (8-381) 5-94-38, (8-699) 19216<br />

Konsultacinės registratūros tel. (8-381) 5-93-42<br />

Administracijos tel. (8-381) 5-94-35, (8-687) 17701.<br />

El.p.: anyksciu_ligonine@anlig.lt, www.anlig.lt<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

unikalusis geopolitikas<br />

kazys Pakštas<br />

Kazys Pakštas – geografas, keliautojas,<br />

visuomenės veikėjas... lietuvius siūlęs<br />

iškeldinti į “atsarginę Lietuvą” -<br />

Madagaskarą... Utenos krašto aukštaitis,<br />

gimęs 1893 m. birželio 29 d. Užpalių<br />

valsčiuje, Alinaukoje. Miręs prieš 52 metus<br />

JAV, Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero<br />

kapinėse. Kitąmet pasaulio lietuviai turėtų<br />

paminėti šio keliautojo, unikalaus lietuvio<br />

110-ąsias gimimo metines.<br />

. . . Jolanta matkevičienė ><br />

> Vienas iš didžiojo geografo Kazio Pakšto motyvų<br />

perkelti Lietuvą į Madagaskarą buvo tas, jog ten<br />

nebus nei lenkų, nei vokiečių ir apskritai jokių bjaurių<br />

kaimynų... Tačiau norint nupirkti dalį Madagaskaro,<br />

reikėjo parduoti dalį Lietuvos.<br />

Klierikas, sielininkas, žurnalistas, profesorius<br />

Šimtųjų Kazio Pakšto gimimo metinių proga<br />

„XXI amžius“ paskelbė dr. Vlado Terlecko (jo<br />

kraštiečio ir tam tikra prasme kolegos) straipsnį<br />

apie žymųjį geografą ir neišgirstą<br />

pranašą. Jame sakoma, kad Kazio<br />

Pakšto tėvas Adomas buvo nenuorama<br />

parapijos keliautojas ir dar J. Tumo–<br />

Vaižganto krikšto tėvas, vertęsis dailidės<br />

amatu, su dviem žmonomis susilaukęs<br />

septyniolikos vaikų... Pasak V. Terlecko,<br />

K. Pakšto dvasiniam brendimui didelį<br />

poveikį turėjo vaikystėje girdėti tėvų<br />

ir kaimynų pokalbiai apie baudžiavos<br />

vergystę, 1863 metų sukilimą bei<br />

kruviną jo nuslopinimą ir lietuvių<br />

teisių suvaržymus, Kražių skerdynes.<br />

„Visa tai pasiekė jaunojo K. Pakšto<br />

sielos gelmes. Todėl vos dvylikos metų<br />

„revoliucionierius” dalyvavo 1905<br />

metų įvykiuose: platino spaudą, su<br />

kitais maištininkais sudaužė Užpalių<br />

monopolį ir kt.<br />

Pirmąsias mokslo žinias K. Pakštas<br />

gavo dvejus metus lankydamas slaptą<br />

lietuvių mokyklą, vėliau – valdišką<br />

Užpalių mokyklą. Jis mokėsi pas<br />

įvairius „švedus” ir „Saulės” draugijos<br />

kursuose Kaune. 1912 metais, Peterburge<br />

išlaikęs šešių klasių egzaminus,<br />

įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur<br />

pasižymėjo uoliu mokymusi, intelektualiu<br />

smalsumu. Tačiau 1913-aisiais jis<br />

nusivilko klieriko sutaną. (...) Trumpai<br />

padirbėjęs vaistinėse Jiezne, Birštone,<br />

S. Banaičio spaustuvėje, paragavęs<br />

ir sielininko duonos, 1914-aisiais<br />

iškeliavo laimės ieškoti į JAV. Atsidūrė<br />

gyvulių skerdyklų mieste Čikagoje.<br />

Duonai pelnėsi platindamas „Draugą”,<br />

vėliau redaguodamas laikraštį „Tikyba<br />

ir dora”, žavėjosi M. Yčo asmenybe,<br />

rengėsi tapti politiku, mokslams<br />

užsidirbdamas fermerių ūkiuose.<br />

1915-aisiais K. Pakštas įstojo į Valparaiso<br />

universitetą, nes jame studijos<br />

kainavo pigiausiai, buvo sudaromos<br />

sąlygos užsidirbti. Todėl 1905-1925<br />

metais tame universitete studijavo<br />

apie 1000 lietuvių. Vėliau jis perėjo<br />

į Fordhamo universiteto Sociologijos<br />

fakultetą, kurį baigė 1918 metais.<br />

Nesitenkindamas tuo, K.Pakštas įstojo<br />

į Friburgo universitetą, kur keturis<br />

semestrus studijavo ekonomiką, po<br />

to pasirinko geografiją. 1923 metais<br />

baigė šias studijas ir jam buvo suteiktas<br />

daktaro laipsnis (už darbą apie Lietuvos<br />

klimatą).“<br />

Iš Šveicarijos K. Pakštas vėl<br />

nukeliavo į JAV ir ten redaktoriavo<br />

(1923-1925 m.) Bostone „Darbininko“,<br />

Čikagoje „Draugo“ redakcijose.<br />

Tačiau Kauno universiteto Teologijosfilosofijos<br />

fakulteto kviečiamas, 1925<br />

metų rudenį K. Pakštas parvyko į<br />

Lietuvą dėstyti geografijos, ėjo docento<br />

pareigas. Apie 1927–1930 metus jis<br />

vadovavo Tarptautiniam bankui, priklausiusiam<br />

JAV lietuviams. Pasak Dr. V.<br />

Terlecko, prisimenant jo dinamiškumą,<br />

turėtus du aukštojo mokslo diplomus,<br />

tarp jų sociologijos (ekonomikos), bankininko<br />

profesijos išmėginimas neturėtų<br />

ko nors stebinti.<br />

1931-aisiais jis perėjo į Gamtos–<br />

matematikos fakultetą, buvo išrinktas<br />

Geografijos katedros vedėju. Nuo tada<br />

atsidėjo geografijai. Mokslo tikslais daug<br />

keliavo...<br />

Geografų “laboratorija” – kelionės<br />

Kazys Pakštas ir kelionės buvo<br />

neatsiejamas dalykas. Greičiausiai<br />

paveldėtas iš tėvo, bet ir būtinas, jo supratimu,<br />

pasirinktai profesijai. „Kelionė<br />

– geografų laboratorija. Kas iš jų nekeliauja,<br />

nestebi žemėvaizdžių ir žmonių,<br />

tas prasilenkia su savo mokslo dalyku“,<br />

– rašė jis. „Dėstydamas geografiją<br />

Lietuvos ir Latvijos universitetuose,<br />

naudojausi kiekviena pasitaikančia<br />

proga keliauti ir savo akimis stebėti<br />

mūsų planetos gyvąją sceną. Mažesnių<br />

kelionių (iki trijų tūkstančių kilometrų)<br />

teko atlikti bent keliolika (...) Pirmoji<br />

kelionė atlikta 1925 m. automobiliu<br />

skersai Š. Ameriką su sava palapine ir<br />

virtuve per girias, meškynus, negyvenamus<br />

tyrus ir stepes, per indėnų rezervatus<br />

ir aukštus Kordiljerus į Didžiojo<br />

okeano pakraščius ir Meksiką. Tai<br />

buvo didžiųjų įdomybių ir šiurpulingų<br />

momentų kelionė: nukeliauta apie 15<br />

000 kilometrų per 95 dienas. Antroji<br />

didelė kelionė - tai Brazilijon, užsukant


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

ir Š. Afrikon, 1927 m. Būdamas<br />

drauge su žmona Brazilijos svečiu, toje<br />

kelionėje pirmą kartą patyriau pietinių<br />

žmonių puikų vaišingumą ir pamačiau<br />

tropinių kraštų gyvenimą ir kultūrą.<br />

Per tris mėnesius nukeliavau apie 22<br />

000 km, daugiausia jūromis”, – rašė<br />

K. Pakštas, prieš išvykdamas į didžiąją<br />

kelionę aplink Afriką, ketindamas įveikti<br />

42 800 kilometrų.<br />

Iki 1933 m. jis buvo lankęsis beveik<br />

visose Europos šalyse. O pasak šveicaro<br />

Juozo Ereto monografijos „Kazys<br />

Pakštas: tautos šauklio odisėja“, jis<br />

nebuvo aplankęs tik arktinių sričių ir<br />

Australijos. Kiekvienas pastebėjimas,<br />

įvairūs duomenys, žinios, patirtos<br />

kelionių metu iš mokslo žinių ir kitų<br />

šalių keliautojų, įvairiausiu būdu<br />

pasiekdavo ir Lietuvos gyventoją.<br />

Dažniausiai tai būdavo arba gyvas K.<br />

Pakšto žodis, arba straipsnis spaudoje.<br />

Profesorius apkeliavo truputį daugiau,<br />

“nei aplink žemę”<br />

Šiandien, dėka Baltoskandijos<br />

kelionių bibliotekos idėjos, mes turime<br />

galimybę pasimėgauti Kazio Pakšto<br />

knyga „Aplink Afriką“, išleista 2007<br />

metais. Knygoje populiariu stiliumi<br />

pasakojama apie Afrikos žemyno<br />

egzotiką, jos šalių gyvenimo būdą, o<br />

pasak Silvestro Gaižiūno, knyga įdomi<br />

ne tik kaip Afrikos šalių kaleidoskopas,<br />

pamatytas lietuvių geografo ir keliautojo<br />

akimis, bet ir kaip mokslininko,<br />

turinčio misiją, dienoraštis. K. Pakštas<br />

atokiausiuose Afrikos kampeliuose<br />

ieškojo lietuvių pėdsakų, pats nemažai<br />

pasakojo apie savo tėvynę, o jo knyga<br />

gali būti laikoma ir kelionių beletristikos<br />

šedevru, kurio stiliaus vaizdingumas<br />

nenustoja žavesio ir praėjus aštuoniems<br />

dešimtmečiams nuo autoriaus kelionės<br />

> Profesoriaus Kazio Pakšto<br />

gatvė Užpaliuose.<br />

ir pirmojo jos išleidimo. Geografas ir<br />

keliautojas K. Pakštas buvo pirmasis<br />

lietuvis, anot prof. V. Pšibilskio, atlikęs<br />

tokią ilgą ir sudėtingą kelionę, trukusią<br />

gerą pusmetį, kur „profesorius sukorė<br />

per 42 000 kilometrų, t.y. truputį<br />

daugiau negu aplink Žemę“...<br />

Nustatė Lietuvos klimatines juostas<br />

Dirbdamas Lietuvos ir Latvijos<br />

universitetuose, jis buvo atsidėjęs<br />

geografijai. Pasak dr. Vlado Terlecko,<br />

K. Pakštas intensyviai dirbo mokslinį<br />

darbą: nustatė Lietuvos klimatines<br />

juostas, pradėjo sistemingus ežerų<br />

tyrimus. Vėliau K. Pakštas nuo fizinės<br />

geografijos pasuko į politinę geografiją,<br />

o emigracijoje susidomėjo istorine<br />

geografija. Profesorius vieną po kitos<br />

publikavo monografijas, studijas:<br />

„Baltijos respublikų politinė geografija”<br />

(ją išvertė ir išleido latviai bei lenkai),<br />

„Angolos klimatas”, „Baltijos jūra”,<br />

„Aplink Afriką”, „Abisinija”, „Afrikos<br />

regioninė geografija”, „Lietuvos ribų<br />

problema” ir kt.<br />

Taip pat nepamirštinos geografo kartu<br />

su P. Karveliu ir kt. pastangos (1931<br />

m.) įkurti Lietuvos katalikų universitetą.<br />

K. Pakštas buvo šio universiteto<br />

steigimo komiteto nariu, rengė mokymo<br />

planus, projektavo struktūrą. Deja, dėl<br />

valdžios kliūčių 1932 metais planuotas<br />

universiteto atidarymas neįvyko.<br />

Kultūringą tautą sunkiau pavergti ar<br />

sunaikinti<br />

K. Pakštas išgarsėjo kaip naujų,<br />

originalių idėjų ir sumanymų autorius.<br />

Pagrindinė jo idėja – Lietuvos<br />

gelbėjimas dinamiška kultūrine<br />

komentarai<br />

k o m e n t a r a i a p i e k . P a k š t o<br />

veiklą šiandienos akimis<br />

Valentinas Stundys, LR<br />

Seimo narys, Švietimo,<br />

mokslo ir kultūros komiteto<br />

pirmininkas; TS – LKD<br />

Pirmininko pavaduotojas,<br />

Bendrijos LKD Pirmininkas;<br />

mokytojas ekspertas:<br />

„Kazys Pakštas, sakyčiau,<br />

unikalus, spalvingas žmogus. Politinės geografijos<br />

pradininkas, dabar reiktų sakyti - geopolitikas...<br />

Vienas idėjos autorių – matęs Lietuvą<br />

globaliai, rūpinęsis ja ir kėlęs klausimą: kas bus<br />

su Lietuva toliau... Supratęs, kad maža valstybė<br />

– stipri savo kultūra, kėlęs idėją Baltoskandijos<br />

konfederacijai, nemažai nuveikęs ir Ateitininkų<br />

federacijoje, nekalbant jau apie jo, kaip keliautojo,<br />

nuopelnus...“<br />

Gražina Kadžytė, baigusi<br />

Užpalių vidurinę mokyklą,<br />

etnologė, tautosakininkė,<br />

žurnalistė, uteniškių kraštiečių<br />

Vilniuje klubo „Indraja“<br />

viceprezidentė:<br />

„Seniausieji užpalėnai dar<br />

gali parodyti namelį, kuriame<br />

buvo Kazio Pakšto tėvo dirbtuvės. Tolėliau, buvusio<br />

Alinaukos palivarko sodybvietėje, pastatytas<br />

koplytstulpis, minint jo 100-ąsias gimimo<br />

metines. Dar dešimčia metų anksčiau susirinkę<br />

mokyklos kieme prie koplytstulpio iškiliesiems<br />

užpalėnams, pabandėme per dabartinių<br />

profesijų ir sambūrių veikėjus atskleisti šios<br />

unikalios asmenybės įvairiapusiškumą: K.<br />

Pakšto paveldo tęsėjais prisistatė geografai, keliautojai,<br />

Vilniaus ir Kauno universitetų, Katalikų<br />

mokslo akademijos, Ateitininkų sąjungos,<br />

Baltoskandijos akademijos, Rotorių klubo<br />

veikėjai – tikrai įspūdinga veiklų paletė. Ta pačia<br />

K. Pakšto dvasia šiandieninės kartos užpalėnų<br />

įkurta senosios klebonijos pastate kurį laiką<br />

veikė „Dausuva“ – muziejus, galerija, svetainėdiskusijų<br />

klubas. Dabar muziejus perkeltas į<br />

mokyklą... Reikia tikėtis, jog ten iš naujo įsižiebs<br />

idėjų, diskusijų kibirkštys, brandinančios bendrumo<br />

šilumą bei naudą. Juolab kad Užpalių<br />

gimnazistai tikrai „ne iš kelmo spirti“ – tarp<br />

jų išaugo ir auga nemažai įvairių konkursų bei<br />

olimpiadų laimėtojų, pasižymėjusių jaunųjų<br />

gamtininkų, geografų, kraštotyrininkų, gidų,<br />

sportininkų, keliautojų... “<br />

>>><br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

>>><br />

veikla. Suvokdamas Lietuvos<br />

geopolitinės padėties pavojingumą,<br />

jau 1928 metais (per pirmąjį Lietuvos<br />

Nepriklausomybės dešimtmečio<br />

jubiliejų) K. Pakštas paleido žaibą –<br />

„Ar mūsų Nepriklausomybė nebus tik<br />

kelių dešimtmečių meteoras?”. Todėl<br />

iškėlė būtinumą susirūpinti kultūrinio<br />

tautos gyvenimo plėtra, pasirengimu<br />

eventualiems tautos gyvastingumo<br />

pavojams. Jis vadovavosi prielaida: kuo<br />

tauta kultūringesnė, tuo jai mažesnis<br />

pavojus būti pavergtai ar net sunaikintai.<br />

Jis iškėlė pašaipiai vertintą ir<br />

vertinamą „atsarginės Lietuvos” idėją,<br />

t.y. planingai kolonizuoti Angolą (vėliau<br />

Hondūrą). Tiesa, ši jo idėja rado atgarsį<br />

tarp Pirmojo pasaulinio lietuvių kongreso<br />

dalyvių. Kongresas net priėmė<br />

specialią rezoliuciją, kurioje buvo<br />

siūloma neatidėliotinai pradėti tinkamos<br />

vietos nedidelei lietuvių kolonijai<br />

paiešką ir tyrimą.<br />

“Veidu į jūrą” - Lietuva turi tapti<br />

jūrine valstybe<br />

Tik teorinio valdžios viršūnių<br />

pritarimo susilaukė K. Pakšto raginimas<br />

1939 metais rengtis Lietuvos<br />

okupacijai, perkeliant į užsienį aukso<br />

valiutos atsargas, meno, bibliotekų<br />

vertybes ir kt. Nelaimės pranašas<br />

buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas<br />

Kaipošių (...) Nepakankamai valdžios<br />

viršūnės įsiklausė ir į K. Pakšto<br />

dar 1922 metais iškeltą Lietuvos<br />

sujūrinimo šūkį: „Veidu į jūrą!“. Jis<br />

siekė pakeisti tradicinį mūsų tautos<br />

orientavimąsi į Rytus, siūlė kurti prekybos<br />

laivyną, tikėjo Baltijos pajūrio, kaip<br />

būsimo civilizacijos centro, ateitimi.<br />

Tiesa, jo siūlymas Lietuvos sostinę<br />

perkelti į Klaipėdą buvo itin rizikingas.<br />

1939 metais K. Pakštas grįžo į JAV,<br />

Kalifornijos universitete dėstė Vidurio<br />

Europos politinę geografiją. 1941<br />

metais Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros<br />

institutą ir iki 1943-iųjų vidurio jam vadovavo.<br />

Vėliau jis dėstytojavo įvairiose<br />

JAV mokyklose, 1954-1957 metais<br />

dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone,<br />

daug rašė į lietuvišką spaudą.<br />

K. Pakšto gyvenime svarbią<br />

vietą užėmė jį nuo vaikystės dominusi<br />

visuomeninė bei kultūrinė veikla.<br />

Jaunystėje jis įstojo į slaptą ateitininkų<br />

kuopą, atvykęs į JAV organizavo vyčius,<br />

įsteigė lituanistikos kursus, buvo jų<br />

vedėjas.<br />

Dešimčių draugijų narys ir steigėjas<br />

1916–1918 metais dirbo Tautos<br />

fondo generaliniu sekretoriumi, juo<br />

būdamas, prakalbomis, straipsniais<br />

daug prisidėjo renkant aukas<br />

Lietuvos reikalams. Grįžęs į Lietuvą<br />

buvo išrinktas Lietuvos krikščionių<br />

demokratų partijos Kauno skyriaus<br />

pirmininku, 1926–1930 metais įėjo<br />

> Alinaukos kaime profesoriaus Kazio<br />

Pakšto gimtinę žymi stogastulpis.<br />

Šalia - Užpalių seniūnas Eugenijus<br />

Keraminas.<br />

į jos CK, 1930–1940-aisiais buvo Ateitininkų<br />

federacijos vyriausiasis vadas. 1926 metais<br />

išrinktas Lietuvos katalikų mokslo akademijos nariu.<br />

1934 metais jis suorganizavo Lietuvos geografų<br />

draugiją ir iki 1940-ųjų buvo jos pirmininkas.<br />

1933–1939 metais K. Pakštas vadovavo Lietuviųšvedų<br />

draugijai, 1934–1939-aisiais buvo Lietuviųamerikiečių<br />

draugijos vicepirmininkas, priklausė<br />

Lietuvių-prancūzų bei Lietuvių-šveicarų draugijoms.<br />

Pasižymėjo ir kaip vienas aktyviausių visuomeninių<br />

organizacijų steigėjų, dalyvavo steigiant Politinį<br />

klubą, Lietuvos vakarų sąjungą, Lietuvos katalikų<br />

universiteto steigimo komitetą, “Romuvos” draugiją<br />

ir kt. Ne vienai jų K. Pakštas vadovavo. Jis buvo<br />

Lietuvos vakarų sąjungos centro vykdomojo komiteto<br />

pirmininkas, Lietuvos katalikų universiteto steigimo<br />

komiteto vicepirmininkas, “Romuvos” draugijos<br />

valdybos narys. Priklausė Kauno “Rotary” klubui.<br />

Svarbią misiją atliko K. Pakšto vadovaujama Lietuvos<br />

vakarų sąjunga. Ji rūpinosi Didžiosios ir Mažosios<br />

Lietuvos žmonių kultūrinių ryšių stiprinimu, lietuvių<br />

jūrinių tradicijų puoselėjimu (organizavo poezijos<br />

apie Lietuvos vakarus, jūrą konkursus), Klaipėdos<br />

krašto išvadavimo minėjimais.<br />

Kėlė Vidurio Europos valstybių fedaracijos idėją<br />

1951-aisiais jis įkūrė Centrinės Europos<br />

federalinį klubą, iki 1955 metų jam pirmininkavo,


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

1950-aisiais išrinktas Centrinės Europos<br />

krikščionių demokratų unijos vicepirmininku<br />

ir juo buvo iki 1959 metų.<br />

K. Pakštas 1950–1957 metais įėjo į<br />

Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos<br />

CK. Kaip rašo J.Brazaitis, jis po karo<br />

buvo didelis pesimistas dėl greitos egzilio<br />

pabaigos, t.y. Lietuvos išlaisvėjimo, mokė<br />

netikėti didžiosiomis valstybėmis, o<br />

patiems virsti didele jėga. Tuo tikslu<br />

vietoje siūlymo 1934 metais surengti<br />

Baltoskandijos konferenciją iškėlė Vidurio<br />

Europos valstybių federacijos idėją.“<br />

Taigi K. Pakštas buvo ne tik profesionaliosios<br />

geografijos pradininkas<br />

Lietuvoje, bet ir mokėjo nustebinti pasaulį<br />

savo idėjomis.<br />

Kuo tikėjo K. Pakštas?<br />

Iš esmės į tai atsakė savo straipsnyje<br />

prof. V. Terleckas, kurio mintis ir citavau,<br />

pristatydama K. Pakšto mokslinę ir<br />

visuomeninę veiklą. Tačiau man įstrigo<br />

ir J. Ereto mintis, pasakyta apie K.<br />

Pakštą - klieriką: „Nors klierikas buvo<br />

susižavėjęs Kristaus idėja, tačiau nelabai<br />

aukštai vertino Bažnyčios institucijas su<br />

hierarchiniais laipsniais ir titulais, dvasią<br />

varžė administracija, jautėsi suspaustas.<br />

Tačiau visam gyvenimui liko aktyvusis<br />

krikščionis.“<br />

Grįždamas iš Afrikos į Lietuvą, jis<br />

buvo užsukęs ir į Jeruzalę, lankėsi<br />

švenčiausiose jos vietose ir įdomiai<br />

aprašė tiek kraštovaizdį, tiek istoriją, tiek<br />

pojūčius.<br />

Įvertinimas - savame krašte pranašu<br />

nebūsi<br />

K. Pakštas buvo apdovanotas švedų<br />

Andree medaliu, Švedijos karaliaus<br />

iš kazio Pakšto knygos „aplink afriką“<br />

„Atėjo Kūčių diena, kurios poezijai,<br />

linksmybei ir šventumui neprilygsta jokia<br />

kita diena. Ją švenčia beveik visas pasaulis,<br />

net tie, kurie tariasi netikį jokiomis<br />

šventenybėmis.<br />

Ne Trijų karalių, ne beduinų karavanu,<br />

bet paprastu automobiliu drauge su keliais<br />

arabais Kūčių rytmetį persikeliu į Betliejų,<br />

kad per visą dieną galima būtų išvaikščioti<br />

jo meilias apylinkes, įbrėžti atmintin jo siaurutes<br />

gatveles, jo kalnuotus žemėvaizdžius<br />

ir piemenėlių lauką. (...) Išdirbtose terasose<br />

dažniausiai pamatysi palšos spalvos alyvų<br />

medžių, kurie taip gerai yra susigyvenę su<br />

vietine aplinka ir neardo spalvų monotonijos.<br />

Kur ne kur arabo akmeninė trobelė,<br />

prie pašlaitės prisigūžusi, ir savo spalva, net<br />

forma, su pakriauše vienumon ir vienybėn<br />

sutapusi. Skurdus tai kraštas... Bet ne šios<br />

žemės Karaliui gimti jis daug labiau dera<br />

negu derlingi Ukrainos juodžemiai, Vestfalijos<br />

anglių rajonas ar Mississippi slėniai.<br />

Savo veidu ir širdimi šitas kraštas aiškiai<br />

kalba ne apie šios žemės gėrybes, nors jo<br />

žmonės ir labai skatikėlius gaudytų. Nors<br />

ir gamta skurdi, ir spalvos monotoniškos,<br />

vis dėlto čia labai jaučiama kažkoks<br />

savotiškumas, nepaprastas jaukumas,<br />

pilnas misticizmo, verčiąs nesiskubinti,<br />

sustoti, mąstyti, kontempliuoti. Didžiojo<br />

Meilės Mokytojo asmenybė ir atsiminimai<br />

yra persunkę šį kraštą meile ir saldybe ir ši<br />

žemė dabar tarsi jau nebe vien medžiaga...<br />

Ji dvelkia didžia dvasia, kurios nepajėgia<br />

perrėkti nei gidai, nei pirkliai, negali<br />

paskandinti nei automobilių tvanas, net<br />

radijo bangos... Maža, bet didžios praeities<br />

žemelė... Ir menkas, nepilnas, nenormalus<br />

tas žmogus, kuris šiame žemėvaizdy mato<br />

tiktai uolą, tiktai medžiagą...“<br />

Vazos ir Latvijos Trijų žvaigždžių ordinais.<br />

Neįvertino jo, regis, tik Lietuvos valdžia...<br />

Čia, matyt, kaip niekam kitam tinka<br />

posakis: savam krašte pranašu nebūsi...<br />

Daugelis jo „pranašysčių“ išsipildė su<br />

kaupu, nors man labiau norėtųsi jas<br />

vadinti įžvalgomis arba pasaulį pažinusio<br />

žmogaus išvadomis, politiko numatytais<br />

žingsniais į tolimą ateitį...<br />

Ir vis dėlto lietuviai jį prisiminė. Kitos<br />

kartos aukštaitis, iš Molėtų kilęs Marius<br />

Ivaškevičius, sugalvojo „prikelti“ Kazio<br />

Pakšto asmenybę ir jo, regis, iš pirmo<br />

žvilgsnio utopinę idėją, perkelti lietuvius<br />

į Afriką... Taip gimė „Madagaskaras“.<br />

(...) kas iš tų žodžių?<br />

Nei vienas jų, nei visi<br />

drauge nepareikš viso<br />

nusistebėjimo ir jausmų<br />

galingumo, kuriuos sukelia<br />

šis nuostabus Dievulio<br />

gamtos kūrinys. Lūpos,<br />

liežuvis tarė galingus<br />

žodžius, o giliai alsuojanti<br />

krūtinė teikė žodžių garsams dejuojamą,<br />

maldingą, nužemintą intonaciją.<br />

Braidžiojau migloje mirkstančioje tamsioje<br />

girioje, vandens ošimo apkurtintas,<br />

dejuodamas, kaip sužeistas riteris, nors<br />

nieko neskaudėjo, o tik gera, gera... Daug<br />

gražių dalykų yra sukūrusi žmogaus dvasia<br />

pasauly. Bet kas tie visi kūriniai prieš tą<br />

didingą, nepakartojamą, neatvaizduojamą<br />

Dievulio kūrinį, kurį sukūrė Dievo minties<br />

užsuktas gamtos laikrodis! Nesu<br />

poetus nei rašytojas, neturiu pakankamai<br />

turtingo žodžių sandėlio, kad bandyčiau<br />

jais piešti ar atvaizduoti šį dievišką kūrinį,<br />

kurs grožio, maldos ir pietizmo sparnais<br />

perkelia mano sielą į iki šiol nepajustas<br />

erdves ir nesuprastas dimensijas. Kas yra<br />

šis nuostabus kūrinys? Man rodosi, kad<br />

tai bus besielės gamtos amžinasis himnas<br />

Aukščiausiajam Visatos Kūrėjui, begaliniam<br />

beribio grožio šaltiniui. Nei muzika,<br />

nei paveikslai, nei poezija ar drama<br />

nesupurtė taip giliai mano sielos, kaip<br />

Zambezi krioklių didingumas šėlstamai<br />

augančioje tropikų augalijoj. Visa mano<br />

dvasinė struktūra buvo išvartaliota, jos<br />

sąsparos atpalaiduotos ir naujai perdėtos.<br />

Dvasiškai įelektrintoje sieloje buvo<br />

jaučiama daug aiškiau negu bet kada, kaip<br />

artinasi, ir glaudžiai jungiasi estetinis ir<br />

etinis pasauliai. (...)<br />

2005 m. Baltijos šiuolaikinės dramos festivalyje<br />

Rygoje Mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras“ (rež.<br />

Rimas Tuminas) pelnė aukščiausią apdovanojimą.<br />

Tais pačiais metais spektaklis „Madagaskaras“<br />

tapo Lenkijos tarptautinio festivalio „Kontakt“ favoritu,<br />

pelnęs antrąją premiją. Pasak „Lietuvos ryto“<br />

korespondentės Rūtos Oginskaitės, „ kritikai domėjosi<br />

„Madagaskaro“ prototipų biografijomis ir pavydėjo<br />

Lietuvai dramaturgo, kuris „sugeba iš šalies pažiūrėti<br />

į savo nacijos trūkumus ir iš jų pasijuokti.“<br />

Profesorius iš Vokietijos Heinzas Kneipas<br />

įsitikinęs, kad, „Madagaskaras“ įrodo, jog lietuvių<br />

tauta jau subrendusi, nes ji apmąsto save.“<br />

Argi ne to, tik kitais būdais, siekė ir pats K.<br />

Pakštas?...<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .<br />

Kaip observatorija atsirado Molėtuose<br />

VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutui<br />

priklausanti Molėtų astronomijos observatorija,<br />

įsikūrusi netoli Molėtų, ant Kaldinių kalvos, šalia<br />

Kulionių kaimo.<br />

Jos atsiradimo priežastis labai paprastai<br />

paaiškina šios institucijos internetinis puslapis:<br />

„Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno<br />

oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus<br />

universiteto observatorija (įkurta 1753 metais),<br />

tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto<br />

observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu<br />

atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos<br />

vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta<br />

Molėtų rajone 70 km į šiaurę nuo Vilniaus, ant<br />

Kaldinių kalvos (200 m virš jūros lygio) šalia<br />

mažo Kulionių kaimo (apie 10 km nuo Molėtų).<br />

1969 metų rudenį buvo sumontuotas 25 cm<br />

skersmens Kasegreno sistemos teleskopas, surinktas<br />

iš Vilniaus universiteto observatorijoje buvusių<br />

kelių teleskopų liekanų.“<br />

Ką observatorijoje galima veikti<br />

Jau 1970 m. pavasarį Kasegreno teleskopu<br />

buvo pradėti fotometriniai žvaigždžių (ryškio)<br />

tyrimai. 1974 m. žvaigždžių šviesą išvydo 63<br />

cm teleskopas. 1975 m. 25 cm reflektorius buvo<br />

pakeistas naujai nupirktu 35/51 cm skersmens<br />

Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu. 1975-<br />

1977 m. pastatytas observatorijos administracinis<br />

pastatas su laboratorijomis, moksline biblioteka,<br />

konferencijų sale ir viešbučiu. 1991 m. pradėtas<br />

darbas nauju 165 cm teleskopu reflektoriumi -<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

molėtų astronomijos observatorija<br />

Žiūrėti į dangų ir žvaigždes galima iš bet kur<br />

ir bet kada, tačiau vargu ar kur kitur Lietuvoje<br />

įmanoma patirti tiek įspūdžių, kiek “gyvai”<br />

žiūrint į dangų nuo Molėtų observatorijos<br />

pastato stogo...<br />

. . . Jolanta matkevičienė ><br />

didžiausiu teleskopu ne tik Lietuvoje,<br />

bet ir visoje Šiaurės Europoje. (Beje,<br />

astronomų ir mėgėjų interneto forumuose<br />

galima rasti įvairių naujienų ir<br />

samprotavimų, kad ir apie teleskopus).<br />

Molėtų observatorijoje astronominius<br />

stebėjimus gali atlikti visi pageidaujantys<br />

Lietuvos astronomai, aukštųjų<br />

mokyklų studentai doktorantai, kolegos<br />

iš užsienio mokslo centrų.<br />

Observatorija yra atvira astronomijos<br />

mėgėjams, visiems, kurie panori atvykti<br />

į dienines arba naktines ekskursi-<br />

> Astronomas Saulius Lovčikas vienus<br />

nuvilia, kitus „užkrečia“ meile dangui.<br />

Sako, įdomu ir linksma būna supažindinti<br />

observatorijos lankytojus su tikrove,<br />

ypač tuos, kurie šiuolaikinių technologijų<br />

kompiuterių ekranuose yra matę anapus<br />

atmosferos skriejančių kosminių teleskopų<br />

darytų tolimų visatos objektų, prie planetų<br />

dirbančių kosminių aparatų perduotų<br />

nuotraukų. Realus vaizdas per teleskopą<br />

būna kitoks: ir spalvos ne tokios ryškios,<br />

galaktikų vaizdai ne tokie dideli, o planetos<br />

irgi negigantiškos...<br />

> Molėtų astronomijos observatorija:<br />

artimiausiu traukos objektu galėtų būti<br />

Žvaigždžių lietus, kai apie lapkričio 15<br />

d. meteorai, vadinami leonidais, byrės iš<br />

Liūto žvaigždyno.<br />

jas, kad susipažintų su žvaigždėtu<br />

dangumi, astronomijos naujienomis,<br />

teleskopais bei planetų, žvaigždžių,<br />

ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis.<br />

Čia vyksta ne tik mokslo tiriamieji,<br />

bet ir veiklos populiarinimo renginiai<br />

plačiajai visuomenei.<br />

Vienas naujausių renginių buvo<br />

paskutinį rugsėjo penktadienį vykusi<br />

„Tyrėjų naktis - 2012”.<br />

Mokslininkai - astronomijos žvaigždės<br />

Gali būti, kad dirbančiųjų observatorijoje<br />

pririnktume ir kelias dešimtis,<br />

tačiau tarp to apvalaus skaičiaus yra ir<br />

ryškiausios žvaigždės.<br />

Kazimieras Černis – kometų<br />

ieškotojas ir tyrinėtojas, pirmąją<br />

kometą atradęs 1983 m. Maidanako


observatorijoje (Uzbekija). Šių metų<br />

pradžioje Vatikano observatorijos<br />

teleskopu atrado lėtai judantį silpną<br />

(22 ryškio) objektą – asteroidą. Jis<br />

buvo nufotografuotas Vėžio žvaigždyne<br />

prie ryškios žvaigždės delta Cnc. Vatikano<br />

observatorijos 1,8m skersmens<br />

teleskopu, Grahamo observatorijoje<br />

(Arizonoje, JAV).<br />

Vytautas Straižys – habil. fizikos<br />

– matematikos mokslų daktaras,<br />

astrofizikas, vadovavęs Molėtų observatorijai,<br />

monografijų autorius, jo vardu<br />

pavadintas asteroidas 68730 Straizys.<br />

Gražina Tautvaišienė – dabartinė<br />

Molėtų observatorijos vadovė. Gamtos<br />

mokslų bei habilituota fizinių mokslų<br />

daktarė, Nacionalinės mokslo premijos<br />

laureatė.<br />

Gidas ne tik dangui…<br />

Atvykus į Molėtų observatoriją,<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

greičiausiai jus pasitiks astronomas<br />

Saulius Lovčikas. Jis ne tik įdomiai<br />

vedžios po dangaus platybes, bet ir<br />

gebės būti kultūriniu gidu. Visa, kas<br />

Molėtų observatorijoje yra skiriama<br />

plačiajai visuomenei, didžiuma idėjų<br />

priklauso ir S. Lovčikui. Juk bene<br />

porą dešimtmečių gyvuoja lygiadienių<br />

šventės – muzikos vakarai, kur<br />

susirenka ne tik žvaigždžių, dangaus,<br />

bet ir muzikos mylėtojai. Nors<br />

renginys nėra plačiai reklamuojamas,<br />

bet metai iš metų, “lūpos iš lūpų”<br />

pasigaunama informaciją ir kasmet<br />

tų dalyvių ratas plečiasi: svarbu, kad<br />

turėtų ką patys parodyti ir priimtų<br />

kitų meniškumą…<br />

Pasak S. Lovčiko, daugiausia observatorijos<br />

lankytojų būna mokslo metų<br />

pradžioje ir pabaigoje, kai mokytojai<br />

atveža savo mokinius į ekskursijas.<br />

Kai kurie jų būna motyvuoti, kai kurie<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

> Saulės laikrodis (projekto autorius L.Klimka,<br />

dizaineris V. Kavaliauskas). Belaukiant ekskursijos,<br />

giedro dangaus, ar šiaip išsiruošus pasižvalgyti<br />

nereikia praeiti pro Saulės laikrodį. Jis įrengtas ant<br />

observatorijos pietinės sienos, o priešais yra ir aprašas,<br />

kuris sako, kad esant saulėtam orui, pagal laikrodžio<br />

rodyklės šešėlio kryptį reikia nuskaityti valandas ir<br />

minutes...<br />

atvažiuoja… tiesiog dėl to, kad mokytojai veža.<br />

Pasitaiko, kad lankytojai supainioja gretimai<br />

esančius objektus ir observatorija „pavirsta”<br />

Etnokosmologijos muziejumi arba atvirkščiai…<br />

Kita vertus, koks gi skirtumas iš kur žiūrėsi į<br />

žvaigždes… Tačiau S. Lovčikas sako, kad stengiasi<br />

išsiaiškinti klientų norus ir galimybes. O galimybės<br />

ir panašios, ir skirtingos: žiūrėti į giedrą dangų<br />

arba nuo observatorijos stogo – gyvai – per<br />

35 cm teleskopą arba muziejaus kupole - po<br />

uždaru dangumi per 80 cm, 40 cm teleskopus.<br />

Įdomu turbūt būna visur, kai žmonės stengiasi iš<br />

širdies…<br />

Į mano klausimą: ar galima Molėtų observatorijoje<br />

pamatyti ir astronomus - žvaigždes,- S.<br />

Lovčikas atsakė, jog K. Černius, G. Tautvaišienė<br />

– Vilniuje, o V. Straižys – gyvena šalia observatorijos,<br />

todėl tikėtina jį sutikti. Jo manymu, didelės<br />

pagarbos verta žvaigždė Molėtų observatorijoje yra<br />

Valerija Kakarienė, be kurios sunku įsivaizduoti<br />

šią įstaigą. Ji pirmoji atidaro ir paskutinė uždaro<br />

šios mokslo įstaigos duris, nes yra observatorijos<br />

administratorė...<br />

Populiariai kalbant turbūt būtų galima pasakyti,<br />

kad nuo observatorijos pradžios iki dabar mokslininkams<br />

pasidarė dirbti lengviau, nes atsirado<br />

galingi teleskopai. Belieka žiūrėti, stebėti dangų ir<br />

apibendrinti naujus atradimus, neeikvojant laiko<br />

kelionėms.<br />

> Mitologinis akmuo su tolumoje esančiu 165<br />

cm teleskopu. Netoli teleskopų bokštų ir aplink<br />

observatorijos centrinį pastatą yra šventųjų mitologinių<br />

akmenų ekspozicija. Tai dubenuotieji akmenys,<br />

senovėje juos naudojo saugoti gydomajam Perkūno<br />

vandeniui, surinkti iš Molėtų ir Utenos apylinkių.<br />

O ši idėja, sako, kilusi prof. Vytautui Straižiui,<br />

tuometiniam Observatorijos vadovui, kad išsaugotų šį<br />

tautos mitologinį turtą nuo sunaikinimo: melioracijos,<br />

skaldymo, „nematomo privatizavimo“...<br />

Justo Navašinsko nuotr.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

sielos gydytojas nėra aptikęs,<br />

tačiau ja tiki<br />

„Nei aš varlių skrodžiau, nei specialiai<br />

kaip nors ruošiausi medicinai, nebuvo nei<br />

tokios minties, nei laiko apie tai galvoti.<br />

Teisingiausia būtų pasakyti, kad į mediciną<br />

stojau bėgdamas nuo darbo kolūkyje“,<br />

– apie savo profesinį pasirinkimą sako<br />

chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas<br />

biomedicinos mokslų daktaras gimęs<br />

atokiame Skeldų kaime (Zarasų rajonas)<br />

Balys Dainys.<br />

. . . Daiva Goštautaitė ><br />

Transplantacija laikyta klinikiniais<br />

eksperimentais<br />

„1970 metų vasario 18 - ta – data<br />

ypatinga ne tik man, kaip gydytojui<br />

nefrologui, ji įrašyta ir į Lietuvos medicinos<br />

istoriją. Tą dieną šalyje atlikta pirmoji<br />

inkstų transplantacijos operacija. Ji truko<br />

apie dvi valandas, operacijai vadovavo<br />

mano mokytojas profesorius akademikas<br />

Algimantas Marcinkevičius. Deja, pirmasis<br />

pacientas neišgyveno – po mėnesio dėl<br />

įvairių komplikacijų, infekcijų jis mirė.<br />

Antrasis gyveno šiek tiek ilgiau, tačiau<br />

rezultatais džiaugtis irgi negalėjome...“,<br />

– apie profesinę pradžią inkstų transplantacijos<br />

srityje kalba profesorius B. Dainys.<br />

Paklaustas, kaip „šovė“ į galvą mintis<br />

palikti kardiochirurgiją ir imtis nefrologijos,<br />

profesorius juokaudamas pasakoja: „Profesorius<br />

A. Marcinkevičius man pasakė:<br />

„Tau reikia dirbt inkstų transplantacijos<br />

srityje“. Skaitydavau apie tai laikraščiuose,<br />

žinojau, kad kažkur tokios operacijos<br />

> Ką tik Vilniaus universiteto Medicinos<br />

fakultetą baigęs Balys Dainys – 1965<br />

metai.<br />

> Profesoriaus Balio Dainio žmona Nijolė<br />

– Utenoje gimusi vargonininkė. Ji dėstė<br />

Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje<br />

muzikos mokykloje, dirbo Čiurlionio menų<br />

gimnazijoje. Šiuo metu abu sutuoktiniai<br />

dirba privačioje B. Dainio urologijos<br />

klinikoje.<br />

atliekamos, tačiau tai buvo tik teorinės<br />

žinios – neišmaniau, su kuo tas valgoma...<br />

Bet buvau jaunas - pasakė mokytojas, kad<br />

reikia, vadinasi, reikia...“<br />

Pirmoji operacija nesėkminga, antroji,<br />

trečioji taip pat... „Transplantacija buvo<br />

nauja sritis ir kaip ir kiekviena nauja sritis<br />

pradžioj turėjo daug oponentų. Net kolegos<br />

svarstydavo, kad šį gydymo būdą reikėtų<br />

uždrausti, juk rezultatai vis tiek blogi. Netgi<br />

kalbėta, kad Dainys užsiiminėja klinikiniais<br />

eksperimentais... Tačiau šią sritį išgelbėjo<br />

biomedicinos mokslų daktaras, buvęs<br />

Sveikatos apsaugos ministras Vytautas<br />

Kleiza. Jis 1974 m. pirmasis Lietuvoje atliko<br />

sėkmingą inksto persodinimą... Dabar<br />

jau niekas nekelia klausimo, kad organų<br />

persodinimas nereikalingas ir beprasmis.<br />

Šiuo metu transplantacija laikoma pačia<br />

perspektyviausia medicinos sritimi“, – apie<br />

pirmykštį kolegų požiūrį į transplantaciją<br />

pasakoja profesorius.<br />

Pašnekovas, prisimindamas prieš<br />

daugiau nei 40 metų vykusias pirmąsias<br />

transplantacijos operacijas, priduria,<br />

jog rezultatai Lietuvoje nelabai kuo<br />

skyrėsi nuo visame pasaulyje atliekamų<br />

operacijų, ten taip pat jos dažniausiai<br />

būdavo nesėkmingos. Šiuo metu situacija<br />

irgi panaši – tik rezultatai atvirkštiniai:<br />

Lietuvoje atliekamos organų persodinimo<br />

operacijos savo sėkme nenusileidžia<br />

pasauliniam lygiui.<br />

Gydytojai mirties neprisijaukina<br />

Nesėkmingos operacijos – ne tik<br />

profesinės nesėkmės, tai ir žmogiškas<br />

prisilietimas prie mirties: „Netiesa, kad<br />

gydytojai pripranta prie mirties, kiekviena<br />

mirtis yra sunki ne tik išėjusiojo<br />

artimiesiems, bet ir gydytojui. Prie mirties<br />

priprasti neįmanoma...“<br />

B. Dainys prisipažįsta nesantis labai


Priėmime pas LR Prezidentę Dalią<br />

Grybauskaitę. Šalia Prezidentės stovi<br />

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos<br />

„Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė,<br />

kuriai profesorius Balys Dainys atliko dvi<br />

inkstų transplantacijos operacijas.<br />

prietaringas, tačiau tam tikrų ritualų,<br />

įsitikinimų turi. „Būna, kad prieš operaciją<br />

žmogus pasako: „Ai, operuokit, bet kas<br />

iš to, vis tiek mirsiu“, - tokių kalbų bijau,<br />

nes jos dažnai pasitvirtina. Nežinau, kas<br />

čia „sužaidžia“, bet tokią situaciją esu<br />

išgyvenęs ne vieną“, – atvirauja profesorius.<br />

Į operacinę jis stengiasi neiti<br />

apsirengęs naujais drabužiais, neryši<br />

kaklaraiščio ar varlytės: „Negaliu<br />

susikaupti, kai kas nors spaudžia, veržia,<br />

kai drabužis nepatogus. Taip pat blogai<br />

jaučiuosi prisivalgęs...“, – apie savo<br />

įpročius kalba B. Dainys.<br />

Už civilizaciją tenka brangiai mokėti<br />

Prakalbus apie persivalgymą, profesorius<br />

prisimena vaikystę: „Matyt, esu<br />

senojo sukirpimo žmogus, kai tokių<br />

problemų, kaip nutukimas, persivalgymas<br />

niekam nekildavo. Prisimenu, kaip mama<br />

kepdavo duoną iš bulvių, burokų ir tik šiek<br />

tiek dėdavo miltų, tėvelio sumaltų Tiltiškų<br />

malūne... Gal todėl dabar mane erzina kalbos,<br />

kad aš to nevalgau, ano negaliu, tas<br />

mane storina, o jau kiaušiniai, sviestas,<br />

lašiniai, cukrus ir druska iš viso yra didelis<br />

blogis. Prisimenu, koks didelis skanėstas<br />

vaikystėje buvo cukrus. Nupirkdavo tada<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

mama gabalinio cukraus puskilogramį,<br />

paslėpdavo nuo vaikų, kad bent jau<br />

šventėms būtų. O mes surasdavom, paimdavom<br />

gabalėlį – fantastika buvo, pusę<br />

metų tai prisimindavom...“<br />

Pats profesorius prisipažįsta, kad<br />

kopūstų sriuba su kiauliena jam pati<br />

skaniausia. „Aišku, tik saiką reikia jausti...<br />

Aš valgau mažai, bet viską. Mes bandom<br />

vis naujus, mums svetimus produktus,<br />

o paskui stebimės, kodėl puola ligos.<br />

Už civilizaciją, už gerą gyvenimą turim<br />

susimokėti. Kad ir alyvuogių aliejus iš<br />

Ispanijos – gal jis ir labai geras, labai vertingas,<br />

bet mums neįprastas – nuo seno<br />

lietuviai naudojo tik sėmenų aliejų, toks<br />

mums tinkamiausias. Galim neigti, galim<br />

nesutikti, bet vis tiek kiekvienas iš mūsų<br />

esame kažkelinta karta nuo žagrės, kas<br />

kad gyvenam mieste. Tad ir valgyti turim<br />

tai, kas mums nuo seno įprasta... Insultai,<br />

infarktai, vėžiniai susirgimai įgauna vos ne<br />

epideminius mastus. Anksčiau nuo šių ligų<br />

žmonės mirdavo tikrai daug rečiau. Traumos,<br />

infekcijos, virusai – dėl šių priežasčių<br />

žmonės mirdavo, o dabar kosminiu greičiu<br />

tobulėjant medicinai atsiranda naujos<br />

civilizacijos ligos“, – kalba profesorius.<br />

Tobulas - netobulas žmogus<br />

Medicinos mokslas iš tikrųjų tobulėja<br />

ne dienomis, o valandomis. Tai, kas prieš<br />

10 metų atrodė sunkiai įsivaizduojama,<br />

dabar tapo realybe. „Žmogus gyvena su<br />

persodinta širdimi, kas toliau?“, – klausiu<br />

B. Dainio.<br />

„Būtų viršūnė, jeigu sugebėtumėm persodinti<br />

smegenis. Nors dabar tai skamba kaip iš fantastikos<br />

srities, manau, jūs to sulauksit. Ateis metas, kai<br />

žmonės gyvens su persodinta galva. Mokslininkai<br />

dirba... Tik čia, manau, iškils etiniai, moraliniai klausimai.<br />

„Pridėjus“ prie kūno galvą, kieno pavardę toks<br />

žmogus nešios – kūno ar galvos? Šiuo metu kalbama,<br />

kad vis dėlto galvos...“, – apie ateities mediciną svarsto<br />

pašnekovas.<br />

Kalbėdamas apie žmogų, B. Dainys sako: „Esu<br />

atlikęs daugybę operacijų, matęs žmogaus vidų ir<br />

kiekvieną kartą nesiliauju stebėtis, koks tai tobulas<br />

kūrinys. Kaip precižiškai dirba kiekviena organų<br />

grupė, kaip viskas puikiai sustyguota. Tačiau,<br />

kartu tai ir be galo kvailas, aklas, nesugebantis<br />

prisitaikyti prie naujovių, senoviškas, absurdiškas<br />

sutvėrimas... Nustojus kuriam nors organui dirbti,<br />

negavęs pagalbos žmogus mirs. Transplantacija yra<br />

išsigelbėjimas. Tačiau organizmas to nesupranta.<br />

Įdėjus svetimo žmogaus inkstus, širdį ar kitą organą,<br />

žmogaus organizmas per savaitę juos suvirškins.<br />

Būtini pasipriešinimą slopinantys vaistai... Atrodytų,<br />

pats organizmas kerta šaką, ant kurios jis sėdi... Šiuo<br />

paradoksu niekada nesiliauju stebėjęsis“.<br />

71–erių metų profesorius šiuo metu inkstų<br />

transplantacijų neatlieka, dirba urologijos srityje.<br />

Profesorius turi donoro kortelę<br />

Paklaustas, ar operuodamas žmogų nė karto<br />

nerado jo sielos, profesorius šypsosi: „Neteko... Nors,<br />

kaip gydytojui, man svarbesni labiau apčiuopiami<br />

dalykai, tačiau nepuolu ginčytis, kai kalbama apie<br />

žmogaus sielą ar kažkokias jėgas, tvarkančias<br />

žmogaus gyvenimą. Kaip katalikas, tikiu, kad yra<br />

kažkas aukščiau...“<br />

Prakalbus apie sielos paieškas, profeso-<br />

>>><br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .<br />

rius B.Dainys ima kalbėti apie organų<br />

donorystę: „Žinot, man kartais keistai<br />

atrodo, kai žmonės nesutinka paaukoti mirusiojo<br />

organų, tačiau sutinka jį kremuoti.<br />

Jeigu jau prakalbom apie sielą, tai gal kaip<br />

tik persodinus išėjusiojo Anapilin organus<br />

kitam žmogui, ta siela liks gyva daugiau,<br />

nei žmogų sudeginus... Tačiau tai tik<br />

filosofiniai mano mąstymai...“<br />

Paklaustas, kokias priežastis žmonės<br />

nurodo nesutikdami aukoti organų, profesorius<br />

teigia: „Pirmiausia – baimė. Sveikas<br />

žmogus gali gyventi ir su vienu inkstu,<br />

tačiau jam dažnai kyla klausimas, kas<br />

bus, jeigu tas vienintelis inkstas nustos<br />

veikti.... Taip pat žmonėms baimę kelia<br />

operacija, skausmas po jos... Tuo tarpu<br />

mirusiojo organų nesutinkantys aukoti<br />

artimieji bijo sąžinės priekaištų, kaip čia,<br />

tarkim, atidaviau brolį, kad jam pjaustytų<br />

akis... Sako, bijau, jog man sapne<br />

mirusysis pasirodys, tarkim, be akių... Tai<br />

yra psichologiniai motyvai, per kuriuos<br />

daliai žmonių labai sunku peržengti. Tų<br />

priežasčių yra visokių, todėl labai svarbu,<br />

kad žmogus gautų maksimalią informaciją<br />

apie donorystę“.<br />

Pats profesorius sako turintis donoro<br />

kortelę ir atvirai prisipažįsta: „Ta kortelė<br />

labiau reikalinga mano artimiesiems, o ne<br />

man. Tokiu būdu saugau savo šeimą nuo<br />

sunkių sprendimų, dvejonių... O dabar jie<br />

žinos – tokia buvo mano valia“.<br />

B. Dainys džiaugiasi, kad nors organų<br />

trūkumas dar labai didelis, bet situacija<br />

pamažu gerėja ir transplantacijos dėka<br />

išgelbstima vis daugiau žmonių.<br />

Pasikeitė laiko tėkmė<br />

Profesorius jau net nebesuskaičiuoja,<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

>>><br />

kiek atliko operacijų, kiek žmonių prikėlė<br />

naujam gyvenimui... Paklaustas, kokiu<br />

keliu atėjo į mediciną, kas paskatino rinktis<br />

tokią specialybę, B. Dainys pasakoja<br />

apie sunkią vaikystę ir jaunystę. „Sudėtingi<br />

buvo laikai – niekas per vasaros atostogas<br />

vaikų be darbo nelaikydavo, mes buvom<br />

ruošiami būti pareigingais kolūkiečiais...<br />

Aš turėjau šiokią tokią „privilegiją“ –<br />

dirbdavau su arkliu, veždavau šieną...<br />

O kaip laukdavau mokyklos, atrodo, ta<br />

vasara taip lėtai eidavo. Atsikeli ryte, iki<br />

vakaro veži šieną – diena atrodydavo nesibaigianti...<br />

Lyginant su praėjusiais laikas,<br />

tai dabar laikas ne eina, o bėga - tik buvo<br />

Naujieji metai, va jau kiti ant nosies... O<br />

tada slinkdavo vėžlio greičiu“.<br />

B. Dainys gimė Skeldose (Zarasų<br />

rajonas, apie 4 kilometrus nuo Degučių),<br />

Degučiuose baigė septynmetę mokyklą.<br />

„Baigęs mokslus Degučiuose, perėjau<br />

į Salako vidurinę mokyklą. Mokantis<br />

paskutinėje klasėje imta kalbėti, kad visi<br />

mūsų vienuoliktos klasės mokiniai eis<br />

dirbti į kolūkį. Netgi šūkis buvo „Trąšas - į<br />

laukus, abiturientus - į fermas“... Tačiau,<br />

ačiū Dievui, rajono valdžia mokyklai<br />

dar leido išleisti mus į gyvenimą, o ne į<br />

kolūkį... Kaime tada buvo žinomos dvi<br />

specialybės – inžinieriaus ir gydytojo.<br />

Kadangi inžinierius tuo metu ruošdavo<br />

tik Kaune, šis variantas iš karto atkrito,<br />

nes Kauno bijojau kaip velnias kryžiaus,<br />

gi niekada ten nebuvau buvęs... O<br />

Vilniuje jau buvau lankęsis, dalyvavau<br />

moksleivių spartakiadoje, net pirmą vietą<br />

laimėjau. Mėčiau diską, aišku, nebuvau<br />

toks žinomas kaip Virgilijus Alekna“, – su<br />

humoru profesorius pasakoja net apie<br />

skurdžią vaikystę.<br />

> Vakarienė Švedijoje su karaliene<br />

Silvija.<br />

Pašnekovas sako, jog į sostinę atvykęs iš provincijos<br />

blogai nesijautė: „Salako vidurinės mokyklos garbei<br />

galiu pasakyti, kad ir nors gūdžios provincijos mokykla,<br />

tačiau vaikus paruošdavo gerai. Nors nebuvau<br />

medalininkas, tačiau į mediciną įstojau be jokio vargo.<br />

O konkursas į mediciną tada irgi buvo nemažas...“<br />

Medicina priklauso paslaugų sferai<br />

Paklaustas, ar rinktųsi tokį patį kelią iš naujo,<br />

profesorius B. Dainys kurį laiką galvoja: „Nežinau...<br />

Dabar tiek visokių galimybių... Mums anksčiau buvo<br />

sakoma, kad medicina yra ir mokslas, ir menas,<br />

kad jai reikia pašaukimo. Dabar medicina priklauso<br />

paslaugų sferai, kaip, tarkim, ir batų siuvimas....<br />

Nors esu tikras, kad pašaukimo reikia, bet jo reikia<br />

ne tik medicinoje. Kad darbą padarytum maksimaliai<br />

kokybiškai, turi jį mėgti, tik tada galėsi džiaugtis<br />

aukštais pasiekimais... Vis dėlto tikriausiai kartočiau<br />

savo kelią ir vėl.“<br />

Šiuolaikinė medicina, pasak profesoriaus, toli gražu<br />

nėra idealas. Kokybė, aišku, pasikeitė, bet ji tapo<br />

daug sunkiau prieinama. „Kad ir toks pavyzdys – prieš<br />

daugiau nei 50 metų mano mama važiuodavo į Vilnių<br />

pas gydytojus. Atsikeldavo 4 valandą ryte, nueidavo<br />

į pirmą autobusą, atvažiuodavo į Vilnių, ateidavo į<br />

Raudonojo kryžiaus polikliniką, paskui dar užeidavo<br />

į parduotuvę, nupirkdavo mums batoną ir vakare<br />

grįždavo namo. O dabar jūs pabandykit apeiti gydytojus<br />

per dieną...“, – dalijasi profesorius.<br />

Nors, kaip pats pašnekovas sako, šiuolaikinėje<br />

medicinoje yra daugybė problemų, o mediko darbas<br />

sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, profesoriaus<br />

dukra tapo bendrosios praktikos gydytoja, o sūnui<br />

tėtis nepadarė įtakos – jis tapo filosofu.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

PR „Pildyk“ dovanoja dar daugiau pokalbių bei SMS<br />

Artėjantis ruduo atneš naujus mokslo<br />

metus, kartu su jais ir per vasarą<br />

pasiilgtus draugus bei daug naujų<br />

pažinčių. O „Pildyk“ draugams tai<br />

reiškia dar ir galimybę bendrauti<br />

dar daugiau nei iki šiol. Norintiems<br />

įgyvendinti šį norą nereikės tuštinti<br />

kišenių, o ir kiaulė-taupyklė liks<br />

sveika. Tereikia pasinaudoti dviem<br />

naujais „Pildyk“ pasiūlymais, kurie<br />

leis nemokamai siųsti trumpąsias<br />

SMS žinutes ir prailgins pokalbių<br />

laiką 100-u nemokamų minučių.<br />

Užsisakyk 100 minučių į visus<br />

Lietuvos tinklus<br />

„Bendravimas svarbus įvairaus<br />

amžiaus žmonėms, o jaunimui<br />

tai būtina socialinio gyvenimo ir<br />

saviraiškos priemonė. Atėjus rudeniui<br />

sugrįžtame į mokyklas ar universitetus,<br />

turime daugiau veiklos, todėl<br />

išsiplečia bendravimo poreikiai.<br />

„Pildyk“ draugai, kaip visuomet,<br />

galės neriboti savęs ir pasirinkti geriausius<br />

pasiūlymus už priimtiniausią<br />

kainą“, – sako „Pildyk“ prekės ženklo<br />

vadovė Renata Bernotaitė.<br />

Visiems „Pildyk“ draugams siūloma<br />

už 2 Lt mėnesinį mokestį užsisakyti<br />

100 minučių į visus Lietuvos tinklus.<br />

Paslauga „Minutės“ galioja su bet<br />

kuriuo kitu turimu „Pildyk“ mokėjimo<br />

planu.<br />

Naująja paslauga galima pasinaudoti<br />

vieną kartą per mėnesį – 100<br />

minučių galioja 30 kalendorinių<br />

dienų nuo paslaugos užsakymo<br />

datos. Norint užsakyti paslaugą<br />

„Minutės“, tereikia siųsti SMS žinutę<br />

numeriu 1556 ir teksto laukelyje<br />

įrašius MIN100. Žinutės siuntimo<br />

kaina – 0,15 Lt.<br />

SMS žinutėmis bendrauk<br />

nevaržomai<br />

Ar esate skaičiavę, kiek SMS<br />

žinučių reikia, norint papasakoti<br />

dienos įvykius draugams? O visos<br />

vasaros nuotykius? Pasirinkę planą<br />

„SM“, galėsite aptarti net ir smulkiausias<br />

detales, nes siųsti žinutes<br />

bei skambinti tarp „Pildyk“ draugų<br />

galėsite nevaržomai ir nemokamai.<br />

Dabar su planu „SM“ pokalbiai tarp<br />

„Pildyk“ ir SMS žinutės į visus Lietuvos<br />

tinklus nieko nekainuos – joms<br />

bus taikomas 0 Lt tarifas. Per mėnesį<br />

galima išsiųsti<br />

1500 SMS į kitus<br />

Lietuvos tinklus,<br />

o SMS žinutės,<br />

siunčiamos Tele2<br />

ir PILDYK vartotojams,<br />

nėra ribojamos<br />

visai. Plano<br />

užsakymo mokestis<br />

tesiekia 2 Lt per<br />

mėnesį. Užsakyti<br />

planą galima SMS<br />

žinute numeriu<br />

1556, tekste<br />

įrašius raides SM.<br />

žinutės siuntimo<br />

kaina – 0,15 Lt.<br />

Be to, papildomai<br />

užsisakiusiems<br />

planą „SM“,<br />

suteikiama<br />

galimybė pigiau pasinaudoti<br />

mobilaus<br />

interneto paslauga<br />

„Naršyk 30“ su<br />

1 GB duomenų.<br />

Suteiktus duomenis<br />

galima išnaudoti<br />

per 30 dienų nuo<br />

užsakymo dienos ir<br />

tik už 3 Lt mėnesinį<br />

mokestį.<br />

Daugiau apie<br />

„Pildyk“ planus bei<br />

specialias akcijas<br />

galima sužinoti<br />

interneto svetainėje<br />

www.pildyk.lt.<br />

„Pildyk“ – popu-<br />

liariausia Lietuvoje išankstinio<br />

mokėjimo paslauga. Ryšių reguliavimo<br />

tarnybos duomenimis,<br />

„Pildyk“ paslaugomis naudojasi<br />

„Pildyk“ draugų<br />

– daugiau nei<br />

milijonas. Visi jie<br />

gali tarpusavyje<br />

kalbėti nemokamai<br />

ir naudotis<br />

kitais sutaupyti<br />

padedančiais<br />

pasiūlymais<br />

1,139 mln. vartotojų, 42,6<br />

proc. visų išankstinio<br />

mokėjimo paslaugos<br />

vartotojų šalyje.<br />

Nr. 9<br />

Osvaldas KATINAS Mano Nr. sąraše 32<br />

Politinė reklama bus apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės kampanijos sąskaitos, užsakymo Nr.2217<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Utenos kolegijos spalvos<br />

utenos kolegijos bendruomenė<br />

sulaukė teigiamo veiklos įvertinimo<br />

Naujus studijų metus Utenos kolegija pradėjo<br />

gavusi išorinio veiklos vertinimo išvadas,<br />

pagal kurias kolegija yra akredituota<br />

6–eriems metams.<br />

Tai pasiekti pavyko ne visoms vertintoms<br />

kolegijoms ir universitetams. „Šis mūsų<br />

kolegijos įvertinimas pasiektas visos kolegijos<br />

bendruomenės: dėstytojų, kitų darbuotojų,<br />

studentų, Alumni klubo narių ir kt. - bendro<br />

darbo ir pastangų dėka,“ – sakė kolegijos<br />

direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas.<br />

Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda<br />

iš dviejų dalių – ekspertai atskirai vertina<br />

Utenos kolegiją papildė 560 pirmakursių<br />

Šiais metais Utenos kolegijos duris pravėrė<br />

560 pirmakursių, iš kurių 303 studentai<br />

gavo vadinamuosius studijų krepšelius.<br />

Pagal šiuos skaičius Utenos kolegija už<br />

nugaros paliko ne vieną universitetą ir<br />

kolegiją. Štai, pavyzdžiui, regioninės<br />

Žemaitijos ir Alytaus kolegijos kartu sudėjus<br />

priėmė beveik 150 studentų mažiau nei<br />

Utenos kolegija.<br />

Utenos kolegijos studijų pradžios šventė<br />

prasidėjo ąžuoliuko sodinimu prie kolegijos centrinio<br />

pastato. Šis ąžuoliukas įleido šaknis vasarą<br />

praūžusios audros išrautos eglės vietoje.<br />

Renginio pradžią Utenio aikštėje paskelbė<br />

pasaulio studentų himnas „Gaudeamus Igitur“.<br />

Sveikinimo žodį į aikštę gausiai susirinkusiai<br />

kolegijos bendruomenei tarė kolegijos direktorius<br />

prof. dr. Gintautas Bužinskas.<br />

Pasidžiaugti studijų pradžios švente atvyko<br />

būrys garbių svečių. Šiltus palinkėjimus išsakė<br />

Seimo narė Milda Petrauskienė, Seimo Kaimo<br />

reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis,<br />

Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas,<br />

Kolegijos tarybos narė Antano ir Motiejaus<br />

Miškinių bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė,<br />

Dauniškio gimnazijos direktorius Donatas<br />

aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą.<br />

Pirmąją vertinimo dalį sudaro<br />

aukštosios mokyklos materialių<br />

ir žmogiškųjų išteklių vertinimas,<br />

kuriam renkami kiekybiniai duomenys<br />

apie atliekamus mokslinius ir<br />

taikomuosius tyrimus, pedagoginio<br />

ir administracinio personalo sudėtį<br />

ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti<br />

akademinį pasirengimą ir studentų<br />

skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto<br />

lėšų naudojimo tikslingumą ir t.t.<br />

Veiklos vertinimą sudaro<br />

aukštosios mokyklos parengtos<br />

Studentų himnas „Gaudeamus Igitur“ paskelbė šventės pradžią.<br />

Juodelė, Studentų atstovybės viceprezidentas<br />

Dainius Žiulys.<br />

Savo gimtąja kalba visus pasveikino<br />

ir sėkmės palinkėjo tarptautiniai studentai<br />

iš Turkijos ir Latvijos, studijuojantys<br />

ar atliekantys praktiką Utenoje.<br />

Savo gebėjimais, jau demonstruotais<br />

laidoje „Lietuvos talentai“,<br />

pradžiugino studentas Lukas<br />

Kučinskas, parodęs įspūdingą numerį<br />

su motociklu. Nuotaikingą šokį atliko<br />

pirmakursiai ir kiti studentai, dalyvavę<br />

stovykloje.<br />

savianalizės suvestinės vertinimas,<br />

organizuojamas ekspertų vizitas,<br />

kurio metu vyksta susitikimai su<br />

aukštosios mokyklos administracija,<br />

savianalizės rengimo grupe,<br />

dėstytojais, studentais, absolventais<br />

ir socialiniais partneriais. Vizito<br />

metu ekspertai apžiūri aukštosios<br />

mokyklos infrastruktūrą, susipažįsta<br />

su vertinimui reikalingais dokumentais.<br />

Abi sritys Utenos kolegijoje<br />

buvo įvertintos teigiamai ir kolegija<br />

akredituota 6 metams.<br />

Verslo ir technologijų fakulteto<br />

dekanei doc. Reginai Bagdonavičienei<br />

ir Sveikatos priežiūros ir socialinės<br />

rūpybos fakulteto dekanui doc.<br />

dr. Raimundui Čepukui pristačius<br />

grupių kuratorius ir į dangų pakilus<br />

simbolinėms studentų svajonėms -<br />

balionams visi buvo pakviesti į šventinę<br />

eiseną.<br />

Džiugią nuotaiką sukūrė Adolfo<br />

Šapokos pučiamųjų orkestro, vadovaujamo<br />

mokytojo Vytauto Latono, muzikos<br />

garsai ir žavių šokėjų palaikymas.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Šventė vyko miesto širdyje – Utenio aikštėje.<br />

Studentams netrūko geros nuotaikos<br />

Studijų pradžia Utenoje džiaugiasi studentai iš Turkijos.<br />

Šventinei eisenai pasiruošę.<br />

Mieste nuaidėjo šventinės eisenos garsai.<br />

Kad ąžuoliukas tvirtai įleistų šaknis, jį<br />

palaistė kolegijos direktorius prof. dr. G.<br />

Bužinskas.<br />

Studentų rankose – simbolinės svajonės.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Iš mokymų Armėnijoje – bendravimo ir<br />

bendradarbiavimo patirtis<br />

Rugsėjo mėnesį Utenos kolegijos Studentų<br />

atstovybės prezidentė Eglė Vitkelytė dalyvavo<br />

tarptautinėje mokymų programoje „For Peace<br />

and Understanding”. Mokymai, kuriuose<br />

dalyvavo tik keturi lietuviai, vyko Armėnijoje,<br />

Tsakhazoro miestelyje, įsikūrusiame<br />

kalnuose.<br />

Mokymų dalyviai turėjo progą pažinti vieni kitus.<br />

Eglės teigimu, ši tarptautinė patirtis buvo vienas iš<br />

didžiausių iššūkių jos gyvenime. Programos metu buvo<br />

ugdoma daugelis savybių, tokių kaip tarpkultūrinis<br />

Teikiama parama studentų su<br />

negalia studijoms<br />

Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta<br />

Europos socialinio fondo remiamas<br />

projektas „Studijų prieinamumo užtikrinimas<br />

specialiųjų poreikių turintiems studentams”.<br />

Projektą, kuris tęsis iki 2015 m. balandžio<br />

mėn., įgyvendina Valstybinis studijų fondas<br />

su partneriais.<br />

bendravimas, atsakomybės jausmas,<br />

kantrybė. Užsiėmimai vyko taikant<br />

neformalius mokymo būdus ir buvo labai<br />

įdomūs.<br />

„Aiškinomės konfliktų sampratą bei jų<br />

sprendimo būdus, komandos stiprinimo ir<br />

sudarymo svarbą, kalbėjome apie „YOUTH<br />

IN ACTION“ programą, skirtą jaunimo<br />

aktyvumui skatinti bei savanorystei<br />

populiarinti, kūrėme idėjas naujiems<br />

tarptautiniams projektams. Šiuose<br />

mokymuose dalyvavo 30 aktyvių jaunuolių<br />

iš 8 valstybių: Armėnijos, Gruzijos,<br />

Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos,<br />

Rumunijos ir Ukrainos. Visos programos<br />

metu turėjome pakankamai daug galimybių<br />

susipažinti su skirtingomis šalių kultūromis<br />

ir susirasti draugų”, – pasakojo Eglė.<br />

Savo patirtį kolegijos Studentų atstovybės<br />

prezidentė teigia taikysianti ir savo veikloje,<br />

formuodama tvirtą komandą, spręsdama<br />

konfliktines situacijas, skatindama kitų<br />

studentų aktyvumą. „Jei tik bus galimybių<br />

dalyvauti panašiame projekte, būtinai<br />

į jį įsitrauksiu pati ir paraginsiu kitus<br />

Kaip sakė projekto koordinatorė<br />

Utenos kolegijoje Danutė<br />

Puodžiukienė, pažangūs studentai,<br />

kuriems nustatytas 45 proc. ir<br />

mažesnis darbingumo lygis, gali gauti<br />

tikslinę išmoką (520 Lt per mėnesį)<br />

studijų prieinamumui užtikrinti.<br />

Eglei (dešinėje) įspūdį paliko<br />

Armėnijos architektūrinis paveldas.<br />

studentus, nes tai atveria dideles galimybes<br />

pažinti tiek save, tiek kitus žmones, tiek<br />

kitas šalis“, - sakė Eglė Vitkelytė.<br />

Kolegijoje įkurtas Elektroninio mokymo centras<br />

Mokymasis visą gyvenimą pastaruoju metu<br />

tampa būtinybe.<br />

Informacinių technologijų<br />

tobulėjimas sudaro palankias sąlygas<br />

pasirinkti mokymosi spartą, vietą ir<br />

laiką pagal savo poreikius ir galimybes.<br />

Utenos kolegija, atsižvelgdama į<br />

augantį nuolatinės edukacijos poreikį,<br />

kuria naujas studijų organizavimo for-<br />

mas, kai studijų proceso organizavimui<br />

pasitelkiamos informacinės technologijos.<br />

Tuo tikslu nuo šių mokslo metų<br />

Utenos kolegijoje įkurtas Elektroninio<br />

mokymo centras, kurio paskirtis<br />

- elektroninio mokymosi ir su juo<br />

susijusių paslaugų teikimas Kolegijos<br />

darbuotojams, studentams, Lietuvos<br />

bei užsienio įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,<br />

asociacijoms bei privatiems<br />

asmenims.<br />

Į EMC struktūrą įtrauktos ir<br />

Kolegijoje veikiančios interaktyvaus<br />

mokymo simuliacinės/imitacinės Verslo<br />

praktinio mokymo firmos, kuriose<br />

organizuojamas interaktyvus mokymas,<br />

grindžiamas ekonominės-vadybinės<br />

veiklos imitavimu, tradicinius mokymo<br />

metodus siejant su veikla bei elektroninio<br />

mokymo(si) technologijų taikymu.<br />

„Praėjusiais studijų metais<br />

tokią paramą jau gavo 23 Utenos<br />

kolegijos studentai,- sakė projekto<br />

koordinatorė. – Šiuo metu pateikta<br />

20 prašymų gauti tikslines išmokas<br />

rudens sesijos metu.<br />

Taip pat kolegijoje bus gerinamos<br />

studijų sąlygos neįgaliems studentams:<br />

įrengtos kelios darbo vietos<br />

su specialia programine ir technine<br />

įranga, specializuotais ergonominiais<br />

baldais“.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Judriosios savaitės renginiai kolegijoje ir<br />

Utenos mieste<br />

Utenos kolegija prasmingais renginiais<br />

paminėjo Utenos mieste rugsėjo 16–22<br />

dienomis vykusią Europos judriąją savaitę ir<br />

Tarptautinę dieną be automobilio.<br />

Prie Utenos kolegijos Aplinkos apsaugos katedros (vedėja<br />

doc. Inga Jakštonienė) studentų ir dėstytojų iniciatyvos<br />

organizuojant savaitės renginius prisidėjo daug kolegijos<br />

bendruomenės narių, Utenos rajono savivaldybės<br />

visuomenės sveikatos biuras, Utenos rajono savivaldybės<br />

administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos<br />

skyrius, VšĮ Utenos ligoninė, Utenos RAAD Utenos rajono<br />

agentūra, UAB ,,HELONA“, Utenos apskrities vyriausiojo<br />

policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius. Renginį<br />

parėmė Utenos Europos informacijos centras-Europe Direct.<br />

Šios savaitės tikslas - paskatinti gyventojus naudotis<br />

visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiais ar vaikščioti<br />

pėsčiomis. 2012 m. Europos judriosios savaitės<br />

šūkis – „Judėjimas teisinga kryptimi!“. Savaitės metu<br />

atkreipiamas visuomenės dėmesys į neigiamą transporto<br />

poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, raginama miestiečius<br />

asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo<br />

labiausiai urbanizuotose teritorijose. Tai ne tik kova su<br />

atmosferos tarša ar triukšmu, bet ir miesto gyvenimo<br />

kokybės gerinimas.<br />

Judriosios savaitės renginių ciklą Utenos kolegijos<br />

studentai ir dėstytojai pradėjo tradiciniu baidarių žygiu<br />

,,Būk atsakingas. Saugok save ir gamtą”. Šiame žygyje<br />

Lakajos upe plaukė kaip niekad gausus būrys - daugiau nei<br />

50 – žygeivių. Žygio metu ne tik grožėtasi nuostabiomis<br />

apylinkėmis, bendrauta, įveikta gausybė gamtinių<br />

kliūčių, tačiau atlikti ir vandens tyrimai, kurių duomenys<br />

bus naudojami rašant straipsnius konferencijoms bei<br />

baigiamiesiems darbams.<br />

Didelio susidomėjimo sulaukė ir edukacinis renginys „Automobilių<br />

tarša ir jos poveikis aplinkai ir žmogui”. Jame būsimieji aplinkos<br />

apsaugos specialistai skaitė pranešimus, diskutavo apie<br />

aplinkosaugos problemas, klausėsi skambių dainų.<br />

Daug renginių buvo skirta miesto bendruomenei:<br />

šiaurietiško ėjimo užsiėmimai, mankšta, kolegijos studentų<br />

pamokėlės ir viktorina ,,Mieste be savo automobilio“ miesto<br />

mokyklų mokiniams, paskaitos, dėstytojų – specialistų<br />

konsultacijos apie sveikatą ir fizinį aktyvumą, Renginys<br />

,,Judrioji dienelė“ (piešinių konkursas ,,Svajonių dviratis“;<br />

susitikimas su Ąžuolijos mikrorajono inspektoriumi;<br />

dviračių/paspirtukų rungtynės; viktorina) ir kt. Vyko akcija,<br />

kurios metu buvo tikrinama automobilių išmetamųjų dujų<br />

koncentracija, vairuotojai informuojami apie Judriosios<br />

savaitės tikslus ir svarbą, išsaugant švarią aplinką.<br />

Kolegijos studentai džiaugėsi galėdami realiais darbais<br />

prisidėti prie gimtojo miesto gražios ir saugios aplinkos<br />

išsaugojimo bei gamtosauginių idėjų sklaidos.<br />

Kokia šio automobilio išmetamųjų dujų koncentracija, vairuotojui padės sužinoti pareigūnai<br />

ir kolegijos studentai.<br />

Tikrinti automobilių išmetamųjų dujų koncentracijos kolegijos studentai atvyko dviračiais.<br />

Edukaciniame renginyje „Automobilių tarša ir jos poveikis aplinkai ir žmogui” gausiai<br />

auditorijai nestigo ir smagių akimirkų.<br />

Parengė ryšių su visuomene atstovė Ramutė Kavoliūnienė.<br />

Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Alantos akiračiai<br />

Europos bendradarbiavimo<br />

diena Alantos technologijos<br />

ir verslo mokykloje<br />

Rugsėjo 20 dieną Alantos technologijos<br />

ir verslo mokykla minėjo Europos<br />

bendradarbiavimo dieną. Šventę surengti<br />

paskatino vykdomas projektas „Educate for<br />

business“, kuriame mokykla dalyvauja kartu<br />

su dar penkiomis organizacijomis iš Lietuvos<br />

ir Latvijos.<br />

Šventės metu vyko projekto pristatymas<br />

aktų salėje, kur mokytojai bei<br />

mokiniai buvo supažindinti su vykdoma<br />

veikla, jos nauda mokyklai ir mokiniams,<br />

planuojama pagerinti mokymosi baze.<br />

Praktinio mokymo vadovas Stasys Skebas<br />

pasveikino susirinkusiuosius, papasakojo<br />

apie projekto pradžią, kaip vystėsi<br />

projektas, akcentuodamas, kad bendradarbiavimas<br />

išplečia galimybes ir leidžia<br />

dalintis sukaupta patirtimi. Projektą vykdanti<br />

grupė išsamiai nupasakojo projekto<br />

esmę, tikslus, aptarė, kaip bus pagerinta<br />

automechanikų ir barmenų-padavėjų<br />

mokymo bazė per projekto vykdymo<br />

laiką. Mokytojai ir mokiniai buvo<br />

informuoti apie planuojamas išvykas ir<br />

stažuotes, kurių metu tikimasi pasisemti<br />

patirties bei žinių. Įgyvendinant projektą<br />

siekiama pagerinti naujos kartos<br />

darbo jėgos konkurencingumą regione,<br />

pagerinti profesinių mokyklų absolventų<br />

įsidarbinimo galimybes, skatinant<br />

bendradarbiavimą su regiono verslo<br />

atstovais ir gerinant mokinių praktinius<br />

įgūdžius, gaunamus dar mokantis<br />

profesinėje mokykloje.<br />

Norintiesiems buvo galimybė<br />

susipažinti su mokyklos jau turimais<br />

įrenginiais praktiniam mokymui, buvo<br />

galima aplankyti mokyklos turimą<br />

praktinę bazę. Specialybių mokytojai<br />

pasakojo, kaip mokymas vyksta dabar,<br />

kokie yra planuojami pakeitimai ir atnaujinimai,<br />

panaudojat Europos sąjungos ir<br />

Lietuvos biudžeto skiriamą paramą.<br />

Renginio metu taip pat norėta<br />

parodyti projekto galimybes vietos<br />

verslininkams, kurių pagalba mokyklos<br />

moksleiviai turėtų galimybę atlikti<br />

praktiką jų įmonėse, taip pagerindami<br />

savo profesinius įgūdžius. Nauda<br />

abipusė, nes regiono verslininkai gali<br />

išsiugdyti kvalifikuotų, jau turinčių darbo<br />

patirtį, specialistų kartą. Bendradarbiavimas<br />

– svarbiausias tiek renginio, tiek<br />

viso projekto akcentas, o gerinant regiono<br />

darbo rinkos būklę, tai yra būtinas<br />

žingsnis norint pasiekti užsibrėžtus<br />

tikslus.<br />

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas<br />

Tel. (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Su rugsėjo pirmąja sveikina Alantos TVM<br />

ruDEns<br />

BEnDraTYs<br />

Sugerti saulės šilumą<br />

Ir pašėliot su vėju,<br />

Pažvelgt į tylią gilumą,<br />

Apsišlakstyt rugsėju.<br />

Mintimis nuskaidrėti,<br />

Jausmais nusiraminti,<br />

Dar juoku nuaidėti<br />

Ir visa tai – atminti....<br />

(Mokytoja Laimutė Pacevičienė)<br />

Rausvu obuoliu atriedėjo,<br />

gelstančiu klevo lapu nusileido prie<br />

mūsų kojų graži šventė Rugsėjo<br />

pirmoji – nauja visų darbų pradžia. Ją<br />

mokykla pasitinka turtinga praktine<br />

baze, gražiai sutvarkytais kabinetais.<br />

Garbingas šventės svečias rajono<br />

meras Stasys Žvinys pažymėjo, kad<br />

jaunimas vis labiau supranta, kaip<br />

svarbu yra įsigyti profesiją ir susirasti<br />

savo vietą gyvenime, jis palinkėjo<br />

moksleiviams ir pedagogams daug<br />

ištvermės ir sėkmės.<br />

Mokyklos direktorius Vladas<br />

Pusvaškis pasidžiaugė, kad nemažai<br />

jaunuolių pasirinko automechaniko<br />

bei kitas specialybes. Jis<br />

pastebėjo, kad mokykloje padaugėjo<br />

vaikinų, taigi, dabar reikia ir<br />

„mergaitiškų“specialybių. Džiugu,<br />

kad į mokyklą atėjo jauni pedagogai<br />

– tai matematikos mokytojas<br />

Darius Agintas ir dailės mokytoja Eglė<br />

Vyštartaitė. Sėkmės jiems!<br />

Mokykla nepamiršta ir senjorų, jie<br />

visuomet kviečiami į šią šventę, ir<br />

malonu išgirsti jų palinkėjimus (šįmet<br />

juos išsakė buvęs mokyklos direktorius<br />

Kontrimavičius) dabartiniams<br />

moksleiviams bei pedagogams.<br />

Po visų sveikinimų pirmakursiai<br />

moksleiviai susipažino su savo grupių<br />

vadovais. Sutilindžiavo varpelis.<br />

Prasidėjo pirmoji pamoka.....<br />

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas<br />

Tel. (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

anykščių kelininkų vadovo širdį<br />

sugadino sostinė<br />

. . . sveta Vitkienė ><br />

Nuo 2003 metų VĮ Utenos regiono keliai<br />

Anykščių kelių tarnybai, kurios 55 žmonės tvarko<br />

560 kilometrų valstybei priklausančių Anykščių<br />

rajono kelių, vadovauja 57-erių anykštėnas Dalius<br />

Stasiukonis. Iki Anykščių 27-erius metus jis praleido<br />

sostinėje, Vilniaus namų statybos kombinate,<br />

kur palaipsniui pakilo nuo meistro iki generalinio<br />

direktoriaus, nuo pamatų kėlė sostinės Viršuliškių,<br />

Šeškinės, Justiniškių, Baltupių, Fabijoniškių,<br />

Pilaitės mikrorajonus ir buvo paskutinis 1993<br />

m. likviduoto kombinato vadovas. Šis darbas,<br />

S.Stasiukonio žodžiais, tiesiogine prasme sužeidė<br />

širdį, vėliau jai prireikė 3 operacijų .<br />

Anykščių kelininkams vadovaujantis D.<br />

Stasiukonis prisipažįsta turintis kelis taisytinus<br />

būdo bruožus. Jis pernelyg tolerantiškas<br />

„nusidėjusiems“ darbuotojams - atleisti žmogų,<br />

nors yra už ką, jam nelengva. Kita yda – nesėkmių<br />

ėmimas kuo giliausiai į ne pačią sveikiausią širdį...<br />

Kai nevadovauja, vadovas tarnauja dviem<br />

sodyboms, keliauja ir azartiškai domisi statybų<br />

naujovėmis.<br />

Anykščių J. Biliūno mokyklos 11 A klasės vyrai prieš pat egzaminus, miškelyje priešais mokyklą (dabar šioje<br />

vietoje stovi pramogų ir sporto centras „Nykščio namai“). 10 klasės vaikinų, palikę dvigubai tiek klasiokių, šiame<br />

miškelyje susitikdavo dažnokai, būdavo, kad kuris nors ir vyno prigriebdavo. D. Stasiukonio (antras iš kairės) klasė<br />

buvo sudaryta iš stipriausių abiturientų, sustiprintai mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros.<br />

Paskutinis eilėje – geriausias draugas Leonas Stasiulionis. „Mes iš vieno kaimo, dėl pavardžių panašumo mus<br />

maišydavo, abiem tėvai vienu metu motociklus nupirko... Jis yra elektrotechnikas, gyvena Utenoje. Centre šviesiais<br />

drabužiais – Virgaudas Puodžiukas, buvęs Lietuvos kelių direkcijos vadovas, dabar jis Bulgarijos susisiekimo<br />

ministrės patarėjas, dirbantis su pasaulio banko pinigais, skirtais Bulgarijos kelių atnaujinimui.”<br />

1973 m. D. Stasiukonis tapo buvusio VISI (dabar VGTU) statybos inžinerijos specialybės studentu, pasakojo buvęs<br />

vidutiniškas studentas, jautėsi „ne ten“ patekęs. Jį traukė techniką, bet tais metais į autotransporto studijas buvo<br />

pernelyg didelis konkursas.<br />

Dalius Stasiukonis gimė<br />

Anykščių rajone Janonių kaime,<br />

agronomo Jono ir buhalterės<br />

Nijolės Stasiukonių šeimoje.<br />

„Buvau pirmas vaikas ir dar<br />

sūnus. Viduryje žiemos per<br />

šaltį ir pusnis 25 kilometrus<br />

iš Anykščių gimdymo namų<br />

tėvukas mane parsivežė rogėmis<br />

ir ta proga kelias savaites<br />

„baliavojo“. Po trejų metų gimė<br />

mano sesuo Rita. Kai man buvo<br />

5-eri, išsikėlėme į Nausodę,<br />

lankiau Kirmėlių pradinę<br />

mokyklą. Šis motociklas<br />

„Iž“ tėvukui agronomui buvo<br />

skirtas per laukus dardėti.<br />

Tėvukas gana griežtas buvo,<br />

bet atlaidus. Pasibardavo, bet<br />

lupti nė sykio nekliuvo. Mama<br />

kartais diržą paimdavo, matyt,<br />

buvo už ką, nors piktybiškas<br />

„varijotas“ tikrai nebuvau.


1987 metai Stasiukonių šeima Nausodės kaime. Dabar visi susitinka retokai.<br />

„38-erių Jurgita gyvena Amerikoje, mes jau 17 metų vieni kitiems esame tik<br />

svečiai. Po vidurinės ji išvyko į Kembridžą studijuoti anglų kalbos. Paskui<br />

mokėsi Taline Amerikos universiteto „Conkordia“ skyriuje, baigė civilinės teisės<br />

kursą ir išvyko. 31-erių Dainius, baigęs VGTU kelių inžinerijos studijas, dirba<br />

sostinėje, pasienio kontrolės punktų direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos.<br />

Apie anūkus kol kas jokių kalbų negirdėjau“,- sakė D. Stasiukonis.<br />

2002 m. pavasarį Majamyje su sūnumi Dainiumi. Tąsyk visa šeima keliavo<br />

savaitę nuo Niujorko iki Majamio ir Ky Vesto Floridoje, kur gyventa E.<br />

Hemingvėjaus. „Esame gerokai pavažinėję po pasaulį, jau nekalbant apie<br />

kasmetines atostogas Palangoje. Kartą per dvejus metus skrendame į Ameriką<br />

pasimatyti su dukrą, važiuojame pas draugus, gyvenančius Vokietijoje. Šiaip<br />

laiko kelionėms - ne perteklius: kai nedirbu, neremontuoju, nešienauju kaime,<br />

iš mamos paveldėtoje sodyboje, tą darau Anykščiuose. Žolė vienodai greitai<br />

želia ir ten, ir ten, medžius irgi reikia genėti, vieni ir kiti namai vis reikalauja<br />

palopyti: susitvarkai mieste, jau laikas lėkti į kaimą ir taip be paliovos“,- sakė<br />

D. Stasiukonis.<br />

D. Stasiukonis baigė muzikos mokyklos<br />

akordeono klasę, jo mokytoja buvo dainininkės<br />

Vaidos Genytės mama. „Esu užsispyręs. Matant<br />

mano pirštą, sunku patikėti, kad iš specialybės<br />

turėdavau geriausius pažymius (vaikystėje<br />

nykštį dėdės „Gaz“ durelės taip sutraiškė, kad<br />

kelios operacijos nepadėjo – atlaužtas nykštys<br />

styro į šoną). Mokykloje mokslai iki 8 klasės<br />

sekėsi gerai, tebūdavo vienintelis ketvertukas<br />

už matematiką. Vėliau mane, ko gero, ištiko<br />

kokia pirmoji meilė ir meilė mokslui dingo.<br />

Tačiau kažkaip stūmiausi. Užtat puikiai sekėsi<br />

būgnuoti 1971 m. įkurtame mokykliniame<br />

ansamblyje „Atostogos“. Aparatūrą skolindavo<br />

kultūros namai, grupės vaikinai, miestelyje buvę<br />

labai populiarūs, į šokius sukviesdavo būrius.<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

1975 m. gruodžio 31-oji – Danutės ir Daliaus Stasiukonių vestuvės.<br />

„Didelės buvo vestuvės. Vien pabrolių 8 poros, 2 poros piršlių. Svečių<br />

tiek, kiek tilpo į uošvių namą – gal kokių 80. Mūsų vestuvininkai<br />

nakvojo kone pas visus Vienuolio gatvės kaimynus. Santuokos proga<br />

tėvukai susimetę nupirko mums „Žigulius“. Tada buvau studentas, o<br />

Danutė dirbo Prekybos ministerijoje, kartu mokėsi Vilniaus universitete<br />

prekybos ekonomiką. Nesuklydau su šia moterimi.Gražiai gyvenom<br />

geruosius metus, o kai ištikdavo blogi – irgi ranka rankon. Mūsų<br />

sūnus, būdamas 4-erių, keletą metų nevaikščiojo. Liga buvo neaiški,<br />

neištirta iki galo. Žmona „išmušė“ leidimą konsultacijai Maskvos Cito<br />

institute. Tuos baisius metus ūgtelėjusį vaiką ji ant rankų nešiodavo.<br />

Darbšti, užsispyrusi moteris. Jai teko ir Lenkijos turguose prekiauti...<br />

Už pirmininkiuko (tėtis kolūkiams pirmininkavo nuo 1961 iki 1993 m.)<br />

ištekėjusi, ponia būti nenorėjo“,- sakė D. Stasiukonis.<br />

Dabar buvusi prekybininkė Danutė, turi neįgalumą, nedirba.<br />

Statomos Vilniaus Fabijoniškės.<br />

D. Stasiukonis dirbo sostinės<br />

Viršuliškių, Šeškinės, Justiniškių,<br />

Baltupių, Pilaitės mikrorajonų<br />

statybose. Nuo 1978 iki 1999<br />

metų nuo meistro pakilęs iki<br />

vadovo posto, jis buvo paskutinis<br />

Vilniaus namų statybos kombinato<br />

generalinis direktorius. Likvidavus<br />

kombinatą, D. Stasiukonis<br />

buvo privačios statybos firmos<br />

akcininkas ir vadovas, Lydoje<br />

(Baltarusija) statė bazes iš<br />

Vokietijos besitraukiantiems rusų<br />

kariuomenės daliniams. „Darbas<br />

statybose sužalojo širdį tiesiogine<br />

prasme. Kaip jaučiasi vadovas,<br />

kai iš vienos namo pusės dar<br />

stovi kranas, o paradinėje netgi<br />

langai sudėti, grindys išplautos<br />

ir valstybinė komisija statybas<br />

priiminėja? Arba vienam rugsėjui<br />

priduoti mokyklą, o kitą rugsėjo<br />

1-ąją turi suleisti mokinius ir<br />

mokytojus į naują? Tokie planai<br />

buvo ir pabandyk neįvykdyti“,- sakė<br />

D. Stasiukonis.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . s p i n t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Pavojus sutikti taip pat apsirengusią<br />

moterį uteniškei negresia<br />

Laimutė Tamošiūnienė – viena stilingiausiai Utenoje<br />

besirengiančių moterų. Ji niekada nesuka galvos dėl to, kad<br />

vakarėlyje ar pobūvyje, nesvarbu kur jis bevyktų, gali sutikti<br />

panašiai apsirengusią konkurentę. Tai neįmanoma, nes<br />

penkiasdešimtmetės spintoje ir su žiburiu nerasi masinės<br />

gamybos drabužių ar aksesuarų. Joje arba uteniškės megzti,<br />

nerti arba perdaryti, perkurti drabužiai, harmoningai<br />

atspindintys ir išreiškiantys jos vidinį pasaulį.<br />

„Tik negalvokit, kad visą dieną sėdžiu prie veidrodžio,<br />

– juokėsi tautodailės salono savininkė L. Tamošiūnienė.<br />

– Kaip greitai ir neskausmingai apsirengti, pakužda<br />

intuicija. Nesu pedantė, bet jei ryte ko nors nesuderinu<br />

aprangoje, jaučiu diskomfortą. Jei mano darbas būtų kitoks,<br />

susitapatinčiau su tam darbui tinkamu įvaizdžiu. Juk,<br />

pavyzdžiui, banko darbuotojos negali net auskarų segėti“.<br />

Kadaise dailės saloną įkūrusią stilingą moterį pradžioje<br />

apniko daug pagundų – ji be atodairos namo tempė ne<br />

tik papuošalus, bet ir dailės kūrinius, nertus ar megztus<br />

drabužius. Vėliau, kai tapo atspari šioms pagundoms, dalį<br />

daiktų išdovanojo, kitus grąžino į saloną parduoti arba<br />

pasiliko sau: „Man patinka universalūs drabužiai. Nereikėtų<br />

skubėti atsisveikinti ir su senais apdarais, tereikia mokėti<br />

su jais sužaisti. Viena detalė – ir daiktas vėl atgimsta“.<br />

. . . Elvyra sabalytė ><br />

Kvepalai.<br />

„Negalėčiau<br />

išeiti į gatvę<br />

nepasikvėpinus, nes<br />

tai įaugę manyje. Tai<br />

tas pats, kas išeiti iš<br />

namų nepasidažius<br />

lūpų. Sovietmečiu,<br />

norėdamos įsigyti<br />

stilingesnių<br />

apdarų ar kvepalų,<br />

su draugėmis<br />

pasiekdavome net Maskvą ar Peterburgą. Prisimenu, kaip Vilniuje<br />

sovietmečiu stovėjau didžiausioje eilėje kvepalų „Climat“. Labai<br />

mėgstu kvepalus „Gucci rush“, o „Chanel“ tinka visiems gyvenimo<br />

atvejams. Nemėgstu staigmenų, kai kas nors dovanoja kvepalus.<br />

Prieš tai būtina atsiklausti manęs, ką aš mėgstu. Tas pats galioja<br />

ir papuošalams.“<br />

Knygos. „Lucijaus Anėjaus „Seneka“ mane lydi<br />

visą gyvenimą. Ją galėčiau palyginti su psichologo<br />

konsultacija. Sunkią gyvenimo akimirką įsigyti<br />

„Seneką“ patarė pažįstami. Knyga ne tik guodžia,<br />

ramina, bet ir įkvepia, pateikia atsakymų į rūpimus<br />

klausimus. Rhondos Byrne „The Secret. Paslaptis“<br />

gavau dovanų. Ji mane užprogramuoja gera energija,<br />

padeda žengti į priekį nepaisant visų sunkumų.“<br />

Papuošalai. „Anksčiau turėjau labai<br />

daug papuošalų, dabar liko tik tie,<br />

kurie praėjo natūralią atranką.<br />

Mėgstu sidabrą, ypač patinka<br />

žalvaris. Šią žalvario apyrankę<br />

ir koljė specialiai užsisakiau pas<br />

kaunietę Genutę Gentvilienę,<br />

nes patinka jos stilius. Kartais<br />

įsimyliu kurį nors vieną papuošalą<br />

ir “užsivedu” jį nešioti. Ryškūs,<br />

originalūs papuošalai ne tik<br />

pridengia neaiškios kilmės drabužį,<br />

bet ir nukreipia žvilgsnį nuo tavo<br />

akių, bendraujant su žmonėmis<br />

padeda sutaupyti energetiką.“


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . s p i n t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Sermėgytė. „Iš lino pasiūtą paltuką,<br />

kurį vadinu sermėgyte, įsigijau vienoje<br />

drabužius pagal užsakymus siuvančioje<br />

Kauno įmonėje. Sermėgytė tiesiog prilipo<br />

prie mano kūno. Prie jos prisitaikiau<br />

skrybėlaitę ir dabar vaidinu dvaro ponią.<br />

Šis drabužis man atrodo tobulas, todėl<br />

prie jo net neprikišau savo rankų ir nieko<br />

nekeičiau, kaip esu įpratusi daryti.“<br />

Kailinukai. „Madų nesivaikau. Nors dabar patariama<br />

drabužių ir kitų aprangos aksesuarų nederinti tarpusavyje,<br />

manau, kad eklektiška apranga tinka tik jaunimui.<br />

Tokia jų apranga yra maloni ir šilta akiai. Esu jau tokio<br />

amžiaus, kai rūbas puošia moterį, o ne atvirkščiai. Šiuos<br />

kailinukus pirkau praktiniais sumetimais, nes jie labai<br />

lengvi, šilti, su jais patogu vairuoti. Atsitiktinai pamačiusi<br />

rusvus aulinukus supratau, kad jie lyg specialiai man<br />

sumodeliuoti.“<br />

Sijonas-suknelė. „Kartą kilo mintis paprašyti vienos<br />

labai gražiai staltieses neriančios giminaitės nunerti<br />

ją ir man, tik be viduriuko. Taip prieš 10 metų juoda<br />

staltiesė tapo mėgstamiausiu sijonu. Kai jį nusibodo<br />

segėti, sijonas virto suknele. Apskritai įsigijusi<br />

kokį nors drabužį, mėgstu ką nors prie jo primegzti,<br />

prinerti ar kitaip paįvairinti.“<br />

Iš antrų rankų. „Vienu metu saldžia<br />

nuodėme buvo tapęs dėvėtų drabužių<br />

pirkimas, o mano draugės, užsiėmusios<br />

šia veikla, virto tikromis maniakėmis.<br />

Norėjosi viską susinešti ir susitempti<br />

namo, tačiau vieną dieną supratau, kad<br />

spintos yra ne guminės, ir neverta tapti<br />

daiktų verge. Šia liga, kuri galėjo tapti<br />

priklausomybe, jau seniai persirgau. Be<br />

to, kai apdarus perki tik dėl etiketės ir<br />

kokybės, kai kurie svetimi drabužiai gali<br />

išbalansuoti. Kartą, pačiame langiukų<br />

mados įkarštyje, už 35 litus įsigijau<br />

garsios „Burberry“ firmos raudoną<br />

striukę, vėliau prisiderinau beveik naują<br />

languotą šalikėlį ir rankinę. Kai užuot<br />

išleidus tūkstančius sumoki labai mažai,<br />

apima džiaugsmas, kad dėvėtų drabužių<br />

medžioklė pavyko.“<br />

Jaukiausias namų kampelis. „Kur beatsisėsčiau svečių kambaryje,<br />

visur prieš akis matau namų dvasią saugančius angelus. Jie mieli<br />

ir šilti, todėl gera su jais kartu gyventi po vienu stogu. Man ne tik<br />

malonu dovanų gauti angelą, bet ir pačiai patinka juos dovanoti.“<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

nuo brangaus vyriško papuošalo<br />

iki šiandieninės sagos...<br />

Jolanta Matkevičienė - žurnalistė (“Aukštaitiško<br />

formato” skaitytojai nuolat mato jos parašytus tekstus)<br />

bibliotekininkė, muziejininkė, kolekcionierė. Molėtuose<br />

metų pradžioje buvo pristatyta jos kolekcija „Sagos“.<br />

Nors, pasak Jolantos, XXI amžiaus populiarioji sagų<br />

apie vampyrus autorė yra Stephenie Meyer, tačiau,<br />

prisiminus senųjų laikų islandų literatūrinį žanrą,<br />

pasakojantį apie žymius asmenis ir Norvegijos karalių<br />

istorijas, galima paieškoti sąsajų ir su daiktine saga –<br />

buities aksesuaru, turinčiu įvairiausių paskirčių...<br />

> Didžiųjų sagų<br />

kolekciją papildė<br />

keramikės Rūtos<br />

Žilinskienės sukurta<br />

glazūruota saga.<br />

> Dekoratyvinės<br />

sagos: batelis,<br />

širdutė<br />

> Sagos iš rago ir<br />

kaulo<br />

> „Mano kolekcijoje kol kas nėra tokių, kurias galėčiau palikti<br />

palikimu kaip didelę vertybę, tačiau suverti ant siūlo po tūkstantį,<br />

kaip sako rytietiški burtai, kad sutiktų savo išrinktąjį, galėčiau ne<br />

vienai panelei...“,- teigia Jolanta, beidominti ir ezoterika, magija bei<br />

visokiais kitokiais burtais.<br />

> Riešinės su<br />

sagomis.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

> Sagų „lobis“ – „kriaučiaus kupare“.<br />

> Senovėje žmonės apseidavo be<br />

sagų. Naudojo augalų spyglius,<br />

gyvūnų kaulus ar medžio<br />

pagaliukus. Šiandien sagos –<br />

būtinas akcentas, aprangos<br />

puošimo detalė.<br />

Štai ką Jolanta pasakoja apie<br />

sagas jų istoriją ir savo kolekciją:<br />

“Sagos jau buvo žinomos prieš<br />

tris tūkstančius metų (Bronzos<br />

amžiuje), tačiau jų paskirtis buvo<br />

ne susegti drabužį, o jį papuošti.<br />

Antikos laikais savo drabužius<br />

vyrai mėgo papuošti kaulinėmis,<br />

medinėmis ar metalinėmis<br />

sagomis, kol kažkokiam romėnui<br />

toptelėjo protinga mintis: prie<br />

sagos priderinti kilpelę... Patentų<br />

biuro nebuvo, o tas žmogelis<br />

turbūt nemokėjo pademonstruoti<br />

visuomenei savo „išradimo“, o ir<br />

pati visuomenė, matyt, nebuvo labai<br />

imli ir praktiška... Tačiau, anot<br />

mūsų laikų vyriškos elegancijos<br />

specialisto Giedriaus Druktenio,<br />

Azijoje sagos suvaidino tikrąją<br />

savo paskirtį, o apie 1200 metus<br />

sagas su kilpelėmis atgal į Europą<br />

parnešė kryžiuočiai, nusižiūrėję<br />

nuo mongolų ir turkų.<br />

Iš Rytų atėjusį praktiškumą ir<br />

grožį Europos diduomenė perėmė<br />

gana lengvai. Aukštuomenė nešiojo<br />

auksines, papuoštas meniškais<br />

reljefais, sagas. Užsakydavo<br />

jas pagaminti ir iš dramblio<br />

kaulo, emalio. 13 amžiuje sagos<br />

buvo lyg miniatiūriniai meno<br />

kūriniai. Jose buvo pavaizduoti<br />

gamtovaizdžiai, meilės scenos,<br />

valdovų portretai...<br />

Tačiau į moteriškąjį pasaulį<br />

saga atėjo tik 19 amžiuje. Iki tol<br />

buvo kabliukai, raišteliai, segtukai...<br />

Moteris turėjo būti drąsi,<br />

kad nebijotų to meto bažnyčios<br />

draudimo „prasidėti su velniu“,<br />

atsagstant suknelę iš priekio...<br />

Turbūt ne tik atsirado noras atskirti<br />

vyriškas ir moteriškas sagas, bet<br />

tam buvo ir priežastis: kilmingas<br />

damas rengdavo freilinos, dėl<br />

patogumo jas rengiant, moteriškos<br />

sagos turėjo būti damos kairėje<br />

pusėje. Džentelmenams, manoma,<br />

būdavo patogiau pasiekti ištraukti<br />

kardą iš dešinės, todėl ir sagos<br />

būdavo siuvamos dešinėje pusėje.“<br />

Pasak J. Matkevičienės, 1520<br />

metais Prancūzijos karalius<br />

Pranciškus I savo aprangoje turėjo<br />

13 600 sagų. Įdomu, kiek svėrė<br />

tokia apranga... Išeitų, kad mes<br />

dabar lepesni, nes buvusioje TSRS<br />

saga turėjo išlaikyti 5 kg, o dabar<br />

- tik pusę kilogramo...”<br />

Rinkti ir kaupti sagas dar vaikystėje Jolantą<br />

paskatino matymas kaip seneliai, turintys<br />

siuvyklą, naudoja tas sagas. “Daugelis to<br />

meto moterų irgi kaupė sagas, kad turėtų kuo<br />

pakeisti pamestas ar sutrūkusias... Šiandien<br />

sagų naudojimo galimybės pasidarė ypač<br />

didžiulės, kai dizaineriai savo kūryboje vėl<br />

pradėjo akcentuoti sagas, tekstilės pramonė irgi<br />

tuo pasirūpino, o kūrybingos moterys sugalvojo<br />

daugybę būdų, kaip pritaikyti sagas ne pagal<br />

tradicinę paskirtį. Tuomet atsirado ir aksesuarų<br />

buityje...”,- pasakoja Jolanta.<br />

Kiek sagų turinti, ji neskaičiuoja, nes kolekcijoje<br />

seniausia saga yra tik dvigubai vyresnė už<br />

ją pačią... Tačiau svečiams visada parodo „lobį“,<br />

kad kitąkart jį galėtų pagausinti ir šie...<br />

Kolekcijoje yra dekoratyvinių, metalinių,<br />

plastikinių, medžio, galvijų kaulo ir rago, elnio<br />

rago, kriauklelių sagų – įvairių šalių, spalvų,<br />

formų ir dydžių.<br />

Po parodos kolekcija pasipildė tautodailininko<br />

Stanislovo Karanausko drožtomis sagomis,<br />

kokias nešiojo Lietuvos piemenėliai.<br />

Didžiųjų sagų kolekciją papildė keramikės<br />

Rūtos Žilinskienės sukurta glazūruota saga.<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Sergejaus Jovaišos<br />

rinkiminės kampanijos sąskaitos. Užsak. Nr. 2106<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .<br />

sąraŠo nr. 5<br />

EDmunDas PuPinis<br />

sąraŠE 30<br />

Edmundas<br />

Pupinis<br />

Niekada netikėjau ne ekonomine logika paremtais pažadais.<br />

Ekonominius stebuklus, taip pat ir geresnį gyvenimą galime sukurti<br />

tik patys, sąžiningai, nuosekliai ir išmintingai dirbdami.<br />

Ekonomikos gerovės pagrindas yra smulkaus ir vidutinio<br />

verslo skatinimas bei darbo vietų kūrimas. Kaime darbo vietas<br />

kuria ūkininkai, todėl labai svarbu ir ateityje sumaniai panaudoti<br />

europines lėšas, kad ūkininkai toliau stiprėtų. Kartu būtina gili<br />

socialinės globos reforma. Turime sukurti sistemą, kuri jautriai ir<br />

tiksliai atskirtų žmones, kuriems tikrai reikia pagalbos, ir priverstų<br />

dirbti tuos, kurie galėtų dirbti, bet piktnaudžiauja pašalpomis<br />

Kartu labai svarbu išlaikyti finansų stabilumą. Lietuvai reikia<br />

eiti ne bankrutuojančios Graikijos keliu, bet išlaidas lietuviškai<br />

ūkiškai planuoti pagal pajamas. Privalome žmonių gerovę kurti ant<br />

tvirto stabilios ekonomikos pamato, o ne skolon.<br />

Daugelis žmonių skundžiasi nepagrįstai aukštomis šilumos,<br />

elektros, dujų kainomis. Vienintelis kelias į realų kainų mažinimą<br />

yra Energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir<br />

efektyvus, energiją tausojančio ūkio sukūrimas.<br />

Kaip pilietis ir politikas, aš pasisakau už solidarią visuomenę<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

ir ateityje sieksiu, kad stiprėtų bendruomenės ir jų įtaka valstybės<br />

valdyme.<br />

Manu, kad svarbiausi mūsų šiandieniniai politiniai tikslai –<br />

tai stipri ir solidari visuomenė, stiprus ir konkurencingas ūkis ir<br />

stipri demokratinė valstybė. Tik radę kelius, kaip šiuos tikslus<br />

įgyvendinti, atrasime atsakymą į svarbiausią šiandien klausimą<br />

- kaip tapti labiau atsakingiems už savo valstybę ir sukurti<br />

Lietuvą, kuria galėtume didžiuotis ir kurioje būtų gera gyventi.<br />

Manau, kad šių tikslų galima pasiekti tik remiantis į šeimos,<br />

bendruomeniškumo, laisvės, nuosavybės, teisingumo vertybes.<br />

Tikiu, kad minėtų vertybių laikymasis kasdienėje politikoje – tai<br />

geriausias priešnuodis nuo silpnos visuomenės kuriamų problemų<br />

mūsų politinėje sistemoje, nuo vis dar pasitaikančių korupcinių<br />

skandalų, nuo populistų veržimosi į valdžią.<br />

Lietuva globaliame pasaulyje turi būti aktyvi, veržli ir konkuruojanti.<br />

Tai galime pasiekti tik aiškiai suvokdami užduotis, kurias<br />

tenka ir dar teks atlikti. Stiprios visuomenės, stiprios valstybės ir<br />

stipraus ūkio sukūrimas yra svarbiausieji tikslai, kurių sieksiu ir<br />

ateityje.<br />

Pagarbiai<br />

Edmundas Pupinis<br />

Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas<br />

Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Utenos rinkimų apygardoje ir<br />

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sąraše, daugiamandatėje apygardoje<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Edmundo Pupinio rinkiminės sąskaitos.<br />

Užsak. Nr. 2216


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . v i e t o j . . . t a b l e t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Apie šeimos dvasią<br />

Daug kas sako: štai šie namai turi gerą dvasią. O<br />

štai anie - kažkokie šalti. Kas tai yra?<br />

Šeimos dvasia – dalykas mažai ištirtas ir netgi<br />

tyrinėtojų apeinamas. Juk neįmanoma padaryti<br />

mokslo iš tokio neapčiuopiamo dalyko kaip dvasia.<br />

Ir dėl to nė viename archyve, nė vienoje mokslinėje<br />

publikacijoje jūs nerasite straipsnių apie šeimos<br />

dvasią. O jei tokių straipsnių nėra, vadinasi, nėra ir<br />

specialistų, kurie galėtų kalbėti apie šeimos dvasią.<br />

Diagnozuoti, tyrinėti, koreguoti.<br />

Nėra tokio mokslo apie šeimos dvasią, nors šeimą,<br />

kaip reiškinį, tyrinėja jau ne pirmą dešimtmetį. Ir<br />

vadinasi šie tyrimai labai solidžiai: „Šeima kaip<br />

sistema”, „Šeimyniniai vaidmenys”, „Šeimų tipai”,<br />

„Šeimos vystymasis”, „Šeimos rekonstrukcija”. O<br />

apie dvasią nieko nėra.<br />

Palaukite, pasakysite jūs. Kaip tai nėra? O<br />

ekstrasensai ir šventikai? Argi ne juos mes<br />

kviečiame, norėdami „apvalyti” energetiškai blogą<br />

butą? Argi ne jie turi pašventinti patalpas, kuriose<br />

mes gyvename? Argi ne užkalbėtojai ir magai turi<br />

kažką ten pašnibždėti, kažkokiu ten vandenėliu<br />

papurkšti, kad namuose būtų gera gyventi ?<br />

Taip. Jie turi tai padaryti.<br />

Tada pasigirsta ir feng šui šalininkų balsai. Jie kalba<br />

apie energiją, kuri turi laisvai namuose cirkuliuoti.<br />

Apie pagrindinių elementų proporciją. Ir kad už<br />

nugaros būtų kalnas. Ir kad priekyje būtų vanduo. O<br />

šonuose, kad būtų ugnis ir akmuo. Ir apie teisingai<br />

paskirstytas buto zonas: pasiekimų, draugystės,<br />

meilės, vaikų - kalba feng šui šalininkai. Argi ne<br />

mūsų pareiga<br />

sutvarkyti butą<br />

harmoningai?<br />

Taip. Tvarkykime<br />

butą harmoningai.<br />

Tačiau vis tiek<br />

...tai jūs norite pasakyti, kad šiuolaikiniai energingi lietuviai,<br />

statantys sau modernius erdvius namus, nieko nemyli ir nieko<br />

nelaukia? ...<br />

dar tai nebus šeimos dvasia. Jūs tikriausiai esate<br />

apsilankę tokiuose namuose: jie pastatyti gražiai,<br />

skoningai, jie erdvūs ir dideli, juose baldai modernūs,<br />

buitinė technika aukštumoje, energija gerai<br />

cirkuliuoja ir kunigas buvo kviestas. O būti tokiuose<br />

namuose nesinori - nejauku. Norisi eiti pas draugus,<br />

kurie gyvena senamadiškame mediniame name, su<br />

siaubingai neharmoningai sustatytais baldais, maža<br />

virtuve ir kažkokiais priešistoriniais kilimėliais ant<br />

sienos. Gera ten ir niekur iš ten eiti nesinori. Kodėl?<br />

Nes ten dvasia kažkokia gera.<br />

Ir tada ateina suvokimas, kad šeimos dvasia<br />

kažkokiu būdu susijusi ne su baldais, o su<br />

žmonėmis, kurie tarp jų, po jų ir ant jų gyvena. Ir prie<br />

šių žmonių glaudžiasi ir draugai, ir kaimynai, ir katės,<br />

ir šunys, ir žuvytės, ir kambario gėlės. Ir vaikai.<br />

Šeimos dvasia - tai terpė, palanki gyvybei.<br />

Eltos nuotr.<br />

Ką reiškia - palanki gyvybei? Argi mūsų gyvybė veisiasi ir vystosi ne<br />

bet kur Žemės paviršiuje? Ne, ji veisiasi ten, kur jai yra vietos. Vieta<br />

turi pasakyti gyvybei: aš tave priimsiu, aš tavęs laukiu. Mes labai<br />

gerai pajaučiame, kokia vieta mūsų laukia, o kokia ne. O vieta šiuo<br />

atveju nebūtinai erdvus šimto kvadratų kambarys iš žurnalo apie<br />

dizainą. Tai gal ir labai mažas kambarėlis, tačiau jame tave myli ir<br />

laukia.<br />

Būtent čia, šeimininkų širdyse, ir prasideda šeimos dvasia. Ji jau<br />

antriniu būdu keičia interjerą, tik ne pagal feng šui, o pagal meilės<br />

dėsnius.<br />

Čia būna triukšminga dėl vaikų pertekliaus. Čia baramasi,<br />

juokaujama, ir susitaikoma. Čia kviečiami draugai. Ir šis<br />

orientavimasis į draugus kažkaip nesiderina su šarvuotomis<br />

durimis. Kai tavęs laukia, tai durys normalios, bufete atsiranda<br />

sausainių ir saldumynų ir truputis brendžio, nes gali ateiti svečiai.<br />

Kortų atsiranda, šachmatų, nuotraukų albumų, o vaikams -<br />

kompiuterinių žaidimų. Knygų visokių, tik labai jau neprograminių<br />

ir nuskaitytų iki siaubingos būklės. Ir tada sena sofa ar koks nors<br />

senas bufetas neišmetamas, o užstoja kelią visam feng šui, tačiau<br />

jų išmesti negalima, nes juos mėgsta tie, kurie jais naudojasi.<br />

Palaukite - tai jūs norite pasakyti, kad šiuolaikiniai energingi<br />

lietuviai, statantys sau modernius erdvius namus, nieko nemyli ir<br />

nieko nelaukia?<br />

Myli ir laukia, tačiau didelį savo energijos dalį įdeda į tai, kad<br />

užsidirbtų daugiau pinigų ir kad pastatytų kažką labai gražaus<br />

ir modernaus. Jų širdyse didelę vietą ima užimti garbėtroškiški<br />

projektai: štai tik pastatysiu namą, tada ir pradėsiu visus mylėti...<br />

Į žmonas jie ima ambicingas ilgakojes moteris. Gimsta jiems<br />

ambicingas vaikas. O per<br />

tą laiką dvasia jų šeimose<br />

po truputį tampa kitokia: ją<br />

persmelkia pasiekimų azartas,<br />

sportinis užsispyrimas,<br />

pasididžiavimas savo<br />

pasiekimais ir varžybos su tais, kurie irgi ką nors statosi. Šioje<br />

dvasioje gėlės auga, tačiau kažkaip kukliai. Vaikai daug pasiekia, bet<br />

nuolat graužia tušinukus ir dažnai būna ambicingai - nerimastingai<br />

– konkurentiškai užsisklendę savyje. Tiesa, vaikų tokiose šeimose<br />

mažai - dažniausiai vienas. Nes vyksta statybos. Amžinos. Jei<br />

atsitinka tokia programinė klaida, ir statybos kažkaip užsibaigia –<br />

prasideda naujos statybos. Jos turi paslėpti tą faktą, kad šiuose<br />

namuose ne gyventi priimta, o statyti gyvenimą. Kaip kadaise vyko<br />

amžinos socializmo statybos. Pats procesas buvo svarbus: kova<br />

už derlių, kova už planą... O tuo tarpu kur nors Vakaruose niekas<br />

nekovojo už planą - tiesiog gamino. Niekas nekovojo už derlių - jį<br />

tiesiog augino. Kovos atmosfera – nelabai jauki atmosfera. Todėl<br />

vaikai ar sutuoktiniai tokiose šeimose neretai kur nors dingsta.<br />

Vaikas išvažiuoja studijuoti į užsienį. Žmona - į klubą. Vyras... Jis<br />

statosi.<br />

Jei taip atsitiktų, kad jie neatlaikytų šios statybinės dvasios, įvyktų<br />

revoliucija. Vienas iš šeimos narių pereitų į kitą kategoriją, gerai<br />

jums pažįstamą. Ir jo šeima įgytų kitokią, gerai<br />

mums pažįstamą, dvasią. Tą, kuri labiausiai siejasi<br />

su savo lotynišku vardu - spiritus. Kas reiškia ir<br />

spiritą, ir dvasią. Spiritinė dvasia šeimose yra<br />

nenuslepiama. Ji nudažo geriančio šeimos nario<br />

lūpų kraštelius tam tikru atspalviu, kuris primena<br />

kažkokį užkonservuotą patiekalą. Nes spiritas yra<br />

konservantas. Kalbėdamas jis automatiškai judina<br />

lūpų kraštelius ir išeina judesys, panašus į kūdikio<br />

čiulpimą. Jo vaikas tampa niūrus ir ima blogiau<br />

mokytis. Jo sutuoktinis ima skųstis migrena ar<br />

širdies permušimais. Jo namuose nusistovi pastovus<br />

spiritinis kvapelis. Jį sunku nusakyti žodžiais, nes<br />

tai nėra grynas spirito kvapas, tačiau jis juntamas<br />

visur: tualete, kur buvo vemiama, virtuvėje, kur buvo<br />

baramasi, miegamajame, kur miegama po vieną,<br />

vaikų kambaryje, kur buvo verkiama. Ar šioje šeimoje<br />

mylima ir laukiama? Taip, ir dar kaip! Tik laukia viena<br />

pusė - pavyzdžiui, vaikas - tėvelio ar mamos, tėvelis<br />

ar mama - sugėrovų, ir dar vieno dalyko laukiama<br />

- pinigų, ir „kada jis pasitaisys”. Alkoholikai<br />

daugumoje atveju - labai geri žmonės. Jie labai<br />

protingi, auksarankiai, filosofiški ir bendraujantys.<br />

Jiems gera su kitais geriančiaisiais. Tačiau jų indėlis<br />

į šeimos dvasią nuolat neutralizuojamas kitos pusės<br />

- kenčiančio sutuoktinio ir vaiko - ašaromis, pykčiu,<br />

kančia ir nerimu. Todėl - ne kokia kombinacija.<br />

Dvasia per daug suskirstyta į dvi dalis. Norėdamas<br />

patekti į gerąją pusę, reikia atsinešti. Ir supilstyti.<br />

Kitaip pateksi į kitą vietą - ten, kur negeriama, bet<br />

kovojama su gėrimu - pajuodę paakiai, nuo nemigos<br />

raudonos akys ir nuolat suraukta kakta.<br />

O čia pat už sienos, kur gyvena lenkų bobutė,<br />

tvyro visai kita dvasia. Ją, aišku, kuria katalikiškas<br />

šeimininkės tikėjimas su būtinu Kristaus paveikslu<br />

ant sienos, idealiai sutvarkyta ir užtiesta lova,<br />

tvarkingomis servetėlėmis ant televizoriaus (kad<br />

ekranas neapdulkėtų). Nepamainoma siuvimo<br />

mašinėlė kampe irgi uždengta su kažkokiu užtiesalu.<br />

Čia žiūrima vis ta pati televizijos laida tuo pat metu,<br />

viskas nepaprastai švaru ir tvarkinga. Sekmadienio<br />

mišios. Ir laikrodis su gegute. Šiuose namuose<br />

šypsomasi, tačiau su kažkokiu slaptu liūdesiu.<br />

Čia kažkas būtinai miręs, pavyzdžiui, šeimininkės<br />

vyras. Ir jo portretas, kabantis ant sienos, liudija,<br />

kad žmogus irgi buvo labai pamaldus ir tvarkingas.<br />

Ir dar šiuose namuose stovi silpnas vaistų kvapas.<br />

Žmonės nebejauni čia gyvena, ir nuolat nuo ko nors<br />

gydosi. Ateini į šiuos namus ir pasidaro kiek liūdna.<br />

Ar tai savo močiutę prisimeni, ar tai Kristaus kančią<br />

- kas žino...<br />

Daug yra tų šeimos dvasių. Kažkada žmonės tikėjo,<br />

kad ji - tai atskiras nematomas bildukas. Man<br />

atrodo, kad ji mūsų širdyse. Koks skirtumas - vis<br />

vien su šia dvasia gyventi tenka. Draugaukime su ja.<br />

Ji mūsų gyvenimui skonio priduoda.<br />

Olegas Lapinas, psichoterapeutas<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

GERBIAMI ANYKŠČIŲ IR AUKŠTAITIJOS<br />

KRAŠTO ŽMONĖS<br />

ESU DARBO PARTIJOS KANDIDATAS 49 ANYKŠČIŲ –<br />

KUPIŠKIO RINKIMINEJE APYGARDOJE. MANO NUMERIS<br />

PARTIJOS RINKIMŲ SĄRAŠE YRA 22.<br />

APSISPRENDIMĄ DALYVAUTI SEIMO RINKIMUOSE<br />

SĄLYGOJO KELETAS PRIEŽASČIŲ:<br />

1. ESU POLITINES PARTIJOS NARYS JAU 9 METAI.<br />

2. TURIU SUPRATIMĄ APIE VALSTYBĖS VALDYMĄ<br />

IR VYKSTANČIUS PROCESUS- BUVAU UTENOS APSKRITIES<br />

VIRŠININKAS,DABAR ESU ANYKŠČIŲ RAJONO TARYBOS NARYS<br />

JAU ANTRĄ KADENCIJĄ. DIDŽIULIS LIETUVOS ŽMONIŲ<br />

PASITIKĖJIMAS DARBO PARTIJA IR JOS LYDERIU VIKTORU<br />

USPASKICH.<br />

3. REITINGUOSE DP IR JOS LYDERIS YRA NUOLAT<br />

PIRMAUJANTYS TARP KITŲ POLITINIŲ JĖGŲ IR JŲ VADOVŲ.<br />

4. NORAS PRISIDĖTI PRIE VALSTYBĖJE VYKSTANČIŲ<br />

EKONOMINIŲ- POLITINIŲ PROCESŲ IR BANDYTI KARTU SU<br />

KOLEGOMIS JUOS ĮTAKOTI.<br />

PER 22 ATKURTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS<br />

METUS ŠALĮ PAKAITOMIS VALDĖ KONSERVATORIAI<br />

IR SOCIALDEMOKRATAI. KARTAIS NEGALĖDAMI VIENI<br />

VADOVAUTI – PASIKVIESDAVO Į KOALICIJAS PANAŠAUS<br />

POLITINIO SPEKTRO POLITINES JĖGAS. TAČIAU ESMINIUS<br />

SPRENDIMUS PRIIMINĖJO TIK ŠIOS DVI POLITINĖS JĖGOS.<br />

2003 M. ĮSIKŪRUS DARBO PARTIJAI, VISI SUPRATO, KAD<br />

Į POLITINĮ ŠALIES GYVENIMĄ ATĖJO PROGRESYVI,MODERNI<br />

IR ENERGINGA POLITINĖ PARTIJA, SU KURIOS SIEKIAIS IR<br />

AMBICIJOMIS BUS PRIVALOMA SKAITYTIS.<br />

PER TRUMPĄ LAIKĄ DARBO PARTIJA PELNĖ MILŽINIŠKĄ<br />

ŽMONIŲ PASITIKĖJIMĄ IR TAPO POPULIARIAUSIA POLITINĖ<br />

JĖGA.<br />

ESU KOMANDOS NARYS.EIDAMAS Į RINKIMUS SAU STATAU<br />

AMBICINGUS UŽDAVINIUS,KURIUOS, MANAU, GALĖSIU<br />

ĮGYVENDINTI.<br />

POLITINĖS AMBICIJOS SKATINA IR ŠALIES<br />

GYVENIME VYKSTANTYS NEGATYVŪS REIŠKINIAI:<br />

1. MILŽINIŠKAIS TEMPAIS IŠAUGUSI JAUNŲ ŽMONIŲ<br />

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS (500 000).<br />

2. DIDŽIULIS NEDARBO LYGIS VIETOSE IR VISIŠKA<br />

NEVILTIS DAUGELIO ŽMONIŲ AKYSE.<br />

3. NEPAMATUOTAI IŠAUGUSIOS BŪSTO ŠILDYMO KAINOS.<br />

4. MAISTO PRODUKTŲ KAINŲ DYDIS,PRILYGINAMAS JAU<br />

DAUGELIO EUROPOS ŠALIŲ KAINŲ DYDŽIUI.<br />

5. KURO KAINOS, PRADĖJUSIOS LENKTI IŠSIVYSČIUSIŲ<br />

VAKARŲ EUROPOS ŠALIŲ KAINAS.<br />

6. NUOLATINIAI KORUPCINIAI SKANDALAI VIEŠAJAME<br />

SEKTORIUJE.<br />

7. NEPAGRĮSTAI MAŽI ATLYGINIMAI IR PENSIJOS.<br />

8. IŠAUGĘS ŽMONIŲ, GYVENANČIŲ ANT SKURDO RIBOS,<br />

SKAIČIUS ( APIE 600 000).<br />

9. NEPAMATUOTOS VALDANČIŲJŲ<br />

EKONOMINĖS AMBICIJOS IR NAKTINIAI FINANSINIAI<br />

EKSPERIMENTAI,NUSKURDINĘ KRAŠTĄ IR PRIVERTĘ<br />

EMIGRUOTI ŠALIES DARBINGIAUSIO AMŽIAUS<br />

PILIEČIUS.<br />

10. PER 4 M. NEPAPRASTAI IŠAUGUSI<br />

VALSTYBĖS SKOLA ( NUO 17 MLRD.LT IKI 47 MLRD.<br />

LT) VIEN 2012 M. REIKĖS GRAŽINTI UŽSIENIO<br />

BANKAMS 5,7 MLRD. LT PASKOLĄ IR 2,1 MLRD. LT<br />

PALŪKANŲ - IŠ VISO 7,8 MLRD. LT. KYLA KLAUSIMAS<br />

– IŠ KOKIŲ LĖŠŲ MOKĖSIME SKOLĄ?<br />

AŠ, KAIP DARBO PARTIJOS KANDIDATAS,<br />

SIŪLAU:<br />

1.<br />

SKUBIAI PAKELTI MINIMALŲ DARBO<br />

ATLYGINIMĄ IKI 993 LT ( I ETAPE), REMIANTIS<br />

SEIMO PATVIRTINTA EUROPOS SOCIALINE CHARTIJA.<br />

2. PASTOVIAI DIDINTI DARBO UŽMOKESTĮ<br />

IKI 1509 LT PER KELETĄ METŲ, KO PASĖKOJE<br />

IŠAUGS VARTOJIMAS IR VALSTYBĖ PER MOKESČIUS<br />

ATGAUS IŠLEISTAS LĖŠAS.<br />

3. SUMAŽINTI KURO AKCIZĄ IKI<br />

MINIMALIŲ ES LEIDŽIAMŲ DYDŽIŲ, KAD IŠAUGĘS<br />

VARTOJIMAS SUMAŽINTŲ KURO KONTRABANDOS<br />

MASTUS IR Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ BŪTŲ<br />

SURENKAMI DIDESNI MOKESČIAI.<br />

4. PADIDINTI PENSIJAS IKI 60%<br />

NUO GAUNAMO Į RANKAS VIDUTINIO ŠALIES<br />

ATLYGINIMO(1655 LT), KAD UŽTIKRINTUME MŪSŲ<br />

SENJORAMS ORIĄ IR PATIKIMĄ SENATVĘ.<br />

5. SUMAŽINTI KONTROLIUOJANČIŲ IR<br />

TIKRINANČIŲ ORGANIZACIJŲ IR ,ĮSTAIGŲ SKAIČIŲ IKI<br />

15, SUTAUPYTAS LĖŠAS NUKREIPIANT Į LABIAUSIAI<br />

JAUTRIUS SOCIALINIUS SEKTORIUS.<br />

6. PERŽIŪRĖTI SOCIALINIŲ IŠMOKŲ IR<br />

PRIEMOKŲ SISTEMĄ PLAČIU SPEKTRU. UŽTIKRINTI<br />

KAD VISI NORINTYS DIRBTI GALĖTŲ ĮSIDARBINTI, O<br />

NE LAUKTI PAŠALPŲ IŠ VALSTYBĖS. SUMAŽINTI IŠ<br />

ESMĖS BEDARBIŲ KIEKĮ.<br />

7. PERŽIŪRĖTI IR PAKEISTI ŠILUMOS ŪKIO<br />

ĮSTATYMĄ, BEI JO TAIKYMO GALIMYBES ATSKIROSE<br />

ŠALIES SAVIVALDYBĖSE.TO PAGRINDU SIEKTI<br />

ŽENKLAUS BŪSTO ŠILDYMO KAINŲ SUMAŽINIMO<br />

ŠALIES GYVENTOJAMS.<br />

8. SUDARYTI PLAČIAS GALIMYBES<br />

PRADEDANTIEMS VERSLĄ.<br />

VISA TAI PADARYTI PER KELETĄ METŲ YRA<br />

NELENGVA IR DIDELIS IŠŠŪKIS BET KURIAI<br />

POLITINEI JĖGAI.<br />

TAČIAU DARBO PARTIJA IR JOS KANDIDATAI ŽINO,<br />

KAIP TAI PADARYTI.<br />

-ATEIKITE VISI Į RINKIMUS, JEI NORITE POZITYVIŲ<br />

PERMAINŲ IR RACIONALIŲ SPRENDIMŲ.<br />

-BALSUOKITE UŽ DARBO PARTIJĄ, KURIOS NR 3.<br />

-BALSUOKITE IR REITINGUOKITE MANE DARBO<br />

PARTIJOS SĄRAŠE. MANO NR. 22<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Ričardo Sargūno rinkiminės sąskaitos.<br />

Užsak. Nr. 2087


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Vienintelis žurnalas<br />

Utenos regionui<br />

4 numeriai<br />

15,96 Lt<br />

vienos šeimos kronikos . . . Šarūnas miškinis ><br />

Vasaros spalva išbluko,<br />

Jau „Gazpromas“ dujas suka...<br />

Šlapdribai, speigams žiemos<br />

Ruošias kraštas Utenos.<br />

Skaitykite ir 2013 metais<br />

Šeima galvoja, kur geriausiai gyventi žiemą<br />

Štai skaičiuojam kaip tik galim,<br />

Tuoj Molėtams teiks medalį<br />

Kad ten šilta ir pigu<br />

Ir gyventi patogu.<br />

Virš Anykščių krenta rūkas<br />

Šilumon jie viską bruka,<br />

Vadas šilumos Diržauskas<br />

Utenai paruoš diržiuką.<br />

Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.<br />

Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29,<br />

Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje<br />

(Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje<br />

(A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos<br />

dienos“ (Aušros g. 11, Utena, 2 aukštas)<br />

Kur beeitum – bus blogai,<br />

Ir dėl pajamų bijai -<br />

Viską reikia atiduoti,<br />

Gal iš karto emigruoti?<br />

Renovuota nesena,<br />

Mūsų namo sistema<br />

Dar palaukim žiemą šitą<br />

O paskui – jau bus matyti.<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .<br />

Žuvys ir grybai...<br />

Virginija Mackonienė – istorikė, Žvejybos<br />

muziejaus įkūrėja Mindūnuose (Molėtų<br />

r.), direktoriavusi Mindūnų mokykloje,<br />

mokytojavusi Molėtų globos namuose, Molėtų<br />

gimnazijoje dirbusi pavaduotoja, o šiuo metu<br />

– Vilniuje, Užupio gimnazijos pavaduotoja<br />

neformaliam ir socialiniam ugdymui,<br />

kiekvieną savaitgalį parlekianti į gimtuosius<br />

Jaurus prie Bebrusų ežero.<br />

. . . Jolanta matkevičienė ><br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . r u d e n s . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

13 klausimų rimantui Vanagui<br />

„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų<br />

64–erių metų anykštėnui, Lietuvos rašytojų<br />

sąjungos nariui Rimantui Vanagui.<br />

. . . rytis kulbokas ><br />

1. Koks vardas Jums pats gražiausias?<br />

- Niekad apie tai nesu galvojęs. Jei žmogus mielas ir įdomus,<br />

tai vienas kitą papildo ir vardas nušvinta kartu su juo.<br />

2. Kiek valandų per dieną rašote?<br />

- Rašymas man netrunka “nuo ir iki.” Nei valandomis, nei<br />

minutėmis to neįvardinčiau. Stengiuosi rašyti, kai viskas<br />

apgalvota. Paprastai tai būna antroj dienos pusėj.<br />

3. Kokį savo būdo bruožą norėtumėte keisti?<br />

- Daug jų norėčiau pakeisti. Jei keisčiau – tikrai ne vieną.<br />

4. Kurio anykštėno kūryba – Antano Baranausko, Antano<br />

Vienuolio ar Jono Biliūno - Jums labiausiai patinka?<br />

- Kiekvienas jų savotiškas. Visi jie reikalingi, visi turi savo<br />

privalumus.<br />

5. Žvejojate. Koks buvo geriausias laimikis?<br />

- Tai priklauso nuo žuvies. Ne kiekviena didelė auga. Lydekos<br />

plėšrios, tai jos ir turi būti didelės. Esu pagavęs karšį, kuris<br />

svėrė apie 3 kilogramus.<br />

6. Kurioje šalyje, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?<br />

- Niekad nekyla minčių gyventi kur kitur. Viena pasižiūrėti, o<br />

kita gyventi. Buvimas svetur man yra laikinas ir visada noriu<br />

grįžti namo.<br />

Natūralu, kad užaugusi ant ežero kranto, Virginija vis dar<br />

mėgsta žvejoti, bet tik tuomet, kai turi laisvo laiko ir būna<br />

7. Ar sutinkate su nuomone, kad jei daiktas<br />

pigesnis, jis bus ir prastesnis?<br />

- Nežinau... Jei kalbėti apie parduotuvėje<br />

perkamus daiktus, gal ir yra teisybės.<br />

8. Ar turite mėgiamą posakį?<br />

- Trumpą – oje!<br />

9. Geriausia dovana?<br />

- Esu dinozauras šioj srity. Geriausia dovana<br />

yra gera knyga. Iš knygų man reikia kuo daugiau<br />

informacijos, kurios nežinau.<br />

10. Kokio darbo labiausiai nemėgstate?<br />

- Galiu atsakyti, kokį labiausiai mėgstu. Man<br />

patinka galimybė „atšviežinti“ daiktą pradedant<br />

lėkštėmis, baigiant savo herojų likimais.<br />

11. Kokia istorinė asmenybė Jums įdomiausia,<br />

labiausiai imponuoja?<br />

- Žymių žmonių gyvenimai labai patiko. Patinka<br />

nebūtinai realūs žmonės, gali būti literatūriniai<br />

herojai, kurie stiprūs, žmogiški, gali klysti ir kovoti.<br />

12. Eilutė iš mėgstamiausio eilėraščio.<br />

- Mano? Vieną prisiminiau – “gražūs žmonės<br />

akims ir ekranams, ateljė dideliems langams,<br />

tiktai juos kaip paparčio žiedą reikia mokėt<br />

surasti.”<br />

13. Ar turite prietarų?<br />

- Gal nelabai... Bet jei katinas kelią perbėga, dėl<br />

viso ko nusispjaunu tris kartus.<br />

geros nuotaikos. Sako, dešimtmečiais jos šeimoje kepdavo<br />

„traškias žuvytes“. Dažniausiai tai būdavo nedidelės žuvys,<br />

sugautos ežere. Virginija, nenorėdama būti „budeliu“, sako,<br />

jas kepanti su galvomis. Išdorotas žuvis pavoliojanti miltuose<br />

iš abiejų pusių, pabarstanti druska ir pipirais, kepanti<br />

įkaitintame aliejuje, bet ant prigesintos ugnies. Galima valgyti<br />

ir vienas, ir su duona, ir su bulvėmis...<br />

Kitas receptas, pagal kurį Virginija gamina skanias salotas jau<br />

trisdešimt metų, niekada nepaveda ir šis patiekalas pirmas<br />

dingsta nuo šventinio stalo.<br />

ŠVENTINĖS SALOTOS, tinkančios nebūtinai šventėms.<br />

Džiovintus grybus (baravykus ar lepšius) Virginija užpila<br />

verdančiu vandeniu ir palieka keletui valandų. Nupylusi<br />

vandenį, grybus supjausto<br />

kubeliais ir pakepina aliejuje.<br />

Kitoje keptuvėje iki pageltimo<br />

pakepina arba vieną didelį, arba<br />

du nedidelius kubeliais pjaustytus<br />

svogūnus. Į vieną dubenį supila<br />

grybus, į kitą – svogūnus, kad<br />

greičiau atvėstų (žiemą, sako,<br />

> Rašytojas Rimantas Vanagas iš<br />

pasaulio visada skuba į namus - Anykščių<br />

Žvejų gatvelę.<br />

galima atvėsinti ir lauke...). Kitame<br />

inde deda supjaustytas gabaliukais<br />

silkes (ji perka silkes su galvomis<br />

ir silpno sūdymo). Tada į vieną indą<br />

sudeda silkes, grybus, svogūnus,<br />

įdeda pusantro šaukšto majonezo<br />

(kad nebūtų nei per daug šlapia,<br />

nei per daug sausa) ir skaniai<br />

valgo.<br />

Skanaus ir jums.


Sąrašo NR. 16<br />

Dalia<br />

Štraupaitė<br />

sąraše 8<br />

LiBEraLŲ ir CEnTro<br />

sąJunGos<br />

2 0 1 2 m .<br />

LiETuVos<br />

r E s P u B L i k o s<br />

s E i m o r i n k i m Ų<br />

ProGrama<br />

TrEČioJo kELio<br />

aŠis – ŽmoGus,<br />

VisuomEnĖ,<br />

VaLsTYBĖ<br />

Mieli Zarasų ir Visagino gyventojai!<br />

Esu gimusi Dūkšte, gyvenu ir dirbu Visagine. Žinau, kaip gyvena,<br />

kokias viltis puoselėja šio krašto žmones. Sieksiu padėti jas<br />

įgyvendinti.<br />

Mano gyvenimas susijęs su politika, esu ištikima, ilgametė<br />

Liberalų ir centro sąjungos narė. Nepripažįstu bėgiojimo iš partijos<br />

į partiją. Rinkimai į Seimą parodo visų partijų svarbą ir reikšmę, o<br />

Jūsų teisė rinktis...<br />

Mes už mažesnius mokesčius verslui, 5% PVM tarifą šildymui,<br />

už mažesnį PVM meno ir kultūros veiklai, bendrąjį PVM – iki<br />

19%.<br />

Sieksime sumažinti studijų įmokas, pasisakome už dalinį<br />

studijų krepšelį. Esame už nuoseklią švietimo reformą, skaidrų<br />

sporto finansavimą.<br />

Už žemės ūkio ir kaimo bendruomenių stiprinimą ir didesnę<br />

paramą joms.<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Mums svarbu, kad vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 50%<br />

vidutinio atlyginimo, kad vyresnio amžiaus žmonės liktų aktyviais<br />

darbo rinkoje.<br />

LICS – už visus vartotojų poreikius tenkinančią energetikos<br />

sistemą – už Visagino atominės elektrinės statybą ir kartu<br />

„žaliosios“ energetikos rūšių plėtrą.<br />

Garantuosime išvykusių iš Lietuvos konstitucinį saitą su Tėvyne<br />

– dvigubos pilietybės galimybę. LICS, vadovaudamasi vertybėmis<br />

– laisve, visų lygybe prieš įstatymą, teisingumu, pagarba žmogui,<br />

kviečia eiti Trečiuoju - kūrybos, santarvės, ekonomikos skatinimo<br />

– keliu. Jei esame pasaulyje, turime tapti pasaulio Lietuva. Su<br />

savo tapatybe, atvirumu, pažangesne ir modernesne lietuvybe.<br />

Trečiasis kelias – už dirbančius, už Lietuvos saugumo<br />

stiprinimą, už valstybę, kurioje gera gyventi visiems!<br />

LICS Visagino skyriaus pirmininkė<br />

Dalia Štraupaitė<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų ir centro sąjungos rinkiminės sąskaitos.<br />

Užsak. Nr.2143<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

„Pergalė“<br />

Vienas iš teisingai kryžiažodį „Pergalė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus<br />

galite pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu<br />

(vidmantas.s@anyksta.lt).<br />

Trečiajame šių metų „Aukštaitiško formato“ numeryje spausdinto kryžiažodžio „Duona“ teisingas atsakymas - PAŠTETAS.<br />

Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 128 skaitytojai: anykštėnai G.Pajuodienė, R.Pajuodis, A.Orlova, M.Gvazdauskienė, J.Gvazdauskas, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, V.Ražanienė,<br />

R.Lekauskas, L.Lekauskienė, R.Nakutienė, A.Nakutis, E.Lekauskas, D.Lekauskas, R.Pabarška, V.Pabarškienė, V.Vilčinskienė, L.Vildžiūnienė, D.Vildžiūnas, V.Lančickienė, A.Vildžiūnas,<br />

P.Miškinienė, A.Jakniūnas, A.Šiaučiulis, A.Lunevičius, J.Masevičienė, A.Žvirblienė, E.Tamulėnienė, A.Čiukšys, V.Čeponis, V.Dikčiuvienė, A.Skirmantienė, E.Skaržauskienė, T.Miškinienė,<br />

D.Patumsienė, A.Patumsis, Z.Kvedarienė, V.Malinauskienė, J.Mieželienė, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, G.Žvironaitė, N.Šilaikienė, M.Parnavienė, D.Kundrotienė, P.Girnienė,<br />

A.Bieliauskienė, D.Varnienė, N.Varnas, A.Vilčinskas, E.Jurėnaitė ir D.Šlamienė; D.Bulkienė, L.Šaltenienė, Ž.Trainys, L.Dobrodiejienė, A.Kaušylas, L.Kaušylienė, R.Laucienė ir D.Gilienė iš<br />

Utenos; G.Šimėnienė, P.Šimėnas, A.Stamulis, J.Varžgalytė, O.Voveraitienė ir Ž.Aukštakojytė iš Ukmergės;<br />

J.Jaksebogaitė, D.Kasteckas, V.Šimėnaitė, D.Šimėnas, J.Kasteckienė, D.Rušienė, L.Ruša, A.Rušaitė iš Vilniaus; L.Zaikauskas, E.Sunkurytė, R.Dolmantienė, P.Dolmantas, J.Černienė,<br />

A.Černius, K.Avdejeva, V.Magylienė ir B.Gudonienė iš Viešintų; E.Slavinskienė, T.Prudnikovienė ir V.Gudelienė iš Naujųjų Elmininkų; D.Mackonis, S.Mackonis ir B.Rukšėnienė iš<br />

Linkmenų; N.Kadžionienė, V.Imbrasienė ir D.Sudeikienė iš Kavarsko, D.Ališauskienė ir V.Ališauskas iš Piliakiemio, N.Ališauskienė iš Molėtų, O.Stankevičienė ir S.Žibutienė iš Šovenių,<br />

A.Terminskienė iš Šerių, O.Arienė iš Bareišių, R.Vaiginytė iš Aknystų, S.Želnienė iš Maželių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, A.Mackelis iš Toliejų, B.Aukštakalnienė iš Kurklių, J.Uzdraitė<br />

ir S.Krisiūnienė iš Surdegio, V.Gasiulienė iš Radeikių, D.Gaidukevičienė iš Skiemonių, E.Vigelienė iš Biliakiemio, D.Pauliukevičienė iš Luciūnų, M.Ažubalienė iš Dapkūniškių, J.Dubrienė<br />

iš Meldiškių, R.O.Deveikienė iš Mažionių, A.Mitrulevičienė ir J.Nargelienė iš Staškūniškio, B.Čižauskienė, A.Bagdonienė, R.Baronaitė iš Vaitkūnų, V.Milaševičienė iš Raguvėlės,<br />

J.Šeštokienė iš Repšėnų, A.Lisauskienė iš Mickūnų, P.Kuorienė iš Dubingių, O.Petronienė iš Smėlynės, J.Poška iš Anykščių viensėdžio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, V.Urbutienė iš Naujikų,<br />

G.Šulskienė iš Kurklių bei A.Juknonienė iš Rubikių.<br />

Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks Onutei VOVERAITIENEI iš Ukmergės. Čekį skaitytojai išsiųsime paštu.


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .<br />

Laikas prisiimti atsakomybę už<br />

savo ateitį - dabar!<br />

Kęstučio neįmanoma papirkti,<br />

išgąsdinti ar jam įsiteikti. Kaip<br />

sako pats Kęstutis: “Valstybėje<br />

nebūna chroniškų sutrikimų, būna<br />

tik chroniškas neveiklumas. Aš<br />

- veiksmo žmogus, kuris laikosi<br />

žodžio.”<br />

Mano planas Lietuvai:<br />

Rūpinsiuosi savo apygardos<br />

ekonomikos vystymu.<br />

Pritrauksiu investitorius, priversiu<br />

savivaldybes dirbti verslo<br />

plėtrai.<br />

Sudarysiu ekonominio skatinimo<br />

sistemą vidutiniam ir smulkiam<br />

verslui.<br />

Dirbsiu, kad ES išmokos<br />

žemdirbiams būtų kaip ES<br />

senbuvių.<br />

Rūpinsiuosi, kad žmogus turėtų<br />

orią, aprūpintą senatvę.<br />

Stabdysiu monopolijas.<br />

Darysiu viską, kad žmogus turėtų<br />

teisę dirbti ir užsidirbti. Darbo, o<br />

ne pašalpų!<br />

Mažiau apribojimų, daugiau<br />

laisvės veikti ir kurti.<br />

Kovosiu prieš naujus mokesčius<br />

ir sieksiu, kad esami nebūtų didinami.<br />

Kovosiu su korupcija ir šalinsiu<br />

jos priežastis.<br />

Išnaudosiu savo patirtį ir teisines<br />

žinias užtikrindamas, kad mokesčių<br />

mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi<br />

ar pasiglemžiami.<br />

Pasieksiu, kad valstybės ir<br />

savivaldybių institucijos dirbtų<br />

žmogui – Tau!<br />

Neleisiu, kad žmonės būtų<br />

mulkinami ar skriaudžiami, mano<br />

durys visad bus atviros<br />

pagalbai.<br />

Apginsiu paprasto<br />

žmogaus teises.<br />

Užtikrinsiu, kad nedori<br />

valdininkai būtų patraukti<br />

atsakomybėn.<br />

Rūpinsiuosi tinkama<br />

sveikatos apsauga ir<br />

Nr.<br />

17<br />

senatvės priežiūra.<br />

Spręsiu energetikos<br />

problemas ir naikinsiu<br />

neūkiškumą.<br />

Realizuosiu siekį, kad<br />

centralizuotas šildymas<br />

būtų iš pigaus biokuro!<br />

Skatinsiu daugiabučių<br />

renovaciją.<br />

Politinė reklama. Bus apmokėta iš politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ rinkiminės kampanijos sąskaitos Užsak. Nr. 2086<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . .<br />

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!