Af54.pdf

2 

8 

12 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Emigracija: kai močiutės tampa 

mamomis? 

Rinkimai Utenos regione: į Seimą 

veržiasi 5 milijonieriai 

Unikalusis geopolitikas Kazys Pakštas 

lietuviams ieškojo “atsarginės Lietuvos” 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . . 

Viešintų seniūnijoje Žemaitėlių kaime ūkininkavusius 

mano senelius Povilą ir Salomėją Tubius bei kitus senelius 

Teofiliją ir Liudviką Putnas, gyvenusius Putniškių kaime, 

išvežė į Sibirą 1948-ųjų gegužės 22 d. Žinios iš Sibiro jau 

buvo pasiekusios mūsų apylinkes - seneliai apsirengė 

kiek įmanoma daugiau drabužių, bandė į „enkavedistų“ 

sunkvežimį įsidėti bulvių, tikėjosi jų Sibire pasisodinti. Bulves 

iš sunkvežimio išspardė MGB viršininkas Boičenko. Pavardę 

seneliai įsiminė... 

Kartu su seneliais buvo išvežtas ir paauglys Antanas 

Tubis, mano tėtis. Krasnojarsko krašto Mansko rajone jį 

likimas suvedė su mano mama Maryte Putnaite, į Sibirą 

atvykusia tais pačiais keliais, o ir Lietuvoje gyvenusią 

gretimame kaime. 

1960-aisiais Mansko rajono Šyrokij Lok kaime aš ir gimiau. 

1962-aisiais grįžome į Lietuvą. Įsikūrėme netoli tėviškės, 

Latavėnuose. Mokiausi Latavėnų aštuonmetėje, paskui 

Troškūnų vidurinėje mokykloje. Atestate turėjau vienintelį 

chemijos ketvertą, nors chemiją mokėjau geriausiai. Išvijo 

kartą chemikė mane iš klasės, nes išsprendžiau užduotis ir 

perdaviau klasės draugams. Liepė į klasę daugiau negrįžti. Esu 

principingas. Negrįžau. 

Troškūnuose lankiau graikų-romėnų imtynių treniruotes, 

kurias mums vedė buvęs milicininkas Ričardas Deksnys. 

Fizikos mokytojas Vidas Aidukas mokė boksuotis. Šie abu 

pedagogai ir istorijos bei karinio parengimo mokytojas Antanas 

Žemaitis turėjo didžiausią įtaką mano asmenybės formavimui. 

Po vidurinės niekur nestojau mokytis. Laukiau, 

kol suprasiu, ko noriu. Dirbau „Aukštakalnio“ kolūkyje 

traktorininku, atitarnavau tarybinėje kariuomenėje 

desantininkų dalinyje. 

1981 metais pusmetį dirbau Panevėžio miesto vidaus 

reikalų skyriaus naktinės milicijos motorizuoto būrio 

milicininku-motociklininku (iš šios pareigybės pavadinimo 

labai juokiasi sūnūs). 

1981-1985 m. studijavau Gorkio (dabar Nižnij 

Novgorodas) aukštojoje milicijos mokykloje. 

Nuo 1985 iki 1996 m. dirbau Panevėžio miesto vidaus 

reikalų skyriuje operatyviniu įgaliotiniu, poskyrio viršininko 

pavaduotoju, poskyrio viršininku, kriminalinės policijos 

skyriaus komisaru. 

1996-1997 m. – Šiaulių policijos komisariato Kriminalinės 

policijos viršininkas. 

1997-1998 m. – Anykščių policijos viršininkas. 

1999-2004 m. – dirbau Lietuvos policijos departamento 

Nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniuoju komisaru, vėliau - 

Nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu. 

2004-2008 m. buvau Lietuvos generalinio policijos 

komisaro pavaduotoju. Iš tarnybos pasitraukiau savo 

iniciatyva, turėdamas vyriausiojo komisaro laipsnį. 

2008-2010 m. vadovavau Rytų skirstomųjų tinklų Saugos 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Viską sukūriau saVo 

rankomis 

ir prevencijos departamentui. 

Nuo 2010 m. dirbu „Vilniaus energijoje“ 

darbų saugos ir kontrolės skyriaus viršininku. 

Už pavyzdingą tarnybą ir nuopelnus kuriant, 

stiprinant Lietuvos policiją bei teisėtvarką esu 

apdovanotas vardiniu šaunamuoju ginklu, 1-ojo 

laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo 

ženklu “Tėvynės labui”, 1-ojo laipsnio policijos 

pasižymėjimo ženklu “Angelas Sargas”, 

atminimo ženklu “Lietuvos policijai-85”. 

Priklausau Vilniaus anykštėnų sambūriui. 

Nr. 

17 

Esu Lietuvos miško savininkų asociacijos 

valdybos narys, Lietuvos policijos asociacijos 

narys. Dalyvauju Lietuvos medžiotojų ir žvejų 

draugijos veikloje, esu Nusikaltimų aukų gynimo 

asociacijos narys. 

Senelių tėviškėje Žliobiškių kaime turiu 

sodybą, joje laikau šešias bičių šeimas. Myliu 

žirgus, laisvalaikiu jodinėju. Esu medžiotojas, 

tačiau nemėgstu medžioklės su varovais, nes 

manau, kad taip medžiojant negalima išsaugoti 

perspektyvių žvėrių. 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ rinkiminės kampanijos sąskaitos Užsak. Nr. 2086

edaktoriaus skiltis 

Aš kaip „Trolių mumių“ 

autorės T uvės Janson aprašyta 

senelė – užmirštu dalykus, 

kurie kažkada teikė ypatingą 

malonumą. Ir dar niekaip 

nesuprantu, kodėl tai buvo 

malonu... Tarsi aistra, su kuria 

preciziškai pašiau varputį iš gėlyno takelių, kaupiau 

knygas ar pakavau dovanas, būtų buvusi ne mano, o 

kažkokio absoliučiai svetimo žmogaus. 

Keista, kad tiems, dabar visiškai nereikšmingais 

tapusiems dalykams, esu iššvaisčiusi tiek gyvenimo. 

Net toks šventas lietuviui darbas kaip medžių sodinimas, 

kurį kasmet švenčiau kaip didžiausią šventę, 

krebžda abejone – o kam visa tai? Kad paskui 

sulaukėtų? 

Keliukas per Vaduvų kraštą - kaip seno žmogaus 

raukšlė. Išraiškingas. Vietom užžėlęs, vietom duobėtas. 

Pakelės apžėlę erškėčiais ir drebulėm. Pavieniai 

milžiniški gluosniai, kur ne kur tūkstantmečius nejudinti 

akmenys ir susitraukusios pirkelės, apaugusios 

laukiniais geltonais jurginais – sako, iš šių gajų gėlių 

Sibire atpažindavo lietuvių sodybas, sutręšęs kryžius 

su nukryžiuotuoju nulaužta ranka. O kiek gali viena 

ranka apkabinti?.. 

Pakelės žmonių gyvenimai - kaip nužudytas laikas. 

Stebi ir atrodo, kad visa, kas gali būti reikšminga, 

yra tik asmeninė sukauptų vaizdų kolekcija. 

Pagarbiai 

Gražina Šmigelskienė 

2012 Nr. 10-12 (54) 

Ketvirtinis žurnalas 

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 

Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai 

Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. 

Tiražas 4000 egz. 

Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn. 

Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“. 

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. 

Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva 

Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas 

Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas 

Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, 

Rimantas Vanagas, Sveta Vitkienė. 

Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. 

Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas. 

Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas. 

Maketuotojas Justas Navašinskas. 

Viršelio nuotraukoje: habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Balys Dainys. 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . . 

...tema................................2 psl... 

E m i g r a c i j a : k a i m o č i u t ė s t a m p a 

mamomis? 

. ...be...diktofono........................... 5psl... 

T o b u l y b ė s g a m y b a b a i g i a s i 

vidutinybėmis 

. ...politika.................................... 8psl... 

66 išėjo į finišo tiesiąją 

. ..iš...arti....................................... 12psl... 

unikalusis geopolitikas k a z y s 

Pakštas 

. ..iš...arti....................................... 16psl... 

molėtų astronomijos 

observatorija 

....senas...albumas............................... 28psl... 

a n y k š č i ų k e l i n i n k ų v a d o v o š i r d į 

s u g a d i n o s o s t i n ė 

. ..spinta...................................... 30psl... 

P a v o j u s s u t i k t i t a i p p a t 

a p s i r e n g u s i ą m o t e r į u t e n i š k e i 

negresia 

. ..kolekcija...................................... 32psl... 

n u o b r a n g a u s v y r i š k o p a p u o š a l o 

iki šiandieninės sagos... 

. ..vietoj...tabletės............................. 35psl... 

apie šeimos dvasią 

...rudens...kokteilis.........................38psl... 

13 klausimų rimantui Vanagui 

. ..kryžiažodis...................................... 40psl... 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Emigracija: kai močiutės tampa 

mamomis? 

Lietuvoje auga ištisa svetur uždarbiaujančių 

tėvų paliktų vaikų karta, vadinama “gyvų 

tėvų našlaičiais”. Psichologai šaukia apie šiai 

kartai gresiančias psichologines problemas 

visam gyvenimui. Darbo emigrantai vienu 

balsu tvirtina – nusibodo vergauti už 

minimalų atlyginimą, norime geresnio 

gyvenimo sau ir vaikams. 

Ieškojome atsakymo į klausimą, kas svarbiau: 

šiandien apkabinti, ar suteikti normalaus 

gyvenimo galimybę ateityje? 

. . . sveta Vitkienė > 

Tėtis miręs, mama uždarbiauja Norvegijoje 

Anykščių rajono Debeikių miestelio gyventoja, 56-erių 

Vida Paplauskienė, užauginusi penkis savo vaikus, dabar 

rūpinasi dviem anūkėlėmis - pirmokėle ir ketvirtoke. 

Po šeimą ištikusios tragedijos be vyriško peties likusiai 

mergaičių mamai teliko du keliai: ieškoti darbo svetur arba 

stoti šventoriuje su ištiesta ranka. 

Prieš aštuonerius metus avarijoje žuvo 24-erių Nerijus 

Lebedevas. Paliko našlę – su viena nei trejų neturinčia 

dukrele ant rankų ir kita – po širdimi. Auksė Lebedevienė 

tuo metu dirbo Anykščiuose, privačioje siuvykloje. 

„Ji dirbdavo daug, o pinigus gaudavo nedidelius. Vėliau 

siuvyklą ji iškeitė į saugos firmą, bet finansinė padėtis 

dėl to nei kiek nepasitaisė. Uždirbdavo tik nuomojamo 

bendrabučio kambario mokesčiams ir ne pačiam 

gausiausiam stalui...Mergaitės augo, šeimos poreikiai 

didėjo ir vieną dieną prieš ketverius metus dukra atėjo 

pas mane, paprašė: “Mama, gelbėk, turiu išvažiuoti“. 

Aš tuo metu dirbau Utenos mėsos kombinate, jau buvau 

Šiek tiek statistikos 

ne geriausios sveikatos. Pasikalbėjusios, 

įvertinusios, kuri ką galime, nutarėme, jog 

geriau jai išvažiuoti ir palikti vaikus man, negu 

man tęsti darbą. Auksė pažinojo Norvegijoje 

įsitvirtinusią moterį, pas ją ir patraukė. Nuo 

tada mano vaidmuo pasikeitė: buvau močiutė, 

tapau mama… 

Mergaitės, pirmą kartą išlydėdamos motiną, 

buvo mažylės, jos greičiausiai net nesuvokė, 

kad išsiskyrimai bus ilgi. Manau, joms tada 

likti su močiute nebuvo baisu. Baisu yra 

* Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais oficialiai emigravo 

53 tūkst.863 lietuviai. 

* Pernai iš Lietuvos išvyko 6 tūkst. 240 vaikų iki 17 metų amžiaus. 

* Bene pagrindinė emigracijos priežastis – nedarbas, stipriai palietęs 20–29 m. asmenis 

(mažus vaikus auginančias šeimas) ir 40–44 m. amžiaus asmenis (auginančius mokyklinio 

amžiaus vaikus). 

* Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro 

vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai ar du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų. 

Tokiomis sąlygomis, ypač šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, išauginti sveikus 

ir socialiai nepažeistus vaikus yra kur kas sunkiau. 

* Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 1 tūkst. 47 mergaitės ir 1 tūkst. 87 berniukai, 

kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa. 

* Praėjusiais metais daugiausia be tėvų augo 10–14 metų vaikai (552) ir 4–9 metų 

amžiaus vaikai. 

> Sesutes, kurių tėtis žuvęs, o mama 

dirba užsienyje į mokyklą kasryt 

atlydi močiutė Vida Paplauskienė. 

dabar, kai mergaitės suvokia, kad kito mamos 

apkabinimo reikės ilgai laukti. Laimė, kad 

yra internetas ir „skaipas“. Manau, žmogui, 

kuris sugalvojo „skaipą“, derėtų skirti Nobelio 

premiją – anūkės su mama kalba ir ją mato 

kasdien. Jos mamai ir naujienas išpasakoja, ir 

netgi parodo, kaip joms sekasi rašyti... 

Auksė iš Norvegijos trumpam grįžta kas tris- 

keturis mėnesius, o mėnesius nuo gruodžio iki 

gegužės ji praleidžia su dukromis“,- pasakojo 

V. Paplauskienė. 

A. Lebedevienės darbo sezonas Norvegijos 

ūkyje trunka nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. 

Moteris galėtų dirbti ištisus metus, tačiau dėl 

dukrų renkasi ilgas atostogas. 

„To žmogaus, pas kurį Auksė dirba, jai 

mokamų pinigų pakanka keturiems žmonėms: 

jai pačiai, mergaitėms ir man pragyventi 

- bei ilgoms atostogoms. Jei tada, prieš 

ketverius metus, mudvi su dukra būtumėme 

priėmusios kitokį sprendimą, jei ji būtų 

likusi, ko gero, būtų dar labiau vargusi. O 

aš, dar ne pensininkė, turėčiau mokesčius 

mokėti, vaistus ir maistą pirkti iš 540 Lt 

daugiavaikės motinos pašalpos. Manau, mudvi 

Justo Navašinsko nuotr.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Vaikai, kuriems nustatyta 2007 m. pabaigoje 916 

laikinoji globa (rūpyba) dėl tėvų 2008 m. pabaigoje 1952 

išvykimo iš Lietuvos Respublikos 2009 m. pabaigoje 2019 

2010 m. pabaigoje 2026 

2011 m. pabaigoje 2134 

Iš valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2011 metų ataskaitos. 

nusprendėme teisingai. Mergaitėms paaiškinta, 

dėl kokios priežasties mama 

kasdien negali jų pažadinti ir apkaišyti prieš 

miegą, palydėti ir pasitikti. Anūkės žino, kad 

mama dirba jų duonytei ir sąsiuviniams. 

Žinoma, duonytė, sviestas, sąsiuviniai, visa 

kita nėra svarbiausia žmonių gyvenime. Bet 

taip tegali sakyti tie, kuriems jų netrūksta. 

Motinos apkabinimas vaikui svarbiau už viską, 

bet argi nereikia valgyti, pirkti batų, mokėti 

mokesčių? Nėra normalu, kad dviejų vaikų 

motina priversta būti darbo emigrante. Ir 

taip gyvena daugybė šeimų: Lietuvoje eilinei 

vienišai dviejų mokinukių motinai normalus 

gyvenimas „nesišviečia“. Ir niekam neįdomu, 

kaip jaučiasi vaikai, motinas matantys 

kompiuterio ekrane, kaip jaučiasi tos pačios 

moterys, priverstos palikti mažylius. Auksė 

man pasakojo, kad dažnai verkia. Kuri gera 

motina ryžtųsi nematyti vaikų, jeigu darbo 

emigracija nebūtų vienintelė išeitis tais vaikais 

finansiškai rūpintis? Tai paprasčiausias žmonių 

išvarymas iš Lietuvos. 

Kalbu apie ne vieno žmogaus išvarymą, o ištisų 

šeimų. Vaikams su močiute nėra blogai, bet 

jie turi augti su motinomis. Greičiausiai Auksė 

mergaites išsiveš, jos tam jau ruošiamos. 

Vasarą viešėdamos pas mamą Norvegijoje jos 

kiek pramoko kalbos, susipažino su aplinka. 

Mergaitės bus su mama, kaip ir turi būti, bet, 

spėju, joms teks patirti dar vieną – adaptacijos 

svetimoje aplinkoje stresą. Greičiausiai teks 

išvažiuoti ir man. Visos būsime 

elementariausiai išvytos iš savo namų“,- 

kalbėjo Vida Paplauskienė. 

Apkabinti, bet neugdomi? 

Tikslių duomenų, kiek tėvų dirba užsienyje, 

Lietuvoje palikę savo vaikus močiutėms, 

tetulėms, suaugusiems broliams ir seserims, 

o kartais net kaimynams – nėra. Tikrą 

tokią informaciją surinkti neįmanoma, teigė 

Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių 

apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Asta 

Palaimienė. Žinoma tik apie tuos paliktus 

vaikus, kurių tėvai patys paprašo skirti jų 

vaikams globą (Anykščiuose šiemet tėvai 

kitiems asmenims pavedę globoti 49 vaikus). 

Situacija, anot A.Palaimienės, visuose 

apskrities rajonuose yra panaši. 

“Vaiko teisių apsaugos srityje dirbu 9 metus 

ir matau, kad emigrantų, palikusių vaikus, tik 

daugėja. Du jauniausi likę anykštėnų vaikai - 

vos dvejų metukų, tai liūdna. 

Situacija nevienareikšmė: negalima 

išvykstančių tėvų įtarinėti neatsakingumu, nes 

taip elgtis juos verčia ekonominė situacija. 

Socialiai neatsakingi tėvai niekur nevažiuoja. 

Užsidirbti svetur ryžtasi tie, kurie sau ir 

vaikams siekia kiek geresnio gyvenimo. Niekas 

nesiginčys, kad vaiko kasdienis kontaktas su 

tėvais yra svarbesnis už materialinę gerovę. 

Tačiau pagal pasaulyje pripažintą Maslou 

žmogaus poreikių piramidę, esama 5 poreikių 

lygmenų, lemiančių žmonių gyvenimą. Kaip 

matote, saviraiškos poreikis yra svarbiausias. 

O kokia saviraiška vaiko, kurio tėvai tegali 

pamaitinti ir aprengti, kai nieko nelieka vaiko 

ugdymui? Apie kokias, pavyzdžiui, studijas 

tokiems vaikams svajoti? Taip neturtėlių 

vaikai “nurašomi” dar vaikystėje. Manau, 

duonos kiekvienas socialus tėvas vaikui gali 

pasiūlyti, bet uždirbti didesnio pinigo atžalos 

ugdymui ir ateičiai tėvai priversti keliauti į 

kitas valstybes”,- kalbėjo Anykščių vaiko teisių 

apsaugos vyriausioji specialistė A.Palaimienė. 

Maslou poreikių piramidė 

m 

komentarai 

k a i p v e r t i n a t e š e i m o s 

išsiskyrimą dėl materialinės 

gerovės? 

Danguolė Klimienė, molėtiškė: 

„Netoleruoju skyrybų apskritai. 

Pradžia turbūt būna smulkmenose, 

žodžiuose, ypač jaunimas, nieko 

negalvodamas, šiandien skiriasi dėl 

smulkmenų... Turtai turbūt ramybės 

neduoda jau truputį vėliau. Aišku, 

gyvenime turbūt būna visko, tačiau 

jei pasitaiko „turto problema“, tai, sakyčiau, reikia būti 

atviram, o ne slėptis už skyrybų... Pralobęs kito sąskaita, o 

jei dar nesąžiningu būdu, vargu ar ilgai būsi laimingas...“ 

Elena Bražiūnienė, anykštėnė: 

„Mokytojai tai pats skausmingiausias 

klausimas, koks begalėtų būti 

užduodamas. Šioje situacijoje 

labiausia nukenčia vaikai, kurie 

pasijaučia tėvelių išduoti. Jiems 

pirmiausia reikia ne pinigų, o tėvelių 

meilės, šilumos, paguodos, saugumo 

jausmo. Situacija skausminga, nes tokių šeimų daugėja. 

Kaip su vaiku šnekėti šeimos tema nepažeidžiant vaiko 

sielos, kai vienas tėvelis Norvegijoje, kitas Anglijoje, o 

vaiką augina močiutė ar draugai? Reikėtų, kad tie tėveliai 

pamatytų savo vaikų akis...“ 

Vita Auškalnienė, buvusi uteniškė: 

„Tokias skyrybas pateisinu, kai 

kartu pragyvenus daug metų vienas 

sutuoktinių visiškai nesistengia dėl 

šeimos, gyvena tik sau ir leidžia 

laiką, pavyzdžiui, meškeriodamas. 

Jaunystėje tokie dalykai dar 

neišryškėja, o jei ir išlenda, galvoji, 

kad žmogų pataisysi. Skyrybas lemia daug dalykų, o 

dažniausios jų priežastys – neištikimybė ir alkoholis. Jei 

vyras pradeda namo neatnešti algos, skiriamasi ir dėl 

materialinių dalykų. Kai jauna mergina teka už 20 metų 

vyresnio turtingo vyro, teigdama, kad tai daro iš meilės, tai 

yra apgavystė. Ji teka dėl turto, o vėliau išsiskiria irgi dėl 

turto, manau, kad dėl to ir įvyko Pinkevičiaus ir Valentaitės 

skyrybos.“ 

Elvyros Sabalytės nuotr. 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . . 

požiūris 

“Paskutinį tikrą laišką išties gavau senokai 

– dar paauglė. Susirašinėdavome su geriausia 

drauge. Dar anksčiau, gal ketvirtoje klasėje, 

rašiau berniukui, kuris man patiko. Ką rašiau? 

Turbūt kažką labai svarbaus, nes, prisimenu, 

maniau, kad jis – vienintelė ir tikra mano meilė. 

Esu rašiusi laišką užsienyje gyvenusiam draugui. 

Jis gavo mano laišką ir man… neatsakė. Išties, 

laiškų buvo mažai. Kai mažai duodi, tai mažai 

ir gauni – nesu gavusi tokio laiško, kurį norėčiau 

įsirėminti ar laikyti ant naktinio stalelio. 

Galbūt kada grįšiu prie tikrų laiškų rašymo? 

Smagu rašyti, pasakoti, klausti. Smagu ruoštis 

laiškui – juk iš tikrųjų, tai laišką rašai ne tik 

tuomet, kai paimi tušinuką ir lapą, o kai sugalvoji 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

adresatas lieka nuskriaustas 

Elektroninis paštas pilnutėlis kasryt, daug 

ką triname nė neskaitę. O kada į kiemą 

buvo užsukęs laiškanešys? Bent jau aš 

esu išsiilgusi laiško - iš tikro voko, su 

rašalo, ašaros dėme; kaligrafiško ar sunkiai 

įskaitomo, nesvarbu. Tik tikro laiško - 

dovanos nuo savo žmogaus. O gal ranka 

rašyti laiškai yra tik atgyvena šiame greitojo 

bendravimo amžiuje? Juk tepaspaudi klavišą, 

ir jau pasakoji. Nei tau vokų, nei ženklų, nei 

laiškanešių. 

Klausėme Jungtinės Karalystės sostinėje 

gyvenančios ir dirbančios anykštėnės, 

Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių 

mokslų studentės, 23-ejų Gintarės 

Rarivanaitės nuomonės. 


parašyti: tai, kas laiške bus parašyta, 

iš pradžių dėliojasi mintyse. Dėl to 

laiškas yra kai kas daugiau, nei vien 

tik parašyti žodžiai. Žinau, kad žmonės 

rašo laiškus, bet jų neišsiunčia, 

kiekvienas dėl savo priežasties. Gal 

tokiu atveju geriau rašyti dienoraštį, jei 

rašai tik sau. Kaip ir nuskriaustas lieka 

adresatas, nes apie jį buvo galvota, 

jam pasakota, o jis nenutuokia apie 

ką. Manau, jei jau parašei žmogui, 

nelaikyk sau - siųsk. Bent jau aš taip 

elgdavausi. 

„Skaipu”, telefonu pasakai, kas tuo 

metu ant liežuvio tupi… Mes įpratę su 

artimaisiais susisiekti greičiausiu būdu. 

Ir laiką taupydami, ir kiek pritingėdami. 

Greitųjų technologijų laikais ranka 

rašytas laiškas bent jau jauniems 

žmonėms panašus į atgyveną. Na, 

pripažįstu, kad bendravimas telefonais, 

elektroniniais laiškais yra tarsi tikro 

bendravimo pusfabrikatis, nėra toks 

šiltas kaip tikras laiškas žmogui. 

Kažkurį laiką atrodė, kad popieriniams 

laiškams mūsų laikais išlikti 

nėra jokių šansų – jie „nesiderina” su 

vis greitėjančiais gyvenimo tempais. 

Dabar manau, kad ši atgyvena bėgant 

laikui vėl taps labai madinga, nes ko 

jau ko visiems žmonėms trūksta, tai 

tikros šilumos. Paštu gautus atvirukus 

kolekcionuoju, negaliu jų išmesti. 

Daugiausia tai sveikinimai mano 

artimųjų, su kuriais kartu būti negal- 

www.anyksta.lt Ar konservuojate grybus, 

dažoves? 

Ar eisite balsuoti per Seimo rinkimus? 

(Balsavo 164 skaitytojai) 

Dar nežinau 

20.7 % 

Ne 

28 % 

Taip 

51.2 % 


Ne 

18.2 % 

Taip, bet 

simbolinį kiekį 

36.4 % 

Taip. Apsirūpinu 

visai žiemai 

45.5 % 

Londone dirbanti anykštėnė Gintarė 

Rarivanaitė sako, kad elektroninis laiškas 

yra tarsi tikro bendravimo pusfabrikatis. 

ime net per didžiausias šventes. 

Galiu tik įsivaizduoti, kas būtų, jei 

prie durų trinkteltų koks paketas man 

adresuotų laiškų. Plėščiau, skaityčiau 

neatidėliodama, turbūt verkčiau, juos 

saugočiau – nes kažkas rašė, kažkas 

stengėsi, apie mane galvojo. O jei toj 

krūvelėj rasčiau tikrą meilės laišką 

nuo mylimo žmogaus… 

Atsispausdinti ir saugoti elektroninius 

laišku turbūt nieks nesumanytų 

– štai ir skirtumas”. 

Ar turite santaupų? 


Turiu tik skolų 

35.3 % 

Ne. Gyvenu “nuo 

algos iki algos” 

35.3 % 

Per 100 

tūkstančių 

3.3 % 

Keliasdešimt 

tūkstančių 

5.2 % 

Kelis 

tūkstančius 

20.9 %

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Tobulybės gamyba baigiasi 

vidutinybėmis 

. . . Linas Bitvinskas > 

Nebeprisimenu, kas ištarė tą garsiąją frazę 

„mokslas – šviesa“, tačiau labai apsiriko. Bent 

jau aš taip manau, stebėdamas šiandieninę 

Lietuvą. Europoje esame bene labiausiai 

“universitetuota” tauta, aukštosiose vietų yra 

net ir daugiau, negu baigia abiturientų, taigi, 

greitai aukštasis mokslas taps visuotiniu. O 

toks visuotinis mokytumas tampa panašus į 

tarybinę armiją, kur eilinio kareivio nerasi – 

vieni seržantai. Bet gyvenimas nuo to nė kiek 

negerėja. Ne tik ekonominis, bet ir politinis, 

ir moralinis, ir (kaip bebūtų keista) taip pat ir tikrai. Nenustebčiau, jei Darjušas ir Kšištofas 

pedagoginis. Tiesiog nuostabu - pilna mokytojų Lavrinovičiai ne tik po krepšinio aikštelę su 

metodininkų, mokytojų ekspertų. Kieno jie kamuoliu lakstytų, bet ir sėdėtų Seime. Būtų 

metodininkai ir kieno ekspertai? Savo dalykų? Bet geriau, jei išrinktų tik vieną, tai jie pasikeisdami 

tokia galinga intelektualinė armija kaip mokytojai galėtų Seimo posėdžius lankyti ir treniruotis. 

labai menkai dalyvauja bendruomenių viešajame Mano galva, jokio skirtumo, kas Seime sėdės 

gyvenime. Žinoma, pedagogus daugeliu atvejų – blogiau, negu Lietuvoje yra, jau nepadarysi. 

pamatysi, kai jie patys organizuoja kažkokius Nors optimistai pasakytų – oi padarysi. Ir, 

renginius arba susiruošia į streiką, kaip rugsėjo ko gero, būtų teisūs, o kol kas matome tik 

mėnesį darė Zarasų mokytojai. 

desperatiškas pastangas išeinančių prakišti 

Kažkaip besididžiuodami savo pedagoginiais projektus, kurių naudingumo nelabai suprasi. 

pasiekimais švietimo veikėjai užmiršta, kad Sakykim, naujosios Visagino atominės. Suprantu, 

„Google“ turi žymiai daugiau žinių už bet kokį kad Visagino miestui tai naudinga, tačiau 

mokytoją ekspertą ir žiniomis nebenustebinsi, visai Lietuvai, namo subjektyvia nuomone, 

vadinasi, mokytojo profesija turės keistis iš bus kaip visada – pražūtinga. Arba dar vienas 

esmės. Prisimenu savo mokyklos metus ir „nacionalinis“ objektas - suskystintųjų gamtinių 

matau, kad didžiausią įtaką padarė vis dėlto ne dujų terminalas. Premjerui Andriui Kubiliui 

nuostabūs savo dalyko žinovai, o asmenybės. neatrodo keista, kad į dujų kainų tarifą įtraukus 

Žinios pasimiršta, o va asmenybės žavesys papildomą priedą, kurio tikslas - kompensuoti 

lieka. Net drįsčiau teigti, kad tie mokytojai, kurie Klaipėdoje planuojamo pastatyti suskystintųjų 

gamtinių dujų terminalo 

...švietimo veikėjai užmiršta, kad „Google“ turi žymiai daugiau žinių už infrastruktūrą, padidėtų 

bet kokį mokytoją ekspertą... 

šilumos kaina, nes 

dengti išlaidas turėtų 

nebuvo tobuli mokytojai ir žinovai, o greičiau 

vartotojai. Tai kam reikalingas terminalas, jei 

dėl to tik brangiau mokėsime? Kam reikalingi 

turėjo nemažai ydų, išliko šviesesnėm spalvom tokie projektai, kurie dauguma nuskurdina? 

nuspalvinti ir žymiai daugiau davė. Turbūt nieko Atsakymas paprastas – kad praturtėtų tie, 

nėra baisiau kaip biurokratiškai standartizuota kurie vykdo tokius projektus arba ima pinigus ir 

ir kareivinių tvarką primenanti švietimo įstaiga važinėja juos reklamuodami. 

ir tokiomis pat standartizuotomis asmenybėmis O kas kritiškai vertina krepšininkų ėjimą į 

su pažymėjimais, mokančiomis vaikus. Manau, valdžią, tai tiems turiu priminti, kad Darjušas ir 

kad jei ir yra mokyklose krizė, tai visų pirma – Kšištofas kelia žymiai didesnį pasitikėjimą negu 

asmenybių krizė. Visada sakau, kad tie, kurie dauguma politikų – jie niekada neatsisakė aukoti 

kūrė dujų kameras koncentracijos stovyklose ir laiko ir sveikatos atstovauti Lietuvai ir už tai 

patį žmonių naikinimo mechanizmą, neabejotinai nereikalavo atlyginimo. 

buvo aukšto intelekto ir turėjo gilių žinių, buvo Sakoma, kad yra du Lietuvos gelbėjimo 

disciplinuoti, nuoseklūs – beveik tobulybės. scenarijai - realus ir fantastinis. Realus - 

Šių metų rinkimai į Seimą neišvengiamai 

atskrenda ateiviai ir išgelbsti, o fantastinis - 

atneš naujovių. Bent jau naujų asmenybių tai gelbėjame patys. 

iš pirmų lūpų 

Turtas išlėkti gali ir per kaminą 

Prasidėjus šildymo sezonui, 

kasmet kyla gaisrų dėl 

netvarkingų, neišvalytų 

dūmtraukių. Į ką turėtų 

atkreipti dėmesį būstų 

savininkai, korespondentė 

Elvyra Sabalytė kalbėjosi 

su Utenos apskrities 

priešgaisrinės gelbėjimo 

valdybos Valstybinės 

priešgaisrinės priežiūros skyriaus 

vyriausiuoju specialistu Mindaugu Dijoku. 

- Kas kiek laiko tvarkingas šeimininkas turėtų išvalyti 

namo dūmtraukį? 

- Dūmtraukį būtina išvalyti prieš kiekvieną šildymo sezoną 

ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius kūrenimo sezono 

metu. Nesilaikant šio reikalavimo, didelė tikimybė, kad 

nevisiškai tvarkingame dūmtraukyje susikaupę suodžiai gali 

užsiliepsnoti. Blogiausiu atveju kaminą reikėtų išvalyti nors 

kartą metuose. Tai kainuoja ne mažiau 100 litų. Kamine 

neturi būti jokių kiaurymių ir įtrūkimų. Pastatytą kaminą 

būtina nubaltinti kalkėmis arba kreida, kad ant jo paviršiaus 

lengviau matytųsi suodžiai. Utenos rajone 2011 metais kilo 

136 gaisrai, iš kurių 18 – dėl netvarkingų šildymo įrenginių. 

Šių gaisrų metu žmonės nežūva, tačiau sunaikinamas jų 

turtas. Paprastai pastatai užsidega nepalankiausiu laiku – kai 

žmonės nueina miegoti. Apie tai įspėja patalpoje atsiradę 

dūmai ir garsus ūžimas dūmtraukyje, kartais gaisrą pastebi iš 

kamino lekiančius užsidegusius suodžius išvydę kaimynai. 

- Ar gali padėti išvengti nelaimės cheminis kaminų 

valymas? 

- Cheminis valymas tik palengvina mechaninį kamino valymą, 

tai yra daugiau profilaktinė priemonė. Yra kelių rūšių cheminių 

miltelių suodžiams valyti. Kiek jų susikaupia, priklauso ir nuo 

kuro rūšies, ypač kenkia dūmtraukiui kūrenama plastmasė. 

Reikėtų žinoti, kad kuo yra geresnis kieto kuro katilas, tuo 

jis pro kaminą išleidžia šaltesnį dūmą ir dėl to jame nusėda 

daugiau suodžių. Tuo tarpu karštas dūmas išneša daugiau 

suodžių į atmosferą. Kaimo žmonės pasakoja, kad krosnį 

kartais naudinga perkurti drebulinėmis malkomis, kurios valo 

dūmtraukį, sudegina ant jo nusėdusias dervingas medžiagas. 

Kiti teigia, kad panašiai veikia ir kūrenamos sausos bulvių 

lupenos, kuriose gausu krakmolo. Kokią jos naudą turi, belieka 

tik spėlioti, nes specialių tyrimų nėra. 

- Šiemet Utenos rajone įgyvendinate programą 

„Saugokime save ir gyvenkim saugiau“. Koks šios 

programos tikslas? 

- Jos metu uteniškiams veltui statome 40-50 litų 

kainuojančius dūmų signalizatorius. Paprastai jie tvirtinami 

miegamajame prie lubų, kad žmonės nepramiegotų gaisro. Šie 

įrenginiai, sureagavę į dūmus, pradeda skleisti 85 decibelų 

garsą. Kiekvienai rajono seniūnijai išdalinome po 50 dūmų 

signalizatorių. 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . . 

pliusai ir minusai 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . . 

utena – fontanų 

miestas 

Utenoje, Dauniškio ežere, pernai įrengtas muzikinis fontanas 

nuo rugsėjo turi jaunesnįjį savo “brolį” Utenio aikštėje. 

Fontano įrengimas kainavo 300 tūkst. litų. Fontaną sudaro 

9 purkštukai, išdėstyti kvadratu trijose eilėse. Jo purkštukai 

sumontuoti taip, kad netrukdytų vaikščioti ir važinėti 

dviračiais ir riedlentėmis. Šokantis fontanas vakarais 

švies įvairiomis spalvomis. Fontanas įrengtas įgyvendinant 

projektą „Utenio aikštės pastatų fasadų ir viešųjų erdvių 

sutvarkymas“. Projektas yra remiamas ES struktūrinių fondų 

lėšomis. Savivaldybės lėšos sudaro 7,5 procento. 

Prie vairo – neblaivi 

policininkė 

Utenoje rugsėjo 21-osios vakarą sulaikyta neblaivi automobilį 

vairavusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 

Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėja Laura Vitkauskaitė. 

Neblaivi pareigūnė įkliuvo ne tarnybos metu J. Basanavičiaus 

gatvėje vairuodama nuosavą automobilį „Honda CR-V“. 

Policininkei nustatytas 1,58 promilės girtumas. Tyrėja tą patį 

vakarą nušalinta nuo tarnybos. Policijoje ji dirbo daugiau 

nei 10 metų ir du kartus gavo padėkas už gerą darbą. Tokiu 

atveju pareigūnai pasigailėjimo paprastai nesulaukia. 

Justo Navašinsko nuotr. 

Vytautui Galvonui, Seimo nariui, 

už pagyrūniškumą. Jis pasigyrė, 

kad kartą be treniruočių įvykdė 

sporto meistro normatyvą bėgime. 

Paaiškėjo, kad V. Galvono rezultato 

užteko tik moterų sporto meistro 

normatyvui, pagal vyrų normatyvus 

tai buvo tik II-as atskyris... 

Elvyros Sabalytės nuotr. 

Zarasų rajono 

mokytojai streikavo 

Zarasų mokytojai rugsėjo 

paskutinėmis dienomis 

baigė dviejų savaičių 

streiką. 

Streikuojantys mokytojai 

turėjo visą paketą 

reikalavimų – jie 

piktinosi būsimu mokinių 

maitinimo paslaugos privatizavimu, mokinių vežimo 

paslaugos perdavimu autobusų parkui, mažėjančiu 

finansavimu. 

Prieš rugsėjo 28-ąją vykusį rajono tarybos posėdį 

Zarasų meras Arnoldas Abramavičius ir Švietimo 

darbuotojų profsąjungos Zarasų susivienijimo 

pirmininkas Andrius Navickas (nuotr.) pasirašė 

susitarimą, o rajono Taryba šiam susitarimui pritarė. 

Streikavę mokytojai pasiekė, kad mokyklų valgyklų 

privatizavimas būtų atidėtas iki 2014-ųjų. Tiesa, 

mokyklų darbuotojų pietums bus taikomas 70 proc. 

procentų antkainis. Pataisyta ir apmokėjimo už 

transporto paslaugas tvarka. 

Meras ir profsąjungų lyderis sutarė, jog už streiko 

dienas pedagogams pusė atlyginimo sumos bus 

išmokėta iš rajono biudžeto, o kita pusė – iš 

profsąjungos lėšų. 

„Aukštaitiško formato“ kalbintas Zarasų 

savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros 

skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius sakė, kad 

ne visi mokytojai streikavo, tad kai kurios pamokos 

vyko normaliu ritmu. O ir streikuojantys mokytojai 

užimdavo vaikus – pamokų nevedė, bet pvz. 

dainuodavo su jais... 

Mokslo metai dėl streiko nebus pratęsti, teks 

vaikams prisivyti per įprastinį mokslo metų laiką. 

Prieš keletą metų Zarasų rajono Baibių mokyklos 

mokytojai protestuodami prieš mokyklos likvidavimą 

buvo surengę net bado streiką. Tiesa, Baibių 

pagrindinės mokyklos, kurioje tuo metu darbuotojų 

buvo panašiai tiek, kiek mokinių, išsaugoti nepavyko. 

Valdemarui Burauskui, VĮ Utenos 

regiono keliai direktoriaus 

pavaduotojui, už drąsą. „Anykštos“ 

laikraščio žurnalistui Ypatingajame 

archyve suradus KGB rezervo 

karininkų asmens korteles, jis 

vienintelis prisipažino, kad buvo 

tarp KGB rezervistų. 


Sigučiui Obelevičiui, Anykščių merui, 

konservatoriui, už konformizmą. 

Paaiškėjus, jog savivaldybės 

administracijos direktorius, 

socialdemokratas Vilius Juodelis 

priklausė KGB rezervui, meras 

nenoriai kalba šia tema - kėdė 

svarbiau už moralę. 

ant plauko pakibo 

direktoriaus 

likimas 

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 

direktorius Ričardas Vygantas supainiojo viešuosius 

ir privačius interesus, todėl turėtų būti atleistas iš 

pareigų, sako Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 

(VTEK). Aplinkosaugininkų vadas tokio įvertinimo 

sulaukė už ryšius su savo artimųjų verslu. 

VTEK konstatavo, kad R. Vygantas priiminėjo 

tarnybinius sprendimus dėl bendrovių “Ūrus ir 

Ko”, “Utenos antrinis popierius”, “Žalvaris”, 

Krisminda”, kuriose dirba arba yra akcininkai 

jo sūnus ir sutuoktinė. Tarnybinės etikos sargai 

rekomendavo aplinkos ministrui Gediminui 

Kazlauskui spręsti klausimą dėl griežčiausios 

tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų R. 

Vygantui skyrimo. Šiuo metu ministro sudaryta 

darbo grupė sprendžia, ar yra pagrindas atleisti 

R. Vygantą iš pareigų. 

seksas autobuse 

Šokiruoti net daug ko matę policijos pareigūnai – 

37 metų vyras maršrutiniame autobuse tenkino 

savo aistrą. 

Rugpjūčio 4-osios rytą maršrutiniu autobusu 

Vilnius-Rokiškis važiavusios dvidešimtmetės 

merginos dėmesį atkreipė nuo jos akių 

neatitraukiantis vyras. Įvažiavus į Utenos 

rajono teritoriją, keleivis prasisegė kelnes ir 

masturbuodamasis ėmė tenkinti save. Mergina 

ėmė garsiai piktintis iškrypėlio poelgiu. Nepadorų 

vyro elgesį pastebėjo ir kiti autobusu važiavę 

keleiviai, kurie paskambino bendruoju pagalbos 

telefonu ir apie tai pranešė policijai. Utenos 

autobusų stotyje išlaipintą molėtiškį policijos 

komisariate apklausė pareigūnai. Nustatyta, kad 

viešąją tvarką pažeidęs vyras buvo blaivus. Kas 

paskatino išsiskyrusį molėtiškį nepadoriai elgtis 

autobuse, paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. 


Donatui Krikštaponiui, Anykščių 

vicemerui, socialdemokratui už 

bandymą vienu šūviu nušauti du 

zuikius. Per Juodojo kaspino dieną 

Anykščių vicemeras nusprendė ne 

tik pagerbti represijų aukas, bet ir 

pasveikinti olimpietį Giedrių Titenį.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . . 

Butą dovanojo tik 

dėl akių 

Utenos rajono tarybos nariui, Darbo partijos 

atstovui Gintarui Vidžiūnui nepavyko „paslėpti“ 

nuo bankroto administratoriaus savo buto. 

Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad 

Gintaro ir Larisos Vidžiūnų buto dovanojimo 

sutartis, pagal kurią trijų kambarių butas 

atiteko Vidžiūnų dukterims, pripažįstama 

negaliojančia. Nors K. Vidžiūnaitės dovanų 

gautą butą buvo įkeitusi 20 tūkst.Lt paskolai 

gauti, teismas įpareigojo dukras grąžinti tėvams 

butą. Bankroto administratoriaus teigimu, ši 

sutartis pažeidė kreditorių teises, buvo sudaryta 

dėl piktavališko šalių susitarimo ir tik dėl 

akių, siekiant išvengti IĮ G. Vidžiūno vaistinės 

kreditorių reikalavimų. 

Sandorio sudarymo metu, t.y. 2008 metų 

rugsėjo 19 dieną, G.Vidžiūno vaistinė turėjo 

2 mln. 649 tūkst. 043 Lt vertės turto (valdė 

įkeistą pastatą ir kelias transporto priemones) ir 

1 mln. 509 tūkst.Lt skolų. Skolos didėjo, nebuvo 

apyvartinių lėšų, todėl įmonė dar pasiskolino 

100 tūkst. Lt iš SEB banko apyvartinėms 

lėšoms. 

nuotraukose – 

Zaraso ežero dugnas 

Rugsėjo 29–ąją Zaraso ežero pakrantėje, prie 

apžvalgos rato, atidaryta Olego Pauliukovo 

fotografijų paroda „Neriam į Zarasus“. Paroda 

veiks visą spalį. 

Dešimtyje didelio formato (50x70 cm) nuotraukų 

užfiksuoti Zaraso ežero dugno fragmentai, 

gyvūnija ir žmonių veiklos pėdsakai - šiukšlės. 

Trisdešimt penkerių metų naras mėgėjas O. 

Pauliukovas Zaraso ežere yra panėręs į 22 

metrų gylį. Anksčiau jis tik nardydavo, tačiau 

šiemet vyrui šovė mintis parodyti ežero dugną 

zarasiškiams ir jų svečiams. 

sentencijos 

Tris pirštus rodė senovėje. Dabar pakanka 

vieno. 

Alvydas Katinas, Utenos 

rajono savivaldybės 

meras, socialdemokratas, 

samprotavo apie 

Vyriausybės finansines 

galimybes: 

„Dėl gamtos stichijos padarinių kompensavimo 

Vyriausybė jau svarsto keturis mėnesius. Ir bus 

mums tikriausiai trijų pirštų kombinacija.“ 

Gyventojų dar šiek tiek yra... 

Skelbiami 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų 

surašymo duomenys, pagal juos 2011 m. kovo 1 d. 

Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. 

Per dešimtmetį nuo 2001-ųjų metų surašymo 

gyventojų sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.). 

Mažėjimą lėmė migracija (76,9 proc.) – per 

dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, 

o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl 

kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.). 

Lietuvoje mieste gyveno du trečdaliai (2 mln. 31,2 

tūkst., arba 66,7 proc.) gyventojų, kiti – 1 mln. 12,2 

tūkst., arba 33,3 proc., – gyveno kaime. Miesto 

gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų 

sumažėjo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kaimo – 139,7 

tūkst. (12,1 proc.). Šalies didžiuosiuose miestuose 

gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų. 

Gyventojų skaičius, palyginus su 2001 m. surašymo 

rezultatais, padidėjo tik keturiose savivaldybėse: 

regiono reitingas – kontrastingas 

Iš šešių Utenos regiono savivaldybių trys yra 

visiškame Lietuvos savivaldybių reitingo dugne, 

o kitos trys patenka į pirmąjį 25-etuką. 

Žurnalo „Veidas“ sudarytame visų 60-ies 

Lietuvos savivaldybių reitinge Utena užima 6-ąją 

vietą, Visaginas - 17-ąją, Molėtai - 25-ąją, 

Ignalina -55-ąją, Anykščiai -58-ąją, Zarasai 

-59-ąją vietas. 

Savivaldybių reitingas sudarytas įvertinus 27-is 

parametrus - skaičiuotas gyventojų skaičiaus 

pokytis, vidutinis užmokestis, socialinės rizikos 

šeimų, pensininkų, veikiančių įmonių skaičius, 

tiesioginės investicijos ir t.t. 

Aukščiausias vietas reitinge metai iš metų užima 

miestų savivaldybės: Vilniaus, Neringos, Klaipėdos, 

Kauno. Utena antrus metus iš eilės reitinge užima 

šeštąją vietą ir lenkia Panevėžio ir Šiaulių miestų 

savivaldybes. Vienas iš svarbių Utenos privalumų 

yra viena pigiausių Lietuvoje šiluma (19,63 ct/ 

kWh) ir mažas socialinių pašalpų gavėjų procentas 


Tai kokio velnio visi į Seimą braunas? 

Viktoras Uspaskichas, 

Europos Parlamento 

narys, apie tai, kaip 

išgyventi mažas pajamas 

gaunantiems žmonėms: 

„Mirti niekas nenorės, o 

vogti nebėra ko.“ 

Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7 proc., Vilniaus ir 

Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Daugiau nei 

penktadaliu gyventojų skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse: 

Visagino – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, 

Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 

20,1, Jurbarko rajono – 20,1 proc. 

Pagal gyventojų mažėjimo tempus Utenos regioną lenkia tik Šiaulių 

regionas. Šešiose Utenos regiono savivaldybėse 2011 metų kovo 1 

dieną gyveno 152 tūkst. 4 žmonės – 18,3 proc. mažiau nei 2001 

metais. Po šalies lyderio Visagino, Utenos regione antrąją vietą 

užima Ignalinos rajonas (-20,1 proc.). Toliau rikiuojasi Zarasų 

(-19,4 proc.), Molėtų (-18,5 proc.), Anykščių (-18,2 proc.) ir 

Utenos rajonai (-13,6 proc.). 

Utenos regiono savivaldybės pagal gyventojų skaičių (2011 m. 

kovo 1 d.): Utenos rajonas – 43 tūkst. 275, Anykščių rajonas – 28 

tūkst. 668, Visaginas – 22 tūkst. 585, Molėtų rajonas – 20 tūkst. 

700, Zarasų rajonas – 18 tūkst. 390, Ignalinos rajonas – 18 tūkst. 

386 gyventojai. 

– 1000 gyventojų tenka 55 pašalpų gavėjai. Tuo tarpu Ignalinos 

rajone 1000 gyventojų tenka 121,4 pašalpų gavėjai, Anykščių 

rajone – 126,6, Zarasų rajone – 127. 

Pagal vidutinį atlyginimą regiono lyderiu yra Visaginas. 

Čia atlyginimų vidurkis yra 1802 litai. Daugiau gauna tik 

Vilniaus (2198 Lt), Neringos (2446 Lt.) ir Klaipėdos (1898 

Lt) gyventojai. Uteniškiai vidutiniškia uždirba 1563 Lt, 

moletiškiai – 1452 Lt, ignaliniečiai – 1430 Lt, anykštėnai – 

1407 Lt, zarasiškiai – 1385 Lt per mėnesį. Mažiausias šalyje 

atlyginimų vidurkis yra Šalčininkuose – 1253 Lt. 

Tiesa, regiono reitingo viršūnėje esanti Utena gali „pasigirti“ 

didžiausiu nusikalstamumu apskrityje – 100 tūkst. gyventojų 

tenkantis nusikaltimų skaičius yra 1642,4. Ignalinos rajone – 

1581,2, Anykščių rajone – 1181,1, Zarasų rajone – 1090,9, 

Molėtų rajone – 979,3, Visagino savivaldybėje – 784,4. 

„Veidas“ sudarė ir atskirą „mirštančių savivaldybių“, t.y. 

turinčių daugiausiai socialinių bėdų, sąrašą. Į pirmąjį 

ketvertuką pateko trys Utenos regiono savivaldybės – pirmąją 

vietą užėmė Ignalinos rajonas, antrąją – Zarasų rajonas, 

ketvirtąją – Anykščių rajonas. 


Štai kodėl tiek gerų idėjų nacionaliniame 

parke! 

Eminuelis Leškevičius, 

Aukštaitijos nacionalinio ir 

Labanoro regioninio parko 

direktorius, susitikime su 

bendruomene, kalbėdamas 

apie Taurapilio piliakalnio 

(Utenos r.) poilsio 

infrastruktūrą: 

„Tik išgėrus gimsta geros idėjos.“ 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

66 išėjo į finišo tiesiąją 

Penkiose Utenos regiono rinkimų apygardose 

dėl Seimo narių mandatų spalio 14-ąją 

kovos 66 kandidatai. Anykščių-Kupiškio ir 

Utenos apygardose varžysis po 12, Ignalinos- 

Švenčionių -13, Molėtų-Švenčionių -14, 

Zarasų-Visagino -15 kandidatų. 

. . . Vidmantas Šmigelskas > 

Dalis kandidatų – seni politikos vilkai, 

dalis – visiški geltonsnapiai. Tarp kandidatų 

yra penki milijonieriai, o keli iš norinčių 

Vyriausi utenos regiono 

kandidatai į seimą 

Stasys Bajerčius (Molėtų-Švenčionių) g.1941 m. 

Arvydas Šaltenis (Utenos) g.1944 m. 

Algimantas Matulevičius (Utenos) g. 1948 m. 

Vaclav Vilkoit (Ignalinos-Švenčionių) g.1948 m. 

Milda Petrauskienė (Utenos) g.1949 m. 

Leonas Alesionka (Anykščių-Kupiškio) g. 1949 m. 

Jauniausi utenos 

regiono kandidatai į 

seimą 

Marius Klipčius (Ignalinos-Švenčionių) g.1987 m 

Sandra Česnulevičiūtė (Ignalinos-Švenčionių) 

g.1986 m. 

Rimantas Klipčius (Molėtų-Švenčionių) g.1985 m. 

Alvydas Žala (Anykščių-Kupiškio) g. 1984 m. 

Genrich Sarbaj (Zarasų-Visagino) g. 1983 m. 

Algirdas Radušys (Ignalinos-Švenčionių) g. 1983 m. 

Aurelija Kairienė (Anykščių-Kupiškio) g.1981 m. 

Zita Užlytė (Molėtų-Švenčionių) g.1980 m. 

k andidatai 

milijonieriai* 

Šarūnas Birutis (Ignalinos-Švenčionių) 5,8 mln.Lt 

Vytautas Galvonas (Anykščių-Kupiškio) – 4,7 mln. Lt 

Leonas Alesionka (Anykščių-Kupiškio) – 1,1 mln.Lt 

Jonas Dieninis (Ignalinos-Švenčionių) – 1,06 mln.Lt 

Alina Litvinovič (Zarasų-Visagino) – 1,02 mln.Lt 

*(suskaičiuota turto, santaupų ir suteiktų paskolų vertė, 

atėmus pačių kandidatų negrąžintas paskolas) 

patekti į Seimą yra visiški skurdžiai, 

gal net „bomžai”. Yra tarp kandidatų ir 

profesorių, bet yra ir mažaraščių. 

Kiekviena iš penkių regiono 

apygardų, regis, turi savotišką ir tik jai 

vienai būdingą šarmą. Zarasų–Visagino 

apygardoje, kaip ir dera nelietuviškame 

krašte, beveik pusė kandidatų - 7 iš 

15-os - yra su slaviškomis pavardėmis. 

Zarasų-Visagino apygardoje savo 

kandidatą į Seimą kelia ir kažkada 

ultradešiniuoju laikyto Vytauto 

Šustausko partija „Kovotojų už laisvę 

sąjunga“. O nuo šios partijos kandidatuoja 

Jurijus Subotinas. Tėvynės 

sąjunga Visaginui taip pat parinko 

įdomų kandidatą Roką Žilinską. Politinė 

partija „Sąjunga „Taip“ į rinkimus 

delegavo vienos viešosios įstaigos 

vadovą Rolandą Urniežių, kuris iš kitų 

kandidatų išsiskiria savo turto deklaracija. 

Penkiasdešimtmetis politikas 

neturi jokio turto, bet kažkaip yra 

sugebėjęs gauti 15 tūkst. litų paskolą. 

O per praėjusius metus jis gavo vos 

2142 litus pajamų. Zarasų-Visagino 

apygardoje kovos ir prieš ketverius 

metus antrajame ture susirungę dabartinis 

Seimo narys nuo partijos „Tvarka 

ir teisingumas“ Algimantas Dumbrava 

bei Visagino merė liberalcentristė Dalia 

Štraupaitė. 2008-aisiais A. Dumbrava 

D. Štraupaitę įveikė vos 230 balsų 

persvara. 

Molėtų-Švenčionių apygardoje 

nebebus amžinosios dvikovos tarp 

konservatoriaus Valentino Stundžio ir 

buvusios „valstiečių” lyderės Kazimiros 

Prunskienės. Profesorė šiuose rinkimuose 

negali dalyvauti dėl sveikatos. 

Tačiau V.Stundys turės kitų įdomių 

varžovų: dabartinio Seimo narę, 

išrinktą kaip A.Valinsko „prisikėlėlę”, 

o dabar einančia su „Sąjunga „Taip” 

Zitą Užlytę, vyriausią regione kandidatą 

71-erių gydytoją, socialdemokratą Stasį 

Bajerčių, „tradicinius” kandidatus: 

lenkų akcijos rinkimų akcijos atstovą 

Zbignev Jedinskij ir „darbietį” Petrą 

Čimbarą. 

Beje, Molėtų-Švenčionių apygarda 

pati „feminiškiausia“ – iš 12-os 

kandidatų, 5 – moterys. 

Ignalinos-Švenčionių apygardoje 

kandidatuos turtingiausias šių rinkimų 

dalyvis mūsų regione, buvęs Europos 

parlamento narys, o dabar Lietuvos 

pramonininkų konfederacijos atstovas 

Seime ir Vyriausybėje Šarūnas Birutis. 

Jį kandidatu iškėlė Darbo partija. Šio 

milijonieriaus turto vertė – 5,8 mln. 

Lt. Nuo Tėvynės sąjungos kandidatuoja 

milijonierius Jonas Dieninis, dirbantis 

valstybinėje įmonėje “Registrų centras”. 

Ignalinos kultūros ir sporto centro, 

Šiūlėnų amatų poskyrio specialistė 

Marijona Lukaševičienė, kandidatuojanti 

nuo „valstiečių“ partijos, regis, 

niekam nežinoma ir neįdomi politikė. 

Tačiau Ignaliną kontroliuojančio 

„valstiečio“ mero Bronio Ropės dėka 

po šių rinkimų ir M. Lukoševičienė, 

ir Šiūlėnai gali išgarsėti... Socdemai 

šioje apygardoje kandidatu kelia buvusį 

Utenos apskrities viršininką Vilių 

Cibulską, o liberalcentristai - buvusį 

Seimo narį Kęstuti Trapiką. 

Utenos apygardoje į Seimą bando 

prasibrauti VDU prorektorius, profesorius 

Arvydas Šaltenis, jį remia 

Utenos vicemero Vidmanto Valinčiaus 

Krikščionių demokratų partija. Kitas 

menininkas, buvęs operos solistas 

Vidutis Bareikis kandidatuoja nuo 

„Sąjungos „Taip“. Dėl mandato Utenoje 

varžysis du dabartinio Seimo nariai – 

konservatorius Edmundas Pupinis ir 

socialdemokratė Milda Petrauskienė 

bei buvęs parlamentaras Algimantas 

Matulevičius, atstovaujantis Tautos 

vienybės sąjungą. Utenos apygardoje 

nėra ypatingų jaunuolių kandidatų - 33ejų 

liberalsąjūdietis Marijus Kaukėnas 

yra pats jauniausias iš visų. 

Anykščių-Kupiškio apygardoje į 

rinkimų tiesiąją išėjo daug įvairaus 

plauko žvaigždžių: Seimo nariai Vytautas 

Galvonas („Tvarka ir teisingumas“) 

ir Jonas Šimėnas (Tėvynės sąjunga), 

buvęs Seimo narys, buvęs Anykščių 

meras Leonas Alesionka, loterijoje 

laimėjęs milijoną; buvęs Lietuvos 

generalinio komisaro pavaduotojas, 

liberalsąjūdietis Kęstutis Tubis; buvusio 

KGB Anykščių poskyrio viršininko Alvydo 

Žalos sūnus, socialdemokratas Alvydas 

Žala, buvęs televizijos žurnalistas 

bei Prezidento Rolando Pakso atstovas 

spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, kandidatuojantis 

nuo „Sąjungos „Taip“.

Utenos įmonė UAB „Umaras“, gaminanti polietileno plėvelę, 

rugsėjo mėnesį užkūrė katilą, kuriame deginamos Utenos 

sąvartyne besigaminančios dujos. 

Sąvartyne pastatyti siurbliai, nutiestas vietinis dujotiekis, 

pastatytas naujas katilas. UAB „Umaras“ šis projektas kainavo 

0,5 mln. litų. Pasak bendrovės direktoriaus Vytauto Samsono, 

kol kas susilaikyta nuo didesnio projekto – kogeneracinio katilo 

statybų, nes neaišku, kokį dujų kiekį bus galima išgauti iš 

sąvartyno. 

„Umarui“ šilumos energija reikalinga ne tik patalpų šildymui, 

bet ir gamybos procesui. Tad pagaminamos šilumos 

įmonė neparduos, o sunaudos savo reikmėms. V.Samsono 

skaičiavimais, 0,5 mln. litų vertės projektas atsipirks per 

penkerius metus. 

Į bendrovę apžiūrėti naujos įrangos užsukęs Utenos meras 

Alvydas Katinas kalbėjo, jog norėtųsi, kad valstybė paremtų 

tokius projektus. „Valstybė investuoja ten, kur atsiperka“, – 

merui atsakė V. Samsonas. O A. Katinas tada ironizavo: „Pas 

mus atsiperka tik politika“. 

Vis dėlto UAB „Umaras“ vadovas V. Samsonas vylėsi, kad 

valstybės politika keisis, bus pradėti remti ir biodujas 

„surenkantys“ verslininkai ir net nedideliuose miesteliuose bus 

statomos kogeneracinės katilinės. 

-AF 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . v e r s l a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Utenos verslininkai dalyvavo tarptautiniame 

investiciniame forume 

Rugsėjo pabaigoje Daugpilyje vyko tarptautinis 

investicinis forumas–paroda „Latgalija – rytiniai 

Europos Sąjungos vartai“. Šiame forume kartu su 

kitų Lietuvos regionų bei Latvijos ir Baltarusijos 

firmomis dalyvavo ir Utenos krašto verslininkai. 

Savo atskirą stendą parodoje pristatė UAB „Utenos 

Indra“, kuri jau ir dabar teikia spausdinimo 

paslaugas Latvijos įmonėms. O į bendrą Panevėžio 

pramonės, prekybos ir amatų rūmų (PPPAR) Utenos 

filialo stendą susivienijo UAB „Biovela“ – UAB 

„Utenos mėsa“, UAB „Duventa“, UAB „Anykščių 

varis“ bei A. Kaulinio individuali įmonė. 

Parodoje dalyvavę verslininkai pristatė savo įmonių 

produkciją bei gilinosi į investicinės aplinkos 

perspektyvas Daugpilio regione. O Latvijos ir 

Baltarusijos verslininkams buvo pristatytos 

galimybės investuoti į mūsų kraštą. 

Aktyviai veikiantis PPPAR Utenos filialas šįmet 

organizavo ir verslo misiją į Uzbekistaną. Pasak 

filialo direktoriaus Sergejaus Rybakovo, po šią 

vidurinės Azijos šalį keliavo 14 Utenos verslininkų. 

Uteniškiai lankėsi Taškente, Samarkande, 

Bucharoje. Uzbekistane lietuviai susitikinėjo su 

įvairaus lygmens valdžios atstovais, verslo pasaulio 

žmonėmis, mezgė dalykinius kontaktus. 

-AF 

> Utenos regiono stendas tarptautiniame investiciniame 

forume-parodoje Daugpilyje. 

sąvartyno biodujos „dirba“ verslui 

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas 

Aušros g. 18, LT - 28142 Utena, tel. /fax. (8-389) 56933 

ut.rumai@utena.omnitel.net, www.utccic.lt 

> Utenos verslininkai lankėsi Uzbekistane. 

> Apie naują įrangą UAB 

„Umaras“ direktorius Vytautas 

Samsonas (dešinėje) pasakojo 

Utenos rajono merui Alvydui 

Katinui ir PPPAR Utenos filialo 

direktoriui Sergejui Rybakovui. 

> Šis UAB „Umaras“ katilas 

šildomas Utenos sąvartyne 

besigaminančiomis dujomis. 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . . 

> UAB „Utenos Indra“ Latvijoje turi 

verslo partnerių ir toliau plečia ryšius.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Anykščių ligoninė ant 60-mečio slenksčio 

> Anykščių ligoninės vyr.gydytojas, 

nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos 

darbuotojas ir Lietuvos ligoninių 

asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas 

Projektai: modernizuotoje ligoninėje pacientai 

gaus dar kokybiškesnes paslaugas 

Prieš keletą metų įgyvendintas bemaž 0,5 mln. 

litų vertės projektas Pasaulio banko ir Lietuvos Valstybės 

lėšomis. Įsigyta modernios įrangos sterilizacinei 

(chirurginių instrumentų plovimo-dezinfekavimo 

mašina, autoklavas), reanimacijai (6 lovų monitoravimo 

sistema, defibriliatorius). 

Įgyvendinamas projektas „Antrinio lygio ambulatorinių, 

ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, priėmimo-skubios 

pagalbos, dienos chirurgijos skyrių 

infrastruktūros atnaujinimas ir palaikomojo gydymo 

ir slaugos plėtra VšĮ Anykščių rajono savivaldybės 

ligoninėje“. Projekto metu buvo rekonstruota, 

suremontuota VšĮ Anykščių RS ligoninės 4 skyrių 

(palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo-skubios 

pagalbos, ambulatorinės reabilitacijos ir konsultacinės 

poliklinikos) patalpos. Įsigyta medicinos 

įranga: skaitmeninis rentgeno aparatas, anestezijos, 

> Jauna specialistė gydytoja ortopedė, traumatologė 

Aliutė Zamaravičiūtė ir kineziterapeutė Laima 

Raišuotienė prie reabilituojamo ligonio. 

Anykščių ligoninė prieš dešimtmetį 

pradėjo perkelti į naująjį pastatą 

visus skyrius. Kasmet ligoninėje 

gydosi daugiau nei 5000 pacientų, 

per metus atliekama apie 1500 

operacijų, ligoninės medikai aptarnauja 

ir iš aplinkinių rajonų atvykstančius 

pacientus. Anykščių ligoninei vienai iš 

nedaugelio šalyje per sveikatos reformą 

pavyko išsaugoti visus skyrius, tarp 

jų chirurgijos ir reanimacijos bei 

akušerijos, o nuo 2009–ųjų pradėjo 

veikti dar vienas – fizinės medicinos 

ir reabilitacijos skyrius. Tarp pustrečio 

šimto darbuotojų yra 70 patyrusių 28 

specialybių gydytojų, tarp jų 4 medicinos 

mokslų daktarai, 6 akušerės, 94 

slaugytojos, 4 iš jų turinčios aukštąjį 

universitetinį slaugos išsilavinimą. 

dirbtinės plaučių ventiliacijos ir kiti aparatai, 

įvairūs treniruokliai, medicininiai 

baldai, GMP automobilis ir kt., kurie yra 

naudojami kasdieninėje ligoninės veikloje, 

teikiant antrinio lygio paslaugas. Įsigyta 

moderni medicininė įranga suteikia 

galimybes operatyviau, kokybiškiau ir 

saugiau atlikti rentgenologinius (nebereikia 

gaišti ir išlaidauti ryškinant ir spausdinant 

rentgeno nuotraukas, radiologiniai 

vaizdai įstaigos viduje keliauja intranetu, 

yra galimybė juos perduoti ir į kitas įstaigas, 

pacientai patiria mažesnę apšvitą, 

nes pats įrenginys parenka jos dozę), 

ir kitus diagnostinius tyrimus, greičiau 

diagnozuoti ligas ligoninės pacientams. 

Pagerėjo darbuotojams darbo, o pacien- 

> Radiologijos skyriaus vedėjas Viktoras 

Martinkus vertina skaitmenines rentgenogramas. 

Ligoninėje veikia priėmimo–skubios pagalbos, 

vidaus, vaikų ligų, chirurgijos, ortopedijos–traumatologijos, 

reanimacijos–intensyvios terapijos, 

akušerijos–ginekologijos, fizinės medicinos ir 

reabilitacijos, slaugos–palaikomojo gydymo 

stacionaro skyriai bei ambulatorinių konsultacijų 

padalinys. Akušerijos skyrių išlaikyti padeda 

Anykščių savivaldybė, o gimdyti neretai atvyksta 

moterys ir iš kaimyninių rajonų. Keletą metų 

veikia fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, 

teikiantis stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos 

paslaugas sergantiems judėjimo, nervų sistemos 

bei virškinimo sistemos ligomis. Ligoninėje 

pavyko suburti ir išlaikyti puikų kolektyvą, 

teikiantį kvalifikuotą medicininę pagalbą. 

Prieš dešimtmetį ligoninei pradėjus kurtis 

naujose patalpose buvo įsigyta daug medicininės 

diagnostikos ir gydymui skirtos aparatūros širdies, 

vidaus organų, sąnarių tyrimams bei gydymui. 

tams - gydymosi sąlygos. Projekto dėka 

ligoninė gali atlikti daugiau diagnostinių 

tyrimų (cistoskopijų, kolonoskopijų ir 

kt.) bei konsultacijų, taip pat aptarnauti 

daugiau pacientų nei iki šiol. Tikėtina, 

kad sumažės laukiančių pas gydytojus 

specialistus eilės. 

Įgyvendintas projektas „Vidurio ir vakarų 

Lietuvos gyventojų sergamumo ir 

mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių 

ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant 

sveikatos priežiūros sistemos 

infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“. 

Anykščių ligoninė jau įsigijo veloergometrijos 

komplektą, reanimacijos lovos 

komplektą bei echokardioskopijoms ultragarso 

aparatą, atliko patalpų rekonstravimą 

ir įrengė kardiologijos kabinetą 

ES ir valstybės lėšomis, o ligoninės lėšomis 

- patalpą reanimacijos lovai. Įrengus 

kardiologo kabinetą ir įsigijus dar 

vieną echoskopą širdies echoskopijoms 

atlikti, gydytojai kardiologai ir klinikinės 

fiziologijos gydytojas gali jas atlikti visą 

dieną, priklausomai nuo pacientų srautų. 

Pagerėjo tyrimų ir gydymo kokybė, 

sutrumpėjo ištyrimo laikas. Pacientai, 

ištikti ūmaus miokardo infarkto, skubos 

tvarka guldomi į Anykščių ligoninės reanimacijos 

palatą, čia tuoj pat atliekama 

trombolizė (sušvirkščiami trombus

Medicinos mokslų daktaras gydytojas radiologas Kęstutis Janulis 

ruošiasi atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. 

tirpinantys vaistai). Skubiai 

atvykęs reanimobilis pacientą 

išsiveža į Vilniaus Santariškių 

klinikas, o ten suteikus reikiamą 

pagalbą atveža į Anykščių 

ligoninę tęsti gydymą. 

Anykščių ligoninė dalyvauja 

ir projekto „Elektroninių 

sveikatos paslaugų plėtra 

Utenos regiono asmens 

sveikatos priežiūros įstaigose“ 

įgyvendinime. Projekto tikslas 

– sudaryti sąlygas regiono 

gyventojams ir pacientams 

šiuolaikinėmis informacinių ir 

ryšių technologijų priemonėmis 

laiku gauti geros kokybės 

sveikatos paslaugas, o sveikatos 

priežiūros įstaigoms ir specialistams, 

teikiantiems sveikatos 

priežiūros paslaugas, 

- tarpusavyje bendradarbiauti 

ir saugiai keistis informacija 

elektroniniais kanalais. Iki šiol 

sveikatos priežiūros paslaugų 

teikimo informacija apie pacientų 

sveikatą dažniausiai 

kaupiama popierinėse formose, 

ir nėra patogu ja disponuoti 

tiek pacientams, tiek 

sveikatos priežiūros specialis- 

tams, sugaištama daug laiko. 

Numatoma sukurti paslaugas, 

kurios įgalins informacijos 

apie pacientų sveikatą surinkimą 

ir kaupimą elektroninėje 

erdvėje. Sukurtos elektroninės 

paslaugos užtikrins sklandesnį 

sveikatos priežiūros paslaugų 

teikimą ir galimybę sveikatos 

priežiūros specialistams 

bei pacientams naudojantis 

moderniomis technologijomis 

sugaišti mažiau laiko patenkant 

pas gydytoją specialistą 

arba į ligoninės skyrių. Projekto 

įgyvendinimas suteiks 

galimybę pacientams gauti 

informaciją apie savo sveikatą 

elektroniniais kanalais. Naudojantis 

pacientų registracijos 

funkcijomis bus suteikta paslauga 

pacientams tiesiogiai 

per www.sergu.lt sistemą 

užsiregistruoti ir patekti pas 

Anykščių ligoninės gydytoją, 

išvengiant laukimo eilėse ir 

kitų nepatogumų. 

Įgyvendinamas tęstinis 

projektas pagal Valstybės investicijų 

programą. Pagal jį 

ne tik pastatyta nauja ligoninė, 

bet ir jau įsigyta bei planuojama 

dar įsigyti daug modernios 

medicininės įrangos 

ir inventoriaus. 

Taip pat įgyvendinama 

keletas mažesnių projektų, 

finansuojamų Anykščių savivaldybės 

biudžeto lėšomis. 

Rengiamas projektas 

,,Saulės energijos pritaikymas 

vandens šildymui“. 

> FMR specialistė Danutė 

Bužinskienė sėkmingai įsisavina 

naujus fizioterapijos aparatus. 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Tik faktai 

Pradžia. Pirmasis Anykščių ligoninės 

vadovas, draugiškas ir 

valdžiai nepataikavęs gydytojas 

Vaclovas Ralys kūrė Anykščių 

ligoninę. Gimdymo skyrius buvo įsikūręs šalia geležinkelio stoties, o Vaikų ligų – klebonijos tvartuose. 

1952–aisiais ligoninėje buvo 25 lovos. Tais pačiais metais į Anykščius atvyko jaunas chirurgas 

Bronius Šimkūnas ir atliko pirmąją operaciją. 

Veteranas. Po 6 metų gydytojavimo chirurgas Br. Šimkūnas tapo vyr.gydytoju ir ligoninei vadovavo 

per 30 metų, vyr. gydytoju išbuvo bene ilgiausiai šalyje. Perėmęs ligoninę, kurioje buvo 35 lovos, 6 

gydytojai ir 6 medicinos seserys, paliko rekonstruotą 400 lovų ligoninę, pastatytą naują polikliniką, 

Kavarsko, Troškūnų, Debeikių, Kurklių ambulatorijas, įkurtus 26 felčerinius punktus kaimuose. 

Kaita. 1985–ųjų pabaigoje vyr. gydytoją Br. Šimkūną pakeitė LOR gydytojas Antanas Bražėnas, kuriam 

vadovaujant buvo atnaujintos Svėdasų, Troškūnų ir Kavarsko ligoninės. Jam vadovaujant buvo 

pradėta ir vyko naujosios ligoninės statybos. Keitėsi santvarkos, požiūris į mediciną. 1997–aisiais 

vyr. gydytoju tapo chirurgas Dalis Vaiginas, kuriam teko išlaikyti sveikatos reformos vėjus, dėti daug 

pastangų, kad ne kartą būtų koreguotas grandiozinis projektas ir įrengta pacientų poreikius bei laikmečio 

galimybes atitinkanti optimalaus dydžio ligoninė ir į ją būtų perkelta visa veikla, kad ligoninė 

išbristų iš finansinių skolų ir daugiau į jas nebeklimptų. Ligoninės statybos tęsėsi beveik 18 metų ir 

kainavo daugiau kaip 40 milijonų Lt. D. Vaiginas ligoninei vadovauja iki šiol. 

Stabilumas. Iki šiol nuo 1977 m. vyr. gydytojo pavaduotoja dirba vidaus ligų gydytoja, gastroenterologė 

Virginija Pažėrienė, (vadovaujanti ir palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui), nuo 1988m. vyr. 

buhaltere - Regina Kuzminienė, nuo 1991 m. vyr. slaugytoja - Alma Pilkauskaitė; skyrių vedėjai: nuo 

1983 m. chirurgijos - Giedrutis Klimkevičius, nuo 1984 m. vidaus ligų - Vaida Klimkevičienė. Nuo 

1987 iki 2011 m. vaikų ligų skyriui vadovavo Regina Bitinienė. 

Pasikeitimai. Skyrių vedėjai iki šiol: nuo 1997 m. ortopedijos-traumatologijos - Aloyzas Pranskūnas, 

nuo 2000 m. - maisto paruošimo - Rima Vanagienė, laboratorijos - Vanda Adomonienė, nuo 

2001 m. nervų ligų - Daiva Unikauskaitė, nuo 2006 m. akušerijos-ginekologijos - Nijolė Januškienė, 

anesteziologijos-reanimacijos – Vilius Januška, nuo 2011 m. vaikų ligų - Asta Sereikienė. 

Atgaivino. 1980 metais pirmą kartą Anykščių ligoninės istorijoje atgaivintas pacientas, kuris po 

miokardo infarkto buvo komos būsenos. 

Tyrimai I. 1984–aisiais gydytojas Viktoras Martinkus Anykščių ligoninėje pradėjo atlikti endoskopinius 

stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimus. 1991 metais įsigytu echoskopu jis 

pirmasis pradėjo taikyti vidaus organų echoskopinio tyrimo metodiką. Patyręs gydytojas iki šiol dirba 

radiologu ir skyriaus vedėju, yra įvaldęs ypač sudėtingą ir brangią diagnostinę aparatūrą. Jo tyrimais 

pasitiki gydytojai ne tik Anykščiuose ir, žinoma, pacientai. 

Tyrimai II. Pernai Anykščių ligoninėje ištirta apie 50 tūkst pacientų, atlikta per 9 tūkst. echoskopinių, 

apie 2 tūkst. endoskopinių tyrimų. 

Susiuvo. 1986-aisiais Anykščių ligoninėje sužalotą širdį sėkmingai susiuvo dabartinis ligoninės 

vadovas D. Vaiginas. Tais pačiais metais anesteziologė-reanimatologė Dalija Merfeldienė pradėjo 

taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. 

Pirmosios. 1998 m. pirmąją kelio artroskopinę operaciją atliko chirurgai Dalis Vaiginas ir Aloyzas 

Pranskūnas. 2008 m. pirmąją klubo endoprotezavimo operaciją atliko chirurgai med. mokslų daktaras 

Petras Butėnas ir Aloyzas Pranskūnas. 

Širdis. Šiemet į Anykščių ligoninę buvo atvežtas sunkios būklės širdies persodinimo operacijos laukiantis 

ligonis su mechanine širdim. Jam kraujavo per jungtis, tačiau Anykščių medikams pavyko 

išgelbėti ligonio gyvybę, kol jį išsivežė reanimobilis. 

Operacijos. Anykščių ligoninėje 1998 metais atlikta 1357, 2000 m. - 1803, pernai - 1500 operacijų. 

Amžius. Vyriausiam ligoninės darbuotojui yra 77 metai, jauniausiam - 25 metai. 

Lytis. Ligoninėje dirba 41 vyras ir 197 moterys. 

Ligoniai. 1998 m. ligoninės stacionare gydėsi 5658, 2000 m. - 5430, pernai - 5197 ligoniai. 

Trukmė. Vidutinė gydymo ligoninės stacionare trukmė keletą pastarųjų metų yra apie 6 dienas. Tačiau 

kai kurie gerai besijaučiantys ligoniai po chirurginių operacijų į namus išleidžiami tą pačią dieną. 

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus tel. (8-381) 5-94-38, (8-699) 19216 

Konsultacinės registratūros tel. (8-381) 5-93-42 

Administracijos tel. (8-381) 5-94-35, (8-687) 17701. 

El.p.: anyksciu_ligonine@anlig.lt, www.anlig.lt 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

unikalusis geopolitikas 

kazys Pakštas 

Kazys Pakštas – geografas, keliautojas, 

visuomenės veikėjas... lietuvius siūlęs 

iškeldinti į “atsarginę Lietuvą” - 

Madagaskarą... Utenos krašto aukštaitis, 

gimęs 1893 m. birželio 29 d. Užpalių 

valsčiuje, Alinaukoje. Miręs prieš 52 metus 

JAV, Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero 

kapinėse. Kitąmet pasaulio lietuviai turėtų 

paminėti šio keliautojo, unikalaus lietuvio 

110-ąsias gimimo metines. 

. . . Jolanta matkevičienė > 

> Vienas iš didžiojo geografo Kazio Pakšto motyvų 

perkelti Lietuvą į Madagaskarą buvo tas, jog ten 

nebus nei lenkų, nei vokiečių ir apskritai jokių bjaurių 

kaimynų... Tačiau norint nupirkti dalį Madagaskaro, 

reikėjo parduoti dalį Lietuvos. 

Klierikas, sielininkas, žurnalistas, profesorius 

Šimtųjų Kazio Pakšto gimimo metinių proga 

„XXI amžius“ paskelbė dr. Vlado Terlecko (jo 

kraštiečio ir tam tikra prasme kolegos) straipsnį 

apie žymųjį geografą ir neišgirstą 

pranašą. Jame sakoma, kad Kazio 

Pakšto tėvas Adomas buvo nenuorama 

parapijos keliautojas ir dar J. Tumo– 

Vaižganto krikšto tėvas, vertęsis dailidės 

amatu, su dviem žmonomis susilaukęs 

septyniolikos vaikų... Pasak V. Terlecko, 

K. Pakšto dvasiniam brendimui didelį 

poveikį turėjo vaikystėje girdėti tėvų 

ir kaimynų pokalbiai apie baudžiavos 

vergystę, 1863 metų sukilimą bei 

kruviną jo nuslopinimą ir lietuvių 

teisių suvaržymus, Kražių skerdynes. 

„Visa tai pasiekė jaunojo K. Pakšto 

sielos gelmes. Todėl vos dvylikos metų 

„revoliucionierius” dalyvavo 1905 

metų įvykiuose: platino spaudą, su 

kitais maištininkais sudaužė Užpalių 

monopolį ir kt. 

Pirmąsias mokslo žinias K. Pakštas 

gavo dvejus metus lankydamas slaptą 

lietuvių mokyklą, vėliau – valdišką 

Užpalių mokyklą. Jis mokėsi pas 

įvairius „švedus” ir „Saulės” draugijos 

kursuose Kaune. 1912 metais, Peterburge 

išlaikęs šešių klasių egzaminus, 

įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur 

pasižymėjo uoliu mokymusi, intelektualiu 

smalsumu. Tačiau 1913-aisiais jis 

nusivilko klieriko sutaną. (...) Trumpai 

padirbėjęs vaistinėse Jiezne, Birštone, 

S. Banaičio spaustuvėje, paragavęs 

ir sielininko duonos, 1914-aisiais 

iškeliavo laimės ieškoti į JAV. Atsidūrė 

gyvulių skerdyklų mieste Čikagoje. 

Duonai pelnėsi platindamas „Draugą”, 

vėliau redaguodamas laikraštį „Tikyba 

ir dora”, žavėjosi M. Yčo asmenybe, 

rengėsi tapti politiku, mokslams 

užsidirbdamas fermerių ūkiuose. 

1915-aisiais K. Pakštas įstojo į Valparaiso 

universitetą, nes jame studijos 

kainavo pigiausiai, buvo sudaromos 

sąlygos užsidirbti. Todėl 1905-1925 

metais tame universitete studijavo 

apie 1000 lietuvių. Vėliau jis perėjo 

į Fordhamo universiteto Sociologijos 

fakultetą, kurį baigė 1918 metais. 

Nesitenkindamas tuo, K.Pakštas įstojo 

į Friburgo universitetą, kur keturis 

semestrus studijavo ekonomiką, po 

to pasirinko geografiją. 1923 metais 

baigė šias studijas ir jam buvo suteiktas 

daktaro laipsnis (už darbą apie Lietuvos 

klimatą).“ 

Iš Šveicarijos K. Pakštas vėl 

nukeliavo į JAV ir ten redaktoriavo 

(1923-1925 m.) Bostone „Darbininko“, 

Čikagoje „Draugo“ redakcijose. 

Tačiau Kauno universiteto Teologijosfilosofijos 

fakulteto kviečiamas, 1925 

metų rudenį K. Pakštas parvyko į 

Lietuvą dėstyti geografijos, ėjo docento 

pareigas. Apie 1927–1930 metus jis 

vadovavo Tarptautiniam bankui, priklausiusiam 

JAV lietuviams. Pasak Dr. V. 

Terlecko, prisimenant jo dinamiškumą, 

turėtus du aukštojo mokslo diplomus, 

tarp jų sociologijos (ekonomikos), bankininko 

profesijos išmėginimas neturėtų 

ko nors stebinti. 

1931-aisiais jis perėjo į Gamtos– 

matematikos fakultetą, buvo išrinktas 

Geografijos katedros vedėju. Nuo tada 

atsidėjo geografijai. Mokslo tikslais daug 

keliavo... 

Geografų “laboratorija” – kelionės 

Kazys Pakštas ir kelionės buvo 

neatsiejamas dalykas. Greičiausiai 

paveldėtas iš tėvo, bet ir būtinas, jo supratimu, 

pasirinktai profesijai. „Kelionė 

– geografų laboratorija. Kas iš jų nekeliauja, 

nestebi žemėvaizdžių ir žmonių, 

tas prasilenkia su savo mokslo dalyku“, 

– rašė jis. „Dėstydamas geografiją 

Lietuvos ir Latvijos universitetuose, 

naudojausi kiekviena pasitaikančia 

proga keliauti ir savo akimis stebėti 

mūsų planetos gyvąją sceną. Mažesnių 

kelionių (iki trijų tūkstančių kilometrų) 

teko atlikti bent keliolika (...) Pirmoji 

kelionė atlikta 1925 m. automobiliu 

skersai Š. Ameriką su sava palapine ir 

virtuve per girias, meškynus, negyvenamus 

tyrus ir stepes, per indėnų rezervatus 

ir aukštus Kordiljerus į Didžiojo 

okeano pakraščius ir Meksiką. Tai 

buvo didžiųjų įdomybių ir šiurpulingų 

momentų kelionė: nukeliauta apie 15 

000 kilometrų per 95 dienas. Antroji 

didelė kelionė - tai Brazilijon, užsukant

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

ir Š. Afrikon, 1927 m. Būdamas 

drauge su žmona Brazilijos svečiu, toje 

kelionėje pirmą kartą patyriau pietinių 

žmonių puikų vaišingumą ir pamačiau 

tropinių kraštų gyvenimą ir kultūrą. 

Per tris mėnesius nukeliavau apie 22 

000 km, daugiausia jūromis”, – rašė 

K. Pakštas, prieš išvykdamas į didžiąją 

kelionę aplink Afriką, ketindamas įveikti 

42 800 kilometrų. 

Iki 1933 m. jis buvo lankęsis beveik 

visose Europos šalyse. O pasak šveicaro 

Juozo Ereto monografijos „Kazys 

Pakštas: tautos šauklio odisėja“, jis 

nebuvo aplankęs tik arktinių sričių ir 

Australijos. Kiekvienas pastebėjimas, 

įvairūs duomenys, žinios, patirtos 

kelionių metu iš mokslo žinių ir kitų 

šalių keliautojų, įvairiausiu būdu 

pasiekdavo ir Lietuvos gyventoją. 

Dažniausiai tai būdavo arba gyvas K. 

Pakšto žodis, arba straipsnis spaudoje. 

Profesorius apkeliavo truputį daugiau, 

“nei aplink žemę” 

Šiandien, dėka Baltoskandijos 

kelionių bibliotekos idėjos, mes turime 

galimybę pasimėgauti Kazio Pakšto 

knyga „Aplink Afriką“, išleista 2007 

metais. Knygoje populiariu stiliumi 

pasakojama apie Afrikos žemyno 

egzotiką, jos šalių gyvenimo būdą, o 

pasak Silvestro Gaižiūno, knyga įdomi 

ne tik kaip Afrikos šalių kaleidoskopas, 

pamatytas lietuvių geografo ir keliautojo 

akimis, bet ir kaip mokslininko, 

turinčio misiją, dienoraštis. K. Pakštas 

atokiausiuose Afrikos kampeliuose 

ieškojo lietuvių pėdsakų, pats nemažai 

pasakojo apie savo tėvynę, o jo knyga 

gali būti laikoma ir kelionių beletristikos 

šedevru, kurio stiliaus vaizdingumas 

nenustoja žavesio ir praėjus aštuoniems 

dešimtmečiams nuo autoriaus kelionės 

> Profesoriaus Kazio Pakšto 

gatvė Užpaliuose. 

ir pirmojo jos išleidimo. Geografas ir 

keliautojas K. Pakštas buvo pirmasis 

lietuvis, anot prof. V. Pšibilskio, atlikęs 

tokią ilgą ir sudėtingą kelionę, trukusią 

gerą pusmetį, kur „profesorius sukorė 

per 42 000 kilometrų, t.y. truputį 

daugiau negu aplink Žemę“... 

Nustatė Lietuvos klimatines juostas 

Dirbdamas Lietuvos ir Latvijos 

universitetuose, jis buvo atsidėjęs 

geografijai. Pasak dr. Vlado Terlecko, 

K. Pakštas intensyviai dirbo mokslinį 

darbą: nustatė Lietuvos klimatines 

juostas, pradėjo sistemingus ežerų 

tyrimus. Vėliau K. Pakštas nuo fizinės 

geografijos pasuko į politinę geografiją, 

o emigracijoje susidomėjo istorine 

geografija. Profesorius vieną po kitos 

publikavo monografijas, studijas: 

„Baltijos respublikų politinė geografija” 

(ją išvertė ir išleido latviai bei lenkai), 

„Angolos klimatas”, „Baltijos jūra”, 

„Aplink Afriką”, „Abisinija”, „Afrikos 

regioninė geografija”, „Lietuvos ribų 

problema” ir kt. 

Taip pat nepamirštinos geografo kartu 

su P. Karveliu ir kt. pastangos (1931 

m.) įkurti Lietuvos katalikų universitetą. 

K. Pakštas buvo šio universiteto 

steigimo komiteto nariu, rengė mokymo 

planus, projektavo struktūrą. Deja, dėl 

valdžios kliūčių 1932 metais planuotas 

universiteto atidarymas neįvyko. 

Kultūringą tautą sunkiau pavergti ar 

sunaikinti 

K. Pakštas išgarsėjo kaip naujų, 

originalių idėjų ir sumanymų autorius. 

Pagrindinė jo idėja – Lietuvos 

gelbėjimas dinamiška kultūrine 

komentarai 

k o m e n t a r a i a p i e k . P a k š t o 

veiklą šiandienos akimis 

Valentinas Stundys, LR 

Seimo narys, Švietimo, 

mokslo ir kultūros komiteto 

pirmininkas; TS – LKD 

Pirmininko pavaduotojas, 

Bendrijos LKD Pirmininkas; 

mokytojas ekspertas: 

„Kazys Pakštas, sakyčiau, 

unikalus, spalvingas žmogus. Politinės geografijos 

pradininkas, dabar reiktų sakyti - geopolitikas... 

Vienas idėjos autorių – matęs Lietuvą 

globaliai, rūpinęsis ja ir kėlęs klausimą: kas bus 

su Lietuva toliau... Supratęs, kad maža valstybė 

– stipri savo kultūra, kėlęs idėją Baltoskandijos 

konfederacijai, nemažai nuveikęs ir Ateitininkų 

federacijoje, nekalbant jau apie jo, kaip keliautojo, 

nuopelnus...“ 

Gražina Kadžytė, baigusi 

Užpalių vidurinę mokyklą, 

etnologė, tautosakininkė, 

žurnalistė, uteniškių kraštiečių 

Vilniuje klubo „Indraja“ 

viceprezidentė: 

„Seniausieji užpalėnai dar 

gali parodyti namelį, kuriame 

buvo Kazio Pakšto tėvo dirbtuvės. Tolėliau, buvusio 

Alinaukos palivarko sodybvietėje, pastatytas 

koplytstulpis, minint jo 100-ąsias gimimo 

metines. Dar dešimčia metų anksčiau susirinkę 

mokyklos kieme prie koplytstulpio iškiliesiems 

užpalėnams, pabandėme per dabartinių 

profesijų ir sambūrių veikėjus atskleisti šios 

unikalios asmenybės įvairiapusiškumą: K. 

Pakšto paveldo tęsėjais prisistatė geografai, keliautojai, 

Vilniaus ir Kauno universitetų, Katalikų 

mokslo akademijos, Ateitininkų sąjungos, 

Baltoskandijos akademijos, Rotorių klubo 

veikėjai – tikrai įspūdinga veiklų paletė. Ta pačia 

K. Pakšto dvasia šiandieninės kartos užpalėnų 

įkurta senosios klebonijos pastate kurį laiką 

veikė „Dausuva“ – muziejus, galerija, svetainėdiskusijų 

klubas. Dabar muziejus perkeltas į 

mokyklą... Reikia tikėtis, jog ten iš naujo įsižiebs 

idėjų, diskusijų kibirkštys, brandinančios bendrumo 

šilumą bei naudą. Juolab kad Užpalių 

gimnazistai tikrai „ne iš kelmo spirti“ – tarp 

jų išaugo ir auga nemažai įvairių konkursų bei 

olimpiadų laimėtojų, pasižymėjusių jaunųjų 

gamtininkų, geografų, kraštotyrininkų, gidų, 

sportininkų, keliautojų... “ 

>>> 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

>>> 

veikla. Suvokdamas Lietuvos 

geopolitinės padėties pavojingumą, 

jau 1928 metais (per pirmąjį Lietuvos 

Nepriklausomybės dešimtmečio 

jubiliejų) K. Pakštas paleido žaibą – 

„Ar mūsų Nepriklausomybė nebus tik 

kelių dešimtmečių meteoras?”. Todėl 

iškėlė būtinumą susirūpinti kultūrinio 

tautos gyvenimo plėtra, pasirengimu 

eventualiems tautos gyvastingumo 

pavojams. Jis vadovavosi prielaida: kuo 

tauta kultūringesnė, tuo jai mažesnis 

pavojus būti pavergtai ar net sunaikintai. 

Jis iškėlė pašaipiai vertintą ir 

vertinamą „atsarginės Lietuvos” idėją, 

t.y. planingai kolonizuoti Angolą (vėliau 

Hondūrą). Tiesa, ši jo idėja rado atgarsį 

tarp Pirmojo pasaulinio lietuvių kongreso 

dalyvių. Kongresas net priėmė 

specialią rezoliuciją, kurioje buvo 

siūloma neatidėliotinai pradėti tinkamos 

vietos nedidelei lietuvių kolonijai 

paiešką ir tyrimą. 

“Veidu į jūrą” - Lietuva turi tapti 

jūrine valstybe 

Tik teorinio valdžios viršūnių 

pritarimo susilaukė K. Pakšto raginimas 

1939 metais rengtis Lietuvos 

okupacijai, perkeliant į užsienį aukso 

valiutos atsargas, meno, bibliotekų 

vertybes ir kt. Nelaimės pranašas 

buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas 

Kaipošių (...) Nepakankamai valdžios 

viršūnės įsiklausė ir į K. Pakšto 

dar 1922 metais iškeltą Lietuvos 

sujūrinimo šūkį: „Veidu į jūrą!“. Jis 

siekė pakeisti tradicinį mūsų tautos 

orientavimąsi į Rytus, siūlė kurti prekybos 

laivyną, tikėjo Baltijos pajūrio, kaip 

būsimo civilizacijos centro, ateitimi. 

Tiesa, jo siūlymas Lietuvos sostinę 

perkelti į Klaipėdą buvo itin rizikingas. 

1939 metais K. Pakštas grįžo į JAV, 

Kalifornijos universitete dėstė Vidurio 

Europos politinę geografiją. 1941 

metais Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros 

institutą ir iki 1943-iųjų vidurio jam vadovavo. 

Vėliau jis dėstytojavo įvairiose 

JAV mokyklose, 1954-1957 metais 

dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, 

daug rašė į lietuvišką spaudą. 

K. Pakšto gyvenime svarbią 

vietą užėmė jį nuo vaikystės dominusi 

visuomeninė bei kultūrinė veikla. 

Jaunystėje jis įstojo į slaptą ateitininkų 

kuopą, atvykęs į JAV organizavo vyčius, 

įsteigė lituanistikos kursus, buvo jų 

vedėjas. 

Dešimčių draugijų narys ir steigėjas 

1916–1918 metais dirbo Tautos 

fondo generaliniu sekretoriumi, juo 

būdamas, prakalbomis, straipsniais 

daug prisidėjo renkant aukas 

Lietuvos reikalams. Grįžęs į Lietuvą 

buvo išrinktas Lietuvos krikščionių 

demokratų partijos Kauno skyriaus 

pirmininku, 1926–1930 metais įėjo 

> Alinaukos kaime profesoriaus Kazio 

Pakšto gimtinę žymi stogastulpis. 

Šalia - Užpalių seniūnas Eugenijus 

Keraminas. 

į jos CK, 1930–1940-aisiais buvo Ateitininkų 

federacijos vyriausiasis vadas. 1926 metais 

išrinktas Lietuvos katalikų mokslo akademijos nariu. 

1934 metais jis suorganizavo Lietuvos geografų 

draugiją ir iki 1940-ųjų buvo jos pirmininkas. 

1933–1939 metais K. Pakštas vadovavo Lietuviųšvedų 

draugijai, 1934–1939-aisiais buvo Lietuviųamerikiečių 

draugijos vicepirmininkas, priklausė 

Lietuvių-prancūzų bei Lietuvių-šveicarų draugijoms. 

Pasižymėjo ir kaip vienas aktyviausių visuomeninių 

organizacijų steigėjų, dalyvavo steigiant Politinį 

klubą, Lietuvos vakarų sąjungą, Lietuvos katalikų 

universiteto steigimo komitetą, “Romuvos” draugiją 

ir kt. Ne vienai jų K. Pakštas vadovavo. Jis buvo 

Lietuvos vakarų sąjungos centro vykdomojo komiteto 

pirmininkas, Lietuvos katalikų universiteto steigimo 

komiteto vicepirmininkas, “Romuvos” draugijos 

valdybos narys. Priklausė Kauno “Rotary” klubui. 

Svarbią misiją atliko K. Pakšto vadovaujama Lietuvos 

vakarų sąjunga. Ji rūpinosi Didžiosios ir Mažosios 

Lietuvos žmonių kultūrinių ryšių stiprinimu, lietuvių 

jūrinių tradicijų puoselėjimu (organizavo poezijos 

apie Lietuvos vakarus, jūrą konkursus), Klaipėdos 

krašto išvadavimo minėjimais. 

Kėlė Vidurio Europos valstybių fedaracijos idėją 

1951-aisiais jis įkūrė Centrinės Europos 

federalinį klubą, iki 1955 metų jam pirmininkavo,

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

1950-aisiais išrinktas Centrinės Europos 

krikščionių demokratų unijos vicepirmininku 

ir juo buvo iki 1959 metų. 

K. Pakštas 1950–1957 metais įėjo į 

Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos 

CK. Kaip rašo J.Brazaitis, jis po karo 

buvo didelis pesimistas dėl greitos egzilio 

pabaigos, t.y. Lietuvos išlaisvėjimo, mokė 

netikėti didžiosiomis valstybėmis, o 

patiems virsti didele jėga. Tuo tikslu 

vietoje siūlymo 1934 metais surengti 

Baltoskandijos konferenciją iškėlė Vidurio 

Europos valstybių federacijos idėją.“ 

Taigi K. Pakštas buvo ne tik profesionaliosios 

geografijos pradininkas 

Lietuvoje, bet ir mokėjo nustebinti pasaulį 

savo idėjomis. 

Kuo tikėjo K. Pakštas? 

Iš esmės į tai atsakė savo straipsnyje 

prof. V. Terleckas, kurio mintis ir citavau, 

pristatydama K. Pakšto mokslinę ir 

visuomeninę veiklą. Tačiau man įstrigo 

ir J. Ereto mintis, pasakyta apie K. 

Pakštą - klieriką: „Nors klierikas buvo 

susižavėjęs Kristaus idėja, tačiau nelabai 

aukštai vertino Bažnyčios institucijas su 

hierarchiniais laipsniais ir titulais, dvasią 

varžė administracija, jautėsi suspaustas. 

Tačiau visam gyvenimui liko aktyvusis 

krikščionis.“ 

Grįždamas iš Afrikos į Lietuvą, jis 

buvo užsukęs ir į Jeruzalę, lankėsi 

švenčiausiose jos vietose ir įdomiai 

aprašė tiek kraštovaizdį, tiek istoriją, tiek 

pojūčius. 

Įvertinimas - savame krašte pranašu 

nebūsi 

K. Pakštas buvo apdovanotas švedų 

Andree medaliu, Švedijos karaliaus 

iš kazio Pakšto knygos „aplink afriką“ 

„Atėjo Kūčių diena, kurios poezijai, 

linksmybei ir šventumui neprilygsta jokia 

kita diena. Ją švenčia beveik visas pasaulis, 

net tie, kurie tariasi netikį jokiomis 

šventenybėmis. 

Ne Trijų karalių, ne beduinų karavanu, 

bet paprastu automobiliu drauge su keliais 

arabais Kūčių rytmetį persikeliu į Betliejų, 

kad per visą dieną galima būtų išvaikščioti 

jo meilias apylinkes, įbrėžti atmintin jo siaurutes 

gatveles, jo kalnuotus žemėvaizdžius 

ir piemenėlių lauką. (...) Išdirbtose terasose 

dažniausiai pamatysi palšos spalvos alyvų 

medžių, kurie taip gerai yra susigyvenę su 

vietine aplinka ir neardo spalvų monotonijos. 

Kur ne kur arabo akmeninė trobelė, 

prie pašlaitės prisigūžusi, ir savo spalva, net 

forma, su pakriauše vienumon ir vienybėn 

sutapusi. Skurdus tai kraštas... Bet ne šios 

žemės Karaliui gimti jis daug labiau dera 

negu derlingi Ukrainos juodžemiai, Vestfalijos 

anglių rajonas ar Mississippi slėniai. 

Savo veidu ir širdimi šitas kraštas aiškiai 

kalba ne apie šios žemės gėrybes, nors jo 

žmonės ir labai skatikėlius gaudytų. Nors 

ir gamta skurdi, ir spalvos monotoniškos, 

vis dėlto čia labai jaučiama kažkoks 

savotiškumas, nepaprastas jaukumas, 

pilnas misticizmo, verčiąs nesiskubinti, 

sustoti, mąstyti, kontempliuoti. Didžiojo 

Meilės Mokytojo asmenybė ir atsiminimai 

yra persunkę šį kraštą meile ir saldybe ir ši 

žemė dabar tarsi jau nebe vien medžiaga... 

Ji dvelkia didžia dvasia, kurios nepajėgia 

perrėkti nei gidai, nei pirkliai, negali 

paskandinti nei automobilių tvanas, net 

radijo bangos... Maža, bet didžios praeities 

žemelė... Ir menkas, nepilnas, nenormalus 

tas žmogus, kuris šiame žemėvaizdy mato 

tiktai uolą, tiktai medžiagą...“ 

Vazos ir Latvijos Trijų žvaigždžių ordinais. 

Neįvertino jo, regis, tik Lietuvos valdžia... 

Čia, matyt, kaip niekam kitam tinka 

posakis: savam krašte pranašu nebūsi... 

Daugelis jo „pranašysčių“ išsipildė su 

kaupu, nors man labiau norėtųsi jas 

vadinti įžvalgomis arba pasaulį pažinusio 

žmogaus išvadomis, politiko numatytais 

žingsniais į tolimą ateitį... 

Ir vis dėlto lietuviai jį prisiminė. Kitos 

kartos aukštaitis, iš Molėtų kilęs Marius 

Ivaškevičius, sugalvojo „prikelti“ Kazio 

Pakšto asmenybę ir jo, regis, iš pirmo 

žvilgsnio utopinę idėją, perkelti lietuvius 

į Afriką... Taip gimė „Madagaskaras“. 

(...) kas iš tų žodžių? 

Nei vienas jų, nei visi 

drauge nepareikš viso 

nusistebėjimo ir jausmų 

galingumo, kuriuos sukelia 

šis nuostabus Dievulio 

gamtos kūrinys. Lūpos, 

liežuvis tarė galingus 

žodžius, o giliai alsuojanti 

krūtinė teikė žodžių garsams dejuojamą, 

maldingą, nužemintą intonaciją. 

Braidžiojau migloje mirkstančioje tamsioje 

girioje, vandens ošimo apkurtintas, 

dejuodamas, kaip sužeistas riteris, nors 

nieko neskaudėjo, o tik gera, gera... Daug 

gražių dalykų yra sukūrusi žmogaus dvasia 

pasauly. Bet kas tie visi kūriniai prieš tą 

didingą, nepakartojamą, neatvaizduojamą 

Dievulio kūrinį, kurį sukūrė Dievo minties 

užsuktas gamtos laikrodis! Nesu 

poetus nei rašytojas, neturiu pakankamai 

turtingo žodžių sandėlio, kad bandyčiau 

jais piešti ar atvaizduoti šį dievišką kūrinį, 

kurs grožio, maldos ir pietizmo sparnais 

perkelia mano sielą į iki šiol nepajustas 

erdves ir nesuprastas dimensijas. Kas yra 

šis nuostabus kūrinys? Man rodosi, kad 

tai bus besielės gamtos amžinasis himnas 

Aukščiausiajam Visatos Kūrėjui, begaliniam 

beribio grožio šaltiniui. Nei muzika, 

nei paveikslai, nei poezija ar drama 

nesupurtė taip giliai mano sielos, kaip 

Zambezi krioklių didingumas šėlstamai 

augančioje tropikų augalijoj. Visa mano 

dvasinė struktūra buvo išvartaliota, jos 

sąsparos atpalaiduotos ir naujai perdėtos. 

Dvasiškai įelektrintoje sieloje buvo 

jaučiama daug aiškiau negu bet kada, kaip 

artinasi, ir glaudžiai jungiasi estetinis ir 

etinis pasauliai. (...) 

2005 m. Baltijos šiuolaikinės dramos festivalyje 

Rygoje Mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras“ (rež. 

Rimas Tuminas) pelnė aukščiausią apdovanojimą. 

Tais pačiais metais spektaklis „Madagaskaras“ 

tapo Lenkijos tarptautinio festivalio „Kontakt“ favoritu, 

pelnęs antrąją premiją. Pasak „Lietuvos ryto“ 

korespondentės Rūtos Oginskaitės, „ kritikai domėjosi 

„Madagaskaro“ prototipų biografijomis ir pavydėjo 

Lietuvai dramaturgo, kuris „sugeba iš šalies pažiūrėti 

į savo nacijos trūkumus ir iš jų pasijuokti.“ 

Profesorius iš Vokietijos Heinzas Kneipas 

įsitikinęs, kad, „Madagaskaras“ įrodo, jog lietuvių 

tauta jau subrendusi, nes ji apmąsto save.“ 

Argi ne to, tik kitais būdais, siekė ir pats K. 

Pakštas?... 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . . 

Kaip observatorija atsirado Molėtuose 

VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutui 

priklausanti Molėtų astronomijos observatorija, 

įsikūrusi netoli Molėtų, ant Kaldinių kalvos, šalia 

Kulionių kaimo. 

Jos atsiradimo priežastis labai paprastai 

paaiškina šios institucijos internetinis puslapis: 

„Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno 

oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus 

universiteto observatorija (įkurta 1753 metais), 

tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto 

observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu 

atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos 

vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta 

Molėtų rajone 70 km į šiaurę nuo Vilniaus, ant 

Kaldinių kalvos (200 m virš jūros lygio) šalia 

mažo Kulionių kaimo (apie 10 km nuo Molėtų). 

1969 metų rudenį buvo sumontuotas 25 cm 

skersmens Kasegreno sistemos teleskopas, surinktas 

iš Vilniaus universiteto observatorijoje buvusių 

kelių teleskopų liekanų.“ 

Ką observatorijoje galima veikti 

Jau 1970 m. pavasarį Kasegreno teleskopu 

buvo pradėti fotometriniai žvaigždžių (ryškio) 

tyrimai. 1974 m. žvaigždžių šviesą išvydo 63 

cm teleskopas. 1975 m. 25 cm reflektorius buvo 

pakeistas naujai nupirktu 35/51 cm skersmens 

Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu. 1975- 

1977 m. pastatytas observatorijos administracinis 

pastatas su laboratorijomis, moksline biblioteka, 

konferencijų sale ir viešbučiu. 1991 m. pradėtas 

darbas nauju 165 cm teleskopu reflektoriumi - 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

molėtų astronomijos observatorija 

Žiūrėti į dangų ir žvaigždes galima iš bet kur 

ir bet kada, tačiau vargu ar kur kitur Lietuvoje 

įmanoma patirti tiek įspūdžių, kiek “gyvai” 

žiūrint į dangų nuo Molėtų observatorijos 

pastato stogo... 


didžiausiu teleskopu ne tik Lietuvoje, 

bet ir visoje Šiaurės Europoje. (Beje, 

astronomų ir mėgėjų interneto forumuose 

galima rasti įvairių naujienų ir 

samprotavimų, kad ir apie teleskopus). 

Molėtų observatorijoje astronominius 

stebėjimus gali atlikti visi pageidaujantys 

Lietuvos astronomai, aukštųjų 

mokyklų studentai doktorantai, kolegos 

iš užsienio mokslo centrų. 

Observatorija yra atvira astronomijos 

mėgėjams, visiems, kurie panori atvykti 

į dienines arba naktines ekskursi- 

> Astronomas Saulius Lovčikas vienus 

nuvilia, kitus „užkrečia“ meile dangui. 

Sako, įdomu ir linksma būna supažindinti 

observatorijos lankytojus su tikrove, 

ypač tuos, kurie šiuolaikinių technologijų 

kompiuterių ekranuose yra matę anapus 

atmosferos skriejančių kosminių teleskopų 

darytų tolimų visatos objektų, prie planetų 

dirbančių kosminių aparatų perduotų 

nuotraukų. Realus vaizdas per teleskopą 

būna kitoks: ir spalvos ne tokios ryškios, 

galaktikų vaizdai ne tokie dideli, o planetos 

irgi negigantiškos... 

> Molėtų astronomijos observatorija: 

artimiausiu traukos objektu galėtų būti 

Žvaigždžių lietus, kai apie lapkričio 15 

d. meteorai, vadinami leonidais, byrės iš 

Liūto žvaigždyno. 

jas, kad susipažintų su žvaigždėtu 

dangumi, astronomijos naujienomis, 

teleskopais bei planetų, žvaigždžių, 

ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. 

Čia vyksta ne tik mokslo tiriamieji, 

bet ir veiklos populiarinimo renginiai 

plačiajai visuomenei. 

Vienas naujausių renginių buvo 

paskutinį rugsėjo penktadienį vykusi 

„Tyrėjų naktis - 2012”. 

Mokslininkai - astronomijos žvaigždės 

Gali būti, kad dirbančiųjų observatorijoje 

pririnktume ir kelias dešimtis, 

tačiau tarp to apvalaus skaičiaus yra ir 

ryškiausios žvaigždės. 

Kazimieras Černis – kometų 

ieškotojas ir tyrinėtojas, pirmąją 

kometą atradęs 1983 m. Maidanako

observatorijoje (Uzbekija). Šių metų 

pradžioje Vatikano observatorijos 

teleskopu atrado lėtai judantį silpną 

(22 ryškio) objektą – asteroidą. Jis 

buvo nufotografuotas Vėžio žvaigždyne 

prie ryškios žvaigždės delta Cnc. Vatikano 

observatorijos 1,8m skersmens 

teleskopu, Grahamo observatorijoje 

(Arizonoje, JAV). 

Vytautas Straižys – habil. fizikos 

– matematikos mokslų daktaras, 

astrofizikas, vadovavęs Molėtų observatorijai, 

monografijų autorius, jo vardu 

pavadintas asteroidas 68730 Straizys. 

Gražina Tautvaišienė – dabartinė 

Molėtų observatorijos vadovė. Gamtos 

mokslų bei habilituota fizinių mokslų 

daktarė, Nacionalinės mokslo premijos 

laureatė. 

Gidas ne tik dangui… 

Atvykus į Molėtų observatoriją, 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

greičiausiai jus pasitiks astronomas 

Saulius Lovčikas. Jis ne tik įdomiai 

vedžios po dangaus platybes, bet ir 

gebės būti kultūriniu gidu. Visa, kas 

Molėtų observatorijoje yra skiriama 

plačiajai visuomenei, didžiuma idėjų 

priklauso ir S. Lovčikui. Juk bene 

porą dešimtmečių gyvuoja lygiadienių 

šventės – muzikos vakarai, kur 

susirenka ne tik žvaigždžių, dangaus, 

bet ir muzikos mylėtojai. Nors 

renginys nėra plačiai reklamuojamas, 

bet metai iš metų, “lūpos iš lūpų” 

pasigaunama informaciją ir kasmet 

tų dalyvių ratas plečiasi: svarbu, kad 

turėtų ką patys parodyti ir priimtų 

kitų meniškumą… 

Pasak S. Lovčiko, daugiausia observatorijos 

lankytojų būna mokslo metų 

pradžioje ir pabaigoje, kai mokytojai 

atveža savo mokinius į ekskursijas. 

Kai kurie jų būna motyvuoti, kai kurie 


> Saulės laikrodis (projekto autorius L.Klimka, 

dizaineris V. Kavaliauskas). Belaukiant ekskursijos, 

giedro dangaus, ar šiaip išsiruošus pasižvalgyti 

nereikia praeiti pro Saulės laikrodį. Jis įrengtas ant 

observatorijos pietinės sienos, o priešais yra ir aprašas, 

kuris sako, kad esant saulėtam orui, pagal laikrodžio 

rodyklės šešėlio kryptį reikia nuskaityti valandas ir 

minutes... 

atvažiuoja… tiesiog dėl to, kad mokytojai veža. 

Pasitaiko, kad lankytojai supainioja gretimai 

esančius objektus ir observatorija „pavirsta” 

Etnokosmologijos muziejumi arba atvirkščiai… 

Kita vertus, koks gi skirtumas iš kur žiūrėsi į 

žvaigždes… Tačiau S. Lovčikas sako, kad stengiasi 

išsiaiškinti klientų norus ir galimybes. O galimybės 

ir panašios, ir skirtingos: žiūrėti į giedrą dangų 

arba nuo observatorijos stogo – gyvai – per 

35 cm teleskopą arba muziejaus kupole - po 

uždaru dangumi per 80 cm, 40 cm teleskopus. 

Įdomu turbūt būna visur, kai žmonės stengiasi iš 

širdies… 

Į mano klausimą: ar galima Molėtų observatorijoje 

pamatyti ir astronomus - žvaigždes,- S. 

Lovčikas atsakė, jog K. Černius, G. Tautvaišienė 

– Vilniuje, o V. Straižys – gyvena šalia observatorijos, 

todėl tikėtina jį sutikti. Jo manymu, didelės 

pagarbos verta žvaigždė Molėtų observatorijoje yra 

Valerija Kakarienė, be kurios sunku įsivaizduoti 

šią įstaigą. Ji pirmoji atidaro ir paskutinė uždaro 

šios mokslo įstaigos duris, nes yra observatorijos 

administratorė... 

Populiariai kalbant turbūt būtų galima pasakyti, 

kad nuo observatorijos pradžios iki dabar mokslininkams 

pasidarė dirbti lengviau, nes atsirado 

galingi teleskopai. Belieka žiūrėti, stebėti dangų ir 

apibendrinti naujus atradimus, neeikvojant laiko 

kelionėms. 

> Mitologinis akmuo su tolumoje esančiu 165 

cm teleskopu. Netoli teleskopų bokštų ir aplink 

observatorijos centrinį pastatą yra šventųjų mitologinių 

akmenų ekspozicija. Tai dubenuotieji akmenys, 

senovėje juos naudojo saugoti gydomajam Perkūno 

vandeniui, surinkti iš Molėtų ir Utenos apylinkių. 

O ši idėja, sako, kilusi prof. Vytautui Straižiui, 

tuometiniam Observatorijos vadovui, kad išsaugotų šį 

tautos mitologinį turtą nuo sunaikinimo: melioracijos, 

skaldymo, „nematomo privatizavimo“... 



. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

sielos gydytojas nėra aptikęs, 

tačiau ja tiki 

„Nei aš varlių skrodžiau, nei specialiai 

kaip nors ruošiausi medicinai, nebuvo nei 

tokios minties, nei laiko apie tai galvoti. 

Teisingiausia būtų pasakyti, kad į mediciną 

stojau bėgdamas nuo darbo kolūkyje“, 

– apie savo profesinį pasirinkimą sako 

chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas 

biomedicinos mokslų daktaras gimęs 

atokiame Skeldų kaime (Zarasų rajonas) 

Balys Dainys. 

. . . Daiva Goštautaitė > 

Transplantacija laikyta klinikiniais 

eksperimentais 

„1970 metų vasario 18 - ta – data 

ypatinga ne tik man, kaip gydytojui 

nefrologui, ji įrašyta ir į Lietuvos medicinos 

istoriją. Tą dieną šalyje atlikta pirmoji 

inkstų transplantacijos operacija. Ji truko 

apie dvi valandas, operacijai vadovavo 

mano mokytojas profesorius akademikas 

Algimantas Marcinkevičius. Deja, pirmasis 

pacientas neišgyveno – po mėnesio dėl 

įvairių komplikacijų, infekcijų jis mirė. 

Antrasis gyveno šiek tiek ilgiau, tačiau 

rezultatais džiaugtis irgi negalėjome...“, 

– apie profesinę pradžią inkstų transplantacijos 

srityje kalba profesorius B. Dainys. 

Paklaustas, kaip „šovė“ į galvą mintis 

palikti kardiochirurgiją ir imtis nefrologijos, 

profesorius juokaudamas pasakoja: „Profesorius 

A. Marcinkevičius man pasakė: 

„Tau reikia dirbt inkstų transplantacijos 

srityje“. Skaitydavau apie tai laikraščiuose, 

žinojau, kad kažkur tokios operacijos 

> Ką tik Vilniaus universiteto Medicinos 

fakultetą baigęs Balys Dainys – 1965 

metai. 

> Profesoriaus Balio Dainio žmona Nijolė 

– Utenoje gimusi vargonininkė. Ji dėstė 

Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje 

muzikos mokykloje, dirbo Čiurlionio menų 

gimnazijoje. Šiuo metu abu sutuoktiniai 

dirba privačioje B. Dainio urologijos 

klinikoje. 

atliekamos, tačiau tai buvo tik teorinės 

žinios – neišmaniau, su kuo tas valgoma... 

Bet buvau jaunas - pasakė mokytojas, kad 

reikia, vadinasi, reikia...“ 

Pirmoji operacija nesėkminga, antroji, 

trečioji taip pat... „Transplantacija buvo 

nauja sritis ir kaip ir kiekviena nauja sritis 

pradžioj turėjo daug oponentų. Net kolegos 

svarstydavo, kad šį gydymo būdą reikėtų 

uždrausti, juk rezultatai vis tiek blogi. Netgi 

kalbėta, kad Dainys užsiiminėja klinikiniais 

eksperimentais... Tačiau šią sritį išgelbėjo 

biomedicinos mokslų daktaras, buvęs 

Sveikatos apsaugos ministras Vytautas 

Kleiza. Jis 1974 m. pirmasis Lietuvoje atliko 

sėkmingą inksto persodinimą... Dabar 

jau niekas nekelia klausimo, kad organų 

persodinimas nereikalingas ir beprasmis. 

Šiuo metu transplantacija laikoma pačia 

perspektyviausia medicinos sritimi“, – apie 

pirmykštį kolegų požiūrį į transplantaciją 

pasakoja profesorius. 

Pašnekovas, prisimindamas prieš 

daugiau nei 40 metų vykusias pirmąsias 

transplantacijos operacijas, priduria, 

jog rezultatai Lietuvoje nelabai kuo 

skyrėsi nuo visame pasaulyje atliekamų 

operacijų, ten taip pat jos dažniausiai 

būdavo nesėkmingos. Šiuo metu situacija 

irgi panaši – tik rezultatai atvirkštiniai: 

Lietuvoje atliekamos organų persodinimo 

operacijos savo sėkme nenusileidžia 

pasauliniam lygiui. 

Gydytojai mirties neprisijaukina 

Nesėkmingos operacijos – ne tik 

profesinės nesėkmės, tai ir žmogiškas 

prisilietimas prie mirties: „Netiesa, kad 

gydytojai pripranta prie mirties, kiekviena 

mirtis yra sunki ne tik išėjusiojo 

artimiesiems, bet ir gydytojui. Prie mirties 

priprasti neįmanoma...“ 

B. Dainys prisipažįsta nesantis labai

Priėmime pas LR Prezidentę Dalią 

Grybauskaitę. Šalia Prezidentės stovi 

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos 

„Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė, 

kuriai profesorius Balys Dainys atliko dvi 

inkstų transplantacijos operacijas. 

prietaringas, tačiau tam tikrų ritualų, 

įsitikinimų turi. „Būna, kad prieš operaciją 

žmogus pasako: „Ai, operuokit, bet kas 

iš to, vis tiek mirsiu“, - tokių kalbų bijau, 

nes jos dažnai pasitvirtina. Nežinau, kas 

čia „sužaidžia“, bet tokią situaciją esu 

išgyvenęs ne vieną“, – atvirauja profesorius. 

Į operacinę jis stengiasi neiti 

apsirengęs naujais drabužiais, neryši 

kaklaraiščio ar varlytės: „Negaliu 

susikaupti, kai kas nors spaudžia, veržia, 

kai drabužis nepatogus. Taip pat blogai 

jaučiuosi prisivalgęs...“, – apie savo 

įpročius kalba B. Dainys. 

Už civilizaciją tenka brangiai mokėti 

Prakalbus apie persivalgymą, profesorius 

prisimena vaikystę: „Matyt, esu 

senojo sukirpimo žmogus, kai tokių 

problemų, kaip nutukimas, persivalgymas 

niekam nekildavo. Prisimenu, kaip mama 

kepdavo duoną iš bulvių, burokų ir tik šiek 

tiek dėdavo miltų, tėvelio sumaltų Tiltiškų 

malūne... Gal todėl dabar mane erzina kalbos, 

kad aš to nevalgau, ano negaliu, tas 

mane storina, o jau kiaušiniai, sviestas, 

lašiniai, cukrus ir druska iš viso yra didelis 

blogis. Prisimenu, koks didelis skanėstas 

vaikystėje buvo cukrus. Nupirkdavo tada 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

mama gabalinio cukraus puskilogramį, 

paslėpdavo nuo vaikų, kad bent jau 

šventėms būtų. O mes surasdavom, paimdavom 

gabalėlį – fantastika buvo, pusę 

metų tai prisimindavom...“ 

Pats profesorius prisipažįsta, kad 

kopūstų sriuba su kiauliena jam pati 

skaniausia. „Aišku, tik saiką reikia jausti... 

Aš valgau mažai, bet viską. Mes bandom 

vis naujus, mums svetimus produktus, 

o paskui stebimės, kodėl puola ligos. 

Už civilizaciją, už gerą gyvenimą turim 

susimokėti. Kad ir alyvuogių aliejus iš 

Ispanijos – gal jis ir labai geras, labai vertingas, 

bet mums neįprastas – nuo seno 

lietuviai naudojo tik sėmenų aliejų, toks 

mums tinkamiausias. Galim neigti, galim 

nesutikti, bet vis tiek kiekvienas iš mūsų 

esame kažkelinta karta nuo žagrės, kas 

kad gyvenam mieste. Tad ir valgyti turim 

tai, kas mums nuo seno įprasta... Insultai, 

infarktai, vėžiniai susirgimai įgauna vos ne 

epideminius mastus. Anksčiau nuo šių ligų 

žmonės mirdavo tikrai daug rečiau. Traumos, 

infekcijos, virusai – dėl šių priežasčių 

žmonės mirdavo, o dabar kosminiu greičiu 

tobulėjant medicinai atsiranda naujos 

civilizacijos ligos“, – kalba profesorius. 

Tobulas - netobulas žmogus 

Medicinos mokslas iš tikrųjų tobulėja 

ne dienomis, o valandomis. Tai, kas prieš 

10 metų atrodė sunkiai įsivaizduojama, 

dabar tapo realybe. „Žmogus gyvena su 

persodinta širdimi, kas toliau?“, – klausiu 

B. Dainio. 

„Būtų viršūnė, jeigu sugebėtumėm persodinti 

smegenis. Nors dabar tai skamba kaip iš fantastikos 

srities, manau, jūs to sulauksit. Ateis metas, kai 

žmonės gyvens su persodinta galva. Mokslininkai 

dirba... Tik čia, manau, iškils etiniai, moraliniai klausimai. 

„Pridėjus“ prie kūno galvą, kieno pavardę toks 

žmogus nešios – kūno ar galvos? Šiuo metu kalbama, 

kad vis dėlto galvos...“, – apie ateities mediciną svarsto 

pašnekovas. 

Kalbėdamas apie žmogų, B. Dainys sako: „Esu 

atlikęs daugybę operacijų, matęs žmogaus vidų ir 

kiekvieną kartą nesiliauju stebėtis, koks tai tobulas 

kūrinys. Kaip precižiškai dirba kiekviena organų 

grupė, kaip viskas puikiai sustyguota. Tačiau, 

kartu tai ir be galo kvailas, aklas, nesugebantis 

prisitaikyti prie naujovių, senoviškas, absurdiškas 

sutvėrimas... Nustojus kuriam nors organui dirbti, 

negavęs pagalbos žmogus mirs. Transplantacija yra 

išsigelbėjimas. Tačiau organizmas to nesupranta. 

Įdėjus svetimo žmogaus inkstus, širdį ar kitą organą, 

žmogaus organizmas per savaitę juos suvirškins. 

Būtini pasipriešinimą slopinantys vaistai... Atrodytų, 

pats organizmas kerta šaką, ant kurios jis sėdi... Šiuo 

paradoksu niekada nesiliauju stebėjęsis“. 

71–erių metų profesorius šiuo metu inkstų 

transplantacijų neatlieka, dirba urologijos srityje. 

Profesorius turi donoro kortelę 

Paklaustas, ar operuodamas žmogų nė karto 

nerado jo sielos, profesorius šypsosi: „Neteko... Nors, 

kaip gydytojui, man svarbesni labiau apčiuopiami 

dalykai, tačiau nepuolu ginčytis, kai kalbama apie 

žmogaus sielą ar kažkokias jėgas, tvarkančias 

žmogaus gyvenimą. Kaip katalikas, tikiu, kad yra 

kažkas aukščiau...“ 

Prakalbus apie sielos paieškas, profeso- 

>>> 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . . 

rius B.Dainys ima kalbėti apie organų 

donorystę: „Žinot, man kartais keistai 

atrodo, kai žmonės nesutinka paaukoti mirusiojo 

organų, tačiau sutinka jį kremuoti. 

Jeigu jau prakalbom apie sielą, tai gal kaip 

tik persodinus išėjusiojo Anapilin organus 

kitam žmogui, ta siela liks gyva daugiau, 

nei žmogų sudeginus... Tačiau tai tik 

filosofiniai mano mąstymai...“ 

Paklaustas, kokias priežastis žmonės 

nurodo nesutikdami aukoti organų, profesorius 

teigia: „Pirmiausia – baimė. Sveikas 

žmogus gali gyventi ir su vienu inkstu, 

tačiau jam dažnai kyla klausimas, kas 

bus, jeigu tas vienintelis inkstas nustos 

veikti.... Taip pat žmonėms baimę kelia 

operacija, skausmas po jos... Tuo tarpu 

mirusiojo organų nesutinkantys aukoti 

artimieji bijo sąžinės priekaištų, kaip čia, 

tarkim, atidaviau brolį, kad jam pjaustytų 

akis... Sako, bijau, jog man sapne 

mirusysis pasirodys, tarkim, be akių... Tai 

yra psichologiniai motyvai, per kuriuos 

daliai žmonių labai sunku peržengti. Tų 

priežasčių yra visokių, todėl labai svarbu, 

kad žmogus gautų maksimalią informaciją 

apie donorystę“. 

Pats profesorius sako turintis donoro 

kortelę ir atvirai prisipažįsta: „Ta kortelė 

labiau reikalinga mano artimiesiems, o ne 

man. Tokiu būdu saugau savo šeimą nuo 

sunkių sprendimų, dvejonių... O dabar jie 

žinos – tokia buvo mano valia“. 

B. Dainys džiaugiasi, kad nors organų 

trūkumas dar labai didelis, bet situacija 

pamažu gerėja ir transplantacijos dėka 

išgelbstima vis daugiau žmonių. 

Pasikeitė laiko tėkmė 

Profesorius jau net nebesuskaičiuoja, 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

>>> 

kiek atliko operacijų, kiek žmonių prikėlė 

naujam gyvenimui... Paklaustas, kokiu 

keliu atėjo į mediciną, kas paskatino rinktis 

tokią specialybę, B. Dainys pasakoja 

apie sunkią vaikystę ir jaunystę. „Sudėtingi 

buvo laikai – niekas per vasaros atostogas 

vaikų be darbo nelaikydavo, mes buvom 

ruošiami būti pareigingais kolūkiečiais... 

Aš turėjau šiokią tokią „privilegiją“ – 

dirbdavau su arkliu, veždavau šieną... 

O kaip laukdavau mokyklos, atrodo, ta 

vasara taip lėtai eidavo. Atsikeli ryte, iki 

vakaro veži šieną – diena atrodydavo nesibaigianti... 

Lyginant su praėjusiais laikas, 

tai dabar laikas ne eina, o bėga - tik buvo 

Naujieji metai, va jau kiti ant nosies... O 

tada slinkdavo vėžlio greičiu“. 

B. Dainys gimė Skeldose (Zarasų 

rajonas, apie 4 kilometrus nuo Degučių), 

Degučiuose baigė septynmetę mokyklą. 

„Baigęs mokslus Degučiuose, perėjau 

į Salako vidurinę mokyklą. Mokantis 

paskutinėje klasėje imta kalbėti, kad visi 

mūsų vienuoliktos klasės mokiniai eis 

dirbti į kolūkį. Netgi šūkis buvo „Trąšas - į 

laukus, abiturientus - į fermas“... Tačiau, 

ačiū Dievui, rajono valdžia mokyklai 

dar leido išleisti mus į gyvenimą, o ne į 

kolūkį... Kaime tada buvo žinomos dvi 

specialybės – inžinieriaus ir gydytojo. 

Kadangi inžinierius tuo metu ruošdavo 

tik Kaune, šis variantas iš karto atkrito, 

nes Kauno bijojau kaip velnias kryžiaus, 

gi niekada ten nebuvau buvęs... O 

Vilniuje jau buvau lankęsis, dalyvavau 

moksleivių spartakiadoje, net pirmą vietą 

laimėjau. Mėčiau diską, aišku, nebuvau 

toks žinomas kaip Virgilijus Alekna“, – su 

humoru profesorius pasakoja net apie 

skurdžią vaikystę. 

> Vakarienė Švedijoje su karaliene 

Silvija. 

Pašnekovas sako, jog į sostinę atvykęs iš provincijos 

blogai nesijautė: „Salako vidurinės mokyklos garbei 

galiu pasakyti, kad ir nors gūdžios provincijos mokykla, 

tačiau vaikus paruošdavo gerai. Nors nebuvau 

medalininkas, tačiau į mediciną įstojau be jokio vargo. 

O konkursas į mediciną tada irgi buvo nemažas...“ 

Medicina priklauso paslaugų sferai 

Paklaustas, ar rinktųsi tokį patį kelią iš naujo, 

profesorius B. Dainys kurį laiką galvoja: „Nežinau... 

Dabar tiek visokių galimybių... Mums anksčiau buvo 

sakoma, kad medicina yra ir mokslas, ir menas, 

kad jai reikia pašaukimo. Dabar medicina priklauso 

paslaugų sferai, kaip, tarkim, ir batų siuvimas.... 

Nors esu tikras, kad pašaukimo reikia, bet jo reikia 

ne tik medicinoje. Kad darbą padarytum maksimaliai 

kokybiškai, turi jį mėgti, tik tada galėsi džiaugtis 

aukštais pasiekimais... Vis dėlto tikriausiai kartočiau 

savo kelią ir vėl.“ 

Šiuolaikinė medicina, pasak profesoriaus, toli gražu 

nėra idealas. Kokybė, aišku, pasikeitė, bet ji tapo 

daug sunkiau prieinama. „Kad ir toks pavyzdys – prieš 

daugiau nei 50 metų mano mama važiuodavo į Vilnių 

pas gydytojus. Atsikeldavo 4 valandą ryte, nueidavo 

į pirmą autobusą, atvažiuodavo į Vilnių, ateidavo į 

Raudonojo kryžiaus polikliniką, paskui dar užeidavo 

į parduotuvę, nupirkdavo mums batoną ir vakare 

grįždavo namo. O dabar jūs pabandykit apeiti gydytojus 

per dieną...“, – dalijasi profesorius. 

Nors, kaip pats pašnekovas sako, šiuolaikinėje 

medicinoje yra daugybė problemų, o mediko darbas 

sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, profesoriaus 

dukra tapo bendrosios praktikos gydytoja, o sūnui 

tėtis nepadarė įtakos – jis tapo filosofu.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

PR „Pildyk“ dovanoja dar daugiau pokalbių bei SMS 

Artėjantis ruduo atneš naujus mokslo 

metus, kartu su jais ir per vasarą 

pasiilgtus draugus bei daug naujų 

pažinčių. O „Pildyk“ draugams tai 

reiškia dar ir galimybę bendrauti 

dar daugiau nei iki šiol. Norintiems 

įgyvendinti šį norą nereikės tuštinti 

kišenių, o ir kiaulė-taupyklė liks 

sveika. Tereikia pasinaudoti dviem 

naujais „Pildyk“ pasiūlymais, kurie 

leis nemokamai siųsti trumpąsias 

SMS žinutes ir prailgins pokalbių 

laiką 100-u nemokamų minučių. 

Užsisakyk 100 minučių į visus 

Lietuvos tinklus 

„Bendravimas svarbus įvairaus 

amžiaus žmonėms, o jaunimui 

tai būtina socialinio gyvenimo ir 

saviraiškos priemonė. Atėjus rudeniui 

sugrįžtame į mokyklas ar universitetus, 

turime daugiau veiklos, todėl 

išsiplečia bendravimo poreikiai. 

„Pildyk“ draugai, kaip visuomet, 

galės neriboti savęs ir pasirinkti geriausius 

pasiūlymus už priimtiniausią 

kainą“, – sako „Pildyk“ prekės ženklo 

vadovė Renata Bernotaitė. 

Visiems „Pildyk“ draugams siūloma 

už 2 Lt mėnesinį mokestį užsisakyti 

100 minučių į visus Lietuvos tinklus. 

Paslauga „Minutės“ galioja su bet 

kuriuo kitu turimu „Pildyk“ mokėjimo 

planu. 

Naująja paslauga galima pasinaudoti 

vieną kartą per mėnesį – 100 

minučių galioja 30 kalendorinių 

dienų nuo paslaugos užsakymo 

datos. Norint užsakyti paslaugą 

„Minutės“, tereikia siųsti SMS žinutę 

numeriu 1556 ir teksto laukelyje 

įrašius MIN100. Žinutės siuntimo 

kaina – 0,15 Lt. 

SMS žinutėmis bendrauk 

nevaržomai 

Ar esate skaičiavę, kiek SMS 

žinučių reikia, norint papasakoti 

dienos įvykius draugams? O visos 

vasaros nuotykius? Pasirinkę planą 

„SM“, galėsite aptarti net ir smulkiausias 

detales, nes siųsti žinutes 

bei skambinti tarp „Pildyk“ draugų 

galėsite nevaržomai ir nemokamai. 

Dabar su planu „SM“ pokalbiai tarp 

„Pildyk“ ir SMS žinutės į visus Lietuvos 

tinklus nieko nekainuos – joms 

bus taikomas 0 Lt tarifas. Per mėnesį 

galima išsiųsti 

1500 SMS į kitus 

Lietuvos tinklus, 

o SMS žinutės, 

siunčiamos Tele2 

ir PILDYK vartotojams, 

nėra ribojamos 

visai. Plano 

užsakymo mokestis 

tesiekia 2 Lt per 

mėnesį. Užsakyti 

planą galima SMS 

žinute numeriu 

1556, tekste 

įrašius raides SM. 

žinutės siuntimo 

kaina – 0,15 Lt. 

Be to, papildomai 

užsisakiusiems 

planą „SM“, 

suteikiama 

galimybė pigiau pasinaudoti 

mobilaus 

interneto paslauga 

„Naršyk 30“ su 

1 GB duomenų. 

Suteiktus duomenis 

galima išnaudoti 

per 30 dienų nuo 

užsakymo dienos ir 

tik už 3 Lt mėnesinį 

mokestį. 

Daugiau apie 

„Pildyk“ planus bei 

specialias akcijas 

galima sužinoti 

interneto svetainėje 

www.pildyk.lt. 

„Pildyk“ – popu- 

liariausia Lietuvoje išankstinio 

mokėjimo paslauga. Ryšių reguliavimo 

tarnybos duomenimis, 

„Pildyk“ paslaugomis naudojasi 

„Pildyk“ draugų 

– daugiau nei 

milijonas. Visi jie 

gali tarpusavyje 

kalbėti nemokamai 

ir naudotis 

kitais sutaupyti 

padedančiais 

pasiūlymais 

1,139 mln. vartotojų, 42,6 

proc. visų išankstinio 

mokėjimo paslaugos 

vartotojų šalyje. 

Nr. 9 

Osvaldas KATINAS Mano Nr. sąraše 32 

Politinė reklama bus apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės kampanijos sąskaitos, užsakymo Nr.2217 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Utenos kolegijos spalvos 

utenos kolegijos bendruomenė 

sulaukė teigiamo veiklos įvertinimo 

Naujus studijų metus Utenos kolegija pradėjo 

gavusi išorinio veiklos vertinimo išvadas, 

pagal kurias kolegija yra akredituota 

6–eriems metams. 

Tai pasiekti pavyko ne visoms vertintoms 

kolegijoms ir universitetams. „Šis mūsų 

kolegijos įvertinimas pasiektas visos kolegijos 

bendruomenės: dėstytojų, kitų darbuotojų, 

studentų, Alumni klubo narių ir kt. - bendro 

darbo ir pastangų dėka,“ – sakė kolegijos 

direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas. 

Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda 

iš dviejų dalių – ekspertai atskirai vertina 

Utenos kolegiją papildė 560 pirmakursių 

Šiais metais Utenos kolegijos duris pravėrė 

560 pirmakursių, iš kurių 303 studentai 

gavo vadinamuosius studijų krepšelius. 

Pagal šiuos skaičius Utenos kolegija už 

nugaros paliko ne vieną universitetą ir 

kolegiją. Štai, pavyzdžiui, regioninės 

Žemaitijos ir Alytaus kolegijos kartu sudėjus 

priėmė beveik 150 studentų mažiau nei 

Utenos kolegija. 

Utenos kolegijos studijų pradžios šventė 

prasidėjo ąžuoliuko sodinimu prie kolegijos centrinio 

pastato. Šis ąžuoliukas įleido šaknis vasarą 

praūžusios audros išrautos eglės vietoje. 

Renginio pradžią Utenio aikštėje paskelbė 

pasaulio studentų himnas „Gaudeamus Igitur“. 

Sveikinimo žodį į aikštę gausiai susirinkusiai 

kolegijos bendruomenei tarė kolegijos direktorius 

prof. dr. Gintautas Bužinskas. 

Pasidžiaugti studijų pradžios švente atvyko 

būrys garbių svečių. Šiltus palinkėjimus išsakė 

Seimo narė Milda Petrauskienė, Seimo Kaimo 

reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, 

Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, 

Kolegijos tarybos narė Antano ir Motiejaus 

Miškinių bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, 

Dauniškio gimnazijos direktorius Donatas 

aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. 

Pirmąją vertinimo dalį sudaro 

aukštosios mokyklos materialių 

ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, 

kuriam renkami kiekybiniai duomenys 

apie atliekamus mokslinius ir 

taikomuosius tyrimus, pedagoginio 

ir administracinio personalo sudėtį 

ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti 

akademinį pasirengimą ir studentų 

skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto 

lėšų naudojimo tikslingumą ir t.t. 

Veiklos vertinimą sudaro 

aukštosios mokyklos parengtos 

Studentų himnas „Gaudeamus Igitur“ paskelbė šventės pradžią. 

Juodelė, Studentų atstovybės viceprezidentas 

Dainius Žiulys. 

Savo gimtąja kalba visus pasveikino 

ir sėkmės palinkėjo tarptautiniai studentai 

iš Turkijos ir Latvijos, studijuojantys 

ar atliekantys praktiką Utenoje. 

Savo gebėjimais, jau demonstruotais 

laidoje „Lietuvos talentai“, 

pradžiugino studentas Lukas 

Kučinskas, parodęs įspūdingą numerį 

su motociklu. Nuotaikingą šokį atliko 

pirmakursiai ir kiti studentai, dalyvavę 

stovykloje. 

savianalizės suvestinės vertinimas, 

organizuojamas ekspertų vizitas, 

kurio metu vyksta susitikimai su 

aukštosios mokyklos administracija, 

savianalizės rengimo grupe, 

dėstytojais, studentais, absolventais 

ir socialiniais partneriais. Vizito 

metu ekspertai apžiūri aukštosios 

mokyklos infrastruktūrą, susipažįsta 

su vertinimui reikalingais dokumentais. 

Abi sritys Utenos kolegijoje 

buvo įvertintos teigiamai ir kolegija 

akredituota 6 metams. 

Verslo ir technologijų fakulteto 

dekanei doc. Reginai Bagdonavičienei 

ir Sveikatos priežiūros ir socialinės 

rūpybos fakulteto dekanui doc. 

dr. Raimundui Čepukui pristačius 

grupių kuratorius ir į dangų pakilus 

simbolinėms studentų svajonėms - 

balionams visi buvo pakviesti į šventinę 

eiseną. 

Džiugią nuotaiką sukūrė Adolfo 

Šapokos pučiamųjų orkestro, vadovaujamo 

mokytojo Vytauto Latono, muzikos 

garsai ir žavių šokėjų palaikymas.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Šventė vyko miesto širdyje – Utenio aikštėje. 

Studentams netrūko geros nuotaikos 

Studijų pradžia Utenoje džiaugiasi studentai iš Turkijos. 

Šventinei eisenai pasiruošę. 

Mieste nuaidėjo šventinės eisenos garsai. 

Kad ąžuoliukas tvirtai įleistų šaknis, jį 

palaistė kolegijos direktorius prof. dr. G. 

Bužinskas. 

Studentų rankose – simbolinės svajonės. 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Iš mokymų Armėnijoje – bendravimo ir 

bendradarbiavimo patirtis 

Rugsėjo mėnesį Utenos kolegijos Studentų 

atstovybės prezidentė Eglė Vitkelytė dalyvavo 

tarptautinėje mokymų programoje „For Peace 

and Understanding”. Mokymai, kuriuose 

dalyvavo tik keturi lietuviai, vyko Armėnijoje, 

Tsakhazoro miestelyje, įsikūrusiame 

kalnuose. 

Mokymų dalyviai turėjo progą pažinti vieni kitus. 

Eglės teigimu, ši tarptautinė patirtis buvo vienas iš 

didžiausių iššūkių jos gyvenime. Programos metu buvo 

ugdoma daugelis savybių, tokių kaip tarpkultūrinis 

Teikiama parama studentų su 

negalia studijoms 

Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta 

Europos socialinio fondo remiamas 

projektas „Studijų prieinamumo užtikrinimas 

specialiųjų poreikių turintiems studentams”. 

Projektą, kuris tęsis iki 2015 m. balandžio 

mėn., įgyvendina Valstybinis studijų fondas 

su partneriais. 

bendravimas, atsakomybės jausmas, 

kantrybė. Užsiėmimai vyko taikant 

neformalius mokymo būdus ir buvo labai 

įdomūs. 

„Aiškinomės konfliktų sampratą bei jų 

sprendimo būdus, komandos stiprinimo ir 

sudarymo svarbą, kalbėjome apie „YOUTH 

IN ACTION“ programą, skirtą jaunimo 

aktyvumui skatinti bei savanorystei 

populiarinti, kūrėme idėjas naujiems 

tarptautiniams projektams. Šiuose 

mokymuose dalyvavo 30 aktyvių jaunuolių 

iš 8 valstybių: Armėnijos, Gruzijos, 

Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos, 

Rumunijos ir Ukrainos. Visos programos 

metu turėjome pakankamai daug galimybių 

susipažinti su skirtingomis šalių kultūromis 

ir susirasti draugų”, – pasakojo Eglė. 

Savo patirtį kolegijos Studentų atstovybės 

prezidentė teigia taikysianti ir savo veikloje, 

formuodama tvirtą komandą, spręsdama 

konfliktines situacijas, skatindama kitų 

studentų aktyvumą. „Jei tik bus galimybių 

dalyvauti panašiame projekte, būtinai 

į jį įsitrauksiu pati ir paraginsiu kitus 

Kaip sakė projekto koordinatorė 

Utenos kolegijoje Danutė 

Puodžiukienė, pažangūs studentai, 

kuriems nustatytas 45 proc. ir 

mažesnis darbingumo lygis, gali gauti 

tikslinę išmoką (520 Lt per mėnesį) 

studijų prieinamumui užtikrinti. 

Eglei (dešinėje) įspūdį paliko 

Armėnijos architektūrinis paveldas. 

studentus, nes tai atveria dideles galimybes 

pažinti tiek save, tiek kitus žmones, tiek 

kitas šalis“, - sakė Eglė Vitkelytė. 

Kolegijoje įkurtas Elektroninio mokymo centras 

Mokymasis visą gyvenimą pastaruoju metu 

tampa būtinybe. 

Informacinių technologijų 

tobulėjimas sudaro palankias sąlygas 

pasirinkti mokymosi spartą, vietą ir 

laiką pagal savo poreikius ir galimybes. 

Utenos kolegija, atsižvelgdama į 

augantį nuolatinės edukacijos poreikį, 

kuria naujas studijų organizavimo for- 

mas, kai studijų proceso organizavimui 

pasitelkiamos informacinės technologijos. 

Tuo tikslu nuo šių mokslo metų 

Utenos kolegijoje įkurtas Elektroninio 

mokymo centras, kurio paskirtis 

- elektroninio mokymosi ir su juo 

susijusių paslaugų teikimas Kolegijos 

darbuotojams, studentams, Lietuvos 

bei užsienio įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, 

asociacijoms bei privatiems 

asmenims. 

Į EMC struktūrą įtrauktos ir 

Kolegijoje veikiančios interaktyvaus 

mokymo simuliacinės/imitacinės Verslo 

praktinio mokymo firmos, kuriose 

organizuojamas interaktyvus mokymas, 

grindžiamas ekonominės-vadybinės 

veiklos imitavimu, tradicinius mokymo 

metodus siejant su veikla bei elektroninio 

mokymo(si) technologijų taikymu. 

„Praėjusiais studijų metais 

tokią paramą jau gavo 23 Utenos 

kolegijos studentai,- sakė projekto 

koordinatorė. – Šiuo metu pateikta 

20 prašymų gauti tikslines išmokas 

rudens sesijos metu. 

Taip pat kolegijoje bus gerinamos 

studijų sąlygos neįgaliems studentams: 

įrengtos kelios darbo vietos 

su specialia programine ir technine 

įranga, specializuotais ergonominiais 

baldais“.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Judriosios savaitės renginiai kolegijoje ir 

Utenos mieste 

Utenos kolegija prasmingais renginiais 

paminėjo Utenos mieste rugsėjo 16–22 

dienomis vykusią Europos judriąją savaitę ir 

Tarptautinę dieną be automobilio. 

Prie Utenos kolegijos Aplinkos apsaugos katedros (vedėja 

doc. Inga Jakštonienė) studentų ir dėstytojų iniciatyvos 

organizuojant savaitės renginius prisidėjo daug kolegijos 

bendruomenės narių, Utenos rajono savivaldybės 

visuomenės sveikatos biuras, Utenos rajono savivaldybės 

administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos 

skyrius, VšĮ Utenos ligoninė, Utenos RAAD Utenos rajono 

agentūra, UAB ,,HELONA“, Utenos apskrities vyriausiojo 

policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius. Renginį 

parėmė Utenos Europos informacijos centras-Europe Direct. 

Šios savaitės tikslas - paskatinti gyventojus naudotis 

visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiais ar vaikščioti 

pėsčiomis. 2012 m. Europos judriosios savaitės 

šūkis – „Judėjimas teisinga kryptimi!“. Savaitės metu 

atkreipiamas visuomenės dėmesys į neigiamą transporto 

poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, raginama miestiečius 

asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo 

labiausiai urbanizuotose teritorijose. Tai ne tik kova su 

atmosferos tarša ar triukšmu, bet ir miesto gyvenimo 

kokybės gerinimas. 

Judriosios savaitės renginių ciklą Utenos kolegijos 

studentai ir dėstytojai pradėjo tradiciniu baidarių žygiu 

,,Būk atsakingas. Saugok save ir gamtą”. Šiame žygyje 

Lakajos upe plaukė kaip niekad gausus būrys - daugiau nei 

50 – žygeivių. Žygio metu ne tik grožėtasi nuostabiomis 

apylinkėmis, bendrauta, įveikta gausybė gamtinių 

kliūčių, tačiau atlikti ir vandens tyrimai, kurių duomenys 

bus naudojami rašant straipsnius konferencijoms bei 

baigiamiesiems darbams. 

Didelio susidomėjimo sulaukė ir edukacinis renginys „Automobilių 

tarša ir jos poveikis aplinkai ir žmogui”. Jame būsimieji aplinkos 

apsaugos specialistai skaitė pranešimus, diskutavo apie 

aplinkosaugos problemas, klausėsi skambių dainų. 

Daug renginių buvo skirta miesto bendruomenei: 

šiaurietiško ėjimo užsiėmimai, mankšta, kolegijos studentų 

pamokėlės ir viktorina ,,Mieste be savo automobilio“ miesto 

mokyklų mokiniams, paskaitos, dėstytojų – specialistų 

konsultacijos apie sveikatą ir fizinį aktyvumą, Renginys 

,,Judrioji dienelė“ (piešinių konkursas ,,Svajonių dviratis“; 

susitikimas su Ąžuolijos mikrorajono inspektoriumi; 

dviračių/paspirtukų rungtynės; viktorina) ir kt. Vyko akcija, 

kurios metu buvo tikrinama automobilių išmetamųjų dujų 

koncentracija, vairuotojai informuojami apie Judriosios 

savaitės tikslus ir svarbą, išsaugant švarią aplinką. 

Kolegijos studentai džiaugėsi galėdami realiais darbais 

prisidėti prie gimtojo miesto gražios ir saugios aplinkos 

išsaugojimo bei gamtosauginių idėjų sklaidos. 

Kokia šio automobilio išmetamųjų dujų koncentracija, vairuotojui padės sužinoti pareigūnai 

ir kolegijos studentai. 

Tikrinti automobilių išmetamųjų dujų koncentracijos kolegijos studentai atvyko dviračiais. 

Edukaciniame renginyje „Automobilių tarša ir jos poveikis aplinkai ir žmogui” gausiai 

auditorijai nestigo ir smagių akimirkų. 

Parengė ryšių su visuomene atstovė Ramutė Kavoliūnienė. 

Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Alantos akiračiai 

Europos bendradarbiavimo 

diena Alantos technologijos 

ir verslo mokykloje 

Rugsėjo 20 dieną Alantos technologijos 

ir verslo mokykla minėjo Europos 

bendradarbiavimo dieną. Šventę surengti 

paskatino vykdomas projektas „Educate for 

business“, kuriame mokykla dalyvauja kartu 

su dar penkiomis organizacijomis iš Lietuvos 

ir Latvijos. 

Šventės metu vyko projekto pristatymas 

aktų salėje, kur mokytojai bei 

mokiniai buvo supažindinti su vykdoma 

veikla, jos nauda mokyklai ir mokiniams, 

planuojama pagerinti mokymosi baze. 

Praktinio mokymo vadovas Stasys Skebas 

pasveikino susirinkusiuosius, papasakojo 

apie projekto pradžią, kaip vystėsi 

projektas, akcentuodamas, kad bendradarbiavimas 

išplečia galimybes ir leidžia 

dalintis sukaupta patirtimi. Projektą vykdanti 

grupė išsamiai nupasakojo projekto 

esmę, tikslus, aptarė, kaip bus pagerinta 

automechanikų ir barmenų-padavėjų 

mokymo bazė per projekto vykdymo 

laiką. Mokytojai ir mokiniai buvo 

informuoti apie planuojamas išvykas ir 

stažuotes, kurių metu tikimasi pasisemti 

patirties bei žinių. Įgyvendinant projektą 

siekiama pagerinti naujos kartos 

darbo jėgos konkurencingumą regione, 

pagerinti profesinių mokyklų absolventų 

įsidarbinimo galimybes, skatinant 

bendradarbiavimą su regiono verslo 

atstovais ir gerinant mokinių praktinius 

įgūdžius, gaunamus dar mokantis 

profesinėje mokykloje. 

Norintiesiems buvo galimybė 

susipažinti su mokyklos jau turimais 

įrenginiais praktiniam mokymui, buvo 

galima aplankyti mokyklos turimą 

praktinę bazę. Specialybių mokytojai 

pasakojo, kaip mokymas vyksta dabar, 

kokie yra planuojami pakeitimai ir atnaujinimai, 

panaudojat Europos sąjungos ir 

Lietuvos biudžeto skiriamą paramą. 

Renginio metu taip pat norėta 

parodyti projekto galimybes vietos 

verslininkams, kurių pagalba mokyklos 

moksleiviai turėtų galimybę atlikti 

praktiką jų įmonėse, taip pagerindami 

savo profesinius įgūdžius. Nauda 

abipusė, nes regiono verslininkai gali 

išsiugdyti kvalifikuotų, jau turinčių darbo 

patirtį, specialistų kartą. Bendradarbiavimas 

– svarbiausias tiek renginio, tiek 

viso projekto akcentas, o gerinant regiono 

darbo rinkos būklę, tai yra būtinas 

žingsnis norint pasiekti užsibrėžtus 

tikslus. 

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas 

Tel. (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Su rugsėjo pirmąja sveikina Alantos TVM 

ruDEns 

BEnDraTYs 

Sugerti saulės šilumą 

Ir pašėliot su vėju, 

Pažvelgt į tylią gilumą, 

Apsišlakstyt rugsėju. 

Mintimis nuskaidrėti, 

Jausmais nusiraminti, 

Dar juoku nuaidėti 

Ir visa tai – atminti.... 

(Mokytoja Laimutė Pacevičienė) 

Rausvu obuoliu atriedėjo, 

gelstančiu klevo lapu nusileido prie 

mūsų kojų graži šventė Rugsėjo 

pirmoji – nauja visų darbų pradžia. Ją 

mokykla pasitinka turtinga praktine 

baze, gražiai sutvarkytais kabinetais. 

Garbingas šventės svečias rajono 

meras Stasys Žvinys pažymėjo, kad 

jaunimas vis labiau supranta, kaip 

svarbu yra įsigyti profesiją ir susirasti 

savo vietą gyvenime, jis palinkėjo 

moksleiviams ir pedagogams daug 

ištvermės ir sėkmės. 

Mokyklos direktorius Vladas 

Pusvaškis pasidžiaugė, kad nemažai 

jaunuolių pasirinko automechaniko 

bei kitas specialybes. Jis 

pastebėjo, kad mokykloje padaugėjo 

vaikinų, taigi, dabar reikia ir 

„mergaitiškų“specialybių. Džiugu, 

kad į mokyklą atėjo jauni pedagogai 

– tai matematikos mokytojas 

Darius Agintas ir dailės mokytoja Eglė 

Vyštartaitė. Sėkmės jiems! 

Mokykla nepamiršta ir senjorų, jie 

visuomet kviečiami į šią šventę, ir 

malonu išgirsti jų palinkėjimus (šįmet 

juos išsakė buvęs mokyklos direktorius 

Kontrimavičius) dabartiniams 

moksleiviams bei pedagogams. 

Po visų sveikinimų pirmakursiai 

moksleiviai susipažino su savo grupių 

vadovais. Sutilindžiavo varpelis. 

Prasidėjo pirmoji pamoka..... 

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas 

Tel. (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . s e n a s . . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

anykščių kelininkų vadovo širdį 

sugadino sostinė 


Nuo 2003 metų VĮ Utenos regiono keliai 

Anykščių kelių tarnybai, kurios 55 žmonės tvarko 

560 kilometrų valstybei priklausančių Anykščių 

rajono kelių, vadovauja 57-erių anykštėnas Dalius 

Stasiukonis. Iki Anykščių 27-erius metus jis praleido 

sostinėje, Vilniaus namų statybos kombinate, 

kur palaipsniui pakilo nuo meistro iki generalinio 

direktoriaus, nuo pamatų kėlė sostinės Viršuliškių, 

Šeškinės, Justiniškių, Baltupių, Fabijoniškių, 

Pilaitės mikrorajonus ir buvo paskutinis 1993 

m. likviduoto kombinato vadovas. Šis darbas, 

S.Stasiukonio žodžiais, tiesiogine prasme sužeidė 

širdį, vėliau jai prireikė 3 operacijų . 

Anykščių kelininkams vadovaujantis D. 

Stasiukonis prisipažįsta turintis kelis taisytinus 

būdo bruožus. Jis pernelyg tolerantiškas 

„nusidėjusiems“ darbuotojams - atleisti žmogų, 

nors yra už ką, jam nelengva. Kita yda – nesėkmių 

ėmimas kuo giliausiai į ne pačią sveikiausią širdį... 

Kai nevadovauja, vadovas tarnauja dviem 

sodyboms, keliauja ir azartiškai domisi statybų 

naujovėmis. 

Anykščių J. Biliūno mokyklos 11 A klasės vyrai prieš pat egzaminus, miškelyje priešais mokyklą (dabar šioje 

vietoje stovi pramogų ir sporto centras „Nykščio namai“). 10 klasės vaikinų, palikę dvigubai tiek klasiokių, šiame 

miškelyje susitikdavo dažnokai, būdavo, kad kuris nors ir vyno prigriebdavo. D. Stasiukonio (antras iš kairės) klasė 

buvo sudaryta iš stipriausių abiturientų, sustiprintai mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. 

Paskutinis eilėje – geriausias draugas Leonas Stasiulionis. „Mes iš vieno kaimo, dėl pavardžių panašumo mus 

maišydavo, abiem tėvai vienu metu motociklus nupirko... Jis yra elektrotechnikas, gyvena Utenoje. Centre šviesiais 

drabužiais – Virgaudas Puodžiukas, buvęs Lietuvos kelių direkcijos vadovas, dabar jis Bulgarijos susisiekimo 

ministrės patarėjas, dirbantis su pasaulio banko pinigais, skirtais Bulgarijos kelių atnaujinimui.” 

1973 m. D. Stasiukonis tapo buvusio VISI (dabar VGTU) statybos inžinerijos specialybės studentu, pasakojo buvęs 

vidutiniškas studentas, jautėsi „ne ten“ patekęs. Jį traukė techniką, bet tais metais į autotransporto studijas buvo 

pernelyg didelis konkursas. 

Dalius Stasiukonis gimė 

Anykščių rajone Janonių kaime, 

agronomo Jono ir buhalterės 

Nijolės Stasiukonių šeimoje. 

„Buvau pirmas vaikas ir dar 

sūnus. Viduryje žiemos per 

šaltį ir pusnis 25 kilometrus 

iš Anykščių gimdymo namų 

tėvukas mane parsivežė rogėmis 

ir ta proga kelias savaites 

„baliavojo“. Po trejų metų gimė 

mano sesuo Rita. Kai man buvo 

5-eri, išsikėlėme į Nausodę, 

lankiau Kirmėlių pradinę 

mokyklą. Šis motociklas 

„Iž“ tėvukui agronomui buvo 

skirtas per laukus dardėti. 

Tėvukas gana griežtas buvo, 

bet atlaidus. Pasibardavo, bet 

lupti nė sykio nekliuvo. Mama 

kartais diržą paimdavo, matyt, 

buvo už ką, nors piktybiškas 

„varijotas“ tikrai nebuvau.

1987 metai Stasiukonių šeima Nausodės kaime. Dabar visi susitinka retokai. 

„38-erių Jurgita gyvena Amerikoje, mes jau 17 metų vieni kitiems esame tik 

svečiai. Po vidurinės ji išvyko į Kembridžą studijuoti anglų kalbos. Paskui 

mokėsi Taline Amerikos universiteto „Conkordia“ skyriuje, baigė civilinės teisės 

kursą ir išvyko. 31-erių Dainius, baigęs VGTU kelių inžinerijos studijas, dirba 

sostinėje, pasienio kontrolės punktų direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos. 

Apie anūkus kol kas jokių kalbų negirdėjau“,- sakė D. Stasiukonis. 

2002 m. pavasarį Majamyje su sūnumi Dainiumi. Tąsyk visa šeima keliavo 

savaitę nuo Niujorko iki Majamio ir Ky Vesto Floridoje, kur gyventa E. 

Hemingvėjaus. „Esame gerokai pavažinėję po pasaulį, jau nekalbant apie 

kasmetines atostogas Palangoje. Kartą per dvejus metus skrendame į Ameriką 

pasimatyti su dukrą, važiuojame pas draugus, gyvenančius Vokietijoje. Šiaip 

laiko kelionėms - ne perteklius: kai nedirbu, neremontuoju, nešienauju kaime, 

iš mamos paveldėtoje sodyboje, tą darau Anykščiuose. Žolė vienodai greitai 

želia ir ten, ir ten, medžius irgi reikia genėti, vieni ir kiti namai vis reikalauja 

palopyti: susitvarkai mieste, jau laikas lėkti į kaimą ir taip be paliovos“,- sakė 

D. Stasiukonis. 

D. Stasiukonis baigė muzikos mokyklos 

akordeono klasę, jo mokytoja buvo dainininkės 

Vaidos Genytės mama. „Esu užsispyręs. Matant 

mano pirštą, sunku patikėti, kad iš specialybės 

turėdavau geriausius pažymius (vaikystėje 

nykštį dėdės „Gaz“ durelės taip sutraiškė, kad 

kelios operacijos nepadėjo – atlaužtas nykštys 

styro į šoną). Mokykloje mokslai iki 8 klasės 

sekėsi gerai, tebūdavo vienintelis ketvertukas 

už matematiką. Vėliau mane, ko gero, ištiko 

kokia pirmoji meilė ir meilė mokslui dingo. 

Tačiau kažkaip stūmiausi. Užtat puikiai sekėsi 

būgnuoti 1971 m. įkurtame mokykliniame 

ansamblyje „Atostogos“. Aparatūrą skolindavo 

kultūros namai, grupės vaikinai, miestelyje buvę 

labai populiarūs, į šokius sukviesdavo būrius. 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

1975 m. gruodžio 31-oji – Danutės ir Daliaus Stasiukonių vestuvės. 

„Didelės buvo vestuvės. Vien pabrolių 8 poros, 2 poros piršlių. Svečių 

tiek, kiek tilpo į uošvių namą – gal kokių 80. Mūsų vestuvininkai 

nakvojo kone pas visus Vienuolio gatvės kaimynus. Santuokos proga 

tėvukai susimetę nupirko mums „Žigulius“. Tada buvau studentas, o 

Danutė dirbo Prekybos ministerijoje, kartu mokėsi Vilniaus universitete 

prekybos ekonomiką. Nesuklydau su šia moterimi.Gražiai gyvenom 

geruosius metus, o kai ištikdavo blogi – irgi ranka rankon. Mūsų 

sūnus, būdamas 4-erių, keletą metų nevaikščiojo. Liga buvo neaiški, 

neištirta iki galo. Žmona „išmušė“ leidimą konsultacijai Maskvos Cito 

institute. Tuos baisius metus ūgtelėjusį vaiką ji ant rankų nešiodavo. 

Darbšti, užsispyrusi moteris. Jai teko ir Lenkijos turguose prekiauti... 

Už pirmininkiuko (tėtis kolūkiams pirmininkavo nuo 1961 iki 1993 m.) 

ištekėjusi, ponia būti nenorėjo“,- sakė D. Stasiukonis. 

Dabar buvusi prekybininkė Danutė, turi neįgalumą, nedirba. 

Statomos Vilniaus Fabijoniškės. 

D. Stasiukonis dirbo sostinės 

Viršuliškių, Šeškinės, Justiniškių, 

Baltupių, Pilaitės mikrorajonų 

statybose. Nuo 1978 iki 1999 

metų nuo meistro pakilęs iki 

vadovo posto, jis buvo paskutinis 

Vilniaus namų statybos kombinato 

generalinis direktorius. Likvidavus 

kombinatą, D. Stasiukonis 

buvo privačios statybos firmos 

akcininkas ir vadovas, Lydoje 

(Baltarusija) statė bazes iš 

Vokietijos besitraukiantiems rusų 

kariuomenės daliniams. „Darbas 

statybose sužalojo širdį tiesiogine 

prasme. Kaip jaučiasi vadovas, 

kai iš vienos namo pusės dar 

stovi kranas, o paradinėje netgi 

langai sudėti, grindys išplautos 

ir valstybinė komisija statybas 

priiminėja? Arba vienam rugsėjui 

priduoti mokyklą, o kitą rugsėjo 

1-ąją turi suleisti mokinius ir 

mokytojus į naują? Tokie planai 

buvo ir pabandyk neįvykdyti“,- sakė 

D. Stasiukonis. 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . s p i n t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Pavojus sutikti taip pat apsirengusią 

moterį uteniškei negresia 

Laimutė Tamošiūnienė – viena stilingiausiai Utenoje 

besirengiančių moterų. Ji niekada nesuka galvos dėl to, kad 

vakarėlyje ar pobūvyje, nesvarbu kur jis bevyktų, gali sutikti 

panašiai apsirengusią konkurentę. Tai neįmanoma, nes 

penkiasdešimtmetės spintoje ir su žiburiu nerasi masinės 

gamybos drabužių ar aksesuarų. Joje arba uteniškės megzti, 

nerti arba perdaryti, perkurti drabužiai, harmoningai 

atspindintys ir išreiškiantys jos vidinį pasaulį. 

„Tik negalvokit, kad visą dieną sėdžiu prie veidrodžio, 

– juokėsi tautodailės salono savininkė L. Tamošiūnienė. 

– Kaip greitai ir neskausmingai apsirengti, pakužda 

intuicija. Nesu pedantė, bet jei ryte ko nors nesuderinu 

aprangoje, jaučiu diskomfortą. Jei mano darbas būtų kitoks, 

susitapatinčiau su tam darbui tinkamu įvaizdžiu. Juk, 

pavyzdžiui, banko darbuotojos negali net auskarų segėti“. 

Kadaise dailės saloną įkūrusią stilingą moterį pradžioje 

apniko daug pagundų – ji be atodairos namo tempė ne 

tik papuošalus, bet ir dailės kūrinius, nertus ar megztus 

drabužius. Vėliau, kai tapo atspari šioms pagundoms, dalį 

daiktų išdovanojo, kitus grąžino į saloną parduoti arba 

pasiliko sau: „Man patinka universalūs drabužiai. Nereikėtų 

skubėti atsisveikinti ir su senais apdarais, tereikia mokėti 

su jais sužaisti. Viena detalė – ir daiktas vėl atgimsta“. 

. . . Elvyra sabalytė > 

Kvepalai. 

„Negalėčiau 

išeiti į gatvę 

nepasikvėpinus, nes 

tai įaugę manyje. Tai 

tas pats, kas išeiti iš 

namų nepasidažius 

lūpų. Sovietmečiu, 

norėdamos įsigyti 

stilingesnių 

apdarų ar kvepalų, 

su draugėmis 

pasiekdavome net Maskvą ar Peterburgą. Prisimenu, kaip Vilniuje 

sovietmečiu stovėjau didžiausioje eilėje kvepalų „Climat“. Labai 

mėgstu kvepalus „Gucci rush“, o „Chanel“ tinka visiems gyvenimo 

atvejams. Nemėgstu staigmenų, kai kas nors dovanoja kvepalus. 

Prieš tai būtina atsiklausti manęs, ką aš mėgstu. Tas pats galioja 

ir papuošalams.“ 

Knygos. „Lucijaus Anėjaus „Seneka“ mane lydi 

visą gyvenimą. Ją galėčiau palyginti su psichologo 

konsultacija. Sunkią gyvenimo akimirką įsigyti 

„Seneką“ patarė pažįstami. Knyga ne tik guodžia, 

ramina, bet ir įkvepia, pateikia atsakymų į rūpimus 

klausimus. Rhondos Byrne „The Secret. Paslaptis“ 

gavau dovanų. Ji mane užprogramuoja gera energija, 

padeda žengti į priekį nepaisant visų sunkumų.“ 

Papuošalai. „Anksčiau turėjau labai 

daug papuošalų, dabar liko tik tie, 

kurie praėjo natūralią atranką. 

Mėgstu sidabrą, ypač patinka 

žalvaris. Šią žalvario apyrankę 

ir koljė specialiai užsisakiau pas 

kaunietę Genutę Gentvilienę, 

nes patinka jos stilius. Kartais 

įsimyliu kurį nors vieną papuošalą 

ir “užsivedu” jį nešioti. Ryškūs, 

originalūs papuošalai ne tik 

pridengia neaiškios kilmės drabužį, 

bet ir nukreipia žvilgsnį nuo tavo 

akių, bendraujant su žmonėmis 

padeda sutaupyti energetiką.“

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . s p i n t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Sermėgytė. „Iš lino pasiūtą paltuką, 

kurį vadinu sermėgyte, įsigijau vienoje 

drabužius pagal užsakymus siuvančioje 

Kauno įmonėje. Sermėgytė tiesiog prilipo 

prie mano kūno. Prie jos prisitaikiau 

skrybėlaitę ir dabar vaidinu dvaro ponią. 

Šis drabužis man atrodo tobulas, todėl 

prie jo net neprikišau savo rankų ir nieko 

nekeičiau, kaip esu įpratusi daryti.“ 

Kailinukai. „Madų nesivaikau. Nors dabar patariama 

drabužių ir kitų aprangos aksesuarų nederinti tarpusavyje, 

manau, kad eklektiška apranga tinka tik jaunimui. 

Tokia jų apranga yra maloni ir šilta akiai. Esu jau tokio 

amžiaus, kai rūbas puošia moterį, o ne atvirkščiai. Šiuos 

kailinukus pirkau praktiniais sumetimais, nes jie labai 

lengvi, šilti, su jais patogu vairuoti. Atsitiktinai pamačiusi 

rusvus aulinukus supratau, kad jie lyg specialiai man 

sumodeliuoti.“ 

Sijonas-suknelė. „Kartą kilo mintis paprašyti vienos 

labai gražiai staltieses neriančios giminaitės nunerti 

ją ir man, tik be viduriuko. Taip prieš 10 metų juoda 

staltiesė tapo mėgstamiausiu sijonu. Kai jį nusibodo 

segėti, sijonas virto suknele. Apskritai įsigijusi 

kokį nors drabužį, mėgstu ką nors prie jo primegzti, 

prinerti ar kitaip paįvairinti.“ 

Iš antrų rankų. „Vienu metu saldžia 

nuodėme buvo tapęs dėvėtų drabužių 

pirkimas, o mano draugės, užsiėmusios 

šia veikla, virto tikromis maniakėmis. 

Norėjosi viską susinešti ir susitempti 

namo, tačiau vieną dieną supratau, kad 

spintos yra ne guminės, ir neverta tapti 

daiktų verge. Šia liga, kuri galėjo tapti 

priklausomybe, jau seniai persirgau. Be 

to, kai apdarus perki tik dėl etiketės ir 

kokybės, kai kurie svetimi drabužiai gali 

išbalansuoti. Kartą, pačiame langiukų 

mados įkarštyje, už 35 litus įsigijau 

garsios „Burberry“ firmos raudoną 

striukę, vėliau prisiderinau beveik naują 

languotą šalikėlį ir rankinę. Kai užuot 

išleidus tūkstančius sumoki labai mažai, 

apima džiaugsmas, kad dėvėtų drabužių 

medžioklė pavyko.“ 

Jaukiausias namų kampelis. „Kur beatsisėsčiau svečių kambaryje, 

visur prieš akis matau namų dvasią saugančius angelus. Jie mieli 

ir šilti, todėl gera su jais kartu gyventi po vienu stogu. Man ne tik 

malonu dovanų gauti angelą, bet ir pačiai patinka juos dovanoti.“ 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

nuo brangaus vyriško papuošalo 

iki šiandieninės sagos... 

Jolanta Matkevičienė - žurnalistė (“Aukštaitiško 

formato” skaitytojai nuolat mato jos parašytus tekstus) 

bibliotekininkė, muziejininkė, kolekcionierė. Molėtuose 

metų pradžioje buvo pristatyta jos kolekcija „Sagos“. 

Nors, pasak Jolantos, XXI amžiaus populiarioji sagų 

apie vampyrus autorė yra Stephenie Meyer, tačiau, 

prisiminus senųjų laikų islandų literatūrinį žanrą, 

pasakojantį apie žymius asmenis ir Norvegijos karalių 

istorijas, galima paieškoti sąsajų ir su daiktine saga – 

buities aksesuaru, turinčiu įvairiausių paskirčių... 

> Didžiųjų sagų 

kolekciją papildė 

keramikės Rūtos 

Žilinskienės sukurta 

glazūruota saga. 

> Dekoratyvinės 

sagos: batelis, 

širdutė 

> Sagos iš rago ir 

kaulo 

> „Mano kolekcijoje kol kas nėra tokių, kurias galėčiau palikti 

palikimu kaip didelę vertybę, tačiau suverti ant siūlo po tūkstantį, 

kaip sako rytietiški burtai, kad sutiktų savo išrinktąjį, galėčiau ne 

vienai panelei...“,- teigia Jolanta, beidominti ir ezoterika, magija bei 

visokiais kitokiais burtais. 

> Riešinės su 

sagomis.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . k o l e k c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

> Sagų „lobis“ – „kriaučiaus kupare“. 

> Senovėje žmonės apseidavo be 

sagų. Naudojo augalų spyglius, 

gyvūnų kaulus ar medžio 

pagaliukus. Šiandien sagos – 

būtinas akcentas, aprangos 

puošimo detalė. 

Štai ką Jolanta pasakoja apie 

sagas jų istoriją ir savo kolekciją: 

“Sagos jau buvo žinomos prieš 

tris tūkstančius metų (Bronzos 

amžiuje), tačiau jų paskirtis buvo 

ne susegti drabužį, o jį papuošti. 

Antikos laikais savo drabužius 

vyrai mėgo papuošti kaulinėmis, 

medinėmis ar metalinėmis 

sagomis, kol kažkokiam romėnui 

toptelėjo protinga mintis: prie 

sagos priderinti kilpelę... Patentų 

biuro nebuvo, o tas žmogelis 

turbūt nemokėjo pademonstruoti 

visuomenei savo „išradimo“, o ir 

pati visuomenė, matyt, nebuvo labai 

imli ir praktiška... Tačiau, anot 

mūsų laikų vyriškos elegancijos 

specialisto Giedriaus Druktenio, 

Azijoje sagos suvaidino tikrąją 

savo paskirtį, o apie 1200 metus 

sagas su kilpelėmis atgal į Europą 

parnešė kryžiuočiai, nusižiūrėję 

nuo mongolų ir turkų. 

Iš Rytų atėjusį praktiškumą ir 

grožį Europos diduomenė perėmė 

gana lengvai. Aukštuomenė nešiojo 

auksines, papuoštas meniškais 

reljefais, sagas. Užsakydavo 

jas pagaminti ir iš dramblio 

kaulo, emalio. 13 amžiuje sagos 

buvo lyg miniatiūriniai meno 

kūriniai. Jose buvo pavaizduoti 

gamtovaizdžiai, meilės scenos, 

valdovų portretai... 

Tačiau į moteriškąjį pasaulį 

saga atėjo tik 19 amžiuje. Iki tol 

buvo kabliukai, raišteliai, segtukai... 

Moteris turėjo būti drąsi, 

kad nebijotų to meto bažnyčios 

draudimo „prasidėti su velniu“, 

atsagstant suknelę iš priekio... 

Turbūt ne tik atsirado noras atskirti 

vyriškas ir moteriškas sagas, bet 

tam buvo ir priežastis: kilmingas 

damas rengdavo freilinos, dėl 

patogumo jas rengiant, moteriškos 

sagos turėjo būti damos kairėje 

pusėje. Džentelmenams, manoma, 

būdavo patogiau pasiekti ištraukti 

kardą iš dešinės, todėl ir sagos 

būdavo siuvamos dešinėje pusėje.“ 

Pasak J. Matkevičienės, 1520 

metais Prancūzijos karalius 

Pranciškus I savo aprangoje turėjo 

13 600 sagų. Įdomu, kiek svėrė 

tokia apranga... Išeitų, kad mes 

dabar lepesni, nes buvusioje TSRS 

saga turėjo išlaikyti 5 kg, o dabar 

- tik pusę kilogramo...” 

Rinkti ir kaupti sagas dar vaikystėje Jolantą 

paskatino matymas kaip seneliai, turintys 

siuvyklą, naudoja tas sagas. “Daugelis to 

meto moterų irgi kaupė sagas, kad turėtų kuo 

pakeisti pamestas ar sutrūkusias... Šiandien 

sagų naudojimo galimybės pasidarė ypač 

didžiulės, kai dizaineriai savo kūryboje vėl 

pradėjo akcentuoti sagas, tekstilės pramonė irgi 

tuo pasirūpino, o kūrybingos moterys sugalvojo 

daugybę būdų, kaip pritaikyti sagas ne pagal 

tradicinę paskirtį. Tuomet atsirado ir aksesuarų 

buityje...”,- pasakoja Jolanta. 

Kiek sagų turinti, ji neskaičiuoja, nes kolekcijoje 

seniausia saga yra tik dvigubai vyresnė už 

ją pačią... Tačiau svečiams visada parodo „lobį“, 

kad kitąkart jį galėtų pagausinti ir šie... 

Kolekcijoje yra dekoratyvinių, metalinių, 

plastikinių, medžio, galvijų kaulo ir rago, elnio 

rago, kriauklelių sagų – įvairių šalių, spalvų, 

formų ir dydžių. 

Po parodos kolekcija pasipildė tautodailininko 

Stanislovo Karanausko drožtomis sagomis, 

kokias nešiojo Lietuvos piemenėliai. 

Didžiųjų sagų kolekciją papildė keramikės 

Rūtos Žilinskienės sukurta glazūruota saga. 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Sergejaus Jovaišos 

rinkiminės kampanijos sąskaitos. Užsak. Nr. 2106 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . . 

sąraŠo nr. 5 

EDmunDas PuPinis 

sąraŠE 30 

Edmundas 

Pupinis 

Niekada netikėjau ne ekonomine logika paremtais pažadais. 

Ekonominius stebuklus, taip pat ir geresnį gyvenimą galime sukurti 

tik patys, sąžiningai, nuosekliai ir išmintingai dirbdami. 

Ekonomikos gerovės pagrindas yra smulkaus ir vidutinio 

verslo skatinimas bei darbo vietų kūrimas. Kaime darbo vietas 

kuria ūkininkai, todėl labai svarbu ir ateityje sumaniai panaudoti 

europines lėšas, kad ūkininkai toliau stiprėtų. Kartu būtina gili 

socialinės globos reforma. Turime sukurti sistemą, kuri jautriai ir 

tiksliai atskirtų žmones, kuriems tikrai reikia pagalbos, ir priverstų 

dirbti tuos, kurie galėtų dirbti, bet piktnaudžiauja pašalpomis 

Kartu labai svarbu išlaikyti finansų stabilumą. Lietuvai reikia 

eiti ne bankrutuojančios Graikijos keliu, bet išlaidas lietuviškai 

ūkiškai planuoti pagal pajamas. Privalome žmonių gerovę kurti ant 

tvirto stabilios ekonomikos pamato, o ne skolon. 

Daugelis žmonių skundžiasi nepagrįstai aukštomis šilumos, 

elektros, dujų kainomis. Vienintelis kelias į realų kainų mažinimą 

yra Energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir 

efektyvus, energiją tausojančio ūkio sukūrimas. 

Kaip pilietis ir politikas, aš pasisakau už solidarią visuomenę 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

ir ateityje sieksiu, kad stiprėtų bendruomenės ir jų įtaka valstybės 

valdyme. 

Manu, kad svarbiausi mūsų šiandieniniai politiniai tikslai – 

tai stipri ir solidari visuomenė, stiprus ir konkurencingas ūkis ir 

stipri demokratinė valstybė. Tik radę kelius, kaip šiuos tikslus 

įgyvendinti, atrasime atsakymą į svarbiausią šiandien klausimą 

- kaip tapti labiau atsakingiems už savo valstybę ir sukurti 

Lietuvą, kuria galėtume didžiuotis ir kurioje būtų gera gyventi. 

Manau, kad šių tikslų galima pasiekti tik remiantis į šeimos, 

bendruomeniškumo, laisvės, nuosavybės, teisingumo vertybes. 

Tikiu, kad minėtų vertybių laikymasis kasdienėje politikoje – tai 

geriausias priešnuodis nuo silpnos visuomenės kuriamų problemų 

mūsų politinėje sistemoje, nuo vis dar pasitaikančių korupcinių 

skandalų, nuo populistų veržimosi į valdžią. 

Lietuva globaliame pasaulyje turi būti aktyvi, veržli ir konkuruojanti. 

Tai galime pasiekti tik aiškiai suvokdami užduotis, kurias 

tenka ir dar teks atlikti. Stiprios visuomenės, stiprios valstybės ir 

stipraus ūkio sukūrimas yra svarbiausieji tikslai, kurių sieksiu ir 

ateityje. 

Pagarbiai 

Edmundas Pupinis 

Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas 

Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Utenos rinkimų apygardoje ir 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sąraše, daugiamandatėje apygardoje 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Edmundo Pupinio rinkiminės sąskaitos. 

Užsak. Nr. 2216

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . v i e t o j . . . t a b l e t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

Apie šeimos dvasią 

Daug kas sako: štai šie namai turi gerą dvasią. O 

štai anie - kažkokie šalti. Kas tai yra? 

Šeimos dvasia – dalykas mažai ištirtas ir netgi 

tyrinėtojų apeinamas. Juk neįmanoma padaryti 

mokslo iš tokio neapčiuopiamo dalyko kaip dvasia. 

Ir dėl to nė viename archyve, nė vienoje mokslinėje 

publikacijoje jūs nerasite straipsnių apie šeimos 

dvasią. O jei tokių straipsnių nėra, vadinasi, nėra ir 

specialistų, kurie galėtų kalbėti apie šeimos dvasią. 

Diagnozuoti, tyrinėti, koreguoti. 

Nėra tokio mokslo apie šeimos dvasią, nors šeimą, 

kaip reiškinį, tyrinėja jau ne pirmą dešimtmetį. Ir 

vadinasi šie tyrimai labai solidžiai: „Šeima kaip 

sistema”, „Šeimyniniai vaidmenys”, „Šeimų tipai”, 

„Šeimos vystymasis”, „Šeimos rekonstrukcija”. O 

apie dvasią nieko nėra. 

Palaukite, pasakysite jūs. Kaip tai nėra? O 

ekstrasensai ir šventikai? Argi ne juos mes 

kviečiame, norėdami „apvalyti” energetiškai blogą 

butą? Argi ne jie turi pašventinti patalpas, kuriose 

mes gyvename? Argi ne užkalbėtojai ir magai turi 

kažką ten pašnibždėti, kažkokiu ten vandenėliu 

papurkšti, kad namuose būtų gera gyventi ? 

Taip. Jie turi tai padaryti. 

Tada pasigirsta ir feng šui šalininkų balsai. Jie kalba 

apie energiją, kuri turi laisvai namuose cirkuliuoti. 

Apie pagrindinių elementų proporciją. Ir kad už 

nugaros būtų kalnas. Ir kad priekyje būtų vanduo. O 

šonuose, kad būtų ugnis ir akmuo. Ir apie teisingai 

paskirstytas buto zonas: pasiekimų, draugystės, 

meilės, vaikų - kalba feng šui šalininkai. Argi ne 

mūsų pareiga 

sutvarkyti butą 

harmoningai? 

Taip. Tvarkykime 

butą harmoningai. 

Tačiau vis tiek 

...tai jūs norite pasakyti, kad šiuolaikiniai energingi lietuviai, 

statantys sau modernius erdvius namus, nieko nemyli ir nieko 

nelaukia? ... 

dar tai nebus šeimos dvasia. Jūs tikriausiai esate 

apsilankę tokiuose namuose: jie pastatyti gražiai, 

skoningai, jie erdvūs ir dideli, juose baldai modernūs, 

buitinė technika aukštumoje, energija gerai 

cirkuliuoja ir kunigas buvo kviestas. O būti tokiuose 

namuose nesinori - nejauku. Norisi eiti pas draugus, 

kurie gyvena senamadiškame mediniame name, su 

siaubingai neharmoningai sustatytais baldais, maža 

virtuve ir kažkokiais priešistoriniais kilimėliais ant 

sienos. Gera ten ir niekur iš ten eiti nesinori. Kodėl? 

Nes ten dvasia kažkokia gera. 

Ir tada ateina suvokimas, kad šeimos dvasia 

kažkokiu būdu susijusi ne su baldais, o su 

žmonėmis, kurie tarp jų, po jų ir ant jų gyvena. Ir prie 

šių žmonių glaudžiasi ir draugai, ir kaimynai, ir katės, 

ir šunys, ir žuvytės, ir kambario gėlės. Ir vaikai. 

Šeimos dvasia - tai terpė, palanki gyvybei. 

Eltos nuotr. 

Ką reiškia - palanki gyvybei? Argi mūsų gyvybė veisiasi ir vystosi ne 

bet kur Žemės paviršiuje? Ne, ji veisiasi ten, kur jai yra vietos. Vieta 

turi pasakyti gyvybei: aš tave priimsiu, aš tavęs laukiu. Mes labai 

gerai pajaučiame, kokia vieta mūsų laukia, o kokia ne. O vieta šiuo 

atveju nebūtinai erdvus šimto kvadratų kambarys iš žurnalo apie 

dizainą. Tai gal ir labai mažas kambarėlis, tačiau jame tave myli ir 

laukia. 

Būtent čia, šeimininkų širdyse, ir prasideda šeimos dvasia. Ji jau 

antriniu būdu keičia interjerą, tik ne pagal feng šui, o pagal meilės 

dėsnius. 

Čia būna triukšminga dėl vaikų pertekliaus. Čia baramasi, 

juokaujama, ir susitaikoma. Čia kviečiami draugai. Ir šis 

orientavimasis į draugus kažkaip nesiderina su šarvuotomis 

durimis. Kai tavęs laukia, tai durys normalios, bufete atsiranda 

sausainių ir saldumynų ir truputis brendžio, nes gali ateiti svečiai. 

Kortų atsiranda, šachmatų, nuotraukų albumų, o vaikams - 

kompiuterinių žaidimų. Knygų visokių, tik labai jau neprograminių 

ir nuskaitytų iki siaubingos būklės. Ir tada sena sofa ar koks nors 

senas bufetas neišmetamas, o užstoja kelią visam feng šui, tačiau 

jų išmesti negalima, nes juos mėgsta tie, kurie jais naudojasi. 

Palaukite - tai jūs norite pasakyti, kad šiuolaikiniai energingi 

lietuviai, statantys sau modernius erdvius namus, nieko nemyli ir 

nieko nelaukia? 

Myli ir laukia, tačiau didelį savo energijos dalį įdeda į tai, kad 

užsidirbtų daugiau pinigų ir kad pastatytų kažką labai gražaus 

ir modernaus. Jų širdyse didelę vietą ima užimti garbėtroškiški 

projektai: štai tik pastatysiu namą, tada ir pradėsiu visus mylėti... 

Į žmonas jie ima ambicingas ilgakojes moteris. Gimsta jiems 

ambicingas vaikas. O per 

tą laiką dvasia jų šeimose 

po truputį tampa kitokia: ją 

persmelkia pasiekimų azartas, 

sportinis užsispyrimas, 

pasididžiavimas savo 

pasiekimais ir varžybos su tais, kurie irgi ką nors statosi. Šioje 

dvasioje gėlės auga, tačiau kažkaip kukliai. Vaikai daug pasiekia, bet 

nuolat graužia tušinukus ir dažnai būna ambicingai - nerimastingai 

– konkurentiškai užsisklendę savyje. Tiesa, vaikų tokiose šeimose 

mažai - dažniausiai vienas. Nes vyksta statybos. Amžinos. Jei 

atsitinka tokia programinė klaida, ir statybos kažkaip užsibaigia – 

prasideda naujos statybos. Jos turi paslėpti tą faktą, kad šiuose 

namuose ne gyventi priimta, o statyti gyvenimą. Kaip kadaise vyko 

amžinos socializmo statybos. Pats procesas buvo svarbus: kova 

už derlių, kova už planą... O tuo tarpu kur nors Vakaruose niekas 

nekovojo už planą - tiesiog gamino. Niekas nekovojo už derlių - jį 

tiesiog augino. Kovos atmosfera – nelabai jauki atmosfera. Todėl 

vaikai ar sutuoktiniai tokiose šeimose neretai kur nors dingsta. 

Vaikas išvažiuoja studijuoti į užsienį. Žmona - į klubą. Vyras... Jis 

statosi. 

Jei taip atsitiktų, kad jie neatlaikytų šios statybinės dvasios, įvyktų 

revoliucija. Vienas iš šeimos narių pereitų į kitą kategoriją, gerai 

jums pažįstamą. Ir jo šeima įgytų kitokią, gerai 

mums pažįstamą, dvasią. Tą, kuri labiausiai siejasi 

su savo lotynišku vardu - spiritus. Kas reiškia ir 

spiritą, ir dvasią. Spiritinė dvasia šeimose yra 

nenuslepiama. Ji nudažo geriančio šeimos nario 

lūpų kraštelius tam tikru atspalviu, kuris primena 

kažkokį užkonservuotą patiekalą. Nes spiritas yra 

konservantas. Kalbėdamas jis automatiškai judina 

lūpų kraštelius ir išeina judesys, panašus į kūdikio 

čiulpimą. Jo vaikas tampa niūrus ir ima blogiau 

mokytis. Jo sutuoktinis ima skųstis migrena ar 

širdies permušimais. Jo namuose nusistovi pastovus 

spiritinis kvapelis. Jį sunku nusakyti žodžiais, nes 

tai nėra grynas spirito kvapas, tačiau jis juntamas 

visur: tualete, kur buvo vemiama, virtuvėje, kur buvo 

baramasi, miegamajame, kur miegama po vieną, 

vaikų kambaryje, kur buvo verkiama. Ar šioje šeimoje 

mylima ir laukiama? Taip, ir dar kaip! Tik laukia viena 

pusė - pavyzdžiui, vaikas - tėvelio ar mamos, tėvelis 

ar mama - sugėrovų, ir dar vieno dalyko laukiama 

- pinigų, ir „kada jis pasitaisys”. Alkoholikai 

daugumoje atveju - labai geri žmonės. Jie labai 

protingi, auksarankiai, filosofiški ir bendraujantys. 

Jiems gera su kitais geriančiaisiais. Tačiau jų indėlis 

į šeimos dvasią nuolat neutralizuojamas kitos pusės 

- kenčiančio sutuoktinio ir vaiko - ašaromis, pykčiu, 

kančia ir nerimu. Todėl - ne kokia kombinacija. 

Dvasia per daug suskirstyta į dvi dalis. Norėdamas 

patekti į gerąją pusę, reikia atsinešti. Ir supilstyti. 

Kitaip pateksi į kitą vietą - ten, kur negeriama, bet 

kovojama su gėrimu - pajuodę paakiai, nuo nemigos 

raudonos akys ir nuolat suraukta kakta. 

O čia pat už sienos, kur gyvena lenkų bobutė, 

tvyro visai kita dvasia. Ją, aišku, kuria katalikiškas 

šeimininkės tikėjimas su būtinu Kristaus paveikslu 

ant sienos, idealiai sutvarkyta ir užtiesta lova, 

tvarkingomis servetėlėmis ant televizoriaus (kad 

ekranas neapdulkėtų). Nepamainoma siuvimo 

mašinėlė kampe irgi uždengta su kažkokiu užtiesalu. 

Čia žiūrima vis ta pati televizijos laida tuo pat metu, 

viskas nepaprastai švaru ir tvarkinga. Sekmadienio 

mišios. Ir laikrodis su gegute. Šiuose namuose 

šypsomasi, tačiau su kažkokiu slaptu liūdesiu. 

Čia kažkas būtinai miręs, pavyzdžiui, šeimininkės 

vyras. Ir jo portretas, kabantis ant sienos, liudija, 

kad žmogus irgi buvo labai pamaldus ir tvarkingas. 

Ir dar šiuose namuose stovi silpnas vaistų kvapas. 

Žmonės nebejauni čia gyvena, ir nuolat nuo ko nors 

gydosi. Ateini į šiuos namus ir pasidaro kiek liūdna. 

Ar tai savo močiutę prisimeni, ar tai Kristaus kančią 

- kas žino... 

Daug yra tų šeimos dvasių. Kažkada žmonės tikėjo, 

kad ji - tai atskiras nematomas bildukas. Man 

atrodo, kad ji mūsų širdyse. Koks skirtumas - vis 

vien su šia dvasia gyventi tenka. Draugaukime su ja. 

Ji mūsų gyvenimui skonio priduoda. 

Olegas Lapinas, psichoterapeutas 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

GERBIAMI ANYKŠČIŲ IR AUKŠTAITIJOS 

KRAŠTO ŽMONĖS 

ESU DARBO PARTIJOS KANDIDATAS 49 ANYKŠČIŲ – 

KUPIŠKIO RINKIMINEJE APYGARDOJE. MANO NUMERIS 

PARTIJOS RINKIMŲ SĄRAŠE YRA 22. 

APSISPRENDIMĄ DALYVAUTI SEIMO RINKIMUOSE 

SĄLYGOJO KELETAS PRIEŽASČIŲ: 

1. ESU POLITINES PARTIJOS NARYS JAU 9 METAI. 

2. TURIU SUPRATIMĄ APIE VALSTYBĖS VALDYMĄ 

IR VYKSTANČIUS PROCESUS- BUVAU UTENOS APSKRITIES 

VIRŠININKAS,DABAR ESU ANYKŠČIŲ RAJONO TARYBOS NARYS 

JAU ANTRĄ KADENCIJĄ. DIDŽIULIS LIETUVOS ŽMONIŲ 

PASITIKĖJIMAS DARBO PARTIJA IR JOS LYDERIU VIKTORU 

USPASKICH. 

3. REITINGUOSE DP IR JOS LYDERIS YRA NUOLAT 

PIRMAUJANTYS TARP KITŲ POLITINIŲ JĖGŲ IR JŲ VADOVŲ. 

4. NORAS PRISIDĖTI PRIE VALSTYBĖJE VYKSTANČIŲ 

EKONOMINIŲ- POLITINIŲ PROCESŲ IR BANDYTI KARTU SU 

KOLEGOMIS JUOS ĮTAKOTI. 

PER 22 ATKURTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 

METUS ŠALĮ PAKAITOMIS VALDĖ KONSERVATORIAI 

IR SOCIALDEMOKRATAI. KARTAIS NEGALĖDAMI VIENI 

VADOVAUTI – PASIKVIESDAVO Į KOALICIJAS PANAŠAUS 

POLITINIO SPEKTRO POLITINES JĖGAS. TAČIAU ESMINIUS 

SPRENDIMUS PRIIMINĖJO TIK ŠIOS DVI POLITINĖS JĖGOS. 

2003 M. ĮSIKŪRUS DARBO PARTIJAI, VISI SUPRATO, KAD 

Į POLITINĮ ŠALIES GYVENIMĄ ATĖJO PROGRESYVI,MODERNI 

IR ENERGINGA POLITINĖ PARTIJA, SU KURIOS SIEKIAIS IR 

AMBICIJOMIS BUS PRIVALOMA SKAITYTIS. 

PER TRUMPĄ LAIKĄ DARBO PARTIJA PELNĖ MILŽINIŠKĄ 

ŽMONIŲ PASITIKĖJIMĄ IR TAPO POPULIARIAUSIA POLITINĖ 

JĖGA. 

ESU KOMANDOS NARYS.EIDAMAS Į RINKIMUS SAU STATAU 

AMBICINGUS UŽDAVINIUS,KURIUOS, MANAU, GALĖSIU 

ĮGYVENDINTI. 

POLITINĖS AMBICIJOS SKATINA IR ŠALIES 

GYVENIME VYKSTANTYS NEGATYVŪS REIŠKINIAI: 

1. MILŽINIŠKAIS TEMPAIS IŠAUGUSI JAUNŲ ŽMONIŲ 

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS (500 000). 

2. DIDŽIULIS NEDARBO LYGIS VIETOSE IR VISIŠKA 

NEVILTIS DAUGELIO ŽMONIŲ AKYSE. 

3. NEPAMATUOTAI IŠAUGUSIOS BŪSTO ŠILDYMO KAINOS. 

4. MAISTO PRODUKTŲ KAINŲ DYDIS,PRILYGINAMAS JAU 

DAUGELIO EUROPOS ŠALIŲ KAINŲ DYDŽIUI. 

5. KURO KAINOS, PRADĖJUSIOS LENKTI IŠSIVYSČIUSIŲ 

VAKARŲ EUROPOS ŠALIŲ KAINAS. 

6. NUOLATINIAI KORUPCINIAI SKANDALAI VIEŠAJAME 

SEKTORIUJE. 

7. NEPAGRĮSTAI MAŽI ATLYGINIMAI IR PENSIJOS. 

8. IŠAUGĘS ŽMONIŲ, GYVENANČIŲ ANT SKURDO RIBOS, 

SKAIČIUS ( APIE 600 000). 

9. NEPAMATUOTOS VALDANČIŲJŲ 

EKONOMINĖS AMBICIJOS IR NAKTINIAI FINANSINIAI 

EKSPERIMENTAI,NUSKURDINĘ KRAŠTĄ IR PRIVERTĘ 

EMIGRUOTI ŠALIES DARBINGIAUSIO AMŽIAUS 

PILIEČIUS. 

10. PER 4 M. NEPAPRASTAI IŠAUGUSI 

VALSTYBĖS SKOLA ( NUO 17 MLRD.LT IKI 47 MLRD. 

LT) VIEN 2012 M. REIKĖS GRAŽINTI UŽSIENIO 

BANKAMS 5,7 MLRD. LT PASKOLĄ IR 2,1 MLRD. LT 

PALŪKANŲ - IŠ VISO 7,8 MLRD. LT. KYLA KLAUSIMAS 

– IŠ KOKIŲ LĖŠŲ MOKĖSIME SKOLĄ? 

AŠ, KAIP DARBO PARTIJOS KANDIDATAS, 

SIŪLAU: 

1. 

SKUBIAI PAKELTI MINIMALŲ DARBO 

ATLYGINIMĄ IKI 993 LT ( I ETAPE), REMIANTIS 

SEIMO PATVIRTINTA EUROPOS SOCIALINE CHARTIJA. 

2. PASTOVIAI DIDINTI DARBO UŽMOKESTĮ 

IKI 1509 LT PER KELETĄ METŲ, KO PASĖKOJE 

IŠAUGS VARTOJIMAS IR VALSTYBĖ PER MOKESČIUS 

ATGAUS IŠLEISTAS LĖŠAS. 

3. SUMAŽINTI KURO AKCIZĄ IKI 

MINIMALIŲ ES LEIDŽIAMŲ DYDŽIŲ, KAD IŠAUGĘS 

VARTOJIMAS SUMAŽINTŲ KURO KONTRABANDOS 

MASTUS IR Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ BŪTŲ 

SURENKAMI DIDESNI MOKESČIAI. 

4. PADIDINTI PENSIJAS IKI 60% 

NUO GAUNAMO Į RANKAS VIDUTINIO ŠALIES 

ATLYGINIMO(1655 LT), KAD UŽTIKRINTUME MŪSŲ 

SENJORAMS ORIĄ IR PATIKIMĄ SENATVĘ. 

5. SUMAŽINTI KONTROLIUOJANČIŲ IR 

TIKRINANČIŲ ORGANIZACIJŲ IR ,ĮSTAIGŲ SKAIČIŲ IKI 

15, SUTAUPYTAS LĖŠAS NUKREIPIANT Į LABIAUSIAI 

JAUTRIUS SOCIALINIUS SEKTORIUS. 

6. PERŽIŪRĖTI SOCIALINIŲ IŠMOKŲ IR 

PRIEMOKŲ SISTEMĄ PLAČIU SPEKTRU. UŽTIKRINTI 

KAD VISI NORINTYS DIRBTI GALĖTŲ ĮSIDARBINTI, O 

NE LAUKTI PAŠALPŲ IŠ VALSTYBĖS. SUMAŽINTI IŠ 

ESMĖS BEDARBIŲ KIEKĮ. 

7. PERŽIŪRĖTI IR PAKEISTI ŠILUMOS ŪKIO 

ĮSTATYMĄ, BEI JO TAIKYMO GALIMYBES ATSKIROSE 

ŠALIES SAVIVALDYBĖSE.TO PAGRINDU SIEKTI 

ŽENKLAUS BŪSTO ŠILDYMO KAINŲ SUMAŽINIMO 

ŠALIES GYVENTOJAMS. 

8. SUDARYTI PLAČIAS GALIMYBES 

PRADEDANTIEMS VERSLĄ. 

VISA TAI PADARYTI PER KELETĄ METŲ YRA 

NELENGVA IR DIDELIS IŠŠŪKIS BET KURIAI 

POLITINEI JĖGAI. 

TAČIAU DARBO PARTIJA IR JOS KANDIDATAI ŽINO, 

KAIP TAI PADARYTI. 

-ATEIKITE VISI Į RINKIMUS, JEI NORITE POZITYVIŲ 

PERMAINŲ IR RACIONALIŲ SPRENDIMŲ. 

-BALSUOKITE UŽ DARBO PARTIJĄ, KURIOS NR 3. 

-BALSUOKITE IR REITINGUOKITE MANE DARBO 

PARTIJOS SĄRAŠE. MANO NR. 22 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Ričardo Sargūno rinkiminės sąskaitos. 

Užsak. Nr. 2087

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Vienintelis žurnalas 

Utenos regionui 

4 numeriai 

15,96 Lt 

vienos šeimos kronikos . . . Šarūnas miškinis > 

Vasaros spalva išbluko, 

Jau „Gazpromas“ dujas suka... 

Šlapdribai, speigams žiemos 

Ruošias kraštas Utenos. 

Skaitykite ir 2013 metais 

Šeima galvoja, kur geriausiai gyventi žiemą 

Štai skaičiuojam kaip tik galim, 

Tuoj Molėtams teiks medalį 

Kad ten šilta ir pigu 

Ir gyventi patogu. 

Virš Anykščių krenta rūkas 

Šilumon jie viską bruka, 

Vadas šilumos Diržauskas 

Utenai paruoš diržiuką. 

Prenumeratą priima: Visi šalies paštai. 

Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, 

Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje 

(Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje 

(A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos 

dienos“ (Aušros g. 11, Utena, 2 aukštas) 

Kur beeitum – bus blogai, 

Ir dėl pajamų bijai - 

Viską reikia atiduoti, 

Gal iš karto emigruoti? 

Renovuota nesena, 

Mūsų namo sistema 

Dar palaukim žiemą šitą 

O paskui – jau bus matyti. 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . . 

Žuvys ir grybai... 

Virginija Mackonienė – istorikė, Žvejybos 

muziejaus įkūrėja Mindūnuose (Molėtų 

r.), direktoriavusi Mindūnų mokykloje, 

mokytojavusi Molėtų globos namuose, Molėtų 

gimnazijoje dirbusi pavaduotoja, o šiuo metu 

– Vilniuje, Užupio gimnazijos pavaduotoja 

neformaliam ir socialiniam ugdymui, 

kiekvieną savaitgalį parlekianti į gimtuosius 

Jaurus prie Bebrusų ežero. 


2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . r u d e n s . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

13 klausimų rimantui Vanagui 

„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų 

64–erių metų anykštėnui, Lietuvos rašytojų 

sąjungos nariui Rimantui Vanagui. 

. . . rytis kulbokas > 

1. Koks vardas Jums pats gražiausias? 

- Niekad apie tai nesu galvojęs. Jei žmogus mielas ir įdomus, 

tai vienas kitą papildo ir vardas nušvinta kartu su juo. 

2. Kiek valandų per dieną rašote? 

- Rašymas man netrunka “nuo ir iki.” Nei valandomis, nei 

minutėmis to neįvardinčiau. Stengiuosi rašyti, kai viskas 

apgalvota. Paprastai tai būna antroj dienos pusėj. 

3. Kokį savo būdo bruožą norėtumėte keisti? 

- Daug jų norėčiau pakeisti. Jei keisčiau – tikrai ne vieną. 

4. Kurio anykštėno kūryba – Antano Baranausko, Antano 

Vienuolio ar Jono Biliūno - Jums labiausiai patinka? 

- Kiekvienas jų savotiškas. Visi jie reikalingi, visi turi savo 

privalumus. 

5. Žvejojate. Koks buvo geriausias laimikis? 

- Tai priklauso nuo žuvies. Ne kiekviena didelė auga. Lydekos 

plėšrios, tai jos ir turi būti didelės. Esu pagavęs karšį, kuris 

svėrė apie 3 kilogramus. 

6. Kurioje šalyje, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi? 

- Niekad nekyla minčių gyventi kur kitur. Viena pasižiūrėti, o 

kita gyventi. Buvimas svetur man yra laikinas ir visada noriu 

grįžti namo. 

Natūralu, kad užaugusi ant ežero kranto, Virginija vis dar 

mėgsta žvejoti, bet tik tuomet, kai turi laisvo laiko ir būna 

7. Ar sutinkate su nuomone, kad jei daiktas 

pigesnis, jis bus ir prastesnis? 

- Nežinau... Jei kalbėti apie parduotuvėje 

perkamus daiktus, gal ir yra teisybės. 

8. Ar turite mėgiamą posakį? 

- Trumpą – oje! 

9. Geriausia dovana? 

- Esu dinozauras šioj srity. Geriausia dovana 

yra gera knyga. Iš knygų man reikia kuo daugiau 

informacijos, kurios nežinau. 

10. Kokio darbo labiausiai nemėgstate? 

- Galiu atsakyti, kokį labiausiai mėgstu. Man 

patinka galimybė „atšviežinti“ daiktą pradedant 

lėkštėmis, baigiant savo herojų likimais. 

11. Kokia istorinė asmenybė Jums įdomiausia, 

labiausiai imponuoja? 

- Žymių žmonių gyvenimai labai patiko. Patinka 

nebūtinai realūs žmonės, gali būti literatūriniai 

herojai, kurie stiprūs, žmogiški, gali klysti ir kovoti. 

12. Eilutė iš mėgstamiausio eilėraščio. 

- Mano? Vieną prisiminiau – “gražūs žmonės 

akims ir ekranams, ateljė dideliems langams, 

tiktai juos kaip paparčio žiedą reikia mokėt 

surasti.” 

13. Ar turite prietarų? 

- Gal nelabai... Bet jei katinas kelią perbėga, dėl 

viso ko nusispjaunu tris kartus. 

geros nuotaikos. Sako, dešimtmečiais jos šeimoje kepdavo 

„traškias žuvytes“. Dažniausiai tai būdavo nedidelės žuvys, 

sugautos ežere. Virginija, nenorėdama būti „budeliu“, sako, 

jas kepanti su galvomis. Išdorotas žuvis pavoliojanti miltuose 

iš abiejų pusių, pabarstanti druska ir pipirais, kepanti 

įkaitintame aliejuje, bet ant prigesintos ugnies. Galima valgyti 

ir vienas, ir su duona, ir su bulvėmis... 

Kitas receptas, pagal kurį Virginija gamina skanias salotas jau 

trisdešimt metų, niekada nepaveda ir šis patiekalas pirmas 

dingsta nuo šventinio stalo. 

ŠVENTINĖS SALOTOS, tinkančios nebūtinai šventėms. 

Džiovintus grybus (baravykus ar lepšius) Virginija užpila 

verdančiu vandeniu ir palieka keletui valandų. Nupylusi 

vandenį, grybus supjausto 

kubeliais ir pakepina aliejuje. 

Kitoje keptuvėje iki pageltimo 

pakepina arba vieną didelį, arba 

du nedidelius kubeliais pjaustytus 

svogūnus. Į vieną dubenį supila 

grybus, į kitą – svogūnus, kad 

greičiau atvėstų (žiemą, sako, 

> Rašytojas Rimantas Vanagas iš 

pasaulio visada skuba į namus - Anykščių 

Žvejų gatvelę. 

galima atvėsinti ir lauke...). Kitame 

inde deda supjaustytas gabaliukais 

silkes (ji perka silkes su galvomis 

ir silpno sūdymo). Tada į vieną indą 

sudeda silkes, grybus, svogūnus, 

įdeda pusantro šaukšto majonezo 

(kad nebūtų nei per daug šlapia, 

nei per daug sausa) ir skaniai 

valgo. 

Skanaus ir jums.

Sąrašo NR. 16 

Dalia 

Štraupaitė 

sąraše 8 

LiBEraLŲ ir CEnTro 

sąJunGos 

2 0 1 2 m . 

LiETuVos 

r E s P u B L i k o s 

s E i m o r i n k i m Ų 

ProGrama 

TrEČioJo kELio 

aŠis – ŽmoGus, 

VisuomEnĖ, 

VaLsTYBĖ 

Mieli Zarasų ir Visagino gyventojai! 

Esu gimusi Dūkšte, gyvenu ir dirbu Visagine. Žinau, kaip gyvena, 

kokias viltis puoselėja šio krašto žmones. Sieksiu padėti jas 

įgyvendinti. 

Mano gyvenimas susijęs su politika, esu ištikima, ilgametė 

Liberalų ir centro sąjungos narė. Nepripažįstu bėgiojimo iš partijos 

į partiją. Rinkimai į Seimą parodo visų partijų svarbą ir reikšmę, o 

Jūsų teisė rinktis... 

Mes už mažesnius mokesčius verslui, 5% PVM tarifą šildymui, 

už mažesnį PVM meno ir kultūros veiklai, bendrąjį PVM – iki 

19%. 

Sieksime sumažinti studijų įmokas, pasisakome už dalinį 

studijų krepšelį. Esame už nuoseklią švietimo reformą, skaidrų 

sporto finansavimą. 

Už žemės ūkio ir kaimo bendruomenių stiprinimą ir didesnę 

paramą joms. 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Mums svarbu, kad vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 50% 

vidutinio atlyginimo, kad vyresnio amžiaus žmonės liktų aktyviais 

darbo rinkoje. 

LICS – už visus vartotojų poreikius tenkinančią energetikos 

sistemą – už Visagino atominės elektrinės statybą ir kartu 

„žaliosios“ energetikos rūšių plėtrą. 

Garantuosime išvykusių iš Lietuvos konstitucinį saitą su Tėvyne 

– dvigubos pilietybės galimybę. LICS, vadovaudamasi vertybėmis 

– laisve, visų lygybe prieš įstatymą, teisingumu, pagarba žmogui, 

kviečia eiti Trečiuoju - kūrybos, santarvės, ekonomikos skatinimo 

– keliu. Jei esame pasaulyje, turime tapti pasaulio Lietuva. Su 

savo tapatybe, atvirumu, pažangesne ir modernesne lietuvybe. 

Trečiasis kelias – už dirbančius, už Lietuvos saugumo 

stiprinimą, už valstybę, kurioje gera gyventi visiems! 

LICS Visagino skyriaus pirmininkė 

Dalia Štraupaitė 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų ir centro sąjungos rinkiminės sąskaitos. 

Užsak. Nr.2143 


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 

„Pergalė“ 

Vienas iš teisingai kryžiažodį „Pergalė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus 

galite pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu 

(vidmantas.s@anyksta.lt). 

Trečiajame šių metų „Aukštaitiško formato“ numeryje spausdinto kryžiažodžio „Duona“ teisingas atsakymas - PAŠTETAS. 

Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 128 skaitytojai: anykštėnai G.Pajuodienė, R.Pajuodis, A.Orlova, M.Gvazdauskienė, J.Gvazdauskas, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, V.Ražanienė, 

R.Lekauskas, L.Lekauskienė, R.Nakutienė, A.Nakutis, E.Lekauskas, D.Lekauskas, R.Pabarška, V.Pabarškienė, V.Vilčinskienė, L.Vildžiūnienė, D.Vildžiūnas, V.Lančickienė, A.Vildžiūnas, 

P.Miškinienė, A.Jakniūnas, A.Šiaučiulis, A.Lunevičius, J.Masevičienė, A.Žvirblienė, E.Tamulėnienė, A.Čiukšys, V.Čeponis, V.Dikčiuvienė, A.Skirmantienė, E.Skaržauskienė, T.Miškinienė, 

D.Patumsienė, A.Patumsis, Z.Kvedarienė, V.Malinauskienė, J.Mieželienė, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, G.Žvironaitė, N.Šilaikienė, M.Parnavienė, D.Kundrotienė, P.Girnienė, 

A.Bieliauskienė, D.Varnienė, N.Varnas, A.Vilčinskas, E.Jurėnaitė ir D.Šlamienė; D.Bulkienė, L.Šaltenienė, Ž.Trainys, L.Dobrodiejienė, A.Kaušylas, L.Kaušylienė, R.Laucienė ir D.Gilienė iš 

Utenos; G.Šimėnienė, P.Šimėnas, A.Stamulis, J.Varžgalytė, O.Voveraitienė ir Ž.Aukštakojytė iš Ukmergės; 

J.Jaksebogaitė, D.Kasteckas, V.Šimėnaitė, D.Šimėnas, J.Kasteckienė, D.Rušienė, L.Ruša, A.Rušaitė iš Vilniaus; L.Zaikauskas, E.Sunkurytė, R.Dolmantienė, P.Dolmantas, J.Černienė, 

A.Černius, K.Avdejeva, V.Magylienė ir B.Gudonienė iš Viešintų; E.Slavinskienė, T.Prudnikovienė ir V.Gudelienė iš Naujųjų Elmininkų; D.Mackonis, S.Mackonis ir B.Rukšėnienė iš 

Linkmenų; N.Kadžionienė, V.Imbrasienė ir D.Sudeikienė iš Kavarsko, D.Ališauskienė ir V.Ališauskas iš Piliakiemio, N.Ališauskienė iš Molėtų, O.Stankevičienė ir S.Žibutienė iš Šovenių, 

A.Terminskienė iš Šerių, O.Arienė iš Bareišių, R.Vaiginytė iš Aknystų, S.Želnienė iš Maželių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, A.Mackelis iš Toliejų, B.Aukštakalnienė iš Kurklių, J.Uzdraitė 

ir S.Krisiūnienė iš Surdegio, V.Gasiulienė iš Radeikių, D.Gaidukevičienė iš Skiemonių, E.Vigelienė iš Biliakiemio, D.Pauliukevičienė iš Luciūnų, M.Ažubalienė iš Dapkūniškių, J.Dubrienė 

iš Meldiškių, R.O.Deveikienė iš Mažionių, A.Mitrulevičienė ir J.Nargelienė iš Staškūniškio, B.Čižauskienė, A.Bagdonienė, R.Baronaitė iš Vaitkūnų, V.Milaševičienė iš Raguvėlės, 

J.Šeštokienė iš Repšėnų, A.Lisauskienė iš Mickūnų, P.Kuorienė iš Dubingių, O.Petronienė iš Smėlynės, J.Poška iš Anykščių viensėdžio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, V.Urbutienė iš Naujikų, 

G.Šulskienė iš Kurklių bei A.Juknonienė iš Rubikių. 

Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks Onutei VOVERAITIENEI iš Ukmergės. Čekį skaitytojai išsiųsime paštu.

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . . 

Laikas prisiimti atsakomybę už 

savo ateitį - dabar! 

Kęstučio neįmanoma papirkti, 

išgąsdinti ar jam įsiteikti. Kaip 

sako pats Kęstutis: “Valstybėje 

nebūna chroniškų sutrikimų, būna 

tik chroniškas neveiklumas. Aš 

- veiksmo žmogus, kuris laikosi 

žodžio.” 

Mano planas Lietuvai: 

Rūpinsiuosi savo apygardos 

ekonomikos vystymu. 

Pritrauksiu investitorius, priversiu 

savivaldybes dirbti verslo 

plėtrai. 

Sudarysiu ekonominio skatinimo 

sistemą vidutiniam ir smulkiam 

verslui. 

Dirbsiu, kad ES išmokos 

žemdirbiams būtų kaip ES 

senbuvių. 

Rūpinsiuosi, kad žmogus turėtų 

orią, aprūpintą senatvę. 

Stabdysiu monopolijas. 

Darysiu viską, kad žmogus turėtų 

teisę dirbti ir užsidirbti. Darbo, o 

ne pašalpų! 

Mažiau apribojimų, daugiau 

laisvės veikti ir kurti. 

Kovosiu prieš naujus mokesčius 

ir sieksiu, kad esami nebūtų didinami. 

Kovosiu su korupcija ir šalinsiu 

jos priežastis. 

Išnaudosiu savo patirtį ir teisines 

žinias užtikrindamas, kad mokesčių 

mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi 

ar pasiglemžiami. 

Pasieksiu, kad valstybės ir 

savivaldybių institucijos dirbtų 

žmogui – Tau! 

Neleisiu, kad žmonės būtų 

mulkinami ar skriaudžiami, mano 

durys visad bus atviros 

pagalbai. 

Apginsiu paprasto 

žmogaus teises. 

Užtikrinsiu, kad nedori 

valdininkai būtų patraukti 

atsakomybėn. 

Rūpinsiuosi tinkama 

sveikatos apsauga ir 

Nr. 

17 

senatvės priežiūra. 

Spręsiu energetikos 

problemas ir naikinsiu 

neūkiškumą. 

Realizuosiu siekį, kad 

centralizuotas šildymas 

būtų iš pigaus biokuro! 

Skatinsiu daugiabučių 

renovaciją. 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ rinkiminės kampanijos sąskaitos Užsak. Nr. 2086 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . . 

2 0 1 2 . . . 1 0 - 1 2 . . .

Af54.pdf

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?