35 me tus ati tar na vę Li go ni nės lif tai ke lia pa vo jų

Biržų krašto laikraštis Nr. 15 (9157) 2011 m. vasario 22 d., antradienis Kaina 2 Lt
trumposios žinios
„Ka ziu Kas“ gros šį penK ta die nį
Praė ju sį pen kta die nį ir šeš ta die nį Lietu
va ge dė jo dėl poe to Jus ti no Mar cin kevi
čiaus mir ties, to dėl bu vo pa keis ta ir tele
vi zi jų pro gra ma. LTV ne ro dė links mų
„Duo kim ga ro“ var žy tu vių. Bir žų „Ka ziuko“
ka pe la, ku ri ren gė si da ly vau ti praė ju sio
sa vait ga lio te le vi zi jos lai do je, į var žy tu ves
vyks šį penk ta die nį. Žiū rė ki me, klau sy kime
ir bal suo ki me te le fo nu.
ne si tiK ri no blai vu mo
ir siū lė Ky šį
Va sa rio 19­osios nak tį Bir žų po li ci jos komi
sa ria to pa tru liai Va bal nin ke, B. Sruo gos
gat vė je, su stab dė au to mo bi lį „Opel Ast ra“.
Jį vai ra vo 43 me tų Straz džių kai mo gy vento
jas M. M. Vai ruo to jas po li ci jos pa rei gūnams
ne lei do pa tik rin ti, ar nė ra ne blai vus,
o siek da mas iš veng ti ad mi nist ra ci nės atsa
ko my bės, siū lė 1000 li tų ky šį.
Vy riš kis bu vo pri sta ty tas į Bir žų ra jo no
po li ci jos ko mi sa ria tą. Jis su lai ky tas 48 va landoms
pa gal Bau džia mo jo pro ce so ko dek so
140 straips nį. Pra dė tas iki teis mi nis ty ri mas
pa gal Bau džia mo jo ko dek so 227 straips nio
„Pa pir ki mas“ 1 da lį, ku ris nu ma to lais vės
ap ri bo ji mą ar ba bau dą, ar ba areš tą, ar ba
lais vės atė mi mą iki dvie jų me tų.
Ka dan gi at si s a ky mas pa si tik r in ti blai vumą
pri ly gi na mas vai ra vi mui ne blai viam,
vai ruo to jui su ra šy tas ad mi nist ra ci nio teisės
pa žei di mo pro to ko las. Ad mi nist ra ci nių
tei sės pa žei di mų ko dek so 126 straips nio 4
da lis nu ma to, kad ne blai vu mo pa tik ri ni mo
ven gi mas už trau kia bau dą vai ruo to jui nuo
2000 iki 3000 li tų su tei sės vai ruo ti transpor
to prie mo nes atė mi mu nuo dvie jų iki
tre jų me tų ar ba ad mi nist ra ci nį areš tą nuo
de šim ties iki tris de šim ties pa rų su tei sės
vai ruo ti trans por to prie mo nes atė mi mu
nuo dve jų iki tre jų me tų. Ko kią baus mę
skir ti, spren džia teis mas, to dėl ad mi nistra
ci nė by la bus per duo ta teis mui.
šal tis ver čia vog ti
Va sa rio 19 d. 18.33 val. bu vo gau tas 55
me tų bir žie čio iš Vil niaus gat vės pra ne šimas,
kad apie pu sę sep tin tos va ka ro, būda
mas sau pri klau san čia me na me Vė jo
gat vė je, pa ste bė jo į kie mą įei nan tį as me nį.
Atė jū nas at plė šė mal ki nės sie nos len tą ir
į at si neš tus krep šius ėmė krau tis mal kas.
Šei mi nin kas su lai kė mal kų va gį, apie tai
pra ne šė po li ci nin kams ir per da vė jį į jų
ran kas. Nu si kals ta mos vei kos pa da ry mu
įta ria mas D. P., gimęs1969 me tais. Jis regist
ruo tas Ki lu čių kai me.
stir na
Va sa rio 18 d. 22.03 val. ke ly je Kupiškis–
Vabalninkas–Biržai 34 me tų bir žie tė, vairuo
da ma au to mo bi lį „Vol vo 380“, kliu dė
stai ga į va žiuo ja mą ją ke lio da lį iš bė gu sią
stir ną. Ap ga din tas au to mo bi lis.
gyventojams!
Artimiausiu metu bus pjaunami avariniai
ir ligų pažeisti medžiai Biržų Šv. Jono
Krikštytojo bažnyčios teritorijoje ir A.
Dauguviečio parke. Kilus klausimų prašom
kreiptis į Architektūros ir urbanistikos skyrių
(tel. 43102) arba Biržų miesto seniūniją
(tel. 31596).
Užs. 392
Biržų krašto raštai 5–8 psl.
35 me tus ati tar na vę
Li go ni nės lif tai ke lia pa vo jų
Bir žų li go ni nės kro vi ni nis ir ke lei vi nis lif tai
skai čiuo ja tris de šimt šeš tus me tus. Lif tai se niai
at gy ve nę, to dėl jiems re mon tuo ti de ta lių ras ti
neį ma no ma. Li go ni nės vy riau sia sis gy dy to jas
Ni ko la jus Je lo za praė ju sį rug sė jį krei pė si
į Bir žų sa vi val dy bę – Li go ni nės stei gė ją –
ir pa tei kė de ta lią pro gra mą dėl nau jų lif tų
įsi gi ji mo. At sa ky mas ne nus te bi no: „Žiū rė sim,
ma ty sim, svars ty sim“. Svars tė praė ju sį
šeš ta die nį, prieš pat rin ki mus.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
Tel. ( 8 603) 22838
editamikel@yahoo.com
Tris de šimt šeš tus me tus skaičiuo
jan čių Li go ni nės lif tų eksploa
ta ci ja bai gė si prieš de šimtme
tį. Iki šiol lei di mus nau do tis
lif tais spe cia lis tai pra tęs da vo.
Ta čiau įspė da vo, jog lif tams suge
dus, juos bus sun ku pa tai sy ti
– to kiems at gy ve nu siems lif tams
de ta lių gau ti neį ma no ma, nes
jų ne be ga mi na. Se ni lif tai ke lia
pa vo jų ir žmo nėms. Ne gi su simąs
ty si me tik tuo met, kai įvyks
ne lai min gas at si ti ki mas? N. Je lozos
tei gi mu, var gu ar bent vie no je
gy dy mo įstai go je ras tu me to kio
am žiaus lif tą.
Nau jų lif tų įren gi mas kai nuotų
359000 li tų. Pa sak N. Je lo zos, į
šią kai ną įei na vis kas: ir se nų lif tų
de mon ta vi mas, ir pa sto lių su staty
mas, ir mon ta vi mo dar bai ir net
pri dė ti nės ver tės mo kes tis.
– Ne ma nau, ar ver ta kiš ti pini
gus ir ban dy ti re mon tuo ti senus
lif tus? Vien kro vi ni nio lif to
re duk to riaus re mon tas kai nuo tų
apie 40000 li tų. Be to, rei kė tų liftą
su stab dy ti dviems sa vai tėms, –
kal bė jo vy riau sia sis gy dy to jas.
N. Je lo za sa kė, jog kro vi ni nį
lif tą pla nuo ja ma pa keis ti dar šiais
me tais. Jis kai nuos 221000 li tų.
Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos
ko mi sa ria to Nu si kal ti mų nuo sa vy bei ty ri mo
sky riaus pa rei gū nai pra dė jo iki teis mi nį ty rimą
dėl nu si kals ta mu bū du gau to di de lės ver tės
tur to įgi ji mo ir rea li za vi mo. Ty ri mo me tu parei
gū nai Vil niu je ir Bir žuo se su ra do tris dvira
čius „Na ka mu ra“, ku rie, kaip įta ria ma, 2010
m. rug sė jo mė ne sį bu vo pa vog ti Nor ve gi jo je.
Dvi ra čiai pa ga min ti pa gal spe cia lų Nor ve gijos
triat lo no rink ti nės už sa ky mą. Vi sos dvira
čių de ta lės aukš čiau sio ly gio – pa ga min tos
Ki tą met bus kei čia mas ir
ke lei vi nis lif tas.
– Ruo šia me do ku mentus
kon kur sui. Ta čiau kiek
man ži no ma, Lie tu vo je yra
tik dvi fir mos, už sii man čios
lif tų įren gi mu. Tad pa sirin
ki mas ne di de lis, – sa kė
gy dy to jas.
Praė ju sį sa vait ga lį rajo
no Ta ry bo je svars tant
2011 me tų biu dže tą, lif tų
pa kei ti mo iš lai doms buvo
nu ma ty ta 100000 li tų.
Dau giau pi ni gų šiais me tais
lif tų įren gi mui Sa vi val dy bė
tei gia ne tu rin ti. Ta ry bos nariai
gy dy to jai A. Gai liū nas
ir P. Bim ba pra šė Ta ry bos
at ski ru pro to ko lu už fiksuo
ti, jog lif tui bus skir ti
100000 li tų.
– Iš sis kirs ty si te, ateis nau ji Tary
bos na riai, gal būt tuos pi ni gus
tiek ir te ma ty si me, – kal bė jo A.
Gai liū nas.
Ta čiau gy dy to jų pra šy mas sulau
kė Ta ry bos na rių pa si prie šini
mo:
– Pat vir tin si me at ski ru pro toko
lu, o jūs im si te ir pa pra šy si te
mi li jo no, – po le mi za vo kai ku rie
Ta ry bos na riai.
Pro jek to spren di mui dėl 2001
me tų ra jo no biu dže to Ta ry bos nariai
pri ta rė, ta čiau už lė šas lif tams
at ski ro pro to ko lo ne priė mė.
N. Je lo za sa kė, jog už nau jai
įren gia mus lif tus mo kės da li mis.
Pir miau sia įmo kės 30 pro cen tų
įna šą, o ki tus pi ni gus steng sis
įmo kė ti per me tus.
– Pas lau gų tei kė jai su pra tin gi,
ži no, ko kia si tua ci ja yra svei katos
prie žiū ros sis te mo je. Gal būt
pa vyks gau ti lė šų iš ko kių nors
pro gra mų? Ta čiau ne ma nau, kad
pa vyks at si skai ty ti per me tus, –
sa kė vy riau sia sis gy dy to jas.
Ne se niai „Bir žie čių žo dy je“ rašė
me, jog pa ga liau lif tas bus sta tomas
ir Po lik li ni ko je. Po lik li ni kos
iš kar bo no, ti ta no, ke ra mi kos. Vie no dvi ra čio
kai na dau giau kaip 20 tūkst. li tų.
Nu si kal ti mų nuo sa vy bei ty ri mo sky riaus
ty rė jai pa reiš kė įta ri mus as me nims, ke ti nusiems
rea li zuo ti nu si kals ta mu bū du įgy tą turtą.
Įta ria ma, kad dvi ra čių va gys tę Nor ve gi jo je
įvyk dė Lie tu vos gy ven to jai. Ka dan gi pra dė tas
iki teis mi nis ty ri mas, po li ci jos pa rei gū nai kol
kas dau giau in for ma ci jos, kaip vie nas iš Norve
gi jos triat lo ni nin kų dvi ra čių at si dū rė Biržuo
se, teik ti ne no ri.
Editos Mikelionienės nuotr.
di rek to rius Leo ni das So lo gu bovas
tą kart kal bė jo, jog lif tas bus
sta to mas šį pa va sa rį. Lif tas ir jo
sta ty ba kai nuos dau giau kaip 80
tūks tan čių li tų. 25000 li tų sky rė
Nor ve gi jos San def jord Ost ro tary
klu bo na riai. 5000 as me ni nių
lė šų lif tui paau ko jo ūki nin kai
Vai du tė ir Vy tau tas Stan ke vi čiai,
li ku sią da lį ža dė jo skir ti ra jo no
Sa vi val dy bė. Sa vi val dy bės ad minist
ra ci jos di rek to rė P. Praš mantie
nė sa kė, jog 25000 li tų ke ti na ma
skir ti šiais me tais, dar tiek pat –
ki tais me tais.
Bir žuo se ra do 20 tūkst. kai nuo jan tį dvi ra tį

2
politinė reKlama
Ket vir ta die nį
Bir žuo se lan kė si
Sei mo na rys,
So cial de mok ra tų
par ti jos ly de ris
Al gir das But ke vi čius.
Jis su bir žie čiais
bend ra vo tur ga vie tėje,
su si ti ko su Bir žų
me di kais, vers linin
kais, do mė jo si
įstai gos „Eks por tuojan
ti Lie tu va“ veik la
bei va ka re su si ti ko su
Bir žų vi suo me ne.
Sei mo na rys pri si pa ži no, jog Bir žus lan ko
to dėl, kad no ri pa ma ty ti, kaip mū sų mies tas
pa si kei tė po pa sku ti nio jo vi zi to ir pa ti ki no,
jog mū sų ra jo no me ras Re gi man tas Ra monas
yra vie nas ak ty viau sių me rų.
– Jis mums nuo lat ne duo da ra my bės dėl
įvai rių rei ka lų. Ypač dėl Li go ni nės ar stengda
ma sis pri trauk ti lė šų Bir žų inf rast ruk tūrai,
– kal bė jo sve čias.
A. But ke vi čius ne slė pė, jog vie na iš jo
vi zi to prie žas čių yra ir ar tė jan tys sa vi valdy
bių rin ki mai.
Sa vo vieš na gę Bir žuo se So cial de mokra
tų par ti jos ly de ris pra dė jo tur ga vie tė je
su si tik da mas su smul kiai siais vers li nin kais.
Di džiau sią ne ri mą tur gaus pre kiau to jams
šiuo me tu ke lia tai, jog nuo ge gu žės mė nesio
tur ga vie tė se ke ti na ma įves ti ka sos apara
tus. Pre kiau to jai pik ti no si, jog vi sus šu nis
val dan čio ji dau gu ma ka ria ant tų žmo nių,
ku rie šal da mi tur guo se pa tys už si dir ba sau
duo ną ir ne pra šo pa šal pų. Tur gaus pre kiauto
jai siū lė še šė li nės eko no mi kos kal ti nin kų
ieš ko ti tarp did me ni nin kų, o ne tarp žmonių,
ku rie par duo da sa vo ūkiuo se užau gin tą
pro duk ci ją. Juk daž nas tur gi nin kas pre kiau ja
tik dvi die nas per sa vai tę, o į tur gus va žiuoja
po ke lis šim tus ki lo met rų. Tad ir už dar bio
kar tais vos ku rui už ten ka.
Al gir das But ke vi čius pri ta rė tur gi nin kų
iš sa ky toms min tims:
– Pa sau ly je ne gir dė ta pra kti ka, kad žmonėms,
tur guo se par duo dan tiems sa vo
pro duk ci ją, rei kė tų ka sos apa ra tų, – sa kė
Sei mo na rys.
Jis pa ža dė jo, jog klau si mas dėl tur gaus
apa ra tų Sei me bus ke lia mas ko vo mė ne sį.
Sei mo na rio tei gi mu, tur gaus pre kiau to jai
tu rė tų ti kė tis, jog ka sos apa ra tai nuo ge gužės
tur ga vie tė se ne bus įves ti. Pa sak A. Butke
vi čiaus, kri zės lai ko tar piu smul kų jį vers lą
rei kia ska tin ti, o ne sun kin ti jam są ly gas.
– Įve dus ka sos apa ra tus tur guo se, padi
dės be dar bių ar mi ja, emig ra ci ja. Rei kia
ska tin ti žmo nes pirk ti kuo dau giau vers lo
liu di ji mų, ku rie tu ri bū ti pi gūs: 1–10 li tų,
kad žmo nės ga lė tų dirb ti ir už si dirb ti, o
ne prašyti iš valstybės išmokų, – kal bė jo
A. But ke vi čius.
Pa si kal bė jęs su tur gaus pre kiau to jais, paža
dė jęs Sei me spręs ti jų rei ka la vi mus, Sei mo
na rys A. But ke vi čius nu si pir ko žo le lių ar batai
ir iš sku bė jo į su si ti ki mus su vers li nin kais,
me di kais ir žur na lis tais.
Sei mo na riui A. But ke vi čiui pa tei kė me
Al gir do But ke vi čiaus įsi ti ki ni mu, į val džią
tu ri atei ti są ži nin gi, nuo šir dūs, kū ry bin gi ir
iš ma nan tys sa vo dar bą žmo nės.
klau si mus, ku rie rū pi bir žie čiams. Tei ra vomės,
ar so cial de mok ra tai pri ta ria Pre zi dentės
Da lios Gry baus kai tės siū ly mui ki tą met
pen si jas grą žin ti į prieš kri zi nį ly gį. A. But kevi
čius sa kė, jog so cial de mok ra tai pen si jas
grą žin ti į prieš kri zi nį lai ko tar pį siū lė jau šiais
me tais. Pa sak Sei mo na rio, žiū rint iš eko nomi
nės pu sės, jei au ga vi daus pro duk tas, pirmiausia
reikia pasirūpinti žmonėmis, kurie
nedalyvauja darbo rinkoje, t.y didinti pensijas
bei išmokas žmonėms su negalia.
– Ta čiau bu vo nuei ta leng viau siu de mago
gi niu ke liu: And rius Ku bi lius ei li nį kar tą
pa de monst ra vo sa vo aro gan ci ją. Eko no minė
naš ta šie met li ko ant pen si nin kų ir neįga
lių jų pe čių, – tei gė A. But ke vi čius.
Mo kes čių di di ni mas ir kai nų au gi mas padi
di no pa šal pos pra šy to jų skai čių net ke lis
kar tus. Mi li jo nai pa šal poms, A. But ke vi čiaus
įsi ti ki ni mu, eko no mi kos pro ble mų ša ly je
tik rai neišsp ręs, jei nesirūpinsime nedarbo
mažinimu.
Mi ni ma lus at ly gi ni mas, pa sak Sei mo nario,
tu rė tų di dė ti iki 900 li tų pa laips niui.
Tai tu ri bū ti su sie ta su pa slau gų ir kai nų
au gi mu.
– Vers li nin kai dėl pa di dė ju sios mi ni ma lios
al gos 2–3 mė ne sius nu ken tė tų, ta čiau paskui
pajustų pliusus, nes imtų didėti vidaus
vartojimas, kas skatina gamybą, – sakė A.
Butkevičius.
savivalda
Cuk raus sty giaus su kel tą pa ni ką Sei mo
na rys pa va di no eko no mi niu žai di mu.
– Ši pa ni ka ga lė jo kil ti dėl dvie jų priežas
čių. Kuboje buvo pradėta diskusija dėl
galimo cukraus eks porto apribojimo. Antra
prie žas tis – vers lo juo do sios tech no lo gijos,
no rint pa di din ti sa vo pel ną, – svars tė
A. But ke vi čius.
Sei mo na rio nuo mo ne, to kios pa ni kos
rin ko je kė li mas ga li at ves ti ša lį prie neramumų.
Tei ra vo mės, kaip so cial de mok ra tai ke ti na
stab dy ti emig ra ci jos srau tus.
– Kol ša ly je ne bus su kur ta aiš ki trum palai
kė ir il ga lai kė stra te gi ja, emig ra ci jos nesus
tab dy sim. Dau giau sia iš va žiuo ja jau ni
žmo nės, ku riems neaiš ku, ko kios bus kuria
mos dar bo vie tos, ko kios ga ran ti jos jų
lau kia atei ty je. Da bar emig ra ci ja Lie tu vo je
yra pa ti di džiau sia iš vi sų Eu ro pos Są jun gos
ša lių, – kal bė jo A. But ke vi čius.
Sei mo na rio įsi ti ki ni mu, prii mant jau nus
žmo nes į dar bą ne rei kė tų iš jų rei ka lau ti
vie nų ar dve jų me tų dar bo sta žo, kaip yra
da bar. Tai su var žo jau nų žmo nių ga li my bę
įsi dar bin ti. At siž vel giant į tai, jog ša ly je dide
lis ne dar bas, ne tiks lin ga bū tų dabar il gin ti
dar bi nį žmo nių am žių.
Daž nas bir žie tis pa si sa ko už tie sio gi nius
me rų rin ki mus ir pik ti na si, jog iki šiol to nė ra.
A. But ke vi čius taip pat pri ta ria tie sio gi niams
2011 m. vasario 22 d., antradienis
a. But ke vi čius: „Val džio je tu ri bū ti nuo šir dūs,
kū ry biš ki, są ži nin gi ir iš ma nūs žmo nės“
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
Bir žų tur gaus pre kiau to jai iš Sei mo na rio A. But ke vi čiaus rei ka la vo neį ves ti tur guo se ka sos apa ra tų. Sei mo
na rys pa ža dė jo, jog šis klau si mas Sei me bus ke lia mas jau ko vą.
Sei mo na rys, So cial de mok ra tų par ti jos ly de ris su Li go ni nės vy riausiuo
ju gy dy to ju Ni ko la ju mi Je lo za ap žiū rė jo re no vuo tus li go ni nės
sky rius bei su si ti ko su me di kais.
me rų rin ki mams.
– Tam tu ri bū ti su kur ta įsta ty mi nė ba zė,
kad ne pra si dė tų „po sta li niai“ su si ta ri mai.
To se ša ly se, kur tie sio gi niu bū du iš rink tas
me ras ne vyk do pa ties su for mu luo tos strate
gi jos, jam skel bia mas ne pa si ti kė ji mas.
Ne pa si ti kė ji mui pa skelb ti rei kia tri jų ketvir
ta da lių ar ke tu rių penk ta da lių ta ry bos
bal sų, – sa kė Sei mo na rys.
Jo ma ny mu, į val džią ne tu rė tų bū ti renka
mi vers li nin kai, ku rie bū da mi val džio je ir
to liau rū pi na si sa vo vers lo rei ka lais. Pa sak
A. But ke vi čiaus, Jung ti nė se Ame ri kos Valsti
jo se į po li ti ką atė jęs vers li nin kas vi są sa vo
tur tą per lei džia ne gi mi nai čiams, o agen tūroms,
ku rios jo vers lu rū pi na si.
– O pas mus bū na taip: vers las už ra šy tas
žmo nai, o vers lo rei ka lai ap ta ria mi su Sei mo
na riu, – sa kė A. But ke vi čius.
Seimo nario ir Socialdemokratų partijos
lyderio nuomone, šalyje reikalai pajudės į
priekį tuomet, kai valdžia bus atidi žmonių
reikmėms, turės aiškią šalies ateities viziją
bei kompetetingų specialistų komandą.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
Bus apmokėta iš LSDP
Biržų skyriaus rinkimų sąskaitos
Užs. 361
Prenumeratos kaina 1 mėn.
atsiimantiems redakcijoje 7 Lt, redakcijos platinimo tarnyboje Biržuose 8,50 Lt, rajono paštuose 12 Lt
I ir II grupės neįgaliesiems taikomos nuolaidos: pašto prenumeratos kaina 10 Lt, redakcijos platinimo tarnyboje – 8 Lt

2011 m. vasario 22 d., antradienis informacija, Komentarai
savo krašto ateitį kurkime drauge
Biržų valstiečiai liaudininkai, sąrašo nr. 51
Politinė reklama. Bus ap mo kė ta iš LVLS rin ki mi nės są skai tos Užs. 338
Vidmantas JAŽAUSKAS
apie nu ver tė ju sius
pi ni gus ir kit ką
Apie tai, kaip gy ve na me, iš kal bin giau siai
ga li pa pa sa ko ti skai čiai. Eko no mis tas, statis
ti kas ir ne prik lau so mas fi nan sų eks per tas
Vla di mi ras Truk ši nas pa tei kė ga na įspū dingas
skai čių su ves ti nes, iš ku rių aiš kė ja, kad
juodoji KroniKa
su de gė ūKi nis
Va sa rio 20 d. 13.54 val. Šir vė nos seniū
ni jos Pa ga vė nių kai me ki lo gais ras.
De gė pa gal bi nio ūkio pa skir ties pa sta tas.
At vy kus ug nia ge siams, me di nis pa statas
skar di niu sto gu de gė at vi ra lieps na.
Ap de gė me di nės ūki nio pa sta to sie nos
ir pa sta te bu vę daik tai.
ap vo gė ne gy ve na mą
s o dy b ą
Va sa rio 20 d. 13.58 val. po li ci ja ga vo
44 me tų Kuč ga lio kai mo gy ven to jo prane
ši mą, kad nu vy kęs į sa vo ne gy ve na mą
so dy bą Ei no rių kai me ra do iš plėš tą ūkinį
pa sta tą. Iš jo bu vo pa vog tas vars to tas,
elekt ri nis ga ląs tu vas, prie ka las, dvi ra tų
ste bu lės, van dens siurb lys ir
ki ti įvai rūs daik tai. Nuos tolis
– 730 Lt.
grū dai
Va sa rio 18 d. 15 val. pa stebė
ta, jog iš san dė lio, esan čio
Mar ti šiū nų kai me, pri klausan
čio ke liems as me nims, pavog
ti grū dai. Din go vie nam
ra mon ga lie čiui pri klau sę 300
kg grū dų. Nuos to lis – 240 Lt.
Pa vog ti ir ki tam sa vi nin kui,
taip pat ra mon ga lie čiui, priklau
sę 300 kg grū dų. Jis paty
rė 300 li tų nuo sto lį.
nu va žia vo
nuo Ke lio
Va sa rio 19 d. 13 val. Kupre
liš kio kai me 28 me tų šio
kai mo gy ven to ja, vai ruo dama
au to mo bi lį „BMW 320“,
neat siž vel gė į va žia vi mo sąly
gas ir ke lio būk lę. Mo te ris
ne pa si rin ko sau gaus va žia vimo
grei čio ir ne su val džiu si
au to mo bi lio nu va žia vo nuo
ke lio. Ava ri jos me tu bu vo apga
din tas au to mo bi lis.
Va sa rio 20­osios nak tį, apie
pu sę dvie jų, Li kė nų kai me 52
me tų To to rių kai mo gy ven tojas,
vai ruo da mas au to mo bi lį
„Au di 100 Avant“, ne pa si rinko
sau gaus va žia vi mo grei čio,
ne su val dė au to mo bi lio, nuva
žia vo nuo ke lio ir ap vir to.
Ap ga din tas au to mo bi lis.
Pa gal BPK pa teik tą
in for ma ci ją
mū sų ne prik lau so my bės me tų ke lias lei džia si
vis že myn į pa kal nę. Šis mo kan tis skai čiuo ti
vy ras, su su ma vęs vi du ti nio dar bo už mo kesčio
ir BVP au gi mą ir atė męs pi ni gų inf lia ci ją
bei nu ver tė ji mą, nu sta tė, kad rea li per ka mo ji
ga lia yra smar kiai su ma žė ju si.
Per nai už vi du ti nį mė ne si nį dar bo už mokes
tį ga lė jo me nu pirk ti 354 kg duo nos, o 2006
me tais – 414 kg. Ba to no ir gi ati tin ka mai ga lėtu
me nu pirk ti 70 kg ma žiau. Ma ža to, sta tisti
kos de par ta men tas nu sta tė, kad ir su 1990
me tais ly gi nant esa me men kes ni pir kė jai. Štai
skai čiai: kum pio nu pirk tu me 86 kg vie toj buvu
sių 146 kg. Pie no – 895 lit rus vie toj 1119
lit rų, ben zi no – 442 lit rus vie toj 727 lit rų...
Be je, šių me tų duo me ni mis neį pirk tu me nei
tų 400 lit rų. O kur dar ast ro no mi nės kai nos
už ši lu mą, sunk me čio nu kram ty tos al ge lės
ir pen si jos? Tik ra mū sų ne ri mo žie ma, pasak
D. Stein be ko.
Ir tų kny gų, kai nuo jan čių apie 40 li tų, dauge
lis net ne bes va jo ja nu si pirk ti. O pa žvel gus į
di džiu les kny gų mu ges ir au to mo bi lių srau tus
ke liuo se, pil nas par duo tu vių len ty nas, kuo ne
pa sa ka, ne ro jus ap lin kui? Taip ir bū tų at rodę
prieš 20 me tų, kai at sto vė ję il giau sias ei les
Šalčio grimasėlės
Be de juo da mi dėl ši lu mos kai nų
pa mirš ta me, kad ši lu mą rei kia tau py ti,
o kai lau ke – toks šal tis ir sau go ti.
pra šo ati du mo
„Li tes ko“ fi lia lo „Bir žų ši lu ma“ va do vai pra šo
bir žie čiams pri min ti, ko kių bė dų ga li pri da ry ti
gy ven to jų ne rū pes tin gu mas. Tar kim, pra vi ros
laip ti nės du rys. Jei laip ti nė šil do ma, yra pa vo jus,
kad už šals nuo laip ti nės ra dia to riaus ei nan tis
vamz dis – to kių bė dų Bir žuo se bu vo ne vie na.
Lai mė, ši lu mos tink lų dar buo to jai lai ku pa stebė
jo ir spė jo su tvar ky ti.
Ne vie ną kar tą, nuė ję pa tik rin ti ši lu mos ap­
gast ro no me, gau da vo me nor muo tą varš kės
pa ke lį, drus kos, la jaus ar deg tu kų... Pa me nu,
tais me tais dirb da mas dai li nin ku fab ri ke į
skel bi mų len tą tu rė da vau ka bin ti to kio tu ri nio
skel bi mus: „Kas ne nu si pir ko va ta li no, dar ga li
jo gau ti pir ma die nį’’, „No rin tys pirk ti mil tų,
už si ra šo pas ce chų meist rus kie kį. Kai na 10
rub. už 1 kg’’, „Va sa rio 19 d. bus pre kiau ja ma
mo te riš ko mis kel nė mis’’ ir t. t.
Pa mir šo me, kaip ma siš kai šluo da mi tuš tėjan
čias par duo tu ves ne šė mės po mai šą už sili
ku sių kir vių...
Dėl ko vyks ta pi ni gų nu ver tė ji mas? V.Trukši
nas sa ko, kad pa grin di nė prie žas tis – impor
tuo ja mi pi ni gai. Vien nuo įsto ji mo į ES jų
įvež ta 120 mi li jar dų. Čia ir emig ran tų siunčia
mi pi ni gai, ir iš mo kos už at si sa ky mą ūkinin
kau ti, ir ki tos pa na šios su bsi di jos. Val džiai
tai ge rai, nes su ren ka ma dau giau mo kes čių,
o konk re čiam žmo gui rei kia su kti gal vą ties
ele men ta riais klau si mais – kaip iš si mai tin ti,
kaip ne pas kęs ti kai nų ir pa ja mų žirk lė se. Nuver
tė ja ne tik pi ni gai, bet ir gy ve ni mo ko kybė,
pra de dant nuo men ka ver čių ir ne svei kų
mais to pro duk tų, bai giant „chal tū ra’’ vie toj
kul tū ros ir me no.
skai tos prie tai sų, dar buo to jai ran da ati da ry tus
ar iš dauž tus ši lu mos punk to lan gus. Prieš kelias
die nas dėl at vi ro lan go už ša lo vie no daugia
bu čio ši lu mos punk to vamz dis. To kią bė dą
taip pat spė jo pa ste bė ti pa tys ši lu mos tie kė jai,
atė ję nu ra šy ti ši lu mos skai tik lio rod me nų. Tad
už ša lęs vamz dis bu vo nu pjau tas, pri vi rin tas
nau jas, o na mo gy ven to jai net ne spė jo pa jus ti
ne pa to gu mų.
O dėl to kių da ly kų, jei jie ne bus lai ku pa stebė
ti, be ši lu mos ga li lik ti vi sas dau gia bu tis. Tad
gy ven to jų ir pra šo ma pa čių pa si rū pin ti, kad bū tų
už da ry ti laip ti nės lan gai, du rys, tvar kin gi ši lu minių
punk tų lan gai. Ši taip tau py si me ne tik ši lu mą,
bet ir pa si rū pin si me, kad ją gau tu me.
Užs. 379
Feliksas
Grunskis
pastabėlės
kas ant lietuvių galvų
šaltą ir ilgą žiemą
užtraukė
3
ministro sėdėjimo ypatumai
Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė
pareiškė, jog nepasitiki ūkio ministru
Dainiumi Kreiviu. Mat ministras, išeidamas
ministrauti, savo mamai pardavė
turėtas akcijas. Atseit, taip verslo nusikratė
ir rūpinasi tik valstybės ūkiu. Tačiau
kai kam, net šalies vadovei, atrodo,
kad ponas Kreivys sėdi ant dviejų kėdžių.
Dėl ministrui metamų kaltinimų puolė
teisintis ministrų viršininkas – premjeras
Andrius Kubilius. Pasižiūrėjo į poną
Kreivį ir nustatė, kad jis sėdi tik ant
vienos kėdės. Kodėl reikia tyrinėti, ant
kelių kėdžių vienas žmogus gali sėdėti?
Ogi todėl, kad šauniai verslą nuo politikos
atskyrėme, jog bet kuriam ministrui
galime pirtį užkurti dėl kam nors perleistų
akcijų ar verslo. Tuščias reikalas
įrodinėti, kad su verslu nebeturi jokio
ryšio, jeigu nutrauki saitus su buvusia
įmone tik popieriuje. Einant ministrauti
ar į kitą aukštą valdišką tarnybą, reikėtų
turimą verslą atiduoti valdyti valstybei.
Tada būtų daugiau teisybės. Uošvės ar
mamytės nebegalėtų iš didelio giminaičio
valdiškos globos pasipelnyti.
todėl žiema užsitęsė?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gerokai
anksčiau yra pareiškusi nepasitikėjimą
aplinkos ministrui Gediminui
Kazlauskui. Jį irgi užtarė premjeras Andrius
Kubilius. Ministrų kabineto galva,
lyg perekšlė viščiukus, saviškius gina.
Kuo labiau dėl savų sielojasi premjeras,
tuo labiau nuo visos valdžios nusisuka
visuomenė. O tada, kai žmonės nebepasitiki
sava valdžia, pradeda pykti ir
gamta. Vienas senas kinas prieš kelis
tūkstančius metų yra pastebėjęs, kad
gamtos negandos užgriūna tas valstybes,
kuriose valdovai prikrečia per
daug šunybių. Todėl šiemetė žiema
Lietuvoje labai šalta, daug prisnigo.
Nors po kelių dienų – vasario 24 dieną
– turi parskristi vyturys, nėra aišku: ką
į tėviškę sugrįžusiam paukšteliui Seimas
ir Vyriausybė pasakys? Žmonės
apmulkinti, už šilumą daug moka, o
valdžia linksmą rinkimų kadrilį šoka,
nors per 20 metų valstybės žmoniškai
valdyti taip ir neišmoko.
po Kalbų – automobiliai
po ledu
Šilutės rajone vos ne viduržiemį dėl
potvynio paskelbta ekstremali situacija.
Rusnės salos gyventojai atkirsti nuo
pasaulio ir vežiojami tik kariškomis
amfibijomis. Aukšti ponai nuvažiavo į
apsemtą ir sušalusį rajoną padėties žiūrėti.
Po pasitarimo vidaus reikalų ministras
Raimundas Palaitis per televizijas
pasidžiaugė: išradingi vietos gyventojai
automobiliais važinėja ant ledo ir bėdos
nemato. Vos taip ministras pakalbėjo,
dar vienas automobilis įlūžo. Keleiviai
turėjo pro stoglangį lipti ant mašinos
stogo ir gelbėtojų laukti. Įdomiausia,
kad jau anksčiau nei ministras ledo keliu
apsidžiaugė, jo vadovaujama ekstremalių
situacijų komisija yra uždraudusi
automobiliais ledu važinėti. Žmonėms
važinėti uždraudė, bet niekus kalbėti
dideliam viršininkui galima? Po tokių
kalbų atsistatydinti ponui būtų labai
gražu! Tačiau taip neatsitiks. Saviškiai,
vienas kitą užstodami, valdžioje liks. Tai
dar vienas įrodymas, jog senovės kinas
buvo teisus: jeigu valdžia savų žmonių
nemyli, ne juokais užsirūstina gamta
tokios valdžios tėvynėje.

4
Me rū nas JU KO NIS
At ro do, kad prieš sa vi val dos
rin ki mus Bir žų po li ti nių
par ti jų sen bu viams bei
nau jo kams bū tų ne rei kė ję
su kti gal vų, ką rin ki mų
me tu pa siū ly ti Bir žų ra jo no
jau ni mui (o pa žiū rė jus į
pro gra mas, ro dos, per daug
ir ne suk ta). Tuo pa si rū pi no
pa tys jau nuo liai, su kū rę 14
punk tų atei nan čių ket ve rių
me tų jau ni mo po li ti kos
Bir žų mies te pro gra mą,
ku rio je iš sa kė, ko jie no rė tų
ir ko rei kė tų, kad jau ni mui
bū tų čia ge ra ir no rė tų si
su grįž ti.
nuš vi to de moK ra ti ja
Nors jau dvi de šimt me tų esam
ne prik lau so mi ir lais vi, bet iki šiol
ne si nau do ja me vi so mis de mok ra tinė
mis ga li my bė mis – ne kar tą disku
tuo ta su jau ni mu su si ti ki muo se.
Vi suo ti nių dis ku si jų, po li ti kų bei
vie tos ins ti tu ci jų ir vie tos žmo nių
nuo šir daus bend ra dar bia vi mo, t.
y. tik ros sa vi val dos iš troš ku sia me
kraš te prieš rin ki mus bu vo aukš to
ly gio de mok ra ti ja. Jau ni mas, at ro do,
su pra to, kad jais be jų pa čių ne la bai
kas pa si rū pins. Tad nu spren dė sa vo
rei ka lų ne pa lik ti sa viei gai ir sie kė
atei nan čiuo se rin ki muo se po li tikams
pa siū ly ti jau ni mo po li ti kos
Bir žų kraš te kryp tį.
Dau giau nei trys de šim tys akty
vių kraš to jau nuo lių Lo če riuo se
(Ne mu nė lio Rad vi liš kio sen.) ke lis
sa vait ga lius iš ei lės kū rė Bir žų jauni
mo po li ti ką.
Kū rė pa tys
Ra jo no Sa vi val dy bė ir ra jo no
jau ni mo rei ka lų ta ry ba, bend radar
biau da ma su Jau ni mo rei ka lų
de par ta men tu, Lo če riuo se or ga niza
vo mo ky mus ra jo no mo kyk lų akty
viems moks lei viams „Bir žų jau nimo
po li ti ką ku ria me pa tys“.
Juos ren gu si Bir žų jau ni mo reika
lų koor di na to rė Ra mu nė Rin kūnie
nė sa kė, kad nors mo ky mai bu vo
pla nuo ti Bir žų ra jo no sa vi val dy bės
jau ni mo rei ka lų ta ry bos na riams,
bet nu spręs ta įtrauk ti kuo dau giau
jau ni mo. Sa vo at sto vus at siųs ti bu vo
pa kvies tos ra jo no mo kyk los, vi suome
ni nės jau ni mo or ga ni za ci jos ir
ne for ma lios jau ni mo gru pės.
Čia jau ni mas ne tik mo kė si apie
sa vi val dą (kaip da ry ti įta ką valdžios
spren di mams), bet ir su kū rė
uni ka lų Lie tu vo je da ly ką – 4 me tų
Bir žų jau ni mo po li ti kos kryp ties
pro j e k t ą .
gar bin gas sve čias
Į Lo če riuo se esan čią Mi se vi čių
kai mo tu riz mo so dy bą iš vi so mū sų
ra jo no atvuku siam jau ni mui su si pažin
ti su vals ty bės val dy mo sis te ma
pa dė jo ne bet kas, o pa ts Jau ni mo
rei ka lų de par ta men to di rek to rius
Juo zas Mel džiu kas.
Pa sak mo ky mų lek to riaus, to kia
ini cia ty va yra pir mo ji Lie tu vo je ir
Bir žams la bai pa si se kė, kad jie turi
ga li my bę kur ti to kį pro jek tą, o
tai ir di de lis Bir žų jau ni mo rei ka lų
koor di na to rės Ra mu nės Rin kū nienės
nuo pel nas.
Sve čias, grei tai ta pęs jau ni mui
sa vu, drą siai aiš ki no, kaip įta koti
po li ti kus ir mo kyk lų va do vy bę,
kad mo ki niai, kaip ir jų tė vai, tu ri
tei sę iš sa ky ti nuo mo nę, kur leis ti jų
pi ni gus, ko kia kryp ti mi tu ri ju dė ti
mo kyk la, ką jo je rei kia to bu lin ti ir
pa na šiai.
Su ži no ję, koks yra mo kyk lų biudže
tas ir ko kias ga li my bes šie tu ri
lem ti mo kyk los gy ve ni mą, mokslei
viai at ro dė ne te kę ža do.
jaunimas
jau ni mas nein for muoja
mas apie ga li my bes
Mo ky mų me tu išaiš kė jo, kad mokyk
lo se moks lei viai apie sa vo realias
pa rei gas ir ga li my bes pri si dė ti
prie mo kyk los rei ka lų spren di mo
ir val dy mo nė ra tin ka mai in formuo
ja mi.
„Nus te bau, kiek mes daug ga lime
spręs ti ir kiek ma žai ži no me ir
da ro me“, – sa kė moks lei vė Li ve ta
Se rei kai tė.
J. Mel džiu kas pa samp ro ta vo, kodėl:
„Gal būt mo kyk lų va do vy bė nepa
si ti ki jau ni mu ar ne ran da lai ko
skir ti dė me sio jam. O gal būt no ri
vi są įta ką dėl mi li jo ni nių lė šų in vesta
vi mo pa si lik ti sau. Mat no rai ga li
ne su tap ti, o be dis ku si jų – ra miau.
Nes de mok ra ti ja kai nuo ja ir lai ko,
ir ner vų – rei kia tar tis, de rin ti nuomo
nes – o tai nė ra leng va“, – sa kė
mi nis te ri jos jau ni mo rei ka lų de parta
men to (JRD) di rek to rius.
Pa sak JRD di rek to riaus, jei nori
ma de mok ra ti jos, mo kyk lo je tu ri
bū ti glau dus bend ra dar bia vi mas
tarp mo ki nių, mo ky to jų, tė vų bei
mo kyk los va do vy bės.
„Ne ma nau, kad mo kyk los va dovai
ga li vie ni įveik ti iš šū kius. Rei kia
glau daus bend ra dar bia vi mo su tėvais“,
– sa kė J. Mel džiu kas.
Bet di rek to rius pri pa ži no, kad jau
sa vo kai liu Lie tu vo je pa ty rė, jog ne
tik mo ki niai ir jų tė vai, bet ir ne vi si
mo ky to jai ži no sa vo ga li my bes (nekal
bant apie nau do ji mą si jo mis), o
kai ku rių mo kyk lų va do vams pritrūks
ta ir ži nių bei ge bė ji mų demok
ra ti škai mo kyk lą val dy ti, nes
tai nė ra pa pras ta.
„De ja, kar tais čia sė di žmo nės,
ku rie bū na ne sa vo ro gė se, daž nai
pa so din ti par ti niu ar drau gys tės
prin ci pu“, – at vi rai ir nuo šir džiai
jau ni mui kal bė jo J. Mel džiu kas.
pa sy vūs – nes
neįt rau Kia?
„Ko dėl kuo to liau, tuo la biau jauni
mas tam pa pa sy vus?“ – re to riš kai
klau sė Ra mu nė Rin kū nie nė.
Gal būt, kad moks lei viai nė ra nuošir
džiai įtrau kia mi į įvy kius, jiems
trūks ta pa trauk laus pa tei ki mo, šil to
priė mi mo, ir svar biau sia – pa lai kymo,
– va rian tus var di jo da ly viai ir
lek to rius.
R. Rin kū nie nė mo ky mų pa bai goje
pa si džiau gė, kad bend rau da ma su
čia su si rin ku siais moks lei viais ma to,
jog mo kyk lo se yra ga baus ir ak tyvaus
jau ni mo, su ku riuo rei kia daug
dirb ti ir nuo šir džiai juos ska tin ti. Pasak
Juo zo Mel džiu ko, prie to tu rė tų
stip riai pri si dė ti tiek mo kyk los, tiek
ra jo no Sa vi val dy bė (ir mo ra li niu palai
ky mu, ir fi nan siš kai), ir Švie ti mo
sky rius. Mo kyk loms, mo ky to jams ir
jau ni mo or ga ni za ci joms la bai rei kia
pa lai ky mo, pa ska ti ni mo, in for maci
jos bei ge bė ji mų ug dy mo.
Ko rei Kia jau ni mui?
Kaip vie nin gai nu ta rė su si ti ki mo
da ly viai: jei ra jo nas ne si rū pins jauni
mu, kad jis su grįž tų į sa vo kraš tą,
jam lem ta su nyk ti.
Tad ant ruo siuo se mo ky muo se
jau ni mas jau mąs tė, ko jie no rė tų,
kad jų kraš te pa ge rė tų, ir čia bū tų
ma lo nu gy ven ti. Taip pat – kad norė
tų si po stu di jų čia su grįž ti.
Uo liai dirb da mi du sa vait ga lius jie
su kū rė ke tu rio li kos punk tų jau ni mo
pa dė ties ge ri ni mo pro jek tą.
La biau siai jau nuo liai su si rū pi nę
mai ti ni mu mo kyk lo se ir svei kos
gy ven se nos ska ti ni mu, dvi ra čių takų
trū ku mu mies te, po pa mo ki nių
už siė mi mų ko ky be ir jiems pa tinkan
čių už siė mi mų trū ku mu. Taip
pat – eko lo gi ja (ma žai rū šiuo ja mos
šiukš lės, bra ko nie riau jama), vers lumo
švie ti mo ne bu vi mu bei tik simbo
liš ku jų įtrau ki mu į sa vi val dą bei
spren di mų priė mi mą. Jau nuo liams
taip pat trūks ta sau gu mo (ren gi nių
me tu) ir pro fe si nio orien ta vi mo
(dau gu ma ne ži no, kuo bū ti). Jau nimui
ypač trūks ta ir nau jos krep ši nio
aikš te lės Bir žų mies te, ku rią įsi ren gė
net Va bal nin kas.
2011 m. vasario 22 d., antradienis
ko kį su si ta ri mą Bir žų jau ni mas kvie čia
pa si ra šy ti vie tos po li ti kus?
ne pa gy do ma šo kių li ga
Ku piš kė nės šo kė jos ir šo kių va do vės
Ol ga Bub no va bei Sand ra Jak šie nė į
šo kių pa mo kas kvie čia III–V kla sių
vai kus, jau ni mą ir mo te ris. Nuo
vai kys tės šo kiais su si rgu sios Ol ga
ir Sand ra ti ki na: šo kių pa mo kos
pa ke lia nuo tai ką, tai so svei ka tą,
ver čia pa si temp ti ir pa mil ti sa ve.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
Tel. (8 603) 22838
editamikel@yahoo.com
Ol gos Bub no vos ma ma Iri na – spor ti nių
šo kių tre ne rė – duk rą nuo ma žens ve dė si į
šo kių sa lę.
– Iš pra džių šo kau Ku piš ky je. Po to ma ne paste
bė jo ir pa kvie tė šok ti Pa ne vė žy je. Dar vi sai
jau nu tė iš va žia vau šok ti į Vil nių. Ma no moky
to jai bu vo ži no mi šo kių tre ne riai Vi soc kai.
Šo kau Lo ty nų Ame ri kos šo kius. Di džiau sias
ma no lai mė ji mas – ket vir to ji vie ta Lie tu vos
šo kių pir me ny bė se, – pa sa ko ja Ol ga.
Šiuo me tu Ol ga kar tu su ma ma va do vau ja
Ku piš kio sen jo rų spor ti nių šo kių klu bui „Amri
ta“ bei Ro kiš kio šo kių klu bui „Va ka ris“, ku riame
šo ka jau ni mas, mo te rys bei sen jo rai.
Sand ra – taip pat Iri nos Bub no vos mo ki nė.
– Šo kiais su si rgau nuo pat ma žens. Įs to jau į
Klai pė dos uni ver si te tą ir bai giau cho reog ra fi ją.
Ma no mo ky to jais bu vo ži no mi šo kių tre ne riai
Idze le vi čiai, – pa sa ko ja Sand ra.
Sand ra šo kių mo ko iki mo kyk li nio am žiaus
vai kus bei jau ni mą.
Šo kių va do vės sa ko, jog šok ti no rė tų iš moky
ti ir bir žie čius.
– Mo te ris mo ky si me šok ti „La dy sty ling“ šokių.
Tai šo kiai ne po ro je. Iš pra džių iš moks ta ma
žings ne lių, po to pri de da mos ran kos, klu bai,
o paga liau – jaus mai, – šyp so si Ol ga.
Va do vės ža da iš mo ky ti šok ti klu bi nius Loty
nų Ame ri kos šo kius sal są, ba čia tą, me ren gą,
rum bą bei mo ky ti ki tų šo kių. Pra de dan tie ji
ne tu rė tų iš si gąs ti: mo ky ti pra de da ma nuo
pa pras čiau sių ju de sių.
– Ku piš ky je į pir mą pa mo ką atė jo tik ke turios
mo te rys. Da bar šo ka dvi de šimt pen kios
mo te rys. Jos at si sklei dė ir pra žy do: į re pe ti­
ci jas atei na pa si tem pu sios, ap si ren gu sios
su kne les, ap sia vu sios dai lius ba te lius, pasi
da žiu sios. Mo te rys iš mo ko at ras ti lai ko
sau, – sa ko Ol ga.
Va do vės ža da ras ti komp ro mi są: jei mamos
ne tu ri kur pa lik ti sa vo ma žų vai kų, juos
ga li at si ves ti į re pe ti ci jas. Vai kai taip pat bus
mo ko mi šok ti ki to je pa tal po je.
Į re pe ti ci jas kvie čia mi ir jau ni žmo nės, ir
vai kai nuo III iki V kla sės. Va do vės ti ki na:
jei at si ras no rin čių šok ti vy rų, jos mie lai surengs
ir po ri nių šo kių pa mo kas.
– Ku piš ky je mo te rys vy rus į re pe ti ci jas
at si tem pė per jė gą. O da bar kar tais pa čios
nea tei na į re pe ti ci jas, ta čiau vy rai re pe ti ci jų
ne pra lei džia. Vy rams pa tin ka kai sa kau, jog
šo kių aikš te lė je jie – vien val džiai ly de riai ir
va do vai, – šyp so si Ol ga.
Ol ga ir Sand ra šo kių mo kys „Sau lės“
gim na zi jos spor to sa lė je (gim na zi jos pusrū
sy je) ant ra die niais. Vai kams re pe ti ci jos
nu ma ty tos nuo 16 va lan dos, jau ni mui –
nuo 17 va lan dos, mo te rims – nuo 18 valan
dos. Re pe ti ci ja trun ka va lan dą. No rin tys
pa si tei rau ti, ga li kreip tis į Ol gą te le fo nu (8
699) 96786.
Džiu gu bu vo gir dė ti, kad ak tyviam
jau ni mui rū pi ne tik jie patys,
bet šie su si rū pi nę ir dėl vai kų.
Pa sak jau nuo lių, vai kams trūks ta
tvar kin gų žai di mų aikš te lių mies te
ir kie muo se.
po li ti Kus Kvie čia
įsi pa rei go ti
Ar jau nuo lių dar bas ne nueis
vel tui?
Me tų pa bai go je Pi ly je vy ko konfe
ren ci ja „Bir žų ra jo no jau ni mo
po li ti ka per mai nų aki vaiz do je: iššū
kiai ir ga li my bės“, ku rios tiks las
bu vo siek ti dia lo go tarp val džios
ir jau ni mo ap ta riant šį pro jek tą su
po li ti kais.
Taip pat no rė ta ap tar ti ra jo no jauni
mo si tua ci ją bei pa si ra šy ti bendrą
vie tos po li ti kų, val džios at sto vų,
jau ni mo ir su jau ni mu dir ban čių
or ga ni za ci jų su si ta ri mą, ku riuo
bū tų nu ma ty tos Bir žų ra jo no sa vival
dy bės jau ni mo po li ti kos plėt ros
kryp tys ir prio ri te tai per ar ti muosius
ket ve rius me tus.
„Tai kaip vi suo ti nis Bir žų ra jo no
jau ni mo, or ga ni za ci jų ir po li ti nių
par ti jų su si ta ri mas“, – sa kė pro jektą
ren gu sio jau ni mo koor di na to rė
R. Rin kū nie nė.
„Prieš rin ki mus no ri me, kad poli
ti kai įsi pa rei go tų“ – tei gė ak ty viai
ir nuo šir džiai pa dir bė ję kraš to jaunuo
liai. Tik ar po li ti kai no rės įsipa
rei go ti?
Pa sak or ga ni za to rių, kol kas su sita
ri mą yra pa si ra šę Mo ki nių ta rybos,
jau ni mo or ga ni za ci jų, Bendruo
me nių są jun gos at sto vai ir ke lios
par ti jos bei ke le tas po li ti kų ir ta rybos
na rių, ku rie pa no ro ar ga lė jo
da ly vau ti kon fe ren ci jo je. Kai ku rie
po li ti kai iš sa kė pa sta bas dėl pro gramos,
į ku rias at si žvelg ta, su si ta ri mas
pa tai sy tas. Po rinkim7 po li ti kai bus
kvie čia mi sa vo par ti jo se ar as meniš
kai ap svars ty ti šį nu ta ri mą ir jį
pa si ra šy ti. Dėl su si ta ri mo teks to
rei kė tų kreip tis į R. Rin kū nie nę, tel.
(8 620) 63118.
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
Šo kių va do vės iš Ku piš kio Sand ra Jak šie nė ir
Ol ga Bub no va kvie čia į šo kių pa mo kas.
BIRŽIEČIŲ ŽODYJE – visos krašto naujienos

2011 m. vasario 22 d., antradienis
5
Biržų Krašto raštai
Projektą
„Biržų krašto raštai“
iš dalies remia
at sis vei ki nant
su Jus ti nu
mar cin ke vi čiu mi
Anais lai kais,
Kai Lie tu vos is to ri ja Ša po kos,
Mums bu vo drau džia ma kny ga,
Tu vėl, kar tu su Maž vy du,
Kant riai mus mo kei
Kaip tar ti šven tą žo dį
Lie – tu – va.
Mums pri mi nei,
Kad mes ir Min dau gą tu rė jom.
Kad kū rė me vals ty bę,
Lais vą tarp ki tų tau tų.
Ver tei mąs tyt,
Ar esam sa vo atei ties kū rė jais,
Kai tei gė mums,
kad esa me lais vi,
Bet vien tik tarp ki tų „lais vų“.
Ta va poe zi ja,
Ir nuo šir dus Ta va sis žo dis,
Lyg deg las nau jo Pro me tė jo,
Ir Są jū džio ke ly je mus ly dė jo.
Mus stip ri no
Ne tie nau jai iš dy gę pra na šai,
O vien min tis,
Kad su Tau ta ir Tu
Tė vy nės lais vės dar neuž mir šai.
Al gi man tas BAuB Lys
Šven tė Vals ty bės
at kū ri mo die ną
Į Va bal nin ko kul tū ros na mus susi
rin ko ne ma žai mies te lio gy vento
jų. Kul tū ros na mų me no va do vė
Au re li ja Lu ka vi čie nė, šo kių va do vė
Da lia Balt ru šai tie nė, ren gi nio vedė
jas Aloy zas Ja nu lis sten gė si, kad
žiū ro vai ne bū tų at skir ti nuo da ly vių.
Vi si tu rė jo ga li my bę kar tu su „Sau lalas“
da ly viais pa dai nuo ti pa trio ti nes
dai nas, pa plo ti res pub li ki nio konkur
so „Me tų ūkis 2010“ nu ga lė tojams
va bal nin kie čiams ūki nin kams
Ge no vai tei ir Jo nui Ma ni kams. Bu vo
pri si min ta, kad Jo no tė vas An ta nas
Ma ni kas 1918 m. įsto jo į Lie tu vos
sa va no rių gre tas. Prie Pum pė nų
bu vo su žeis tas, pa te ko į ne lais vę ir
bu vo nu vež tas į Mask vą. Čia jį išgy
dė ir pa siū lė to liau tar nau ti jau
Rau do no jo je ar mi jo je. An ta nas atsi
sa kė ir pės čias be pi ni gų iš ke lia vo į
Lie tu vą. Sa va no ris už duo nos kąs nį
pa dir bė da vo pas žmo nes, bu vo su sirgęs,
iš gi jo ir tik po dve jų me tų grį žo
na mo. Ve dė, ga vo miš ko, pa si sta tė
na mus, išau gi no 10 vai kų. Vi si jie –
darbš tūs, tvar kin gi, vi si glau džia si
prie gim tų vie tų, dir ba sa vo kraštui.
Va bal nin kie čiai pa ger bė šven tės
ry tą Ana pi lin išė ju sio poe to Jus ti no
Mar cin ke vi čiaus at mi ni mą. Jis vi są
sa vo gy ve ni mą ve dė mus į Nep riklau
so my bę. Jis ta po tos Nep rik lauso
my bės są ži ne ir gar be.
Mir dza GAr BAus KIE NĖ
spal vin ga me rank dar bių
pa sau ly je
į svečius pas...
Už lan go bal ta žie ma, o
mei lū nie tė Ge no vai tė Bar ta šie nė
skęs ta spal vin ga me rank dar bių
pa sau ly je. Ar ti mie ji jos klau sia:
ka da ji nu stos megz ti? Ge no vai tė
at sa ko: kai ke tu rios šve diš kos
skry nios bus pil nos rank dar bių.
Kad ir kaip auk sa ran kė steng tų si,
jos skry nios ne pil nė ja, bet
tuš tė ja.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Tel. (8 450) 33734
vaicekone@gmail.com
siū lų pa sa Kos
Bar ta šių sve tai nė al suo ja ryš kio mis spal vo mis.
Atok vė pio mi nu tę čia ga li už si mirš ti, kla jo ti minti
mis pa skui siū lų ka muo liu ką nuo vie no daik to
prie ki to, su grįž ti jei gu ne į vai kys tę, tai į ža lią
va sa rą, auk si nį ru de nį. Bet šių na mų šei mi nin kė
tvir ti na: gro žis ap gau lin gas.
Be veik kiek vie nas rank dar bis tu ri sa vo pa skir tį.
Ant so fos iš dė lio ti iš pūs tais pil vu kais ežiai, prikimš
ti avies vil nos, nau do ja mi vie to je pa gal vė lės.
Me di nis ku bi liu kas pil nas vil no nių ža lių obuo lių
– žais mui. Bal tas be sme ge nis, po di džių jų metų
šven čių iš trem tas į pa lu bę ki toms Ka lė doms,
sau go rė tį su ran kų dar bo pa puo ša lais šven ti nei
eg lu tei. Dvie jų ža lių pe liu kų šei my nė lė ir ro ži nis
šu niu kas lau kia iš Pran cū zi jos grįž tan čio jauniau
sio anū kė lio. Na mų šei mi nin kė il gi si sa vo
žy din čių so dų, gė ly nų. Kol jie mie gos snie go pata
luos, Ge no vai tės sve tai nė žy di įvai rias pal viais
žie dais iš siū lų.
Auk sa ran kė kur da ma rank dar bius vi suo met
at si žvel gia į de šim ties anū kų sko nį. Kiek vie nas
tu ri sa vo my li miau sią spal vą: Rū ta – sa lo ti nę,
Ga bi ja – mė ly ną, Dei vy das – ro ži nę...
mez gi nių Ke liai
Prie ži di nio sto vi trys skry nios. Ge no vai tė
šyp te li: lai kas tas skry nias pa ju din ti. Pui kuo jasi
ko ji nės, pirš ti nės, ša li kai. Jų rei kia anū kams,
vai kams, drau gėms.
Rank dar bių ke lio nės su pla nuo tos: vie ni skris
į Pran cū zi ją, ki ti iš plauks į Šve di ją. Po pu lia riausios
– ko ji nės. Bar ta šie nė megz ti nių ne mez ga. Jų
nie kas ne ne šios. Ko ji nių po ros net su žy mė tos.
Vis ką rei kia nu ma ty ti iš anks to. Kiek vie nam šeimos
na riui – skir tin gas il gis, plo tis. Vy rui Pranciš
kui – pla tes nės, o žen tui – il ges nės. Bal tos
vil no nės ko ji nės ati dė tos vi zi tui pas dak ta rus.
Su tam ses nės spal vos ko ji nė mis – po ūkį. Siūlų
li ku čiai su bė go į ko ji nai tes kū di kė liams. 10
po rų. Proa nū kių dar ne nu si ma to, bet kai my nės
Re gi nos sū nus Kęs tu tis ruo šia si tap ti tė čiu. Jo
mo ti nė lė ne mez ga, siū lams aler giš ka. Ge no vaitė
pa do va nos. O kas tas pirš ti nes il gais rie šais
ne šios – ne ži nia. Nau jie na: raš tuo tos ko ji nės iki
ke lių, su raiš te liais per vi du rį. Pir mą ją jų po rą
kul tū ros dar buo to jos nu ne šė ir pa do va no jo kaimo
mo ky to jai Fi lo me nai. La bai ti ko.
do va nos sau
– Ar ti mie ji ma nęs klau sia: ka da nu sto siu megzti?
Jiems at sa kau: ka da vi sos ke tu rios skry nios bus
pil nos. Kaip jos ne pil nė ja, taip ne pil nė ja, – sa ko
Ge no vai tė. Ar ti mie siems ir drau gėms mez gė ja
lei džia rank dar bius pa tiems iš si rink ti. Kai atei na
ŠA LI KAS. Ge no vai tė Bar ta šie nė su sa vo megz tu ša li ku. Jis ir šil do, ir puo šia.
NAU JIE NOS. Ko ji nės iki ke lių su
raiš te liais pa tin ka mo čiu tėms.
SIM PA TI JOS. Pe liu kų po ra links mi na
sve čią.
Nukelta į 6 psl.
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.

6
Sky re lį ren gia ag ro no mas,
eko lo gi nio ūkio sa vi nin kas
Vy tau tas ZUR BA
Au ga lų ap sau ga eko lo ginė
je žem dir bys tė je ke lia
dau giau siai pro ble mų ir yra
sun kiau siai spren džia ma,
nes rei ka lau ja daug spe cia lių
ži nių ir pra kti nio pa ty ri mo.
Ta čiau au ga lų svei ka tin gumo
ir ken kė jų pro ble mų
bū na ma žiau, jei gu ūky je
sėk min gai tai ko mos šios
prie mo nės: dir vų me liora
ci ja, sė jo mai na, at spa rių
li goms ir ken kė jams veis lių
au gi ni mas, tin ka mai ir
lai ku dir ba ma že mė, sė ja ma
op ti ma liu lai ku ge ros
ko ky bės sėk la, au ga lai
trę šia mi su ba lan suo tai, lai ku
nai ki na mos pikt žo lės.
pes ti ci di niai au ga lai
Au ga lai tu ri daug įvai rių na tū ra lių
me džia gų: alie jų, al ka loi dų, es te rių,
fi ton ci dų, gli ko zi dų ir ki tų me džiagų,
ku rios ma ži na ken kė jų ir li gų
po vei kį, ne lei džia joms plis ti. Kai
ku rie au ga lai iš ski ria me džia gas,
nuo ku rių žūs ta ken kė jai ir ne lei džia
plis ti li goms. To kie au ga lai va di nami
pes ti ci di niais au ga lais. Pes ti ci diniai
au ga lai ne ter šia ap lin kos, mažai
kenks min gi žmo gui, iš trau kos
grei tai pa si da ro ne be nuo din gos,
pro duk ci jo je ne lie ka li ku čių. Vie ni
Atkelta iš 5 psl.
eKo lo giš Kas ūKis
au ga lų ap sau ga
eko lo gi nia me ūky je
min tis pa čiai vie no kiu ar ki to kiu ša li ku, skry bė le
pa si puoš ti, pra de da ieš ko ti ir ma to: ne bė ra. Mote
ris sau at si dė ju si ša li ką. Jo ap va de – 1200 akių.
Vie nas ra tas api bėg tas per va lan dą. Kai my nė al po
jį pa ma čiu si. Ir gi pa na šaus už si no rė jo.
Bar ta šie nė pri si me na: li ni nė stal tie sė ant sta lo
be ne il giau siai megz ta sva jo nė se. Net jos krau ju
ap lais ty ta: siū las šiurkš tus pjo vė ir grau žė darbštuo
lį pirš tą.
– Į mez gi mo kny gas ne žiū riu. Kar tais jos su meluo
ja, – sa ko Ge no vai tė. Mez gi mo raš tus jai diktuo
ja te le vi zo rius. Ir šiuo me tu jos aky se įstri gęs
vie nos skrais tės raš tas. Iš megs.
auK sa ran Kę iš lai Ko triu šiai
Ge no vai tė pa sa ko ja: mez ga iš vil no nių ir mohe
ri nių siū lų. Rank dar biai švel nūs ir stip rūs. Vilno
niai siū lai – na mi niai. Kaž ka da Bar ta šiai au gino
avis. Vil nos pri si kau pė. Mo te ris ją iš si skal bė,
o vy ras Pran ciš kus su kar šė. Mo he ri nius siū lus
Ge no vai tė per ka iš siū lų par duo tu vės Ku piš ky je.
Par duo tu vė je su si tin ka daug sa vo bend ra min čių.
Par da vė ja – ir gi už kie tė ju si mez gė ja.
– Ji ma ne er zi na: pen si ją ga vai, kad vėl at važia
vai siū lų pirk ti? Ne, at sa kau: triu šį par da viau.
Pas kai čia vau: per dvi sa vai tes iš mez gu 80 li tų. Ar
daug? Tik pu sant ro triu šio, – kva to ja Ge no vai tė.
Ji au gi na 100 triu šių. Vy ras Pran ciš kus į jos ūkį
ne si ki ša. Ge no vai tė ne sle pia: triu šiai mez gė ją ir išlai
ko. Jos tem pais dir bant kiek vie ną mė ne sį rei kia
par duo ti po 10 triu šių.
pes ti ci di niai au ga lai yra pikt žo lės
(krau ja žo lės, bur no čiai, kar pa žo lės,
kie čiai, rūg tys, vėd ry nai, dil gė lės),
ki ti – de ko ra ty vi niai (jaz mi nai, raga
nės, pen ti niai) ar ba mais tui ir pramo
nei au gi na mi au ga lai (apy niai,
aro ni jos, bul vės, čes na kai, svo gū nai,
pa star no kai, po mi do rai, ait rio sios
pa pri kos, ta ba kas).
Pes ti ci di nių au ga lų da lys nė ra vieno
dai tur tin gos veik lių jų me džia gų,
to dėl ren kant ža lia vą rei kia į tai at sižvelg
ti. Be to, au ga lų che mi nė su dėtis
per ve ge ta ci ją kin ta. Vie ni au ga lai
nuo din ges ni ken kė jams žy dė ji mo
pra džio je, ki ti – žy dė da mi, dar ki ti
– su bren dus sėk loms.
ant pi lų ir nuo vi rų
ruo ši mas
Ga li kil ti klau si mas, iš ko kio auga
lo ge riau ruoš ti nuo vi rą ar ant pilą.
Čia ga lio ja ta pa ti tai syk lė kaip
ruo šiant ant pi lus ir nuo vi rus iš
vais tin gų jų au ga lų. Ruo šiant nuovi
rą iš ža lio au ga lo, jį rei kia ge ro kai
pa vi rin ti, kad bū tų suar dy tos au ga lo
ląs te lės ir at si pa lai duo tų veik lio sios
biržų Krašto raštai
me džia gos. Iš su džio vin to au ga lo
veik lio sios me džia gos at si pa laiduo
ja grei tai, už ten ka pa vi rin ti 5
mi nu tes.
Iš džio vin ti au ga lai lai ko mi ge rai
vė di na mo se pa tal po se, dė žu tė se ar
mai še liuo se, pa žy mė ti eti ke tė mis
ar len te lė mis su už ra šais. Lai ky ti
iš džio vin tus la pus, stie bus ir žiedus
ga li ma me tus, šak nis ir sėk las
– dve jus me tus. Sau sus pes ti ci di nius
au ga lus ga li ma su mal ti į mil tus ir
jais ap dul kin ti kul tū ri nius au ga lus.
Nuo vi rus ga li ma lai ky ti san da riai
už da ry tus plas ti ki nė se sta ti nė se ar
bu te liuo se vė sio je vie to je iki 2 mėne
sių. Prieš purš ki mą kon cent ruo tą
nuo vi rą rei kia pra skies ti van de niu,
pri dė ti 0,4 – 0,5 pro c. iš tir pin to muilo.
Jis su tei kia skie di niui lip nu mo.
Purkš ti rei kia ne žy din čius auga
lus, kad ne pa kenk tu me bi tėms.
Purš kia me kas 5–7 die nos, ge riausia
anks ti ry tą, sten gian tis, kad kuo
dau giau skie di nio pa kliū tų ant apati
nės la pų pu sės.
au ga lams ap sau go ti –
me džio pe le nai
Au ga lų ap sau gai la bai tin ka medžio
pe le nai ir ki tos me džia gos,
ku rios ne ter šia ap lin kos ir nė ra
pa vo jin gos žmo gui. Me džio pe lenais
ga li ma ap dul kin ti ko pūs ti nes
dar žo ves nuo spra gių, bul ves nuo
ko lo ra do va ba lų. Efek ty viau ko pūstams,
ri di kė liams pe le nus su mai šius
su ta ba ko dul kė mis (1:1). Pe le nais
api bars ty ta dir va sau go svo gū nus
nuo mu sių. 3 kg pe le nų rei kia užpil
ti 9 lit rais van dens, iš mai šy ti ir
lai ky ti 3 pa ras, įdė ti 30–40 g mui lo
ir šiuo skie di niu ke lis kar tus apipurkš
ti ko pūs tus, de ko ra ty vi nius
au ga lus nuo ama rų, dru gių vikš rų,
sei liū gių ler vų, o ag ras tus ir gė les –
nuo milt li gės.
Karš tu pe le nų šar mu (1 kg pele
nų 10 l van dens), lais ty ti svo gūnus
nuo mu sių. Ama rus ir dru gių
vikš rus ko pūs tuo se ga li ma nai kin ti
to kiu skie di niu: va ka re stik li nę pele
nų už pil ti 10 l van dens, iš mai šy ti
ir pa lik ti. Ry tą vėl iš mai šy ti, per košti
ir purkš ti gau siai, su drė ki nant ir
apa ti nę la pų pu sę.
tiKs ir Kar vių mėš las
Kar vių mėš lo iš trau ka ar ba na tūra
lios at skies tos sru tos la bai tin ka
iš Kar tos į Kar tą
Ge no vai tė Bar ta šie nė pa sa ko ja:
– Megz ti iš mo kau mo kyk lo je. Už tai dė kin ga
auk lė to jai Onai Šob lins kie nei. Iš ma nęs megz ti
ko ji nes iš mo ko ir ma no ma ma. Kol lan kė mo kyklą,
vą še liu nė rė ir sū nus Au ren tas. Ko vo aš tun tą ją
jis vi suo met man pa do va no da vo nau ją ser ve tėlę.
Ma no duk ra ūki nin kė Ai da – kai ria ran kė,
jos pa mo ky ti mez gi mo ne ga lė jau, iš mo ko pa ti.
Mez ga la bai daug ir gra žiai, vir ba lais. Ki ta dukra,
pro fe so rė Auš ri nė, ne ria vą še liu, pri pul da ma.
Rank dar biais už si de gu sios ir abi ma no moks leivės
anū kės, ypač Rū ta.
Rū tos dė ka Ge no vai tė pri si mi nė sa vo jau nys tės
ma das – dir žus su kne lėms. Jie ne se niai pa pil dė
jos rank dar bių ko lek ci ją.
gry bi nėms li goms nai kin ti. Mėš le
yra mi ko li ti nių bak te ri jų, ku rios
min ta gry bie na ir gry bų spo ro mis.
Ruo šiant iš trau ką agur kams nuo
milt li gės, rei kia 1 da lį švie žio mėš lo
už pil ti 3 da li mis van dens. Rau ginti
3 die nas pa mai šant. Pa ruoš tą ištrau
ką per koš ti, tris kar tus at skies ti
ir purkš ti. Du kar tus at skie dus gali
ma purkš ti prieš ag ras tų valk tį ir
ser ben tų milt li gę.
Ki tos prie mo nės
Kal ci nuo ta so da ir gi tin ka miltli
gei nai kin ti. 50 g so dos, 40 g ištir
pin to mui lo ir 10 l van dens tirpa
lu purš kia mi ag ras tai, vy nuo gės,
fliok sai, ro žės, ra ti liai ir ki ti au ga lai.
Vaisk rū miai purš kia mi pum pu rų
spro gi mo pra džio je, ant rą kar tą –
po sa vai tės.
Ka lio per man ga na tas tin ka sėkloms
ir sod me nims bei cuo ti. 0,5–1
pro c. tir pa le sėk los lai ko mos 30 min.
Po to sėk las išė mus rei kia per plau ti
šva riu van de niu ir ap džio vin ti.
Bo ro rūgš tis nau do ja ma bul vių
gum bų bei ca vi mui nuo li gų, plintan
čių su gum bais. 10 l van dens ištir
pi na ma 10 g bo ro rūgš ties.
slėp tu vės ir drau gai
Ken kė jams nai kin ti ne di de liuose
dar žų skly pe liuo se ga li ma paruoš
ti slėp tu ves – len te les, šiau dų
ry šu lė lius, iš dės ty ti sku du rus ir
po to su rink ti po jais pa si slė pu sius
ken kė jus.
Daug ken kė jų su nai ki na mū sų
spar nuo tie ji drau gai – paukš čiai,
to dėl neuž mirš ki me pa si rū pin ti ir
jais, iš kel ki me in ki lų.
Di džiau sią ken kė jų na tū ra lių
prie šų gru pę su da ro vabz džiai, dar
va di na mi en to mo fa gais. To dėl reikia
su da ry ti są ly gas jiems veis tis ir
gy ven ti. Dau ge lis en to mo fa gų min ta
žie dų ne kta ru, o jų ler vos su nai ki na
daug ken kė jų. Dar žo vių ir so dų pakraš
čiuo se rei kia pa sė ti ne kta rin gų
au ga lų – fa ce li jos, bar kū no, kra pų,
gri kių ir ki tų.
Kai ku rie au ga lai, pa sė ti ša lia, apsau
go nuo li gų ir ken kė jų. Bul vės,
pa so din tos pa kai to mis ei lė mis su
čes na kais ar bu ro kais, ma žiau apsi
kre čia ma ru. Ma ru ma žiau ser ga
lau ko po mi do rai, pa so din ti ša lia
čes na kų, mė tų, ka na pių ar pet ra žolių.
Mor kas rei kia sė ti ša lia svo gū­
spal vin ga me rank dar bių pa sau ly je
PO MĖ GIS. Ge no vai tės Bar ta šie nės žie mos – tarp rank dar bių.
PA GAL VĖ LĖS. Ežiu kai, pri kimš ti na mi nės vil nos – po gu liui.
2011 m. vasario 22 d., antradienis
nų, ta da ma žiau puo la ir mor ki nė,
ir svo gū ni nė mu sė.
Ka na pių ne mėgs ta žir nių, bu rokė
lių ken kė jai ir gram buo liai. Balto
ji gars ty čia ap sau go žir nius nuo
vai sė džio.
na tū ra lus in seK ti ci dai
Svo gū nų lukš tų 200 g už py lus 10
l karš to van dens, pa lai ko ma 12–15
val., nu ko šia ma ir purš kia ma prieš
vo ra tink li nę er kę ir ama rus 3 kar tus
kas 5 die nos.
Čes na ko iš trau ka taip pat tinka
vo ra tink li nei er kei ir ama rams
nai kin ti.
Ta ba ko už pi lui 400 g sau sų lapų
už pi la ma 10 l karš to van dens ir
mir ko ma 2 pa ras. Į nu koš tą už pi lą
pri pi la ma dar 10 l van dens, įde dame
40 g mui lo ir purš kia me nuo
ama rų, bla ku čių, trip sų, lap su kių,
ko pūs ti nių kan džių vikš rų.
Vien me tės kar čio sios pa pri kos
pre pa ra tais re ko men duo ja ma naikin
ti ama rus, bla ku tes, vikš rus, šliužus.
Šis la bai veiks min gas pre pa ra tas
pa ruo šia mas vi sam va sa ros se zo nui.
500 g sau sų vai sių rei kia va lan dą
vir ti ant ma žos ug nies, po 2 pa ras
pa lai ky ti, kad pri trauk tų. Tuo met
pi pi rus su trin ti, nuo vi rą per koš ti.
To kį kon cent ruo tą nuo vi rą ga li ma
lai ky ti tam so je stik lai niuo se ke lis
mė ne sius. 125 ml šio kon cent ra to
skie džia me 10 l van dens, įde da me
40 g mui lo ir purš kia me. Ši nuo vi rą
ga mi nant ir nau do jant rei kia imtis
vi sų at sar gu mo prie mo nių, kad
skys tis ne pa tek tų ant odos ir į akis,
nes la bai de gi na. Pa tar ti na mū vė ti
gu mi nes pirš ti nes ir už si dė ti ap saugi
nius aki nius.
Pap ras to sios kiaul pie nės už pilu
nai ki na mi ama rai, bla ku tės, erkės.
300 g su smul kin tų kiaul pie nės
šak nų ar ba 400 g la pų už pi la ma 10
l šil to van dens pa lai ko ma 2 val. ir
purš kia me.
In sek ti ci di nių au ga lų yra daug
ir ga li ma pa si rink ti, ku rie yra po
ran ka. Ken kė jams nai kin ti ga li ma
nau do ti po mi do rų la pų, krau ja žolių,
pe ly nų, bal talks nio la pų, eg lių
ir pu šų spyg lių, dir vi nių pie nių,
m ė l y n o j o p a l e m o n o š a k n ų a n t ­
pi lus. Tik rei kia neuž mirš ti, kad
vie ną kar tą nu purkš ti neuž ten ka,
purš ki mus reikiakar to ti 3 kar tus
kas 5–6 die nos.
Re gi nos VAI ČE KO NIE NĖS nuo tr.

2011 m. vasario 22 d., antradienis
Pap ri kos lie tu vių šilt na miuo se ir dar žuo se
jau jo kia nau jie na. Pa na šu, kad pra mo ni niu
bū du mū sų dar ži nin kai pa pri kų dar neaugi
na, nes par duo tu vė se be veik vi sus me tus
ka ra liau ja at vež ti nės. Ta čiau tur gu je va sa rą
ir ru de nį su ma nūs mū sų ūki nin kai jau parda
vi nė ja įvai rias pal vių pa pri kų vai sius – nė
kiek ne pra stes nius už už sie ni nius.
Pap ri kų yra iš ves ta daug veis lių, to dėl papri
kos su bran di na įvai rių spal vų – rau do nas,
ža lias, gel to nas, vio le ti nes – daž niau siai di deles
pail gas, ankš ti nes uo gas­vai sius. Pap ri kos
ki lu sios iš Pie tų Ame ri kos, Mek si kos. Jas į
Eu ro pą, kaip ir dau ge lį ki tų au ga lų, at ve žė
gar su sis ke liau to jas Kris tu pas Ko lum bas. Beje,
vie nas po rtu ga lų moks li nin kas pa skel bė,
kad Ame ri kos at ra dė jas Kris tu pas Ko lum bas
bu vo Len ki jos ka ra liaus ir Lie tu vos Di džio jo
ku ni gaikš čio Jo gai los anū kas. Aiš ki na ma, kad
lie tu viš ką Ko lum bo kil mę ga lė tų pa tvir tin ti
net DNR ty ri mai.
Gal di džio jo ke liau to jo Ko lum bo lie tu viška
kil mė at sa ky tų į klau si mą: ko dėl tiek daug
lie tu vių ke lia vo ir te be ke liau ja lai mės ieš ko ti į
Ame ri ką? Ma tyt, mū sų krau jy je te be ver da noras
at ras ti Ame ri ką? La biau bū tų su pran ta mas
ir Lie tu vos pi lie čių po mė gis sa vo dar žuo se
už siau gin ti kuo įvai res nių dar žo vių. Paaiškė
tų, ko dėl nuo šio po mė gio lie tu vių neatgra
so aiš ki ni mai, kad kiau ras va sa ras plu šė ti
so dų skly pe liuo se neap si mo ka eko no miš kai.
Ne va ge riau ir gra žiau prie so do na me lio turė
ti ne dar žą, o pie ve lę. Kai kas to kių pa ta rimų
pa klau sė ir da bar, kai bul vių ki log ra mas
kai nuo ja jau ne ke lias de šim tis cen tų, o ke lis
li tus, grau žia si ir pri si me na, kaip gra žiai bulvės
žy dė jo bei de rė jo.
Lie tu viai pa pri kų už siau gi na, šioms dar žovėms
vie tos šilt na miuo se ne gai li. Mat pa prikos
mėgs ta ši lu mą, to dėl daž niau siai au gina
mos šilt na miuo se. Nors kai ku rios veis lės
Fe lik so Gruns kio nuo tr.
PAP RI KA: žie mą prie lan go au gan tis sal du sis
pi pi ras žy di ir uo gas su no ki na, tar si ne bū tų
to li nuo tė vy nės – Ame ri kos – nu ke lia vęs, į
Lie tu vą imig ra vęs.
ge rai au ga ir de ra at vi ra me grun te. Ta čiau tiek
au gi nant šilt na my je, tiek lau ke, rei kia iš anksto
už siau gin ti pa pri kos dai gų, nes šių au ga lų
il gas ve ge ta ci jos lai ko tar pis – nuo 130 iki 170
pa rų. Pap ri kų bū na aukš taū gių ir že maū gių,
anks ty vų jų ir vė ly vų jų...
Dau giau sia au gi na ma sal džių jų pa pri kų,
nes jos val go mos ža lios, troš kin tos, kon ser­
biržų Krašto raštai
avia ci jos puo se lė to ją,
avia ci jos is to ri ką Jo ną Bal čiū ną
pri si me nant
Su liū de siu pra ne ša me, kad va sa rio 16 die ną
mi rė mū sų kraš tie tis, avia ci jos puo se lė to jas, aviaci
jos is to ri kas Jo nas BAL ČIū NAS.
J. Bal čiū nas gi mė 1921 m. rugp jū čio 1 d. Pa bir žės
vals čiaus Kir do nių kai me. Mo kė si Pa bir žės pradi
nė je mo kyk lo je, Bir žų gim na zi jo je. 1946–2000
m. dir bo Kau no po li tech ni kos ins ti tu te (da bar
Kau no tech ni kos uni ver si te tas), Fi zi kos ka tedro
je dės ty to ju. 1948–1968 m. bu vo šio ins ti tu to
stu den tų sklan dy mo klu bo va do vas.
Su ki tais J.Bal čiū nas pa ra šė sklan dy mo va do vė lį
„De be sų ke liais“ (1961) ir ant rą jį lei di mą „Žyd raisiais
vieš ke liais“ (1969), pa ren gė al bu mą S. Da riui
ir S. Gi rė nui „…Į Lie tu vą“ (1996), „Ži ni jos“ draugi
jo je skai tė pa skai tas apie ato mi nę ener gi ją, reakty
vi nę avia ci ją, kos mo są, Lie tu vos avia ci ją.
Avia ci jos spor to fe de ra ci jo je (nuo 1989 m. –
Lie tu vos ae rok lu bas) J. Bal čiū nas bu vo Avia ci jos
is to ri jos ko mi te to pir mi nin kas, avia ci jos te ma
pa ra šė 35 straips nius 1950–1997 m., apy brai žų
kny gą „Lėk tu vai, la kū nai, žyg dar biai“(1975) ir
„Sklan dy to jų skry džiai“ (1978), bu vo kny gų „Tėviš
kės aki mir kos“(1993) ir „Nuo Kir do nių iki Biržų“(1995),
„Lie tu vos spar nai“(1996), rank raš čio
„Ant ro jo pa sau li nio ka ro asai“ au to rius.
J. Bal čiū nas bu vo vie nas iš Lie tu vos spor ti nės
avia ci jos mu zie jaus įkū rė jų (1973–1983), pa minklo
S. Da riui ir S. Gi rė nui pa sta ty mo ini cia to rių
(1993). Ap do va no tas Lie tu vos Vy riau sy bės meda
liu „Už nuo pel nus Lie tu vos spor tui“ (1992), S.
Da riaus ir S. Gi rė no me da liu „Už nuo pel nus Lietu
vos avia ci jai“ (1993).
Bir žie čiai avia to riai pri si me na jį kaip nuo šir dų
drau gą, pa dė ju sį dau ge liu klau si mu, da ly va vu sį įvairio
se šven tė se ir var žy bo se. Di džiau sias J. Bal čiū no
nuo pel nas yra – avia ci jos, avia ci jos spor to, avia ci jos
is to ri jos po pu lia ri ni mas. Jo straips nius avia ci jos temo
mis skai ty da vo me ir „Bir žie čių žo dy je“.
2010 m. ko vo 26 d. Lie tu vos avia ci jos mu zie ju je
už nuo pel nus avia ci jai vie nuo li kai as me nų įteikti
An ta no Gus tai čio me da liai. Tarp ap do va no tųjų
bu vo ir Lie tu vos avia ci jos is to ri kų pa triar chas
Jo nas Bal čiū nas.
Bir žų mu zie ji nin kai su pa gar ba ir dė kin gu mu
pri si me na Jo ną Bal čiū ną, jo mu zie jui do va no tas
nuo trau kas, daik tus, kny gas, šil tą bend ra vi mą. Iki
pa sku ti nių gy ve ni mo die nų jis iš li ko Bir žų kraš to
pa trio tu, be si do min čiu jo is to ri ja, jo žmo nė mis.
Kar tu ir jis pa ts, jo ryš ki ir švie si as me ny bė pa liko
pėd sa ką kraš to is to ri jo je, žmo nių at min ty je ir
pri si mi ni muo se.
Bir žų kraš to mu zie jaus „sė la“ bend ruo me nė
nau din gi pa ta ri mai
augina šiaudų sodus
Vabalninkietė amatų meistrė Vitenė
Repšienė šiais metais įniko į šiaudų
sodus. Jie įvairiausių formų, dydžių,
dekoruoti paukščiais, žvaigždėmis,
saulėmis, gėlių vainikais, su mergele
ir bernužėliu...
– Kaip užsidegiau, taip ir nebegaliu
sustoti. Sodus veriu pagal senas savo
kraštiečių kupiškėnių tradicijas. Vienokiais
sodais puošdavome namus per
vestuves, kitokiais – per Velykas bei
įvairias progas. Anksčiau mano krašte
nebūtum radusi trobos be šiaudų
sodo. Pagal pagonybės laikų paprotį
šiaudų sode sugrįždavo ir apsigyven­
Vietininkas „sumoje“ ir naudininkas
„sumai“ – šios klaidos dažniausiai
daromos kalbant apie pinigus (buhalteriai,
dėmesio!): Paimta bauda 500 Lt
sumoje. Įsipareigojame pirkti prekių
bendroje sumoje 2000 Lt. Patvirtinta
sąmata 1000 Lt sumoje. Padarė nuostolio
300 Lt sumai. Nupirkta prekių 500
Lt sumai. Kokiai sumai pirksit?
Vietininko forma kiekiui ar sumai
nurodyti yra didelė klaida; žodžio
„suma“ dažniausiai iš viso nereikia.
Taigi: Paimta 500 Lt bauda. Įsipar-
vuo tos... Kar čio sios pa pri kos var to ja mos kaip
prie sko nis įvai riems pa tie ka lams, to dėl jų
daug au gin ti ne rei kia. Už ten ka dar že ar namuo
se ant pa lan gės au gin ti vie ną ar du aitrio
sios pa pri kos kel me lius. Tvir ti na ma, kad
ašt rus pi pi riu kas nuo gri po ar per si šal džius
pa de da nė kiek ne pra sčiau nei im bie ras, citri
na ar ki tas la biau ži no mas na mi nis vais tas.
Pa ta ria ma kuo daž niau pro fi lak tiš kai į įvairius
pa tie ka lus dė ti šios prie sko ni nės dar žovės.
Svei kas ne su sirgs, o ap si rgu siam ait rio ji
pa pri ka pa leng vins at si ko sė ji mą, su ma žins
glei vi nės pa bur ki mą, pa dės iš bron chų pa siša
lin ti glei vėms...
Sup ran ta ma: ska niau sios sal džio sios pa prikos.
Jos ne tik ska nios, bet ir la bai ver tin gos.
Pap ri kų vai siuo se gau su ang lia van de nių, mine
ra li nių me džia gų. Ypač daug ka lio. Ne ma žai
C ir B gru pės, E, P vi ta mi nų. Ne tik cit ri na
ga li gir tis tu rin ti daug vi ta mi no C. Žmo gui
rei ka lin gą šio vi ta mi no die nos do zę ga li ma
gau ti su val gius vos vie ną pa pri ką. Aiš ki nama,
kad pa pri kos tu ri vie ną la bai ge rą sa vy bę
– jo se esan tys vi ta mi nai iš si lai ko net ver dant
ar kon ser vuo jant. Tik ras ste buk las! Gal ne
puo do dang čio už deng ti ne rei kia?!
Il go kai ir sal džio sios pa pri kos bu vo var toja
mos tik kaip re tas prie sko nis. Ta čiau nuo
praė ju sio šimt me čio vi du rio, pra dė jus pa prikas
au gin ti pra mo ni niu bū du, jos var to ja mos
ne tik prie sko niams: iš jų tai so mos sa lo tos,
val go mos kaip at ski ras pa tie ka las. Su kur ta
įda ry tų bei ki taip pa ruoš tų pa pri kų re cep tų.
Ska nu ir šiaip, kaip obuo lį, ge rai pri no ku sią
pa pri ką vie ną be nie ko triaukš ti.
Yra ne tik įvai rių pa pri kų val gių re cep tų.
Yra pa ta ri mų, kaip pa pri ko mis iš si gy dy ti ar
ap si sau go ti nuo vie nos ar ki tos li gos. Ne tik
per ša li mą pa pri ka gy do. Liau dies me di kai
tvir ti na, kad sal džio sio se pa pri ko se esan čios
veik lio sios me džia gos stip ri na krau ja gys les,
Kalbos moKyKlėlė
Skyrelį rengia Savivaldybės kalbininkė
diana stašKūnienė
„sumoje“ ir „sumai“
apie pa pri kas – sal džią sias ir kar čią sias
7
davo mirusių artimųjų vėlės. Buvo tikima:
jeigu troboje nebus sodo, nebus
vėlių ir šeima nesusilauks palikuonių.
Tokia giminė išnyks, – „Biržiečių žodžiui“
pasakojo amatų meistrė Vitenė
Repšienė.
Ir suskaičiavo: jau nupynusi 31 sodą.
Kada bus galas? Kai šiaudai pasibaigs!
Amatininkė savo sukauptų
šiaudų atsargas baigė, bet kai apie tai
pasidejavo savo skapiškėnui pusbroliui
giminaitis Vitenei nepagailėjo net
trobesių bei šiltnamio šiltinimui skirtų
šiaudų kūlių.
regina VAIČEKONIENĖ
„Biržų krašto raštuose“ norime papasakoti apie kuo daugiau kuriančių,
grožį puoselėjančių žmonių. tačiau visų krašto žmonių,
jų kūrybos nežinome, tad skaitytojų prašome
pasiūlyti naujų temų ir adresų mūsų rašiniams.
eigojame pirkti prekių už 2000 Lt.
Patvirtinta 1000 Lt sąmata.
Naudininkas „sumai“ taip pat
nevartotinas, nes klaidingai rodo
paskirtį (tarsi nuostoliai būtų padaryti
sumai (ne asmeniui ar įmonei),
prekės nupirktos sumai (ne asmeniui
ar įmonei) ir t. t.). Vietoj naudininko
vartotinas kilmininkas be žodžio
„suma“, gali būti prielinksnio „už“
konstrukcija: Padarė 300 Lt nuostolio.
Nupirkta prekių už 500 Lt.
Už kiek pirksit?
nai ki na in fek ci nių li gų su kė lė jus bei ža lin gas
bak te ri jas, mal ši na už de gi mus, sau go or ga nizmą
nuo ate rosk le ro zės, ska ti na tul žies iš si skyri
mą, ge ri na ape ti tą, sti mu liuo ja virš ki ni mo
pro ce sus, mal ši na skaus mą bei karš čia vi mą...
Šį są ra šą ga li ma bū tų dar to liau tęs ti, nes li tera
tū ro je apie pa pri kas yra pri ra šy ta la bai daug
ge rų žo džių. Pa ta ria ma kuo dau giau pa pri kų
val gy ti on ko lo gi nė mis li go mis ser gan tiems
li go niams bei žmo nėms, ku rie dir ba ar gy vena
di de lio ra dia ci nio fo no ap lin ko je. Pa na šu,
kad pa pri kas bū tų la bai svei ka val gy ti net po
ato mi nio ka ro, jei gu po jo iš lik tų val gy to jų
bei šių dar žo vių au gin to jų!
Kai kam nuo sal džių jų pa pri kų rei kė tų laiky
tis ato kiau. Jų ne ga li ma val gy ti žmo nėms,
ku rie ser ga skran džio ir dvy li ka pirš tės žarnos
opa li ge, gast ri tu ar ba lė ti nė mis inks tų
li go mis.
Ta čiau be veik vi si šios že mės gy ven to jai
pa pri kų minkš ti mu ar ba švie žio mis jų sul timis
ga li gy dy tis žaiz das, stab dy ti krau ja vi mą,
nau do ti pa pri kas įvai riems komp re sams. Papri
ko mis stip ri na mi plau kai ir na gai. Ga li ma
pa si gy dy ti ir su trū ku sius kul nus. Tam rei kia
ly gio mis da li mis su mai šy ti su tar kuo tą pa pri ką
su me du mi. Šį mi ši nį dė ti ant pa žeis tų kul nų
ir pa lik ti per nak tį. To kį komp re są pa ta ria ma
dė ti kas ant rą die ną, kol kul nai su gis.
Kos me to lo gai aiš ki na, kad pa pri kų ir morkų
sul čių mi ši niu ry tais ir va ka rais iš si te pant
vei dą, ga li ma pa nai kin ti raukš les ir pig menti
nes dė mes.
Tiek daug ge rų žo džių apie pa pri ką – imigran
tę iš Ame ri kos. Pa si ro do, dar ne vis kas:
nors bo ta ni kai pa pri ką va di na vien me te, ji iš
tik rų jų yra dau gia me tė. To dėl ru de nį at sar giai
į va zo ną per so din ta ir žie mai į na mus par neš ta
pa pri ka lyg nie kur nie ko žy di ir vai sius užaugi
na, kai už lan gų siau tė ja žie ma.
Pa ren gė Fe lik sas GruNs KIs

8
Ka lė dos, o gam ta mel džiams mū sų
pro tė viams – žie mos sau lėg rį ža – didy
sis gam tos virs mas, sau lės par grįži
mas, ruo ši ma sis pa va sa riui – naujo
už gi mi mui. Lai kas nuo Ka lė dų
iki Už ga vė nių – mė sie das (val gyk ir
pie ną, ir mė są, kol Ga vė nas nea tė jo
pil vo per rėžt ir žar din pa džiaut...) –
se no vės lie tu viui bu vo ir ves tu vių
lai kas, va di na si, ne tik gam tos, bet
ir mo ters virs mo lai kas.
Šian dien lie tu vės mo te rys sa vo
pa dė tį šei mo je sten gia si pa slėp ti
at si sa ky da mos tra di ci nių pa var džių
prie sa gų, ne be no ri bū ti ­ai tės, ­utės,
­ytės, ­ie nės, ­uvie nės... O prieš po rą
šim tų me tų jų sta tu są šei mo je ro dė
ne tik pa var dės prie sa ga, bet ir apran
ga, tiks liau – gal vos dan ga.
Lie tu vių tau ti nis kos tiu mas yra
kil di na mas iš liau dies apei gi nio kostiu
mo, skir to šei mos šven čių apeigoms,
pir miau sia – ves tu vėms, tad
ir siu va mas bu vo jau nai mer gi nai ar
vai ki nui, ku rie bu vo su bren dę vedy
boms. Ri tua las vi sa da tu ri la bai
griež tą tvar ką, pil nu mą, juo ku ria ma
har mo ni ja, taip ir kos tiu mas tu rė jęs
bū ti pil nas, tvar kin gas, tu rė ti vi sas
su de da mą sias da lis, iš ku rių tiek pat
svar bi bu vu si ir gal vos dan ga (žmogus
be gal vos dan gos – kaip me dis
be vir šū nės). Vil kė ti ne pil ną tau tinį
kos tiu mą bu vę tie siog ne pa do ru.
O mo ters gal vos dan ga dar bu vu si
ypa tin ga tuo, kad at spin dė jo jos
pa dė tį šei mo je: mer gi na (ne ma ža
mer gai tė) – vai ni kuo ta, mo te ris –
nuo me tuo ta (gal vą ga lė ju si deng ti
ir ska re le, ke pu rė le).
Ša lia mo ters at ri bu to – nuo me to
– mu zie juo se dar ga li ma pa ma ty ti
ir nuo me tė lį, ku ris, anot et no lo gės
A. Kar gau die nės, ves tu vių ei go je bu­
Koks tu ris tas at va žiuo ja į Bir žus?
Iš kur? Kas mū sų kraš te jį ga li sudo
min ti? Ką da ry ti, kad tu riz mas
tap tų vie na iš mū sų mies te lio plėtros
stra te gi nių kryp čių?
Bend ra dar biau jant su spar čiai
be si ku rian čiais ama tų cent rais Latvi
jo je (Bir žų ra jo ne Sa vi val dy bės
ad mi nist ruo ja ma me Latvijos–Lietuvos
bend ra dar bia vi mo per sieną
pro gra mos pro jek te „Tra di ci nių
ama tų tink las kaip prie mo nė gerin
ti Lat vi jos ir Lie tu vos pa sie nio
pa trauk lu mą“) te ko ne kar tą da lyvau
ti Lat vi jo je or ga ni zuo ja muo se
ama ti nin kys tės plėt rai skir tuo se
ren gi niuo se. Pas te bė jo me, kad latviai
šio je sri ty je spar čiau žy giuo ja į
prie kį, ieš ko ga li my bių, kaip sis temin
ti veik lą, kaip pa dė ti ama ti ninkams
sa vo po mė gį pa vers ti vers lu
ir tuo pa čių ne bū ti su žlug dy tiems
rin kos eko no mi kos są ly go mis.
Nors Lie tu vo je tra di ci nių ama tų
cent rų plėt ra dar smar kiai at si lie ka
nuo lat vių, ta čiau lie tu viai ap lenkė
kai my nus, su kur da mi tau ti nio
pa vel do pro duk tų ser ti fi ka vi mo
me cha niz mą. Apie tau ti nio pa veldo
pro duk tų ser ti fi ka vi mo bei tradi
ci nių ama tų meist rų ates ta vi mo
tvar ką Bir žų ir Ro kiš kio ra jo nų
ama ti nin kai dau giau ga lė jo su žino
ti Bir žų kraš to mu zie jaus „Sė la“
kar tu su Bir žų ra jo no sa vi val dy bės
ad mi nist ra ci ja or ga ni zuo ta me semi
na re (vie no je iš mi nė to pro jek to
pla nuo tų veik lų) „Lie tu vos tau ti nis
pa vel das ir ama tų vers las“.
vęs pir mes nis už nuo me tą. Kul mina
ci nė ves tu vių ri tua lo da lis bu vęs
mo ters gau bi mas (se niau sias gaubi
mas – marš ka): nui mant vai ni ką
– jau nys tės, mer gys tės, ne kal tu mo
sim bo lį – gal va bu vo den gia ma nuome
tė liu – taip bu vo įpras mi na mas
virs mas, pe rė ji mas iš mer gi nos į
mar čios (mirš tan čios) sta tu są.
Et no lo gai pa ste bi, kad gau bi mas
nuo me tė liu bū din gas ne tik lie tuviams,
šis ri tua las už fik suo tas ir
lat vių, bal ta ru sių, uk rai nie čių ir net
ug ro fi nų tau tų (es tų, vo di) ves tuvių
tra di ci jo se, ir nors skir tin guose
kraš tuo se ir pa pro čiai bu vę skirtin
gi, ta čiau daž niau siai gau bi mas
nuo me tė liu įpras min da vęs virs mą
– „mar čios ma ri ni mą“. Nuo me tas,
ska re lė, ke pu rė lė kei tė nuo me tė lį
tik gi mus kū di kiui (kai ku rių tautų
tra di ci jo je – pir mam sū nui), tad
tik kū di kio gi mi mas iš ves da vo mote
rį iš mar ta vi mo bū se nos (mer gina
mi ru si – mo te ris neuž gi mu si),
ir šio virs mo baig tį įpras min da vo
nuo me tė lio pa kei ti mas jau mo te riai
de ran čia gal vos dan ga...
Nuo me tė lis XIX a. pra džio je dar
bu vo dė vi mas vi so je Lie tu vo je, o
iki XX a. IV de šimt me čio – Ry tų
biržų Krašto raštai
daiK tas – praei ties at spin dys
Lie tu vo je, to dėl jų nė ra išli
kę daug, ir ne kiek vie name
mu zie ju je jį ga li ap tik ti.
Net gi pa tys mu zie ji nin kai
ne re tai juos pai nio ja su
rankš luos čiais...
Mū sų mu zie ju je ga lite
pa ma ty ti bal tą dro bi nį
nuo me tė lį (au dė Bar bo ra
Ki sie ly tė­Meš kaus kie nė
(1853–1957) iš Ro kiš kio raj.
Mar gė nų kai mo), užaus tą
ryš kias rau do nais ir mė lynais
siū lais (žič kais). Bal ta
spal va – iš skir ti nė apei gų atri
bu tų spal va (bal ta dro bu le
su tin ka ma gi mu sį, iš ly di ma
mi ru sį...), ji aso ci juo ja si su
šva ra, švie sa, gė riu, ne kal ty be, do rumu.
Rau do na spal va ne tik lie tu vių
tra di ci jo je lai ko ma šven ta že mės,
ug nies, gy vy bės, gy ve ni mo spal va.
Mė ly na spal va dau giau ap tin ka ma
že mai čių ir su val kie čių nuo me tėliuo
se, o aukš tai čių kraš tuo se la biau
bū din ga pa ta ly nei, pri juos tėms.
Nuo me tė lių ga lai bū da vo ne tik
užau džia mi, bet ir siu vi nė ja mi
(įvai ria tech ni ka­ pel ta kiu, py nute),
puo šia mi pi ni kais, mez gi niais,
ga lus ne re tai puoš da vę skir tin gi siu­
Nuo me to ga lo pa puo ši mas. XIX a. vid. Li nas,
siu vi nė tas pel ta kiu, pi ni kai. Ras tas Di lių kop ly čio je.
Or na men tas – svas ti ka (ug nies ir sau lės sim bo lis),
reiš kian tis glo bą, sėk mę, ge rus lin kė ji mus.
Ke pu rė lė.
vi nė ji mo ar pi ni kų raš tai, ku riuo se
daž nai ap tin ka mi ar cha jiš ki simbo
liai (kvad ra tas – že mės sim bo lis,
kvad ra tė lių tink las – geo met ri nė
vi sa tos ma te ri ja, rom bas­pa suk tas
kvad ra tas – že mės, mo ti nos gim dyto
jos, vai sin gu mo ženk las, svas ti ka
– ug nies, sau lės sim bo lis). Skir tingi
ga lai, anot et no lo gų, sie ti ni su
gy ve ni mo ke lio sim bo li ka: vie nas
ga las sim bo li zuo ja ke lio pra džią,
ki tas – pa bai gą.
Iš puoš ti nuo me tė lių ir nuo me tų
2011 m. vasario 22 d., antradienis
ko dėl ir kaip rei kia mar čią nu ma rin ti?
Se mi na ro or ga ni za to riai VšĮ
„Ge ro vės ins ti tu tas“ ir Lie tu vos
tau ti nio pa vel do ga min to jų ir kūrė
jų aso cia ci ja gruo džio pa bai go je
5 die nas mo kė 20 Bir žų ir 10 Rokiš
kio ra jo no ama to meist rų, kaip
da ly vau ti ates ta ci jo je ir tap ti ser tifi
kuo tais tau ti nio pa vel do pro duktų
ga min to jais ir kaip ser ti fi kuo to
ama ti nin ko sta tu sas ga li pa gel bėti
ku riant ir ple čiant sa vo vers lą,
re n g i a nt pro j e k tu s Eu ro p o s f on dų
fi nan sa vi mui gau ti.
Už siė mi mų me tu se mi na ro da lyviai
ne tik klau sė si pa skai tų, ta čiau
at li ko dau gy bę pra kti nių už duo čių:
kū rė vers lo pla nus, ra šė pro jek tus,
for mu la vo pro jek tų tiks lus ir užda
vi nius, skai čia vo vers lo plėt rai
rei ka lin gus pi ni gus, tad įgi jo tiek
teo ri nių ži nių, tiek pra kti nių įgūdžių.
Be mi nė tų te mų ama ti nin kai
su si pa ži no su smul kaus vers lo buhal
te ri ja, mo kes čių ving ry bė mis,
ap skai tos tvar ky mo prin ci pais, finan
si nių do ku men tų ir ata skai tų
pil dy mo tai syk lė mis.
Ama ti nin kai džiau gė si, kad jie
su lau kė dė me sio, kad jiems bu vo
įvar din ta, jog tai, kuo jie už sii ma,
yra svar bu ir rei ka lin ga, ir kad įgytos
ži nios bus pri tai ko mos ruošian
tis ser ti fi kuo tis ar sa vo po mė gį
pa ver čiant pa ja mų šal ti niu. Ke le tas
se mi na ro lan ky to jų iš sa kė pa gei davi
mą su si pa žin ti su mu zie ju je sau gomais
se nų jų liau dies meist rų dar bų
pa vyz džiais bei su rink ta me džia ga
apie et nog ra fi nius Bir žų kraš to ypa­
tu mus, kad kur da mi iš lai ky tų mū sų
kraš to tra di ci jas. Ne vie nas rim tai
su si do mė jo ga li my bė mis įsi gy ti
tau ti nio pa vel do pro duk tų kū rė jo
ser ti fi ka tą bei ga li my bė mis rea lizuo
ti sa ve jį įsi gi jus.
Pro jek to „Tra di ci nių ama tų tinklas
kaip prie mo nė ge rin ti Lat vi jos
ir Lie tu vos pa sie nio pa trauk lu mą“
ini cia to riai ža da ne pa mes ti ama ti­
Nuo me to ga lų pa puo ši mai. XIX a. vid. Li nas,
siu vi nė tas pel ta kiu.
nin kys tės plėt ros idė jos: jau nu brėž ti
Žiem ga los ir Šiau rės Lie tu vos amati
nin kų aso cia ci jos kū ri mo metme
nys, svars to ma ama ti nin kys tės
plėt ros da ly vau jant ki tuo se Eu ro pos
pro jek tuo se kon cep ci ja.
Kuo dau giau ra jo ne bus ser ti fikuo
tų ama ti nin kų, siū lan čių sa vo
pro duk ci ją, de monst ruo jan čių sa vo
ama tą at vyks tan tiems tu ris tams, tuo
Nuo me tė lis. XIX a. Li nas, užaus tas
rau do nais ir mė ly nais žič kais.
ga lai ro do, kiek daug dė me sio buvo
ski ria ma ruo ši mui si svar biausiam
mo ters gy ve ni mo virs mui,
kiek no rų, vil čių, troš ki mų bū da vo
įau džia ma, įpi na ma, iš siu vi nė ja ma,
kaip iš kar tos į kar tą bū da vo per duoda
ma mo ters gy ve ni mo pa skir ties,
su vo ki mas: „Te be su mar ti, ne tu riu
vai kų“ – toks pa vyz dys pa tei kia mas
di džia ja me Lie tu vių kal bos žo dy ne,
iliust ruo jant vie ną ar cha jiš kiau sių
žo džio mar ti pra smių.
ar ama tų plėt ra taps vie nu iš tu ris tų trau kos veiks nių?
Redakcijos archyvo nuotr.
di des nė ti ki my bė, kad dau giau užsie
nio sve čių ap lan kys mū sų kraš tą,
nes už sie nio ša lių tu ris tą do mi na
tai, kas au ten tiš ka, tik ra, uni ka lu,
ko ne ras jo kio je ki to je ša ly je. Gal
tra di ci nės ama ti nin kys tės plėt ra ir
ga lė tų tap ti vie na iš tu ris tų trau kos
į Bir žus prie mo nių.
Edi ta LANs BEr GIE NĖ

2011 m. vasario 22 d., antradienis
Šeš ta die nį „Auš ros“
vi du ri nė je mo kyk lo je
vy ko Lie tu vos mo ki nių
olim pi nio fes ti va lio
šach ma tų fi na las. Į
var žy bas at vy ko net
21 ko man da iš vi sos
Lie tu vos. Vie no iš
ren gi nio or ga ni za torių
– Lie tu vos mo ki nių
ir stu den tų spor to
cent ro me to di nin kė
Rai mon da Čer kaus kaitė
– gy rė bir žie čių pasi
ruo ši mą at sa kin goms
var žy boms bei
sve tin gu mą.
Nors lau ke spi gi no šal tis, o pieti
nę Lie tu vos da lį už ver tė snie gas,
bir žie čiai su lau kė neį ti kė ti nai daug
var žy bų da ly vių. Per nai Pa ne vėžy
je vy ku sia me Lie tu vos mo ki nių
olim pi nio fes ti va lio fi na le da ly va vo
14 ko man dų, o bir žie čiai sve tin gai
priė mė net 21 ko man dą iš Kau no,
Vil niaus, Šiau lių, Klai pė dos, Plungės,
Ma ri jam po lės, Tel šių, Rad viliš
kio, Ra sei nių, Aly taus, Ro kiškio,
Laz di jų, Jo niš kio, Vil ka viš kio,
Bu vęs šach ma tų tre ne rio Rai mon do Pa liu lio nio auk lė ti nis,
da bar Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gim na zi jos mo ki nys
Ai va ras Pa liu lis bei jo ko man da iš ko vo jo pir mą ją vie tą Lie tu vo je.
Jo na vos, Drus ki nin kų, Pa ne vė žio,
Pak ruo jo.
Lie tu vos mo ki nių ir stu den tų
spor to cent ro me to di nin kė R. Čerkaus
kai tė sa kė, jog Bir žai var žy boms
bu vo pa si rink ti to dėl, kad dar rug sė jį
ga vo bir žie čių pa siū ly mą reng ti varžy
bas. Bir žie čių pa siū ly tos są ly gos
var žy bų or ga ni za to riams pui kiai
ti ko. Be to, Bir žuo se dir ba vie nas
kom pe ten tin giau sių šach ma tų trene
rių Rai mon das Pa liu lio nis.
sportas
Bir žie tiš ki ak cen tai
mkL „Žvaigž džių die no je“
Šeš ta die nį vy ku si
Lie tu vos moks lei vių
krep ši nio ly gos (MKL)
žvaigž džių die na ir
šie met neap siė jo be
bir žie tiš kų žvaigž du čių.
Jau nuo liai iš ban dė
nau ją ją Aly taus
krep ši nio are ną,
įsiam ži no su Eu ro pos
krep ši nio čem pio na to
ta lis ma nu Am be riu.
žai dė nau joj are noj
Šiais me tais ren gi ny je kar tu su dar
be veik tri mis šim tais jau nų jų krepši
nin kų da ly va vo ir du Bir žų spor to
mo kyk los krep ši nio auk lė ti niai – Jokū
bas Švam ba ris ir Ode ta Sa mu kaitė.
Bir žie čiai tu rė jo pro gą pir mie ji
iš ban dy ti dar da žais kve pian čią, specia
liai Eu ro pos krep ši nio čem pio natui
ka pi ta liai re konst ruo tą Aly taus
are ną. Ši iš si plė tė net ke tu ris kar tus
ir nuo šiol tal pins dau giau nei penkis
tūks tan čius žiū ro vų.
Try li ka me čiui Jo kū bui, krepši
nio tre ne rių ver ti na mam kaip
vie nam per spek ty viau sių sa vo amžiaus
krep ši nin kų, tai bu vo ant ra sis
pa si ro dy mas to kia me ren gi ny je, o
ke tu rio lik me tei Ode tai – de biu tas.
Kiek vie na am žiaus gru pė žai dė po
vie ną kė li nu ką, o pen ke tu ke tu rė jo
žais ti bent dvi mer gi nos. Drau giško
se rung ty nė se nu ga lė jo „Ry tų“
ko man da, ku rio je ir žai dė bir žiečiai.
Jo kū bas per ne pil ną kė li nu ką
pel nė ke tu ris taš kus, Ode ta ne pasi
žy mė jo.
ren gi nys – įs pū din gas
Bir žie čiai la bai džiau gė si be veik
pu sę die nos tru ku siu ren gi niu ir
šį gy rė.
„Prieš ren gi nį la bai jau di naus,
bi jo jau. Be rei ka lo – ren gi nys labai
pa ti ko, tvy ro jo ypač drau giš ka,
šven tiš kai links ma at mos fe ra. Grįžau
su ža vė ta ir no rė čiau dar kar tą
ten su grįžt“, – sa kė Ode ta, tre ne rės
Ni jo lė Kregž die nės auk lė ti nė.
Jau 46 dy džio ba tus ne šio jan čiam
Jo kū bui ren gi nys taip pat pa li ko
pui kių įspū džių. „La bai links ma
bu vo, kai mes žai dėm, o prie ši ninkų
ko man da iš lei do vien mer gi nas
– tai šiek tiek iš mu šė iš vė žių“, – šypso
jo si tre ne rio Al gir do Kriau čiū no
auk lė ti nis.
Jau nuo liams pa ti ko nau jo ji, daugiau
nei pen kis tūks tan čius žiū ro vų
tal pi nan ti are na, ku rią jie iš ban dė
pir mie ji. „Are na nors yra di de lė, bet
la bai jau ki, o ir per si ren gi mo kamba
riai ypač erd vūs, du šai paaukš tinti
– kak tos ne pra sis kel tų net Sa bonis“,
– pa sa ko jo bir žie čiai.
pir ma sis dė ji mų
Kon Ku ras
MKL „Žvaigž džių die no je“ vy ko
ne tik drau giš kos rung ty nės tarp
„Ry tų“ ir „Va ka rų“, bet ir įvai rūs konkur
sai: bau du kas, krep ši nio es ta fetės,
tri taš kių kon kur sai ir kt.
Pir mą kart is to ri joje įvy ko ir dėji
mo į krep šį kon kur sas, ku ria me
16–17 me tų jau nuo liai ste bi no sa vo
šuo lių ir plas ti kos su ge bė ji mais.
bir žie čių bu vo dau giau
Jo kū bas ir Ode ta bei juos at lydė
ję ar ti mie ji ne bu vo vie nin te liai
bir žie čiai ren gi ny je. Čia taip pat
ga lė jai iš vys ti iš Bir žų ki lu sį Lie tuvos
krep ši nio fe de ra ci jos ge ne ra li nį
sek re to rių Min dau gą Bal čiū ną bei
fe de ra ci jos pre zi den tą, le gen di nį
tre ne rį, bu vu sį Bir žų spor to mokyk
los di rek to rių Vla dą Ga ras tą.
Rung ty nėms tei sė ja vo taip pat iš
Bir žų ki lęs Vy tis Pe ne lis.
Po ren gi nio jau nie ji Bir žų ta lentai
kar tu su juos at ly dė ju siais ar timai
siais ga lė jo ne mo ka mai ste bė ti
Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos taurės
fi na lus bei tu rė jo pro gą links mai
įsiam žin ti su žais min gu rug sė jį Lietu
vo je vyk sian čio Eu ro pos krep šinio
čem pio na to ta lis ma nu Am be riu,
sim bo li zuo jan čiu gy vy bę įga vu sį
Lie tu vos auk są – gin ta rą.
Me rū nas Ju KO NIs
Ša lies var žy bos Bir žų val džios ne su do mi no
Žai džia Bir žų „Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los ko man dos at sto vė Au re li ja Juk nai tė. Bir žie čiai iš ko vo jo
sep tin tą ją vie tą.
Į Bir žus at va žia vo šach ma ti nin kų
ko man dos, ku rios iš ko vo jo per ga les
sa vo ra jo nuo se. Bir žams at sto va vo
„Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los žaidė
jai Au re li ja Juk nai tė, Pau lius Jano
nis, Da nie lius No rei ka ir Emi li ja
Če ren co va. Po ne leng vos ko vos su
pa jė giais prie ši nin kais bir žie čiai iško
vo jo sep tin tą ją vie tą.
Pir mo ji vie ta ati te ko Kau no techno
lo gi jos uni ver si te to gim na zi jai.
Be je, jai at sto va vo bir žie tis, bu vęs
tre ne rio R. Pa liu lio nio auk lė ti nis
Ai va ras Pa liu lis. Jam ati te ko ir stipriau
sio žai dė jo tau rė. Ant ro ji vie ta
ati te ko Šiau lių „Ju ven tos“ pa grindi
nės mo kyk los ko man dai, tre čio ji
– Pa ne vė žio penk to sios vi du ri nės
mo kyk los ko man dai. Me da lius ir
dip lo mus nu ga lė to jams įstei gė Lietu
vos mo ki nių ir stu den tų spor to
cent ras. Tau rė mis nu ga lė to jai bus
ap do va no ti moks lo me tų pa bai goje
Vil niu je. Bir žų ra jo no sa vi val dy­
9
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
bės Švie ti mo sky rius ap do va no jo
ge riau sius žai dė jus.
Be je, to kio ly gio var žy bos ne sudo
mi no nei Sa vi val dy bės ad mi nistra
ci jos Kul tū ros ir spor to sky riaus
at sto vų, nei Spor to mo kyk los vado
vų. Var žy bo se jie ne pa si ro dė ir
sėk mės žai dė jams ne pa lin kė jo. Tad
ką ga li ma kal bė ti apie mū sų mies to
įvaiz džio kū ri mą?
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ

10
ket vir fi na lių pra džia
– be ne ti kė ti mų
Sa vait ga lį įvy ko Bir žų ra jo no
krep ši nio pir me ny bių ket virt fina
lių pir mie ji su si ti ki mai.
var žy bų apž val ga
Šeš ta die nį ga lin gai rung ty nia vęs
„Bir žų miš kas“ daug vil čių sa vo varžo
vei „Pa če riaukš tei“ prieš at sa ko mąsias
rung ty nes ne pa li ko. Nors įpu sėjus
rung ty nėms „miš ko“ krep ši nin kai
tu rė jo tik 5 taš kų pra na šu mą, bet antro
je rung ty nių da ly je jau kont ro lia vo
rung ty nių baig tį. „Bir žų miš kas“ pelny
tai nu ga lė jo re zul ta tu 88:65 (21:14,
17:19, 21:13, 24:17) bei su si kro vė saugų
23 taš kų pra na šu mą.
„Pa če riaukš tei“ sun kiai se kė si stabdy
ti „Bir žų miš ko“ ly de rius E. Daugu
vie tį ir A. Kut rą, pri klau san čius
„Rin kuš kių alaus“ eki pai, ku rie pel nė
30 ir 22 taš kus. Pra lai mė ju sių jų gre tose
iš si sky rė A. Bag do na vi čius, įme tęs
16, ir R. Če po kas – 13 taš kų.
Tuo tar pu „Sau lės“ gim na zi jos
krep ši nin kai, kaip ir bu vo pro gno zuota,
tik po at kak lios ko vos, 2 taš kais,
re zul ta tu 86:88 (26:22, 13:18, 29:28,
20:22) pra lai mė jo „Spor tus“ iš Pa nevė
žio. Bet šie su si rin ko ne vi sos su dėties
– at vy ko tik še šie se, tad „Sau lės“
krep ši nin kai ga lė jo tuo pa si nau do ti,
pvz. spaus da mi var žo vus. Kai gim nazis
tai tai da rė, bu vo iš si ver žę į prie kį
ir įgy ję net dvi ženk lę per sva rą. Bet
be spaus da mi pa tys pa var go, va de les
at lei do ir lei do la biau pa ty ru siems
var žo vams iš ly gin ti žai di mą.
„Sau lei“ dau giau siai taš kų pel nė J.
Vai če lio nis – 22, K. Pet ke vi čius pridė
jo 19. „Spor tus“: D. Ma gy la – 26,
D. Končis– 19.
Sek ma die nį, kai Ja no nio aikš tė je
vy ko le do ri tu lio tur ny ras, ne to lie se
esan čio je krep ši nio sa lė je to liau vi rė
ket virt fi na lių ko vos.
„Ag luo na“, ro dės, nu šluos „1 malo
nu mą“, pir mą kė li nį lai mė ju si net
dvi de šim ties taš kų per sva ra. Bet „1
ma lo nu mas“ bal tos vė lia vos ne kėlė.
Vie nam iš „Ag luo nos“ ly de rių S.
Aukš ti kal niui pa ty rus trau mą, o D.
Ja šins kui ga vus tech ni nę pra žan gą,
„1 ma lo nu mas“ rung ty nių pa bai goje
kiek at si tie sė ir pra lai mė jo tik 13
taš kų skir tu mu 70:83 (10:29, 13:17,
14:20, 32:17). Stu den tų gre to se trū ko
ly de rio E. Du baus ko, o „Ag luo no je“
– R. Sa mu lio nio.
„Ag luo nai“ taš kų pel nė: Š. Kri vickas
24, S. Aukš ti kal nis 17, „1 ma lo­
Penk ta die nį – rkL
pir mo sios 1/16 rung ty nės
Bir žų „Rin kuš kių alaus“ pa te ko į tre čią jį RKL pir me ny bių eta pą – atkren
ta mą sias var žy bas. Bir žie čių var žo vai 1/16 fi na lo yra Pa gė gių „Vilkyš
kių pie ni nė“ ko man da.
„Pie ni nin kai“ Suvalkijos–Žemaitijos zo no je užė mė 13 vie tą tarp 20 koman
dų. Pa gė gių krep ši nin kai per 22 rung ty nės pa ty rė 10 pra lai mė ji mų ir
iš ko vo jo 12 per ga lių. Pri min si me, kad mū siš kiai Aukš tai ti jos – Vi du rio
Lie tu vos re gio ne iš 17 ko man dų bu vo ket vir ti.
Va sa rio 25 d. 18 val. Bir žų spor to mo kyk los sa lė je įvyks pir mo sios 1/16
eta po va ry bos Bir žų „Rin kuš kių alus“–Pagėgių „Vil kyš kių pie ni nė“. Šeš tadie
nį mū siš kių lau kia ke lio nė į Pa gė gius at sa ko mo sioms rung ty nėms.
Jei, kaip ti ki mės, vis kas bus ge rai, ir bir žie čiai įveiks „pie ni nin kus“,
aš tunt fi na ly je mū siš kių lauks Klai pė dos LCC TU–“Ig na li na“ po ros nuga
lė to jai.
Da lius MI KE LIO NIs
al fon so Pet ru lio var du
pa va din ta gim na zi ja
mus nin kuo se
Mus, va bal nin kie čius, pa sie kė
ge ra ži nia: iš Ka te liš kių kai mo
ki lu sio ir Nep rik lau so my bės ak to
sig na ta ru ta pu sio ku ni go Al fon so
Pet ru lio var du pa va din ta Mus ninkų
gim na zi ja.
Ku ni gas A.Pet ru lis (1873–1928)
gi mė Ka te liš kių kai me Va bal nin ko
vals čiu je. Mo kė si Šiau lių gim na zijo
je, vė liau – Kau no ku ni gų se mina
ri jo je. Li ki mas taip su si klos tė,
kad jau nam ku ni gui te ko dirb ti
len kiš kuo se Lie tu vos kraš tuo se:
Mai šia ga lo je, Bag do na vo je, Marcin
ko ny se, net Na li bo kuo se (Balta
ru si ja). Vie ti niai dva si nin kai teigė,
kad mels tis rei kia len kiš kai ar
lo ty niš kai, kad Die vas lie tu viš kų
mal dų ne sup ras. A. Pet ru lis ne galė
jo su tik ti su to kia ne są mo ne. Jis
ko vo jo už lie tu vy bę. Vy res ny bei tai
ne pa ti ko. Ku ni gas bu vo daž nai kilno
ja mas iš vie nos vie tos į ki tą.
Kaip ak ty vus ko vo to jas už lietu
vy bę ku ni gas A. Pet ru lis bu vo
pa kvies tas į 1917 m. vy ku sią Lietu
vos kon fe ren ci ją Vil niu je, vė liau
iš rink tas Lie tu vos Ta ry bos na riu.
Al fon sas Pet ru lis bu vo tarp tų dvide
šim ties vy rų, ku rie 1918 me tų
va sa rio 16 die ną pa si ra šė Lie tu vos
Ne p r i k l a u s o my b ė s p a s k e l b i m o
Ak tą. Jis ak ty viai da ly va vo Lie tuvos
Ta ry bos dar be, 1919 m. bu vo
Vals ty bės ta ry bos pre zi diu mo sekre
to rius. Mus nin kuo se (Šir vin tų
raj.) dir bo vos pu sę me tų. Ei damas
į baž ny tė lę lai ky ti šv. Mi šių
pa ty rė šir dies smū gį ir su smu ko
prie var te lių. Pa lai do tas Mus ninkų
baž ny čios šven to riu je
Mus nin kai – gra žus, šva rus
mies te lis, pa puoš tas sko nin go mis
me džio ir ak mens skulp tū ro mis.
A. Pet ru lio ka pa vie tė gra žiai sutvar
ky ta, skęs ta gė lė se ir ža lu mynuo
se. Ti kiuo si, bir žie čiai į savo
tu ris ti nius marš ru tus įtrauks
Mus nin kų mies te lį. Na, o va balnin
kie čiams moks lei viams siū lyčiau
už megz ti ry šius su Mus nin kų
gim na zis tais. Jei žmo nės per tiek
me tų ne pa mir šo mū sų kraš tie čio,
jie nu si pel nė ir mū sų dė me sio bei
pa gar bos.
Mir dza GA r BAus KIE NĖ
sportas
nu mo“ gre to se re zul ta ty viau siai žaidė
G. Bra zio nis – 25, ir M. Vie de ris
– 16 taš kų.
Pas ku ti nė ke tirt fi na lio po ra buvo
vi ce čem pio nas „Gelž be to nis“ ir
sve čiai iš Pan dė lio. „Gelž be to nis“
rung ty nia vo be V. Ja tu le vi čiaus, o
„Pan dė lio­Trio bet“ gre to se trū ko dar
dau giau žai dė jų bei jų cent ro­bokšto.
Rung ty nės vy ko taš kas po taš ko ir
tik rung ty nių pa bai go je, kai pan dėlie
čiams sėk mė tie siog ro dė nu ga rą,
„Gelž be to niui“ pa vy ko kiek ati tol ti ir
įgy ti di des nę per sva rą: lai mė ta 78:68
(22:15, 16:20, 20:18, 20:15).
„Gelž be to nio“ gre to se ne sus tabdo
mas bu vo M. Kriau čiū nas, pel nęs
30 taš kų, 16 pri dė jo vil nie tis cent ras
R. Ber ži nis. „Pan dė liui­Trio bet“ P.
Mar ti no nis pel nė 20, K. Kve da ra vičius
– 16 taš kų.
Kas su si tiKs
pus fi na liuo se
At sa ko mo sios ko vos vyks va sa rio
25–26 die no mis. Nu ga lė to jas sprę sis
pa gal taš kų san ty kį. Ket virt fi na lių
nu ga lė to jai pa teks į pus fi na lių etapą,
ku ris pre li mi na riu tvar ka raš čiu
tu rė tų vyk ti ko vo 6 d.
„Spor tus“ ir „Sau lės“ po ros nu ga lėto
jas su si tiks su „Ag luo nos“ ir „1 malonumo“
dvi ko vos lai mė to ju, o „Bir žų
miš ko“ ir „Pa če riaukš tės“ lai mė to jas
su si rems su „Pan dė lio­Trio bet“ ir
„Gelž be to nio“ po ros nu ga lė to ju.
teleloto
Lošimo Nr. 776 Data: 2011.02.20
Aukso puodas – 1 000 000
(1 x 1 000 000) Lt
Įstrižainės – 8 Lt
Eilutė – 3 Lt
Keturi kampai – 2 Lt
47 54 28 73 49 55 60 52 30 44 02 50
20 11 51 04 63 74 65 70 68 01 09 40
32 48 61 25 45 15 23 27 12 07 67 – keturi
kampai
35 75 46 34 57 – eilutė
05 10 56 21 66 – įstrižainės
38 >> visa lentelė
Papildomi prizai:
VW Golf 0114120
Ford Fiesta 0728542
Citroen C3 0410127
Suzuki Splash 0598866, 0509311
Kvietimai į TV:
039*134, 064*105, 018*792.
Me rū nas Ju KO NIs
Bar tas grį žo
na mo
Ket vir ta die nį po pie tų į „Bir žie čių žodžio“
re dak ci ją pa skam bi no su si rū pi nęs
Lie pų gat vės gy ven to jas: va sa rio 14­ąją iš
na mų pa bė go jo au gin ti nis, vo kie čių aviga
nis, ir dar ne grįž ta. No rė tų pa skelb ti.
Pa juo ka vo me: pa ra šy ti, kad su ti kę jį žmonės
sau go tų si? „Ne, – tvir ti no šei mi ninkas,
– šuo pro tin gas, ra mus, tik rai ne puls
žmo nių ne sa va me kie me“. Pa ža dė jo me
iš spaus din ti skel bi mą, o šei mi nin ko papra
šė me: jei šuo at si ras, te gul pa skam bina,
mums ir gi rū pės šuns li ki mas.
Pir ma die nio ry tą vo kie čių avi ga nio
šei mi nin kas p. Li nas pa skam bi no ir pasi
džiau gė. Penk ta die nio laik raš ty je perskai
tęs ži nu tę apie pa bė gu sį šu nį, jam
pa skam bi no TūB „Rin kuš kiai“ bendra
sa vi nin kis R. Čy gas ir pa siū lė at vyk ti
pa žiū rė ti, gal bū tent tą at kly du sį šu nį
pri glau dė ir glo bo ja jų įmo nės sar gai.
P. Li nas nu vy ko ir su ra do sa vą jį Bar tą,
so tų ir šil tai lai ko mą sar gų na me ly je.
Pa si ro dė, kad Bar tas prieš dvi die nas
čia su si ra do pa ti ki mą prie globs tį. „Per
dvi die nas spė jo iš lep ti“, – juo ka vo šeimi
nin kas Li nas ir dė ko jo „Rin kuš kių“
dar buo to jams bei sa vi nin kams, ku rie
ne pa li ko šal ti jo au gin ti nio.
žemdirbiams
Vasario 23 d. 10 val. Biržų kultūros
centre Biržų rajono savivaldybės
administracijos
Žemės ūkio skyrius rajono
žemdirbiams ir kita ūkine veikla
besiverčiantiems kaimo
gyventojams rengia informacinį
susirinkimą. Jo metu bus
Data Apžiūros vieta
Kovo 29 d. Kratiškiai
Kovo 30 d. Suostas, Kvietkeliai
Kovo 31d. Medeikiai
Balandžio 1 d. Einoriai, Kučgalys
Balandžio 5 d. Eiskudžiai, Kvetkai
Balandžio 6 d. Skrebiškiai, Gajūnai
Balandžio 7 d. Gaižiūnai
Balandžio 8 d. Šukionys
Balandžio 12 d. Ančiškiai, Lebeniškiai
Balandžio 13 d. Geidžiūnai, Sviliai
Balandžio 14 d. Nausėdžiai
Balandžio 15 d. Meilūnai
Balandžio 19 d. Ramongaliai, Čypėnai
Balandžio 20 d. Obelaukiai
Balandžio 21 d. Papilys
Balandžio 22 d. Kilučiai, Anglininkai
Balandžio 26 d. Mažuikiai, Kupreliškis
Balandžio 27 d. Drąseikiai, Užušiliai
2011 m. vasario 22 d., antradienis
pateikta Mokesčių inspekcijos
informacija apie gyventojų pajamų
mokesčius, Aplinkos apsaugos
inspekcijos informacija,
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos informacija bei
reikalavimai Europos Sąjungos
fondų paramai gauti.
Užs. 382
Dėl žemės ūkio technikos
techninės apžiūros
Kaip ir kiekvienais metais kovo
mėnesį pradedama žemės ūkio
technikos techninė apžiūra. Atvykus
į apžiūrą, reikia turėti technikos
registravimo dokumentą ir valstybinės
rinkliavos sumokėjimo kvitą
Balandžio 28 d. Žvejotgala, Juostaviečiai, Sodeliškis
Balandžio 29 d. Biržų kelių tarnyba, Biržų PTM, AB „Biržų bekonas“
Gegužės 5 d. Kilučiai, Mažuikiai, Kupreliškis, Anglininkai
Gegužės 6 d. Naciūnai, Gulbinai, Kirdonys
Gegužės 10 d. Pačeriaukštė, Smilgiai, Pasvaliečiai
Gegužės 11 d. Mieliūnai, Ramongaliai, Čypėnai
Gegužės 12 d. Parovėja, Slimaniškis, Pučiakalnė, Bliūdžiai
Gegužės 13 d. Suostas, Germaniškis, Kvietkeliai
Gegužės 17 d. Kratiškiai, Nausėdžiai
Gegužės 18 d. Medeikiai, Užušiliai, Drąseikiai
Gegužės 19 d. Kučgalys, Papilys, Eiskudžiai, Kvetkai
Gegužės 20 d. Skrebiškiai, Būginiai, Obelaukiai
Gegužės 24 d. Ančiškiai, Meilūnai, Sviliai, Geidžiūnai
Gegužės 25 d. Juostaviečiai, Žvejotgala, Sodeliškis
Gegužės 26 d. Gaižiūnai, Šukionys, Vabalninkas
(už traktoriaus techninę apžiūrą
– 15 Lt, už priekabos – 8 Lt). Valstybinė
rinkliava mokama Valstybinei
mokesčių inspekcijai, sąskaitos Nr.
LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos
kodas 53036.
Telefonai pasiteirauti: 43152 arba (8 616) 93619.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus informacija
Užs. 393

2011 m. vasario 22 d., antradienis
Perka
įvairūs
automobilių supirkimas tinkamų
ir netinkamų eksploatuoti geromis
sąlygomis. tel. (8 610) 02517.
73352
Elektros variklius, starterius, įvairius generatorius
ir akumuliatorius. Pasiima,
atsiskaito iš karto. Tel. (8 648) 67177.
70201
Įvairius automobilius, visureigius, autobusiukus.
Pasiima, atsiskaito iš karto.
Tel. (8 629) 10232.
70214
Senus, daužtus, po avarijos, nevažiuojančius
automobilius. Pasiima patys,
atsiskaito iš karto. Tel. (8 650) 20320.
73845
gyvuliai
Agentas Algirdas – veršelius, karves,
jaučius ir prieauglį. Moka 6, 21 proc.
Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8 675)
95128, (8 687) 21828.
74238
Bendra Lietuvos–Olandijos UAB BAR­
TYNCO brangiai – veršelius iki 2 mėnesių.
Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502,
(8 636) 42871, (8 45) 556061.
71764
d. remeikos įmonė perka jaučius,
karves, jų prieauglį, veršius, avis.
sveria vietoje. tel.: (8 450) 36561,
(8 686) 76913.
72274
Pieno kokybė ir gausa kiekvieno
pieno ūkio šeimininko didžiausias
rūpestis. Jei pavyksta ūkininkui
„pažaboti“ somatines ląsteles, pasveiksta
karvės ir gerokai išauga
primilžiai.
Nesunku suskaičiuoti dėl mastito
patiriamus pieno nuostolius:
vidutiniškai 2 l per dieną, 60 l – per
mėnesį, 720 l – per metus. Tiek patiriama
nuostolių iš vienos karvės,
jei randama 400 tūkst. somatinių
ląstelių mililitre pieno. Tada ir prasideda
virtinė problemų, atnešančių
ūkininkams didžiulius nuostolius.
Deja, dažnas pieno ūkio šeimininkas
net nebando skaičiuoti, kiek
praranda pajamų ir laiko, jei karvės
suserga mastitu.
Kelio galas – sKerdyKla
Tauragės r. ūkininkas Edmundas
M. jau senas ūkininkas – ūkininkauja
keliolika metų. Maždaug prieš
8 metus į 15 karvių bandą įsisuko
mastitas. Gydyk negydęs, tai vieną,
tai jau, žiūrėk, kitą karvę tekdavo
paskersti. Somatinės ląstelės daugindavosi
ne dienomis, o valandomis,
nepadėdavo joks gydymas ir
tekdavo karvę išbrokuoti.
Vieną nesėkmingą dieną, kai
pardavė dar vieną sergančią karvę
ir mintys sukosi apie bandos
naikinimą, pažįstamas veterinarijos
gydytojas Edmundui pasiūlė
išbandyti penergetik­t. Patikino,
kad karvių sveikata tikrai pasitaisys.
Skęstantis ir šiaudo griebiasi, sakė
ūkininkas. „Kai pradėjome karvėms
duoti penergetiko pagal veterinaro
rekomendacijas, palaipsniui gyvuliai
ėmė atsigauti, somatinių ląstelių
mažėjo, o per metus ir visai mastitų
atsikratėme, – pasakojo Edmundas.
kokybiškos dantų gydymo
ir protezavimo paslaugos
vaikams ir suaugusiesiems
už priimtiną kainą.
Pirma konsultacija
nemokamai.
Gyd. odontologas
Mindaugas Briedis
Gėlių g. 5­1, Pasvalys.
Tel. (8 607) 50663. Užs. 305
Įmonė „Oksvida“ veršelius, 3­8 sav.,
auginti. Taip pat belgų mėlynuosius,
avis.Moka 6, 21 proc.Tel.: (8 421) 44481,
(8 620) 24526, (8 611) 44793, (8 607)
12546, (8 687) 81529.
72367
Įmonė brangiai visus veršelius auginimui.
Greitai pasiima. Moka 6, 21 proc.
Tel. (8 694) 14494.
69802
Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka
vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45)
510825, (8 610) 07245.
73135
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka
priedus. Perveža gyvulius. Tel. (8 612)
08756.
72396
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka
už gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8
682) 56872.
73129
Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM.
Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699)
90758, (8 685) 51635.
72143
Nuolat brangiai veršelius auginimui
iki 2 mėn. Moka priedus. Tel.: (8 656)
40439.
71811
Nuolat kiaules, paršavedes. Greitai
pasiima. Tel. (8 641) 23299.
72148
UAB CAVALLUS arklius ir jų prieauglį.
Moka 21, 6 proc. PVM. Sveria elektroninėmis
svarstyklėmis. Tel. (8 622)
09326.
73332
– Iki šiol duodame karvėms penergetiko.“
Nors karvės buvo sveikos,
pieningos, labai smukus pieno supirkimo
kainoms ūkininkas bandą
sumažino, tačiau likusioms kasdien
duoda po kelis gramus penergetiko.
Norisi turėti sveikus gyvulius
ir melžti geros kokybės pieną. „Aš
darau taip, kaip man sakė veterinaras:
priedą duodu su grynais miltais
šerdamas karves rytą. Reikia laikytis
nurodymų ir rezultatai bus geri,“ –
sakė Edmundas.
Ritos Stankienės, ūkininkės iš
Tauragės r. Skaudvilės seniūnijos,
melžiamų karvių bandoje buvo
didelis somatinių ląstelių kiekis –
kai kurių karvių piene jis net viršijo
500 tūkst./ml. Moteris išgirdo apie
penergetiką ir nusipirkusi pabandė
duoti gyvuliams. Po pusantro mėnesio
maždaug pusės karvių pieno
kokybė žymiai pagerėjo. Ypač akivaizdžiai
pagerėjo tų karvių, kurių
tyrimai buvo prasčiausi. Po mėnesio
karvės piene, kuriame ilgą laiką
somatinių ląstelių buvo randama
daugiau kaip 500 tūkst./ml, jų sumažėjo
perpus, o paros primilžis
pakilo maždaug 4 litrais.
pigiau nei antibiotiKai
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsul­
sKelbimai, reKlama
Laidojimo paslaugų
centras
s. dagilio g. 8, biržai
tel. (8 450) 31078
visą parą: (8 698) 70110
Šarvojimo salės nuoma
nemokamai*
* užsakant visą paslaugų komplektą
Užs. 198
tavimo tarnyba“ gyvulininkystės
konsultantas dr. Edmundas Paulauskas
atliko apie 20 bandymų su
penergetic­t. „Penergetikas pasiteisino
visuose ūkiuose: duodant
jo melžiamoms karvėms sumažėjo
somatinių ląstelių skaičius piene,
daugeliu atveju išnyko mastitų
požymiai, – sakė dr. E. Paulauskas.
– Šis ekologiškas preparatas didino
primilžius, priesvorius.“
Pasak E. Paulausko, penergetikas
atstato gyvulių organizmo fiziologinius
procesus, todėl geriau įsisavinamos
maisto medžiagos, gyvuliai
tampa atsparesni ligoms.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio
šalių, karvių mastitas yra
viena iš aktualiausių pieno ūkių
problemų. Mastitai gydomi antibiotikais,
tačiau ligos sukėlėjų atsparumas
antibakteriniams vaistams
kasmet didėja, todėl gydymas antibiotikais
(ypač pakartotinis) būna
neefektyus. E. Paulausko skaičiavimais,
slaptų mastitų gydymas penergetiku
kainuoja 2,8 karto pigiau
nei antibiotikais. Penergetikas yra
ekologiškas, jis neužteršia pieno inhibitorinėmis
medžiagomis, todėl
nereikia karencinio laikotarpio norint
parduoti pieną perdirbimui.
Nuolat perka arklius ir jų
prieauglį. Moka PVM.
Tel.: (8 659) 99242,
(8 450) 33737 (vakare). Užs. 199
užjaučia
Pranešimus apie artimo žmogaus mirtį ir laidotuves
spausdiname nemokamai
Užsienio įmonė „Bartynco“ visus
veršelius auginimui iki 100 kg. Sveria
elektroninėmis svarstyklėmis. Moka
PVM. Tel. (8 699) 46054.
69817
užsienio įmonė aukščiausiomis
kainomis 50–100 kg veršelius iki
8 sav. auginti, ypač brangiai belgų
mėlynuosius, moka 6, 21 proc.,
sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito
vietoje. tel.: (8 659) 95647, (8 604)
44438.
67848
Užsienio įmonė brangiai veršelius
auginimui. Moka 6, 21 proc. Sveria
elektroninėmis svarstyklėmis.Tel.: (8
633) 66417, (8 611) 94949.
71936
Vadybininkas Nerijus veršelius auginti.
Sveria el. svarstyklėmis. Moka 6, 21
proc. PVM. Atsiskaito iš karto. Patys
pasiima. Tel.: (8 618) 29721, (8 682)
64997.
73851
Vilė ir Valdas veršelius auginti. Moka 6,
21 proc. Tel. (8 680) 22009.
69787
Lietuvos Vokietijos įmonė nuolat
be tarpininkų perka įvairius
veršelius nuo 2 sav. iki 2 mėn.
Sveria elektroninėmis svarstyklėmis.
Pasiima skubiai Jums patogiu laiku.
Moka 6, 21 PVM. Tel.: (8 673) 58404,
(8 604) 92674. Užs. 160
karvių sveikatai – nuolatinis dėmesys
Užs. 388
Liko nuotraukos, rūbai, daiktai. Liko skausmas, širdis sužeista.
O gyvent ir toliau privalai, leidus laikui paguosti Tave.
Mirus jonui KuKeniui, nuoširdžiai užjaučiu
Bronytę Kaščiukienę, marčią Eugeniją ir anūkus.
O. Latinskaitė
Laidojimo prekės, paslaugos
„Laidotva“, Kęstučio g. 52, tel.: (8 689) 31301, 36520
siūlo paslaugas
Groja ir dainuoja įvairiomis progomis.
Veda vakarą. Šiauliai. Tel. (8 614)
76002.
70866
paminKlai. granito gaminiai kapams.
žiemos metu taikomos nuolaidos.
Kęstučio g. 24, iia.tel.: (8 626)
33445, (8 625) 97746.
70609
Sienų, grindų šiltinimas į oro tarpus.
EKO vata, termoputa, polistireno
granulėmis. 1 kv. m. kaina nuo 7 Lt.
Konsultuoja, dirba visoje Lietuvoje.
Tel. (8 689) 68528.
72335
Pirmadieniai su Šventuoju Raštu
„Mokytojau, paaiškink mums!“
Nem. Radviliškio pagrindinės
mokyklos Tikybos kabinete
vasario 28, kovo 7 d. 18 val.
Apie tikėjimą ir gyvenimą su kun.
Andriumi Šukiu.
Maloniai laukiame visų!
viščiuKai! Vasario 16 d. (trečiadienį)
prekiaus Kaišiadorių paukštyno
vakcinuotomis 3­4­5­8 mėn.
rudomis, raibomis dėsliosiomis
vištaitėmis ir gerai dedančiomis
kiaušinius (kaina nuo 9 Lt). Turės
gaidžiukų. Spec. lesalai. Tel. (8 608)
69189. Kučgalys 10.00, Kupreliškis
10.10, Satkūnai 10.20, Papilys
10.35, Biržai (ūk. turgus)10.55,
Parovėja 11.15, Medeikiai 11.25,
Nem. Radviliškis 11.40, Germaniškis
11.50, Suostas 12.00, Juostaviečiai
12.20, Pačeriaukštė 12.30,
Smilgiai 12.40, Pasvaliečiai 12.50,
Kirdonys 13.00. Užs. 348
Užs. 171
Parduoda
BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS.
Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria.
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.
11
Užs. 276
Užs. 221
Užs. 210
Vandens filtrus geriamam vandeniui.
Nukalkinimo, nugeležinimo sistemas.
Aptarnauja, montuoja. Tel. 8 682
42213.
73935
įvairūs
įvairias malkas su pristatymu. tel.
(8 680) 82722.
71186
Juodąsias garstyčias, tinkamas sėklai.
Tel. (8 615) 21000.
74346
Mišrias malkas, supjautas kaladėmis.
Pristato į namus. Tel. (8 619) 82534.
73141
uosio, juodalksnio, beržo, alksnio,
skaldytas, pjautas kaladėmis malkas.
atraižas, supjautas atraižas. tel.
(8 604) 65913.
72785
Visų rūšių malkas didmeninėmis kainomis.
Veža miškovežiu. Tel.: (8 600)
63820, (8 617) 20473.
70350
gyvūnai
Veršingą karvę. Veršiuosis gegužės
mėn. Tel. (8 450) 32136.
74315
Užs. 383
Užs. 3759
Užs. 200

12
Kas Kur Kada
biržų Kultūros centre
Vasario 22 ir 24 d. 17 ir 19 val.
JAV romantinis mistinis nuotykių
trileris „Užtemimas“. Bilieto
kaina 5 Lt.
Vasario 23 d. 10 val. Žemės
ūkio skyrius kviečia žemdirbius
į informacinį susirinkimą.
Kovo 5 d. 14 val. šlagerių mėgėjų
širdis vėl virpins „Žvaigždžių
kvartetas“. Šventiniame
koncerte, skirtame moterims,
išgirsite kvarteto senbuvius
– Voldemarą Frankonį, Viktorą
Malinauską. Naujų spalvų į
„Žvaigždžių kvarteto“ koncertą
įneš Asta Bagdonavičienė, populiarusis
dainininkas Vytautas
Šiškauskas. Bilieto kaina 1–11
eilės 20 Lt, 12–18 eilės 15 Lt.
Kovo 16 d. 18 val. aktorės Nijolės
Narmontaitės kūrybinis
vakaras „Negaliu gyventi be
scenos“. Programoje: romansai,
meilės dainos, ištraukos iš
spektaklių, humoristiniai skečai.
Bilieto kaina 20 Lt.
Kviečiame į Virginijos Valaškevičienės,
Jūratės Maldutienės ir
„Saulės“ gimnazijos moksleivių
kūrybinių darbų parodą.
muziejuje „sėla“
P. Masu Yamamoto kimono ir
kitų autorių tradicinio japonų
meno kūrinių paroda. Paroda
veiks iki kovo 1 d.
vabalninKo muziejuje
Veikia Zitos Mėjerienės kūrybinių
darbų paroda „Mano
hobis“. Paroda veiks iki vasario
28 d.
Koncertas
Vasario 22 d. 18 val. Biržų pilies
rūmų menėje Sergejaus
Krinicino koncertas „Gitaros
Šedevrai“.
Koncerte skambės J. Dowlad,
J. S. Bach, F. Tarrega, F. Sor, N.
Koškin ir kitų kompozitorių
kūriniai.
Bilieto kaina – 20 Lt, senjorams,
studentams, mokiniams – 10 Lt.
Bilietus galite įsigyti Biržų krašto
muziejaus „Sėla“ kasoje.
issn 1392-7531
Vytauto g. 18
LT­41139 Biržai
El. paštas birzietis@takas.lt
Laikraštis leidžiamas nuo
1945 m. vasario 12 d.
Sekmadienį įvyko baigiamasis
penkioliktojo teatrų festivalio
„Žaldokynės kraštas“ spektaklis.
Pilna žiūrovų salė stebėjo Vilniaus
mažojo teatro spektaklį „Vestonai“.
Biržų kultūros centro scenoje žiūrovai
turėjo progą pamatyti aktorius
Eglę Gabrėnaitę, Larisą Kalpokaitę,
Gediminą Girdvainį, Arvydą Dapšį,
Ingą Burneikaitę, Almantą Šinkūną,
Mindaugą Capą ir kt.
Prieš spektaklį organizatoriai
padėkojo festivalio metu veikusių
parodų autoriams ir organizatoriams:
„Saulės“ gimnazistams ir jų
mokytojai D. Zalogienei, V. Valaškevičienei,
J. Maldutienei. Padėkota
rėmėjams, ištikimiems žiūrovams,
kurių dėka festivalis gyvuoja, yra
laukiamas jau penkiolika metų, ir
atsisveikino iki kitų metų – šešioliktojo
„Žaldokynės krašto“.
Vietoj numatytų šešių šio festivalio
spektaklių parodyti 7 – Mažasis
teatras Biržuose suvaidino du
spektaklius. Festivalio metų laisvų
vietų buvo į J. Miltinio dramos teatro
spektaklius „Katės namai“ ir „Meilės
eliksyras“, bei į Klaipėdos dramos
teatro spektaklį „Iš miglos išniro angelas“.
Iš viso festivalio spektaklius
stebėjo 3200 žmonių, už bilietus
biržiečiai sumokėjo 61080 litų (praėjusiais metais
festivalio spektaklius stebėjo 2300 žiūrovų,
kurie už bilietus sumokėjo 55509 litus).
Šių metų „Žaldokynės krašto“ festivalį rėmė
Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmi­
Leidžia uždaroji akcinė
bendrovė „Biržiečių žodis“.
Vyriausioji redaktorė
Janina BAGDONIENĖ
TELEFONAI:
J. Bagdonienė – 31474
R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734
D. Mikelionis – 31645
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746
pasKutinis puslapis
kovo 5 d. 14 val. Biržų kultūros centre
po ilgokos pertraukos
šlagerių mėgėjų širdis vėl virpins
„Žvaigždžių kvartetas“.
Šventiniame koncerte išgirsite
kvarteto senbuvius
– Voldemarą Frankonį,
Viktorą Malinauską. Naujų
spalvų įlies naujoji atlikėja
Asta Bagdonavičienė,
populiarusis dainininkas
Vytautas Šiškauskas.
Bilietus jau galite įsigyti.
1–11 eilės 20 Lt, 12–18
eilės 15 Lt.
mo fondas, rajono Savivaldybė, Seimo narys V.
Valkiūnas, AB „Siūlas“, UAB „Agaras“, „Biržų
žemtiekimas“, „Biržų alus“, „Biržų ranga“, „Biržų
duona“, „Naradava“, „Evadinamika“, TūB „Rinkuškiai“,
ARB „Agluona“, K. Jankauskaitės gėlių
Bendradarbiai:
Feliksas Grunskis,
Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė
Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė
Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė
Edita Lansbergienė, Gražina Paulauskienė
Virginija Valaškevičienė, Vida Tatorienė
Vidmantas Jažauskas, Giedrius Rumė
2011 m. vasario 22 d., antradienis
Janinos Bagdonienės nuotr.
salonas „Atėnė“, N. Žukienės, R. Misevičiaus
įmonės, SEB ir DnB Nord bankai, Biržų rotary
klubas, verslininkai Birutė ir Viktoras Rinkevičiai.
Festivalio informaciją skleidė Biržų krašto
spauda ir televizija.
orai Elitos Samulytės nuotr.
aneKdotas
Kai kur vasario 24­oji minima kaip vieversio
diena. Deja, šįmet vieversiai tikriausiai
dar nusiteikę ramiai pabūti šiltesniuose
kraštuose ir namolio neskubės... Išsikerojęs
šaltas anticiklonas nesilpsta ir ruošiasi žiemos
kadenciją pratęsti. Šalti orai išsilaikys didžiąją
savaitės dalį. Pūs rytų vėjai, dažniausiai bus
mažai debesuota, todėl naktimis temperatūra
vėl kris iki 18–23 laipsnių šalčio, o dienomis
tik atokaitoje ir užuovėjoje malonins pavasarėjanti
saulutė, bet termometrai rodys apie
11–15 laipsnių šalčio. Tik apie sekmadienį,
pasisukus pietryčių vėjui, šalčiai palaipsniui
silpnės ir naktimis te­ sieks, tik 9–16, o dienomis
5–8 laipsnius, bet per tirštesnius debesis
sunkiai brausis saulės spinduliai, tačiau ženklesnių
kritulių iki kovo nenumatoma.
Bronius MEDINIs
Buvo metų, prasmingų ir laimingų,
Buvo metų, kaip akmenys sunkių.
Todėl šiandien iš širdies mes linkim
Dar daug sveikatos, laimingų metų ir ilgų.
Garbingo jubiliejaus proga
Alvyną KIŠKIENĘ
sveikina sesuo Dalė ir sūnus Saulius
su šeimomis
Skaitytojų nuomonės, klausimai, komentarai
tel.: (8 450) 31474, 33734,
el. paštu birzietis@takas.lt
Festivalis baigėsi. iki kitų metų!
SAULĖ
Vasario 23 d.:
teka 7.29, leidžiasi 17.41,
dienos ilgumas 10.12
Vasario 24 d.:
teka 7.26, leidžiasi 17.43,
dienos ilgumas 10.17
Vasario 25 d.:
teka 7.24, leidžiasi 17.47,
dienos ilgumas 10.21
MĖNULIS
Vasario 23 d.:
teka 0.24, leidžiasi 8.39
Vasario 24 d.:
teka 1.49, leidžiasi 9.09
Vasario 25 d.:
teka 3.05, leidžiasi 9.51
Vasario 18 d. pilnatis 10.36
Vasario 25 d. delčia 1.27
Užeina asilas į užeigą:
– Man prašom 20 g degtinės.
– Kodėl tiek mažai?
– Man tik dėl kvapo, o kvailumo
man ir taip užtenka.
*
Lietuva, kur tu eini?
– Einu na...
– Namo?
– Tiesiog na...
*
Su si ti ko lie tu vis vo kie tį ir abu
skun džia si, kad ša li gat viai ne nuva
ly ti – rei kia bris ti per gi lų sniegą.
Lie tu vis skun džia si, kad nie kas
ne nu va lo, o vo kie tis – kad par duotu
vė se kas tu vų pri trū ko ir ne be ga li
nu si pirkt, kad pa ts nu si va ly tų.
Tiražas 2580 egz. 3 sp. l. Indeksas 67283.
Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.
Spausdino AB „Titnagas“,
Vasario 16­osios g. 12, LT­76291, Šiauliai.
Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais.
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.