Jubiliejaus skulptūra rado vietą

Biržų krašto laikraštis Nr. 61 (9203)) 2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis Kaina 2 Lt 

Trumposios žinios 

Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr. 

iš rinK Ta sa vi val dy bės 

ad mi nisT ra ci jos di reK To riaus 

pa va duo To ja 

Ra jo no Ta ry bos po sė dy je me rė Iru tė 

Var zie nė pri sta tė kan di da tę į Sa vi val dy bės 

ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo to jos 

po stą Alę Po cie nę. Alė Po cie nė – Dar bo 

par ti jos at sto vė, vers li nin kė, Ger ma niš ky je 

tu rin ti par duo tu vę. Ji yra bai gu si Mask vos 

koo pe ra ci jos ins ti tu tą, ku ris už kliu vo kai 

ku riems Ta ry bos na riams. Ta čiau me rė I. 

Var zie nė opo nen tams at šo vė, jog vi si Tary 

bos na riai moks lo sė mė si so vie ti niais 

lai kais, tad pa gal opo nen tus išei tų, jog nė 

vie nas ne tu ri tei sės dirb ti Ta ry bo je. 

A. Po cie nė sa kė ži nan ti, koks sun kus ir 

at sa kin gas dar bas jos lau kia: 

– Su at sa ko my be ir są ži nin gai šį dar bą 

at lik siu, – kal bė jo kan di da tė. 

Pak laus ta, ar ži nan ti, su ko kiais pro jektais 

rei kės dirb ti, A. Po cie nė sa kė su jais 

ke ti nan ti su si pa žin ti dar bo pra džio je. Žadė 

jo ypa tin gą dė me sį skir ti pro jek tų vykdy 

mo kont ro lei. 

Sa vo par ti jos at sto vę gy rė ad mi nist raci 

jos di rek to riaus pavaduotojo po sto atsi 

sa kęs Ri man tas Ba šys. Jis tei gė, jog A. 

Po cie nė ir sunk me čiu su ge bė jo iš sau go ti 

vers lą, užau gi no du vai kus. 

Už Alės Po cie nės kan di da tū rą slap tu balsa 

vi mu pa si sa kė 14, prieš – 9, su si lai kė 2 

ra jo no Ta ry bos na riai. 

pri sie Kė nau ji Ta ry bos na riai 

Ta ry bos na rei Pal my rai Praš man tie nei 

pra dė jus dirb ti mies to se niū ni jo je vy riausią 

ja spe cia lis te, o Ta ry bos na riui Ri man tui 

Mar ti no niui lai mė jus kon kur są į Sa vi valdy 

bės ad mi nist ra ci jos Vie ti nio ūkio skyriaus 

vy riau sio jo spe cia lis to vie tą, ra jo no 

Ta ry bo je at si lais vi no dvi vie tos. Jas užė mė 

du praė ju sios ka den ci jos Ta ry bo je dir bę 

„vals tie čiai“: Vy tau tas Čiup lins kas ir Petras 

Nar ke vi čius. 

Vel ti nio meist rė Zi ta 

mez ga grėb liu 

Va bal nin ko kraš to vel ti nio 

meist rei Zi tai Kum pe lie nei 

ran ki nis grėb lys ne tik so do, 

dar žo, šie nap jū tės, bet ir 

mez gi mo įran kis. Auk sa ran kė 

Bir žų mies to šven tė je šio 

už siė mi mo pa mo kys ir bir žie čius. 

Skaitykite 5 psl. 

Ar Bir žuo se leng va pa klys ti 

tu ris tui? 

Mies tas, tu rin tis tur tin gą is to ri ją, neiš vengia 

mai trau kia tu ris tus. Ypač kai tu riz mas 

– vie nas iš val džios ir vers li nin kų prio ri te tų. 

Ta čiau ar leng va at va žia vu siems į Bir žus ras ti 

lan ky ti nus ob jek tus? Ar pa gal bą vi sa da ga li 

su teik ti vie ti niai gy ven to jai, kar tais ne supran 

tan tys at vy kė lių kal bos? 

Skaitykite 7 psl. 

Jubiliejaus skulptūra rado vietą 

Skulptūros sumanytojai ir statytojai: Tadas Špokas, buvęs Vabalninko seniūnas Stepas Gudas, 

skulptūros kūrėjas Vidas Jatulevičius, mecenatas Viktoras Rinkevičius, Rimvydas Kupčiūnas. 

Ta ry bos na riai išmokas pasididino 

daugiau nei dvigubai 

Leonido Vorobjovo karikatūra 

Ko mi si ja, ku riai bu vo pa ves ta 

ko re guo ti ra jo no Ta ry bos 

veik los reg la men to punk tus, 

ne pra lei do ir to, ku ris reg lamen 

tuo ja, kiek pi ni gų skir ti 

Ta ry bos na rio veik lai. Iki šiol 

reg la men te nu sta ty tą 270 

li tų iš mo ką ko mi si ja pa siū lė 

di din ti dau giau ne gu dvi gu bai 

– iki 600 li tų. To kiu val dančio 

sios dau gu mos už mo ju 

pik ti no si opo zi ci ja. 

Šeš ta die nį Bir žų pi lia kal nio pa pė dė je bu vo pasta 

ty ta ąžuo li nė 4 met rų aukš čio skulp tū ra: me dyje 

tau to dai li nin kas Vi das Ja tu le vi čius pa pa sa ko jo 

Bir žų mies to is to ri ją. 

Skulp tū ros idė jos su ma ny to jas ir skulp tū ros 

me ce na tas Vik to ras Rin ke vi čius sa kė, kad min tis 

me dy je at pa sa ko ti Bir žų is to ri ją jam gi mė per nai, 

bir že lio mė ne sį. „No rė jau, kad vis kas pra si dė tų 

nuo bir žės, kad pri min tu me Rad vi lų is to ri ją, ka rus, 

Ast ra vą, ki tus is to ri nius mo men tus ir atei tu me iki 

555ųjų Bir žų mies to pa mi nė ji mo me ti nių. Idė ją 

ap ta rė me su V. Ja tu le vi čiu mi. Dėl is to ri nių da ly kų 

tau to dai li nin kas kon sul ta vo si su mu zie ji nin kais – 

ne no rė jo me skulp tū ro je įvel ti klai dos. Bir žų pa minė 

ji mo 555 me tų šven tei ne be ga lė jo me spė ti, nes 

lai ko bu vo ne daug“, – „Bir žie čių žo džiui“ pa sa ko jo 

Vik to ras Rin ke vi čius. 

150 me tų se nu mo ąžuo lą skulp tū rai su ra do buvęs 

Va bal nin ko se niū nas Ste pas Gu das. Meist ras 

Vi das skulp tū rai sky rė 55 die nas. Bir žų her bą, ku ris 

yra skulp tū ros vir šu je, V. Rin ke vi čiaus už sa ky mu 

pa da rė Kel mės meist rai. 

Kai dar bas bu vo baig tas, pra si dė jo gin čai, kur turi 

sto vė ti skulp tū ra. Pir mo ji jos vie ta bu vo „Bir žų 

žem tie ki mo“ kie mas. Ka dan gi val di nin kai skulptū 

rai tin ka mos vie tos il go kai ieš ko jo ir vis ne ra do, 

V. Rin ke vi čius jau ke ti no skulp tū rą par si vež ti į savo 

na mų kie mą. 

„Džiau giuo si, kad skulp tū rai bu vo su ras ta vie ta 

prie pi lia kal nio, kad su pa vel do sau gos spe cia listais 

ji su de rin ta, o man ne be rei kė jo sta ty ti jos savo 

kie me, nors vie tą jai jau bu vau pa ruo šęs“, sa kė 

V. Rin ke vi čius. 

Bir žie čiai ir mies to sve čiai, ku rių dar dau giau 

numatoma su lauk ti šį sa vait ga lį, me dy je jau ga lės 

skai ty ti Bir žų is to ri ją. 

Vai va MI LEI KAI TĖ 

Edi ta MI KE LIO NIE NĖ 

Tel. (8 603) 22838 

editamikel@yahoo.com 

1000 li Tų K. sla vins Kui – pa Ts 

Tas 

Dis ku si jos dėl Ta ry bos na rio veik lai skir tų 

pi ni gų ki lo prieš Ta ry bos po sė dį vy ku siuo se 

ko mi te tų po sė džiuo se. Reg la men to pa tai sas 

pri sta tęs ko mi si jos pir mi nin kas Kęs tu tis Slavins 

kas griež tai gy nė ko mi si jos spren di mą: 

– Dir ban čiam Ta ry bos na riui ir 1000 litų 

bū tų pa ts tas, – sa kė K. Sla vins kas Te rito 

ri nio vys ty mo ir kai mo rei ka lų ko mi te to 

na riams. 

Anot K. Sla vins ko, pi ni gai ska tins Ta ry bos 

Nukelta į 4 psl.

2 

Toliau įgyvendinamas 

Bir žų pi lies komp lek so 

rū mų su tvar ky mo, 

ar se na lo pa sta to 

at sta ty mo ir pri tai ky mo 

tu riz mo ir ki tiems 

vie šie siems po rei kiams 

projektas, finansuojamas 

iš ES 2007–2013 metų 

struktūrinių fondų. 

Bir žų tvir to vės kie me 

šiomis dienomis pra dė jo 

dyg ti ar se na lo sie nos. Per 

dvi sa vai tes ar čiau pi lies 

var tų esan čio je pa sta to 

da ly je jau iš ki lo pir ma sis 

aukš tas su lan gų ar ko mis. 

Apie vyks tan čius dar bus, 

kas jiems truk dė ir koks 

bus ar se na lo pa sta tas, 

„Bir žie čių žo džiui“ 

pa pa sa ko jo UAB „Ir dai va“ 

sta ty bos dar bų va do vas 

Alf re das Pau laus kis. 

dar bus sTab dė pa ma Tai 

Per nai po at lik tų ar se na lo ar cheolo 

gi nių ty ri mų bu vo pa da ry ti ir geolo 

gi niai ty ri mai. Ty ri mai pri ver tė 

ko re guo ti pro jek tą: ar cheo lo gai patiks 

li no vi di nį pa tal pų iš si dės ty mą. 

Paaiš kė jo, kad vie no je pa sta to pusė 

je bu vo di de lė sa lė be per tva ri nių 

sie nų, tad vi sas sto go svo ris guls tik 

ant ka pi ta li nių išo ri nių sie nų ir jas 

lai kan čių pa ma tų. To dėl pa ma tus 

rei kė jo stip rin ti. 

Dar di des nė pro ble ma at si ra do 

po pa pil do mų geo lo gi nių ty ri mų. 

Jie pa ro dė, kad po ar se na lo pa sta tu 

yra tuš tu mos. Nusp ręs ta pa ma tus 

pra gręž ti ir į juos gi lyn leis ti po lius. 

Šie, praė ję tuš tu mas at si rė mė į tvir tą 

grun tą. Įreng ti tvir tus pa ma tus bu vo 

la bai svar bus da ly kas – at sta ti nė jant 

tvir to vės rū mus prieš 30 me tų nebu 

vo tin ka mai su stip rin ti pa ma tai, 

ir dėl to vė liau, jau at sta ty tuo se rūmuo 

se bu vo daug pro ble mų. 

A. Pau laus kis pa sa ko jo, kad per 

vi są pa sta to pe ri met rą kas pu sant ro 

du met rus pa ma tuo se bu vo ka la mi 

po liai. Pri rei kė dau giau kaip pu santro 

šim to po lių, ku rių dė ka pa ma tai 

at si rė mė į kie tą grun tą. Ka dan gi arse 

na las at sta ti nė ja mas ant au ten tiškų 

Rad vi lų lai kų pa ma tų, juos taip 

pat bu vo bū ti na su tvir tin ti – se nie ji 

XVII a. pa ma tai ap gaub ti mo no liti 

niu žie du. 

Pa ma tų stip ri ni mo dar bai vy ko 

vi są pa va sa rį ir iki va sa ros vi du rio. 

Dar ne tgi praėjusią sa vai tę bu vo 

bai gia mi pa sku ti niai pa ma tų tvirti 

ni mo dar bai (ar čiau pi lies rū mų 

esan čio je pa sta to da ly je), o ar čiau 

var tų esan čio je pa sta to da ly je ant 

su tvir tin tų pa ma tų jau pra dė jo sparčiai 

kil ti pir mo jo aukš to sie nos. 

Ob jek te šiuo me tu dir ba 20 „Irdai 

vos“ dar bi nin kų, ku rie pa si ryžę 

iki žie mos su mū ry ti du pa sta to 

aukš tus ir man sar dą, o pa tį mūrą 

– „pa kiš ti po sto gu“, kad žie mą 

bū tų ga li ma ra miai dirb ti vi di nius 

ap dai los dar bus. 

KoKs bus ar se na las? 

A. Pau laus kis pa sa ko jo, kad ar se 

europos sĄjunGa – biržiečiams 

Pra dė jo kil ti ar se na las. 

Koks jis bus? 

Liepos 14 d. ūkio ministro įsakymu patvirtintas 

Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės 

planuojamų projektų, siūlomų finansuoti 

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų 

programos lėšomis, sąrašas, kuriame tarp 13 

finansuoti siūlomų projektų yra ir 1,5 mln. litų 

vertės Biržų rajono savivaldybės administracijos 

parengtas viešosios kempingo infrastruktūros 

statybos Biržų mieste projektas. Projekto 

paraišką Europos Sąjungos fondų finansavimui 

gauti Savivaldybės administracija privalo pa 

teikti iki 2011 m. lapkričio 4 d. 

Projekto tikslas – skatinti atvykstamąjį ir 

vietos turizmą, sukuriant viešąją kempingo 

infrastruktūrą Biržų mieste. 

Nors Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 

gausu kultūros paveldo objektų ir rekreacinių 

teritorijų, turinčių didelį aktyvaus poilsio, 

ekologinio (pažintinio) turizmo ir kultūrinio 

turizmo plėtros potencialą, dėl nepakankamai 

išplėtotos turizmo paslaugų infrastruktūros 

jis neišnaudojamas. 

Dalius Mikelionio nuotr. 

na lo pa sta tas bus 12 met rų plo čio 

ir net 60 met rų il gio. Ar se na las eis 

ly giag re čiai su py li mu. Jis bus dviejų 

aukš tų su man sar da, ku ri taip 

pat bus iš nau do ta kaip tar ny bi nės 

pa tal pos. 

Į pi lies kie mą at suk to pa sta to fasa 

dą puoš dvi ar ki nės du rys (bir žiečiai 

tas be to ni nes ar kas, žy mė ju sias 

ar se na lo vie tą, dar pri si me na). Iš 

abie jų ar kų pu sių bus po 6 lan gus. 

Jie bus su lan gi nė mis ir įstik lin ti vitra 

ži niu stik lu (ti kė si mės, ne to kiu, 

kaip rū muo se). Į py li mą at suk to je 

pa sta to sie no je pir ma me ir ant ra me 

aukš tuo se bus po 14 lan gų. 

Pas ta to sto gas bus deng tas čer pėmis, 

iš sto go ky šos ka mi nai. Jie at liks 

ven ti lia ci jos funk ci ją. Veiks tik vienas 

ka mi nas – iš ves tas nuo kal vės 

žaizd ro. Ta čiau pir ma me aukš te bus 

at kur ti ar cheo lo gų ras tie ji ži di niai. 

Nors jie ir ne veiks, bet at liks de kora 

ty vi nę funk ci ją. 

Biržuose ruošiamasi įrengti kempingą 

Sto ge bus įreng ti stog lan giai, per 

ku riuos švie sa pa teks į man sar do je 

įreng tus dar bo ka bi ne tus. Vie no je 

pa sta to da ly je iš kas tas rū sys, ku riame 

bus įreng tas šil dy mo maz gas – šilu 

ma bus tie kia ma iš mies to. Į mies to 

sis te mą pa teks ir nuo te kos. Tra sos 

ne tru kus bus pra dė tos ties ti – jos, 

be je eis po py li mais ir ne tgi že miau 

nei gy ny bi nio grio vio dug nas. 

pir ma me auKš Te – 

Ka ry ba, anT ra me ir 

man sar do je – mu zie jinin 

Kų „ūKis“ 

Pir ma me ar se na lo aukš te bus 

dau giau nei 500 kvad ra ti nių met rų 

nau din go plo to. Ja me įsi kurs 32 kv. 

met rų dy džio kal vė su vei kian čia 

sKai čiai, faK Tai apie pro jeK TĄ 

Pro jek tas: Bir žų pi lies komp lek so rū mų su tvar ky mas, ar se na lo pa sta to 

at sta ty mas ir pri tai ky mas tu riz mo ir ki tiems vie šie siems po rei kiams. 

Pro jek tui skir ta ES struk tū ri nė pa ra ma 2007–2013 me tams iš Sang lau dos 

ska ti ni mo veiks mų pro gra mos lė šų. 

Bend ra pro jek to ver tė: 5 790 575 Lt, pro jek tui skir tas fi nan sa vi mas: 5 790 

575 Lt, iš jo ES da lis: 5 790 575 Lt. 

Pro jek to ob jek tas – Bir žų pi lies komp lek sas G54 KP – tai vie nin te lė Lie tuvo 

je bas tio ni nio ti po ge riau siai iš si lai kiu si tvir to vė šiau ri nė je ry tų Eu ro pos 

da ly je. Šiuo me tu Bir žų pi lies komp lek sas su ja me vei kian čiu Bir žų kraš to 

mu zie ju mi „Sė la“ or ga ni zuo ja įvai rius po pu lia rius edu ka ci nius ir pa žin ti nius 

et nog ra fi nius už siė mi mus. Bir žų pi lis ir yra vie nas lan ko miau sių ob jek tų Biržų 

ra jo ne, pri trau kian tis di de lę da lį tu ris tų į mies tą ir ra jo ną. Sie kiant su kurti 

tu riz mo pa slau gų komp lek siš ku mą Bir žų pi lies komp lek se, yra po rei kis 

at sta ty ti pi lies ar se na lo pa sta tą ir su kur ti ja me vie šo jo tu riz mo pa slau gų 

komp lek są. At ku ria ma me pa sta te nu ma to ma mu zie ji nė – edu ka ci nė veik la: 

se no vi nių gink lų res tau ra vi mas, sau go ji mas, eks po na vi mas, ne di de lių konfe 

ren ci jų or ga ni za vi mas, se no viš kos kal vys tės ama to de monst ra vi mas. 

Projekto esmė – Biržų mieste įrengti 1 

žvaigždutės kempingą su jam reikalinga infrastruktūra. 

Viešoji kempingo infrastruktūra 

Biržų mieste būtų įrengiama Jaunimo parke, 

šalia Širvėnos ežero suformuotame planuojamo 

statyti sporto ir sveikatingumo komplekso 

žemės sklype, kurio bendras plotas – 7,71 ha. 

Minėtame sklype jau yra įrengtas stadionas 

su 800 vietų tribūnomis žiūrovams ir 144 kv. 

m buitiniu administraciniu pastatu, lauko 

krepšinioteniso aikštė, šaudykla. Planuojama 

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis 

kros ni mi – žaizd ru, ku rio je bus ga lima 

kal ti me ta lo ga mi nius, vyks eduka 

ci nės pro gra mos. Ke tu rio s 25,42, 

101 ir 176 kv. met rų dy džio sa lės 

bus pa nau do tos mu zie jaus eks pozi 

ci joms. Jos at spin dės ka ry bą, ka ro 

ama tus, gink lus ir gink luo tės rai dą. 

Dar pir ma me aukš te bus įreng tas 

lif tas neį ga lie siems, tua le tai, sa nita 

ri niai maz gai. Grin dys sa lė se bus 

me di nės, o ki to se pa tal po se – ak meni 

nės. Grin dy se, po stik lo gaub tais 

bus ga li ma pa ma ty ti ar cheo lo gi nių 

ty ri mų me tu ras tus au ten tiš ko mūro 

frag men tus. 

Ant ra me aukš te, ku rio nau din gas 

plo tas taip pat kiek dau giau nei 500 

kvad ra ti nių met rų, įsi kurs lan kyto 

jams pa pras tai ne ma to mas muzie 

ji nin kų „ūkis“: at vi ri mu zie jaus 

fon dai, nu miz ma ti kos sau gyk la, 

eks po na tų sau gyk la, res tau ra ci jos 

la bo ra to ri ja ir eks po na tų pa tal pa 

– izo lia to rius bei kam ba rys ne švariems 

eks po na tams sau go ti. 

Man sar dą ga li ma lai ky ti tre čiu 

pa sta to aukš tu. Jo nau din gas plotas 

bus kiek ma žes nis – 325 kvadra 

ti niai met rai. Man sar dos pa tal pos 

bus pa nau do tos dar bo ka bi ne tams, 

at vi riems fon dams ir ki toms reikmėms. 

Ka da vi sa tai pa ma ty si me? Mū ro 

sie nos ir sto gas iš kils dar šiais metais, 

o per žie mą „Ir dai va“ ruo šia si 

dirb ti vi daus ap dai los dar bus. Projek 

to pa bai ga – ge gu žės mė ne sį. Gal 

ki tą va sa rą at gi męs Rad vi lų tvir to vės 

ar se na las jau sto vės? 

Da lius MI KE LIO NIS 

kempingo teritorija šiame sklype – ne mažiau 

kaip 1 ha. Šioje teritorijoje būtų įrengta 

teritorija 10 aikštelių kemperiams pastatyti, 

ne mažesnė kaip 15 vietų palapinių aikštelė, 

įrengtas privažiavimo kelias, inžinerinė 

įranga (vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, 

apšvietimo ir jėgos linija, speciali įranga 

automobilių priekaboms prisijungti ir kt.), 

pastatytas apie 250 kv. m bendro ploto buitinis 

ir administracinis pastatas, aptverta ir 

paženklinta kempingo teritorija. 

Tikimasi, kad finansavimas projektui bus 

paskirtas dar 2011 m. Projekto trukmė – 18 

mėnesių. 

Biržų rajono savivaldybės informacija

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis sKaiTyTojų puslapis 

Sugrįžimas į svetingąjį Biržų kraštą 

Liepos pradžioje teko prisiminti 

senus darbus ir jaunas dienas, 

važiuoti ir pereiti seniai 

nevaikščiotais takais, šiuokart kaip 

Biržų valsčiui skirtos knygos autorių 

kolektyvo nariams. 

Vytautas Narbutas 

Knygos sudarytojo Arvydo Valionio pavėžėti, 

pirmąją dieną kartu su Augustinu Linčiumi 

patraukėme rytų link, už Parovėjos buvusios 

Vinkšninių dolomito laužyklos ir kalkių degyklų 

pėdsakais. Iš tikrųjų radome tik pėdsakus 

– dolomito atplaišas buvusiuose žvyro 

karjeruose ar surinktas laukuose. Jų gausiausiai 

radome Vytauto Stankevičiaus riedulyne, 

kurio granitiniai rieduliai verti įvairiapusių 

mokslinių tyrimų ir pagrindinio kilmės šaltinio 

nustatymo. Į akmeninę tvorelę šeimininko 

surinkti „lauko akmenys“, atnešti ledynų 

iš įvairių Latvijos ir Estijos vietų, taip pat yra 

įdomūs kaip dolomito ir klinties pavyzdžiai ir 

ledyno plaštakos kelio liudininkai. Įdomu buvo 

ir arčiau pažinti svetingą sodybos šeimininką 

Vytautą ir jo įvairių veislių karvių fermą, kur 

melžiamas aukščiausios kokybės pienas. 

Kitą dieną mūsų vedliu ir vežėju buvo Benjaminas 

Dagys, Biržų regioninio parko profesionalas 

geologas. „Pauostėme“ buvusios 

Medeikių dolomito laužyklos vietą, Peleniškių 

žvyryne radome Įstro svitos kietojo dolomito 

„akmenų“. 

Toliau Astravo užtvanka persikėlėme į kitą 

Apaščios upės pusę. Dar sykį pasigrožėję senosios 

užtvankos arkine architektūra, pasinėrėme 

į smegduobynų pačią širdį. Nuo Ripeikių 

per Ežerėlius bandėme pasiekti pietinę Kirkilų 

dalį. Būtent bandėme, nes Ežerėlių karstinis 

kimsynas Benjamino „Škodai“ buvo neįveikiamas. 

Na, o Kirkilų Ilgojo ežero smegduobių 

kontūrus kartojantis įlankų ir pusiasalių kraštovaizdis 

kaip visada žavus savo pastovumu, 

didinga ramybe. Pailsėjimui, meditacijai ir 

tinkantys stalai ir suoliukai išdėstyti tinkamose 

vietose, tik mūsų turistų mėgiamų laužaviečių 

norėtųsi mažiau matyti. 

Ir ke lia si, ir gu la si 

so cia li nia me bu te 

Pers kai čiu si „Bir žie čių žo dy je“ ra ši nį „So cia linių 

būs tų keis te ny bės: vie ni šą ma mą – į gat vę...“, 

pa skam bi no Bi ru tė Vė je lie nė. Mo te ris sa kė, jog 

gy ve na ta me pa čia me na me kaip ir ra ši ny je mini 

ma jau na ma ma. B. Vė je lie nė pik ti no si ra šiny 

je cituotais Ta ry bos na rės Ra mu nės Či gie nės 

žo džiais, jog B. Vė je lie nę kai my nai na me re tai 

Vidmantas JaŽausKas 

Andersas Breivikas uždavė 

klausimų, į kuriuos nėra lengva 

atsakyti. Jeigu žudynių Norvegijoje 

autorius sveiko proto, tuomet 

kokiais keliais jis priėjo iki tokio 

nusikaltimo? Kokia aplinka jį 

subrandino ir ko jis siekė žudydamas 

vaikus? Pasigilinus į šiuos 

klausimus matyti, kad ramus, 

mandagus verslininkas išoriškai 

buvo tolimas bet kokiam nusikaltėlio 

portretui. Nebent sakytume 

Toliau važiuojame į atraktyvias vietas nūnai 

besiformuojančių atvirų šachtinių smegduobių 

Mantagailiškio ir Karajimiškio poligonus. 

Tvirti aptvarai ir informatyvūs stendai žymi 

smegduobes: Geologų duobę, Lapės ir Klevų 

duobes ir toliau vis dar įžymiausios smegduobės 

vardą išlaikančią Karvės olą (visad tenka 

prisiminti tą istoriškai įsiteisinusį vardų paradoksą 

– Lapės duobė ir Karvės ola). Gerą įspūdį 

paliko prižiūrėtos, nušienautos, iš krūmų „išvaduotos“ 

Karvės olos aplinkos smegduobės. 

Iš karto pajunti, koks šių karstinių reiškinių 

mastas ir intensyvumas. Už savo objektų priežiūrą, 

vieningą pristatymą, stendų informaciją 

ir gražias nuotraukas Biržų regioninis parkas 

nusipelno pagiriamųjų žodžių. 

Žaizdoto ir sujaukto kraštovaizdžio įspūdį 

teko patirti tik prie Požemio upelio žiočių, 

nerekultyvuoto motodromo vietoje. Toks 

įspūdis, kad „piratiškai“ čia vis dar važinėjama 

motociklais. Teko girdėti ir apie pastangas 

įteisinti šitą sudarkytą kraštovaizdžio absurdą. 

Regioniniame parke, kurio pagrindinis uždavinys 

išsaugoti ir tinkamai eksponuoti gamtines 

vertybes! Parko direkcijos dėl to negali 

kaltinti, tačiau verta prisiminti istoriją, kaip dar 

sovietmečiu motociklų entuziastai, priversti 

pasitraukti iš Karajimiškio tuometinio draustinio, 

įsirengė motodromą čia pat už draustinio 

ribos, Smaltiškiuose. Įsirengė pasinaudoję 

Geologinio fondo raštu, pažyminčiu, jog šioje 

vietoje nėra naudingųjų iškasenų telkinių. Tuo 

tarpu dėl poveikio aplinkai, karstinio kraštovaizdžio 

požiūriu, jokio derinimo nebuvo ir 

į Biržus buvo skubiai nusiųstas Geologijos 

valdybos viršininko V. Mikalausko raštas, 

anuliuojantis minėtą derinimą, nurodantis, 

kad Smaltiškių kaimo teritorijoje motodromo 

negalima projektuoti. Tačiau į šį raštą taip ir 

nebuvo atsižvelgta. 

Ne dėl rašto ir ne todėl, kad, išplėtus Karajimiškio 

draustinio ribas, motodromas vėl atsidūrė 

draustinyje, jo ten neturi būti. Svarbiausia 

čia gamtinės sąlygos ir neigiami poveikio 

aplinkai veiksniai: dėl arti paviršiaus slūgsančio 

gipso vyksta sufoziniskarstinis procesas, 

židininės dirvos įslūgos, kaip ir Mantagailišio 

bei Karajimiškio plotuose; mototechnikos geodinaminis 

poveikis, neabejotinai skatinantis 

karstinįsufozinį procesą; aplinkos technoge 

ninė tarša benzpirenu ir kitais benzino degimo 

produktais, galinčiais patekti į požeminę 

hidrosferą. Jau nekalbant apie išvagotomis 

vėžėmis ir dirbtinomis kalvomis, tramplinais 

sudarkytą, tiesiog išniekintą kraštovaizdį. 

Tikiu, kad geranoriška ir atvira visuomenei 

mus draugiškai lydėjusi Biržų vicemerė Stasė 

Eitavičienė nepasiduos motociklų sporto aktyvistų 

norams susigrąžinti motodromą. 

Išniekinto karstinio kraštovaizdžio slogų 

įspūdį, deja, paliko buvęs vienas įdomiausių 

lankytinų objektų – smegduobių įkalinta Antano 

Jaronio sodyba su 1956 metais įgriuvusia 

įspūdingų matmenų 14 metrų gylio duobe, 

vėliau užsikimšusia ir tapusia ežerėliu, Jis, 

pažymėtas ąžuoliniu stulpu, vienintelis ir liko 

nepakitęs, sklidinas vandens, su žydinčiomis 

vandens lelijomis. Visa kita tiesiog neatpažįstama. 

Spygliuotomis vielomis apraizgytas kelias 

nuveda kažkur už klojimo, o duobę su obelų 

sodu randi tik eidamas takeliu nuo ežerėlio. 

Dėl smegduobių apsaugos nurodyta tik nekasti 

durpių ir nekasinėti, neteršti pačių smegduobių. 

Kad reikia mylėti jas ir puoselėti jų grožį, 

nenurodyta. Ilgai gyvenusi tarp smegduobių 

Antano Jaronio našlė Ona Jaronienė buvo 

laimėjusi geriausiai prižiūrimų smegduobių 

konkursą. Dabartiniai sodybos paveldėtojai 

nusipelnė gal tik pereinamosios šluotos. VšĮ 

„Tatulos programos“ Tarybai reikėtų apie tokį 

prizą pagalvoti, juolab, kad gražiausiai prižiūrimų 

smegduobių konkursas jau užgesęs. 

Beje, tos spygliuotos tvoros ne šiaip sau, 

pasirodo, jos nuo stirnų ir kitų kenkėjų saugo 

už Europos Sąjungos pinigus pasodintus 

ąžuoliukus. Jais užsodintos ir didžiulės 

smegduobės, plytinčios į kairę nuo vedančio 

sodybon keliuko. Nesuprantama, kaip Biržų 

žemėtvarkos specialistai patvirtino tokį apželdinimo 

projektą. 

Kad neliktų paskutinė pesimistinė gaida, 

pasakysiu, jog kitas smegduobių konkurso 

prizininkas Jonas Balčiūnas pietinėje Kirkilų 

kaimo dalyje ir toliau gyvena, apsuptas smegduobių, 

gražiai jas pašienaudamas ir spygliuota 

viela neaptverdamas. 

Smagūs buvo ir būsimo leidinio autorių susitikimai 

su seniūnijų žmonėmis, svetingomis 

ir etnokultūrinį paveldą saugančiomis Kirkilų 

ir Geidžiūnų bendruomenėmis. 

po To, Kai ra šė me Dė ko ja už šven tę 

ma to. „Dvi de šimt me tų su vai kais gy ve nu šiame 

na me. Čia gu luo si, čia – ke liuo si. Rū pi nau si, 

kad ma no bu te bū tų įves tas van duo, nes sep tyne 

rius me tus nie kas ne tvar kė už terš to šu li nio. 

Sep ty ne rius me tus ge ria mo jo van dens ei da vome 

sem ti į kai my nės Ge se vi čie nės šu li nį. Ačiū 

šiai mo te riai, ku ri ge ra no riš kai su ti ko da lin tis 

van de niu. Įdo mu, kas ga lė jo to kią ne tei sy bę 

kal bė ti? Ge riau pa si do mė tų per nuo mo ja mais 

bu tais: kai už pa tar na vi mus mo ka ma 20 li tų, o 

iš nuo mo ja ma už 150 li tų“. 


Apie sienas žmonių galvose 

– per daug įsiskaitęs į specifinę 

literatūrą ir padaręs netinkamas 

išvadas. Tai introvertiškas žmogus, 

kuris veikia vedamas paties 

suformuotų pavojingų pažiūrų, 

kažkuo primenantis F. Dostojevskio 

Raskolnikovą, tik daug narciziškesnis, 

racionalesnis ir galbūt 

šiuolaikiškesnis. Jei Dostojevskio 

herojus nusikaltimą įvykdė tarsi 

transo būsenoje, iškamuotas ligos 

ir alkio, tai Breivikas šaudė atsipūtęs, 

per ausines klausydamas 

,,Žiedų valdovo’’ garso takelio. Gal 

net įsivaizduodamas, kad taiko į 

orkus ar trolius, o ne į vaikus. 

Žinome, kad žudikas priklausė 

masonų ložei ir tamplierių ordinui, 

išpažino kryžiuočių ideologiją 

– ultradešiniają, konservatyvią 

ir militaristinę. Savo pusantro 

tūkstančio puslapių manifeste 

pristato save kaip herojų ir kankinį, 

kovojantį už teisingą ir gryną 

Europą – prieš grėsmes, kurias 

mato islame ir vadinamajame 

multikultūrizme. Pasisako kaip 

krikščionis fundamentalistas, 

savąjį liuteronišką protestantizmą 

aštriai kritikuoja už pernelyg 

didelį sumodernėjimą. Šis naujų 

laikų kryžiuotis nesitenkino vien 

ideologine kova. 

Beje, su kryžiuočių ideologija 

mums teko susipažinti jos klestėjimo 

laikais, kuomet riteriai buvo 

kviečiami į žygius prieš pagonis, 

už tai žadant jiems rojų po mirties. 

Lietuviai, kaip ir kai kurios 

kitos Pabaltijo tautos, pagal šią 

ideologiją buvo laikomi nevertais 

naudotis Dievo dovanomis, 

tarsi veltui mindantys žemę – kas 

tokį nužudys, bus išganytas... 

Į „Bir žie čių žo dį“ pa skam bi no bu vu si 

bir žie tė, šiuo me tu Prie nuo se gy ve nanti 

Liu ci ja Ti mu kie nė. Mo te ris da ly va vo 

Lat ve liuo se vy ku sio je kraš tie čių šven tė je 

ir li ko ja su ža vė ta. Po nios Liu ci jos ma ma 

gi mė Lat ve liuo se, ji pa ti gy ve no ne to lie se 

esan čia me Gru biš kio kai me. Tad to li mą 

ke lią iš Prie nų į Lat ve lius at va žia vo ne dvejo 

da ma. Liu ci ja Ti mu kie nė už šven tę dėko 

ja Onai Jur ko nie nei, Pa ro vė jos se niū nei 

Gai lu tei Ta mu lė nie nei ir ža vi si šio kraš to 

žmo nių dva sin gu mu ir su ma nu mu. 

Nors regis, kad baisiau iškreipti 

Kristaus mokymo neįmanoma, 

šios ideologijos kūrėjai, kaip pavyzdžiui, 

kovingasis prancūzų 

abatas Bernardas Klervietis, iki 

šiol laikomi šventaisiais. Maža 

to, jiems rodoma didelė pagarba 

net ir Lietuvoje – šalyje, kurią jie 

kadais ketino sunaikinti. 

Makabriškų A. Breiviko idėjų 

įkūnijimas buvo skerdynės 

niekuo dėtų norvegų vaikų stovyklavietėje. 

Ne pagonių ir ne 

musulmonų. Velionis Osama 

bin Ladenas būtų buvęs labai tuo 

pradžiugintas. 

Garsusis norvegų keliautojas 

Turas Hejerdalas yra pasakęs: 

,,pasaulyje sienų nėra, jos egzistuoja 

tik žmonių galvose’’. Naujasis 

kryžiuotis A. Breivikas, matyt, 

Hejerdalo neskaitė... 

pasTabėlės 

Feliksas 

GRUNSKIS 

Lietuviška teisybė: 

niekada nėra kalti tie, 

kurie valdo valstybę 

3 

Statistikai skelbia, kad neblogai – maždaug 

6 nuošimčiais – paaugo bendrasis 

vidaus produktas. Aukšti valstybės žmonės 

tikina, kad tai ekonomikos atsigavimo 

ženklas. Nors apie bendrą produktą, kaip 

bendrą katilą, paprasti žmonės kalbėti nėra 

pratę. Žmonės to produkto augimo nepajuto 

ir, matyt, greitai nepajus. Mat šildo 

ne valdiški skaičiai, o piniginėje turimi litai. 

Juk juos, nežiūrint valgymų brangimo, 

reikia taupyti ateinančiai žiemai. 

Pranešta, kad nuo rugpjūčio šildymo 

ir karšto vandens kainos didžiuosiuose 

miestuose jau padidėjo. Kad neužsisvajotų 

miestiečiai: gal žiemos apskritai 

nebus? Dar pranašaujama, jog nuo kitų 

metų gali brangti elektra. Pasirodo: elektros 

kainą mums gali sukelti tai, kad vis 

daugiau elektros gaminsime patys iš atsinaujinančių 

gamybos šaltinių. Brangesnė 

bus dėl brangesnių dujų ne tik dujinių generatorių 

elektra, bet ir nemokamo vėjo 

sukamų elektros malūnų energija. Dar 

elektros vartotojams teks pasipurtyti dėl 

maždaug 1,5 milijardo litų kainuosiančio 

elektros kabelio su Švedija. Jau ir dabar 

brangesnė mums elektros kilovatvalandė, 

nes per 2010–2016 metrų laikotarpį 

elektros vartotojai tam skandinaviškam 

kabeliui turi atseikėti 0,5 milijardo litų. 

Kai kurie specialistai dėl to kabelio kraipo 

galvas: negi juo tekės pigesnė nei iš 

Rusijos elektra? 

Panašu, kad viskas augs. Naudos turėtume 

gauti iš Europos krepšinio čempionato. 

Privažiuos daug sportininkų, krepšinio 

specialistų, žurnalistų, sirgalių ir jie paliks 

mums krūvas pinigų. Žaidimai – geras dalykas. 

Tvirtinama, kad krizių metu gyventojai 

net aktyviau puola dalyvauti įvairiose 

loterijose. Kaip skęstantieji šiaudo, taip 

vargstantieji ieško svajonių aukso puodo. 

Paskelbta, kad lošimų įstaigose per pirmąjį 

pusmetį lankytojai pralošė daugiau kaip 

80 milijonų litų, net 8,4 procento daugiau 

nei per tą patį laikotarpį pernai. Lošimų 

organizatoriai suskaičiavo: per pusmetį 

žetonų, bilietų, kortelių pardavimo pajamos, 

lyginant su pernykščiu pusmečiu, 

padidėjo 14 procentų – iki 507 milijonų 

litų. O laimėjimų išmokėjimai išaugo net 

15 procentų ir žaidėjai laimėjo daugiau 

kaip 426 milijonus litų. 

Viską į krūvą sudėjus, gali atrodyti, kad 

gyvenimas tikrai gerėja, jeigu netrukus nereikėtų 

brangiai mokėti už vėją. Tačiau ir 

premjeras, ir Prezidentė garsiai pažadėjo 

nuo kitų metų pensininkams atkurti sumažintas 

pensijas. Tačiau skeptikai abejoja: 

ar pavyks tokius pažadus įgyvendinti? 

Mat kai kurias Europos valstybes tebepurto 

finansinės krizės. Nebežino, ką daryti 

su savo beprotiškomis skolomis Jungtinės 

Amerikos Valstijos. Mūsų pensininkų ir 

kitų vargšų šelpėjos SODROS skola jau 

artėja prie jos metinio biudžeto. Tačiau net 

tokių faktų akivaizdoje nusiminti nereikia. 

Pažadai bus įgyvendinti. Juk dabartinei 

valdžiai gyvuoti liko maždaug 15 mėnesių. 

Tad šių dienų valdantieji pasistengs, 

kad juos po Seimo rinkimų minėtume tik 

geru žodžiu. Galvas skaudės, kad valstybės 

biudžete vėl švilpia baisūs vėjai, tik naujai 

išrinktiesiems. Todėl kaltins, prie kryžiaus 

kals tuos, kurie nuo valdžios nuėjo. Taip 

jau ne kartą buvo, taip dar ne kartą mūsų 

Lietuvoje bus. 

Jeigu saviems negalėsime visų bėdų suversti, 

kaltų rasime Rytuose ir Vakaruose. 

Tokia lietuviška teisybė: viską darėme gerai, 

tik tą gerą nujojo svetimi aitvarai!

4 

Pad vi so 

kon tei ne riai 

Ko kia svei ka tin gu mo įstai ga 

šian dien kont ro liuo ja Bir žų miesto 

sa ni ta ri nę būk lę? Bui ti nių at liekų 

kon tei ne riai rie čia no sį, dygs ta 

šiukš ly nai, mies to cent re trūks ta 

tua le to... 

Ir ne rei kia. Va sa ra. Lop še li nu kas, 

kaip ir se ne liu kas, su spau dę ko jy tes 

– ken čia. Kur da ryt? Į kel nes, ant 

tvo ros, ker tė je. 

Gy ven to jai kal ti na se niū ni ją, komu 

na li nin kus, sa vi val dy bę, gamto 

sau gi nin kus. Kam pa si skųs ti? 

Pa ne vė žio vi suo me nės svei ka tos 

cent ro Bir žų sky rius skun dų ty ri mu 

ne beuž sii ma gal jau dvi de šimt metų. 

Sa vi val dy bės gy dy to jas įsi gi li nęs 

į ne bū tus svei ka tin gu mo pro jek tus. 

Svei ka tos biu ro spe cia lis tės – į biržie 

čių švie ti mą. Bet nuo jų pa skai tų 

la bai lė tais tem pais bir žie čių gal vos 

švie sė ja. 

Vi suo me nė je ger bia mas žmo gus, 

ve džio da mas po par ką šu ne lį, ne sigrę 

žio ja at gal, kiek lauk tu vių ki tiems 

pa lie ka. Ki tas gud ru tis na mo šei minin 

kas, tar ny bo je – kos tiu muo tas 

ir pa val di niams reik lus, ne sku ba 

pa si ra šy ti su ko mu na li nin kais sutar 

ties ir ne tu ri sa vo kie me bui tinių 

at lie kų kon tei ne rio. Nak ti bal da, 

pri si deng da mas tam sa, ke le ri me tai 

sa vo šiukš les ne šio ja ar ba ve žio ja 

po dau gia bu čių kie mų bei mies to 

se niū ni jos kon tei ne rius. Tar si pigiau 

at siei tų. Tre čia sis, iš pui kė lis, 

de monst ra ty viai bui ti nes at lie kas 

ver čia par ke, vi sų aky se. Jo šiukš lės 

il gai neuž si bus, bus grei tai su rinktos 

ir iš vež tos. Aro gan tiš ka, sa vi mi 

pa si ti kin ti po nia įsi ti ki nu si: jei gu ji 

pau py je ne mė tys sa vo kū di kė lio pridirb 

tų saus kel nių, ką veiks už so ciali 

nes pa šal pas dir ban tys bir žie čiai? 

Bet ar ne ge riau vi siems bū tų, jei gu 

tos darbš čios, se niū ni jai rei ka lin gos 

ran kos rink tų ne saus kel nes, bet puren 

tų mies to gė ly nus? 

Bir žų mies to se niū ni jos vy riausio 

ji spe cia lis tė Pal my ra Praš mantie 

nė bir žie čius iš mo kys skai čiuo ti 

val diš kus pi ni gus. Spe cia lis tė pa sako 

ja: mies to se niū ni ja tu ri 54 bui tinių 

at lie kų kon tei ne rius: prie miesto 

est ra dos py li mų, pi lies, pės čių jų 

ta kų, ma ši nų sto vė ji mo aikš te lė se, 

ka pi nė se ir t. t. 

– Jei gu bir žie čiai bū tų są mo ningi 

ir ne vers tų sa vo bui ti nių at lie kų 

į se niū ni jos kon tei ne rius, jie ne būtų 

per pil dy ti ir mies to tvar ky mo 

dar bams su tau py tu me ne ma žai pini 

gų. Vie no kon tei ne rio iš ve ži mas 

kai nuo ja 50 li tų. Per mė ne sį į kontei 

ne rius su me ta me 7 tūks tan čius, 

o per me tus – 350 tūks tan čių li tų, 

– tvir ti no Pal my ra Praš man tie nė. Ir 

pri dū rė: ne beiš lai daus. 

Spe cia lis tė ža vė jo si ki tų ra jo nų 

pa tir ti mi. Se niū ni jos sa vo reik mėms 

įvai rio se mies tų aikš te lė se lai ko tik 

po vie ną kon tei ne rį. Jis už ra kin tas. 

Ša lia kon tei ne rio sto vi šiukš lių dėžė. 

Bir žie čiams rei kia mo ky tis iš 

aKTualijos 

kai my nų. 

Pal my ra Praš man tie nė sa vo pamo 

kas ne va ly viems bir žie čiams 

jau pra dė jo. Aikš te lė se prie Bir žų 

ka ta li kų baž ny čios ir Ki lu čių gat vėje 

su ma ži no se niū ni jai pri klau sančių 

kon tei ne rių skai čių. Nee ta ti nių 

tal ki nin kų pa gal ba pra dė jo sek ti 

įvai riau sio plau ko šiukš lin to jus. 

Su kaup ta in for ma ci ja, kie no šune 

lis kur nu me tė „bom bą“, kas ne 

vie to je ver čia šiukš les. Spe cia lis tė 

pa tik ri no nuo trau ko se už fik suo tus 

fak tus ir jie pa si tvir ti no. Jau ni mo 

gat vė je 4 pri va čių na mų šei mi ninkai 

sa vo kie muo se ne tu ri kon tei nerių. 

Ra mio jo je gat vė je – 5, Bie li nio 

gat vė je – 7... Vy riau sio ji spe cia lis tė 

pir mai ne ma lo niai pa žin čiai gyven 

to jus per spė jo. Jei gu jie ne pa sitai 

sys – baus. 

Va ly to jos ste bi si: iš kur dar bovie 

tė se pri vi so tiek mels vų, di de lių, 

ap snū du sių, įky rių mu sių? Jos nutu 

pi nė ja ka bi ne tuo se lan gus, de da 

kiau ši nė lius ant gė lių la pų... Va ly tojos 

įta ria: mu sės vei sia si ir skren da 

iš dvo kian čių bui ti nių at lie kų kon 

tei ne rių. Žiur kės už mu ses ge res nės. 

Jos be spar nų. 

Ir ko dėl tie kon tei ne riai, pa vyzdžiui, 

ei nant pa grin di ne Vy tau to 

gat ve į li go ni nę, no sį rie čia? Juk 

mū sų ko mu na li nin kai juos tvar kingai, 

pa gal gra fi ką, kas ant rą die ną 

iš tuš ti na? 

– Iš tuš ti na. Bet ar ka da nors ma tei, 

kad plau tų ar de zin fe kuo tų? – klausia 

vie nas bir žie tis. 

Ne te ko ma ty ti. Pa sis kam bin siu 

bend ro vės „Bir žų ko mu na li nis ūkis“ 

di rek to riui Alf ri dui Jo zė nui. Di rekto 

rius ga ran tuo ja: bui ti nių at lie kų 

kon tei ne riai de zin fe kuo ja mi. Kar tą 

per sa vai tę. Spe cia liais purkš tu vais. 

Gal per va sa ros karš čius, tei rau juo si, 

rei kė tų daž niau? Gy ven to jai skundžia 

si, sa kau, ne be ga li lan gų at si dary 

ti, kaip tie kon tei ne riai dvo kia... 

– Pa tys gy ven to jai ir kal ti. Ko 

tik į tuos kon tei ne rius jie ne pripi 

la. Kon tei ne riai skir ti bui ti nėms 

at lie koms, o ne pa maz goms. Kiek 

gy ven to jų pra šom, kiek ra šom, niekas 

ne si kei čia. Per va sa ros karš čius 

daž niau kon tei ne rių ne de zin fe kuo 


si me. Bran giai kai nuo ja, – paaiš ki na 

di rek to rius. 

Kiek konk re čiai kai nuo ja? Kaip 

gai la: di rek to rius, jo žo džiais, iš vy kęs 

į ob jek tą ir at min ti nai neat si me na 

kai nų. Gal ga my bos meist rė Vio le ta 

Stui nie nė pa tiks lins kon tei ne rių dezin 

fek ci jos iš lai das? Meist rė tvir ti na: 

„Ne sa me pa skai čia vę. Bet išei na ne 

pi giai“. Ir pri du ria: jūs ne no rė ki te, 

kad po de zin fek ci jos kon tei ne riai 

kve pė tų. Mes ne aro ma ti zuo ja me, bet 

de zin fe kuo ja me. Skys tis – be kva pis.“ 

Ga my bos meist rė pa kar to jo di rek toriaus 

žo džius: „Kaip kon tei ne riai per 

karš čius ne smir dės, jei gu gy ven to jai 

į juos pi la rūg pie nį, iš spau das, su gedu 

sius kom po tus, agur kus ir t. t.? V. 

Stui nie nė pri mi nė: bū ki te ma lo nūs, 

bui ti nes at lie kas su dė ki te į mai še lius, 

už riš ki te ir mes ki te į kon tei ne rius. 

Pa ta ri mas pro tin gas, bet neiš degs. 

Pro lan gą ma tau: prie kon tei ne rio 

jau ar ti na si nuo la ti nis „apei vis“ 

su ašt riu ge le ži niu kab liu. Jis vi sas 

šiukš les pa leis iš mai še lių... 

Pa gal at lie kų tvar ky mo pla ną rū šia vi mo kon tei ne rių už ten ka 

Mū sų ra jo no sa vi val dy bės te ri to ri jo je atlie 

kų rū šia vi mui nau do ja ma 61 komp lek tas 

at lie kų rū šia vi mo kon tei ne rių. Be to, jau kelin 

ti me tai vei kia šiuo lai ki nė stam bių jų ir pavo 

jin gų at lie kų su rin ki mo aikš te lė. 

Pa gal Vals ty bi nio stra te gi nio at lie kų tvarky 

mo pla no rei ka la vi mus vie nas at lie kų rūšia 

vi mo komp lek tas ski ria mas 800 gy vento 

jų. Mū sų ra jo ne vie nas at lie kų rū šia vi mo 

kon tei ne rių komp lek tas ten ka 520 gy ven tojų. 

Pa gal Stra te gi nio at lie kų tvar ky mo pla no 

rei ka la vi mus at lie kų rū šia vi mo kon tei ne rių 

mums už tek tų. 

At lie kų rū šia vi mo kon tei ne riai yra skir ti gyven 

to jams, ta čiau daž nai pa si tai ko, kad juos 

pa kuo čių at lie kų pri pil do įmo nės ir par duotu 

vės. Įmo nės ir par duo tu vės dėl pa kuo čių 

ir ki tų su si da ran čių at lie kų iš ve ži mo tu rė tų 

tar tis su šias at lie kas su ren kan čio mis įmo nėmis. 

At lie kų rū šia vi mo kon tei ne rių prie žiū ra 

ir ap tar na vi mas yra pa ves tas vie šo sios at lie kų 

tvar ky mo pa slau gos tei kė jui UAB,,Bir žų komu 

na li nis ūkis“. At lie kų tvar ky mo pa slau gų 

tei kė jas, jau tu rin tis ke le rių me tų rū šia vi mo 

kon tei ne rių eksp loa ta vi mo pa tir tį, tu ri patiks 

lin ti šių kon tei ne rių iš dės ty mo sche mą 

ir ją op ti mi zuo ti. Ne tiks lin ga kon tei ne rius 

Ta ry bos na riai išmokas pasididino 

daugiau nei dvigubai 

Atkelta iš 1 psl. 

na rius la biau steng tis dėl rin kė jų – 

mo ty vuos dirb ti. 

už dy KĄ dir ba TiK 

dur niai? 

To kia ko mi si jos pir mi nin ko nuosta 

ta pa pik ti no „vals tie tį“ Aud rį Šimą. 

– Ar ko mi si jos na riai vi si be darbiai, 

kad to kių pi ni gų už si pra šė? – 

pik ti no si A. Ši mas. – Ar dėl pi ni gų 

ėjot į Ta ry bą? Ką žmo nės pa gal vos? 

Atė jo me ir pra dė jo me švais ty tis pini 

gais. 

D. Mar tin kė nie nė ban dė A. Ši mui 

prieš ta rau ti: 

– Ar kas da bar at pi go? Vis kas tik 

brangs ta. 

– O ar rin kė jams at pi go? – ne nusi 

lei do A. Ši mas. – Kai mo žmo nėms 

au to bu sų bi lie tus pa bran gi no me, o 

sau iš mo kas di di na me. Mums brangu 

va ži nė ti, o jiems tai ne? 

– Au to bu sų par kas ir Sa vi val dy bės 

biu dže tas – du skir tin gi da ly kai, – 

prie ši no si K. Sla vins kas. 

D. Mar tin kė nie nė jam pri ta rė: 

– Man žmo nės sa ko: jūs dur niai, 

už dy ką dir ba te. 

Me rė Iru tė Var zie nė taip pat pri ta rė 

ko mi si jos nu ta ri mui di din ti Ta ry bos 

na rio iš lai doms skir tą iš mo ką: 

– Taip stip ri na ma Ta r y bos na rių 

at sa ko my bė. 

Gal būT neiš nau dos 

Aist ros ne ri mo ir Ta ry bos po sėdy 

je. Me rė Iru tė Var zie nė pa tei kė 

skai čius: 

– 2010 m. pir ma me ket vir ty je, kai 

Ta ry bos na riai at si skai ty ti už iš mo kas 

ne pri va lė jo, bu vo iš mo kė ta 20250 litų. 

Taip pa čiais me tais, kai jau bu vo 

pri va lo ma at si skai ty ti, Ta ry bos na riai 

iš nau do jo tik 10359 li tus. 

Praė ju siais me tais „Bir žie čių žo dyje“ 

ra šė me, jog po to, kai Sa vi val dos 

įsta ty mas įpa rei go jo Ta ry bos na rius 

at si skai ty ti už Ta ry bos na rio iš mokas, 

ne vie nas Ta ry bos na rys pa tingė 

jo rink ti ka sos če kius. O tie, ku rie 

rin ko, 270 li tų pra kal bė jo te le fo nu, 

pir ko sa vo au to mo bi liams de ta les, 

juos re mon ta vo, lei do pi ni gus benzi 

nui, spau dos pre nu me ra tai. Me rės 

tei gi mu, to kia si tua ci ja , kai Ta ry bos 

na riai ne nau dos iš mo kų, ga li pa sikar 

to ti ir da bar. Tad ky la klau si mas, 

kam rei kia di din ti iš mo kas, jei dėl 

var go už jas at si skai ty ti Ta ry bos nariai 

jų neiš nau do ja. O tuo met, kai 

ne rei kė jo at si skai ti nė ti, su si šluo da vo 

iki pa sku ti nio cen to. Ir tik rai ne dėl 

rin kė jų ge ro vės. 

Ra jo no Ta ry bos po sė dy je K. Slavins 

kas lai kė si sa vo: pi ni gai rei ka lin gi 

ir tam, kad Ta ry bos na rys ga lė tų sa vo 

veik lą nu švies ti ra jo no spau do je. Kitaip 

sa kant, pa si rek la muo ti. 

Gė da prieš žmo nes 

K. Sla vins ko ir ko mi si jos nuo stata 

di din ti iš mo kas pik ti no si V. Rinke 

vi čius. Jis ci ta vo prieš rin ki mi nius 

K. Sla vins ko žo džius: „Pri sie kiu, 

jog kas die ni ne veik la pa dė siu žmonėms“. 

– Da bar jis pra de da nuo pri vi le gijų. 

Išei tų taip: „Ne žiū rė kit, ką da rau, 

o klau sy kit, ką sa kau“. Gė di juo si dėl 

šio me lo žmo nėms. 600 li tų – dar 

ne vis kas. Pa gal reg la men tą dar bus 

mo ka mi pi ni gai už pa pil do mą dar bą. 

Gal išeis ir vi sas tūks tan tis li tų. Nuo 

to ra jo no biu dže tas ne di dė ja, – pikti 

no si V. Rin ke vi čius. 

iš mo Koms – pu sanT ro 

šim To TūKs Tan čio li Tų? 

Ka dan gi ko mi si ja siū lė iš mo kas 

di din ti nuo rugp jū čio 1 die nos, V. 

Rin ke vi čius pra šė pa teik ti skai čius, 

kiek pa pil do mai lė šų iš biu dže to reikės 

iš mo koms. 

– Jei vi si Ta ry bos na riai iš nau dos 

po 600 li tų, pa pil do mai iš biu dže to 

šiems me tams rei kė tų 75000 li tų. 

Jei ir ne vi si Ta ry bos na riai iš mo kas 

nau do tų iki pa sku ti nio cen to, pi nigų 

pri trūk tų, nes li ku tis yra 23000 

li tų, – sa kė ad mi nist ra ci jos di rek torius 

V. Džė ja. 

Kiek per me tus rei kė tų lė šų Tary 

bos na rių skam bu čių są skai toms 

ap mo kė ti, ben zi nui, kan ce lia ri nėms 

iš lai doms, jei kiek vie nas Ta ry bos 

Janinos Bagdonienės nuotr. 

Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ 

sta ty ti po ke lis komp lek tus vie no je aikš te lėje. 

Šiuo me tu po ke le tą komp lek tų pa sta ty ta 

Res pub li kos gat vė je prie „Nor fos“ par duo tuvės, 

Ki lu čių gat vė je prie UAB „Ty la“, Mu ravan 

ko je, Kęs tu čio gat vės ga le. Nė ra nė vie no 

komp lek to koo pe ra ti niuo se ga ra žuo se, ma žai 

pa sta ty ta kai muo se. 

Vy tau tas ZUR BA 

Vie ti nio ūkio sky riaus vy r. spe cia lis tas 

na rys iš nau do tų 600 li tų iš mo ką? 

165600 li tų per me tus. 

r. či Gie nė: „iš mo Kas 

di din Tis per anKs Ti“ 

R. Ra mo nas svars ty mą dėl iš mo kų 

di di ni mo siū lė ati dė ti iki gruo džio 

mė ne sio. O pa skui bus ma ty ti, di din ti 

ją ar ne, nuo ki tų me tų ir kiek. 

Ta ry bos na rė R. Či gie nė šiuo klausi 

mu ža dė jo su si lai ky ti: 

– Darb da vys al gą ke lia tik tuo 

me tu, kai ma to mas dar bo re zul tatas. 

Ma nau, kad di din ti iš mo kas dar 

anks ti. Rei kia bent su ma žin ti biudže 

to de fi ci tą. 

E. Šer nas ža dė jo bal suo ti už iš mokų 

di di ni mą, nors tei gė kol kas nepa 

si nau do jęs nė vie nu li tu. 

Me rė I. Var zie nė V. Rin ke vi čių 

kal ti no, ne va jo re to ri ka – 20 metų 

se nu mo: 

– Tai – pi gus po li ti ka vi mas. 

vai Kų dar že lis 

Reg la men tą pa tai sius žo de liu „iki“ 

600 li tų, už jį bal sa vo 13 Ta ry bos narių, 

prieš pa si sa kė 5, su si lai kė – 7. Tad 

iš mo kas nuo ki tų me tų sau sio mėne 

sio Ta ry bos na riai pa si di di no tik 

vie no bal so per sva ra. Po bal sa vi mo 

V. Rin ke vi čius iro ni za vo: 

– Svei ki nu pa si ge ri nus ger bū vį. 

Po sė dy je da ly va vęs gar bin go amžiaus 

bir žie tis ne su si lai kė: 

– Vai kų dar že lis.


5 

Biržų Krašto raštai 

Projektą 

„Biržų krašto raštai“ 

iš dalies remia 

Į svečius pas... 

Va bal nin ko kraš to 

vel ti nio meist rei Zi tai 

Kum pe lie nei ran ki nis 

grėb lys ne tik so do, 

dar žo, šie nap jū tės, bet 

ir mez gi mo įran kis. 

Auk sa ran kė Bir žų mies to 

šven tė je šio už siė mi mo 

pa mo kys ir bir žie čius. 

re gi na VaI ČE KO NIE NĖ 

Tel. (8 450) 33734 

vaicekone@gmail.com 

džiu Gi na aKĮ ir sie lĄ 

„Bir žie čių žo dis“ skai ty to jams 

anks čiau yra pri sta tęs va bal nin kietę 

tau to dai li nin kę, pe da go gę Zi tą 

Kum pe lie nę. Ši auk sa ran kė mo te ris 

mies te ly je su bū rė rank dar bių klubą. 

Sa vo pa tir ties ne šykš ti jau na jai 

kar tai. Ir pa ti to bu li na si, da ly vauja 

pa ro do se, mu gė se. Praė ju siais 

me tais jos vel ti niai pel nė tau ti nio 

pa vel do ser ti fi ka tą ir pri pa ži ni mą. 

Zi ta Kum pe lie nė – vel ti nio meistrė. 

Tau ti nio pa vel do ser ti fi ka tas jai 

Vel ti nio meist rė Zi ta mez ga grėb liu 

su tei kė ga li my bę pa ke liau ti amatų 

tu riz mo marš ru tais, ar ti miau ir 

pla čiau su si pa žin ti ne tik su Lie tuvos, 

bet ir Lat vi jos pa sie nio re gio nų 

ama tais, jų is to ri ja, cent rais, dirb tuvė 

mis, sa lo nais, mu zie jais, pa ro domis, 

mu gė mis. 

– La bai dė kin ga „Sė los“ mu ziejaus 

mu zie ji nin kei Li nai Kun cy tei, 

kad ma ne pri kal bi no da ly vau ti šiame 

pro jek te. Įvai rių ama tų meist rai, 

gy ve nan tys abi pus Lat vi jos ir Lie tuvos 

sie nos, įkvėp ti se no vės is to ri jos 

ir anks tes nių kar tų meist rų, ku ria 

gra žius, pra ktiš kus dir bi nius, ku rie 

džiu gi na akį ir sie lą, tur ti na pa tir tį, 

– džiau gė si Zi ta Kum pe lie nė. 

Vel ti nio meist rės praė ju sių me tų 

at ra di mas – mez gi mas ant grėb lio. 

Šį mez gi mo bū dą ji nu si žiū rė jo iš 

lat vės. Vie no je mu gė je auk sa ran kė 

Lat vi jos ama ti nin kė tu rė jo pa si kabi 

nu si di džiu lį ran ki nį grėb lį ir įvairių 

kiau ra raš čių ša li kų. Zi ta ne tik 

gro žė jo si ga mi niais, bet ir ste bė jo, 

kaip uni ka liai mez ga ši mo te ris. Ir 

pa ti ban dė. 

TiK Tų ir ša Kės 

Auk sa ran kė lat vė Zi tai tvir ti no: 

mez gi mas ant grėb lio – lat vių tau tinis 

pa vel das. Grį žu si iš mu gės na mo 

ir pri sė du si prie in ter ne to, Kum pelie 

nė ti kė jo si su ži no ti dau giau. Iškri 

to tik pa veiks lė lis. Vė liau tau to daili 

nin kė pri si mi nė: vie nos va bal ninkie 

tės mez gė jos anū kė pra di nė se 

kla sė se jai de monst ra vo neįp ras tą 

pa na šų mez gi mo bū dą, iš mok tą iš 

sa vo mo čiu tės. Bet pa klaus ta da bar 

jau dvy lik to kė jos bu vu si pra di nu kė 

apie tai bu vo pa mir šu si. Ne bep ri simi 

nė ir jos mo čiu tė. 

Vel ti nio meist rė pir miau sia paban 

dė megz ti ant sa vo ran kos pirš tų. 

De ja, vie nos ran kos pirš tų neuž te ko. 

Ta da Zi ta iš par duo tu vės par si ne šė 

grėb lį. Ir pirk ti nio grėb lio dan tų 

bu vo per ma žai: no rė jo si už mes ti 

mez gi niui daug dau giau akių. Mote 

ris pas bend ra dar bį sta lių Kęs tu tį 

už si sa kė spe cia lų me di nį grėb lį. Zi ta 

su si kū rė ir dau giau ki tų, jai pa to gesnių 

mez gi mo įran kių, „ma lū nė lių“. 

Vel ti nio meist rė įsi ti ki nu si: šiam 

mez gi mo bū dui tik tų ir pa pras čiausios 

ša kės. 

mo Ki nius su do mi no 

Iš ban džiu si įvai rius mez gi mo 

įran kius ir tu rė da ma ži nių, mo kyto 

ja Zi ta Kum pe lie nė sa vo at ra di mą 

jau de monst ra vo sa vo mo ki niams 

per tech no lo gi jų pa mo kas. Ma si nis 

mez gi mas kla sė je pra si dė jo nuo ketu 

rių pirš tų. 

– Eks pe ri men tas su do mi no ir 

ber niu kus, ir mer gai tes. Vai kams 

tra di ci niai vir ba lai, vą še liai jau pabo 

dę. Kai ku rie net pa mirš ta juos 

Al gir das Sruo ga pir miau sia pa sidžiau 

gė bu vu siu Va bal nin ko se niūni 

jos se niū nu Ste pu Gu du. Gim ti nės 

vaiz das la bai pa si kei tęs: iš par ko išpjau 

ti sau suo liai, ava ri niai me džiai. 

Ki ti iš ge nė ti. Ap lin kos tvar ky mo 

dar bus šią va sa rą or ga ni zuo ja laiki 

nai ei nan tis se niū no pa rei gas Vita 

li jus Re mei ka. 

Ke le rius me tus iš pa grin di nio kelio 

ša li ke lės bu vo din gęs ženk las, 

nu ro dan tis kryp tį į ra šy to jo Ba lio 

Sruo gos gim ti nę. Jis jau sto vi. 

– Ne ži no me, kam šian dien už 

tai dė ko ti. Gal Sei mo na riui Valde 

ma rui Val kiū nui, į ku rį ne kar tą 

krei piau si? Šio ženk lo la bai trū ko. 

Kad jis bu vo rei ka lin gas, pa ju to me 

nuo pat pir mų die nų jo pa sta ty mo 

die nų. Bir že lio mė ne sį Bai bo kuo se 

ato sto ga vau, tai tu ris tus prii mi nė jau 

be veik kiek vie ną die ną. Anks čiau, 

kol ne bu vo ženk lo, ne vi si pra važiuo 

jan tys pro ša lį pa ke lei viai atkreip 

da vo dė me sį, ką tas vie ni šas 

kop lyts tul pis reiš kia, – pa sa ko jo 

Al gir das Sruo ga. 

Šiuo me tu ra šy to jo B. Sruo gos 

bu vu sio gy ve na mo jo na mo mu ziejaus 

rak tas sau go mas Va bal nin ko 

se niū ni jo je. Al gir das Sruo ga ža dėjo 

rak tais ap rū pin ti ir Bir žų kraš to 

mu zie jaus „Sė la“ Va bal nin ko fi lialo 

ve dė ją, ir vie tos vi du ri nės mokyk 

los lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros 

mo ky to ją, ir Va bal nin ko mies te lio 

at si neš ti į pa mo kas. O pirš tus kiekvie 

nas tu ri me. Vi si mo ki niai ma no 

pa mo ko se bū da vo už siė mę. Nuosta 

biau siai išė jo megz ti tiems, ku rių 

ran kų pirš tai – smai li ir il gi, – sa ko 

Zi ta. Ir džiau gė si: kai ku rie jos mo kiniai 

sa vo rank dar bė lius pa to bu li no 

ir pa do va no jo sa vo ma my tėms. 

Jau megz ta iš mo he ros, li no. Bet 

Ke lia si ra šy to jo Ba lio Sruo gos gim ti nė 

Sta nis lo vo Va da po lo nuo tr. 

BAI BO KŲ KAI MAS. Li te ra tū ros kla si ko Ba lio Sruo gos gim ti nė. Šios so dy bos sa vi nin kai ra šy to jo gi mi nai čiai, pa ren gę 

so dy bos re no va ci jos pro jek tą, ti ki si pa ra mos iš Nor ve gi jos fi nan si nių me cha niz mų fon do. 

„Bir žie čių žo džio“ skai ty to jas Jus ti nas Or že kaus kas Bai bo kuo se (Va bal nin ko 

se niū ni ja) ap lan kęs li te ra tū ros kla si ko Ba lio Sruo gos gim ti nę, su si rū pi no jos 

li ki mu. Pa sak Or že kaus ko, la biau siai nu liū di no au ten tiš kos klė te lės vaiz das. Juk 

so dy ba – vals ty bės sau go mas ob jek tas. Vie nas šios so dy bos sa vi nin kų, vil nie tis 

Al gir das Sruo ga mus pa ti ki no: gi mi nai čio ra šy to jo gim ti nė ir at mi ni mas bus 

iš sau go tas. So dy ba jau ke lia si. 

SKRAIS TĖ. Ama tų meist rė Zi ta Kum pe lie nė ant grėb lio nu si mez gė sau šven ti nę skrais tę. 

Šei mos al bu mo nuo tr. 

Nukelta į 7 psl. 

bend ruo me nę. 

Al gir das Sruo ga „Bir žie čių žodžiui“ 

pa sa ko jo: Vil niu je įkur tas 

Ba lio Sruo gos pa ra mos fon das. 

Prieš ke le rius me tus Bir žų ra jo no 

sa vi val dy bės ta ry ba šiam fon dui 

iš spe cia lios są skai tos sky rė be veik 

12 tūks tan čių li tų. Fon das pa ren gė 

ra šy to jo gim to sios so dy bos at sta tymo 

pro jek tą. 

– No rė jo me re no vuo ti 12 pa sta tų, 

at sta ty ti ma lū ną, vis ką kaip bu vę. 

Pla na vo me gy ve na ma me na me pildy 

ti mu zie jaus eks po zi ci ją, klo ji me 

reng ti teat rų pa si ro dy mus, ra šy to jui 

skir tus mi nė ji mus, ati da ry ti ka vi nę 

ir t. t. Re no va ci jos pro jek tą tei kė me 

ne vie nam fon dui, bet fi nan sa vi mo 

ne pa vy ko gau ti. Per daug bu vo me 

už si mo ję. Šiais me tais ap si sto jo me 

ties vie nin te liu – Nor ve gi jos fi nansi 

nių me cha niz mų fon du. Dar bų 

apim tis su ma ži no me, no rė tu me 

at sta ty ti tik klė tį, klė te lę ir pir tį. 

Ti ki mės gau ti pa ra mą, – kal bė jo 

A. Sruo ga. 

Bai bo kuo se nuo praė ju sių me tų 

pra dė tas tvar ky ti ra šy to jo bu vęs gyve 

na mas na masmu zie jus, jo eks pozi 

ci jos. Pa keis ti pa ma tai, re mon tuoja 

mi kam ba riai, at kur ta duon ke pė 

kros nis. Aną sa vai tę mū ri nin kas jau 

mū ri jo ka mi ną. 

Al gir das Sruo ga už tik ri no: sulauks 

meist rų ir ap verk ti na klė te lė. 

Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ

6 

Gied rius ru MĖ 

Gė li nin kas 

Tel. (8 614) 47830 

Praė ju siais me tais ra šiau apie 

not re les, ku rias la biau tin ka augin 

ti kaip ki li mi nius, ga na sparčiai 

že mės plo tus pa den gian čius 

au ga lus. Šį kar tą – apie ar ti mus jų 

gi mi nai čius, ge ro kai kom pak tiškes 

nius, stam bes nius, ne be si driekian 

čius, o ky lan čius į sau lę. 

Not re li nių šei mos no te rų (lot. 

Be to ni ca) gen ty je apie 15 rū šių. 

Gė ly nuo se daž niau siai au gi nama 

vos vie na – dar že li nė no tera. 

Tai veš lus, gau siai la puo tas 

dau gia me tis au ga las su pa lygin 

ti stam bo kų žie dų žie dy nu. 

Stie bai išau ga iki 50 cm aukščio. 

Žy di 2–3 sa vai tes bir že lio ir 

lie pos mė ne siais. Nu žy dė ju sius 

stie bus ge riau nu pjau ti, tuo met 

ža li, kiek raukš lė ti au ga lo la pai 

iš liks de ko ra ty vūs iki pat ru dens. 

Dar že li nės no te ros žie dai aly viškai 

raus vi. Daž niau siai au gi na ma 

ne lau ki nė, bet kul tū ri nė no teros 

for ma „Su per ba“ su stambes 

niais ir ryš kes nio at spal vio 

žie dais. Re čiau pa si tai ko bal tažie 

džių for mų. 

Be je, kaip pa sta ruo ju me tu tapo 

įpras ta, bo ta ni kai ne su ta ria 

dėl kai ku rių not re li nių šei mos 

at sto vų kla si fi ka ci jos, to dėl neži 

nia, ku riai iš gen čių ofi cia lioji 

bo ta ni ka šiuo me tu pri ski ria 

tiek dar že li nę no te rą, tiek ki tą 

jos gi mi nai tę, vais ti nę no te rą, 

au gan čią lie tu viš ko se pa miš kėse 

ar pie vo se. Šios no te ros la pai 

Tavo Gėlė 

biržų KrašTo rašTai 

Ne reik lios pie vų gė lės 

ge ro kai smul kes ni nei dar že li nės. 

Ne di de li ir raus vai pur pu ri niai 

žie de liai, o štai stie bai ge ro kai 

aukš tes ni – kar tais išau ga net iki 

met ro ūgio. Žy di gau siai va sa ros 

vi du ry je ar ant ro je pu sė je. La bai 

re tai pa si tai ko bal ta žie džių formų 

– jos pa čios gra žiau sios. 

No te ros mėgs ta pu ve nin gas 

kar bo na ti nes, vi du ti nio drėgnu 

mo dir vas. Au ga sau lė to se 

vie to se, pa vė sy je iš tįs ta ir menkai 

žy di. Dau gi na mos iš skirstant 

ke rą, o vais ti nė dar ir pa ti 

pa si sė ja. Prie žiū ra ne su dė tin ga: 

pa kaks nu pjau ti per žy dė ju sius 

žie dy nus, o dar že li nę dar ret karčiais 

pa tręš ti kom pos tu. Vais ti nė 

– vi siš ka lau ki nu kė, ja net ne reikia 

rū pin tis. Eu ro po je lai ko ma 

vais ti niu au ga lu, jos pre pa ra tais 

gy do mi žar ny no ne ga la vi mai, 

gal vos skaus mai, reu ma tiz mas, 

gel ta, plau čių li gos. 

Gi mi nin go je not rų (lot. Stachys) 

gen ty je – iki 300 rū šių. 

Gė li nin kams pui kiai pa žįs ta ma 

vil no to ji not ra – dau gia me tis 

au ga las, sa vai me ve šan tis Vidur 

žie mio jū ros re gio nuo se. 

Vil no to sios not ros la pai tan kiai 

apau gę švie siais šil ki niais plauke 

liais ir pri me na triu šio au sis. 

La pų skro te lės vos apie 10 cm 

aukš čio, o štai stie bai su ne la bai 

iš vaiz džių žie dų men tu riais išauga 

ir iki 60 cm. Žie dai daž niausiai 

blyš kiai ro ži niai ar aly viš kai 

raus vi. Kai ku rie gė li nin kai net 

ne lei džia au ga lui žy dė ti – pa šali 

na žie dy nų užuo maz gas ir palie 

ka vien si dab ri nį la pų ki li mą. 

Gal ir tei sin gai el gia si, nes žy dė 

naudinGi paTarimai 

Piliarožės nuo seno buvo auginamos 

mūsų senuose darželiuose. 

Pačios pasisėdavo ir kasmet gražiai 

žydėdavo. Ir dabar šios aukštos bei 

puošnios gėlės moka savimi pasirūpinti 

– suranda vietos darželiuose. 

Puikiai atrodo – tiek prie senų pirkių, 

tiek prie naujų modernių namų. 

Todėl vis dažniau pamatysi išdidžiai 

žydint įvairiaspalves aukštąsias 

piliarožes. 

Gėlininkai aiškina, kad dažniausiai 

aukštosios piliarožės auginamos 

kaip dvimečiai augalai. Geroje žemėje 

piliarožės išauga iki dviejų ir 

daugiau metrų. Prieš kelerius metus 

buvo pranešta, kad Lietuvos rekordų 

knygoje buvo įrašyta piliarožė, išsistiebusi 

net į 4,45 metro aukštį. 

Piliarožės maždaug nuo pusės kamieno 

stiebai būna aplipusios žiediniais 

pumpurais. Birželio pabaigoje 

ar liepos pradžioje išsiskleidžia apatiniai 

žiedai. Jiems nužydėjus skleidžiasi 

aukščiau esantys pumpurai ir 

taip augalas žydi iki rudens. Piliarožių 

žiedai įvairių spalvų – nuo baltos 

iki tamsiai raudonos. Senųjų veislių 

augalų žiedai paprasti – dažniausiai 

tuščiaviduriai, o naujesnių veislių jau 

būna pilnavidurių, net garbanotais 

žiedlapiais. Patariama po žydėjimo 

piliarožių stiebus nupjauti, tada kitais 

metais augalas geriau jausis, gyvens 

ilgiau – net trečią vasarą žydės. 

Išsamiau apie piliarožių auginimo, 

dauginimo ir kryžminimo plonybes 

galėtų papasakoti gėlininkai. 

Mes pasidomėjome: ar piliarožes 

žmones augindavo ir augina tik dėl 

grožio? Gal iš jų arbatą verda, troškulį 

malšina, ligas gydo? Pasirodo, 

kai kurie liaudies medicinos žinovai 

piliarožes priskiria prie vaisingųjų 

augalų ir tvirtina, kad jas vartojant 

nepastebėta jokių šalutinių poveikių. 

Kai kurie liaudies medikai piliarožių 

gydomąsias savybes nutyli. Toks pasaulis: 

daug yra įvairių augalų, daug 

ir savitų daktarų. Net oficialioje medicinoje 

vienas gydytojas nuo tos 

pačios ligos perša vienokias, o kitas 

– kitokias tabletes. 

Ištirta, kad piliarožių lapuose, žieduose 

ir šaknyse yra eterinio aliejaus, 

augalinių gleivių, mineralinių 

medžiagų, kartumynų ir kitų naudingų 

dalykų. Liaudies medicinoje 

piliarožės šaknų nuoviras vartojamas 

sergant katariniu kvėpavimo 

takų, skrandžio bei žarnyno gleivinės 

uždegimu, kosint. Žolės gleivės apsaugo 

vidaus organų nervų galūnes 

nuo dirgiklių, todėl žmogus pasijunta 

geriau. Yra patarimų šaknų nuoviru 

profilaktiškai plauti akis, skalauti 

burną, o lapų ir žiedų nuovirą naudoti 

įvairiems kompresams. 

Kai kurie liaudies medikai pataria 

prisiskinti ir susidžiovinti tik piliarožės 

žiedų. Tam skinami išsiskleidę 

žiedai su visa žiedo taurele. Žiedai 

sudžiovinami pavėsyje, neaukštoje 

temperatūroje. Sunegalavus reikės 


Piliarožės – ne vien grožiui, bet ir arbatai 

Felikso Grunskio nuotr. 

PILIAROŽĖ: moka gražiai žydėti, tad gali būti auginama net tik prie kaimo 

pirkių, bet ir prie didingų pilių. Juk taip įpareigoja mūsų pačių šiam 

augalui duotas vardas. 

ji mas nua li na au ga lą ir jis tampa 

ne be toks de ko ra ty vus – jam 

pri rei kia ne ma žai lai ko at si gau ti. 

Tie sa, yra se lek ci nin kų su kurtų 

vil no to sios not ros for mų su 

stam biais, ryš kiais žie dais – tokius 

žie dy nus nu pjau ti jau ran ka 

ne be pa ky la. 

Mėgs ta sau lė tas vie tas, der lingas, 

bū ti nai lai džias dir vas, ne paken 

čia že mės už mir ki mo. Žie moja 

pui kiai, tik kar tais po per ne lyg 

sto ru snie go pa ta lu iš šun ta la pai. 

Taip daž nai nu tin ka se niems kerams, 

to dėl la bai su tan kė ju sius 

ret kar čiais at nau jin ki te – vil no to ji 

not ra leng vai at že lia iš ne di de lio 

šak nias tie bio ga ba lė lio. Tin ka 

so din ti į gė ly ną. Vil no to ji not ra 

gra žiai at ro do ir ša lia krū mų, dides 

nių ak me nų. 

Kiek re čiau gė li nin kai au gina 

ki tas not rų rū šis. Lie tu vo je 

sa vai me jų au ga ke tu rios. Tris 

(sta čią ją, miš ki nę ir pel ki nę) ga lima 

bū tų per kel ti ir ar čiau na mų. 

Gė ly nui ne la bai tiks, o štai par ką 

ar so dą, o ypač – na tū ra lią pie vą, 

tik rai pa gy vins. Pel ki nę ga li ma 

pa so din ti ir di des nio tven ki nio 

pa kran tė je. 

Iš sve tim ša lių tik tų au gin ti 

le van di nę not rą (vi sas au ga las 

apau gęs tan kiais plau ke liais ir 

pri me na pū kų ka muo lį). Žy di 

la bai gra žiais ryš kiai raus vais 

žie dais. Tin ka al pi na riu mui. Deko 

ra ty vi ir ma žiau pū kuo ta balta 

žie dė „Sta chys sa xio la“. 

Tiek not ros, tiek not re lės 

pui kiai de ra su ra mu nė mis, kati 

lė liais, sna pu čiais, chri zan temo 

mis. 

Gied riaus Ru mės nuo tr. 

2 arbatinius šaukštelius sumulkintų 

žiedų užplikyti stikline verdančio 

vandens. Leisti 10 minučių pritraukti 

ir gerti 3 kartus per dieną, arbatą 

pasaldinant šaukštu medaus. Padės 

nuo chroniško kosulio, užkimimo ir 

astmos. Nesaldintą piliarožių žiedų 

arbatą patariama gerti suviduriavus 

ar gydant inkstus. Nesaldintos arbatos 

galima ir negerti, o tik ja nuo uždegimų 

praskalauti burną bei gerklę. 

Palengvės. Tą pačią, nesaldintą arbatą 

galima vartoti kompresams nuo sumušimų. 

Tokie kompresai padeda 

ir nuo išbėrimų bei odos uždegimų, 

pagreitina žaizdelių gijimą. 

Tvirtinama: sveikam žmogui, reguliariai 

išsiverdančiam ir išgeriančiam 

piliarožių arbatos, sustiprėja 

organizmas. Toks arbatos gėrėjas 

tampa atsparesnis kvėpavimo takų 

ligoms. Daug sveikiau užbėgti ligoms 

už akių, nei vaistų dairytis pratrūkus 

nenumaldomu kosuliu. 

Piliarožės praverčia ir kosmetologams. 

Mat žolės nuovirai drėkina 

bei švelnina odą, sureguliuoja jos 

riebalų balansą. 

Negalėjo puošnių piliarožių nepastebėti 

ir abejingai pro šalį praeiti 

valgių gamintojai. Mat žieduose 

yra dažiklis antocianas, kuris tinka 

dažyti maisto produktams: konditerijos 

gaminiams bei gėrimams. 

Mokslininkai sako, kad antocianai 

yra flavonidų grupės pigmentinė 

medžiaga, įvairiomis spalvomis nudažanti 

augalus. Tvirtinama, kad ši 

medžiaga labai vertinga ir reikalinga 

ne tik augalams, bet ir žmonės. 

Parengė Feliksas GRUNSKIS

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis biržų KrašTo rašTai 

UŽ SIĖ MI MAS. Zi ta Kum pe lie nė tvir ti na: megz ti leng va ir pa pras ta. 

Vel ti nio meist rė Zi ta mez ga grėb liu 


la biau siai Zi tą trau kia pa ban dy ti nu siner 

ti skrais tę iš na mi nių vil no nių siū lų. 

Ji įsi ti ki nu si: jei gu toks mez gi mo bū das 

ateis į ma dą, avių vil na taps pa klau ses nė, 

at gaus sa vo ver tę, avių au gin to jai daugiau 

už dirbs. 

fan Ta zi jai nė ra ri bų 

Pats mez gi mo bū das – leng vas ir papras 

tas. Be žiū rint ant „ma lū nė lio“ il gė ja 

ran ko vė, o ant grėb lio – ner ti nio prie kis, 

nu ga ra. Ant grėb lio už me tu si plo ną, dar 

sa vo mo ti nos jau nys tės die nų li no siū lą, 

Zi ta pa sa ko jo: mez gi ny je tik ge ros ir blogos 

akys, bet kiek vie na iš ra din ga mez gė ja 

pa gal sa vo sti lių kiau ra raš tį ga li už pil dy ti 

ka ro liu kais, sa ge lė mis, įvai rių for mų raš 

tais ir t. t. Ant grėb lio ko ji nių ne nu si megsi, 

bet megz ti nis, skrais tė, su kne lė, ša lis 

išeis puoš niau sias. 

Į šven Tę – su siū lų 

Ka muo liu Ku 

Vel ti nio meist rė Zi ta Kum pe lie nė naują 

mez gi mo bū dą ža da rek la muo ti Bir žų 

mies to šven tė je šį sa vait ga lį. Mo te ris gi ria: 

bir žie čiai ir mies to sve čiai ama tų die no se 

ne pa sy vūs, smal sūs ir im lūs. Praė ju siais 

me tais, kai Zi ta vė lė vel ti nius, ją už liejo 

di džiu lė smal suo lių ban ga. Prit rū ko 

vil nos. 

Mė gė jos mez gė jos, sa vait ga lį ei da mos 

į šven tę bū ti nai at si neš ki te iš na mų savo 

siū lų ka muo liu ką. Grėb lys ne bū tinas. 

Jums už teks ke tu rių vie nos ran kos 

pirš tų. 

Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr. 

SKRY BĖ LĖ. Zi ta Kum pe lie nė per Jo ni nes sa vo kai my nui ir jo 

žmo nai iš kle vo la pų nu py nė dvi skry bė les. 

ĮRAN KIAI. Grėb liai ir įvai rios for mos mez gi mo ma lū nė liai jau 

įdar bin ti. 

Užs. 2065 

Kalbos 

moKyKlėlė 

Skyrelį rengia 

Savivaldybės kalbininkė 

diana sTašKūnienė 

Ar galima „būti 

ne nuotaikoje“? 

Filmų 

konkursas 

„Sekant 

Jonu Meku“ 

tęsiasi! 

7 

Rodos, kad galima. Juk pavyzdžių 

daugybė: Direktorius 

šiandien ne nuotaikoje. Ko tu 

šiandien tokia ne nuotaikoje? Ar 

gali laimėti, jei esi pavargęs ir ne 

nuotaikoje? Jei vadovas ne nuotaikoje, 

tai pavaldiniams visą dieną 

tenka kentėti (ir t. t.). 

Nors pavyzdžių daug, vietininkas 

daikto būviui, būsenai 

ar požymiui reikšti nevartotinas, 

tad vietoj „ne nuotaikoje“ reikėtų 

sakyti „be nuotaikos“, „prastos, 

blogos nuotaikos“, „prastai 

nusiteikęs“. Taigi: Direktorius 

šiandien be nuotaikos. Ko tu 

šiandien tokios prastos nuotaikos? 

ar gali laimėti, kai esi 

pavargęs ir prastai nusiteikęs? 

Jei vadovas blogos nuotaikos, 

tai pavaldiniams visą dieną 

tenka kentėti. 

Baigėsi darbų Biržų rajono savivaldybės 

skelbtam trumpametražių 

filmų konkursui „Sekant Jonu 

Meku“ priėmimas. Norą dalyvauti 

konkurse pareiškė 23 autoriai, konkurso 

komisijos teismui pateikę 44 

filmus. 

Konkurso komisija įvertins autorių 

kūrybinę drąsą, vizijos originalumą, 

autorinę techniką, minties 

raišką ir paskelbs nugalėtojus, kuriuos 

piniginiais prizais ir diplomais 

Biržų rajono savivaldybė apdovanos 

Biržų miesto šventės metu 2011 m. 

rugpjūčio 5 d. Už I vietą bus skirta 

500 litų, už II – 300 litų, už III – 200 

litų piniginės premijos. 

Tačiau šių apdovanojimų įteikimu 

konkursas nesibaigia! Nuo rugpjūčio 

8 d. portalo Zebra.lt lankytojai 

galės ne tik peržiūrėti konkursui pateiktus 

filmus, tačiau ir juos vertinti, 

komentuoti bei išrinkti labiausiai 

patikusį kūrinį, kurio autorius (iai) 

bus apdovanoti specialiu Zebra.lt ir 

Biržų rajono savivaldybės prizu. 

Konkurso komisija: Artūras Jevdokimovas, 

Lietuvos kinematografininkų 

sąjungos narys (komisijos 

pirmininkas), Saugirdas Vaitulionis, 

portalo Zebra.lt vyriausiasis 

redaktorius, Sonata Žalneravičiūtė, 

„Skalvijos“ kino centro programų 

koordinatorė, Vaiva Žukienė, Lietuvos 

kabelinių televizijų asociacijos 

prezidentė. 

Biržų rajono savivaldybės 

informacija

8 

sky re lį ren gia Vy tau tas 

Zur ba, ag ro no mas, 

eko lo giš ko ūkio sa vi nin kas 

Mies tas, tu rin tis tur tin gą 

is to ri ją, dau gy bę ver tų 

ap lan ky ti ob jek tų 

bei siū lan tis įdo mių 

pra mo gų, neiš ven giamai 

trau kia tu ris tus. Ypač 

kai tu riz mas – vie nas iš 

val džios ir vers li nin kų 

prio ri te tų. Ta čiau ar 

leng va at va žia vu siems į 

Bir žus ras ti lan ky ti nus 

ob jek tus? Ar pa gal bą 

vi sa da ga li su teik ti 

vie ti niai gy ven to jai, 

kar tais ne sup ran tan tys 

at vy kė lių kal bos? 

ar nas Šar KŪ Nas 

siū lo ap lan Ky Ti TiK pi lĮ? 

Sa ko ma, kad pir mas įspū dis – pats 

svar biau sias. Tad ką pir miau sia 

pa ma to žmo nės, per žen gę Bir žų 

mies to ri bą? 

Pa su kę nuo „Via Bal ti cos“ magist 

ra lės ir sa vo ke ly je ne su tik da mi 

akį trau kian čių nuo ro dų, iš tvermin 

giau sie ji po maž daug 20 kilo 

met rų ke lio nės pa sie kia Bir žus. 

Kad at vy ko ten, kur ga li ma pailsė 

ti, iš duo da dau gy bė rek la mi nių 

sten dų, rek la muo jan čių nak vy nės 

vie tas, alų ir ki ta. Kad neišk lys tum 

iš tie saus ke lio, į pi lį nu krei pia ke li 

ke lio ženk lai, ku rių vie nas kaž ko dėl 

pu siau pa slėp tas už krū mo. O ša lia 

Skaist kal nės ir Pas va lio gat vių sankry 

žos esan čio je au to bu sų sto te lė je 

pa sta ty tas in for ma ci nis sten das geriau 

pa ste bi mas ne bent at vyks tantiems 

iš Ger ma niš kio. Kiek liūd niau 

tiems, ku rie nu spren dė Bir žus aplan 

ky ti ke liau da mi pro Va bal nin ką 

ir Klau su čius. Pra va žia vus be veik 

vi są Va bal nin ko gat vę, ga li ma iš vysti 

tik po rą nau din gų in for ma ci nių 

ženk lų – „Bir žų re gio ni nis par kas“ 

ir nuo ro dą į mies to cent rą. 

Dar keis čiau tu rė tų pa si jus ti turis 

tai, at vyk da mi ke liu iš Ro kiš kio. 

No rint pa nag ri nė ti ša lia mies to 

ženk lo esan tį in for ma ci nį že mė lapį, 

ten ka sto vi niuo ti dul kė to je ša like 

lė je. Ne ga na to, nors va žiuo jant 

Res pub li kos gat ve ir iš vys ti in forma 

ci nį ke lio ženk lą „Bir žų pi lis 3 

km“, ta čiau su ras ti ties Res pub li kos 

ir Vy tau to gat vių san kry ža esan tį 

eKo lo Ginis ūKis 

bal Tas par niai 

Skai ty to jas klau sia: po mi do rus 

ap ni ko bal tos mu se lės. Kaip nuo 

jų gin tis? 

Bal tas par niai la bai įky rūs kenkė 

jai, ta čiau neats pa rūs šal čiams. 

Su šą la prie 5 laips nių šal čio. To dėl 

žie mo ji mui rei kia ge rai pa ruoš ti 

šilt na mius. Ru de nį rei kia pa ša lin ti 

vi sas au ga li nes lie ka nas, šilt na miuose 

ne lai ky ti dė žių, se nos plė ve lės ir 

ki tų ne rei ka lin gų daik tų, ku riuo se 

ga lė tų žie mo ti šie vabz džiai. Daž nai 

bal tas par nius at si ne ša me su daigais, 

ku rie bu vo išau gin ti kar tu su 

žie mo jan čio mis gė lė mis ar ba dai gų 

au gi ni mui bu vo nau do ja ma že mė 

iš šilt na mių, ku riuo se bu vo iš pli tę 

bal tas par niai. 

Šiuo me tu ga li ma jau de ran čius 

po mi do rus ir agur kus šilt na miuo se 

nu purkš ti au ga li nės kil mės in sek ti 

pa na šų ženk lą – ga na su dė tin ga. 

Jei pra va žiuo da mas re gu liuo ja mą 

san kry žą rei ka lin gu mo men tu nepaž 

velg si de ši nėn – at si dur si tik rai 

ne prie pi lies. O gal šis in for ma ci nis 

ženk las skir tas at va žiuo jan tiems iš 

Gei džiū nų? 

Tad nors pa siek ti pi lį nuo ro dų 

lyg ir už ten ka, ta čiau neat ro do, kad 

tu ris tui bū tų leng va ją ras ti. Ar ba – 

ke lią nuo pi lies iki, pa vyz džiui, Astra 

vo dva ro rū mų? 

lan Ky Ti ni ob jeK Tai ne 

mies Te 

Tu ris tai taip pat su si du ria su proble 

mo mis, no rė da mi pa siek ti ra jono 

te ri to ri jo je esan čias lan ky ti nas 

vie tas. Vaikš ti nė jant mies to cent re 

ar pri sė dus ant suo liu ko ša lia Šv. 

Jo no Krikš ty to jo baž ny čios esančia 

me skve re, tik riau siai ne su galvo 

si, kad rei kė tų pa suk ti va ka rų 

pu sėn ir ap lan ky ti Li kė nuo se esantį 

Smar do nės šal ti nį ar Kar vės olą. 

Ne bent prieš akis stūk so tų ro dyk lės, 

kad šios lan ky ti nos vie tos yra vi sai 

ša lia Bir žų. 

Ki taip su mies te esan čiais stendais. 

Bir žų re gio ni nio par ko in forma 

ci niuo se sten duo se pa tei kia ma 

in for ma ci ja apie par ke esan čius lanky 

ti nus ob jek tus, ta čiau to liau už jo 

esan tys ob jek tai už mirš ta mi. 

prob le ma eG zis Tuo ja, 

Ta čiau bė dos – Ki Tur 

Bir žų ra jo no vi ce me rė Sta sė Eita 

vi čie nė, koor di nuo jan ti tu riz mo 

sri tį, tei gė, kad nors lan ky ti nų vie tų 

koor di na tes ga li ma ras ti in for maci 

niuo se sten duo se, pro ble ma dėl 

nuo ro dų yra: „Šian dien gat vė je suti 

kau ke le tą žmo nių, ku rie klau sė, 

kaip nu ke liau ti iki pi lies. Tad naudin 

gų nuo ro dų ne tik trūks ta, bet 

bū ti na pa gal vo ti ir apie jau esan čių jų 

vie tas“. Be to, pa sak vi ce me rės, yra 

ir dau giau ver tų dė me sio pro ble mų: 

„Rei ka lin gas Bir žų tu riz mo in forma 

ci jos cent ro in ter ne ti nis tink lala 

pis. Da bar žmo gus, ieš ko da mas 

in for ma ci jos apie lan ky ti nas vie tas 

Bir žuo se, nu krei pia mas į sa vi val dybės 

tink la la pį.“ 

S. Ei ta vi čie nei pri ta rė ir Bir žų turiz 

mo in for ma ci jos cent ro vy riausio 

ji spe cia lis tė Ra min ta Ind riu lėnie 

nė: „Tink la la pio rei kia, nes da bar 

su lau kia me pa sta bų, be to, nė ra kur 

skelb ti in for ma ci jos apie nak vy nės, 

lan ky ti nas vie tas ar tie siog pri sta tyti 

Bir žus. Spren džiant šią pro ble mą, 

dar bai jau pra dė ti.“ Spe cia lis tė taip 

pat pri ta rė min čiai, kad nau din gų 

nuo ro dų mies te trūks ta: „Rei kė tų 

dau giau nuo ro dų. Ta čiau kar tais 

biržų KrašTo rašTai 

ci du ne ma za liu. Šis pre pa ra tas žmogui 

ne kenks min gas ir dar žo ves jau 

ga li ma var to ti po ke lių die nų. 

Gram buo liai 

Jau įspė jo te, kad ki tais me tais 

bus gram buo lių ant plū dis dar žuose. 

Kaip pra dė ti gin tis? 

Apie gram buo lius jau ra šiau daug 

kar tų. Jei gu šiais me tais ran da ma 

daug gram buo lių ler vų, ga li ma dary 

ti iš va dą, kad ki tais me tais iš jų 

iš si ris daug vabz džių, o ler vų ga li 

bū ti ma žiau. Po kiau ši nė lių pa dė jimo 

di džiau sias gram buo lių ant plūdis 

bū na po 2–3 me tų. No rint ge rai 

pa ruoš ti že mę braš kėms, ją rei kia 

in ten sy viai dirb ti jau nuo pa va sa rio, 

ge riau sia pu ren ti per vi są ar mens 

sluoks nį fre za. 

Kan dys 

Vie na skai ty to ja de juo ja, kad 

sa vo bu te nie kaip ne ga li iš lai ky ti 

džio vin tų vais ta žo lių ir prie skoni 

nių žo le lių: už puo la mais ti nė 

kan dis... 

tu ris tai net ne kreip da mi į jas dė mesio 

krei pia si į mus. Kad jiems bū tų 

leng viau orien tuo tis nau jo je erd vė je 

net ta da, kai tu riz mo in for ma ci jos 

cent ras už da ry tas, po dar bo va landų 

ant du rų pa ka bi na me že mė la pį. 

La biau tu ris tams pa gel bė tų elektro 

ni nis in for ma ci ją tei kian ti įrengi 

nys, ta čiau tai per ne lyg bran gu 

ir ne ži nia, kiek il gai jis iš si lai ky tų 

ne su ga din tas“. 

Bir žų re gio ni nio par ko di rek ci jos 

vy riau sia sis spe cia lis tas Ben ja mi nas 

Da gys tei gė, kad nors in for ma ci nių 

sten dų par ko te ri to ri jo je yra 30, tačiau 

pa pil do mos nau din gos nuo rodos 

vi sa da pra vers tų. Be to, jis įžvelgė 

ir ki tas pro ble mas: „Pa vyz džiui, 

daug kur Vo kie ti jo je in for ma ci niai 

ženk lai yra la bai pa pras ti, tie siog užra 

šai, iš de gin ti me dy je. Ta čiau Lietu 

vo je yra ki ta pro ble ma – už ra šai 

tu ri ati tik ti stan dar tus, tad ženk lo 

kai na au to ma tiš kai au ga.“ Spe cialis 

tas įžvel gė ir išei tį: „Ne mu nė lio 

Rad vi liš kio se niū no Gied riaus Kubi 

liaus ini cia ty va bu vo su reng tos 

tal kos ir pa sta ty tos me di nės nuo rodos 

į šiau riau sią Lie tu vos taš ką, Tabo 

ki nę ir ki tus lan ky ti nus ob jek tus. 

Tad į pa gal bą pa si tel kus vie ti nius 

auk sa ran kius ga li ma su kur ti vien 

tik Bir žų ra jo nui bū din gas in forma 

ci nes nuo ro das, ku rios ga lė tų 

tap ti net re gio no ak cen tu ir ro dy tų 

kryp tis į lan ky ti nas vie tas.“ 

Nors kal bin ti spe cia lis tai vie ningai 

tvir ti no, kad di džiau sia kliū tis 

yra pi ni gų sty gius, ta čiau praė ju siais 

Dėl silp nos fi to sa ni ta ri nės ir maisto 

pro duk tų kont ro lės kan dys ta po 

tik ra rykš te grū dų pro duk tų perdir 

bė jams ir jų par da vė jams. Dažnai 

kan džių at si ne ša me su mil tais 

ir kruo po mis iš par duo tu vės. At sine 

šus šių pro duk tų, juos rei kia tuoj 

pat iš pil ti iš pa kuo čių ir įdė miai apžiū 

rė ti, ar nė ra kir mi nė lių ar vo ratink 

lių. Po to rei kia su pil ti į san darias 

dė žu tes ar stik lai nius. Spin te lė se 

tu ri bū ti idea li tvar ka ir šva ra, ne tu ri 

bū ti pri bars ty ta tru pi nių, mil tų ar 

kruo pų. Kar tą per mė ne sį bū ti na 

spin te les iš šluos ty ti šluos te, su mirky 

ta ac tu. Vais ta žo les rei kia lai ky ti 

san da riuo se stik li niuo se, ke ra miniuo 

se in duo se ar kar to ni nė se dė žutė 

se. Ne rei kia už mirš ti, kad kan dys 

skrai do ir ga li įskri du sios pro lan gą 

pa dė ti kiau ši nė lių. 

neuž mirš Ki me aT sar Gų 

žie mai 

Da bar pa ts me tas in ten sy viai 

ruoš ti vai sių ir dar žo vių at sar gas 

žie mai, nes so dai ir dar žai pil ni gė 


Ar Bir žuo se leng va pa klys ti tu ris tui? 

At vykdamas ke liu iš Ro kiš kio, in for ma ci nį sten dą ga li ty ri nė ti tik su sto jęs ša li ke lė je. 

ry bių, ku rių ne ga li me tuoj pat suvar 

to ti. Ga li ma kon ser vuo ti, šal dy ti , 

džio vin ti. Prieš šal dant ir džio vi nant 

kiek vie na vai sių ir dar žo vių rū šis 

pa ruo šia ma skir tin gai. 

Dar žo vių miš rai nė žie mai I 

1 kg svo gū nų, 1 kg mor kų, 1 kg 

ko pūs tų, 1 cu ki ni ja ar agu ro tis, 1–2 

lit rai švie žių po mi do rų sul čių su 

minkš ti mu, pet ra žo lių ir sa lie rų lapų, 

1 stik li nė alie jaus. 

Sus mul kin tas mor kas ir svo gū nus 

pa ke pi na me alie ju je, įde da me ku beliais 

su pjaus ty tą cu ki ni ją ir pa troški 

na me. Sup jaus to me ko pūs tą ir 5 

min. at ski ra me puo de pa troš ki na me 

įpy lę tru pu tį van dens. Pat roš kin tus 

ko pūs tus su de da me į puo dą kar tu 

su mor ko mis, svo gū nais ir cu ki nija, 

už pi la me po mi do rų sul ti mis, 

įpjaus to me pet ra žo lių ir sa lie rų lapų. 

Įbe ria me drus kos pa gal sko nį ir 

ver da me 30 min. Suk re čia me į dezin 

fe kuo tus stik lai nius ir už su ka me. 

Ši miš rai nė tin ka ne mėgs tan tiems 

ašt rių val gių. 

Va žiuo jant Res pub li kos gat ve, la bai pa pras ta ne pas te bė ti in for ma ci nio ke lio 

ženk lo. 

me tais pa si bai gęs pro jek tas „Žiemga 

los ir Šiau rės Lie tu vos mu zie jų 

pa sie kia mu mo ir pa trauk lu mo geri 

ni mas“ pa ro dė, kad jų gau ti nė ra 

staip sun ku. Bend ra dar biau jant su 

par tne riais Lie tu vo je ir Lat vi jo je, 

Ar no Šar kū no nuo tr. 

„Sė los“ mu zie jui bu vo skir tas fi nansa 

vi mas įsi gy ti au dio gi dus, įreng ti 

in for ma ci nius ter mi na lus ir Bir žų 

mies te pa sta ty ti 7 in for ma ci nius kelio 

ženk lus, ro dan čius ke lią į pi lį.

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis švenTės veidai 

Van dens 

šven tė 

Sek ma die nį Bir žuo se vy ko 

tra di ci nė Van dens šven tė. 

Oras le pi no tiek šven tės 

da ly vius, tiek ir pa plū di mį 

už pil džiu sius poil siau tojus 

– švie tė sau lu tė, bu vo ne 

per karš ta, lie tų ža dė ju sius 

de be sė lius iš vai kė vė jas, o 

įši lęs Šir vė nos van duo taip 

ir kvie tė pa si ner ti į ežero 

ban gas. 

paplūdimys 

Šį kar tą šven tės or ga ni za to riai 

pa si sten gė, kad cent ri nis mies to 

pa plū di mys bū tų pa na šus į tu riz mo 

trau kos ob jek tu pre ten duo jan čio 

tap ti mies to pa plū di mį: vei kė lau ko 

pre ky ba su karš tais už kan džiais ir 

šal tais gė ri mais bei ka va, skam bė jo 

mu zi ka. Ki ta me pa plū di mio kam pe 

bu vo ga li ma iš si nuo mo ti bai da rių, 

bad min to no ra ke čių, ka muo lių ar 

pa dūk ti di džiu lio pri pu čia mo burbu 

lo vi du je. Be je, ši pra mo ga bu vo 

pa ti po pu lia riau sia – no rin čių pabū 

ti bur bu le nuo lat ri kiuo da vo si 

ei lu tė. Net rū ko ir no rin čių pa siirsty 

ti po Šir vė ną bai da rė mis. 

TinK li nin Kai 

Šven tę dar 11 va lan dą pra dė jo 

tink li nin kai. Plia žo tink li nin kams 

pa tin ka Bir žai ir ne pai sy da mi prastų 

są ly gų jie no riai va žiuo ja į pas 

mus ren gia mas var žy bas. Šie met 

spor ti nin kai at va žia vo iš Lat vi jos 

Aizk rauk lės, Jo na vos, Jo niš kio, Pasva 

lio ra jo no Na mi šių, Pa ne vė žio rajo 

no Pa liū niš kio, Ro kiš kio. Var žė si 

5 mo te rų ir net 18 vy rų ko man dų. 

At kak lios ko vos vy ko vie nin te lė je 

aikš te lė je. Žiū rė da mi į ša lia aikš telės 

telk šan čią ba lą tiek spor ti nin kai, 

tiek ir poil siau to jai pri si min da vo 

prieš tre jus me tus šven tės me tu duotą 

me ro pa ža dą įreng ti ant rą ją tinkli 

nio aikš te lę. Juk ne sun ku at vež ti 

smė lio ir pa pil ti jo į įdu bą, ku rioje 

po lie taus nuo lat telk šo van duo. 

Ta čiau val džios kei čia si, o ant ro sios 

aikš te lės kaip nė ra, taip nė ra... 

Dėl šios prie žas ties ir da ly vių gausos 

plia žo tink li nio var žy bos smarkiai 

už si tę sė. Jos bai gė si tik... 23 valan 

dą, jau nu si lei dus sau lei. Mo te rų 

gru pė je lai mė jo jung ti nė Ro kiš kio 

ir Bir žų ko man da, ku riai at sto va vo 

bir žie tė Do vi lė Bud riū nai tė. Ant ros 

bu vo lat vės iš Aizk rauk lės, tre čios 

– pa ne vė žie tės. Vy rų gru pė je vi rė 

at kak li ko va. Ją lai mė jo Aizk rauklės 

tink li nin kai, ku rie da ly vau ja 

eu ro pi nio ly gio var žy bo se, ta čiau, 

kaip pri si pa ži no, Bir žai su Šir vė na 

jiems – vie nas iš ma lo niau sių turny 

rų. Ant ri li ko ro kiš kė nai, tre ti – 

bir žie čiai Sau lius Pi py nė ir To mas 

Ba jo rū nas. 

plau Ki Kai 

Jau dau ge lį me tų Van dens šven tėje 

pa grin di nė mis var žy bo mis bū na 

plau ki mas per Šir vė nos eže rą. De ja, 

kiek vie nais me tais plau ki me da lyvau 

ja vis ma žiau bir žie čių, to dėl 

ka ra liau ja jau nie ji Pa ne vė žio triatlo 

ni nin kai. 

Šie met plau ki me da ly va vo 10 vyrų, 

ku rie plau kė 2 ki lo met rų dis tanci 

ją. Trys sen jo rai vy rai (vy res ni kaip 

45 me tų am žiaus), mer gi nos ir mote 

rys (dau giau kaip 40 me tų) tu rėjo 

įveik ti 500 met rų dis tan ci ją – iki 

Mei lės sa los ir at gal. Mo te rų gru pė je 

lai mė jo Vir gi ni ja Du du tie nė, ku ri, 

gy ven da ma Kau ne, nuo lat su abiem 

sū nu mis da ly vau ja Bir žų Van dens 

šven tė se ir iš di džiai už si ra šo gy vena 

mą ją vie tą – Mu ra van ka. 

Van dens šven tės or ga ni za to riai pa si sten gė, kad plia že ne bū tų tin gi niau jan čių ir įtrau kė juo į links mas es ta fe tes. 

Plaukimo per ežerą varžybose dalyvavo 16 dalyvių. 

Azar tiš kiau siai vy ko vir vės trau ki mo var žy bos. 

Mer gi nų gru pė je lai mė jo jau no ji 

Pa ne vė žio triat lo ni nin kė Vik tė Laba 

naus kai tė (9 min. 49 sek). Vy rų 

gru pė je taip pat ka ra lia vo jau nieji 

triat lo ni nin kai, o pir mas bu vo 

Da nas Rep šys, dis tan ci ją įvei kęs 

per 22 mi nu tes ir 15 se kun džių. 

Sen jo rų gru pė je vis dar neį veikia 

mas bu vo Pa ne vė žio bir žie tis 

Jo nas Mic ke liū nas (11 min. 01 

sek.), be veik 5 mi nu tė mis ap lenkęs 

ant rą vie tą užė mu sį ro kiš kė ną 

Sta sį Mek šė ną ir net 16 mi nu čių – 

tre čią vie tą užė mu sį bir žie tį Sta sį 

Kve da ra vi čių. 

aT raK ci jos – linKs ma 

bu vo vi siems 

Kaš to nų pa grin di nės mo kyk los 

kū no kul tū ros mo ky to jas Andrius 

Ung li nin kas pa si sten gė, kad 

links ma bū tų vi siems, atė ju siems 

į plia žą. Vai kai grū do si, no rė dami 

už si ra šy ti į ku rią nors ko man 

dą, ma žų jų pa vyz džiu ne tru kus 

pa se kė ir vy res nie ji, ypač – kai 

pra si dė jo vir vės trau ki mo var žybos. 

Iš pra džių vai kų ko man dos 

iš siaiš ki no stip riau sius, o po to 

į vir vę ki bo se ne liai su anū kais, 

Mic ke liū nai prieš Du du čius, rungė 

si kai my nai, pa žįs ta mi. Vir vės 

trau ki kus nuo vir vės nu vi lio jo tik 

ki tas at rak cio nas – gel bė ji mo ra to 

me ti mo var žy bos. Ir vėl jo se kelias 

de šimt da ly vių: vai kų, mo te rų, 

suau gu sių jų dau giau kaip va lan dą 

aiš ki no si, ku ris, sto vė da mas vande 

ny je, to liau nu svies gel bė ji mo 

ra tą. O sma giau sia, kad var žy bų 

da ly viai taip azar tiš kai ko vo jo ne 

dėl pri zų ir „ba ran kų“ me da lio, 

o iš spor ti nio azar to ir no rė da mi 

iš sau go ti ge rą nuo tai ką sau ir pakel 

ti ją ki tiems. 

Da lius MI KE LIO NIS 

Po pu lia riau sia 

pra mo ga ta po 

pri pu čia mas 

van dens 

bur bu las. 

Ratą meta biržietė Ligita Anskinienė. 

9 

Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. 

Plia žo tink li nio var žy bos bai gė si tik... 23 va lan dą, jau 

nu si lei dus sau lei.

10 

Biržų miesto šventės 

programa 

ruGpjūčio 5 d. 

8.00–16.00 val. tarptautinio dailininkų plenero „Biržietiškas motyvas“ 

darbų paroda Biržų regioninio parko direkcijos administracinio 

pastato 2 aukšte (Rotušės g. 10) 

8.00–16.00 val. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės 

skyriaus 2011 m. laidos absolventų diplominių darbų paroda Biržų 

regioninio parko direkcijos administracinio pastato 3 aukšte, Vaikų 

dailės darbų galerijoje (Rotušės g. 10) 

12.00–17.00 val. Jono Meko filmų peržiūra „Portfolio“ meno galerijoje“ 

(Rotušės g. 12) 

17.00 val. Alio Balbieriaus fotografijų parodos „Jono Meko žemė“ 

atidarymas Biržų pilies rūmuose, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ parodų 

salėje 

17.30–19.00 val. trumpametražių konkursinių filmų „Sekant Jonu 

Meku“ peržiūra, nugalėtojų apdovanojimas. Gedimino Storpirščio 

koncertas (Jono Meko ir lietuvių poetų tekstai) Biržų pilies rūmų 

posėdžių salėje 

19.30–20.30 val. komedija „Cirkas be pinigų“ (režisierė V. Vorienė) 

Biržų kultūros centre 


8.00 val. amatininkai, tautodailininkai, prekeiviai, kulinarinio paveldo 

meistrai kviečia į mugę J. Janonio aikštėje 

11.00–13.00 val. Savivaldybės tarybos narių, svečių ir miestelėnų susitikimas 

Biržų pilies rūmų salėje. Europos tarybos vėliavos įteikimas 

Biržų miestui. A. Macijausko premijos 2011 metų laureato apdovanojimas. 

Savivaldybės garbės piliečių paskelbimas ir apdovanojimas 

14.00–18.00 val.Biržų kultūros centro kolektyvų, jaunimo ir jų svečių 

koncertai mieste 

16.00–18.00 val. susitikimas su Mantu Kvedaravičiumi. Filmo „Barzakh“ 

premjera Biržų pilies rūmų salėje 

18.30 val. miestelėnų ir svečių eitynės nuo Savivaldybės pastato į 

J. Janonio aikštę 

19.00–21.00 val. baikerių klubo „Iron X“ ir motoklubo „AQUILA“ bei 

jų draugų motociklų paroda miesto centrinėje aikštėje 

19.00–21.00 val. iškilmingas šventės atidarymas, sveikinimai. Pučiamųjų 

orkestro „Panevėžio garsas“ koncertas. 

21.00–22.40 val. retro muzikos koncertas J. Janonio aikštėje „Atsiliepki 

tu manoj dainoj“. Atlikėjai: Virgilijus Noreika, Gintarė Skerytė, 

Dainius Puišys; instrumentinis trio: Povilas Jaraminas, Artūras Chalikovas, 

Zigmas Žukas. Šoka Katerina Voropaj ir Vadimas Šuško 

22.40–24.00 val. Manto Jankavičiaus koncertinė programa „Čiuožki“ 

24.00 val. muzikiniai fejerverkai 

24.00–2.00 val. diskoteka 


11.00 val. šv. Mišios už miestą ir miestiečius Šv. Jono Krikštytojo 

bažnyčioje (giedos Anykščių bažnyčios choras) ir pamaldos Biržų 

evangelikų reformatų bažnyčioje 

12.15 val. sakralinės muzikos ir poezijos valanda „Po angelo sparnu“ 

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Atlikėjai: Gražina Urbonaitė (aktorė), 

Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Dainius Puišys (baritonas), Bernardas 

Vasiliauskas (vargonai) 

DauGIabuČIų NaMų bENDrIJų pIrMININKaMs, 

NaMų atstOVaMs 

Ketinantieji dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje pasinaudojant 

valstybės parama kviečiu registruotis konsultacijoms dėl investicinių 

projektų rengimo, kitais aktualiais klausimais. Konsultuos Būsto ir 

urbanistinės plėtros agentūros specialistas. 

Daugiau inforamcijos – Biržų rajono savivaldybės specialiojo daugiabučių 

namų savininkų bendrijų rėmimo fondo tarybos pirmininkas Vytas 

Jareckas. Tel. (8 685) 75567. 

laisvalaiKis 


Spal vin ga bend ruo me nių 

šven tė Pa če riaukš tė je 

Pa če riaukš tės se niū ni jos tra di ci nė kai mų bend ruome 

nių šven tė, ap ke lia vu si vi sas kai mų bend ruo me nes: 

Pa če riaukš tę, Juos ta vie čius, Smil gius, Pas va lie čius, 

praė ju sį šeš ta die nį vėl su grį žo į Pa če riaukš tę. Kas met 

di džio ji va sa ros šven tė vyks ta vis ki ta me kai me, kasmet 

jos or ga ni za to riai šven tei su tei kia ypa tin gą te mą 

ir net spal vas. Šeš ta die nio šven tė bu vo gel to nos, raudo 

nos ir ža lios spal vų šven tė, tad da ly viai šias spal vas 

rin ko si ir ap ran gai, ir at ri bu tams. Šven tės ve dė jai vaidi 

no tie sio gi nę te le vi zi jos trans lia ci ją, kiek vie na bendruo 

me nė tu rė jo pa reng ti sa vo lai dą, o te le vi zi jos lai das 

vai ni ka vo „Va rom už Lie tu vą“ – vi sų bend ruo me nių 

at sto vų ir ki tų no rin čių jų pa va ry ti krep ši nio ka muo lį 

– rung ty nės. Kaip de ra tri jų spal vų šven tei – spal vingos, 

links mos, azar tiš kos. 

Bet grįž ki me į Pa če riaukš tės te le vi zi jos stu di ją, į pa 

Kas Kur Kada 

biržų KulTūros cenTre 

Rugpjūčio 2 ir 4 d. 17 ir 19 val. kino 

komedija šeimai „Meškiukas 

Jogis“. Trukmė 80 min. Bilieto 

kaina 5 Lt. 

Rugpjūčio 5 d. 19 val. 30 min. 

Biržų kultūros centro mėgėjų 

teatro komedija „Cirkas be pinigų“ 

Trukmė 60 min. Spektaklis 

nemokamas. 

Kasa dirba: antradieniais, trečiadieniais, 

ketvirtadieniais, penktadieniais 

9–11, 12–15 val., šeštadieniais 

9–11 val. ir 1 val. iki kiekvieno 

mokamo renginio pradžios. Poilsio 

dienos: sekmadienis, pirmadienis. 

Tel. 32513. 

„sėlos“ muziejuje 

Rugpjūčio 5 d. 17.00 val. Alio 

Balbieriaus fotografijų parodos 

„Jono Meko žemė“atidarymas. 

Pasvalio muzikos mokyklos dailės 

skyriaus moksleivių keramikos 

baigiamųjų darbų (2008– 

2010 m.) paroda (vadovė – dailės 

mokytoja metodininkė Nerutė 

Čiukšienė) . 

Paroda „Biržiečių spintas pravėrus“. 

Iš Biržų krašto muziejaus 

„Sėla“ rinkinių. 

Fotoexpress.lt klubo paroda „Atrask 

Lietuvą“. 

Paroda „Vidurio Baltijos amatai“. 

XVIXVII a. LDK husaro apranga 

ir ginkluotė. 

vabalninKo muziejuje 

Algirdo Garbausko paroda „Darbai 

ir rinkiniai“. 

de Gė lo va 

Lie pos 30 d. 14. 29 val. bu vo 

gau tas pra ne ši mas, kad Pa ro vė jos 

se niū ni jos Pae že rių kai me de ga 

gy ve na ma sis na mas. 35 kv. m dydžio 

na mas yra rąs ti nis, me di ne 

per dan ga, sto gas deng tas ši fe riu. 

Po de šim ties mi nu čių at vy kus 

ug nia ge siams, at vi ros lieps nos 

ne bu vo, bet pro na mo lan gus rūko 

dū mai. Vie na me iš kam ba rių 

smil ko me di nė sie na ir lo va. Lo va 

bu vo iš neš ta į lau ką ir iš vė din tos 

vi di nės pa tal pos. Gais ro me tu apde 

gė 6 kvad ra ti niai met rai me dinės 

sie nos. 

Gand ras 

Lie pos 29 d.15.55 val. Bir žų PGT 

dar buo to jai ga vo pra ne ši mą, kad 

Pa pi lio se niū ni jo je, Gal vo kų kaime, 

iš liz do iš kri to jau nas skrai dy ti 

be si mo kan tis gand riu kas. Ne laimin 

gas paukš tis bu vo įsi pai nio jęs 

į elekt ros lai dus. Elekt ros ka be lis 

bu vo izo liuo tas ir gand ras ne žuvo 

nuo aukš tos įtam pos elekt ros 

smū gio. Pa nau do jus pa ran ki nes 

prie mo nes gand ras iš lai dų ne laisvės 

bu vo iš va duo tas. 

aTė mė siun TĄ 

Lie pos 29 d. 11.49 va lan dą Lietu 

vos pa što pa siun ti nė at vy ko į 

Rin kuš kius pri sta ty ti UAB „Pigu“ 

siun tą. Mo te ris per da vė siuntą 

vy rui, pri si sta čiu siam D. B. Šis 

pa siun ti nę pa stū mė ir iš trau kęs iš 

ran kų siun tą pa si ša li no. Nuos tolis 

– 2698 Lt. 

Į Kar vę ir Į mo To ro le rĮ 

Lie pos 31 d. 23.10 val. Lie pų 

kai me Nau sė džių kai mo gy ven 

čią šven tės pra džią. Tie sio gi nė trans lia ci ja pra si dė jo 

kiek pa vė la vu si: juk ne leng va da ly viams bu vo vis kam 

pa si ruoš ti, or ga ni za to riams – su sty guo ti smulk me nas 

ir di des nius da ly kus. Lai da bu vo trans liuo ja ma iš Pače 

riaukš tės kai mo par ko, ku rį ly giai prieš sa vai tę bu vo 

nu siau bęs vie su las. Bet ką vie su las spė jo pa da ry ti per 

ke lias mi nu tes, pa če riaukš tie čiai su tvar kė ga na grei tai 

ir jo pėd sa kų ne li ko. Na, ne bent ati džiai pa žiū rė jęs būtum 

ra dęs, ku ris me dis se niau nu pjau tas, o ku ris kel mu 

vir to tik prieš sa vai tę. Išg rėbs ty ta me, iš šva rin ta me, iššie 

nau ta me par ke bu vo daug gra žių šven tės ženk lų – 

ba lio nų, spal vin gų kas pi nų. O svar biau sia – čia šė lio jo 

pui ki ma žų, jau nų, pa gy ve nu sių ir gar bin go am žiaus 

da ly vių nuo tai ka. 

Te le vi zi jos lai dų ve dė jas šįsyk 

bu vo mo ky to jas Alf re das. Nukelta į 12 psl. 

juodoji KroniKa 

to jas, vai ruo da mas au to mo bi lį 

„Volks wa gen“, kliu dė į ke lią iš bėgu 

sią kar vę. 

Lie pos 30 d. 23.09 val. Ki lu čių 

ir Švie sos gat vių san kry žo je į 16 

me tų A. P. vai ruo ja mą mo to ro le rį 

at si tren kė iš pa skos ta pa čia krypti 

mi va žia vęs ki tas mo to ro le ris. 

Mo to ro le rio vai ruo to jas iš įvy kio 

vie tos pa si ša li no. 

Kol žve jo jo, pa vo Gė 

mo To ro le rĮ 

Lie pos 29 d. bu vo gau tas Me deikių 

kai mo gy ven to jo pra ne ši mas, 

kad apie 15 val. Kra niš kio kai me, 

prie kar je ro, ku ria me žve jo jo, pasi 

ge do rau do nos spal vos mo toro 

le rio „QING QI QM 50QT6“. 

Nuos to lis – 2500 Lt 

neb lai vūs 

Lie pos 31 d. 00.32 val. Pa ro vė jos 

kai me 30 me tų A. B. iš Pe le niš kių 

kai mo, vai ruo da mas au to mo bi lį 

„BMW 320“, iš va žia vo į prieš prieši 

nę eis mo juos tą ir kliu dė au to mobi 

lį „VW Golf “. Vai ruo to jas bu vo 

gir tas (1,73 pro mi lės). 

Lie pos 30 d. 04.04 val. Na ciū nų 

kai me to pa ties kai mo gy ven tojas 

21 me tų T. M., ne blai vus (2,13 

pro m.), ne tu rė da mas tei sės vairuo 

ti, vai ra vo au to mo bi lį „Toyo ta 

C o rol l a“. 

Į sTul pĄ 

Lie pos 29 d. 15.35 val. 19 me tų 

T. I., Ki lu čių gat vė je vai ruo da mas 

au to mo bi lį „VW Golf “, ne pa si rinko 

sau gaus grei čio, ne su val dė au tomo 

bi lio ir at si tren kė į stul pą. 

Pa reng ta pa gal Bir žų po li ci jos 

ko mi sa ria to pra ne ši mus spau dai 

BIRŽŲ RAJONO NEĮGALIŲJŲ DRAUGIJOS NARIAMS 

Rugpjučio 10 d. ir 16 d. organizuojamos kelionės į Jūrmalą. 

Registruotis draugijoje, Žemoji g. 1.

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis sKelbimai, reKlama 

V. Val kiū nas: 

kom pen sa ci jos vil kų 

pro ble mos neišsp ręs 

Ra jo no Ta ry ba ėmė si 

ini cia ty vos nors iš da lies 

kom pen suo ti nuo sto lius 

žmo nėms, ku rių gy vu liai 

nu ken tė jo nuo vil kų. 

Kom pen suo Ti Tu rė Tų 

vals Ty bė 

Dvy li ka gy ven to jų pa tei kė prašy 

mus ra jo no Sa vi val dy bės ad minist 

ra ci jai, pra šy da mi kom pen suoti 

nuo sto lius. To dėl ra jo no Ta ry ba 

nu ta rė pa keis ti 2011 me tų kai mo 

rė mi mo pro gra mą, ku rio je ža los 

at ly gi ni mas nuo vil kų nu ken tė jusiems 

kai mo žmo nėms ne bu vo numa 

ty tas. Kai mo rė mi mo pro gra mą 

pa pil džius žo džiais: „plėš rių jų žvėrių“, 

nu ken tė ju sie ji, pa sak me rės I. 

Var zie nės, gaus nors po šim tą ki tą 

li tų kom pen sa ci ją. Šiuo me tu kai mo 

rė mi mo pro gra mo je nu ma ty tų lė šų 

kom pen sa ci joms – dėl gais rų, sti chinių 

ne lai mių, gy vu lių už kre čia mų 

li gų, plėš rių jų žvė rių pa da ry tų nuosto 

lių yra li kę apie 12000 li tų. 

Ta ry bos po sė dy je bu vo iš reikš ta 

nuo mo nė, jog kom pen suo ti vil kų 

pa da ry tus nuo sto lius tu rė tų ne Savi 

val dy bė, o vals ty bė, nes lau ki nė 

gy vū ni ja yra vals ty bės nuo sa vy bė. 

Vik to ras Rin ke vi čius siū lė Ta ry bos 

var du kreip tis į Sei mą, Vy riau sy bę, 

Ap lin kos mi nis te ri ją, kad bū tų numa 

ty tos lė šos kom pen sa ci joms iš 

vals ty bės biu dže to. 

Me rė I. Var zie nė sa kė, jog šiuo 

klau si mu lan kė si Ap lin kos mi niste 

ri jo je, trims Sei mo na riams įtei kė 

raš tus. Anot me rės, Sei mo na rys V. 

Val kiū nas pa ts da ly va vo su si ti ki me 

su Va bal nin ko kraš te nu ken tė jusiais 

gy ven to jais, jam taip pat įteiktas 

raš tas. 

Parduoda 

neKilnojamasis TurTas 

Vieno kambario butą Biržų mieste. Tel. 

(8 651) 45369. 

95230 

auTomobiliai, TechniKa 

OPEL Astra (92 m., 1,4). Suvirinimo 

aparatą (savos gamybos) vienfazis, 4 

metrų šneką. Tel. (8 658) 86226. 

94853 

Sunkvežimį ZIL 4331, 1989 m., (geras 

stovis) 14000 Lt. Žoliapjovę rotarinę 

KPH2,1, 1500 Lt. Tel. (8 621) 08454 94879 

Žoliapjovestraktoriukus: „Husqvarna 

reider“ ir „Solo“ su surinktuvu.Benzininius 

įtampos generatorius, vandens 

pompą, gyvatvorės žirkles. Tel. (8 630) 

88809. 

94685 

Įvairūs 

Atraižas (yra uosinių ir ąžuolinių). 

Malkas. Tel. (8 619) 82534. 

94131 

Įvairias malkas su pristatymu. Tel. 

(8 680) 82722. 

95045 

Malkas, veža miškavežiu po 30 erdm. 

Tel.: (8 600) 63820, (8 617) 20473. 

88248 

Medsukį. Tel. (8 688) 48585. 

95352 

Miežius ir kviečius apie 1 toną. Tel. (8 

450) 37841 po darbo. 

95363 

Padangas: R13, R14, R15, R16, R17, 

R18. Mikroautobusams su C raide. 

Sunkvežimiams ZIL, MAZ, GAZ. Lietus 

ir skardinius ratlankius, akumuliatorius. 

Tel. (8 600) 56331. 

94662 

Pigiai eglines atraižas. Tel. (8 641) 

87518. 

95319 

„Kom pen sa ci jos Taps 

vers lu, jei ne nai Kin si me 

vil Kų“ 

Tei ra vo mės, ko kių konk re čių 

žings nių ėmė si V. Val kiū nas šiuo 

žmo nėms rū pi mu klau si mu. 

Sei mo na rys ža dė jo do mė tis, ką 

ga li ma pa da ry ti, kad vil kų po pulia 

ci ja bū tų ma ži na ma: 

– Da bar vi si Sei me iš si bė gio ję, 

man sun ku vie nam ką nors da ry ti. 

Ma nau, kad kom pen sa ci jo mis proble 

mos neišsp rę si me. Rei kia kon sultuo 

tis su nor ma liais moks li nin kais, 

su lauk ti jų iš va dų. Ne ma nau, kad 

Lie tu vo je be vil kų ne pra gy ven sim. 

Rei kia lik vi duo ti plėš rū nus, ku rie 

neį si pai šo į gam tos kon teks tą, t. y. 

su si kryž mi nę ir pjau na žmo nių gyvu 

lius. Pa vyz džiui, di din ti šer nų, 

stir nų me džiok lės li cen ci jas tiems, 

ku rie me džio ja vil kus. O da bar medžio 

to jų vil kų me džiok lė ne do mi na: 

sė dėk, lauk. Blo gai, kai li be ra liz mas 

pe rei na į anar chi ją, – svars tė Seimo 

na rys. 

Į kom pen sa ci jas Sei mo na rys žiūri 

ne pa tik liai: 

– Kom pen sa ci jos ge rai, bet kas atly 

gins mo ra li nę trau mą, kai emo ciškai 

nuo tai ką pra ran di vi sai sa vai tei? 

Kai atei na vil kas į kie mą ir su dras ko 

jū sų ge riau sią drau gą, šei mos na rį 

šu ne lį? Jei vals ty bė kom pen suos už 

su dras ky tus gy vu lius, ne pa ten kin ti 

bus tie, ku rie gy vu lių ne tu ri, o yra 

mo kes čių mo kė to jai. Kom pen sa cijos 

tu rė tų bū ti kraš tu ti nė prie mo nė. 

Ta čiau kom pen sa ci jos taps vers lu, 

jei ne nai kin si me vil kų, – kal bė jo V. 

Val kiū nas. 

O kom pen sa ci jos, anot Sei mo 

na rio, yra Sa vi val dy bės kom peten 

ci ja. 

Darbas 


Plytas, plokštes, sąramas. Tel. (8 612) 

21854. 

94752 

Vandens valymo sistemas geriamam 

vandeniui. Nukalkinimo, nugeležinimo 

filtrus. Aptarnauja, montuoja. Tel. (8 

682) 42213. 

85671 

Gyvūnai 

Dvi mėsines kiaules 120 150 kg. Kaina 

5,80 Lt/kg. Tel.: (8 450) 46743, (8 652) 

82024. 

95284 

Pirmaveršę juodmargę karvę. Veršiuosis 

gruodžio pabaigoje. Jokūbiškiai. Tel. 

(8 634) 69925. 

95365 

Ūkininkas nuolat 68 sav. mėsinius 

paršelius, augintus namie. Atveža. Tel. 

(8 686) 80994. 

95339 

Krosnių meistras ieško darbo. Tel.: (8 

670) 89584, (8 670) 47233. 

95335 

Moteris ieško valytojos darbo arba bet 

kokio darbo. Tel. (8 654) 24013. 

95310 

Prie ūkio darbų reikalingas darbininkas 

(ė). Apgyvendina. Tel. (8 637) 41087. 

95326 

Užs. 2055 

Laidojimo paslaugų 

centras 

s. dagilio g. 8, biržai 

Tel. (8 450) 31078 

visĄ parĄ: (8 698) 70110 

Šarvojimo salės nuoma 

nemokamai* 

* užsakant visą paslaugų komplektą 

Užs. 2055 

Pranešimus apie artimo 

žmogaus mirtį ir laidotuves 

spausdiname nemokamai 

Užs. 2061 

Ilgastrėliu HUYNDAI kasame 

ir valome tvenkinius, ežerų pakrantes, 

lyginame ir sklaidome, 

išvežame žemes, gruntą. 

GREIDERIUOJAME kelius. 

Tel. (8 698) 46745 

Užs. 2043 

Greitas ir kokybiškas žemės 

stumdymas plačiavikšriu 

FIAT Alis buldozeriu, 

peilio plotis 3,6 m. 

Tel. (8 698) 46745 

Užs. 2043 

Siūlo paslaugas 

claas kombainu kulia javus, rapsus 

(smulkintuvas, rapso stalas). Tel. (8 

617) 34912. 

94357 

Gamina paminklus, tvoreles iš įvairaus 

akmens, sumontuoja. pertvarko 

senas kapavietes. paupio g. 15. 

Tel.: (8 450) 32057, (8 686) 42470. 

89453 

Nebrangiai taiso skalbimo mašinas, 

šaldytuvus, šaldiklius. Garantija iki 2 

m. Pensininkams nuolaidos. Vyksta į 

rajonus. Tel. (8 653) 44052. 

94765 

Nestandartiniai visų rūšių baldai 

taupantiems, bet norintiems geros 

kokybės! Virtuvės, prieškambario, 

vaikų kambario, miegamojo, stumdomų 

durų sistemos, taip pat minkšti 

kampai, sofos, tachtos, suoliukai ir 

kita. Kiekvienam išsirinktam gaminiui, 

kainą suderėsime tikrai pigiau 

nei kitur! Tai leidžia lanksti nuolaidų 

sistema, dideli gamyklos pajėgumai, 

modernios technologijos, ilgametis 

kruopštus darbas bei darnus patyręs 

kolektyvas. Garantuojame, kad net iš 

630 spalvų bei gausybės katalogų užsakytą 

produkciją atvežime greičiausiai 

ir netgi pagal jūsų pasiūlytą terminą. 

Suteikiame 2,5 metų garantiją! Nemokamai 

atvykstame bei konsultuojame 

ir kaimo vietovėse. Tel.: (8 674) 07337, 

(8 670) 79715. 

95104 

Sienų, grindų šiltinimas į oro tarpus. 

EKO vata, termoputa, polistireno 

granulėmis. 1 kv. m. kaina nuo 7 Lt. 

Konsultuoja, dirba visoje Lietuvoje. 

Tel. (8 689) 68528. 

95033 

Taiso šaldytuvus, šaldiklius kliento 

namuose. Pildo automobilių kondicionierius. 

Tel.: (8 450) 33898, (8 678) 

22348. 

94093 

Veža iš ir į oro uostus, Jūrmalą. Tel. (8 

678) 19168. 

94840 

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, 

remontas. CO, CH reguliavimas. 

Įpurškimo sistemos remontas. J. Janonio 

g. 1, Panevėžys.Tel.: (8 600) 24543, 

(8 45) 583405. 

95340 

Nuolat perKa arKlius 

ir jų prieauglį. 

Moka PVM. 

Tel.: (8 659) 99242. 

Perka 

Užs. 2066 

Užs. 1428 

Užs. 1951 

Užs. 2054 

neKilnojamasis TurTas 

lietuvos miškų valdymo bendrovė 

Girmedis mišką su žeme visoje 

lietuvoje. Greitas atsiskaitymas. 

Tel. (8 612) 12058. 

88907 

Žemę Vabalninko ir Širvėnos sen. Tel.: 

(8 686) 70344, (8 698) 88133. 

95329 

Įvairūs 

Automobilius ardymui, važinėjimui 

(nuo 350 iki 2000 Lt), geresnius ir 

brangiau. Tel. (8 658) 33905. 

93666 

Brangiausiai įvairius automobilius, 

autobusus, visureigius, sunkvežimius, 

traktorius, kombainus, priekabas. Tel.: 

(8 623) 03360, (8 629) 10232. 

94161 

Naudotas lauko duris. Tel. (8 674) 

40065. 

95283 

Traumuotus, bet kokius arklius, karves. 

Skubiai išsiveža. Tel. (8 622) 44850. 95271 

Gyvuliai 

Agentas Algirdas – veršelius, karves, 

jaučius ir prieauglį. Moka 6, 21 proc. 

Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8 675) 

95128, (8 687) 21828. 

92430 

Bendra Lietuvos–Olandijos UAB BAR 

TYNCO brangiai – veršelius iki 2 mėnesių. 

Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502, 

(8 636) 42871, (8 45) 556061. 

94652 

d.remeikos įmonė perka jaučius, 

karves, jų prieauglį, veršius, avis. 

sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561, 

(8 686) 76913. 

93714 

Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius, 

mėsiniusmišrūnus veršelius 

auginti. Moka procentus. Tel.: (8 675) 

17694, (8 640) 13591. 

91865 

Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius, 

mėsiniusmišrūnus veršelius 

auginti. Moka procentus. Tel.: (8 675) 

17694, (8 640) 13591. 

95305 

Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka 

vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45) 

510825, (8 610) 07245. 

94735 

Karves, bulius, telyčias. sveria. moka 

priedus. perveža gyvulius. Tel. (8 

612) 08756. 

91533 

Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka 

už gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8 

682) 56872. 

94727 

uab auTovus perka 

juodojo metalo laužą, 

skardas. varį, žalvarį, 

aliuminį. Tel. (8 652) 37317. 

Gabaritinis metalo 

laužas 1 t – 880 Lt 

11 

Tiekimo g. 4 

(„Biržų žemtiekimo“ teritorijoje). 

Užs. 1990 

AB „Biofuture“ visoje 

Lietuvoje PeRKA: 

kvietrugius, 

kviečius (IV klasė), 

rugius (I, II klasė). 

Telefonai pasiteirauti: 

(8 610) 74859, (8 698)34835, 

(8 687) 44801; 

El. paštas: 

a.mockus@biofuture.lt; 

r.lukas@biofuture.lt; 

j.zelezniak@biofuture.lt 

Atsiskaitymas per 30 dienų. 

Pageidaujantiems atsiskaitymo 

per 5 dienas, 1 tonos kaina 

mažinama 10 litų 

Užs. 1995 

Užs. 1413 

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. 

Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699) 

90758, (8 685) 51635. 

94870 

Nuolat brangiai veršelius auginimui 

iki 2 mėn. Moka priedus. Tel. (8 656) 

40439. 

94719 

užsienio įmonė aukščiausiomis 

kainomis visus veršelius iki 2 mėn. 

ir iki 100 kg. ypač brangiai belgų 

mėlynuosius, moka 6, 21 proc., 

sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito 

vietoje. Tel.: (8 659) 95647, (8 604) 

44438. 

94916 

Užsienio įmonė brangiai veršelius auginimui, 

ypač brangiai belgų mėlynuosius. 

Moka PVM. Sveria elektroninėmis 

svarstyklėmis. Atsiskaito iš karto.Tel. (8 

618) 72474. 

95195 

Užsienio įmonė brangiai veršelius auginimui, 

ypač brangiai belgų mėlynuosius. 

Moka PVM. Sveria elektroninėmis 

svarstyklėmis. Atsiskaito iš karto.Tel. (8 

618) 72474. 

91983 

Užs. 2057

12 

Miela mamyte, močiute, 

promočiute 

Lyg perlo karoliai vis veriasi 

metai, 

Netrumpą grandinę supynę. 

Daug nerimo, rūpesčio 

atnešė Tau jie, 

Tačiau ir džiaugsmu apdalijo. 

Tegul Tavo akyse pavasaris žydi, 

Širdyje didi meilė liepsnoja. 

Tegul likimas Tau būna dosnus 

Ir metų dar daug priskaičiuoja. 

Jubiliejinio gimtadienio 

proga 

Kazimierą 

BRIEDIENĘ, 

gyvenančią Pabiržėje, 

nuoširdžiai sveikina vaikai su 

šeimomis, anūkai ir mažoji 

proanūkė 

BIržIečIų žodIs 

PReNUMeRAToS 

KAINA 

1 MėNeSIUI 

Atsiimantiems 

redakcijoje – 7 Lt, 

redakcijos platinimo 

tarnyboje Biržuose – 

8,50 Lt, 

rajono paštuose – 

12 Lt 

I ir II grupės 

neįgaliesiems taikomos 

nuolaidos: pašto 

prenumeratos kaina – 

10 Lt, 

redakcijos platinimo 

tarnyboje – 8 Lt 

issn 1392-7531 

Vytauto g. 18 

LT41139 Biržai 

El. paštas birzietis@takas.lt 

Laikraštis leidžiamas nuo 

1945 m. vasario 12 d. 

Leidžia uždaroji akcinė 

bendrovė „Biržiečių žodis“. 

Vyriausioji redaktorė 

Janina BAGDONIENĖ 

TELEFONAI: 

J. Bagdonienė – 31474 

R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734 

D. Mikelionis – 31645 

buhalterija, skelbimai, faksas – 31746 

pasKuTinis puslapis 

Bendradarbiai: 

Feliksas Grunskis, 

Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė 

Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė 

Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė 

Edita Lansbergienė, Gražina Paulauskienė 

Virginija Valaškevičienė, Vida Tatorienė 

Vidmantas Jažauskas, Giedrius Rumė 


Elitos Samulytės nuotr. 

orai žodis Kaip žvirblis 

Liepos mėnuo buvo apie 2,5 laipniais 

šiltesnis, o lietaus Biržų mieste prilijo beveik 

trečdaliu gausiau nei įprastai. Rajono 

šiaurėje lijo mažiau ir kritulių iškrito vos 

apie normą. 

Rugpjūtis prognozuojamas apie laipsnį 

šiltesnis nei įprastai, bet lietaus irgi netrūks. 

Šilčiausi ir sausiausi orai numatomi 

pirmąją savaitę. 

Iki šeštadienio vyraus saulėtos, daugiausia 

be lietaus ir šiltos dienos, pūs 

šiauriniai vėjai. Oro temperatūra naktimis 

kris iki 11–13, bet dienomis spės sušilti 

iki 23–25 laipsnius šilumos. 

Apie sekmadienį pradės formuotis ciklonas, 

kuris atneš debesuotus, protarpiais 

su lietumi ir vėsesnius orus, kurie 

tęsis ir kitos savaitės pradžioje. 

Bronius MEDINIS 

Spal vin ga kaimo bend ruo me nių šven tė 

Pa če riaukš tė je 


Jis su pa žin di no su vie na ki ta nau jiena 

ir pri sta tė di džiau sią Pa če riaukštės 

se niū ni jos nau jie ną – nau ją jį 

se niū ną Au ri mą, ku ris ko jas Pa čeriaukš 

tė je šil dė si jau tre čia die na. 

Pag rin di nes die nos ži nias pa rengė 

Smil gių bend ruo me nė. Vie na me 

siu že te bu vo pri vers tas da ly vau ti ir 

nau ja sis se niū nas, mat Smil giuo se, 

pa si ro do, jau tei kia mos ero ti nio 

ma sa žo pa slau gos. Juos ta vies tie čiai 

bu vo „Fa rų“ re dak to riai ir da ly viai 

(tie sa, jų lai dą nuo lat per trauk da vo 

nuo tai kin gi rek la mi niai in tar pai, 

ku riems žiū ro vai, at virkš čiai, nei 

įpras ta, ne gai lė jo dė me sio ir ploji 

mų), Pas va lie čių bend ruo me nės 

jau ni mas pa ren gė kul tū ri nę lai dą, 

o šei mi nin kai pa če riaukš tie čiai 

su vai di no tik rą ani ma ci nį fil mu ką 

apie Fun ti ką. Bend ruo me nės pir minin 

kė Sand ra ta pro ga ta po kiš kiu ir 

grau žė mor ką, kul tū ros dar buo toja 

Onu tė vir to tei sin gą ja bo bu te ir 

pan. Ža vin gi bu vo agur kai, ku riuos 

vai di no vi sas bū re lis bend ruo me nės 

na rių, ap ran gą fil mu kui su si kū ru sių 

iš plas ti ki nių mai šų. 

Po to bu vo ku li na ri nė lai da, kuriai 

pa tie ka lus pa tei kė vi sos bendruo 

me nės. Vie nin te lė re cep to są ly ga 

bu vo trys spal vos. 

O vai kai ir jau ni mas ne kant riai 

lau kė „Va rom už Lie tu vą“ lai dos ir 

no rė jo tap ti jos da ly viais. Vi sų bendruo 

me nių at sto vai pa si ruo šė da lyvau 

ti var žy bo se: ka muo lius rei kė jo 

va ry ti ge rą ki lo met rą – nuo kul tū ros 

na mų iki Pa če riaukš tės gy ven vie tės 

pa bai gą ro dan čio ke lio ženk lo. Būsi 

mų bė gikų prie ky je iš va žia vo trys 

mo to cik lai, juos vai ra vo ir jais va žiavo 

Pa če riaukš tės sve čiai, pa si puo šę 

iš ra din gais tris pal viais šal mais, vėlia 

vė lė mis. Ats tu mas bu vo ne trumpas, 

tad kai kam net prail go lauk ti fini 

šuo jan čių da ly vių. Tuo la biau, kad 

šven tės ir va ry mo da ly vius dū mais 

už lei do darbš tuo lis pa če riaukš tietis, 

ku riam šven tė bu vo nė mo tais, 

bul vie no jai – svar biau. 

Kai grį žo pir mo jo „Va rom“ da lyviai, 

iš bė go ki ti no rin tie ji. Ir grį žo 

ne šda mi di džiu liu ka muo liu... 

Ta da šven tė per si kė lė į sta dioną 

– vy ko spor ti nės var žy bos, 

ta da... 

Juk ne ga li ma vis ko su ra šy ti, ko 

spė jo pri si gal vo ti šven tės or ga niza 

to riai – šie met dau giau sia or gani 

za ci nių rū pes čių te ko šei mi ninkams, 

Pa če riaukš tės bend ruo menei 

ir jos va do vei, ko pri si gal vo jo 

iš ra din gos jau nos ir jau nat viš kos 

se niū ni jos bend ruo me nės. Sve čio 

žvilgs niu žiū rė da mas ga lė jai tik 

ste bė tis ir džiaug tis, kad žmo nės 

mo ka ir no ri taip iš ra din gai linksmin 

tis ir sa vo links my bė mis užkrės 

ti ki tus. 

Ja ni na BAG DO NIE NĖ 

sauLĖ 

Rugpjūčio 5 d.: teka 5.31, 

leidžiasi 21.22, 

dienos ilgumas 15.51 







MĖNuLIs 

Rugpjūčio 5 d.: 

teka 13.45, leidžiasi 22.42, 





Rugpjūčio 6 d. priešpilnis 14.08 

Ra jo no Ta ry bos po sė dy je V. Rin ke vi čiaus pa va din tas 

po pu lis tu, K. Sla vins kas ap si džiau gė: 

– Po pu lis tas – ge ras žmo gus, ku rį my li žmo nės. 

* 

Ta ry bos na rys Ri man tas Ba šys, pri sta ty da mas į Sa vival 

dy bės di rek to riaus pa va duo to jos po stą pre ten duojan 

čią Alę Po cie nę: 

– Ji kaip mo te ris užau gi no du vai kus. 

* 

Ra jo no me rė I. Var zie nė svei kin da ma Ta ry bos na rį 

D. Ja ku bė ną ju bi lie jaus pro ga, jį api bū di no taip: 

– Jū sų per so na nė ra leng va, bet la bai įdo mi ir vertin 

ga. 

* 

Ta ry bos na rio V. Rin ke vi čiaus pa klaus ta, ko kias kalbas 

mo ka, A. Po cie nė at sa kė: 

– Sup ran tu, ra šau ir skai tau ru siš kai, o vo kiš kai rašau 

ir skai tau. 

Tiražas 2489 egz. 3 sp. l. Indeksas 67283. 

Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija. 

Spausdino AB „Titnagas“, 

Vasario 16osios g. 12, LT76291, Šiauliai. 

Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais. 

Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako. 

Ja ni nos Bag do nie nės nuo tr.

Jubiliejaus skulptūra rado vietą

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?