Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Biržų krašto laikraštis Nr. 37 (8825) 2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis Kaina 1,20 Lt<br />
Papilio pedagogai<br />
ir mokyklos taryba –<br />
prieš mokyklos<br />
direktorių<br />
– 3, 10 psl.<br />
trumPosios žinios<br />
Posėdžiaus <strong>iš</strong>rinktieji<br />
Balandžio 8 dieną, 13 valandą Pilyje<br />
įvyks Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame<br />
numatoma apsvarstyti 38 klausimus.<br />
rusijos Federacijos<br />
ambasados Pareigūno vizitas<br />
Balandžio 3 d. Biržuose lankysis Rusijos<br />
Federacijos ambasados Konsulinio skyriaus<br />
vedėjas A. N. Pikaliovas. Pareigūnas<br />
susitiks su Savivaldybės meru Regimantu<br />
Ramonu. Vizito tikslas – pažintis su Biržų<br />
rajonu.<br />
Prašymas žvejams<br />
Biržų seniūnijos specialistas Rimantas<br />
Lapėnas sakė, jog seniūnija pradėjo miesto<br />
tvarkymo darbus. Pagal viešųjų darbų programą<br />
miestą tvarko (renka šiukšles, grėbia<br />
žaliąsias zonas, kerta krūmus) keturiolika<br />
žmonių. Ypač šiukšlini paupiai. R. Lapėnas<br />
sakė, kad šiukšlių, butelių paupiuose palieka<br />
žvejai. Jų paliktų šiukšlių tvarkytojai<br />
randa kasdien, todėl kreipiasi į žvejus ir<br />
prašo nešiukšlinti.<br />
biržiečiai – rūmuose<br />
Žemės ūkio rūmų IX suvažiavime į šios<br />
žemdirbių organizacijos tarybą <strong>iš</strong>rinkti trys<br />
mūsų rajono ūkininkai – Nijolė Šatienė,<br />
Adolfas Jacinevičius ir Vytautas Zurba. V.<br />
Zurba dar <strong>iš</strong>rinktas ir į Žemės ūkio rūmų<br />
prezidiumą.<br />
Užs. 1306<br />
<strong>Gyvenimą</strong> <strong>reikės</strong> <strong>kurti</strong> <strong>iš</strong> <strong>pelenų</strong><br />
Aleksandras pasirašo draudimo dokumentus. Šalia jo žmona Irena.<br />
Reginos Vaičekonienės nuotr.<br />
Kovo 29 dienos vakare sudegė<br />
Marmak<strong>iš</strong>kių kaimo ūkininko<br />
Aleksandro Adukausko<br />
gyvenamasis dviaukštis medinis<br />
namas, visas turtas. Be pastogės<br />
likusią šeimą aplankiusi rajono<br />
Savivaldybės administracijos<br />
delegacija žadėjo: padėsime,<br />
kiek galėsime. Bet galimybės<br />
labai ribotos. 35 metus<br />
drauge pragyvenusiems ir<br />
prasigyvenusiems sutuoktiniams<br />
Aleksandrui ir Irenai gyvenimą<br />
tenka <strong>kurti</strong> <strong>iš</strong> <strong>pelenų</strong>.<br />
Regina VAIČEKONIENĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
birzietis@takas.lt<br />
ugnis nusiaubė Per dvidešimt<br />
minučių<br />
Irena Adukauskienė prisimena:<br />
– Septintą valandą vakaro mano vyras<br />
Aleksandras atsigulė miegoti kambaryje pirmajame<br />
aukšte, o mūsų viešnia, mano sesuo,<br />
buvo antrame aukšte. Aš <strong>iš</strong>ėjau į tvartą ruoštis.<br />
Girdydama gyvulius pajutau dūmų kvapą ir<br />
bėgau į namus. Durų rankenos buvo karštos,<br />
nusideginau rankas. Atidariau duris, o viduje<br />
per sienas, per duris šokinėja liepsnos. Pradėjau<br />
šaukti. Nuo karščio man pradėjo lydytis<br />
skarelė ant galvos, apdegė veidas, svilo plaukai.<br />
Pro šalį bėgdama <strong>iš</strong> spintos dar spėjau pačiupti<br />
rankinę su pasais, pinigais. Mano sesuo <strong>iš</strong>šoko<br />
per langą <strong>iš</strong> antro aukšto. Skubėjome gelbėti<br />
pirmame aukšte likusį mano vyrą. Telefonai<br />
liko namuose. Neturėjome kaip <strong>iš</strong>kviesti gaisrinės.<br />
Iškvietė kaimynai.<br />
– Atskubėję ugniagesiai gyvenamajam<br />
namui jau nieko nebegalėjo padėti. Jie gel-<br />
Nukelta į 9 psl.
2<br />
Savivaldybė atkreipė Aplinkos<br />
ministerijos dėmesį į Biržų<br />
problemas dėl vandentvarkos<br />
Rūpindamasi Biržų rajono gyventojų gyvenimo<br />
kokybe, Biržų rajono savivaldybė kreipėsi<br />
į Aplinkos ministeriją dar kartą atkreipdama<br />
dėmesį į Biržų, kaip aktyvaus karsto regiono,<br />
problemas.<br />
Biržų miestas ir dalis rajono yra aktyvaus<br />
karsto zonoje. Dėl silpnai <strong>iš</strong>vystytos vandenvalos<br />
infrastruktūros Biržų rajono gyvenamosios<br />
vietovės, ypač Biržų miestas, yra didžiausi teršėjai<br />
Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.<br />
2003 m. duomenimis 1000 Biržų rajono gy-<br />
Apskritis Savivaldybė Prisijungusiųjų<br />
prie vandentiekio<br />
tinklų skaičius proc.<br />
Parama studijuojantiems<br />
biržiečiams<br />
2007 m. lapkričio pabaigoje Savivaldybės<br />
taryba patvirtino 2008 metų Biržų rajono savivaldybės<br />
studijų rėmimo programą, kuria siekta<br />
sudaryti galimybę gabiems, tačiau dėl materialinių<br />
sąlygų negalintiems studijuoti ar jau<br />
studijuojantiems jaunuoliams, siekti aukštojo<br />
mokslo, skiriant jiems nustatyto dydžio paramą.<br />
Į paramą galėjo pretenduoti tik Biržų rajono gyventojai<br />
– dieninių studijų studentai. Programos<br />
įgyvendinimui 2008 m. <strong>iš</strong> Savivaldybės biudžeto<br />
skirta 20 tūkst. Lt.<br />
Protokoliniu sprendimu Savivaldybės taryba<br />
taip pat pavedė Administracijai <strong>iš</strong>analizuoti<br />
esamą situaciją, <strong>iš</strong>sia<strong>iš</strong>kinti, kokių specialistų<br />
poreikis Savivaldybės teritorijoje yra didžiausias,<br />
ir atsižvelgus į tai parengti tikslinę studijų<br />
rėmimo programą.<br />
2008 m. kovo 18 d. posėdžiavusi Studijų rėmimo<br />
fondo taryba vienkartines pašalpas (po 650<br />
Lt) skyrė 12 savivaldybės gyventojų.<br />
Biržų „Atžalyno“ mokyklos vadovai,<br />
gėdingai apsikvailinę su<br />
nepavykusiu moksleivių maitinimo<br />
suklastotu konkursu, žengia dar<br />
įžūlesnį žingsnį, po kojom pamindami<br />
teisingumą ir viešumą.<br />
Prašo Biržų rajono savivaldybės<br />
Tarybos palaiminimo be konkurso<br />
pasiimti mokyklos valgyklą į savo<br />
glėbį. Administracijos direktorė<br />
parodžiusi iniciatyvą (kaip ir dėl<br />
neteisėto konkurso sąlygų pakeitimo),<br />
apsiėmė būti teikėja ir pranešėja<br />
Tarybos posėdyje. Ir kam gi<br />
reikalingas valstybinei įmonei tas<br />
viešumas ir skaidrumas, kai tuo tarpu<br />
individuali įmonė ma<strong>iš</strong>oma su<br />
purvais, STT, prokuratūra – valstybinei<br />
įmonei galima nepaisyti nei<br />
įstatymų, nei nutarimų. Mokykla<br />
ventojų teko 1,73 km nuotekų tinklų. Tai vienas<br />
prasčiausių rodiklių ne tik Panevėžio apskrityje,<br />
kur 1000 gyventojų tenka 2,26 km, bet ir<br />
Lietuvoje (1000 gyventojų tenka 1,82 km). Tik<br />
52 proc. Biržų miesto gyventojų centralizuotai<br />
šalinamos nuotekos, tik 48 proc. Biržų miesto<br />
gyventojų yra prisijungę prie centralizuotos<br />
vandentiekio sistemos. Tai blogiausi rodikliai<br />
tarp Ventos ir Lielupės baseino savivaldybių<br />
bei visoje Panevėžio apskrityje ir vieni blogiausių<br />
šalyje.<br />
Panevėžio Biržų 48,4 52,0<br />
Kup<strong>iš</strong>kio 85,6 83,7<br />
Pasvalio 86,7 86,7<br />
Rok<strong>iš</strong>kio 77,0 77,0<br />
Šiaulių N. Akmenės 76,6 73,6<br />
Akmenės 86,6 76,3<br />
Jon<strong>iš</strong>kio 61,0 59,9<br />
Pakruojo 71,8 64,6<br />
Kuršėnų 55,0 58,6<br />
Šiaulių 84,0 83,7<br />
Telšių Mažeikių 80,0 80,0<br />
Telšių 95,0 95,0<br />
Daugiau informacijos – Socialinės paramos<br />
skyriaus vyresnysis specialistas Remigijus Šaknys,<br />
Vytauto g. 59, III a., tel. 8-614-08507.<br />
Pranešimas aPie Parengtą Poveikio<br />
aPlinkai vertinimo (Pav) ataskaitą<br />
Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:<br />
Biržų rajono savivaldybės administracija, Vytauto<br />
g. 38, LT – 41143 Biržai, tel.: (8 450) 43142,<br />
faks.: (8 450) 43134.<br />
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:<br />
VšĮ „NPR“, A. Vivulskio g. 6/8-36, LT – 03221 Vilnius,<br />
tel.: (8 5) 210 74 88, faks.: (8 5) 278 40 32.<br />
Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:<br />
Širvėnos ežero <strong>iš</strong>valymas ir pakrančių sutvarkymas.<br />
Planuojamos ūkinės veiklos vieta:<br />
Panevėžio apskritis, Biržų rajonas, Biržų miesto,<br />
Širvėnos ir Parovėjos seniūnijos.<br />
Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie<br />
pagal kompetenciją nagrinėja PAV dokumentus<br />
surašė labai gražų protokolą, kur<br />
teigia, kad nei viena individuali<br />
įmonė netenkina „Atžalyno“ mokyklos.<br />
Per didelės maisto kainos,<br />
tik nepateikė, kaip paskaičiavo tas<br />
dideles kainas, lyg kasmet maistas<br />
nebrangsta.<br />
Mokyklos buhalterė (ta pati, kuri<br />
per nepavykusį konkursą nesugebėjo<br />
paskaičiuoti ar galima moksleivio<br />
dienos davinį pagaminti už<br />
55 centus, ką pateikė „Kretingos<br />
maistas“) dabar paskaičiavo, kad<br />
efektas akivaizdus, moksleiviai valgytų<br />
pigiau, administravimo <strong>iš</strong>laidų<br />
beveik užtektų valgyklos darbuotojų<br />
etatams, bet tuo pačiu <strong>iš</strong> Savivaldybės<br />
papildomai dar reikėtų<br />
lėšų socialinio draudimo įmokoms,<br />
patalpų remontui. Administravimo<br />
Prisijungusiųjų<br />
prie nuotekų tinklų<br />
skaičius proc.<br />
Duomenų šaltinis: Ventos – Lielupės upių baseino bendrasis planas. Galutinės ataskaitos<br />
metmenys. Techniplan ANTEA CONSORTIUM, Vilnius, 2002 gruodis.<br />
aktualijos<br />
<strong>iš</strong>laidos sudaro 40 proc. ir tuo pačiu<br />
mokykla turėtų 40 proc. efektyvaus<br />
naudingumo! Fantastika...<br />
Gerbiamieji mokyklos vadovai,<br />
šiuo metu individualios įmonės<br />
<strong>iš</strong> to 40 proc. moka ir atlyginimus<br />
darbuotojams ir socialinio draudimo<br />
įmokas, remontuoja patalpas ir<br />
dar daug kitų mokesčių, kurių Jūs<br />
neparašėte, o gal nežinote, kokie<br />
jie yra? Ir neprašome papildomai<br />
<strong>iš</strong> biudžeto. Tai kas naudingesni<br />
biudžetui?<br />
O gal sumąstyta taip: vis tiek Tarybos<br />
nariai nesigilins ir nesupras, juk<br />
taip gražiai viskas surašyta, ir nubalsuos.<br />
Iš kitos pusės pagalvojus, gal<br />
ir nesidomės, nes jau dveji metai<br />
„Atžalyno“ komisija murkdosi teismuose,<br />
veltui švaisto mokesčių mo-<br />
Tokia situacija susidarė dėl netolygios<br />
vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros. Dabartinės<br />
Panevėžio apskrities savivaldybių<br />
vandentvarkos įmonės iki 1996 m. buvo<br />
Panevėžio vandentiekio ir kanalizacijos valdybos<br />
padaliniai. Tuometinės Biržų rajono<br />
pramonės įmonės naudojo daug vandens ir<br />
<strong>iš</strong>leisdavo daug vidutin<strong>iš</strong>kai ir labai užterštų<br />
nuotekų. Kad nereikėtų mokėti didelių<br />
taršos mokesčių, anuometinė Panevėžio<br />
vandentiekio ir kanalizacijos valdyba Biržuose<br />
stabdė nuotekų ir vandentiekio tinklų<br />
plėtrą – ne<strong>iš</strong>duodavo sąlygų projektuoti<br />
naujus nuotekų ir vandentiekio tinklus, nors<br />
galimybės juos įrengti buvo palankios, taip<br />
pat tinklams įrengti buvo ir lėšų.<br />
Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo<br />
agentūros ir Savivaldybės užsakymu rengiami<br />
techniniai dokumentai nuotekų tinklams<br />
plėsti Biržų m. centrinėje ir pietrytinėje<br />
dalyje (projektuojama apie 19 km naujų<br />
nuotekų tinklų). Vandentiekio tinklams<br />
plėsti šioje miesto dalyje dėl lėšų trūkumo<br />
atitinkamų dokumentų rengimas nenumatytas.<br />
Biržų rajono savivaldybė mano, kad<br />
būtų neracionalu įrengti tik nuotekų tinklus<br />
kartu neįrengiant vandentiekio tinklų. Žinant,<br />
kad Biržų miestas yra aktyvaus karsto<br />
zonos epicentre, nuotekų ir vandentiekio<br />
tinklai čia turi būti įrengti kaip galima greičiau.<br />
Priešingu atveju didelė tikimybė, kad<br />
per jautrias karsto formacijas į požeminius<br />
vandenis patekę teršalai gali sukelti neprognozuojamų<br />
pasekmių.<br />
Bergždžiai tikėtasi, kad 2002 m. pradėjus<br />
eksploatuoti naujus Biržų m. valymo įrenginius<br />
(jie buvo pastatyti <strong>iš</strong> 1,868 mln. eurų<br />
valstybės vardu gautos Šiaurės investicijų<br />
banko paskolos, už kurią palūkanas moka<br />
bei paskolą turės grąžinti Savivaldybė, lėšų)<br />
bus plečiami inžineriniai tinklai ir sudarytos<br />
sąlygos centralizuotai šalinti nuotekas bei<br />
gauti geros kokybės geriamąjį vandenį.<br />
Nepakankamai vykdomas ir LR Vyriausybės<br />
1991 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr.589<br />
,,Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio<br />
regiono ekologinei būklei pagerinti“, kiek<br />
jis susijęs su valstybės lėšų skyrimu Biržų ir<br />
Pasvalio rajonų savivaldybėms neigiamam<br />
karsto proceso poveikiui sumažinti bei apsaugoti<br />
intensyvaus karsto zonoje požemi-<br />
ir teikia <strong>iš</strong>vadas:<br />
1. Panevėžio Visuomenės sveikatos centras;<br />
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento<br />
prie Vidaus reikalų ministerijos Biržų<br />
priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;<br />
3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros<br />
ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys;<br />
4. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos<br />
prie Aplinkos ministerijos Biržų regioninio parko<br />
direkcija;<br />
5. Panevėžio apskrities viršininko administracija;<br />
6. Biržų rajono savivaldybės administracija.<br />
Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl<br />
planuojamos ūkinės veiklos leistinumo<br />
Aplinkos apsaugos agentūra<br />
Kur, kada ir iki kada galima susipažinti su planuojamos<br />
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo<br />
programa<br />
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vietinio<br />
ūkio skyriuje (34 kabinetas) (adresas: Vytauto<br />
g. 59, Biržai) ir VšĮ „NPR“ (adresas: A. Vivulskio g.<br />
kėtojų pinigus ir niekam tai nerūpi,<br />
užuot garbingai prisipažinus ir viską<br />
užbaigus. Tai tik kasdienybė, apie<br />
teisybę Biržuose nekalbama, bet<br />
jeigu prisireikia ką nors apipilti „pamazgomis“,<br />
rėkiama visa gerkle.<br />
Biržų „Atžalyno“ mokykla net neturi<br />
tinkamų patalpų maisto gamybai,<br />
kurias būtina turėti: maisto sandėlį,<br />
maisto apdorojimo patalpas,<br />
plovyklą. Verdamas maistas, skutamos<br />
bulvės, plaunami indai vienoje<br />
patalpoje, o tai prieštarauja higienos<br />
normai. Vienintelė ventiliacija<br />
– atidarytos durys į kiemą. Elektros<br />
instaliacija supuvusi, kanalizacija<br />
dažnai neveikia. Maisto priežiūros<br />
pareigūnai tik nuolaidžiaudami<br />
<strong>iš</strong>duoda leidimus dirbti.<br />
Ar blogai, jeigu maitinimo įmo-<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
nius vandenis nuo užterštumo.<br />
Siekdama paspartinti ES aplinkos apsaugai<br />
skirtų lėšų įsisavinimą, Savivaldybė kartu<br />
su savivaldybės kontroliuojama įmone<br />
UAB ,,Biržų vandenys“ savo lėšomis parengė<br />
I etapo I fazės Ventos ir Lielupės upių<br />
baseino vandentvarkos sistemos plėtros<br />
projektą, kuriame numatyti vandentvarkos<br />
plėtros Biržų miesto vakarinėje dalyje<br />
darbai atliekami ir bus užbaigti 2008 m.<br />
rugpjūčio mėnesį. Įgyvendinus šį projektą,<br />
bus nutiesta 9,8 km naujų nuotekų ir 14<br />
km naujų vandentiekio tinklų ekolog<strong>iš</strong>kai<br />
jautriausioje vakarinėje aglomeracijos dalyje.<br />
Prie šių tinklų galės prisijungti apie 10<br />
proc. miesto gyventojų, nes tinklai eis per<br />
individualių namų kvartalus.<br />
2005 m. rengiant Biržų ir Rinkuškių aglomeracijos<br />
nuotekų ir vandentiekio tinklų<br />
plėtros specialųjį planą, buvo atlikti techniniai-ekonominiai<br />
skaičiavimai: suskaičiuoti<br />
nuotekų ir vandentiekio tinklų ilgiai<br />
bei nustatytas inžinerinių statinių, kuriuos<br />
reikia įrengti, skaičius. Lėšų poreikis 2005 m.<br />
kainomis 2008-2013 metų laikotarpiui Biržų<br />
– Rinkuškių aglomeracijoje būtų apie 10,7<br />
mln. eurų (įvertinus 2006-2007 m. statybos<br />
darbų kainų padidėjimą (apie 30-35 proc.)<br />
– apie 13,91-14,44 mln. eurų. Tačiau dabar<br />
rengiami II etapo projektai neapims visos<br />
Biržų – Rinkuškių aglomeracijos, todėl į tai<br />
prašoma atsižvelgti, sudarant 2007 – 2013<br />
m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotinų<br />
valstybės vandentvarkos plėtros<br />
projektų sąrašą.<br />
Taip pat atkreipiamas dėmesį į tai, kad<br />
būtina rekonstruoti vandenvalos įrenginius<br />
ir antrame pagal dydį savivaldybės mieste<br />
Vabalninke. Čia nuotekų valymo įrenginiai<br />
primityviausi rajone.<br />
Savivaldybė primygtinai prašo ministerijos<br />
atsižvelgti į minėtus argumentus ir rengiant<br />
2007-2013 metų ES struktūrinės paramos<br />
lėšomis finansuotinų projektų sąrašą į<br />
jį įtraukti Biržų – Rinkuškių aglomeracijos ir<br />
Vabalninko m. vandentvarkos projektus bei<br />
numatyti reikiamas lėšas jiems įgyvendinti.<br />
Tik tokiu atveju bus įmanoma ekolog<strong>iš</strong>kai<br />
jautrų ir unikalų karsto regioną apsaugoti<br />
nuo teršalų.<br />
6/8-36, Vilnius) nuo 2008 04 08 iki 2008 04 22<br />
darbo dienomis, darbo valandomis.<br />
Kur ir kada įvyks viešas supažindinmas su poveikio<br />
aplinkai vertinimo ataskaita<br />
Biržų rajono savivaldybės administracijoje<br />
(Civilinės metrikacijos skyriaus salėje), 2008 04<br />
23, 16.00val.<br />
Motyvuoti pasiūlymai gali būti teikiami:<br />
Biržų rajono savivaldybės administracijai<br />
(kontaktinis asmuo: Vytautas Zurba, tel: (8 450)<br />
31953 el.paštas: ekologas@nkm.lt ir VšĮ „NPR“<br />
(kontaktinis asmuo: I. Dičiutė tel.: (8 5) 210 74<br />
88 el.paštas: indre.d@npr.lt).<br />
Suinteresuota visuomenė, teikdama motyvuotus<br />
pasiūlymus, privalo nurodyti:<br />
1. vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą),<br />
adresą;<br />
2. motyvuoto pasiūlymo teikimo datą;<br />
3. motyvus, kuriais grindžiamas pasiūlymas.<br />
Biržų rajono savivaldybės informacija<br />
Kiek Savivaldybei kainuos „Atžalyno“ mokinių maitinimas?<br />
Užs. 1360<br />
nės <strong>iš</strong> savo lėšų investuoja į įrangą,<br />
atnaujina patalpas? Tereikia<br />
nedaug, tik įvykdyti viešą ir skaidrų<br />
konkursą ir pasirašyti abiems<br />
pusėms naudingą investavimo<br />
sutartį. Tai ir bus tikra nauda savivaldybės<br />
biudžetui.<br />
Prieš Tarybai patikint „Atžalyno“<br />
buhalterės skaičiais, tai bent<br />
Taryba prieš tai tegul susimąsto<br />
ir paprašo kvalifikuotų specialistų<br />
pagalbos, o tada sužinos, kad sumos<br />
reikalingos šimtatūkstantinės.<br />
Tik ne visi supras, kodėl tik „Atžalynui“,<br />
gal kitos mokyklos vertesnės<br />
tų sumų? Patarčiau neskubėti su<br />
skubotu balsavimu, o prieš tai teisingai<br />
įvertinti.<br />
edmundas kazlauskas<br />
Užs. 1354
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis skaitytojų PuslaPis<br />
Papilio pedagogai ir mokyklos taryba –<br />
prieš mokyklos direktorių<br />
Sukviesti svarstyti būsimo Tarybos posėdžio sprendimų projektus, Socialinio vystymo komiteto nraiai daug laiko skyrė Papilio reikalams.<br />
Balandžio 1 d. vykusiame Savivaldybės tarybos Socialinio<br />
vystymo komiteto posėdyje buvo svarstomas konfliktas<br />
tarp Papilio pagrindinės mokyklos direktoriaus<br />
Jono Jankūno ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui<br />
Editos Lansbergienės. Apkaltinęs pavaduotoją dingus<br />
dokumentui, direktorius perpildė pavaduotojos kantrybės<br />
taurę – ji penktadienį įteikė pare<strong>iš</strong>kimą, kad <strong>iš</strong>eina<br />
<strong>iš</strong> darbo. Mokyklos bendruomenė mūru stojo už E.<br />
Lansbergienę ir paprašė, kad Savivaldybėje būtų <strong>iš</strong>klausyti<br />
mokyklos tarybos nariai.<br />
Dalius MIKELIONIS<br />
Tel. ( 8 450) 31645<br />
mikelionis@takas.lt<br />
Papilio mokyklos tarybos pirmininkas<br />
mokytojas Eugenijus<br />
Januševičius ir tėvams atstovavusi<br />
Jūratė Čepukienė Socialinio vysty-<br />
Pagalbos – į redakciją<br />
Bažnyčios varpai<br />
trukdo miegoti<br />
„Mes, Rotušės gatvės gyventojai,<br />
norime sužinoti, kas leido Biržų katalikų<br />
bažnyčios vadovams nesilaikyti<br />
Vyriausybės patvirtintų tvarkos<br />
taisyklių? Nuo 22 iki 6 val. yra ramybės<br />
ir poilsio valandos. Kam reikia<br />
skambinti varpais net 24 valandą? Ir<br />
taip – kas valandą iki ryto. Iš miego<br />
prikeliami žmonės. Mes patys esame<br />
tikintys ir neturime nieko prieš bažnyčią,<br />
tik įdomu, ką sakytų pats klebonas,<br />
jeigu prie jo miegamojo lango<br />
privažiavusi mašina pasignalintų<br />
naktį dvylika kartų.“<br />
Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios<br />
klebonas Dalius Tubys,<br />
„Biržiečių žodžiui“ sakė, kad varpais<br />
buvo pradėta skambinti per<br />
Velykų šventes. „Jeigu žmonės<br />
nepatenkinti ir skundžiasi – šiandien<br />
vakare jau nebeskambinsime.<br />
Aš <strong>iš</strong> pat pradžių abejojau, ar rei-<br />
mo komiteto nariams, Savivaldybės<br />
administracijos bei Švietimo skyriaus<br />
darbuotojams pasakojo: kai<br />
2004 metais konkursą į mokyklos<br />
direktoriaus pareigas laimėjo buvęs<br />
Papilio mokyklos auklėtinis, apsidžiaugė.<br />
Tačiau netrukus pastebėjo,<br />
kad J. Jankūnas elgiasi diktator<strong>iš</strong>kai,<br />
kelia konfliktus, nevengia taurelės.<br />
kia tai daryti, tačiau parapijiečiai<br />
paskatino ir padrąsino, prašydami<br />
<strong>iš</strong>kilmingiau paminėti šventes.<br />
Buvo tik laiko klausimas, kada<br />
nustoti nuolat kas valandą skambinti<br />
varpais. Po šio skundo, jeigu<br />
žmonėms varpai trukdo ilsėtis,<br />
nebeskambinsime“.<br />
Kai klebonui pacitavome antrąją<br />
la<strong>iš</strong>ko dalį, kurioje biržiečiai grasina<br />
po jo langais naktį signalizuoti<br />
automobilio signalu, D. Tubys<br />
nelinksmai pajuokavo, kad to nė<br />
nereikia daryti, nes kas naktį prisiklauso<br />
mašinų ir motociklų motorų<br />
gausmo, padangų žviegimo bei<br />
signalų, nes miesto estradą ir Pilies<br />
pylimus vėl pamėgo naktiniai<br />
greičio mėgėjai, šalia klebonijos<br />
susirenkantys pasivažinėti mašinomis<br />
ir motociklais.<br />
Dalius MIKELIONIS<br />
E. Januševičius papildė atsiųstą raštą<br />
kaltinimais direktoriui: „Jis reikalauja<br />
<strong>iš</strong> kitų pedagogų dirbti visas<br />
darbo valandas, o pats retai kada<br />
<strong>iš</strong>būna iki 15 valandos. Direktoriaus<br />
pavaduotojai E. Lansbergienei<br />
užkrautas beveik visas darbas,<br />
ji tvarko planus ir dokumentaciją,<br />
organizuoja renginius. Pavyzdžiui,<br />
ruošiant strateginį planą direktorius<br />
per 3 metus te<strong>iš</strong>buvo valandą.<br />
E. Lansbergienė sėkmingai vadovavo<br />
projektui „Radvilų keliais“:<br />
vyko stovyklos, archeologiniai kasinėjimai,<br />
vaikai buvo sudominti<br />
Papilio ir Radvilų giminės istorija.<br />
Projektas buvo sužlugdytas, kai likus<br />
kelioms dienoms iki stovyklos,<br />
direktorius vietoj E. Lansbergienės<br />
atsakingą paskyrė kitą žmogų.Visi<br />
renginiai mokykloje gali vykti tik<br />
juos patvirtinus direktoriui, o šis<br />
neretai pats pamiršta, ką patvirtino,<br />
ir užsukęs į renginį nustemba: „Ką<br />
klausėte – atsakome<br />
Dygsta gražūs grybai<br />
Skaitytoja Edita buvo žibuokliauti<br />
ir matė pridygusių grybų. „Tokie raudoni<br />
dubenėliai. Gal valgomi?“<br />
Išsia<strong>iš</strong>kinome, kad šie grybai nevalgomi.<br />
Tai ankstyviausias pavasario<br />
grybas – raudonoji plačiataurė.<br />
J. Mazelaičio ir V. Urbono knygoje<br />
„Lietuvos grybai“ rašoma, kad rau-<br />
jūs čia darote?“.<br />
Komiteto narių juoką sukėlė E.<br />
Januševičiaus pasakojimas, kad J.<br />
Jankūnas, daugiau kaip 3 metus<br />
dirbantis mokykloje, kurioje kiek<br />
daugiau kaip pusantro šimto moksleivių,<br />
nepažįsta net vyriausių 8 – 9<br />
klasių mokinių, kuriems beje, pats<br />
dėsto. Per Papilyje vykusias rajono<br />
sporto varžybas per pertrauką<br />
užtikęs koridoriuje moksleivius<br />
paklausė, kodėl jie ne pamokoje ir<br />
ėmė varyti į klasę... <strong>iš</strong> Pabiržės atvykusius<br />
sportininkus.<br />
Tačiau bene daugiausia komitete<br />
buvo kalbėta apie J. Jankūno pomėgį<br />
alkoholiui. Pasak E. Januševičiaus, ši<br />
direktoriaus problema žlugdo mokyklos<br />
reputaciją. J. Jankūną dažnai<br />
galima pamatyti Papilio alaus barelyje.<br />
Tai liudijo ir komiteto nariams<br />
pademonstruota nuotrauka, kuri<br />
Nukelta į 10 psl.<br />
Daliaus MIKELIONIO nuotr.<br />
Felikso Grunskio nuotr.<br />
donoji plačiataurė auga pavasarį, balandžio<br />
– gegužės mėnesiais: „Labai<br />
gražus pavasarinis grybas. Lietuvoje<br />
randamas dažnai, bet negausiai. Nevalgomas.<br />
Saugotinas. Kaip saprofitas<br />
labai naudingas m<strong>iš</strong>kui.“<br />
Parengė Feliksas GRUNSKIS<br />
Pastabėlės<br />
Feliksas<br />
GRUNSKIS<br />
3<br />
Gyvenimas liepia<br />
Lietuvai aukotis ir<br />
sveikatą tausoti<br />
naujas vadas<br />
Balandžio 1-ąją Seimo vadas<br />
Viktoras Muntianas pasitraukė<br />
į pakraštį. Sakė: baigiu pareigas<br />
rimtai, o ne taip, kaip dera tokią<br />
dieną. Na, taip: kur čia juokus<br />
krėsi, jeigu niekam nejuokinga.<br />
Prie vairo stojo senbuvis parlamentaras<br />
Česlovas Juršėnas.<br />
Prieš tai kolegos jį gerai <strong>iš</strong>skalbė.<br />
Žmogus prieš balsavimą<br />
džiaugėsi: jeigu netapsiu Seimo<br />
pirmininku, man vis tiek pyla<br />
bus į naudą. Išskalbtąjį <strong>iš</strong>rinko.<br />
Džiaukimės: bus švariau Lietuvoje!<br />
Tik nesidžiaugia <strong>iš</strong>rinktojo<br />
žmona Jadvyga. Juk vyras<br />
namuose dulkes nuvalydavo, į<br />
parduotuvę nueidavo. Dabar gali<br />
tekti poniai vienai buitimi rūpintis.<br />
Ką padarysi. Kažką reikia ant<br />
tėvynės aukuro pakloti.<br />
dar vienas vadas<br />
Balandžio 1-oji Lietuvai padovanojo<br />
dar vieną vadą. Žurnalistas<br />
Audrius Siaurusevičius<br />
<strong>iš</strong>rinktas Lietuvos nacionalinio<br />
radijo ir televizijos generaliniu<br />
direktoriumi. Naujas vadas pažadėjo:<br />
televizija taps daugiau<br />
visuomeninė, saugos nacionalines<br />
vertybes. Geriau dirbs žinių<br />
tarnyba. Atsinaujins radijas.<br />
Valio naujam vadui! O jis sako:<br />
šis mano apsisprendimas – tam<br />
tikra auka. Mat vyras palieka<br />
„Spaudos klubo“ laidą ir žurnalistiką.<br />
O tai – sunkiausia. O<br />
mums kas?! Mums labai gerai!<br />
Dar vienas pilietis ant tėvynės<br />
aukuro pasiaukojo! Seniai tokių<br />
patriotų Lietuva nematė.<br />
gražūs sutaPimai<br />
Tiek naujasis Seimo vadas ponas<br />
Česlovas, tiek naujasis vaizdų<br />
ir garsų pasaulio valdovas ponas<br />
Audrius – žurnalistai. Jau galima<br />
daryti <strong>iš</strong>vadą, kad ketvirtoji valdžia<br />
kopia aukštyn? Sulauksime<br />
žiniasklaidos atstovų ministrų<br />
kabinetuose, Prezidentūroje?<br />
Menki juokai, juk plunksnos<br />
broliai pasikaustę visose srityse.<br />
Žino, kaip ir kada reikia gatves<br />
taisyti. Moko gydytojus, kaip su<br />
ligoniais apsieiti, kad jie ilgai ir<br />
gražiai gyventų.<br />
gera sveikata<br />
Pas gydytojus apsilankė Prezidentas<br />
Valdas Adamkus. Pasitikrino<br />
sveikatą. Gydytojų teigimu,<br />
šalies vadovo kraujotakos<br />
sistema ne pagal amžių gera. 81<br />
metų Prezidentas pagal sveikatos<br />
būklę yra mažiausiai dvidešimčia<br />
metų jaunesnis. Todėl, kad<br />
nuolat sportuoja, gyvena be žalingų<br />
įpročių. Ar reikia geresnio<br />
pavyzdžio Lietuvai? Nors ji vos<br />
18 metų nepriklausoma, bet jau<br />
laikas atsisakyti žalingų įpročių:<br />
veidmainiavimo, padlaižiavimo,<br />
kyšininkavimo... Ir sportuoti reikia.<br />
Jeigu krepšinio ar futbolo<br />
nemoki žaisti, sveika ir ką nors<br />
<strong>iš</strong> posto nuversti, koją partneriui<br />
pak<strong>iš</strong>ti.
4<br />
Pasėlių deklaravimas.<br />
Yra naujienų<br />
Nuo balandžio 14 iki<br />
birželio 15 dienos vyks<br />
pasėlių deklaravimas.<br />
Žemdirbiai teiks para<strong>iš</strong>kas<br />
tiesioginėms ir kitoms<br />
<strong>iš</strong>mokoms gauti. Žemės<br />
ūkio rūmai ir Savivaldybės<br />
administracijos Žemės<br />
ūkio skyrius surengė<br />
žemdirbiams pasitarimą.<br />
Jame apie šiemetes<br />
paramos naujoves pasakojo<br />
Nacionalinės mokėjimo<br />
agentūros darbuotoja<br />
Violeta Petniūnienė.<br />
Feliksas GRUNSKIS<br />
Tel. (8 450) 31645<br />
grunskis_birzietis@takas.lt<br />
daugiau kraštovaizdžio<br />
tvarkymo Programų<br />
Nacionalinės mokėjimo agentūros<br />
darbuotoja Violeta Petniūnienė<br />
priminė: kaip ir ankstesniais metais,<br />
deklaruojant pasėlius <strong>reikės</strong> atnaujinti<br />
valdos registro duomenis, <strong>reikės</strong><br />
laikytis geros argarinės būklės<br />
ir aplinkosaugos, kitų reikalavimų,<br />
nebus galima mažinti 2005 metais<br />
deklaruotų pievų ir ganyklų plotų.<br />
Kalbėtoja dėmesį atkreipė į kraštovaizdžio<br />
tvarkymo priemones ir<br />
kvietė jose dalyvauti. Viena <strong>iš</strong> šiemečių<br />
naujienų – paramą gaus braškių<br />
ir aviečių augintojai. Reikės turėti ne<br />
mažiau kaip 1 ha uogynų, sudaryti<br />
sutartis su pirkėjais ir perdirbėjais,<br />
rudenį pateikti realizavimo dokumentus.<br />
Už 1 ha uogynų numatoma<br />
mokėti 200 eurų <strong>iš</strong>moka.<br />
Galima dalyvauti kitose kraštovaizdžio<br />
tvarkymo priemonėse.<br />
Pagal natūralių ir pusiau natūralių<br />
pievų tvarkymo priemonę už<br />
1 ha bus mokama 98 eurų <strong>iš</strong>moka.<br />
V. Petniūnienė susidomėti šia<br />
priemone kvietė tuos žemdirbius,<br />
kurie ūkininkauja mažiau palankiose<br />
ūkininkauti vietovėse, tačiau<br />
nevysto aktyvios ūkinės veiklos ir<br />
negauna papildomų <strong>iš</strong>mokų. Mat<br />
nuo pernykščio rudens šių vietovių<br />
žemdirbiams dėl papildomų <strong>iš</strong>mokų<br />
yra griežtesnių sąlygų. Nebeužtenka<br />
tik laikytis geros agrarinės būklės ir<br />
aplinkosaugos reikalavimų. Reikia,<br />
kad viename pievų ha būtų ne mažiau<br />
kaip 0,2 sąlyginio gyvulio arba<br />
kad ariama žemė deklaruotuose<br />
plotuose sudarytų ne mažiau kaip<br />
trečdalį, arba <strong>iš</strong> pievų ir ganyklų<br />
ha parduoti produkcijos ne mažiau<br />
kaip už 250 litų.<br />
– Dėl šių reikalavimų keli šimtai<br />
mūsų rajono žemdirbių dar negavo<br />
<strong>iš</strong>mokų, – pastebėjo Savivaldybės<br />
administracijos Žemės ūkio skyriaus<br />
vedėjas Steponas Staškevičius<br />
ir pridūrė, kad pernykštį pavasarį<br />
deklaruojant pasėlius reikalavimų<br />
dėl gyvulių tankio, dėl prekinės produkcijos<br />
bei ariamos žemės santykio<br />
deklaruotose plotuose nebuvo. – Šie<br />
reikalavimai norintiesiems gauti<br />
<strong>iš</strong>mokas mažesnio palankumo vietovėse<br />
atsirado tik rudenį.<br />
– Reikalavimai atsirado dėl taip<br />
vadinamų sofos ūkininkų, kurie<br />
gyvena miestuose. Žemės nedirba,<br />
o <strong>iš</strong>mokas gauna. Visos <strong>iš</strong>mokos<br />
skiriamos tik už darbą, – a<strong>iš</strong>kino<br />
V. Petniūnienė. Ir tvirtino, kad reikalavimai<br />
griežtės. Mat paa<strong>iš</strong>kėjo,<br />
kad kai kurie žemdirbiai atsiuntė<br />
sutartis, jog pardavė šieną. Bet tikrinant,<br />
pievos net šį pavasarį rastos<br />
dar nešienautos. – Todėl reikia<br />
važiuoti ir šienauti, kad tikrintojai<br />
nenubaustų. Tačiau geriausia tokių<br />
žemių žemdirbiams dalyvauti natūralių<br />
ir pusiau natūralių pievų tvarkymo<br />
priemonėje ir gauti didesnes<br />
<strong>iš</strong>mokas nei mažiau palankiose ūkininkauti<br />
žemėse. Ne<strong>reikės</strong> pateikti<br />
dokumentų apie produkcijos realizavimą,<br />
laikyti nustatyto skaičiaus<br />
gyvulių ar turėti tam tikrą plotą<br />
ariamos žemės.<br />
Nors ir pagal šią priemonę, kuria<br />
norima <strong>iš</strong>saugoti nykstančias<br />
augalų bendrijas, sudaryti geresnes<br />
sąlygas laukiniams paukščiams ir<br />
vabzdžiams, niekas veltui <strong>iš</strong>mokų<br />
neduos. Reikės žolynuose nenaudoti<br />
trąšų ir pesticidų. Pievas kasmet<br />
šienauti, bet ne anksčiau kaip nuo<br />
liepos 15 dienos. Gyvulius ganyti<br />
bus galima ne anksčiau kaip nuo<br />
birželio 15 dienos, o gyvulių tankis<br />
iki rugpjūčio 1 dienos neturės viršyti<br />
1 sąlyginio galvijo. Negalima pievų<br />
arti ir persėti kultūrinėmis žolėmis.<br />
Nušienautos žolės negalima susmulkinti<br />
ir paskleisti, o iki rugsėjo 30<br />
dienos ją reikia <strong>iš</strong>vežti <strong>iš</strong> laukų.<br />
– O kur ją <strong>iš</strong>vežti!? – stebėjosi<br />
sodiečiai.<br />
– Toks reikalavimas yra ne tik pagal<br />
šią, bet ir pagal kai kurias kitas<br />
aplinkosaugines priemones. Reikės<br />
jo laikytis, – sakė kalbėtoja ir paa<strong>iš</strong>kino:<br />
– Žolę galima kompostuoti ar<br />
ja mulčiuoti kitas žemės ūkio kultūras.<br />
Sumaniai tvarkantis, galima<br />
gauti net tris <strong>iš</strong>mokas: tiesioginę, už<br />
mažiau palankias ūkininkauti vietoves<br />
ir už pusiau natūrinių pievų<br />
tvarkymą.<br />
Pinigai<br />
Felikso GRUNSKIO nuotr.<br />
ražienas Paliksime<br />
žiemoti<br />
V. Petniūnienė apsistojo ties dar<br />
viena įdomia priemone, kai papildomos<br />
<strong>iš</strong>mokos bus mokamos už<br />
ražienų laukus per žiemą. Mat ražienose<br />
lieka grūdų ir plačialapių<br />
piktžolių sėklų, kuriomis maitinasi<br />
žiemojantys paukščiai. Ražienos<br />
reikalingos pilkiesiems k<strong>iš</strong>kiams ir<br />
kurapkoms. Ražienose apsigyvena<br />
graužikai, kuriais minta nykstančių<br />
rūšių plėšrieji paukščiai. Todėl už<br />
žiemai paliktų ražienų hektarą bus<br />
mokama 145 eurų metinė <strong>iš</strong>moka.<br />
Reikės paisyti reikalavimų: nuėmus<br />
derlių laukuose palikti ražienas, laukų<br />
netręšti, nepurkšti chemikalais,<br />
nearti iki kovo 1 dienos...<br />
– Detalesnės šios priemonės taisyklės<br />
dar rengiamos, – pastebėjo<br />
agentūros darbuotoja. – A<strong>iš</strong>ku, kad<br />
bus galima ražienas palikti rapsų,<br />
grūdinių kultūrų laukuose. Ginčijamasi<br />
dėl linų pasėlių, nes linai ne<br />
pjaunami, o raunami.<br />
Yra dar kelios kraštovaizdžio<br />
tvarkymo priemonės. Šlapynių<br />
tvarkymas – 229 eurų už ha <strong>iš</strong>moka.<br />
Vandens telkinių pakrančių apsaugos<br />
juostų tvarkymas – apie 100<br />
eurų už ha. Tokių pat juostų tvarkymas<br />
ariamoje žemėje – 109 eurai už<br />
ha. Melioracijos griovių tvarkymas<br />
– 100 eurų už ha. Medingų augalų<br />
juostos ar laukai ariamoje žemėje<br />
– 62 eurai už ha. Kraštovaizdžio<br />
elementų valdoje tvarkymas – 437<br />
eurai už ha. Pastarosios dvi priemonės<br />
įdomios. Išmoką bus galima<br />
gauti laukuose įterpiant žydinčių<br />
medingų augalų juostas, kad šių<br />
augalų nektaru ir žiedadulkėmis<br />
galėtų misti vabzdžiai. Bus nustatyta,<br />
kokie augalai laikomi medingais,<br />
kokios turi būti augalų proporcijos,<br />
kaip medingus augalus prižiūrėti...<br />
Ypač didelės <strong>iš</strong>mokos bus mokamos<br />
pagal kraštovaizdžio elementų – gyvatvorių<br />
tvarkymo priemonę. Nustatyta,<br />
kad gyvatvorė turės būti ne<br />
mažiau 1 metro aukščio, 10 metrų<br />
ilgio ir 0,5 metro pločio. Gyvatvorę<br />
<strong>reikės</strong> du kartus per metus karpyti,<br />
bet paukščių perėjimo metu – nuo<br />
kovo 1 iki liepos 31 dienos – karpyti<br />
bus draudžiama. Gyvatvorę<br />
<strong>reikės</strong> sodinti ne toliau kaip už 5<br />
metrų nuo deklaruojamų laukų...<br />
Išsamiau viskas bus paa<strong>iš</strong>kinta šios<br />
priemonės taisyklėse. Šios ir kitų<br />
priemonių taisyklės turi būti parengtos<br />
ir patvirtintos iki pasėlių<br />
deklaravimo pradžios.<br />
– Žemdirbiai turi būti aktyvesni<br />
ir patys domėtis įvairiomis paramos<br />
priemonėmis, – sakė Nacionalinės<br />
mokėjimo agentūros darbuotoja.<br />
Nejaugi anksčiau niekas nekontroliavo<br />
gyvulių produktyvumo?<br />
Anksčiau, iki šios įmonės įkūrimo,<br />
gyvulių produktyvumo kontrolę<br />
atliko Gyvulių veislininkystės<br />
informacinis centras. O Lietuvoje<br />
karvių produktyvumo kontrolė<br />
pradėta net prieš 85 metus. 1923<br />
metais pradėti steigti pirmieji karvių<br />
produktyvumo rateliai. Mūsų rajone<br />
tokių buvo įsteigta 10. Dabar mūsų<br />
rajone karvių bandas kontroliuoja<br />
15 kontrolės asistentų.<br />
Kokia darbų apimtis buvo prieš<br />
dešimtmetį, kokia dabar?<br />
Prieš dešimtmetį rajone kontroliavome<br />
3228 arba 18 procentų<br />
žemdirbių laikomų karvių. O kontroliuojamos<br />
bandos dydis buvo<br />
– 3,3 karvės. 2007 metais jau kontroliavome<br />
3257 arba 49 procentus<br />
visų karvių. Prieš dešimtmetį <strong>iš</strong><br />
kontroliuojamos karvės vidutin<strong>iš</strong>kai<br />
buvo melžiama po 3394 kg 4,24<br />
procento riebumo ir 3,44 procento<br />
baltymingumo pieno. Pernai vidutin<strong>iš</strong>kai<br />
<strong>iš</strong> karvės buvo melžiama po<br />
5645 kg 4,25 procento riebumo ir<br />
3,41 procento baltymingumo pieno.<br />
Vidutinis kontroliuojamos bandos<br />
dydis -12,2 karvės.<br />
Rezultatai geresni, karvės gerokai<br />
daugiau pieno duoda.<br />
Viskas atrodytų neblogai, tačiau<br />
sumažėjo pieno baltymingumas,<br />
nors karvių ir telyčių sėklinimui<br />
parenkama bulių sperma, kurių<br />
motinų pieno baltymingumas tikrai<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
Gyvulių kontrolierių<br />
įmonei – 10 metų<br />
Sukanka 10<br />
metų, kaip<br />
įsteigta valstybės<br />
įmonė „Gyvulių<br />
produktyvumo<br />
kontrolė“.<br />
Sukakties proga<br />
kalbinome<br />
rajono valstybinį<br />
veislininkystės<br />
inspektorių<br />
Ričiardą<br />
Vainauską.<br />
trumPai<br />
Felikso GRUNSKIO nuotr.<br />
neblogas. Pieno baltymingumas galėjo<br />
sumažėti todėl, kad rajone padaugėjo<br />
juodmargių galvijų. Tokių<br />
galvijų bandose jau penktadalis, o<br />
juodmargių karvių pienas turi mažiau<br />
baltymų nei žalųjų.<br />
Kaip galima šiuos dalykus pataisyti?<br />
Didelę reikšmę turi ne tik gyvulio<br />
veislė, bet ir šėrimas. Didėjant karvių<br />
produktyvumui, jų organizmas,<br />
kad piene būtų daugiau baltymų,<br />
reikalauja geresnių pašarų. Todėl ir<br />
reikia kontroliuoti bandas, kad pagal<br />
pieno tyrimų rezultatus savininkai<br />
matytų, kokių medžiagų gyvuliui<br />
trūksta, galėtų pašarus papildyti reikalingais<br />
priedais. Tačiau ypatinga<br />
gyvulių produktyvumo kontrolės<br />
nauda ta, kad atrenkant karves pagal<br />
pieningumą, panaudojant geriausių<br />
bulių spermą, ūkyje gerėja banda.<br />
Tik sveika ir produktyvi banda pieno<br />
ūkio savininkui suteikia galimybę<br />
dirbti pelningai.<br />
Kokių naujienų sulauks kontroliuojamų<br />
bandų savininkai?<br />
Šioje įmonėje nuolat diegiama<br />
pažangi apskaita. Numatoma visus<br />
pirminius į įmonę patenkančius<br />
duomenis kompiuterizuoti. Kontroliuojamų<br />
bandų savininkai visą<br />
jiems reikalingą informaciją irgi<br />
gaus kompiuteriu.<br />
Ačiū už pokalbį. Sėkmės.<br />
Parengė Feliksas GRUNSKIS<br />
kredito unija laukia žemdirbių<br />
Biržų kredito unijos administratorė Otilija Stirkienė pasakojo apie<br />
permainas:<br />
– Mūsų ūkininkų bankelis gyvuoja jau devintus metus. Netrukus<br />
persikelsime į naujas patalpas J. Janonio gatvėje. Bus geresnės sąlygos,<br />
todėl pradėsime dirbti su valiuta. Antrus metus dirbame su Žemės<br />
ūkio paskolų garantijų fondu, kuris suteikia garantiją iki 80 procentų<br />
paskolos. Tai labai patogu ūkininkams, kurie rengia didesnius projektus,<br />
o užstato pritrūksta. Įdiegėme kreditines ir debetines korteles. Nuo<br />
gegužės mėnesio per Centrinę kredito uniją imsime diegti internetinę<br />
bankininkystę. Ūkininkai internete matys savo sąskaitas, o dar po dviejų<br />
mėnesių galės laisvai naudotis internetine bankinkyste.<br />
draudikų akcija Pavyko<br />
Praėjusį penktadienį ir šeštadienį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“<br />
Biržų skyriuje vyko akcija, kurios metu buvo taikomos įvairios<br />
nuolaidos draudžiantiesiems transporto priemones civilinės atsakomybės<br />
privalomuoju draudimu. „Biržiečių žodžio“ duomenimis, šiomis<br />
dienomis savo transporto priemones apdraudė keliasdešimt biržiečių.<br />
Daugeliui jų akcijos dienomis draudimas dėl įvairių nuolaidų<br />
kainavo pigiau nei pernai, nors šiemet apdrausti automobilį kainuoja<br />
maždaug 30 proc. brangiau. Panaši kaip Biržuose akcija balandžio 4<br />
ir 5 dienomis vyks bendrovės „PZU Lietuva“ Pasvalio skyriuje, kur<br />
biržiečiai irgi laukiami.<br />
Parengė Feliksas GRUNSKIS
2008 m. balandžio balandžio 3 d., ketvirtadienis keturi SUSITIKIMAI<br />
PORTRETAS kamPai 5<br />
Vil gel mas Ple pys su anū ku Jus tu ku.<br />
BŪSTAS SVEIKATA APLINKA PATARIMAI<br />
Į SVE ČIUS PAS<br />
Ke lio nė pri si mi ni mų ta kais<br />
Nė ra, tik riau siai, pa pi lie čio, ku ris ne pa žin tų<br />
ra miai, lė tai pro mo kyk lą kas dien<br />
praei nan čio, pa si vaikš čio ti <strong>iš</strong>ė ju sio gar baus<br />
am žiaus mo ky to jo, bu vu sio mo kyk los di rekto<br />
riaus Vil gel mo Ple pio, ku ris, jei už kal bin si,<br />
šmaikš čiai at sa kys, jei do mie si, pa samp rotaus<br />
apie šian die ni nės po li ti kos pe ri pe ti jas,<br />
ir ap su kęs ra tą vėl su grįš į mo ky to jų na me<br />
esan tį bu tą, ku ria me jo lau kia gy ve ni mo<br />
drau gė, taip pat sa vo gy ve ni mą pa šven tu si<br />
mo kyk lai, ma te ma ti kos mo ky to ja Mir dza...<br />
Ka da at va žia vau dirb ti į Pa pi lį, vi s<strong>iš</strong> kai nepa<br />
žįs ta ma me ko lek ty ve ne te ko pa si jus ti<br />
sve ti ma, nes Pa pi lio pa grin di nė je mo kyk lo je<br />
dir bo ma no tė ve lio auk lė to ja mo ky to ja<br />
Mir dza Ple pie nė, ku ri ma ne va di no sa vo<br />
anū ke ir ku rios ge rų akių pa lai kan tį žvilgs nį<br />
ga lė jau jaus ti vi sus mū sų drau ge dirb tus<br />
me tus.<br />
Edi ta LANS BER GIE NĖ<br />
LI KI MAI<br />
Kar tais la bai įdo miai ir ne ti kė tai<br />
su si pi na žmo nių li ki mai. Vil gel mas<br />
Ple pys Mir dzą Mer tė nai tę su ti ko<br />
penk ta me sky riu je Ge rul t<strong>iš</strong> kio septyn<br />
me tė je mo kyk lo je, pa skui abu<br />
mo kė si Bir žų gim na zi jo je, <strong>iš</strong> ku rios<br />
Vil gel mas su grį žo į Me dei kius (čia<br />
bu vo ati da ry ta pro gim na zi ja), o paskui<br />
vėl tę sė moks lą gim na zi jo je, kurią<br />
bai gė 1950 m. (V. Ple pio pa var dę<br />
ga li te pa ma ty ti ge riau sių Bir žų „Saulės“<br />
gim na zi jos abi tu rien tų są ra še).<br />
Tais pa čiais me tais gim na zi ją bai gė<br />
ir Mir dza, tik mer gai čių kla sę. Buvu<br />
sios trys pa ra le li nės kla sės, ta čiau<br />
trė mi mai gim na zis tų gre tas ge ro kai<br />
pra re ti no, tad li ko tik dvi: vie na mergai<br />
čių, ki ta – ber niu kų. Tais me tais<br />
gim na zi ją bai gė 24 vy ru kai ir 36<br />
mer gi nos. O ta da, kaip abu mo ky tojai<br />
juo kia si, pa trau kė vie nas į Ry tus,<br />
ki tas – į Va ka rus...<br />
Mir dzos Mer tė nai tės ke lias nu vedė<br />
į Šiau lių mo ky to jų ins ti tu tą, kuria<br />
me per 2 me tus pa ruoš da vo moky<br />
to jus sep tyn me tėms mo kyk loms,<br />
po to se kė nea ki vaiz di nės stu di jos<br />
Vil niaus pe da go gi nia me ins ti tu te.<br />
Pir mo ji dar bo vie tė, Va bal nin kas,<br />
mo ky to jai ne ke lia jo kių sen ti mentų,<br />
nes čia dirb ti te ko ne pil nus metus,<br />
tik iki va sa rio 16 d... Ka dan gi<br />
tą die ną bu vo at leis ti du mo ky to jai<br />
Ak me nės ra jo ne, Viekš niuo se, čia<br />
bu vo <strong>iš</strong> Va bal nin ko per kel ta jau na<br />
ma te ma ti kos mo ky to ja, ku rios pačios<br />
gra žiau sios jau nys tės die nos ir<br />
pra bė go ta me to li ma me Že mai ti jos<br />
mies te ly je ant Ven tos kran to, kol,<br />
kaip mo ky to ja sa ko, Ple pys jos nepar<br />
si ve žė į Pa pi lį...<br />
V. Ple pys bai gęs gim na zi ją tu rė jo<br />
ati duo ti duok lę ta ry bi nei ar mi jai, tarna<br />
vo Uk rai no je avia ci jos da li niuo se<br />
be veik ket ve rius su pu se me tų. Grįžęs<br />
<strong>iš</strong> ka riuo me nės nea ki vaiz di niu<br />
bū du stu di ja vo fi zi ką Šiau lių pe dago<br />
gi nia me ins ti tu te. Pu sę me tų dir bo<br />
So de l<strong>iš</strong> kių sep tyn me tė je mo kyk lo je,<br />
o nuo ki to rug sė jo ėmė di rek to riau ti<br />
Suos to sep tyn me tė je. Po to di rek toriau<br />
ti te ko Bū gi niuo se, o nuo 1979<br />
m. ta po Pa pi lio vi du ri nės mo kyk los<br />
di rek to riu mi.<br />
1970 m. Bir žų gim na zi jos abi turien<br />
tai šven tė mo kyk los bai gi mo<br />
20–me tį, ku ria me po dvi de šimties<br />
me tų vėl su si ti ko Vil gel mas ir<br />
Mir dza.<br />
Nukelta į 6 psl.<br />
DARBO TEISĖ<br />
Į klausimus<br />
atsako teisininkas<br />
Olegas<br />
ŠČIOGOLEVAS<br />
? Dir bu vie na me <strong>iš</strong> nau jau-<br />
5<br />
sių pre ky bos cent rų. Mano<br />
dar bo vie ta yra ko ri do riuje,<br />
va di na mo se sa le lė se. Esu<br />
vi są dar bo die ną fil muo ja ma<br />
dviem ka me ro mis. Ne jau kiai<br />
jau čiuo si, ne ga liu net pa valgy<br />
ti. Dar bo su tar ty je apie kame<br />
ras neuž si min ta. Tu riu du<br />
vir ši nin kus – vie nas, ku ris<br />
ma ne įdar bi no, ta čiau darbo<br />
są ly gas dik tuo ja pra mo gų<br />
cent ro ad mi nist ra ci ja. Ji nuro<br />
do, nuo ke lin tos va lan dos<br />
dirb ti, kad <strong>iš</strong> dar bo vie tos nega<br />
liu pa si trauk ti net ei da ma<br />
į tua le tą, nors par duo tu vė je<br />
dir bu vie na. Ar įsta ty mas numa<br />
to per trau kas? Pre ky bos<br />
cent ro ad mi nist ra ci ja ma no<br />
darb da vį gąs di na bau do mis<br />
už pa lik tą tuš čią dar bo vietą.<br />
Nors ji bū na pa lik ta gal<br />
10-iai mi nu čių. Dar bo va landos<br />
trun ka nuo 10 iki 21 valan<br />
dos. Tai gal tuo met Darbo<br />
ins pek ci ja ga lė tų ne leis ti<br />
dirb ti po vie ną žmo gų?<br />
– Žmo gaus tei sės į pri va tų gyve<br />
ni mą, gi na mos Eu ro pos žmogaus<br />
tei sių ir pa grin di nių lais vių<br />
ap sau gos kon ven ci jos 8 straips niu,<br />
žmogaus tei sę į pri va taus gy ve nimo<br />
ne lie čia my bę skel bia ir Lietu<br />
vos Res pub li kos Kons ti tu ci jos<br />
22 straips nis ir ki ti įsta ty mai bei<br />
tei sės ak tai.<br />
Tei sės nor ma įtvir ti na, kad fi zi nis<br />
as muo ga li bū ti fil muo ja mas tik jo<br />
su ti ki mu. Fi zi nis as muo, ku rio tei sė<br />
į at vaiz dą bu vo pa žeis ta, tu ri tei sę<br />
teis mo tvar ka rei ka lau ti nu trauk ti<br />
to kius veiks mus bei at ly gin ti turti<br />
nę ir ne tur ti nę ža lą. Ta čiau, asmens<br />
su ti ki mo ne rei kia, jei gu šie<br />
veiks mai yra su si ję su vi suo me ni ne<br />
as mens veik la, jo tar ny bi ne pa dėti<br />
mi, tei sė sau gos ins ti tu ci jų rei kala<br />
vi mu ar ba jei gu fil muo ja ma viešo<br />
je vie to je. Ci vi li nio ko dek so 2.22<br />
straips nis ne nus ta to, ko kia for ma<br />
tu ri bū ti su ti ki mas, tai gi jis ga li<br />
bū ti duo tas tiek žo džiu, tiek raš tu,<br />
tiek ir konk liu den ti niais veiks mais<br />
(veiks mai, ku rie a<strong>iš</strong> kiai <strong>iš</strong> re<strong>iš</strong> kia<br />
as mens va lią). Ta čiau su ti ki mas<br />
fil muo tis ne re<strong>iš</strong> kia ir su ti ki mo atvaiz<br />
dą bet ko kiu bū du at ga min ti,<br />
par duo ti, de monst ruo ti, spaus din ti.<br />
Dar bo ko dek sas nu sta to to kias<br />
poil sio rū šis, kaip pa pil do mas ir<br />
spe cia lias per trau kas pail sė ti dar bo<br />
die nos lai ku (Dar bo ko dek so 157<br />
ir 159 straips niai). Lai kas, per kurį<br />
dar buo to jai ten ki na as me ni nės<br />
hi gie nos ir fi zio lo gi nius po rei kius,<br />
yra pri ly gi na mas pa pras tam dar bo<br />
lai kui ir ne ga li bū ti įskai to mas į<br />
pa pil do mas ar spe cia lias per traukas.<br />
Į pa pil do mas ar spe cia lias<br />
per trau kas taip pat ne ga li bū ti<br />
įskai to mas lai kas, skir tas dar bo<br />
hi gie nos po rei kiams ten kin ti (persi<br />
ren gi mui, as me ni nių ap sau gos<br />
prie mo nių prie žiū rai, prau si mui si<br />
ir ki toms reik mėms) dar bo lai ku,<br />
prieš pra de dant dirb ti, po dar bo.<br />
Jei ma no te, kad Jū sų tei sės pa žeidi<br />
nė ja mos, ga li te kreip tis į Vals tybi<br />
nę dar bo ins pek ci ją..<br />
Tei si nin kas per spė ja: in for ma ci ja<br />
yra bend ro po bū džio, ja ne tu ri bū ti<br />
nau do ja ma si kaip ga lu ti ne nuo mone,<br />
kon sul ta ci ja ar pa ta ri mu.
6<br />
keturi KETURI kamPai KAMPAI<br />
„Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los<br />
sep tin to kės Dia nos Di ly tės<br />
rank dar biai ste bi na. Mer gai tės<br />
ran koms pa klūs ta siu vi niai,<br />
nė ri niai, dar bai <strong>iš</strong> vil nos,<br />
ke ra mi kos. Kū ry bi niams<br />
ban dy mams pa bai gos nė ra. Ir<br />
vis kas, pa sak mo ky to jos Hen ri kos<br />
Mar cin ke vi čie nės, at lie ka ma<br />
kruopš čiai ir iki ga lo.<br />
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
editamikel@yahoo.com<br />
Dia na pa sa ko ja, jog jų šei mos mo te rys prie rank dar bių<br />
ne sė di. Ji to kia – vie nin te lė. To dėl mer gai tės dar bai ar timuo<br />
sius ste bi na ir džiu gi na.<br />
– Ma mai gim ta die niui pa da riau odi nį dir žą su medi<br />
niais ka ro liu kais. Nie kas ne ga lė jo pa ti kė ti, kad jis ne<br />
<strong>iš</strong> par duo tu vės. Tai, kad dir žą pa da riau pa ti, pa tvir ti no<br />
į sve čius at va žia vęs pusb ro lis. Jis ma tė ma ne dir ban čią,<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
Ke lio nė pri si mi ni mų ta kais<br />
Atkelta <strong>iš</strong> 5 psl.<br />
Pir mo ji V. Ple pio san tuo ka bu vo<br />
su by rė ju si, o M. Mer tė nai tė sa vo<br />
šir dies nė vie nam že mai čiui Viekšniuo<br />
se bu vo dar ne pa ža dė ju si, tad<br />
Vil gel mas nu ta rė už ka riau ti mer ginos<br />
šir dį ir par si vež ti gra žią mo ky to ją<br />
<strong>iš</strong> Že mai ti jos į Pa pi lį.<br />
ŠEI MA<br />
Ves tu vės bu vo at šok tos Viekš niuose<br />
(mo ky to ja Mir dza sa ko ne ga lė ju si<br />
jų <strong>iš</strong> sa vo jau nys tės drau gų atim ti), o<br />
ta da jau mo ky to ja įpuo lė į šei my ninio<br />
gy ve ni mo rū pes čius. Pa me čiui<br />
gi mė du sū nūs: Iman tas ir Ai va ras,<br />
ku rie užau gę, tė čio pa ta ri mu, rin ko si<br />
pro gra muo to jo spe cia ly bę. V. Ple pys<br />
Pa pi lio mo kyk lo je bu vo pir ma sis infor<br />
ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jas.<br />
Tai bu vo nau ja dis cip li na, tad te ko<br />
baig ti kur sus ir, pir miau siai teo r<strong>iš</strong> kai,<br />
o pa skui, mo kyk lai ga vus pir muo sius<br />
kom piu te rius, pra kt<strong>iš</strong> kai mo ki niams<br />
pa dė ti krims ti kom piu te ri nio raš tingu<br />
mo ving ry bes.<br />
Sū nums pa vy ko įteig ti, kad progra<br />
ma vi mas – atei ties spe cia ly bė, tad<br />
abu bai gė ma gist ro stu di jas ir da bar<br />
sėk min gai dir ba ge rai ži no mo se įmonė<br />
se: Iman tas „UAB San ta Mo ni ka<br />
Net works“, o Ai va ras vi siems pui kiai<br />
ži no mo je te le ko mu ni ka ci jų fir mo je<br />
„Sie mens“ (šiuo me tu su šei ma gyve<br />
na ir dir ba Vo kie ti jo je).<br />
MO KYK LA<br />
Mo ky to ja Mir dza ne tik 31 me tus<br />
Pa pi lio mo kyk lo je mo kė ma te ma tiką,<br />
bet ir ne vie ne rius me tus va do vavo<br />
mo kyk los šo kių ra te liui, jos dė ka<br />
abi tu rien tai per <strong>iš</strong> leis tu ves su kda vo si<br />
val so sū ku ry je.<br />
Mo ky to jas Vil gel mas di rek to ria vo<br />
Pa pi lio mo kyk lo je 7 me tus, pa skui<br />
dar per 24 dar bo mo kyk lo je me tus<br />
spė jo <strong>iš</strong> leis ti 3 abi tu rien tų lai das. Iš<br />
vi so mo kyk lai mo ky to jas ati da vė 45,5<br />
me tų. Vis ko per tuos me tus bu vo,<br />
ta čiau la biau siai į at min tį įstri go tie,<br />
ku rie rim tai mo kė si fi zi kos, da ly va vo<br />
ra jo ni nė se, res pub li ki nė se olim piado<br />
se, mo kė si nea ki vaiz di nė je „Foto<br />
no“ mo kyk lo je... ir di džiau si neklau<br />
ža dos. Mo ky to jas sa ko ir da bar<br />
su tin kąs vie ną bu vu sį mo ki nį, ku ris<br />
vi sai drau g<strong>iš</strong> kai, be kar tė lio, pri mena:<br />
„Di rek to riau, ma ne <strong>iš</strong> mo kyk los<br />
<strong>iš</strong> me tėt...“ O įdo miau sia bu vo, kai<br />
pa sku ti nį kart te ko stip rin ti svei ka tą<br />
li go ni nė je – kiek vie nam sky riu je sutik<br />
da vo po bu vu sią mo ki nę. Šmaikštu<br />
mo ne sto ko jan tis mo ky to jas derė<br />
jo si: „Už fi zi ką dve je tų per daug<br />
ne ra šy da vau, tai da bar man skau džių<br />
vais tų ne lei sit?..“<br />
BE MO KYK LOS<br />
Mo ky to ja Mir dza sa ko sa vo šir dį,<br />
kaip ir jau nys tę, pa li ku si Viekš niuose,<br />
į ku riuos, jei tik pa kvie čia, vi sa da<br />
sten gia si nu va žiuo ti. Kar tą net kla sės<br />
su si ti ki me ne da ly va vo, nes tą pa čią<br />
die ną Viekš niuo se vy ko vie nos <strong>iš</strong> jos<br />
auk lė ti nių lai dų su si ti ki mas. Pa tys<br />
gra žiau si ir įdo miau si me tai, anot<br />
mo ky to jos, ka da dar bas dar bą veja,<br />
ka da bė gi, sku bi: čia į dar bą, čia<br />
vai kai ma ži... O da bar gy ve ni mas ramiai<br />
te ka sa vo va ga, užau gin ti vai kai,<br />
au ga du vai kai čiai, Jus tu kas ir Ur tė,<br />
ku rie ne taip daž nai su drums čia sene<br />
liams ra my bę, ta čiau jau jis ne bė ra<br />
toks įdo mus...<br />
Mo ky to jas V. Ple pys sa ko pa li kęs<br />
mo kyk lą 2000 m. dar apie tre je tą<br />
me tų gy ve no mo kyk los rit mu: apie<br />
sep tin tą va lan dą at ro dy da vo, kad jau<br />
rei kia šok ti <strong>iš</strong> lo vos, ruoš tis į mo kyk-<br />
lą, o ir per die ną lai ką skai čiuo da vo<br />
pa mo ko mis... Da bar jau nu si sto vėjo<br />
ki tas rit mas: <strong>iš</strong> ry to – laik raš čiai,<br />
kol kai my nai dar dar be, mo ky to jas<br />
tu ri ga li my bę per skai ty ti dau gumą<br />
į mo ky to jų na mą at ke liau jan čių<br />
laik raš čių, ku riais kai my nai mie lai<br />
da li ja si; pa si vaikš čio ji mas gry na me<br />
ore; pa mėg tos te le vi zi jos lai dos, o<br />
da bar dar ir skait me ni nės te le vi zi jos<br />
ga li my bės..., su žmo na ap ta ria mos<br />
nau jau sios ži nios, po li ti kos ak tua lijos<br />
ir, ži no ma, kny gos... Mo ky to jas<br />
džiau gia si, kad mar ti dir ba „Va gos“<br />
lei dyk lo je, tad kny gų į bib lio te ką ei ti<br />
ne rei kia, te rei kia tik do mė tis nau jausiais<br />
lei di niais, <strong>iš</strong> sa ky ti sa vo pa gei davi<br />
mus, ir vai kai tuo jau no ri mą kny gą<br />
pa rū pi na. Šven tės mo ky to jui ne patin<br />
ka, jos tik <strong>iš</strong> mu ša <strong>iš</strong> įpras to rit mo:<br />
nė ra spau dos, nė ra įpras tų te le vi zi jos<br />
lai dų, ne be ži nai ko nu si tver ti...<br />
***<br />
Ke liau jam mo ky to jų pri si mi ni mų<br />
ta kais Ve ly kų ant ro sios die nos pava<br />
ka ry. Jau į Vil nių <strong>iš</strong> leis ti sve čiai,<br />
sū nus Iman tas ir vai kai tis Jus tu kas,<br />
ku ris la bai mėgs ta klau sy tis mo čiutės<br />
pa sa kų, o su se ne liu kal bė tis apie<br />
lėk tu vus. Ver čia me šei mos al bu mus,<br />
ku riuo se <strong>iš</strong> ti sa il gų mo ky to ja vi mo<br />
me tų kro ni ka. Pri si mi ni mai tik šviesūs,<br />
skaid rūs, akys spin du liuo ja ši lumą,<br />
at ro do, kad gy ven ta tik tarp ge rų<br />
žmo nių, lyg ne bū ta nuo skau dų, skaudžių<br />
nu si vy li mų... O juk vis ko bu vo,<br />
ir ne leng vos li gos se nat vę drums tė,<br />
tik vi sos ne gan dos lyg pro ša lį praė jo,<br />
apie tai ne šne ka ma... Vi są gy ve ni mą<br />
sa ve ki tiems da li nę mo ky to jai sa vy<br />
<strong>iš</strong> sau go jo tą ki tiems au gin tą ge ru mo<br />
dai gą, ku ris iki šiol jų gy ve ni mą puošia,<br />
ku rį sa vo kai my nams, na mo pargrįž<br />
tan tiems vai kams ir vai kai čiams,<br />
vie nas ki tam te be da li na...<br />
Dia nos rank dar biai – ar ti mie siems ir drau gams<br />
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.<br />
Sep tin to kė Dia na Di ly tė pa si puo šu si pa čios ner ta skrais te, ka ro liais ir pa čios<br />
<strong>iš</strong> at la so ir vel ti nio kur ta ran ki ne.<br />
Dia nos rank dar biai.<br />
IŠ AL BU MO. Ple pių šei ma.<br />
– juo kė si Dia na.<br />
Mo ti nos die nai Dia na ruo šia si ma mai nu ner ti megzti<br />
nu ką.<br />
– Pir miau sia nu si ner siu sau, o ta da ma mai, – sa ko<br />
mer gai tė.<br />
Dia nos rank dar biais džiau gia si ir drau gės. Ji joms dova<br />
no ja pa čios kur tų vel ti nių, puoš tų ka ro liu kais pa puoša<br />
lų. Mer gai tė rank dar bių <strong>iš</strong> mo kė ir sa vo va bal nin kie tę<br />
pus se se rę.<br />
– Ją <strong>iš</strong> mo kiau siu vi nė ti, ki tų rank dar bių. Kai ko jų mokyk<br />
lo je ne mo ko, – sa ko Dia na.<br />
Nuo ma žens Dia nai pa ti ko pieš ti. Šie met ji bai gia Dai lės<br />
mo kyk lą. Dip lo mi niam dar bui pa si rin ko ke ra mi ką, nes<br />
ke ra mi kos dar bai jai ge riau siai se ka si. La biau siai Dia nai<br />
pa tin ka siu vi nė ti. Ir ne ma žus, o di de lius pa veiks lus. Prie<br />
vie no jų mer gai tė pra sė dė jo pu sę me tų.<br />
– Kai nu si bos ta siu vi nė ti, imuo si ki to dar bo. Ta čiau<br />
ne baig to siu vi nio grei tai pa siilgs tu ir prie jo grįž tu. To dėl<br />
ne baig tų dar bų nė ra, – sa ko Dia na.<br />
Mer gai tė jau ži no, kad di džiu lis, kry že liu siu vi nė tas tig ras<br />
pui kiai tiks ką tik su re mon tuo to je sve tai nė je, o siu vi nė to<br />
ma lū no spal vos pui kiai de ra prie ko ri do riaus sie nų.<br />
– Man pa tin ka, kuo met rank dar bius ga li ma pa nau doti,<br />
jais pa puoš ti na mus. To kie, ku rie sle pia mi stal čiuo se,<br />
man neį do mūs, – tvir ti na mer gai tė.<br />
Ne pa tin ka Dia nai tik mez gi mas vir ba lais. Pa sak jos, tai<br />
nuo bo dus dar bas.<br />
Per pa va sa rio mer gai tė ne tin gi nia vo. Siu vo mo kyk lo je<br />
pra dė tą žais lą – pe liu ką. Mo ky to ja Hen ri ka Mar cin kevi<br />
čie nė juo kia si, jog Dia na pir miau sia pa siu vo pe liu kui<br />
kel nes, o tik po to pa tį pe liu ką. Mo ky to ja ža vi si Dia nos<br />
rank dar biais, jos kruopš tu mu.<br />
– Da bar mer gai tės no ri grei to re zul ta to, to dėl di de lių<br />
dar bų ne sii ma. Dia na nuo penk tos kla sės ėmė si di de lių<br />
dar bų: nu si nė rė pa lai di nu kę, skrais tę, kū rė pa puo ša lus.<br />
Ką ši mer gai tė pra de da, vis ką bai gia ir jau ži no, ką da rys<br />
atei ty je. Mer gai tė ne kar tą da ly va vo rank dar bių pa ro do se.<br />
Mo kiau Dia nos ma mą, dė dę, te tą. Vi sa šei ma kū ry b<strong>iš</strong> ka<br />
ir darbš ti. Ža vė da vau si Dia nos mo čiu tės so de au gan čiomis<br />
įvai riau sio mis gė lė mis. Juk gė lių au gi ni mas – taip pat<br />
me nas, – sa ko mo ky to ja.<br />
– Mo ky to jas mo ki niui tik min tį pa ki ša. Tas, ku ris trokšta<br />
gro žio, pa ts jo ieš ko. Duo di vai kui įsiū ti sa gą ir ma tai,<br />
kas <strong>iš</strong> jo dar bo bus. O to kie mo ki niai kaip Dia na – tik ri<br />
švie su liu kai, – sa ko mo ky to ja.
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis KETURI KAMPAI<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis keturi kamPai<br />
Klu bas vai ko li gas<br />
ir skaid ri na die nas<br />
Bir žų ast mos klu bas<br />
„Šal pus nis“ praė ju sią<br />
sa vai tę šven tė sa vo<br />
pen ke rių me tų<br />
gy va vi mo su kak tį.<br />
Su kak tu vi nin kai<br />
su lau kė gau sy bės<br />
svei kin to jų,<br />
džiau gė si ak ty via<br />
klu bo veik la,<br />
vai ši no si, šo ko ir<br />
vi sai pa mir šo li gas.<br />
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
editamikel@yahoo.com<br />
Ast mos klu bas „Šal pus nis“ vie nija<br />
61 na rį, ser gan tį ast ma ir lė ti ne<br />
obst ruk ci ne plau čių li ga. Pir muosius<br />
žings nius klu bas žen gė prieš<br />
pen ke rius me tus. Įsi kū rė 2003 me tų<br />
va sa rį, ko vą <strong>iš</strong> si rin ko ta ry bą, o balan<br />
džio mė ne sį su si gal vo jo pa va dini<br />
mą. Tą pa va sa rį žy dė jo la bai daug<br />
šal pus nių, pa suf le ra vu sių klu bui<br />
sau lė tą, gel to ną ir pa va sa r<strong>iš</strong> ką pava<br />
di ni mą.<br />
„Šal pus nis“ – ak ty viai vei kiantis<br />
klu bas. Kiek vie ną mė ne sį klu bo<br />
na riai su si ren ka pa klau sy ti gy dy tojų<br />
pa skai tų, vyks ta į eks kur si jas po<br />
Lie tu vą ir Lat vi ją, sto vyk lau ja Palan<br />
go je, gy do si Pa ne vė žio drus kų<br />
kam ba ry je, kas met mi ni Pa sau li nę<br />
lė ti nės obst ruk ci nės plau čių li gos<br />
die ną, šven čia šven tes.<br />
Pas vei kin ti klu bo na rių ir jo pirmi<br />
nin kės Dan guo lės Gri ga liū nie nės<br />
į šven tę at vy ko Klai pė dos „Vil ties“,<br />
Pa ne vė žio „Hi pok si ja“ klu bų nariai,<br />
Lie tu vos ast mos klu bų ta rybos<br />
pir mi nin kė Li na Bu žer ma nienė,<br />
far ma ci nės kom pa ni jos at sto vė<br />
Egi di ja Bu čiū nie nė, Sa vi val dy bės<br />
ad mi nist ra ci jos at sto vai, on kok lubo<br />
„Sten ki mės nu ga lė ti li gas“, Karei<br />
vių mo ti nų są jun gos at sto vai, ki ti<br />
sve čiai. Šven tės da ly vius links mi no<br />
„Bo čių“ ko lek ty vas.<br />
„Šal pus nio“ pir mi nin kė Danguo<br />
lė Gri ga liū nie nė dė ko jo klu bo<br />
met raš ti nin kei Vi dai Kau li nie nei,<br />
sek re to rei–fi nan si nin kei Oti li jai<br />
Pet ro ny tei, ta ry bos na riams Pal myrai<br />
Ra gaus kie nei, Ni jo lei Kut rie nei,<br />
Bi ru tei Kub lins kai tei, re vi zo rei Anelei<br />
Šid lie nei ir me di ci nos va do vei<br />
gy dy to jai Ele nai Ša ke lie nei.<br />
– Dė ko ja me ir far ma ci nės fir mos<br />
at sto vui Ne ri jui Ka ka niui, ku ris<br />
drau ge su gy dy to ja Ele na Ša ke liene<br />
klu bą įkū rė, ir pir ma jai va do vei<br />
As tai Nor vai šai tei, – sa kė D. Griga<br />
liū nie nė.<br />
Pa gal bos „Šal pus nis“ su lau kia <strong>iš</strong><br />
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.<br />
Jo nas Kly bas, Po vi las Šar kū nas, Ele na La pė nie nė, Emi li ja Šob lins kie nė<br />
džiau gia si klu bo veik la. Po vi las Šar kū nas ir Emi li ja Šob lins kie nė klu be nuo<br />
pir mų jų die nų. Jo nas Kly bas ir Ele na La pė nie nė į klu bo gre tas įsi lie jo kiek<br />
vė liau. Paš ne ko vai sa kė, jog klu be daug su ži no apie sa vo li gą, nau din gos<br />
gy dy to jų, far ma ci nin kų pa skai tos. Ir vais tai daug ge res ni, ne gu anks čiau.<br />
To dėl ir svei ka ta pa ge rė jo. Ypač daug nau dos da vė lan ky ma sis drus kų<br />
kam ba ry je. „Be to, vyks ta me į įvai rias eks kur si jas, ne sė di me na muo se. O<br />
ir mer gai čių nau jų su tin ku – ne be lie ka lai ko apie li gas gal vo ti“, – juo ka vo<br />
po nas Po vi las. „Nuo tai ką pa tai so ir svei ka tos pri de da mū sų pir mi nin kė<br />
Dan guo lė Gri ga liū nie nė. Vi sa da links ma, sma gi, ak ty vi“, – tvir ti no Ele na ir<br />
Emi li ja.<br />
Ast mos klu bo<br />
„Šal pus nis“<br />
pir mi nin kę<br />
Dan guo lę Griga<br />
liū nie nę<br />
ap do va no ja<br />
klu bo<br />
me di ci nos<br />
va do vė<br />
gy dy to ja Ele na<br />
Ša ke lie nė.<br />
Abi va do vės<br />
ne gai lė jo ge rų<br />
žo džių klu bo<br />
žmo nėms.<br />
PRAVARTU ŽINOTI<br />
So cia li nių pa slau gų cent ro. Cent ras<br />
klu bui su tei kia trans por tą vyk ti gydy<br />
tis į drus kų kam ba rį Pa ne vė žy je.<br />
Vers lo in for ma ci jos cent ro di rek torė<br />
Al do na Ko die nė klu bo na riams<br />
ma lo niai su tin ka pa sko lin ti pa tal pas<br />
su si rin ki mams. Nuo la ti nė pa gal binin<br />
kė – vers li nin kė Ni jo lė Žu kie nė<br />
ir vi si ki ti, pri si de dan tys prie klubo<br />
veik los.<br />
Ne ko ky b<strong>iš</strong> ki če kiai pir kė jams ga li <strong>iš</strong> krės ti kiau lys tę<br />
Spra gos tei si niuo se ak tuo se preky<br />
bi nin kams lei džia pikt nau džiau ti<br />
var to to jų tei sė mis.<br />
Pir kė jai pa ste bi, kad kai ku rių<br />
pre kių če kiai <strong>iš</strong> blun ka net ne spėjus<br />
pa si baig ti įsi gy to daik to ga ranti<br />
niam lai kui.<br />
Pi ni gi nė je ar su ki tais do ku mentais<br />
lai ko mas pir ki mo če kis vos po<br />
ke lių mė ne sių la biau pri me na bal tą<br />
po pie riaus la pe lį, ku ria me neį ma noma<br />
įskai ty ti nei pir ki mo da tos, nei<br />
kai nos, nei ga mi nio pa va di ni mo.<br />
Pa sak Vals ty bi nės var to to jų teisių<br />
ap sau gos tar ny bos Klai pė dos<br />
ap skri ties sky riaus vy riau sio jo specia<br />
lis to Do mo Šu kio, <strong>iš</strong> blu kęs če kis<br />
lei džia ma ny ti, kad nau do ja mi netin<br />
ka mi ka sos apa ra tai ar jų įran ga<br />
ar ba kal tas pa ts pir kė jas - ne tin ka-<br />
mai sau go.<br />
„Jei Mo kes čių ins pek ci ja lei džia<br />
nau do ti to kius ka sos apa ra tus, būtų<br />
sun ku įžvelg ti pa žei di mą“, - sa kė<br />
„Va ka rų eksp re sui“ D. Šu kys, pridū<br />
ręs, kad var to to jų ir par da vė jų<br />
san ty kius re gu liuo jan čiuo se tei sės<br />
ak tuo se <strong>iš</strong> blun kan čių pre kių če kių<br />
at ve jai nė ra nu ma ty ti.<br />
Rem da ma sis sa vo as me ni ne patir<br />
ti mi spe cia lis tas pri mi nė, kad<br />
pi ni gi nė - ne pa ti sau giau sia vie ta<br />
če kiams sau go ti.<br />
„Vals ty bi nė mo kes čių ins pek ci ja<br />
lei džia nau do ti ka sos apa ra tus, serti<br />
fi kuo tus Vals ty bi nio in for ma ci nės<br />
tech no lo gi jos ins ti tu to“, - paa<strong>iš</strong> ki no<br />
Klai pė dos ap skri ties Vals ty bi nės<br />
mo kes čių ins pek ci jos (VMI) at stovė<br />
spau dai Ilo na Vel žy tė, pa klaus ta,<br />
ko dėl lei džia mi nau do ti ne ko kyb<strong>iš</strong><br />
kus kvi tus spaus di nan tys ka sos<br />
apa ra tai.<br />
Anot I. Vel žy tės, kvi tų ko ky be<br />
tu rė tų rū pin tis pa ti įmo nė, taip pat<br />
tech n<strong>iš</strong> kai ka sos apa ra tus pri žiū rin ti<br />
įmo nė, su ku ria tu ri bū ti su da ry ta<br />
su tar tis.<br />
Į VMI re ko men duo ja ma kreip tis<br />
tuo at ve ju, jei gu pir kė jas ne gau na<br />
kvi to už įsi gy tas pre kes ar pa slaugas,<br />
pa ma to ar ba įta ria, kad su mokė<br />
ti pi ni gai ne bu vo „įmuš ti“ į ka są,<br />
ar tu rint in for ma ci jos, kad pre kių ar<br />
pa slau gų par da vė jas sle pia ar ga li<br />
slėp ti mo kes čius.<br />
ELTA,<br />
„Biržiečių žodžio“ inf<br />
Bir žie čiui or to pe dui trau ma to lo gui Da liui Ja ku bė nui pa dė ką įtei kia<br />
Gru zi jos pir mo ji po nia Sand ra Eli sa betch Roel fos.<br />
Bir žie čiui gy dy to jui<br />
ran ką spau dė pir mo ji<br />
Gru zi jos po nia<br />
Is to ri nė je Lie tu vos Pre zi den tū ro je Kau ne<br />
bu vo pa gerb ti 36 ša lies gy dy to jai, tarp<br />
jų ir bir žie tis Da lius Ja ku bė nas. Mū sų<br />
or to pe dui trau ma to lo gui, 29 me tus<br />
dir ban čiam Bir žų li go ni nė je, bu vo<br />
įteik ta pa dė ka. Ją pa si ra šė svei ka tos<br />
ap sau gos mi nist ras Rim vy das Tur čins kas,<br />
„Svei ka tos ABC“ au to rė ir re dak to rė Ri ma<br />
Ba la naš kie nė, Lie tu vos gy dy to jų są jun gos<br />
pre zi den tas Liu tau ras La ba naus kas ir<br />
ren gi nio glo bė ja, pir mo ji ša lies po nia<br />
Al ma Adam kie nė.<br />
Fe lik sas GRUNS KIS<br />
Tel. (8 450) 31645<br />
grunskis_birzietis@takas.lt<br />
– Po nia Adam kie nė ren gi ny je<br />
ne da ly va vo, tad pa dė ką man įtei kė<br />
pir mo ji Gru zi jos po nia Sand ra Elisa<br />
beth Roel fos, Gru zi jos pre zi dento<br />
Mi chai lo Saa kaš vi lio žmo na,<br />
– „Bir žie čių žo džiui“ apie Kau ne<br />
praė ju sį šeš ta die nį vy ku sį ren gi nį<br />
pa sa ko jo D. Ja ku bė nas. – Be garbin<br />
gų žmo nių pa si ra šy tos pa dė kos<br />
ga vau Svei ka tos ap sau gos mi niste<br />
ri jos do va nų, da ly va vau me di kų<br />
gar bei su reng to se vai šė se.<br />
Pa dė ko je mū sų gy dy to jui ra šoma:<br />
„Jū sų pa cien tų var du dė koja<br />
me už su grą žin tą svei ka tą, šil tą<br />
ir ge rą žo dį, ne pap ras tą rū pes tį,<br />
kruopš tų ir są ži nin gą dar bą.“<br />
D. Ja ku bė nas paa<strong>iš</strong> ki no, jog<br />
ap do va no ji mams bu vo at ren kami<br />
dau giau sia pa cien tų pa dė kų<br />
su lau kę gy dy to jai. Ma ža to, apdo<br />
va no tų jų kan di da tū ros bu vo<br />
svars to mos Svei ka tos ap sau gos<br />
mi nis te ri jo je, Pa ne vė žio ap skri ties<br />
me di kų, Gy dy to jų są jun go je.<br />
– Tad ši pa dė ka man bu vo įteik ta<br />
po ke lių „filt rų“, – juo kė si gy dy tojas.<br />
Ir pri si pa ži no esąs idea lis tas,<br />
nors to kių Lie tu vo je jau ma žai bėra<br />
li kę. – 29 me tus dir bu Bir žuo se.<br />
Ne ke liu spar nų ieš ko ti šil tes nės ir<br />
so tes nės vie tos. Kai ką esu pa daręs<br />
– daug žmo nių su lo pęs, ne laimė<br />
je pa dė jęs.<br />
D. Ja ku bė nas džiau gė si, kad Biržų<br />
li go ni nės Trau ma to lo gi jos skyriu<br />
je, ku riam va do vau ja dak ta ras<br />
Ol ger tas Kve da ra vi čius, at lie kamos<br />
su dė tin gos ope ra ci jos.<br />
– Esu dak ta ro Ol ger to mo ki nys.<br />
Pa sie kė me, kad Bir žų me di kai daro<br />
tul žies pūs lės en dos ko pi nes<br />
vi deoo pe ra ci jas, at lie ka klu bų en-<br />
7<br />
dop ro te za vi mą, kau lų int rao sa li nę<br />
os teo sin te zę, ki tas ope ra ci jas. Mūsų<br />
Li go ni nės chi rur gai ir or to pe dai<br />
trau ma to lo gai nau jau sio mis techno<br />
lo gi jo mis ne ką at si lie ka nuo centri<br />
nių kli ni kų, – sa kė bir žie tis gy dy tojas,<br />
Pre zi den tū ro je <strong>iš</strong> kil min gai ga vęs<br />
pa cien tų už tar nau tą pa dė ką.<br />
Trau ma to lo gi jos sky riaus ve dėjas<br />
O. Kved ra vi čius sa kė:<br />
– Jei gu Da lius sa ko esąs ma no<br />
mo ki nys, aš to kiu mo ki niu di džiuojuo<br />
si. Ir džiau giuo si ži nia, kad pacien<br />
tai dė ko ja me di kams už dar bą.<br />
Tai lyg ge ras per kū nas <strong>iš</strong> dan gaus,<br />
nes nuo bė dų mū sų dar be nie kas ir<br />
nie ka da nė ra ap sau go tas.<br />
Pa sak sky riaus ve dė jo, Bir žų<br />
trau ma to lo gai yra tarp pir mau jančių<br />
Lie tu vo je.<br />
– Tu ri me pui kią apa ra tū rą. Labai<br />
ge rai ap rū pin ti, nes esa me entu<br />
zias tai ir do mi mės pa žan ga. Pagal<br />
klu bų en dop ro te za vi mą esa me<br />
de šim tu ke tarp ša lies li go ni nių. O<br />
pra dė jo me da ry ti šias ope ra ci jas<br />
vos su tri mis plak tu kais 1978 metais<br />
pir mi ar ant ri Lie tu vo je. Da bar<br />
tu ri me mo der niau sią įran gą ir dėl<br />
nie ko ne verkš le na me.<br />
Bir žų li go ni nės vy riau sia sis gydy<br />
to jas Ni ko la jus Je lo za mū sų laikraš<br />
čiui sa kė, kad gy dy to jas Da lius<br />
Ja ku bė nas ver tas to kios pa dė kos,<br />
nes yra tik ras dar bi nin kas.<br />
– Dir ba ir die no mis ir nak ti mis. Ir<br />
ne si gy rė apie pa dė ką – kuk lus žmogus.<br />
Kad pa gerb tas mū sų li go ni nės<br />
gy dy to jas, su ži no ja me <strong>iš</strong> Gy dy to jų<br />
są jun gos, – sa kė Li go ni nės va do vas<br />
ir ap gai les ta vo, kad da bar apie gydy<br />
to jus ma žai kas ra šo ge rai. – Tiek<br />
Da lius, tiek ki ti me di kai ver ti, kad<br />
bū tų ap do va no ti kry žiais, juk medi<br />
ci nos pa sau lio žmo nės dir ba <strong>iš</strong>ti<br />
so mis pa ro mis. To dėl sma gu, kad<br />
mus at si me na pa cien tai ir dė ko ja<br />
už su grą žin tą svei ka tą.
8<br />
Mie lo sios, ar jūs ma tė te naujau<br />
sias ava ly nės ir ran ki nių kolek<br />
ci jas mū sų par duo tu vė se? Košma<br />
ras! Aš pa si pik ti nu si iki sie los<br />
gel mių. Kaip taip ga li ma ty čio tis<br />
<strong>iš</strong> mū sų am žiaus mo te rų, ir kuo<br />
jie mus lai ko?<br />
Tai va, per fra zuo dama nuskam<br />
bė ju sį fil mą „Šio je ša ly je<br />
nė ra vie tos se nu kams“, aš drįs tu<br />
teig ti: „Šio je ša ly je nė ra vie tos<br />
nor ma lioms mo te rims.“<br />
Jei ne ti ki te, aš jums ga liu pa pasa<br />
ko ti, kas mū sų lau kia ava ly nės ir<br />
ga lan te ri jos par duo tu vė se. Pra dėsiu<br />
nuo ran ki nu kų, net ten yra vis<strong>iš</strong><br />
ka So do ma ir Go mo ra. Įsi vaizduo<br />
ki te, kuo dau giau bliz gu čių,<br />
la ko, krei vai įsiū tų už trauk tu kų,<br />
sa gy čių, tuo bū si te ma din ges nė.<br />
Man tūks tan tį li tų pri mo kė tų, su<br />
to kia ne są mo ne į gat vę be čad ros<br />
ar gob tu vo nei šei čiau. Ar ba vis<br />
dar ma do je <strong>iš</strong> lie kan čios di de lės<br />
ran ki nės. Dar kai pa ka bin tos, lyg<br />
nie ko at ro do, bet kai prieš veid rodį<br />
pa si ma tuo ju, at ro dau lyg neūžau<br />
ga su uba go ter ba. Ma tyt, tos<br />
ter bos pri tai ky tos ne že mes nėms<br />
kaip 185 cm ūgio pa ne lėms.<br />
Ga liau siai vie no je par duo tuvė<br />
je pa vy ko ras ti man pa tin kančių<br />
ir tin kan čių ran ki nių, tai, ką<br />
jūs sau gal vo ja te, be tūks tan čio<br />
ne paim si.<br />
Tas pa ts ir su ba te liais. Mielo<br />
sios, ga liu jus pra džiu gin ti, šį<br />
se zo ną par duo tu vės pri k<strong>iš</strong> tos tų<br />
kvai lų ba le ri nų ba te lių be kul no<br />
ir auk si nių sport ba čių. Aš ga liu<br />
pri min ti, kad to kius ba le to bate<br />
lius ga li avė ti tik mer gi nos ar<br />
mo te rys la bai siau ro mis blauzdo<br />
mis, na, sa ky kim, plo nom<br />
ko jom. O jei jau ant blauz de lės<br />
ar šlau ne lės koks rau me nu kas,<br />
ar, ne duok die, la ši niu kas, tai su<br />
tom „čež kėm“ at ro dy si me kaip<br />
sto ros ta ry bi nės se se lės.<br />
Bū siu tei sin ga, aš ra dau<br />
mū s ų<br />
am žiaus<br />
mo t erimspatin<br />
kan čių ir<br />
tin kan čių ba te lių, ta čiau<br />
jie ir gi kai nuo ja per tūkstan<br />
tė lį.<br />
Tai ko kia čia, do va nokit,<br />
fi lo so fi ja? Re<strong>iš</strong> kia,<br />
jei jau esi nor ma laus,<br />
ne pa bi jo siu ši to žodžio,<br />
kū no su dė jimo<br />
ir nor ma laus<br />
am žiaus, tai tu ri<br />
ar ba pa ti už dirbti<br />
tūks tan čius eu rų,<br />
ar ba tu rė ti vy rą stam bų<br />
vers li nin ką ar su ktą po liti<br />
ką. Nes vaikš čio ti su tokiom<br />
tap kėm ar ki to kiom<br />
bai sy bėm, ku rių šį se zo ną<br />
Kų tuje<br />
?<br />
Šio je ša ly je nė ra<br />
vie tos nor ma lioms<br />
mo te rims<br />
pri k<strong>iš</strong> ti mū sų di die ji pre kyb centriai,<br />
jo kia pa do ri ir svei ką nuo voką<br />
tu rin ti mo te ris sau ne leis.<br />
Kai po pie tų per trau kos la bai<br />
pa si pik ti nu si grį žau <strong>iš</strong> par duotu<br />
vės į dar bą ir vi sam ka bi ne tui<br />
ap skun džiau su mau tus di zai nerius<br />
ir pre ky bin kus, vėl siū lan čius<br />
man tap kes, vie nas ma no ko le ga<br />
pa juo ka vo, kad to kie ba te liai la bai<br />
tik tų įka pėms. O, pa skui, il go kai<br />
pa žiū rė jęs į ma ne, pa re<strong>iš</strong> kė: „O<br />
ži nai, Ie va, tu gra be vi sai gra žiai<br />
at ro dy tum.“ Čia jam to kia asocia<br />
ci ja mat ki lo.<br />
Aš ir gi mė gi nau pa kuo ke tuo ti,<br />
kad iki gra žaus at ro dy mo man<br />
dar rei kė tų nuo pil vo nu mes ti<br />
tuos ke lis ki log ra mus, kur per<br />
Ve ly kas priau gau. Tai jis ma ne<br />
pa guo dė: „Nie ko, Ie vu te, po skrodi<br />
mo pil vas įkren ta.“ Na čia to kie<br />
nuo la ti niai juo ke liai mū sų ka bine<br />
te, tai, įsi vaiz duo ki te, su to kia<br />
tap ke to kiam be gė džiui net per<br />
gal vą neuž vož tum.<br />
Tai ką, bran gio sios, pa si rin kimas<br />
ne di de lis: ar ba <strong>iš</strong> lei džiu bate<br />
liams vi są sa vo at ly gi ni mą, ar ba<br />
va žiuo ju į Pa ba lių tur gų, ar ba ei nu<br />
į „pa die vus“.<br />
O jūs, mie lo sios, jau da ry ki te,<br />
ką no ri te, ži no ma, ga li te ei ti ir į<br />
par duo tu vę, jei gu esa te skys ta...<br />
oi, at si pra šau, plo nab lauz dė.<br />
Ie va,<br />
ne plo nab lauz dė<br />
KETURI keturi KAMPAI kamPai<br />
Laik raš čio skai ty to ja Emili<br />
ja ste bė jo si: „Agi tuo ja ma<br />
re no vuo ti dau gia bu čius namus.<br />
Skel bia ma, kad valdžia<br />
šių na mų gy ven to jams<br />
tei kia pa ra mą. O ko dėl niekas<br />
ne re mia nuo sa vų na mų<br />
sa vi nin kų? Juk ir šių na mų<br />
dau gu ma sta ty ti so viet mečiu,<br />
to dėl sie nas rei kia apšil<br />
tin ti, keis ti lan gus, sto gus<br />
lo py ti. Dau gia bu čių na mų<br />
sa vi nin kai tuos na mus anais<br />
lai kais vel tui ga vo, kai ei lė<br />
atei da vo. Vė liau už če kius<br />
<strong>iš</strong> si pir ko. O mes in di vi dualius<br />
na mus sta tė mės už savus<br />
pi ni gus. Ir <strong>iš</strong> mū sų na mų<br />
da bar bran gi ši lu ma pi ni gais<br />
pro ply šius <strong>iš</strong>ei na. Tu rė tų ir<br />
mus val džia rem ti.“<br />
Skai ty to jas Juo zas sa kė girdė<br />
jęs, kad in di vi dua lių na mų<br />
sa vi nin kams, ku rie kenksmin<br />
gu ši fe riu deng tus stogus<br />
pa keis eko lo g<strong>iš</strong> ka danga,<br />
vals ty bė kom pen suos<br />
da lį <strong>iš</strong> lai dų. „Ar jau vei kia<br />
to kia pa ra mos pro gra ma?“<br />
– klau sė vy ras.<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
Dar žas ant pa lan gės<br />
Ste fa ni ją Kle zie nę<br />
ir Ber na de tą Kazlaus<br />
kie nę už ti ko me<br />
pa čia me pa va sa rinių<br />
dar bų įkarš ty je<br />
– mo te rys pi kia vo<br />
po mi do rų sė ji nu kus.<br />
Nuo se no dar ži ninkys<br />
tę mėgs tan čios<br />
mo te rys pa sa ko jo,<br />
jog pa čių<br />
užau gin tas dar žo ves<br />
val gy ti ska niau.<br />
O <strong>iš</strong> tur gaus ar<br />
par duo tu vės ne ži nia<br />
ką ga li nu si pirk ti.<br />
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
editamikel@yahoo.com<br />
Po nios Ber na de ta ir Ste fa ni ja<br />
pa sa ko jo, kad dar žus au gi na nuo<br />
jau nys tės. Tai sa vo t<strong>iš</strong> kas po mė gis<br />
ir ma lo nu mas. Dar ži nin kės ne tik<br />
sė ji nu kus au gi na, bet ir sėk lų pačios<br />
pri si ruo šia.<br />
– Ke le tą la biau siai pa ti ku sios<br />
veis lės po mi do rų ar pa pri kų palie<br />
ka me sėk lai. Su no ku sių dar žovių<br />
sėk las <strong>iš</strong> plau na me, su džio vina<br />
me ir ki tais me tais sė ja me. Tik<br />
ne ga li ma sėk loms pa lik ti hib ridi<br />
nių veis lių dar žo vių – ne megs.<br />
Ko kių veis lių dar žo vių pri si ruošia<br />
me, ne be ži no me. Kar tais nusi<br />
per ka me „Rod ni čiok“ agur kų<br />
ar „Pri mo ga“ po mi do rų sėk lų.<br />
Pirk ti nės sėk los ne vi sa da sudygs<br />
ta. Nors pa si tai ko, kad ne<strong>iš</strong>dygs<br />
ta <strong>iš</strong> pa čių pa ruoš tos sėk los.<br />
Gal ko kios hib ri di nės pa si tai ko?<br />
– svars tė mo te rys.<br />
Po nia Ste fa ni ja pa ti pa si rū pina<br />
sa lo tų, ta ge čių, zi ni jų sėk lų.<br />
Sėk las su vy nio ja į po pie rė lius.<br />
Ant dar žo vių sėk lų už ra šo ar net<br />
nu pie šia, ko kia dar žo vė bu vo –<br />
pail ga, ap va li, ko kios spal vos.<br />
Vis kas su ra šy ta ir ant sė ji nu kų<br />
dė žu čių.<br />
– La bai pa to gios sė ji nu kams<br />
dė žu tės nuo mar ga ri no. Taip sėji<br />
nu kai <strong>iš</strong> rū šiuo ja mi: vie no je dėžu<br />
tė je vie no kie, ki to je – ki to kie,<br />
– tvir ti na po nia Ber na de ta.<br />
Sė ji nu kus mo te rys pi kiuo ja į<br />
dė žu tes nuo grie ti nės, jo gur to,<br />
o že mę jiems per ka spe cia lią, <strong>iš</strong><br />
par duo tu vės.<br />
– So di nu kams pirk ti nę že mę<br />
mai šo me su pa pu vu sia dar žo žeme.<br />
Esu gir dė ju si, kad ki ti dar žinin<br />
kai per ka ka pų že mę. Dar ki ti,<br />
kad ne bū tų ken kė jų, že mę pa kaiti<br />
na. Mes taip ne da ro me. Kol kas<br />
ken kė jai dar žo vių ne bu vo ap ny kę,<br />
– sa kė po nia Ste fa ni ja.<br />
Pap ri kas Ste fa ni ja Kle zie nė<br />
pa sė jo va sa rio 24 die ną. Jos jau<br />
gra žiai su dy gu sios. Po mi do rai<br />
taip pat ke lių cen ti met rų. Sė dama<br />
dar žo ves mo te ris į mė nu lį<br />
ne si dai ro.<br />
– Vie ną kar tą atė jo kai my nė ir<br />
nu ste bo, kad bul ves so di nu per<br />
jau na tį. Sa kė, jog bul vių ne turė<br />
siu. Kai pa ma tė, kad <strong>iš</strong> ke liasde<br />
šim ties kel mų pen kis di de lius<br />
krep šius bul vių pri ka siau, nu stebo:<br />
„Ne bū čiau ma čiu si kai sodi<br />
nai, ne bū čiau pa ti kė ju si“. Tas<br />
pa ts ir su ri di kė liais. Nors sė jau<br />
per jau na tį, ri di kė liai užau go<br />
pui kūs. Kar tą bend ra dar bė papa<br />
sa ko jo, kad se niau Pa ro vė jos<br />
žy dai agur kus sė da vo ge gu žės 25<br />
die ną. Aš ir gi taip pa da riau. Mano<br />
agur kai tik au go, o kai my nė<br />
jau pil ną krep še lį <strong>iš</strong> sa vo dar žo<br />
at ne šė. Ma nau, kad dar žo vių augi<br />
mui reikš mės tu ri oro są ly gos ir<br />
dir va, o ne mė nu lis, – sa kė po nia<br />
Ste fa ni ja.<br />
– O aš į Mė nu lio fa zes žiū riu.<br />
Tu riu kny ge les, ku rio mis va dovau<br />
juo si. Ka da pa ra šy ta, ta da<br />
ir sė ju. O per jau na tį tik rai daržo<br />
vių sė ti ne ga li ma. Taip ma no<br />
dau ge lis pa žįs ta mų dar ži nin kų.<br />
Pas kai čiau, kad ko vo 28–29 dieno<br />
mis rei kia pi kiuo ti dar žo ves,<br />
tai ir pi kiuo ju, – Ste fa ni jai priešta<br />
ra vo po nia Ber na de ta.<br />
Ir sė ji nu kai, ir so di nu kai ve ši<br />
KLAU SĖ TE – AT SA KO ME<br />
Apie na mus ir jų sto gus<br />
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.<br />
Ste fa ni jai Kle zie nai ir Ber na de tai Kaz laus kie nei – pa va sa ri nių dar bų įkarš tis.<br />
Mo te rys pi kiuo ja po mi do rus.<br />
Ste fa ni jos Kle zie nės kam ba riuose.<br />
Kol so di nu kai ne pri gis, jų ant<br />
pa lan gių mo te ris ne de da – sau lė<br />
nu ke pins. Kai pri gy ja, de da ant<br />
pa lan gių. Tik ne šiau ri nė je pusė<br />
je. Ge gu žės vi du ry po mi do rai<br />
ir pa pri kos <strong>iš</strong> ke liaus į šilt na mį.<br />
Sa lo tas ir ri di kė lius šilt na my je<br />
ga li ma sė ti jau da bar.<br />
– Vie na pa žįs ta ma jau da bar <strong>iš</strong><br />
šilt na mio ne ša švie žius ri di kė lius<br />
ir sa lo tas. Mo te ris jas pa sė jo dvigu<br />
ba plė ve le deng ta me šilt na myje<br />
ir dar pa čias dar žo ves už den gė<br />
dvi gu ba plė ve le. Tik sau lė to mis<br />
die no mis ati den gia. Ir štai, jau<br />
tu ri švie žių dar žo vių, – sa kė ponia<br />
Ber na de ta.<br />
Mo te rys ati džiai ste bi, kad sė jinu<br />
kai ir so di nu kai ne per džiū tų.<br />
– Kai dar žo ves per ke liu į šilt namį,<br />
jas taip pat lais tau pa gal rei kalą.<br />
Vie na ma no kai my nė su gal vo jo<br />
ki to kį po mi do rų lais ty mo bū dą<br />
šilt na my je. Prie po mi do ro į žemę<br />
įbe da ap vers tą aukš tyn dug nu<br />
plas ti ki nį bu te lį. Dug ną nu pjau na<br />
ir į bu te lį pri pi la van dens. Van duo<br />
po tru pu tį sen ka. Au ga las pa siima<br />
jo tiek, kiek jam rei kia, – sa kė<br />
Ste fa ni ja Kle zie nė.<br />
Ar ne ver tė tų so di nu kų pirk ti<br />
tur gu je?<br />
– So di nu kus pirk ti ga li ma tik <strong>iš</strong><br />
pa ti ki mo žmo gaus. Tur gu je bū na<br />
taip: ko pa klau si, to kį at sa ky mą<br />
gau si. Vi si sa vo pre kę gi ria. O <strong>iš</strong><br />
tie sų pra stos dar žo vės užau ga<br />
ar ba ne mez ga. Be to, bran gu. Iš<br />
pra džių, kai vi si dar žus so di na, už<br />
vie ną po mi do rą 1–2,5 li to pra šo.<br />
Tik pa skui, kai jau vi si dar žus apso<br />
di na, už li tą ir de šimt po mi do rų<br />
so di nu kų ga li nu si pirk ti, – sa kė<br />
Ber na de ta Kaz laus kie nė.<br />
Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos<br />
Vie ti nio ūkio sky riaus spe cia listė<br />
Ol ga Puo dė nie nė „Bir žie čių<br />
žo džiui“ sa kė, kad jų sky riu je<br />
žmo nės ir gi tei rau ja si dėl para<br />
mos in di vi dua lių na mų reno<br />
va ci jai, dėl as bes ti nio ši ferio<br />
dan gos kei ti mo. „De ja, nei<br />
in di vi dua lių na mų re no va ci jai,<br />
nei sto gų kei ti mui nau ja danga<br />
pa ra mos nė ra,“ – at sa kė<br />
spe cia lis tė.<br />
Pa ren gė<br />
Fe lik sas GRUNS KIS
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
<strong>Gyvenimą</strong> <strong>reikės</strong> <strong>kurti</strong> <strong>iš</strong> <strong>pelenų</strong><br />
atkelta <strong>iš</strong> 1 psl.<br />
bėjo tvartą su gyvuliais. Gesino<br />
trys gaisrinės, penkiolika mašinų<br />
vandens <strong>iš</strong>pylė. Vyrai budėjo iki<br />
antros valandos nakties, – kalbėjo<br />
Adukauskas.<br />
kaltas šaldiklis<br />
Aleksandras ir Irena Adukauskai<br />
į Marmak<strong>iš</strong>kius atsikraustė <strong>iš</strong><br />
Pakruojo rajono prieš 30 metų.<br />
Aleksandras dirbo m<strong>iš</strong>ke, todėl jo<br />
šeima gyveno m<strong>iš</strong>kininkų name.<br />
Vėliau šis namas buvo privatizuotas<br />
ir <strong>iš</strong>pirktas už investicinius čekius.<br />
Šeimininkai namą suremontavo,<br />
sudėjo plastikinius langus. Kalėdas<br />
sutiko atsinaujinę baldus, kambarius.<br />
Kai kurių naujų baldų bei<br />
buitinių prietaisų dar nesuspėjo ir<br />
<strong>iš</strong>pakuoti. Juos prarijo ugnis. Gaisro<br />
kaltininkas buvo dvidešimties<br />
metų senumo šaldiklis. Jis nekėlė<br />
jokio įtarimo. Šeimininkė jame laikė<br />
grybus, uogas.<br />
– Geriau jau būtume nieko neturėję.<br />
Taupėme, kaupėme, o likome<br />
basi, – guodėsi šeimininkas.<br />
– Gyvenome ne su šia diena. Juk<br />
jau 35 metai kartu. Aleksandras<br />
ūkininkavo. Turime žemės, m<strong>iš</strong>ko.<br />
Bet ir m<strong>iš</strong>ką kirsti, namo statyboms<br />
medieną ruošti jau nebeturime su<br />
kuo. Liepsnose žuvo benzininiai<br />
pjūklai, kiti įrankiai, dokumentai.<br />
Sudegė vairuotojo teisės, pasimetė<br />
automobilio rakteliai. Vaikai ieškojo<br />
<strong>pelenų</strong> krūvoje, bet nerado. Rado<br />
tik sidabrines grandinėles ir Aleksandro<br />
vestuvinį žiedą, – kalbėjo<br />
žmona Irena.<br />
nelaimės grimasos<br />
– Apie kitų žmonių nelaimes skaitydavau<br />
laikraščiuose, girdėdavau<br />
per radiją, rodė televizija. Apgailestaudavau<br />
dėl svetimų nelaimių,<br />
tačiau kai mačiau, kas darosi savame<br />
kieme – siaubas, – sakė šeimininkas<br />
Degė namai, pievos,<br />
automobiliai<br />
Dalius MIKELIONIS<br />
Tel. (8 450) 31645<br />
mikelionis_birzietis@takas.lt<br />
Pastatai<br />
Kovo 31 d. 7 valandą užsidegė Nemunėlio<br />
Radvil<strong>iš</strong>kyje esantis Aldonos Klepeckienės<br />
gyvenamasis namas. Išdegė 15 kv. metrų medinės<br />
perdangos, 2 kv. metrai grindų. Ugnies<br />
malšinti suskubo ir kaimynai, ir Nemunėlio<br />
Radvil<strong>iš</strong>kio, German<strong>iš</strong>kio ir Biržų ugniagesių<br />
automobiliai. Pastatą pavyko <strong>iš</strong>gelbėti,<br />
tačiau patalpos aprūko, vandeniu supiltas<br />
pirmasis aukštas. Priešgaisrinės inspekcijos<br />
pareigūnai mano, kad gaisro priežastis buvo<br />
netvarkingas kaminas, nuo kurio galėjo<br />
įsidegti spaliai.<br />
Kovo 30-osios vakarą gaisras baigėsi su<br />
daug skaudesnėmis pasėkmėmis: Marmak<strong>iš</strong>kių<br />
kaime vis<strong>iš</strong>kai sudegė Aleksandro<br />
Adukausko gyvenamasis namas. Gaisras kilo<br />
aštuntą valandą vakaro. 7x10 metrų medinį<br />
pastatą kaip mat apėmė liepsnos, tad <strong>iš</strong> jo<br />
vos spėjo <strong>iš</strong>sigelbėti žmonės. Gyvenamasis<br />
namas sudegė per pusvalandį. Vienai moteriai<br />
apdegė veidas. Sudegė visas name buvęs<br />
Adukauskų turtas. Į nuošalų kaimą atskubėję<br />
gaisrininkai spėjo <strong>iš</strong>gelbėti tik ūkinius pastatus.<br />
Spėjama, kad gaisras kilo dėl netvarkingos<br />
šaldiklio elektros instaliacijos.<br />
Kovo 25 d. apie vidurnaktį užsidegė gyvenamasis<br />
namas Rinkuškių kaime. Išdegė 5 kv.<br />
metrai medinės perdangos, sulietos pirmojo<br />
Aleksandras. Jo įsitikinimu, jeigu<br />
būtų buvęs vėjuotas vakaras, būtų<br />
supleškėjęs ir tvartas su gyvuliais.<br />
Jo žmonos Irenos žodžiais, gaisro<br />
pasižiūrėti atskubėjo daug žmonių.<br />
Tik klausimas, jeigu būtų užsidegęs<br />
tvartas, ar būtų kas nors <strong>iš</strong> jų<br />
padėjęs gelbėti gyvulius. Pirmasis į<br />
pagalbą atskubėjo Dainius Džiuvė<br />
su žmona.<br />
– Kai atvyko greitoji, paprašiau<br />
vaistų nuo nudegimo, bet felčerė<br />
atsakė, kad jų neturi. Ji uždėjo tvarsčius<br />
ant žaizdų, pasisiūlė suleisti raminamųjų<br />
vaistų. Vaistų nuo nudegimo<br />
man atnešė kaimyno žmona.<br />
Vyras serga lėtine plaučių liga, jam<br />
<strong>iš</strong>rašyti vaistai. Kompensuojamųjų<br />
vaistų pasas žuvo ugnyje. Vaikai<br />
kreipėsi į šeimos gydytoją, tačiau<br />
receptas buvo <strong>iš</strong>rašytas trims mėnesiams<br />
ir gydytoja negalėjo naujo<br />
recepto <strong>iš</strong>rašyti. Būtų tekę vaistus<br />
patiems pirkti vaistinėje ir mokėti<br />
180 litų, tačiau patarė rašyti prašymą<br />
ir gavome vaistų <strong>iš</strong> labdaros, – pasakoja<br />
Irena Adukauskienė.<br />
Moters žodžiais, po gaisro likusius<br />
be pastogės tėvus vaikai parsivežė į<br />
Biržus, į savo namus. Bet labai sunku<br />
po nelaimės apsiprasti, užmigti.<br />
Vos užmerki akis ir ima šokinėti<br />
liepsnos. Rūpi namai, gyvuliai, melžiamos<br />
karvės.<br />
Adukauskų šeimą įskaudino kai<br />
kurių Elektros tinklų darbuotojų<br />
elgesys. Kai dukterys kreipėsi<br />
patarimo, kaip greičiau tvarte pajungti<br />
elektrą, sulaukė nepelnytų<br />
prieka<strong>iš</strong>tų.<br />
Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė<br />
aplankė šeimą, parūpino<br />
labdaros, informavo Savivaldybės<br />
administraciją apie nelaimę. Žinybos<br />
sukilo ant kojų. Antradienio rytą<br />
pas Adukauskus atvyko elektrikai.<br />
Akcinės bendrovės „Biržų montuotojas“<br />
vadovas Petras Jankūnas<br />
suko galvą, <strong>iš</strong> kurio stulpo į tvartą<br />
aktualijos<br />
atvesti elektrą, kad nepažeisti darbų<br />
saugos bei kitų reikalavimų. Rajono<br />
valdininkų delegacija: Steponas<br />
Staškevičius, Zenonas Prašmantas,<br />
Zigmas Rupšys galėjo pareikšti tik<br />
užuojautą.<br />
kad skubiau atsiųstų<br />
vagonėlį...<br />
– Padėsime, kiek galėsime, – kalbėjo<br />
Žemės ūkio skyriaus vedėjas<br />
Steponas Staškevičius. Bet Staškevičius<br />
pripažino, kad pagalbos galimybės<br />
ūkininkams gaisro atveju labai<br />
ribotos. Pagal Europos Sąjungos<br />
nuostatas, gaisras – ne stichinė nelaimė,<br />
todėl valstybė neteikia jokių<br />
kompensacijų. Savivaldybės kaimo<br />
rėmimo fondas ūkininkams skiria<br />
kompensacijas tik už suniokotus<br />
aukšto patalpos. Gaisro priežastis – netvarkinga<br />
krosnis ir neatsargus jos kūrenimas.<br />
Kovo 24 d. 20.44 val. užsidegė „Širvėnos“<br />
sodų bendrijoje sodo namelyje įrengta pirtis.<br />
Išdegė pastato vidus, sudegė pastato perdanga.<br />
Manoma, kad gaisro priežastis – netvarkinga<br />
elektros instaliacija. Kovo 21 d. 12.13 val.<br />
gautas pranešimas, kad sodų bendrijoje „Putinas“<br />
dega 5x5 metrų dydžio sodo namelis.<br />
Jis sudegė vis<strong>iš</strong>kai. Apie gaisrą buvo pranešta<br />
pavėluotai, kai ugnis jau buvo įsiplieskusi,<br />
tad pastato nepavyko <strong>iš</strong>gelbėti. Manoma, kad<br />
gaisras kilo netvarkingai kūrenant.<br />
Kovo 18 d. 22.34 val. degė ūkinis pastatas J.<br />
Daukanto gatvėje. Sudegė jo stogas, 4 kubiniai<br />
metrai malkų. Spėjama, kad gaisras kilo dėl<br />
neatsargaus elgesio su ugnimi.<br />
Kovo 8 d. Kirdonių kaime sudegė 9x6 metrų<br />
daržinė. Manoma, kad gaisrą sukėlė su<br />
ugnimi žaidę vaikai. Nuo degančios daržinės<br />
liepsnos persimetė ir ant šalia esančio tvarto,<br />
tad apdegė ir jo stogas.<br />
Du kartus, kovo 17-ąją ir kovo 19-ąją, degė<br />
mediniai garažai tarp Sporto mokyklos administracijos<br />
pastato ir vairuotojų mokyklos. Į<br />
šį apleistą pastatą mėgdavo užsukti vaikai ir<br />
benamiai. Jie bes<strong>iš</strong>ildydami ar žaisdami ir galėjo<br />
sukelti gaisrus. Pirmą kartą ugnį pavyko<br />
greitai numalšinti, antrą kartą <strong>iš</strong>degė apie 4<br />
kv. metrai medinės garažo sienos.<br />
Pievos<br />
Dar nė žemė ne<strong>iš</strong>džiūvo, tačiau Biržų priešgaisrinės<br />
gelbėjimo tarnybos ekipažai po Velykų<br />
vis dažniau važiuoja gesinti degančių<br />
Gaisravietę apžiūrėjusi rajono valdininkų delegacija: Steponas Staškevičius, Zenonas Prašmantas, Zigmas Rupšys<br />
galėjo pareikšti tik užuojautą.<br />
ūkinius pastatus, <strong>iš</strong>skyrus gyvenamuosius<br />
namus bei automobilius.<br />
Rajono valdininkai galėjo konkrečiai<br />
pažadėti tik vienintelį – specialų<br />
gyvenamąjį vagonėlį. Jį Savivaldybės<br />
administracija įsigijo tam, kad nelaimės<br />
atveju padegėliams suteiktų<br />
laikiną pastogę. Prieš dvejus metus<br />
toks vagonėlis <strong>iš</strong>važiavo ir iki šiol<br />
stovi pas nuo gaisro nukentėjusius<br />
Ramongalių kaimo ūkininkus Sinkevičius.<br />
Kaip tyčia, šiuo metu Sinkevičienė<br />
negali vagonėlio <strong>iš</strong>kraustyti,<br />
nes, jos žodžiais, sunkiai susirgo<br />
vyras. Žemės ūkio rūmų atstovo<br />
Zenono Prašmanto žodžiais, pagal<br />
galimybes Sinkevičiai skubinsis,<br />
nes patys buvo padegėliai ir kitus<br />
turėtų užjausti.<br />
– Kad tik greičiau atsiųstų vago-<br />
pievų. Kovo 29 d. degė pieva Ramongalių<br />
kaime. Pranešimas apie degančią žolę gautas<br />
19 valandą. Kol ugnis buvo numalšinta,<br />
<strong>iš</strong>degė 100 arų pievos. Keliomis valandomis<br />
anksčiau gaisrininkams teko paplušėti gesinant<br />
degančią žolę ir m<strong>iš</strong>ko paklotę pušynėlyje<br />
Rinkuškiuose. Išdegė apie 70 arų m<strong>iš</strong>ko<br />
paklotės, apdegė apatinės medžių šakos, apsvilo<br />
kamienai.<br />
Keletą kartų kovo mėnesį teko gesinti degančius<br />
šiukšlių konteinerius Kilučių, Rotušės<br />
gatvėse. Numetę ne vieton nuorūką kovo 22 d.<br />
darbuotojai uždegė šiukšles UAB „Peiritas“ katilinėje.<br />
Gaisras buvo laiku pastebėtas ir ugniai<br />
neleista įsiplieksti. Kovo 6 d. 19 val. gaisras kilo<br />
apleistuose Medeikių kultūros namuose. Juos<br />
įsigijusi verslininkė dar nespėjo didelio pastato<br />
sutvarkyti, jame mėgsta žaisti vaikai. Matyt,<br />
jie ir padegė rūsyje esančias šiukšles.<br />
degė automobiliai<br />
Kovo 7 d. 21 val. Kęstučio gatvėje užsidegė<br />
lengvojo automobilio „Renault Megane“<br />
variklio skyrius. Kol ugnis buvo numalšinta,<br />
apdegė elektros laidų instaliacija.<br />
Kovo 12 d. dėl trumpojo elektros instaliacijos<br />
jungimo automobilyje kilo daug didesnis<br />
gaisras: apie devintą valandą vakaro užsidegė<br />
angare Anglininkų kaime stovėjęs „Renault<br />
Espace“. Kadangi šių automobilių korpusas<br />
yra <strong>iš</strong> plastiko, „Espace“ kaip mat užsiliepsnojo<br />
ir visas sudegė. Nuo automobilio ugnis<br />
persimetė prie angare sudėtų daiktų, apdegė<br />
prie sienos sukrautos lentos. Šalia „Espace“<br />
buvo pastatytas traktorius MTZ. Jį spėjo <strong>iš</strong>gelbėti,<br />
apdegė tik arčiau degančio lengvojo<br />
automobilio buvęs traktoriaus priekis: žibintai,<br />
grotelės, priekinė padanga.<br />
Kovo 21 d. 16 val. kilo gaisras „Volkswagen<br />
Passat“ variklio skyriuje. Gaisro priežastis<br />
– netvarkinga automobilio elektros istaliacija.<br />
Vabalninke kovo 29 d. degė dar vienas<br />
„Volkswagen Passat“. Manoma, kad gaisras<br />
automobilyje kilo dėl netvarkingos elektros<br />
instaliacijos.<br />
9<br />
nėlį. Kaip nors prasiversime, – Irena<br />
Adukauskienė nieko kito taip nelaukia.<br />
Juk reikia šerti, melžti karves,<br />
tvarkyti gaisravietę.<br />
Aleksandras Adukauskas buvo<br />
apdraudęs tik gyvenamąjį namą ir<br />
ūkinius pastatus, o turto – ne. Atvykęs<br />
„Lietuvos draudimo“ bendrovės<br />
atstovas pildė reikiamus dokumentus,<br />
rinko parašus. Draudimo <strong>iš</strong>moką<br />
šeimininkas turėtų gauti po trijų<br />
savaičių. Šeimininkai apgailestavo:<br />
būtų nujautę nelaimę, būtų didesne<br />
suma apdraudę ne tik pastatus,<br />
bet ir turtą.<br />
Aleksandras Adukauskas susirūpinęs,<br />
kur <strong>reikės</strong> dėti gaisravietės<br />
liekanas. Deginti vietoje negalima,<br />
sąvartynas labai toli, sveikatos neturi...<br />
trumPai<br />
Pernykštės<br />
žolės gaisrai<br />
Šiemet Biržų rajone jau kelis kartus<br />
teko gesinti degančią žolę. Nuo liepsnojančios<br />
žolės ugnis dažnai persimeta<br />
į m<strong>iš</strong>kus, durpynus, ūkinius pastatus,<br />
gyventojų sodybas, o skaudžiausia, kad<br />
tokiuose gaisruose beveik kasmet Lietuvoje<br />
žūva ir žmonių.<br />
Atsižvelgdama į skaudžią ankstesnių<br />
metų patirtį, Biržų priešgaisrinės gelbėjimo<br />
tarnybos Valstybinės priešgaisrinės<br />
priežiūros inspekcija prašo gyventojų<br />
nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus<br />
tokius gaisrus, pasistengti patiems<br />
juos užgesinti nelaukiant, kol liepsna<br />
<strong>iš</strong>plis į didesnius plotus. Kol ugniagesiai<br />
gesina degančias pievas, kažkam gali<br />
atsitikti didesnė nelaimė, kai pagalbos<br />
reikia nedelsiant. Liepsnojančią žolę<br />
nedideliame plote lengvai galima užgesinti<br />
užplakant liepsną medžių šakomis<br />
ar užtrypiant ją kojomis, o jeigu matote,<br />
kad su ugnimi nepavyks susidoroti,<br />
kvieskite ugniagesius.<br />
Primename ir įspėjame, kad už žolės<br />
deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo<br />
25 iki 500 litų bauda, o pareigūnai – nuo<br />
100 iki 600 litų. Be to, gali tekti atlyginti<br />
ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia<br />
ne vieną tūkstantį litų.<br />
Biržų PGT inspekcijos viršininkas<br />
Nerijus GUDaS
10<br />
juodoji<br />
kronika<br />
Balandžio 1 d. Vinkšninių<br />
kaimo gyventojas pranešė, kad<br />
nuo medkirčio „John Deere“,<br />
stovėjusio kieme, pavogti du<br />
akumuliatoriai ir pradurtas kuro<br />
bakas. Padaryta 900 litų žala.<br />
Įvykis tiriamas.<br />
Balandžio 1 d. 16.30 Juostaviečių<br />
kaimo gyventojas pranešė,<br />
kad nuvykęs į savo sodybą Tylinavos<br />
kaime nerado joje elektros<br />
skaitiklio.<br />
Kovo 31 d. Vilniaus g. gyventojas<br />
pranešė, kad <strong>iš</strong>daužtas jo<br />
automobilio, stovėjusio namo<br />
kieme, lango stiklas. Iš automobilio<br />
dingo magnetola. Žala<br />
400 litų.<br />
Pagal Policijos komisariato<br />
informaciją<br />
VĮ Biržų m<strong>iš</strong>kų urėdija viešajame<br />
aukcione parduoda:<br />
I. Nereikalingą arba netinkamą<br />
(negalimą) naudoti ilgalaikį<br />
turtą:<br />
1.Monitorių Philips, 3 vnt.<br />
2.Spausdintuvą EPSON, 9 vnt.<br />
3.Kompiuterį, 2 vnt.<br />
4.Kavavirę, 2 vnt.<br />
5.Poilsio namelį<br />
6.Įtampos keitiklį<br />
7.Stakles 2G-125<br />
8.Nivelyrą<br />
9.Magnetolą Pioner<br />
10.Autopakrovėją 4014M<br />
11.Statinių pompą<br />
12.Automobilį ATU-A<br />
13.Automobilį KAMAZ, 2 vnt.<br />
14.Automobilį GAZ 53<br />
15.Priekabą TKB-8350<br />
16.Katilą DOR 32D<br />
17.Kėdę, 10 vnt.<br />
18.Automobilį UAZ, 4 vnt.<br />
19.Automobilį VAZ, 3 vnt.<br />
20.Busolę DP<br />
21.Vejapjovę GE 46E<br />
22.Grindų plovimo įrenginį<br />
23.Kabineto baldus<br />
24.Kėdę Thema<br />
II. Nereikalingą arba netinkamą<br />
(negalimą) naudoti trumpalaikį<br />
turtą:<br />
1.Rašomąjį stalą, 31 vnt.<br />
2.Darbo stalą<br />
3.Spintą, 4 vnt.<br />
4.Kėdę, 27 vnt.<br />
5.Cisterną 10 m3, 4 vnt.<br />
6.Cisterną 5 m3<br />
7.Spaustuvus<br />
8.Stalines gręžimo stakles<br />
9.Servizą<br />
Trumpalaikio turto <strong>iš</strong>samus sąrašas<br />
skelbiamas m<strong>iš</strong>kų urėdijoje,<br />
skelbimų lentoje.<br />
Aukcionas vyks 2008 m. balandžio<br />
21 d. 9 val. adresu: J. Basanavičiaus<br />
g. 62, 112 kab., LT-<br />
41164 Biržai.<br />
Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam)<br />
vyks 2008 m. balandžio<br />
28 d. 9 val. ten pat.<br />
Atsakingas asmuo – Leonas<br />
Grigaliūnas, darbų saugos inžinierius,<br />
206 kab., J. Basanavičiaus<br />
g. 62,<br />
LT-41164 Biržai, tel. (8 450) 3 20<br />
32; faksas (8 450) 3 14 08.<br />
Parduodamo turto apžiūra: 2008<br />
m. balandžio 16-18 dienomis<br />
nuo 8 iki 16 val.<br />
Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma<br />
banko pervedimu arba<br />
grynais pinigais per 3 (tris) darbo<br />
dienas, aukcionui pasibaigus.<br />
Aukciono dalyvio bilieto kaina –<br />
10 (dešimt) litų.<br />
M<strong>iš</strong>kų urėdas<br />
Romas Gaudiešius<br />
Užs. 1344<br />
inFormacija, reklama<br />
Užs. 1323<br />
Užs. 1312<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
Papilio pedagogai ir mokyklos taryba –<br />
prieš mokyklos direktorių<br />
atkelta <strong>iš</strong> 3 psl.<br />
platinama internetinėje svetainėje<br />
www.one.lt pavadinimu „Biržų<br />
pijokas“, ir kurią, pasak papiliečių,<br />
mobiliuosiuose telefonuose turi ir<br />
siuntinėja beveik visi šios mokyklos<br />
moksleiviai. Joje užfiksuotas mokyklos<br />
direktorius, sėdintis prie stalo<br />
alaus bare...<br />
Į komiteto narių klausimą, ar to<br />
niekas nežinojo, ar niekas nesiskundė,<br />
atsakė Administracijos direktorė<br />
P. Prašmantienė: „Buvo gautas signalas<br />
<strong>iš</strong> Papilio seniūno G. Arnašiaus,<br />
kad mokyklos direktorius sėdi alaus<br />
bare. Po jo pakalbėjome su direktoriumi<br />
J. Jankūnu. Dar buvo gauta pavienių<br />
žmonių skundų dėl konfliktų<br />
su direktoriumi“. Oficialių skundų<br />
dėl piktnaudžiavimo alkoholiu gauta<br />
nebuvo. Tarybos komiteto narė Stasė<br />
Eitavičienė replikavo: „Dieve mano,<br />
Biržai – mažas miestas, bent jau mes,<br />
pedagogai, Jankūną pažįstame ir žinome<br />
jo potraukį. Nejaugi, leisdami<br />
jam laimėti konkursą, tikėjote, kad<br />
jis nustos gerti?“<br />
Pasak Papilio mokyklos tarybos<br />
narių, mokyklą dėl konfliktų su<br />
direktoriumi ruošiasi palikti ne tik<br />
E. Lansbergienė. Iš darbo jau <strong>iš</strong>ėjo<br />
trys mokytojai. O po vasaros, jeigu<br />
direktorius liks, į mokyklą žada<br />
nebesugrįžti ir daugiau pedagogų.<br />
Komitete nuskambėjo ir matematikos<br />
mokytojos istorija: kai moksleivio<br />
tėvai pasiskundė, kad per jos<br />
pamokas nėra tvarkos, direktorius<br />
Konsultacinė įmonė<br />
„Eurointegracijos projektai“<br />
rengia investicinius projektus,<br />
verslo planus, galimybių studijas<br />
ES struktūrinių fondų subsidijuojamiems<br />
projektams,<br />
teikia konsultacijas.<br />
Tel. (8 676) 43017.<br />
Užs. 98<br />
ėmė lankytis jos pamokose. Nuolatos.<br />
Ir rašydamas ataskaitas apie<br />
vizituotą pamoką įtraukdavo netgi<br />
pastabas, nesusijusias su vaikų<br />
mokymo procesu ar auklėjimu –<br />
pavyzdžiui, kad šviestuvai dulkėti,<br />
nors už juos turi atsakyti valytojos<br />
ar bent jau ūkio dalies vedėjas. Neatlaikiusi<br />
tokio direktoriaus spaudimo,<br />
matematikos mokytoja žiemą<br />
įteikė prašymą atleisti <strong>iš</strong> darbo, o<br />
kadangi kito specialisto nebuvo, iki<br />
kovo mėnesio vaikai matematikos<br />
nebuvo mokomi...<br />
Papilio mokyklos tarybos atstovė<br />
nuo moksleivių tėvų Jūratė Čepulienė<br />
sakė, kad visa mokykla mūru<br />
stos ginti Editos Lansbergienės ir<br />
prašė Švietimo skyriaus specialistų,<br />
Tarybos narių neleisti, kad ši puiki<br />
specialistė <strong>iš</strong>eitų <strong>iš</strong> darbo: „Penktadienį<br />
Edita prie mūsų visų įteikė<br />
direktoriui pare<strong>iš</strong>kimą atleisti ją <strong>iš</strong><br />
darbo. Direktorius tai gali padaryti<br />
bet kada. Padėkite mums ją <strong>iš</strong>saugoti<br />
mokykloje.“<br />
Švietimo skyriaus specialistė Dalia<br />
Kėželienė patvirtino komiteto<br />
nariams, kad E. Lansbergienė jau<br />
rudenį buvo parašiusi pare<strong>iš</strong>kimą<br />
<strong>iš</strong>eiti <strong>iš</strong> darbo. Tačiau <strong>iš</strong>dėsčiusi<br />
savo nuoskaudas, ji įkalbinėjama<br />
liko. Paskutinis konfliktas, kai ją<br />
apkaltino dėl dingusio dokumento,<br />
matyt, perpildė E. Lansbergienės<br />
kantrybės taurę.<br />
„Biržiečių žodžiui“ D. Kėželienė<br />
sakė, kad per jos darbo skyriuje<br />
metus nebuvo tokio atvejo, kad vi-<br />
Pašarų parduotuvė Panevėžio<br />
g., kup<strong>iš</strong>kyje prekiauja melasa,<br />
rapsų <strong>iš</strong>spaudomis, sėlenomis<br />
ir kitais pašarais bei jų priedais,<br />
UAB „Dotnuvos projektai“ pašarinių<br />
žolių sėklomis. Išrašo PVM<br />
sąskaitas faktūras. Tel. (8 612)<br />
20905.<br />
Užs. 72<br />
Papilio mokyklos tarybos pirmininkas mokytojas Eugenijus Januševičius<br />
ir tarybos atstovė nuo moksleivių tėvų Jūratė Čepulienė posėdyje pasakė<br />
daug karčių žodžių apie direktorių J. Jankūną.<br />
sas mokyklos kolektyvas kiltų prieš<br />
direktorių ir tuo labiau – ginti savo<br />
noru norinčio <strong>iš</strong>eiti darbuotojo. Tai<br />
taip pat sako apie kolektyvo simpatijas<br />
E. Lansbergienei ir pasitikėjimą<br />
praradusį J. Jankūną.<br />
Komitete rajono mero pasiūlymu<br />
nutarta su<strong>kurti</strong> komisiją, kuri<br />
neatidėliojant susitiktų su Papilio<br />
mokyklos direktoriumi, mokytojais,<br />
moksleivių tėvais ir, jei faktai<br />
pasitvirtins, įvertinti direktoriaus<br />
TENOMA<br />
NESTANDARTINIŲ BALDŲ GAMYBA IR PROJEKTAVIMAS<br />
KLIENTO NAMUOSE AR BIURE.<br />
9 METŲ PATIRTIS<br />
Greitai, gerai vykdome užsakymus.<br />
Kruopščiai ir profesionaliai parenkame dizainą, spalvas.<br />
Dizaineris nemokamai atvyksta ir į kaimo vietoves.<br />
Baldų pristatymą ir montavimą atlieka gamybos meistrai nemokamai.<br />
Virtuvės, prieškambario, vaikų kambario, miegamojo, biuro baldai.<br />
MŪSŲ IŠŠŪKIS – KOKYBĖ UŽ MAŽĄ KAINĄ.<br />
Registracija ir konsultacijos: tel.: (8 646) 16907, (8 605) 99654.<br />
Užs. 1327<br />
Užs. 1311<br />
elgesį griežtu papeikimu ir...<br />
Komiteto pirmininkas Stasys Valiukas<br />
buvo optimistas: „O gal direktorius<br />
<strong>iš</strong>eis savo noru?...“.<br />
Tačiau komitete kalbėjusiems<br />
papiliečiams labiau rūpėjo jų gerbiamos<br />
pavaduotojos Editos likimas:<br />
„Jūs čia svarstote variantus, o<br />
pare<strong>iš</strong>kimas <strong>iš</strong>eiti savo noru buvo<br />
įteiktas prie mūsų visų. Jis, nors dar<br />
neužregistruotas, yra pas direktorių<br />
– Editą gali atleisti bet kada“.<br />
Reikalingas tarptautinių<br />
pervežimų vairuotojas,<br />
turintis E kategoriją.<br />
Tel. 32716, (8 699) 31400<br />
Užs. 1309<br />
Siūlo darbą<br />
Medžio apdirbimo įmonė Panevėžyje<br />
– nuolatinį gerai atlyginamą darbą:<br />
juostinio gaterio operatoriui, medienos<br />
pjovimo staklių operatoriui, pagalbiniams<br />
darbininkams. Lentpjūvių g.<br />
4, Panevėžys, tel. (8 615) 78609 Užs.<br />
1229<br />
Traktorininkui. Tel. (8 620) 24366. Užs.<br />
1336<br />
Draudimo konsultantui naujai atidaromam<br />
skyriui. Lanksčios darbo sąlygos,<br />
geras uždarbis, mokymai. Tel. (8 614)<br />
07722. Užs. 1343<br />
UAB „Biržų m<strong>iš</strong>kas“<br />
perka įvairų m<strong>iš</strong>ką su žeme<br />
arba <strong>iš</strong>sikirsti.<br />
Tel.: (8 680) 82332,<br />
(8 680) 82722. Užs. 1200<br />
Užs. 836
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis reklama, skelbimai<br />
uab „galvijų centras“<br />
2 – 8 sav. GALVIJUS SUPERKA ŠIOMIS<br />
KAINOMIS:<br />
MĖSINIAI BULIUKAI:<br />
50 – 80 kg – 7,50 Lt.<br />
JUODMARGIAI BULIUKAI:<br />
50 – 80 kg – 7,00 Lt<br />
MĖSINĖS TELYČAITĖS:<br />
50 – 80 kg – 7,00 Lt.<br />
JUODMARGĖS TELYČAITĖS:<br />
50 – 70 kg – 4,50 Lt.<br />
BELGŲ MĖLYNŲJŲ VEISLĖS<br />
BULIUKAI: 50 – 80 kg -12,00 Lt.<br />
BELGŲ MĖLYNŲJŲ VEISLĖS<br />
TELYČAITĖS: 50– 80 kg – 11,00 Lt.<br />
Mielieji galvijų laikytojai, parduodami<br />
veršelį mums, Jūs parduodate jį<br />
tiesiogiai be tarpininkų, tai re<strong>iš</strong>kia,<br />
kad gaunate aukščiausią kainą. Pasiimame<br />
savo transportu, sveriame<br />
elektroninėmis svarstyklėmis. Atsiskaitome<br />
<strong>iš</strong> karto. PVM mokėtojams<br />
mokame PVM.<br />
BŪKITE BUDRŪS, REIKALAUKITE<br />
DARBUOTOJO PAŽYMĖJIMO IR<br />
PARDAVIMO SĄSKAITŲ!<br />
MUS RASITE: Kukuil<strong>iš</strong>kės k.,<br />
Gardamo sen., Šilutės r.<br />
Tel.: (8 441) 43220, 43218, (8 699)<br />
94808, (8 655) 95556.<br />
Užs. 1297<br />
Perka<br />
Užs. 1268<br />
Pastatai, žemė, m<strong>iš</strong>kai<br />
Pastatus nusigriovimui. Tel. (8 689)<br />
16707. Užs. 1235<br />
brangiai žemę. moka <strong>iš</strong> karto. ieško<br />
pasitraukiančių <strong>iš</strong> gamybos. Tel. (8<br />
687) 91799. Užs. 1215<br />
Ariamą žemę, pievas, bet kokį m<strong>iš</strong>ką.<br />
Gali būti su sodyba. Moka brangiai. Tel.<br />
(8 612) 88244. Užs. 1286<br />
m<strong>iš</strong>ką su žeme arba <strong>iš</strong>sikirtimui. gali<br />
būti malkinis, vėjovartos. tel. (8 680)<br />
82722. Užs. 1085<br />
Ūkininkas m<strong>iš</strong>ką <strong>iš</strong>sikirtimui arba su<br />
žeme. Tel.: (8 682) 18972, (8 600) 63820.<br />
Užs. 1288<br />
Brangiai m<strong>iš</strong>ką su žeme, biržę <strong>iš</strong>sikirsti,<br />
vėjovartas, džiūstančius medynus<br />
(ąžuolus). Tel. (8 682) 19028. Užs. 1308<br />
automobiliai, tecHnika<br />
Automobilius ardymui, senus akumuliatorius<br />
ir jų laužą. Pasiima. Tel. (8 637)<br />
51826. Užs. 786<br />
GAZ 20 (POBIEDĄ). Tel. (8 684) 79505.<br />
Užs. 1208<br />
Visų markių senus automobilius, nevažiuojančius,<br />
po avarijų. Pasiima. Tel. (8<br />
619) 54667. Užs. 1272<br />
Įvairių markių automobilius, nevažiuojančius,<br />
po avarijų. Pasiima. Tel.: (8 600)<br />
20772, (8 695) 65437. Užs. 1320<br />
įvairūs<br />
Krosnių kurą. Pasiima. Tel. (8 689) 22846.<br />
Užs. 1341<br />
UAB „Žiob<strong>iš</strong>kio kompleksas“ pašarinius<br />
grūdus: kviečius, miežius, kvietrugius.<br />
Kaina sutartinė. Tel.: (8 458) 43122, (8<br />
650) 15714. Užs. 59<br />
gyvuliai<br />
UAB „Bovarius“ nuolat brangiai veršelius.<br />
Sveria. Skubiai pasiima. Tel. (8 618)<br />
40490. Užs. 933<br />
Įmonė brangiai veršelius auginimui.<br />
Sveria, moka PVM. Tel.: (8 655) 37121,<br />
(8 634) 31234. Užs. 961<br />
UAB „Gy va ja“ bran giai ver še lius au gin ti.<br />
Mo ka 6, 18 proc. prie dus. Tel.: Bi tė (8 616)<br />
50306, (8 601) 49238. Užs. 1017<br />
Agentas Algirdas bran giai au gin ti verše<br />
lius, kar ves, jau čius, prie aug lį. Mo ka<br />
6, 18 proc. prie dus. Tel.: (8 675) 95128,<br />
(8 687) 21828. Užs. 1016<br />
Įmonė visus veršelius iki 8 savaičių. Avis.<br />
Moka 6, 18 proc. Tel.: (8 451) 44412, (8<br />
620) 63187. Užs. 1019<br />
uab „vidingsta“<br />
brangiai Perka veršelius<br />
auginimui.<br />
Moka 6-18 proc.<br />
Greit pasiima. Atsiskaito vietoje,<br />
sveria.<br />
Tel. (8 658) 17384<br />
Užs.780<br />
BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS.<br />
Atsiskaito, <strong>iš</strong>siveža, moka PVM, sveria.<br />
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.<br />
Užs. 1246<br />
Užs. 1273<br />
Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius,<br />
mėsinius-m<strong>iš</strong>rūnus veršelius<br />
auginti. Moka procentus. Tel.: (8 675)<br />
17694, (8 640) 13591. Užs. 79<br />
Brangiai veršelius, 5 savaičių. UAB „Expogalvijai“.<br />
Tel.: (8 614) 07502, (8 689)<br />
15792. Užs. 1237<br />
Įmonė karves, jaučius, telyčias. Sveria.<br />
Atsiskaito <strong>iš</strong> karto. Tel.: (8 656) 30208,<br />
(8 699) 62100. Užs. 1247<br />
Karves, jaučius, telyčias. Sveria. Moka<br />
priedus. Tel.:(8 616) 16535, (8 682)<br />
56872, (8 45) 555103. Užs. 1253<br />
Įmonė karves ir jų prieauglį. Sveria.<br />
Moka priedus. Atsiskaito. Tel.: (8 614)<br />
92763, (8 45) 510825, (8 610) 07245.<br />
Užs. 1254<br />
Nuolat brangiai veršelius auginimui.<br />
Moka priedus. Tel.: (8 656) 40439, (8 45)<br />
599707. Užs. 1262<br />
UAB „Jau ju pis“ iki 2 mėn. am žiaus verše<br />
lius au gi ni mui. Mo ka 6, 18 proc. PVM.<br />
Bu vęs „Gal vi jų cen tras“. Tel.: (8 618)<br />
29721, (8 682) 64997. Užs. 1282<br />
Karves, jaučius, telyčias. Sveria. Atsiskaito<br />
<strong>iš</strong> karto. Tel.: (8 699) 90758, (8 685)<br />
51635. Užs. 1290<br />
UAB „Raskafas“ visus veršelius iki 80<br />
kg. Tel.: (8 694) 14494, (8 45) 559382.<br />
Užs. 69<br />
Vilė ir Vladas visus veršelius auginti iki<br />
80 kg ir iki 5 savaičių. Kaina nuo 4,5 Lt<br />
iki 11,5 Lt. Tel.: (8 459) 44288, (8 680)<br />
22009. Užs. 70<br />
Užs. 1294<br />
Užs. 1285<br />
Parduoda<br />
sodybos, namai, butai, sodai<br />
Sodybą (vienkiemis) prie gero kelio<br />
su žeme. Tel. (8 450) 39060 po 18 val.<br />
Užs. 1310<br />
Mūrinį gyvenamąjį namą (be patogumų,<br />
8 a žemės, Biržai, Kilučių g.) Tel. (8 612)<br />
81161 Užs. 745<br />
3 kambarių butą (5 aukštas) Vytauto g.<br />
Tel. (8 686) 74062. Užs. 1348<br />
Sodą su mūriniu nameliu Draugystės<br />
bendrijoje. Tel. (8 450) 32493. Užs.<br />
1356<br />
2 butą (49 kv. m, 3 aukštas) Vilniaus g.<br />
Tel. (8 52) 354376 vakare, (8 620) 66300.<br />
Užs. 1359<br />
tecHnika<br />
Priekabas lengviesiems automobiliams<br />
ir mikroautobusams, įvairių matmenų,<br />
paskirties. Tel. (8 698) 46246. Užs. 1340<br />
Šienapjoves, sodinamąsias, kultivatorius,<br />
purkštuvus, vagotuvus, barstytuvus, vartytuvus,<br />
frezas, krautuvus, srutovežius ir<br />
kt. Tel. (8 612) 57075. Užs. 1322<br />
įvairūs<br />
Metalinius garažus (naudoti, geri, įvairūs,<br />
tinka grūdams, ž.ū. technikai, automobiliams<br />
ir kt. sandėliuoti). Atveža. Tel. (8<br />
686) 20800. Užs. 313<br />
Atbulinio osmoso filtrus geriamam<br />
vandeniui, nukalkinimo, nugeležinimo<br />
filtrus. Montuoja, aptarnauja. Tel. (8 682)<br />
42213. Užs. 895<br />
Mėsinius bekonus ir VW Passat dalimis.<br />
Tel. (8 612) 34929. Užs. 1301<br />
Pieno šaldytuvą. Kaina 400 Lt. Tel. (8 450)<br />
53296. Užs. 1317<br />
Tanko generatorių. Kaina 500 Lt. Negalutinė.<br />
Tel. (8 652) 92520. Užs. 1291<br />
Elektros stotis nuo 4-60 kW, vėjo jėgaines<br />
nuo 10 iki 250 kW, suvirinimo lygintuvus<br />
VD-306 (nauji, 1700 Lt), T-40 variklius<br />
(3000 Lt), Tel. (8 672) 72619. Užs. 1319<br />
Bosą vandeniui (ant ratų, 1,2 t), MTZ<br />
variklį. Tel. (8 690) 82618. Užs. 1328<br />
Skaldytas malkas, atraižas, pjuvenas.<br />
Atveža. Tel.: (8 450) 39141, (8 604) 65913<br />
(darbo d. 8-17 val.). Užs. 788<br />
5 naujus, nenaudotus langų rėmus<br />
(1,5x1,5 m) ir 10 rulonų (baltoje plėvelėje)<br />
dobilų siloso. Tel. (8 450) 58712.<br />
Užs. 1357<br />
bulves. Tel. (8 620) 13076. Užs. 1232<br />
Pašarinius runkelius. Kaina sutartinė. Tel.<br />
(8 612) 26076. Užs. 1333<br />
Vasarinius kviečius, avižų peliuškų m<strong>iš</strong>inį.<br />
Tel. (8 616) 23461. Užs. 95<br />
Šienainį rulonais ir sėklas: miežių C2 (ekolog<strong>iš</strong>kiems ūkiams leidimas nereikalingas),<br />
grikių, avižų, žirnių, kviečiukų.<br />
Tel. (8 686) 70344. Užs. 1337<br />
Avižų-vikių m<strong>iš</strong>inį (650 Lt/t), kviečius<br />
(650 Lt/t), avižų-miežių m<strong>iš</strong>inį (600 Lt/t),<br />
galima ir sėklai. Šieno rulonai po 4 Lt. Tel.:<br />
(8 450) 37808, (8 624) 32859. Užs.1355<br />
statybinės medžiagos<br />
Profiliuotą, lygią cinkuotą, dažytą skardą,<br />
tvorų elementus. Lanksto lankstinius. Tel.<br />
(8 685) 34798, (8 698) 14485. Užs. 1289<br />
Įvairią pjautą statybinę medieną. Atveža<br />
nemokamai. Tel. (8 605) 12103. Užs. 65<br />
gyvuliai<br />
Šviežiapienę karvę, 6 veršių. Tel.: (8 450)<br />
56180, (8 627 01286. Užs. 1226<br />
Skubiai juodmarges telyčaites nuo 6<br />
mėn. iki 1,5 metų amžiaus ir veršingą<br />
žalmargę telyčaitę (veršiuosis gegužės<br />
mėn. pradžioje), veršingas melžiamas<br />
karves. Tel.: (8 608) 46410, (8 641) 48914.<br />
Užs. 1314<br />
Juodmargę veršingą telyčią ir gerą karvę.<br />
Tel. (8 638) 30741. Užs. 1334<br />
Žalmargę veršingą telyčią. Tel. (8 450)<br />
50941. Užs. 1351<br />
Nori <strong>iš</strong>sinuomoti<br />
Jauna tvarkinga pora skubiai 1 kambario<br />
butą su patogumais. Tel. (8 677)<br />
31717. Užs. 1298<br />
Perka juodojo<br />
metalo laužą, skardas<br />
(prie „Biržų žemtiekimo“).<br />
Biržai. Tel. (8 652) 37317.<br />
Užs. 1350<br />
* Akmens apdirbimas.<br />
* Paminklų, antkapių, tvorelių<br />
(<strong>iš</strong> akmens, betono, teraco)<br />
gamyba, montavimas.<br />
* Užrašų, portretų <strong>iš</strong>kalimas.<br />
Paminklų restauravimas.<br />
* Interjero apdailos elementai:<br />
židinių apdaila, laiptų pakopos,<br />
plytelės, palangės, stalviršiai.<br />
* Vazų gamyba.<br />
Rinkuškių k.<br />
Tel. (8 685) 19119,<br />
(8 450) 39571.<br />
Užjaučia<br />
Nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame Broniui ŽALINKEVIČIUI,<br />
mirus mylimai mamytei.<br />
Meilūnų kaimo bendruomenė<br />
Užsimerkė akys nelauktai,<br />
Pradingo šypsena veide.<br />
Kam <strong>iš</strong>ėjai taip nelauktai,<br />
Palikęs skausmą širdyje.<br />
Mirus brangiam pusbroliui almantui,<br />
nuoširdžiai užjaučiame žmoną Virginiją<br />
ir dukras Eveliną ir Moniką.<br />
Liūdi krikšto mama, Grigaliūnai, Mačioniai, Audriniai, Pilkauskai<br />
Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins,<br />
kad esame kartu liūdesio valandą.<br />
Mirus brangiai mamytei,<br />
nuoširdžiai užjaučiame Ainą KALPOKIENĘ ir artimuosius.<br />
M. J. Šernai, S. P. Šernai<br />
Dėkoja<br />
Užs. 1060<br />
Užs. 318<br />
Užs. 1189<br />
A. Jankausko paslaugų įmonės<br />
Laidojimo paslaugų<br />
centras<br />
S. Dagilio g. 8, Biržai<br />
Tel.: darbo metu 31078<br />
VISа pARą 31268<br />
ARBA 8~698 70110<br />
11<br />
Gyvenimas negailestingas, nežiūri amžiaus nei jausmų.<br />
Į amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius <strong>iš</strong> visų.<br />
Dėkojame visiems buvusiems šalia, paguodusiems ir parėmusiems<br />
mus skaudžią valandą, netekus mylimos mamytės, žmonos<br />
Jūratės INDRULĖNIENĖS.<br />
Vyras ir vaikai<br />
UAB „Biržų duona“ už palaikymą, nuoširdų žodį,<br />
mirus mylimam tėveliui Arvydui GRIKINIUI.<br />
Sūnus Lukas Grikinis<br />
Siūlo paslaugas<br />
Mobiliuoju gateriu pjauna medieną.<br />
Tel.: (8 608) 97325, (8 653) 63603.<br />
Užs. 1050<br />
Įrengia ventiliacijos ir rekuperacines<br />
sistemas <strong>iš</strong> savo ir kliento medžiagų.<br />
Išrašo sąskaitas. Tel. (8 673) 06342.<br />
Užs. 1281<br />
Gamina kieto kuro katilus, boilerius.<br />
Tel. (8 611) 26847. Užs. 96<br />
vį biržų m<strong>iš</strong>kų urėdija skelbiamų<br />
derybų būdu perka privačią<br />
m<strong>iš</strong>ko paskirties žemę<br />
valstybės nuosavybėn urėdijos<br />
administruojamoje teritorijoje<br />
(Biržų ir Pasvalio rajonuose). Privačios<br />
m<strong>iš</strong>ko paskirties žemės plotas<br />
turi ribotis su valstybinės reikšmės<br />
m<strong>iš</strong>kais (valstybinės m<strong>iš</strong>ko žemės<br />
sklypais) arba sudaryti 5 ha<br />
ir didesnį ploto masyvą, nutolusį<br />
nuo valstybinės reikšmės m<strong>iš</strong>kų<br />
(valstybinės m<strong>iš</strong>ko žemės sklypų)<br />
iki 1 km ir, 10 ha ir didesnį ploto<br />
masyvą, nutolusį virš 1 km.<br />
Para<strong>iš</strong>kos priimamos iki rugsėjo<br />
1 d. adresu: VĮ Biržų m<strong>iš</strong>kų urėdija,<br />
203 kab., J. Basanavičiaus g.<br />
62, Biržai.<br />
Išsami informacija apie pirkimą<br />
teikiama tel.: (8 450) 31530, (8 686)<br />
56817 arba ją galima rasti internete<br />
adresu: www.bmu.lt<br />
M<strong>iš</strong>kų urėdas Romas Gaudiešius<br />
Užs. 1250<br />
UAB „Mūšos malūnas“ Pasvalyje<br />
parduoda kvietinius miltus, teikia<br />
malimo paslaugas gyventojams.<br />
Tel.: (8 451) 50840, (8 612)<br />
92292.<br />
Užs. 94<br />
v<strong>iš</strong>taitės! Balandžio 5 d. (šeštadienį)<br />
prekiausime paukštyno<br />
vakcinuotomis 3-4-5-8 mėn. rudomis,<br />
raibomis, baltomis v<strong>iš</strong>taitėmis<br />
ir dedančiomis v<strong>iš</strong>tomis. Turėsime<br />
gaidžiukų. Spec. lesalai. Tel.<br />
(8 696) 48473. Kirdonys 13.40, Pabiržė<br />
13.50, Biržai 14.05 ūk. turgus,<br />
Krat<strong>iš</strong>kiai 14.30, Mieliūnai 14.40,<br />
Vabalninkas 14.50. Užs. 1330<br />
Užs.1284
12<br />
biržų kultūros centre<br />
orai<br />
issn 1392-7531<br />
Vytauto g. 18<br />
LT-41139 Biržai<br />
El. paštas birzietis@takas.lt<br />
Laikraštis leidžiamas nuo<br />
1945 m. vasario 12 d.<br />
Leidžia uždaroji akcinė<br />
bendrovė „Biržiečių žodis“.<br />
Vyriausioji redaktorė<br />
Janina BAGDONIENĖ<br />
TELEFONAI:<br />
J. Bagdonienė – 31474<br />
R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734<br />
F. Grunskis, D. Mikelionis – 31645<br />
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746<br />
TELE2 – 8~605 19263<br />
Paskutinis PuslaPis<br />
kas kur kada Balandžio 5 d. 13 val.<br />
Biržų kultūros centre Lietuvos<br />
balandžio 3 d. 13 val. bitininkų susirinkimas.<br />
balandžio 4 d. 18 val. religinis spektaklis „Dangaus vartai ir pragaro<br />
liepsnos“(organizatorius – Evangelikų sekmininkų bažnyčia). Renginys nemokamas.<br />
balandžio 5 d. 13 val. Lietuvos cirko „Svajonė“ programa.<br />
Bilieto kaina vaikams 5 Lt., suaugusiems 6 Lt.<br />
balandžio 5d. 21val. diskoteka jaunimui. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
balandžio 8 d. 17 ir 19 val. Naujosios Zelandijos kino filmas „30 tamsos<br />
dienų“. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
balandžio 9 d. 18 val. susitikimas su Rolandu Paksu. Renginys nemokamas.<br />
balandžio 10 d. 12val. „Keistuolių teatro“ spektaklis vaikams „Dūkstantmečio<br />
kurmis“. Spektaklio trukmė 50 min.<br />
Nuo vaikystės laikų kiekvienas <strong>iš</strong> mūsų mėgsta piešti. Kiekvienas mėgsta<br />
dūkti, žaisti, dainuoti ir svajoti. Tačiau visi turime savo svajonę. Vienas – begalinę,<br />
kitas – visai mažytę. O Kurmis turėjo labai keistą svajonę – įsitaisyti<br />
kelnes su didelėm k<strong>iš</strong>enėm. Ar pasiekė jis svajonę? Ateikit ir pamatysit patys.<br />
Tik neužmirškit, kad ir Jūs, kaip ir keistuoliai, mėgstate piešti, žaisti, dūkti, dainuoti<br />
ir svajoti. Scenoje dūksta keistuoliai: Viola-Pelė, Agnė-Varlė, Inga-Krekšlė,<br />
Irmantas-Gandras, Vytautas-Ežys ir Vėžys, Dalius-Kurmis. Taip pat Buožgalviai,<br />
Vorai, Mėlynės, Skruzdėlės, Žuvys ir Sraigė. Bilieto kaina 5 Lt.<br />
balandžio 11 d. 18 val. Kauno dramos teatro spektaklis „Visi mano sūnūs“.<br />
Režisierius Jonas Vaitkus. Vaidina: E. Užaitė, L. Rukšnaitytė, N. Lepečkaitė, V.<br />
Kaniušonis, D. Valutis, E. Stancikas, U. Rukšaitė, A. Stanionis, G. Ramanauskaitė,<br />
R. Žirgulis. Spektaklio trukmė 2 val. 20 min.<br />
Pjesė kviečia susimąstyti apie mūsų atsakomybę už savo artimųjų ir savo<br />
pačių gyvenimą. Siužetą sudaro šeimos vidinio irimo istorija: tėvas dėl verslo<br />
paaukoja sūnų ir tai nuo jo slepia. J. Vaitkus: „Kur žmogus bedirbtų, ką jis<br />
bedarytų, jam tenka susidurti ir rinktis skaudžią tiesą ar naudingą melą. Ir<br />
būtent nuo šio pasirinkimo priklauso jo paties ir jį supančių žmonių gyvenimai.<br />
Kiekvienas turim savo žvaigždę. Dorumo žvaigždę. Visą gyvenimą<br />
jos ieškom apgraibom, bet kada ji užgęsta, daugiau neįsižiebia... A. Milerio<br />
pjesėje su<strong>kurti</strong> įdomūs, sudėtingi personažai su savitomis biografijomis.Čia<br />
nebereikia pastatyminių triukų, nuo kurių žiūrovas jau šiek tiek pavargo. Čia<br />
tiesiog sekamas žmogaus likimas, jo peripetijos.“ Bilieto kaina 20 Lt.<br />
balandžio 12 d. 16 val. koncertas, skirtas Biržų kultūros centro „Kaziuko<br />
kapelos“ 10 metų sukakčiai. Renginyje dalyvauja „Kaziuko kapela“ (vadovas<br />
Kazys Baronas) ir jų draugai. Renginys nemokamas.<br />
balandžio 15 d. ir 16 d. Didžiosios Britanijos kriminalinė drama „Rytiet<strong>iš</strong>ki<br />
pažadai“. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
balandžio 17d. 18 val. „Tikrų vyrų“ – Česlovo Gabalio, Žilvino Žvagulio<br />
ir Edmundo Kučinsko koncertas. Bilieto kaina 1-13 eilės 30Lt., 14-18 eilės<br />
25Lt.<br />
balandžio 19 d. 18 val. Biržų kultūros centro mėgėjų teatro premjera- Loros<br />
Kaningen“Mergvakaris“. Režisierė Vita Vorienė. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
Į visus renginius bilietai jau parduodami. Kasa dirba antradieniais – penktadieniais<br />
9-12, 13- 15 val. , šeštadieniais 9-11 val., ir 1 val. iki kiekvieno mokamo<br />
renginio pradžios. Poilsio dienos: sekmadienis, pirmadienis. Į kino filmus bilietai<br />
parduodami prieš seansą.<br />
biržų krašto muziejuje „sėla“<br />
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybei – 90 metų“.<br />
Edukacinė meno (dailės) pažinimo paroda „Liečiu – matau“.<br />
viešojoje bibliotekoje<br />
Balandžio 3 d. 17.30 val. Biržų tvirtovės rūmų salėje su biržiečiais susitiks<br />
YALE universiteto daktarė, aktyvi politikė Elona Va<strong>iš</strong>nienė. Ji diskutuos tema „Ir<br />
esamomis sąlygomis galima gyventi geriau – kitų šalių pamokos.“<br />
Praėjusio kovo vidutinė<br />
mėnesio oro temperatūra<br />
beveik sutapo su... lapkričio<br />
temperatūra, o kritulių<br />
<strong>iš</strong>krito dvi daugiametės<br />
normos.<br />
Balandis numatomas truputį<br />
šiltesnis nei įprastai,<br />
lietaus kiekis prognozuojamas<br />
artimas daugiamečiams<br />
vidurkiams, o šios savaitės<br />
orai dar <strong>iš</strong>liks pavasar<strong>iš</strong>ki. Iki<br />
šeštadienio vyraus labiau debesuoti,<br />
tačiau be ženklesnių<br />
kritulių orai. Pūs nestiprūs,<br />
besikeičiančių krypčių vėjai. Oro temperatūra<br />
naktimis 2-5, dienomis 9-13 laipsnių<br />
šilumos.<br />
Nuo sekmadienio truputį atvės, pradės<br />
dažniau palyti.<br />
cirkas „svajonė“.<br />
Dviejų dalių programoje:<br />
oro akrobatai, žonglieriai,<br />
iliuzionistai, ekvilibristai, klounų<br />
duetas. Dresiruoti: tigrinis<br />
pitonas, egzotiniai gyvūnai, beždžioniukas Čipas.<br />
Bilieto kaina: vaikams 5 Lt, suaugusiems 6 Lt,<br />
pensininkams, neįgaliesiems – nuolaidos.<br />
Bilietai parduodami Kultūros centro kasoje.<br />
Latvius linksmino Biržų „Bočiai“<br />
Biržų „Bočių“ meno mėgėjai, vadovaujami Marytės Peikštenienės, buvo pakviesti<br />
į Latviją susitikti su Aizkrauklės senjorų kolektyvu. Čia vyko renginiai<br />
„Pavasaris Aizkrauklėje“. Biržiečiams buvo surengtos ekskursijos į ragų muziejų,<br />
paveikslų galeriją. „Bočiai“ susitiko su lenkų šokių kolektyvu. Vyko bendras biržiečių,<br />
latvių ir lenkų meno mėgėjų koncertas. Nors tautos ir jų kalba skirtingos,<br />
tačiau visi kartu plojo, lingavo, dainavo ir šoko. Visi kolektyvai buvo apdovanoti<br />
padėkos raštais bei plakatais su koncerto dalyvių nuotraukomis. Biržiečiai į Aizkrauklę<br />
taip pat nuvyko ne tuščiomis. Miesto merui bei kitiems svečiams biržiečiai<br />
nuvežė biržiet<strong>iš</strong>ko alaus ir bandelių.<br />
Po koncerto vyko vakaronė. Latviai svečius va<strong>iš</strong>ino įvairiais valgiais bei linksmino.<br />
Biržiečiai gavo kvietimą atvykti kitą kartą. „Bočiai“ skolingi neliko – į svečius<br />
pakvietė latvius ir lenkus.<br />
Marytė PEIKŠTENIENĖ<br />
Melagių dieną juokavome<br />
Balandžio 1-osios „Biržiečių žodžio“<br />
publikacijose buvo teiginių,<br />
kuriuos reikėtų vadinti neatitinkančiais<br />
tikrovės arba juokais.<br />
Felikso Grunskio pastabėlėse neteisybė<br />
buvo, kad ant Širvėnos ežero<br />
biržiečiai statys hidroelektrinę. Vilniaus<br />
architektai nenusileido ir dėl<br />
piliakalnio. Jis tebėra šventa karvė –<br />
nebus kol kas čia nei gegužinių, nei<br />
Joninių, nei suolelių, nei laiptelių. Ir<br />
<strong>iš</strong> Rygos į Biržus keleiviniai orlaiviai<br />
dar neskraido. Apgailestauti tenka,<br />
kad premjeras Kirkilas turi svarbių<br />
reikalų Vilniuje, nesiruošia žuvelių<br />
gaudyti Kirkilų ežerėliuose. Jeigu ką<br />
apgavome, atsiprašome.<br />
Tą pačią dieną Biržų meteorologijos<br />
stoties viršininkas Bronius<br />
MEDINIS orų skyrelyje paskelbė,<br />
Balandžio 5 d. (šeštadienį) 11 val. „Saulės“ gimnazijoje<br />
įvyks Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių<br />
sąjungos Biržų filialo ataskaitinis-rinkiminis susirin-<br />
Bendradarbiai:<br />
Nijolė Koskienė, „Šiaulių kraštas“<br />
Regina Musneckienė, „Šiaulių kraštas“<br />
Rita Žadeikytė, „Šiaulių kraštas“<br />
Algirdas Garbauskas,<br />
Mirdza Garbauskienė, Vabalninkas<br />
Jūratė Maldutienė, Pabiržė<br />
Edita Lansbergienė, Papilys<br />
2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis<br />
Elitos Samulytės nuotr. biržiet<strong>iš</strong>kas anekdotas<br />
Bronius MEDINIS<br />
SAULĖ<br />
Balandžio 4 d.:<br />
teka 6.43,<br />
leidžiasi 20.06,<br />
dienos ilgumas 13.23<br />
Balandžio 5 d.:<br />
teka 6.40,<br />
leidžiasi 20.08,<br />
dienos ilgumas 13.28<br />
MĖNULIS<br />
Balandžio 4 d.:<br />
teka 6.01,<br />
leidžiasi 18.02<br />
Balandžio 5 d.:<br />
teka 6.08,<br />
leidžiasi 19.36<br />
Kovo 30 d.<br />
delčia 0.48<br />
Tiražas 3216 egz. 3 sp. l. Indeksas 67283.<br />
Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.<br />
Spausdino UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“,<br />
Naujojo Sodo g. 1A, LT-92118, Klaipėda.<br />
Laikraštis <strong>iš</strong>eina antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.<br />
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.<br />
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys<br />
Užs. 1211<br />
kad atnaujinamas agrometeorologinių<br />
stebėjimų tinklas. Ir pakvietė<br />
ūkininkus savo laukuose pasistatyti<br />
automatines meteostoteles, pažadėjo<br />
už tai kiekvienam po 5 tonas dažyto<br />
dyzelino. Meteorologas sulaukė 5<br />
skambučių, o vienas ūkininkas stotelės<br />
net į stotį atvažiavo. Pasak B.<br />
Medinio, žmonės nepyko, o juokėsi<br />
pakliuvę ant Melagių dienos kabliuko.<br />
„O agrometeorologinių stebėjimų<br />
tinklą tikrai ruošiamasi at<strong>kurti</strong>. Valdžia<br />
ketina pirkti automatinių stotelių,<br />
nes tokių stebėjimų reikia pasėlių<br />
draudikams ir žemdirbiams,“ – sakė<br />
stoties viršininkas.<br />
Stradivarijaus smuikas Biržuose<br />
kol kas nerastas. O Teisingumo ministras<br />
Petras Baguška tikrai viešėjo<br />
Biržuose ir labai gyrė mūsų valdžią.<br />
Negrįžta niekados<br />
prabėgę metai,<br />
Atgal nėra nei kelio, nei takų.<br />
Tegul nusineša jie<br />
liūdesį ir skausmą,<br />
O atneša daug laimės<br />
ir sveikatos valandų.<br />
Garbingo jubiliejaus proga<br />
Genovaitę RUBLIENĘ<br />
sveikina<br />
Pučiakalnės bendruomenė<br />
rajono<br />
savivaldybės<br />
inFormacija<br />
jrd skelbia jaunimo<br />
ugdymo sPortine<br />
veikla 2008 m. Projektų<br />
Finansavimo konkursą<br />
Konkurso tikslas – paremti projektus,<br />
kurie jaunimui priimtinais bei<br />
patraukliais neprofesionalaus sporto<br />
metodais ir būdais įtraukia į jaunimo<br />
veiklą kuo daugiau jaunų žmonių ir<br />
skatina jų domėjimąsi bei sveikos<br />
gyvensenos propagavimą.<br />
Konkurse gali dalyvauti jaunimo<br />
ir su jaunimu dirbančios organizacijos,<br />
t.y. asociacijos, viešosios įstaigos,<br />
labdaros ir paramos fondai, religinės<br />
bendrijos ir bendruomenės.<br />
Vienam projektui skirta suma – iki<br />
6000 Lt. Para<strong>iš</strong>kų laukiama iki š.m. balandžio<br />
28 dienos 15.00 val. Paštu galima<br />
<strong>iš</strong>siųsti iki balandžio 26 d. Elektroninis<br />
para<strong>iš</strong>kos variantas turi būti<br />
atsiųstas el. paštu adresu l.pilkiene@<br />
jrd.lt iki 2008 m. balandžio 28 d. 15<br />
val. Išsamesnės informacijos teiraukitės<br />
tel. (8 5) 2497 007, Lina Pilkienė,<br />
el. p. l.pilkiene@jrd.lt .<br />
kimas. Po susirinkimo kviečiame pratęsti diskusijas<br />
prie bendro va<strong>iš</strong>ių stalo.<br />
LPKTS Biržų filialo taryba<br />
linksmas Posėdis <strong>iš</strong>garsino traktorininką<br />
Kolūkio valdybos posėdyje buvo svarstomi keli darbo<br />
drausmės pažeidėjai. Nusižengė ir mechanizatorius Antanas,<br />
kuris neseniai buvo gavęs naują traktorių, bet jį<br />
dažnai laikydavo prie savo namų.<br />
– Kodėl visuomeninį traktorių ne mechaninėse dirbtuvėse,<br />
o savo kieme laikai? – griežtai paklausė prasižengėlio<br />
kolūkio pirmininkas.<br />
Antanas patylėjo, patylėjo ir burbtetėjo:<br />
– Dėl garbės, pirmininke...<br />
Prunkštelėjo vienas valdybos narys. Kiti irgi ėmė juoktis.<br />
Atlėgo ir pirmininkas:<br />
– Antanai, kad taip skaniai visus prajuokinai, nebausime.<br />
Užteks svarstymo. Tačiau daugiau vald<strong>iš</strong>ku traktoriumi<br />
nesipuikuok ir savo kieme nelaikyk!<br />
Toks Antano pasiteisinimas daugeliui kolūkiečių patiko.<br />
Ką nors gero ar blogo padariusieji teisindavosi: dariau<br />
dėl garbės! Ir <strong>iš</strong>garsėjau.<br />
A. T.
Change language