Apsk ri čių re for ma: kas tvar kys že mės klau si mus?

Biržų krašto laikraštis Nr. 70 (9006) 2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis Kaina 2 Lt 

MieLi 

MoKytojai, 

MoKiNiai, 

tėveLiai, 

Rugsėjo pirmoji 

– Mokslo ir 

žinių diena – 

šventė kiekvienai 

šeimai. Į mokyklą palydime vaikus, 

anūkus, linkėdami jiems žinių troškimo, 

šviesios sekmės, gražių vilčių. Su meile ir 

dėkingumu prisimename savo mokytojus, 

savo metus mokykloje. Linkiu, kad 

mokinys mokykloje įgytų tvirtų žinių, sutiktų 

mylintį ir kantrų Mokytoją. Linkiu, 

kad mūsų visuomenėje Mokytojas jaustųsi 

gerbiamas ir vertinamas. Prasmingų, 

gražių, viltingų naujų mokslo metų! 

Valdemaras VaLKIŪNas 

Lietuvos seimo narys 

Gavę Lietuvos vardo tūkstantmečio 

ženklu pažymėtus brandos atestatus, 

Biržų rajono savivaldybės mokyklų abiturientai 

jau išskleidė sparnus tolimesniems 

mokslo siekiams. Rugsėjo pirmąją 

mokyklos vėl atvers duris mokiniams ir 

kvies žengti nauju žinių, patyrimo, mokymosi 

keliu. 

Sveikinu tėvus ir mokytojus, rūpestingai 

padedančius vaikams nueiti ilgą 

ir prasmingą pažinimo kelią. Sveikinu 

mokinius ir visus, kam svarbus mokslas 

ir mūsų šalies ateitis. Tikiu, kad susitelkę, 

bendromis pastangomis kursime šviesių 

lūkesčių išsipildymo mokyklą ir linkiu 

gražios rugsėjo pirmosios šventės. 

regimantas ramoNas 

Biržų rajono savivaldybės meras 

MIELI MOKYTOJAI, MOKINIAI, 

TĖVELIAI, ĮMONĖS DARBUOTOJAI 

Sveikiname Jus su Rugsėjo 1-ąja! 

Tegul nauji mokslo metai padeda Jums 

krauti išminties, patirties, naujų žinių 

kraitį. 

Tegul visa tai suteikia atradimų džiaugsmą 

bei daug naujų kūrybinių jėgų. 

Kolektyvo vardu 

VšĮ „Kretingos maistas“ 

gen. direktorius Irmantas NorKus 

Trumpai 

Biržai asocijuojasi su alumi 

Biržų rajono savivaldybės interneto puslapyje 

birzai.lt siūloma atsakyti į klausimą, su 

kuo asocijuojasi Biržų kraštas. Interneto naršytojams 

siūloma pasirinkti Biržų įvaizdžio 

ženklą: karstinės įgriuvos, krepšinis, alus, 

vandens turizmas, ekologinė žemdirbystė. 

Apklausoje jau dalyvavo beveik tūkstantis 

žmonių, o dauguma atsakiusiųjų – 53,25 proc. 

– tvirtino, kad Biržų kraštas jiems asocijuojasi 

su alumi. Karstines įgriuvas kaip krašto simbolį 

pasirinko 24,2 proc. respondentų, ekologinę 

žemdirbystę – 2,8 proc. atsakiusiųjų. 

Šiandien – Mokslo ir žinių diena. 

Sveikiname mokytojus, mokinius, tėvelius, 

visus, kuriems Rugsėjo pirmoji yra laukiama šventė 

Apsk ri čių re for ma: 

kas tvar kys že mės klau si mus? 

Nai ki nant 

ap skri čių 

vir ši nin kų admi 

nist ra ci jas ir 

da lį jų funk ci jų 

per duo dant savi 

val dy bėms, 

dau giau sia 

pro ble mų ky la 

dėl že mėt var kos. 

Ne su ta ria ma, 

kam – sa vi val dybėms 

ar ki toms 

ins ti tu ci joms – 

ko kios funk ci jos, 

o kar tu ir fi nansa 

vi mas, ati teks. 

Skaitykite 2 psl. 

Biržietės 

Alberta ir Toma 

Vaičelionytės ir 

jų mama Loreta 

gyvena rugsėjo 

pirmosios 

nuotaikomis. 

Mergaitės tą 

dieną peržengs ne 

vienos mokyklos 

slenkstį, o mamai 

rūpės jų įspūdžiai, 

mokslai, muzikos 

ir dailės pamokos 

ir daugybė kitų 

dalykų. 

Viešnagė Vaičelionių 

namuose – 5 psl. 

Antano Janušonio pieš.

2 

Apsk ri čių re for ma: 

kas tvar kys že mės 

klau si mus? 

Naikinantapskričiųviršininkųadministracijasirdalįjųfunkcijųperduodantsavivaldybėms,daugiausiaproblemųkyladėlžemėtvarkos.Nesutariama,kam–savivaldybėmsarkitomsinstitucijoms–kokiosfunkcijos,okartuirfinansavimas,atiteks.Kolkas,atrodo,žemėtvarkossistemapertvarkomavadovaujantisprincipu:pirmakerpame,potogalvojame,kątoliaudaryti. 

In ga JA NIU LY TĖ 

Tel.: 8 (674) 879 29 

ingajaniulyte@gmail.com 

10 ap skri čių funk ci jų – 

sa vi val dy Bėms 

Pla nuo ja ma, jog iki 2010 me tų 

lie pos 1 die nos tu rė tų ne be lik ti nė 

vie nos iš de šim ties ap skri ties vir šinin 

kų ad mi nist ra ci jų. Pa si bai gus refor 

mai, re gio ni nis skirs ty mas iš liks, 

nes to kiu pa da li ji mu re mia si sta tis tinių 

duo me nų kau pi mas, jis svar bus 

pri trau kiant ES fon dų lė šas. 

Vy riau sy bės siū ly mu, maž daug 

pu sė iš 127 ap skri čių vir ši nin kų 

ad mi nist ra ci jų funk ci jų bus panai 

kin tos kaip ne rei ka lin gos, 10 

per leis tos sa vi val dy bėms, li ku sios 

ati teks cent ri nei val džiai. Sa vi valdy 

bių ži nion pe reis su že mėt var ka, 

sta ty bo mis, te ri to ri jų pla na vi mu, 

švie ti mu, ci vi li ne sau ga su si ju sių 

klau si mų tvar ky mas. Ta čiau, pasak 

Bir žų ra jo no me ro Re gi man to 

Ra mo no, kol kas nė ra su tar ta, kokios 

konk re čiai yra šios funk ci jos, 

ir koks bus ski ria mas fi nan sa vi mas 

joms at lik ti. Me ras bai mi na si, jog 

jis ga li bū ti ne pa kan ka mas. 

Pa ne vė žio ap skri ties vir ši nin kas 

Vik to ras Tro fi mo vas pa reiš kė apskri 

čių re for mo je ma tan tis daug trūku 

mų: „V. Tro fi mo vas nuo gąs tau ja, 

kad įsi bė gė jan ti ap skri čių re for ma 

tam pa esa mų re gio nų su nai ki ni mo 

pro ce su, o šiam pro ce sui pa si bai gus 

Pa ne vė žio ap skri ties sa vi val dy bių 

gy ven to jai ko ky biš kų pa slau gų ga lės 

ti kė tis tik to li nuo sa vo na mų – šalies 

sos ti nė je. Pri ta rian tis ap skri čių 

vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų lik vi da vimui 

V. Tro fi mo vas yra įsi ti ki nęs, jog 

bū tų di de lė klai da pa nai kin ti ir vi sos 

ap skri ties sa vi val dy bių gy ven to jams 

pa slau gas tei kian čių svei ka tos, kultū 

ros, švie ti mo, so cia li nių įstai gų 

re gio ni nį sta tu są, – ra šo ma lie pos 

pa bai go je Pa ne vė žio ap skri ties vir šinin 

ko ad mi nist ra ci jos iš pla tin ta me 

pa reiš ki me, – V. Tro fi mo vas taip pat 

ap gai les tau ja, kad ap skri čių re for mą 

vyk do de šim ties Vil niu je dir ban čių 

val di nin kų sau je lė, nė ne pa si tarda 

ma su ap skri čių va do vais ir net 

tie sio giai jų nein for muo da ma apie 

pa čią re for mą“. 

Bir žų ra jo no me ras sa kė pri tarian 

tis ap skri čių re for mai. „Kai 

kū rė si ap skri tys, pa grin di nis tiks las 

bu vo priar tin ti tam tik rų klau si mų 

spren di mą prie žmo nių. Ta čiau to 

ne pa vy ko pa da ry ti. Apsk ri tys ta po 

akTualijos 

per ne lyg iš si pū tu sios. Anks čiau ar 

vė liau taip ir tu rė jo bū ti: že mės klausi 

mai tu ri bū ti spren džia mi ten, kur 

ji yra, ne Mask voj, ne Vil niuj, ne kur 

nors ki tur“, – kal bė jo jis. 

Ga li įsTriG Ti že mės 

re for ma 

Ta čiau me ras pa žy mė jo, jog kaip 

tik dėl že mėt var kos ir ky la dau giausia 

pro ble mų. Sa vi val dy bėms bus 

per duo tas že mėt var kos pla na vi mo 

do ku men tų tvir ti ni mas, jos priims 

spren di mus dėl že mės nau do ji mo 

pa skir ties, nau do ji mo bū do ir pobū 

džio kei ti mo. 

Ne se niai pa teik tas pa siū ly mas savi 

val dy bėms su teik ti tei ses val dy ti, 

nau do ti ir dis po nuo ti vi sa vals tybi 

ne že me, esan čia mies to (ne mažiau 

kaip 3000 gy ven to jų) te ri to rijo 

je. Vals ty bi nės že mės, esan čios ne 

mies to te ri to ri jo je, nuo mos, parda 

vi mo, per da vi mo neat ly gin ti nai 

nau do tis klau si mus tu rė tų spręs ti 

nu ma to mas įsteig ti Vals ty bės že mės 

fon das. Tie sa, Že mės ūkio mi nis te rijo 

je dėl šios nau jos ins ti tu ci jos įkū rimo 

su da ry ta dar bo gru pė iki šiol dirbo 

ga na van giai: te bu vo su si rin ku si 

vie ną kar tą (ko vo mė ne sį) ir es mi nių 

pa siū ly mų ne su for ma vo. Tad lie ka 

neaiš ku, ko kia, pa nai ki nus ap skričių 

vir ši nin kų ad mi nist ra ci jas, bus 

nau jo ji že mėt var kos sis te ma. 

Ta čiau, ma tyt, tei sus bu vo Lat vijos 

prem je ras Val dis Domb rovs kis, 

sa ky da mas, jog „re for mos pra side 

da ten, kur bai gia si pi ni gai“. Dar 

ne pat vir ti nus, kas ir kaip tvar kys 

že mės rei ka lus, jau nu spręs ta stipriai 

ap kar py ti fi nan sa vi mą ap skri čių 

ad mi nist ra ci jų te ri to ri niams že mėtvar 

kos sky riams. 

Pa vyz džiui, nuo že mės re for mai 

skir tų lė šų nu rėž ta net 70 pro cen tų. 

Bir žų ra jo no me rui ne ra mu dėl Savi 

val dy bei tek sian čios at sa ko my bės 

už dar ne pa baig tą že mės re for mą. 

„Juk li ko pa čios su dė tin giau sios bylos, 

leng viau si at ve jai jau iš spręs ti“, – 

kal bė jo R. Ra mo nas. Tai gi ga li bū ti, 

jog žmo nės že mės neat gaus iki numa 

to mos re for mos pa bai gos – pasku 

ti nio 2010 me tų ket vir čio. 

Ket vir ta da liu su ma žin tos že mėtvar 

kos sky rių iš lai ky mo ir dar bo 

už mo kes čio lė šos. Tad jau da bar 

sky riuo se ma ži na mi eta tai. Pa nevė 

žio ap skri ties vir ši nin ko ad minist 

ra ci jai pri klau san čia me Bir žų 

že mėt var kos sky riu je, ku ris, pa sak 

R. Ra mo no, gy ven to jų daž nai palai 

ko mas Bir žų ra jo no sa vi val dy bės 

Bir žie čius su do mi no 

praė ju sią sa vai tę pra si dė ję 

dar bai nuo am žiaus pra džios 

ne vei kian čia me se na ja me 

kny gy ne. Dar bi nin kai 

iš kir to kny gy no du ris užsto 

jan čius de ko ra ty vi nius 

krū mus, klo jo trin ke les prie 

įė ji mo į pa sta tą, re mon ta vo 

laip tus ir ruo šė įva žia vi mą 

neį ga lie siems. Per vit ri nas 

ma tė si, kad pa sta to vi du je 

taip pat re mon tuo jamos 

pa tal pos, sta to mos 

kriauk lės. „Bir žie čių žo džio“ 

skai ty to jams pa rū po 

su ži no ti, kas įsi kurs pa sta tevai 

duok ly je. 

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis 

Se niū ni jų že mėt var ki nin kai jau ne te ko dar bo. Bir žų že mėt var kos sky riaus ve dė jos pa va duo to ja 

Ri ta Ba jo rie nė sa ko ne nu ma nan ti, koks bus ki tų Bir žų sky riaus dar buo to jų li ki mas. 

Pas ta te vai duok ly je – mė sos par duo tu vė 

D. Mi ke lio nio nuo tr. 

Net ru kus pa sta te-vai duok ly je du ris at vers 

fir mi nė AB „Ne ma te kas“ par duo tu vė. 

Ingos Janiulytės nuotr. 

da li mi, jau po tru pu tį at lei di nė ja mi 

dar buo to jai. 

aT lei džia mi že mėT var kinin 

kai 

Že mėt var ki nin kai jau ne be dirba 

Pa pi lio, Pa ro vė jos, Va bal nin ko, 

Pa bir žės, Pa če riaukš tės se niū ni jose. 

Kai ku rie iš jų se niū ni jo se dir bo 

nuo pat ne prik lau so my bės pra džios. 

Dar bo ne te ko ir vie nas že mėt var kinin 

kas iš Bir žų ra jo no že mėt var kos 

sky riaus. Pa sak sky riaus ve dė jos 

pa va duo to jos Ri tos Ba jo rie nės, jie 

dar bą bai gė rugp jū čio 10 die ną. Širvė 

nos ir Ne mu nė lio Rad vi liš kio seniū 

ni jo se že mėt var ki nin kų likimas 

spręsis grei čiau siai spa lio mė ne sį. 

Šiuo me tu Bir žų ra jo no že mėtvar 

kos sky riu je te be dir ba 25 žmonės. 

„Mes, li ku sie ji, įspė ji mų apie 

at lei di mą dar ne ga vo me“, – sa kė R. 

Ba jo rie nė. Ta čiau koks bus at leis tų 

dar buo to jų li ki mas, R. Ba jo rie nė 

tei gė ne ži nan ti. Kol ne paaiš kės, kokia 

bus nau ja že mėt var kos sis te ma, 

apie nau jas dar bo vie tas grei čiau siai 

kal ba ma ne bus. 

Ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos 

Ar chi tek tū ros ir ur ba nis ti kos sky riu je 

mums nie kuo ne ga lė jo pa dė ti, nes lei di mų 

dėl pa sta to re konst ruk ci jos ne bu vo kreipta 

si. Va di na si, at lie ka mas tik kos me ti nis 

re mon tas ir pa sta te įsi kurs ar ba įstai ga, 

ar ba par duo tu vė. 

Bir žų vals ty bi nės mais to ir ve te ri nari 

jos tar ny bos vy riau sia sis spe cia lis tas, 

mais to pro duk tų ins pek to rius Ri mas Pranai 

tis „Bir žie čių žo džiui“ sa kė, kad bu vusia 

me kny gy ne įsi kurs AB „Ne ma te kas“ 

fir mi nė mė sos ga mi nių par duo tu vė. 

Pa sak R. Pra nai čio, Bir žų mies te jau 

vei kia še šios tik mė sos pro duk tais prekiau 

jan čios fir mi nės mė sos par duo tu vės. 

Kar tu su pre ky bos cent rais ir par duo tuvė 

mis, ku rio se yra mė sos sky rių, mė sos 

ga mi nių Bir žuo se ga li ma nu si pirk ti kelias 

de šim ty je vie tų. 

Bū si mo je par duo tu vė je dir bę vy rai sakė, 

kad per sa vai tę dar bus tu rė tų baig ti 

ir jau rug sė jo pra džio je ge ro je, jud rio je 

vie to je įsi kur sian ti fir mi nė „Ne ma te ko“ 

par duo tu vė stos į ne leng vą kon ku ren cinę 

ko vą su se niau mies te vei kian čio mis 

mė sos ga mi niais pre kiau jan čio mis parduo 

tu vė mis. 

Da lius MI KE LIO NIS

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis skaiTyTojų puslapis 

Šeimų stovykla Giruliuose 

Kiekvieną dieną mus džiugina 

saulės spinduliai, o naktį, kai 

tamsu, kelia pasišviečiame žibintu. 

Kas žmogui šviečia kelią, kai 

atrodo, kad ir saulė užgeso? „Tavo 

žodis – žibintas mano žingsniams 

ir šviesa mano takui“ (Ps 199,105) 

Ši eilutė daug sykių skambėjo pajūryje, 

Giruliuose, kur vyko jau 

penktoji evangelikų reformatų 

šeimų stovykla. 

Pasitikę stovyklautojus prisistatymu 

apie švyturį ir teisingą kelią, 

dvasinė vadovė Sigita Švambarienė, 

stovyklos direktorė Eglė Grucytė ir 

13 savanorių komanda (džiaugiamės, 

kad prie jų jau prisijungė šių 

metų konfirmantai) kvietė visus 

kartu plaukti link gyvenimo švyturio. 

Po šeimų prisistatymo ir susipažinimo 

žaidimų, vyriausia dalyvė, 

buvusi visose penkiose stovyklose, 

ir mažiausias dalyvis, sulaukęs vos 

dviejų su puse mėnesių, pakėlė stovyklos 

vėliavą: švyturį geltoname 

fone. Buvo uždegtos 5 žvakėsfontanai 

ir visi vaišinosi tortu, skirtu 

paminėti jubiliejinę stovyklą. Po 

bendros maldos mažiausieji ėjo 

MIELI MOKSLEIVIAI, 

STUDENTAI, Jų TĖVELIAI 

IR PEDAGOGAI! 

Rugsėjo 1-oji – naujų darbų, 

lūkesčių, o kartu ir nerimo diena. 

Vieniems tai pirmieji žingsniai į žinių ir 

mokslo aukštumas, kitiems ji žymi gyvenimo 

etapo pabaigos pradžią. 

Visiems besimokantiems šios gražios žinių 

šventės proga norime palinkėti, kad 

nepristigtų atradimo ir kūrybos džiaugsmo, 

užsispyrimo jų siekiant, o kartu ir atsakomybės 

suvokimo, jog savo požiūriu 

į mokslą ir pastangomis kuriate Lietuvos 

ateitį. Tai rimtas ir labai reikalingas darbas, 

todėl ir tėveliams linkime kantrybės 

bei supratimo, o pedagogams – jėgų ir 

išradingumo vykdant šią kilnią misiją: 

ugdant jauną asmenybę, dorą savos 

valstybės pilietį. 

Darbo partija, Biržų skyrius 

rašome radakcijai 

miegoti, o vyresnieji dar pasiliko 

pasėdėti prie arbatos puodelio. 

Ankstyvą rytą vadovai aptarę 

praėjusią dieną ir atėjusios darbus, 

stovyklautojus kvietė bendrų pusryčių, 

po kurių atėjo metas užsiėmimams. 

Vaikai buvo suskirstyti į 

4 grupes nuo pačių mažiausių iki 

beveik suaugusių, dar vieną grupę 

sudarė tėveliai. Jiems užsiėmimus 

vedė kun. Jane Holslag. Stovyklautojai 

aiškinosi kas yra Biblija, ką 

ji teikia žmogui. Per dvi valandas 

trukusius užsiėmimus dalyviai ne 

tik gilinosi į Šventą raštą, bet mokėsi 

ir giesmių. Po pietų laukė išvyka 

į Klaipėdos jūrų muziejų bei 

Delfinariumą. Visi džiaugėsi gražiu 

delfinų ir jūrų liūtų pasirodymu 

bei laiminga kelione. Po sočios 

vakarienės visi buvę stovykloje sugūžėjo 

į paplūdimį. Ten vyko švyturių 

statymo konkursas. Šeimos, 

draugai, vadovai statė iš smėlio, 

šakelių, akmenų savo sumąstytus 

švyturius bei papasakojo apie juos. 

Vakare grįžę visi rinkosi žaidimų 

kambaryje, kuriame buvo vedamos 

dekupažo pamokėlės. Kiekvienas 

stovyklos dalyvis galėjo pasidaryti 

sau atminčiai puodelį, žvakutę, 

dėžutę, indą biriems produktams, 

bokalą ar pjaustymo lentelę su švyturio 

simboliu. Po ilgo darbo vyresnieji 

prisėdo prie arbatos puodelių, 

o mažesnieji sugulė į lovas. 

Trečioji stovyklos diena prasidėjo 

vadovų aptarimu bei bendrais pusryčiais. 

Po pusryčių vėl visi rinkosi 

į užsiėmimus grupelėse. Šios dienos 

popietę pajūryje vyko sporto 

varžybos, kurias dalyviai užbaigė 

bendromis maudynėmis jūroje, 

teisėjai buvo įnešti į bangas. O per 

vakarienę stovyklautojus pasiekė 

baisi žinia: stovyklos vėliavą pagrobė 

piratai ir vietoj jos iškėlė savo juodą 

vėliavą. Visi susirinkę prie vėliavos 

„mankštinosi“ su piratais ir patraukė 

ieškoti dingusios. Keliaujant reikėjo 

pereiti postus ir įveikti užduotis, kuriuose 

kiekviena komanda gavo po 

dėlionės detalę. Pasiekę paskutinę 

vietą ir surinkę visas detales, stovyklautojai 

sudėjo dėlionę, kurioje 

buvo pavaizduotas medis. Piratai 

paprašė sugiedoti giesmę susijusią 

su medžiu – nedvejodami pradėjo 

Pergalinga politinės „Aušros“ 

pašvaistė Biržuose 

Pastaruoju metu apskriejusi žinia, kad mūsų 

šalies prezidentės D. Grybauskaitės kilmė iš Biržų 

krašto, kartu paryškino ir tikrą faktą, kiek daug ir 

reikšmingų šaliai politikų ir kultūros veikėjų yra 

pažėręs šis kraštas. Nauji ir lyg suderinti iš aukščiau 

politiniai įvykiai išduoda, kad tendencingai 

ir klastingai Lietuvos valstybinei politikai toliau 

klestėti nebus leista. Tokia yra nauja šalies Prezidentės 

pozicija, o 2009312d. tokiomis pačiomis 

vizijomis gyveno ir savo naują programą derino 

steigiamos partijos naujas narių aktyvas su valdybos 

pirmininku Juozu Užkurėliu priešakyje. Vėliau 

pirmininkas plačiai visuomenę informavo: „čia 

buriasi ne jėgos ir ne naujos revoliucijos politinė 

sruktūra, mes visapusiškai aukosimės ir dirbsime 

tiek politinį darbą, tiek ir piliečių politinio švietimo 

srityje, kad naują ateitį formuotų jau naujas ir vis 

giesmę „Aš kaip žalias medis“. Paaiškėjo, 

kad vėliava paslėpta medyje, 

tad stovyklautojai turėjo dar atrasti 

vėliavą. Po lengvos paieškos geltonas 

švyturys jau plevėsavo vėjyje. 

Kiekviena šeima gavo stovyklos 

simbolį – švyturį. Deja, prasidėjęs 

lietus išvaikė visus iš kopų, bet 

geros nuotaikos ten stovyklautojai 

nepaliko, ir sugrįžę į stovyklavietę 

dar susėdo prie vaišių stalo, giedojo 

giesmes, dalinosi įspūdžiais. 

Paskutinė diena džiugino saulės 

spinduliais. Tai nesutrukdė stovyklautojams 

susirinkti bendrai 

pasimelsti ir giedoti giesmes. Po 

pamaldų, kaip jau įprasta, buvo daroma 

bendra nuotrauka atminčiai, 

ir visi vėl rinkosi prisiminti stovyklos 

akimirkų. Norėję galėjo dar 

pasilikti ir dalyvauti ekskursijoje 

po sovietmečiu įrenktas sleptuves, 

o kiti patraukė ilgu keliu namo. 

Atsisveikinome liūdėdami dėl pasibaigusios 

stovyklos, bet turėdami 

vilties susitikti ne tik kitais metais, 

bet pirmiausiai Viešpaties Surinkime 

– mūsų parapijose! 

Vadovė Giedrė ZABLAcKAITė 

daugiau sąmoningas mūsų šalies pilietis“. 

Čia taip pat mąstoma, kad įdiegiama mokslinė 

vadyba ir teisingai pasverta šalių istorija jau leidžia 

suformuluoti naujos ir ilgaamžės politikos pradžią, 

o mokslinės ir skaidrios politikos rezonansas 

įkvėps gyventojus grąžinti šiltą dėmesį partijai ir 

šaliai su kaupu. Išsamesnės informacijos rasite 

partijos svetainėje: www.ausrospartija.lt 

Taip pat informuojame, kad AUŠRA steigia 

savo padalinius – kaip būsimus partijų skyrius 

visuose Lietuvos rajonuose. Visų žmonių prisijungimas 

darbui ir vertingos pastabos bus labai 

vertinamos. 

Mūsų ryšiai: tel. ryšiams su visuomene: (8 654) 

08104, el. paštas: juozas.uzkurelis@ausrospartija. 

lt, juozasu80@yahoo.com 

Steigiamosios partijos „Aušra“ valdyba 

BIržIečIų žodIs Mes su jumis – nuo 1945-ųjų 

„Biržiečių žodį“ galite užsiprenumeruoti rajono paštuose ir mūsų platinimo tarnybose 

(8 450) 31746, Vabalninke (8 450) 54354, Kratiškiuose (8 450) 53273. 

PReNUMeRAtoS KAINA 1 MėN.: 

Atsiimantiems redakcijoje 7 Lt. Redakcijos platinimo tarnybose Biržuose, Vabalninke, 

Rinkuškių daugiabučiuose ir Kratiškiuose 8,50 Lt. Rajono paštuose 11 Lt. 

I ir II grupės neįgaliesiems taikomos nuolaidos: pašto prenumeratos kaina 9 Lt, redakcijos platinimo tarnyboje – 8 Lt 

pasTaBėlės 

Feliksas 

GRUNSKIS 

laikai, kai niekam 

nėra lenGva 

3 

į mokyklą 

Šiandien mūsų vaikai eis mokytis. 

Nors dar nėra tiksliai suskaičiuota, 

bet spėjama, kad prie vadovėlių 

šiemet sės maždaug 24 tūkstančiais 

mažiau mokinių nei pernai. Tėveliai 

skaičiuos centus, likusius nuo mokyklinių 

pirkinių. Savivaldybių žmonės 

krapštys pakaušius: kaip pamaitinti 

vargingų šeimų mokinius? Mokytojai 

skaičiuos būsimą uždarbį ir protestuos 

dėl mažėjančių atlyginimų. 

Mokslas tam ir reikalingas, kad piliečiai 

išmoktų aritmetikos. Sakoma, 

kad ir sunkmetis žmonijai atsiųstas 

kaip bausmė iš aukštybių, kad protingieji 

Žemės gyventojai atsikvošėtų 

ir išmoktų taupiai gyventi. 

mama piniGų neduos 

Tik ne visi dar nori mokytis gyventi 

su mažiau pinigų. Praėjusią savaitę 

dėl būsimo mažesnio biudžeto 

ypač verkė Užsienio reikalų ministerija. 

Jos vadas Vygaudas Ušackas 

kreipėsi į šalies vadovę: „Prezidentė 

yra mūsų motina – reikli, kokią 

mes ją pažįstame, ir suprantanti bei 

gailestinga“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė 

suprato meilikavimus: 

„Čia pinigų prašo“. Ir paaiškino, kad 

Užsienio reikalų ministerija nėra išskirtinė. 

Todėl dalį diplomatų teks 

grąžinti namo. Teks uždaryti atstovybes 

ir ambasadas ten, kur mūsų 

interesai nėra labai svarbūs. Pateisino 

šalies vadovė reiklios mamos 

įvaizdį. Pinigų neduos. Tačiau juk 

ne Prezidentė pinigus dalina? Teks 

ministrui dar paverkti Vyriausybėje 

ir Seime? Gal tėvelis Andrius Kubilius 

bus minkštesnės širdies? 

piniGai – vakar ir šiandien 

Priimta nuolat kartoti: valdžia 

deda visas pastangas stabilizuoti 

padėtį. ėmė net dairytis vakarykščių 

pinigų. Teisme aiškinsis, kaip prieš 

kelerius metus buvo privatizuoti 

Vakarų skirstomieji tinklai. Kedenami 

„Alitos“ alkoholio bendrovės 

privatizavimo dalykai, kur valstybė 

neteko 35 milijonų litų. Jeigu 

nė cento iš tų paieškų nesugrįš, gal 

kam nors bent baimės įvarys? O 

mums jau baimės pilnos akys, nes 

nuo šiandien 2 procentais šoktelėjo 

pridėtinės vertės mokestis. Prekybos 

tinklai aimanuoja, kad iš savų 

rezervų ligšiolinių kainų nepajėgs 

išlaikyti, tad viskas, gal ne viskas, 

brangs. Neaimanuokite, prekybos 

broliai, paprasti žmonės sumokės. 

ką įvarys į kampą 

Valdžia, matyt, kad žmones nuramintų, 

rengia planą, kaip pažaboti 

didžiuosius prekybos tinklus. Ketina 

uždrausti lentynų, įėjimo į prekybos 

tinklus bei kitokius mokesčius. 

Taip neva lengviau atsikvėps 

mažosios krautuvėlės. Tik nereikia 

dėl to džiaugtis. Nes tų krautuvėlių 

gali nelikti. Mat blaivybės puoselėtojai 

parengė kaimo krautuvėms 

kirvį. Nori, kad alkoholiniai gėrimai 

būtų pardavinėjami atskirose 

patalpose, kur visus mėgėjus išgerti 

stebės vaizdo kameros. Taip įvarys į 

kampą mažutėlius, o mes važiuosime 

alaus ir duonos į miestus. Taip 

kaimą priartinsime prie miesto, nes 

retkarčiais valstietis norės nusipirkti 

dar ir sviesto.

4 

Ke lio nės re por ta žas 

“Sa vu ke liu ėju sių 

Ne mu nė lio ir Apaš čios 

vaiz dai Ža lios Rū tos 

pieš ti“ po 86 me tų... (1) 

Ir pa te ko upe liu kai 

Iš to kraš to aukš tu mų. 

Vie ną šau kė Ne mu nė liu, 

Va din ant rą – Apaš čia; 

Tas nuo Ro kiš kio pra si ded, 

Ši gi Pan dė lio duk tė. 

Nors vai kai ne vie no tė vo, 

Bet abu vie no kio bū do; 

Toks abiem jau krau jas gys lės, 

Toks abiem šir džių li ki mas... 

Edi ta LANS BER GIE NĖ 

su ma ny mas 

Ži no mo tau to sa ki nin ko, poe to, 

ver tė jo, ku ni go, Lie tu vos ka riuo menės 

ka pe lio no Adol fo Sa ba liaus ko 

Ža lios Rū tos (1873–1950) nuo pelnų 

Lie tu vos kul tū rai bir žie čiams 

pri sta ti nė ti ne rei kia. Jo var das ir 

dar bai – ne tik Lie tu vos, bet ir Suomi 

jos kul tū ros da lis. Ta čiau į re to 

bir žie čio ran kas yra pa kliu vu si 1923 

m. pa ra šy ta, Til žė je iš leis ta, kaip 

au to rius pri sta to – „sa vo 50 me tų 

že mės ke lio nei pa mi nė ti“ – skir ta 

poe ma „Sa vu ke liu ėju sių Ne mu nėlio 

ir Apaš čios vaiz dai Ža lios Rū tos 

pieš ti“, ku rio je poe tas gra žia ei liuo ta 

kal ba ap dai nuo ja di džiau sių Bir žų 

kraš to upių – Ne mu nė lio ir Apaš čios 

– bei jų in ta kų įrė min tą Bir žų kraš tą, 

jo geog ra fi nius ypa tu mus, kul tū ros 

ir is to ri jos ženk lus, gra žiai sa vo pasa 

ko ji mą api pi na tau to sa kos – sakmių, 

pa sa kų, dai nų – ele men tais. 

Kas dar at si me na vai kys tė je skai ty tą 

Sel mos La ger liof kny gą „Ste buk lingo 

sios Nil so ke lio nės“, ku ri žais minga 

for ma jau nie siems skai ty to jams 

pri sta tė Šve di jos geog ra fi nius ypatu 

mus, tai A. Sa ba liaus ko poe ma 

bū tų pa na šaus po bū džio ei liuo tas 

Bir žų kraš to geog ra fi jos, is to ri jos, 

kul tū ros is to ri jos va do vė lis, pa rašy 

tas per so ni fi kuo tų upių Apaš čios, 

Ne mu nė lio, Ag luo nos ir Ro vė jos kelio 

nių nuo ty kių mo ty vais. 

Apie futbolą telkiasi daugelio 

valstybių žmonių emocijos ir aistros. 

Futbolas – tai ne tik žaidimas, 

bet ir labai svarbi šalies įvaizdžio 

dalis, pelnanti jai pasaulinį pripažinimą. 

Visiems žinomos brazilų, 

argentiniečių, italų, olandų, ispanų, 

vokiečių futbolo tradicijos ir 

atitinkamas jų prestižas. Geriausi 

žaidėjai tampa pasaulinio sporto 

žvaigždėmis, kurių žaidimas ir gy 

2001 me tais Bir žų kraš to mu zieju 

je „Sė la“ gi mė ini cia ty va pa reng ti 

ke lio nių marš ru tus A. Sa ba liaus ko 

ap dai nuo to mis upė mis, or ga ni zuo ti 

eks pe di ci jas plau kiant val ti mis kū riny 

je mi ni mo mis upė mis, ap lan ky ti 

poe to ap dai nuo tas vie tas, iš siaiš kinti 

kraš to vaiz džio po ky čius ir taip 

tie sio giai pri si lies ti prie kul tū ros 

pa vel do ob jek tų. Pro jek to au to rės 

– Ro ma Son gai lai tė ir Snie guo lė Kubi 

liū tė – pro jek tą įgy ven din ti ban dė 

su mo ki niais pra plauk da mos ke le tą 

Apaš čios ir Ne mu nė lio at kar pų. 

Ke lio nių įspū džiai iš blė so, A. Saba 

liaus ko kū ri nė lis ra miai il sė jo si 

mu zie jaus fon duo se, ta čiau 2009 

metų va sa rą vėl su kir bė jo min tis 

pa ke liau ti Ža lios Rū tos ap dai nuotais 

ta kais. Pa si rink tas ke lia vi mo 

bū das – ke lio nė dvi ra čiais. Tad ir 

ke lio nės kryp tį bu vo ga li ma pa sirink 

ti neįp ras tą – prieš sro vę... Kadan 

gi ke liau nin kų tre je tas su si dė jo 

iš dvie jų pa pi lie čių ir bir žie tės, tai 

pa si rink tas bu vo marš ru tas pa lei 

Apaš čią prieš sro vę – iš ta kų link, tik 

ne nuo tos vie tos, kur „Ne biš leis iš 

sa vo glė bio / Ne mu nė lis Apaš čios“, 

o nuo „gar saus eže ro Ki lu čių“. 

ki lu čiai 

Gar sus eže ras Ki lu čių: 

Apaš čia čio nai au gi no 

Aga rą, ka ra lių val gį: 

Iš čia Var šu von jį siun tė. 

Ir už aga rą gar des nio 

Val gio nė ra bu vę nie kur, 

Ir sa kyt pra dė jo: gal tu 

Aga ro Ki lu čių no ri? 

Vos spė jus iš va žiuot iš Bir žų de šinė 

je su tvis ka gar sus eže ras Ki lu čių, 

o vieške lis li pa į kal ve lę, ant ku rios 

abi pus ke lio iš si dės čiu sios dve jos 

se nos ka pi nai tės. Nuo kal ve lės pažvel 

gus pir myn ma ty ti že myn nurie 

dė ję Ki lu čiai, už nu ga ros gi pa silie 

ka Ki lu čius be bai gian tys pa si vy ti 

Bir žai. Gal būt prieš šimt me čius čia 

bū ta vie no vė lių kal ne lio, ku rį vė liau 

Garinčos 

paukštė 

Vidmantas JAŽAUSKAS 

venimas aptarinėjamas žiniasklaidoje 

ir futbolo portaluose. Jų įtaka 

pasiekia šou ir politikos pasaulį. Be 

abejonės, futbole sukasi didžiuliai 

pinigai ir atitinkamai didžiulės galimybės 

ir pagundos atsidūrusiems 

šlovės akiratyje. Iš visų sportinių 

žaidimų kaip tik futbolas turi tam 

tikrų bruožų, leidžiančių priartėti 

prie to, kas gali būti pavadinta 

menu ar menine mąstysena. Tiek 

žaidėjas, tiek treneris ir net aukšto 

profesionalumo teisėjas arba 

komentatorius tampa reikšminga 

figūra milijonų sirgalių sąmonėje. 

Būna, kad ne tik sportinis pasiekimas, 

bet koks nors nestandartinis 

Šlyžių 

palivarko 

likučiai. 

kulTūra 

per sky rė is to ri jos vin giai ir per kalvos 

vi du rį nu ties tas ke lias? 

De ši nė je ke lio pu sė je (žiū rint 

nuo Bir žų) – evan ge li kų re for matų 

ka pe liai. Šiuo se ka puo se il si si 

gar sių jų Lie tu vos vals ty bės kū rė jų, 

bro lių Jo no ir Mar ty no Yčų, tė vų 

ir se ne lių pa lai kai. Nors pa minklas 

su ny kęs, li kęs tik po sta mentas, 

ta čiau už ra šai ak me ny je dar 

įskai to mi. Ne vie nas pa mink las jau 

„pa me tęs“ vir šū nės kry že lį, bet dar 

iš li kę ak me ny je iš kal ti įra šai, pvz.: 

„Čia Die vop il ses JUR GIS ir JO NAS 

NAS TOP KAS...“ 

Ki to je ke lio pu sė je – ka ta li kų ka pinai 

tės, gal ir se nes nės, nes pa mink lų 

li ku čių be ma ty ti kur ne kur, daugiau 

sia – žo le ap žė lę kau bu rė liai. 

Pats Ki lu čių kai mas iš si dės tęs 

abi pus Apaš čios, at si rė męs į eže rą, 

ku ris gar džio jo aga ro jau A. Sa baliaus 

ko lai kais ne beau gi no. Kai mas 

to liau ra šo sa vo is to ri ją: ne to li kelio 

į dan gų stie bia si jau ne prik lauso 

my bę at ga vu sios Lie tu vos lai kais 

gy ven to jų pa sta ty tas kry žius. 

var niū nai, šly žiai 

Šit ir vėl jy nai ant lau ko, 

rau sia va gą į Šly žius. 

Die vu lė liau, kiek ak mens čia! 

Vi si krū mai pri ber ti; 

kas čia jų pri sė jo tiek? 

Nuo Ki lu čių rie dam to lyn. Prieš 

dvi de šim tį me tų au to bu sas sto davo 

sto te lė je, pa va din to je „Var niū nų 

mo kyk la“, nors jo kios mo kyk los ten 

jau se niai ne bu vo. Smal su mo ve di ni 

ne riam tie siai į bu vu sią se ną uly čią, 

kur stūk so vie nin te lis be li kęs se nas 

įvykis įsirašo į sporto istoriją. Taip 

visiems į atmintį įstrigo D. Maradonos 

smūgis ranka į anglų vartus, 

atnešęs jo autoriui „Dievo rankos“ 

pravardę; Z. Zidano smūgis galva 

jį provokavusiam italų gynėjui į 

krūtinę, R. Baggio smūgiuotas 11 m 

baudinys į Brazilijos vartų skersinį, 

padovanojęs jai pergalę ir čempionų 

laurus. Visi trys minėti įvykiai 

įvyko dramatiškose rungtynėse 

pasaulio čempionatų finaluose ar 

pusfinaliuose, kuomet kiekviena 

detalė matoma tarsi pro padidinamąjį 

stiklą. 

Kamuolio valdymas, žaidėjo judėjimas 

aikštėje, įvarčio pelnymo 

būdas gali būti labai elegantiški ir 

suteikiantys didžiulį malonumą 

žiūrovams. 

Įdomu tai, kad futbole fiziniai 

duomenys, išskyrus greitį, nevaidina 

tokios svarbios rolės kaip 

krepšinyje. Objektyviai vertinant 

kai kurių fizinių trūkumų turėjo 

ir turi pačios ryškiausios superžvaigždės, 

įskaitant Pele, Maradoną, 

Kruifą, Messi ir kitus. Tačiau 

Kilučių kapinaičių vartai. 

ne deg tų ply tų na mas, ku rio plas tiki 

nės akys ro do, kad jis dar kaž kam 

rei ka lin gas. Ar čia bu vu sios mo kyklos 

pa sta tas? La biau pa na šu, kad jis 

ga lė jo pri klau sy ti Šly žių pa li var kui, 

ku rio li ku čius ti ki mės ras ti ki to je 

Apaš čios pu sė je. 

Lei džia mės į upės slė nį. Ka dangi 

va žiuo ja me se nu ke liu, ma nom 

ra sian tys til tą, liep tą ar nors brastą... 

Prieš akis at si vė ręs vaiz das išties 

įspū din gas: ne pap ras tai gra žus 

Apaš čios vin gis, anot A. Sa ba liausko, 

ak me nų pri bars ty tas, se no til to 

lie ka nos (mums, dvi ra ti nin kams, 

dar įvei kia mo), kaž ka da bu vu sio 

vienas atvejis, apie kurį norėtųsi 

papasakoti, yra nepakartojamas. 

Tai Garinčos istorija. 

Viskas prasidėjo, kai pas garsų 

brazilų trenerį buvo atvestas patikrai 

keistokas 20metis. Smulkaus 

sudėjimo, mažas, netgi luošas – 

raišuojantis, nes kairė koja net 

6 cm ilgesnė už dešinę. Treneris 

liepė rinktinės gynėjui patikrinti 

keistuolį. Nėmaž nesutrikęs vaikinukas, 

kuris iš matymo nė nežinojo, 

kas prieš jį stovi, apgaulingu 

judesiu patiesė gynėją ant žolės ir 

nusivarė kamuolį toliau. Pripuolę 

kiti žaidėjai greit įsitikino, kad atimti 

kamuolį iš šio invalido beveik 

neįmanoma... 

Manuelis Franciskas dos Santos 

buvo beraštis indėnas, vaikystėje 

persirgęs sunkia liga, po kurios 

gydytojai abejojo, ar jis galės 

vaikščioti. Žaisti futbolą jam buvo 

uždrausta, bet niekas negalėjo sustabdyti 

Garinčos – tokią pravardę 

jam skyrė. Brazilijoje garinča vadinamas 

į papūgą panašus paukštelis, 

nešantis laimę... Jis dusyk tapo 


Editos Lansbergienės nuotr. 

ne ma žo pa li var ko pa sta tų li ku čiai – 

ki to je upės pu sė je. Vie nas iš ūki nių 

pa sta tų dar prieš ge rą de šimt me tį 

ga lė jo tar nau ti žmo nėms, ša lia jo, 

prie pat upės, iš ki lu si nau ja so dyba. 

Ki tų pa sta tų griu vė siai jau bai gia 

už žel ti žo le, jais be si džiau gia ne bent 

gand ras vie ni šius... 

Nuo Šly žių Apaš čia lie ka mū sų 

kai rė je, rie dam to liau prieš sro vę, 

pra va žiuo da mi de ši nė je pu sė je nusi 

drie ku sią tik ro jo Var niū nų kai mo 

uly čią. O mus ke lias ve da Šim pe liškių 

link... 

(Tę si nys – ki tą ant ra die nį) 

pasaulio čempionu, pats Pele yra 

pripažinęs, kad Garinča buvo už jį 

talentingesnis ir kad be jo perdavimų 

jis nebūtų pasiekęs įvarčių ir 

tapęs čempionu. Garinča savo fizinį 

trūkumą paversdavo privalumu; 

gynėjai nesugebėdavo perprasti jo 

triukų ir staigios judėjimo kaitos. 

Pasauline žvaigžde jis tapo per 

tris pirmas pasaulio čempionato 

rungtynių minutes, kuomet dusyk 

sugebėjo prasiveržti prie L. Jašino 

saugomų vartų ir pavojingai smūgiuoti. 

Abu sykius kamuolys atsimušė 

į virpstą ir atšoko iki aikštės 

vidurio. Rungtynės buvo laimėtos 

dviejų jo tikslių perdavimų dėka... 

Atėjusi šlovė Garinčą pražudė. Jis 

mėgo alkoholį, moteris, automobilius, 

naktinį miesto gyvenimą ant 

peilio ašmenų. Užbaigęs futbolininko 

karjerą maču Marakanoje, 

kurio metu surinktos lėšos jam 

kaip skurstančiam atiteko, pinigus 

netrukus išleido baruose. Pamirštas 

Garinča klimpo vis giliau, susirgo 

kepenų ciroze, 49 metų po vienų 

išgertuvių nebeprisikėlė.


5 

Su Lo re ta Vai čelio 

nie ne iš anks to 

su si ta riam: pa sku ti nį 

rugp jū čio sa vait ga lį 

kal bė si me apie 

mo kyk lą, apie 

tai, kuo svar bus 

rug sė jis jai ir jos 

šei mai. Sek ma die nio 

po pie tę jau kiuo se 

ir erd viuo se 

Vai če lio nių 

na muo se, ku rių 

kiek vie ną kam pe lį 

puo šia duk rų 

To mos ir Al ber tos 

dar be liai, kal ba mės 

apie mo kyk lą, 

mo ky to jus, šei mos 

bu vi mą kar tu. Vai do 

Vai če lio nio na muo se 

nė ra: re tą lais valai 

kio po pie tę jis 

iš tai kė žve jy bai... 

Ja ni na BAG DO NIE NĖ 

Tel. (8 450) 31474 

redaktorius_birzietis@takas.lt 

RUG SĖ JO PIR MO JI - 

ŠEI MOS ŠVEN TĖ 

– Nuo pat vai kys tės, kiek pri sime 

nu, vi sas mū sų gy ve ni mas bu vo 

su si jęs su mo kyk la ir jos šven tė mis, 

- sa ko Lo re ta. Jos ma ma - dau ge liui 

pa žįs ta ma ma te ma ti kos mo ky to ja 

Ai na Ša tie nė - mo kyk lo je dir ba jau 

ke tu rias de šimt sep ty ne rius me tus. 

– Rug sė jo pir mą ją vi sos trys dukros 

su sa vo duk ro mis sten gia mės 

su si rink ti ma mos na muo se, pasvei 

kin ti ją - be to kios šei my ni nės 

šven tės neį si vaiz duo ja me rug sė jo 

pir mo sios. Ma mą vi sa da svei ki na me 

ir Mo ky to jo die nos pro ga. Rug sė jo 

pir mo sios jau du lys ir mū sų pa čių vis 

ne pa lie ka: kai pa ti bu vau mo ki nu kė, 

kai mo kiau si leng vo sios pra mo nės 

BŪSTAS SVEIKATA APLINKA PATARIMAI 

Rug sė jo nuo tai kos Vai če lio nių na muo se 

tech ni ku me, kai į mo kyk lą iš lei džiu 

duk ras. Kol mer gai tės bu vo ma žesnės, 

o man pri klau sy da vo vie na papil 

do ma poil sio die na per mė ne sį, 

ją tau py da vau rug sė jo pir ma jai: kad 

mer gai tės ga lė čiau pa ti pa ly dė ti į 

mo kyk lą. Da bar jos nuei na pa čios, 

ta čiau po dar bo pir mo sios die nos 

įspū džiais pa si da lin ti ei na me pas 

ma mą, - pa sa ko ja Lo re ta. 

Lo re ta sa ko, kad jei no rė tų gė lė- 

Vi si Vai če lio nių na mų kam pe liai pa puoš ti To mos ir Al ber tos dar bais. 

Va sa ra Vai če lio nių šei ma lan kė si Tur ki jo je. Di de lį įspū dį pa li ko se no vi nis Efe so mies tas. 

Į SVEČIUS PAS 

mis ap do va no ti vi sus mo ky to jus, 

ku rie jai bu vo bran gūs, neuž tek tų 

di džiu lės puokš tės. Ta čiau, pri pažįs 

ta Lo re ta, jos mo kyk los me tais 

mo ki niai ma žiau bend rau da vo su 

mo ky to jais. O da bar duk ros su moky 

to jais bend rau ja nuo šir džiau, tu ri 

vie ni ki tų te le fo nų nu me rius, skambi 

na si, ra šo ži nu tes. 

Abi Vai če lio nių mer gai tės - To ma 

ir Al ber ta - lan ko „Auš ros“ vi du ri- 

nę mo kyk lą. To ma šie met bus devin 

to kė, Al ber ta - šeš to kė. To ma ir 

Al ber ta, tęs da mos ma mos min tį apie 

gė les, sa ko, kad gė lių no rė tų pa do vano 

ti sa vo pir mo sioms mo ky to joms, 

da bar ti nėms auk lė to joms, To ma dar 

pri du ria - ir dar že lio auk lė to joms, ir 

„Pyp lių“ va do vei Lo re tai, ir... Dau geliui 

pe da go gų, ku rie jas ne tik mo ko, 

bet ir ska ti na kur ti, do mė tis vis kuo, 

ak ty viai da ly vau ti ren gi niuo se. 

Šei mos al bu mo nuo tr. 

IŠ BAN DY TI VIS KĄ 

O mer gai čių do mė ji mą si įvairiau 

siais da ly kais nuo lat ska ti na 

ma ma ir tė tis. 

– No riu, kad jos sa ve vi sur iš ban dy tų, 

at ras tų tai, kas joms bus svar bu ir miela 

gy ve ni me, - sa ko Lo re ta. - Pa no rė jo 

mo ky tis gro ti, nu pir ko me pia ni ną, abi 

nu ve džiau į mu zi kos stu di jas, su si paži 

no me su Mu zi kos mo kyk la. 

Nukelta į 6 psl. 

Ja ni nos Bag do nie nės nuo tr.

6 

Atkelta iš 5 psl. 

Lei do me rink tis: kas la biau traukia, 

kas ar ti miau. 

To ma lan kė Ya ma ha mu zi kos mokyk 

lą, šie met lan kys Bir žų Vla do 

Ja ku bė no mu zi kos mo kyk lą. Be to, 

šie met ji baigs šios mo kyk los Dai lės 

sky rių. Kaip To ma vis ką su spė ja? 

– Ne no riu be jo kio už siė mi mo 

gat vė mis šliau žio ti, sma gu, kai yra 

kuo už siim ti, - tvir ti na To ma ir tę sia 

sa vo už siė mi mų są ra šiu ką: nuo ketve 

rių da ly va vo Lo re tos Ga siū nai tės 

va do vau ja muo se „Pyp liuo se“. Devy 

ne rius me tus vai di no, kol su jais 

dir bo va do vė Lo re ta. Į Pi lies teat rą 

kol kas ne nuė jo, bet kas ži no... Al- 

keTuri KETURI kampai KAMPAI 


Rug sė jo nuo tai kos Vai če lio nių na muo se 

ber ta mo ko si Mu zi kos mo kyk lo je 

cho ri nio dai na vi mo ir for te pi jo no. Iš 

pra džių lan kė Dai lės sky rių, pa skui 

nu spren dė, kad jai la biau pa tin ka 

mu zi ka. Pa ban dė. Da bar abe jo ja: gal 

la biau pa tik tų spor tas. O ma ma Lore 

ta pri me na: ko kią įdo mią ope ry tę 

pa sta tė te, kaip sma gu bu vo dai nų 

šven tė je... Jei ne mu zi kos mo kyk la, 

to kių įspū džių ne bū tų. 

Abi mer gai tės pui kiai fo tog ra fuoja. 

Tai liu di ja dau gy bė nuo trau kų, 

ypač - įdo mių po rtre tų. Daž niausiai 

To mai po zuo ja Al ber ta, o Alber 

tai - To ma. 

Abi mer gai tės da ly vau ja baž ny čių 

jau ni mo sto vyk lo se. To ma džiaugia 

si pui kių drau gų ra du si ka ta li kų 

Se se rys mėgs ta fo tog ra fuo ti, o jų fo to mo de liais tam pa jos pa čios. 

baž ny čios jau ni mo gru pė je „Svajo 

nių baž ny čia“, Al ber ta šią va sa rą 

da ly va vo Ne mu nė lio Rad vi liš kyje 

vy ku sio je evan ge li kų re for matų 

baž ny čios sto vyk lo je, anks čiau 

į šią sto vyk lą vyk da vo To ma, bet 

da bar To ma išau go iš sto vyk lau tojų 

am žiaus. 

– Mes ka ta li kai, ta čiau evan ge li kai 

re for ma tai prii ma ir mus, - džiaugė 

si Al ber ta. 

TUR TIN GA VA SA RA 

Be si bai gian ti va sa ra, tvir ti na 

mer gai tės ir jų ma ma Lo re ta, buvo 

ypač tur tin ga. To ma ir Al berta 

da ly va vo Tūks tant me čio dai nų 

šven tė je. Al ber ta dai nuo ja Vla do 

Ja ku bė no mu zi kos mo kyk los jaunu 

čių cho re, ku riam va do vau ja Jūra 

tė Du de rie nė. Cho ras da ly va vo 

dai nų šven tė je, o cho ris tus ly dė jo 

ir Al ber tos ma ma. 

– Va do vė pa si rū pi no, kad vai kai 

ga lė tų į šven tę nu va žiuo ti die na 

anks čiau, nei bu vo nu ma ty ta. Iš vaka 

ro nu va žia vę vai kai spė jo ap lanky 

ti se na mies tį, pa ma tė Teo bu są, 

pa si ra šė Dai nų šven tės dek la ra ci ją. 

Vai kus su ža vė jo šven tiš kai pa sipuo 

šęs mies tas, ir pa ts dai nų šventės 

įspū dis bu vo ne pa kar to ja mas. 

Gal šian dien Al ber tai dar sun ku 

tai įver tin ti, bet kai pri si me nu sa vo 

pir mą ją dai nų šven tę, į ku rią va žiavau 

su šo kių ko lek ty vu, ži nau, kad 

Al ber tai po kiek lai ko tai bus puikūs 

pri si mi ni mai: ir bend ra vi mas, 

ir moks lei vių dai nų die na, ku rio je 

da ly va vo pen kio li ka tūks tan čių moki 

nu kų, - pa sa ko ja Lo re ta. 

To ma į šven tę vy ko kaip „Auš ros“ 

vi du ri nės mo kyk los cho ris tė ir tvirti 

na pa ty ru si dau gy bę įspū džių. 

Šią va sa rą vi sa šei ma iš vy ko į Turki 

ją. Šios ke lio nės įspū džiai ne pamirš 

ta mi ir bran gūs. Lo re ta sa ko, 

kad tai pir mo ji il ges nė vi sos šei mos 

ke lio nė, nors ke liau ja daž nai: po Lietu 

vą, Lat vi ją. 

Šim tai nuo trau kų al bu muo se, 

kom piu te rio ka ta lo guo se pa sa koja 

apie šei mos iš vy kas, mer gai čių 

pir mą ją Ko mu ni ją, ar ti mų žmo nių 

su si ti ki mus, šven tes, ket ver tu ko 

po mė gius. 

RANK DAR BIAI 

Pui kiai su tvar ky tuo se na muo se 

- dau gy bė ma žų dar be lių, ku riais 

pa puoš tos sie nos, len ty nos ir len tynė 

lės, ži di nys. Kiek vie nas daik te lis, 

pa sa ko ja Lo re ta, tu ri sa vo is to ri ją. 

Štai pir ma sis To mos ke ra mi kos darbas, 

čia - mer gai čių su kur ti ir tė čiui 

Šei mos al bu mo nuo tr. 

pa do va no ti at vi ru kai, čia - Al ber tos 

pie ši nys, o ši tuos pil ko mo lio darbe 

lius mer gai tės su kū rė, kai raunant 

gy vat vo rę ra do pil ko mo lio... 

Štai ši ta laip tus puo šian ti eg lu tė - iš 

kon kur so, ku riam ją kū rė To ma. Tėtis 

pa dė jo kar ka są iš vie los pa da ryti. 

To mos kam ba ry je so fa už ties ta 

dai liai ner ta lo va tie se, o To ma tuoj 

iš duo da - ma mos dar bas... Ir dar 

pa suf le ruo ja - ma ma po ky liui sukne 

lę to kiais nė ri niais pa si puo šė... 

Ta čiau ma ma pri me na: kal bam ne 

apie ma ne... 

Mer gai tės mie lai ima si įvai rių 

rank dar bių - vil nos vė li mo, siu vinė 

ji mo. Lo re ta pa sa ko ja, kad kar tais 

jų na muo se su si bu ria ke le tas To mos 

ir Al ber tos drau gių - vi sos at si ne ša 

rank dar bių, da ro dar be lius ir žiū ri 

te le vi zo rių ar klau so si mu zi kos. O 

kar tais drau gai ren ka si į erd vų Vaiče 

lio nių kie mą pa žais ti kvad ra to. 

„NO RIU MO KY TIS“ 

To ma ir Al ber ta sa ko, kad draugai 

jų bend ri. Tre jų me tų skir tu mas 

tarp se se rų nė ra la bai svar bus. Tik 

į mo kyk lą kar tais ei na skir tin gu 

lai ku, bet ne to dėl, kad se se rys nesu 

tar tų - abi tu ri sa vų rei ka lų, įsipa 

rei go ji mų. 

Abi mer gai tės tvir ti na lau kian čios 

ant ra die nio. Pa siil go ne tik drau gų, 

mo ky to jų, bet ir moks lų. 

– Šie met kaip nie kad la bai no riu 

mo ky tis, - tvir ti na To ma, o Al ber ta 

pri tar da ma link si gal va. 

* 

Vi si na mai kve pia py ra gu, ku rio 

re cep tą Lo re ta sa ko ra du si vai kų 

žur na le „Na mi nu kas“. Už lan go praplium 

pa lie tus - rug sė jo pra na šas... 

Rug sė jo, ku rio lau kia ma ma Lo reta, 

tė tis Vai das, de vin to kė To ma ir 

šeš to kė Al ber ta.

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis keTuri KETURI kampai KAMPAI 

7 

Ežiuo lė žy di ir gy do 

Raus va žie dė ežiuo lė žy di rugp jūtį, 

kai dau gu ma dar že lio gė lių jau 

bū na bai gu sios žy dė ti. To dėl veš lus 

žy din tis dau gia me tės ežiuo lės krūmas 

la bai pa puo šia ru de nė jan čias 

die nas. Dėl sa vi to gro žio ežiuo lė 

pa tin ka gė li nin kams, so di nin kams. 

O vais ta žo li nin kai ežiuo lę gi ria už 

ge bė ji mą ak ty viai veik ti žmo gaus 

imu ni nę sis te mą, ki tas gy do mą sias, 

be veik ste buk li nes sa vy bes. 

Tik rą ja ežiuo lės tė vy ne lai ko ma 

Šiau rės Ame ri ka. Pa sa ko ja ma, kad 

Ame ri kos in dė nai ežiuo lę var to jo 

vais tams. Ja gy dė gal vos skaus mus, 

nu de gi mus, ko su lį. Bu vo ma no ma, 

kad ežiuo lė yra stip rus prieš nuo dis 

net įkan dus gy va tei. Vais tai bu vo 

ga mi na mi įvai riai: tri na ma švie žių 

au ga lų ko še lė, spau džia mos sul tys, 

da ro mi nuo vi rai. 

Nes nau dė ir moks li nin kai, jau 

XVII am žiu je ėmę ty ri nė ti ežiuolę, 

ku ri Eu ro po je pa si ro dė tik XIX 

šimt me ty je. Ir pri gi jo šia pus At lan to 

šis ne le pus, ge rai žie mo jan tis au galas. 

Kas ežiuo lės vais tams neau gi na, 

tas nu žy dė ju sius žie dus sau soms 

puokš tėms ski na. 

Vais ta žo li nin kai vais tams pjau na 

žy din čią ežiuo lę, ru de nį ar pa vasa 

rį iš si ka sa šak nų. Nus ta ty ta, kad 

ežiuo lė iš gam tos pai ma ir su kau pia 

po li sa cha ri dų, ci ko ro rūgš ties, eteri 

nių alie jų, rau gų, vi ta mi nų, ki tų 

ver tin gų da ly kų. Tvir ti na ma, kad 

ežiuo lės sul tys tu ri bak te ri ci di nį 

po vei kį, yra anal ge ti kas ko vo jant 

su gri po ar pūs le li nio sto ma ti to viru 

sais. Ežiuo lė var to ja ma gi ne ko logi 

jo je ir on ko lo gi jo je. Tvir ti na ma, 

kad ežiuo lė pa de da ir vy rams nuo 

pro sta tos ne ga la vi mų. 

Pers pė ja ma, kad ežiuo lės prepa 

ra tais ne ga li ma pikt nau džiau ti, 

ne ga li ma var to ti il giau kaip 4–6 

sa vai tes, nes per do za vus ga li pa kilti 

tem pe ra tū ra, im ti py kin ti, krės ti 

šal tis. Auk si nė tai syk lė: kas per daug, 

tas nė ra svei ka. Nors, su pran ta ma, 

vie na ki ta stik li nė ežiuo lės ar ba tos 

iš ko to neiš vers, o at virkš čiai - pa dės 

stip riau ant ko jų lai ky tis, su stip rins 

or ga niz mą, ap gins jei ne nuo gri po, 

tai bent nuo slo gos. 

Yra duo me nų, kad džio vin tos 

ežiuo lės ar ba tos JAV kas met par duoda 

ma net už 300 mi li jo nų do le rių. 

Mat ji pel nė šlo vę dar prieš 1920 metus, 

nuo ku rių pra si dė jo an ti bio ti kų 

bu mas ir ežiuo lės tink tū ra bu vo popu 

lia rus an ti mik ro bi nis vais tas. 

Ežiuo lė te be ty ri nė ja ma dau ge lyje 

pa sau lio vals ty bių moks li nin kų. 

To dėl yra įvai rių nuo mo nių. Vie ni 

ežiuo lę gi ria, ki ti jos ga lio mis abejo 

ja: gal tai tik - pla ce bo, įsi kalbė 

tas po vei kis. O ežiuo lė sau žy di 

ir į pa gy ras bei ap kal bas dė me sio 

ne krei pia. 

Pa ren gė Fe lik sas GRUNS KIS 

Agur kas - lie tu viams ge rai ži no ma dar žo vė. Agur kai augi 

na mi dar žuo se, šilt na miuo se. Var to ja mi švie ži vie ni ar ba 

mai šo mi su ki to mis dar žo vė mis. Nors da bar par duo tu vė se 

švie žių agur kų ga li ma nu si pirk ti iš ti sus me tus, ta čiau šei minin 

kės agur kus žie mai rau gi na, kon ser vuo ja, ma ri nuo ja. 

Dar žo vių ty ri nė to jai tvir ti na, kad agur kai mais tin gu mu 

ne pa si žy mi. Mat juo se yra maž daug 97 pro cen tai van dens. 

Li ku si da lis - ląs te lie na. Agur kuo se yra ka lio drus kų ir šiek 

tiek įvai rių vi ta mi nų. Nors agur kai nė ra mais tin gi, ta čiau 

ge ri na ape ti tą. Ypač ska ti na virš ki ni mo liau kų dar bą rau ginti 

ar ma ri nuo ti agur kai, to dėl jų ne pa ta ria ma daug val gy ti 

į nu tu ki mą lin ku siems žmo nėms. Rau gin tų agur kų tu rė tų 

veng ti ser gan tie ji skran džio ar žar ny no li go mis, ate rosk lero 

ze, hi per to ni ne li ga, ke pe nų ir inks tų li go mis bei tu rintie 

ji šir dies ydą. 

Agur kus ypač ver ti na kos me to lo gai. Sul ti mis va lo mas 

vei das nuo pig men ti nių dė mių ir įde gi mo, nuo straz da nų 

bei spuo gų. Agur kų sul tys gai vi na odą. To dėl per va sa ros 

karš čius la bai svei ka per pjau tu agur ku pa si trin ti pra kai tuojan 

čias kū no vie tas. 

Agur kų tė vy nė - In di ja. Sa ko ma, kad ten ir da bar au ga 

lau ki niai agur kai. In dai juos iš miš kų į sa vo dar žus per kėlė 

maž daug prieš pen kis tūks tan čius me tų. Da bar agur kai 

au gi na mi vi sa me pa sau ly je. 

Ta čiau agur kas - le po ka dar žo vė. Mat jis reik lus drėg mei 

ir ši lu mai. Agur kų šak nys silp nos, to dėl juos rei kia daž nai 

lais ty ti. Ta čiau ne ge rai ir per drėg na dir va. Pas te bė ta, kad 

tem pe ra tū rai nu kri tus že miau 15 laips nių ši lu mos, agur kai 

nu sto ja au gę. Jei gu dir va per džiū va, per daug sau lės, agur kai 

au ga de for muo ti, pa si da ro kar tūs. Moks li nin kai nu sta tė, kad 

Fe lik so Gruns kio nuo tr. 

EŽIU KAS: ežiuo lė sa vo var dui tu ri bū ti dė kin ga ežiams, nes jos žie do 

vi du riu kas la bai pa na šus į ežiu ką. 

Gied rius RU MĖ 

Gė li nin kas 

Atei vės iš to li mo sios Šiau rės 

Ame ri kos – rud be ki jos – pri klauso 

ast ri nių šei mai. Yra ži no ma apie 

40 jų lau ki nių rū šių. Dau gu ma 

de ko ra ty vios ir no riai au gi na mos 

so duo se ir gė ly nuo se. 

Nors šiuo me tu nė ra po pu lia ri, 

se nes niuo se gė ly nuo se, ypač - apleis 

tuo se par kų kam pe liuo se ar pamirš 

to se so dyb vie tė se, ga li me užtik 

ti nuo se no au gin tą plunks na lapę 

rud be ki ją (Rud bec kia la ci nia ta). 

Tai iki 2 m aukš čio au ga las sto rais 

stie bais bei veš liais plunks niš kais 

la pais. Žie dai pu siau pil na vi du riai, 

gel to ni, kar tais kiek žals vo ki. Pa sitai 

ko ir iš sėk lų išau gu sių tuš čia vidu 

rių, tik jos ma žiau de ko ra ty vios. 

La bai gra ži, ne reik li, il gaam žė gė lė. 

To kiam stam biam au ga lui rei kia 

trą šios že mės ir daug drėg mės – 

ypač kai žy di. Nuo saus ros glemba 

la pai, už puo la milt li gė. Ge riau 

so din ti prie sie nos ar pa tvo ry je, 

nes at vi ro je vie to je aukš tus stie bus 

agur kai bū na kar tūs dėl tam tik ros me džia gos - ku kur bi taci 

no. Jo agur kuo se ima daug ga min tis dėl ryš kes nės sau lės. 

Ko dėl agur kams ne pa tin ka sau lė, ir gi yra paaiš ki ni mas. Mat 

lau ki niai agur kai au go ato grą žų miš kuo se, kur ap si vy da vo 

me džius ir mė ga vo si pa vė siu. Ir da bar to kį gy ve ni mą at sime 

na. Nus ta ty ta, kad pa kan ka ke lių sau lė tų die nų paei liui 

ir lys vė se spė riai pa dau gė ja kar čių agur kų. 

Kar tūs agur kai de ra, jei gu že mė nė ra der lin ga, jo je per 

ma žai azo to. Aiš ki na ma, kad agur kų kar tu mas pri klau so ir 

nuo veis lės. Ty ri nė to jai iš siaiš ki no, kad kar tu mas kont roliuo 

ja mas ypa tin gu ge nu. To dėl iš ve da mos to kios agur kų 

veis les, kad de rė tų tik la bai ska nūs, ne kar tūs agur kai. Tokių 

veis lių jau siū lo ma. Ta čiau agur kų kar tu mo ne rei kė tų 

bai min tis. Mat nu sta ty ta, kad kar tu mą su tei kian ti me džiaga 

ku kur bi ta ci nas tu ri gy do mų jų sa vy bių - stab do vė ži nių 

aug lių au gi mą. Ki ni jo je spe cia liai au gi na mi kar tūs agur kai, 

iš ku rių ga mi na mi vais tai. 

Tad kar čius agur kus ver ta val gy ti. O jei gu sun ku kar tumą 

nu ry ti, vai sių iš mes ti ne rei kė tų. Mat kar tu mas dings ta 

agur kus už rau gus ar ma ri na vus. 

Kai ku rie dar ži nin kai ži no, jog agur kams ne pa tin ka saulė 

kai ta. To dėl agur kus sė ja po vyš nai tė mis ar sly vai tė mis. 

Ta da jie ap si ve ja vais me džių ka mie nus ir virkš čio mis ko pia 

ant ša kų. Ir gra žu, ir vai siai ne bū na kar tūs. 

Ski nant ežio se agur kų vai sius, ne ga li ma pa lik ti ap vers tų 

virkš čių. Ne pa tin ka agur kams, jei gu virkš čias ap min džiosi 

me. Bet ku riam au ga lui ne pa tin ka, kai su juo el gia ma si 

ne man da giai. 

Pa ren gė Fe lik sas GRUNS KIS 

TA V O GĖ LĖ 

TARP VA SA ROS IR RU DENS 

NAU DIN GI PA TA RI MAI 

Agur kas – ne vien van duo 

iš lau žo vė jas. Dau gi na ma pa va sarį 

ke ro da li mis. Krū mi ja si grei tai. 

Tin ka mai pri žiū ri ma ir ret kar čiais 

pa trę šia ma ga li vie no je vie to je augti 

la bai il gai. 

Bliz gan čio ji rud be ki ja (R. fulgi 

da) ge ro kai že mes nė – dau giau 

kaip 80 cm nei šau ga. Žie dai tuščia 

vi du riai, di de li, žvaigž diš ki, su 

tam siu iš ki liu vi du riu. Žy di la bai 

il gai – nuo lie pos iki spa lio. Vešlio 

ji rud be ki ja (R. ni ti da) to kia 

pat aukš ta kaip ir pluns na la pė, tik 

jo sios žie dai tuš čia vi du riai. Žy di 

ru de nį. Au gi na ma re tai. 

La biau siai mū siš kių gė li nin kų mėgia 

ma plau kuo to ji rud be ki ja (R. hirta) 

li te ra tū ro je daž niau siai ap ra šo ma 

kaip vien me tė gė lė (sa vo tė vy nė je 

Šiau rės Ame ri ko je - pa ts tik riau sias 

dau gia me tis au ga las). Iš tie sų pas 

mus ji il gai neiš gy ve na – kal tos perne 

lyg per mai nin gos, drėg nos mū sų 

žie mos, to dėl plau kuo to sios rud beki 

jos ke rai pa pras čiau siai su pū va. 

Šal to mis be snie gė mis žie mo mis ji 

daž niau siai iš šą la. Ge riau siai peržie 

mo ja jau ni ke re liai. 

Gied riaus Ru mės nuo tr. 

Pa va sa rį rei kė tų at sar giai at skirti 

jau nes nes se nų per žie mo ju sių 

ke rų da lis ir jas pa so din ti at ski rai. 

Ka dan gi plau kuo to ji rud be ki ja užmez 

ga ga ly bę dai gių sėk lų ir pa ti 

pa si sė ja, ne re tai mes net ne paste 

bi me, kad se nes ni ke rai iš ny ko 

– ap lin kui vi suo met ap stu jau nų 

au ga lė lių. Su dy gę dar ru de nį, jie 

daž nai ne blo gai iš ken čia žie mą ir 

anks ti pra žys ta. Li ku sios sėk los 

dygs ta pa va sa rį, dai ge liai per vasa 

rą su ve ši ir ru de nį gau siai žy di. 

Žie dai di de li, su tam siu iš ki liu vidu 

riu, gel to ni, gel to nai oran ži niai, 

dvis pal viai, net ru di. Ne re tai be žydė 

da mi tam sė ja. Plau kuo to ji rudbe 

ki ja leng vai kryž mi na si su gre ta 

au gan čia bliz gan čią ja rud be ki ja 

– jų pa li kuo nys daž nai bū na la bai 

gy vy bin gi ir pui kiai žie mo ja. 

Rud be ki jos tin ka di des niems 

gė ly nams, lys vai tėms, be for mėms 

dė mėms pie ve lė se, sa le lėms prie 

di de lių ak mens rie du lių, krū mų. 

Žie dai ski na mi puokš tėms. Gražiau 

sios bū na il gą, sau są ru de nį – 

lie tin gais me tais žy di men kiau. 

Fe lik so Gruns kio nuo tr. 

AT MIN TIS: agur kui ne pa tin ka sau lė, nes jis pri si me na, jog prieš 

ke lis tūks tan čius me tų au go miš ko pa vė sy je.

8 

Metų pobūvis 

Šeštadienio vakarą Biržų pilies menėse savo penkiasdešimtąjį 

jubiliejų šventė Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Pasveikinti 

jubiliato atėjo vaikystės draugai, kaimynai, vietinės valdžios 

atstovai, atvyko svečių iš Rygos, Vilniaus. Linkėjimus Valdemarui 

Valkiūnui bėrė jo politiniai oponentai bei naujaisiais frakcijos 

bičiuliais prisistatę Seimo nariai – Donalda Meiželytė, Ligitas 

Kernagis, Rokas Žilinskas ir kiti. Svečius linksmino dainininkas 

Vytautas Šiškauskas bei čigonų gupė „Ame Roma“ iš Rygos, 

jubiliatui dovanojusi staigmeną – pilvo šokį. Po sveikinimų ir 

„Ilgiausių metų“ keli šimtai svečių apgulė vaišių stalus. 

Edita MIKELIONIENĖ 

Tel. (8 450) 33734 

editamikel@yahoo.com 

Šeštadienio vakarą automobilių aikštelė 

prie pilies buvo sausakimša. Puošnūs 

ponai ir ponios skubėjo pasveikinti 

Seimo narį Valdemarą Valkiūną jubiliejaus 

proga. Kas nuoširdžiai, o kas – iš 

smalsumo. 

Prie durų pasitiko jauni padavėjai su 

šampano ir vyno taurėmis. Aplinkui 

sukiojosi žurnalistai su kameromis ir 

fotoaparatais. Pilies salėje vos tilpo svečiai. 

Deja, į šventės pradžią nesuskubę 

Seimo nariai pasistumdė prie durų ir 

savo eilės sveikinti jubiliatą laukė kažkur 

kitur. 

Sveikintojų būrys susirinko itin įvairus: 

nuo jubiliato vaikystės kaimynų, 

bičiulių, mokytojų iki rajono valdžios 

atstovų, verslininkų, ambasadorių bei 

nuolat iš skandalų neišbrendančių Seimo 

narių. 

Vakaro vedėja, Valdemaro Valkiūno 

padėjėja Danutė Martinkėnienė, svečius 

vedė vingiuotais jubiliato gyvenimo takais 

– nuo vaikystės Gajūnų kaime, per 

Rygą iki Seimo koridorių. 

Pirmuosius pasveikinti Valdemarą 

Valkiūną vakaro vedėja pakvietė Vaitkevičius 

– buvusius vaikystės kaimynus, 

kurie prisiminė Valdemarą buvus 

draugišką vaiką: „Negailėjo „Ereliuko“ 

pasivažinėti“. Didelis Gajūniečių būrys 

džiaugėsi, jog „pats Voldis juos pakvietė 

į balių“. Jubiliato vaikystę prisiminė 

buvusios mokytojos Laužadiškyje ir 

Papilyje. 

Biržų valdžiai atstovavusi Savivaldybės 

administracijos direktorė Palmyra 

Prašmantienė Seimo nariui linkėjo gyvenimo 

pažinimo bei nenudegti nuo 

žvaigždžių. Rajono Tarybos nariai – balotiruotis 

į Europarlamentą. Nežinia, ar 

norėdami Seimo narį išsiųsti kuo toliau, 

ar sutaupyti pinigų. „Atstovaudamas 

Lietuvai ir Latvijai ženkliai sumažintų 

išlaidas“, – sakė Tarybos narė Stasė 

Eitavičienė. Jie Seimo nariui dovanojo 

enciklopediją išminčiai pasisemti. 

Sveikintojų eilė ilgai nenutrūko. Iš 

Rygos atvykusios dabartinės Valdemaro 

Valkiūno įmonių direktorės jubiliatui 

sukūrė eiliuotą sveikinimą. Rygos lietuvių 

mokyklos atstovai į šventę atsive 

Valdemaras Valkiūnas svečius kvietė vaišintis. 

žė mokinę, kuri savo talentu ir puikiai 

atlikta daina sulaukė publikos aplodismentų. 

Lyg žuvys vandeny jautėsi 

buvę šoumenai, o dabar Seimo nariai 

Donalda Meiželytė, Ligitas Kernagis, 

Rokas Žilinskas, prisistatę dabartiniais 

frakcijos draugais ir raginę susirinkusiuosius 

audringais plojimais sveikinti 

jubiliatą. Svečiai Valdemarui Valkiūnui 

dovanojo gėlių, brangaus konjako, 

paveikslų. 

Vakaro vedėja Danutė Martinkėnienė 

į sceną pakvietė ir Seimo nario šeimą: 

tylią ir kuklią žmoną Genutę bei sūnus 

Andrių ir Rolandą. 

Po to žodis buvo suteiktas pačiam 

jubiliatui, kuris nustebino svečius, paprašęs 

visus atsistoti ir susikibti rankomis, 

kad energija pereitų vienam iš 

kito. Vieniems tai priminė Kašpirovskio 

seansą, kitiems – ramybės linkėjimą per 

Mišias. Tačiau jubiliato norą stengėsi 

gerbti visi. 

Kad vakaras neprailgtų, svečiams dainavo 

Vytautas Šiškauskas bei ugningas 

čigonų ansamblis iš Rygos „Ame Roma“. 

Buvo galima suprasti, jog dainingieji 

čigonai – seni jubiliato bičiuliai. Jie 

Valdemarui Valkiūnui parengė siurprizą 

– pilvo šokį. 

Po sveikinimų vakaro šventė persikėlė 

į pilies rūsio menę. Joje svečiai vos tilpo. 

Valdemaras Valkiūnas svečių prašė 

vaišintis. Šeimininkės ir iš Panevėžio 

atvykę padavėjai vos spėjo nešti valgius 

ant stalo. Svečiai buvo vaišinami lašišos 

užkandžiais, vištiena, tradicinėmis 

mišrainėmis ir salotomis. Vyrai spietėsi 

prie alaus stalo, o moterys smaližiavo 

tortais ir išradingai patiektais vaisiais. 

Gėrė svečiai vyną, alų, degtinę ir brendį. 

Pasivaišinę bendravo. Vieni salėje, 

kiti – pilies arkadoje. 

Vakarop svečiai ėmė skirstytis. Kiekvienam 

jų jubiliatas dėkojo, kiekvieną 

– išlydėjo. 

Pilies tiltu vienas po kito riedėjo 

prabangūs visureigiai ir kuklesni automobiliai. 

Sutemo. Kam čia berūpi, kas į 

pilies kiemą per irstantį tiltą įvažiavo. Be 

to, ir Policijos komisariato viršininkas 

Eugenijus Šopis jau senokai namo buvo 

išėjęs. Ant pilies laiptų turėklų, tarp 

gėlių lovelių, svečiai sustatė nugertus 

bokalus, pro kuriuos švietė į parodą 

kviečiantis plakatas su užrašu „Lietuvos 

identitetas“... 

Taip Gyvename 

Gajūniečių sveikinimas. 


Seimo narys Valdemaras Valkiūnas jubiliejų šventė kartu su žmona Genute, sūnumis Rolandu bei Andriumi. 

Šventės vedėja Danutė Martinkėnienė 

ir dainininkas Vytautas Šiškauskas. Seimo narė Donalda Meiželytė tarp biržiečių jautėsi laisvai. 

Čigonų dovana Valdemarui Valkiūnui. 

Editos Mikelionienės nuotr.


Par da viau 

va sa rą... 

Trysžaviosbiržietės 

–Eva,Sandra,Ineta,dalinasiįspūdžiais,kaippardavėvasarą–neatostogavo,odirbo. 

nor ve Gi jo je 

Dvi de šimt vie ne rių me tų stu den tė 

Ine ta Dre vins kai tė Vil niu je stu di juoja 

sta ty bos in ži ne ri ją. Va sa rą mer gina 

nu ta rė nuvykti į fior dų ša lį. Tie sa, 

ne tro lių miš kuo se gau dy ti, o kaip 

ir dau ge lis – dirb ti. Lie tu vo je graužian 

ti sun kius in ži ne ri nius moks lus, 

Ine t a Nor ve g i j o je t a p o kam ba r i ne. 

Lai mės ieš ko ti į šią Skan di na vi jos ša lį 

ji ne vy ko, nes ten dir ba jos gi mi naičiai: 

„Dar bas tar si ma ne pa ts su si rado. 

Gi mi nai čiai ten dir ba ir pa siū lė 

pa keis ti vie ną mo te rį, ku ri tuo me tu 

grį žo į Lie tu vą ato sto gau ti.“ 

Prieš nu vyk da ma į Nor ve gi ją Ine ta 

apie šią ša lį ži no jo ne daug – ma nė, 

kad ten pa siu tu siai bran gu, šal ta, pilna 

fior dų ir kad kiek vie na pa kran tė 

nu sė ta jach tom. Vis dėl to mer gi na 

pa ma tė neuž mirš ta mų vaiz dų. Vienas 

iš jų – Briks da lo le dy nas, kurį, 

anot Ine tos, api bū din ti žo džiais 

neį ma no ma. 

At vy kus į Nor ve gi ją mer gi nai reikė 

jo keis ti ap si pir ki nė ji mo įpro čius: 

„Sek ma die niais ne dir ba par duo tuvės, 

o jei nak tį pri trū kai de ga lų, lauk 

ry to,“ – pa sa ko jo Ine ta. 

Sėk min gai įsi dar bi nu si Ine ta, pripa 

ži no, kad iš pra džių dirb ti bu vo 

ne leng va: „Iš pra džių bū da vo la bai 

sun ku su tvar ky ti na mą per tam skirtą 

lai ką – „pa gau ti rim tą.“ 

Ine ta ne tu rė da vo į lai ko rė mus 

įspaus tų dar bo va lan dų: „Ga li ma 

sa ky ti, kad dirb da vau pa gal gra fi ką, 

ku rį su si da ry da vau pa ti. Ka dan gi 

bū da vo ma žai dar bo, tu rė da vau ir 

šiemet bičių laikytojams iš 

specialiosios kaimo rėmimo programos 

lėšų teikiama parama, 

kompensuojant dalį išlaidų už 

papildomą bičių maitinimą. 

Pagal žemės ūkio ministro 2009 

m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 3D-401 

patvirtintas Paramos teikimo bičių 

laikytojams už papildomą bičių 

maitinimą taisykles siekiantys gauti 

šią paramą bičių laikytojai turėjo iki 

š. m. rugpjūčio 1 d. užregistruoti bites 

Ūkinių gyvūnų registre. 

Kaip ir praėjusiais metais, nemažai 

bitininkų nespėjo laiku kreiptis 

į teritorines valstybines maisto ir 

veterinarines tarnybas dėl jų laikomų 

bičių šeimų skaičiaus užregistravimo. 

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama 

į susiklosčiusią padėtį 

ir norėdama padėti bitininkams, 

pratęsė bičių šeimų registravimo 

Ūkinių gyvūnų registre laikotarpį 

iki paskutinės paramos paraiškų 

pateikimo dienos, t. y. iki š. m. rugsėjo 

15 d. (2009 m. rugpjūčio 26 d. 

lais vų die nų.“ 

Įp ras tai 9–10 va lan dą ry to Ine ta 

iš vyk da vo į dar bą. Kuo met ji skubė 

da vo į dar bą, ke lią jai pa sto da vo 

vie nas iš la bai ją nu ste bi nu sių da ly kų 

Nor ve gi jo je – „gu lin tys po li ci ninkai“: 

„Ma ne pri bloš kė be ga lė „gulin 

čių po li ci nin kų“: gy ve na mo jo je 

zo no je jie „gu li“ kas 5 met rai. Tai 

ma ne la bai ner vin da vo, ypač kai 

sku bė da vau į dar bą.“ 

Nors mer gi na vy ko ži no da ma, kad 

auk so lui tai Nor ve gi jos pa ke lė se nesi 

mė to, bet už dirb tų pi ni gų pa kaks 

su si mo kėt už moks lą ir in ves tuo ti 

į svei ka tą. Pak laus ta, kiek už dir bo, 

pa juo ka vo: „Čia tas pa ts, kas klaus ti 

mo ters, kiek jai me tų. Nors ten, kur 

dir bau, ga li ma gan ne blo gai už sidirb 

ti. Ne se zo no me tu per mė ne sį 

už dir bau 3500 li tų.“ 

Grai ki jo je 

Bir žie tė dvi de šimt me tė Sand ra 

Šar kū nai tė ruo šia si stu di joms Liver 

pu lio uni ver si te te, kur mo ky sis 

ar chi tek tū ros. Va sa rą ji par da vė taip 

pat ne Lie tu vo je – Sand ra dir ba Graiki 

jai pri klau san čio je Kre tos sa lo je. 

Ten vy ko vi siš kai at si tik ti nai, 

apie Kre tos sa lą prieš iš vyk da ma 

daug ne ži no jo: „Ži no jau, kad Kreta 

– tai Eu ro pos ci vi li za ci jos lopšys, 

ska lau ja mas Vi dur že mio jū ros, 

pri trau kian tis dau gy bę tu ris tų. Net 

Kre tos sos ti nės He rak lio no įvar dinti 

ne ga lė jau“. 

Vos tik at vy ku si į Grai ki ją, Sand ra 

tu rė jo pri si tai ky ti prie kiek ki to kio 

gy ve ni mo ir man da gu mo su vo kimo: 

„Prib loš kė grai kų bend ra vi mo 

ma nie ros – la bai gar siai reiš kia vi sas 

emo ci jas. Taip pat su pra tau, kad tipi 

niam grai kui ke lių eis mo tai syk lės 

ne ga lio ja, to dėl pa ti daug ne vai ruoju: 

na mai – biu ras, biu ras – na mai. 

Dar keis ta man, lie tu vai tei, pa si ro dė, 

kad jie ne ra ki na du rų. Ir jiems nesvar 

bu, ar nu lė kė iki par duo tu ves, ar 

nu va žia vo į ki tą mies tą ko kio nors 

Pratęstas bičių šeimų 

įregistravimo terminas 

žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 

3D-617). 

Primename, kad atvykęs į savivaldybę 

pagal gyvenamąją vietą arba 

buveinės adresą bičių laikytojas su 

savimi turi turėti asmens tapatybę 

patvirtinantį dokumentą, Išlaidų 

apmokėjimo įrodymo dokumentų 

aprašą ir išlaidų apmokėjimo įrodymo 

dokumentus (kasos aparato 

kvitas, sąskaitos faktūros su kasos 

aparato kvitais ar kiti dokumentai, 

kuriais įrodoma, kad buvo atliktas 

mokėjimas). Jei ūkis ekologinis, 

bičių laikytojas savivaldybės darbuotojui 

turi pateikti sertifikavimo 

institucijos išduotą sertifikatą. 

Paramos paraišką pagal bičių laikytojo 

pateiktus dokumentus užpildys 

savivaldybės darbuotojas. 

Bičių laikytojas, pavėlavęs pateikti 

paraišką dėl svarbios priežasties 

(nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), 

gali ją pateikti iki einamųjų metų 

rugsėjo 29 d. (įskaitytinai), kartu 

su prašymu ją priimti ir vėlavimo 

priežastį pateisinančiu dokumentu. 

Savivaldybės administracija, pri- 

Taip Gyvename 

Eva Brazdžionytė vasarą darbavosi Vilniuje, azijietiško maisto restoranėlyje. 

mais to su drau gu „su kirst“. Be to, jie 

la bai ste bė jo si, kai su se kė, jog aš be 

ar ba tos ir sriu bos ne ga liu gy ven ti. 

Jie var to ja šiuos skys čius tik sirg dami,“ 

– pa sa ko jo Sand ra. 

Grai ki jo je Sand rai pa tin ka, tačiau 

ją kar tais er zi na be ga li nis graikų 

lė tu mas: „Ne itin punk tua lūs jie 

ir vis ką da ro la bai lė tai. Tai ma nęs 

ne pyk do, bet kar tais tie siog kve pia 

lai ko švais ty mu.“ 

Nors grai kai ir lė ti, Sand rą į darbą 

priė mė grei tai. Nu vy ko į po kal bį 

dėl dar bo ir po pus va lan džio sė dė jo 

res to ra ne švęs da ma priė mi mą į darbą. 

Taip Sand ra įsi dar bi no vie na me 

iš au to mo bi lių nuo mos punk tų. Ir 

kaip ji pa ti sa ko, ta po „bend rauto 

ja“: „At va žiuo ju į biu rą 10 val., 

atei na žmo nės pa si tei rau ti, iš si nuomo 

ti au to mo bi lį. Aš šne ku, pil dau 

kont rak tus, re zer vuo ju. Per pie tus 

tu riu 4 va lan dų per trau ką – sies tą. 

18 va lan dą grįž tu į dar bą. Ir ta da 

„bend rau ju“ pri klau so mai nuo to, 

kiek žmo nių yra. Kar tais ne t iki 23 

va lan dos.“ 

La biau siai Sand rai dar be ne pa tikda 

vo su si rau kę vei dai ir prie ka bumas, 

ypač ru sų tu ris tų. Ma lo niau sia 

bend rau ti su ita lais: „Su tais, ku rie 

ne mo kė da vo ang lų kal bos, pir mo 

pažinusi vėlavimo priežastį pateisinama, 

priima rašytinį sprendimą 

dėl pavėluotai pateiktos paramos 

paraiškos priėmimo. 

Primename, kad bičių laikytojams 

iš dalies atlyginamos išlaidos, 

tiesiogiai susijusios su papildomu 

bičių maitinimu (įprastinio, ekologiško 

cukraus arba invertuotojo 

cukraus sirupo įsigijimo išlaidos), 

bet ne daugiau kaip 20 Lt už bičių 

šeimą arba ne daugiau kaip 40 Lt 

už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą 

bičių šeimą. 

Paaiškėjus, kad lėšų poreikis išlaidoms 

kompensuoti viršija Specia- 

sio mis dar bo sa vai tė mis ne tgi mi ni 

spek tak lius su vai din da vom, kol išsiaiš 

kin da vom vis ką. Juk aš ita liš kai 

ir gi non ca pi to.“ 

Pak laus ta, ko Sand ra nie ka da 

neuž mirš iš to, ką Grai ki jo je pama 

tė, at sa kė: „Pa ma čiau to kį vaizdą 

– eks cent riš ka par duo tu vy tė 

He rak lio no se na mies čio rū sy je. 

Įsi vaiz duok: nu si lei di me di niais 

laip tais, prie te ma, skam ba neaiš ki 

ne gir dė ta mu zi ka – tar si kal nų gentys 

gro tų pa te fo nu, ap link su dė lio ti, 

su ka bin ti ran kų dar bo daik čiu kai ir 

sen daik čiai – nuo iš drož to aus ka ro 

iki va ri nės iš rai žy tos pe le ni nės, ir 

stai ga iš ny ra eks cent riš ka mo teris 

– gar ba no tų plau kų ku pe ta ir 

tur kio žyd ru mo megz tu ap kri tu siu 

po nčo. Nu si šyp so jom vie na ki tai ir 

pa gal vo jau, kad ji to bu lai de ra šio je 

at mos fe ro je.“ 

Sand ra Grai ki jo je daug už dirb ti 

ne si ti kė jo. Ir, pa sak jos, tas „ne si tikė 

ji mas“ la bai grei tai pa si tvir ti no. 

Už dirb tus pi ni gus ža da in ves tuo ti į 

stu den tiš ką gy ve ni mą Li ver pu ly je. 

lie Tu vo je 

Skir tin gai nei Ine ta ar Sand ra, 

dvi de šimt vie ne rių me tų Eva Brazdžio 

ny tė iš Lie tu vos nie kur ne vy 

liojoje kaimo rėmimo programoje 

šiam tikslui skirtas lėšas, išmokų 

suma kiekvienam paramos gavėjui 

proporcingai mažinama bendro lėšų 

viršijimo procentu. 

Tinkamos finansuoti išlaidos turi 

būti patirtos einamaisiais metais iki 

paramos paraiškos pateikimo dienos 

(įskaitytinai). 

* 

Išsamesnės informacijos galite 

teirautis tel. (8 5) 239 1149. 

Žemės ūkio ministerijos 

informacija 

užs. 2910 

9 

Asmeninio albumo nuotr. 

ko. Vil niu je is to ri ją stu di juo jan ti 

Eva tu rė jo at lik ti pra kti ką, tad li ko 

Lie tu vo je: „Na, aš su rez giau pla ną 

chu li ga ną, kad šią va sa rą at lik siu visas 

sa vo pra kti kas, kad ki tą tu rė čiau 

lais vą ir ga lė čiau iš lėk ti „kalt bap kių“ 

į už sie nį. Be to, šiais me tais ne tu rėjau 

kur va žiuo ti.“ 

Eva dir bo vie na me Vil niaus azi jietiš 

ko mais to res to ra nė ly je pa da vė jaka 

si nin ke. Ji ten dir bo ke lis žie mos 

mė ne sius, to dėl pri si mi nę Evą res tora 

nė lio sa vi nin kai pa siū lė pa dir bė ti 

vie no fes ti va lio me tu. Su si ta rė, kad 

dirbs ke lias die nas, nes Eva tuo me tu 

lai kė eg za mi nus uni ver si te te. Pa sibai 

gus eg za mi nų se si jai, Eva pra dė jo 

ar cheo lo gi nę pra kti ką ir su gal vo jo 

pa dir bė ti: „Pa ma niau, kad vi sai gerai 

bū tų va ka rais po ka si nė ji mų ei ti 

į res to ra nė lį ir pa dir bė ti. Eva dir bo 

va ka rais, kar tais ir nak ti mis – iki 4 

va lan dos nak ties. 

Pak laus ta apie už dar bį ir su taupy 

tus pi ni gus, Eva at sa kė, kad dirbda 

ma res to ra nė ly je ne li ko al ka na, 

s u g e b ė j o p r a g y v e n t i b r a n g i a m e 

Vil niu je, ke lioms die nos nu ke liau ti 

į Stok hol mą ir su si mo kė ti už po rtuga 

lų kal bos kur sus. 

Jus ti nas SI MA NA VI ČIUS 

Trumpai 

Prevencinė 

priemonė 

„turgus“ 

Panevėžio apskrities vyriausiojo 

policijos komisariato Biržų 

rajono policijos komisariato 

aptarnaujamoje teritorijoje vykdoma 

centralizuota prevencinė 

priemonė ,,Turgus“. Prevencinės 

priemonės metu suaktyvinta 

akcizais apmokestinamų prekių, 

intelektinės nuosavybės ir vaistų 

realizavimo vietų kontrolė. 

Gyventojų prašome pagalbos. 

Jei Jūs turite informacijos apie 

asmenis, kurie vykdo neteisėtą 

komercinę, ūkinę, finansinę, 

farmacinę, ar profesinę veiklą, 

galite informuoti mus pasitikėjimo 

telefonu (8 450) 31 036 arba 

tiesiogiai kreipkitės į apylinkes 

aptarnaujančius pareigūnus, 

arba siųskite elektroniniu paštu 

policijos komisariato svetainėje 

pateiktais adresais.

10 

A. Šliu bu rys Ta li ne ta po tur ny ro 

nu ga lė to ju ir Es ti jos čem pio nu. 

sporTas, kriminalai 

Spor to šven tei nesu kliu dė lie tus 

Pas ku ti nį va sa ros sa vait ga lį Bir žų 

evan ge li kų re for ma tų jau ni mo grupė 

Bir žų jau ni mui pasiūlė pra leis ti 

spor tuo jant ir su ren gė spor to šventę 

„Duok man ran ką, mie las drau ge 

ir ei me spor tuo ti kar tu!“ Pro jek tas 

bu vo vyk do mas pa gal tau ti nių ir pilie 

ti nių pro jek tų rė mi mo pro gra mą. 

Tai yra pro jek to ,,Duok man ran ką, 

de Ga 

Rugp jū čio 29 d. tuoj po vi durnak 

čio Bir žų Prieš gais ri nės gelbė 

ji mo tar ny bos bu dė to jai ga vo 

pra ne ši mą, kad de ga gy ve na ma sis 

na mas Pa bir žės se niū ni jo je, Užugul 

bi nės kai me. At vy kus gais rinin 

kams, gy ve na mas na mas de gė 

at vi ra lieps na. 

Na mas bu vo me di nis, vie no 

aukš to, 9x12 met rų dy džio. Jo stogas 

– ši fe ri nis. Gais ro me tu su de gė 

sto gas, me di nės sto go konst ruk cijos, 

me di nė per dan ga, ap de gė medi 

nės na mo sie nos, lan gai, du rys. 

Ap d e g ė , ap r ū k o a r b a bu v o s u pi l t i 

van de niu na mų apy vo kos daik tai. 

Gais ras bu vo nu mal šin tas per kele 

tą va lan dų, ta čiau gais ri nin kų 

mie las drau ge“ da lis. Šio pro jek to 

me tu taip pat vy ko vai kų die ni nė 

sto vyk la Bir žuo se, iš vy ka į Gies mių 

gies me lę Va na guo se Klai pė dos ra jone 

bei jau ni mo su si ti ki mai. 

Spor to šven tės da ly vių am žius 

bu vo ne ri bo tas, tad var žė si ir ma ži 

vai kai, ir paaug liai. Gai la, kad prapliu 

pęs lie tus pa ko re ga vo var žy bas 

ta po eta po ir tur ny ro 

nu ga lė to ju bei es ti jos 

čem pio nu 

Rugp jū čio 28–30 die no mis Tali 

ne vy ko „Bal tic cup“ bu ria vi mo 

var žy bų pa sku ti ny sis, ket vir ta sis 

eta pas. Tur ny re da ly va vo dau giau 

kaip šim tas da ly vių, Ta li ne var žėsi 

84 bu riuo to jai. Ta li no eta pe nuga 

lė jo bir žie tis And rius Šliu bu rys. 

And rius ta po ne tik sa vo am žiaus 

gru pės U 17 nu ga lė to ju. U 20 grupė 

je jis užė mė tre čią ją vie tą. Ka dan gi 

Ta li no eta pas bu vo kar tu ir Es ti jos 

bu ria vi mo čem pio na tu, A. Šliu burys 

tuo pa čiu ta po Es ti jos jau ni mo 

čem pio nu. Ta čiau svar biau sia – starta 

vęs tri juo se „Bal tic cup“ eta puo se, 

And rius ta po šio pres ti ži nio tur ny ro 

nu ga lė to ju. 

Rug sė jo 5–6 die no mis A. Šliubu 

rys star tuos Lat vi jos bu ria vi mo 

čem pio na te. Jis ti ki si ge rai ja me 

pa si ro dęs pa tek ti į Lat vi jos rink tinę 

ir kar tu su ja po ke lių sa vai čių 

da ly vau ti Pa sau lio bu ria vi mo čempio 

na te Is pa ni jo je. 

eki pa žas bu dė jo iki penk tos valan 

dos ry to. 

va Gia 

Rugp jū čio 28 d. apie pu sę aš tuntos 

ry to Me džio to jų g. gy ven to jas 

pa ste bė jo, jog pra vi ros ga ra žo durys. 

Iš ga ra žo nak tį bu vo pa vog ta: 

šli fa vi mo apa ra tai „Mac ro tec NT 

8“ ir „Mac ro tec RA 7“; pjaus tymo 

apa ra tas „Fes tool EHL 65 E“; 

kam pi nis šli fa vi mo apa ra tas „Laglei 

Uni co“, per fo ra to rius „Boch 

GBH 224 DS“, su vi ri ni mo apa ratas 

„Fro nius Trans Poc ket 1500“, 

pj au s t y m o ap a r a t a s „ Me t a b o S T 

50 Pen dix“, par ke to pjaus ty mo 

apa ra tas „Fes tool Ba sis 1A Pal las 

50, šli fuok lis „Me ta bo DSE 300“, 

ir ypač da ly vių skai čių – į „Sau lės“ 

gim na zi jos sta dio ną su si rin ko kur 

kas ma žiau spor tuo ti no rin čio jauni 

mo nei ti kė ta si. Vy res nio am žiaus 

šven tės da ly viai ste bė jo si Bir žų 

jau ni mu: „Anks čiau vos pa kvie tus 

pa spor tuo ti, bū tų su si rin kęs pil nas 

sta dio nas. O da bar... Jau ni mą la biau 

kom piu te riai trau kia. Net ir va sa rą 

Ata kuo ja „Rin kuš kiai“. 

juodoji kronika 

2 ob lia vi mo apa ra tai „Fes tool EHL 

65 E:, du aku mu lia to ri niai grąž tai 

„Fes tool c12“. Nuos to lis dar tik 

nu s t a t i n ė j a m a s . 

Rugp jū čio 29 d. 19.19 val. Vy tauto 

g. gy ven to ja pra ne šė, kad pri taikius 

du rų rak tą, pa tek ta į jai priklau 

san tį bu tą. Pa vog ti 3 mo bi lio jo 

ry šio te le fo nai ir XBOX žai di mų 

apa ra tas. Nuos to lis – 570 Lt. 

Ge ria ir va žiuo ja 

Rugp jū čio 28 apie 15.30 val. ke lyje 

Biržai–Užušiliai bu vo su lai ky tas 

ne blai vus (1,43 pro m.) au to mo bi lį 

„Re naul t Es pa ce“ vai ra vęs 42 me tų 

R. K. iš Užu ši lių kai mo. 

Rugp jū čio 29 d. Ki lu čių gat vė je 

apie pir mą va lan dą nak ties bu vo 

sun ku vai kus nuo jų at plėš ti...“ 

Neiš si gan dę lie taus ir atė ję į stadio 

ną ga lė jo pa si var žy ti dvi ra čių 

sla lo mo tra so je, o ma žie ji – va žiuoda 

mi pa spir tu ku. Ke lios ko man dos 

neiš si gan do lie taus ir žai dė tink li nį. 

Ma žie ji bū riu ap sto jo va do vę Danu 

tę ir var žė si smi gi nio rung ty je. 

Me rū no Ju ko nio pa kvies ti, „Auš 

Sve čiai bu vo su triuš kin ti 

Rugp jū čio 26 d., tre čia die nį, buvo 

su žais tos ati dė tos pir mo jo rato 

rung ty nės „FK Fo ku sas“ – „FK 

Rin kuš kiai“. Per ga lę re zul ta tu 4:0 

šven tė bir žie čiai. Pir ma me kė li ny je 

įvar čius pel nė Do man tas Ka va liauskas 

ir Au re li jus Ve ke ro tas. Ant ra me 

kė li ny je bir žie čiai dar du kar tus 

nu gink la vo sve čių var ti nin ką. Tai 

pa da rė ant rą jį sa vo įvar tį įmu šęs 

Au re li jus Ve ke ro tas ir li kus de šimčiai 

mi nu čių iki rung ty nių pa bai gos 

And rius Vi tu lis. 

Sek ma die nį fut bo lo tu ras vėl vy ko 

Bir žuo se. „Ek ra no“ Sen jo rų pir moji 

ko man da su žai dė ly gio sio mis 0:0 

su „San ži le. Po šių rung ty nių pliaupiant 

lie tui Bir žų „Rin kuš kiai“ su siti 

ko su „FK Sen jo rai2“ ko man da. 

Bu vo įdo mu pa žiū rė ti, kaip aikš tė je 

at ro do jau na sis ko man dos tre ne rio 

sū nus pen kio li ka me tis Ro kas Stanu 

le vi čius. 

Jau pir ma me kė li ny je jau na sis 

sau gas Do mas Ka va liaus kas pel nė 

ant rą jį sa vo įvar tį čem pio na te, o kė 

su stab dy tas BMW, ku rį vai ra vo 

31 me tų Lat ve liš kio kai mo gy vento 

jas. Jo krau jy je bu vo 0,53 pro m. 

al ko ho lio. 

Rugp jū čio 29 d. 22.10 val. Ramon 

ga lių kai me bu vo su lai ky tas, 

ne blai vus (0,30 pro m.) šio kai mo 

gy ven to jas de vy nio li ka me tis E. Š. 

Jis vai ra vo au to mo bi lį „Volks wa gen 

JET TA“ ne tu rė da mas dve jų me tų 

vai ruo to jo sta žo. 

Pen kias de šimt me tis Mie liū nų 

kai mo gy ven to jas V. A. įkliu vo poli 

ci nin kams ne blai vus vai ruo da mas 

dvi ra tį – dvi ra ti nin ko krau jy je bu vo 

3 pro mi lės al ko ho lio. 

ne ra mūs 

Rugp jū čio 28 d. į po li ci jos ko mi 


Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. 

ros“ spor to sa lė je vai kai įnir tin gai 

ko vo jo krep ši nio aikš te lė je, vy ko 

ki tos nu ma ty tos rung tys bei es ta fetės. 

Va ka rop evan ge li kų re for ma tų 

baž ny čio je vy ko jau ni mo pa mal dos, 

o po jų spor to šven tės da ly viai susi 

rin ko pa va ka ro ti pa ra pi jos na mų 

kie me ly je. 

Da lius MI KE LIO NIS 


li niui bai giantis po gra žios grei tos 

kont ra ta kos re zul ta tą pa dvi gu bi no 

Jus tas Ma žei ka. Ant ra me kė li ny je 

Pa ne vė žio ve te ra nų jė gos dar la biau 

iš se ko, o tuo pa si nau do ję mū siš kiai 

įmu šė pen kis įvar čius. Du kar tus pasi 

žy mė jo And rius Vi tu lis, Ar tū ras 

Smir no vas ir Ri char das Ko mas. 

Ki tas rung ty nes „Rin kuš kiai“ 

rug sė jo 6 d. (sek ma die nį) 11.30 

val. Bir žų Jau ni mo sta dio ne žais su 

„San ži le“. 


s a r i a t ą iš bl ai v i ni mui bu vo pr i st a t ytas 

33 me tų D. V. iš Vy tau to gat vės. 

Vy ro krau jy je bu vo 2,43 pro m. Jis 

į Ko mi sa ria tą bu vo at vež tas iš Ligo 

ni nės prii ma mo jo, nes ten kėlė 

triukš mą ir ne lei do me di kams 

dirb ti sa vo dar bo. 

Rugp jū čio 29 d. į Po li ci ją iš blaivin 

ti bu vo pri sta ty ti: 18 me tų J. B. Iš 

Skra tiš kių gat vės (2,11 pro m.), 43 

me tų S. P. iš Ast ra vo (1,92 pro m.). 

Šie vy rai kė lė triukš mą Ast ra ve. 

Po l i c i j o j e n a k v o t i , k o l i š s i b l a i 

vys, tu rė jo ir 22 me tų A. P. iš J. 

Ba sa na vi čiaus gat vės. Vy ro kraujy 

je bu vo 1,47 pro m. al ko ho lio, 

ta čiau to už te ko, kad po li ci nin kai 

j į r a s t ų g r i u v i n ė j a n t į B a s a n a v i 

čiaus gat vė je.

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis skelBimai, reklama 

Biržų TurGus 

rugpjūčio 29 d. kainos litais 

1 kg česnakų 8–10 

1 kg medaus 10–15 

10 kaimiškų kiaušinių 4,5–5 

Kviečiai (50 kg) 20 

Miežiai 20 

Triušiai 30–40 

Paršeliai 150–180 

Kiauliena, 1 kg: 

- kumpio be kaulo 13–14 

- sprandinės 19 

- nugarinės 20 

- šoninės 11–13 

- šonkauliukų 5–10 

- galvų, kojų 3,5–5 

- lašiniai 7–9 

- rūkytų lašinių 13–15 

1 kg triušienos 22–25 

1 kg vištienos 15 

1 kg šviežių kopūstų 0,5–0,7 

1 kg svogūnų 2 

1 kg šviežių bulvių 0,3–1 

1 kg agurkų 0,8–2 

1 kg morkų 0,50–1,50 

1 kg šviežiai raugintų agurkų 6 

Svogūnų laiškų ryšelis 0,5–1 

Salotų ryšelis 0,5 

Krapų ryšelis 0,5 

1 kg šviežių morkų 3–4 

1 kg braškių 5–6 

1 kg pomidorų 1,50–2,5 

1 kg trešnių 7 

Žemuogių indelis 2 

1 litras mėlynių 5–6 

1 kg kriaušių 1–1,5 

1 l bruknių 6 

Voveraičių indelis 5–6 

Krepšis grybų 20 

Burokėliai virti 3. 

TeleloTo 

Tiražo Nr. 699 

Data: 2009.08.30 

Aukso puodas – 1 000 000 Lt 

(1 x 1 000 000) 

Įstrižainės – 8 Lt 

Eilutė – 3 Lt 

Keturi kampai – 2 Lt 

65 04 22 71 17 15 61 59 56 70 

36 02 48 01 31 12 18 69 50 62 

41 40 49 68 14 37 11 51 57 46 08 

43 38 29 54 >> keturi kampai 

52 26 75 20 06 – eilutė 

74 28 10 30 09 – įstrižainės 

13 47– Aukso puodas 

Papildomi prizai: 

Citroen C3 0377716 

Mitsubishi Colt 0383532 

Renault Thalia 002866 4 

Kvietimai į TV : 

031*415, 059*460, 034*934. 

Rugpjūčio 28 d. Biržų darbo biržoje 

registruotos laisvos darbo 

vietos: 

draudimo konsultantas – 

UAB“ERGO Lietuva“, 

pardavimo agentas (prekių priežiūros 

vadybininkas) – 

UAB“SPAR RSS Baltic“, 

lažybų tarpininkas kasininkas – 

UAB „TOP SPORT“ 

Informacija teikiama 

tel. (8 450) 43050 

Užuojauta 12 Lt 

Padėka 5 Lt, sveikinimas nuo 15 Lt 

UAB „Grūdmalta“ malūnas pigiai prekiauja 

kvietiniais miltais, sėlenomis, 

skaldytais grūdais. Teikia valcavimo, 

malimo paslaugas. 

Tel. (8 618) 60144. užs. 282 

Parduoda 

nekilnojamas TurTas 

Sodą „Draugystės“ sodų bendrijoje. 

Sodo Nr. 31. Tel. 32030. Užs. 2930 

auTomoBiliai, TecHnika 

VW Passat, 1992 m., 2,0 l benzinas, ABS, 

v.s., c.u., signalizacija, kablys, TA, kaina 

2200 Lt. Tel. (8 601) 14926. Užs. 2886 

Javų kombainus, traktorius, šienapjoves 

su plaušintuvais, šieno presus, grėbliusvartytuvus, 

įvairias grūdų sėjamąsias, 

kultivatorius, skutikus, plūgus, tankinimo 

volus, lėkštines akėčias, lygintuvus, 

trąšų barstytuvus, purkštuvus. 

Išsamesnę informaciją galite rasti mūsų 

tinklapyje www.dalgirda.lt. Tel. (8 698) 

79886. Užs. 2905 

Senovinę nedidelę klėtį nusigriauti. Tel. 

(8 626) 15283. Užs. 2907 

Priekabą lengvajam automobiliui (Panevėžio 

autoremonto gamyklos, TA, 

tentas). Tel. (8 656) 55975. Užs. 2916 

CITROEN Xantia, 1998 m., 1,9 TD, VW 

Passat, 1992 m., 1,9 TD, motorolerį 

PEUGEOT, 2001 m. Tel. (8 604) 46403. 

Užs. 2922 

Traktorių T-25, gera būklė, 8500 Lt. Tel. 

(8 606) 81918. Užs. 2923 

VW Golf II, 1990 m., 1,6 TD, važiuojantis, 

tvarkingas. Domina keitimas. Tel. (8 658) 

38266. Užs. 2931 

įvairūs 

skaldytas ir pjautas kaladėmis 

malkas, pjautas atraižas, atraižas, 

pjuvenas, galiukus. atveža. Tel. (8 

604) 65913. Užs. 2597 

Vandens valymo filtrus geriamam 

vandeniui, nukalkinimo, nugeležinimo 

filtrus. Aptarnauja „Zepter“ filtrus. Tel. (8 

682) 42213. Užs. 2704 

Malkas (mišrias, beržines, ąžuolines, 

uosines). Išrašo sąskaitas. Tel.: (8 604) 

12810, (8 655) 38430. Užs. 2760 

Senovinę medinę klėtį. Kaina sutartinė. 

Tel. (8 643) 10995. Užs. 2824 

Įvairias malkas. Pristato į namus. Tel. (8 

619) 82534. Užs. 2904 

Gedimino ir Zigmo Aleksandravičių ūkis 

gerų atsėlių žieminių kviečių sėklą šių 

veislių: „Turkis“, „Ada“, „SW Maxi“. Sėkla 

patikrinta laboratorijoje, daigumas 98 

proc. Gali išbeicuoti, sufasuoti. Tel.: (8 

686) 60869, (8 682) 57956. Užs. 154 

Pigiai sekciją, gulimą fotelį, kambarinę 

televizoriaus anteną. Tel. (8 615) 88041. 

Užs. 2909 

Baltarusiškus durpių briketus 245 Lt/0,9 

t. Beržinius briketus. Pristato. Tel. (8 616) 

94180. Užs. 2918 

Ekologišką žieminių vikių ir rugių mišinio 

sėklą. Tinka ankstyvajam žaliajam 

pašarui, žaliajai trąšai, gerina dirvą. Tel. 

(8 616) 39017. Užs. 2920 

malkas: mišrias, beržo, juodalksnio, 

eglės, yra kaladėmis, skaldytų. pristato. 

Tel. (8 612) 57387. Užs. 2924 

įvairias malkas, yra kaladėmis, skaldytų. 

Tel. (8 629) 33157. Užs. 2925 

Balkono durų rėmą su langu (150 Lt), 

balkono duris (100 Lt), žoliapjovę (200 

Lt), šuns būdą (200 Lt), dvivietį vežimėlį 

vaikams (100 Lt), vaiko maitinimo kėdę 

(100 Lt), 2 padangas R-14 (po 40 Lt). Tel. 

(8 656) 64545. Užs. 2929 

Gyvuliai 

Įvairaus amžiaus triušius. Tel.: 53145, (8 

690) 42029. Užs. 2857 

Melžiamas karves. Galima rinktis. Tel. (8 

653) 83206. Užs. 2928 

Bauskės paukštynas „Lielzeltini“ 

perka 

pašarinius kviečius. 

Tel.: (+371) 25912424, 

(+371) 63960776. užs. 2891 

Perka 

Skelbimų kainos „Biržiečių žodyje“ 

Parduoda, perka, nuomoja, 

keičia ir pan. – nuo 4 Lt 

BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS. 

Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria. 

Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058. 

nekilnojamasis TurTas 

Ariamą žemę, pievas, bet kokį mišką. 

Gali būti su sodyba. Moka brangiai. Tel. 

(8 623) 29453. Užs. 2289 

Brangiai mišką su žeme, biržę išsikirsti, 

vėjovartas, džiūstančius medynus. 

Tel. (8 682) 19028. užs. 2335 

įvairūs 

Senus akumuliatorius ir jų laužą. Tel. (8 

641) 87518. Užs. 2558 

Visų markių senus automobilius, nevažiuojančius, 

po avarijų. Pasiima. Tel. (8 

619) 54667. Užs. 2914 

Brangiai spalvotojo metalo laužą, 

akumuliatorius, juodojo metalo laužą. 

Pasiima patys. Tel.: (8 601) 34067, (8 671) 

66442. Užs. 2932 

Gyvuliai 

Įmonė OKSVIDA veršelius nuo 3 iki 8 sav. 

auginimui. Taip pat belgų mėlynuosius, 

avis. Moka 6, 18 proc. Tel.: (8 421) 44481, 

(8 620) 24526 , (8 611) 44793, (8 607) 

12546, (8 687) 81529. Užs. 2288 

Vadybininkas Nerijus 2–8 sav. amžiaus 

veršelius auginimui. Sveria elektroninėmis 

svarstyklėmis. Moka 6, 19 proc. PVM. 

Atsiskaito iš karto. Patys pasiima. Tel.: (8 

618) 29721, (8 682) 64997. Užs. 2290 

Agentas Algirdas perka veršelius, moka 

6, 19 proc. Atsiskaito vietoje. Tel. (8 675) 

95128, (8 687) 21828. Užs. 2774 

UAB „Gyvaja“ brangiai veršelius. Moka 6, 

19 proc. Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 616) 

50306, (8 675) 73438. Užs. 2775 

Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius, 

mėsinius-mišrūnus veršelius 

auginti, moka procentus. Tel.: (8 675) 

17694, (8 640) 13591. Užs. 276 

Brangiai veršelius be tarpininkų, moka 

PVM, sveria elektroninėmis svarstyklėmis, 

atsiskaito iš karto. Tel.: (8 634) 

31234, (8 655) 76801. Užs. 2883 

Brangiai veršelius, 5 savaičių. Tel.: (8 614) 

07502, (8 656) 40439, (8 45) 556061. 

Užs. 2896 

Nuolat brangiai veršelius auginti. Moka 

priedus. Tel.: (8 656) 40439, (8 45) 

599707. Užs. 2898 

Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka už 

gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8 682) 

56872. Užs. 2902 

Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka 

vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45) 510825, 

(8 610) 07245. Užs. 2903 

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. 

Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699) 

90758, (8686) 51635. Užs. 2911 

Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka 

priedus. Atsiskaito vietoje. Tel. (8 680) 

41510. Užs. 2913 

Įmonė – karves, jaučius, telyčias. Sveria. 

Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 656) 30208, (8 

699) 62100. Užs. 2919 

Įvairūs 

Gamina stogų, sienų dangas, tvorų 

elementus. Parduoda plieno čerpės 

stogų dangą. Tel.: (8 685) 34798, (8 

698) 14485, www.plieniniaistogai.lt 

Užs. 2606 

Užs. 2287 

užs. 2867 

d. remeikos įmonė perka 

jaučius, karves, 

jų prieauglį, veršius, avis. 

Sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561, 

(8 686) 76913. užs. 2285 

BRANGIAI PERKA VERŠELIUS 

NUO 2 IKI 7 SAVAIČIų 

Pasiimame savo transportu, 

sveriame elektroninėmis 

svarstyklėmis, 

atsiskaitome iš karto. 

Neapsirikite ir skambinkite 

mums tiesiogiai 

tel.: (8 441) 43220, 

(8 441) 43218, 

(8 699) 94808, (8 655) 95556. 

užs. 2855 

užs. 2917 

užs. 2915 

A. Jankausko 

Laidojimo paslaugų 

centras 

s. dagilio g. 8, Biržai 

Tel. (8 450) 31078 

visą parą: (8 450) 31268, 

(8 698) 70110 

11 

Rado, pametė, pranešimas apie žmogaus mirtį 

ir laidotuves – prenumeratoriams nemokamai 

užs.2286 

užs. 2750 

Siūlo paslaugas 

Moko vairuoti Panevėžyje. Sigitas. Tel. 

(8 677) 17415. Užs. 1904 

fotografuoja vestuves ir kitas jums 

svarbias šventes. Tel. (8 653) 90646. 

Užs. 2722 

Valymo paslaugų firma atlieka visas 

patalpų valymo paslaugas. Sudaro 

ilgalaikes sutartis. Tel. (8 640) 43222. 

Užs. 2841 

Kaminų įdėklų gamyba ir montavimas. 

Kaminų valymas. Tel. (8 624) 75103. 

Užs. 2858 

Kasa didelius ir mažus tvenkinius. 

Atlieka įvairius kasimo ir stumdymo 

darbus. Tel.: (8 622) 38168, (8 646) 

19349. Užs. 155 

Veža keleivius ir siuntinius Lietuva- 

Anglija-Lietuva. Tel. (8 601) 48902, 

+447791675209. Užs. 2921 

Pametė 

Raktus. Tel. 32147 

Siūlo darbą 

Miško pjovėjams ir pagalbiniams darbininkams 

miške. Tel. (8 610) 48313. 

Užs. 2933 

Nuoma 

nori išsinuomoti ganyklą atolui nusipjauti. 

Tel. (8 686) 56371. Užs. 2851 

Išnuomoja butą Vėjo g. Tel. (8 610) 

14976. Užs. 2927

12 

Šeš ta die nio va ka rą Pa bir žės klebo 

nas Vy tau tas Da ge lis sa vo pa rapi 

jie čius ir vi sus bir žie čius pa kvie tė 

at si svei kin ti su va sa ra, pa ly dė ti išskren 

dan čius gand rus. Ir ne bet kaip, 

o su dai no mis. Kad at si svei kin ti su 

va sa ra ne bū tų liūd na, kle bo no pakvies 

ti kon cer ta vo jo drau gai muzi 

kan tai iš Ute nos – „In ter va las“. 

Ke le tą de šimt me čių gro jan tys muzi 

kan tai tik ne se niai su si bū rė į vie ną 

gru pę, ta čiau jau po pir mų jų akor dų 

pa trau kė klau sy to jų dė me sį. 

Nors kon cer to me tu py lė lie tus, 

su si rin ku sių jų pa klau sy ti mu zi kos 

tai neiš gąs di no. Pri si den gę skė čiais 

ar pa si slė pę po me džiais vi si kar tu 

dai na vo ke lias de šim tį me tų vi siems 

iki skaus mo ži no mas „Šo ka ba sos 

ra ga nai tės“, „Sva jok lį“, „Tu grok su simil 

da ma, grok“, „Ron do“ ar „Hi perbo 

lės“ dai nas. Su pa mi šim ta me čių 

me džių, res tau ruo tos var pi nės ir 

Pa bir žės baž ny čios au ros kon cer to 

klau sy to jai il gai plo jo po kiek vie nos 

dai nos, lin ga vo ir try pė į mu zi kos 

tak tą, kar tu su „In ter va lo“ mu zi kantais 

dai na vo pui kiai pa žįs ta mus ir 

vos ne liau dies dai no mis ta pu sius 

kū ri nius. Dau giau kaip pu sant ros 

va lan dos tru kęs kon cer tas pra lė kė, 

de ja, per ne lyg grei tai, tad klau sy tojai 

ap lo dis men tais ir „bi sais“ pra šė 

mu zi kan tų pa gro ti dar. 

Po kon cer to pa bir žie čiai ir bir žiečiai 

ne tik nos tal giš kai pri si mi nė ką 

tik skam bė ju sias dai nas ir tuos lai kus, 

kai jas iš gir do pir mą kar tą. Kai kas 

liūd nai at si du so: „Pas va ly je yra kelio 

li ka mu zi kos gru pių, kon cer tuo ti 

pas mus at va žiuo ja net iš Ute nos, o 

vi sa me Bir žų ra jo ne nė ra nė vie no 

nuo la tos gro jan čio an samb lio...“ 

Tai ne pir ma Pa bir žės kle bo no 

do va na pa ra pi jie čiams: V. Da gelio 

kvie ti mu Pa bir žės Švč. Tre jy bės 

baž ny čio je kon cer ta vo smui ki ninkas 

Mar ty nas Švėgž da von Be ke ris, 

rugp jū čio mė ne sį Pa bir žė je vy ko 

paskuTinis puslapis 

Po pu lia riais šla ge riais pa ly dė jo va sa rą ir gand rus 

Pa bir žės kle bo nas V. Da ge lis pri sta to gru pę iš Ute nos ra jo no „In ter va las“ 

ple ne ras, ku rio me tu trys vil nie tės 

dai li nin kės Vir gi ni ja Ka li naus kai tė, 

Li lia na Žu tau tie nė ir Da lia Ge no vaitė 

sa vai tę gy ve no Pa bir žė je, ke lia vo 

po Bir žų apy lin kes ir ta pė. Ak va re le, 

pa ste le, spal vo to mis krei du tė mis, 

alie ji niais da žais me ni nin kės nu tapė 

apie pus šim tį dar bų – pei za žų, 

na tiur mor tų. Vil nie čių me ni ninkių 

su kur tų dar bų pa ro dą pa pil dė 

ir pa ties kle bo no ta py ti pa veiks lai. 

Ta py bos dar bai bu vo eks po nuo ti 

Konkursas grybų rinkėjams ir valgytojams 

Lietus pasirodė, mėnulio jaunatis stojo – pats 

metas ieškoti grybų. Patyrę grybautojai ketvirtadienį 

tvirtino, kad grybų jau yra. Tad metas 

pasidžiaugti grybų laimikiu ir patiems prisiminti, 

ką skanaus galime paruošti iš grybų. 

Visus skaitytojus kviečiame dalyvauti gražiausio 

grybo konkurse. Jei suradote tikrą gražuolį 

ar įspūdingą keistuolį – nufotografuokite (arba 

atneškite nufotografuoti mums), parašykite – kur, 

kada jį radote, kaip suvalgysite ar kitaip panaudosite. 

Gražiausio grybo radėjai bus premijuoti. 

Kitas konkursas – tiems, kas žino neįprastų ar 

primirštų grybų patiekalų receptų. Rašykite, 

siųskite ar paskambinę redakcijos telefonais padiktuokite. 

Grybų kulinarus taip pat premijuosime. 

Paskutinį savaitgalį rugpjūtis 

pabandė padengti kritulių 

„skolą“. Per šeštadienį ir sekmadienį 

iškrito beveik 32mm 

kritulių, tačiau iki daugiamečio 

mėnesio vidurkio pritrūko 10 

mm lietaus. 

Dabar stiprėjantis anticiklonas 

rugsėjo pirmomis dienomis 

lems gražius orus. Iki savaitgalio 

pūs pietų krypčių vėjai, 

lietaus tikimybė maža, oro temperatūra 

naktimis svyruos apie 

9–13, o saulėtomis dienomis 

kils iki 19–24 laipsnių šilumos. 

Šilčiausia bus ketvirtadienį ir 

penktadienį, o savaitgaliu jau 

numatomi debesuotesni, lietingesni 

ir vėsesni orai. 

issn 1392-7531 

Vytauto g. 18 

LT-41139 Biržai 

El. paštas birzietis@takas.lt 

Laikraštis leidžiamas nuo 

1945 m. vasario 12 d. 

Leidžia uždaroji akcinė 

bendrovė „Biržiečių žodis“. 

Vyriausioji redaktorė 

Janina BAGDONIENĖ 

TELEFONAI: 

J. Bagdonienė – 31474 

R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734 

D. Mikelionis – 31645 

buhalterija, skelbimai, faksas – 31746 

TELE2 – 8~605 19263 

Bendradarbiai: 

Feliksas Grunskis, 

Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė 

Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė 

Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė 

Edita Lansbergienė, Asta Dagytė 

Virginija Valaškevičienė, Renata Papaurėlienė 

Vidmantas Jažauskas, Ramūnė Grubinskaitė 


Pa bir žė je, o da bar iš ke lia vo į Vil nių. 

Ta čiau nuo sta bius Pa bir žė je kur tus 

gė lių pa veiks lus bei pei za žus ne trukus 

bus ga li ma iš vys ti vir tua lio je inter 

ne to pa ro do je www.liart.lt. 

Kle bo no gal vo je ir to liau knibž da 

idė jos: ne tru kus Pa bir žė je vyks vargo 

nų mu zi kos fes ti va lis, o V. Da ge lis 

jau sva jo ja, kaip Kū čių nak tį su rengs 

Pa bir žės baž ny čio je Ber ne lių mi šias, 

iliu mi nuo tas tūks tan čiu žva ke lių... 



orai BiržieTiškas anekdoTas 

Elitos Samulytės nuotr. 

švie žios ža liuo kės – neT vi dur žie mį 

Šį gry bų pa ruo ši mo žie mai re cep tą iš gir dau gal prieš 30 

me tų iš pa ty ru sios ku ni go šei mi nin kės. Pa ti dau ge lį me tų, 

kol ne bu vo šal dik lių, taip ža liuo kes ruoš da vau žie mai, pa tikda 

vo. Tad ir ki tiems siū lau iš ban dy ti, tuo la biau, kad ža liuokių, 

bir žie čių dar va di na mų ze lion kė mis, pil ni miš kai. 

Iš miš ko par neš tas ža liuo kes nu va ly ti, nu pjau ti ko te lius. 

Lakš te liais į vir šų (per lakš te lius pa sieks drus ka) dė ti ki bi ran 

sluoks niuo jant: sluoks nis ža liuo kių, sluoks ne lis drus kos. 10 

l ki bi rui rei kia maž daug 400 g drus kos, bet jos ne gai lė kite: 

jei bus dau giau – ne pa kenks. Sus luoks nia vus pri spaus ti 

kuo nors sun kes niu. Ka da no rė si te – iš siim si te, iš si vir si te, 

pa troš kin si te. At ro dys, kad val go te ką tik iš miš ko par neštus, 

o ne šal dy tus gry bus. 

Gi le ta OR ŽE KAUS KIE NĖ 

SAULĖ 

Rugsėjo 2 d.: 

teka 6.27, leidžiasi 20.13, 

dienos ilgumas 13.46 







MĖNULIS 


teka 19.20, leidžiasi 3.38 





Rugsėjo 4 d. Pilnatis 19.03 

kalBos mokyklėlė 

Tiražas 2700 egz. 3 sp. l. Indeksas 67283. 

Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija. 

Spausdino AB „Titnagas“, 

Vasario 16-osios g. 12, LT-76291, Šiauliai.. 

Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais. 

Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako. 

Skyrelį rengia 

Savivaldybės 

kalbininkė 

diana 

sTaškūnienė 

Kaip kirčiuoti 

žodį moteris? 

Žodis moteris (kaip ir klausimas), 

kirčiuojamas pastoviai 

(dešininis kirčio ženklas), pabrėžiamas 

pirmasis žodžio skiemuo. 

Įsiminkime: mOteris, mOters, 

mOteriai, mOterį, mOterimi, 

mOteryje, mOterys, mOterų, 

mOterims, mOteris, mOterimis, 

mOteryse. 

Taigi daugiau jokių moterIs 

ar moteRs! 

kas kur kada 

„sėlos“ muziejuje 

Biržų dailės grupės „8+“ kūrybinių 

darbų paroda „Nostalgija“. 

Veiks iki rugsėjo 6 d. 

* 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus 

parengta paroda „Lietuvos 

kariuomenė Nepriklausomybės 

kovose“. Veiks iki rugsėjo 6 d. 

* 

Paroda „XVI-XVII a. karo amatai“. 


* 

LDK Didžiųjų etmonų portretų 

paroda (iš Lietuvos kariuomenės 

Vilniaus įgulos karininkų ramovės). 


Visuomeninių 

organizacijų skelbimus 

apie renginius 

spausdiname nemokamai. 

alTernaTyva 

Du bir žie čiai, pri sie kę rū ko riai, su si rū pinę 

kal ba, ką reiks da ry ti, kai nuo rug sė jo pirmo 

sios vėl smar kiai pa brangs ci ga re tės. 

– Ma niš kės „Mo re“ per nai kai na vo 3 li tus, 

šie met jau pen kis, o da bar kai nuos dau giau 

kaip 6 li tus... – de juo ja vie nas. 

– Aš nu si pir kau 5 blo kus dar ne pab ran gusių, 

tai nors ke liems mė ne siams už teks. 

– O aš nu si pir kau kny gą „Kaip mes ti rūky 

ti“ – jei pa vyks, gal dar dau giau su tau pysiu, 

– vi lia si jo drau gas. 

D. M 

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys

Apsk ri čių re for ma: kas tvar kys že mės klau si mus?

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?