Svei kas mais tas mo ki niams ne pa tin ka

Biržų krašto laikraštis Nr. 72 (9112) 2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis Kaina 2 Lt 

DIENOS TEMA. Ar vaikai 

privalo išlaikyti tėvus? 3 psl. 

Trumposios žinios 

Re gi nos Vaičekonienės nuo tr. 

įkur Tu vės ir aT lEi di mai 

Bir žų dar bo bir ža nuo ant ra die nio klientus 

ap tar naus nau juo siuo se rū muo se J. 

Ba sa na vi čiaus gat vė je. Įkur tu vės su tam pa 

su per tvar ko mis: nuo spa lio 1 die nos Biržų 

dar bo bir ža taps Pa ne vė žio te ri to ri nės 

dar bo bir žos sky riu mi. Bir žų dar bo bir žos 

di rek to rė Lai ma Ku du kie nė „Bir žie čių žodžiui“ 

kal bė jo: dar buo to jai at lei di mo la pelius 

ga vo prieš 4 mė ne sius. Dar bo ne teks 

sep ty ni dar buo to jai, dir ban tys ūkio da lies 

sky riu je ir bu hal te ri jo je. Po reor ga ni za cijos 

bu hal te ri ją tvar kys te ri to ri nė Pa ne vė žio 

dar bo bir ža, kom piu te rių prie žiū rą vyk dys 

Lie tu vos dar bo bir ža. Pa tal pas pri žiū rės ir 

va ly mo pa slau gas teiks fir ma. Bir žuo se liks 

tik klien tų ap tar na vi mo sky rius. Iki re formos 

čia dir bo 8 spe cia lis tės, o da bar jų 6 

pa dau gės. Ki tiems dar buo to jams dar bo 

pa siū ly mus teiks te ri to ri nė dar bo bir ža. 

Be pa siū ly mų ne liks nė vie nas dar buoto 

jas, tik klau si mas, ar ap si mo kės jiems 

va ži nė ti į dar bą, jei gu jis bus siū lo mas 

Pa ne vė žy je. 

pa šal pos nE vė luo ja 

Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos So cia li nės 

pa ra mos sky rius in for muo ja, jog iš mo kos 

vai kui, so cia li nės pa šal pos bei šal pos pensi 

jos mū sų ra jo ne kol kas ne vė luo ja. Nevė 

luo ja ir SOD ROS mo ka mos pa šal pos: 

mo ti nys tės, nėš tu mo ir gim dy mo, tė vystės, 

li gos ir t. t. 

aTlaidai 

Rugsėjo 19 d. 10 val. Smilgių bažnyčioje 

vyks Kryžiaus išaukštinimo atlaidai. Kviečiame 

dalyvauti. 

Rug sė jo 18 die ną Šu kio nių kop ly čio je 

šven čia mi šv. Ma to at lai dai. At lai dų pra džia 

– 12 val. Šv. Mi šias au kos Va bal nin ko pa rapi 

jos kle bo nas kun. Po vi las Miš ki nis. 

švEnTė papilyjE 

Papilio evangelikų reformatų parapija 

nuoširdžiai kviečia rugsėjo 19 d. 11 val. 

į iškilmingas pamaldas, skirtas Papilio 

evangelikų reformatų bažnyčios kertinio 

akmens pašventinimo dienai paminėti. 

kirkiluosE 

Rugsėjo 25 d. 12.30 val. Kirkilų kaimo 

kapinėse bus šventinami statiniai. Po to 

bendruomenės koplyčioje bus aukojamos 

šv. mišios už mirusius, po mišių pabendrausime 

prie suneštinių vaišių stalo. 

Antrus metus iš eilės sėkmingai 

vykdomos EMSI degalinių tinklo 

loterijos. Šių metų pagrindinis loterijos 

prizas – naujas automobilis 

Suzuki Alto. Loterija vyksta rugpjūčio 

7d. – gruodžio 17d. 

SAVAITGALIO SKAITINIAI 7–10 psl. 

Šu nų sker dy nės tę sia si 

Ang li nin kuo se ir Iš ko ny se. 

Skaitykite 5 psl. 

Svei kas mais tas mo ki niams 

ne pa tin ka 

„Bir žie čių žo dy je“ ne kar tą ra šė me, jog nuo šių 

moks lo me tų pra džios mo ki niai mo kyk lo se 

bus mai ti na mi svei kiau. Praė jo dvi sa vai tės. 

Do mė jo mės, ar no riai jie val go žu vį, kruo pas 

bei ki tus svei ka tai nau din gus pro duk tus, ar 

mie liau ren ka si ska nės tus ša lia mo kyk lų įsi kūru 

siuo se kios kuo se ir par duo tu vė se. 

Edi ta MI KE LIO NIE NĖ 

Tel. (8 603) 22838 

editamikel@yahoo.com 

mais Tui su E mo kyk lo sE – nE! 

Nuo rug sė jo 1-osios iš mo kyk lų val gyk lų ir bu fe tų din go 

bul vių traš ku čiai, sal dai niai, šo ko la dai, ga zuo ti bei ener geti 

niai gė ri mai, ka va, kon ser vai, pro duk tai su kon ser van tais, 

da žik liais, sko nio stip rik liais ir t. t. Ne ver tin ga pri pa žin ta 

ir sriu ba, ku rią vie nas val di nin kas spau do je pa va di no vargšų 

mais tu. 

Pa gal nau ją ją tvar ką, ska ti nan čią svei ką mi ty bą, du ar tris 

kar tus per sa vai tę mo ki niai val gys mė są, kar tą per sa vai tę – žu vį, 

li ku sio mis die no mis – dar žo vių, varškės ar mil ti nius pa tie ka lus. Jei 

esi ve ge ta ras, mė sos die no mis teks ba dau ti. Jei ne pa tin ka pa tie ka lai 

iš mil tų, rei kės lauk ti mė sos die nos. 

Ta čiau ne ma žai mo ki nių se nų įpro čių – val gy ti ki bi nus, ke ba bus ar 

bul vių traš ku čius – ne sku ba at si kra ty ti. Per per trau kas į ar ti miau sius 

kios kus pa si pi la ska nės tų iš troš kęs jau ni mė lis. 

„auš ros“ mo ki niai – mė sė džiai 

„Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė As ta Kregž dienė 

sa kė, jog mo ki niai prieš svei kuo liš ką mai ti ni mo tvar ką pro testuo 

ja. Tie, ku rie mai ti na si už sa vo pi ni gus, ne pa tin kan čių pa tie ka lų 

ne per ka ir vaikš to al ka ni ar ba per ka kios kuo se. Tie, už ku rių pie tus 

su mo ka vals ty bė (to kių mo ki nių „Auš ro je“ penk ta da lis – 215), po 

ne pa tin kan tį patiekalą pa si kaps to ar ba vi sai ne val go. Iš ky la klau simas: 

ar ne mo ka mas mai ti ni mas ski ria mas tik rai tiems, ku riems labiau 

siai rei kia? 

Pirmame tarpiniame lošime pasisekė 

šiems vairuotojams: 

DVD grotuvus laimėjo: Ričardas 

Kubiliūnas (Biržai). 

EMSI vardinį sieninį laikrodį 

laimėjo: Dainius Geryba (Parovėjos 

km). 

EMSI vardinius virdulius laimėjo: 

Ligita Salminienė (Medeikių 

km), Algimantas Verkulevičius 

(Biržai). 

EMSI vardinius puodelius laimėjo: 

Vaidotas Pavilionis (Medeikių 

km), Dalius Valbasas 

(Papilys), Monika Niedvaraitė 

(Biržai), Gitana Vaisiūnienė (Parovėjos 

km). 

EMSI vardines kojnes laimė- 

– Iš tų, ku rie mai ti na si nemo 

ka mai, pra stai gy ve na, ko 

ge ro, ma žu ma. Nes tie, ku rie 

iš tik rų jų gy ve na var gin gai, 

mais to ne mė to ir val go vis ką, 

– sa kė A. Kregž die nė. 

Mo ki niai per pie tus ypač pa sigen 

da mė sos. Jei val gia raš ty je nu ma ty ta 

die na be mė sos, jie pa pras čiau siai ne val go. 

– Šian dien val gyk lo je bu vo siū lo mi pa tie ka lai iš varš kės. Kai ku rie 

mo ki niai pa ma tę, kad nė ra mė sos, ap si su ko ir išė jo, – sa kė so cia linė 

pe da go gė. 

Ne pa tin ka vai kams ir žu vis. Ir anks tes niais me tais, kai bū da vo siūlo 

mi pa tie ka lai iš žu vies, mo ki niai daž niau siai jų at si sa ky da vo. 

Nuo šių moks lo me tų mo ki niai mo kyk lo je ne be ga li nu si pirk ti gazuo 

tų gė ri mų, ku riuos ypač mėg da vo. Da bar jie ga li at si ger ti sul čių 

ar ba ne ga zuo to mi ne ra li nio van dens. Iš kra no jiems taip pat ger ti 

ne bū ti na – mo kyk los bu fe te yra vi rin to van dens. No rin tiems de serto, 

siū lo mi ja vai niai ir ban de lės be šo ko la do ar įda rų. 

jo: Vytautas Sveikauskas, Tomas 

Trečiokas, Bronius Juchnevičius, 

Antanas Pačešiūnas, Laimutis 

Kudulys, Gediminas Karvažinskas, 

Petras Prunskus, Mantvydas 

Dambrauskas, Saulius Visockas, 

Alina Mockevičienė, Mindaugas 

Leskauskas, Rimantas Lapienė, 

Danutė Černienė, Sandra Šimienė, 

Olga Vasiljeva, Stasė Milišiūnienė, 

Aušra Brazdžionienė, Vanda 

Petrikėnienė, Indrė Keršulytė, 

Meida Pociūnaitė, Viktorija Morkūnienė, 

Greta Petkonytė, Diana 

Plungienė, Loreta Drevinskienė, 

Danguolė Damkuvienė, Regina 

Valeckienė (Biržai), Rimutė Birinienė 

(Parovėjos km), Juozas In- 

Nukelta į 4 psl. 

driliūnas (Beržinių km), Marius 

Briedis (Medeikių km), Aldas 

Naktinis (Ageniškio km), Justinas 

Vaisiūnas (Parovėjos km), Vidas 

Šimavičius (Pučiakalnės km), Eugenijus 

Sinekovas (Kilučių km), 

Rita Natkienė (Jasiškių km), Jonas 

Danisevičius (Drąseikių km), Egidijus 

Pažemeckas (Zakrių km), Irma 

Jukonienė (Satkūnų km), Eglė 

Naudžiūtė (Čeniškių km), Gitana 

Vaisiūnienė (Parovėjos km), Lijana 

Judickaitė (Kraniškio km). 

EMSI degalinių tinklas nuoširžiai 

sveikina laimėtojus ir visada 

laukia sugrįžtant dalyvauti loterijoje 

dėl pagrindinio prizo. 

Užs. 2695

2 

Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas R. 

Šar ki nas su Bir žų pi liai skir tos mo ne tos 

mo de liu. 

Rug sė jo 14 die ną į apy var tą bu vo iš leis ta 

50 li tų ko lek ci nė si dab ro mo ne ta, skir ta Biržų 

pi liai. Rad vi lų tvir to vė per dau giau kaip 

400 me tų is to ri ją bu vo pir mą kar tą įam žin ta 

mo ne to se (jei ne skai čiuo si me mu zie ju je kaldi 

na mų su ve ny ri nių pi ni gė lių ir ku ni gaikš čių 

Rad vi lų nu kal din tų ke lių pro gi nių me da lių). 

50 li tų ver tės pro gi nė mo ne ta iš leis ta 10 tūkstan 

čių ti ra žu. 

Tą pa čią die ną Bir žų kraš to mu zie ju je „Sėla“ 

vy ko šios si dab ri nės mo ne tos pri sta ty mas, 

o pir mie ji no rin tys ką tik iš ka lyk los at vež tą 

dar „šil tą“mo ne tą ga lė jo įsi gy ti už pu sant ro 

šim to li tų. 

Mo ne tos pri sta ty me Lie tu vos ban ko val dybos 

pir mi nin kas Rei nol di jus Šar ki nas sa kė, 

kad Bir žų pi liai skir ta mo ne ta – jau 65-oji 

ko lek ci nė pro gi nė mo ne ta, iš leis ta Lie tu vos 

ban ko, at kū rus Nep rik lau so my bę. Tarp tų mone 

tų de vy nios yra iš is to ri jos ir ar chi tek tū ros 

pa mink lų se ri jos. Se ri ja api ma ob jek tus vi soje 

Lie tu vo je. Iš leis tos mo ne tos, skir tos Tra kų 

sa los, Me di nin kų, Pa ne mu nės, Kau no pi lims. 

Ki tais me tais se ri ją pa pil dys mo ne ta, skir ta 

Vil nius aukš tu ti nei pi liai. „Ši se ri ja ne ga lė jo 

bū ti be Bir žų pi lies – prieš ke lis šimt me čius 

ka ri niu po žiū riu, o šian dien – sim bo liš kai 

svar baus mū sų vals ty bės for pos to Šiau rės Lietu 

vo je“, – pa žy mė jo Lie tu vos ban ko val dy bos 

pir mi nin kas Rei nol di jus Šar ki nas. 

Pir mi nin kas pa dė ko jo ją kū ru siems žmonėms 

ir pa gal se ną tra di ci ją įtei kė pir muo sius 

eg zemp lio rius dai li nin kui Vy tau tui Na ru čiui, 

is to ri kui Dei man tui Kar ve liui, Lie tu vos mone 

tų ka lyk los at sto vui, ra jo no me rui R. Ramo 

nui bei ren gi nio šei mi nin kams – „Sė los“ 

mu zie ji nin kams. 

Dai li nin kas V. Na ru tis pa sa ko jo, kad kurda 

mas Bir žų pi liai skir tą mo ne tą no rė jo įamžin 

ti gar bin gą jos 400 me tų is to ri ją. Pa vaizduo 

da mas sti li zuo tus tvir to vės py li mus jis 

sten gė si pa brėž ti, kad Bir žuo se bu vo vie na iš 

mo der niau sių tais lai kais Eu ro pos bas tio ni nių 

tvir to vių: „Juk tai bu vo re vo liu ci ja – sta tant 

tvir to vę at si sa ky ti mū ro sie nų. Tūks tan čius 

me tų pi lis sau go da vo aukš tos sie nos, o čia jų 

at si sa ky ta iš že mės su pil tų py li mų ir bas tio nų 

nau dai. Bas tio ni nių pi lių pra di nin kai olan dai 

dar tik brai žė ir ban dė teo riš kai skai čiuo ti, kaip 

ge riau sta ty ti to kio ti po tvir to ves, o Rad vi los 

Bir žuo se ėmė ir pa sta tė“, – pa sa ko jo dai li ninkas. 

Rū mai mo ne to je vaiz duo ja, kad Bir žų 

tvir to vė tar na vo ne tik ka ry bai, bet bu vo ir 

kul tū ros cent ras. Mo ne tos apa čio je pa vaizduo 

tas eu ro pie tiš kais dra bu žiais ap reng tas 

rai te lis su tri mi tu, pa puoš tu Rad vi lų her bu, 

yra ne tik ka rys, bet ir šauk lys, skel bian tis visai 

Eu ro pai apie Rad vi las, Bir žus ir Lie tu vą“, 

– pa sa ko jo dai li nin kas. 

Is to ri jos moks lų dak ta ras Dei man tas Karve 

lis, kon sul ta vęs mo ne tos kū rė jus kaip XVII 

a. Lie tu vos, Bir žų ku ni gaikš tys tės bei Rad vilų 

gi mi nės is to ri jos eks per tas, pa sa ko jo, kad 

Rad vi los Bir žų ku ni gaikš tys tė je per 300 me tų 

is to ri ją taip ir ne nu si kal di no sa vo mo ne tų. Biržai 

iki pat XIX am žiaus bu vo pri va tus Rad vilų 

mies tas ir pri va ti di di kų tvir to vė. Bū da mi 

kulTūra, isTorija 

Bir žų tvir to vė – jau ir mo ne to je 

vie ni iš ga lin giau sių Eu ro pos 

di di kų Rad vi los ne gai lė jo asme 

ni nių lė šų tvir to vės sta ty bai 

ir stip ri ni mui. Pa sak is to ri ko, 

per il gą Bir žų pi lies is to ri ją 

vals ty bė tik vie ną kar tą pa dė jo 

Bir žų tvir to vei – po 1625 me tų 

šve dų štur mo ka ra lius, vi sos 

ša lies ba jo ri jos spau džia mas, 

sky rė 31 tūks tan tį auk si nų. Tai 

bu vo mil ži niš ka tiems lai kams 

su ma, su da riu si pen kių me tų 

vi sos Bir žų ku ni gaikš tys tės paja 

mas. Tad rei kia įsi vaiz duo ti, 

ko kia naš ta Bir žų tvir to vė bu vo 

pa tiems Rad vi loms. D. Kar ve lis 

ci ta vo sei me lių pro to ko lus, kuriuo 

se net to li miau siuo se Balta 

ru si jos, Uk rai nos, Pa len kės 

pa vie tuo se po sė džia vę ba jo rai 

rei ka la vo stip rin ti Bir žų tvirto 

vę, nes „kol ji gi na si, mes ir 

mū sų šei mos ga li ra miai mie go ti“. 

Me ras R. Ra mo nas, pa dė ko jęs ban ki ninkams 

ir mo ne tų ka lyk los at sto vams už Biržų 

įam ži ni mą gra žio je pro gi nė je mo ne to je, 

sa kė, kad ne tru kus ga li tek ti kur ti dar vie ną 

Bir žams skir tą pi ni gą – kai bus at sta ty tas visas 

tvir to vės komp lek sas. 

Bu vo pa de monst ruo tas fil mas iš Lie tu vos 

mo ne tų is to ri jos, kaip mo ne tos ku ria mos 

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis 

Mo ne tos pri sta ty mo da ly viai ne li ko be do va nų – kas ga vo pir mą sias ko lek ci nes mo ne tas, kas ban ki nin kų įsteig tus su ve ny rus. 

50 li tų si dab ro mo ne ta, skir ta Bir žų pi liai. 

Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. 

bei kal di na mos da bar. Su si rin ku sie ji ak ty viai 

da ly va vo vik to ri no je apie Lie tu vos pi ni gus ir 

mo ne tas, o tei sin gai at sa kiu sie ji į klau si mus 

bu vo ap do va no ti pri zais. Nusk riaus ti ne li ko 

ir ki ti ren gi nio da ly viai: ban ki nin kai jiems 

do va no jo marš ki nė lių, ra šik lių, pa ka bu kų, 

įvai riau sių lanks ti nu kų. 

Užs. 2736 

Da lius MI KE LIO NIS 

Trumpai 

Biržai–aizkrauklė 

Rajono Savivaldybės delegacija lankėsi 

Aizkrauklėje, kur susitiko su vietos 

valdžios atstovais ir verslininkais. Administracijos 

direktoriaus pavaduotojas Rimantas 

Martinonis pristatė Biržų rajono 

savivaldybės pasiūlymus dėl bendradarbiavimo 

švietimo, kultūros, sporto, 

turizmo srityse. Verslininkų asociacijos 

prezidentė Vilma Strelcova supažindino 

su Biržų rajono verslo struktūra. Po oficialių 

bendrų prisistatymų, diskusija apie 

bendradarbiavimo galimybes persikėlė į 

mažesnes grupes. 

Apibendrinus diskusijų rezultatus 

išskirti konkretūs bendradarbiavimo 

būdai. Susitarta keistis informacija apie 

savivaldybėse organizuojamus renginius 

tam, kad juose dalyvautų ne tik meno 

kolektyvai, bet ir abiejų savivaldybių gyventojai 

bei prekiauti šventiniuose renginiuose 

norintys verslininkai. Taip pat 

nuspręsta suorganizuoti bendrą Biržų ir 

Aizkrauklės vietos veiklos grupių atstovų 

susitikimą ir pasidalinti patirtimi rengiant 

bendruomenėms aktualius ir gyventojams 

naudingus projektus. Susitikti 

taip pat planuoja ir už Europos Sąjungos 

lėšų panaudojimą atsakingų skyrių darbuotojai. 

Švietimo skyriaus atstovai susitarė 

dėl konkrečių bendradarbiavimo 

tarp mokyklų sričių, o Kultūros centras 

jau spalio 1 d. sulauks atvykstančių dviejų 

Latvijos chorų. Biržų ir Aizkrauklės 

verslininkai savo ruožtu taip pat susitarė 

dėl atskiro susitikimo.


Ar vai kai 

pri va lo 

iš lai ky ti 

se nus 

tė vus? 

Ža ne ta KAT KŪ NAI TĖ, 

moks lei vė iš Pa bir žės: 

Jei gu tė vai se nat vė je ne be ga li 

sa vi mi pa si rū pin ti, vai kai pri valo 

juos iš lai ky ti. Mo čiu tė su mumis 

gy ve na jau 16 me tų. Mo čiu tė 

mū sų rams tis: pa ruo šia pie tus, 

pri žiū ri na mus, duo da nau din gų 

pa ta ri mų. Neį si vaiz duo ju mū sų 

šei mos gy ve ni mo be jos. 

vil niaus po nai Bir žus 

gEr Bia la Biau nEi 

viE Ti niai 

Te ko nuei ti į Bir žų tvir to vei skirtos 

mo ne tos pri sta ty mą mu zie ju je. 

Įsi mi nė ne tik pa ts ren gi nys, bet ir 

mū sų, bir žie čių, po žiū ris į pa čią tvirto 

vę. Aikš te lė je prie šais til tą sto vė jo 

pra ban gūs iš Vil niaus at va žia vu sių 

ban ki nin kų li mu zi nai. O prie pat 

rū mų se nu bir žie tiš ku pa pro čiu vėl 

bu vo pri ri kiuo ta ma ši nų. savų. 

Iš Vil niaus at va žia vę gar būs svečiai, 

tur tin gi ir įta kin gi Lie tu vos finan 

sų bei vers lo žmo nės ger bia Bir žų 

se no vę ir ne ma no, kad jiems gar bė 

Užs. 1978 

Ma ri ja VI SOC KIE NĖ, 

bir žie tė: 

Pen si jas gau na me, mums iš 

vai kų fi nan si nės pa ra mos nerei 

kia, tik dė me sio ir prie žiū ros. 

Kad jie mus kuo daž niau lan kytų, 

kad mums ne bū tų nuo bo du. 

Tu riu dvi duk ras. Jos gy ve na Biržuo 

se, jo mis skųs tis ne ga liu. 

Ma ri jos drau gė, ne pa no ru si 

vie šu mo: 

Kad daž niau lan ky tų... Ge rai 

no ri, bo but. Ne vi si tu ri ga li my bę 

tė vus daž nai lan ky ti. Užau gi nau 

vie ną sū nų. Jis tu ri šei mą. Be darbis. 

Jis vi sur ieš ko dar bo. Mar ti 

me di kė, dir ba nuo ry to iki vėlaus 

va ka ro. Mar ti pas ma ne nepri 

laks tys: jai ir vai kai, ir ma ma 

dar se nes nė už ma ne. Val džios 

po li ti ka to kia: tu ri vai kų, te gul 

jie ta ve iš lai ko, nu kar ši na. Vai kų 

al gos ma žos. Kad ir kaip no rė tų 

fi nan siš kai pa dė ti, ne tu ri iš ko. 

Kiek ga li dar pa ts ro pok, o jei gu 

ne beiš ga li – sam dy kis pri žiū rėto 

ją iš pen si jos. Ne ži nau, kas bus, 

kai at si gul siu ant pa ta lo... 

diE nos TE ma 

su ma žės, jei paė jės per tvir to vės 

kie mą šim tą met rų iki rū mų. Mūsiš 

kiai „po nai“ ir to liau sten gia si 

de monst ruo ti val džios su tei kiamą 

pri vi le gi ją – lei di mą – ir lyg 

neį ga lie ji sten gia si pri va žiuo ti kuo 

ar čiau prie įė ji mo į mu zie jų. Galė 

tų – iki pat du rų pa kil tų. 

O gal tik rai ant ply te lių prieš 

pa ra di nius rū mų laip tus rei kia 

nu pieš ti ke le tą ženk lų ir ša lia 

pie ši nu ko su neį ga lio jo ra te liais 

nu pieš ti kaž ką, su si ju sį su pri vi legi 

juo tu val džios žmo gu čiu? 

Da rius Mi se vi čius 

ką iš švE dų iš ko vo jo 

val kiū nas? 

Pra links mi no Sei mo na rio V. 

Val kiū no, tiks liau jo pa dė jė jos, 

ra ši nys, kaip iš Šve di jos sten giama 

si su grą žin ti Bir žų tvir to vės 

pa tran kas. Po griaus min go pernykš 

čio pa reiš ki mo, V. Val kiūnas, 

pa si ro do, krei pė si į Šve di jos 

am ba sa dą ir jai tar pi nin kau jant 

ga vo iš Stok hol mo mu zie jaus atsa 

ky mą, jog ga li ma pa si sko lin ti 

pa tran kas. Te rei kia pi ni gų joms 

par si ga ben ti. Ta čiau ši tą „nau jieną“ 

mes juk gir dė jo me prieš 15 

me tų. Juk dar V. Zur bos lai kais 

Sei mo na rys K. Bo be lis krei pė si 

per Šve di jos am ba sa dą į Stok hol- 

Mal din ga ke lio nė 

skaiTyTojų puslapis 

Al gi ma VIN GY TĖ, 

jau na ma ma iš Stač kū nų: 

Tė vai užau gi na vai kus ir pa tys turi 

sa vi mi rū pin tis. Vai kams – sa vo 

šei ma, sa vos pro ble mos. Mies te ir 

kai me sun ku. Dar bų nė ra, pi ni gų 

trū ku mas. Kai me gy ven ti leng viau, 

bet na mi niai paukš čiai, gy vu liai 

oru so tūs ne bus, juos ir gi rei kia 

šer ti. Ir dir ba ma že mė be li to ki to 

der liaus ne duos. Šiuo me tu gy veni 

mas ap vir tęs aukš tyn ko jo mis: 

ne vai kai se nus tė vus iš lai ko, bet 

at virkš čiai – tė vai jau nus vai kus, 

jų anū kus au gi na. Se niems lengviau 

nei jau niems: jie tu ri sto gą 

virš gal vos, kiek vie ną mė ne sį gauna 

pen si ją. 

Ma mos ne be tu riu, li kęs tik patė 

vis. Jis gy ve na vie nas. Užau gi no 

mus nuo ma žens, daž nai jį ap lanko 

me, pa de da me. Ne se niai nu važia 

vę nu ro vė me run ke lius. Jei gu 

tė vas ne be tu rės svei ka tos, rū pinsi 

mės juo kaip pri klau so. 

Bir žų šv. Jo no Krikš ty to jo pa ra pi jos ti kin tie ji 

da ly va vo di džiuo siuo se Ši lu vos at lai duo se. Šie met 

mal din gai ke lio nei jie pa si rin ko šeš ta die nį, Šei mų 

Liud vi kas PLEŠ KYS, 

Ne mu nė lio Rad vi liš kio Onos 

Mi lie nės se ne lių glo bos na mų 

di rek to rius: 

Jei gu pa gal są ži nę – taip: mo rali 

nis įsi pa rei go ji mas, krau jo ry šys. 

Iš ki tos pu sės – kaip šauk si, taip atsi 

lieps... Bet iš 32 mū sų glo bo ti nių 

gal tik trys tu ri vai kus. Ki tų vai kai 

mi rę, o li ku sie ji ne su kū rė šei mos, 

vie ni ši. Vi si trys tu rin tys vai kus vyriš 

kiai iš si tuo kę, mė gė jai iš ger ti, jų 

pen si jos ma žos, vie nas ne tu ri darbo 

sta žo. Vie no sū nus pa rei gū nas, 

dir ba Kau ne. Tė vą lan kė tol, kol 

ga vo nau dos. Kai šis per ra šė že mę, 

akių ne be ro do. Ant rą jį duk ra lan ko 

re tai. Kai at vyks ta, pas mus ji ap sisto 

ja il ges niam lai kui. Ma tyt, ji ir gi 

be vie tos. Tre čias tu ri du vai kus, 

bet su jais ne pa lai ko jo kių ry šių. 

Jei gu tė vas ne no rė jo ma ty ti vai kų 

vi są gy ve ni mą, ko dėl se nat vė je tie 

vai kai jam tu rė tų pa dė ti? 

Tė vams, tu rin tiems vai kų, į globos 

įstai gas pa tek ti su dė tin ga, bet 

jie ke lią ran da: su ser ga, su si žei džia. 

Ir se niū ni jos, ir so cia li nės glo bos 

dar buo to jai su to kiais žmo nė mis 

tu ri daug var go. Ne be ži no kur dė ti 

ir at ve ža pas mus. 

Paš ne ko vus kal bi no ir fo tog ra fa vo Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ 

mo mu zie jų, ir šve dų mu zie ji ninkai 

su ti ko bir žie čiams pa sko lin ti 

pa tran kas. Tik mū siš kiai tu rė jo 

su si ras ti lė šų joms ap draus ti ir 

at si ga ben ti. Šve dų mu zie ji nin kų 

nu si sta ty mas ne pa si kei tė: no ri te 

pa tran kos – pa sko lin si me. Tik 

bū ki te ma lo nūs pa tys ją par sivež 

ti ir to kį ver tin gą eks po na tą 

ap draus ti. Tai kur čia V. Val kiūno 

nuo pel nas? 

Lukas Balčiūnas 

povandEninė 

EkspEdicija? įdomu 

Bet Sei mo na rio idė ja su reng ti 

po van de ni nio nar dy mo eks pe dici 

ją ir pa mė gin ti su ras ti prieš 400 

me tų nu sken du sius šve dų lai vus 

su gro biu, yra ver ta dė me sio. 

Ypač ži nant V. Val kiū no ry šius 

Lat vi jo je ir įta ką Lie tu vo je, kurios 

dė ka įma no ma „pra stum ti“ 

pa na šų pro jek tą. Tarp tau ti nė lietu 

vių-šve dų-lat vių po van de ni nės 

ar cheo lo gi jos eks pe di ci ja bū tų 

įdo mus bend ra dar bia vi mo tarp 

ša lių pa vyz dys. Jau ne kal bant apie 

nau dą, jei pa vyk tų ras ti bent vieną 

iš lai vų su gro biu, ku rį šve dų 

ka riuo me nė pri si plė šė Bir žuo se 

ir ki tuo se Lie tu vos bei Lat vi jos 

mies tuo se. 

Inga Budriūnaitė 

apiE gaTvEs 

Skai tau Jū sų laik raš tį daug metų, 

be ne vi si nu me riai iš sau go ti. 

Ne se niai skai čiau, kad bus as faltuo 

ja mos net 4 Bir žų gat vės. La bai 

ge rai, bet pa gal ko kius kri te ri jus 

val džia da li ja as fal tą? Ap si džiaugėm 

pa pū tus nau jam vė jui: mū sų 

M. Mel ni kai tės gat vė ga vo nau ją 

pa va di ni mą – ka ri nin ko J. Nastop 

kos, gi mu sio Bir žuo se ir žuvu 

sio už Lie tu vos lais vę. Jo brolis 

Sta nis lo vas ir gi bu vo Lie tu vos 

ge ne ro las. 

J. Nas top kos ka pas yra re for matų 

ka pi nė se, lan ky da mi sa vuo sius 

vi sa da su sto ja me ir prie jo ka po. 

Ačiū tiems, kas jį pri žiū ri. Per 

Vė li nes su va žiuo ja daug au to mobi 

lių ir gat vės jau bū na gai la. Jei 

lie tus – vie na pur vy nė, bren da me 

ir taš ko mės. Jei gat vė bū tų as faltuo 

ta, tai ten ir snie gą va ly tų. Ki ta 

gat vės at kar pa su ka vai kų dar že lio 

link, tos pa čios bė dos. 

At sip ra šau, kad skun džiuo si. 

Šios Bir žų val džios nie ka da nerin 

kau, bet kas be val dy tų, pagar 

bą ne prik lau so my bės ka rio 

at mi ni mui tu rė tų ati duo ti. O gal 

bė da ne dėl pa gar bos, o tik ta, 

kad šio je gat vė je nė ra val di ninkų 

na mų... 

M. D. 

ir jau ni mo die ną. Grįž da mi na mo bir žie čiai aplan 

kė Ty tu vė nų šven to vę, Kry žių kal ną, ku ria me 

ry mo ir Bir žų pa ra pi jos kry žius. Gru pe lė jau ni mo, 

va do vau ja ma vi ka ro Ri man to Rim kaus, pus die nį 

pra lei do mal do je, žy gy je ir ren gi niuo se su bendraam 

žiais iš ki tų vys ku pi jų. Ši lu vą ap lan kė ir kai mo 

bend ruo me nių žmo nės. 

Feliksas 

GRUNSKIS 

pasTaBėlės 

Jau laikas tautai 

sužinoti geradarius? 

3 

įsTaTymų projEkTų – 

kaip gryBų? 

Pailsėjęs Seimas rudenišką darbą 

pradėjo. Išrinktieji per vasaros karščius 

atostogavo, nors tikrų atostogų mūsų 

tautos atstovai kaip ir neturi. Todėl 

rinkėjai kai kuriuos Seimo narius matė 

gyvus: savo kaimuose daržus ravinčius 

ar miškuose grybus renkančius. 

Parlamentarams vėl į krūvą susirinkus 

paaiškėjo, kad jie veltui laiko neleido, 

įstatymų sugalvojo. Suskaičiuota, jog 

įregistruota net 420 šviežių įstatymų 

projektų. Kad juos būtų galima žmoniškai 

apsvarstyti ir priimti, tektų naktimis 

dirbti. Tačiau Lietuvoje ne baudžiavos, 

tuo labiau Seime, laikai. Todėl Seimo 

vyresnybė ketina atlikti įstatymų projektų 

atranką. Panašiai elgiasi iš miško 

grįžę grybautojai: perrenka pintinėje 

grybus ir sukirmijusius išmeta. Seime 

ketinama kuo toliau nukišti tokius įstatymų 

projektus, kurie kvepia populizmu. 

Kitaip sakant: gimė iš meilės rinkėjams 

artėjančių savivaldos rinkimų 

išvakarėse. O tokių įstatymų, priimtų 

ne iš tikros meilės, o iš išskaičiavimo, 

nežada pasirašyti ir šalies Prezidentė 

Dalia Grybauskaitė. Tikrai: kam tokius 

projektus svarstyti, jeigu jiems nelemta 

gyvuoti?! 

TEisės akTams rEikia vardų? 

Matome, kad įstatymų leidyboje labai 

geros tvarkos nėra. Dvidešimt metų 

pluša išrinktieji ir galo krašto jų triūsui 

nematyti. Kai kurie įstatymai buvo taisomi 

dešimtimis kartų. Ir po to tapo ne 

geresni, bet painesni. Tarp pataisų ne 

vienas pilietis yra koją nusilaužęs arba 

gumbą kakton gavęs. Kai tuo pat metu 

vienos ar kitos pataisos autorius, laiku 

ja pasinaudojęs, ne tik sau, bet ir visai 

giminei bei rėmėjams nemažus turtus 

sukrovė. Kad nebūtų piktnaudžiaujama 

įstatymais, matyt, prie kiekvieno teisės 

akto reikėtų parašyti ir jo krikšto tėvo 

ar krikšto motinos vardą bei pavardę. 

Štai jums įstatymas, kurį bemiegėmis 

ar mėnulio pilnaties naktimis sugalvojo 

toks ir toks tautos išrinktasis! Nebebūtų 

taip, kad vieno ar kito įstatymo autoriai 

liktų nežinomi. Viskas būtų ir toliau suverčiama 

kolektyvinei Seimo atsakomybei. 

O tai juk nėra gerai, nes tarsi dingsta 

kiekvieno išrinktojo nuveikti darbai. Ir 

nebežino tauta, kuriam Seimo nariui – 

ponui Valinskui ar ponui Valkiūnui – už 

vieną ar kitą įstatymą dėkoti? 

šalin kolEkTyvinę 

aTsakomyBę! 

Dėl kolektyvinės atsakomybės yra 

žlugusios net valstybės. Komandinis 

darbas geras dalykas, bet reikia žinoti 

ir kiekvieno nario indėlį. Kitaip galima 

ne tik darbuose pasiklysti, bet ir paslysti. 

Štai naujausias pavyzdėlis, kaip 

keli kolektyvai statė Valdovų rūmus. 

Ne naktimis, bet dienos šviesoje mūrai 

kilo. Nuo 114 milijonų litų statinys pabrango 

iki 367 milijonų litų, bet tebėra 

nebaigtas. Aiškinamasi: kur milijonai 

nuėjo? Atsakymas aiškus: į keturias puses, 

į ten, kur pūtė tuo metu palankūs 

politiniai vėjai! Kas galėjo ir sugebėjo, 

pinigėlius į kišenes dėjo?! Todėl reikia 

ant Valdovų rūmų užrašyti: štai taip 

mes mokame Lietuvą statyti! Ir iškalti 

atminimo plokštėje visų pasipelniusiųjų 

vardus. Atėjo laikas tautai sužinoti 

didvyrius: gudrių įstatymų leidėjus bei 

garsių statybų inžinierius.

4 

kios kams kri zė Bai gė si 

– Da bar kri zė bai gė si ap lin ki nių 

kios kų ir par duo tu vių sa vi nin kams. 

Mo ki niai ten le kia per per trau kas ir 

per ka tai, kas jiems pa tin ka. Praė jusiais 

moks lo me tais pil nas šiukš lių 

dė žes pri mes da vo pa kuo čių nuo keba 

bų. Šie met ke ba bų kios ko ne bė ra, 

tai ten ka rink tis kit ką, – kal bė jo A. 

Kregž die nė. 

So cia li nės pe da go gės nuo mo ne, 

nau jo ji tvar ka var gu ar pa keis moki 

nių įpro čius. 

– Svei kai mai tin tis mo ki niai tu ri 

iš mok ti šei mo je, – sa kė A. Kregždie 

nė. 

pa si gEn da įvai ro vės 

Kaš to nų pa grin di nės mo kyk los 

di rek to rius Vy tau tas Sta nu le vi čius 

sa kė, jog nu si skun di mų dėl nau jovių 

val gyk lo je iš mo ki nių ne su lau kė. 

Ta čiau tvar ka, kai vie ną die ną rei kia 

val gy ti pa tie ka lus iš žu vies, ki tą dieną 

– tik iš mil tų,varš kės ar dar žo vių, 

o tre čią – iš mė sos, neįp ras ta nei 

mo ky to jams, nei mo ki niams. 

– Mes pri pra tę, kad pa tie ka lai iš 

mė sos – ir stip riau, ir so čiau, – sakė 

di rek to rius. 

Mo kyk la neat si sa kė ir sriu bos. Ji 

pa tie kia ma du ar tris kar tus per savai 

tę. Ta čiau mo ki niai sriu bos nemėgs 

ta ir jos ne pa si gen da. 

– Anks čiau mo kyk los ant ra ja me 

aukš te bu vo kios kas, kur mo ki niai 

pirk da vo įvai rius ska nės tus. Da bar 

jo nė ra. Mo ki niams ten ka aiš kin ti, 

po li ci ja su lai kė 

įTa ria mą jį, 

su va ži nė ju sį mo TE rį 

Rug sė jo 12 d. apie vi dur nak tį 

Bir žuo se, prie Kal no gat vė je esančio 

ba ro, au to mo bi lis par tren kė ir 

per va žia vo 46 me tų J. I. Aps tul busių 

žmo nių aky se mo te rį par trenku 

sio „Gol fo“ vai ruo to jas įjun gė 

at bu li nę ei gą, dar kar tą už va žia vo 

ant gu lin čios mo ters ir iš įvy kio 

vie tos pa si ša li no. Su žeis to ji bu vo 

sku biai iš ga ben ta į Pa ne vė žio li goni 

nę, ta čiau dėl pa tir tų dau gy bi nių 

kū no su ža lo ji mų apie tre čią va lan dą 

nak ties ji li go ni nė je mi rė. 

Bir žų ra jo no po li ci jos ko mi sa riato 

pa rei gū nai pra dė jo iki teis mi nį 

ty ri mą pa gal Lie tu vos Res pub li kos 

281 straips nio „Ke lių trans porto 

eis mo sau gu mo ar trans por to 

prie mo nių eksp loa ta vi mo tai syklių 

pa žei di mas“ 6 da lį. Šio je da ly je 

nu ma ty ta baus mė – lais vės atė mimas 

nuo tre jų iki de šim ties me tų. 

Ak ty viai dirb da mi po li ci nin kai 

ap klau si nė jo įvy kio liu di nin kus, 

rin ko in for ma ci ją apie mo te rį su važi 

nė ju sį vai ruo to ją. Pra dė jo aiš kė ti, 

kas taip ga lė jo pa da ry ti. Re mon to 

dirb tu vė se bu vo ras tas meist rui remon 

tuo ti pa lik tas juo dos spal vos 

„VW Golf “ au to mo bi lis. Jis bu vo 

re gist ruo tas ne pa ties vai ruo to jo 

var du. Šiuo me tu au to mo bi lis kaip 

kad pa gal nau ją ją tvar ką mo kyk loje 

ne ga li bū ti par da vi nė ja mi sveika 

tai ne nau din gi pro duk tai, – sa kė 

di rek to rius. 

Mo ki niai išei tį su ra do: le kia į neto 

lie se esan čią par duo tu vę ir per ka 

tai, kas jiems pa tin ka. 

dvi Ban dE lės 

ir ko ka ko la 

Ša lia „Auš ros“ vi du ri nės mo kyklos 

ir „Sau lės“ gim na zi jos įsi kū rusios 

„Ag luo nos“ par duo tu vės sa vinin 

kė Ri ta Žit ke vi čie nė sa ko, jog 

įkal tis lai ko mas Po li ci jos ko mi saria 

to kie me. 

Pats vai ruo to jas po įvy kio Kal no 

gat vė je ne nak vo jo na muo se. Rugsė 

jo 14 d. po li ci jos pa rei gū nai sulai 

kė jau ki tu au to mo bi liu va žia vu sį 

nu si kals ta mos vei kos pa da ry mu 

įta ria mą T. S. Jis gi męs 1986 metais, 

gy ve na Bir žuo se. Ant ra die nio 

va ka rą su lai ky tas įta ria ma sis į arešti 

nę bu vo už da ry tas 48 va lan doms. 

Su juo dvi die nas in ten sy viai dir bo 

po li ci jos pa rei gū nai. Ket vir ta die nį 

po pie tų bai gė si su lai ky mo ter minas 

ir nea be jo ja ma, kad iki teis mi nį 

ty ri mą vyk dan tys pa rei gū nai tu rės 

su rin kę pa kan ka mai įkalčių, 

pa ro dy mų ir in for maci 

jos, ku ri leis tų pra šy ti 

teis mo leis ti suim ti įta riamą 

jį il ges niam lai kui. 

už si dE gė ma ši na 

Rug sė jo 15 d. apie val. 

Kęs tu čio gat vės 1 nu meriu 

pa žy mė to na mo kieme 

apie de vin tą va lan dą 

va ka ro už si de gė mikroau 

to bu sas „Volks wa gen 

Trans por ter“. Dū mai iš 

au to mo bi lio va rik lio sky riaus pradė 

jo virs ti, vos tik į ma ši ną sė du si 

vai ruo to ja pa ban dė už ves ti va riklį. 

Mo te ris pa ti ban dė ge sin ti, paskam 

bi no ug nia ge siams. Lieps nos 

kaip mat apė mė au to mo bi lio prie kį. 

Nors Bir žų gais ri nin kai įsi kū rę vos 

už ke lių šim tų met rų nuo įvy kio 

vie tos ir ga vę iš kvie ti mą kaip mat 

pri si sta tė, jiems at vy kus va rik lio 

sky rius jau de gė at vi ra lieps na. 

Per ke le tą mi nu čių de gan tis auto 

mo bi lis bu vo už ge sin tas, ta čiau 

gais ro me tu iš de gė va rik lio sky rius, 

ap de gė prie tai sų sky de lis, nuo karščio 

su ski lo prie ki nis „VW Transpor 

ter“ stik las. Bir žų prieš gais rinės 

ins pek ci jos spe cia lis tai ma no, 

kad gais ro prie žas tis – ne tvar kin ga 

akTualijos 

po pu lia riau sias mo ki nių už kan dis – 

dvi ban de lės ir skar di nė ko ka ko los. 

Taip pat če bu re kai, ki bi nai, ban de lės 

su mė sa, ku riuos par da vė jos pa šil do 

mik ro ban gų kros ne lė je. 

– At bė gan čių per per trau kas užkan 

džio šie met šiek tiek pa dau gė jo. 

Ta čiau ne pas te bė jau, kad dau giau 

pirk tų traš ku čių, – sa kė par duo tuvės 

sa vi nin kė. 

Dau giau sia mo ki nių par da vė jos 

su lau kia po dvie jų ir tri jų pa mo kų, 

kai il ges nės per trau kos. 

– Mo kyk los val gyk lo je ar bu fe te 

elekt ros ins ta lia ci ja. 

m ag n E To l a 

Rug sė jo 15 d. 7.04 val. bu vo gautas 

pra ne ši mas, kad iš au to mo bi lio 

„Ford Es cort“, sto vė ju sio Skra tiškių 

gat vės au to mo bi lių sto vė ji mo 

aikš te lė je, išė mus lan go stik lą pavog 

ta mag ne to la „Pio neer“. Nuosto 

lis 600 Lt. 

nEB lai vus padarė 

avariją, o draugas 

grasino policininkams 

Rug sė jo 15 d. 15.54 val. Vy tauto 

gat vė je bu vo su lai ky tas 1963 m. 

gi męs Atei ties gat vės gy ven to jas 

D. K., ku ris vai ra vo au to mo bi lį 

„VW Golf “ bū da mas ne blai vus. 

Vai ruo to jui nu sta ty tas 1,60 pro m. 

gir tu mas. 

Rug sė jo 13 d. 15.50 val. Pa ro vė jos 

kai me nuo ke lio nu lė kė au to mo bi lis. 

21 me tų Paš ku čių kai mo gy ven tojas 

A. K. ne blai vus ir ne tu rė da mas 

tei sės vai ruo ti sė do va žiuo ti „Ford 

Es cor tu“. Gir tas vai ruo to jas ne pasi 

rin ko sau gaus grei čio, ne su val dė 

au to mo bi lio ir nu va žia vo nuo kelio. 

Ava ri jos kal ti nin kui al ko tes te riu 

nu sta ty tas 3,30 pro mi lės gir tu mas Į 

įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus 

automobilio „Ford Escort“ 

keleivis 29 metųPaškučių kaimo gyventojas 

G. Ž. ėmė plūsti policininkus 

necenzūriniais žodžiais, grasino 

susidoroti. Kadangi vyras nereagavo 

į pareigūnų įspėjimus ir nevykdė jų 

reikalavimų, jis buvo sulaikytas ir 

atgabentas į Komisariatą. G. Ž. buvo 

nustatytas 2,24 prom. girtumas 

Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas 

dėl grasinimo pareigas atliekančiam 

tarnautojui ar pareigūnui. Už 

tai gresia buda, areštas arba laisvės 

atėmimas iki 2 metų. 

Pa reng ta pa gal Bir žų PK 

ir Prieš gais ri nės gel bė ji mo 

tar ny bos in for ma ci ją 

tūks tan tis vai kų per dvi de šimt minu 

čių ne spė ja pa val gy ti. Juk suaugu 

sie siems pie tų per trau ka trun ka 

va lan dą. O val gyk lo je mai ti na si tik 

koks šim tas žmo nių, – ma no R. Žitke 

vi čie nė. 

Anot R. Žit ke vi čie nės, mo ki niai 

ne la bai mėgs ta žu vį, ku ri pa tie kiama 

mo kyk lo se per pie tus, to dėl lekia 

į par duo tu vę. Ir par duo tu vė je 

bet ko ne si ren ka. Vie no ga min to jo 

ban de les per ka, ki to – neį siū ly si. 

Pag rin di niai pir kė jai – vi du ri nių 

kla sių mo ki niai. Ma žie ji atei na po 


Svei kas mais tas mo ki niams ne pa tin ka 

Atkelta iš 1 psl. 

Juo das „Gol fas“, ku riuo, kaip įta ria ma, bu vo 

su va ži nė ta mo te ris. 

juodoji kronika 

pa mo kų. Ri ta juo kia si – tie, ku riems 

lie ka ke li cen tai, ta čiau jų neiš lei dę 

sal dai niams, ne ga li grįž ti na mo. 

val gyk lo jE nE BE val go 

Gim na zis tės Jū ra tė ir Ind ra šiais 

me tais val gyk lo je val go re tai. Nors 

Ind ra gau na ne mo ka mą mai ti ni mą, 

ta čiau į val gyk lą ei ti ne no ri. 

– Nuė jau į val gyk lą, o ten – žu vies 

ku ku liai. Ne mėgs tu žu vies. Ei nu į 

par duo tu vę pirk ti ban de lių. Kartais 

nu si per ku ba na ną, sau sai nių, 

ko nors at si ger ti ir pa val gau kla sė je 

per per trau ką, – sa ko Ind ra. 

Jū ra tė val go už sa vo pi ni gus, tačiau 

šie met į val gyk lą taip pat re tai 

už su ka. 

– Per nai val gy da vau val gyk lo je, 

šie met daž niau ei nu į par duo tu vę 

– ban de lių, vai sių, sū re lių, – apie 

sa vo pie tus pa sa ko ja Jū ra tė. 

val gy mo įpro čiai – 

iš na mų 

„Ag luo nos“ sa vi nin kė Ri ta Žit kevi 

čie nė ma no, jog val gy mo įpro čiai 

su si for muo ja na muo se. Daž nas į 

mo kyk lą ke lia si pa sku ti nę mi nu tę, 

to dėl pus ry čiams lai ko ne be lie ka. 

Po pir mos pa mo kos le kia ban de lių 

į par duo tu vę. 

Ta čiau de šim to ko Jus to ma ma 

prieš ta rau ja: iš pat ma žens Jus tas 

įpra to val gy ti pus ry čius na muo se: 

ko šę, su muš ti nius, dribs nius. Skaniau 

sias gė ri mas – ka ka va, ke fy ras. 

– Vai ką nuo ma žens rei kia pratin 

ti ne prie ko ka ko los ir traš ku čių, 

o prie šil to ir svei ko mais to, – sa ko 

Jus to ma ma. 

Informuojame, kad 2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienį, 11 val., 

Biržų rajono savivaldybėje (Vytauto g. 38) 

nacionalinė mokėjimo agentūra organizuoja 

informacinį seminarą: 

„Su plotu susijusių priemonių pagal Lietuvos Kaimo 

plėtros 2007–2013 m. programą administravimas“ 

Seminaras skirtas susipažinti su paramos priemonių, kai parama 

skiriama už deklaruojamus plotus, ypatumais ir naujovėmis. 

Seminare kviečiami dalyvauti ūkininkai, 

žemės ūkio įmonių atstovai ir kiti pareiškėjai, seniūnijų darbuotojai 

bei visi, kam aktuali šio seminaro tema. 

Seminaras yra nemokamas. 

Trukmė: 3 val. 

Pagarbiai, 

Nacionalinė mokėjimo agentūra 

Užs. 2734 

nEįgaliųjų draugijos nariams 

Organizuojama išvyka į Siguldą rugsėjo 28 d. 

Registruotis draugijoje arba tel.: 31081, (8 620) 70123. 

Organizatoriai 

Užs. 2706


ĮTA RI MAI. Lau ke pa ste bė tos ke lių žvė rių di de lės ir ma žos pė dos. 

Nak ti nis plėš rū nas 

nuo va sa ros pra džios 

Va bal nin ko, Čy pė nų, 

Kup re liš kio apy lin kė se 

nu kan ki no, su ža lo jo 

apie 50 šu nų. Pas ta ro siomis 

die no mis pjau na mi 

šu nys Ang li nin kuo se ir 

Iš ko ny se. Sker di kas neįvar 

din tas. Vien spė lio nės: 

gal vil kas, gal lū šis, gal 

šunys, gal... 

Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ 

Tel. (8 450) 33734 

vaicekone@gmail.com 

aps To jo ang li nin kus ir 

iš ko nis 

Ang li nin kie čiai „Bir žie čių žodžiui“ 

pa sa ko jo: jų kai me ne ži no mas 

žvė ris ir gi pra dė jo ran kio ti šu nis. 

Pa čia me gy ven vie tės cent re. Kiekvie 

ną nak tį pa pjau na po du ma žus, 

bet pik tus kiem sar gius. Vie nas šuo 

din go be pėd sa kų. Ant ra die nio naktį 

plėš rū nas nu kan ki no kai my ni nio 

Iš ko nių kai mo ūki nin ko Pet ro Sadaus 

ko Dži mį. 

Pet ras kal bė jo: 

– Pir ma die nio va ka rą at va žia vęs 

bro lis per spė jo: žiū rė ki te šu nis, nes 

Ang li nin kuo se ką tik ke lis pa pjo vė. 

Toks su ta pi mas: va ka re pa kal bėjo 

me, o šį ryt at si kė lęs tar si sap ne 

ma tau: do va nė lė – prie bū dos suplė 

šy tas ir mū sų Dži mis. Jį per kando, 

tem pė ir už du si no. Nak tį bu vo 

ra mu, šu nys ne lo jo. 

Vi si Sa daus kų šu nys pri glaus ti 

pa mes ti nu kai. Vi sų li ki mai tra giški. 

Pir ma sis žu vo anks čiau, da bar – 

Dži mis žiau riai nu kan kin tas. Dži mį 

pri glau dė prieš de vy ne rius me tus. 

Jis at kly do iš se kęs. Juoč kis į Sa dauskų 

na mus at ke lia vo pa gal skel bi mą 

laik raš ty je. Avi ga niui Juoč kiui pasi 

se kė. Jis gy vas, bet kaip ne sa vas, 

la bai iš si gan dęs. 

Dži mio bū da tuš čia ne bus. Pet ras 

nau jo ke tur ko jo au gin ti nio ieš kos 

šu nų prie glau do je. 

paė mė mė gi nius ir 

ap Ti ko pė das 

Ūki nin kas apie įvy kį pra ne šė vietos 

ve te ri na ri jos gy dy to jui, Mei lū nų 

me džio to jų bū re lio va do vui Stasiui 

Stač kū nui. Į Iš ko nis nu vy ko 

Bir žų ra jo no vals ty bi nės mais to ir 

ve te ri na ri jos tar ny bos vir ši nin kas 

Adol fas Rin kū nas, vyr. ve te ri nari 

jos gy dy to ja ins pek to rė Vi ta li ja 

Dre vins kie nė ir Pa ne vė žio re gio no 

ap lin kos ap sau gos de par ta men to 

Gy vo sios gam tos ins pek ci jos vyres 

ny sis ins pek to rius Da lius Drevins 

kas. Iš kas ti nių žaiz dų au di nių 

bu vo paim ti mė gi niai, su rink ta in- 

akTualijos 

Šu nų sker dy nės tę sia si 

Ang li nin kuo se ir Iš ko ny se 

Aptiktas trichineliozės židinys 

Savivaldybės administracijos 

direktoriaus rugsėjo 13 d. įsakymu 

nustatyta, kad Lemkinės 

miškas Nemunėlio Radviliškio 

seniūnijoje su aplink esančiais 

krūmais yra gamtinis trichineliozės 

židinys. Biržų rajono valstybinės 

maisto ir veterinarijos 

tarnybos viršininko paprašyta 

užtikrinti, kad visi Biržų rajone 

sumedžioti šernai būtų ištirti 

dėl trichineliozės. Medžiotojų ir 

žvejų draugija kiekviename būrelyje 

paskirs asmenis, atsakingus 

už mėginių paėmimą ir pristatymą 

trichineliozės tyrimams, 

užtikrins, kad būreliuose sumedžiotų 

žvėrių atliekos nebūtų 

panaudotos kitiems gyvūnams 

šerti, organizuos valkataujančių 

šunų, kačių bei plėšrių miško 

gyvūnų medžioklę ir saugų jų 

gaišenų sunaikinimą. Nemunėlio 

medžiotojų būrelio vadovas 

įpareigotas laikytis veterinarinių 

sanitarinių reikalavimų žvėrių 

apdorojimo aikštelėje, nuolat 

naikinti graužikus. 

Įsakymas galioja iki 2011 

m. rugsėjo 13 d. Biržų rajono 

valstybinės maisto ir veterinarijos 

tarnybos viršininkui pavesta 

kontroliuoti šio įsakymo 

vykdymą. 

Rajono savivaldybės 

informacija 

for ma ci ja, už pil dy ti do ku men tai. 

Me džia ga bus per duo ta aso cia ci jai 

„Bal ti jos vil kas“. Aso cia ci ja at lie ka 

ty ri mus. 

Ne to li su dras ky to šuns že mė je 

pa lik tos pė dos nu ve dė į nu kas tų 

bul vių lau ką. Čia ma tė si įmin tos 

ne be vie no, bet ke lių žvė rių mažes 

nės ir di des nės pė dos. Vi ta lija 

Dre vins kie nė iš ma ta vo vie nos 

pė dos dy dį: 8 cen ti met rai. Na mų 

šei mi nin kas Sa daus kas ti ki no: jo 

šu nys pa lai di ne laks to. Sve ti mi irgi 

neat bė ga. 

miš ko žvė rys įBau gin Ti 

Tė vų že mė je ūki nin kau jan tis Petras 

ro dė: už tro be sių vil kų ta kas. 

Anks čiau vil kai pjau da vo Sa daus kų 

ver še lius, ėriu kus, ož kas. Tą lem tingą 

nak tį pie vo je ne to lie se šuns bū dos 

ir gi ga nė si trys me ti niai ver še liai. Jų 

plėš rū nas ne lie tė, puo lė šu nį. Vai kinas 

dve jo jo: kai žvė ris ne pa gau tas, 

ne ži nia kam bė dą mes ti...Tik spe cialis 

tai ga li at sa ky ti į šį klau si mą. 

Mei lū nų bū re lio me džio to jas Stasys 

Stač kū nas „Bir žie čių žo džiui“ 

tvir ti no: aso cia ci jai „Bal ti jos vil kas“ 

vil kai pa tin ka, ji juos gins iš pa skuti 

nių jų. Ryž tin ges nių žy gių tu rėtų 

im tis Ap lin kos mi nis te ri ja. Kol 

ūki nin kai ty lės ir ne pra dės pro tes to 

ak ci jų, rei ka lai ne pa ju dės. 

– Kai ūki nin kų gal vi jai sueis į 

tvar tus, ken tės lau ki nė fau na. Kas 

ją nuo plėš rū nų sau gos? Žvė rių, ir 

vil kų, elg se na kei čia si, jie žmo nių 

Biržų rajono apylinkės teismas įteikia atsakovei 

Vaidai Lukšienei, kurios paskutinė žinoma gyvenamoji 

vieta P. Kalpoko g. 22, Biržai, ieškovo 

TEO LT, AB ieškinį ir jo priedus (civilinės bylos 

Nr.2-619-847/2010) dėl 1774,31 Lt skolos, susidariusios 

pagal 2008-09-09 atlygintinų paslaugų 

teikimo sutartį, 11,54 Lt delspinigių, 5 proc. 

metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos 

iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 

bei 100 Lt už teisinę advokato pagalbą, 65 Lt 

žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosoi išlaidų 

išieškojimo iš atsakovės ir paaiškina, kad atsakovė 

per 14 d. nuo viešo procesinių dokumentų 

paskelbimo spaudoje privalo pareikšti atsiliepimą 

į ieškinį bei praneša, kad civilinė byla dėl šių 

reikalavimų paskirta nagrinėti teismo posėdyje 

2010 m. spalio 5 d. 13.30 val. teismo salėje, 

adresu Maironio g. 4, Biržai. Užs. 2747 

AU KOS. Ant ra die nio nak tį Iš ko nių kai mo gy ven to jų Sa daus kų so dy bo je 

su dras ky tas kiem sar gis Dži mis. Spe cia lis tai paė mė mėginius ty ri mams. Gal 

kam pri reiks? 

ne be bi jo. Praė ju sią žie mą 50 met rų 

nuo sa vo na mų pa ste bė jau 4 stambių 

vil kų pė das. Vil kų pė dų žie mą 

pil na prie žvė rių šė ryk lų. Prie žvė rių 

šė ryk lų ran da me ir su dras ky tų stirnų, 

– pa sa ko jo me džio to jų bū re lio 

va do vas S. Stač kū nas. Apie įbaugin 

tus miš ko žvė ris, jiems iš ki lusią 

grės mę me džio to jas spren džia 

iš šer nų: vaikš to jie ne be po vie ną, 

bū riais, kad ga lė tų ap si gin ti prieš 

stip res nį žvė rį. 

Pa sak S. Stač kū no, kiek vie nas šuo, 

pa ju tęs be siar ti nan tį vil ką, ty li ir 

sku ba slėp tis. Jei gu miš ke yra vil kas, 

šuo ten nei na. Vil kai sa vo te ri to ri jas 

pa si žy mė ję 10 ki lo met rų spin du liu. 

Vil ky nų te ri to ri jos aiš kios: Guo džių, 

Čy pė nų, Kup re liš kio ir Ang li nin kų 

miš kin gos apy lin kės. Va sa rą vil ką 

pa ste bė ti la bai sun ku. 

nuo ai no šiaus priE 

kai po šiaus 

Ra jo no eko lo gas Vy tau tas Zur ba 

„Bir žie čių žo džiui“ anks čiau tvir tino: 

Bir žų ra jo no sa vi val dy bė Ap linkos 

mi nis te ri jai iš siun tė raš tą, kuria 

me in for muo ja ma apie ūki nin kų 

pa tir tus nuo sto lius ir pra šo ma leis ti 

bir žie čiams me džio to jams pa pil domai 

su me džio ti ke lis vil kus. Ekolo 

gas te le fo nu pa ci ta vo iš Ap lin kos 

mi nis te ri jos ką tik gau tą at sa ky mą. 

Pa sak Zur bos, at sa ky me ra šo ma: 

vil kai – ne sa vi val dy bės rei ka las. 

Ko vo ti su vil kais ini cia ty vos tu ri 

im tis Ap lin kos ap sau gos agen tū ra ir 

me džio to jai. V. Zur ba ste bė jo si: per 

vi są va sa rą neat si ran da ge ro va do vo, 

ku ris su reng tų pa sa lą ir iš siaiš kintų, 

kas pjau na gy ven to jų šu nis bei 

gal vi jus. Bet kas mo kės bau dą, jei gu 

ūki nin kas nu dės vil ką pil ką? 

5 

Re gi nos VAI ČE KO NIE NĖS nuo tr. 

Vie nas iš eko lo go įvar din tų at sakin 

gų as me nų, Pa ne vė žio re gio no 

ap lin kos ap sau gos de par ta men to 

gy vo sios gam tos ins pek ci jos vy resny 

sis ins pek to rius Da lius Dre vinskas 

„Bir žie čių žo džiui“ ant ra die nį 

ste bė jo si: jei gu Bir žų ra jo no sa vival 

dy bė iš Ap lin kos mi nis te ri jos 

su lau kė at sa ky mo, kaip jis to kio 

at sa ky mo iki šiol ne ga vęs? 

Ins pek to rius nea be jo ja: šu nis 

pjau na tik ri ar ba ne tik ri vil kai (vilko 

ir šuns miš rū nai). Vil kų ap skaita 

ne tiks li. 

De šim ties Bir žų ra jo ne vei kian čių 

me džio to jų bū re lių ir tri jų klu bų 

duo me ni mis, 2009–2010 m. medžiok 

lės se zo ną nu šau ti 4 vil kai. 

Pa gal at lik tus skai čia vi mus, medžiok 

lės plo tuo se gy ve na 42 vil kai. 

Ly gi nant šių me tų skai čius su praėju 

siais me tais, ra jo no miš kuo se pagau 

sė jo net 26 vil kais. 

Praė ju sį mė ne sį Gam tos ap sau gos 

aso cia ci jos „Bal ti jos vil kas“ įga liotas 

nee ta ti nis tal ki nin kas El ma ras 

Du de ris nuo su dras ky to šuns, ku rį 

po nak ties ra do kup re liš kie tė Samu 

lio nie nė, ty ri mams paė mė ke le tą 

įtar ti nų plau kų. Aso cia ci jos at sto vas 

And re jus Gai da ma vi čius „Bir žiečių 

žo džiui“ apie gau tus re zul ta tus 

kal bė jo: „Pats tuos plau kus ty riau 

mik ros ko pu. Tai ne vil ko, bet šuns 

plau kai“. Gam ti nin ko įsi ti ki ni mu, 

kai my ni nė se apy lin kė se lai ko mas 

ag re sy vus šuo. Šei mi nin kai nak tį 

jį pa lei džia ir jis da ro nuo sto lius. 

„Bal ti jos vil kas“ jau anks čiau Aplin 

kos mi nis te ri jai siū lė leis ti plėšrū 

nus me džio ti prie ga nyk lų, kur 

pul di nė ja mi na mi niai gal vi jai. Tuomet 

ir bū tų aiš ku, kas ūki nin kams 

da ro ža lą. 

Užs. 2684

6 

Nors že mė ap link dau giabu 

čius na mus yra val diš ka, 

ta čiau dau gu ma gy ven to jų 

ma lo nės iš val džios 

ne lau kia – ap lin ką tvar ko 

pa tys sa vo mis lė šo mis. 

Bir žų mies to se niū nė 

Kris ti na Pad ba rot ki na įsiti 

ki nu si, jog taip ir tu ri 

bū ti. Juk pa tys po sa vo 

kie mą vaikš to, ja me au tomo 

bi lius sta to. 

Edi ta MI KE LIO NIE NĖ 

Tel. (8 603) 22838 

editamikel@yahoo.com 

sE niū ni ja dau gia Bu čių 

kiE mų nE Tvar kys 

– Jau ko kie tre ji me tai žo lės prie 

dau gia bu čių se niū ni ja ne šie nau ja ir 

ne si ruo šia šie nau ti, – sa ko mies to 

se niū nė. – Žmo nės da ro si są monin 

ges ni ir ap lin ką pa tys tvar ko si. 

Ne be no ri gy ven ti ap si lei dę. 

Ma ty da mi, jog ma lo nės iš val džios 

ne su lauks, val diš kas te ri to ri jas ėmė 

tvar ky ti ir pri va čių na mų sa vi ninkai: 

nu šie nau ja pau pius, pa tvo res 

prie sa vo na mų. 

– Ne pa ten kin tų žmo nių skam bučių 

su lau kia me vis ma žiau. Ko dėl 

se niū ni ja tu rė tų tvar ky ti dau gia bučių 

ap lin ką? Juk pa tys gy ven to jai ja 

nau do ja si, ma ši nas sta to, vai kai po 

kie mą laks to. Jei nau do ja si, te gu ir 

su si tvar ko, – sa ko se niū nė. 

Kaip tvar ky ti ap lin ką, spren džia 

pa tys na mo gy ven to jai. Vie ni samdo 

ko mu na li nin kus, ki ti nu si per ka 

žo liap jo vę ir įpa rei go ja žmo gų te rito 

ri ją šie nau ti, tre ti žo lę pjau na, kai 

no ras užei na: pa ma to, kad kai my nas 

iš ki tos laip ti nės sa vo plo te lį nu šiena 

vo, ini cia ty vos ima si ki tos laip tinės 

gy ven to jas. 

– Kai kas prie kaiš tau ja, kad Kupiš 

ky je vi sur gra žiai nu šie nau ta. 

Bir žuo se daug dau giau plo tų, ne tik 

mies to cent ras: ir pau piai, ir par kai. 

Neį ma no ma su spė ti. Šie met pa gal 

vie šuo sius dar bus įdar bi no me ketu 

ris žmo nes šie nau ti tri me riais, 

apie de šimt – su dal giais. Ir tai suspė 

ti neį ma no ma, – sa ko K. Padba 

rot ki na. 

viE ni Tvar ko si, ki Ti – nE 

Nu ta rė me pa si žval gy ti, kaip gyven 

to jai sa vo lė šo mis tvar ko val diš- 

kas te ri to ri jas, ku rias tvar ky ti jiems 

ne prik lau so, o gy ven ti ne tvar kin gai 

ne si no ri. 

Se niū nė gi ria Vy tau to 58-ojo namo 

gy ven to jus: pa tys pro jek tą pa sida 

rė, au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lę 

pra si plė tė, nes kie mas la bai ma žas. 

Anks čiau tvar ky tis ne no rė ję Vy tauto 

65-ojo na mo žmo nės da bar žo lę 

nu si šie nau ja daž niau. 

Prie li go ni nės Vil niaus gat vė je 

esan tys dau gia bu čiai taip pat žo lę 

nu si šie na vę. Aiš ku, ne ve ja, ta čiau 

tvar kin ga. Iš vi sų dau gia bu čių iš siski 

ria pa vyz di nis – Vil niaus gat vės 

92-asis na mas. Čia ne tik nu šie nau ta, 

bet ir gė ly nai žy di, ir de ko ra ty vi nėmis 

de ta lė mis ap lin ka iš puoš ta. Pakan 

ka vie no ini cia ty vaus žmo gaus, 

ir ki ti pa seks jo pa vyz džiu. 

Kaš to nų gat vė je iš vi sų tvar ka išsi 

ski ria 15A na mas. Ma ty ti, jog aplin 

ką pri žiū ri vie nas žmo gus, nes 

ve ja nu šie nau ta vie no dai, nie kur 

nė šiukš le lės. 

Ne ga li ma tvir tin ti, kad ne si tvar ko 

Vė jo gat vės dau gia bu čių gy ven to jai, 

ta čiau tik mi ni ma liai. Pa vyz džiui, 

už Vė jo gat vės 22 dau gia bu čio veši 

žo lės. 

– Tas pa ts ir prie me di nių dau giabu 

čių. Žmo nes du ar tris met rus po 

lan gais ap si tvar ko, o to liau są va šynai, 

– ro do se niū nė. 

Ro tu šės gat vė je, ne to li baž ny čios, 

už da rą dau gia bu čių kie me lį puošia 

gė lės. Ne kaž ko kios ypa tin gos, 

la biau se no vi nius dar že lius primenan 

čios. K. Pad ba rot ki na sa ko, jog 

čia gy ve na daug gar bin go am žiaus 

žmo nių, ku riems gė ly nai tei kia 

džiaugs mą, o juos so din ti ir pri žiūrė 

ti – ma lo nus už siė mi mas. 

Gim na zi jos gat vė je dau gia bu čių 

gy ven to jai daž niau siai žiū ri vie ni į 

ki tus: jei vie nas tvar ko si, ki tą die ną 

ir ki tas sa vo laip ti nės te ri to ri ją apžiū 

ri. Ta čiau ties Gim na zi jos gat vės 

7-ojo na mo kam pu ve ši dil gė ly nas. 

Pro Gim na zi jos gat vės dau gia bučių 

kie mą vaikš to žmo nės, ku riems 

aukš tos pikt žo lės ba do akis. 

Vy tau to gat vės 39A nu me riu pažy 

mė ta me na me gy ve na sen bu viai. 

Šis na mas bu vęs koo pe ra ti nis. Jo aplin 

ką žmo nės tvar ko pa vyz din gai. 

Se niū nė sa ko, jog tie, ku rie pa tys 

ne no ri tvar ky tis, ga lė tų pa si sam dy ti 

ko mu na li nin kus. Už 100 kvad ra tinių 

met rų plo to nu šie na vi mą jie prašo 

8,50 li to. Su „Bir žų ko mu na li niu 

ūkiu“ su tar tis dėl žo lės šie na vi mo 

šiuo me tu yra su da rę trys na mai: 

Vy tau to gat vės 11-asis ir 13-asis bei 

Ro tu šės gat vės 5-asis na mas. Te rito 

ri ją ko mu na li nin kai pri žiū ri tik 

akTualijos 

vie no dau gia bu čio – Vy tau to gat vės 

6-ojo na mo. 

Pa mi nė jo me tik ke lis pui kiai besi 

tvar kan čius, ir ke lis dau gia bu čius, 

ku riems tvar kos trūks ta. Dau gumos 

dau gia bu čių tvar ka mi ni ma li. 

Ta čiau pa vyz di nės tvar kos trūks ta. 

Nė ra ko no rė ti: juk pa gal Vy riausy 

bės nu ta ri mą vals ty bi nių že mių 

prie žiū ra tu rė tų rū pin tis Sa vi valdy 

bė, o ne gy ven to jai. 

anykš čiuo sE už Tvar ką 

mo ka sa vi val dy Bė 

Pa si do mė jo me, kaip dau gia bučių 

te ri to ri jos tvar ko mos ki tuo se 

mies tuo se. 

Anykš čiai gar sė ja kaip tvar kingas, 

tu ris tams pa trauk lus mies tas. 

Anykš čių sa vi val dy bės Vie ti nio 

ūkio ir tur to val dy mo sky riaus vedė 

jas Al ber tas Miš ki nis, iš gir dęs, 

jog Bir žuo se pa tys gy ven to jai sa vo 

lė šo mis šie nau ja val diš kas te ri to rijas, 

la bai nu ste bo. 

– Ne su gir dė jęs, kad Anykš čiuose 

pa tys gy ven to jai už sa vo pi ni gus 

šie nau tų val diš kas te ri to ri jas prie 

dau gia bu čių. Tam pi ni gų ski ria Savi 

val dy bė, dar bus at lie ka Anykš čių 

ko mu na li nin kai. Žmo nės tik gė les 

prie na mų au gi na, dar že lius pri žiūri, 

– tei gė A. Miš ki nis. 

Val di nin ko tei gi mu, Anykš čiuo se 

nė ra dau gia bu čių na mų, ku rie būtų 

įtei si nę že mę prie na mo val dos, 

to dėl te ri to ri jas ir pri žiū ri tas, kam 

pri klau so – Sa vi val dy bė. Tam ir pini 

gai iš biu dže to ski ria mi. 

ku piš kė nai Tvar ko si 

pa T ys 

Ku piš kio sa vi val dy bės Eko no mikos 

ir tur to val dy mo sky riaus vy resny 

sis spe cia lis tas An ta nas Odi nas, 

iš gir dęs klau si mą, tik at si du so: dėkin 

gas dau gia bu čių gy ven to jams, 

ku rie pa tys te ri to ri jas ap si tvar ko. 

– Vy riau sy bė ge ro kai anks čiau 

priė mė nu ta ri mą, jog vie šas neišpirk 

tas že mes tu ri pri žiū rė ti sa vi valdy 

bės, o pi ni gų tam skir ti pa mir šo, 

– sa kė spe cia lis tas. 

Pa sak A. Odi no, žmo nės ži no, jog 

te ri to ri jas apie dau gia bu čius tu rė tų 

pri žiū rė ti Sa vi val dy bė, to dėl kar tais 

pik ti na si, jog taip nė ra. Te ri to ri jas 

prie na mų, ku rių gy ven to jai ge rano 

riš kai ne pri žiū ri, šie nau ja Sa vival 

dy bės pa siųs ti dar bi nin kai. Tačiau 

į vie šuo sius dar bus at lie kan čius 

dar bi nin kus An ta nas Odi nas žiū ri 

skep tiš kai: bran giau kai nuo ja juos 

pri žiū rė ti. Tik nu si su kai, o žo lę grėbu 

si dar bi nin kė jau din go su vi su 

grėb liu. Ži no ma, yra ir išim čių. 

kas TEi sus? 

Sa vi val dy bė Bir žų mies to tvar kymui 

ski ria pi ni gų. Už tuos pi ni gus 

tvar ko mi par kai, so di na mi gė ly nai, 

šie nau ja ma ir t. t. Už šiuos pi ni gus 

pri klau sy tų nu šie nau ti te ri to ri jas ir 

apie dau gia bu čių. 

Ta čiau se niū nės Kris ti nos Padba 

rot ki nos įsi ti ki ni mu, svar biau sia 

pri žiū rė ti tas te ri to ri jas, ku rio mis 

nau do ja si vi si bir žie čiai. Dau gia- 


Dau gia bu čių ap lin ka – gy ven to jų rei ka las 

Vil niaus g. 92 nu me riu pa žy mė to na mo ap lin ka – pa vyz di nė. 

Me di nių dau gia bu čių gy ven to jai daž niau siai pri žiū ri tik tris 

met rus prie sa vo na mo. 

Už Vė jo gat vės 22 na mo – žo lių są va šy nai. 

Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr. 

Kaš to nų gat vės 15a na mo ap lin ka tvar kin ga: žo lė nu šie nau ta, nė šiukš le lės. 

bu čių te ri to ri jo mis nau do ja si tik jų 

gy ven to jai. Te gul pa tys ir tvar ko si. 

Se niū nė gyventojus įkal bi nė ja kol 

kas su si tvar ky ti ge ra no riš kai. 

Te gu pa tys gy ven to jai spren džia, 

kaip ge riau: ar gy ven ti ap si lei dus 

ir lauk ti, kol ateis to kie lai kai, kaip 

Anykš čiuo se, ar neap si ken tus patiems 

su si tvar ky ti. Už sa vo pi nigus. 

„Biržiečių žodžio“ prenumerata priimama visą laiką

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis ŠEŠTADIENIO SUSITIKIMAI SKAITINIAI 

7 

Kri zę is pa nai 

jau čia, bet jos 

ne ma ty ti 

„Rea ly bė to kia, kad jie 

ge riau pa si ren ka sun kų 

gy ve ni mą sve tur, užuo t 

grį žę at gal į sun kų 

gy ve ni mą Lie tu vo je“, – 

sa kė Cho sė Lui sas 

So la no, Is pa ni jos am basa 

do rius Lie tu vo je. 

Am ba sa do rius – 

apie is pa niš kos ir 

lie tu viš kos kri zės 

ypa tu mus, ne dar bą 

Is pa ni jo je ir is pa nų 

lū kes čius. 

Ni jo lė KOS KIE NĖ 

SUN KU MAI SVE TUR 

KI TO KIE 

– Kas šiuo me tu svar biau sia 

Is pa ni jo je ir apie ką gat vė se 

kal ba žmo nės? 

– Pag rin di nės pro ble mos yra 

kri zė ir ne dar bas. Šio mis dieno 

mis Is pa ni jo je yra 4 mi li jo nai 

be dar bių. Rug sė jo 29 die ną bus 

strei kas, nu kreip tas prieš ne dar bą. 

Bet ne ma nau, kad jis tu rės di de lį 

pa si se ki mą, nes žmo nės su vo kia, 

kad Is pa ni ja pa sta ruo ju me tu gyve 

no šiek tiek aukš čiau sa vo gali 

my bių, o da bar tu ri me ma žin ti 

sa vo iš lai das. 

As me niš kai mano al ga su ma žėjo 

8 pro cen tais, bet ir aš, ir ki ti 

Is pa ni jos pi lie čiai su vo kia me, kad 

tu ri me sa ve su var žy ti. 

Ki ta ver tus, jei lan ky si tės Is pa nijo 

je, ne ma ty si te kri zės pa da ri nių: 

čia par duo tu vės pil nos žmo nių, 

res to ra nai, gat vės, teat rai ir ki no 

KELIONĖS PORTRETAI SUSITIKIMAI ĮDOMYBĖS 

teat rai per pil dy ti. 

– Per pa sta ruo sius 10–20 

me tų Is pa ni ja ta po „ma ma“ 

(kai kam ir pa mo te) tūks tančiams 

lie tu vių, ku rie dir ba 

sta ty bo se, apel si nų plan ta cijo 

se, ba ruo se. Jei Is pa ni jo je 

ke tu ri mi li jo nai be dar bių, 

ko kia šiuo me tu yra lie tuvai 

čių pa dė tis? 

– Ga lė čiau pa teik ti to kį pa lygi 

ni mą. Ne se niai bu vo pa ro dy ti 

vaiz dai iš Is pa ni jo je gy ve nan čių 

ro mų, emig ra vu sių iš Ru mu ni jos, 

bui ties. Ro mai Is pa ni jo je gy ve na 

la bai var gin gai, ta čiau kai bu vo 

nu spręs ta juos iš siųs ti at gal, viena 

mo te ris, gy ve nan ti vi siš ko je 

lūš no je, pa sa kė: aš ne va žiuo siu į 

Ru mu ni ją, nes čia jau čiuo si saugi, 

ga liu leis ti vai ką į mo kyk lą, 

čia tu riu la bai pa pras tą na mą, 

bet aš ja me ga liu gy ven ti. Vi sa, 

ką aš ga liu tu rė ti Is pa ni jo je, net 

jei tai la bai var gin ga, yra daug 

daug sy kių ge riau ne gu tai, ką 

aš tu riu Ru mu ni jo je. 

Ti kiu, kad Lie tu vos ly gis yra kur 

„Pir mą kar tą šią sa vai tę at si sė dau“, – te le fo no 

ra ge ly je gir dė ti skam bus Gin ta rės juo kas. Pasta 

ro sio mis die no mis į Lie tu vą iš JAV su 

kon cer ti niu tu rnė „Gin ta rė lo gi ja“ at vy ku sią 

dai ni nin kę Gin ta rę Jau ta kai tę ap su po žur na listai, 

lai dų ren gė jai, te leo pe ra to riai, fo tog ra fai, 

ku rie uži ma vi są lais vą tarp re pe ti ci jų lai ką. Tad 

šis in ter viu – te le fo nu, ta čiau Gin ta rė pa ti ki no 

pa to giai įsi tai siu si prie ar ba tos puo de lio (greičiau 

siai žo le lių) sa vo se sers bu te Kau ne. 

kas aukš tes nis, lie tu viai Is pa ni joje 

yra ge res nė se po zi ci jo se, tu ri 

ge res nį dar bą, bet idė ja ta pa ti: 

jei gu ta vo gy ve ni mas Is pa ni joje 

nė ra la bai leng vas, vis dėl to 

daž nai yra ge riau 

gy ven ti Al me ri jo je, 

kur švie čia sau lė, 

“ 

kur ge ros są ly gos, 

ge ros mo kyk los, 

ne gu grįž ti į gimti 

nę. 

Skai čiau, kad 

praė ju siais me tais 

24 tūks tan čiai lietu 

vių pa li ko jūsų 

ša lį. Rea ly bė 

ta, kad jie ge riau 

pa si ren ka sun kų 

gy ve ni mą sve tur, 

užuo t grį žę at gal 

į sun kų gy ve ni mą 

Lie tu vo je. 

Kai esi Is pa ni jo je, Ang li jo je ar 

Pran cū zi jo je, ta vo gy ve ni mas ga li 

bū ti la bai ne leng vas, bet tu tu ri 

dau giau šan sų ras ti dar bą. 

– Vis dėl to, ar ne pa si kei tė Is- 

Jo no TA MU LIO nuo tr. 

KRI ZĖ: „Jei lan ky si tės Is pani 

jo je, ne ma ty si te kri zės 

pa da ri nių: čia par duo tu vės 

pil nos žmo nių, res to ra nai, 

gat vės, teat rai ir ki no 

teat rai per pil dy ti“, – ti ki no 

Is pa ni jos am ba sa do rius 

Lie tu vo je Cho sė Lui sas 

So la no. 

pa ni jos po žiū ris į emig ran tus 

da bar, kai jūs tu ri te ke tu ris 

mi li jo nus sa vų be dar bių? 

– Kai sa ko me, kad pas mus yra 

ke tu ri mi li jo nai be dar bių, tai nėra 

vi siš ka tie sa, 

nes la bai daug 

žmo nių tu ri šešė 

li nius dar bus 

ir jų ne dek laruo 

ja. 

Ki ta ver tus, Ispa 

ni ja yra daug 

at vi res nė už sienie 

čiams, ne gu 

ga li ma bū tų tikė 

tis. Per pa staruo 

sius 20 metų 

Is pa ni ja ta po 

ant ra ša li mi po 

Vo kie ti jos pa gal 

di džiau sią už sienie 

čių po pu lia ci ją Eu ro po je. Is pani 

jo je šiuo me tu gy ve na be veik 5 

mi li jo nai už sie nie čių, iš jų – daugiau 

ne gu 400 tūks tan čių ru mu nų. 

Ir Is pa ni jo je nė ra pro ble mų nei dėl 

ru mu nų, nei dėl ro mų, nei dėl ma- 

As me niš kai mano 

al ga su ma žė jo 

8 pro cen tais, 

bet ir aš, ir ki ti 

Is pa ni jos pi lie čiai 

su vo kia me, 

kad tu ri me sa ve 

su var žy ti. 

Apie meilę dangui ir moliui 

Ni jo lė KOS KIE NĖ 

GIN TA RĖ ŽA DA SIURP RI ZŲ 

– Ko kią Gin ta rę iš vy si me šia me 

kon cer te? 

– Ne no riu ste bin ti kaž ko „po ne va lia“, 

šį kart kon cer te bus la bai pla tus kū ri nių 

dia pa zo nas – nuo ra šy tų vai kys tė je iki 

vi sų tri jų al bu mų. No rė jo si, kad kon certas 

bū tų kuo lie tu viš kes nis ir kad skambė 

tų kuo ver tin ges nė mu zi ka. 

Vie nas žy miau sių Lie tu vos ap švie tė jų 

Vla das Šers to bo je vas yra su kū ręs spe cialias 

ins ta lia ci jas kai ku rioms dai noms, 

bus įves ta sce nog ra fi jos, kaip dai na vi- 

mas vi siš ko je tam so je, bus kai kas prieš 

kon cer tą, ko pa pras tai ne bū na. Žo džiu, 

siurp ri zų bus daug ir prieš kon cer tą ir 

per kon cer tą ir po jo. 

– Lie tu vo je kon cer ta vo te prieš 

me tus, da bar vėl su lau kė me turnė. 

Gal kas met va ži nė si te į Lietu 

vą? 

– Jei bus taip leng va, kaip su da barti 

niais or ga ni za to riais (kon cer tą ren gia 

„Ki toks teat ras“ – red.pa st.), tai to kie 

kon cer tai ga li bū ti kas me ti niai, juo se 

bus pri gal vo ta įdo miau sių da ly kų, nes 

tie žmo nės man su tei kia ga li my bę pa sireikš 

ti pil nai – to dar nė ra bu vę ma no 

gy ve ni me Lie tu vo je. 

7 

ro kie čių – mes su jais jau čia mės 

ge rai. Tai ga na keis ta, ži nant, kad 

vi są lai ką Is pa ni jo je tu rė jo me la bai 

tra di ci nę po pu lia ci ją. 

Tarp be dar bių dau giau sia būtent 

už sie nie čių (pir mie ji dar bų 

ne ten ka ma ro kie čiai ar imig ran tai 

iš Lo ty nų Ame ri kos ša lių), bet esu 

įsi ti ki nęs, kad ir jie ran da še šėli 

nių dar bų. 

DAR BO UŽ MO KES TIS 

MA ŽI NA MAS 

IKI 7 PRO CEN TŲ 

– Da bar gy ve na te Lie tu vo je, 

ar ga li te pa ly gin ti mū sų dvi 

ša lis kri zės lai ko tar piu? 

– Jau mi nė jau, kad Is pa ni joje 

vi si skun džia si dėl inf lia ci jos, 

dėl pi ni gų sty giaus, ne dar bo, bet 

rea liai kiek vie nas yra už siė męs. 

Be je, šie met mes tu rė jo me vie nus 

ge riau sių tu ris ti nių me tų per pasta 

rą jį lai ko tar pį – Is pa ni ją aplan 

kė 54 mi li jo nai tu ris tų (gal 

kad kai nos šiek tiek nu kri to?), 

o tu riz mas Is pa ni jos eko no mi kai 

yra la bai svar bus. 

Is pa ni jo je kri zės ne si jau čia, o 

čia, Lie tu vo je, nuė jęs į di de lius 

pre ky bos cent rus ar res to ra nus, 

ma tai, kad jie yra tuš ti. 

Is pa ni jo je žmo nės, ne tgi jei 

skun džia si pi ni gų trū ku mu, visa 

da ga li nuei ti į par duo tu ves ir 

pri si pirk ti nu kai no tų pro duk tų 

– čia, Lie tu vo je, žmo nės tau po 

net mais tui. 

– Ko kių po pu lia rių ar nepo 

pu lia rių veiks mų ėmė si 

jū sų vy riau sy bė kri zei suval 

dy ti? 

– Is pa ni jos vy riau sy bė nu bal savo 

už la bai reikš min gą ir li be rales 

nę dar bo san ty kių re for mą. 

Vals ty bės tar nau to jų, ku rių ša lyje 

mi li jo nas, dar bo už mo kes tis suma 

žė jo nuo vie no iki 7 pro cen tų. 

Nors ma žiau sia mi li jo nas žmo nių 

tuo ne pa ten kin ti, ti kiu, kad Vyriau 

sy bė da ro tei sin gą spren di mą 

pa ža bo ti kri zę Is pa ni jo je. 

Kar tais Is pa ni ja ten den cin gai 

kri ti kuo ja ma, kaip Vi dur že mio 

jū ros re gio no ša lis: at seit „jie 

to kie kaip grai kai, ita lai ar portu 

ga lai“. Nie ko pa na šaus, kri tikai 

kaž ko dėl ne ma to, kad vi sos 

eko no mi kos – ir bri tų, ir vo kiečių 

– tu ri rim tų pro ble mų ir jas 

spren džia. Mes ne sa me Grai ki ja, 

ne sa me Is lan di ja – mū sų si tua ci ja 

silp na, mes tu ri me pro ble mų, bet 

ne dau giau kaip bri tai, pran cū zai 

ar vo kie čiai. 

Is pa ni ja gal iš kri zės neiš sikaps 

tys šie met, bet 2011-aisiais, 

ti ki mės, si tua ci ja pa ge rės. 

– Jus Lie tu vo je ži no ir my li. O 

kaip Gin ta rę prii ma Ame ri ko je, 

kurioje su šei ma gy ve na te jau 

de šim ti me tai? 

– Mu zi kos pro fe sio na lai daž nai mane 

ži no dėl Ang li jos pe rio do, nes mano 

mu zi ki nė kar je ra klos tė si Ang li jo je. 

Pub li ka Ame ri ko je ma nęs ne ži no, to dėl 

nuo sta bu tai, kad į ma no dar bą čia žiūri 

ma ob jek ty viai, be jo kio išanks ti nio 

nu si sta ty mo, ir man tas yra la bai įdomu. 

Vi sa dos po kon cer to su lau kiu la bai 

šil tų at si lie pi mų, yra ir ger bė jų, ku rie 

spe cia liai va žiuo ja į ma no kon cer tus po 

ke lis šim tus ki lo met rų. 

Nukelta į 10 psl.

8 

Avi no lau kia vy res ny bės pasiū 

ly mas pe rei ti į at sa kin ges nes 

pa rei gas. Nors nau jo je vie to je 

vis ką tu rė si te pra dė ti iš pradžių, 

te gul tai jū sų ne bau gi na 

- vi si po ky čiai, su si ję su dar bu, 

jums bus nau din gi ir pa dės at skleis ti vi sus 

jū sų su ge bė ji mus. Ar ti mie ji pri tars vi siems 

jū sų su ma ny mams. 

Jau čiams re ko men duo ja ma 

ati džiai ste bė ti sa vo fi nan si nę 

pa dė tį ir su si lai ky ti nuo di de lių 

iš lai dų. Pi ni gų ga li trūk ti vi są 

sa vai tę. Bet nu si min ti ne ver ta 

- la bai ga li mas daik tas, jog jei jums ne si se ka 

fi nan sų sfe ro je, tai pa si seks mei lės fron te, ir 

jūs ra si te gi mi nin gą sie lą. 

Dvy niai tu rė tų plė to ti da lyki 

nius ry šius su to li mais partne 

riais. Jums sek sis tvar ky ti 

do ku men tus ir ves ti de ry bas, 

po ku rių at si ras rea li ga li my bė 

ne blo gai už dirb ti. Ga li ma ti kėtis 

įplau kų iš anks čiau su da ry tų san do rių. 

Be je, šios pa ja mos la bai pra vers. 

Vė žiai ne tu rė tų net ir mėgin 

ti aiš kin tis san ty kių su aplin 

ki niais. Da bar jūs vis tiek 

nie ko ne pa siek si te ir tik su siga 

din si te sa vo re pu ta ci ją. Dar 

vie nas pa ta ri mas – ne per vertin 

ki te sa vo jė gų, kar tais bū na ge riau nie ko 

ne pa da ry ti nei im tis dar bo ir jo neat lik ti. 

Liū tai ki tą sa vai tę ga lės sėkmin 

gai rea li zuo ti sa vo idė jas. 

Jū sų pres ti žas ir re pu ta ci ja 

pa sieks ne re gė tas aukš tu mas. 

Drą siai žvel ki te į sa vo atei tį, nesi 

dro vė ki te reikš ti sa vo pa žiū rų 

ir nuo mo nės. Jū sų žo džiai ir veiks mai tik dar 

la biau pa di dins jū sų au to ri te tą. 

Mer ge lių lau kia vi sais at žvilgiais 

sėk min ga sa vai tė. Jū sų 

pa tir tis ir pro fe sio na lu mas vėl 

bus de ra mai įver tin ti. Vy resny 

bė rim tai gal vo ja apie jū sų 

paaukš ti ni mą. Bend ra vi mas 

su gi mi nė mis ir drau gais bus nau din gas. Jų 

pa ta ri mai ga li pa dė ti su re gu liuo ti ne su ta rimus 

su sko li nin kais ir vers lo par tne riais. 

savaiTgalio SAVAITGALIO skaiTiniai 

SKAITINIAI 

Svars tyk lėms pa ga liau pavyks 

pa jus ti ne to li mo je praeity 

je at lik to ti ta niš ko dar bo 

re zul ta tus. Jū sų sėk mė bus geriau 

sias at ly gis už darbš tu mą 

ir at kak lu mą. Tvir tai žen ki te 

pa si rink ta kryp ti mi, ir tuo met jums ne teks 

grauž tis dėl vel tui pra leis to lai ko. 

Skor pio nų lau kia lai ko tarpis, 

pa lan kus pro duk ty viam 

dar bui ir da ly ki niams su siti 

ki mams. Dirb ti bus įdo mu 

ir leng va, o į gal vą atė ju sios 

idė jos ga li tap ti tik rai di dingų 

atei ties lai mė ji mų pra džia. Bet jums primyg 

ti nai re ko men duo ja ma veng ti bet kokios 

ri zi kos. 

Šau liai tu rė tų at kreip ti dėme 

sį į as me ni nių san ty kių 

sfe rą, ven ki te neap gal vo tų 

poel gių ir ne bū ki te šiurkš tūs 

san ty kiuo se su ar ti mai siais, 

kad ne pa kirs tu mė te na muose 

nu si sto vė ju sios idi lės. Jū sų su ge bė ji mas 

ras ti tei sin gus spren di mus pa dės pa siek ti 

už si brėž tą tiks lą. 


ME NO KŪ R I N IAI PA SA KO JA Koks bus ru duo? 

Spal vų vir tuo zas 

Vid man tas JA ŽAUS KAS 

Dai li nin kas 

Ame ri kie čių iliust ruo to jo, grafi 

ko ir ta py to jo Le ro jaus Nei mano 

dar bai pel nė šlo vę dėl žė rin čio 

ko lo ri to, drą saus kom po na vi mo, 

di na miš ko pie ši nio, pla čia jai audi 

to ri jai su pran ta mų te mų. Ats tovau 

da mas po pu lia ria jam me nui, 

dai li nin kas priar ti no jį prie eli tinio 

me no skam be sio. Dau ge lį jo 

dar bų ga li ma su vok ti kaip abstrak 

ci jas. 

Gi mė Le ro jus ma ža me Mine 

so tos mies te ly je. Anks ty vo je 

vai kys tė je tė vas pa li ko šei mą. Po 

tar ny bos ka riuo me nė je jau nuo lis 

nu vy ko Či ka gon, kur stu di ja vo 

net tri jo se aukš to sio se mo kyk lo se: 

Či ka gos Me no ins ti tu te (ten ku rį 

lai ką ir dės tė), Či ka gos uni ver site 

te bei Ili no jaus uni ver si te te. Jam 

iš gar sė ti pa dė jo „Play bo jaus“ žurna 

lo lei dė jas Hef ne ris. Bū tent šio 

žur na lo pir mie siems nu me riams 

bu vo skir tos Le ro jaus Nei ma no 

iliust ra ci jos, vaiz duo jan čios garsias 

as me ny bes: Mer lin Mon ro, 

Mu cha me dą Ali ir ki tus. Taip pat 

žur na las spaus di no ir neį ti kė ti nai 

spal vin gus jau no dai li nin ko pie ši- 

Le Roy Nei man (g. 1921). „Las Ve gas“. 

nius spor to ir sa fa rio te mo mis. 

Darbš čiam dai li nin kui ne tru ko 

atei ti sėk mė. Grei tai jis per si kė lė į 

Niu jor ko Me ni nin kų vieš bu tį su 

pui kiais vaiz dais į mies to par ką. 

Nuo to lai ko Nei ma nas gy ve na iš 

sa vo kū ri nių, neieš ko da mas nau jų 

te mų ir ne keis da mas sti lis ti kos. Jie 

auk cio nuo se pel no šim ta tūks tanti 

nes su mas ir už tik ri na au to riui 

po pu lia riau sio JAV dai li nin ko 

var dą. Kaip sėk mės ženk lą Neima 

nas ne šio ja S. Da li pa vyz džio 

ūsus. Jo biog ra fai pa žy mi ra mų 

ir pa sto vų dai li nin ko cha rak te rį: 

pen kias de šimt me tų ve dy bi nio 

gy ve ni mo, ket vir tas de šimt me tis 

to je pat dirb tu vė je... 

Šio me ni nin ko dar bus ver ti na 

gar sūs po li ti kai, to kie kaip prezi 

den tas B. Oba ma, ku ris mie lai 

po zuo ja Nei ma no pa veiks lų fo ne 

ir šiaip gar sė ja kaip di de lis impre 

sio niz mo ger bė jas. Gal būt išla 

vin tam sko niui ir už kliū na šios 

rū šies kū ry bos iliust ra ty vu mas, 

pri me nan tis šiuo lai ki nių są siu vinių 

vir še lius, bet rei kia pri si min ti, 

kad Nei ma nas pa da rė di džiu lę įtaką 

po pu lia ria jai spau dai ir gal būt 

jo dė ka tie są siu vi niai yra to kie, 

ko kius juos ma to me šian dien. 

Įsi bė gė jan tis ru duo 

vie ną die ną ne ti kė tai 

nu džiu gi na va sa riš ka 

ši lu ma, ki tą purš kia 

lie tus ir sto ja 

dar ga na. 

Po iš skir ti nai karš tos 

va sa ros 

si nop ti kai 

pro gno zuo ja permai 

nin gą, bet šil tą 

ru de nį. 

Si gi ta STON KIE NĖ 

VĖ SIAS DIE NAS KEIS 

ŠIL TOS IR SAU LĖ TOS 

„Sau lė tas ir šil tas praė jęs sek madie 

nis – tik rai ne bo bų va sa ros pradžia. 

Bo bų va sa ra tu ri atei ti po ge rų 

šal nų, kai an ti cik lo nas at ke liau ja 

nuo Azo rų sa lų. Lie tu vo je tra di ciškai 

ji pra si de da rug sė jo pa bai go je – 

spa lio pra džio je ir trun ka maž daug 

sa vai tę. Be je, per nai bo bų va sa ros 

vi sai ne bu vo“, – sa ko Aud ro nė Galvo 

nai tė, kli ma to lo gė, fi zi nių moks lų 

dak ta rė. Ji paaiš ki no, kad praė ju sį 

sa vait ga lį de be sis pra stum dė ir ši lumos 

do va no jo virš Lie tu vos stab telė 

jęs an ti cik lo nas. Jis il gai neužt ruks 

– maž daug nuo tre čia die nio į mū sų 

ša lį jau plūs te lės cik lo nai. 

Vi sa da at sar giai apie to li mes nės 

atei ties orus kal ban ti kli ma to lo gė 

iš es mės pri ta ria vie nam ru sų kole 

gai, jog su da ri nė ti il ga lai kes orų 

pro gno zės yra chi ro man ti ja. 

Taip at si ti ko ir šį kar tą: šiek tiek 

anks tes nės Ru si jos me teo ro lo gų 

pro gno zės, ne va ru duo bū siąs saulė 

tas, šil tas ir il gas, kei čia si. „Jie iš 

pra džių pro gno za vo, kad bus iš ti si nė 

bo bų va sa ra, da bar to ne be ža da“, – 

sa kė A. Gal vo nai tė. 

Rem da ma si ste bė ji mais, pro gnozuo 

ja, jog šie met ru duo bus permai 

nin gas: „Taip ga li ma spė ti, nes 

At lan tas siun čia sa vo cik lo nus, tuo 

tar pu iš pie tų at slen ka an ti cik lo nai, 

jie vie nas ki tą kei čia, to dėl šie met 

orai, be je, kaip ru de niui ir įpras ta, 

bus la bai per mai nin gi.“ 

Ry tų ho ros ko pas ki tai sa vai tei 

Dai niaus RU ČINS K O (EL TA) nuo tr. 

PATIRTIS: Ven tės ra go Or ni to lo gi nės sto ties ve dė jas Leo nas Je zers kas sa ko, kad 

šie met anks čiau ne gu įpras tai pa si ro dė šiau ri niai paukš čiai – šiau rės ki ki liai. 

Ka dan gi šie met la bai anks ti, jau 

lie pos mė ne sį, pri no ko šer mukš niai, 

tai, anot mū sų se no lių, reiš kia il gą ir 

šil tą ru de nį, sa kė A. Gal vo nai tė. 

AR TĖ JA ŠAL ČIO BAN GA? 

Tuo tar p u 

paukš čiai prana 

šau ja ką ki ta. 

Pa sak Ven tės rago 

Or ni to lo ginės 

sto ties ve dė jo 

Leo no Je zers ko, 

di džio ji paukš čių 

mig ra ci ja pra sidė 

jo kaip įprastai 

– rug sė jo pra džio je. Į šil tuo sius 

kraš tus ky la juo do sios zy lės, pe čelin 

dos, lieps ne lės, ki ki liai, ger vės ir 

ki ti sve tur žie mo jan tys spar nuo čiai. 

Ta čiau šie met ko ne mė ne siu anksčiau 

Lie tu vo je pa si ro dė šiau ri niai 

paukš čiai – šiau rės ki ki liai. 

„To kie ženk lai reiš kia, jog ga li 

plūs te lė ti anks ty va šal čio ban ga“, – 

“Šie met orai, kaip 

ru de niui ir įpras ta, 

bus la bai 

per mai nin gi. 

rem da ma sis il ga me te ste bė ji mų patir 

ti mi pro gno zuo ja L. Je zers kas. 

Sa vo tiš kai, anot bi ti nin kų, šį rude 

nį el gia si ir bi tės: per ne lyg ilgai 

avi liuo se au gi na jau ną ją kar tą 

– pe rus. 

Dau ge lio me- 

tų bi ti nin ka vi mo 

pa tir ties tu rin tis 

Aloy zas Bar kauskas, 

Šiau lių bi tinin 

kų drau gi jos 

„Spie čius“ val dybos 

pir mi nin ko 

pa va duo to jas, sakė, 

jog įpras tai perų 

avi liuo se ne be lie ka rug sė jo pradžio 

je. 

Kai avi ly je ne lie ka bi čių pe rų, ta da 

avi lys yra vi siš kai pa si ruo šęs iš gyven 

ti il gą, net še šis mė ne sius trunkan 

čią bi čių žie mą. Šie met rug sė jo 

vi du ry je avi liuo se pe rų vis dar pil na, 

o tai, bi ti nin ko nuo mo ne, reiš kia, 

jog ru duo bus il gas ir šil tas. 

Ožia ra gis pa sieks di de lių 

lai mė ji mų, spręs da mas darbe 

su si kau pu sias pro ble mas. 

Jū sų pro tas ir jū sų bi čiu lio ryšiai 

su da rys nau din gą de ri nį, 

ku ris pa dės įveik ti vi sus sunku 

mus. Poil sio die nas skir ki te ar ti mie siems, 

jie no ri kuo dau giau jū sų dė me sio. 

Van de niai iš spręs dau gelį 

pro fe si nių pro ble mų su 

ne re gi ma slap to jų ger bėjo 

pa gal ba. Kaip tik jis ga li 

su teik ti jums pa si ti kė ji mo 

sa vo jė go mis ke ly je į už sibrėž 

tą tiks lą. 

Žu vims kaž kas ga li truk dyti 

įgy ven din ti pla nus, su si jusius 

su nau jo įdo maus dar bo 

paieš ko mis. Bū ki te at sar gūs, 

ir tuo met pik ta no riai ne tu rės 

pro gų rea li zuo ti sa vo kės lų. 

Vers li nin kus ga li ap gau ti par tne riai, to dėl 

di de lius pro jek tus ver tė tų ati dė ti vė les niam 

lai ko tar piui. 

EL TA

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis savaiTgalio SAVAITGALIO skaiTiniai SKAITINIAI 

9 

Ti be to me di ci no je svar bi vi su ma 

Anas ta si ja Žan da li no va – Tarp tau tinės 

Ti be to me di ci nos aka de mi jos at sto vė 

Lie tu vo je, ti be tie tiš ko ma sa žo spe cia lis tė. 

Šia me di ci na su si do mė jo prieš aš tuo ne rius 

me tus. Ji sa ko, kad Ti be to me di ci na – ne tik 

gy dy mo moks las, bet ir me nas, ir fi lo so fi ja. 

Rū ta JUK NE VI ČIŪ TĖ 

ŽMO GUS SVEI KAS, 

KAI SVEI KA DVA SIA 

Anas ta si ja Žan da li no va, prieš 

ket ve rius metus at vy ku si iš Ru sijos, 

ap si gy ve no Lie tu vo je. Da bar 

Anas ta si ja gy ve na Vil niu je, ten prakti 

kuo ja ti be tie tiš ką ma sa žą. Ti be to 

me di ci nos ži nias gi li na va ži nė dama 

į se mi na rus Es ti jo je, Suo mi joje, 

Mask vo je. 

Tarp tau ti nė Ti be to me di ci nos 

aka de mi ja, ku riai ji at sto vau ja, 


VAIS TAI: 

Anas ta si ja Žanda 

li no va, Tarptau 

ti nės ti be to 

aka de mi jos 

at sto vė, 

pa sa ko jo, kad 

ti be tie čių 

gy dy to jai 

vais tus ligoniui 

ski ria at si žvelgda 

mi į pa ros, 

mė ne sio ar 

me tų lai ką. 

“ 

įkur ta 2006 me tais. Jos įkū rė jas ir 

rek to rius – ti be tie tis dak ta ras Ni da 

Če nag cang, tu rin tis ne tik ti be tie tiškos, 

bet ir va ka rie tiš kos me di ci nos 

iš si la vi ni mą. 

Kuo ypa tin ga Ti be to me di ci na? 

„Tai ir gy dy mo moks las, ir me nas, ir 

fi lo so fi ja“, – sa ko A. Žan da li no va. 

Ši me di ci na – vie na se niau sių pasau 

ly je. Čia įsi py nę ir se no vės ki nų, 

in dų ajur ve dos gy dy mo me to dai. 

Ti be tie čiai pir miau sia kal ba apie 

li gų pro fi lak ti ką ir tik vė liau apie gydy 

mą. Žmo gus svei kas, kol svei ka 

jo dva sia – min tys, įpro čiai, el ge sys. 

„Mū sų įpro čiai, jei jie blo gi, tam pa 

mū sų li go mis“, – sa ko Anas ta si ja. 

Ti be to me di ci no je pir miau sia 

ban do ma at ras ti li gos prie žas tis, o 

ta da skir ti gy dy mą. 

Ti be tie čiai į žmo gų žiū ri vi sa pusiš 

kai: kaip į kū no ir dva sios vi su mą, 

gam tos ir vi sa tos da lį, to dėl ti be tiečių 

me di kai mo ko si ir ast ro lo gi jos, 

ener ge ti nės ana to mi jos, psi cho lo gijos, 

sap nų ana li zės, gy dy mo mantro 

mis (gar so vib ra ci ja). 

PRO FI LAK TI KAI – 

TE RA PI JA 

Anas ta si ja pa sa ko ja, kad ti be tiečiai 

li gų pro fi lak ti kai nau do ja be ga lę 

te ra pi jos bū dų: ti be tie tiš ką Ku Nje 

ma sa žą (įtry ni mas įvai riais alie jais), 

pri de gi ni mus spe cia liais ci ga rais 

– Mok ša, gy do muo sius smil ka lus 

(aro mo te ra pi ja), aku punk tū rą, masa 

žą laz de lė mis, per li nė mis kriauklė 

mis ar karš tais ak me ni mis. 

Anas ta si j a 

sa ko, kad ti betie 

tiš kos te rapi 

jos pa slap čių 

ga lė tų iš mok ti 

kiek vie nas – tai 

pra vers tų kasdie 

nia me gy veni 

me kaip pro filak 

ti ka nuo įvairių 

li gų. Bū tent dėl šios prie žas ties 

atei ty je ji sva jo ja įsteig ti Ti be to 

me di ci nos cent rą. 

Anas ta si ja sa ko, kad ti be tie tiš- 

Žmo gus svei kas, 

kol svei ka jo 

dva sia – min tys, 

įpro čiai, el ge sys. 

ka me di ci na ne ban do kon ku ruo ti 

su va ka rie tiš ką ja. Jos ša li nin kams 

svar bu iš sau go ti per tūks tan čius 

me tų su kaup tas gy dy mo tra di ci jas 

ir na tū ra lius me to dus. Ti be to medi 

kai nė ra ša ma nai. Ši me di ci na 

– ti be tie čiams tra di ci nė moks li nė 

me di ci na, o gy dy to jai ruo šia mi dešim 

ti mis me tų. 

A. Žan da li no va sa ko, kad Ti beto 

me di ci nos pra na šu mas tas, kad 

ji ga li gy dy ti to kias li gas, ku rioms 

kar tais be jė gė Va ka rų me di ci na. 

LI GOS DIAG NO ZUO JA- 

MOS RAN KO MIS 

Ti be tie tiš ko je me di ci no je li gą 

diag no zuo ti ga li ma tik ri nant pul są 

ant abie jų li go nio rie šų tri mis pirštais. 

Anas ta si jos aiš ki ni mu, kiek vienas 

or ga nas tu ri sa vo pul są. La bai 

pa ty rę Ti be to gy dy to jai pa gal pul so 

ry šius ga li nu spręs ti, ar or ga ne daug 

ši lu mos, karš čio, šal čio, ar ja me yra 

žaiz da, na vi kas, o gal už de gi mas. 

Li gos diag no zuo ja mos ir šla pimo 

ty ri mu. 

Kaip ski ria mas gy dy mas? Anot A. 

Žan da li no vos, vais tai ski ria mi išana 

li za vus li go nį ir jo gy ve ni mo būdą. 

At siž vel gia ma ir į pa ros, mė ne sio 

ar me tų lai ką, kū no su dė ji mą. Vais to 

efek ty vu mui įta kos tu ri ir švie sos 

kie kis. Taip yra to dėl, jog kiek vienas 

esa me in di vi dua lus – skir tin gai 

jau čia me šal tį, karš tį, mū sų skir tin gi 

bio rit mai, o uni ver sa laus, veiks mingo 

vais to nė ra. 

Vi si ti be tie tiš ki vais tai – na tū ralūs, 

su si de dan tys nuo ke lių iki šim to 

kom po nen tų (mi ne ra lų ir au ga lų, 

pa sta rie ji kar tais ren ka mi sun kiai 

pa sie kia mo se vie to se). 

Anas ta si ja pa sa ko jo, kad se no vės 

ti be tie čiai pa rink ti tin ka mas vais tažo 

les mo kė si ir iš gy vū nų. Le gen da 

pa sa ko ja apie tai, kad, no rė da mi apgau 

ti paukš tį, ti be tie čiai jo kiau ši nį 

iš mar gi no spe cia liais raš tais – taip 

jis at ro dė plokš čias. Tuo met bu vo 

ste bi ma, ko kius au ga lus paukš tis 

neš sa vo bū si mam pa li kuo niui, norė 

da mas jį iš gy dy ti. 

Gied riaus BAR ANAUS KO nuo tr. 

VAIS TA ŽO LĖS: Šiau lių uni ver site 

to Bo ta ni kos so do vy res nio ji 

spe cia lis tė Al do na Gri šai tė 

pa ta ria ru de nį su si džio vin ti vaista 

žo lių. Jos pa dės šal tuo ju me tų 

lai ku už klu pus li goms. 

Ru duo 

der lin gas 

vais ta žo lių 

Ru de nį miš ke ren ka mi 

ne tik gry bai, bet 

ir vais ta žo lės. Apie 

ru de nį ren ka mas 

vais ta žo les ir jų nau dą 

pa sa ko ja Šiau lių univer 

si te to Bo ta ni kos 

so do vy res nio ji 

spe cia lis tė Al do na 

GRI ŠAI TĖ. 

Rū ta JUK NE VI ČIŪ TĖ 

VAIS TA ŽO LĖS, 

REN KA MOS RU DE NĮ 

Ru de nį su bręs ta daug vai sių, 

ku riuos tin ka mai iš džio vi nus ar 

iš spau dus sul tis tu rė si te vi ta minų 

šal ti nį ir vais ti nės ža lia vos. A. 

Gri šai tė pa ta ria pri si rink ti juo davai 

sės aro ni jos, pa pras to jo pu ti no, 

pa pras to jo rau gerš kio, pa pras to jo 

šer mukš nio, vie na pies tės gu do belės, 

pa pras to jo ka da gio, juo do jo 

šei va me džio, sė ja mo sios juodg rūdės, 

pa pras to jo kra po vai sių. 

Nukelta į 10 psl. 

Nr. 2722

10 

savaiTgalio SAVAITGALIO skaiTiniai 

SKAITINIAI 

Ru duo der lin gas vais ta žo lių 

Atkeltas iš 9 psl. 

Ka vos pa kai ta lui ga li ma nau do ti 

ąžuo lo gi lių. 

Spa lio mė ne sį ka sa mi vais ti nio 

va le ri jo no šak nias tie biai su šak nimis, 

val go mo jo krie no, vais ti nės 

svi la ro žės, stam bia šak nio sna pu čio, 

di džio sios dil gė lės, di džio jo de besy 

lo šak nys, pir mų jų au gi mo me tų 

di džio sios var na lė šos ir ant rų jų 

tre čių jų au gi mo me tų papras 

to sios kiaul pie nės, 

raus va žie dės ežiuolės 

šak nys. 

Kiek vie n a m 

vais ti niam au ga lui 

džio vin ti, atsižvelgiant 

į jo su dė tį ir 

struk tū ros, nu sta tyta 

op ti ma li džio vi ni mo 

tem pe ra tū ra ir pa ren ka mas 

džio vi ni mo bū das: na tū ra lus – prieš 

sau lę ar ba pa vė sy je ir dirb ti nis – šildo 

mo se džio vyk lo se. 

Au ga lai džio vi na mi nuo tie sio gi nių 

sau lės spin du lių ir lie taus ap sau go to se, 

ge rai vė di na mo se, šva rio se pa tal po se: 

pa sto gė se, pa lė pė se, ne gy ve na muo se 

pa sta tuo se. Kai ku rias ža lia vas ga li ma 

džio vin ti lau ke prieš sau lę (šak nis, 

šak nias tie bius ir žie ves). A. Gri šai tė 

sa ko, kad re ko men da ci jų, kaip džiovin 

ti no ri mus au ga lus, ga li ma ras ti 

vais ti nių au ga lų en cik lo pe di jo se. 

GĖ RY BIŲ NAU DA 

A. Gri šai tė re ko men duo ja ru de nį 

pri si skin ti pa pras to sios avie tės la pų. 

Liau dies me di ci no je tai – pir mas vaistas 

gy dant vai kus nuo per ša li mo li gų, 

ku ris su ke lia pra kai ta vi mą. La pai 

var to ja mi gy dant reu ma tą, 

są na rių už de gi mus, skati 

na žaiz dų gi ji mą. 

Jei prieš žy dė ji mą 

bu vo nu pjau ta vais tinės 

me li sos, pa prasto 

jo rau do nė lio, pi pirmė 

tės, vais ti nio iso po 

(juo za žo lės) žo lė – prieš 

ru dens šal nas rei kia jas vėl 

nu pjau ti. 

Vais ti nė me li sa džio vi na ma paskleis 

ta plo nu sluoks niu ne sau lė to je, 

ge rai vė di na mo je pa tal po je. Iš džiū vusią 

rei kė tų lai ky ti sau sai, nes ji su geria 

drėg mę. Me li sos pre pa ra tai vei kia 

švel niai ra mi na mai. Virš ki ni mui regu 

liuo ti nau do ja mas mi ši nys su pipir 

mė čių la pais ly gio mis da li mis. Ka i 

kamuo ja są na rių, rau me nų reu ma ti- 

niai skaus mai, ant su mu ši mų ir opų 

de da mi komp re sai. Me li sos ar ba ta 

už pli ko ma ter mo se karš tu van de niu 

(apie 80 laips nių), pa lai ko ma apie 20 

mi nu čių. Iš ge ria ma pa sal din ta me dumi 

ry te ir va ka re prieš mie gą. 

Pap ras ta sis rau do nė lis džio vina 

mas kaip ir me li sa. Liau dies medi 

ci no je jo ar ba ta ge ria ma ser gant 

ūmiais ir lė ti niais bron chi tais, plau čiu 

už de gi mu, gri pu, an gi na, skran džio ir 

virš ki na mo jo trak to li go mis, ne mi ga. 

Rau do nė lio žo lė už pi la ma karš tu vande 

niu ir pa šil do ma iki vi ri mo. Ge riama 

15 mi nu čių prieš val gį. 

Pi pir mė tė džio vi na ma kaip ir 

anks tes nės žo lės. Pi pir mė čių nuovi 

ras var to ja mas vi du riuo jant, py kinant; 

ape ti tui pa ge rin ti, šir dies, 

vi du rių skaus mams slo pin ti, jis 

sti mu liuo ja virš ki ni mą, ge rina 

sa vi jau tą, ša li na dep re si ją 

bei ne ma lo nų bur nos kva pą. 

Ruo šiant už pi lą, du šaukš tus 

su smul kin tų la pų už pil ti stikli 

ne karš to van dens ir apie 15 

mi nu čių šil dy ti ant la bai silp nos ugnies. 

Po 45 mi nu čių už pi las ge ria mas 

po pu sę stik li nės prieš val gį. 

Vais ti nis iso po (juo za žo lė) žolės 

už pi las var to ja mas at si ko sė ji mui 


Apie meilę dangui ir moliui 

„Kitoks teatras“ nuotr. 

Atkelta iš 7 psl. 

Ta čiau da bar mu zi kos in dust ri jos pri pa žini 

mo nei di de lės kar je ros ne si vai kau, man 

tai nė ra svar bu. Tie siog pa kon cer tuo ju su 

ne di de liu ko lek ty vu, bet la bai rim ta mu zika, 

la bai rim to se vie to se ir „mes ker ta me į 

kau lus“ (Gin ta rė vėl pra plium pa juo ku). Tai 

nie ka da ne bū na skys ta, nes man tas ne būtų 

įdo mu. O žvaigž dy nų siek ti nė ra lai ko, ir 

da bar jau ne tie ma no in te re sai... 

TARP DAN GAUS IR MO LIO 

– Tuo met la bai sklan džiai ga li me perei 

ti ir prie nau jų jū sų in te re sų. Ginta 

re, kas da bar uži ma pir mą ją vie tą 

gy ve ni me? Be šei mos, ži no ma. 

– Ki ti me nai, pa vyz džiui, ke ra mi ka, kur 

ma no ga li my bės vi siš kai neiš sem tos, nes 

aš čia nie kad nie ko ir ne da riau. Tad mano 

ga li my bės to kios, kaip bū čiau 18 me tų, 

lyg vis kas bū tų prie ša ky. 

Kur be bū čiau – ar Pa ry žiu je, Suo mi joje, 

ar Lie tu vo je – vi sa dos žiū riu į ke rami 

ką. Aš la bai daug ma čiau ir no riu pada 

ry ti ki taip. 

Pa vyz džiui, su gal vo jau jung ti ke ra mi ką 

su mez gi niais, ku rie pa skui iš de ga, o ta da 

ki ne zės bū du su jun giu su ak me niu. Da rau 

ju ve ly ri nes dė žu tes, ku rio se ga li ma lai ky ti 

bet ką ar ba ne lai ky ti nie ko. 

Pers pek ty vos yra, nes daug la bai žy mių 

ga le ri jų no ri ši tų dar bų ir įkai no ja juos 

siau bin go mis su mo mis. Tai su gal vo jau dėl 

to, kad vi sa ki ta jau ma čiau, o vi sa, kas 

pa da ry ta, man neį do mu. Tas pa ts ir muzi 

ko je – nuo vi so, ką gir dė jau, sten giuosi 

bėg ti. 

– Ir per ka? 

– Per ka. Ši va sa ra bu vo la bai der lin ga, 

bu vo la bai daug už sa ky mų. To dėl, kai grįšiu 

na mo, iš kar to pul siu prie mo lio. Bet 

tai man la bai sma gu. 

Ke ra mi ka – la bai to ni zuo jan tis, ra mi nantis, 

hip no ti zuo jan tis, me di ta ci nis me nas. O 

man to la bai rei kia. 

Kai su ka si gal vo je vi si mu zi ki niai teks tai 

ir ne ga li net už mig ti, ta da šo ki prie ty laus 

mo lio, ku ris su ta vi mi ne kal ba ir nie ko tau 

ne gro ja, ir ta mei lės is to ri ja tę sia si ke le tą 

mė ne sių, o ta da – at gal prie mu zi kos. 

DIP LO MUO TA SVEI KOS 

GY VEN SE NOS AIST RA 

– Lyg nuo la ti nė mei lės bū se na? Kol 

kas neuž si mi nė te apie sa vo nau jausią, 

jau „dip lo muo tą“ po mė gį – svei- 

GAM TA: Ry šį su gam ta Gin ta rė sa ko jau tu si nuo vai kys tės, kai įsi my lė jo Lie tu vos miš kus, eže rus, 

Pa lan gą, smė lį, ko pas. „Man at ro do, vi si mes Lie tu vo je esa me gen ti niai, vi du ram žiš ki, pa go niš ki 

žmo nės“, – tei gia Gin ta rė, pa ni ru si į ne tra di ci nės me di ci nos, gy do mų jų žo le lių kom bi na ci jų moks lus. 

ką mi ty bą ir ho lis ti nę me di ci ną. Ar 

tai pa sku ti nė jū sų aist ra, ar tai visa 

da bu vo ša lia? 

– O, tai bu vo ša lia vi sa da, nes kas gi 

no ri sa vo vai kams tab le tes kiš ti. Ir tas mano 

svei kos gy ven se nos me nas bu vo iš vysty 

tas iki to kių ri bų, iki ko kių tik sa vi veik la 

lei džia. Aš tu riu di džiu lę svei kos mi ty bos 

ir gy dy mo žo lė mis bei žo lių kom bi na ci jomis 

bib lio te ką. 

Tai man bu vo ar ti ma nuo vai kys tės, kai 

įsi my lė jau Lie tu vos miš kus, eže rus, Pa lan gą, 

smė lį, ko pas. Man at ro do, vi si mes Lie tu voje 

esa me gen ti niai, vi du ram žiš ki, pa go niš ki 

žmo nės, ir tai ar ti ma vi siems. 

O da bar tu riu aukš to sios Niu jor ko mokyk 

los YYN, ku rio je dės to to kie pa sau li nio 

ly gio ko ri fė jai, kaip End riu Wild, Dee pak 

Chop ra, dip lo mą. Ga li my bė mo ky tis šia me 

ins ti tu te man tu rė jo di džiu lę reikš mę – tai 

yra tur tas, į ku rį aš grį šiu ir grį šiu vi są savo 

gy ve ni mą – nes tai, ką iš mo kau, yra 

neap sa ko ma. 

– Gal ga lė tu mė te trum pai api būdin 

ti? 

– Tai yra kū no svei ka tos ir sa vi jau tos kei timas 

mi ty bos ir švel niai vei kian čių au ga lų herba 

li nės pu sės bū du – kol nė ra la bai blo gai, dar 

nie ko nė ra ar nė ra mir ti nos li gos. 

Nes dak ta rai, ypač Va ka ruo se, nie ko neišma 

no apie mi ty bą, ir kai klau si dak ta ro, ką 

man ga li ma val gy ti, ko ne (Lie tu vo je, pa me nu, 

dak ta rai vi sa da re ko men duo da vo), tai čia jie 

iš pu čia akis: vis ką ga li ma. Far ma ko lo gi ja taip 

vis ką už sė dusi, kad Va ka ruo se gy dy to jams ši to 

ne dės to ma jau 60 me tų. 

AME RI KA STO JA 

Į ŽŪT BŪ TI NĘ KO VA 

– Mums Ame ri ka, vie na ver tus, koka 

ko lų, deš rai nių ir siau bin gai nutu 

ku sių žmo nių ša lis, ki ta ver tus – 

svei ko mais to kul to ša lis. Ko kia iš 

tie sų ta Ame ri ka šiuo me tu? 

– Da bar Ame ri ko je ky la vi suo me ni nis 

ju dė ji mas, vyks ta di džiu lė in for ma ci nė kova 

ir nie kas ne si gė di ja ar ne si bi jo pa sa ky ti, 

kad tai, ką val go me, yra nuo dai. Ame ri kos 

in dust ri ja iki šiol ki šo žmo nėms vi są šiukšli 

nį, grei tą mais tą, bet žmo nėms trū ko infor 

ma ci jos, kad tai su pras tų. 

Da bar jau yra tiek li te ra tū ros, kad norma 

liai mąs tan tys ar bent kiek ap si skai tę 

žmo nės nie ka da neis ir ne ves sa vo vai kų 

į „Mak do nal dą“. 

– O ko kia si tua ci ja su nu tu ku siais 

Ame ri kos vai kais? 

– Ir čia vyks ta di džiu lė ko va. Ta čiau vai kų 

nu tu ki mas yra daug su dė tin ges nė pro ble ma, 

ne gu kar tais at ro do. Pa si ro do, vai ko svo ris 

pri klau so nuo to, ką ma ma val gė pen ke rius 

me tus prieš pa sto da ma. 

Ame ri kos mo te rų ke pe nų ląs te lės yra taip 

pa kenk tos, kad jo se vyks ta ne nor ma lūs proce 

sai, ku rie per duo da ne nor ma lią in for ma ci ją 

vai siui. Kū di kis jau gims ta, tu rė da mas nenor 

ma lią san da rą, kai jo or ga niz mas, ki taip 

nei svei ko žmo gaus, bal tus mil tus ver čia į 

cuk rų... Tai gi, ta pro ble ma ei na daug iš toliau, 

ne gu pa duo ti vai kui sal dai nį. 

– Ar lie tu viai dar tu ri svei ko maisto, 

ir gal mes ga li me iš veng ti Ameri 

kos bė dų? 

– Prieš sep ty ne rius me tus juo kau da vome, 

kad at va žiuo ja me į Lie tu vą pa val gy ti, 

kad vis kas čia yra kaip iš bran gios par duotu 

vės Ame ri ko je. O da bar aš čia pra ktiš kai 

ne tu riu, ką val gy ti. 

Nuei nu į di de lę par duo tu vę – grau dus 

vaiz das, grau džios dar žo vės. Vi sa vil tis – 

tur gus. 

Bet fan tas tiš kiau sia tai, kad lie tu viai yra 

vie ni ge riau sių pa sau ly je dar ži nin kų ir sodi 

nin kų, ir man at ro do, kad jie iš tos krizės 

lips per sa vo pa čių dar žus ir so dus, nes 

ne tu rės ki tos išei ties. 

Be to, lie tu viai – ne ame ri ko nai, ku riems 

rei kė jo 50 me tų, kad kaž ką su pras tų. Lie tuvo 

je žmo nės la bai iš si la vi nę, grei tai kim ba 

bė dai už gerk lės, da ro iš va das ir stai giai 

su ka 180 laips nių kam pu. Ma nau, dėl to 

lie tu vių grei tu mo gal bus ga li ma iš veng ti 

bai sios in dust ri jos ant plū džio Lie tu vo je. 

– Grį žu si į Ame ri ką, ve si te duk rą į 

eko lo gi nę mo kyk lą. Dėl to net keičia 

te sa vo gy ve na mą ją vie tą. Ar tokios 

mo kyk los – re tas at ve jis Ameri 

ko je, ar tai – ten den ci ja? Mums 

įdo mu, nes iš Lie tu vos mo kyk lų nuo 

rug sė jo pir mo sios iš gui tas ne sveikas 

mais tas. 

– Ame ri ka vė la vo tai da ry ti 50–60 me tų, bet 

Lie tu va ne vė luo ja – da ro tai sinch ro niš kai su 

Ame ri ka – ir tai nuo sta bu. 

Mū sų mo kyk lą pa sta tė svei ka gy ven se na 

be si do min tys žmo nės, to dėl per vi sų kla sių 

lan gus ma to si ar ba van de ny nas, ar ba kal nai, 

o pa ti mo kyk la sto vi miš ko vi du ry, ir jie tu ri 

di džiu lius plo tus dar žo vėms au gin ti, tad vai kus 

nuo ma žens mo kys so di nin kau ti. 

Bet tai – nevie ne ti nis at ve jis. Be ne kiekvie 

na mo kyk la Ame ri ko je (ne ži nau, kaip 

yra did mies čiuo se) tu ri sa vo dar žą, ku riame 

au gi na gra žias dar žo ves sa vo val gyk lai, 

o li ku sias pri duo da į par duo tu ves su už ra šu 

„Mo kyk los ga mi niai“. Žmo nės la bai mie lai 

per ka tuos pro duk tus, no rė da mi pa lai ky ti 

mo kyk las. 

O, pa vyz džiui, Ang li jo je vi si yra so di nin kai. 

Vai kas užau go ir jau yra so di nin kas – ten daug 

žais lų, ska ti nan čių so di nin kys tę. Ma nau, lie tuviai 

ga lė tų bū ti tau ta nu me ris du, įsi traukusi 

į šį ju dė ji mą. 


leng vin ti, ser gant bron chi tu, 

Pap ras to jo pu ti no vai- 

bron chų ast ma, be to, tai 

siai – vi ta mi nin gas, die ti- 

pui ki virš ki ni mą ir ape ti tą 

nis mais to pa pil das. Iš jų 

ge ri nan ti prie mo nė. Ji ska- 

ver da mas ki sie lius, spauti 

na šla pi mo iš si sky ri mą, 

džia mos sul tys. 

ma ži na vi du rių pū ti mą, 

Liau dies me di ci no je 

re gu liuo ja pra kai ta vi mą. 

vai sių nuo vi ras su me- 

Ko su liui pa leng vin ti vie nas 

du mi tin ka nuo kvė pa vi- 

šaukš te lis žo lės už pli ko mas 

mo ta kų, plau čių už de gi mo, 

ter mo se ver dan čiu van deniu. 

ke pe nų li gų, gel tos. Švie žio- 

Už pi las ge ria mas po pu sę stik li nės mis sul ti mis va lo ma oda, gy do mi 

3–4 kar tus per die ną. 

spuo gai. 

Juo da vai sės aro ni jos su no kę vai- Pap ras to jo rau gerš kio vai siai 

siai ski na mi ke kė mis, jei nu ma to ma ge ri na ape ti tą, krau jo ta ką, mal ši na 

juos il giau lai ky ti. Jos su ve ria mos troš ku lį karš čiuo jant, var to ja mi kaip 

ant vir ve lių ir pa ka bi na mos ne kū re- vi ta mi nų pa pil das. Iš vai sių ga mina 

mo se pa tal po se Be ko te lių tin ka na mas si ru pas, uo gie nės, dre bu čiai, 

sul tims ir uo gie nėms ar ba per trin ti įda rai, ant pi lai, kom po tai. Ma ri nuo- 

su cuk ru mi. Ga li ma džio vin ti ti ir sū dy ti vai siai var to ja mi įvai riems 

džio vyk lo je, po to su mal ti. mė sos ir žu vies pa tie ka lams pa gar- 

Juo da vai sių aro ni jų vaidin ti. Pa va sa rį švie ži rau gerš kių la pai 

sių vi ta mi no P sa vy bė mis – pui kios vi ta mi ni nės sa lo tos. Švie ži 

pa si žy min čios me džia gos vai siai su cuk ru mi ar ba me du mi – ne 

stip ri na ka pi lia rų sie ne les, tik vi ta minin gi ir var to ja mi kaip de- 

ma ži na jų lai du mą, kar tu ser tas, bet ir kaip vais tas, ge ri nan tis 

gy do hi per to ni nę li gą. Ne ga- virš ki ni mą, gerai vei kian tis žar ny no 

li ma var to ti pa di dė jus krau jo kre- pe ris tal ti ką. 

šė ji mui. Hi per to ni nei li gai gy dy ti kas- A. Gri šai tė pa brė žia, kad prieš pradien 

(12–15 die nų) ski ria ma su var to ti de dant var to ti vais ti nių au ga lų pre pa- 

po 50 mi li lit rų sul čių ar ba 100 vai sių ra tus rei kia pa si tar ti su gy dy to ju ar ba 

3 kar tus per die ną prieš val gį. vais ti nin ku.

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis TElEvizija 

rugsėjo 18 d., 

šeštadienis 

lTv 

8.00 „Ke lias“. 

8.15 „Gim to ji že mė“. 

8.45 „Ste buk lin gas Ga vei no 

kris ta las“. 

9.00 „Pas lap čių so das“. 

9.30 „At gal į atei tį“. 

10.00 „Links mo ji šei my nė lė“. 

10.30 „Ry to su kti nis su Zi ta Kelmic 

kai te“. 

12.00 „Nus ken dęs pa sau lis“. 

13.00 „Naš lių pa kran tė“. 

13.30 „Ko mi sa ras Mon tal ba nas. 


sekmadienis 

lTv 

8.15 „Ste buk lin gas Ga vei no 

kris ta las“. 

8.30 „Pas lap čių so das“. 

9.00 „Pa šė lę Torn be riai“. 

9.25 „Aviu kas Šo nas“. 

9.35 „Ra gai ir ka no pos 

su grįž ta“. 

10.00 „Gus ta vo en cik lo pe di ja“. 

10.30 Vai kų po pu lia rio sios 

mu zi kos fes ti va lis „Mes – pasau 

lis“. 

12.30 „Ka lė ji mo bėg liai. Tik ros 

is to ri jos“. 1 s. Dok. f. 

13.30 „Pua ro“. N-7. 

15.30 „Šven ta die nio min tys“. 

16.00 Ži nios. 

16.15 „Gam tos ko das“. 


pirmadienis 

lTv 

6.00 „La bas ry tas“. 

6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 

Ži nios. 

9.00 „Na me lis pre ri jo se“. 

10.00 „At ža los“. 

11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. 

12.00 „Ha ris ir Hen der so nai“. 

12.30 Vai kų „Eu ro vi zi jos“ dai nų 

kon kur so na cio na li nė at ran ka. 

14.15 „Sa vai tė“. 

14.45 „Klau si mė lis.lt“. 

15.00 „Trem bi ta“. 

15.15 „Kap rio sa la“. 

16.15 „Vol ke ris, Tek sa so reindže 

ris“. N-7. 

17.05 „Se nis“. N-7. 

18.15 Šian dien. 

18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“. 


antradienis 

lTv 


6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 

Ži nios. 


10.00 „Gi mi nės ir...“ 1 s. 

11.00 „Ant svars tyk lių“. 


12.30 „Ry to su kti nis su Zi ta Kelmic 

kai te“. 

14.00 „Spor to pa no ra ma“. 

14.30 „Pa sau lio pa no ra ma“. 

15.00 „Vil niaus al bu mas“. 



ris“. N-7. 

17.05 „Se nis“. N-7. 



Biržų KTV „Rygveda“ savo 

autoriniu kanalu rodo 

geriausius visų laikų filmus. 

Ly gios są ly gos“. N-7. 

15.30 „Gam tos pa tru liai“. 


16.10 Svei ki ni mų kon cer tas. 

18.00 „Ki ne kaip ki ne“. 

18.30 „Gel to nų ply tų ke lias“. TV 

mu zi ki nė pa sa ka. 

20.25 Lo te ri ja „Per las“. 

20.30 Pa no ra ma. 

21.00 „Ska fand ras ir dru ge lis“. 

Biog ra fi nė dra ma. N-7. 

23.05 „Ato mi nis vie su las“. Veiksmo 

tri le ris. N-14. 

lnk 

6.25 Die nos pro gra ma. 

17.00 „Klau si mė lis“. 

17.15 „Sep ty nios Kau no dienos“. 

18.00 „Po pie tė su Al gi man tu 

Če kuo liu“. 

18.30 „Sti lius“. 

19.30 „Bė dų tur gus“. 


20.45 „Sa vai tė“. 

21.10 Vai kų „Eu ro vi zi jos“ dai nų 

kon kur so na cio na li nė at ran ka. 

2 lai da. 

23.00 Eli to ki nas. „Ne kal ti balsai“. 

Ka ro dra ma. N-14. 

lnk 


6.30 „Ei mi Ju mi ro ko gru pė“. 

6.55 „Ne rea lių drau gų na mai“. 

7.20 „Keis ti Bly ne lio Dže ko nuti 

ki mai“. 

19.45 „Idė jų me tas“. 



21.15 „Sa vai tės at gar siai“. 


22.05 „Sa vai tės at gar siai“. 

22.15 „Pa sau lio pa no ra ma“. 

22.45 „Spor to pa no ra ma“. 

23.15 Va ka ro ži nios. 

23.30 „Las Ve ga sas“. N-7. 

lnk 


6.30 „Ba zas Švies me tis ir Žvaigždžių 

ko man da“. 

6.55 „Be nas Te nas“. 

7.20 „Še gis ir Skū bis Dū“. 

7.45 „Mie ga ma sis ra jo nas“. 

8.55 „Su per KK2“. N-7. 

9.55 „Po li ci jos aka de mi ja 5. Užduo 

tis Ma ja mio pa kran tė je“. 

11.30 „Žvaigž džių klu bas“. 

19.45 „Pi ni gų kar ta“. 



21.15 „Na cio na li nė paieš kų 

tar ny ba“. 


22.05 „Na cio na li nė paieš kų 

tar ny ba“. 

22.15 „Din gę“. 


23.30 „Las Ve ga sas“. N-7. 

lnk 



ko man da“. 


7.20 „Kas nau jo, Skū bi Dū“. 


8.55 KK2. N-7. 

9.30 FTB. 

10.20 „Va lan da su Rū ta“. 

Žiūrovai prie televizijos ekranų 

laukiami kiekvieną ketvirtadienį, 

20 val. 

Biržų televizijos informacinės 

laidos „Mūsų Biržai“ 

rodomos trečiadienį, penktadienį 

ir sekmadienį 20 val. 

6.30 „Ei mi Ju mi ro ko gru pė“. 

6.55 „Ne rea lių drau gų na mai“. 

7.20 „Keis ti Bly ne lio Dže ko nuti 

ki mai“. 

7.45 „Su per fil mu kai!“ 

8.10 „Ma gi ja“. 

8.35 „Bet me nas“. 

9.00 „Bran gio ji, aš su ma ži nau 

vai kus“. 

10.00 „Mi si ja „Pe lė dos“. Nuoty 

kių f. 

11.40 „Ma ža aukš čiau sio ji ly ga“. 

Ko me di ja. 

13.55 „Kre mas“. 

14.50 „Lau ki nė šir dis“. 

17.00 „Atei ties Lie tu va“. 

7.45 „Su per fil mu kai!“ 

8.10 „Ma gi ja“. 

8.35 „Bet me nas“. 

9.00 „Svei ka tos ABC“. 

10.00 „(Re)Ani muo tie ji“. Nuoty 

kių f. 

11.35 „Po li ci jos aka de mi ja 5. 

Už duo tis Ma ja mio pa kran tė je“. 

Ko me di ja. 

13.20 „Links mie ji To mas ir 

Dže ris“. 

13.50 „Kre mas“. 

14.50 „Lau ki nė šir dis“. 

17.00 „Nuo... Iki“. 

17.45 „Te le lo to“. 

18.41 „Ūkiš kas po žiū ris“. 


19.00 „Sa vai tės įvy kių TOP 5“. 

19.30 „2 mi nu tės šlo vės“. 

21.30 „Gi męs su kel ti pra ga rą“. 

Veiks mo f. N-14. 

12.00 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“. 

12.30 „Deg ra sis. Nau jo ji karta“. 

N-7. 

13.30 „Taz ma ni ja“. 

14.00 „To mo ir Dže rio pa sa kos“. 

14.30 „Naš lai tė Lo la“. 

16.30 „Vel niūkš tė“. 

17.30 „Kryž mi nė ug nis“. 

18.25 „Iki pa si ma ty mo, ma ma“. 

18.40 „Mi si ja. Dar bas“. 


19.10 KK2. N-7. 


20.30 „Kaž kas at si ti ko“. 

21.00 „Ma no my li mas prie še“. 

21.30 „Dvi ra čio šou“. 


22.40 „Pat rio tų žai di mai“. Veiksmo 

tri le ris. N-7. 

1.05 „Ter mi na to rius. Sa ros Konor 

kro ni kos“. N-7. 

2.00 „Deks te ris“. N-14. 

11.55 „Kaž kas at si ti ko“. 


N-7. 





17.30 „Kur din go Eli za?“ 



19.10 KK2. N-7. 

19.40 „Abi pus sie nos“. 

20.30 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“. 




22.40 „Snai pe ris 3“. Veiks mo trile 

ris. N-14. 



1.15 „Deks te ris“. N-14. 

Geriausios šalies regioninių 

televizijų – kiekvieną antradienį 

20 val. Laidos kartojamos 

pirmadieniais, trečiadieniais 

ir ketvirtadieniais rytą, 9 

valandą. 

Penktadienio vakaro infor- 

17.45 „Su per KK2“. N-7. 


19.00 „Kvie čiu šok ti“. 

23.00 „Be bai mis“. Veiks mo trile 

ris. N-7. 

1.00 „Neat si lik ti nuo Stei nų“. Kome 

di ja. N-7. 

Tv3 

6.20 „Te le par duo tu vė“. 

6.35 „Pir mykš tė Že mė“. 

7.00 „Smal su tė Do ra“. 

7.30 „Vėž liu kai nin dzės“. 

8.00 „Aiš kia re gys“. N-7. 

9.00 „Apie ūkį ir bi tes“. 

9.30 „Ma my čių klu bas“. 

10.00 „Sko la tė tu šiui“. Ko medi 

ja. 

12.10 „Ma žo jo in dė no nuo tykiai“. 

Nuo ty kių f. 

14.45 „Rem bo sū nus“. Ko medi 

ja. N-7. 

23.30 „Ou še no dvy lik tu kas“. Krimi 

na li nė ko me di ja. N-7. 

Tv3 


6.35 „Pir mykš tė Že mė“. 

7.00 „Smal su tė Do ra“. 

7.30 „Vėž liu kai nin dzės“. 

8.00 „Aiš kia re gys“. N-7. 

9.00 „Svei kas žmo gus“. 

10.00 „Loch Ne sas“. Dra ma. 

12:05 „Ed var das Žirk lia ran kis“. 

Fan tas ti nė dra ma. N-7. 

14.15 „Un di nės“. Ro man ti nė kome 

di ja. N-7. 

16.30 „Dar pa žiū rė sim...“ N-7. 

17.10 „Pas ku ti nė ins tan ci ja“. 

N-7. 

18.00 „Fa rai“. Dok. dra ma. N-7. 

18.45 TV3 ži nios. 

19.00 „Sa vai tės ko men ta rai“. 

Tv3 


6.50 „Tik rie ji pa bai sos“. 

7.20 „Simp so nai“. N-7. 

7.50 „Na ir kas“. N-7. 

8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 

10.00 „Nai sių va sa ra“. N-7. 

10.45 „Ed var das Žirk lia ran kis“. 

Fan tas ti nė dra ma. N-7. 

13.00 „Auk lė“. 

13.30 „Pat ra kė lės ka tės“. 

14.00 „Ba ku ga nas“. 

14.30 „Ava ta ras“. 

15.00 „Ma da gas ka ro ping vi nai“. 

15.30 „Simp so nai“. N-7. 

16.00 „Nuo dė min go ji“. N-7. 

17.00 „Mei lės jū ra“. N-7. 

18.00 „Šir dys pa kly dė lės“. N-7. 


19.10 „Drą sos kai na“. N-7. 

19.40 „Ko dėl?“ N-7. 

20.30 „Gy ve ni mas yra gra žus“. 

Tv3 







10.45 „Lie tu vos ta len tai 2010“. 

12.15 „Akis ta ta“. N-7. 

13.00 „Auk lė“. 





15.30 „Simp so nai“. N-7. 


17.00 „Mei lės jū ra“. N-7. 




19.40 „Prieš sro vę“. N-7. 

20.30 „Žiū rim, ką tu rim“. N-7. 

macinė laida „Mūsų Biržai“ 

kartojama pirmadieniais, tuoj 

po sekmadienio vakaro laidos 

kartojimo. 

Laida „Iš arčiau“ rodoma pirmadieniais, 

20 val., o kartojama 

antradienio rytą, 9 val. 

16.40 „Juo kin giau si Ame ri kos 

na mų vaiz de liai“. 

17.10 „Ko dėl?“ N-7. 

18.00 „Žiū rim, ką tu rim“. N-7. 


19.00 „Šok su ma ni mi“. 

22.30 „Ne pa do rus pa siū ly mas“. 

Dra ma. N-14. 

1.05 „Pa mer gė“. Tri le ris. N-14. 

BTv 

6.29 Prog ra ma. 

6.30 „Te le vit ri na“. 

7.00 „Juo kin giau si žmo nės ir 

gy vū nai“. 

7.30 Eu ro pos sunk ve ži mių žiedi 

nių lenk ty nių čem pio na tas. 

8.00 „Gim na zis tai“. 

9.00 „Au to fa nai“. 

9.30 „Sta ty bų TV“. 

10.00 „Šeš ta die nio ry tas“. 

11.00 „Pa sau lis pa gal lie tu vius“. 

19.30 „Lie tu vos ta len tai 2010“. 

21.00 „Trans por te ris 3“. Veiksmo 

f. N-14. 

23:05 „Pa bė gi mas iš Los An dželo“. 


1.10 „Kom pa nio nas“. Ko me dija. 

N-7. 

BTv 



7.00 „Pa sau lis pa gal lie tu vius“. 

7.30 „Sta ty bų TV“. 

8.00 „Ne sė si – ne pjau si“. 

8.30 „Tau ro ra gas“. 

9.00 „Žve jų mū šis“. 

9.30 „Au to pi lo tas“. 

10.00 „Sek ma die nio ry tas“. 

11.00 „Ma no šau nio ji so dy ba“. 

11.30 „Spąs tai“. 

12.00 „Men tai. Su du žu sių ži bin- 

21.10 „Mo te rys me luo ja geriau“. 

N-7 

21.45 TV3 va ka ro ži nios. Sportas. 

Orai. 

21.58 „Lo to 6. Au to lo to“. 

22.00 „Nu si vy lu sios na mų šeimi 

nin kės“. N-7. 

23.00 „CSI Ma ja mis“. N-14. 

0.00 „He ro jai“. N-14. 

1.00 „Pag ro bi mas“. Veiks mo 

dra ma. N-14. 

1.55 „An dže los akys“. N-14. 

BTv 



7.00 „Spau dos ap žval ga“. 

7.30 „Au to fa nai“. 

8.00 „Ekst ra sen sų mū šis“. N-7. 

9.00 „Šeš ta die nio ry tas“. 

10.00 „Zand ber go ža ve sys“. Melod 

ra ma. N-7. 


N-7. 

21.45 TV3 va ka ro ži nios. 

22.00 „Žvilgs nis į atei tį“. N-14. 

23.00 „CSI kri mi na lis tai“. N-14. 

0.00 „He ro jai“. N-14. 

1.00 „Pag ro bi mas“. Veiks mo 

dra ma. N-14. 


BTv 




7.30 „Kung Fu aka de mi ja“. N-7. 


9.00 „Sek ma die nio ry tas“. 

10.00 „Tu ne lis į lais vę“. Dra ma. 

1 s. N-7. 


12.30 „At vi rai su žvaigž de“. 


Laidų „Mūsų Biržai“ ir „Iš 

arčiau“ vaizdo įrašus galima 

rasti Biržų televizijos „Rygveda“ 

tinklaraštyje Selonija.lt, 

o kabelinės televizijos abonentai 

gali parsisiųsti laidas 

iš vidinio ftp serverio. 

11 

Gy ve ni mo bū do žur na las. 

11.30 „Kung Fu aka de mi ja“. 

N-7. 

12.00 „Men tai. Su du žu sių ži bintų 

gat vės“. N-7. 

13.10 „Sun ku pa ti kė ti mei le“. 

Me lod ra ma. N-7. 

15.35 „Juo kin giau si žmo nės ir 

gy vū nai“. 

16.45 „Tarp mies to ir kai mo“. 

17.15 „Ma no šau nio ji so dy ba“. 



19.00 „Ne pat vir tin ta diag nozė“. 

N-7. 


20.20 „Lie jyk los gat vė“. N-7. 

21.20 „Nost ra da mas“. Veiks mo 

f. N-14. 

23.05 „Tu ne lis į lais vę“. Dra ma. 

1 s. N-7. 

1.10-6.00 „Bam ba“. S. 

tų gat vės“. N-7. 

13.10 „Vals ty bės ke lias“. 

14.10 Svei ki ni mų kon cer tas. 

16.10 Už sie nio nau jie nos. 

16.25 Spor tas. „Deuts che Wel le“ 

sa vai tės ap žval ga. 

16.45 „Gi rių ho ri zon tai“. 




19.00 „San kir tos“. 

19.30 „Vers lo šir šės“. Vers lo aktua 

li jų lai da. 


20.20 „Spąs tai“. 

20.55 „Zand ber go ža ve sys“. Melod 

ra ma. N-7. 

22.45 „Sam di nys“. Tri le ris. 

N-14. 

0.40 „Kung Fu aka de mi ja“. N-7. 

1.10-6.00 „Bam ba“. S. 




14.00 „La bas va ka ras, mie lasis“. 

14.35 „Ekst ra sen sų mū šis“. 

N-7. 

15.35 „Ra ha nas“. 

16.00 „Juo da sis ri te ris“. N-7. 

17.00 „La bas va ka ras, mie la sis“. 

17.35 „Sma giau sios aki mir kos“. 


19.10 „Karš tas va ka ras“. I 


20.25 „Są moks lo teo ri ja“. 

21.30 „Ame ri kos ta len tai IV“. 


23.45 „Vals ty bės ke lias“. 

0.40 „Drūts raig tis Lie tu vos Galiū 

nas 2010“ IV-eta pas. 

1.50 – 6.00 „Bam ba“ (S). 



N-7. 

15.35 „Ra ha nas“. 



17.35 „Sma giau sios aki mirkos“. 


19.10 „Karš tas va ka ras“. 



21.00 „Šei mos gal va“. Ro man tinė 

dra ma. N-7. 


0.00 „Lie jyk los gat vė“. N-7. 

1.00 „San kir tos“. 

1.30 „Vers lo šir šės“. 

2.00-6.00 „Bam ba“. S.

12 


trečiadienis 

lTv 


6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 

Ži nios. 

9.00 TV pro fi lak ti ka. 

15.00 „Ru sų gat vė“. 



ris“. N-7. 

17.05 „Se nis“. N-7. 



19.45 „Žur na lis to ty ri mas“. 



ketvirtadienis 

lTv 


6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 

Ži nios. 


10.00 „Gi mi nės ir...“ 

11.00 „Fo ru mas“. 


12.30 „Lie tu vos tūks tant mečio 

vai kai“. 

14.00 „Gus ta vo en cik lo pe di ja“. 

14.30 „Links mo ji šei my nė lė“. 

15.00 „Me no ra“. 



ris“. N-7. 

17.05 „Se nis“. N-7. 




penktadienis 

lTv 


6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 


9.00 „Na me lis pre ri jose“. 

10.00 „Gi mi nės ir...“ 

11.00 „Aki ra čiai“. 

12.00 „Ha ris ir Hen derso 

nai“. 

12.30 „Pi ni gų kar ta“. 

13.15 „Pa ga min ta Ki nijo 

je“. 2 d. 

14.00 „Po pie tė su Al giman 

tu Če kuo liu“. 

14.25 „Žur na lis to ty rimas“. 

15.00 „Vil niaus są siuvi 

nis“. 


16.15 „Vol ke ris, Tek sa so 

rein dže ris“. N-7. 

17.05 „Se nis“. N-7. 


18.45 „Klau si mė lis.lt“. 

19.00 „Lie tu vos tūks tantme 

čio vai kai“. 



21.15 „Duo kim ga ro!“ 


22.09 „Duo kim ga ro!“ 

23.00 „Mir ties met ro“. 

Siau bo tri le ris. N-14. 

lnk 


6.30 „Ba zas Švies me tis 

ir Žvaigž džių ko man da“. 


7.20 „Kas nau jo, Skūbi 

Dū“. 

7.45 „Mie ga ma sis rajo 

nas“. 


21.15 „Tei sė ži no ti“. 


22.05 „Tei sė ži no ti“. 

22.15 „24 va lan dos“. 


23.30 „Las Ve ga sas“. N-7. 

lnk 



ko man da“.. 




9.00 Tech ni nė pro fi lak ti ka. 


19.45 „Pa ga min ta Ki ni jo je“. 

2 d. 



21.15 „Mū sų die nos – kaip 

šven tė“. 


22.12 „Mū sų die nos – kaip 

šven tė“. 


23.30 „Spe cia lio ji jū rų po li ci jos 

tar ny ba“. N-7. 

lnk 



ko man da“. 




8.55 KK2. N-7. 


8.55 KK2. N-7. 

9.30 „Kvie čiu šok ti“. 


14.00 „To mo ir Dže rio 

pa sa kos“. 




18.25 „Iki pa si ma ty mo, 

ma ma“. 


19.10 „Lie tu vos dai na“. 

21.30 „Mo te ris-Ka tė“. 


23.35 „Čem pio nas 2“. 


1.35 „Aš me nys 2“. 


Tv3 






10.00 „Šok su ma ni mi“. 




15.00 „Ma da gas ka ro 

ping vi nai“. 

15.30 „Simp so nai“. N-7. 

16.00 „Nuo dė min goji“. 

N-7. 

17.00 „Mei lės jū ra“. N-7. 

18.00 „Šir dys pa kly dėlės“. 

N-7. 


19.10 „Mu zi kos čem pionų 

tau rė“. 

20.45 „Gar fil das“. Kome 

di ja. 

22.15 „Ar ga li bū ti blogiau?“ 

Kri mi na li nė kome 

di ja. N-7. 

0.15 „Bi tės žu di kės“. Katast 

ro fų dra ma. N-14. 

2.15 „Bi ti nin kas“. Fan tasti 

nis siau bo f. N-14. 

BTv 



7.00 „Spau dos ap žvalga“. 

7.30 „Žve jų mū šis“. 

8.00 „Ekst ra sen sų mūšis“. 

N-7. 

9.00 „Gim na zis tai“. 

9.55 „Ame ri kos ta lentai 

IV“. 

11.35 „Sma giau sios akimir 

kos“. 


12.30 „At vi rai su žvaigžde“. 

13.30 „Spau dos ap žvalga“. 

14.00 „La bas va ka ras, 

mie la sis“. 

14.35 „Ekst ra sen sų mūšis“. 

N-7. 

15.35 „Ra ha nas“. 

16.00 „Juo da sis ri te ris“. 

N-7. 

17.00 „La bas va ka ras, 

mie la sis“. 

17.35 „Sma giau sios akimir 

kos“. 

18.10 „At vi rai su žvaigžde“. 



20.20 „Ma no šau nio ji 

so dy ba!“ 

21.00 „Lais vas kri ti mas“. 

Tri le ris. N-14. 

23.00 „Drūts raig tis Lietu 

vos Ga liū nas 2010“. 

Fi na las. 

0.15 „Šni pų žai di mai“. Krimi 

na li nis tri le ris. N-7. 

1.15-6.00 „Bam ba“. S. 

PRENUMERATOS KAINA 1 MėN. 

Atsiimantiems redakcijoje 7 Lt. 

Redakcijos platinimo tarnyboje 

Biržuose 8,50 Lt. Rajono paštuose 11 Lt. 

I ir II grupės neįgaliesiems taikomos nuolaidos: 

pašto prenumeratos kaina 9 Lt, 

redakcijos platinimo tarnyboje – 8 Lt 

PDF laikraščio prenumerata mėnesiui 5 Lt 






19.10 KK2. N-7. 

19.40 FTB. 

20.30 „Žvaigž džių klu bas“. 




22.40 „Men ta lis tas“. N-7. 

23.40 „Ties ri ba“. N-14. 



1.30 „Deks te ris“. N-14. 

10.10 „Lie tu vos dai na“. 


N-7. 








19.10 KK2. N-7. 

19.40 „Va lan da su Rū ta“. 




22.40 „Eu ro pie tiš kas kai mas 

Lie tu vo je“. 

22.43 „Ka ras be tai syk lių“. Kri mina 

li nis tri le ris. N-14. 



1.20 „Svei ka tos ABC“. 

TElEvizija 

Tv3 





8.55 Tech ni nė pro fi lak ti ka. 


15.30 „Simp so nai“. N-7. 


17.00 „Mei lės jū ra“. N-7. 




19.40 „Akis ta ta“. N-7. 

20.30 „Dar pa žiū rė sim...“ N-7. 


N-7. 

Tv3 








N-7. 

11.30 „Mu zi kos čem pio nų taurė“. 

13.00 „Auk lė“. 





15.30 „Simp so nai“. N-7. 


17.00 „Mei lės jū ra“. N-7. 





22.00 „Psi chiat ras“. N-14. 

23.00 „CSI Niu jor kas“. N-14. 

0.00 „He ro jai“. N-14. 

1.00 „Pag ro bi mas“. N-14. 


BTv 




7.30 „Au to pi lo tas“. 


9.00-15.05 Tech ni nė pro fi lakti 

ka. 


15.35 „Ra ha nas“. 


N-7. 

20.30 „Fa rai“. N-7. 


N-7. 


22.00 „Kob ra 11“. N-7. 

23.00 „Kau lai“. N-14. 

0.00 „He ro jai“. N-14. 

1.00 „Pag ro bi mas“. N-14. 


BTv 




7.30 „Tau ro ra gas“. 


9.00 „Be re cep to“. 

9.35 „Šei mos gal va“. Ro man ti nė 

dra ma. N-7. 









20.25 „Be re cep to“. Ge rų pa tari 

mų žur na las. 

21.00 „Jau na sis Ka za no va“. Drama. 

1 s. N-14. 


23.20 „Nost ra da mas“. Veiks mo 

f. N-14. 

1.05-6.00 „Bam ba“. S. 





N-7. 

15.35 „Ra ha nas“. 


17.00 „La bas va ka ras, mie la sis“. 





20.25 „Lie tu vos ži nių“ ty rimas“. 

21.00 „Dra ko nų til tas“. Veiksmo 

f. N-14. 


23.15 „Jau na sis Ka za no va“. Drama. 

N-14. 

1.00-6.00 „Bam ba“. S. 

rugsėjo 10 d. spausdinTo kryžiažodžio aTsakymai 

Vertikaliai: Tipažas. Vladas. Geradarė. Natalis. Pteris. Rymos. „Tetutė“. Basas. Runos. Trekas. Lai. Pan. Pjoviklis. 

Aga. Ariva. Lūpos. Usas. Tie. Aiman. Rytietis. Adakavas. Eks. Visas. Mirkalas. 

Horizontaliai: Bigaradija. Petys. Orumas. Aramas. Visada. Žalos. Ivanas. Adis. Tikas. SAS. RAM. Reliatyvi. Kvėptukas. 

ITAR. Tenai. Leisk. Razetos. Rus. PAP. Tel. Galit. Agogika. Sėjūnas. SSS. 

Pažymėtuose langeliuose: ERGONOMIJA. 

Gražaus savaitgalio su BIRŽIEČIŲ ŽODŽIU ir TV


Keisk au to mo bi lį dvi ra čiu 

Dai li nin ko E. Sku jos su kur tas 

pla ka tas. 

Vi są sa vai tę nuo rug sė jo 16 iki 

22 die nos Bir žuo se, kaip ir vi so je 

Lie tu vo je, bus šven čia ma Eu ro pos 

jud rio ji sa vai tė, vyks ak ci ja „Mies te 

be sa vo automobilio“. Šių me tų šūkis 

– „Ke liauk su ma niau, gy venk 

ge riau!“. 

Jud rio sios sa vai tės tiks las – ne tik 

at kreip ti vi suo me nės dė me sį į neigia 

mą trans por to ir jo iš me ta mų 

ter ša lų po vei kį ap lin kai ir žmo nių 

svei ka tai, bet ir ra gin ti gy ven to jus 

as me niš kai pri si dė ti prie šva rios 

ap lin kos iš sau go ji mo, nors ku riam 

lai kui at si sa ky ti au to mo bi lio, pasi 

rink ti ma žiau ter šian tį vi suo meni 

nį trans por tą, dvi ra čius, nau doti 

bio de ga lus ir bio ku rą, ke liau ti 

pės čio mis. 

Šie met „Mies te be au to mo bi lio“ 

Tatula 

kviečia 

į ekologiškų 

produktų 

mugę 

Tatulos programos ekologiškų 

gėrybių mugėms, ekologiniams turgeliams 

– šešiolika metų. Jau tapo 

tradicija, jog Tatulos programa kviečia 

visos šalies ekologinės gamybos 

ūkių ūkininkus, ekologines įmones 

į didžiąją Tatulos programos rudens 

ekologiškų gėrybių mugę. 

Tatulos programos ekologiškų 

gėrybių mugių, ekologinių turgelių 

tikslas – ugdyti krašto valdymo, 

mokslo, mokymo, švietimo institucijų 

visuomenę. Pagrindinis Lietuvos 

ūkio ekologinės pertvarkos, 

plėtros variklis, – valgytojas, kuris 

Rug sė jo 7–12 die no mis bu vo sužais 

tos ket ve rios Pa ne vė žio ap skrities 

fut bo lo pir me ny bių rung tynės. 

Iki čem pio na to pa bai gos li ko 

ma žiau nei mė nuo, ko man doms 

li ko su žais ti tik po 5 rung ty nes, tad 

vyks ta at kak lios ko vos. Po kiek vie no 

tu ro ko man dos tur ny ri nė je len telė 

je kei čia si vie to mis. Ap mau džiai 

ke le tą rung ty nių va sa ros pa bai go je 

pra lai mė ję Bir žų fut bo li nin kai lei do 

pir mo je vie to je įsi tvir tin ti „Aukštai 

ti jai“, ku ri sa vait ga lį 8:1 įvei kė 

aut sai de rį „Fo ku są“ ir už si tik ri no 

čem pio nų var dą. 

Ta čiau dėl ant ro sios vie tos verda 

ko va tarp Bir žų „Rin kuš kių“ ir 

„Au rio“ ko man dų. Ga na ne ti kė tai 

„Au rio“ fut bo li nin kai Pas va ly je 0:2 

ruo šia si da ly vau ti jau 33 Lie tu vos 

sa vi val dy bės. 

Bir žų ra jo no sa vi val dy bė, kaip 

ir kas met, pri si jun gia prie mi nė tų 

ini cia ty vų ir pla nuo ja or ga ni zuo ti 

ren gi nius, ska ti nan čius ma žin ti oro 

tar šą, triukš mą, ne lai min gus at si tiki 

mus bei sie kian čius spręs ti fi zi nio 

pa sy vu mo, ant svo rio bei nu tu ki mo 

pro ble mas, ge rin ti vi suo me nės fi zinę 

ir psi chi nę ge ro vę. 

Ra jo no sa vi val dy bės ad mi nistra 

ci jos spe cia lis tas Li nas Ma žui ka 

„Bir žie čių žo džiui“ pa sa ko jo apie 

mū sų ra jo ne vyk sian čius ren ginius. 

Dai li nin kas E. Sku ja su kū rė 

spe cia lų ak ci jos pla ka tą. Vi są sa vaitę 

vyks sau gaus eis mo pa mo kė lės. 

Vyks pre ven ci nė prie mo nė „Vai kas 

ke lei vis – sau gaus eis mo da ly vis“. 

Po li ci jos pa rei gū nai ženk lins dvira 

čius, ap lin ko sau gi nin kai ma tuos, 

ar iš me ta mų jų du jų kie kis ne vir ši ja 

nor mų. Ak ci jos or ga ni za to riai rinks 

jud riau sią Bir žų mo kyk lą. Nuo rugsė 

jo 16 d. Sa vi val dy bės ad minist 

ra ci jos dar buo to jai ra gi nami 

į dar bą ir iš dar bo vyk ti be 

au to mo bi lių – pės čio mis ar ba 

dvi ra čiais. 

Rug sė jo 22 d. vyks pie ši nių 

ant ta pe tų kon kur sas. Jei daly 

vių bus daug, pie ši niai bus 

su kli juo ti ir gal toks pie ši nys 

pa teks į re kor dų kny gą. Tą pačią 

die ną, 15 val., dvi ra ti nin kai 

bus pa kvies ti į žy gį ap link Širvė 

nos eže rą. Kol dvi ra ti nin kai 

va žiuos apie eže rą, J. Ja no nio 

balsuoja kasdien, pinigine. 

1995 m. spalio mėn. Tatulos programa 

Žalgirio stadione, (tuomet 

– fondas „Tatula“) surengė pirmąją 

šalyje ekologiškų gėrybių mugę. 

Vėliau daugelį metų, jos buvo rengiamos 

Vingio parke. O jų tęsiniai 

– aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos, 

Vilniaus Mindaugo mokykloje 

ir kitur. Jau eilę metų, Tatulos programa 

ekologiškų gėrybių muges, 

ekologinius turgelius rengia ištisus 

pra lai mė jo „Ek ra no sen jo rams“, tad 

mū siš kiams at si ra do ga li my bė įsitvir 

tin ti ant ro je vie to je. Te rei kė jo 

įveik ti Pa ne vė žio „Ro žy no“ ko mandą. 

At kak lios ir įdo mios rung ty nės 

pra si dė jo at sar giai. Mū siš kiai tu rė jo 

ini cia ty vą ir dau giau ata ka vo, ta čiau 

pir ma sis įvar tis kri to tik 36 min.į 

bir žie čių var tus. 

Bet bir žie čių pra leis tas įvar tis 

ne pa lau žė, o tik pri ver tė su si koncent 

ruo ti. Vos po dvie jų mi nu čių 

Min dau gas Moc kus iš ly gi no re zulta 

tą. Dar vie ną įvar tį į „Rin kuš kių“ 

s ą s k a i t ą p e l n ė Ma n t a s B a r tu š k e v i - 

čius. Ant ra me kė li ny je dar du kartus 

pa si žy mė jo bir žie čių puo lė jas 

M. Moc kus, o rung ty nių pa baigo 

je „Ro žy nas“ su švel ni no re zul- 

laisvalaikis 

aikš tė je ir jos priei go se vyks dvi rati 

nin kų ir ried len ti nin kų var žy bos, 

o ne tu rin tiems jo kių ra tų bus pa siūly 

ta pra si mankš tin ti – bus pra ves ta 

gy do mo ji mankš ta. 

L.Ma žui ka pa pa sa ko jo apie kele 

tą ori gi na lių idė jų. Rug sė jo 22 d. 

nuo 14 iki 17 val. J. Ja no nio aikš tėje 

veiks dvi ra ti nin kų „blu sų tur gelis“. 

Į jį kvie čia mi vi si: gal kas no rės 

par duo ti sa vo se ną dvi ra tį ar ba kai 

ku rias jo de ta les, gal ku rio nors vaikai 

jau išau go, ir jiems ne rei ka lin gas 

tri ra tu kas tap tų do va na ko kiam nors 

ma žy liui? Gal kas no ri pa si keis ti ar 

par duo ti sa vo ried len tę, rie du čius, 

dvi ra ti nin ko šal mą ar ko kią nors 

dvi ra čių at ri bu ti ką? Vi si jie ga li daly 

vau ti „blu sų tur ge ly je“. Šios ak ci jos 

me tu vyks lab da ros ak ci ja „Do vano 

ju dvi ra tu ką“. Tad no rin tys pada 

ry ti ge rą dar bą ne pa si tu rin čioms 

šei moms, ga li kreip tis į so cia li nius 

dar buo to jus ar se niū ni jas. 


metus. Jose gali dalyvauti visi Lietuvos 

ekologinės gamybos ūkiai, 

ekologinės įmonės, tiesiogiai, be tarpininkų 

savo ekologiškus gaminius 

pateikia tiesiai valgytojui. 

Žemės ūkio ministerija kartu 

su „Tatulos programa“ kviečia į 

tradicinę rudens didžiąją ekologiškų 

gėrybių lauko mugę, kuri 

įvyks rugsėjo 18 ir 19, 25 ir 26 bei 

spalio 2 ir 3 dienomis Tymo kvartale, 

Vilniuje. 

„Rin kuš kiai“ vėl ky la į ant rą vie tą 

ta tą, taik liai rea li za vęs 11 met rų 

bau di nį. 

Ki tos PAFF pir me ny bių rung tynės 

– rug sė jo 16 d. Bir žų cent ri niame 

sta dio ne, kur 17.30 val. su si tiks 

„Rin kuš kiai“ ir PFA. O be ket vir tadie 

nio rung ty nių tur ny ri nė len te lė 

to kia: čem pio nų var dus už si tik rinu 

si „Aukš tai ti ja“ tu ri 37 taš kus, 

ant ro je vie to je su 25 taš kais žen gia 

„Rin kuš kiai“, tik taš ku nuo mū siš kių 

at si lie ka „Au ris“. „Ek ra no sen jo rai“, 

esan tys ket vir to je vie to je, tu ri 21 tašką, 

PFA – 14 taš kų, „Ro žy nas“ – 8, 

o pa sku ti nė je, šeš to je vie to je esan tis 

„Fo ku sas“ per 13 rung ty nių su rin ko 

vos du taš kus. 


Pas va liui – 513 me tų 

13 

švEn Tės pro gra ma 

Pas va lio mies to šven tė pra si dė jo ket vir ta die nį, rug sė jo 16 die ną. Stoties 

gat vė je ati da ry tas nau jas skve ras. 

rug sė jo 17 die ną, penk ta die nį 

Pas va lio Ma riaus Ka ti liš kio vie šo jo je bib lio te ko je: 

13 val. – Jo niš kė lio moks lei vių dar bų pa ro dos ati da ry mas. 

14. val. – Ma riaus Ka ti liš kio skai ty mai. 

Pas va lio kraš to mu zie ju je: 

17 val. – Juo zo Mil ti nio dra mos teat ro poe zi jos spek tak lis „Kas ši tą 

vė ją pa va di no li ki mu...“ (rež. G. Stor pirš tis). 

Pas va lio spor to mo kyk lo je: 

18 val. – krep ši nio var žy bos (su si tin ka Pas va lio „Pie no žvaigž dės“ su 

Lat vi jos čem pio nais). 

Prie klė ties (Jo niš kė lio g. 1): 

19 val. – folk lo ro fes ti va lio „Sau la ri duo lė la“ ati da ry mas. Da ly vau ja 

E. Im po lis (skra ba lai), Rad vi liš kio kul tū ros cent ro folk lo ro an samb lis 

„Ai di ja“, ru sų folk lo ro an samb lis „By li na“. 

20 val. – Klė ties teat ro spek tak lis „Cin gu lin gu“ (rež. G. Kut kaus kas). 

21 val. – mis te ri ja „Ma no mies to An ge las“. 

21.30 val. – „va ka ruš kos“. 

rug sė jo 18 die ną, šeš ta die nį 

Mies to cent re: 

8 val. – mies te lė nų kvie ti mas į šven tę. 

10 val. – se nų jų ama tų, tau to dai li nin kų ir pre ky bi nin kų mu gė. Sporti 

nės at rak ci jos. 

Prie se niū ni jos: 

10 val. – Mu zi kos mo kyk los mo ki nių kon cer tas ir dai lės sky riaus moki 

nių dar bų pa ro da par da vi mas. 

Prie Žals vo jo šal ti nio: 

10 val. – dai lės ir fo tog ra fi jos ple ne ro „Šnabž dan tis van duo“ pra džia. 

Pas va lio kraš to mu zie ju je: 

11 val. – kraš tie čių pa ro dos „Pas va lio kraš to fo tog ra fi ja“ ati da ry mas. 


12 val. – šven tės ati da ry mas, Pas va lio vė lia vos pa kė li mas. 

12.40 val. – flo ris ti nių skulp tū rų pa ro dos ati da ry mas. 

13 val. – teat ra li zuo tos ei ty nės mies to gat vė mis. 

Pas va lio Ma riaus Ka ti liš kio vie šo jo je bib lio te ko je: 

13.30 val. – bir žie tės tau to dai li nin kės Sai gū nės Ro žė nie nės at vi ru kų 

pa ro dos pri sta ty mas. 

14 val. – Da nie liaus Mic ke vi čiaus kny gos „Kaip til te lis iš šir dies į širdį“ 

su tik tu vės. 


14.30 val. – ma žų jų dai no rė lių do va na mies tui. 

15 val. – gra žiau sios ap lin kos kon kur so nu ga lė to jų ir flo ris ti nių skulptū 

rų au to rių ap do va no ji mas, kai miš kų se niū ni jų spor to var žy bų nuga 

lė to jų ap do va no ji mas. Kon cer tuo ja kai mo ka pe la „Sva lia“. 

16 val. – vai kų va lan da. Dai na vi mo stu di jos „Svirp lys“ at li kė jų koncer 

tas. 

16 val. – „Ši lo ge nių“ me džio skulp tū rų pa ro da auk cio nas. 

17.30 val. – folk lo ro fes ti va lis „Sau la ri duo lė la“. 

19 val. – gat vės šo kiai. 

20 val. – Kas ty čio Ker be džio kon cer tas. 

21 val. – fe jer ver kai, dis ko te ka ir ki tos links my bės. 

rug sė jo 19 d., sek ma die nį 

Pas va lio Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čio je: 

11.30 val. – šv. Mi šios už Pas va lį ir pa sva lie čius. 

Ve te ra nų 

tur ny ras 

Fut bo lą žai džian tys ve te ra nai – 

ge riau sias spor ti nio il gaam žiš kumo 

pa vyz dys da bar ti niam jau nimui. 

Rug sė jo 18 d., šeš ta die nį, 12 

val. Bir žų Jau ni mo sta dio ne vyks 

Lie tu vos sen jo rų (50 me tų ir vy resnių) 

ma žo jo fut bo lo pir me ny bių 

rung ty nės. Jo se da ly vaus di džių jų 

Lie tu vos mies tų fut bo lo ve te ra nų 

ko man dos. Po pir mų jų rung ty nių, 

apie 12.30 val., įvyks iš kil min gas 

tur ny ro ati da ry mas, bus pri sta ty ti 

jo da ly viai. 

Vy tau tas Sta nu le vi čius „Bir žie čių 

žo džiui“ sa kė, kad Pa ne vė žio sen jo rų 

ko man dos gre to se ruo šia si į aikš tę 

iš bėg ti jis pa ts, taip pat var tus ruošia 

si gin ti ir ki ti bir žie tiš ko fut bo lo 

ve te ra nai Re mi gi jus Ave ri nas bei 

Vid mi nas Sa mu lio nis. 

Ve te ra nų tur ny ras, pa sak V. Stanu 

le vi čiaus, – ne tik pro ga pa maty 

ti mū sų fut bo lo ve te ra nus, bet 

ir ga li my bė su siei ti ir ge rus lai kus 

pri si min ti pa tiems prieš ke le tą dešimt 

me čių fut bo lo ka muo lį spardžiu 

siems Bir žų fut bo lo ve te ra nams, 

ku rie žai dė da bar jau neeg zis tuo jančio 

se „Me dis“, „Šir vė nos“ ko man dose. 

Ve te ra nų fut bo lo tur ny rą Bir žuose 

re mia TŪB „Rin kuš kiai“, E. Kazlaus 

ko IĮ ir UAB „Bir žų duo na“. 

Da lius MI KEIO NIS

14 

nE sis ko lin k var dan ki Tų 

Į „Bir žie čių žo džio“ re dak ci ją užsu 

ku si bir žie tė Emi li ja no rė jo pa pasa 

ko ti pa mo kan čią is to ri ją, nu ti kusią 

jai per jos pa čios pa tik lu mą. 

Emi li ja pa sa ko jo: vie na pa žįs tama 

bir žie tė, pa va din kim ją Ane le, į 

Emi li ją su aša ro mis krei pė si pa galbos. 

Pra šy to ja tvir ti no, kad jos sūnus 

tu ri sku biai ati duo ti sko lą, ki taip 

tu rės di de lių ne ma lo nu mų. Emi li ja 

sko lin ti ne tu rė ju si iš ko, tad Ane lė 

pa siū liu si ge rą išei tį: te gul Emi li ja 

sa vo var du pai ma grei tą ją pa sko lą 

iš „Kre di to 1, 2, 3“, o sū nus mo kėsiąs 

vi sas įmo kas. 

Su ta rė. Emi li ja pa sko lą paė mė, pini 

gus ati da vė Ane lės sū nui. Iš pra- 

džių šis tvar kin gai mo kė jo įmo kas, 

bet pa skui Emi li ją pa sie kė kre di torių 

per spė ji mai: įmo ka ne su mo kė ta, 

au ga dels pi ni giai. 

„Tu rė jau daug var go, kol priver 

čiau Ane lę ir jos sū nų mo kė ti 

įmo kas. Li kus ke lioms die noms iki 

kre di to įmo kos mo kė ji mo die nos, 

pa ti rei ka lau da vau, kad man at vež tų 

pi ni gus, ir su mo kė da vau. Pa ga liau 

kre di tas grą žin tas, bet skam bi nėda 

ma kre di to riams ir sko li nin kams 

ne ma žai pra kal bė jau te le fo nu. Buvom 

su ta rę, kad Ane lė ir jos sū nus 

man tuos nuo sto lius pa dengs, bet 

lau kiu ne su lau kiu“... – re dak ci jo je 

pa sa ko jo Emi li ja. 

Emi li ja su ti ko: ne są mo nę pa da- 

skElBimai 

Is to ri ja su pa mo ky mais 

dingo netoli Vabalninko dingo šviesiai ruda stambi kalė. Grąžinusiam 

atsilygins. Tel. (8 611) 35266. Užs. 2743 

Perka 

nEkilnojamasis TurTas 

Įmonė perka mišką visoje Lietuvoje. 

Tel. (8 675) 71752. 

58194 

Įvairų mišką. Moka nuo 3000 iki 20000 

Lt už 1 ha. Tel. (8 614) 82379. 

52610 

uaB „Biržų miškas“ įvairų mišką 

su žeme arba išsikirtimui, gali būti 

malkinis. Tel.: (8 680) 82332, (8 680) 

82722. 

55971 

Ūkininkas brangiai perka mišką išsikirtimui 

arba su žeme. Tel.: (8 682) 18972, 

(8 600) 63820. 

53067 

Žemę ūkininkauti Biržų rajone. Tel. (8 

610) 25533. 

57734 

įvairūs 

„Šnipštoką“ kalvišką, kad būtų geležinis. 

Tel. (8 696) 87150. 

58599 

Antrines žaliavas (makulatūra, polietileno 

atliekos, stiklas). superekko@ 

gmail.com Tel. (8 614) 89220. 

58338 

Auksines monetas, dantų karūnėles, 

auksinius dirbinius, aukso laužą. Tel. 

(8 648) 70532. 

58512 

Automobilius ardymui ir važinėjimui 

iki 2000 Lt ( geresnes ir brangiau). 

Greit pasiima, išregistruoja. Tel. (8 

658) 33905. 

57827 

Gerą traktorių T-40 AM arba T-30. Tel. 

(8 650) 93700. 

58355 

Įvairiais kiekiais grikius, ekologinius 

ir paprastus žirnius ir kitokius grūdus 

iš vietos. Greitas atsiskaitymas. Tel. (8 

610) 10341. 

58446 

Įvairius automobilius: AUDI, MAZDA, 

BMW, PEUGEOT, VW ir t.t. bei kitą visą 

techniką. Pasiima, atsiskaito iš karto. 

Tel. (8 648) 67177. 

56872 

Rusiškus videomagnetofonus „Elektronika“, 

tarybinius ženklelius, medalius, 

apdovanojimus. Tel. (8 674) 88559. 58604 

Senus, daužtus po avarijos, nevažiuojančius 

automobilius. Pasiima patys, 

atsiskaito iš karto.Tel. (8 650) 20320. 

57467 

Biliardo stalą. Tel. (8 620) 39868. 

58629 

Užs. 2699 

Spalvotojo metalo laužą ir senus 

akumuliatorius. Pasiima. Tel. (8 674) 

88559. 

58602 

gyvuliai 

„Galvijų centras“ brangiai – veršelius 

iki 8 sav. Sveria el. svarstyklėmis, moka 

PVM. Tel. (8 680) 26644. 

58500 

Agentas Algirdas – veršelius, karves, 

jaučius ir prieauglį. Moka 6, 21 proc. 

Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8 675) 

95128, (8 687) 21828. 

57279 

Bendra Lietuvos–Olandijos UAB BAR- 

TYNCO brangiai veršelius iki 2 mėnesių. 

Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502, (8 

636) 42871, (8 45) 556061. 

56427 

d. remeikos įmonė perka jaučius, 

karves, jų prieauglį, veršius, avis. 

sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561, 

(8 686) 76913. 

57241 

Dideles paršavedes. Greit pasiima. 

Atsiskaito. Tel. (8 676) 42881. 

58646 

Įmonė „Oksvida“ veršelius, 3-8 sav., 

auginti. Taip pat belgų mėlynuosius, 

avis. Moka 6, 21 proc. Tel.: (8 421) 44481, 

(8 620) 24526, (8 611) 44793, (8 607) 

12546, (8 687) 81529. 

57106 

Įmonė karves, jaučius, telyčias. Sveria. 

Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 656 ) 30208, 

(8 699) 62100. 

56727 

Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka 

priedus. Sumoka vietoje. Tel. (8 680) 

41510. 

57014 

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. 

Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699) 

90758, (8 685) 51635. 

57006 

Nuolat brangiai veršelius auginimui 

iki 2 mėn. Moka priedus. Tel.: (8 656) 

40439, (8 45) 599707. 

56419 

užsienio įmonė aukščiausiomis 

kainomis 50–100 kg veršelius iki 

8 sav. auginti, ypač brangiai belgų 

mėlynuosius, moka 6, 21 proc., 

sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito 

vietoje. Tel.: (8 659) 95647, (8 604) 

44438. 

55900 

Vadybininkas Nerijus 2–8 sav. amžiaus 

veršelius auginti. Sveria el. svarstyklėmis. 

Moka 6, 21 proc. PVM. Atsiskaito iš 

karto. Patys pasiima. Tel.: (8 618) 29721, 

(8 682) 64997. 

57114 

riu si, kai sa vo var du sve ti mam žmogui 

paė mė kre di tą. Tą jai paaiš ki no ir 

kre di to riai. Juk grei tie ji kre di tai dali 

na mi ga na lais vai, ir jei žmo gus jau 

ne ga lė jo jo gau ti, va di na si, tu ri rim tų 

fi nan si nių bė dų. Tad kur ga ran ti ja, 

kad jis ati duos pi ni gus sko lin to jai? 

Iš pra džių Emi li ja ne bu vo net su tartė 

lės dėl šio san do rio su ra šiu si, bet 

pa skui to kią su tar tį, ran ka ra šy tą ir 

abie jų pa si ra šy tą, iš si rei ka la vo. Vis 

šioks toks ap si drau di mas. 

„Kol sko lų ieš ko jau, iš gir dau, kad 

jie ne vie no Bir žų žmo gaus pra šė 

paim ti kre di tą ir pa sko lin ti jiems, 

tik gal to kių kvai lų kaip aš ne ra do“, 

– sa kė Emi li ja ir pa ta rė ki tiems ant 

to kio kab liu ko neuž kib ti. 

Kokybiškos dantų gydymo ir protezavimo 

paslaugos 

vaikams ir suaugusiesiems 

už priimtiną kainą. 

Pirma konsultacija nemokamai. 

Gyd. odontologas Mindaugas Briedis 

Gėlių g. 5-1, Pasvalys. Tel. (8 607) 50663. Užs. 2744 

uaB auTovus perka 

juodojo ir spalvotojo 

metalo laužą, varį, žalvarį, 

aliuminį. Tel. (8 652) 37317. 

Tiekimo g. 4 („Biržų žemtiekimas“ 

teritorijoje). Užs. 2519 

„lašų“ žūB perka grikius (nuo 1400 Lt/t+ 

PVM), maistinius kviečius (550 Lt+PVM), 

rugius (500 Lt+PVM), pašarinius kviečius 

(510 Lt +PVM). Tel.: (8 611) 44130, (8 682) 

47854. Užs. 128 

perka pašarinius grūdus. 

Pasiima patys, atsiskaito iš karto. 

Tel. (8 682) 27637. Užs. 307 

Užs. 2583 

Įmonė Lietuvoje perka veršelius 

aukščiausiomis kainomis. 

Mokame 6, 21% PVM. 

Pasiimame skubiai. 

Sveriame elektroninėmis 

svarstyklėmis. 

Tel. (8 654) 78552. Užs. 2688 

Užs. 2494 

Nuoma 

Išnuomoja 3 kamb. butą Vėjo g. Tel. (8 

610) 14976. 

58269 

UAB „Mūšos malūnas“ perka kviečius, 

parduoda kvietinius miltus, sėlenas. 

Teikia malimo paslaugas gyventojams. 

Tel.: (8 451) 50840, (8 687) 34982. 

Užs. 316 

Darbas 

Reikalingi 

autovežių vairuotojai. 

Neturinčius patirties 

apmokome. 

Tel. (8 655) 41424. Užs. 2542 

Nuolat perka arklius ir 

jų prieauglį. Moka PVM. 

Tel.: (8 659) 99242, (8 450) 

33737 (vakare). Užs. 2577 


Užs. 2721 

Reikalingi trinkelių klojėjai. Tel. (8 687) 

53982. 

56986 

Užs. 2514 

Užs. 2548 

Bendra Lietuvos-Vokietijos 

įmonė aukščiausiomis kainomis 

Lietuvoje perka 

įvairius veršelius iki 2 mėn. 

Sveria metrologų patikrintomis 

elektroninėmis svarstyklėmis. 

moka 6, 21 proc. PVM. 

Pasiima skubiai. 

„Omnitel“ (8 687) 64506 

„Bitė“ (8 699) 01488 

„Tele2“ (8 648) 69302. 

Užs. 2587 

Užs. 2673 

Biržų Turgus 

Rugsėjo 11 d. kainos Lt 

Paršeliai 100–120 

Kiauliena, 1 kg: 

- kumpio be kaulo 13–14 

- sprandinės 18 

- nugarinės 20 

- šoninės 11–13 

- šonkauliukų 8–11 

- galvų, kojų 1–4 

- lašiniai 7–9 

- rūkytų lašinių 15 

1 kg vištienos 15 

1 kg triušienos 24 

Kiaušiniai 4–4,5 

1 kg morkų 1–1,5 

1 kg svogūnų 1–1,5 

1 kg medaus 15–18 

1 kg agurkų 0,3–1,5 

Svogūnų laiškų, 100 g 0,5–1 

Krapų (ryš.) 1 

1 kg kopūstų 1 

1 kg žied. kopūstų 4,5 

1 kg pomidorų 3–4,5 

1 kg bulvių 0,4–1 

1 kg česnakų 15–18 

1 kg raugintų agurkų 4 

1 kg virti burokėlių 3 

Rauginti kopūstai 3 

1 l aviečių 12 

1 l bruknių 8–9 

1 l spanguolių 8 

1 kg obuolių 1–2,5 

1 kg slyvų 2–4 

1 kg voveraičių 5 

1 kg baravykų 10–15 

1 kg raudonikių 8–10 

Baravykų krepšys 38 

Kviečiai 30 

Miežiai 25 

BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS. 

Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria. 

Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058. 

Užs. 2545 

Užs.1972 

Užs. 2563 

Užs. 2419 

Užs. 2578

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis skElBimai, rEklama 

Užjaučia 

Negailestingai mirčiai nutraukus mylimo brolio gyvybę, 

nuoširdžiai užjaučiame Aleksandrą PLENTAUSKĄ 

ir liūdime kartu su juo. 

L. I. Stapulioniai, R. A. Ratkevičiai 

Visi mes bejėgiai prieš mirtį ir lemtį, tačiau nors nuoširdžia 

užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. 

Dėl brolio mirties 

užjaučiame Aleksandrą PLENTAUSKĄ. 

Smilgių kaimo bendruomenė 

Išėjus artimam žmogui, lieka skausmas ir tuštuma. 

Teužpildo ją draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės. 

Dėl brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame Onutę JAKUBĖNIENĘ. 

D. Povilonienė, R. L. Jakubėnai 

Pranešimus apie artimo žmogaus mirtį 

ir laidotuves spausdiname nemokamai 

GERA KAINA! 

BETONINėS GRINDINIO 

TRINKELėS 

Didelis įvairių atspalvių ir 

formų pasirinkimas. 

Tel: (8 677) 99466. 

Parduoda 

Užs. 2522 

nEkilnojamasis TurTas 

1 k. butą Rinkuškiuose (3 a., su patogumais, 

dujinis šildymas). Kaina 

30000 Lt. Galima keisti į žemę. Tel. (8 

687) 91799. 

58067 

12 arų žemės sklypą su garažu J. Janonio 

g. 20. Tel. (8 620) 15968. 

58330 

38 arų žemės paskirties sklypą Rinkuškių 

k., Biržų raj. (prie pušyno, ant 

Širvėnos ežero kranto). Elektra šalia. 

Kaina 50000 Lt. Tel. (8 641) 89509. 56062 

70 arų žemės paskirties sklypą Rinkuškių 

k., Biržų raj. (prie kelio į Astravą, 

šalia elektra). Kaina 15000 Lt. Galima 

nuomotis. Tel. (8 641) 89509. 

56066 

Gyvenamąjį namą Žemaitės g. 30, Biržai. 

Tel.: (8 450) 33206, (8 615) 78325. 

58605 

Kauno mieste (Žaliakalnyje, Žemaičių 

g.) 3 butų gyv. name, 2-3 kamb. butą, 

1 a. (bendras plotas 38 kv.m.). Yra 

autonominis šildymas (dujinis). Butas 

rekonstruotas, langai nauji. Galimas 

variantas buto keitimui Biržų mieste. 

Tel. (8 689) 42573. 

58634 

Pigiai 3 k. butą su patogumais. Tel. (8 

630) 17210. 

57534 

Pusę namo Pabiržėje (arba visą). Ūkiniai 

pastatai, rūsys, didelis sklypas. Tel.: (8 

450) 59315, (8 652) 03347. 

58155 

Skubiai sodybą 7 km už Biržų. Tel. (8 

650) 15373. 

58662 

auTomoBiliai, TEchnika 

UAB „Biržų žemtiekimas“ krovininį 

automobilį MAN 14.272 (1990 m., 

bortinis, su tentu, dyzelis, mechaninė 

pavarų dėžė, galia 269 Ag, rida 874774 

km, padangų ridos likutis 70 proc.). Kaina 

9000 Lt + PVM. Tel. (8 698) 76047. 

58508 

„kverneland“ plūgus, rotacines 

šienapjoves, smulkintuvus, lėkščiuotuvus, 

grūdų valomąsias, šnekus, 

kultivatorius, kt. Tel. (8 612) 

57075. 

58509 

2 nešiojamus, gerus kompiuterius-SO- 

NY VAIO PCG-7A1M ir PACKARD BELL 

EASY NOTE W3 originaliais krovikliais 

ir OS. Tel. ( 8 686) 70416. 

58096 

AUDI 80 (91 m., 1,9 dyzelis, T.A iki 

2012-09-10, stoglangis). Kaina 2900 

Lt. Tel. (8 623) 47939. 

58465 

VĮ Panevėžio miškų urėdija parduoda 

sodmenis miškų atkūrimui 

ir įveisimui. Urėdijos medelyne 

galima įsigyti ir įvairių rūšių dekoratyvinių 

medelių ir krūmų. 

Kviečiame apsilankyti. Telefonai 

pasiteiravimui: (8 45) 583760, (8 

686) 91890. Užs. 2540 

parduoda įvairios rūšies 

skaldą, 

atveža į namus. 

Tel. (8 628) 19811. Užs. 306 

Bulvių kombainą GRIME MATADOR 

(vienos vagos), kaina 10000 Lt. Plūgą, 3 

korpusų su spyruokline apsauga, kaina 

4000 Lt. Tel. (8-699) 94609. 

58474 

Žoliapjoves-traktoriukus JOHN DEERE, 

STIGA, CRAFTSMAN (naujas) ir kitus. Trimerius, 

motopjūklus, vandens pompą, 

elektros stotelę. Medžio instrumentus. 

Tel. (8 634) 03222. 

58026 

įvairūs 

1 kambario butą (34,4 kv. m., 3 a., Vilniaus 

g. 77a). Plastikiniai langai, dvigubos 

durys, šiltas, patogus ypač jaunoms 

šeimoms. Parduoda skalbimo mašiną 

„Gorenje“. Šaldiklį „Snaigė“ (naudotas). 

Tel.: (8 450) 34002, (8 695) 94908. 

57830 

Durpių briketus kurui. Beržinius briketus. 

Beržines malkas konteineriuose. 

Pristato. Tel.: (8 655) 48555, (8 45) 

510346. 

56991 

Gerą smėlį. Pristato įvairiais kiekiais. 

Barbele. Latvija. Tel. (+371) 

29180904. 

57566 

Išardomus metalinius garažus 3x5, 

(1500 Lt), 3x6 (1600 Lt), 3x9 (2400 

Lt). Gali atvežti, sustatyti. Tel. (8 687) 

73343. 

58479 

įvairias malkas, su pristatymu. Tel. 

(8 680) 82722. 

55962 

Kupiškio rajono Gedimino ir Zigmanto 

Aleksandravičių ūkis gerų atsėlių žieminių 

kviečių sėklą: ADA-c3, SW MAXI-c3, 

ZENTOS-c3, TURKIS-c2. Gali išbeicuoti. 

Tel.: (8 686) 60869, (8-682) 57956. 56716 

Lovytę su čiužinuku, 100 Lt. Trijų dalių 

veidrodį su staliuku, 250 Lt. Tel. (8 656) 

62220. 

57868 

Maistines bulves. Pristato. Tel. (8 680) 

92049. 

58438 

Medžio pjuvenų, durpių, saulėgrąžų 

briketus, anglis. Tel. (8 687) 31605. 56185 

Mėsinius paršelius, maistines bulves 

„Glorija“, „Nida“, „Sante“. Tel. (8 450) 

46743, (8 652) 82024. 

58483 

Šaldytuvą „Baumatic BF 140“. Tel. (8 

612) 65717. 

58336 

Visi mes bejėgiai prieš mirtį ir lemtį, 

tačiau bent užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. 

Mirus bendruomenės nariui valentinui šimukėnui, 

nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. 

Kirkilų kaimo bendruomenė 

Pageltę lapai rudenį nuvysta, pavasarį jie būna vėl žali. 

Žmogus išėjęs nebegrįžta, palikęs ilgesį širdy. 

Mirus mylimam broliui, 

nuoširdžiai užjaučiame Onutę JAKUBĖNIENĘ. 

Užušilių Pieno statytojai 

Žmogus – tik žemės svečias, ir turi jis sugrįžt namo. 

Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios. 

Dėl Bronės grincEvičiEnės mirties 

nuoširdžiai užjaučiame vyrą, dukras, anūkus ir artimuosius. 

Z. Skrivelienė ir A. Jansonas 

laidojimo prekės, paslaugos 

* Karstai ir įkapės 

* Katafalkas ir duobkasiai 

Pasiūlo vietą šarvojimui ir 

šaldytuvą laikymui. 

Veža į medicininę ekspertizę. 

Nedidelės kainos. 

Tel. 36520, (8 689) 31301. 

Kęstučio g. 52-2, Biržai. 

UAB „Laidotva“ 

Užs. 2354 

Užs. 2636 

Metalinius garažus. Naudoti, gamykliniai, 

geri. Žemės ūkio technikai, 

grūdams ir sandėliavimui. Kaina nuo 

1190 Lt. Atveža.Tel. (8 645) 13808. 58087 

Mišrias malkas, supjautas kaladėmis. 

Tel. (8 619) 82534. 

57637 

Padangas R-13, R-14, R-15, R-16, R-17, 

R-18, ZIL, MAZ, GAZ. Lietus ir skardinius 

ratlankius, akumuliatorius. Tel. (8 

600) 56331. 

58011 

Paminklus iš gražaus lauko akmens. 

Kaina nuo 300 Lt. Kreiptis: Skultiškių k., 

Parovėjos sen. Tel. ( 8610) 65295. 

58372 

Pigiai čekiškus kietojo kuro katilus 

DAKON. Atveža. Tel.(8 682) 42213. 58168 

Pigiai mašinų ploviklį, hidrofosą, 

suvirinimo kabelį, sniego valytuvą, 

reduktorių. Elektros įrengimai. Tel.: (8 

671) 03363, (8 673) 68983. 

58367 

Spalius pastatų apšiltinimui. Supakuoti 

(pakuotės 1,20 x0,80 m., 4 vnt.). Tel.: (8 

638) 51125, (8 643) 22855. 

57539 

gyvūnai 

Gerai dedančias vištas, 1 metų. Tel. (8 

616) 05367. 

58663 

Labradorų veislės 2 mėn. šuniukus. Tel. 

(8 687) 81434. 

58354 

Mėsinius bekonus. Tel. (8 612) 34929. 

58570 

Ožį. Tel. (8 630) 48379. 

58267 

Šviežiapienę karvę. Galima rinktis. Tel. 

(8 450) 36151. 

58588 

višTaiTės! Rugsėjo 18 d. (šeštadienį) 

prekiaus paukštyno vakcinuotomis 

3-4–5-8 mėn. rudomis, 

raibomis dėsliosiomis vištaitėmis 

ir dedančiomis kiaušinius vištomis 

(kaina nuo 9 Lt). Turės gaidžiukų. 

Spec. lesalai. Tel. (8 608) 69189. 

Kirdonys 13.40, Pabiržė 13.50, Biržai 

14.05 (ūk. turgus), Klausučiai 

14.20, Kratiškiai 14.30, Mieliūnai 

14.40, Vabalninkas 14.50. Užs. 2638 

Laidojimo paslaugų 

centras 

s. dagilio g. 8, Biržai 

Tel. (8 450) 31078 

visą parą: (8 450) 31268, 

(8 698) 70110 

Šarvojimo salės nuoma 

nemokamai* 

* yra papildomų sąlygų. 

Užs. 2576 

Užs. 2553 

Siūlo paslaugas 

Atlieka visus santechnikos, elektros 

instaliacijos, apdailos darbus. Konsultuoja, 

suteikia garantiją. Tel. (8 655) 

55713. 

57504 

Dažo, glaisto, tapetuoja, kloja laminatą. 

Tinkuoja apie langus. Tel. (8 652) 

76369. 

58251 

Gamina stogų, sienų dangas, tvorų 

elementus. Parduoda plieno čerpės 

stogų dangą. www.plieniniaistogai.lt 

Tel.: (8 685) 34798, (8 698) 14485. 

56998 

Geros kokybės nerūdijančio plieno 

įdėklai į kaminus. Valo kaminus. Tel. 

(8 624) 38769. 

58435 

Kaminų įdėklai. Pristatomi kaminai. 

Kaminų remontas. Skardinimas. Tel. 

(8 613) 25103. 

58434 

kavinė „nijolė“ (buvę „konservai“, 

plento g. 4) priima užsakymus įvairiems 

pobūviams, gedulingiems 

pietums, pagal kelis užsakovų 

pasirenkamus variantus. daromos 

nuolaidos gedulingiems pietums. 

ruošia maistą išvežimui į namus. 

Tel.: (8 450) 35181, (8 600) 71404. 

57852 

Taiso automatines skalbimo mašinas, 

šaldytuvus, televizorius klientų namuose. 

Tel. (8 684) 85500. 

58437 

Taiso įvairius šaldytuvus ir šaldiklius. 

Tel.: (8 450) 32109, (8 670) 39662. 

57051 

višTaiTės! Rugsėjo 19 d. (sekmadienį) 

prekiaus Kaišiadorių paukštyno vakcinuotomis 

3-4-5-8 mėn. rudomis, raibomis, 

baltomis, pilkomis, juodomis dėsliosiomis 

vištaitėmis ir kiaušinius dedančiomis 

vištomis, bus gaidžiukų. Spec. lesalai. 

Tel. (8 616) 50414. Gulbinai 6.50, Kirdonys 

7.00, Pabiržė 7.10, Rinkuškiai 7.20, 

Kirkilai 7.25, Rimgailiai 7.30, Juostavičiai 

7.40, Pačeriaukštė 7.50, Žvejotgala 8.00, 

germaniškis 8.05, Suostas 8.15, Kočėnai 

8.20, Jasiškiai 8.25, Nem. Radviliškis 8.30, 

Pagervė 8.45, Užušiliai 8.50, Drąseikiai 

8.55, Biržai 9.00, Parovėja 9.15, Obelaukiai 

9.30, Anglininkai 9.40, Papilys 9.50, 

Kučgalys 10.00. Užs. 2714 

Išėjusieji 

15 

Rug sė jo 12 d. mi rė 

Va len ti nas ŠI MU KĖ NAS, g. 1951, 

Kir ki lų kai mo gy ven to jas. 

Rug sė jo 13 d. - 

Jū ra tė ISA KIE NĖ, g. 1964, 

bir žie tė. 


Bro nė GRIN CE VI ČIE NĖ, g. 1930, 

Pa če riaukš tės se niū ni jos 

Kel my nės kai mo gy ven to ja, 

Van da JA NA VI ČIŪ TĖ, g. 1933, 

va bal nin kie tė. 


Bro nis la va BA SA KIRS KIE NĖ, 

g. 1943, Šir vė nos se niū ni jos 

Ku te lių kai mo gy ven to ja. 

Bronius BINDOKAS, 

g. 1946, biržietis. 

Nuoširdžiai užjaučiame 

juos mylėjusius ir pažinojusius 

Užs. 2642 

Užs. 2601 

Montuoja ir komplektuoja palydovines 

ir skaitmenines antžemines televizijos 

antenas. Pertvarko senas („Viasat“). Tel. 

(8 680) 92049. 

58442 

Nebrangiai projektuoja ir gamina įvairius 

baldus pagal indvidualius užsakymus. 

Panevėžys. Tel. (8 698) 80339. 58360 

Pervelka minkštus baldus. Keičia sulūžusias 

spyruokles, turi audinių. Tel. 

(8 653) 59447. 

58506 

vymonTa gamina profiliuotas 

plienines stogų, sienų dangas iš 

spalvotos ir cinkuotos skardos, 

daro lankstinius. parduoda gamintojo 

kainomis. s. kerbedžio g. 21, 

panevėžys. Tel.: (8 606) 11964, (8 

687) 97797. 

50155 

Žemės sklypų geodeziniai matavimai. 

Topografinės nuotraukos. Išpildomosios 

nuotraukos. www.eurogis.lt.Tel. 

(8 676) 99056. 

58233 

Atlieka efektyvų ir ilgaamžį gyvenamųjų 

namų ir kitų pastatų su oro tarpu 

šiltinimą termoputa, ekologiškai švaria, 

drėgmės neabsorbuojančia, nedegia medžiaga. 

Darbo metu konstrukcijos nenukenčia, 

aplinka išsaugoma, 5 cm sluoksnio 

varža atitinka 50 cm skylėtų plytų sieną, 

kuro ekonomija apie 30 proc. Technologija, 

medžiagos, techninė priežiūra ir 35 m. garantija. 

Danų firmos „Thermo Lun“ dilerio 

Lietuvoje UAB „Termona“ padalinys UAB 

„Rokmelsta“, Durpyno g. 2, Kavoliškio k., 

Rokiškio raj. Tel. (8 612) 02779. Užs. 132 

viščiukai! Rugsėjo 22 d. (trečiadienį) 

prekiaus paukštyno vakcinuotomis 

3-4-5-8 mėn. rudomis, raibomis dėsliosiomis 

vištaitėmis ir gerai dedančiomis vištomis 

(kaina nuo 9 Lt). Turės gaidžiukų. Spec. 

lesalai. Tel. (8 608) 69189. Kučgalys 10.00, 

Kupreliškis 10.10, Satkūnai 10.20, Papilys 

10.35, Biržai (ūk. turgus)10.55, Parovėja 

11.15, Medeikiai 11.25, Nem. Radviliškis 

11.40, Germaniškis 11.50, Suostas 12.00, 

Juostaviečiai 12.20, Pačeriaukštė 12.30, 

Smilgiai 12.40, Pasvaliečiai 12.50, Kirdonys 

13.00. Užs. 2703

16 

kas kur kada 

Biržų kulTūros cEnTrE 

Rugsėjo 17 d. 20 val. diskoteka jaunimui. Bilieto 

kaina 5 Lt. 

Rugsėjo 21 d. 12 val. „Raganiukės“ teatro spektaklis 

vaikams „Šmurliuko nuotykiai“. Bilieto kaina 7 

Lt, moksleivių grupėms 6 Lt, mokytojoms, lydinčioms 

vaikučių grupes – nemokamai. 

Rugsėjo 21 ir 23 d. 17 ir 19 val. komedija „Nebrendylos“. 

Bilieto kaina 5 Lt. 

Rugsėjo 24 d. 18 val. Panevėžio muzikinio teatro 

barokinė komiška opera – miniatiūra „Kavos 

kantata“ ir komiška opera „Tarnaitė ponia“. 

Režisierius Nerijus Petrokas. Bilieto kaina 20 Lt, 

17–18 eilės 15 Lt. 

Rugsėjo 25 d. 16 val. Telšių Žemaitės dramos 

teatro S. Čiurlionienės-Kymantaitės komedija 

„Pinigėliai“ (rež. Jonas Buziliauskas). Bilieto 

kaina 10 Lt. 

Rugsėjo 26 d. 12.30 val. susitikimas su Gediminu 

Vagnoriumi. Renginys nemokamas. 

Rugsėjo 28 ir 30 d. 17 ir 19.30 val. specialiųjų 

efektų filmas „Pradžia“. Bilieto kaina 5 Lt. 

Rugsėjo 29 d. 14 val. Tarptautinės pagyvenusių 

žmonių dienos paminėjimas. Renginys 

nemokamas. 

viEšojojE BiBlioTEkojE 

Rugsėjo 25 d. 13 val. Biržų tvirtovės rūmų salėje 

įvyks knygos „ Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ 

pristatymas-susitikimas su jos autoriumi 

Andriumi Guginiu ir Žydrūnu Savicku. Renginio 

metu galėsite įsigyti knygą. 

Panevėžio Alfonso Lipniūno pagrindinės mokyklos 

mokinių tekstilės darbų paroda „Aš augu 

kartu su Lietuva“. 

muziEjujE „sėla“ 

Europos paveldo dienų renginiai 

Rugsėjo 17 d. 16.30 albumo „Didžioji Lietuva“ 

pristatymas. 

Rugsėjo 18 d. 15 val. aktorės Olitos Dautartaitės 

kūrybos vakaras. 

Dailininkų grupės „ 8 plius“ darbų paroda. 

rug sė jo 17 d. 16.30 Bir žų pi lies sa lė je (bib lio te koje) 

Eu ro pos pa vel do die nų Bir žuo se ati da ry mas 

– fo tog ra fi jų al bu mo „di džio ji lie tu va“ pri sta ty mas. 

Kny gos pa grin das – bir žie tės, Ko vo 11-osios Nep rik lau so mos 

vals ty bės at kū ri mo ak to sig na ta rės Bi ru tės Va lio ny tės per 6 me tus 

su kaup tas nuo trau kų ar chy vas. Kny gą pa ren gė ir iš lei do Lie tu vos 

Nep rik lau so my bės Ak to sig na ta rų klu bas ir lei dyk la „Art lo ra“. 

Į kny gos pri sta ty mą nuo trau kų au to rė Bi ru tė Va lio ny tė at vyks kartu 

su žur na lis tu, ra šy to ju, lei dė ju, Ko vo 11-osios Nep rik lau so mos 

vals ty bės at kū ri mo ak to sig na ta ru Sta siu Ka šaus ku. 

Eu ro pos pa vel do 2010 m. ren gi nius Bir žuo se re mia „Bir žie čių 

žodis“. 

issn 1392-7531 

Vytauto g. 18 

LT-41139 Biržai 

El. paštas birzietis@takas.lt 

Laikraštis leidžiamas nuo 

1945 m. vasario 12 d. 

Leidžia uždaroji akcinė 

bendrovė „Biržiečių žodis“. 

Vyriausioji redaktorė 

Janina BAGDONIENĖ 

TELEFONAI: 

J. Bagdonienė – 31474 

R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734 

D. Mikelionis – 31645 

buhalterija, skelbimai, faksas – 31746 

paskuTinis puslapis 

gro žį do va no jan Tys žmo nės 

Bendradarbiai: 

Feliksas Grunskis, 

Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė 

Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė 

Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė 

Edita Lansbergienė 

Virginija Valaškevičienė 

Vidmantas Jažauskas 


orai Elitos Samulytės nuotr. anEkdoTas 

Savaitgalio ir kitos savaitės 

pradžios orai vis labiau rudenės. 

Naktimis bus vėsu, o dienomis 

– trumpi lietūs. 

Šiandien ir savaitgaliu pūs 

smagus pietvakarių vėjas, vietomis, 

dažniausiai po pietų, trumpi 

lietūs, oro temperatūra naktimis 

kris iki 8–10, dienomis sieks vos 

apie 13 laipsnių šilumos. 

Kitos savaitės pradžioje laikysis 

panašūs orai, tik pūs silpnesnis 

vėjas, o dienomis bus 

daugiau pragiedrulių ir šiek 

tiek šilčiau. 

Ilgalaikėse orų prognozėse tikros 

,,bobų vasaros“ sinoptikai, 

deja, dar nežada, o tik užsimena, jog kitą savaitgalį 

Rug sė jo 18 d. 15 val. kvie čia me į 

ak to rės Oli tos Dau tar tai tės kū ry bos 

va ka rą „Bar bo ra Rad vi lai tė: aš būsiu 

ne pa gel tęs per ga men tas...“ (J. 

Vai čiū nai tės, J. Gru šo, V. Dau jo ty tės 

kū ri nių mo ty vais) Bir žų pi lies rū mų 

sa lė je (Vie šo jo je bib lio te ko je). 

Šių me tų Eu ro pos pa vel do die nų 

te ma – „Šei ma ir kul tū ros pa veldas“. 

Bir žų kraš to mu zie ju je „Sė la“ 

vyk sian tys ren gi niai ski ria mi pri- 

sta ty ti ku ni gaikš čių Rad vi lų gi minės 

pa vel dui. 

Rad vi los – vie na įta kin giau sių Lietu 

vos di di kų gi mi nių, tu rė ju si la bai 

svar bią reikš mę vals ty bės gy ve ni me. 

Šios gi mi nės na rę – ka ra lie nę Bar bo rą 

Rad vi lai tę – ga li ma va din ti įžy miausia 

Lie tu vos mo te ri mi. 

Ro man tiš ka Bar bo ros Rad vi lai tės 

ir Žy gi man to Au gus to mei lės is to rija, 

ryš ki Bar bo ros as me ny bė įkvė pė 

SAULĖ 

Rugsėjo 18 d.: 

teka 6.58, leidžiasi 19.31, 

dienos ilgumas 12.33 










MĖNULIS 

Rugsėjo 18 d.: teka 17.44, leidžiasi 1.12 




Rugsėjo 15 d. priešpilnis 8.48 

Tiražas 2490 egz. 4 sp. l. Indeksas 67283. 

Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija. 

Spausdino AB „Titnagas“, 

Vasario 16-osios g. 12, LT-76291, Šiauliai. 

Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais. 

Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako. 

Janinos Bagdonienės nuotr. 

Ger ma niš kis. Onos Ber tu lie nės so dy ba. Ru duo kiek 

su ma ži no gė ly nų žy dė ji mą – da bar ka ra liau ja ežiuo lės, 

sal vi jos, serenčiai. Ir at si li kė lis gand ras žy giuo ja nu šienau 

ta ve ja. Ta čiau so dy bo je jau ku ir gra žu vi sais metų 

lai kais. O tuo la biau siai rū pi na si, dau giau sia triū so 

įde da so dy bos šei mi nin kė po nia Ona. 

Ak to rės O. Dau tar tai tės kū ry bos va ka ras 

(apie rugsėjo 25-ą) galime sulaukti šalnų. 

Bronius MEDINIS 

ra šy to jus su kur ti pro zos, poe zi jos 

ir dra mos kū ri nių lie tu vių ir len kų, 

bal ta ru sių kal bo mis. 

Ak to rė Oli ta Dau tar tai tė, dau giau 

kaip 30 me tų pa šven tu si Šiau lių dramos 

teat ro sce nai, yra su kū ru si per 70 

teat ro, ke le tą ki no vaid me nų. Ei les – 

ypač my li mo poe to Jo no Striel kū no 

– skai to taip, kad, ži no vų nuo mo ne, 

ne daug kas jai pri lygs ta. 

Mu zie jaus „Sė la“ in for ma ci ja 

Nešvarių indų kiekis yra pastovus 

dydis, kurio plėtrą stabdo kriauklės 

dydis. 

* 

Alkoholikas – tai žmogus, kuris 

visada žino, ko nori. 

* 

Dailininko klausia: 

– Kodėl jūs tapote tik peizažus? 

Šis, kiek nuraudęs, paaiškina: 

– Nes nė vienas medis dar nesiskundė, 

kad nutapiau jį nepanašų. 

* 

Jaunuolis eina gatve ir sutinka 

moteriškę: 

– Senele, kaip greičiausiai patekti 

į ligoninę? 

– Dar kartą pavadink mane senele 

ir netrukus ten būsi.

Svei kas mais tas mo ki niams ne pa tin ka

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?