Va bal nin ko kraš te – gy vu lių sker dy nės BaigĖsi PUsMETis. JEi ...

Biržų krašto laikraštis Nr. 52 (9194) 2011 m. liepos 1 d., penktadienis Kaina 2 Lt
TrumposIos žInIos
Vals Ty bI nIo lIe Tu VIų kal bos
eg za mI no re zul Ta TaI
Vals ty bi nį lie tu vių kal bos eg za mi ną geriau
siai lai kė „Sau lės“ gim na zi jos abi tu rientai.
Iš 123 lai kiu sių jų 63 mo ki niai su rin ko
dau giau kaip 50 ba lų, 17 – dau giau kaip 90
ba lų. Du šim tu kus su rin ko se se rys Ele na
ir Ali na Zuo kai tės. Eg za mi no neiš lai kė 4
abi tu rien tai. „Auš ros“ vi du ri nė je mo kyklo
je eg za mi ną lai kė 94 abi tu rien tai. Šim tą
ba lų su rin ko Pau lius Gai du kas. Vie no balo
iki šim tu ko pri trū ko Mil dai Šar kū nai tei.
Dau giau kaip 50 ba lų ga vo 27, dau giau kaip
90 – 7 lai kiu sie ji. Eg za mi no neiš lai kė 15 moki
nių. „At ža ly no“ vi du ri nė je mo kyk lo je egza
mi ną lai kė 35 abi tu rien tai, neiš lai kė – du.
Šim tu kų nė ra. Dau giau kaip 90 ba lų su rin ko
1, dau giau kaip 50 – 8 abi tu rien tai. Iš 19 egza
mi ną lai kiu sių Va bal nin ko Ba lio Sruo gos
vi du ri nės mo kyk los abi tu rien tų neiš lai kė 6.
Dau giau kaip 90 ba lų su rin ko vie nas, daugiau
kaip 50 – pen ki abi tu rien tai.
aguo na
Po li ci jos ko mi sa ria to pa rei gū nai o iki
rug sė jo 1 d. vyk do prie mo nę „Aguo na
2011“. Jos me tu nu sta to mi drau džia mų
au gin ti aguo nų, ka na pių pa sė lių plo tai,
aiš ki na ma si, kas jas au gi na.
Ne tei sė tai au gi nan tys aguo nas ir ka napes
ga li bū ti įspė ja mi ar ba bau džia mi iki
tri jų šim tų li tų. Už ne tei sė tą di de lio kiekio
aguo nų, ka na pių au gi ni mą nu ma toma
bau džia mo ji at sa ko my bė – bau džia ma
vie šai siais dar bais ar ba bau da, ar ba lais vės
ap ri bo ji mu, ar ba areš tu, ar ba lais vės atėmi
mu iki pen ke rių me tų.
Pa rei gū nai pra šo gy ven to jų in for ma ci ją
apie nar ko ti nių ir psi chot ro pi nių me džia gų
var to to jus, pla tin to jus, aguo nų ir ka na pių
pa sė lius pra neš ti po li ci jos pa si ti kė ji mo tele
fo nu (8 450) 31036, ar ba į Ope ra ty vaus
val dy mo po sky rį (8 450) 31201. In fo rma ciją
ga li ma pa teik ti ir Lie tu vos kri mi na li nės
po li ci jos biu rui ne mo ka mu te le fo nu (8 800)
20808, el. pa štu narkotikai@policija.lt.
mokInIams Ir jų TėVelIams
Jau laikas pradėti rūpintis socialine parama
mokiniams. Tam, kad mokiniai gautų
paramą mokinio reikmenims įsigyti ir galėtų
nemokamai maitintis nuo pat mokslo
metų pradžios, prašymai paramai gauti
priimami jau nuo liepos 1 dienos.
Dėl socialinės paramos mokiniams prašome
kreiptis į Savivaldybės administracijos
Socialinės paramos skyrių (Vytauto g.
Nr. 59, kab. 107 ) arba į savo gyvenamosios
vietos seniūniją. Socialinės paramos
skyriuje iš anksto galima registruotis telefonu
42115.
su si tel ki mo ir ste buk lų sa vai tė gan dai va bal nin kie čius pa li ko be vais tų
Šian dien bus sa vai tė, kai Bir žų evan ge li kų
re for ma tų baž ny čios pa sta to nei mi nu tei
neap lei džia žmo nės: Lie tu vos evan ge li kų
re for ma tų baž ny čios (Uni tas Lit hua niae)
Bir žų pa ra pi jos žmo nės ją sau go die no mis
ir nak ti mis, nuo lat mel džia si. Ir ruo šia si
sau go ti dar ne vie ną die ną.
Skaitykite 2 psl.
Nuo bir že lio 1 die nos Va bal nin ko
kraš te, kaip ma no ma, įsi siau tė jo
vil kai. Ūki nin kai kiek vie ną sa vai tę
pa ti ria nuo sto lius: ga nyk lo se ar ba
prie pat so dy bų ran da mi pa pjau ti,
su žeis ti ar ba įbau gin ti jau čiai,
ver še liai, te ly čios, kar vės. Nuo
siau tė jan čių plėš rū nų nu ken tė jo
ke lio li ka Moc kū nų, Ber niš kių,
Zap ru tiš kių, Nar vy diš kių,
Mie liū nų, Mui me liš kių, Šu kio nių,
Guo džių ūki nin kų. Lau ki niai
plėš rū nai drą sūs. Jie per se kio ja
ir žmo nes. Miš kin go se vie to vė se
gy ve nan tys tė vai bai mi na si, kad
ke tur ko jai ru de nį ne pra dė tų
pul di nė ti jų mo kyk li nu kų vai kų.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Tel. (8 450) 33734
vaicekone@gmail.com
Iš kaI mo į kaI mą
Mie liū nų kai mo ūki nin kas Jo nas Sri bi kė
po sa vo var di nių ry tą ga nyk lo je ne be ra do
me ti nės te ly čios.
– Vi sa suės ta. Li ko tik gal va ir ka no pos, –
kal bė jo ūki nin kas Jo nas. Jis jau bu vo gir dėjęs:
prieš ke lias sa vai tes nu ken tė jo Moc kū nų,
Nar vy diš kių kai mų ūki nin kai. Ir kai my ni nio
Ber niš kių kai mo ūki nin kai Ind ri liū nai už sody
bos ra do su dras ky tą tri jų mė ne sių rink ti nį
ver šiu ką. Pa sak Ire nos Ind ri liū nie nės, au gintą
veis lei, gir dy tą pie nu. Jos sū nus, ir gi ūkinin
kas, To mas pa sa ko jo: iš pra džių gy vu lius
ban dė ve džio ti į tvar tą, bet ar pri ve džio si?
Nuo plėš rū nų ban do gin tis triukš min gais
gar sais, de gi na švie sas. Kol kas plėš rū nai į
Ber niš kius ne grįž ta.
Jie pa trau kė to liau, į Šu kio nis. Šį kar tą jų
gro biu ta po už bu vu sių ko lū kio dirb tu vių besi
ga nan ti Mik kų te ly čai tė.
– Žmo nos mo ti na mums pa do va no jo ją, kad
už siau gin tu me. Bū tu me tu rė ję ge rą, pie ningą
kar vę. Bu vo aš tuo nių mė ne sių. Ir ne bė ra.
Ra jo no Sa vi val dy bės ta ry bos
ko mi te to po sė dy je E. Šer nas
in for ma vo, kad Va bal nin ke
už si da rė vie nin te lė vais ti nė. Ta
ži nia su kė lė ne ri mas tin gą dis ku si ją.
Pa si ro do, Ta ry bos na rio in for ma cija
bu vo tik gan das.
Skaitykite 5 psl.
Va bal nin ko kraš te –
gy vu lių sker dy nės
Ki ta mū sų kar vė tu rė tų ver šiuo tis lie pos mėne
sį. Ją iš ga nyk los par si ve dė me į sa vo kie mą,
gal ap sau go si me nuo pa vo jaus, – tre čia die nį
kal bė jo Ro mual das Mik ka. Ir pri dū rė: prieš
ke le rius me tus gro buo nys su kio da vo si aplin
kui Bie lia kų, Ba čiu lių, Kup rių gy vu lius.
Kas met jų te ri to ri ja di dė ja ir nu ken čia vis
dau giau kai my nų.
Ro mual das įsi ti ki nęs: to liau bus dar baisiau.
Ne be ga li ei ti nei uo gau ti, nei gry bau ti.
Vil kai vei sia si kai my nys tė je, Guo džių dur pyne.
Kai my nas me džio to jas Ro mas Ja siu kė nas
vil kus at pa žįs ta: ma tęs suau gu sį vil ką su penkiais
vil kiu kais.
Ver še lIų Ieš ko so dy bo je
Mui me liš kių kai mo ūki nin kė Ra sa Bar taše
vi čie nė ir gi ro dė nuo plėš rū nų ne se niai nuken
tė ju sį ver še lį. Už per nai ir gi vie ną su dras kė
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
NAK TI GO NĖ. Ūki nin kė Ra sa Bar ta še vi čie nė pa sa ko ja: vil kus ma čiu si ir ji, ir ki ti šei mos na riai.
Vy ras An ta nas, nak vo da mas pa la pi nė je, pa čiu lai ku pa ste bė jo at sė li nu sius gro bio ke tu ris
plėš rū nus ir juos iš sa vo so dy bos iš vai kė.
prie pat so dy bos, o ki tam grybš te lė jo.
– Per nai kai me bu vo ra mu, nes Guo džių
dur py ne vy ko dar bai, va ži nė jo tech ni ka ir
plėš rū nus iš bai dė. Šie met jau ke li ap lin ki nių
kai mų ūki nin kai ne te ko gal vi jų. Plėš rū nai
apie vi dur nak tį išei na iš Mui me liš kių krū mų
ir pro mū sų so dy bą pa trau kia į me džiok lę
Zap ru tiš kių, Na tiš kių, Nar vy diš kių link. 3
val. nak ties vėl į krū mus grįž ta. Šu nys ta da
bai siai dras ko si, o pa skui nu ty la. Kai nu ty la,
ži no me: tie žvė rys jau šmi ri nė ja mū sų so dy bos
pa lan gė je, – pa sa ko jo Ra sa. Ji pri si mi nė: po
lie taus vi suo met ma ty ti il ga bry dė. O ru denį
su te mus grįž tant na mo iš ga nyk los, ark lys
pra de da bai dy tis, ne bei na.
Nukelta į 5 psl.
BaigĖsi PUsMETis. JEi PaMiršoTE PraTęsTi „BiržiEčių žodžio“
PrEnUMEraTĄ, PadarykiTE Tai daBar.

2
relIgIja
ar rei kia Bir žų li go ni nei kop ly čios?
„Bir žie čių žo džio“
skai ty to jai tei rau ja si,
ko dėl Bir žų li go ni nė je
nė ra kop ly čios? Šv. Jo no
Kriš ty to jo baž ny čios
kle bo nas Da lius Tu bys,
prieš de šimt me tį au ko jęs
šv. Mi šias li go ni nės sa lė je,
sa kė, jog li go niai Mi šias
lan ky da vo ne no riai, to dėl
sak ra men tai no rin tiesiems
su tei kia mi pa la to se.
Li go ni nės vy riau sia sis
gy dy to jas Ni ko la jus Je lo za
tei gia, jog kop ly čiai nė ra
vie tos.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
Tel. (8 603) 22838
editamikel@yahoo.com
ku nI gą kVIes TI į pa la Tą
ne pa To gu
Bir žie tė El vy ra – daž na li go ni nės
pa cien tė. Ne kar tą mo te rį me di kai
siun tė gy dy tis į San ta riš kių li goni
nę sos ti nė je. Ar ti mų jų Vil niu je
ne tu rin ti mo te ris dva sios ra my bės
ir pa guo dos ieš ko da vo Li go ni nės
kop ly tė lė je. Ten šv. Mi šios au ko jamos
kas dien. Jei ne spė da vo į Mi šias,
mo te ris ty liai pa si mels da vo kop lytė
lė je vie na. Pra šy da vo svei ka tos ne
tik sau, bet ir sa vo ar ti mie siems, ir
ją gy dan tiems rū pes tin giems medi
kams.
Me di kų dė me sio po nia El vy ra
ne sto ko ja ir Bir žų li go ni nė je. Anot
mo ters, čia gy dy to jai są ži nin gai
at lie ka sa vo pa rei gą li go niui. Ir arti
mie ji vos ne kas dien lan ky da mi
ap gau bia rū pes čiu. Ta čiau ti kin čiai
mo te riai Li go ni nė je trūks ta koply
tė lės. Pa sak po nios El vy ros, jai,
ga lin čiai vaikš čio ti, į pa la tą kvies ti
ku ni gą ne pa to gu: „Gal būt pa la tos
kai my nei tai ne priim ti na. O gal ji
ki to ti kė ji mo?“ – svars tė mo te ris.
El vy ros ma ny mu, Li go ni nės admi
nist ra ci ja ga lė tų ras ti ne di de lę
pa tal pą kop ly tė lei: „Kad ji bū tų
priim ti na ir ki tų Bir žuo se esan čių
ti ky bų žmo nėms, kry žius ga lė tų
bū ti be Nuk ry žiuo to jo“, – svars tė
m o t e r i s .
ap lIn kI nIų ra jo nų
lI go nI nė se kop ly čIos
yra
Pa si do mė jo me, ar yra kop ly čios
ki tų ra jo nų li go ni nė se. Gal būt jos
įreng tos tik di džių jų mies tų gy dymo
įstai go se?
Kop ly čios yra ir Pas va lio, ir Kupiš
kio, ir Ro kiš kio, ir Pak ruo jo li goni
nė se. Kaip tei gė Pas va lio kle bo nas
Al gis Ne ve raus kas, dva si nė pa gal ba
pa de da žmo gui sveik ti, at gau ti jėgas.
Me di kai gy do kū ną, o dva sios
at gai vą ga li ras ti kop ly tė lė je.
į šV. mI šIas lI go nI nė je
žmo nės nea TeI da Vo
Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čios
kle bo nas Da lius Tu bys sa kė, jog
prieš de šimt me tį at vy kęs į Bir žus
šv. Mi šias au ko da vo Li go ni nės rūsy
je esan čio je sa lė je. Ta čiau į šv.
Mi šias atei da vo vos 3 – 5 žmo nės.
To dėl Mi šių bu vo at si sa ky ta. Ligo
nius dva si nin kai lan ko kiek vieną
ket vir ta die nį pa la to se ir tei kia
jiems Li go nių ar Šven čiau sią jį sakra
men tus.
– Bu vu si Li go ni nės dar buo to ja,
Ma ri jos le gio nui pri klau san ti Nijo
lė Jan kaus kie nė ap klau sia žmones,
ku rie no rė tų ku ni go pa slau gų.
Tad atė ję į Li go ni nę ku ni gai ži no,
ko kiems li go niams rei kia jų pa galbos.
Džiu gu, kad žmo nės Li go nių
sak ra men to jau nebevadina paskutiniuoju
patepimu: juk Li go nių sakra
men tas lin ki žmo nėms svei ka tos,
stip ri na sie lą, – kal bė jo ku ni gas.
Pa sak D. Tu bio, jei skaičiuotume
žmones, kurie aprūpinami Li go nių
sak ra men tu, Bir žai pirmautų tarp
ap lin ki nių ra jo nų.
– De šimt me tų vaikš tau po pa latas,
bir žie čiai prie to jau pri pra to.
Ne no rin čių nie kas jė ga ne ver čia nei
sto tis, nei mels tis. Kam ne priim tina,
ga li išei ti iš pa la tos, – sa kė D.
Tu bys.
O jei žmo nėms rei kia kop ly čios,
ku rio je jie ga lė tų pa si mels ti, pa būti
vie nu mo je, rei kė tų, anot ku ni go,
kreip tis į Li go ni nės va do vy bę:
– Apie kop ly čios stei gi mą su
Li go ni nės vy riau siuo ju gy dy to ju
nie ka da ne kal bė jo me, nes neiš kilo
toks klau si mas, – sa kė kle bo nas
D. Tu bys.
kop ly čIaI nė ra VIe Tos
Bir žų li go ni nės vy riau sia sis gydy
to jas Ni ko la jus Je lo za sa kė, jog
Li go ni nė je kop ly čią įreng tų mie lu
no ru, ta čiau tam nė ra vie tos:
– Kai ku rie Li go ni nės kon sul tantai
dir ba Po lik li ni ko je, nes neužten
ka vie tos. Tad kop ly čios tik rai
nė ra kur įreng ti, – sa kė vy riau sia sis
gy dy to jas.
Pa sak N. Je lo zos, be pi gu kai my ninėms
Li go ni nėms, ku rios tu ri vie tos,
to dėl įsi ren gu sios kop ly čias:
– Kaž ka da dėl kop ly čios ma ne
„spau dė“ bu vęs Bir žų kle bo nas
Sta sys Ka zė nas. Pa sa kiau, jei nori
te, sta ty ki te kop ly čią. Tuo kal ba
ir bai gė si
Vy riau sia sis gy dy to jas su tin ka,
jog prireikus šv. Mi šios bū tų au koja
mos Li go ni nės sa lė je.
ro kIš kIo lI go nI nė je
kop ly čIa pa sI TeI sI no
Pa si tei ra vo me, ar kop ly čios lanko
mos ki tuo se ra jo nuo se.
Ro kiš kio li go ni nės vy riau sia sis
gy dy to jas Rai mun das Mar ti nė lis
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
su si tel ki mo ir ste buk lų sa vai tėJa ni nos Bag do nie nės nuo tr.
Šian dien bus sa vai tė,
kai Bir žų evan ge li kų
re for ma tų baž ny čios
pa sta to nei mi nu tei
neap lei džia žmo nės:
Lie tu vos evan ge li kų
re for ma tų baž ny čios
(Uni tas Lit hua niae)
Bir žų pa ra pi jos žmo nės
ją sau go die no mis
ir nak ti mis, nuo lat
mel džia si. Ir ruo šia si
sau go ti dar ne vie ną
die ną.
Ket vir ta die nį, po ry to pa maldų,
vy ko pa ra pi jos se niū nų suei ga.
Su se niū nais ir jų pa va duo to jais
(Bir žų pa ra pi jo je – 17 se niū ni jų),
ki tais bend ruo me nės žmo nė mis
šven to riu je bend ra vo ku ni gė Si gi ta
Švam ba rie nė.
„Bir žie čių žo džiui“ kun. Si gi ta
sa kė, kad šios die nos – tai žmo nių
su si tel ki mo, sa vi tar pio su pra ti mo ir
kas die ni nių ste buk lų die nos. Bir žų
evan ge li kus re for ma tus, sau gan čius
sa vo baž ny čią, pa re mia ir ki tų Biržų
baž ny čių bend ruo me nių žmonės:
prie baž ny čios atei na ka ta li kai,
metodis tai, sek mi nin kai. Kal ba si,
siū lo pa gal bą, kar tu mel džia si.
– Vi si mū sų baž ny čios nu ma ty ti
ren gi niai vyks ta, nė vie no neat šaukė
me dėl su si da riu sios pa dė ties.
Šeš ta die nį baž ny čio je lai min si me
jau na ve džius, sek ma die nį bus krikšty
nos. Vyks ta ka pi nių šven tės, prasi
dės jau ni mo sto vyk los, – var di no
kun. Si gi ta.
Tik pa mal dos baž ny čio je šio mis
die no mis vyks ta daž niau: pirmadieniais–šeštadieniais
8, 15 ir 20 val.,
sek ma die nį – 11 ir 20 val.
Tik ro ji baž ny čia yra ne tik pasta
tas, dėl ku rio ki lo konf lik tas,
bet pa tys ti kin tie ji. S. Švam ba rienės
klau sė me, kiek na rių tu ri Biržų
evan ge li kų re for ma tų pa ra pi ja.
Ku ni gė Si gi ta paaiš ki no: bend ruome
nės na rio mo kes tį už 2010 me tus
bu vo su mo kė ję dau giau kaip 800
žmo nių. Šio mis die no mis mo kes tį
mo ka tie, ku rie to ne spė jo ar bu vo
pa mir šę pa da ry ti, tad skai čius kasdien
di dė ja. Kiek na rių Bir žuo se
ga li tu rė ti A. Kve da ra vi čiaus va dovau
ja ma evangelikų reformatų bažny
čia, S. Švam ba rie nė sa kė ne ga lin ti
įsi vaiz duo ti:
– To kio skai čiaus mums A. Kveda
ra vi čius ne sa ko, mo suo ja są ra šais,
bet jų ne pa ro do.
Nak tis iš tre čia die nio į ket virta
die nį praė jo ra miai. Ket vir tadie
nį bir žie čiai da vė pa ro dy mus
iki teis mi nį ty ri mą dėl truk dy mo
Ka ta li kų baž ny čia su ne ri mu ste bi įvy kius Bir žuo se
dėl bro liš kos Re for ma tų baž ny čios si tua ci jos. Kar tu
su Pa ne vė žio vys ku pu J. E. Jo nu Kau nec ku iš reiš kiame
vil tį, jog su si klos čiu si pa dė tis bus spren džia ma
tai kio mis ir ci vi li zuo to mis prie mo nė mis, ką vi suo met
Ketvirtadienio rytą, po pamaldų, Biržų parapijos seniūnai ir kiti
žmonės šventoriuje bendravo su kunige Sigita Švambariene. Vienas
iš visiems rūpimų dalykų buvo – kaip saugosime savo bažnyčią.
Už bažnyčios tvoros budėjo „Norgaudos“ apsaugos tarnybos
darbuotojai, o bažnyčios šventoriuje vyko įprasti vasaros darbai.
pra kti kuo ti re li gi nes apei gas
at lie kan tiems pa rei gū nams.
Bir žie čius pa lai ko ne tik biržie
čiai: prie baž ny čios jau bu dė jo
vil nie čiai, kau nie čiai, Ne mu nėlio
Rad vi liš kio pa ra pi jos žmo nės.
Šeš ta dienį į Bir žus at vyks ta ir prie
baž ny čios bu dės skau tai iš Šve di jos.
Pir ma die nį pra si dės jau ni mo dienos
sto vyk la: jau ni mas ir jų va do­
vai sto vyk lau da mi tuo pa čiu sau gos
ir baž ny čią. Nuo lie pos 17 die nos į
Bir žus per si kels jau ni mo sto vyk la iš
Švo biš kio. Jos na riai taip pat ren gia si
sau go ti baž ny čią.
– Gal ir ne rei kės tiek die nų saugo
ti, – vy lė si žmo nės, ta čiau ku ni gė
Si gi ta sa kė: bū ki me pa si ruo šę il gesniam
bu dė ji mui...
Ja ni na BAG DO NIE NĖ
pa brė žia Po pie žius.
Nuo šir džiai mel džia me Die vo su teik ti iš min ties,
stip ry bės ir su si tai ky mo.
Pa gar biai Bir žų de ka nas Da lius Tu bys
sa kė, jog kop ly čia Li go ni nė je veikia
jau dau giau kaip de šimt me tų.
Jo je au ko ja mos šv. Mi šios, žmo nės
už su ka pa si mels ti.
– La bai daug žmo nių per Mi šias
ne su si ren ka, bet jos au ko ja mos ir
ke liems žmo nėms.Ypač kop ly čia
rei ka lin ga vy res nio am žiaus li goniams,
– kal bė jo vy riau sia sis gydy
to jas.
pak ruo jo kop ly čIa
aT nau jIn Ta šIe meT
Pak ruo jo li go ni nė je kop ly čia buvo
at nau jin ta šiais me tais, o įkur ta
prieš ge rą de šimt me tį. Vy riau sio jo
gy dy to jo sek re to rė Vi da sa kė, jog
vy riau sia sis gy dy to jas Vy gan tas Suda
ris nuo šir džiai rū pi no si kop ly čios
at nau ji ni mu:
– Gy dy to jas net iš rū pi no kop ly čiai
var go nus. Nors ir ne nau jus, bet jie
ge rai vei kia, – sa kė po nia Vi da.
Šią žie mą at nau jin tą kop ly čią pašven
ti no Šiau lių vys ku pas:
– Kop ly čios šven ti ni mas bu vo
di de lė šven tė Li go ni nei, – sa kė vyriau
sio jo gy dy to jo sek re to rė.
Į Li go ni nės kop ly čią atei na ne tik
li go niai, bet už su ka ir mies te lė nai.
– Mo čiu tės sa kė, jog joms patin
ka kop ly čios ra my bė, ge ra jo je
su si kaup ti, pa bū ti vie nu mo je, pa simels
ti. Į kop ly čią atei na ir Li go ni nės
dar buo to jai. Li go niai už su ka prieš
pro ce dū ras ar pa ty rę iš gy ve ni mų.
Ne ga lin tys vaikš čio ti pa cien tai į
kop ly čią at ve ža mi ve ži mė liuo se.
Mū sų li go ni nė je yra poil sio kamba
riai, ta čiau kop ly čio je tvy ro vi sai
ki ta dva sia, – kal bė jo Pak ruo jo ligo
ni nės vy riau sio jo gy dy to jo sekre
to rė Vi da.

2011 m. liepos 1 d., penktadienis akTualIjos
Eik ir da ryk ge rus dar bus
Mes iš gy ve na me su dė tin gą lai ko tar pį. Vis
daž niau pa ti ria me įvai riau sias gam tos iš daigas.
Pa sau lis iš gy ve na ne tik eko no mi nę, socia
li nę, bet ir mo ra li nę, dva si nę kri zę. Dauge
lis žmo nių nė ra abe jin gi tam, kas vyks ta
ap lin kui. Tam nea be jin gi ir mes, krikš čio niškos
Sep tin to sios die nos ad ven tis tų Dau no rių
bend ruo me nės na riai.
Ne kar tą svars tė me, kaip ga lė tu me pa dėti
Va bal nin ko – sa vo kraš to – žmo nėms. Jau
tu ri me šio kios to kios pa tir ties teik ti so cia li nę
pa gal bą. Mū sų baž ny čia yra vie na iš VšĮ AŠ
JIS – šei mos ug dy mo ir lais va lai kio cent ro
– stei gė jų, ku ris įsi kū ręs Va bal nin ke. Čia ne
tik vai kai ga li pra smin gai pra leis ti lai ką, bet
ir suau gu sie ji vis daž niau atei na.
Ta čiau to ne ga na. Juk yra tiek daug žmonių,
ku riems rei ka lin ga bent mi ni ma li trumpa
lai kė pa gal ba. Taip svars tant ir ki lo min tis
suor ga ni zuo ti sa va no rių bū rį, ku ris pri rei kus
pa gel bė tų ar ti ma jam.
Ta čiau ką ga li me va din ti ar ti muo ju? Daž nas
pa klaus tas, kas gi yra jam ar ti mas, sku ba iš vardin
ti: ma ma, tė tis, bro lis, o gal – ir kai my nas.
Mes pri me na me pa sa ko ji mą iš Evan ge li jos
apie gai les tin gą jį sa ma rie tį. Šia me pa sa ko ji me
ar ti mas yra tas žmo gus, ku riam rei ka lin ga Tavo
pa gal ba. Jė zus pa ta ria: eik ir tu taip da ryk...
Iš ver tus šiuos žo džius į šiuo lai ki nę kal bą, jie
įgau na vi siems su pran ta mą reikš mę: būk sava
no ris, tei kian tis pa gal bą ar ti mui, t. y. tam,
ku riam jos rei kia. Bū tent iš to ir ki lo mū sų sava
no rių bū rio bei pa ties pro jek to pa va di ni mas
„...ir TU TAIP da ryk!“ Tai ne tik pa va di ni mas,
bet ir kiek vie no žmo gaus pa drą si ni mas pa dėti,
pa gel bė ti žmo nėms.
2011­ie ji vi so je Eu ro po je yra sa va no rys tės
me tai. Sa va no rys tė yra vie nas iš bū dų skir tingų
tau ty bių, re li gi jų, so cia li nės ir eko no mi nės
ap lin kos ir am žiaus žmo nes su vie ny ti siek ti
bend ro tiks lo – ge rų po ky čių. Sa va no rys tės
idė ja spar čiai plin ta vi sa me pa sau ly je. Kiekvie
nais me tais Di džio jo je Bri ta ni jo je mi li jonai
žmo nių tam pa sa va no riais. Ne mo ka mai
sa va no riš kai veik lai bel gai ski ria 5 va lan das
per sa vai tę. Sa va no riš ko je veik lo je da ly vauja
23 mi li jo nai Vo kie ti jos, apie 5,4 mi li jo no
Len ki jos gy ven to jų. Tad ir mes ne bū ki me
abe jin gi vie ni ki tiems.
Sa va no rių bū rys „...ir TU TAIP da ryk!“
sie kia nau dos vi suo me nei. Pag rin di nis mū sų
tiks las – pa dė ti žmo nėms, ku rie pa tys ne tu ri
Skaitytojų nuomonės, klausimai, komentarai tel.: (8 450) 31474, 33734, el. paštu birzietis@takas.lt
dau no rių kai mo sto vyk la
įs Ta Ty mo raI dė
Pa gal 2006 me tais įsi ga lio ju sį so cia li nių paslau
gų įsta ty mą, nuo lie pos 1 d. so cia li niais
dar buo to jais ga lės dirb ti tik tu rin tie ji aukš tą jį
uni ver si te ti nį ar ba ko le gi nį so cia li nio dar bo ar
jam pri ly gin tą iš si la vi ni mą. Nus ta ty tos išimtys
tik so cia li niams dar buo to jams, ku riems iki
rei kia mo iš si la vi ni mo įgi ji mo yra li kę ma žiau
ne gu pu sė iš si la vi ni mui įgy ti skir to ter mi no.
Taip pat šis iš si la vi ni mo rei ka la vi mas ne taiko
mas so cia li niams dar buo to jams, ku riems
iki se nat vės pen si jos am žiaus, skai čiuo jant
nuo 2006 m. lie pos 1 d., bus li kę ne dau giau
kaip 7 me tai.
„Ši spe ci fi nė ir la bai svar bi pro fe si ja rei ka lauja
ne tik pro fe si nio iš ma ny mo, psi cho lo gi nių
ži nių, bend ra vi mo įgū džių, bet ir su ge bė ji mo
at jaus ti žmo gų, su pras ti jo pro ble mas ir, svarbiau
sia, pa dė ti vi suo me nei su si vok ti, kad socia
li nės ge ro vės pa grin das nė ra vien ma te ria linės
ver ty bės. To dėl neat si tik ti nai yra ke lia mas
pro fe si nės kom pe ten ci jos rei ka la vi mas so cia liniams
dar buo to jams, nes šia me dar be ko ky bė
yra itin svar bi, tad ir ati tin ka mas iš si la vi ni mas
yra bū ti nas“, – tvir ti no so cia li nės ap sau gos ir
dar bo mi nist ras Do na tas Jan kaus kas.
reI ka la VI mus žI no jo
Ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos So ciali
nės pa ra mos sky riaus ve dė ja Eu ge ni ja Proko
po vi čie nė paaiš ki no, kad įsta ty mo nuo statą,
jog nuo šių me tų lie pos 1 d. bus pra dė tas
tai ky ti iš si la vi ni mo rei ka la vi mas so cia li niams
dar buo to jams, pa sta rie ji ži no jo nuo 2006 m.
– Di de lės bė dos dėl šio rei ka la vi mo nebus:
dau ge lis ra jo no so cia li nių dar buo to jų
mo kė si, per si kva li fi ka vo, nes no rė jo dirb ti
ir to liau. Rū pes tis iš ki lo dviems so cia li niams
dar buo to jams: se niū ni jo je ir Le gai lių se ne lių
na muo se. Vie na dar buo to ja ne tu ri rei ka lauja
mo so cia li nio iš si la vi ni mo, ki tai mo ky tis
li ko dau giau lai ko, nei nu sta ty ta įsta ty mu.
Dar buo to joms teks siū ly ti ki tą dar bą, – sa kė
E. Pro ko po vi čie nė.
skaI čIaI
So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos
duo me ni mis, rei ka la vi mas tu rė ti aukš tą jį so­
ga li my bių, svei ka tos, pa gal bi nin kų ir pi ni gų
pa ge rin ti bui tį. At lik si me smul kius re mon to,
kro vi mo dar bus, skal dy si me mal kas, tai sy sime
su lū žu sius daik tus, tvar ky si me ap lin ką.
Ne te ku siems ar ti mo žmo gaus ne mo ka mai
gie do si me per šer me nis.
Tad bran gūs kraš tie čiai, jei kam rei ka lin ga
mū sų pa gal ba – pra šy ki te. Jei ma to te, kad kitam
žmo gui rei ka lin ga mū sų pa gal ba – sa kyki
te. Dėl pa gal bos kreip ki tės į bend ruo me nių
pir mi nin kus, so cia li nius dar buo to jus, ir mes
Jums iš tie si me pa gal bos ran ką. Kreip tis ga li ma
te le fo nais: (8 656) 42913, (8 450) 39723.
Sa ko ma, kad da bar daug blo gio. Ne kovo
ki me su juo, bet da ry ki me ge ra ir blo gio
ma žės!
Or ga ni za to riai
Jau ant ri me tai iš ei lės Dau no rių kai mas atgy
ja nuo vai kų juo ko, džiaugs mo ir be ga li nės
drau gys tės ste buk lo. Bir že lio 14–17 die no mis
čia įvy ko sto vyk la, pa kvie tu si vai ku čius, Va balnin
ke lan kan čius šei mos ug dy mo ir lais va lai kio
cent ro AŠ JIS vai kų die nos cent rą, ir jų drau gus
pa si mė gau ti atė ju sios va sa ros gro žiu.
Nuo ant ra die nio pie tų Dau no rių kai me iš ki lo
pa la pi nių mies te lis, ap lin ki nių kai me lių vai kai
ne tik ma ši no mis, bet ir dvi ra čiais sku bė jo į bepra
si de dan čią va sa ros šven tę.
Iš kė lus sto vyk los vė lia vą, vai kai ne tik žai dė,
mo kė si, links mi no si, bet ir bend ra vo su gar bingais
sto vyk los sve čiais. Bir žų po li ci jos ko mi saria
to pa rei gū nė Vil ma Kai ry tė pa pa sa ko jo, kaip
tai syk lin gai va ži nė tis dvi ra tu kais, apie po li ci ninko
kas die nį dar bą. Daug klau si mų ir pa mąs ty mų
vai kai pa ty rė kal bė da mi su vai ko tei sių ap sau gos
spe cia lis tė mis Vio le ta Li cie ne ir Vir gi ni ja Ruplė
nie ne. Sa vi val dy bės ta ry bos na rys, So cia li nio
vys ty mo ko mi te to pir mi nin kas Sta sys Va liu kas ir
Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos So cia li nės pa ra mos
sky riaus vy res ny sis spe cia lis tas Re mi gi jus Šaknys
kar tu su vai ku čiais džiau gė si, kad sto vyk la
tam pa kas me ti ne tra di ci ja.
Lai kas pra lė kė aki mirks niu, ir penk ta die nį su
drau gys tės aša ro mis vi si pa li ko sto vyk lą tu rė da mi
sva jo nę ki tą met su grįž ti. Ke tu rias die nas ne ti lo
vai kų juo kas, vai kų džiaugs mo šur mu lys...
Jur gi ta KREGŽ DAI TĖ
so cia li niais dar buo to jais ga li dirb ti
tik tu rin tie ji pro fe si nį iš si la vi ni mą
cia li nio dar bo ar jam pri ly gin tą iš si la vi ni mą
tai ky ti nas 3196 so cia li niams dar buo to jams.
2011 m. bir že lio mėn. di džio ji dau gu ma socia
li nių dar buo to jų (2697 ar ba apie 84 pro c.)
tu rė jo, sie kė įgy ti rei kia mą iš si la vi ni mą ar
bu vo prieš pen si nio am žiaus. Iš rei kia mo išsi
la vi ni mo ne tu rin čių ir į įsta ty me nu ma ty tas
išim tis ne pa ten kan čių 499 žmo nių (apie 16
pro c.) 142 yra at lei džia mi, o li ku siems (357)
pa siū ly tos ki tos (se niū ni jos spe cia lis to, so ciali
nių iš mo kų spe cia lis to, so cia li nių pa slau gų
įstai gos užim tu mo spe cia lis to, so cia li nio darbuo
to jo pa dė jė jo ar kt.) pa rei gos.
So cia li niai dar buo to jai daž nai klai din gai tapa
ti na mi su že mos kva li fi ka ci jos lan ko mo sios
prie žiū ros dar buo to jais (so cia li nio dar buo to jo
pa dė jė jais), dir ban čiais pa gal so cia li nio darbuo
to jo nu ro dy mus ir tei kian čiais pa gal bą asmens
na muo se. Iš si la vi ni mo rei ka la vi mas bus
tai ko mas tik so cia li niams dar buo to jams.
Šiuo me tu so cia li nius dar buo to jus Lie tu vo je
ren gia ke lio li ka mo ky mo įstai gų, kas met paren
gia ma apie 900 spe cia lis tų.
Vai va MI LEI KAI TĖ
Feliksas
grUnskis
pasTabėlės
sistema nepasiduos,
kol žmonės kyšius
duos?
3
lIeTuVIška korupcIja amžIna?
Tiek ankstesnės valdžios, tiek dabartinė
skelbia kovą korupcijai. Tačiau ji gaji
tarsi septyngalvis slibinas. Vieną galvą
nuritinus, jos vietoje kartais net kelios
atauga. Vienas iš Lietuvos pramonininkų
konfederacijos vadovų Sigitas Besagirskas
žiniasklaidoje pareiškė: „Nėra nė vienos
institucijos, kuriai nebūtų duotas kyšis“.
Konfederacijos atlikta įmonių apklausa
parodė, kad kyšiai išlieka pačia geriausia
verslo bendravimo su daugeliu institucijų
priemone. Kodėl tvirtinama, jog vos ne
visi valdininkai korumpuoti? Aiškinama:
susiklostė palankūs kyšininkavimui tikrintojų
darbo principai. Inspektoriai eina
verslininkų ne kontroliuoti, o jų nuodėmių
ieškoti. Mat pagal surašytus tikrinimo
protokolus, baudas vertinamas vienos ar
kitos institucijos darbas. Rasi mažai pažeidimų,
politikai gali pradėti manyti, kad
tokia valdiška tarnyba apskritai nereikalinga.
Verslininkai, esantys kitoje barikadų
pusėje, tikrintojus supranta. Sukerta rankomis:
tegul popieriuose būna surašytos
mažos nuodėmės, o didesni nusižengimai
užglostomi dovanomis. Taip susiklosto
įdomi padėtis. Pas dovanas duodančius
verslininkus, kaip pas melžiamas karves,
įjunksta nuolat lankytis tikrintojai. Stebimasi:
juos tikrina ir tikrina, o šešėlio
rykliai negaudomi! Atsakymas paprastas:
šešėlyje dirbančius sugauti ir patikrinti
daug sunkiau nei rasti kokią nuodėmę
tvarkingai dirbančioje įmonėje. Vadinasi:
tušti dabartinės valdžios norai iš šešėlio
ištraukti milijardą litų, jei sistema palankesnė
pogrindžiui?
per daug prIkurTa įsTaTymų?
Panašu, kad per dvidešimt metų privirta
daug košės, kuria minta įvairių institucijų
darbuotojai. „Lukoil Baltija“ valdybos
pirmininkas Ivanas Paleičikas „Verslo žinių“
dienraščiui pasakojo, kad degalinę
pastatyti galima per tris mėnesius. O jos
projektą parengti ir suderinti kartais neužtenka
net trejų metų. Mat yra prikurta
tiek reikalavimų ir įstatymų, kad pagal
juos nieko negalima nei projektuoti, nei
statyti. Valdininkai rimtais veidais varto
tuos popierius ir prisidengdami kokia nors
smulkmena, nori derina, nori nederina.
Ir tokios bėdos persekioja ne tik Ivaną,
bet Joną, Petrą ir Antaną. Todėl ir toliau
sėkmingai maitinamas korumpuotų valdininkų
klanas?
nelIks ImančIųjų,
kaI nelIks duodančIųjų?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ryžtingai
bando daryti valstybėje tvarką. Keičia
vadus. Tuoj prasidėjo erzelis: galvas be
reikalo kapoja! Duoda pylos Vyriausybei,
Seimui. Kritikai tuoj atšauna: dedasi viską
žinanti, vienintelė teisuolė valstybėje esanti.
Norėdama, kad valstybėje būtų daugiau
legaliai dirbančių verslininkų, šalies vadovė
pasiūlė leisti žmonėms metus laiko
padirbėti be tikrintojų ir biurokratinių
suvaržymų. Toks siūlymas sistemos buvo
išjuoktas. Menki juokai: įgyvendinus tokį
sumanymą, daugelis tikrintojų, derintojų
bei leidimų rašinėtojų liktų ne tik be dovanų,
bet ir be darbo. Todėl sistema nepasidavė
ir nepasiduos! Tačiau nusiminti
nereikia. Viskas gali susitvarkyti savaime.
Korupcija dings kaip blogas sapnas, kai
dar daugiau mūsiškių emigruos, o pasilikusieji
nebeturės kyšiams pinigų ir jų
tikrintojams neduos.

4
Biržų miesto centrinėje ir pietrytinėje
dalyje jau beveik du
mėnesius vyksta žemės darbai.
Čia tiesiami nuotekų ir vandentiekio
tinklai. Projektas remiamas
Europos Sąjungos Sanglaudos
fondo ir Lietuvos biudžeto
lėšomis.
projekTo VerTė –
beVeIk 10 mIlIjonų
Darbai vykdomi įgyvendinant
2007­2013 metų finansavimo
periodo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo infrastruktūros
plėtros Ventos­Lielupės baseino
II investicijų paketo projektą. Pagal
jį numatyta nutiesti 23,9 km
nuotekų tinklų ir 0,9 km vandentiekio
tinklų.
Šiuo projektu siekiama išplėsti
nuotekų surinkimo tinklus, pagerinti
teikiamų vandentvarkos
paslaugų kokybę, užtikrinti efektyvesnį
nuotekų valymą. Taip
bus mažinama į paviršinius ir
gruntinius vandenis patenkanti
tarša, taip pat – į Ventos­Lielupės
hidrologinio baseino upių tinklą
su buitinėmis ir pramoninėmis
nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių
patenkanti tarša.
Kartu bus mažiau teršiamos
Ventos, Lielupės upės bei Baltijos
jūra.
Šiuo metu Biržuose vykdomo II
investicijų paketo projekto darbų
vertė be PVM – 9,7 milijonai litų.
Iš Europos Sąjungos Sanglaudos
fondo ir Lietuvos biudžeto skirta
87,5 proc. lėšų. Likusią dalį padengs
Biržų rajono savivaldybė
ir UAB „Biržų vandenys“.
įrengs 8 nuoTekų
perpumpaVImo sToTIs
Vandentiekio tinklai bus tiesiami
nuo Gimnazijos gatvės iki Vytauto
gatvės gyvenamojo namo
Nr. 36A ir atkarpa Vilniaus gatvės
gale. Numatyta įrengti 8 nuotekų
perpumpavimo stotis.
Viena pagrindinių stočių bus
įrengta Paupio gatvėje. Į šią stotį
nuotekos pateks iš Švyturio, Partizanų,
Melioratorių, Lauko, dalies
Jovaro ir dalies Vytauto gatvės,
taip pat bus perpumpuojamos
nuotekos iš „Agaro“ kvartalo,
esančio už Apaščios upės.
Prie Agaro gatvės šalia Apaščios
upės įrengta stotis bus skirta
Agaro kvartalo gatvių nuotekoms
surinkti. Į ją pateks nuotekos iš
Agaro, Kooperatininkų, Medžiotojų,
Saulėtekio, Maumedžių,
Eglyno, Paparčių, Ąžuolyno, Smėlio
gatvių.
Į S. Daukanto gatvėje suprojektuotą
nuotekų siurblinę nuotekos
subėgs iš Tilto, S. Daukanto, dalies
Jovaro ir Pergalės gatvių. Iš šios siurblinės
nuotekos taip pat pateks
į Paupio gatvės siurblinę.
Iš dar penkių siurblinių nuotekos
bus perpumpuojamos į dabar
arčiausiai esančius jau anksčiau
įrengtus nuotekų tinklus. Į šias
siurblines nuotekos bus surenkamos
iš D. Poškos, J. Žemaitės,
V. Montvilos, J. Šimkaus, P. Jakubėno,
Parko, A. Sabaliausko, dalies
Vilniaus, Karaimų, Malūno, Kluo­
no, Ramiosios, Jaunimo, J. Biliūno,
Latvygalos, J. Basanavičiaus,
Gluosnių, Respublikos, Šviesos,
Kilučių, Kelmynės, Upės, Kalno,
Šaltinio, Ateities gatvių.
Iš Biržų pilies nuotekų siurblinės­kėlyklos
bus nutiesta slėginė
linija į Rotušės gatvę ir modernizuojama
dalies Rotušės gatvės
nuotekų linija.
Kadangi tinklai tiesiami ir nuotekų
perpumpavimo stotys statomos
tankiai apgyvendintoje
teritorijoje, siekiant išvengti sklindančių
nemalonių kvapų, stotyse
suprojektuotos nešmenis smulkinančios
grotos.
Nuotekų kiekio apskaitai numatyta
įranga – debitomačiai – bus
įrengti prie jau esančios siurblinės
Rotušės gatvėje ir prie naujosios
siurblinės Paupio gatvėje.
Tinklai suprojektuoti gatvių pakraščiuose,
kur galima – šalia gatvių,
siekiant išsaugoti asfaltuotą
gatvių dangą bei želdinius.
darbus aTlIks
per pusanTrų meTų
Projekto įgyvendinimo darbai
vykdomi pagal trišalę sutartį. Ją
2010 m. gruodžio 15 d. pasirašė
perkančioji organizacija Biržų rajono
savivaldybės administracija,
rangovas AB „Panevėžio statybos
trestas“ ir statybos užsakovo
funkcijas vykdanti UAB „Biržų
vandenys“.
Statybos objekto geologinės
sąlygos Biržų mieste labai
nevienodos – molis, priemolis
su vandeningais smėlio lęšiais,
dolomito darinių priemaišomis:
dolomito miltais ir kt. struktūromis.
Gruntinio vandens gylis nuo
žemės paviršiaus statybos rajone
labai nevienodas – nuo 0,5 m iki
3 m. Visa tai apsunkina statybų
procesą.
Nepaisant sunkumų, rangovas
– AB Panevėžio statybos tresto
filialo „Gerbūsta“ statybininkai –
visus numatytus darbus planuoja
atlikti per 18 mėnesių. Šių metų
balandžio pabaigoje pradėti darbai
ketinami baigti iki 2012 metų
spalio.
Baigus visus statybos darbus
ir parengus stotis eksploatacijai,
gyventojai galės jungtis prie nuotekų
tinklų. Jungiant sodybas prie
gatvių tinklų, reikės paruošti bent
supaprastintus projektus pagal
numatytas prisijungimo sąlygas.
projekTo nauda
Ventos­Lielupės upių baseino
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros projektas
Biržuose įgyvendinamas
dviem etapais. Pirmasis – miesto
vakarinėje dalyje buvo įgyvendinamas
2006­2010 metais.
Prieš pradedant įgyvendinti I
etapo projektą, Biržų mieste prisijungimas
prie vandentiekio ir
nuotekų tinklų savivaldybių centruose
buvo mažiausias baseino
teritorijoje: vandentiekio – 48,4
proc., nuotekų – 52,0 proc.
Įgyvendinus Biržų miesto vakarinės
dalies projektą, prisijungti
prie nuotekų tinklų sudarytos są­
InformacIja
BIRŽŲ RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
nauji nuotekų tinklai
sumažins aplinkos taršą
lygos maždaug 7 proc., prie vandentiekio
tinklų – 10 proc. Biržų
gyventojų. Bendras prisijungusiųjų
skaičius prie vandentiekio
ir nuotekų tinklų priartės prie 60
procentų.
Įgyvendinus II paketo projektą,
prie nuotekų tinklų savo sodybas
galės prijungti 80­85 proc.
biržiečių, o vandentiekio teks
palaukti.
Šis projektas padės spręsti
Šiaurės Lietuvos aktyvaus karsto
regione aktualias aplinkosaugos
problemas. Įrengus nuotekų tinklus
Biržų miesto centrinėje ir
pietrytinėje dalyse, bus užkirstas
kelias teršalų iš nesandarių išsėmimo
duobių, septikų patekimui į
ekologiškai jautrų geologinį substratą,
sumažės gruntinio vandens
teršimas, todėl pagerės šachtinių
šulinių vandens kokybė.
Nuotekas iš savo sodybų nuvedę
į naujus centralizuotus tinklus
gyventojai galės sumažinti paviršinių
vandenų užterštumą, sumažės
ir nuotekų šalinimo kaštai.
Visa tai turės teigiamą poveikį
aplinkai ir visuomenės sveikatai.
negalėjo nepaIsyTI
įsIpareIgojImų
Gyventojai klausia, kodėl kartu
netiesiami vandentiekio tinklai?
Tam yra kelios priežastys.
Aplinkos ministerijos Aplinkos
projektų valdymo agentūra (AP­
VA) Ventos­Lielupės baseino II
investicijų paketo projektų rengimą
vykdė centralizuotai – skelbė
konkursą projektavimo darbams
ir pirkimo dokumentams Ventos­Lielupės
baseino teritorijoje
esančių savivaldybių objektuose
parengti.
Buvo pasirašomos trišalės sutartys
– perkančioji organizacija
– APVA, užsakovas – rajono savivaldybė
(Biržų atveju, Biržų rajono
savivaldybės administracija)
ir tiekėjas – konkursą laimėjusi
UAB „Evikta“.
Projektavimo darbų sutartį,
numatančią centrinėje ir pietrytinėje
dalyse projektuoti ir
tiesti tik nuotekų tinklus, Biržų
raj. savivaldybės administracija
pasirašė tik todėl, kad pagal Lietuvos
įsipareigojimus Europos
Sąjungai, gyvenvietėse, kuriose
žmonių skaičius viršija 2 tūkst.,
iki 2009 m. turi veikti nuotekų
surinkimo sistemos. Biržų mieste
šiuo metu gyvena apie 14,5 tūkst.
gyventojų.
Be to, 2006–2008 metais buvo
daug didesnės statybinių medžiagų
ir statybos darbų kainos, todėl
Aplinkos ministerija, formuodama
projektų biudžetą, vadovavosi
tuo metu galiojančiomis statybos
darbų skaičiuojamosiomis kainomis.
Per krizės laikotarpį statybos
darbų kainos, palyginti su 2006­
2008 metų kainomis, sumažėjo
daugiau kaip du kartus. To nebuvo
galima prognozuoti projektų
rengimo ir biudžeto formavimo
metu.
UAB „Biržų vandenys“
Užs. 1758
kviečiame vakarinės miesto dalies
gyventojus į susitikimą su
savivaldybės vadovais
Biržų miesto vakarinės dalies
(vadinamos „Muravanke“) gyventojus
liepos 4 d. (pirmadienį) 17
val. kviečiame į susitikimą „Atžalyno“
vidurinės mokyklos salėje
(Sąjungos g. 15). Aptarsime Jums
rūpimas problemas, ieškosime jų
sprendimo būdų, išklausysime
Jūsų pateiktus pasiūlymus, apsvarstysime
bendruomenės įkūrimo
galimybes.
Savivaldybės vadovai
Užs. 1782
Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ra tūros
Or ga ni zuo tų nu si kal ti mų ir korup
ci jos ty ri mo sky riaus pro ku ro rų
pra šy mą pa ten ki nęs mies to apy linkės
teis mas trim mė ne siams lei do
suim ti pre ky ba žmo nė mis įta ria mus
tris as me nis – 32 me tų pa ne vė žie tį
N. A. ir du bir žie čius – 28 me tų D.
S. ir 21 me tų S. K.
Kaip įta ria ma, šie as me nys ga lėjo
or ga ni zuo ti ir įvyk dy ti de vy niolik
me tės mer gi nos iš ve ži mą dirb ti
pro sti tu te už sie ny je.
Šį iki teis mi nį ty ri mą at lie ka Pa nevė
žio ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos
ko mi sa ria to Or ga ni zuo to nu si kalsta
mu mo ty ri mo biu ro pa rei gū nai,
ty ri mą or ga ni zuo ja, kont ro liuo ja ir
jam va do vau ja Pa ne vė žio apy gar dos
pro ku ra tū ros Or ga ni zuo tų nu si kalti
mų ir ko rup ci jos ty ri mo sky riaus
pro ku ro rai.
Šiuo me tu apy gar dos teis me nagri
nė ja mos Pa ne vė žio apy gar dos proku
ra tū ros ONKT sky riaus pro ku rorų
per duo tos trys pre ky bos žmo nėmis
bau džia mo sios by los, ku rio se
kal ti ni mai pa reikš ti 19 as me nų, šio
sky riaus pro ku ro rai kont ro liuo ja ir
or ga ni zuo ja Pa ne vė žio ap skri ties
VPK ONTB šie met pra dė tus dar
ke lis nau jus iki teis mi nius ty ri mus,
su si ju sius su or ga ni zuo tų gru pių
vyk do ma pre ky ba žmo nė mis.
Ge gu žės mė ne sį Pa ne vė žio apygar
dos pro ku ra tū ros ONKT skyriaus
pro ku ro rai per da vė nag ri nė ti
apy gar dos teis mui dar vie ną di delės
apim ties – 24 to mų nu si kal ti mų
žmo gaus lais vei, do ro vei, vai kui ir
šei mai bau džia mą ją by lą, ku rio je
36 me tų pa ne vė žie tis R. V. įta riamas
su or ga ni zuo ta gru pe pa da ręs
nu si kals ta mas vei kas, nu ma ty tas
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
juodojI kronIka
Va gys Tės
Bir že lio 28 d. 13.52 val. gau tas Na ciū nų kai mo gy ven to jo pra neši
mas, kad bir že lio 26 d. Pa dai čių kai me pa ma tė iš kirs tą da lį miš ko.
Nuos to lis – 600 Lt.
neb laI Vūs
Bir že lio 28 d. 22.26 val. Kęs tu čio gat vė je su stab dy tas ne blai vus (1,81
pro m.) dvi ra ti nin kas V. K., gim. 1949, Vy tau to gat vės gy ven to jas.
Tą pa čią die ną 22.55 val. Kęs tu čio ir J. Nas top kos gat vių san kry žo je
su stab dy tas ne blai vus (2,06 pro m.) dvi ra ti nin kas V. J., gim. 1969, Pasva
lio gat vės gy ven to jas.
neg rįž Ta
InformacIja apIe paTVIrTIn-
Tą deTalųjį planą
Biržų rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2011 m.
birželio 9 d. įsakymu Nr. A­498
patvirtintas Žemės sklypo Biržuose,
SB ,,Liepos“ Nr.154, detalusis
planas.
Su minėtu teritorijų planavimo
dokumentu galima susipažinti
tinklalapyje http://www.birzai.
lt/, skiltyje ,,Teritorijų planavimo
dokumentai“.
Biržų rajono savivaldybės
administracija
Užs. 1741
Bir žų ra jo no po li ci jos ko mi sa ria tas ieš ko
Ai va ro Va lin tė lio, gim. 1993, ku ris bir že lio
21 d. išė jo iš na mų ir iki šiol ne grįž ta.
Ne pil na me čio po žy miai: ūgis apie 185
cm, lie sas, kai rės ran kos dil by je ran dai. Apsi
ren gęs juo dos spal vos bliu zo nu, mė ly nos
spal vos džin sais, avė jo juo dos spal vos sporti
nius ba te lius „Ni ce“.
As me nis, ką nors ži nan čius apie Ai va ro
Va lin tė lio bu vi mo vie tą, jį ma čiu sius, pra šome
pra neš ti po li ci jai tel. 112, (8 450) 31201
ar ba pa si ti kė ji mo te le fo nu (8 450) 31036.
Pa reng ta pa gal Bir žų PK
pra ne ši mus spau dai
suim ti įtariamieji
pre ky ba žmo nė mis
Bau džia mo jo ko dek so straips niuo se
dėl pre ky bos žmo nė mis, vai ko parda
vi mo, įtrau ki mo į pro sti tu ci ją ir
pel ny mo si iš pro sti tu ci jos.
Kol kas tik vie nas iš pro ku ro rų
kal ti na mų pre ky ba žmo nė mis 19
as me nų su lau kė nuo spren džio – šiemet
ba lan džio pa bai go je Pa ne vė žy je
8 me tų lais vės atė mi mo baus mė paskir
ta Jung ti nė je Ka ra lys tė je gy ve nusiam
ir kar tu su mū sų ša lies vie na orga
ni zuo ta pre kei vių gru pe vei ku siam
Al ba ni jos Res pub li kos pi lie čiui. Dar
vie na bau džia mo ji by la, ku rio je yra
sep ty ni kal ti na mie ji, nuo spren džio
ga li su lauk ti ki tą mė ne sį.
Įs ta ty mas tiems, kas par da vė, pirko
ar ki taip per lei do ar ba įgi jo asme
nį, ar ba ver ba vo, ga be no ar lai kė
ne lais vė je žmo gų pa nau do da mas
fi zi nį smur tą ar gra si ni mus ar ba
ki taip atim da vo ga li my bę prie šintis,
ar ba pa si nau do da mas as mens
pri klau so mu mu ar pa žei džia mu mu,
ar ba pa nau do da mas ap gau lę, ar ba
su mo kė da mas pi ni gus ar su teik damas
ki to kią tur ti nę nau dą as me niui,
ku ris fak tiš kai kont ro liuo ja nu kentė
ju sį as me nį, jei gu kal ti nin kas ži nojo
ar ba sie kė, kad nu ken tė jęs as muo
bū tų įtrauk tas į pro sti tu ci ją ar bū tų
pel no ma si iš šio as mens pro sti tu cijos
ar ba jis bū tų iš nau do ja mas pornog
ra fi jai ar pri vers ti niam dar bui,
nu ma to lais vės atė mi mą iki 10 me tų,
o tiems, kas nu ma ty tą vei ką pa da rė
dviem ar dau giau nu ken tė ju siems
as me nims, ar ba da ly vau da mas orga
ni zuo to je gru pė je, nu ma to lais vės
atė mi mą iki 12 me tų.
Vi da BIELS KY TĖ
Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ra tū ros
vie šų jų ry šių vy riau sio ji spe cia lis tė

2011 m. liepos 1 d., penktadienis
gan dai va bal nin kie čius
pa li ko be vais tų
Ra jo no Sa vi val dy bės ta ry bos
ko mi te to po sė dy je E. Šer nas
in for ma vo, kad Va bal nin ke
už si da rė vie nin te lė vais ti nė.
Ta ži nia su kė lė ne ri mas tingą
dis ku si ją. Pa si ro do, Ta ry bos
na rio in for ma ci ja bu vo tik
gan das.
dIs ku sI ja ko mI Te To po sė dy je
Pir ma die nį vy ku sia me ra jo no Ta ry bos Ekono
mi kos ir vers lo plėt ros ko mi te to po sė dy je
Ta ry bos na rys Ei vi das Šer nas sa kė, jog Vabal
nin ke jau dvi sa vai tės ne be vei kia „Šei mos“
vais ti nė. Tai su kė lė ko mi te to na rių dis ku si ją,
jog rei kia ieš ko ti prie mo nių, kaip į ma žus mieste
lius – Pa pi lį, Va bal nin ką – pri trauk ti vers linin
kus, ku rie ati da ry tų vais ti nes. Pats E. Šernas,
Bir žuo se tu rė jęs vais ti nių vers lą, sa kė, jog
tai ne bus leng va, nes vers li nin kams ma žuo se
nak TI go nė
Ra sos vy ras An ta nas mie ga so de
pa la pi nė je. Ne se niai jis iš gir do at sėli
nan čius vil kus. Jų bu vo ke tu ri. Vyriš
kis pil kius iš bai dė ir taip ap sau gojo
ne to lie se bu vu sius ver še lius.
– Taip ir lauk skam bu čio. Ančiš
kie čiai mums pra ne ša: jie ką tik
iš bai dė vil kus. Ta da mes šo ka me į
au to mo bi lį, ap le kia me sa vo ga nyklas
sig na li zuo da mi ir jau skam bi name
nar vy diš kie čiams, kad jie bū tų
bud rūs, – pa sa ko jo Ra sa. Ji pa ti ir gi
ne vie ną nak tį nak vo jo au to mo bily
je, sau go jo gy vu lius. Vie nais metais,
kaip pa sa ko jo, prie na mų au go
ku ku rū zų lau kas. Vi dur nak tį ku kurū
zai im da vo šla mė ti, gir dė da vo si,
kaip vil kai sė li na ir ieš ko gro bio.
– Ne bė ra jo kio poil sio ir ra mybės.
Die ną – dar bai, nak tį – sar gyba.
Kai my nė zap ru tiš kie tė mie ga
fo te ly je prie pra vi ro lan go. Ma no
vy ras nak čiai per si kraus tė į pa la pinę
so de. Vai kai ir gi mie go jo ki to je
pa la pi nė je, bet vie ną nak tį iš gir do
slam pi nė jan čius plėš rū nus ir klykda
mi su pa ta lais bė go į na mus.
Bar ta še vi čiai ban dė sa vo gy vulius
nak čiai ves ti į tvar tą, ta čiau po
ke lių die nų pri trū ko svei ka tos: galvi
jai laks to į ša lis, iš tam po ran kas.
Dar by me čiu rei ka lin gos stip rios
ūki nin kų ran kos.
mies te liuo se tu rė ti vais ti nes neap si mo ka.
per se kIo ja žmo nes
Pa sak Ra sos, plėš rū nai per se kioja
ir žmo nes: ei mi niš kie čius, an čiškie
čius. Vy rams ei nant per miš ką,
ke tur ko jai „ver šiai“ se ka iš pa skos.
Miš kin go se vie to vė se gy ve nan tys
tė vai bai mi na si dėl sa vo mo kyk linu
kų vai kų. Ga li įvyk ti krau pi trage
di ja: už puls ir su dras kys vai kus.
Mo kyk li nu kai ei na per miš kus į
au to bu so stotelę.
Va bal nin ko kraš to ūki nin kų galvi
jus vil kai pul di nė ja jau du de šimtme
čius. Pa sak Ra sos, kas be bū tų:
val ka tau jan čių šu nų gau ja ar vilkai,
rei kia im tis sku bių prie mo nių
ir plėš rū nus nai kin ti. Ūki nin kai
be jė giai sa vo gy vu lius nuo jų apsau
go ti.
paITarImas. eI TI ar neI TI?
Šią sa vai tę ūki nin kai Ed var das
ir Bi ru tė Ado ma i čiai ir gi ra do sudras
ky tą jau ūg te lė ju sį ver šiu ką.
Vil kai pas ūki nin kus grį žo po ketve
rių me tų. Prieš ket ve rius me tus
bu vo su dras ky ta Ado ma i čių me tinė
te ly čia. Per nai nuo vil kų ken tė jo
jų kai my nai Ši mo niai. Šie met ki ti
kai my nai, Ba čiu liai, ga nyk lo je ir gi
ra do su dras ky tą vie no mė ne sio ir
ke lių die nų ver še lį.
– Nie kas ne sii ma jo kių prie monių.
Šį šeš ta die nį Šu kio ny se ūkinin
kai kvie čia mi į se mi na rą. Kiek
jie ga li dis ku tuo ti? Per nai ir gi vy ko
akTualIjos
VaIs TI nė Va bal nIn ke
neuž sI da rys
„Bir žie čių žo dis“ nu ta rė pa si do mė ti, ko dėl
ne li ko vais ti nės Va bal nin ke, kaip mies te lio
gy ven to jai ga lės įsi gy ti vais tų. Pa si ro dė, kad
Ta ry bos na rio kal bos bu vo tik gan dai...
„Šei mos“ vais ti nės Bir žuo se ve dė ja Li na Bajo
rie nė to kią nau jie ną pa nei gė: vais ti nė Va balnin
ke vei kia ir veiks. Jo je va bal nin kie čiai ga li
įsi gy ti ir ne re cep ti nių, ir kom pen suo ja mų jų
vais tų bei vie to je ga mi na mų pre pa ra tų.
per kels į pa To ges nes pa Tal pas
L. Ba jo rie nei keis ta, ko dėl pa skli do to kie
gan dai. Ji „Bir žie čių žo džiui“ per da vė to kią
įmo nės va dy bi nin kės in for ma ci ją:
– Vais ti nę pla nuo ja ma per kel ti iš am bu la tori
jos pa sta to į nau jas pa tal pas – į Žo li nės gat vės
9­ąjį na mą. Rugp jū tį ke ti na ma pra dė ti dirbti
nau jo se pa tal po se. Du ris at vers sa vi tar nos
„Šei mos“ vais ti nė, ku rio je kaip ir iki šiol bus
ga li ma įsi gy ti ir kom pen suo ja mų jų, ir vie to je
ga mi na mų vais tų.
Va bal nin ko kraš te –
gy vu lių sker dy nės
Atkelta iš 1 psl.
pa na šus se mi na ras. Ir ko kia mums
iš to nau da? Be vil tiš ka ir pik ta. Pusdie
nį vi sus su si kvie tę gai šins, dis kutuos
ir kons ta tuos: ža los at ly gi ni mo
neiš si rei ka lau si me, nes nė ra to kio
įsta ty mo, – kal bė jo ūki nin kė Bi rutė.
Ji pri si mi nė: praė ju siais me tais
ūki nin kai, kaip bu vo liep ta, ak ty viai
in for ma vo apie pa tir tą ža lą, prane
ši nė jo ati tin ka moms ži ny boms,
ra šė pa reiš ki mus. Vi sa tai bu vo tik
biu rok ra ti nis žai di mas, nes praė jo
me tai ir nie kas ne pa si kei tė. Šie met,
pa sak ūki nin kės, žmo nės apie nuosto
lius nie kam ir ne bep ra ne ši nė ja –
ne ma to pra smės.
Mo te ris svars tė: ma žes nie ji jų
ver še liai ga no si pa lai di su kar vėmis,
gal prie pa lai dų gy vu lių plėšrū
nai ne siar tins? Bet ant ra die nio
ry tą ūki nin kai sa vo te ly čias ra do
iš si ver žu sias iš ap tva ro, iš si gandu
sias ir iš si bė gio ju sias. Ūki nin kė
Bi ru tė nea be jo ja: te ly čai tes vėl išvai
kė vil kai.
– Į se mi na rą bū ti nai ei siu. Pasik
lau sy siu, ką kal bės. Nors ži nau
iš anks to: vie ni bus už vil kus, ki ti –
prieš vil kus. Kas neau gi na gy vu lių,
tas gai li vil kų, – tvir ti no Ro mualdas
Mik ka.
Ra sa Bar ta še vi čie nė pa sa ko jo
skam bi nu si vi siems pa žįs ta miems
nuo plėš rū nų nu ken tė ju siems ūkinin
kams ir kvie tu si į se mi na rą. Semi
na ro or ga ni za to riai, pa sak ūki­
Iki per si kraus ty mo vais ti nė veiks am bu lato
ri jos pa tal po se.
– Gal būt dar bas bus nu trauk tas tik ko kioms
dviems die noms, kol vyks per si kraus ty mas, –
sa kė L. Ba jo rie nė.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
NUO MO NĖ. Birutė
Adomaitienėsako, kad
ūki nin kai lau kia ne
pa si ta ri mų ir dis ku si jų,
bet konk re taus įsta ty mo
ir kom pen sa ci jų už vil kų
pa da ry tą ža lą.
PA VO JUS. Ro mual das Mik ka ver šin gą te ly čią at si ve dė į kie mą.
nin kės, šeš ta die nį tu rė tų ap si spręs ti
ir im tis konk re čių dar bų. Plėš rū nus
rei kia nai kin ti.
Ber niš kių kai mo ūki nin kas Tomas
Ind ri liū nas kal bė jo:
– Ka žin kas tą se mi na rą ren gia?
5
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
Tuš čio mis kal bo mis pro ble mos
neišsp ręs. Va bal nin ko kraš tas – išskir
ti nis že mės ūkio re gio nas, to dėl
vie ni ūki nin kai gal vi jų neap sau gos.
Val džia tu rė tų pa dė ti.
pa sI Ta rI mas dėl pul dI nė ja mų gy Vu lIų
Lie pos 2 d. 11 val. Šu kio nių bend ruo me nės na muo se vyks pa si ta ri mas
dėl lau ki nių gy vū nų pul di nė ja mų na mi nių gy vu lių. Į pa si ta ri mą at vyks
aso cia ci jos „Bal ti jos vil kas“ at sto vai, ne prik lau so mi eks per tai, Miš kų
urė di jos at sto vai, me džio to jai. Kvie čia mi da ly vau ti nuo lau ki nių gy vū nų
nu ken tė ju sių ūkių sa vi nin kai bei vi si, ku riems rū pi ši pro ble ma.

6
Per Jo ni nes
į ka še liš kius
Jo ni nės į pir mą ją kai mo šven tę
su kvie tė da bar ti nius ir bu vu sius
ka še liš kie čius. Vy riau sia jai
šven tės da ly vei, kai mo sen bu vei
Emi li jai Pa vinkš ny tei – 93
me tai, o jau niau siam, ket vir tos
Va ka lų kar tos at ža lai Aro nui
– 2 me tai. Ant Apaš čios upės
van dens pro se ne lių, se ne lių,
tė vų kar tos at mi ni mui su ži bo
20 žva ke lių.
KAI MY NĖS. Bu vu si na mo sa vi nin kė Sta sė Gri gie nė
(de ši nė je), da bar ti nė so dy bos šei mi nin kė Ina
Un dzė nie nė (kai rė je). Vi du ry je – ka še liš kie tė Ve gie nė.
kuo gar sė jo kaI mas
Kraš tie čių su si ti ki mas vy ko bu vu sio je Juozo
Ga lec ko so dy bo je. Šian dien šios so dy bos
šei mi nin kai ir šven tės su ma ny to jai – bir žiečiai
Ina ir Vir gi ni jus Un dzė nai. Po so dy bos
šei mi nin ko svei ki ni mų pri si min ta gar bin ga
kai mo is to ri ja. Pa teik da ma šias ži nias, so dybos
šei mi nin kė Ina Un dzė nie nė rė mė si krašto
ty ri nin ko Jo no Da gi lio su rink tais šio kraš to
žmo nių at si mi ni mais.
Bir žų ku ni gaikš tys tės val dų že mė la py je
Ka še liš kiai mi ni mi 1645 me tais. Kai mas,
kaip ma no ma, iš si lai kė vaiz din gos vie to vės
– Apaš čios ir Ger vės san ta kos – dė ka. Kaše
liš kiuo se sto vė ju si kar če ma. Vie ni pir mųjų
Bir žų kraš te, 1908 me tais, ka še liš kie čiai
pra dė jo skirs ty tis į vien kie mius. Bu vo įkur ta
Ka še liš kių se niū ni ja, vei kė mo kyk la. Ant patvenk
tos Ger vės na gin gas meist ras Jo nas Tilin
dis bu vo pa si sta tęs van dens ma lū ną. Jo no
Puo džiū no sū nus Alf re das sa vo tė vo že mė je
bu vo pa sta tęs me di nį vė jo ma lū nė lį. Vė liau
ma lū ną per pir ko pa ty ręs ma lū ni nin kas Kakti
nis. Jis ma lū ną per tvar kė, su re gu lia vo. Šis
ma lū nas ap lin ki niams ypač pa si tar na vo Antro
jo pa sau li nio ka ro me tais. Ka še liš kiuo se,
Jo no Ti mu ko lau ke, ant kal no sto vė jo ir sa vas
pie no su pir ki mo punk tas. Se pa ra to rių su ko
ran ko mis tie, ku rie at vež da vo pie ną. Jau jos
bu vo dvi. Dub rų jau ja su ny ko, tai vi si nau dojo
si Jo no Ti mu ko jau ja. Čia įren gė ne blo gas
džio vyk las, mi ni mo įren gi nius.
Ne iš kar to ka še liš kie čiai pa klu so pri vers tinei
ko lek ty vi za ci jai. Ka še liš kių ko lū kis vis tiek
bu vo įkur tas. Ka še liš kiai kaip sa va ran kiš kas
ne di de lis ūkis pa ki lo li ni nin kys tės dė ka. Vėliau
Ka še liš kiai bu vo su jung ti su Me dei kiais
ir ta po vie nu di džiau sių ūkių ra jo ne.
Ka še liš kiai ir jų gy ven to jai per gy ve no įvairiau
sių skau džių is to ri jos iš ban dy mų. 1923
me tų su ra šy mo duo me ni mis, Ka še liš kiuo se
bu vo 45 sa va ran kiš ki ūkiai. Gy ve no 226 gyven
to jai. 2001 me tais Ka še liš kiuo se gy ve no
23 gy ven to jai: 16 mo te rų ir 7 vy rai. Pa rovė
jos se niū ni jos duo me ni mis, 2011 me tais
Ka še liš kiuo se gy ve na mą ją vie tą dek la ruo ja
19 žmo nių: 7 vy rai ir 12 mo te rų.
apIe kaI my nus Iš pIr mų lū pų
Ka še liš kie tis P. Ve gys pri si me na: ūki nin kai
vien kie mius sta tė si, plė tė, gra ži no vi są tar puka
rio lai ko tar pį. Bo gus la vo Ki se liū no na gin gi
sū nūs ren tė ne tik pir te les, bet ir na mus. Vos
ne kiek vie na šei ma mais tą paį vai rin da vo žu vimi.
Ją gau dė Apaš čio je ir Ger ve lė je. Kas no rė jo,
gau dė žu vį ir par da vi mui. Ka še liš kio žu vį mė go
ir ži no jo Ne mu nė lio Rad vi liš kio ir Bir žų žy dai.
Priei ta iki ku rio zų. Pa vyz džiui, tel kia Ti mu kai
kai mo vy rus ja vap jū tei, o Ja ku ta vi čius po stringau
ja: žve jo jant leng viau, dau giau ir įdo miau
už si dirbs... Kai žve jams ge rai sek da vo si, per
pa rą jie pa gau da vo apie 50 kg žu vies.
Kai mo vy rai gau dy da vo ir šeš kus. „Kup čiai“
už kai liu ką mo kė da vo iki 25 li tų. Bir žuo se ir
Skaist kal nė je bu vo pa klau sūs Ja ku ta vi čiaus
iš drož ti šaukš tai, pyp kės. Juos dro žė iš obels
ša kų. Vos ne kiek vie no ka še liš kie čio šei ma
sa vo reik mėms pa si da ry da vo ža lių ply tų. Kaše
liš kie čiai su si gun dy da vo ir kont ra ban da.
Mo te rys į Lat vi ją ne šda vo kiau ši nius. Vyrai
Lat vi jo je pirk da vo dvi ra čius, dra bu žius,
šaud me nis ir t. t.
Kai mas tu rė jo sa vo kal vių, mu zi kan tų, užkal
bė to jų. Pa vyz džiui, bu vęs šio kie mo, ku riame
vy ko kraš tie čių šven tė, šei mi nin kas Juo zas
Ga lec kas re mon tuo da vo ra di jo im tu vus. Jo
žmo nos Ak vi li na ir El vy ra mo kė jo už kal bė ti
ro žę. Juo zo Ga lec ko duk ra Sta sė Gri gie nė tą
Jo ni nių va ka rą pri pa ži no:
– Jei gu kal bi, tai tu ri ti kė ti tuo, ką kal bi. Aš
ne ti kiu, ir man tų „po te rių“ ne pa li ko. Aš ne
ke rė to ja, bet žve jė.
Sta sė la bai džiau gė si, kad bir žie čiams Undzė
nams sa vo tė ve lių na mus įpir šo. So dy ba
ne beat pa žįs ta ma.
nuo TaI kos
Sve čius sa vo so dy bo je sve tin gai su ti kę dabar
ti niai so dy bos šei mi nin kai Vir gi ni jus ir
Ina Un dzė nai tvir ti no: at kur da mi so dy bą
poil siui, jie sten gia si ne pa žeis ti jos au ten tiš kumo.
Klo ji me pra dė tas kur ti se no vi nių eks pona
tų mu zie jus. Se no vi niai pa dar gai ri kiuo ja si
ir so dy bos kie me. Šei mi nin kai pa si rū pi no,
kad kraš tie čiams ši šven tė bū tų įsi min ti na:
šVenTės VeIdaI
ĮVY KIAI. Bir že lio 23 die ną Ka še liš kiuo se įvy ko pir mo ji kraš tie čių šven tė. Ji tę sė si iki auš ros.
TAR PI NIN KAI. Ka še liš kių sen bu vė 93 me tų se no lė Emi li ja Pa vinkš ny tė kai my nams pa dė jo
su si pa žin ti iš nau jo.
prie nau jo jo til to ati deng ta kai mo pa mink linė
len ta. Kar tu su šio kai mo gy ven to ja Ri ma
Ki zi nie ne su da ry ti du nuo trau kų al bu mai, su
ku riais sve čiai ga lė jo su si pa žin ti. Vy ko įvai rios
spor ti nės var žy bos. Prieš vi dur nak tį ne to li
Apaš čios upės iš kel ta ste bu lė. Su dai no mis
ka še liš kie čius svei ki no Užu ši lių folk lo ri nio
an samb lio dai ni nin kai. Po vi dur nak čio prie
bu vu sios Jo no Va ka lo so dy bos su lieps no jo
Jo ni nių lau žas. Va ka lo gi mi nai tis Ste po nas Joni
nių lau žui ne pa gai lė jo pen kio li kos žai gi nių.
Kraš tie čių su si bu vi me vai ni kuo tas vie nin te lis
Jo nas Ti lin dis iš Me dei kių. Ke tu rios gar bin go
am žiaus mo čiu tės: Mi liu tė, Pal my ry tė, Ma ry tė
ir Ol gy tė ap do va no tos ska re lė mis.
Į kai mo šven tę sve čiai at sku bė jo iš Vil niaus,
Kau no, Pa ne vė žio, Pas va lio, Bir žų mies to bei
ap lin ki nių ra jo no kai mų. Gau siau sia šven tė je
bu vo Gri gų gi mi nės de le ga ci ja iš Pa če riaukštės
se niū ni jos.
Ne si ma tę dau ge lį me tų, vie ni su ki tais pa­
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
SE SE RYS. Puo džiū nai tės, ka še liš kie čių
va di na mos „Puo džiū ny tės“: Ol ga Šer nie nė
iš Pa ne vė žio ir Ri ta Bal čiū nie nė iš Smil gių.
PRA MO GOS. Sve čiai vaikš čio jo ko ju kais, su ko si šo kio su kū ry je, bu vo žiū ro vais...
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
ma žu su si pa ži no iš nau jo:
– Aš Žu vec kai tė, aš – Dub rai tė. Ku ri Sta sė,
ku ri Ri mu tė? – ieš ko jo aki mis iš siil gę vie ni
ki tų bu vę kai my nai.
93 me tų kai mo sen bu vė Emi li ja Pa vinkš ny tė
kiek vie nam pa dė jo „at si ro kuo ti“, pri si min ti.
So dy bos kie me po vie ną ri kia vo si, į kai my nų
klau si mus apie jų pa žįs ta mų li ki mus, gy ve nimo
ke lius at sa ki nė jo Puo džiū nų, Ve gių, Ti mukų,
Ga lec kų, Dub rų, Jar ma la vi čių, Pa vinkš nių,
Ja ku ta vi čių, Šer nų, Va ka lų, Ti lin džių, Da gių,
Gri gų, Ki se liū nų, Da vi do nių, Vai tai čių kartų
at ža los. Į ka še liš kie čių su si ti ki mą at vy ko
ir šia me kai me trum pai gy ve nu si Ra sa Gabriū
nie nė su duk ra Ir ma. Kiek vie nos kar tos
at sto vai įžie bė po žva ke lę.
Ka še liš kie čių pa ste bė ji mais: bir žie čiai Undzė
nai jų kai mui įkvė pė nau ją gy ve ni mą. Ži nia
apie bū si mą kraš tie čių šven tę tan kiau pri ver tė
plak ti ne vie ną šir dį.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ

2011 m. liepos 1 d., penktadienis
kelionės l portretai l susitikimai l įdomybės
An ta li ja – pie tų Tur ki jos per las
Kar­tą ma no ma ma
pa skam bi no man ir
pa­sa­kė: „Rai mun dai
ruoš kis į ke­lio­nę!“
Nus­te­bęs klau siu
- ko­kią, o ma ma
at­sa­ko: „į Tur­ki­ją,
ką tik vie no je
fir mo je lai­mė­jau tau
ke­lio­nę“.
Rai mun das Pa liu lis
svei­ka,­an­ta­li­ja
Pa ki lo me iš ap niu ku sio ir vė saus
Vil niaus oro uos to. Lai kas lėk tu ve
ste bint snie go kal ny nus ir tam sų
dan gų pra bė go ga na grei tai. Lėk tuvas
ėmė da ry ti ra tą po ra to vir šum
dar mums ne pa žįs ta mo ir pa slap tingo
mies to An ta li jos. Pa laips niui ėmė
ryš kė ti že my no kon tū rai, tar si ant
mie lių į plo tį ir il gį aug ti kal nai, di dė ti
pa sta tai, o ke liai ir upės plė tė si tar si
pu čia mi pail gi ba lio nai. Nu si lei do me
apie 19 val. vie tos lai ku, lau ke te mo,
lėk tu vo gaus mas pa ma žė le ti lo, kol jo
va žiuok lė stuk te lė jo į grin di nį. Išė jus
į lau ką tvoks te lė jo šil to ir tvan kaus
oro gū sis, o to lu mo je sa vo pla čio mis
ša ko mis tar si mus pa si tik da mos moja
vo pal mės. Ant kiek vie no na mo
stūk so jo lie tu vio akiai neįp ras tas
da ly kas – sau lės ba te ri jos.
Su te mus pa sie kė me 5 žvaigž du čių
vieš bu tį. Va ka rie nė pri mi nė tik rą
sul to no po ky lį: šal ti pa tie ka lai, sriubos,
ant ri pa tie ka lai, de ser tai – ko tik
no ri, net akys rai bo. Pats vieš bu tis ir
jo ap tar na vi mas bu vo pa na šus ne į
vieš bu tį, bet į Bi zan ti jos im pe ra to rių
rū mus. Lau ke – pal mės ir ki ti pie tų
re gio nų au ga lai, už 400 m ošė jū ra, o
ki to je pu sė je stūk so jo di de lis kal nas.
Žo džiu, gy ve ni mas kaip Ro ju je.
ke­me­Ras
Ry to jaus die ną ve di ni gi do Ach medo
pa trau kė me į Ke me rą (mū sų viešbu
tis bu vo apie 40 km už An ta li jos).
Ke lio nė į Ke me rą bu vo įspū din ga: iš
vie nos pu sės mus su po kal nai, o iš
ki tos – Vi dur žie mio jū ra. Land šaftas
neįp ras tas lie tu vio akiai – kal nai,
jū ra ir pal mės.
Ke me ras mus pa si ti ko pal mių, fiku
sų ir me če čių gau sa. Ap su kę dar
ke lis ra tus stab te lė jo me mies to centre.
Cent ras la bai tvar kin gas, gat vės
pil nos krau tu vė lių, be si šyp san tys
tur kai siū lo sa vo ga mi nius. Ma ne
la bai nu ste bi no tur kų šyp se nos, jie,
skir tin gai nei mes, lie tu viai, ne vaikšto
su rū gę kaip tri jų die nų ke fy ras.
me­če­tė
Stai ga iš me če tės pa si gir do kvie timas
mal dai. Nu mo jęs ran ka į gat vių
krau tu vė les nu sku bė jau sklin dan čio
gar so link. Dar mi nu tė lė, ir aš prie
me če tės. Įei da mas į vi dų nu si mo viau
ba tus kaip ten priim ta. Ned rą siai atsi
sto jau prie du rų. Ta čiau pa ste bė ję
ma ne tur kai ran kų mos tais pa kvie tė
sto ti kar tu su jais į ei lę, pa si trauk dami
į ša lį pa da rė man vie tos at si sto ti
gre ta jų. Mi nu tė lei aš su si mąs čiau:
ar man, krikš čio niui, de ra da ly vau ti
jų apei go se?
Smal su mas nu ga lė jo ir at si sto jau
gre ta. Pa ma niau: koks skir tu mas,
ku riuo se mal dos na muo se aš esu?
Juk ir jie, ir mes, ir žy dai gar bi na me
vie ną ir tą pa tį Kū rė ją, tik jo garbi
ni mo for mos ski ria si. Tad vi sus
veiks mus kar to jau – ką jie da ro, tą ir
aš da riau. Tik gai la, kad ne sup ra tau
jų reikš mės. Ima mas (mu sul mo nų
dva si nis ly de ris) su kal bė jo žo džius
ir vi si pri klau pę kak ta pa lie tė me kili
mais klo tas grin dis. Po mi nu tė lės
at sto jo me, tar si pa gal ima mo koman
dą iš tie sė me tru pu tį pa kel tas
Mo te ris prie vi du ti nio dy džio 1x1,5 m ki li mo ga my bos
pra lei džia be veik mė ne sį.
ran kas. Vė liau su klu po me vėl ir pakar
to ję – „Sa lam alei kum“ pa žvelgė
me de ši nio jo pe ties link, o po to,
pa kar to ję tuos žo džius, pa žvel gė me
kai rio jo pe ties link (ma no drau gas
mu sul mo nas paaiš ki no, kad ta riant
žo džius „Sa lam alei kum“ pir ma pasvei
ki ni an ge lą, ku ris už ra šo ta vo
ge rus dar bus, tik po to pa svei ki ni
an ge lą iš kai rio sios pu sės, ku ris užra
šo ta vo blo gus dar bus). Mal da ten
tru ko apie 15–20 min.
an­ta­li­ja-ata­li­ja
Ki tą ry tą vaiz din go mis vie to vė mis
pa ju dė jo me An ta li jos link. Mus vėl
ly dė jo įspū din gi kal nai ir jū ros pakran
tė, iš van dens ky šan ti Vėž lio sa la,
o pa ti jū ra bu vo tar si žals vai mė ly na.
Ju dė jo me įkal nė mis ir nuo kal nėmis,
kol at si dū rė me dar prieš mū sų
erą įkur ta me an ti ki nia me An ta li jos
(Ata li jos) mies te.
Šį mies tą dar 159 m. pr. m. e. įkū rė
Per ga mo ka ra lius Ata la, to dėl miestas
se no vė je bu vo va di na mas Ata li ja.
Tra čiau 133 m. pr. m. e. įsi ver žė Romos
le gio nai ir im pe ra to rius Had ranas
pa ver tė jį sa vo re zi den ci ja. Po to
mies tas pa te ko į Bi zan ti jos val džią, o
dar vė liau at kly du sios tiur kų gen tys
(da bar ti nių tur kų pro tė viai) už ka riavo
mies tą ir iki šiol jis yra Tur ki jos
per las prie Vi dur že mio jū ros.
Kiek vie na ci vi li za ci ja už ka riau dama
ne tik grio vė ir plė šė šį mies tą,
bet pa li ko gi lių is to ri nių ir ar chi tektū
ri nių pėd sa kų. An tai Ro mos im­
Kleo pat ros ba sei no lie ka nos.
Ak me ni nės gat ve lės, se no vi niai pa sta tai ir į ga lin gą mies to sie ną
at si rė męs se no vės uos tas ku ria ne pap ras tą au rą.
pe ra to rius Had ri ja nas mies tui pa dova
no jo nuo sta bius var tus, ku rie yra
va di na mi jo var du. Tai ar ki niai var tai
su he le ni niam pa sau liui bū din go mis
puoš me no mis ir ko lo no mis. Atk ly dę
tiur kai sel džiu kai ša lia grakš čių an tiki
nių var tų pa sta tė tvir tus kaip ąžuolas
sar gy bos bokš tus, ku rie mies tą
tar si sau go iki šiol. Se na mies tį iš dalies
juo sia dar iš li ku si ply tų ir ak menų
sie na, ku rią lai kas jau ap šli fa vo,
ta čiau gal būt dar at lai ky tų įsi ver žė lių
ant plū dį. Gre ta mies to sie nos šlie jasi
se na sis An ta li jos uos tas, į ku rį seno
vė je plauk da vo lai vai iš Ar ti mų jų
Ry tų ir Ro mos im pe ri jos.
Mies te taip pat ga li ma pa ma ty ti
daug tur kiš kų pir čių su an ti ki niais
ele men tais ir žvelg da mas į jas ne labai
su pra si: čia se no vi niai re li gi nio
kul to pa sta tai ar ko kio tur tin go impe
ra to riaus re zi den ci ja.
An ta li jo je ap stu me če čių, nors
jos praei ty je ne bu vo me če tė mis: kol
An ta li ja bu vo Bi zan ti jos val do se,
mies tas bu vo pil nas ry tų or to dok sų
cerk vių. Tik kai An ta li ją nu ka ria vo
tur kai sel džiu kai, su sa vi mi at ne šę
Is la mą, daug tuo me ti nių cerk vių buvo
pa vers ta me če tė mis. Vie na iš Anta
li jos įžy mes nių me če čių yra „Yvil
me če tė“ su sa vo gar siuo ju mi na re tu.
Ši me če tė anks čiau bu vo or to dok sų
cerk vė (apie tai liu di ja vi du je bu vęs
van den tie kis, ku riuo į šven tyk lą buvo
tie kia mas švęs tas van duo. Tik po
to sel džiu kai ją pa ver tė me če te, prista
ty da mi mi na re tą ir ati tin ka mai
įreng da mi vi dų.
Šis mies tas gar sus ne tik sa vo turtin
ga ar chi tek tū ra. Js svar bus krikščio
nims. Kai pir mą kar tą apaš ta las
Pau lius ir Bar na bas ke lia vo į Ro mą,
ku rį lai ką jie bu vo ap si sto ję An ta lijo
je. Le gen dos by lo ja, kad dar yra
iš li kęs pa sta tas, ku ria me Pau lius bei
Bar na bas ke lias pa ras nak vo jo.
Vaikš ti nė da mas šio mies to siauro
mis ir ak me ni mis grįs to mis gatve
lė mis tar si lai ko ma ši na nu si ke li
į Bi zan ti jos lai kus. Tos ak me ni nės
gat ve lės, se no vi niai pa sta tai ir į galin
gą mies to sie ną at si rė męs se no vės
uos tas ku ria ne pap ras tą au rą: re gis,
ei si ir su tik si pa tį šv. Pau lių ar Ro mos
im pe ri jos le gio nie rius.
Va žiuo da mi iš An ta li jos dar už suko
me pa žiū rė ti nuo sta baus gro žio
Ha mu ra di jos kriok lio: jo van duo
pa slap tin gai atei na iš po že mės, regis
vos pu sės met ro gy lio, bet krin­
7
tan tis van duo nuo skar džio at si ve ria
vi su gro žiu.
Pa­mu­ka­lė
Ki tą ry tą pa ju dė jo me į Pa mu ka lę
– tai med vil nės ir gy do mų jų van denų
mies tas. An ti ko je šis mies tas buvo
va di na mas He ra po lis (mat ta me
mies te bu vo gar bi na ma dei vė He ra).
Kaip ir vi suo se Tur ki jos mies tuose
įva žiuo jant į Pa mu ka lę pa si tin ka
šva rios ir gra žiai pa da bin tos gat vės
bei pa sta tai.
Pa mu ka lė – tik ras pa slap čių miestas,
nes ša lia nau jo jo mies to yra sena
sis He ra po lis. Iš li kęs ro mė niš kas
Bi zan ti jos ir se na sis Tur ki jos pa veldas
tar si chro no lo gi nė len te lė, ku ri
ne by liai pa sa ko ja mies to is to ri ją ir
jo praei ties di dy bę. He ra po ly je sutik
si me vi sus he le nis ti nio pa sau lio
ele men tus: tur gaus aikš tę (ago rą),
ter mas – ro mė niš kas pir tis, ku rio se
bu vo trys ba sei nai (karš tas, šal tas, ir
šil tas). Kul tū rin gi he le nai neap sieida
vo ir be tua le tų, ku rie dar va di nami
„lat ri no mis“. Tam, kad mies te po
lie taus ne rei kė tų brai dy ti, po mies tu
bu vo įreng ta lie taus ka na li za ci ja, ku ri
vei kia iki šiol.
He ra po lio mies tą pra dė jo pir mieji
sta ty ti per ga mie čiai. Pag rin di nis
mies to per las – am fi teat ras, ku rį pasta
tė he le nai. Šis di din gas an ti ki nis
še dev ras by lo ja apie se no vės pi lie čių
pa gar bą kul tū rai. Am fi teat re vyk davo
ne tik ne kal ti vai di ni mai, bet ir
kru vi nos gla dia to rių kau ty nės. Vieni
ko vo to jai išei da vo iš am fi teat ro
nu ga lė to jais, o ki ti bū da vo pa ly dė ti
į ko ne mies to vi du ry je esan tį nekro
po lį. Nek ro po lis – tai ne ko kios
tra di ci nės lie tu viš kos ka pi nai tės. Tai
ai bė krip tų: ant že mi nių ar po že mi nių
ak me ni nių ma sy vių kars tų, gar bin gai
pa dė tų ant paaukš ti ni mo. Ak me niniuo
se ir de ko ruo to se kars tuo se po
sun kių ko vų il si si gla dia to riai ir kilmin
gi bei tur tin gi se no jo He ra po lio
gy ven to jai.
Ki tas Pa mu ka lės ste buk las – karšto
sios mi ne ra li nės vers mės. Ko ge ro,
dėl šių vers mių čia ėmė aug ti se novės
mies tas. Apie šiuos ste buk lin gus
kriok lius yra pa sa ko ja ma daug is to rijų.
Vie na po pu lia ri is to ri ja pa sa ko ja,
kad juo se iš si mau dė net pa ti Kleopat
ra. Jau an ti ko je žmo nės pa ste bė jo,
kad šil to sios vers mės tu ri daug gy domų
jų sa vy bių. Van de ny je yra iš tir pę
apie 20 mik roe le men tų.
Nukelta į 9 psl.

8
vid man tas ja­žaus­kas
www.ja zaus kas pain ting.ten.lt
Apie Vin cen to van Go go, gar saus
olan dų kil mės ta py to jo, iš vaiz dą
yra su kur ta ne ma žai pa grįs tų ir
ne pag rįs tų le gen dų. Jo biog ra fai,
ak cen tuo da mi maiš tin go, ne vengu
sio su lau žy ti įpras ti nes el ge sio
nor mas dai li nin ko cha rak te rį, papras
tai pa mi ni, kad jis ne si rū pi no
sa vo iš vaiz da. Ne šio jo ne ly giai pakirp
tą barz dą, ren gė si vals tie tiš kais
dra bu žiais, dė vė jo šiau di nes skry bėles.
Dėl vi so to su si lauk da vo tė vų ir
ar ti mų jų prie kaiš tų – mat bu vo ki lęs
iš tur tin gos ko mer san tų gi mi nės. Jo
tė vas, nors ir pa sto rius, ir gi ne bu vo
lai ko mas pa da riu siu sėk min gą karje
rą šio je gi mi nė je. O Vin cen tas čia
iš vi so bu vo va di na mas bal ta var na,
jei ne gi mi nės gė da...
Gy ve ni mas jo ne le pi no – il gi metai
sun kios ko vos už pri pa ži ni mą,
skur das ir li gos, įspau dė sa vo pėd sakus
vei de. Apie jo iš vaiz dą kaž ko kią
bend rą nuo mo nę ga li ma su si da ry ti
iš au to port re tų, ku riuos dai li nin kas
ta pė la bai daž nai. Ta čiau van Gogas
be veik neieš ko jo fo tog ra fi nio
pa na šu mo. Jam dau giau rū pė jo vidi
nis pa sau lis, skir tin gų nuo tai kų
iš raiš ka. To dėl per žvel gus tą daugy
bę au to port re tų nė ra įma no ma
su si da ry ti vien ti ses nį vaiz dą. Vienur
jis sa ve sen di na, ki tur jau ni na.
Da ro pa na šų tai į ja po nų vie nuo lį,
tai į ka vi nių lan ky to ją.
Bet jis ir bu vo dau gia ly pė as meny
bė. Šis dau gia ly pu mas ma ty ti ir
ki no fil muo se, skir tuo se van Go gui.
Nuo be veik idio to iki rūs taus fa na tiko
ar ba ašt raus pro to, bet des pe ratiš
ko in te lek tua lo de ka den to – to kia
pla ti ska lė...
Ožiaragiams šiomis dienomis
atkakliai norisi išeiti atostogų,
bet iki jų dar teks padirbėti.
Artimiausiu metu svarbiausias
jūsų ginklas ­ optimizmas, jis
leis išspręsti visas problemas. Visą savaitę jus
lydės sėkmė. Jūs virtuoziškai įveiksite visas
kliūtis, skiriančias jus nuo išsvajoto poilsio.
Vandeniai ateinančiomis
dienomis galės užmegzti
naudingų pažinčių ir gauti
trūkstamos informacijos. Savaitgalį
būtų geriausia skirti
naujų planų rengimui. Nesutarimai
su artimaisiais ir aplinkiniais bus
trumpalaikiai ir susireguliuos savaime, jeigu
jūs nekomplikuosite situacijos ir neįrodinėsite
savo teisumo.
Žuvys turėtų atidėti vėlesniam
laikotarpiui visų komercinių
idėjų realizavimą, kol
kas situacija tam nepalanki.
Pasistenkite išsiaiškinti santykius
su kolegomis, atvirai
pasikalbėkite su jais. Tai leis pašalinti visus
nesusipratimus ir atkurti normalią atmosferą
darbovietėje.
Me no kū­ri­niai pa­sa­ko­ja
Kaip at ro dė van Go gas?
Avinai kitą savaitę gali būti
įvelti į nedidelį konfliktą su vyresnybe,
kurį išprovokuos jūsų
nuolatinis neriboto savarankiškumo
siekimas. Neverta krimstis
dėl šių nesutarimų, kadangi
jie bus trumpalaikiai. Vyresnybė jus vertina ir
todėl yra linkusi atleisti jūsų išsišokimus.
Jaučiai su išmėginto draugo
pagalba pasieks didelių
laimėjimų, spręsdami savo
problemas darbe. Jūsų protas
ir jūsų bičiulio ryšiai sudarys
naudingą kombinaciją, todėl sunkumai bus
įveikti vienas po kito. Daugiau laiko skirkite
šeimai: artimiesiems dabar trūksta jūsų
dėmesio.
Dvyniai lengvai išspręs sunkiausius
uždavinius, kurie
anksčiau atrodė neįkandami.
Jūs neturite atsisakyti naujų
darbų, net jei jie iš pirmo
žvilgsnio atrodys neperspektyvūs.
Emocinis lankstumas ir geranoriškumas
aplinkiniams padės jums užmegzti
naudingų ryšių.
saVaITgalIo SAVAITGALIo SkAITInIAI
skaITInIaI
Vin cent Wil lem van Gogh (1853–1890). Au to port re tas ir fo to nuot rau ka,
1889.
Au to port re tas su per riš ta au si mi,
1889.
1889 m. rug sė jį, gy dy da ma sis
Sen Re mi, mo ti nos gim ta die nio
pro ga jis nu ta pė sa ve be barz dos,
kaip do va ną tai, ku ri jaut riai iš gyve
no sū naus dra mą. Tai pa sku ti ny sis
Vin cen to au to port re tas. Tuo me tu
jis bu vo smar kiai li gos iš se kintas:
pa pil kė jęs vei das, pra re tė ję
plau kai, kie tai su čiaup tos lū pos.
Tik mo ti nai jis pa ro dė sa ve kiek
pa jau nin tą. Be je, sū naus ir moti
nos tas pa ts pro fi lis ir toks pat
skaid rus akių žvilgs nis. Bet tai
paaiš kė ja net ne iš au to port re tų
– juo se Vin cen tas vaiz duo ja sa vo
žvilgs nį kiek niū ro ką – o iš ne seniai
su ras tos ne ži no mos iki šiol
Vin cen to van Go go nuo trau kos.
Tie sa,ši nuo trau ka ne pa ženk linta,
tad kai kas abe jo ja, ar čia tas
žmo gus – lyg ir per se nas sa vo
am žiui. Bet su gre ti ni mas su auto
port re tu abe jo nių ne pa lie ka.
Li ki mas pa si su ko taip, kad jis
ta po van Go gų gi mi nės pa si didžia
vi mu. Kuk lus ma žas au toport
re tas, skir tas mo ti nai, ta po
vie nu iš bran giau sių ka da nors
par duo tų pa veiks lų – prieš kele
rius me tus už jį su mo kė ta 76
mln. do le rių.
Ry tų ho ros ko pas ki tai sa vai tei
Nr. 1651
Lai min gi gy­vū­nai gy ve na il giau
Lai min gi gy vū nai net ir ne lais vė je
gy ve na il giau nei ne lai min gi. To kia
iš va da, ku rią pa da rė gru pė ty ri nė to jų
iš Di džio sios Bri ta ni jos ir JAV.
Dak ta ro Alek so Vei so iš Edin burgo
uni ver si te to va do vau ja mi moks linin
kai pa pra šė žmo nes, pri žiū rin čius
be ždžio nes zoo lo gi jos so duo se, apibū
din ti kiek vie no oran gu tan go el gesį
ir bū dą. 200 gy vū nų bu vo ste bi mi
sep ty ne rius me tus. Nus ta ty ta, kad
lai mė tu ri di džiu lę įta ką be ždžio nių
gy ve ni mo truk mei. „Lai min gas organ
gu tan gas ga li iš gy ven ti 11 metų
il giau ne gu ne lai min gas, – sa ko
pro fe so rius Ri čar das Bir nas. – Beždžio
nių svei ka tos būk lė ga li at si liep ti
Dvigalvis: Ka ra liš ka sis pi to nas su
dviem gal vo mis. Anot gy va čių
au gin to jo Šte fa no Brog ha me rio, tai
ant ras ži no mas at ve jis, kai atsirado
pi to nas su dviem gal vo mis. Šiam
pi to nui yra maž daug vie ne ri me tai,
o jo il gis apie 50 cm.
Vėžių laukia laikotarpis,
tinkamas partnerystės sutartims
sudaryti ir dalykiniams
ryšiams plėsti. Bet neskubėkite
pateikti savo pasiūlymų,
kadangi juos dar reikia tobulinti, o štai partnerių
idėjas remkite drąsiai: čia nauda jums
garantuota, ir ne tik pinigų, bet ir vertingos
patirties požiūriu.
Liūtams antrąjį vasaros mėnesį
prasideda naujas laikotarpis,
tinkamas kopimui karjeros
laiptais. Jūs turėsite galimybę
pakelti savo profesinį lygį. Čia
jums padės draugai arba seni pažįstami. Su
jų pagalba jums pavyks išspręsti daugelį savo
uždavinių.
Mergelės kitą savaitę turi ne
tik kurti planus visam iki metų
pabaigos likusiam laikotarpiui,
bet ir pamažu pradėti juos realizuoti.
Apgalvokite jums svarbius
projektus ir apsvarstykite
juos su aplinkiniais bei, jei tai įmanoma, su tais,
nuo kurių priklauso jų įgyvendinimas. Bendravimas
su draugais padės atsipalaiduoti.
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
nuo tai kai, ly giai taip pat, kaip nuotai
ka da ro įta ką kiek vie no gy vū no
sa vi jau tai.“
Oran gu tan gai yra ties iš ny ki mo riba,
ir moks li nin kų iš va dos, nors šiai
teo ri jai dar trūks ta moks li nio išaiš kini
mo, ga li pa keis ti spe cia lis tų po žiūrį
į šių gy vū nų prie žiū rą: pa ska tin ti
žmo nes ati džiau ste bė ti ne lais vė je
gy ve nan čių be ždžio nių svei ka tą ir
el ge sį. „Tik taip mes ga li me pail gin ti
ne lai min gų oran gu tan gų gy ve ni mą“,
– sa ko R. Bir nas.
„Toks pat dės nin gu mas bū din gas
ir žmo nėms. Lai min gi žmo nės gyve
na il giau“, – pri ta ria jam dak ta ras
A. Vei sas.
ja po ni jo je pa ge rin tas karš­čio re kor das
Sai ta mos pre fek tū ro je bir že lio 24
die ną bu vo už fik suo ta oro tem pe ratū
rą – 39,8 laips nio Cel si jaus – yra
re kor di nė bir že liui Ja po ni jo je per
pa sta ruo sius 30 me tų.
Tai pra ne šė na cio na li nė me teoro
lo gi jos val dy ba.
Gyv si dab rio stul pe lis pa ki lo virš
35 laips nių pa da los dau ge ly je Hon­
Bu vęs pa što tar nau to jas ir Ant ro jo
pa sau li nio ka ro ve te ra nas iš Niu jor ko
vals ti jos Gil ber tas He ri kas, ku riam
99 me tai, ve dė pir mą kar tą. Jo iš rinktą
ja ta po 86 me tų naš lė su pen kiais
vai kais Vir dži ni ja Hart man.
Gil ber tas anks čiau nie ka da ne­
EPA-EL TA nuo tr.
siu sa los cent ri nės da lies mies tų ir
gy ven vie čių. To ki ju je tem pe ra tū ra
pa sie kė 32 laips nius.
Me teo ro lo gai įspė ja, kad šių metų
va sa ra ga li bū ti dar karš tes nė už
re kor di nę per nykš tę.
Vi du ti nė oro tem pe ra tū ra Ja poni
jo je 2010 me tų va sa rą bu vo aukščiau
sia per pa sta ruo sius 113 me tų.
99 me­tų ve te ra nas ve­dė pir­mą kar­tą
bu vo ve dęs, ka dan gi, jo žo džiais
ta riant, nie kaip ne ga lė jo ras ti gyve
ni mo pa ly do vės.
Kaip sa kė jau na ve dys, jo pir ma sis
su si ti ki mas su bū si ma žmo na įvyko
per nai se ne lių na muo se, kur jie
abu gy ve na.
EPA-EL TA nuo tr.
Misija: „Mis Vi sa ta-2010“
Chi me na Na va re tė po zuo ja per
spau dos kon fe ren ci ją Gva tema
lo je, ten ji at li ko ŽIV tes tą,
siek da ma ska tin ti ap si sau go jimą
nuo jo.
ELTA, „Biržiečių žodžio“ inf.
Svarstyklės mėgaujasi pelnytomis
atostogomis. Reikalai
visose srityse klosis tiesiog
puikiai. Ypač malonu bus bendrauti
su draugais, kurie tikrai
nuspręs jus aplankyti artimiausiomis dienomis.
Iš artimųjų sužinosite daug svarbaus ir
įdomaus. Jie parems visus jūsų siekius.
Skorpionai šiomis karštomis
vasaros dienomis gali kuriam
laikui pamiršti reikalus. Pavyzdžiui,
galima išeiti trumpų
atostogų ir skirti laisvą laiką
ateities planų sudarymui. Savaitė palanki
sporto pratyboms ir aktyviam poilsiui. Tai
leis atgauti darbe prarastas jėgas.
Šauliai kitą savaitę pajus naujų
jėgų antplūdį ir aktyviai imsis
darbo po neseniai pasibaigusių
atostogų. Ateinančiomis dienomis
jums seksis tvarkyti reikalus,
susijusius su buitinių reikmenų pirkimu.
Nebūkite šykštuoliai ­ šeimos lizdo jaukumas
brangiau už pinigus. Nesutarimai su verslo
partneriu bus įveikti.
EL TA

2011 m. liepos 1 d., penktadienis saVaITgalIo SAVAITGALIo SkAITInIAI
skaITInIaI 9
Nr. 1745
Me če tės vi du je.
An ta li ja – pie tų
Tur ki jos per las
Atkelta iš 7 psl.
Van dens sko nis maž daug kaip
so dos van dens ir vos sū rus. He lenai
se no vė je pa sta tė ba sei ną, ku ris
ne tru kus bu vo pra min tas Kleo patros
var du, ir van dens re gu lia vi mo
čiau pus. Nuo rū mų iki ba sei no buvo
pa sta ty tas ko ri do rius, ku rio stogą
rė mė daug ko lo nų, ta čiau že mės
dre bė ji mas ne pa si gai lė jo ir šio grožio,
pa vers da mas jį griu vė sių krū va.
Da bar bu vu sį ko ri do rių pri me na tik
ko lo nų ir sto gi nės li ku čiai, chao tiš kai
iš si dės tę nuo rū mų iki mi ne ra li nių
van de nų ba sei no.
Ap žiū rė ję ir min ti mis pa kla jo ję po
se no vi nį mies tą nuė jo me prie šil tų jų
van de nų ba sei no. Už mau dy nes susi
mo kė jo me apie 30 do le rių ir ga lėjo
me ja me pliuš ken tis iki 4 va lan dų.
Ba sei no van duo pa kan ka mai šil tas,
jo tem pe ra tū ra yra apie 37 laips nius,
o vie to mis sie kia 41. Ba sei nas pertver
tas į dvi da lis, gi les nė da lis, ku rios
gy lis sie kia net 6 m, at skir ta nuo sekles
nės. Ne pa ti ko tik vie nas da ly kas –
ba sei ne bu vo daug ma sy vių ak me nų,
ku rie yra an ti ki nių pa sta tų lie ka nos
(ko lo nų nuo lau žos ir ki ta).
Pa si mau dęs ta me ba sei ne nu skubė
jau pa žiū rė ti dar vie no Pa mu ka lės
ste buk lo – Bal tų jų te ra sų. Bal to sios
te ra sos – ant kal nų šlai tų su si kris ta liza
vę mag nio ir kal cio kar bo na tai. Per
tūks tan čius me tų te kė da mas van duo
iš an ti ki nių ir šiuo lai ki nių ba sei nų
su for ma vo šį ste buk lą. Kar bo na tų
jun gi niai tar si bal tos stal tie sės den gia
kal nų šlai tus, jos su įvai rias pa gra žini
mais: smul kiais grio ve liais, ma žais
var vek liais sta lak ti tais, įvai rio mis
dau bo mis ir ki to kiais van dens sro vės
„dro ži niais“, ku rie su ku ria pa sa kiš ką
vaiz dą. Sau lės spin du liams krin tant
į šias te ra sas jos švie są ge ria bei atspin
di, ir vie to mis at ro do, tar si pačios
te ra sos švy ti (ypač kai spin du liai
kren ta į jas stat me nai).
Trauk da mi au to bu so link dar aplan
kė me ke le tą an ti ki nių ir bi zantiš
kų sta ti nių, pi lai tės griu vė sius,
gy ny bi nių sie nų li ku čius ir ki ta. Vaka
re vieš bu ty je mū sų lau kė siurp rizas
– šil tų jų vers mių ba sei nai. Lau ke
bu vo kaip ir ro mė niš ko se ter mo se:
trys ba sei nai – šil tas, be veik karš tas
ir įpras ti nis šal tas ba sei nas. Be to, šis
vieš bu tis mus pa ma lo ni no su kū ri ne
vo nia, sau na, SPA cent ru, tre ni ruoklių
sa le ir t. t.
ki li mai
Ki tą ry tą mes vėl pa ju dė jo me Pamu
ka lės link, ten ap lan kė me ki li mų
fab ri ką. Ki li mai – tai vie nas iš ry tietiš
kų ste buk lų, na cio na li nis ama tas.
Mo te ris prie vi du ti nio dy džio 1x1,5
m ki li mo ga my bos pra lei džia be veik
mė ne sį, to dėl jie to kie bran gūs. Ne retai
ki li mų ga my ba to se ša ly se tam pa
di nas ti jos vers lu ir ga my bos pa slap­
tys ei na iš kar tos į kar tą. Mo ti nos nuo
ma žų die nų mo ko duk ras ne tik ka sas
pin ti, bet ir da ry ti ny tis (maz ge lius
ki li mams). Fab ri ke ki li mai ga mi nami
iš vil nos, ku ri pir miau siai yra suver
pia ma ir ati tin ka mai ap do ro ja ma,
po to iš tų vil no nių siū lų ne ria mas
ki li mi nis raš tas, tam ski ria ma daugiau
sia lai ko ir pa stan gų.
Ki to je sa lė je su si pa ži no me su šil ko
ap dir bi mo tech no lo gi ja. Pa ti tech nolo
gi ja at ro do pa pras tai: no rint ko konus
iš vy nio ti į at ski rus siū lus pirmiau
sia juos rei kia su mes ti į ver dan tį
van de nį ir po to mai šant spe cia lio mis
ša ku tė mis iš grie bia mi šil ki nių siū lų
ga lai, ku rie yra už ve ja mi ant ver pimo
ra te lio. Šil ki nis siū las – tai tar si
vo ra tink lio gi ja – si dab riš kai bal tas
ir la bai plo nas. Iš šil ko pa ga min ti
ki li mai yra la bai bran gūs. Vi du ti nio
di džio ki li mas ga li kai nuo ti net 2000
eu rų. Šie tur kiš ki ki li mai yra ne tik
grin dų pa klo tas, jie at spin di tur kų
cha rak te rį, mo te rų kruopš tu mą bei
su ma nu mą ir, ži no ma, ry tie tiš ką buitį
bei fi lo so fi ją, ku ri yra iš reiš kia ma
raš tais ir pa veiks lė liais.
nuo­bo­džiau­ti
ne bu vo ka da
Mū sų ke lio nė po Tur ki ją bu vo taip
su pla nuo ta, kad ne bu vo die nos, jog
rei kė tų gal vo ti, ką čia nu vei kus ar
kaip čia pra leis ti die ną ne nuo bodžiau
jant. An tai penk tą die ną mes
plau kė me lai vu upe, ku ri įte ka į jūrą.
Plau kiant upe gra žiai nuo kran tų
at si vė rė Tur ki jos pei za žas ir sa vi ta
gam ta. Plau kiant jū ros link gam ta
vis la biau skur do, vi sai priar tė jus
at si vė rė jū ri nis pei za žas – tar si ki tas
pa sau lis. Sus to jus lai vui kran te buvo
ne be ža lia žo lė, bet jū ros smė lis.
Pa si mau dę ir už kan dę vėl su sė do me
į lai vą bei pa su ko me at gal. Pei za žai
vėl ėmė keis tis, tik šiuo at ve ju tai atro
dė tar si fil mo žiū rė ji mas su kant
juos tą at gal, kol vėl iš si lai pi no me ant
ža lios žo lės.
Folk lo Ras
iR at­si­svei­ki­ni­mas
Pa si džiau gę Tur ki jos gam ta bei
an ti ki ne ir da bar ti ne ar chi tek tū ra,
penk tą die ną bu vo me su pa žin din ti
su tur kų folk lo ru – da ly va vo me rengi
ny je „Tur kiš ka nak tis“. To je va karo
nė je pa ma tė me tur kiš kas ves tu ves.
Iš vy do me ir ry tie tiš ką pil vo šo kį, ir
tur kų tau ti nius šo kius.
Per li ku sias dvi die nas pa ka ko
lai ko pa si mė gau ti tur kiš ka sau le,
pa si džiaug ti ir Vi dur žie mio jū ros
ban go mis. Nors Tur ki jo je sve čiuo tis
bu vo ge ra, ta čiau ne nu mal do mai veikė
trau ka grįž ti į sa vą ją bal tų že mę.
Gal to dėl ir pa sku ti nę die ną la bai neliū
dė jau, kad jau bu vo me tas pa lik ti
pal mes ir di din ga se no ve dvel kian tį
Ma žo sios Azi jos kraš tą.

10
saVaITgalIo SAVAITGALIo SkAITInIAI
skaITInIaI
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
Po Ry gą – su Ar vy du Juo zai čiu
Ry go je gy ve nan tis
fi lo so fas, ra šy to jas,
kny gos „Ry ga –
nie kie no ci vi li za cija“
au to rius Ar vy das
Juo zai tis Ry­gą skai to
tar si kny­gą – en cik lope­di­ją,
de­ran­čią su intri­guo­jan­čiu
ro ma nu.
Klai­džiais siu­že­tų
vin giais su si pi nan ti
is to ri ja, už­bu­rian­ti archi­tek­tū­ra,
is­to­ri­nės
as­me­ny­bės, li­te­ra­tūros
ir fil­mų he ro jai –
vis kas tel pa ne­nus­pė­jamo
je, ne­ti­kė­to­je, ne pamirš
ta mo je Ry go je.
ži­vi­lė ka va liaus kai tė
Ry ga įtRau kia il gam
Su A. Juo zai čiu ke lio nę po Ry gą
pra de da me prie va di na mo jo Sta li no
na mo – da bar ti nės Moks lų aka de mijos
pa sta to. Ne to lie se – ge le žin ke lio ir
au to bu sų sto tys, gar sus di dy sis (esą didžiau
sias Eu ro po je) Ry gos tur gus.
Per žings nia vę tram va jaus bė gius,
ne ria me po že mi ne pe rė ja. Čia gat vės
mu zi kan tai pu čia dūd mai šius – nauji
vė jai, pa skli dę po Ry gą. „Ačiū už
mu zi ką“, – smul kių jų mu zi kan tams
įme ta A. Juo zai tis.
Į mies tą vėl iš ne ria me Sau sio 13
gat vė je. „Lie tu viai daž nai pa ma no,
kad taip įam žin ta 1991 sau sio 13­oji.
Iš tie sų ji žy mi 1905 me tų „Kru vi nąjį
sek ma die nį“, kai per 60 tūks tan čių
žmo nių de monst ra ci ją, su si dū rus su
po li ci ja, žu vo per 70 žmo nių“, – paaiški
na A. Juo zai tis.
Ry go je A. Juo zai tis – tre ti me tai, šis
mies tas – įkvė pi mo ir kū ry bos oa zė. A.
Juo zai tis me na ir pir mą pa si ma ty mą
su Ry ga: tuo met try li ka me tis plau kikas
da ly va vo var žy bo se. Paaug lys tės
Ry ga – pil ka ir so vie ti nė, bet su tramva
ju mi – di din go mies to ženk lu.
Kiek paė jė ję, gro ži mės Ry gos parkų
ar chi tek to Geor go Fryd ri cho Kufal
to, Ry go je gy ve nu sio vo kie čio, pali
ki mu. Kve pia van de niu ir ža lu ma.
Ro man tiš ki ka na lai, ku riais dabar
mar ši ruo ja po til te liais ne rian tys
lai ve liai, vin giuo ja per ža lią mies tą.
Ry gos mies to par kai su ka na lo juos ta
– G. F. Ku fal to iš mo nė, įgy ven din ta
su ma niai ir iš min tin gai. Šis ar chitek
tas, pa gal ku rio pro jek tus kur ti
im pe ra to riš kie ji par kai Pe ter bur ge,
Kry me, tu ri są sa jų su Lie tu va: Žaga
rės par kas – gar sio jo Ry gos ar chitek
to kū ri nys.
Jau pir mo mis mi nu tė mis su vo ki
– Ry ga įtrauks il gam.
„li go, Ri ga!“
Ry go je vie šė jo me prieš Ja ni, Ly go
(Jo ni nių, Ra sų) nak tį, ku rią lat viai
sie kia įtrauk ti į UNES CO pa sau linio
dva si nio pa vel do są ra šą. Mies tas
iš anks to kvie tė pa si ner ti į iš am žių
patarimas
ry gos Marš ru tai (1)
GI DAS: Ra šy to jas, fi lo so fas Ar vy das
Juo zai tis – Ry gos praei ties ir
da bar ties ži no vas.
MU ZI KAN TAI: Po že mi nė je pe rė jo je
– ne tik gi ta ros, bet ir dūd mai šio
gar sai.
glū du mos at sklin dan čią šven tę.
„Li go, Ri ga!“ – kvie tė ža li, mels vi
va sa riš ki pla ka tai. Šven ti niai ren giniai
įsi bė gė jo nuo bir že lio 18 dienos.
Šie met Jo ni nėms lat viai pa sie kė
ku li na ri nį re kor dą: iš ke pė il giau sią
pa sau ly je viš tie nos šaš ly ką, ku rio il gis
– 149 met rai ir 50 cen ti met rų.
Jo ni nių iš va ka rė se ir Jo ni nių dieną
Ry gos trans por tas bu vo ne mo kamas,
ma ši nų sto vė ji mas – taip pat. Į
kran ti nę su si rin ko apie 30 tūks tan čių
žmo nių.
Pa mink las –
ang lui me Rui
Į ža lu mą įsi su pę kom po zi to riaus
Alf re do Kal ni nio pa mink las ir ry giečio
Mstis la vo Kel dy šo, kos mo nau tikos
tė vo, bius tas. Ne to li sto vi pa sau lio
šach ma tų čem pio no Mi chai lo Ta lio
bius tas.
Žings niuo ja me per spy no mis nuka
bi nė tą til te lį (vi si Ry gos par kų til tai
už krės ti šia „tra di ci ja“) Na cio na li nės
ope ros link. Prie ka na lo stab te li me
prie pa mink lo – pa si vaikš čio ti išė jusios
tri ju lės. Gi dė, pla čiai šyp so da ma si
tu ris tams, be ria iš ki laus ang lų kil mės
ry gie čio Džor džo Ar mits te do, 1901
me tais ta pu sio Ry gos me ru, is to ri ją.
Dž. Ar mits te das, pa sa ko ja A. Juozai
tis, 11 me tų su ma niai va do va vo
mies tui. Ry ga sklei dė si: G. F. Ku fal tas
vin gia vo ka na lus, so di no gė ly nus ir
par kus; į mies tą žen gė po že mi nės komu
ni ka ci jos, elekt ri fi ka ci ja, iš rie dė jo
elekt ri nis tram va jus. Ry gos cent re į
Mies to cent re 1 va lan dai pa sta ty ti au to mo bi lį kai nuo ja apie 2 la tus
(be veik 10 li tų), bet yra aikš te lių, ku rio se au to mo bi lį 24 va lan doms
ga li ma pa lik ti už 4 la tus.
To liau nuo cent ro ga li ma ras ti ir ne mo ka mų au to mo bi lių sto vė ji mo
vie tų (pa vyz džiui, pa li kę au to mo bi lį šia pus Dau gu vos, ne to li sta to mos
Na cio na li nės bib lio te kos pi ra mi dės, per pen kias mi nu tes, pe rė ję
Ak mens til tą, jau bū si te Se na mies ty je).
HAR MO NI JA: Ry gos mies to ža lu mos ir van dens har moni ja – su bti lus ir
su ma nus par kų ar chi tek to Geor go Fryd ri cho kū ri nys.
OPE RA: Na cio na li nė ope ra ir grakš tus „Nim fos“ fon ta nas.
dan gų kylantys įmant rios puo šy bos
na mai ka rū na vo mies tą Bal ti jos ša lių
ju gen do sti liaus sos ti ne.
1910 me tais mies te ap si lan kęs Rusi
jos im pe ra to rius Ni ko la jus II, priblokš
tas to kios pa žan gos, su ma nymų
ir jų įgy ven di ni mo, pa siū lė Dž.
Ar mits te dui tap ti Sankt Pe ter bur go
ober bur mist ru. Me ras li ko Ry go je.
Am ži ny bėn Dž. Ar mits te das išėjo
1912 me tais. 2007 me tais me ras
sim bo liš kai grį žo į Ry gą. Skve re ly je
prieš ope ros teat rą Di džio sios Brita
ni jos ka ra lie nė Elž bie ta II ati den gė
žal va ri nį skulp to riaus And rio Var pos
su kur tą pa mink lą.
Dž. Ar mits te das, pa si rė męs skė čiu,
LAIS VĖ: Svar biau sias
Lat vi jos vals ty bės
pa mink las – Lais vės
pa mink las.
ša lia – jo žmo na, ele gan tiš ką skė tį nuo
sau lės per si me tu si per pe tį, o prie ky je
– prie rai šus ir iš ti ki mas šuo. Me ro šeima
te be vaikš to po my li mą mies tą.
lyg sankt Pe teR buR ge
Na cio na li nės ope ros skve re lis dar
žy di pi na vi jų, pil na vi du rių ro žių
žie dais. Kiek anks čiau čia bu vo rodo
dend rų ro jus – va sa rai įsi bė gė jus,
žie dai jau nu bi rę.
Da bar ti nė Na cio na li nė ope ra du ris
at vė rė 1862 me tais kaip Vo kie čių teatras.
Šio pa sta to pro jek tą tvir ti no pa ts
Ru si jos im pe ra to rius Alek sand ras II.
Iki Pir mo jo pa sau li nio ka ro teat ras vadin
tas Pir muo ju Ry gos teat ru.
Jo no TA MU LIO nuo tr.
ME RAS: Pa mink las mies to me rui
Džor džui Ar mits te dui.
Stab te li me prieš Ope rą: fon ta no
van duo tykš ta per grakš tų nim fos
kū ną. „Pas ta to ko lo nos ir or de ris labai
pa na šūs į im pe ra to riš ko jo Aleksand
ro teat ro fon ta ną Sankt Pe ter burge“,
– mė gau da ma sis vaiz du, sa ko A.
Juo zai tis. Ir be ria dar vie ną pa var dę
– skulp to rius Au gus tas Fol cas.
Aš tuo nias de šimt pro cen tų iki kari
nės Ry gos puoš ta šio pro duk ty vaus
skulp to riaus kū ry ba. Jo dirb tu ves, kurio
se su ko si 40 žmo nių, A. Juo zai tis
va di na tik ru ak mens ir be to no fab riku.
A. Fol co dar bų ap tik si me ne tik ant
Na cio na li nės ope ros, bet ir ant Na ciona
li nio dai lės mu zie jaus, Lat vi jos banko,
Dai lės aka de mi jos, Na cio na li nio
dra mos teat ro ir ki tų pa sta tų.
Ope ros teat ro skve ru ju da me Laisvės
aikš tės link. Kai riau – vieš bu tis
„Ry ga“, pa sta ty tas po ka ro su bombar
duo to pirm ta ko, „Ro mos“ viešbu
čio, vie to je.
Prie Lais vės gat vės „Lai ma“ laik rodis
skai čiuo ja mi nu tes, įsi my lė jė lius
ir sku ban čiuo sius. Po ka ro, sa ko A.
Juo zai tis, pen kios „Lai ma“ rai dės buvo
pakeis tos į ki tas pen kias – „Miers“
(lat viš kai – „tai ka“). Nuo 1965 grį žo
„Lai ma“. Bur no je – sal dus šo ko lado
sko nis.
tė­vy­nei iR lais vei
„Tev ze mei un Bri vi bai“ – Tė vy nei ir
Lais vei. Du pa ma ti niai ra šy to jo Kar lio
Skal bės žo džiai, kuriuose telpa neišsen
kanti pra smė, įra šy ti ant Lais vės
pa mink lo.
Už ver tę gal vas žiū ri me į tris Lais vės
lai ko mas žvaigž des: Vi dže mės, Kurže
mės­Žiem ga los ir Lat ga los vie nybės
sim bo lius.
Lais vės pa mink lo skulp to rius Karlas
Za lė – dar vie na as me ny bė, ku rią,
bū nant Ry go je, bū ti na įsi min ti. Pa saulį
Ma žei kiuo se iš vy dęs skulp to rius,
tar pu ka riu lai mė jo du am bi cin gus
jau nos vals ty bės pro jek tus: Bro lių
ka pų ir Lais vės pa mink lo.
Lais vės pa mink lo per ga lę konkur
se, ku ria me da ly va vo 38 pro jektai,
lė mė tik vie nas bal sas. Pa si gir do
niurz gė ji mas, pa si py lė pro tes tai: ne gi
Lat vi jos sim bo lio li ki mą ga li lem ti vienas
vie nin te lis bal sas?! Vi suo me nės
sim pa ti jos kry po į Teo do rą Zal kalnį.
Bet pro tes tuo to jų bal sas dan gaus
ne pa sie kė.
Pa mink las iš Suo mi jos ir Ita li jos
ak mens ati deng tas 1935 me tų lapkri
čio 18 die ną.
„Da bar bai su pa gal vo ti, kas bū tų
nu ti kę, jei kon kur są Lais vės pa minklui
sta ty ti bū tų lai mė jęs Teo do ras
Zal kal nis, ku ris su ko si kaip apa ti nė
gir na pu sė, – svars to A. Juo zai tis. –
Jis ne bū tų spė jęs pa mink lo baig ti iki
1940­ųjų.“
Tai svar biau sias vals ty bės pa minklas.
Bū tent prie jo 1987­ųjų bir že lio
14 ir rugp jū čio 23 die no mis gru pės
„Hel sin kis­86“ na riai su ren gė ne dide
les de monst ra ci jas – pir muo sius
ne le ga lius Lat vi jos oku pa ci jos pami
nė ji mus.
Da bar prie šio pa mink lo mi ni mos
šven ti nės ir at min ti nos die nos. Ko vo
16 die ną čia ri kiuo ja si ir bu vu sio lat vių
le gio no Waf fen SS pa sku ti nie ji ka riai
ir jų rė mė jai.
Tė vy nei ir Lais vei...
(Bus daugiau)

2011 m. liepos 1 d., penktadienis TeleVIzIja
liepos 2 d.,
šeštadienis
lTV
8.30 „Gim to ji že mė“.
9.00 „Pa šė lę Torn be riai“.
9.25 „Aviu kas Šo nas“.
9.35 „Ra gai ir ka no pos sugrįž
ta“.
10.00 „Gus ta vo en cik lo pe di ja“.
10.30 „Ry to su kti nis su Zi ta Kelmic
kai te“.
12.00 „Rau don me džio ro jus“.
TV fil mas.
13.30 „Juo kis“.
liepos 3 d.,
sekmadienis
lTV
8.30 „Kai mo aka de mi ja“.
9.00 „San do ka nas, Ma lai zi jos
tig ras“.
9.25 „Kur mis ir ...“
9.35 „Pa šė lę Torn be riai“.
10.00 Sek ma die nio vai kų koncer
tas. IX na cio na li nis vai kų ir
jau ni mo mu zi kos fes ti va lis „Mes
– pa sau lis“. 4 d.
12.00 Di die ji Že mai čių Kal va rijos
at lai dai.
13.30 „Šiau rie tiš kas bū das“.
Dok. fil mų cik las.
14.00 „Šer lo ko Holm so nuo tykiai.
Kil min ga sis vien gun gis“.
De tek ty vi nis f. N­7.
liepos 4 d.,
pirmadienis
lTV
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Sa vai tės at gar siai“.
11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“.
12.00 Svei ki ni mų kon cer tas.
14.15 „Žings nis po žings nio“.
14.30 „Sa vai tė“.
15.00 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.00 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“. N­7.
19.45 „Klau si mė lis.lt“.
20.00 „My liu krep ši nį“. 2011 m.
Eu ro pos krep ši nio čem pio na­
liepos 5 d.,
antradienis
lTV
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“. N­7.
11.00 „Ant svars tyk lių“.
12.00 „Aš ne sku bu gy ven ti“. Dainuo
ja Vakh tan gas Ki ka bi dzė.
14.15 „Klau si mė lis.lt“.
14.30 „My liu krep ši nį“. 2011 m.
Eu ro pos krep ši nio čem pio natui
ar tė jant.
15.00 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.00 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“. N­7.
Biržų KTV „Rygveda“ savo
autoriniu kanalu rodo geriausius
visų laikų filmus.
Žiūrovai prie televizijos
15.30 Svei ki ni mų kon cer tas.
16.00 Ži nios.
16.10 Svei ki ni mų kon cer tas.
18.00 „Klau si mė lis.lt“.
18.15 „Ki ne kaip ki ne“.
18.45 „Jaus mai“. Dra ma.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Aš ne sku bu gy ven ti“. Dainuo
ja Vakh tan gas Ki ka bi dzė.
23.15 „Eu ro pie čiai“. Me lod rama.
N­7.
lnk
6.25 Die nos pro gra ma.
16.00 Ži nios.
16.15 „Gam tos ko das“.
16.45 „Pul sas“.
17.15 „Sep ty nios Kau no dienos“.
18.00 At vi ra sis Lie tu vos kon kūrų
čem pio na tas. VMG tau rė.
20.00 „Po pie tė su Al gi man tu
Če kuo liu“.
20.30 Pa no ra ma.
20.45 „Sa vai tė“.
21.15 „Mi še lis Val ja nas. Išt roš kę
grei čio“. Veiks mo tri le ris. N­7.
23.00 „Blo gas lei te nan tas“. Trile
ris. S.
lnk
6.25 Die nos pro gra ma.
6.30 „Mu ča Lu ča“.
6.55 „Ozis ir Drik sas“.
tui ar tė jant.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Bė dų tur gus“.
22.04 Lo te ri ja „Per las“.
22.05 „Ke liau ki me po Lie tu vą“.
22.30 „Va sa ros rit mu“. Ge riausios
LRT me lo di jos.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“.
N­7.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Su per did vy rių ko manda“.
6.50 „Po li ci jos aka de mi ja“.
7.20 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.50 „Ma no nuo dė mė“.
8.50 KK2. N­7.
9.50 „Su per KK2“. N­7.
10.45 „Ur vas“. Veiks mo tri le­
19.45 „Na cio na li nė paieš kų
tar ny ba“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Sti lius“.
22.04 Lo te ri ja „Per las“.
22.05 Spe cia lus lab da ros koncer
tas „Mu si ca li be rat“. Translia
ci ja iš Stras bū ro.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 Spe cia lus lab da ros koncer
tas „Mu si ca li be rat“.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Su per did vy rių ko manda“.
6.50 „Po li ci jos aka de mi ja“.
7.20 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.50 „Ma no nuo dė mė“.
8.50 KK2. N­7.
9.50 FTB (Fak tų ty ri mo biu ras).
ekranų laukiami kiekvieną
ketvirtadienį, 20 valandą.
Biržų televizijos informacinės
laidos „Mūsų Biržai“
rodomos trečiadienį,
penktadienį ir sekmadienį
20 valandą.
Geriausios šalies regioni­
6.30 „Mu ča Lu ča“.
6.55 „Ozis ir Drik sas“.
7.20 „Ma žie ji To mas ir Dže ris II“.
7.45 „Šiu pi ni nis“.
8.10 „Še gis ir Skū bi Dū?“
8.35 „Be nas Te nas prieš ateivius“.
9.00 „Kaž kas at si ti ko“.
9.30 „Gi rių ho ri zon tai“.
10.00 „Ba dis“. Nuo ty kių kome
di ja.
11.45 „Pra žū tin ga vir šu kal nė“.
Veiks mo f. N­7.
13.55 „Ne pap ras to ji is to ri ja“.
14.55 „Eva Lu na“.
7.20 „Ma žie ji To mas ir Džeris
II“.
7.45 „Šiu pi ni nis“.
8.10 „Še gis ir Skū bi Dū?“
8.35 „Be nas Te nas prieš ateivius“.
9.00 „Svei ka tos ABC“.
10.00 „Žvė rių val do vas II. Per laiko
var tus“. Nuo ty kių. f N­7.
12.20 „Jums ži nu tė“. Ro man ti nė
ko me di ja. N­7.
14.55 „Eva Lu na“.
17.00 „Fa rai“. N­7.
17.45 „Įvy kiai, su krė tę Lie tuvą“.
N­7.
18.45 Ži nios.
19.00 „Te le lo to“.
20.00 „Su per KK2“. N­7.
21.00 „Ur vas“. Veiks mo tri leris.
N­7.
ris. N­7.
12.40 „Fa rai“. N­7.
13.10 „Su per did vy rių ko manda“.
13.40 „Po li ci jos aka de mi ja“.
14.10 „To mo ir Dže rio pa sakos“.
14.40 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.40 „Mei lė ir kan čia“.
17.40 „Da bar ir vi sa da V“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.10 KK2. N­7.
19.40 „Pa vog ta lai mė“. N­7.
20.10 „Aš my liu Lie tu vą“. N­7.
21.00 „Ki tas!“ N­7.
21.30 „Pri čiu pom!“ N­7.
22.00 Ži nios.
22.30 „Spe cia lio ji Los An dže lo
po li ci ja“. N­7.
23.35 „Ka ra liš kos kan čios“.
N­7.
0.35 „Vam py ro die no raš čiai“.
10.40 „Pa vog ta lai mė“. N­7.
11.40 KK2. N­7.
12.10 „Ki tas!“ N­7.
12.40 „Pri čiu pom!“ N­7.
13.10 „Su per did vy rių ko manda“.
13.40 „Po li ci jos aka de mi ja“.
14.10 „To mo ir Dže rio pa sakos“.
14.40 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.40 „Mei lė ir kan čia“.
17.40 „Da bar ir vi sa da V“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.10 KK2. N­7.
19.40 „Pa vog ta lai mė“. N­7.
20.10 „Aš my liu Lie tu vą“. N­7.
21.00 „Ki tas!“ N­7.
21.30 „Pri čiu pom!“ N­7.
22.00 Ži nios.
22.30 „Klai kus iš ban dy mas“. Trile
ris. N­7.
1.05 „Iš rink tie ji“. N­14.
nių televizijų – kiekvieną
antradienį 20 valandą.
Laidos kartojamos pirmadieniais,
trečiadieniais
ir ketvirtadieniais 9 valandą.
Penktadienio vakaro informacinė
laida „Mūsų Bir­
17.00 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“.
17.30 „Va lan da su Rū ta“.
18.45 Ži nios.
19.00 „Snie guo lius ir 7 nykš tukės“.
„Žyd ra sis ži bu rė lis 2011“.
Nau ja me tė mu zi ki nė pa sa ka.
21.30 „Ug nies sie na“. Kri mi na linis
tri le ris. N­7.
23.45 „Pa sie kia mas tai ki nys“.
Veiks mo f. N­14.
1.35 „Laiš kai iš Ivo Dži mos“. Kari
nė dra ma.
TV3
6.45 „Te le par duo tu vė“.
7.00 „Per la“.
7.30 „Il go ji per trau ka“.
8.00 „Winx“ klu bas“.
8.30 „Beib lei dai. Me ta li nė kova“.
9.00 „Pa vir šius“. Mis ti nė drama.
N­7.
23.10 „Pal me tas“. Kri mi na li nis
tri le ris. N­14.
TV3
6.45 „Te le par duo tu vė“.
7.00 „Per la“.
7.30 „Il go ji per trau ka“.
8.00 „Winx“ klu bas“.
8.30 „Beib lei dai. Me ta li nė kova“.
9.00 „Pa vir šius“. Mis ti nė drama.
N­7.
10.00 „Ka rin go ji gra žuo lė Ven dė
Vu“. Nuo ty kių f.
11.50 „Ruo nis“. Nuo ty kių f.
13.25 „Rem bo sū nus“. Ko medi
ja. N­7.
15.20 „Cho ras“.
16.20 „Nuo dė mių de šim tukas“.
N­7.
Mis ti nė me lod ra ma. N­14.
1.35 „Iš rink tie ji“. N­14.
TV3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ha na Mon ta na“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Ma no vai ki nai“. N­7.
8.25 „Ma no vai ki nai“. Ko me dija.
N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“.
10.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
10.30 „Šir dys pa kly dė lės“. N­7.
11.05 „Ka rin go ji gra žuo lė Ven dė
Vu“. Nuo ty kių f.
12.45 „No ri te ti kė ki te, no ri te –
ne!“ N­7.
13.40 „Fu tu ra ma“. N­7.
14.10 „Ha na Mon ta na“.
14.40 „Le gen da apie Tar zaną“.
N­7.
TV3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ha na Mon ta na“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Ma no vai ki nai“. Ko me dija.
N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
10.30 „Šir dys pa kly dė lės“. N­7.
11.10 „Va sa ra pa gal Rū tą“.
12.10 „Juo kin giau si Ame ri kos
na mų vaiz de liai“. N­7.
12.40 „No ri te ti kė ki te, no ri te –
ne!“ N­7.
13.40 „Fu tu ra ma“. N­7.
14.10 „Ha na Mon ta na“.
14.40 „Le gen da apie Tar zaną“.
N­7.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Ma ri ne la“. N­7.
žai“ kartojama pirmadieniais,
tuoj po sekmadienio
vakaro laidos kartojimo.
Laida „Iš arčiau“ rodoma
pirmadieniais, 20 valandą,
o kartojama antradienio
rytą, 9 valandą.
Laidų „Mūsų Biržai“ ir „Iš
10.00 „Neg ra žios įse se rės iš pažin
tys“. Dra ma. N­7.
11.55 „Ei nan tis per ug nį“. Nuoty
kių f. N­7.
14.00 „Juo kin giau si Ame ri kos
na mų vaiz de liai“.
15.00 „Šok su ma ni mi“.
18.45 TV3 ži nios.
19.00 „Vai kų bal sas 2011“. Fina
las.
22.10 „Džon so nų ato sto gos“.
Ko me di ja. N­7.
0.05 „Avi nė lių ty lė ji mas“. Tri leris.
N­14.
bTV
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.00 „Ma no šau nio ji so dy ba“.
9.00 „Tarp mies to ir kai mo“.
9.30 „Au to fa nai“.
17.00 „Tik tarp mū sų“.
17.40 „Kob ra 11“. N­7.
18.45 TV3 ži nios.
19.00 „Oran ži nė ma ni ja“. Krepši
nio ap žval ga.
19.30 „Lie tu vos ta len tai 2010“.
22.30 „Iks me nai“. Veiks mo f.
N­7.
0.35 „Griaus ti nio gar sas“. Nuoty
kių f.
bTV
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.00 „Ne sė si – ne pjau si“.
8.30 „Tau ro ra gas“. N­7.
9.00 „Au to pi lo tas“.
9.30 „Sta ty bų TV“.
10.00 „Sek ma die nio ry tas“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Ma ri ne la“. N­7.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Fa rai“. N­7.
20.00 „Va sa ra pa gal Rū tą“.
21.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“
N­7.
21.40 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“.
Ko me di ja.
23.10 „Slė py nės“. Tri le ris. N­7.
1.10 „CSI Ma ja mis“. N­7.
2.05 „Ma no var das Er las“. N­7.
bTV
6.44 Prog ra ma.
6.45 „Te le vit ri na“.
7.15 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.00 „Ma no šau nio ji so dy ba“.
9.00 „Mo bis Di kas ir Mu paslap
tis“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Fa rai“. N­7.
20.00 „Ūki nin kas ieš ko žmonos“.
N­7.
21.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“
N­7.
21.40 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Liu di nin kai“. N­7.
23.00 „Žmo gėd ra“. Siau bo trile
ris. N­14.
0.50 „CSI Ma ja mis“. N­7.
1.40 „Ma no var das Er las“. N­7.
bTV
6.44 Prog ra ma.
6.45 „Te le vit ri na“.
7.15 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.15 „Mies čio nys I“ N­7.
9.00 „Mo bis Di kas ir Mu paslap
tis“.
10.00 „Dap kai ir But kai“.
10.45 „Be re cep to“.
arčiau“ vaizdo įrašus galima
rasti Biržų televizijos
„Rygveda“ tinklaraštyje
Selonija.lt.
Kabelinės televizijos
abonentai gali parsisiųsti
laidas iš vidinio ftp
serverio.
11
10.00 „Šeš ta die nio ry tas“.
11.00 „Ne sė si – ne pjau si“.
11.35 „Be re cep to“.
12.10 „Ame ri kos ta len tai V“.
N­7.
14.00 Kon cer tas „Sap nas“. Dainuo
ja R. Damb raus kas, B. Petri
ky tė, „Di na mi ka“, Dž. But ku tė,
N. Pal ti nie nė ir ki ti.
15.40 „Ui bu – pa kvai šęs vaiduok
lis“. Fan tas ti nis f. N­7.
17.50 „Srau tas I“. N­7.
18.50 „Men tai. Su du žu sių ži bintų
gat vės“. N­7.
20.00 Ži nios.
20.20 „Ekst ra sen sų mū šis“.
N­7.
21.20 „Nin dzė“. Veiks mo f.
N­14.
23.10 „Dan gaus at ra di mas“.
Dra ma. N­7.
1.55­6.00 „Bam ba“. S.
10.50 „Fe no me nas“. N­7.
11.50 „Drūts raig tis. Lie tu vos galiū
nas 2010“. II eta pas, Ute na.
13.15 „Ne rea lios na mų šei minin
kės“.
13.45 Svei ki ni mų kon cer tas.
15.45 „Sma giau sios aki mirkos“.
16.50 „At vi rai su žvaigž de“.
17.50 „Srau tas I“. N­7.
18.50 „Men tai. Su du žu sių ži bintų
gat vės“. N­7.
20.00 Ži nios.
20.20 „Ekst ra sen sų mū šis“.
N­7.
21.20 „Sva jo nių vieš bu tis: In dija“.
Me lod ra ma. N­7.
23.15 „Dvi gu ba ta pa ty bė“. Krimi
na li nis tri le ris. N­14.
1.10­6.00 „Bam ba“. S.
10.00 „Dap kai ir But kai“.
10.45 „Be re cep to“.
11.15 „Tarp mies to ir kai mo“.
12.15 „Te le vit ri na“.
12.45 Svei ki ni mų kon cer tas.
14.45 „Sma giau sios aki mir kos“.
15.15 „Bai mės fak to rius“. N­7.
16.20 „Links ma sis naš lys“. Si tuaci
jų ko me di ja.
16.50 „Dap kai ir But kai II“.
17.35 „Mies čio nys I“. N­7.
18.20 „Ju li ja“. Me lod ra ma. N­7.
19.20 „Be re cep to“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Karš tas va ka ras“.
21.00 „Gry nie ji pi ni gai“. Psi cholo
gi nis tri le ris. N­14.
23.20 „Bai mės fak to rius“. N­7.
0.20 „Men tai. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“. N­7.
1.30 „Karš tas va ka ras“.
2.05­6.00 „Bam ba“. S.
11.15 „Ju li ja“. Me lod ra ma. N­7.
12.15 „Te le vit ri na“.
12.45 „Sva jo nių vieš bu tis: In dija“.
Me lod ra ma. N­7.
14.35 „Sma giau sios aki mirkos“.
15.15 „Bai mės fak to rius“. (N­7)
16.20 „Links ma sis naš lys“.
16.50 „Dap kai ir But kai II“.
17.35 „Mies čio nys I“. N­7.
18.20 „Ju li ja“. N­7.
19.20 „Be re cep to“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Karš tas va ka ras“.
21.00 „Iš sis ky ri mo mies tas“. Roman
ti nė ko me di ja. N­14.
23.15 „Bai mės fak to rius“. N­7.
0.15 „Men tai. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“. N­7.
1.25 „Karš tas va ka ras“.
2.00­6.00 „Bam ba“. S.

12
liepos 6 d.,
trečiadienis
lTV
8.00 „Kur mis ir ... Kur mis ir laikro
dis“.
8.30 „Kur mis ir ... Kur mis mieste“.
9.00 „Kur mis ir ...“
9.15 „Beieš kant Rin Tin Ti no“.
Nuo ty kių f.
11.00 „Toks gy ve ni mas su Zi ta
Kel mic kai te“.
11.55 Vals ty bės vė lia vos ir is to rinės
vals ty bės vė lia vos pa kė li mo
ce re mo ni ja.
12.30 Vals ty bės die na. Šv. Mišių
trans lia ci ja iš Vil niaus ar kika
ted ros.
13.30 Tarp tau ti nis spor ti nių
liepos 7 d.,
ketvirtadienis
lTV
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“. N­7.
11.00 „Fo ru mas“.
12.00 „Lie tu vos tūks tant mečio
vai kai“.
13.30 „Gus ta vo en cik lo pe di ja“.
14.00 „Tei sė ži no ti“.
15.00 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.00 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Šil ko ke lias“. Dok. f.
19.30 Pra mo gi nė in for ma ci nė
lai da „Va sa ros spal vos“.
liepos 8 d.,
penktadienis
lTV
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00,
8.30 Ži nios.
9.00 „Mak leo do dukte
rys“.
10.00 „Ko mi sa ras Reksas“.
N­7.
11.00 „Aki ra čiai“.
12.00 „Lie tu vos tūks tantme
čio vai kai“.
13.30 „Va sa ros spal vos“.
14.30 „Ke liau ki me po
Lie tu vą“.
15.00 „Vol ke ris, Tek sa so
rein dže ris“. N­7.
16.00 „Mak leo do dukte
rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 Uni ver si te tų ži nių
ly ga „Atei ties ly de riai“.
Pus fi na lis. Su si tin ka Vilniaus
pe da go gi nio univer
si te to ir Vil niaus univer
si te to ko man dos.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Duo kim ga ro!“
22.04 Lo te ri ja „Per las“.
22.10 „Duo kim ga ro!“
22.45 „Lem tin gas pa si tikė
ji mas“. Tri le ris. N­14.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Su per did vy rių koman
da“.
6.50 „Po li ci jos aka demi
ja“.
7.20 „To mo ir Dže rio pasa
kos“.
7.50 „Ma no nuo dė mė“.
8.50 KK2. N­7.
9.50 „Įvy kiai, su krė tę Lie­
šo kių kon kur sas „Gin ta ri nė pora
2011“.
15.30 „Rad vi los. Auk si niai Lie tuvos
ku ni gaikš čiai“. Dok. f.
16.30 „Ža lios gi rios ai niai“.
Dok. f.
17.10 „2000 km is to ri jos. Žygis
žir gais iki Juo do sios jū ros“.
Dok. f.
18.15 Šian dien.
18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“. N­7.
19.45 „Na cio na li nė paieš kų
tar ny ba“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Tei sė ži no ti“.
22.04 Lo te ri ja „Per las“.
22.05 Di dy sis tarp tau ti nio folklo
ro fes ti va lio „Bal ti ca 2011“
kon cer tas.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Mū sų die nos – kaip
šven tė“.
Pertraukoje – 22.04 Lo te ri ja
„Per las“.
22.45 „Šiau rie tiš kas bū das“.
Dok. fil mų cik las.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 Pa sau lio do ku men ti ka.
„Ke liau jan tys na mų dai linto
jai“.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Su per did vy rių ko manda“.
6.50 „Po li ci jos aka de mi ja“.
7.20 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.50 „Ma no nuo dė mė“.
8.50 KK2. N­7.
9.50 „Abi pus sie nos“.
tu vą“. N­7.
10.50 „Snie guo lius ir 7
nykš tu kės“. Nau ja me tė
mu zi ki nė pa sa ka.
13.10 „Su per did vy rių koman
da“.
13.40 „Po li ci jos aka demi
ja“.
14.10 „To mo ir Dže rio pasa
kos“.
14.40 „Dra ko nų ko va
Z“. N­7.
15.40 „Mei lė ir kan čia“.
17.40 „Da bar ir vi sa da
V“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.10 Kon cer tas „Ug nies
tram dy to jai“.
21.20 „Po li ci nin kų šou“.
Veiks mo ko me di ja. N­7.
23.25 „Kai fas“. Ko me dija.
N­14.
1.20 „Šiau rės ša lis“. Drama.
N­14.
TV3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ha na Mon ta na“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Ma no vai ki nai“. Kome
di ja. N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“.
N­7.
10.00 „Mo te rys me luo ja
ge riau“. N­7.
10.30 „Šir dys pa kly dėlės“.
N­7.
11.10 „Nuo dė mių de šimtu
kas“. N­7.
12.05 „Pa si rink ma ne“.
12.40 „No ri te ti kė ki te, nori
te – ne!“ N­7.
13.40 „Fu tu ra ma“. N­7.
14.10 „Ha na Mon ta na“.
14.40 „Le gen da apie Tarza
ną“. N­7.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Ma ri ne la“. N­7.
17.40 „Svo tai“. N­7.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Fa rai“. N­7.
20.00 „Pa lik ti snie gy nuose“.
Nuo ty kių f. N­7.
22.20 „Kvad ra tas“. Ko medi
ja. N­7.
0.10 „Ke ly je su „Dar džylin
gu“. Nuo ty kių ko medi
ja. N­7.
bTV
6.44 Prog ra ma.
6.45 „Te le vit ri na“.
7.15 „Sma giau sios akimir
kos“.
8.15 „Mies čio nys I“. N­7.
9.00 „Mo bis Di kas ir Mu
pa slap tis“.
10.00 „Dap kai ir But kai“.
10.45 „Be re cep to“.
11.15 „Ju li ja“. N­7.
12.15 „Te le vit ri na“.
12.45 „Gy ve ni mas ve ža“.
Ko me di ja. N­7.
14.35 „Sma giau sios akimir
kos“.
15.15 „Bai mės fak to rius“.
N­7.
16.20 „Links ma sis našlys“.
16.50 „Dap kai ir Butkai
II“.
17.35 „Mies čio nys I“.
18.20 „Ma no šau nio ji sody
ba“.
19.20 „Be re cep to“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Ame ri kos ta len tai
V“. N­7.
22.10 „Tau ras“ Lie tu vos
ga liū nų čem pio na tas
2011. I eta pas, Tra kai.
23.10 „Gry nie ji pi ni gai“.
Psi cho lo gi nis tri le ris.
N­14.
1.30­6.00 „Bam ba“. S.
Mėgstate laiką leisti prie kompiuterio?
„Biržiečių žodį“ galite gauti el. paštu PdF formatu.
Bus pigiau nei įprasto laikraščio prenumerata –
mėnesiui tik 5 Lt
Pertraukoje – 23.15 Va ka ro žinios.
lnk
6.10 Die nos pro gra ma.
6.15 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
6.45 „Ar tū ras ir Mal ta za ro kerštas“.
Nuo ty kių f. N­7.
8.30 „Vi si ke liai ve da na mo“.
Nuo ty kių f.
10.40 „Bu kas ir bu kes nis. Kai
Ha ris su ti ko Loi dą“. Ko me dija.
N­7.
12.20 „Di džio ji sce na“. Vaid.
f. N­7.
14.20 „Dė dė Ba kas“. Ko me di ja.
16.25 „Mis Slap to ji agen tė 2.
Gink luo ta ir ža vin ga“. Veiks mo
ko me di ja. N­7.
18.45 Ži nios.
10.40 „Pa vog ta lai mė“. N­7.
11.40 KK2. N­7.
12.10 „Ki tas!“ N­7.
12.40 „Pri čiu pom!“ N­7.
13.10 „Su per did vy rių ko manda“.
13.40 „Po li ci jos aka de mi ja“.
14.10 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
14.40 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.40 „Mei lė ir kan čia“.
17.40 „Da bar ir vi sa da V“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.10 „Įvy kiai, su krė tę Lie tuvą“.
N­7.
20.10 „Fa rai“. N­7.
20.50 „Aš my liu Lie tu vą“. N­7.
21.30 „Pri čiu pom!“ N­7.
22.00 Ži nios.
22.30 „Mi mik ri ja“. Tri le ris.
N­14.
0.40 „Vam py ro die no raš čiai“.
Mis ti nė me lod ra ma. N­14.
TeleVIzIja
19.00 KK2. N­7.
19.30 Ge riau si LNK kon cer tai.
„Šei mos šven tė“.
21.35 „Ope ra ci ja „Kar džu vė“.
Veiks mo f. N­7.
23.40 „Šė to niš ka sis Ni kis“. Kome
di ja. N­7.
1.25 „Iš rink tie ji“. N­14.
TV3
6.30 „Te le par duo tu vė“.
6.45 „Ke lias na mo“. Fil mas.
8.45 „Žais lų is to ri ja 2“. Animac.
f.
10.35 „Ro ko sto vyk la 2. Pas ku tinis
kon cer tas“. Ko me di ja.
12.35 „Her bis. Lenk ty nių asas“.
Nuo ty kių ko me di ja.
14.30 „As te rik sas ir Obe lik sas.
Mi si ja Kleo pat ra“. Nuo ty kių
1.40 „Svei ka tos ABC“.
TV3
5.55 „Te le par duo tu vė“.
6.10 „Žais lų is to ri ja 2“.
7.55 „Ma no vai ki nai“. Ko me dija.
N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
10.30 „Šir dys pa kly dė lės“. N­7.
11.10 „Ūki nin kas ieš ko žmonos“.
N­7.
12.10 „Juo kin giau si Ame ri kos
na mų vaiz de liai“. N­7.
12.40 „No ri te ti kė ki te, no ri te –
ne!“ N­7.
13.40 „Fu tu ra ma“.
14.10 „Ha na Mon ta na“.
14.40 „Le gen da apie Tar zaną“.
N­7.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
ko me di ja.
16.40 „Nor bi tas“. Ko me di ja.
18.45 TV3 ži nios.
19.00 Ka muo lio žy gio „Va rom
už Lie tu vą“ star tas su „Tau tiš ka
gies me“ ap link pa sau lį.
21.15 „Po nas ir po nia Smi tai“.
Veiks mo ko me di ja. N­7.
23.45 „Bė gan tis žmo gus“. N­7.
1.40 „CSI Ma ja mis“. N­7.
2.30 „Biu ras“. Ko me di ja. N­7.
bTV
6.44 Prog ra ma.
6.45 „Te le vit ri na“.
7.15 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.15 „Mies čio nys I“. N­7.
9.00 „Mo bis Di kas ir Mu paslap
tis“.
10.00 „Dap kai ir But kai“.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Ma ri ne la“. N­7.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Fa rai“. N­7.
20.00 „Nuo dė mių de šim tukas“.
N­7.
21.00 „Pa si rink ma ne“.
21.40 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Pag rin di nis įkal tis“. Drama.
N­7.
23.00 „Už rak tas“. Siau bo tri leris.
N­14.
0.45 „CSI Ma ja mis“. N­7.
1.35 „Kal tės kai na“. N­7.
2.45 „Biu ras“. Ko me di ja. N­7.
bTV
6.44 Prog ra ma.
6.45 „Te le vit ri na“.
7.15 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.15 „Mies čio nys I“. N­7.
9.00 „Mo bis Di kas ir Mu pa­
kVIečIame į krašTIečIų šVenTĘ
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
10.45 „Be re cep to“.
11.15 „Ju li ja“. N­7.
12.15 „Te le vit ri na“.
12.45 „Ui bu – pa kvai šęs vaiduok
lis“. Fan tas ti nis f. N­7.
14.45 „Sma giau sios aki mir kos“.
15.15 „Bai mės fak to rius“. N­7.
16.20 „Links ma sis naš lys“.
16.50 „Dap kai ir But kai II“.
17.35 „Mies čio nys I“. N­7.
18.20 „Ju li ja“. N­7.
19.20 „Be re cep to“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Karš tas va ka ras“.
21.00 „Gy ve ni mas ve ža“. Ko medi
ja. N­7.
22.55 „Bai mės fak to rius“. N­7.
23.55 „Srau tas I“. N­7.
0.55 „Karš tas va ka ras“.
1.30­6.00 „Bam ba“. S.
slap tis“.
10.00 „Dap kai ir But kai“.
10.45 „Be re cep to“.
11.15 „Ju li ja“. N­7.
12.15 „Te le vit ri na“.
12.45 „K – Pek so pla ne ta“. Fantas
ti nė dra ma. N­7.
15.15 „Bai mės fak to rius“. N­7.
16.20 „Links ma sis naš lys“.
16.50 „Dap kai ir But kai II“.
17.35 „Mies čio nys I“. N­7.
18.20 „Ju li ja“. N­7.
19.20 „Be re cep to“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Karš tas va ka ras“.
21.00 „Kin sis“. Biog ra fi nė drama.
N­14.
23.30 „Bai mės fak to rius“. N­7.
0.30 „Srau tas I“. N­7.
1.30 „Karš tas va ka ras“.
2.05­6.00 „Bam ba“. S.
liepos 23 d. 12 val. kviečiame gyvenančius ir gyvenusius latvelių ir aplinkinių kaimų gyventojus
į kraštiečių šventę, kurioje dalyvauti pakviesta gerb. Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Šventė vyks Latvelių kaimo buvusioje gegužinės aikštelėje. Šventė prasidės Šv. Mišiomis, po to prasidės
meninė dalis ir bendravimas prie suneštinių vaišių stalo (vaišių bus galima įsigyti vietoje).
Pasiteiravimui skambinti organizatoriams tel. (8 681) 33579. Laukiame rėmėjų.

2011 m. liepos 1 d., penktadienis laIsValaIkIs
kas kur kada
bIržų kulTūros cenTre
Liepos 5 ir 7 d. 17 ir 19 val.
nuotykinė kino komedija „Rizikinga
erzinti diedukus“. Bilieto
kaina 5 Lt.
Liepos 12 d.17 ir 19 val. fantastinis
nuotykių filmas „Juodosios
raganos metai“. Bilieto
kaina 5 Lt.
Liepos 14 d. 16 val. iškilmingas
mokyklos baigimo atestatų įteikimas
„Aušros“ abiturientams.
Liepos 15 d. 17 val. iškilmingas
mokyklos baigimo atestatų
įteikimas Gimnazijos abiturientams.
Liepos 19 ir 21 d. 17 ir 19 val.
siaubo trileris „Pjūklas 3D. Spąstai
atgyja“. Bilieto kaina 5 Lt.
Liepos 26 ir 28 d. 17 ir 19 val.
komedija šeimai „Žvėrelių maištas“.
Bilieto kaina 5 Lt.
muzIejus „sėla“
Pasvalio muzikos mokyklos
Dailės skyriaus moksleivių
keramikos baigiamųjų darbų
(2008–2010 m.) paroda. (vadovė
– dailės mokytoja Nerutė
Čiukšienė)
Paroda „Vidurio Baltijos amatai“.
XVI­XVII a. LDK husaro apranga
ir ginkluotė.
Paroda „Biržiečių spintas pravėrus“.
Iš Biržų krašto muziejaus
„Sėla“ rinkinių.
Biržų dailės grupės „8 plius“
kūrybinių darbų paroda, skirta
grupės įkūrimo 10­mečiui paminėti.
parodos atidarymas
liepos 2 d. (šeštadienį) 13 val.
Panevėžio architektų kūrybos
paroda, skirta kūrybos 10­mečiui.
parodos atidarymas liepos
1 d. (penktadienį) 16.30
val.
VabalnInko muzIejuje
Vabalninko Balio Sruogos vidurinės
mokyklos 7 kl. mokinės
D. Jankauskaitės ir jos mamos
Vabalninko ŽŪM dailės mokytojos
R. Jankauskienės darbų
paroda.
skaI Ty To jų
laIš kaI
Vie na
pra smin ga
„šal pus nio“
die na
Praė jo pu sė me tų, kai mus pali
ko bu vu si „Šal pus nio“ klu bo
va do vė Dan guo lė Gri ga liū nienė.
Nusp ren dė me ją ap lan ky ti
– nu vy ko me į Ku piš kio ra jo ną,
Pa lė ve nę, kai mą, ku rio ka pi naitė
se Dan guo lė il si si ša lia sa vo
tė ve lių.
Šv. Do mi ny ko baž ny čio je daly
va vo me šv. Mi šių au ko je. Po
Mi šių ant Dan guo lės ka po pa dėjo
me gė lių, už de gė me žva ku tes,
pa si mel dė me už ją ir jos mi ru sius
ar ti muo sius.
O Pa lė ve nė je tą die ną vy ko
teat ro ir mu zi kos šven tė „Kul tūros
va sa ra“. Mes da ly va vo me ir
jos ren gi niuo se: ste bė jo me Vilniaus
uni ver si te to teat ro ar tis tų
vai di na mą spek tak lį, klau sė mės
fok lo ro an samb lio „Kup kie mis“,
liau dies ka pe los „Py ve sa“ dai nų
ir mu zi kos. Da ly va vo me kun.
Ed mun do Rin ke vi čiaus poe zijos
va ka re.
Vi du tė KAu LI NIE NĖ
šiaurės Lietuvos
muzikos festivalis
Liepos 1 d. 17 val. Pilies rūmų salė
Knygos „Konstantinas Bogdanas“ sutiktuvės
„Vytauto Didžiojo kelias per Lietuvą“.
Pristatoma Vytauto Didžiojo biusto, kurį Lietuvos bajorų karališkoji
sąjunga dovanojo Griunvaldo muziejui, kopija, skulptūros autorius
prof. Konstantinas Bogdanas. Dalyvauja Juozas Malikonis (bosas),
Virginija Balčiauskaitė-Daugirdienė (fortepijonas). Nemokamas.
Liepos 5 d. 17 val. Pilies rūmų salė
Kauno VaLstyBinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis
dirigentas Petras Bingelis. Nemokamas.
Liepos 6 d. 12.30 val.
baigiamasis koncertas. Pilies rūmų salė
senosios muzikos ansamblis in moDo Di Barocco
Vilma Kurpytė (sopranas), Vitalija makrickienė smuikas), mantas
makrickas (altas), Gabrielė samolytė (violončelė), raminta
milišauskaitė (klavesinas). Nemokamas.
Lie pos 9 d. vyks gei džiū nų kai mo
400 me tų ju bi lie jaus šven tė
13 val. šv. Mi šios Gei džiū nų baž ny čio je,
14 val. šven tės ati da ry mas, sve čių pri si sta ty mas, svei ki ni mai, koncer
tas. Šven tės me tu vyks bend ruo me nių kie me lių pa si ro dy mai,
spor to ren gi niai, žai di mai ir at rak cio nai. Šven tė vyks bend ruo menės
na mų kie me. Šven tės ren gė jai lau kia vi sų, kam įdo mi kai mo
is to ri ja ir da bar tis, kam bran gus šis kai mas.
Ga li niai ir But kai – kai my nai.
Jų so dy bos glau džia si ša lia miš ko.
Ga li nio so dy ba dar prieš ka riu suręs
ta. Di de lė gry čia, erd vus kie mas
ir ne di du kas eže rė lis ro do, kad čia
gy ve na pa si tu rin tys ūki nin kai. Ežerė
lis, ki taip dar prū du va di na mas,
ne se niai pa gi lin tas ir sau giai aptver
tas, kad vai kai neįk ris tų ar vištos
ne pri ger tų.
But kų na mas sto vi į ry tus nuo
Ga li nio so dy bos. Vie to je bu vu sių
se nų tė vo sta ty tų pa sta tų jie ne se nai
su si ren tė nau ją na mą. But kus dir ba
me lio ra ci jos įren gi nių prie žiū ros
in ži nie riu mi. Mėgs ta jis ry tais po
miš ke lį su šu ni mi pa si vaikš čio ti.
Šuo jam – tik ras pa si di džia vi mas.
To kios Šiau rės Si bi ro lai kos, dar ir
su kil mės do ku men tais, ap lin kui
nie kas ne tu ri. Pa va di no jį Lor du. Į
to kį šu nį gra žu net pa žiū rė ti – tvirtai
su dė tas, pleiš to pa vi da lo gal va,
sta čios au sys, už ries ta uo de ga, kailis
tan kus, bliz gė te bliz ga. Neats kiria
mais drau gais Lor das su But kumi
ta po. Vi sa da į me džiok lę kar tu
trauk da vo, kur šuo ne pa kei čia mas
pa gal bi nin kas bu vo. Ne vie ną an tį
iš van dens iš trau kė, ne vie ną zui kį
bė gan tį su stab dė.
– Ir kur to kį gra žuo lį ga vai? – klausi
nė jo me džiok lė je vy rai.
– Do va na, bran gi do va na, – glosty
da vo Lor dą But kus.
Bu vo sek ma die nio ry tas. Skais ti
pa va sa rio sau lė dos niai žė rė šil tus
spin du lius. Svai giai kve pė jo iš sisklei
dę žie dai. Vi sa gam ta tar si apsi
vil ko puoš nų jau na mar tės rū bą.
Be ga lės miš ko ir lau ko paukš telių
šlo vi no pa va sa rį, suo kė mei lės
gies mes.
Kaip vi sa da sek ma die niais But kai
į mies tą ap si pirk ti iš vy ko. Tik grį žęs
šei mi nin kas nu sku bė jo pas Lor dą.
Vi sa po pie tė lais va, ga lės abu po mišką
pa si vaikš čio ti. Ta čiau di džiausiai
nuo sta bai, priė jęs prie vol je ro,
But kus ra do du ris pra vi ras, o Lordo
ja me nei kva po. Blo ga nuo jau ta
apė mė jį. Ši toks šuo! Vi sas kai mas jį
pa ži no, gal kas pa si pel ny ti ar ko kią
niek šy bę iš krės ti su ma nė!?
Il gai ne gaiš da mas But kus ap žvelgė
kie mo te ri to ri ją, so dą ir net aik telė
jo prie ūki nio pa sta to du rų ra dęs
dvi ne gy vas an tis, gra žiai vie na prie
ki tos su ri kiuo tas.
– Lor do dar bas, – žmo nai ne ra miai
iš ta rė But kus. – Kai my no an tis pa pjovė,
mus pa ma lo nin ti su ma nė.
– Čia jau ma no kal tė, nes aš ry tą
jį šė riau. Ma tyt, vol je rą blo gai užda
riau, – aiš ki no But kie nė. – Bet
kur šuo? Gal to liau sau an tis ar vištas
ga la bi ja?
Nie ko ne lauk da mas But kus nulė
kė Ga li nio so dy bos link, ap link
vis dai rė si ir sa vo šu nį var du šaukė.
Kaž ką lyg ir grio vy je pa ste bė jo.
Priė jęs ar čiau net aik te lė jo iš siaubo.
O var ge: at me tęs gal vą, keis tai
su si su kęs ten gu lė jo jo Lor das. Šuo
ne žy miai krus te lė jo, pra mer kė akis
ir gai liai suinkš tė. Už prie ki nių ko jų
ma tė si žaiz da, iš ku rios su pu to mis
sun kė si krau jas. Paė męs ant ran kų
But kus par si ne šė šu nį na mo. Abu su
žmo na ban dė žaiz das va ly ti. Aiš kiai
ma tė si, kad kaž kuo dur ta bu vo: gal
ša kė mis, gal šiaip ko kiu ašt riu daiktu.
Pro tu ne ga lė jo abu su vok ti, kad
tai žmo gaus ran kų dar bas.
– Gal ką už puo lė, gal žmo gus ap sigin
ti ban dė? – rau do jo But kie nė.
– Ne ži nau, ką rei kė tų pa da ry ti,
kad Lor das žmo gų pul tų. Įky ri mintis
per ša si, bet grei čiau siai Ga li nio
čia dar bas, nes jo dvi an tis Lor das
pa gul dė. Bet kam už tas dvi an tis
taip varg šą šu nį? Tik mes kal ti, kad
vol je rą neuž da ry tą pa li kom. Su mokė
ję už tas jo an tis bū tu mėm, – lyg
su sa vim ar žmo nai kal bė jo ir guo dė
sa ve But kus.
– Ne ga li bū ti, kad kai my nų darbas,
– ry pa vo But kie nė, – tu ge riau
nueik pas Ga li nį ir pa klausk, gal jis
ką nors ma tė ar ži no. Ar gi ga li ma
taip be įro dy mo žmo gų bai siai apkal
tin ti? O aš ve te ri na rui Au gus tui
skam bi nu, gal dar iš gel bės mū sų
au gin ti nį.
Nuė jęs But kus pas Ga li nį be žodžių,
iš jo žvilgs nio vis ką su pra to,
kad tai tik jo žiau rus kerš tas Lordui.
– Ech tu, kai my ne ne jau gi už kelias
an tis, už ke lias an tis ši taip... Gyve
ni mas per trum pas, kad ga lė tum
to kias blo gy bes da ry ti. Ma ne rei kė jo
nu baus ti, o ne ma no au gin ti nį.
– Apie ko kias tu čia an tis kal bi? –
ban dė ap si mes ti Ga li nis, bet rau donis
tik iš mu šė jo vei dą. Taip ne ti kė tai
ir tie siai pa klaus tas dar iš le me no,
– rei kia sa vo šu nį pri riš tą lai ky ti, o
jie tuok sis lie pos 2 d.
cI VI lI nės meT rI ka cI jos sky rIu je re gIsT ruo ja mos
san Tuo kos
12.20 val. Dei vi das Put cas ir To ma Go bu žy tė
12.40 val. To mas Va ce lis ir Ne rin ga Ti tai tė
13.00 val. Bro nius Prei džius ir Jū ra tė Ja nu še vi čiū tė
13.20 val. Gin ta ras Lo pe ta ir Lau ra Gri go ny tė
13.40 val. Egi di jus Ko pus tas ir Sand ra Vyš niaus kai tė
14.00 val. To mas Nar mon tas ir Lau ra Grins ky tė
bIr žų pI ly je re gIsT ruo ja mos san Tuo kos
15.00 val. Jus tas Ur bo nas ir Do vi lė Kut rai tė
16.00 val. Ta das Lenk tis ir Mar ty na Ša tai tė
16.40 val. Ro mas Kli ma šaus kas ir Auš ra Pu dins kai tė
Lin ki me lai mės!
padėka
Dėkojame visiems „Keliaujančių
socialinių virtuvių organizatoriams“
bei aktyviems „Organizacijų
mugės“ dalyviams: jauniesiems
savanoriams, Biržų rajono
neįgaliųjų draugijai, Biržų pagyvenusių
žmonių asociacijai, Biržų
trečiojo amžiaus universitetui, VšĮ
„Pagalbos centras“, Būginių kaimo
bendruomenei, VšĮ „Portfolio
meno galerija“, Ramongalių kai­
ne pa lai dą. Šian dien an tį, o ry toj gal
kam gerk lę per kąs. Bai gia ta vo šuo
ir vi sas ma no viš tas iš pjau ti. Se niai
dings ta ma no rai bo sios.
– La bai klys ti. Jis tik pir mą kar tą
dėl mū sų kal tės iš vol je ro iš trū ko. Jis
me džiok li nis šuo. Žo džių ne ran du
ta vo poel giui pa tei sin ti. Miš ko žvėrys
ta vo paukš čius se niai ga la bi ja. Ką
čia ir be pri dė si, – But kus ap si su ko
ir nu sku bė jo pas sa vo mer dė jan tį
drau gą. Kaip tik jau ir ve te ri na ro
Au gus to ma ši na į kie mą įrie dė jo.
– Blo gi jū sų nu my lė ti nio rei ka lai.
Dur ta la bai ašt riu daik tu ir dar sumuš
tas. Kas taip ne žmo niš kai ga lė jo
pa da ry ti, – ste bė jo si ve te ri na ras. –
Per dur tas plau tis ke lio se vie to se ir
de ši nė ko ja su žeis ta. At ro do, laužtas
kau las. Ne ver ta gy vu lį kan kinti,
kad iš gy vens vil ties nė ra. Tu juk
me džio to jas, But kau. Pa gal vok, kaip
ge riau pa sielg ti...
Iš ly dė jęs ve te ri na rą But kus už sime
tė ant pe ties šau tu vą, at sar giai
paė mė ant ran kų Lor dą ir pa trau kė
į pa miš kę. Net pa si kuk čio da ma nuly
dė jo aki mis vy rą But kie nė.
– Ką gi, ma no ge ra sis drau ge,
ne ga liu leis ti tau kan kin tis, – ir atsi
trau kęs de šimt žings nių nu si taikė
į Lor dą.
Šis stai ga su ju dė jo, lyg at si pra šyda
mas at si sto jo ant prie ki nių ko jų
ir įsmei gė liūd nas, at gai lau jan čias
akis į šei mi nin ką. Neįs ten gė Butkus
šuns nu šau ti, pirš tai lyg nu tir pę
nie kaip gai du ko pa spaus ti ne ga lė jo.
Gal ver ta pa ban dy ti, gal pa vyks, –
ne šda mas Lor dą at gal kurs tė vil tį
But kus. O But kie nė, tik vy rą pa mačiu
si, aša ras nu brau kė ir su pa slėp tu
džiaugs mu krei pė si į vy rą.
­ Gal mies te lio smul kių gy vūnų
kli ni kos ve te ri na ras Min daugas
pa dės.
Tą pa čią va lan dą at si ve žė But kus
Min dau gą, ku rį ne vie nas so die tis
ge ru žo džiu mi nė jo ne vien kaip
ge rą tos sri ties spe cia lis tą, bet kaip
są ži nin gą ir at jau tos žmo gų.
Kant riai, Min dau go pa de da mi,
gy dė Lor dą But kai. Ta čiau įdė tas
triū sas tik po ke lių mė ne sių da vė
re zul ta tą. Žaiz da už si trau kė, krūti
nė je šniokš ti mas din go, ne tru kus
šuo ir vaikš čio ti po tru pu tį pra dėjo.
Ne be lai kė vol je re Lor do But kus.
Nak tį į na mo priean gį įsi leis da vo,
13
mo bendruomenės kapelai „Ramava“,
Biržų šv. Jono Krikštytojo
parapijai, Biržų kultūros centrui,
renginio rėmėjams UAB „Agaras“,
UAB „Biržų duona“, UAB „Biržų
alus“, informaciniams rėmėjams
laikraščiams „Biržiečių žodis“ ir
„Šiaurės rytai“, tinklapiams selonija.lt
ir birziskis.lt.
Renginio globėja savivaldybės
merė Irutė Varzienė
Užs. 1742
kerš tas ir at pil das neIš gal Vo Tos Is To rI jos
o die ną į lau ką iš leis da vo. Nie kur
nė jo Lor das, tik po kie mą at sar giai
vaikš ti nė jo ir po Ga li nio paukš čius
akių ne be ga nė.
Bu vo pa ts die no vi dis. Ru dens
sau lės spin du liai dar kait riai šil dė
že mę. Va kar praė jęs škva las pri darė
daug bė dų so die čiams. Neiš ven gė
nuo sto lių ir Ga li nis. Vė jas nu plė šė
nuo sto go ke le tą la pų ši fe rio, ap lamdė
šil ta dar žį, net se ną lie pą iš ver tė.
Už si ropš tęs ant sto go Ga li nis dė jo
ši fe rio la pus, o kar tu akį už mes da vo
į ap link laks tan tį dve jų me tų sū nų.
Įni kęs į dar bą net ne pa ma tė, kaip
vai kas, at si da ręs var te lius, link prūdo
nu bė go, o pa skui krykš tau da mas
ant til te lio už si ropš tė.
– Gied riuk, grįžk! – pa ma tęs
tols tan tį sū nų ne sa vo bal su su ri ko
Ga li nis. Bet kur tau, vai kas net pa sišo
ki nė da mas tie siai nuo til te lio į raibu
liuo jan tį van de nį nė rė. Pak lai kęs
tė vas tik su sver dė jo ir neiš lai kęs pusiaus
vy ros kar tu su ne baig tu pri kal ti
ši fe rio la pu nu si ri to nuo sto go.
– Gied riau, sū ne li! – dar kar tą
vai to da mas su ri ko Ga li nis. Ban dė
kel tis, bet ne žmo niš kas skaus mas
su ra ki no vi są kū ną. O Gied riu kas
lyg ma žas ka muo liu kas iš ni ro iš
van dens ir vėl din go. Tuo tar pu,
kai at ro dė, kad vis kas baig ta, iš už
tvo ros pa si ro dė Lor das. Kiek leido
sveiks tan čio šuns jė gos, šo ko į
van de nį tie siai ten, kur dar ma tė si
su drums to van dens ra ti lai. At ro do,
praė jo vi sa am ži ny bė, bet tai bu vo
tik aki mir ka. Lor das iš ni ro iš vandens,
o pa skui sa ve, įsi kan dęs už
pa kar pos, trau kė springs tan tį vai ką.
Iš tem pęs jį ant kran to dar pa vil ko
ke le tą žings nių to liau nuo van dens
ir šlu buo da mas nu bė go į sa vo kiemą.
Gied riu kas ke le tą kar tų gi liai
su ko sė jo, prunkš te lė jo, vėl su kosė
jo ir, pa lei dęs dū das, nu bė go pas
tė vą, ku ris iš skaus mo ne ga lė jo net
at si sto ti, o šliauž te šliau žė prie sūnaus
ir pa sie kęs tvir tai jį ap ka bi no.
Jo žvilgs nis pa ga vo Lor dą, ku ris kito
je tvo ros pu sė je pur tė nuo kai lio
pa sku ti nius van dens la šus. Stam bios
aša ros ri to si per Ga li nio skruos tą.
Jos mai šė si su sū naus šla piais dra bužiais.
Tai bu vo džiaugs mo, skaus mo
ir at pil do aša ros.
Zig mas RuP šYS

14
gied riaus.lt nuo tr.
Per ga les šven tė
bir žie čiai bu riuo to jai
Anykš čių ra jo no Ru bi kių eže re
vy ko 27­oji Jo ni nių re ga ta. Jo je da lyva
vo ke tu ri bir žie čiai: Vi ta li jus Ja siūnas,
Jo nas Ku čins kas, Jo nas Ma žui ka
ir And rius Kur ga no vas. Jie lai mė jo
be veik vi sas pri zi nes vie tas.
Dvi die nas tru ku si Jo ni nių re ga ta
bu riuo to jus iš vi sos Lie tu vos ir lietu
mi lais tė, ir ge ru oru ma lo ni no.
Vi ta li jus Ja siū nas ne be sus kai čiuo ja,
kiek kar tu da ly va vo Jo ni nių re ga to je
ir kiek kar tų grį žo nu ga lė to ju. Prizi
nes vie tas Jo ni nių re ga to je uži ma
ir ki ti Bir žų bu riuo to jai. Šių me tų
re ga ta bir žie čiams taip pat bu vo
sėk min ga.
Sen jo rų – (dau giau kaip 40 me tų)
gru pė je I vie tą lai mė jo V. Ja siū nas,
Perka
nekIlnojamasIs TurTas
Brangiausiai Lietuvoje perka, nuomoja
žemę tik Papilio seniūnijoje, Einorių,
Kučgalio kaimuose. Tel.: (8 685) 11714,
(8 616) 43046.
85919
lietuvos miškų valdymo bendrovė
gIrmedIs mišką su žeme visoje
lietuvoje. greitas atsiskaitymas.
Tel. (8 612) 12058.
88898
Ūkininkas brangiai perka mišką išsikirtimui
arba su žeme. Tel.: (8 682) 18972,
(8 600) 63820.
81970
ūkininkas perka arba išsinuomoja
žemę papilio ir aplinkinėse seniūnijose.
Tel. (8 614) 48378.
89288
Ūkininkas perka arba išsinuomoja žemės
ūkio paskirties žemę Vabalninko
ir aplinkinėse seniūnijose. Tel. (8 687)
15893, (8 607) 25042.
90498
įVaIrūs
Brangiausiai įvairius automobilius,
autobusus, visureigius, sunkvežimius.
Tel.: (8 623) 03360, (8 629) 10247.
91204
Kombainus, traktorius, automobilius,
autobusus, įv. techniką, metalo laužą,
elektros variklius. Tel. (8 633) 60143.
90810
Rotacinę šienapjovę prie MTZ. Siūlyti
įvairius variantus. Tel. (8 658) 85609.
91086
Rusiškos dalginės šienapjovės dalis
arba visą šienapjovę. Tel. (8 626)
61583.
91480
gyVulIaI
Bendra Lietuvos–Olandijos UAB BAR­
TYNCO brangiai – veršelius iki 2 mėnesių.
Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502,
(8 636) 42871, (8 45) 556061.
90801
d. remeikos įmonė perka jaučius,
karves, jų prieauglį, veršius, avis.
sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561,
(8 686) 76913.
90919
II – J. Ku čins kas, IV – J. Ma žui ka.
Suau gu sių jų gru pė je (iki 40 me tų)
III vie tą iš ko vo jo ant rą kar tą re gato
je da ly vau jan tis And rius Kur gano
vas.
Ant rą ją re ga tos die ną vy ko bu riavi
mo ma ra to nas. Čia Vi ta li jus Ja siūnas
taip pat bu vo neap len kia mas ir
iš ko vo jo I vie tą. Ket vir tas bu vo J.
Ku čins kas, šeš tą ją vie tą užė mė J. Mažui
ka, aš tun tą ją – A. Kur ga no vas.
Ab so liu čio je įskai to je V. Ja siū nas
bu vo pir mas, J. Ku čins kas – tre čias,
J. Ma žui ka – šeš tas, A. Kur ga no vas
– aš tun tas.
Ko man dų įskai to je bir žie čiai iško
vo jo ant rą ją vie tą. Juos ap len kė
tik pa ne vė žie čiai.
Užs. 79
Užs. 1595
Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka
vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45)
510825, (8 610) 07245.
91115
karves, bulius, telyčias. sveria. moka
priedus. perveža gyvulius. Tel. (8
612) 08756.
91524
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka
už gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8
682) 56872.
91106
Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM.
Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699)
90758, (8 685) 51635.
90994
Nuolat brangiai veršelius auginimui
iki 2 mėn. Moka priedus. Tel. (8 656)
40439.
90982
užsienio įmonė aukščiausiomis
kainomis visus veršelius iki 2 mėn.
ir iki 100 kg. ypač brangiai belgų
mėlynuosius, moka 6, 21 proc.,
sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito
vietoje. Tel.: (8 659) 95647, (8 604)
44438.
90588
Užsienio įmonė brangiai veršelius auginimui,
ypač brangiai belgų mėlynuosius.
Moka PVM. Sveria elektroninėmis
svarstyklėmis. Atsiskaito iš karto.Tel.
(8618) 72474.
90505
InformacIja, skelbImaI
lankyTojams
Vasaros laikotarpiu – liepos–
rugpjūčio mėn. kavinėje-restorane,
maironio g. 8, keičiasi
darbo laikas.
Kavinė dirbs:
pirmadienis–penktadienis
nuo 9.00 iki 15.00
šeštadieniais nuo 12.00 iki 17.00
Restoranas dirbs:
Pirmadieniais–penktadieniais
nuo 15.00 iki 18.00
šeštadieniais nuo 17.00 iki 23.00
Valgykla dirbs:
pirmadieniais–penktadieniais
nuo 11.00 iki 15.00
Liepos 6 d. (trečiadienį) 9 val. iš Savivaldybės kiemo „Šalpusnis“ nariai
su šeimomis vyksta į Jūrmalą.
žūb Ir ūkInInkų dėmesIuI
UAB „Kurana“ palankiomis sąlygomis
sudarinėja 2011 m.
kvietrugių ir pašarinių kviečių
derliaus supirkimo sutartis.
Tarpininkauja perkant žymėtą
dyzelinį kurą (minimalus kiekis
5000 ltr.)
Tel.: (8 451) 34500,
(8 610) 39902.
Užs. 1226
Užs. 1413
Užs. 1765
Išankstiniai užsakymas priimami
ir vykdomi visomis dienomis Jūsų
pageidaujamu laiku tel.: (8 618)
19459, (8 618) 19457.
Kavinukėje prekiaujama plataus
asortimento, įvairaus skonio ir
aromato TORREVILLA vynais ir
šampanais, atvežamais tiesiai iš
Italijos vyno gamyklos, taip pat
Italijoje skrudintomis kavos pupelėmis
MOKITO. Šiais produktais
Lietuvoje prekiauja tik E. Kazlausko
prekybos įmonė adresu: Maironio
g. 8, Biržai. Tai geros kokybės
produktai.
Užs. 1718
uab auToVus perka
juodojo metalo laužą,
skardas. Varį, žalvarį,
aliuminį. Tel. (8 652) 37317.
Tiekimo g. 4 („Biržų žemtiekimas“
teritorijoje). Užs. 1605
Užs. 1693
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
Užs. 1766
Užs. 1739
BaigĖsi PUsMETis.
JEi PaMiršoTE
PraTęsTi
„BiržiEčių žodžio“
PrEnUMEraTĄ,
PadarykiTE Tai
daBar.
kuprelIškyje – šV.
elžbIeTos aTlaIdaI
Liepos 3 dieną Kupreliškyje švenčiami
tradiciniai šv. Elžbietos atlaidai.
Šv. Mišios Kupreliškio bažnyčioje
bus aukojamos 12 val. Pramogos:
meno mėgėjų koncertai, populiarioji
loterija, liaudiški žaidimai, bendruomenės
jubiliatų pagerbimas ir kitos
staigmenos prasidės 14 val. Gegužinė
– iki aušros.
bIržų Turgus
birželio 25 d. kainos lt
Kiauliena, 1 kg:
­ kumpio be kaulo 13–14
­ sprandinės 18
­ nugarinės 20
­ šoninės 11–13
­ šonkauliukų 8–11
­ lašiniai 6–8
­ rūkytų lašinių 13–15
1 kg vištienos 15
Kiaušiniai, 10 vnt. 4–4,5
1 kg morkų 2,5–3
1 kg svogūnų 2,5–3
1 kg medaus 15–16
1 kg bulvių 1,2–1,8
1 kg česnakų 15–18
1 kg obuolių 2,2–3,5
1 kg kvietinių miltų 1,5–2
50 kg kviečių 45–50
50 kg miežių 45–50
100 g svogūnų laiškų 0,5–1
Krapų ryšelis 1
100 g ridikėlių ryšelis 1
100 g salotų 0,6–1
1 kg trump. agurkų 3,5
1 kg braškių 8–12
1 kg šviežių kopūstų 1,5
1 kg šviežių bulvių 3–4
1 kg šviežio medaus 18–20
1 kg pomidorų 4,5–5,5
1 indelis žemuogių 3
Morkų ryšelis 1
Nuolat perka arklIus
ir jų prieauglį.
Moka PVM.
Tel.: (8 659) 99242. Užs. 1729
BranGiai perka KarVEs, JauČius, tELyČias.
Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria.
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.
Užs. 1762
Užs. 1708
Užs. 1730

2011 m. liepos 1 d., penktadienis skelbImaI, reklama
Laidojimo paslaugų
centras
s. dagilio g. 8, biržai
Tel. (8 450) 31078
VIsą parą: (8 698) 70110
Šarvojimo salės nuoma
nemokamai*
* užsakant visą paslaugų komplektą
Užs. 1728
siūlo paslaugas
Atnaujina minkštus baldus. Keičia
sulūžusias spyruokles. Turi audinių.
Tel. (8 653) 59447.
90991
Daro vidaus apdailą. Glaisto, dažo,
kala lentutes. Vyksta į rajoną. Tel. 98
604) 30696.
90614
Gamina įvairias plienines stogų, sienų
dangas, tvorų elementus. www.plieniniaistogai.lt
Tel. (8 698) 14485.
90939
gamina paminklus, tvoreles iš
įvairaus akmens, sumontuoja. pertvarko
senas kapavietes. paupio
g. 15. Tel.: (8 450) 320547, (8 686)
42470.
89444
Kloja trinkeles savo ir užsakovo medžiagomis.
Tel. (8 676) 41205.
91338
Kokybiškai atlieka langų apdailą ir kitus
apdailos darbus. Tel. (8 652) 76369.
90607
Kokybiškai taiso skalbimo mašinas,
šaldytuvus, šaldiklius. Pensininkams
taiko nuolaidas. Tel. (8 639) 05537. 90811
Nebrangiai taiso skalbimo mašinas,
šaldytuvus, šaldiklius. Garantija iki 2
m. Pensininkams nuolaidos. Vyksta į
rajonus. Tel. (8 653) 44052.
90992
Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės,
slankiojamos sistemos, lovos,
komodos, prieškambario baldai. Tel.
(8 616) 36372.
90708
Remontuoja automatines skalbimo
mašinas kliento namuose. Tel. (8 685)
69178.
90508
Santechnikos darbai. Tel. (8 610)
24022.
90506
Smulkina deklaruotas pievas, ganyklas.
Tel. (8 695) 18775.
90694
Taiso įvairius šaldytuvus ir šaldiklius.
Pildo kondicionierius ir žemės ūkio
technikai. Parduoda šaldytuvą, šaldiklį.
Tel.: (8 450) 32109, (8 670) 39662.
91016
Parduoda
nekIlnojamasIs TurTas
1 kambario butą miesto centre, šalia
bažnyčios. Suremontuotas, 3 aukštas.
Tel. (8 670) 80068.
91056
2 kambarių butą (48 kv. m.) prie Kaštonų
mokyklos Biržuose. Tel. (8 616)
56084.
91055
3 kambarių butą Vytauto g. 60, 4 a.
Kaina 55000 Lt. Tel.: (8 450) 32735, (8
608) 34379.
90658
arba išnuomoja 1 kambario butą Skratiškių
gatvėje. Tel. (8 622) 33512.
90845
Biržų m. namuką (75 kv. m). Naudotus
baldus, siuvimo mašiną. Tel. (8 37)
350741. Nuo 21–22 val.
88757
Mūrinį namą Vytauto g. 40. Tel. (8 672)
75778.
90933
Namą Laisvės g. 21 B. Kaina 150000 Lt.
Tel. (8 610) 31631.
90699
Skubiai 4 kambarių butą Rinkuškiuose
5a., garažą. Tel. (8674) 22381.
91484
Vabalninke puse namo. Tel. (8 681)
31378.
91089
Užjaučia
Mirus Adėlei KUČINSKIENEI
nuoširdžiai užjaučiame dukrą Danutę, Joną, anūką Edviną.
P. A. Krupavičiai, I. Rozentalienė, B. Gringienė
Dėl mylimos Mamytės mirties
nuoširdžiai užjaučiame dukrą Danutę ir artimuosius.
R. Četvergienė, V. A. I. R. L. T Četvergai
Nuoširdžiai užjaučiame Rimantą MOTIEJŪNĄ ir jo artimuosius
dėl Mamytės mirties.
Ančiškių kaimo bendruomenė
Amžiams užsimerkė Tavo akys, lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelių žvakių ir prisiminimai lyg negyjanti žaizda.
Dėl mylimos Mamytės mirties nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame
Irenai KRIKŠČIUKIENEI ir artimiesiems.
S. S. Valentukevičiai, A. O. Ranoniai,
B. V. Lapėnai, M. Kužmienė, R. Gasparaitienė
Tu išėjai, bet ne viską išsinešei.
Liko ilgo ir prasmingo gyvenimo brydė...
Dėl brolio Stepono mirties
nuoširdžiai užjaučiame Petrą STRAŽEVIČIŲ ir artimuosius.
B. Jarmalavičienė, V. Pikūnienė, A. Žiedelienė, V. V. Morkūnai
Žmogaus gyvenimas – kaip krintanti žvaigždė.
Taip ryškiai švietė ir staiga užgeso...
Dėl mylimo vyro tėvelio Gedimino GRYTĖS mirties
nuoširdžiai užjaučiame žmoną, vaikus ir artimuosius.
Meilūnų kaimo bendruomenė
Užs. 1720
Medinį namą netoli Agluonos upės
(gyvenamas plotas 75 kv. m, 9 arai
žemės, vandentiekis, šildymas ir kanalizacija
vietinė). Naudotus baldus.
Teirautis: antradieniais 10–12 val.,
penktadieniais nuo 21–22 val. Tel. (8
37) 350741.
91499
auTomobIlIaI, TechnIka
FIAT Coupe 2.0, raudona, 96 m., lieti
ratlankiai. Kaina 3000 Lt. Tel. (8 658)
18218.
90605
HONDA Civic (95 m., hečbekas, 1,3
benzinas, raudona, TA iki 2012­10 mėn.
Su žieminių padangų komplektu. Kaina
3500 Lt. Tel. (8 624) 16247.
90057
Metalo tekinimo stakles 1K62 (geros
būklės). Tel. (8 679) 25249.
90914
VW Passat 96 m., 2l, benzinas, sedanas,
oda, elektra, ABS, kondicionierius,
kablys, auto pilotas, TA, vyšninė.Yra
dėvėtų padangų. Tel. (8 674) 22381.
91485
Žemės ūkio techniką bei įvairių inventorių
(plūgai, kultivatoriai, priekabos),
traktorious ,,Jumz“, ,,Belarus“, T­40,
T­150, T­74 (galima dalimis). Tel.: (8 648)
67177, (8 685) 57712.
91213
įVaIrūs
15 rulonų šieno. Kaina sutartinė. Tel.
(8 611) 16814.
91339
Užs. 1776
Užs. 863
Aukšta penkių durų spintą. Kaina
sutartinė. Tel. (8 450) 32316.
90915
Baltarusiškus durpių briketus kurui.
Beržinius briketus. Pristato. Tel.: (8 674)
02502, (8 45) 510346.
91268
Danišką ir lietuvišką šiferinę stogo dangą.
Belgišką plastikinę lietvamzdžių
sistemą (įvairių spalvų pasirinkimas).
Obelaukių parduotuvė. Reformatų
g.1, Biržai (prie Autobusų stoties). Tel.
(8 652) 45462.
84635
Dėvėti drabužiai 100 kg/60 Lt. Pristatymas
nemokamas. Tel. (8­647) 05805.
91340
Kviečius, miežius, žirnius. Perka medų.
Tel. ( 8 679) 32346.
90223
malkas. yra skaldytų. su pristatymu.
Tel. (8 612) 57387.
90916
Metalines segmentines tvoras. Atlieka
montavimo darbus. www.tvorusistemos.lt
Tel. (8 690) 66420.
91273
Naujas silikatines pytas. Tel. (8 628)
91856.
91239
Pjuvenų briketus, baltarusiškus durpių
briketus, anglis. Tel. (8 687) 31605. 91263
Skaldytas malkas,mišrios. Tel. (8 601)
24856.
91630
išėjusieji
Bir že lio 21 d. mi rė
Oti li ja MA CIE NĖ, g. 1943,
Ga vė niš kio kai mo gy ven to ja,
Jad vy ga PAU LAUS KIE NĖ, g. 1931, bir žie tė.
Bir že lio 23 d.
Oti li ja TUO MĖ NIE NĖ, g. 1925,
Obe lau kių kai mo gy ven to ja.
Bir že lio 24 d.
Ve ro ni ka BUR BU LIE NĖ, g. 1927,
Nas to piš kio kai mo gy ven to ja,
Ste po nas STRA ŽE VI ČIUS, g. 1929, bir žie tis.
Bir že lio 25 d.
Ire na VE GIE NĖ, g. 1938, bir žie tė.
Bir že lio 26 d.
Sta nis la va MO TIE JŪ NIE NĖ, g. 1937, An čiš kių kai mo gy ven to ja.
Bir že lio 27 d.
Ge di mi nas GRY TĖ, g. 1947, Mei lū nų kai mo gy ven to jas.
Bir že lio 28 d.
Ade lė KU ČINS KIE NĖ, g. 1931, bir žie tė.
laidojimo paslaugos
ir prekės
15
Nuoširdžiai užjaučiame juos mylėjusius ir pažinojusius
„laidotva“
kapaviečių tvarkymas, paminklai,
tvorelės, skalda ir visi darbai
kęstučio g. 52, tel.: (8 689) 31301, 36420.
uab „agaras“ reIkalIngI:
sandėlininkas (-ė) – reikalavimas
mokėti dirbti kompiuteriu,
krovikai.
Kreiptis: Balandiškių k., Pabiržės
sen., Biržų r. Tel. (8 450) 31458.
Užs. 1690
VIšTaITės! liepos 2 (šeštadienį)
prekiaus paukštyno vakcinuotais,
sparčiai augančiais
COBB­500 veislės mėsiniais broileriais
1–14 d., vienadienėmis
rūšiuotomis vištytėmis, 3­5 mėn.
rudomis, raibomis dėsliosiomis
vištaitėmis ir dedančiomis kiaušinius
vištomis (kaina nuo 9 Lt).
Turės gaidžiukų. Spec. lesalai. Tel.
(8 696) 48473. Kirdonys 13.40, Pabiržė
13.50, Biržai 14.05 (ūk. turgus),
Klausučiai 14.20, Kratiškiai
14.30, Mieliūnai 14.40, Vabalninkas
14.50. Užs. 1699
Skubiai senas lentas ir rąstus malkoms.
Kaina 150 Lt. Tel. (8 646) 28558.
91589
SUTAUPYKITE DABAR. 100 proc. beržo
pjuvenų briketai, šiaudų briketai nuo
350 Lt. Pristato.Tel. (8 698) 55663. 90999
gyVūnaI
Antro veršio karvę. Veršiuosis liepos
pradžioje. Tel. (8 699) 87239.
91356
Nuolat įvairiais kiekiais ūkininkas parduoda
mėsinius paršelius, 6­8 savaičių.
Pasirinkimas iš dviejų vadų. Atveža į
namus.Tel. (8 686) 80994.
91095
Paršelius. Tel.: (8 450) 39568, (8 611)
00435.
90687
Prekiaus mėsiniais viščiukais, dedeklytėmis
vištaitėmis ir kitais paukščiais.
Gamintojo kainomis kombinuotaisiais
pašarais. Jaunimo g. 3, Biržai. Tel.: (8
450) 31271, (8 611) 18106.
89961
Šviežiapienes karves. Tel. (8 450)
37838.
91021
darbas
dovanoja
Užs. 1489
Reikalinga darbuotojų brigada pastato
remontui (šiltinimas, plytelių klojimas,
stogo remontas). Tel. (8 659) 11462.
91057
Statybininkas ieško darbo. Tel. (8 612)
96899.
91088
Traktorininkas ieško darbo. Turi ir lengvojo
automobilio vairuotojo teises.
Darbas gali būti ir keletą dienų. Tel. (8
658) 85609.
91085
Mielą šunelį ir jo namelį. Tel. (8 450)
53293.
91588
Kačiuką.Tel. (8 652)03319.
91594
baigti biržų miesto vakarinės
dalies nuotekų ir vandentiekio
tinklų bei statinių plėtros
II statybos etapo darbai.
Gyventojai, gyvenantys Aušros,
Skaistkalnės, Vabalninko, Respublikos,
Plento, Tarybų, Vyturio,
Pastaunyko, Klevų, Ajerų, Beržų,
Šilų, Liepų, Laisvės, Aukštaičių gatvėse
ir turintys pasijungimo projektus,
gali gauti leidimus jungtis
prie magistralinių vandentiekio ir
nuotekų tinklų. Įsivedę vandentiekio
ir nuotekų įvadus, pasidaro
jų požeminių komunikacijų geodezinę
nuotrauką, ją priduoda
UAB „Biržų vandenys“, sudarydami
sutartis dėl vandens tiekimo
ir nuotekų tvarkymo.
UAB“Biržų vandenys“
Užs. 1749

16
Iman tas Ta mu liū nas.
Arū nas Ar mo nas.
Mo tok ro sas
kė daI nIuo se
Kė dai niuo se vy ko mo tok ro so
var žy bos Že mės ūkio mi nis te ri jos
tau rei lai mė ti. ATV kla sė je nu ga lėjo
Bir žų „Eu ro di tai“ at sto vau jan tis
Iman tas Ta mu liū nas. Spor ti nin kas
ne pa li ko jo kių šan sų var žo vams ir
vi sus įvei kė ra tu.
85cc kla sės mo to cik lų var žy bo se
Jo vil tas Ci bas pir ma ja me va žia vime
bu vo ant ras, ta čiau ant ro važia
vi mo me tu su ge do mo to cik las
ir jam te ko pa si trauk ti iš ko vos dėl
pir mo sios vie tos. Bend ro je įskai to je
Issn 1392-7531
Vytauto g. 18
LT­41139 Biržai
El. paštas birzietis@takas.lt
Laikraštis leidžiamas nuo
1945 m. vasario 12 d.
Leidžia uždaroji akcinė
bendrovė „Biržiečių žodis“.
Ai ri mas Luk šė.
Vyriausioji redaktorė
Janina BAGDONIENĖ
TELEFONAI:
J. Bagdonienė – 31474
R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734
D. Mikelionis – 31645
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746
paskuTInIs puslapIs
Jo vil tas Ci bas.
Visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių
skelbimai spausdinami nemokamai
Bendradarbiai:
Feliksas Grunskis,
Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė
Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė
Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė
Edita Lansbergienė
Virginija Valaškevičienė
Vidmantas Jažauskas, Giedrius Rumė
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
Elitos Samulytės nuotr.
oraI anekdoTas
Šiandien liepa prasidės vasariška
kaitra – vidurdienį termometrai
rodys apie 30° šilumos, pūs
smagus rytų vėjas, tačiau lietaus
debesys linkę mus aplenkti.
Artimiausia naktis išliks tvanki
– apie 18°–21° šilumos, rytoj dieną
sušils iki 26° šilumos, o po pietų
vietomis gali trumpai palyti.
Sekmadienį lietaus tikimybė
mažesnė, temperatūra naktį apie
15°, dieną iki 26° šilumos.
Kita savaitė bus šilta – temperatūra
naktimis apie 15°, dienomis
20°–26° šilumos. Iki ketvirtadienio
vietomis trumpai palis, bet vėliau įsivyraus
sausesni orai.
Liepos mėnesio vidutinė temperatūra numatoma
2° aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidu­
jis li ko šeš tas.
MX2 jau nių kla sė je Ai ri mas Lukšė
pir ma ja me va žia vi me kri to ir jo
ne bai gė, o ant ra ja me užė mė aš tuntą
ją vie tą. Bend ro je įskai to je jis liko
aš tun tas.
Pra de dan čių jų kla sė je Arū nas Armo
nas pir ma vo kva li fi ka ci jo je ir užtik
rin tai lai mė jo pir mą ją vie tą.
50cc kla sės var žy bo se Ar nas
Ved lū ga kva li fi ka ci jo je bu vo pirmas,
ta čiau jau pir mo jo star to metu
skau džiai kri to ir var žy bų tęs ti
ne be ga lė jo.
ro kIš ky je
Ro kiš ky je, „Mo to Ro ki“ tra so je
vy ko Vers li nin kų tau rės IV eta po
var žy bos.
ATV Open kla sė je bir žie tis Audrius
Vait ke vi čius užė mė ant rą ją vietą.
ATV ve te ra nų kla sės var žy bo se
Nar su tis Bal čiū nas bu vo tre čias.
Tre čią ją vie tą lai mė jo ir bir žie tis
Graž vy das Venc kus, star ta vęs ATV
4x4 kla sė je.
Ve te ra nų kla sė je nu ga lė jo Sau lius
Za lin ke vi čius.
MX2 mo to cik lų va žy bo se ant ras
bu vo Arū nas Ar mo nas, tre čias Airi
mas Luk šė.
750cc su prie ka bo mis mo to cik lų
var žy bo se ant rą ją vie tą iš ko vo jo Liutau
ras Va ria ko jis ir Arū nas Šu kys.
tinė daugiametė 16,7°), mėnesio kritulių kiekis
prognozuojamas artimas vidutiniam daugiamečiam
(vidutinis daugiametis 77 mm).
Bronius MEDINIS
„su kLa si ka –
į ker na vę“
„Kla si kos“ klu bas kvie čia bir žiečius
da ly vau ti kon kur se, ku rį rengia
kar tu su „Bir žie čių žo džiu“.
Kon kur so te ma – „Su „KLASI-
KA“ – į Ker na vę“. Kon kur sui pra šome
siųs ti nuo trau kas, ku rio se bū tų
įam žin ti „Kla si kos“ klu bo au to mobi
liai: vie ni ar su jų sa vi nin kais, gerbė
jais. Ver tin si me nuo trau kų ori gina
lu mą, siu že tą. Vi sos nuo trau kos
tu ri tu rė ti pa va di ni mus. Kuo taikliau,
šmaikš čiau – tuo ge riau. Konkur
so prizas bū tų toks...
Lie pos 8–10 d. se no jo je Lie tu vos
sos ti nė je Ker na vė je vyks tra di ci nis
fes ti va lis „Gy vo sios ar cheo lo gi jos
„Kla si kai ne ga li at si spir ti net ku ni gai“. Va len ti no Da gio nuo tr.
SAULĖ
Liepos 2 d.:
teka 4.38, leidžiasi 22.11,
dienos ilgumas 17.33
Liepos 3 d.:
teka 4.39, leidžiasi 22.11,
dienos ilgumas 17.32
Liepos 4 d.:
teka 4.40, leidžiasi 22.10,
dienos ilgumas 17.30
Liepos 5 d.:
teka 4.41, leidžiasi 22.09,
dienos ilgumas 17.28
MĖNULIS
Liepos 2 d.: teka 5.55, leidžiasi 22.31
Liepos 3 d.: teka 7.18, leidžiasi 22.52
Liepos 4 d.: teka 8.44, leidžiasi 23.09
Liepos 5 d.: teka 10.11, leidžiasi 23.25
Liepos 1 d. jaunatis 11.53
die nos“. Vie na iš šios šven tės su dėti
nių da lių bus is to ri nių trans por to
prie mo nių pa ro da, ku rią lie pos 9
die ną ren gia se no vi nės tech ni kos
klu bas „Kla si ka“ bei Šir vin tų se nosios
tech ni kos my lė to jai.
Kon kur so lai mė to jas gau tų ga limy
bę kar tu su jo pa si rink tu žmogum
(kvie ti mai 2 žmo nėms) su
„Kla si ka“ vyk ti į Ker na vę, da ly vau ti
se no vi nės tech ni kos pa ro do je, vaišin
tis ir da ly vau ti klu bo po bū vy je,
kon cer te, ir kar tu klu bo na riais
grįž ti į Bir žus. Tai bū tų dvie jų dienų
ke lio nė.
Tad lau kia me kon kur so da ly vių.
Nuot rau kas ga li ma siųs ti pa prastu
pa štu, at neš ti į re dak ci ją ar ba
siųs ti elekt ro ni niu pa štu redaktorius_birzietis@takas.lt.
kon kur sas „su klasIka – į ker na VĘ“
Du baltieji lokiai eina per dykumą.
Vienas sako:
– Čia, matyt, labai slidu.
– Kodėl taip manai?
– Tik pažiūrėk, kiek daug smėlio
pribarstyta.
– Kodėl geri tiek daug vandens,
Petriuk? – klausia mama.
– Nes suvalgiau obuolį.
– Bet ką tai turi bendra?
– Pamiršau jį prieš valgydamas
nuplauti!
– Tėveli, ar užaugęs galėsiu daryti
viską, neklausdamas mamos leidimo?
– Taip, sūneli.
– Tai kada tu, tėveli, užaugsi?
Tiražas 2480 egz. 4 sp. l. Indeksas 67283.
Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.
Spausdino AB „Titnagas“,
Vasario 16­osios g. 12, LT­76291, Šiauliai.
Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais.
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.