barboros žagarietės-umiastauskaitės atvaizdo paieška - Logos

Gauta 2007 05 28 

LOGOS 52 

2007 LIEPA • RUGSËJIS 

KULTÛRA 

BARBOROS ÞAGARIETËS-UMIASTAUSKAITËS 

ATVAIZDO PAIEÐKA 

In Quest of the Barbora Þagarietë-Umiastauskaitë Image 

SUMMARY 

The article deals with God’s Servant Barbora Þagarietë-Umiastauskaitë’s (1628–1648) conception of 

sanctity in the historical context as well as in the context of the spiritual life of the 21st century man. 

From an analysis and genealogy of the portraits of the Umiastauskai family, the greatest attention is 

given to the creation of the Barbora Þagarietë’s future artistic image. Barbora Þagarietë-Umiastauskaitë’s 

portraits created through various periods are surveyed for the first time. The results of the research provide 

material for the painter’s studies and creation. 

Ðiauliø vyskupija 2005 m. geguþës 

13 d. ið Vatikano gavo oficialø leidimà 

pradëti Dievo Tarnaitës Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

(1628–1648) beatifikacijos 

bylà. Atsiþvelgta á tikinèiøjø 

praðymà ir þmoniø susidomëjimà Barboros 

Umiastauskaitës, þmoniø vadinamos 

Þagariete, asmenybe. Atsakymø á 

klausimus, susijusius su mûsø kraðte 

pagarsëjusios stebuklø mergelës gyvenimà 

ir ðventumà, laukia nemaþai Ðiauliø 

STASYS ÐIMAITIS 

Ðiauliø universitetas 

ÁVADAS 

apskrities ir visos Lietuvos gyventojø. 

Barboros Þagarietës ðventumo istorijos 

iðtakos siekia XVII a. pradþià, t.y. tuos 

laikus, kai ji buvo gyva. Barbora buvo 

vienturtë dukra turtingø Senosios Þagarës 

bajorø Umiastauskiø ðeimoje. Ji 

anksti neteko motinos ir augo su pamote. 

Pasakojama, kad Barbora buvusi labai 

graþi. Tobulas atvaizdas ðiuo atveju 

bylojo ir apie graþià sielà ir dvasingumà. 

Ji buvo pamaldi, gailestinga varg- 

RAKTAÞODÞIAI: atvaizdas, ðventumas, genealogija, kûnas ir siela, katalikybë, Renesansas, barokas. 

KEY WORDS: image, sanctity, genealogy, body and soul, the Renaissance, baroque. 

145


ðams, ligoniams, baudþiauninkams, juos 

ðelpdavo ir dalijosi duonos kàsniu. Barbora 

buvo tvirtai apsisprendusi pasiðvæsti 

vienuoliniam gyvenimui ir skaistybei. 

Jos tëvas, vadovaudamasis ano 

meto didikø paproèiais, siekë savaip pakreipti 

dukters gyvenimà. Pasakojama, 

jog Barbora þuvo gelbëdamasi nuo tëvo 

agresijos, siekdama iðsaugoti skaistybæ 

ir sielos vienybæ su Dievu. Þmoniø tikëjimà 

Barboros ðventumu dar labiau 

sustiprino tai, kad jos palaikai negenda 

(ðá reiðkiná net mëginta tyrinëti XX a. 

antrojoje pusëje). Praëjus septyneriems 

metams po Barboros mirties, t.y. 1655 

m. ðvedams ásiverþus á Lietuvà, Senosios 

Þagarës baþnyèia buvo sudeginta. 

Ið jos rûsio iðkelti karstai su didikø palaikais 

taip pat sudeginti. Nesudegë tik 

Barboros Umiastauskaitës kûnas. Tai 

sustiprino ypatingà þmoniø pagarbà jos 

relikvijoms ir tikëjimà Barboros Þagarietës 

ðventumu. Palaikai buvo sudëti á 

karstà su stiklo langeliais, kad bûtø galima 

juos matyti, ir laikomi baþnyèios 

rûsyje. Per keletà ðimtmeèiø daug þmoniø 

aplankë Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

relikvijas, meldësi ir per jos 

Ðiandien Italijoje, Lenkijoje ir kitose 

ðalyse yra iðlikæs gausus bûrys Umiastauskiø 

giminës palikuoniø (herbas – 

Roch III), savo gyvenimà Lietuvoje skaièiuojanèiø 

nuo XVI a. Buvo laikai, kai 

turtingi ir átakingi Abiejø Tautø Respublikos 

aristokratai nenorëjo prisiminti pamaldumu 

ir gailestingumu vargðams 

146 LOGOS 52 


1. APIE TYLØJÁ ÞENKLÀ IÐ ÞAGARËS 

IR ÐVENTUMO GILESNÁ SUPRATIMÀ 

uþtarimà patyrë daug nuostabios pagalbos: 

iðgijimø, tikëjimo sustiprinimø, stebuklø. 

Liaudies brangintas relikvijas XIX a. 

mëgino sunaikinti carinës Rusijos valdþia 

ir sovietiniø laikø valdþios pareigûnai. 

Jie 1963 m. uþdarë Senosios Þagarës 

baþnyèià, o netrukus buvo iðveþti 

ir neþinia kur nudanginti Barboros Þagarietës 

palaikai. 

Dabartis reikalauja turëti kuo tikslesná 

Dievo Tarnaitës Barboros Þagarietës 

atvaizdà. Deja, iki ðiol nëra në vienos 

publikacijos, skirtos Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

ikonografijai. Dingus 

relikvijoms, sunku atkurti tikrà atvaizdà. 

Norint kuo tiksliau atspindëti 

Dievo Tarnaitës asmens bruoþus, bûtina 

patyrinëti Umiastovskiø giminës portretus 

ir genealogijà. Tyrimø rezultatai kur 

kas palengvintø dailininkø darbà ir sudarytø 

sàlygas sukurti tikslesná Dievo 

Tarnaitës atvaizdà. Ðiuo atveju dailininkui 

labai svarbu kuo giliau suvokti Dievo 

Tarnaitës Barboros Þagarietës ðventumà, 

taip pat jos esminá ánaðà á XXI a. 

þmogaus ir viso þmonijos dvasinio gyvenimo 

praturtinimà. 

pasiþymëjusios giminaitës. 1 (Dëkinga iðimtimi 

yra markgrafienës Janinos 

Umiastovskos ið Ostrorogø-Sadovskiø 

pastangos XX a. tarpukariu surinkti medþiagà 

beatifikacijos procesui). 2, 3 Ir tai 

suprantama, nes XVII a. pirmosios pusës 

paproèiuose vyravo sava vertybiø 

hierarchija, o Þagarë buvo dar ir didelë

provincija. Buvusias þiemgaliø genties 

þemes ir jos þmones nuo Vilniaus, Varðuvos, 

Krokuvos ir kitø Europos centrø 

skyrë nemaþi atstumai. Anuomet plintanèios 

Reformacijos idëjos taip pat nebuvo 

palankios katalikës religiniam 

aukðtinimui. Þagarë buvo paèiame etnografinës 

Lietuvos pakraðtyje ir ribojosi 

su protestantiðkai nusiteikusia Latvija. 

Didiko Umiastauskio dukra Barbora, 

ið motinos iðmokusi pamaldumo ir 

krikðèioniðkøjø vertybiø, realiai atliepë 

vietiniø þmoniø ilgai puoselëtus ðventumo 

ilgesio lûkesèius. Krikðèionybës, 

kaip Dievo meilës þmogui religijos, kelias 

á ðias þemes buvo ilgas ir sunkus. 

Barbora Þagarietë tame kelyje þemdirbiams 

ir kitiems þmonëms pasirodë kaip 

pirmasis dangiðkojo tobulumo þiedas. 

Praëjusiø kartø atmintyje iðlikæs Dievo 

Tarnaitës Barboros Þagarietës ðventumas 

ðiandien nekelia didesniø abejoniø. 

Praëjusiø amþiø protokolø knygose uþregistruota 

daug liudijimø apie jos uþtarimu 

ávykusius iðgijimus. 4 Ðiandien tokie 

faktai teberegistruojami. Yra þmoniø, kuriems 


idealas sudëtingiausiomis gyvenimo 

akimirkomis gaivino ðirdis ir apðvietë 

protus 5, 6 . Tokie gyvenimo reiðkiniai nepaneigia 

ðiuolaikinio mokslo laimëjimø, 

dargi prieðingai – skatina daugiau apmàstyti 

þmogaus bûtá. Þmogus nëra vien 

gamtos dësniø rinkinys. Mokslininkai á 

þmogø jau þvelgia kaip á veiklià gamtinæ 

sistemà, kurios sudëtyje yra ir dvasinis 

pradas – þmogus yra biologinë bûtybë, 

sociumo elementas (sociokultûrinë 

sistema) ir kartu dvasinë bûtybë. Tik kyla 

klausimas – kaip giliai mes supranta- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

me jos ðventumà? Ðventumo supratimas 

neatskiriamai susijæs su personifikuotos 

visumos ir vienybës aiðkinimu. Tokios 

sampratos pasigendama Platono ir Aristotelio 

filosofijoje. 

Barboros Þagarietës tobulo dvasinio 

gyvenimo þavesys ir tai, kad jos palaikai 

negenda (Þagarëje jie iðbuvo 315 

metø) tebejaudina protus ávairiais atþvilgiais. 

Dar sovietmeèiu platesniø poþiûriø 

fizikai ið didþiøjø mokslo centrø 

(ðiø eiluèiø autorius juos atmena) apie 

tai tyliai rinko faktus ir apmàstë þmogaus, 

visatos ir visumos sàrangos ypatumus. 

Ðiuos klausimus galima formuluoti 

kaip gilesná kûno – sielos problemos 

supratimà (perþengiantá filosofinës 

antropologijos ribas), t.y. kaip iððûká 

XXI a. filosofijai ir mokslui. Neabejotina, 

jog þmogaus dvasinio gyvenimo paþiûros 

átakoja jo kûno lygmenis ir jame palieka 

organizacinio pobûdþio pëdsakus. 

Dabarties ir ateities þmogui ðie klausimai 

tampa vis aktualesni. 

Ðiandien dar nepakankamai iðnagrinëtas 

Barboros Þagarietës pasitraukimo 

ið ðio pasaulio klausimas. Nereikëtø 

vien tiesmukiðkai priimti liaudyje paplitusá 

trumpà, tarsi simboliná, paaiðkinimà 

apie jos tëvo agresijà. Po taip ávardytu 

smurtu slypi konkretûs dalykai, kuriuos 

dabartiniam jaunimui reikëtø kuo greièiau 

ir kuo iðsamiau paaiðkinti ið krikðèionybës 

pozicijø. Þmogus, bet kokiu atveju 

pasitraukæs nuo ðeimos tëvo, iðlieka 

akistatoje su dangiðkuoju Tëvu. 

Ðventasis Raðtas ir Katalikø Baþnyèios 

katekizmas aiðkina, jog „þmogaus 

asmuo sukurtas pagal Dievo paveikslà, 

yra drauge ir kûninë, ir dvasinë bûty- 

147


bë“ 7 : „... mums Dievas kûnà duoda per 

tëvus, o sielà suteikia tiesiogiai paèiu 

mûsø gyvybës uþsimezgimo momentu“. 

8 Kûnas ir siela yra Dievo sukurti. 

Kiekvienas þmogus yra gavæs Dievo dovanà 

– suvienytus kûnà ir sielà. Kadangi 

kûnà þmogus gauna ne tiesiogiai ið 

Dievo, o per tëvus, tai kûnui galioja paveldimumo 

dësniai. Jie taip pat priklauso 

Dievo sukurtajai gamtai ir visatai. 

Kiekvienas þmogus kaip asmuo yra savo 

kûno ðeimininkas; tuo paèiu jis atsakingas 

prieð Dievà uþ kûno-sielos vienybæ 

ir veikimà vienybëje su Dievu (gr. synergeia) 

þmogaus iðganymo dalykuose. 

(Èia neprieðtaraujama Katalikø Baþnyèios 

mokymui). Tëvai ir mokytojai turi 

padëti mûsø jaunimui tinkamai ásisavinti 

deramo santykio su kûnu pagrindus, 

taip pat padëti suprasti sielà kaip dvasiná 

pradmená. Be to, svarbu iðmanyti 

etikà, moralës filosofijà. 

Barboros Þagarietës reikðmë XVII a. 

pradþios Lietuvos kultûrinëje – istorinëje 

aplinkoje nepakankamai tyrinëta. 

Anais laikais moters paklusnumas buvo 

grindþiamas prigimtinës teisës poþiûriu. 

Buvo manoma, jog moters socialiniai 

uþdaviniai – biologinis giminës pratæsimas. 

Jei gamtos sritá valdo dësniai, tai 

ir sociume ámanomas prigimtinis teisingumas. 

9 Moteris turëjo paklusti vyrui, 

duktë – tëvui. Kitokio pasirinkimo nebuvo. 

Barboros pasiðventime vienuoliniam 

gyvenimui, nuoðirdþiame tarnavime 

vargðams ir jos þûtyje galima áþvelgti 

ne tiek tylø protestà, kiek þenklà ir 

perspëjimà, nukreiptà prieð ano meto 

148 LOGOS 52 


doroviná chaosà ir tuos paproèius, kurie 

prieðtaravo krikðèionybës esmei. Maþame 

Þagarës miestelyje atsispindëjo visos 

anuometinës Europos prieðtaravimai. 10 

Deja, anuomet Europa ið Þagarës duoto 

þenklo neiðgirdo. 

Netrukus po Barboros þûties Vidurio 

Rytø Europoje ir LDK prasidëjo didysis 

XVII a. vidurio karas, vadinamas „tvanu“. 

Dargi XVIII a., t.y. praëjus ðimtui 

metø po tyliojo Barboros Þagarietës perspëjimo, 

pasaulyje buvo apstu ávairiø 

paklydimø: paleistuvystës, neiðtikimybës, 

gobðumo, þmogþudysèiø, neþaboto 

egoizmo ir pan. Tai buvo iðnaudotojiðkø 

santykiø ir revoliucijø amþius. Privatûs, 

egoistiniai atskirø individø interesai 

ásitvirtino visu savo empiriniu akivaizdumu. 

Raðytojas markizas De Sade’as 

(1740–1814) aiðkiai ávardijo senojo reþimo 

piktnaudþiavimus. Jis nebijojo minties, 

jog moralinis ir fizinis þmogaus naikinimas 

nëra nusikaltimas: „visa sugráþta 

á gamtà, kad ágautø naujas formas“. 

De Sade’as vis dar nesuprato, kad þmogus 

turi ne tik fiziná kûnà, bet ir tiesiogiai 

priklauso Dievui. 

Tarp garsiøjø to meto moterø Barbora 

Þagarietë iðkyla ne vien kaip dràsi ir 

didvyriðka. Jos vardà sunku bûtø surasti 

literatûros puslapiuose, skirtuose to meto 

Lietuvos didikëms. Taèiau jos dorybës 

ir ðventumas perþengë anà laikà ir 

erdvæ. Pasiaukojimu ji iðsaugojo vienybæ 

su Dievu Kûrëju. Tokios vienybës ir 

visumos santykiuose galima áþvelgti 

darnios raidos filosofijà, teologijà ir 

ðventumà.

2. UMIASTOVSKIØ „GENO“ PAIEÐKA PORTRETUOSE 

IR ARCHYVINIUOSE DOKUMENTUOSE 

Ið XVII a. pirmosios pusës iki ðiø dienø 

nëra iðlikæ në vieno autentiðko Dievo 

Tarnaitës Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

atvaizdo. Jos palaikams 1963 

m. dingus ið Senosios Þagarës baþnyèios, 

iðkilo bûtinybë kuo tiksliau atkurti 

jos bruoþus. Tuo tikslu buvo domimasi 

Umiastovskiø genealogija, ieðkoma 

ávairiais laikais sukurtø Barboros Þagarietës 

paveikslø ir kitø giminaièiø portretø 

bei fotografijø. 

Pats seniausias ir þinomiausias ðios 

giminës atstovø atvaizdas Lietuvoje – 

karaliaus sekretoriaus, 1653 m. Seimo 

marðalkos, Jono Kazimiero Umiastovskio 

(XVI a. pab.–XVII a. vidurys) litografija 

11 (1 pav.). Jis buvo nedaug vyresnis 

uþ Barborà Þagarietæ ir tiesioginis 

giminaitis. Jo portretas, litografuotas 

Franšois Grenier (1793–1867), iðspausdintas 

J. K. Vilèinskio 1858m. albume 

Vilniaus archeologijos muziejus. Ið portreto 

þvelgia dailiø veido bruoþø, karingas, 

kompromisø nepripaþástantis ir realiai 

viskà vertinantis asmuo. 

Apie 1883 m. Vilniuje buvo nufotografuotas 

Lietuvos Tribunolo teisëjo, teisës 

istoriko, Lietuvos iþdo rûmininko, 

knygos Lietuvos teisinis procesas autoriaus 

ir T. Kosciuðkos sukilimo dalyvio Tomo 

Umiastovskio (1760–1822) portretas, tapytas 

aliejumi XVIII a. pab.–XIX a. pradþioje. 

Iki ðiø dienø archyve iðliko portreto 

nuotrauka su data ir prieraðu, jog 

Tomas Umiastovskis raðë apie LDK 

1780–1789 m. seimus 12 (2 pav.). Apie patá 

portretà ir dailininkà jokiø þiniø kol 

kas nerasta. Meistriðkai nutapytame jau- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

1 pav. Litografas Grenier Franšois (1793–1867). 

Karaliaus sekretorius, 1653 metais marðalka Jonas 

Kazimieras Umiastovskis. Popierius, litografija 

36 x 26,5. LNM, IMik 1495 

2 pav. Neþinomas dailininkas. Tomo Umiastovskio 

(1760–1822) portretas. 1883? Fotografija 13,5 x 11. 

LMAB RS, Fg 1-2060 

149


3 pav. Umiastovskiø genealoginis medis (herbas – Roch III). Ið kn.: Naùæcz..., p. 9 

no (T. Umiastovskis buvo nevedæs) iðvaizdaus 

vyriðkio portrete galima áþiûrëti 

màslaus, pareigingo, giliai þvelgianèio 

ir kartu romantiðkai nusiteikusio asmens 

bruoþus. 

Ásidëmëtini sutapimai, reikðmingi Þagarës 

baþnyèioms ir XVIII–XIX a. Lietuvos 

mokslo istorijai. Tuo laikotarpiu bu- 

150 LOGOS 52 


vo nutraukta Jëzaus Draugijos veikla ir 

visos mokymo bei mokslo ástaigos perduotos 

Valstybinei Edukacinei komisijai. 

XVIII a. pab.–XIX a. pr., galbût po Tomo 

Umiastovskio mirties, Naujosios Þagarës 

baþnyèioje neaiðkiomis aplinkybëmis ir 

neþinia ið kur atsirado Ðv. Apaðtalo Tomo 

atvaizdas, naujai padengtas meniðku

4 pav. Bronislovas Umiastovskis (1855–1933). Fotografija 

11,5 x 7,5. LNM ATV 7431 

sidabruoto metalo aptaisu. Tà paveikslà, 

jau „atitarnavusá“, ir nuo þvakiø liepsnos 

apdegusiais rëmais, ðiø eiluèiø autorius 

pirmà kartà iðvydo Naujosios Þagarës 

baþnyèios bokðte 1996 metais. Jis kabojo 

greta kito „likimo brolio“ – Ðv. Stanislovo 

Kostkos, buvusio Paðiauðës jëzuitø 

kolegijos globëjo, atvaizdo. Abu paveikslai 

buvo restauruoti Henrio Fordo Europos 

Nacionalinës premijos uþ aplinkos ir 

kultûros paveldo saugojimà 1998 m. projekto 

lëðomis (projektà pateikë ðiø eiluèiø 

autorius). Ið pradþiø manyta, jog metalo 

aptaisu papuoðtas baþnytinis paveikslas 

vaizduoja Iðganytojà (konsultavusiø 

menotyrininkiø ir ðiø eiluèiø autoriaus 

apsirikimas). Vëliau, Þagarës kle- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 


11 x 7. LNM ATV 10459 

bonas, ðviesios atminties kun. Boleslovas 

Babrauskas, pastebëjo, jog tai Ðv. Apaðtalo 

Tomo atvaizdas. Nuo tada abiejø 

ðventøjø atvaizdai vël prasmingai puoðia 

Naujosios Þagarës ðventovæ ir primena 

istorijos momentus. Ðv. Apaðtalas Tomas 

laikomas teologø, architektø, statybininkø 

globëju, apsauganèiu nuo neregystës, 

neapsiþiûrëjimo ir aklumo. Ðv. 

Stanislovas Kostka laikomas besimokanèio 

jaunimo globëju. 

Umiastovskiø genealogijoje (3 pav.), 

kurià 1928 m. slapyvardþiu Naùæcz publikavo 

markgrafienë Janina Umiastovska 

(mergautinë pavardë Ostrorog-Sadovska) 

knygoje Szmat ziemi i zycia (Dalis þemës 

ir gyvenimo), nurodoma, jog Tomas 

151



11 x 7. LNM ATV 10457/1 

yra laikomas seniausiuoju Pieþchala giminës, 

XV a. pabaigoje apsigyvenusios 

Lenkijos vietovëje Umiastow, protëviu. 

Umiastovskiø genealogojoje jis paþymëtas 

pirmuoju. 13 Tokie pat duomenys apie 

giminës pradininkà Tomà pateikiami interneto 

puslapiuose. 

Reikia manyti, kad Ðv. Apaðtalo Tomo, 

ne ið karto patikëjusio Vieðpaties prisikëlimu 

ir reikalavusio árodymø, atvaizdas 

Þagarëje atsirado neatsitiktinai. Galbût 

taip pat norëta priminti Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

kilmæ, nurodomas 

jos prosenelis Tomas ir þymesni giminës 

atstovai. Umiastovskiø genealogijos 

chronologinëje skalëje Seimo marðalka 

Jonas Kazimieras yra ankstesnis uþ 

Dievo Tarnaitæ Barborà Þagarietæ, o tei- 

152 LOGOS 52 



11,5 x 7,2. LNM ATV 10457/2 

sininkas Tomas – þymiai vëlesnis. Nors 

ðiuos du asmenis skiria apie 150 metø, jø 

veido bruoþai panaðûs. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose 

pasisekë surasti keturias Bronislovo 

Umiastovskio (1855–1933) ir dvi 

Mariano Umiastovskio (1870-?) nuotraukas. 

Ant dviejø Bronislovo fotografijø 

yra jo autografai (4, 5 pav.). Vienoje ið 

jø nurodytas giminës herbas (Roch III), 

o kitoje – 1901 m. data bei Vilniaus fotografas 

A. Daukða. 14,15 Likusiø dviejø Bronislovo 

fotografijø antroje pusëje nurodytas 

vardas, pavardë, herbas, gimimo ir 

mirties tikslios datos 16,17 (6, 7 pav.). Ant 

Mariano abiejø nuotraukø nurodytas 

Vilniaus fotografas F. Èyþas (8, 9 pav.), 

o antroje nuotraukø pusëje paþymëtas

8 pav. Marianas Umiastovskis (1870-?). Fotografija 

10,5 x 6,5. LNM ATV 7536 

vardas, pavardë, XIX a. pab.–XX a. pr. 18,19 

Vienoje Mariano nuotraukoje uþraðyta, 

kad jis vilnietis, o kitoje – Vilniaus apylinkiø 

gyventojas. 

Bronislovo ir Mariano veiduose taip 

pat galima áþiûrëti neabejotinà panaðumà. 

Abu jie gyveno visu ðimtmeèiu vëliau 

negu teisininkas Tomas Umiastovskis. 

Iðvardytuose Umiastovskiø giminës 

atvaizduose ryðkus veido bruoþø panaðumas: 

1. Pailga veido forma, aukðta kakta, ilgoka 

nosis, besibaigianti plaèiomis ðnervëmis, 

pastebima nosies pertvarëlë; 

2. Horizontali antakiø linija, panaðus 

antakiø linijos ir nosies jungties de- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

9 pav. Marianas Umiastovskis (1870-?). Fotografija 

10,5 x 6,5. LNM ATV 7564 

rinys, gilios akys, iðsidësèiusios vienoje 

horizontalëje, simetriðkos akiø 

virðutiniø ir apatiniø vokø linijos, 

iracionalus þvilgsnis, liudijantis ágytà 

pasitikëjimà ir jausminá paþinimà; 

3. Horizontali burnos linija, lûpø kampuèiai 

neþymiai nukreipti þemyn, 

siauros lûpos, apvalus smakras ir 

vienodo ilgio kaklas; 

4. Panaðiai ant kaktos krenta tamsûs, 

minkðti plaukai, panaðus ausø ir antakiø 

derinys (jos yra beveik viename 

lygyje), ausø apaèia beveik sutampa 

su nosies apaèia, veido plotis 

ties smilkiniais ir ties skruostais beveik 

vienodas. 

153


Ið keturiø Umiastovskiø nagrinëtø 

atvaizdø (juos skiria beveik 300 metø) 

du pirmuosius atvaizdus sukûrë dailininkai, 

o likusius ðeðis – fotografai. Ðiuo 

atveju fotografijos tarsi patvirtina visø 

giminës atstovø veidø bruoþø panaðumà 

ir pastovumà („geno stiprumas“), o 

kai kuriuos bruoþus ðiek tiek patikslina: 

fotografijose akys yra gilesnës negu litografuotame 

ir tapytame portretuose. 

Svarbiu Umiastovskiø atvaizdø ðaltiniu 

yra jau minëta markgrafienës Janinos 

Umiastovskos knyga Dalis þemës ir 

gyvenimo. Joje tarp pateiktø Umiastovskiø 

giminës portretø randame jau minëtus 

Jono Kazimiero ir Tomo atvaizdus. 

Knyga paraðyta kaip prisiminimai, 

ið jos galima spræsti apie kai kuriø 

Umiastovskiø giminystës ryðius. Dievo 

Tarnaitei Barborai Þagarietei joje skirta 

nedaug vietos – du nepilni puslapiai 

(152 ir 153). Prisimenama, jog stebuklais 

pagarsëjusios ir ðventàja laikomos Barboros 

Umiastauskaitës negendantys palaikai 

ilsisi Þagarëje. Tekste nëra konkretesniø 

duomenø apie Barboros Þagarietës 

giminystës ryðius. Ji nenurodoma 

Umiastovskiø genealoginiame medyje, 

taèiau tekste pabrëþiama jos priklausomybë 

giminës herbui Roch III. 

Knygoje be jau minëtø Jono Kazimiero 

ir Tomo portretø dëmesá patraukia 

keturiø Umiastovskiø atvaizdai: Tomo 

jaunesniojo brolio Jokûbo 20 (1764– 

1809), Jokûbo sûnaus Kazimiero 21 

(1804–1863) ir Kazimiero dviejø sûnø – 

jaunesniojo Alberto 22 (1840–1876) bei 

vyresniojo Vladislavo 23 (1833–1905) 

(10 pav.). Be to, atsiskleidþia ðiø asmenø 

giminystës ryðiai: 

154 LOGOS 52 


Jonas Kazimieras turëjo sûnø Jonà- 

Fabijonà, o ðis – sûnø Ernestà-Vilhelmà; 

pastarasis paliko du sûnus – Jonà-Kornelijø 

ir Jonà-Jeronimà. Jonas-Jeronimas 

turëjo jau minëtus du sûnus: Tomà ir Jokûbà. 

Tad paaiðkëja, kad teisininkas Tomas 

yra Seimo marðalkos Jono Kazimiero 

proproanûkis. 

Lyginant atvaizdus galima pastebëti 

visø iðvardytø Umiastovskiø giminiðkus 

bruoþus, iðskyrus Jokûbo ir jo sûnaus 

Kazimiero. 24 Ðiø dviejø asmenø portretø 

kopijose antakiø bei nosies linijø 

jungtys nebûdingos Umiastovskiams, todël 

tokie staigûs pokyèiai palieka savotiðko 

nelogiðkumo áspûdá. Tai gali bûti 

susijæ su portretø kopijø trûkumais. Kita 

vertus, tie du portretai labiau panaðûs 

á Janinos Umiastovskos giminaièiø 

Duninø-Rajeckiø atvaizdà. 25 

Tokiai minèiai neprieðtarauja genealoginio 

medþio nuoroda á knygos tekste 

nepaminëtà Jokûbo (1764–1809) sûnø 

ir Kazimiero (1804–1863) brolá Antoná 

Umiastovská (?-1852). Pagal genealoginio 

medþio duomenis Antonis turëjo sûnø 

Emilá (1830–1892), o ðis – sûnus Marianà 

(1870-?), Bronislovà (1855–1933), 

Kazimierà (1861-?) ir dukterá Melanjà. 

Bronislovas paliko tris dukteris. Broliø 

Bronislavo ir Mariano veido bruoþai bûdingi 

Umiastovskiø giminei, bet nesutampa 

su protëviø Jokûbo ir Kazimiero 

bruoþais. 

Markgrafienës Janinos Umiastovskos 

(11 pav.) knygoje pasigendama Umiastovskiø 

giminës moterø atvaizdø, nors 

genealoginiame medyje paþymëti net 

septyni jø vardai: Stanislava (ðiek tiek 

ankstesnë uþ Jonà Kazimierà), Gabriela 

ir Aleksandra (vienoje ðakoje su Vladis-

10 pav. Vladislavas Umiastovskis (1833–1905). Fotografija. 

Ið kn.: Naùæcz..., p. 63 

lavu ir Albertu), Melanja (ðakoje tarp 

Bronislovo ir Mariano), Bronislovo trys 

dukterys – Kristina, Jadvyga ir Aleksandra 

(1893–1980). Neaiðku, kodël genealoginiame 

medyje liko nepaþymëtos ne 

tik Barbora Þagarietë-Umiastauskaitë, 

bet ir jos bendraamþës giminaitës Elzbieta 

ir Emerenciana Metylda Umiastauskaitës. 

26 Be to, svarbu, jog Vilniaus 

kraðte ið tarpukario laikotarpio galëjo iðlikti 

Bronislovo Umiastovskio trijø duk- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

11 pav. Markgrafienë Janina Umiastovska (1860– 

1941). Fotografija. Ið kn.: Naùæcz..., p. 107 

terø – Kristinos, Jadvygos ir Aleksandros 

– fotografijos. 

Atvaizdø analizë rodo, kad ið amþiaus 

á amþiø Umiastovskiø giminës atstovø 

svarbiausi veido bruoþai maþai 

keitësi ir nuo pat XVII a. pradþios iðsaugojo 

bendriausias veido charakteristikas. 

Manoma, kad iðvardyti pagrindiniai giminës 

atstovø veido bruoþai yra bûdingi 

ir Dievo Tarnaitei Barborai Þagarietei-Umiastauskaitei. 

3. DIEVO TARNAITËS BARBOROS ÞAGARIETËS ATVAIZDAI 

Stebina tai, kad nëra iðlikæ þiniø apie 

autentiðkà Þagarës stebuklø mergelës 

atvaizdà. Kyla klausimas, kodël ðventumu, 

dorybëmis ir neeiliniu groþiu gar- 

155


sëjusiai kilmingo didiko Umiastauskio 

vienturtei dukrai anuomet neatsirado 

dailininko, pasiryþusio áamþinti jos asmená 

iðaukðtinanèius bruoþus. Norint 

atsakyti á ðá klausimà galima nurodyti 

kelias prieþastis. Pirmiausia – tai Barboros 

pamotës nepakantumas podukrai. 

Reikðminga ir tai, kad Senosios Þagarës 

dvarà nuo didþiøjø XVII a. pirmosios 

pusës kultûros centrø, ypaè Vilniaus ir 

Krokuvos, skyrë dideli atstumai ir þalieji 

plotai. Menininkai á tokias vietas be atskiro 

pakvietimo neuþsukdavo. Po Barboros 

netikëtos mirties, pakeitusios giminës 

pergaliø ir ðlovës spindesá, vargu 

ar dvare buvo reikalingas atvaizdas, kuris 

primintø savo turiniu sudëtingà anø 

laikø istorijà. Ðiuo atveju svarbu ávertinti 

ir kultûrines-istorines aplinkybes. 

Portretiniø atvaizdø poþiûriu Barbora 

Þagarietë-Umiastauskaitë yra didelë 

prieðingybë karalienei Barborai, Þygimanto 

Augusto þmonai, gyvenusiai visu 

ðimtmeèiu anksèiau, t.y. Renesanso 

epochoje. Karalienes groþá siekë áamþinti 

þymiausieji XVI a. pirmosios pusës ir 

vëlesniø laikø menininkai. Iðlikusiø atvaizdø 

gausybëje karaliaus þmona buvo 

idealizuojama, todël vëliau ginèytasi 

dël jos portretiniø bruoþø autentiðkumo. 

27 Barboros Radvilaitës-Þygimantienës 

portretuose ðalia asmens aukðtinimo 

galima áþiûrëti ano meto pasaulëjautos 

tragiðkumà. Já pagimdë XVI a. kultûros 

prieðtaringumas – antikinio ir krikðèioniðkojo 

pradø susidûrimas. Ið vienos 

pusës Renesansas – dþiaugsmingo þmogiðkøjø 

galiø skleidimosi epocha, o ið kitos 

– giliausio savo bûties tragizmo suvokimo 

laikotarpis. Ne visi Renesanso 

epochos valdovai, màstytojai, meninin- 

156 LOGOS 52 


kai suprato, kad Kristaus nurodytas kelias 

á naujà ir aukðtesnæ bûtá nesutampa 

su gaivinamais antikinës epochos laimëjiimais. 

Anuomet, kai Barbora Umiastauskaitë 

Þagarëje pradëjo savo gyvenimo kelià, 

þmogaus didybæ ðlovinantys Renesanso 

laikai jau buvo pasitraukæ á praeitá. 

Jie paliko nerimo jausmà, kuris bylojo 

apie þmogaus nuopolá ir bûties problemiðkumà. 

Naujøjø amþiø þmogus 

XVII a. pradþioje buvo paþymëtas harmonijos 

praradimu, darnos stoka ir gyvenimo 

nepastovumu. Iðeities ið tokios 

situacijos ieðkota proto galioje, giminës 

pasiekimuose, pasilinksminimuose ir kt. 

Proto aðtrumu ávairiose srityse, ypaè baroko 

mene, mëginta pasiekti sunkiai suderinamø 

dalykø darnà. Tam tikslui buvo 

naudojama metafora, nauja mintis, 

emblema, simbolis. Taip pat stengtasi 

pabrëþti þmogaus ðirdies didelæ svarbà. 

Ne visi suprato, jog nuolatiniai pasilinksminimai 

gali vesti á praþûtá. Filosofas 

B. Pascalis, Barboros Þagarietës- 

Umiastauskaitës amþininkas, taikliai 

pastebëjo: pasilinksminimas – pati sunkiausia 

menkystës forma, nes jis neleidþia 

sielai pasveikti. Tokià mintá Pascalis Paryþiuje 

uþraðë tuomet, kai þmonijai Barbora 

Umiastauskaitë ið Þagarës jau buvo 

davusi tyløjá áspëjimo þenklà. 

Katalikø Baþnyèia sëkmingai vadovavo 

kontreformaciniam judëjimui prieð 

liuteroniðkai nusiteikusias jëgas ir visaip 

skatino barokinio meno raiðkà. Ðis menas 

atitiko katalikø tikslus ir traukë savo 

groþiu. Protestantiðkasis tikëjimas 

vengë puoðmenø ir atvaizdø. Barokas 

ákûnijo prabangà, dekoratyvumà, didybæ, 

susimàstymà, nenutrûkstamà judëji-

mà, polëká, aistrà, ekstazæ, asmenybiðkumà. 

Jis turëjo iðaukðtinti Katalikø Baþnyèià 

ir karaliaus valdþià. 

Barboros Þagarietës-Umiastauskaitës 

portreto, jai gyvai esant, greièiausiai, dar 

nebuvo. Dievo Tarnaitës atminties ir atvaizdo 

iðlikimo klausimas po jos þûties 

sprendësi visiðkai kitaip negu pagal gyvavusià 

to meto tradicijà. Prisiminimai 

apie Barboros Umiastauskaitës skaistumà, 

gailestingumà, geradarystes iðliko 

vietiniø gyventojø ir þemdirbiø atmintyje. 

28 Dauguma tø þmoniø priklausë didikams 

ir karaliðkosios ekonomijos dvarams. 

Nieko nëra þinoma apie atvaizdø 

platinimo tradicijà to meto liaudies paproèiuose. 

Taèiau vëliau, ðvedams Þagarëje 

sudeginus didikø giminës karstus, ir 

iðlikus vieninteliam nesudegusiam Barboros 

Þagarietës-Umiastauskaitës kûnui, 

pradëta garbinti jos relikvijas. 29 Palaikai 

atsidûrë atstatytos Senosios Þagarës baþnyèios 

rûsyje, karstelyje árengti stiklai. 

Pro juos buvo galima matyti stebuklingai 

iðlikusios Dievo Tarnaitës veidà, kuris 

atrodë tikresnis uþ bet koká meniná atvaizdà. 

Pamaldaus apsilankymo prie 

karsto prisiminimui, kaip jungties su 

ðventybe patvirtinimui, atsirado tradicija 

parsineðti á savo namus atkarpëlæ raudono 

kaspino nuo ðventosios rûbo. 

Anuomet niekam neatëjo á galvà 

mintis, kad XX amþiuje ne tik bus vieðai 

tyèiojamasi ið þmoniø reiðkiamos pagarbos 

ðventybei, bet ir niekinami niekuo 

nekalto jauno þmogaus palaikai. 30 

Tai akivaizdu, nes senosios Þagarës baþnyèia 

1963 m. buvo uþdaryta ir netrukus 

ið jos dingo relikvijos. 

Ðiandien svarbu surasti arba atkurti 

Dievo Tarnaitës Barboros Þagarietës- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

12 pav. Barbora Umiastauskaitë-Þagarietë (1628– 

1648). Taujënø Ðv. Kryþiaus Iðaukðtinimo baþnyèia. 

1979. Ið kn.: Jonas Voveris N.S...., p. 152 

Umiastauskaitës atvaizdà. Tokiø bandymø 

bûta ir anksèiau. 

Taujënø Ðv. Kryþiaus Iðaukðtinimo 

baþnyèios klebonui monsinjorui Jonui 

Voveriui, gráþusiam ið Sibiro tremties, 

1979 m. kilo mintis ðventovës piliastrus 

papuoðti natûralaus dydþio atvaizdais 

tø asmenø, kuriø atmintis reikðminga 

Baþnyèiai ir Lietuvai. Tarp jø reikðmingà 

vietà uþima nutapytas Barboros Þagarietës 

atvaizdas. 31,32 Ji suvokiama tarsi 

Lietuvos angelas sargas, todël pavaizduota 

lietuvaitës tautiniais rûbais, su 

kryþeliu ant kaklo ir lelijos þiedø ðakele 

rankose (12 pav.). Jauèiama, kad dai- 

157


13 pav. Dail. Stasë Smalinskienë (g. 1929). Barbora 

Þagarietë. XX a.. antroji pusë. Ið kn.: Stasys 

Maziliauskas..., p. 310 

14 pav. Neþinomas dailininkas. Barbora Þagarietë. 

XX a. antroji pusë. Kartonas, pastelë. 32,5 x 41,5. 

Ðiauliø vyskupijos kurija 

lininkas rëmësi konkreèiais istoriniais 

faktais. Neþinoma, kokiais ðaltiniais 

remtasi atkuriant Barboros Umiastauskaitës 

veido bruoþus. 

Amerikos lietuviø tapytoja ir skulptorë 

Stasë Smalinskienë (mergautinë pavardë 

Vaitiekaitytë, g. 1929 m. Lietuvo- 

158 LOGOS 52 


je, á JAV iðvyko 1950 m.) sukûrë Barboros 

Þagarietës portretà, kuriame meninëmis 

priemonëmis siekta atskleisti Dievo 

Tarnaitës sielos groþá ir lietuviðkuosius 

bruoþus 33 (13 pav.). Atrodo, kad tas 

kûrinys taip pat buvo grindþiamas istorine 

medþiaga (dailininkë palaikë ryðius 

su Amerikos lietuviø bendruomenëmis 

ir su Livonijos vizualiniø menø asociacija 

Mièigane), taèiau neþinoma kokia. 

Gruzdþiø Ðvè. Trejybës baþnyèioje 

prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas 1996 m. 

birþelio mën. atrado pastele pieðtà darnios 

kompozicijos, iðraiðkingà ir liaudiðkai 

pasaulëjautai bûdingà nedidelio formato 

Barboros Þagarietës atvaizdà 34 

(14 pav.). Kûrinio autorius kol kas neþinomas. 

Manoma, kad jis sukurtas XX a. 

antrojoje pusëje. Dievo Tarnaitë vaizduojama 

su kukliu, bûdingu XVII a. melsvø 

tonø rûbu, pilko lango ir raudonos uþuolaidos 

fone, anapusybën nukreiptu 

þvilgsniu. Arèiau lango – palmës ir þydinèios 

lelijos ðakelës. Darniø bruoþø 

veidas ir nedidelës nosies forma primena 

jau minëtos margrafienës Janinos 

Umiastovskos (ið Ostrorog-Sadovskiø giminës) 

jaunystës dienø fotografijà. 35 Janina 

Ostrorog-Sadovska 1882 m. iðtekëjo 

uþ marðalo Vladislavo Umiastovskio 

ir iki pat II pasaulinio karo rûpinosi Barboros 

Þagarietës beatifikacija. 

Þinomas ðiaulietis dailininkas Bonaventûras 

Ðaltis, naudodamasis Umiastovskiø 

giminës iðlikusiomis fotografijomis 

ir savàja vaizduote, 2006 m. sukûrë 

naujà Barboros Þagarietës portretà. Dailininkas 

drobëje sudabartino Dievo Tarnaitës 

atvaizdà – panaudojo psichologizavimo 

principus ir meistriðkai nutapë 

atvaizdo visumà (15 pav.). Ðiame darbe

B. Ðaltis lieka iðtikimas savo kûrybos 

principui: dëmesys sutelkiamas á vaizduojamojo 

asmens dinaminæ triadà – á 

akiø þvilgsná, rankø judesá ir korpusà. 

Triadoje reiðkiasi dinaminë hierarchija. 

Þiûrovas tarsi kvieèiamas kontempliuoti 

hierarchijos prasmes. Dinaminëje hierarchijoje 

sàveikauja visuma ir vienybë, dalys 

ir fragmentai. Ypaè iðraiðkingai nutapytas 

nuoðirdus ir gailestingas Dievo 

Tarnaitës þvilgsnis. Jos rankos tarsi pasakoja 

paskutinius iðgyvenimus. Skaidriais 

ir subtiliais baltos spalvos tonais ir 

pustoniais nuskamba ðventosios rûbas. 

Senosios Þagarës baþnyèios ðventoriuje 

2006 m. rugpjûèio 6 d. Ðiauliø vyskupas 

Eugenijus Bartulis paðventino 

koplytstulpá Dievo Tarnaitei Barborai 

Þagarietei (16 pav.). Meniðku àþuoliniu 

paminklu Dievo Tarnaitei atsidëkoti uþ 

sesers pagydymà stengësi Alfonsas Lapinskas. 

Dailiø formø lietuviðkà koplytstulpá 

iðskaptavo patyræs meistras Rimantas 

Zinkevièius. Koplytstulpyje Barbora 

Þagarietë pavaizduota taip pat, 

kaip ir Taujënø baþnyèioje. Lelijø þiedø 

vainikas iðkelia Dievo Tarnaitæ virð koplytstulpio 

aðtuoniakampio pagrindo. 

Koplytstulpá uþbaigia puoðnus stogelis 

su kaltu geleþiniu kryþiumi. Jame – lietuviðkø 

kryþiø motyvai – ðirdis ir stilizuotos 

ðakelës su tulpiø þiedais. Barbora 

Þagarietë koplytstulpyje tarsi Lietuvos 

angelas sargas sugráþo á gimtinës 

baþnyèios ðventoriø. 


atvaizdo paieðkà ðiuo metu vainikuoja 

Ðiauliø mieste surasta senovinio raiþinio 

fotografija, daryta XIX a. pabaigoje–XX a. 

pradþioje (17 pav.). Iðlikæs atvaizdas ðiek 

tiek paliestas laiko ir aplinkybiø. Jis – pe- 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

15 pav. Dail. Bonaventûras Ðaltis. Barboros Þagarietës 

paveikslas. 2006. Drobë, aliejus. 120 x 90. 

Ðiauliø vyskupijos kurija 

16 pav. Koplytstulpis Dievo Tarnaitei Barborai Þagarietei. 

Senosios Þagarës baþnyèios ðventorius. 

2006. Droþëjas Rimantas Zinkevièius. Vysk. E. Bartulio 

nuotrauka 

159


17 pav. Neþinomas dailininkas. Stebukladarës Barboros 

Þagarietës atvaizdas. Popierius, raiþinys. 

XVIII a. pab.–XIX a. pirma pusë. Fotografija 20,5 x 

14,5. Nuotrauka ið S. Ðimaièio asmeninio archyvo 

dagogës B. M. ðeimos nuosavybë. Prie 

ðio atvaizdo buvo meldþiamasi ir praðoma 

Barboros Þagarietës uþtarimo maþai 

dukrytei Jadzytei (bûsimos pedagogës 

B. M. mamai, kilusiai ið Þagarës) dël negyjanèiø 

nudegimo þaizdø. Þinomi gydytojai 

teigë, jog pagyti vilèiø nëra. Maldas 

prie ðio atvaizdo lydëjo stebuklingas 

iðgijimas, kurio detales Dievo Tarnaitës 

Barboros Þagarietës beatifikacijos bylos 

Tribunolo atstovams ir ðiø eiluèiø autoriui 

2007 m. balandþio mën. papasakojo 

atvaizdo saugotoja pedagogë B. M. ið 

Ðiauliø. Atvaizdo antroje pusëje yra áraðas, 

nurodantis, kad jis 1913 m. pirktas ið 

Èerkausko. Ðv. Barbora mûsø ðeimos stebukladarë. 

Tà áraðà paliko stebuklingai pagijusi, 

o vëliau sukûrusi ðeimà ir tapusi 

160 LOGOS 52 


mama Jadvyga B. (N.). Atvaizdo fotografija 

buvo ásigyta Þagarëje. Ðis ávykis taip 

pat buvo apraðytas J. Nekraðiaus straipsnyje 

Palaimintosios Barboros Þagarietës istorija 

(Respublikinës ezoterikø konferencijos 

þurnalas Lemtis, 2006, Nr. 4, p. 29– 

32). Jame pateikta minëto atvaizdo rekonstrukcija. 

Gaila, kad straipsnyje dël 

neaiðkiø prieþasèiø iðspausdintos Dievo 

Tarnaitës dviejø atvaizdø ne tiesioginës, 

o atvirkðtinës versijos. 

Ið Þagarës á Ðiaulius atkeliavæs Dievo 

Tarnaitës atvaizdas ypatingas tuo, 

kad prie jo buvo iðmelsta maloniø. Be 

to, jame Dievo Tarnaitë vaizduojama su 

karûna – amþinojo gyvenimo ir priklausomybës 

dangaus karalystei simboliu. 

Tai neabejotinas Barboros Þagarietës 

ðventumo liudijimas. 

Vaizduojama karûnuota nuostabaus 

groþio mergelës galva. Subtiliø linijø ir 

detaliø ávairovëje iðryðkëja grakðtus kaklas, 

pridengtas rûbo kraðteliu. Veidas patraukia 

ðvelniu ritmu, nesibaigianèiu judëjimu 

ir natûralumu, kuriame pulsuoja 

dþiaugsmingas bûvis ir palaiminga rimtis. 

Netikëtà grakðtumà dailininkas iðgauna 

kampu nukreipdamas vaizduojamojo 

asmens veidà dviem suderintais 

erdviniais judesiais – galvos pasukimu ir 

jos palenkimu á þiurovà. Atvaizdo dinamika 

– detaliø sujungimas á visumà – 

pradedant dailiais veido bruoþais, dangiðku, 

mielaðirdingu ir tyru þvilgsniu, 

skaidriomis akimis ir baigiant baltu galvos 

apdangalu, kuris pakylëja karûnà. 

Apdangalo linijø ritmas primena ðviesos 

spindulius, sklindanèius nuo karûnos 

link veido ir iðryðkinanèius nuostabius 

tikro asmens bruoþus. Veidà ir karûnà 

vienija ðviesus skritulio pavidalo nim

as – dieviðkumo ir ðventumo simbolis. 

Atvaizdas atliktas su ákvëpimu, nuoðirdþiai 

ir meistriðkai. Karûna saikingai detalizuota 

ir ðiuo atveju naudojama kaip 

simbolis. Atvaizdas primena Renesanso 

laikø paveikslà. Akiø gelmëje galima 

áþvelgti vienybæ su Dievu. Ðiame kûrinyje 

regime idealaus þmogaus realø atvaizdà. 

Pavaizduotoji XVII a. pradþios asmenybë 

visa savo esybe atrodo tobula ir 

laisva nuo bet kokiø savo meto ribotumø. 

Tuo ji patraukia dabarties þmogø. 

Ðis Dievo Tarnaitës Barboros Þagarietës 

atvaizdas panaðus á kitus Umiastovskiø 

portretus, labiausiai – á jos bendraamþio 

giminaièio Seimo marðalkos 

Jono Kazimiero Umiastovskio atvaizdà. 

Taèiau jø veiduose galima rasti ir skirtumø, 

pvz., ðiek tiek skiriasi nosies ir lûpø 

forma. Visa tai rodo, kad kuriant ðá 

Dievo Tarnaitës atvaizdà nebuvo seka- 

1. Ðventumo supratimas susijæs su personifikuotos 

visumos ir vienybës aiðkinimu. 

Tokios sampratos pasigendama 

Platono ir Aristotelio filosofijoje. 

2. Barboros Þagarietës ðventumas sietinas 

su gilesniu kûno-sielos problemos 

supratimu. 

3. Jaunimui reikëtø suprasti, kad kiekvienas 

þmogus atsakingas prieð Dievà 

uþ kûno-sielos vienybæ ir veikimà 

vienybëje su Dievu, ypaè iðganymo 

dalykuose. 

4. Barboros Þagarietës reikðmë XVII a. 

pradþios kultûrinëje-istorinëje aplinkoje 

nepakankamai tyrinëta. Barboros 

pasiðventime ir jos þûtyje galima 

áþvelgti ne tiek tylø protestà, kiek 

IÐVADOS 

LOGOS 52 


KULTÛRA 

ma Jono Kazimiero Umiastovskio litografija. 


atvaizdas greièiausiai buvo sukurtas 

talentingo dailininko XVIII a. pab.– 

XIX a., t.y. tuomet, kai palaikai dar buvo 

iðlaikæ bûdingiausius veido bruoþus. 

Praeityje galëjo bûti platinami ðio atvaizdo 

paveikslëliai. Jie galëjo átakoti 

menininkà, sukûrusá 1996 m. Gruzdþiø 

baþnyèioje atrastà pasteliná Barboros Þagarietës 

atvaizdà. 

Straipsnio autorius viliasi, kad apþvelgtoji 

ikonografinë medþiaga paskatins 

skaitytojà ir menininkus daugiau 

pasidomëti dar nesurastais ir kuriamais 

Dievo Tarnaitës atvaizdais, patikslinti 

èia iðsakytas mintis ir pateiktus duomenis, 

o svarbiausia – palengvins pamaldumo 

kelià á Dievo Tarnaitæ Barborà Þagarietæ, 

ir taip pagreitins jos beatifikacijos 

procesà. 

þenklà ir perspëjimà prieð ano meto 

doroviná sàmyðá ir tuos paproèius, 

kurie prieðtaravo krikðèionybës esmei. 

Europa anuomet ið Þagarës 

duoto þenklo neiðgirdo. 

5. Ðiuo metu Lietuvos archyvuose, bibliotekose 

ir muziejuose surasta keturiø 

Umiastovskiø, gyvenusiø nuo 

XVII a. pr. iki XX a. pr. aðtuoni atvaizdai: 

du ið jø sukurti dailininkø, o kiti 

ðeði – fotografijos. Be to, keletà 

Umiastovskiø atvaizdø ir genealoginá 

medá pateikia markgrafienë J. Umiastovska 

1928 m. prisiminimø knygoje. 

6. Atvaizdø analizë rodo, jog ið amþiaus 

á amþiø Umiastovskiø giminës 

atstovø svarbiausieji bruoþai maþai 

161


keitësi ir nuo pat XVII a. pradþios iðsaugojo 

bendriausias veido charakteristikas. 

Manoma, jog iðvardyti pagrindiniai 

giminës atstovø veido 

bruoþai yra bûdingi ir Dievo Tarnaitei 

Barborai Þagarietei. 

Literatûra ir nuorodos 

11 Piotr Jacek Jamski. Þemloslavo rezidencija ir 

jos kûrëjai XIX ir XX amþiø sandûroje // Menotyra, 

1998, Nr. 1, p. 52–57. 

12 Naùæcz. Szmat ziemi i þycia. Opisy i wspomnienia 

z przedmowæ Czesùawa Jankowskiego. – Wilno, 

1928, p. 152–153. 

13 Vysk. dr. Jonas Boruta SJ. Markgrafienës Janinos 

Umiastovskos pastangos pradëti Barboros 

Þagarietës kanonizacijos bylà 1937–1938 // Lietuviø 

Katalikø mokslo akademijos metraðtis, 

2001, t. 19, p. 491–518. 

14 Vysk. dr. Jonas Boruta SJ, Irena Katilienë, Algimantas 

Katilius. Barboros Þagarietës stebuklø 

knygà suradus // Lietuviø Katalikø 

mokslo akademijos metraðtis, 2000, t. 16, p. 443– 

481. 

15 Dr. Alfonsas Motuzas. Dël Barboros Þagarietës 

ðventumo // Lietuviø Katalikø mokslo akademijos 

metraðtis, 2000, t. 16, p. 79–116. 

16 Alfonsas Motuzas. Katalikø liaudies pamaldumo 

praktikos Lietuvoje. – Kaunas: Vytauto Didþiojo 

universitetas, 2004, p. 183–207. 

17 Katalikø Baþnyèios Katekizmas. Lietuvos Vyskupø 

Konferencija. Tarpdiecezinës Katechetikos 

Komisijos leidykla, 1996, p. 83. 

18 Mûsø tikëjimo ðviesa. Trumpas katekizmas katalikø 

ðeimoms. Lietuvos Vyskupø Konferencijos 

leidinys. – Kaunas, 1992, p. 15. 

19 Jolita Sarcevièienë. Lietuvos didikës proginëje literatûroje: 

portretai ir ávaizdþiai. – Vilnius: Lietuvos 

istorijos institutas, 2005, p. 138. 

10 Stasys Ðimaitis. Senosios ir Naujosios Þagarës 

istorijos simboliai. Ðaltiniai ir jø tyrimai // Þagarë. 

– Vilnius: Versmë, 1998, p. 222. 

11 LNM, IMik 1495. Jonas Kazimieras Umiastovskis. 

Litografas Grenier Franšois (1793– 

1867). Ið J. K. Vilèinskio iðleisto albumo Vilniaus 

archeologijos muziejus. Popierius, litografija 

36 x 26,5. 

162 LOGOS 52 


7. Barboros Þagarietës atvaizdo paieðkà 

ðiuo metu vainikuoja Ðiauliuose 

surasta XVIII–XIX a. raiþinio fotografija, 

kuri XX a. pradþioje buvo atveþta 

ið Þagarës ir yra paþymëta neabejotinu 

ðventumo liudijimu. 

12 LMAB RS, Fg. 1-2060. Umiastowski, Tomasz. 

Portretas. Vilnius, 1883? Fotografija 11 x 13. 

13 Naùæcz, p. 9. 

14 LNM, ATV 7431. 

15 Ten pat, ATV 10459. 

16 Ten pat, ATV 10457/1. 

17 Ten pat, ATV 10457/2. 

18 Ten pat, ATV 7536. 

19 Ten pat, ATV 7564. 

20 Naùæcz, p. 17. 

21 Ten pat, p. 39. 

22 Ten pat, p. 24, p. 41. 

23 Ten pat, p. 63, p. 53, p. 54, p. 93, p. 99. 

24 Ten pat, p. 17, p. 39. 

25 Ten pat, p. 132. 

26 Stasys Ðimaitis, p. 223. 

27 Marija Matuðakaitë. Karalienë Barbora ir jos atvaizdai. 

– Vilnius: Versus aureus, 2005, p. 113. 

28 Vysk. dr. Jonas Boruta SJ, Irena Katilienë, Algimantas 

Katilius, p. 444. 

29 Zenonas Ivinskis. Þagarës Barbora / Rinktiniai 

raðtai. – Roma, 1987, t. 4, p. 639–642. 

30 Alfonsas Motuzas. Barbora Umiastauskaitë-Þagarietë 

– Þiemgalos kraðto palaimintoji // Þiemgala, 

2007, Nr. 1, p. 14. 

31 Jonas Voveris N.S. Jaunystës ðvyturiai pasauliui. – 

Kaunas: Caritas, 2002, p. 152. 

32 Dr. Aldona Vasiliauskienë. Liaudies pamaldumo, 

susijusio su Dievo Tarnaite Barbora Þagariete, 

tæstinumas // Lietuvos aidas, 2007 01 12, 

p. 8. 

33 Stasys Maziliauskas. Lietuvos kelias krikðèionybën. 

Istorinë apþvalga. – Chicago IL – Vilnius: 

Valstybinis leidybos centras, 1992, p. 310. 

34 Alfonsas Motuzas. Katalikø liaudies pamaldumo 

praktikos Lietuvoje, p. 172. 

35 Naùæcz, p. 107, p. 209. 

36 Ðiauliø vyskupija 1997–2007. – Ðiauliai: Ðiauliø 

vyskupijos kurija, 2007, p. 16.

barboros žagarietės-umiastauskaitės atvaizdo paieška - Logos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?