Nelegalūs statiniai turės išnykti nuo žemės paviršiaus

More documents

Recommendations

Info

6 2007m. balandžio 13d. Penktadienis. Nr.27 (1494) Išrinktieji mus „išdūrė“ Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinkta Šakių rajono savivaldybės taryba. Deja, ne tokia už kurią balsavome ir kokios objektyviai galėjome tikėtis. Iš 25 naujai išrinktų tarybos narių mandato atsisakė net 12. LR Vyriausioji rinkimų komisija nurodė dvi paprastas ir aiškias mandato atsisakymo priežastis: „atsisakė mandato dėl nesuderinamų pareigų“ (taip pasielgė net 10 naujosios tarybos narių) arba „atsisakė mandato ir praleidžiamas eilėje“ (taip mandato be jokio pagrįsto motyvo atsisakė 2 naujos tarybos nariai). Tie, už kuriuos balsavome savivaldos rinkimuose, nusprendė mūsų suteikto mandato atsisakyti ir šį mandatą perleido savo partiečiams. Taigi beveik pusė naujai išrinktos savivaldybės tarybos narių nusprendė būti tik vizitinėmis savo partijų kortelėmis ir daugiau nieko... Po paskutiniųjų rinkimų Šakių rajono savivaldybės taryboje 25 mandatus pasidalijo 6 partijos ir net penkių partijų gretose įvyko rinkėjų iš esmės nekontroliuojamas persigrupavimas (tik Liberalų ir centro sąjunga liko ištikima rinkėjų verdiktui – jų išrinktieji tarybos nariai neatsisakė mandatų). Išrinktieji tarybos nariai apsisprendė nebūti tarybos nariais, ko, atrodo, taip atkakliai iki rinkimų siekė. Išvada: arba jie nesitikėjo tapti tarybos nariais, arba tiesiog rinkėjus apgavo. Vargu ar galėjo nesitikėti tapti tarybos nariais, nes 2 naujųjų pareigų atsisakiusieji asmenys buvo pirmieji savo partijų sąrašuose, o dar 6 savo partijų sąrašuose buvo pirmajame penketuke. Taigi tikimybė, kad jie pateks į savivaldybės tarybą, buvo gan didelė. Kodėl tada jie kandidatavo, jei tikėjosi laimėti, bet jau tada buvo nusprendę neprisiimti rinkėjų jiems deleguoto mandato? Kandidatavimo priežastis aiški – reikėjo kaupti taškus partijai, o taškai sėkmingiausiai kaupiami, kai esi partijos sąrašo priešakinėse eilėse... Naivu tikėti, kad iš tarybos pasitraukusieji yra neapsisprendę ar savo pašaukimu abejojantys asmenys. Greičiausiai tai piliečiai, sąmoningai savo asmeninį kapitalą naudojantys partijos kapitalui didinti. Taip savivaldos rinkimų sąrašai ir tampa puošmenų iškabomis – įpakavimas lyg ir gražus, bet turinys nėra labai aiškus. Keista, nes tai ne partijos narių, o rinkiminiai sąrašai, tad, jei kandidatuoji, turėtum turėti bent moralinę (deja, dėl egzistuojančios sistemos spragų teisinės atsakomybės nelieka) atsakomybę daryti tai, ko iš tavęs tikisi rinkėjai – atstovauti jiems savivaldybės taryboje. Kažin, kaip turėtų jaustis rinkėjai, kurie balsavo už šiuos savanoriškai mandato atsisakiusius kandidatus? Arba tie, kurie juos reitingavo balsavimo biuleteniuose, kilsteldami į aukštesnę poziciją? Savivaldos rinkimuose balsavimo kriterijumi dažniausiai yra ne partijos, o konkretūs žmonės – pirmiausia apsisprendžiama, kurios partijos sąraše yra daugiau mums imponuojančių kandidatų, ir tada pasirenkama partija. Šiuo atveju, kai pusė naujųjų tarybos narių atsisako rinkėjų jiems patikėtų pareigų, tampa akivaizdu, kad partijų rinkiminių sąrašų puošmenos atliko savo vaidmenį – pritraukė rinkėjų balsus jų atstovaujamoms partijoms ir sėkmingai pasitraukė. Pasitraukė, net nepradėję dirbti. Įstatymai to daryti nedraudžia – Žygimantas Vaičiūnas tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorantas galima bandyti laimę rinkimuose, galima dalyvauti politikoje neprisiimant realių politikos įgyvendinimo funkcijų, galima bet kada pasitraukti... Tokios galimybės tikrai neskatina politikų atsakomybės. Vargu ar atsakomybės galima tikėtis ir iš tų, kurie mandatą savivaldybės taryboje gavo „per fuksą“, lyg ir netyčia – mandato atsisakius partijos kolegoms. Vargu ar tarybos narių pareigas netyčia gavusieji jausis atstovaujantys rinkėjams – taip, rinkėjai balsavo už jo partiją, už jo kolegą, bet mandatą jis juk pasiėmė ne iš rinkėjų, o iš partijos kolegos rankų. Nesinori kaltinti mandatų atsisakiusiųjų ar juos netyčia gavusių naujųjų savivaldybės narių, tiesiog egzistuoja tokia ydinga sistema, tokios niekur nevedančios galimybės... Naivu būtų tikėtis, kad greta rinkimų kampanijos metu vykdomos agitacijos, greta kandidato į savivaldybės tarybą nuotraukos ar pavardės puikuotųsi perspėjimas: „Pergalės atveju atsisakysiu savivaldybės tarybos nario mandato“. O to tikrai reiktų. Tada būtų tikrai aišku, kas yra kas partijoje. Ir kas bus kas savivaldybės taryboje. Tai būtų tikrai į naudą rinkėjams, nes jiems būtų paprasčiau atskirti realius kandidatus nuo partijos puošmenų: tuos, kurie tik pozicionuoja savo partiją, ir tuos, kurie pasiruošę prisiimti atsakomybę už partijos programą ir už iš gausybės rago liejamus pažadus. Ydingas savivaldos rinkimų įstatymas rinkėjus stumia į nežinią – balsavus už vienus, savivaldybės taryboje sėdi kiti. Taip ir mulkinami rinkėjai. Ir taip politikoje mažai aiškumo, užtikrintumo, o tokia sistema rinkėjus tik dar labiau stumia į nežinią. Savivaldos rinkimai tapo suasmeninti, tačiau egzistuojanti galimybė atsisakyti mandato po rinkimų depersonalizuoja savivaldos politiką. O rinkėjai taip ir lieka prie suskilusios geldos – partijas rinkosi pagal žmones, o šie žmonės, pasirodo, buvo tik butaforiniai kandidatai... Taigi mus „išdūrė“ – balsavome už vienus, o mums atstovaus kiti. Tik truputį daugiau kaip pusė savivaldybės tarybos gali būti traktuojama kaip „išrinkta“, likusioji dalis buvo paskirta išrinktųjų ir savo mandato atsisakiusiųjų. Ir dosnūs gi tie išrinktieji tarybos nariai… Galbūt ne tiek dosnūs, kiek nelabai pareigingi – atsisakė juk jie ne užtarnautų privilegijų, o pareigos dirbti mums, rinkėjams. Ir perleido tą pareigą kitiems – tiems, kuriems rinkėjai šios pareigos nepatikėjo. Taigi daug, labai daug šios kadencijos savivaldybės tarybos narių jais tapo „per fuksą“. Nesinorėtų, kad ir savivaldybės darbas atrodytų lyg atliekamas „per fuksą“… Tiesa, savivaldybės taryboje yra net 10 naujokų. Beje, tiek naujokų taryboje atsirado „vizitinėms partijų kortelėms“ perleidus savo mandatus kolegoms. Praktika teisė- Darius MIKELIONIS Balandžio 3 dieną Marijampolės apskrities viršininko administracijoje posėdžiavusi Regiono plėtros taryba griežtai auklėjo Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovą Antaną Mieliauską. Tarybos nariai ir posėdyje dalyvavę visų apskrities savivaldybių merai neleido A.Mieliauskui užbaigti ilgos, popieriuje išguldytos kalbos apie atliekų tvarkymo centro atsiradimą, darbų eigą ir problemas. „Tu kalbėk ne iš konsultantų paruošto rašto, o sakyk atvirai, kaip einasi sąvartyno statybos reikalai“,- griežtai A.Mieliausko kalbą nutraukė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Jam antrino ir šakiškis Juozas Bertašius, kitų savivaldybių merai, apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius. Jų teigimu, atliekų tvarkymo centro statybų problemos merams ir visos apskrities vadovybei žinomos iki skausmo, dar pernai svarstyta galimybė net keisti centro vadovą A.Mieliauską. Tačiau, anot rajono mero J.Bertašiaus, tai būtų jam tik palengvinimas – kol atėjęs naujas žmogus „įsivažiuotų“ į centro veiklą, įsigilintų į problemas, praeitų daugybė laiko. O darbus reikia kaip įmanoma spartinti, nes projektą įgyvendinti privaloma iki šių metų gruodžio 30 dienos. Tačiau kad taip bus, sunku patikėti. Iš A.Mieliausko tarybos nariams pateiktos informacijos aišku, kad kol kas darbų rangovai – bendrovė „Kauno požeminiai darbai“- įsisavino tik apie 1,5 mln. litų. Viso projekto vertė – apie 17 mln. litų. A.Mieliauskas vardino daugybę trukdžių: projektuotojai olandai paruošė blogą techninį sąvartyno projektą, užtruko viešųjų Kaip ir kasmet, prasidëjus pavasarinei draudimo karðtinei, draudimo kompanijos ima atakuoti vairuotojus, siûlydamos privalomuoju civilinës atsakomybës draudimu pasirûpinti bûtent pas juos. Nors ðià draudimo rûðá grieþtai reglamentuoja ástatymas, o taisyklës yra visur vienodos, kaip rodo þmoniø patirtis, paslaugø kokybë skirtingose bendrovëse gali labai skirtis. Todël neretai 10 litø pigesnis draudimas vëliau klientui labai pabrangsta dël sugaiðto laiko ir sugadintø nervø. Gali nutikti taip, kad net ir apsidraudæs civilinæ atsakomybæ avarijos kaltininkas susiduria su kai kuriomis problemomis. Suirzæs nukentëjusysis kartais bûna nepatenkintas, jo manymu, per maþa ar laiku draudimo kompanijos neiðmokëta pinigø suma. Ir nesvarbu, ar ðie kaltinimai bus pagrásti – nukentëjæs asmuo su pretenzija gali kreiptis ne tik á draudimo bendrovæ, bet ir asmeniðkai á jus kaip avarijos kaltininkà. Be abejo, kiekviena draudimo bendrovë anksèiau ar vëliau turës iðspræsti iðkilusias problemas ir nuimti jas nuo savo klientø peèiø. Taèiau kad nesusipratimø bûtø kuo maþiau, prieð renkantis draudimo bendrovæ pravartu pasidomëti ne tik jos teikiamomis Regiono atliekų tvarkymo centras – šašas Lietuvai A.Mieliauskas eilinį kartą apskrities ir savivaldybių vadovų buvo išvanotas už neefektyvų darbą kuriant atliekų tvarkymo centrą. darbų pirkimo konkursai, buvo bėdų dėl elektros tiekimo linijos, per daug šlapia buvo žiema, pagal projektą reikalingo filtracinio smėlio Lietuvoje nėra ir t.t. Tokie A.Mieliausko argumentai susirinkusiems kėlė ir juoką, ir pyktį. Pradžiugino galbūt tik viena A.Mieliausko žinia – kad pagaliau paskelbtas penkių apskrities (Šakių rajone taip pat) stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių statybos konkursas. Teliks tik paskelbti konkursą dėl esamų septynių legalių sąvartynų (tarp jų ir Lukšių seniūnijos Plėgų bei Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Vaitiškių kaimuose) likvidavimo. Kaip patvirtino Aplinkos ministerijos sekretorius Inesas Kiškis, nuolat bendraujantis su Marijampolės atliekų tvarkymo centro vadovais, šis sąvartynas Lietuvoje kelia daugiausia problemų. Šiaulių regiono sąvartynas jau dirba, netrukus, nors ir būta nesklandumų, pradės veikti Alytaus sąvartynas, vasaros pabaigoje – Klaipėdos. Praėjusį rudenį Europos Komisija netgi grasino nubraukti penktadalį Marijampolės sąvartynui skirtos sumos. „Ačiū Dievui, to nebus, nes pagaliau spėjome paruošti dokumentus konkursams dėl stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių statybos. Tad jei darbai kiek ir vėluos, pasaulis dėl to neapsivers“,- tikino I.Kiškis. Ir papildė – Marijampolės sąvartyno statybos yra po padidinamuoju Europos Komisijos stiklu. A.Mieliausko darbo I.Kiškis nelinkęs vertinti, nes Aplinkos ministerija atlieka savotišką tarpininko vaidmenį tarp užsakovo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros, konsultantų ir t.t. Tačiau vieną A.Mieliausko ydą I.Kiškis visgi įvardino – į darbą direktorius žiūri per daug preciziškai, per daug knaisiojasi po raštų gramatiką. Gal šiek tiek trūksta ir strateginio mąstymo. ES reikalavimus atitinkančio Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro pradžią galima skaičiuoti nuo 2003 metų gruodžio 31 dienos, tačiau porą metų jo kūrimasis vyko labai vangiai. A.Mieliauskas nuolat kaltino tarptautinį konkursą laimėjusius projektuotojus iš Olandijos, kurie jau pernai už techninio projekto ruošimą gavo avansą – 60 proc. nuo 560 tūkst. eurų (maždaug 1,95 mln. litų) sumos. Pagal jų paruoštą projektą darbų rangovai visus metus ruošė darbo projektą. Iki šiol jo padaryta apie 80 proc. Visos penkios apskrities savivaldybės yra centro steigėjos, jos suformavo įstatinį kapitalą, savų biudžetų lėšomis išlaiko centro administraciją, kasmet „suryjančią“ apie 200 tūkst. litų vadovo, projekto vadovo, finansininkės, buhalterės ir administratorės pareigybėms bei paties centro išlaikymui. Kasmet vien centro išlaikymui iš rajono biudžeto skiriama apie 50 tūkst. litų. Pagrindinis centro objektas – sąvartynas - su apsauginėmis zonomis užims maždaug 22 hektarus. Jame planuojamos aikštelės administracijos pastatams, atliekų priėmimui, svarstyklėms, automobilių plovyklai. Europos Komisijos direktyvos numato, kad iki 2009 metų liepos Lietuvoje turi būti uždraustas atliekų šalinimas dabartiniuose sąvartynuose. Kaip neapsigauti draudikų rungtynėse. Konsultuoja „If draudimas“. nuolaidomis, bet ir paslaugø Ði skandinaviðkø tradicijø drau- kokybe, paklausti paþástamø dimo bendrovë pirmoji ðalyje þmoniø rekomendacijø. atsiþvelgë á vairuotojø vairavimo Skandinavai jau ne vienà staþà ir nusprendë, kad labiau deðimtmetá dràsiai patiki savo patyræ vairuotojai neturi mokëti turtà draudimo bendrovëms þi- tokios pat sumos, kaip kà tik prie nodami, kad jos iðspræs visas vairo atsisëdusieji. Pavyzdþiui, kilusias problemas. Tuo tarpu ðiemet 7 ir daugiau metø vai- Lietuvoje dar tik pradedama ruojantys, “If draudime“ moka suvokti, kad draudimas ne tik þymiai maþiau nei nepatyræ prievolë ar bereikalingas pinigø Atsakingiems vairuotojams automobiliø savininkai. ðvaistymas. Kalbiname skandi- geriausia kaina Pagrindinë naujiena ðiais metais naviðkos draudimo bendrovës Privalomojo draudimo kaina yra susijusi su draudimo ámokø „If draudimas“ Ðakiø skyriaus priklauso nuo daug veiksniø, ta- nustatymu. Jos yra nustatomos vadovæ Astà Pranaitienæ. èiau pagrindinis jø yra rizika, pagal tai, kokio galingumo auto- „Bendrovë „If draudimas“ kurià galimai sukelia vairuotojas, mobilá vairuoja jo savininkas. „If savo patirtá ir tradicijas per- vairuodamas vienoká ar kitoká draudimo“ ekspertai profesionaliai ëmë ið didþiausios Skandina- automobilá. Anot paðnekovës, ávertinæ rizikà, nusprendë, kad vijos ðalyse draudimo grupës „If pats þmogus renkasi, kokiu auto- maþesnës ir vidutinës galios (iki P&C Insurance”, kuriai bûdinga mobiliu ir kaip vaþinëti. Vieni 119 kW) automobiliø savininkai sàþiningo ir þmogiðko verslo mëgsta vairuoti greitai ir azartið- neturëtø uþ draudimà mokëti praktika. Mûsø bendrovës darkai, renkasi galingus sportinius tiek pat, kiek ir galingø autobuotojai, savo veikloje pritaikæ automobilius, tuo tarpu kiti turi mobiliø vairuotojai“, - pridûrë skandinaviðkà patirtá, situacijas ekonomiðkà ðeimos automobilá, Asta Pranaitienë. stengiasi vertinti protingai, o ne vairuoja atsakingai ir ramiai. Klientø patogumui „If drau- ieðkoti ávairiø teisiniø kabliukø. „Ar bûtø teisinga, jeigu ðiems dimo“ privalomojo vairuotojo Didelá dëmesá skiriame greitam skirtingà vairavimà mëgstantiems civilinës atsakomybës draudi- ir teisingam þalø atlyginimui, automobiliø savininkams apmo polisus galima ásigyti ne tik nes manome, kad tokiu bûdu skaièiuotume vidutinæ vienodà 14-oje atstovybiø ar draudimo ne tik kuriame palankø þmo- civilinës atsakomybës draudimo brokeriø kompanijose, bet ir niø poþiûrá á draudimà, bet ir kainà? Þinoma, kad ne“, - sako LUKOIL degalinëse. Tai itin pa- apskritai skatiname gyvenime Asta Pranaitienë. togu skubantiems vairuotojams, bûti atsakingesniais.“ – sako „If Pasak jo, „If draudimas“ jau ne be to, èia jie gali draustis bet draudimo“ Ðakiø skyriaus vadovë pirmus metus didelá dëmesá skiria kuriuo paros metu ir nedarbo Asta Pranaitienë. teisingos kainos apskaièiavimui. dienomis R-453
Giedrimė DIDŽIAPETRIENĖ Didįjį Ketvirtadienį Dievulis tikriausiai mus bus nubaudęs: balandžio 5 dieną ekskursijon atvykusį Vilkaviškio rajono laikraščio „Santaka“ redakcijos kolektyvą Šakiai sutiko skaudžiu šaltu vėju ir įkyria dulksna. Ketvirtadienio rytą pasiklydę (!) Šakiuose, vilkaviškiečiai, beje, visos moterys, pirmiausia užsuko į redakciją, kur pasidžiaugė, kad garbaus amžiaus – šešiasdešimties metų sulauksi „Santaka“ pagaliau susiėjo su paaugliu „Valsčiumi“ (ekskursija taip ir buvo suplanuota – penkioliktajam „Valsčiaus“ gimtadieniui). Gražios ateities, didelių perspektyvų linkėjusi ir gimtadienio proga mus sveikinusi „Santakos“ redaktorė Dangyra Apanavičienė pati darbavosi prie mūsų laikraščio ištakų pirmaisiais leidybos metais, ji laikraštį maketavo, todėl „Valsčiaus“ gyvenimui ji niekada nebuvo abejinga. O asmeninė pažintis šių eilučių autorę su kolege sieja dar nuo sovietmečio laikų. Itin šiltai ir svetingai būrį žurnalistų sutiko tą savaitę atostogavusi „Varpo“ vidurinė mokykla, jos direktorius Vitas Daniliauskas, direktoriaus pavaduotojas Gintautas Bendoraitis, dramos studijos nariai ir režisierė Vilija Meškaitienė, mokytojai Algimantas Vorevičius ir Alvydas Grinkevičius. Čia svečiams buvo parodyta antrąją vietą respublikiniame konkurse šiemet laimėjusi varpiečių dramistų kompozicija „...Kuris visada dabar“, sukurta pagal trečiafrontininkų poetų eiles, mokytojas A.Vorevičius, lyg skaitydamas metraštį iš koridoriuose kabančių nuotraukų, papasakojo apie mokyklos gyvenimą, kuris nesibaigia paskutinės pamokos skambučiu – tai minėtos dramos studijos pasiektos aukštumos, „Scenos pavasariai“, mokykloje rengiamos Meno dienos, liaudies šokių kolektyvo „Pynė“ apjuosta ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Didelį įspūdį svečiams paliko mokyklos žiemos sodas, čia veikianti A.Vorevičiaus personalinė tapybos paroda ir susitelkianti visa mokyklos dvasia. Čia žurnalistai buvo vaišinami ne tik kava ir tortu, bet, svarbiausia, ir mokykloje leidžiamais laikraščiais. Iš „Varpo“ kelias vedė link Draugystės žygis Sudarge Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos gimnazijos turistinis būrelis, kuriam vadovauja mokytoja Onutė Povilaitienė, kovo 23-24 dienomis dalyvavo naktiniame draugystės žygyje Sudarge, skirtame pavasario lygiadieniui. Kartu su gimnazistais ir jų vadove žygyje dalyvavo ir Sudargo M.Sederevičiaus pagrindinės mokyklos mokiniai bei mokytojai R.Globienė, M.Grigaitienė, J.Prūsaitis, I.Pranskaitienė, A.Gerdovaitienė. Įdomu buvo klausytis mokytojų pasakojimo apie piliakalnių atsiradimą, kaimo istoriją, knygnešių indėlį į lietuvių kalbą, pravertė išgirstos žinios, kaip reikėtų orientuotis naktį miške pagal žvaigždynus. Ne visi naumiestiečiai buvo girdėję, jog Sudargas praeityje buvęs labai reikšmingas Lietuvai savo gynybine paskirtimi. Jis tarnavo kaip pirmoji užkarda nuo kryžiuočių užpuldinėjimų kairiajame Nemuno krante. Čia iki šiol išlikusios net penkios piliakalnių liekanos. Tiek iš- 2007m. balandžio 13d. Penktadienis. Nr.27 (1494) Žurnalistams blogų orų nebūna Sudarge žurnalistai padėjo gėlių prie paminklo, skirto lietuvių kalbos atgavimo šimtmečiui bei knygnešio Martyno Sederevičiaus kapo. Nemuno, į Sudargą, kur po lietumi, šalia 2004 metais atidengto vienintelio Lietuvoje kalbos atgavimo šimtmečiui pastatyto paminklo mūsų laukė bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė, parodžiusi, kur ilsisi garsus knygnešys Martynas Sederevičius, kur šiais metais bus minimos 690-osios Sudargo pilies sudeginimo metinės, kur į santarvę ir bendrystę susieina du tikėjimai - katalikiškasis ir liuteroniškasis. Bendruomenės vadovė kvietė svečius čia atvykti vasarą per didžiąją Sudargo šventę, o atsisveikinimui, kad kelias neprailgtų, mums įdėjo gardžių Sudargo baravykaičių. Pavasario pabudinta panemune kelionė iš Sudargo Plokščių link būtų buvusi tikras rajono kelių ir keliauninkų kantrybės išbandymas, todėl rizikuoti nesiryžome. Nuo Sudargo atskubėję iki Draustinės, sukome Gelgaudiškio link, o paskui – jau leidomės žvyrkeliu pro Voniškius. Plokščiuose, ties Panemunių regioninio parko pažintinio tako informacine lenta mus pasitiko viską apie savo kraštą žinanti istorikė, Plokščių mokyklos mokytoja Gražina Kazarian. Jos pasakojimas pakeliui į Šventaduobę, istorinė šios vietos pradžia, apskritai, įdomiai papasakota turtinga Plokščių istorija vilkaviškietėms pasirodė itin artima. Viešnios prašė parodyti Aušros Valuntaitės, kuri dirba Vilkaviškio Paežerių dvaro muziejuje, gimtuosius namus, įdėmiai klausėsi pasakojimo apie mokytojo S.Ankevičiaus, buvusio V.Kudirkos klėtelės Vilkaviškyje puoselėtojo, indėlį įamžinant partizanų atminimą, likusių piliakalnių turi tik senoji Lietuvos sostinė Kernavė. Gimnazistų komandą sudarė dvylika moksleivių. Monika Naujokaitė ėjo meteorologės pareigas - stebėjo orą, vėjo kryptį. Astronomės Agnė Jablonskytė ir Eglė Čižauskaitė savo ataskaitoje apie darbą rašė, jog oras buvęs palankus naktiniam dangaus stebėjimui, dangaus debesuotumas buvęs nulinis, vėjas - silpnas, šiltas, žvaigždės - ryškios, spindinčios. Dangaus skliaute aiškiai matėsi Paukščių takas, Mažasis ir Didysis Grįžulo ratai, Šiaurinė žvaigždė, Šienpjovio žvaigždynas. Per tris valandas draugystės žygio dalyviai įveikė beveik dešimt kilometrų, o kelionės pabaigą vainikavo užkurtas laužas, kepamos dešrelės, susipažinimo vakaronė, kurioje dalyvavo ir Sudargo mokyklos skautai, turistai, jaunųjų europiečių būrelio nariai. „Valsčiaus“ inf. džiaugėsi sutikusios kraštietę Plokščių mokyklos direktorę Nijolę Bitinienę, kurios tėviškė – irgi Vilkaviškio rajone, Gižuose. Mindžikuodamos ties Vaiguvos upe gatve, vilkaviškietės planavo čia sugrįžti vasarą, kai Plokščių šlaituos žydinčias žibutes pakeis žalia laja, kai šiltas oras leis aplankyti ir Petro Kriaučiūno sodyboje augantį ąžuolą, ir prieplauką, galbūt net pakeliauti dviračiais šiuo metu vis dar įmirkusiu dviračių taku. Lekėčiai – miškų kraštas. Pagrindinį objektą – girininkiją ir joje įsikūrusį informacinį centrą pasiekėme važiuodami pro Nykutės draustinį, Mikytus. Visai neblogu žvyrkeliu. Čia mus sutiko pats Šakių urėdas Ksaveras Vaičiūnas ir naujoji informacinio centro direktorė Lina Čekauskienė. Urėdas atvykstančius žurnalistus pasveikino džiaugdamasis, jog pagaliau šiais metais bus pradėtas centre įsikūrusio muziejaus lankymo sezonas. Muziejus nuo jo atidarymo 2004-aisiais praturtėjęs, pasipildęs naujais eksponatais. Pamačiusios Sibiro taigos lokio iškamšą, vilkaviškietės urėdo klausė, ar Šakių miškuose tikrai yra meškų, o urėdas tik į ūsą šypsojosi, subtiliai atskleisdamas visas paslaptis ir eksponato atsiradimo kelius. K.Vaičiūnas apgailestavo, jog dėl laiko stokos nėra galimybės ne tik pasižiūrėti filmą apie didžiausią Lekėčių stebuklą – Novaraisčio ornitologijos draustinį, bet ir jį aplankyti. Tai galima padaryti bet kada individualiai. O šį kartą svečių dėmesį jis sutelkė kita linkme – į artėjantį urėdijos penkias- Lukšiečiai - konkurso prizininkai Praėjusią savaitę Vilkaviškio Salomėjos Nėries mokykloje vyko tradicinis Suvalkijos krašto dr. Juozo Kazicko programuotojų konkursas. Jame dalyvavo ir mūsų rajono moksleiviai iš Lekėčių, Lukšių, Plokščių vidurinių mokyklų bei Šakių „Žiburio“ gimnazijos. Taip pat dalyvavo moksleiviai iš Jurbarko, Marijampolės, Prienų ir Vilkaviškio rajonų. Konkursas patrauklus tuo, jog prizininkams suteikiama teisė be konkurso stoti į informacinių technologijų specialybes bet kuriame Lietuvos universitete. Be to, dr. Juozo Kazicko fondas prizininkams skiria nemažas pinigines premijas. Kompetentingai komisijai iš Kauno technologijos universiteto paskelbus rezultatus, paaiškėjo, jog pirmąją vietą užėmė dešimtmetį ir ta proga paties urėdo rengiamą knygą miškui dirbusiems žmonėms, ištisoms kartoms atminti. Prie garuojančio kugelio po svetingu Zyplių dvaro stogu visus sutiko Lukšių seniūnas Vidas Cikana ir kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė. Taip pat - ir iš spaustuvės atvežtas visai naujas rytdienos „Valsčius“. Būtent čia, užstalėje, Vilkaviškio ir Šakių žurnalistai dalijosi profesinio darbo ypatumais, patirtimi, planavo būsimus susitikimus. Dabar jau Vilkaviškyje. Tenka tik apgailestauti, jog mūsų ekskursijoje, kurios blogam orui vis dėlto nepasisekė sugadinti, negalėjo dalyvauti žemės ūkio žurnalo „Mano ūkis“ ir Prienų rajono laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistai,- juos su „Valsčiumi“ sieja bendras Lietuvos žurnalistų sąjungos Regioninės žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų klubas. Jiems Zanavykų kraštą parodysime ateityje. Už itin šiltą sutikimą esame nuoširdžiai dėkingi „Varpo“ direktoriui V.Daniliauskui ir kolektyvui, Sudargo bendruomenei ir jos pirmininkei Albertai Dragūnaitienei, Plokščių vidurinės mokyklos direktorei Nijolei Bitinienei, mokytojai Gražinai Kazarian ir kolektyvui, Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovui Vytautui Bitinui, Šakių urėdui Ksaverui Vaičiūnui ir Lekėčių informacinio centro direktorei Linai Čekauskienei, Lukšių seniūnui Vidui Cikanai ir kultūros centro direktorei Daivai Bukšnaitienei. Ir vilkaviškietėms, kurios iki pat kelionės pabaigos neprarado geros nuotaikos. Nebūtų moterys! Tautvydas Želvys iš Vilkaviškio rajono Vištyčio vidurinės mokyklos. Antroji vieta atiteko praėjusių metų Lietuvos informatikos olimpiados prizininkui, Lukšių Vinco Grybo vidurinės mokyklos moksleiviui Adui Burkšaičiui. Maloni staigmena buvo kito lukšiečio Manto Armonavičiaus pasirodymas. Jis užėmė garbingą trečiąją vietą. Konkurso metu vyko seminaras mokytojams „Valstybinis informacinių technologijų egzaminas“, o mokiniai buvo supažindinti su šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygomis. Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę stebėti Vilkaviškio Salomėjos Nėries mokyklos moksleivių paruoštą programą. “Valsčiaus” inf. Nelegalūs statiniai turės išnykti nuo žemės paviršiaus pradžia 1 psl. Minėtas klubas dar 2004 metais sudarė 10 metų sutartį su JAV gyvenančiu lietuviu Edvardu Domanskiu (Edvard John Domanskis) dėl 14 hektarų žemės paskirties sklypo nuomos. Sutartyje sporto klubo vadovas R.Barkauskas įsipareigojo: jeigu ką nors ir darys sklype sporto labui, elgsis pagal galiojančius įstatymus. Pasirūpinti ar ne būtinais leidimais statyboms tiesiog neturėjo kilti jokių dvejonių. Deja, privalomo nugriauti pastato statybos kelerius metus vyko be jokių leidimų. Apie šį faktą sakė žinojęs ir A.Mozūraitis, ir Marijampolės apskrities vadovai, ir rajono vadovai. „Kadangi tai buvo daroma visuomeniškais tikslais, sporto mėgėjų labui, lyg ir žiūrėjome į viską atlaidžiau“,- sakė A.Mozūraitis. Tačiau kai šį pavasarį jis apsilankė trasoje, apžiūrėjo, kokioje vietoje statomas pagalbinės paskirties statinys, nutarė užbėgti galimai nelaimei už akių: neaiški nei statybinių medžiagų kokybė, nei gruntas po pastatu, nei statybinių konstrukcijų laikančioji galia. Nelegalios statybos akte A.Mozūraitis įrašė ir dar vieną faktą, kuris, anot jo, tiesiogiai į statybų priežiūros specialistų jurisdikciją lyg ir neįeina: Pavilkijyje renčiamas ne tik nelegalus pastatas, bet ir pati lenktynių trasa įrengta be jokių leidimų ir projektų. Taip, anot A.Mozūraičio, pažeidžiamos žemės naudojimo taisyklės, nes sklypas skirtas tik žemės ūkio veiklai. Įstatymai nelegalių statybų savininkams numato ir bausmes, tačiau šį kartą R.Barkausko atžvilgiu apsiribota tik įspėjimu. Anot A.Mozūraičio, šiuo atveju nėra svarbus bausmės dydis, svarbu, kad nelegalias staty- Paveiksluose - jausmingas ir paslaptingas moters pasaulis Balandžio 5 dieną rotušėje buvo atidaryta Šakių “Varpo” vidurinės mokyklos dailės mokytojos Jūratės Žalnorienės darbų paroda. Nors Jūratė ir dirba dailės mokytoja, yra baigusi Šiaulių pedagoginio universiteto Dailės fakultetą, bet tik patys artimiausi žmonės žinojo, kad didžiausią atgaivą laisvalaikiu ji patiria tapydama. J.Žalnorienė niekam niekada nesigyrė savo kūryba, apie tai nežinojo net kolegos. Gal todėl ir paroda rotušėje atsirado tik Šakių “Varpo” vidurinės mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko bei pavaduotojo ugdymui Stanislovo Grušio iniciatyva. Kaip sakė dailininkas Algimantas Vorevičius, Jūratės darbuose atsispindi nenuspėjamas, paslaptingas, jautrus, galbūt vyrams ir nesuprantamas, moters pasaulis. Pastele ir mišria technika tapytuose paveiksluose, pasak A.Vorevičiaus, jautriai palies- 7 bas jų savininkas privalo likviduoti iki nustatytos datos. Jei nurodymų nebus paisoma, jei statybos nesustos, pastatu varžybų metu naudosis žmonės (planuojama, kad liepos mėnesį neįteisintoje lenktynių trasoje Pavilkijyje vyks vienas iš šalies autokroso čempionato etapų), R.Barkausko, tiksliau, Techninio sporto klubo jau lauks tūkstantinė bauda. Per kelerius metus į šios trasos įrangą įdėta ne viena dešimtis tūkstančių litų – tiek privačių rėmėjų, tiek rajono biudžeto. Panašus likimas laukia ir vasaros estrados Gelgaudiškyje. Ją dar 2004 metais panemunėje, regioninio parko teritorijoje, be raštiškų leidimų miesto šventei surentė vietos bendruomenė. Deja, pastatas nelegalus, šį faktą dokumentuose įprasmino A.Mozūraitis. Statinį teks nugriauti. Kol kas neaiškus ir vienos privataus asmens pirtelės Gelgaudiškio seniūnijos Daukantiškių kaime likimas. Pastatas suręstas svetimoje žemėje, be leidimo. Pasak A.Mozūraičio, vis daugėja žmonių, kurie kreipiasi į architektus ar statybų priežiūros specialistus prieš tai, kol pradeda ką nors daryti. „Tai džiugina, nes įstatymai ir reikalavimai statyboms dažnai keičiasi“,- sakė A.Mozūraitis. Šiuo metu leidimą reikia gauti, net jei nori keisti stogo dangos tipą, pavyzdžiui, seną šiferį nauja skarda. Arba perdažyti stogą visiškai kitokia spalva nei buvo iki šiol. Net ir apšildant pastatą, keičiant jo fasado spalvą ir medžiagas, būtina gauti leidimą. Tiesa, yra grupė pastatų (pirtelės, šiltnamiai, stoginės ir pan.), kuriems statyti leidimų nereikia. Tačiau tai dar priklauso nuo to, kur statybos planuojamos: miestiečiams reikalavimai vienokie, kaimiečiams kitokie. Jūratė Žalnorienė sutiko surengti savo kūrybos parodą tik paakinta “Varpo” mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko. tas gamtos trapumas, moters jausmų paslaptingumas. Jūratės Žalnorienės paroda rotušėje veiks trejetą savaičių. “Valsčiaus” inf. Skaitomiausią laikraštį rajone - “Valsčius“ - užsiprenumeruoti Jūs galite visuose apskrities paštuose, šakiečiai - ir V.Kasiulaičio spaudos platinimo tarnyboje (tel. 52-633)
Page 1 and 2: ŠAKIŲ RAJONO LAIKRAŠTIS. ŠEŠIO
Page 3 and 4: Praėjusį ketvirtadienį, balandž
Page 5: Lukšių seniūnijos Liepalotų ben
Page 9 and 10: U A B “ A G R O G I M A S ” Par
Page 11 and 12: Atliekame skardinimo darbus. Tel. 8

Nelegalūs statiniai turės išnykti nuo žemės paviršiaus

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?