Algio Uždavinio įnašas į civilizacinės ir filosofinės ... - Logos
Algio Uždavinio įnašas į civilizacinės ir filosofinės ... - Logos
Algio Uždavinio įnašas į civilizacinės ir filosofinės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
vo <strong>ir</strong> j<strong>į</strong> sudominusi teurgijos problematika.<br />
Jos išsamesnis gvildenimas regimas<br />
viename brandžiausių mokslininko veikalų<br />
Simbolių <strong>ir</strong> atvaizdų interpretacijos<br />
problema senovės civilizacijose. „Teurgiją, –<br />
aiškina jis, – mes suvokiame ne tik kaip<br />
siaurą neoplatoniška žodžio prasme, bet<br />
<strong>ir</strong> daug plačiau – kaip vieną iš pamatinių<br />
archajinio pasaulėvaizdžio komponentų.<br />
Dievai vadinami priežastimis, pradais,<br />
skaičiais, archetipų energijomis, o teurgija<br />
– tai kosmogoninis, ontologinis, religinis,<br />
kultinis–kalendorinis, socialinis–<br />
ekonominis <strong>ir</strong> netgi meninis–literatūrinis<br />
šių pradų veikimas kuriant simbolin<strong>į</strong> audin<strong>į</strong>,<br />
semiotinę „būties tekstų“ sistemą <strong>ir</strong><br />
steigiant vertybių hierarchijas.“ 16 Vėliau<br />
jis paskelbė anglų kalba specialų teurgijos<br />
problematikai sk<strong>ir</strong>tą veikalą „Filosofija<br />
<strong>ir</strong> teurgija vėlyvojoje antikoje“ (Philosophy<br />
and Theurgy in Late Antiquity) 17 ,<br />
kuris paverčia j<strong>į</strong>, anot šios knygos recenzentų,<br />
vienu autoritetingiausių pasaulyje<br />
šios srities žinovų.<br />
Vadinasi, pasitelkdamas <strong>į</strong>va<strong>ir</strong>ias istorinės<br />
praeities apmąstymo formas, Uždavinys<br />
lyginamuoju aspektu gvildeno<br />
sk<strong>ir</strong>tingas Rytų <strong>ir</strong> Vakarų civilizacijų mitologijos,<br />
religijos, mąstymo tradicijų,<br />
<strong>į</strong>va<strong>ir</strong>ių dvasinių, ritualinių, maginių, meditacinių<br />
praktikų, ženklų, simbolių, atvaizdų<br />
sąveikos problemas. J<strong>į</strong> labiausiai<br />
domino akademinio mokslo periferijoje<br />
esančios <strong>į</strong>va<strong>ir</strong>ios m<strong>į</strong>slingos teurgijos, mistagogijos,<br />
teofanijos, alchemijos, hermetizmo<br />
problemos, kuriose ieškojo atsakymų<br />
<strong>į</strong> dominančius žmonijos dvasinės<br />
kultūros <strong>ir</strong> <strong>į</strong>va<strong>ir</strong>ių mąstymo tradicijų sa-<br />
IŠVADoS<br />
MokslinĖ Mintis<br />
Profesorius savo veikalais paneigė<br />
mitus apie sk<strong>ir</strong>tingų civilizacinių pasaulių<br />
kultūros, mąstymo, religijos, meno,<br />
santykių su gamta <strong>ir</strong> pan. principin<strong>į</strong> sk<strong>ir</strong>tingumą.<br />
Savo darbuose jis iškėlė <strong>į</strong> dienos<br />
šviesą tai, kas nepaisant sk<strong>ir</strong>tumų detalėse,<br />
sieja sk<strong>ir</strong>tingų civilizacijų, epochų<br />
žmones, didingus jų sukurtus kultūros<br />
vertybių <strong>ir</strong> simbolių fondus, parodo, kad<br />
kultūros tradicijų sk<strong>ir</strong>tingumas nėra viską<br />
aprėpiantis, o liečia daugiau detales.<br />
Kita vertus, jis buvo <strong>į</strong>sitikinęs, kad sk<strong>ir</strong>tumai<br />
nėra neigiamas reiškinys, o priešingai<br />
– postmodernios meta<strong>civilizacinės</strong><br />
kultūros pasaulyje didžiausia vertybė,<br />
kuri išryškina sk<strong>ir</strong>tingų regionų kultūros<br />
formų savitumą <strong>ir</strong> kartu žmogiškos kultūros<br />
<strong>į</strong>va<strong>ir</strong>ovę. Iš čia kyla <strong>į</strong>sitikinimas,<br />
kad būtent tradicija tiek lietuvių, tiek <strong>ir</strong><br />
kitų su didingu kultūriniu paveldu tautų<br />
unifikuojančioje postmodernioje epochoje<br />
yra ne tik patikima tradicinių kultūros<br />
vertybių saugotoja, tačiau <strong>ir</strong> kultūrinės<br />
tolerancijos mokykla.<br />
vitumą lėmusius klausimus. Savo komparatyvistinėmis<br />
studijomis jis išryškino<br />
sk<strong>ir</strong>tingų Artimųjų Rytų kultūros <strong>ir</strong> mąstymo<br />
tradicijų savitumus, jų geresnio<br />
pažinimo svarbą Vakarų kultūros <strong>ir</strong> mąstymo<br />
tradicijų supratimui. Sąmoningai<br />
ats<strong>ir</strong>ibodamas nuo anksčiau vyravusių<br />
šalies akademinėje filosofijoje metodologizmo,<br />
analitinės <strong>ir</strong> greta užsimezgančios<br />
fenomenologinės–hermeneutinės pakraipos,<br />
kartu su gausiais bendražygiais formavo<br />
savitą lyginamųjų <strong>ir</strong> orientalistinių<br />
studijų tradiciją su savo specifiniais tyrinėjimo<br />
laukais, strategijomis, metodais.<br />
LOGOS 72<br />
2012 LIEPA • RUGSĖJIS<br />
17
Change language