Iš sky lė to biu dže to – ke lio nės į eg zo tiš kas ša lis

Biržų krašto laikraštis Nr. 42 (8978) 2009 m. gegužės 26 d., antradienis Kaina 2 Lt
Keturi Kampai 7–10 psl.
Antano Janušonio pieš.
trumpoSioS žinioS
SidabraS
Trenerė Nijolė Kregždienė, Biržuose išauginusi
ne vieną perspektyvią krepšininkę
ir kartu su savo auklėtinėmis dalyvavusi
Europos čempionatuose, pergales skina ir
su 1999 metais gimusių mergaičių krepšinio
komanda. Jaunosios N. Kregždienės
auklėtinės 2009 metų Lietuvos mergaičių
krepšinio čempionate „Pirmasis iššūkis“
laimėjo antrąją vietą.
pašto Skyrių neSumažėS
Šeštadienį Lietuvos televizija „Panoramoje“
pranešė naujieną, kad AB „Lietuvos
paštas“ ruošiasi uždaryti 30 pašto skyrių
kaimuose.
AB „Lietuvos paštas“ Komunikacijų skyriaus
viršininkė Jurgita Čepulytė „Biržiečių
žodžiui“ patvirtino: „Lietuvos paštas“ Panevėžio
filialo rajonuose birželio ir liepos
mėnesiais numato optimizuoti 13 pašto
skyrių. Šiame sąraše nėra nė vieno Biržų
rajono pašto skyriaus.
Biržų rajone veikia 16 pašto skyrių. Metų
pradžioje dėl savo pašto skyriaus likimo
buvo susirūpinę Kratiškių kaimo gyventojai.
Jie rinko parašus. Parašai buvo įteikti
Seimo nariui Valdemarui Valkiūnui
teršalų upėje dar yra
Po ekologinės avarijos, kurią sukėlė produktotiekio
vamzdį pragręžę ir dyzeliną
vogti ketinę vagys, teršalai iš upės vis dar
valomi. Nuo Totorių kaimo trijų kilometrų
atkarpoje Apaščios upėje pastatytos devynios
užtvaros, prie kurių kaupiasi teršalai.
Juos iš upės valo bendrovių „Mažeikių
nafta“ ir „Ekovalis“ darbininkai.
Gamtosaugininkai mano, kad jau šią
savaitę bus baigti tyrimai, po kurių paaiškės,
kiek teršalų išsiliejo į upę ir kokią žalą
padarė gamtai.
„bočiai“
Šeštadienį „Bočių“ kolektyvas, vadovaujamas
M. Peikštenienės, organizavo koncertą
„Draugystės juosta“, skirtą Lietuvos
1000­mečiui ir artėjančiai Dainų šventei.
Koncerte dalyvavo Kultūros centro pramoginių
ir tautinių šokių kolektyvai, muzikantai,
„Bočių“ draugai iš Bauskės rajono.
Prie židinio.
Kaimo bendruomenių gyvenimas 12–13 psl.
Iš sky lė to biu dže to – ke lio nės
į eg zo tiš kas ša lis
Egip te pe da go gai kė lė kva li fi ka ci ją stu di juo da mi šios
ara bų ša lies švie ti mo ypa tu mus ir nau jo ves. Kar tu su
jais kva li fi ka ci ją to bu li no si ir Sa vi val dy bės ta ry bos na rys
gy dy to jas J. Trep kus. Vie no ke liau to jo ke lio nė Sa vi val dybės
biu dže tui kai na vo pu sant ro tūks tan čio li tų. Ten pat
prie Ni lo kran tų Biu dže to sky riaus ve dė ja D. Šar kū nie nė
da ly va vo se mi na re, ku ris ra jo no mo kes čių mo kė to jams
kai na vo 2239 li tus. Ki ti Sa vi val dy bės spe cia lis tai ži nias
gi li no ir pa tir ties sė mė si Kroa ti jo je, Ita li jo je, Pran cū zi joje,
Olan di jo je ar Bel gi jo je.
paSkoloS biržų kredito unijoje
FinAnSUoJAMe žeMĖS ŪKio inVeSTiCiniUS ProJeKTUS
dirBAMe SU žeMĖS ŪKio PASKoLŲ GArAnTiJŲ FondU
Kredituojame naujai pradedančius ūkininkauti ūkininkus
žeMĖS ŪKio PASKoLoS (žemės pirkimui, ž.ū. technikai,
apyvartinėms lėšoms)
VArToJiMo PASKoLoS (būsto remontui, automobiliui, studijoms, buitinei
technikai, gydymui ir kt.)
BŪSTo PASKoLoS (būsto pirkimui, renovacijai)
Tel.: (8 450)36268, 31161; Biržai, J. Janonio g. 2.
Vabalninko kasa (8 450) 54292
Papilio kasa (8 450) 58116
Pabiržės kasa (8 450) 59126
Užs. 1799
Da lius MI KE LIO NIS
Tel. (8 450) 31645
mikelioni@yahoo.com
Sky lė taS biu dže taS
Apie ne pa vy dė ti ną ra jo no
biu dže tą daug kal bė ti ne verta.
Biu dže to sky riaus ve dė ja
Da lia Šar kū nie nė „Bir žie čių
žo džiui“ sa kė, kad praė ju siais
me tais ra jo no biu dže tas nega
vo 2,6 mln. li tų. Iš Fi nan sų
mi nis te ri jos praė ju sių metų
ge gu žės mė ne sį te ko pra šy ti
1,9 mln. li tų pa sko los (mili
jo nas šios pa sko los bu vo
grą žin tas per nai, o li kę 900
tūks tan čių „nu ra ši nė ja mi“ šiemet).
Dėl Sa vi val dy bės sko lų
nuo lat de ja vo ši lu mos tie kė jai,
dar bus at lie kan čių įmo nių bei
įstai gų va do vai. O tuo pa čiu
me tu Sa vi val dy bės ad mi nistra
ci jos spe cia lis tai kė lė kvali
fi ka ci ją.
egip taS – pa tir tieS ir
ži nių ka Syk loS
Biu dže to sky riaus va dė ja
D. Šar kū nie nė Egip te da lyva
vo se mi na re „Bu hal te ri nės
ap skai tos, mo kes čių ak tua li jų
daliaus Mikelionio nuotr.
teo ri ja ir pra kti ka“. Ne jau gi
bū tent šio je la biau ku ror tais
ir fa rao nų pi ra mi dė mis gar sėjan
čio je ara bų ša ly je už se mina
rą ver tė jo iš sky lė to ra jo no
biu dže to ge riau siai jo būk lę
ži nan čiai vy riau siai Sa vi val dybės
fi nan si nin kei pa klo ti 2239
li tus ir dien pi ni gius?
Į Egip tą ko vo mė ne sį vy ko
is to ri jos mo ky to jai. Ši ke lionė
į ku ror ti nę Hur ga dą kovo
mė ne sį, kai šal tą Lie tu vos
pa va sa rį pa kei čia 30 laips nių
oro ir am ži na 25 laips nių Raudo
no sios jū ros ši lu mė lė, bu vo
pa va din ta se mi na ru „Egip to
švie ti mo po li ti ka, švie ti mo
sis te mos ypa tu mai ir nau jovės“.
Ke lio nė je da ly va vę is tori
jos mo ky to jai bent pa ma tė
pi ra mi des, fa rao nų ka pa vietes
ir pa pi ru sus, apie ku riuos
kas met pa sa ko ja mo ki niams.
Ta čiau ke lio nė je da ly va vo ir
Švie ti mo sky riaus ve dė ja G.
Gu taus kie nė, ra jo no Ta ry bos
na riai: Va bal nin ko že mės ūkio
mo kyk los di rek to rius P. Narke
vi čius, „Aušros“ vidurinės
mokyklos mokytoja A. Garš­
Nukelta į 2 psl.

2
Iš sky lė to
biu dže to –
ke lio nės į
eg zo tiš kas ša lis
Atkelta iš 1 psl.
vaitė ir Bir žų li go ni nės chi rur gi nio
sky riaus ve dė jas J. Trep kus. Neaišku,
ko kios pa tir ties ara bų ša ly je
pa si sė mė šie gar būs po nai, ta čiau
kol kas ara biš kos nau jo vės į ra jo no
mo kyk las nė ra die gia mos – bent jau
mer gai čių su pa ran džo mis kla sė se
ne si ma to. Ak tua liais mums kai mo
mo kyk lų už da ri nė ji mo, šil dy mo,
vai kų pa ve žė ji mo klau si mais Egip to
spe cia lis tai taip pat ka žin ar ga lė jo
pa tar ti...Ta čiau kiek vie nam ke liauto
jui iš sky lė to ra jo no biu dže to bu vo
at sei kė ta po 1457 li tų. Ir dar dien pini
giai su mo kė ti.
Se mi na rai – tu riS tų
pa mėg to Se ša ly Se
Taip jau su tam pa (ma tyt, vi siš kai
at si tik ti nai), kad spe cia lis tai kva lifi
ka ci jai kel ti la biau siai mėgs ta pasi
rink ti šil tu kli ma tu, gra žia gam ta
ar pa mink lais pa si žy min čias, tu ris tų
pa mėg tas vie tas. Ne bū ti nai to li mą jį
Egip tą. Švie ti mo sky riaus spe cia lis tai
A. Di dzins kas ir M. Ne ma nis Kroati
jo je da ly va vo se mi na re „Švie ti mo
po li ti ka, švie ti mo sis te mos ypa tumai
ir nau jo vės“. Abie jų spe cia lis tų
ke lio nė prie Ad ri jos kran tų kai na vo
po 724 li tus. Ir dien pi ni gius.
Dau ge lį mū sų ir mū sų vai kų sutuo
ku si Ci vi li nės met ri ka ci jos skyriaus
ve dė ja Joa na Kve da ra vi čie nė
bu vo Vo k i e t i j o j e , Pr an c ū z i j o j e i r
Olan di jo je vy ku sia me se mi na re apie
šių ša lių ci vi li nių met ri ka ci jų įstai gų
veik lą. Už 1043 li tus.
Net per tris ša lis ke lia vo Ar chyvų
sky riaus spe cia lis tė B. Aiš po rienė,
kad su ži no tų, kaip sau go mi ir
tvar ko mi do ku men tai Pran cū zi joje,
Olan di jo je ir Bel gi jo je. Jos kvali
fi ka ci jos kė li mas se mi na re ra jo no
biu dže tui kai na vo 951 li tą.
Švie ti mo sky riaus spe cia lis tė G.
Ža ga rie nė už 1085 ne sa vo li tus Angli
jo je ir Bel gi jo je gi li no si į Ang li jos
švie ti mo sis te mos po li ti ką, ypa tumus
ir nau jo ves. Nie ko nau jo. Net
ir se mi na ro pa va di ni mas toks pa ts,
kaip ir ki tų „švie ti mie čių“ vo ja žai po
Egip tą ar Kroa ti ją, tik ša lies pa va dini
mas ki tas.
Ar chi tek tū ros ir urbonistikos
sky riaus spe cia lis tė L. Mu ni kie nė
ir Vie ti nio ūkio sky riaus spe cia lis tė
I. Ig na to nie nė, no rė da mos dau giau
su ži no ti ir įgy ti pa tir ties apie būs tų
bei sta ti nių prie žiū rą, vie no se mi naro
me tu ap lan kė net 4 ša lis: Veng ri ją,
Aust ri ją, Če ki ją ir Ita li ją. Kiek vie nai
keliautojai iš biu dže to bu vo skir ta po
1099 li tus. Ir dar dien pi ni gių smulkioms
iš lai doms.
Ne se niai į dar bą priim ta ra jo no
Ta ry bos sek re to rė N. Bal čiū nienė
su spė jo pa ke liau ti po Vo kie ti ją,
Pran cū zi ją ir Olan di ją, no rė da ma
su ži no ti, kaip šių ša lių sa vi val dy bėse
įgy ven di na mas „vie no lan ge lio“
me to das. Sek re to rės ke lio nė kai na vo
1043 li tus, ta čiau ir to liau in te re santai
su do ku men tais Bir žuo se pa tys
laks to po val di nin kų ka bi ne tus.
net ir 3 ša ly Se
pa Si Sem ta pa tir tiS
neap Sau go jo nuo
ha ke rių
Vai kų tei sių ap sau gos spe cia lis tė
D. Pra nai tie nė Pran cū zi jo je ir Vokie
ti jo je kė lė kva li fi ka ci ją se mi na re
apie so cia li nes pa slau gas šio se ša lyse.
Jos ke lio nė mums vi siems at siė jo
938 li tus. Ir dien pi ni gius.
Kai ku riems Sa vi val dy bės admi
nist ra ci jos spe cia lis tams ke liones
fi nan suo da vo įvai rūs fon dai ar
pro gra mos, tad iš ra jo no biu dže to
tek da vo su mo kė ti tik dien pi ni gius.
Taip kva li fi ka ci ją kė lė Vie ti nio ūkio
sky riaus spe cia lis tas L. Braz džio nis,
ku r is Suo mi j o j e da ly va vo s e mi na re
apie at lie kų tvar ky mą ir rū šia vi mą
bei van dens va ly mą.
Kom piu te rių spe cia lis to R. Lėckaus
ke lio nė į Ha no ve ry je vy ku sią
in for ma ci nių tech no lo gi jų pa ro dą
„Ce BIT“ bei jo ke lio nė į Vo kie ti jo je,
Pran cū zi jo je ir Olan di jo je vy ku sį semi
na rą apie tech no lo gi jų nau do ji mą
vie tos sa vi val dos ad mi nist ra vi me
ra jo no biu dže tui taip pat kai na vo
tik dien pi ni gius. Matyt, šią kelionę
paskatino turkų hakeriai, ku rie pernai
bu vo įsi lau žę į Bir žų savivaldybės
tink la pį ir ke lioms die noms su trikdę
jo dar bą...
ita li jo je į Se mi na rą...
apie ko man di ruo čių
iš lai daS
Ra jo no se niū ni jų dar buo to jai kelia
vo kiek kuk liau. Pa tir ties sem tis
Egip te, kur dy ku mo se kla jo jan tys
be dui nai net į se niū ni jas ne su si būrę,
bu vo, ma tyt, pro ble miš ka. Tad
Bir žų se niū nė K. Pad ba rot ki na,
Šir vė nos se niū nė G. Sa mu lio nie nė
ir Pa če riaukš tės se niū nas V. Džė ja
pa tir ties te ga lė jo sem tis Pran cū zi joje
ir Vo kie ti jo je vy ku sia me se mi na re
„Se niū ni jų stra te gi nis veik los pla navi
mas. Vie tos val džios, vers lo sek toriaus
ir ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų
sa vi tar pio bend ra dar bia vi mo mo delis
bei plėt ra“. Iš ties ak tua lios mū sų
se niū nams te mos, pa dė sian čios geriau
ap tar nau ti vie ni šus se ne lius,
as fal tuo ti ar bent grei de riuo ti ke lius
bei su tvar ky ti pa ke lių šiukš ly nus... Ir
vi sa ta ke lio nė kai na vo po 938 li tus
kiek vie nam (ir dien pi ni gius).
Se niū ni jų spe cia lis tės A. Gri ga liūnie
nė, V. Mi li šiū nie nė, G. Pau lauskie
nė, Z. Vai naus kie nė Pran cū zijo
je, Olan di jo je ir Bel gi jo je sė mė si
ži nių, kaip rei kia tvar ky ti ir sau go ti
do ku men tus bei ko kie rei ka la vi mai
ke lia mi do ku men tų sau gyk loms
Pran cū zi jo je. Kiek vie nos spe cia listės
ke lio nei at sei kė ta po 951 li tą. Už
tiek bu vo ga li ma se niū ni jų pa statuo
se pa ti ki mas prieš gais ri nes bei
ap sau gos sig na li za ci jas įreng ti, kurios
la biau nei abe jo ti nos se mi na ro
me tu gau tos ži nios pa dė tų iš sau go ti
do ku men tus...
Iro niš ka, ta čiau se niū ni jų dar buoto
jos V. Ga siū nie nė, A. Po vi lio nie nė
ir S. Vin ciū nie nė vy ko į se mi na rą
Ita li jo je... kad įgy tų pa tir ties reg la­
šaukiamaS SavivaldybėS taryboS poSėdiS
2009 m. gegužės 29 d. 13 val. Biržų rajono savivaldybės administracijos
Civilinės metrikacijos didžiojoje salėje šaukiamas šeštojo šaukimo
aktualijoS
men tuo ti ko man di ruo čių iš lai das.
Kiek vie nos iš jų ke lio nė kai na vo po
1068 li tus.
Še ši se niū ni jų spe cia lis tai (V. Bu tėnie
nė, J. Gu du kie nė, O. Jan kaus kienė,
S. Mi kai tie nė, L. Pat kaus kie nė ir J.
Si mė nas) bei že mės ūkio spe cia lis tas
Z. Rup šys vy ko į ke lio nę Len ki jo je,
kur se mi na re su ži no jo, kaip stip rina
mos bend ruo me nės ir tei kia mos
so cia li nės pa slau gos šio je ša ly je. Šių
sep ty nių spe cia lis tų ke lio nė į se mina
rą kai na vo 2270 li tų – kiek vie nam
po 324 li tus.
de le ga ci jų vi zi tai
Kol kas ap ra šė me tik pa vie nių specia
lis tų ke lio nes po sve čio se ša ly se
vyks tan čius se mi na rus, ku riuo se
įgau na ma abe jo ti nos ver tės ži nių.
Ta čiau Bir žai bend ra dar biau ja su
už sie nio mies tais, tad ten ka ne tik
prii mi nė ti sve čius, bet ir siųs ti į juos
ofi cia lias de le ga ci jas. 2008 me tais
dau giau kaip sa vai tę 12 žmo nių de lega
ci ja vie šė jo Al to mon te – nė pen kių
tūks t an čių g y ven to jų ne tu r in čia me
Ita li jos Ka lab ri jos sri ty je esan čia me
mies te ly je. Ši lie pos 12–20 die nomis
vy ku si bir žie čių ke lio nė į Ita li ją
ra jo no biu dže tui kai na vo 21 tūkst.
900 li tų.
Pas se nus Bir žų par tne rius Tčeve
vie šė jo 5 žmo nių de le ga ci ja. Jų
ke lio nė kai na vo 3200 li tų. Tiek pat
kai na vo ir 5 sa vi val dy bės at sto vų
ke lio nė į Gro dzis ką. O dvie jų žmonių
vieš na gė pas Bir žų par tne rius
Vo kie ti jo je, Ver de rio mies te, ra jono
biu dže tui kai na vo tik dien pi nigius.
Trys bir žie čiai per nai va žia vo
į Rad vi lų cent rą Bal ta ru si jo je Nesvy
žių, kur sto vi la bai pa na ši į Bir žų
tvir to vė. Ke lio nė ne kai na vo nė 500
li tų. 4 žmo nių de le ga ci jos vieš na gė
į Aizk rauk lę bu vo dar pi ges nė – vos
82 li tai.
šie met ke lio nėS
kuk leS nėS
2009 me tais ra jo no biu dže to padė
tis dar blo ges nė. Į ra jo no biu dže tą
2009 me tais bu vo nu ma ty ta su rink ti
80 mln. li tų, ta čiau jau da bar trūksta
4 mi li jo nų. Sa vi val dy bė Ta ry bos
lei di mu jau pa si sko li no 1 mi li jo ną,
kad ga lė tų su ma žin ti sko las už šildy
mą, elekt rą, van de nį. Ne mo ka mų
ato sto gų me ro pa vyz džiu sa va no riškai­pri
va lo mai ei na val di nin kai.
Tad ir „pa tir ti nių­pra mo gi nių“ kelio
nių šiais me tais su ma žė jo. Ba landžio
30–ge gu žės 4 die no mis Len kijos
Gro dzis ko mies tą vi zi tu pa ger bė
Bir žų ra jo no me ras R. Ra mo nas su
dar dviem jį ly din čiais žmo nė mis.
Ka dan gi vy ko au to mo bi liu, 3 žmonių
de le ga ci jos vi zi tas ra jo no biudže
tui kai na vo 474 li tus.
Bir že lio 12–21 die no mis į Ver derį
šio Vo kie ti jos mies to me ro kvieti
mu vyks daug Bir žams nu si pel nę
dai li nin kai Vid man tas Ja žaus kas ir
Egils Sku ja. Bir žų me ni nin kai vi są
sa vai tę da ly vaus ple ne re „Ver derio
mies tas ir jo žmo nės ju de sy je“.
Kar tu su dai li nin kais vyks ir ra jo no
me ras R. Ra mo nas, ku ris da ly vaus
me no sa vai tės pri sta ty me, o kai daili
nin kai ką nors nu ta pys – ati da rys
pa ro dą. Kar tu su jais vyks ir Kaš tonų
pa grin di nės mo kyk los mo ky toja
Ž. Šle žie nė. De le ga ci jos ke lio nė į
Vo kie ti ją ra jo no biu dže tui kai nuos
2524 li tus.
kva li fi ka ci joS kė li maS –
pri va lo maS
Ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist raci
jos di rek to rė Pal my ra Praš man tienė
„Bir žie čių žo džiui“ sa kė, kad vi si
spe cia lis tai pri va lo kel ti kva li fi ka ci ją.
Tam nu ma ty tos lė šos – apie vie ną
pro cen tą ar kiek dau giau iš ra jo no
biu dže to. Įgy ja mos pa tir ties pi ni gais,
anot di rek to rės, neiš ma tuo si. Tuo
la biau, kad da lis lė šų, jei gu ke lio nę
į se mi na rą re mia koks nors fon das
ar pro gra ma, su grįž ta.
Pe da go gai pa ma tė ša lis, apie kurias
nuo lat pa sa ko ja vai kams pa mokų
me tu. Daug nau dos da vė ke lionė
į Len ki ją, kur mū sų spe cia lis tai
pa ma tė, kaip tvar ko si ir dir ba pana
šio mis są ly go mis kaip mes gy venan
tys len kai.
Pa sak P. Praš man tie nės, net ir krizės
me tu, kai trūks ta pi ni gų, ne gali
ma už si da ry ti nuo pa sau lio. Nors
ir tau pant, rei kia siųs ti de le ga ci jas
pas mū sų par tne rius Len ki jo je ar
Vo kie ti jo je.
opo zi ci ja ne pri ta ria
Mo ky to ja ir ra jo no Ta ry bos na rė
Sta sė Ei ta vi čie nė: „Mes, Ta ry bo je
esan ti opo zi ci ja, nei gia mai žiū ri me
į to kias ke lio nes. Ži no ma, is to ri jos
mo ky to jui rei kia pa ma ty ti Egip tą,
ang lis tui – pa bu vo ti Ang li jo je. Tačiau
ar etiš ka mo kė ti tūks tan čius
tu riz mo fir mai už abe jo ti nos ver tės
kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rą
apie Egip to švie ti mo sis te mą? Tuo
la biau, kad da lį ke lio nės iš lai dų tu ri
deng ti pa čios mo kyk los iš mo ki nių
krep še lio lė šų... „
Anot S. Ei ta vi čie nės, se mi na rai,
kva li fi ka ci jos kė li mas ir bū ti ni visiems
spe cia lis tams, ta čiau rei kia
at si rink ti, ar ge riau vyk ti į Lie tu vo je
vyks tan čius tik rai nau dos duo dančius
se mi na rus, ar pa si kvies ti specia
lis tus į Bir žus, kur jų ga lė tų paklau
sy ti ir dis ku tuo ti daug dau giau
vie ti nių spe cia lis tų, ar tas lė šas skir ti
ke lių žmo nių iš vy kai į už sie nį?
Ta me pa čia me už sie ny je dėl pe dago
gų ke lio nių jo kių pro ble mų ne kyla
– gau na at ly gi ni mą ir va žiuo ja už
sa vo pi ni gus. Mū sų mo ky to jai taip
pat gau na ne ma žus at ly gi ni mus ir
į ke lio nes ga li iš va žiuo ti ato sto gų
me tu. Taip da ro ne tik dau ge lis dirban
čių bir žie čių, bet ir pen si nin kai,
ku rių pa ja mos daug ma žes nės nei
dir ban čių sa vi val dy bės spe cia lis tų
ar pe da go gų.
Savivaldybės tarybos dvidešimt devintasis posėdis.
Biržų rajono savivaldybės informacija
Užs. 1804
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Lėšos vaikų
vasarai
Paskirstytos lėšos vaikų
socializacijos programoms.
Šioms programoms
įgyvendinti iš Švietimo ir
mokslo ministerijos gauta
30 tūkst. litų.
12500 litų vaikų vasaros poilsiui
organizuoti skirta viešajai
įstaigai „Pagalbos centras“,
Biržų rajono sporto mokyklai,
Kratiškių pagrindinei mokyklai,
Vabalninko Balio Sruogos vidurinei
mokyklai, Pačeriaukštės
Petro Poškaus pagrindinei mokyklai,
Lietuvos šaulių sąjungos
Panevėžio apskrities 5­ajai rinktinei,
Biržų rajono savivaldybės
viešajai bibliotekai, labdaros ir
paramos fondui „Vilties šviesa“,
„Aušros“ vidurinei, Kaštonų pagrindinei,
Papilio pagrindinei,
Pabiržės pagrindinei, Nemunėlio
Radviliškio pagrindinei mokykloms,
„Saulės“ gimnazijai.
17500 litų vaikų užimtumui ir
socializacijai per mokslo metus
vykdyti paskirta Biržų rajono
sporto mokyklai, Vabalninko
Balio Sruogos vidurinei, Germaniškio
pagrindinei, Pačeriaukštės
Petro Poškaus pagrindinei
mokyklai, viešajai įstaigai „Pagalbos
centras“, Biržų jaunimo
mokyklai, labdaros ir paramos
fondui „Vilties šviesa“, Biržų
lopšeliui­darželiui „Ąžuoliukas“,
Biržų rajono neįgaliųjų draugijai,
Kaštonų pagrindinei mokyklai,
„Aušros“ vidurinei mokyklai,
viešajai įstaigai „Vaiko užuovėja“,
Biržų lopšeliui­darželiui
„Drugelis“, Papilio pagrindinei
mokyklai, „Atžalyno“ vidurinei
mokyklai, Biržų politechnikos
mokyklai, Biržų Vlado Jakubėno
muzikos mokyklai, Kratiškių
pagrindinei mokyklai, Biržų
„Saulės“ gimnazijai, Nemunėlio
Radviliškio ir Pabiržės pagrindinėms
mokykloms.
Savivaldybės pilietinio ir tautinio
ugdymo projektams vykdyti
iš Švietimo ir mokslo ministerijos
gauta 10 tūkst. litų.
Šios lėšos skirtos Papilio pagrindinei
mokyklai, „Aušros“
vidurinei mokyklai, Medeikių
pagrindinei mokyklai, „Atžalyno“
vidurinei mokyklai, Pačeriaukštės
Petro Poškaus pagrindinei
mokyklai, Nemunėlio
Radviliškio pagrindinei mokyklai,
Biržų jaunimo mokyklai,
Vabalninko Balio Sruogos vidurinei
mokyklai, Biržų Vlado
Jakubėno muzikos mokyklai,
Pabiržės pagrindinei mokyklai,
Kaštonų pagrindinei mokyklai,
Biržų rajono pagalbos mokiniui,
mokytojui ir mokyklai centrui,
„Saulės“ gimnazijai.
Iš Savivaldybės 2009 m. vaikų
ir jaunimo pilietiškumo,
saugios ir sveikos ugdymosi ir
socializacijos aplinkos kūrimo
programos lėšų 5500 litų pilietinio
ugdymo projektams vykdyti
skirta Germaniškio pagrindinei
mokyklai, lopšeliui­darželiui
„Genys“, Lietuvos šaulių sąjungos
Panevėžio apskrities 5­ajai
šaulių rinktinei, lopšeliui­darželiui
„Drugelis“, Kvetkų pagrindinei
mokyklai, Kratiškių
pagrindinei mokyklai, Biržų
krašto muziejui „Sėla“, Biržų
evangelikų reformatų parapijai,
Lietuvos jūrų skautijai.
Biržų rajono savivaldybės
informacija

2009 m. gegužės 26 d., antradienis Skaitytojų puSlapiS
Draus ti ny je – re ti paukš čiai ir au ga lai
Už suk ti kvie čia Užu ba lių tel mo lo gi nis draus ti nis.
paaugliai nežino kelių
eiSmo taiSyklių
Kvetkų kaimo gyventojas Justinas
sunerimęs dėl mopedais ir
motoroleriais lakstančių jaunuolių.
Pats Justinas vairuoja automobilį
ir dėl neatsargių vaikų vos išvengė
nelaimės kelyje. Justinas dalinosi
savo nuoskaudomis: neseniai jo
anūkas, išsiruošęs pasivažinėti su
draugu, pakliuvo į avariją. Sunkiai
sužalotas paauglys gydomas Panevėžio
ligoninėje.
„Jaunieji mopedų, motorolerių
vairuotojai tikriausiai nežino kelių
eismo taisyklių. Niekas tų taisyklių
rimtai nemoko, nekontroliuoja.
Gal vertėtų įrengti kokias
nors aikšteles ar atiduoti senas
motokroso trasas ir tegul jaunuoliai
dūksta ten“, – svarstė Justinas.
Jis baiminosi artėjančių mokinių
vasaros atostogų. Daugelis iš neturėjimo
ką veikti įvairiausiomis
edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
Užu ba lių tel mo lo gi nia me draus ti ny je sau go ma na tū ra li
gam ta. Čia įreng tas in for ma ci nis ta kas.
„Bir žie čių žo džio“ skai ty to jai pra šė
paaiš kin ti, ką reiš kia tel mo lo gi nis
draus ti nis. Už ra šą „Užu ba lių
tel mo lo gi nis draus ti nis“ jie ma tė
va žiuo da mi ke liu į Pa če riaukš tę.
„bir žie čių žo džio“ Skai ty to jų nuo mo nėS
transporto priemonėmis pasileis
ieškoti nuotykių ir potyrių keliuose.
Vyriškį stebina ir tėvelių
dosnumas. Jie perka savo atžaloms
brangius „žaislus“, kurie gali atimti
gyvybę.
rajono Savivaldybėje
perdaug valdininkų?
Biržietis pensininkas Bronius
patenkintas Lietuvos Prezidento
rinkimų rezultatais. Iš būsimosios
prezidentės Dalios Grybauskaitės
biržietis tikisi radikalių permainų.
Biržietis piktinosi, kad iki šiol mūsų
valdžios vyrai ir moterys nori
būti išlaikytiniais: anksčiau skolinosi
iš Sovietų, o dabar iš Europos
Sąjungos.
„Prie Smetonos buvo kitaip.
Prezidentas Smetona ir jo komanda
išmaldos iš svetur nelaukė. Finansines
pertvarkas pradėjo šalies
viduje, nuo savęs: sumažino atly­
Biržiečių žodis
Mes su Jumis – nuo 1945-ųjų
ginimus visiems valdininkams. Ir
tų valdininkų buvo mažiau. O šiandieninėje
Lietuvoje valdininkų aparatas
išpūstas. Toli pavyzdžių ieškoti
nereikia. Užeik į Biržų rajono
savivaldybę ir pamatysi“, – kalbėjo
pensininkas Bronius.
„Super nette“ „Senolių“
duonoS nebuS
Biržietė Regina „Super netto“
parduotuvėje pasigenda biržietiškos
„Senolių“ duonos. Moteris
skundėsi: „Kodėl biržiečiai turi
pirkti kitų rajonų kepyklų duoną,
kai pati skaniausia ir skalsiausia
mūsiškė, biržietiška duona“.
UAB „Biržų duona“ komercijos
direktorius Andrius Kurganovas
„Biržiečių žodžiui“ paaiškino: didžiuosiuose
prekybos tinkluose
gaminių asortimentas formuojamas
ne vien pagal Biržų, bet visos
Lietuvos regionų pirkėjų poreikius.
„Biržiečių žodį“ galite užsiprenumeruoti rajono paštuose
ir mūsų platinimo tarnybose (8 450) 31746, Vabalninke (8
450) 54354, Kratiškiuose (8 450) 53273.
PReNUmeRatoS KaINa 1 mėN.
atsiimantiems redakcijoje 7 Lt.
Redakcijos platinimo tarnybose Biržuose, Vabalninke,
Rinkuškių daugiabučiuose
ir Kratiškiuose 8,50 Lt.
Rajono paštuose 11 Lt.
I ir II grupės neįgaliesiems taikomos nuolaidos:
pašto prenumeratos kaina 9 Lt, redakcijos platinimo tarnyboje – 8 Lt
– Užu ba lių tel mo lo gi nis draus tinis
– tai kars ti nės kil mės išeksp loatuo
tas ir už pel kė jęs dur py nas, – sa kė
Bir žų re gio ni nio par ko spe cia lis tė
Al do na Stan ke vi čie nė.
Šis draus ti nis uži ma 142 hek tarų
plo tą. Jį su da ro pie vos, smegduo
bės, lau kai, už lie ti dur py no
kar je rai. Draus ti nis tę sia si iki pat
Kir ki lų. Pa sak A. Stan ke vi čie nės,
eksp loa tuo jant dur py ną bu vo sunai
kin ta pir mi nė aug me ni ja. Da bar
aug me ni ja at si sta to. Jau ras ti du re ti
au ga lai – bal ti ji nė ge gū nė ir pa prasto
ji van dens le li ja.
Draus ti ny je gy ve na daug be brų,
stir nų, šer nų, pe ri net 57 rū šys
paukš čių. Pen kios iš jų įra šy tos į
Lie tu vos Rau do ną ją kny gą. Tai –
juo die ji gand rai, put pe lės, griež lės,
pie vi nės lin gės, ger vės.
– Šis gam tos kam pe lis sau go mas,
nes no ri ma, kad at si nau jin tų dur pynas,
sau giai gy ven tų re ti gy vū nai, –
sa kė gam to sau gi nin kė.
Užu ba lių tel mo lo gi nia me drausti
ny je įreng tas in for ma ci nis ta kas,
sten das bei ro dyk lė.
Ap si lan kiu sie ji draus ti ny je ras
na tū ra lią gam tą bei ga lės pla čiau
su si pa žin ti su ja me au gan čiais auga
lais.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
RIMI prekybos tinklo „Super neto“
parduotuvėse iš pradžių irgi buvo
prekiaujama „Senolių“ duona, bet
vėliau atsisakyta, nes kituose rajonuose
didesnę paklausą turi juoda
plikyta, „Draugų“, balta forminė
duona ir t. t.
Ateityje gaminių asortimentas
RIMI prekybos tinklo parduotuvėse
plėsis. Bus prekiaujama rugine
duona su grūdais, duona „Kvietelis“,
tačiau „Senolių“ duonos nebus.
„Senolių“ duona prekiaujama
prekybos centruose MAXIMA,
NORFA, „Agaro“ parduotuvėje,
esančioje Vytauto g. 5, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais – Biržų
turguje. O didžiausias biržietiškos
duonos, pyrago, konditerinių gaminių
asortimentas – atsinaujinusioje
„Biržų duonos“ parduotuvėje
Rotušės gatvėje.
Užrašė Regina VAIČEKONIENĖ
paStabėlėS
Feliksas
GRUNSKIS
Kodėl lietuviai
protingesni už
kitus
3
Prieš kelerius metus skelbėmės,
kad esame Baltijos tigras. Patys
tikėjome ir kitus bauginome
ekonomikos šuoliais. Bet mūsų
liuoksėjimus pakirto kitų valstybių
nuovargis. Ėmėme atatupsti
trauktis. Tačiau pasakėme pasauliui,
kad esame labai drąsūs. Ir tikrai
visus nustebinome. Pasaulio
valstybės nuo sunkmečio puolė
ginti skatindamos vartojimą, o
mes viską pažabojome. Mokestėlius
patvarkėme, biudžetą apkarpėme.
Kiti sunkmečiu meldžiasi
Tarptautiniam valiutos fondui, o
mes tikimės savo jėgomis viską
išsrėbti. Ir rimti pasaulio ekonomistai
pastebi: Lietuva ima sveikti
be pašalinės pagalbos! Todėl paskelbė,
kad galime skolintis palankesnėmis
sąlygomis. Mes patys
tokia sėkme dar negalime patikėti.
Peikiame valdžią. Ar teisingi mūsų
priekaištai Vyriausybei, pasakys
po inauguracijos Prezidentė Dalia
Grybauskaitė. Jos žodis bus šventas
Lietuvai.
Aiškėja dar įdomesnis dalykas.
Ko gero, labai protingai suderėjome
su Europos Sąjunga dėl Ignalinos
atominės elektrinės. Nusprendėme
jėgainę peržegnoti ir
uždarymui gauname europietišką
paramą. Gudrus žingsnis. Pasirodo,
kad mums tos elektrinės visai
nereikia. Labai gerai, kad po uždarymo
elektra smarkiai pabrangs.
Jeigu pabrangs, bus tamsiau. Išeis
piliečiams į sveikatą.
Mat pasaulio mokslininkai
pateikia vis daugiau įrodymų,
kad dirbtinė šviesa kenkia ne tik
žmonėms, bet visai pasaulio gyvūnijai.
Šviesos perteklius naktį
trikdo normalų paros ritmą.
Miestuose, kur naktimis tvieskia
gatvių žibintai ir mirga visokios
reklamos, daugiau moterų serga
krūties, o vyrai – prostatos vėžiu.
Tai nustatė žydų mokslininkai,
pasižiūrėję iš kosmoso į naktinius
pasaulio miestus.
Medikai išsiaiškino, kad kraujas
žmonių, praleidusių tam tikrą laiką
lempos šviesoje, laboratoriniams
gyvūnams pagreitina navikų augimą.
O visiškoje tamsoje buvusių
žmonių kraujas stabdo vėžinių ląstelių
plėtrą. Manoma, kad navikus
naikina melatoninas, o jo žmogaus
kraujyje atsiranda būtent naktį.
Šviesa naktį iš gatvės drumsčia
žmonių miegą. Mat kiekvienas
žmogus prabunda maždaug
po pusantros valandos. Pamato
šviesą, vargiai vėl užmiega. Jeigu
atsibunda tamsoje, verčiasi ant
kito šono, ir net neprisimena, jog
buvo nubudęs.
Vokiečių mokslininkai nustatė,
kad vienas naktį paupyje
šviečiantis žibintas 200 metrų
spinduliu užmuša visus vandens
vabzdžius.
Ir dar vienas dalykas, kodėl
Lietuvai nereikia elektros šviesos.
Prie tamsos daugiau drąsos. Taip
išspręsime demografinius reikalus.
Be valdžios pašalpų gims
daugiau vaikų. Ir vėl visas pasaulis
stebėsis: tie lietuviai ne tik drąsūs,
bet dar ir labai protingi!

4
Ge gu žės 22 die ną Bir žų ra jo no
apy lin kės pro ku ra tū ro je bu vo sureng
ta pro ku ra tū ros die na. Šia proga
Bir žuo se ap si lan kė ge ne ra li nis
pro ku ro ras Al gi man tas Va lan ti nas,
Pa ne vė žio apy gar dos vy riau sia sis
pro ku ro ras Jus ti nas Pup ka bei Gene
ra li nės pro ku ra tū ros sky rių va dovai.
Jie su si ti ko su teis mo, po li ci jos,
prieš gais ri nės ap sau gos ir gel bė ji mo
tar ny bos va do vais. Pi lies sa lė je vyko
su si ti ki mas su ra jo no va do vais,
Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos bei seniū
ni jų dar buo to jais, ži niask lai dos
at sto vais. Ge ne ra li nis pro ku ro ras
pa pa sa ko jo apie Lie tu vos pro ku ratū
ros veik lą ir pro ble mas, apie bendra
dar bia vi mą su įvai rio mis ins ti tu­
ci jo mis ša lies vi du je ir su už sie nio
tei sė sau gos ins ti tu ci jo mis.
Pa ne vė žio apy gar dos vy riau sia sis
pro ku ro ras Jus ti nas Pup ka sa kė, kad
Bir žai – ra mus kai miš kas ra jo nas,
ku ria me įvyk dy ta ma žiau siai nu sikal
ti mų iš vi sų Pa ne vė žio apy gar dos
pro ku ra tū rai pri klau san čiuo se ra jonų.
2008 me tais nu si kal ti mų su mažė
jo 10 pro cen tų, šie met nu si kal timų
vėl ma žė ja, o jų išaiš ki na mu mo
pro cen tas ge rė ja. Pa gal išaiš ki na mų
nu si kal ti mų skai čių Bir žai uži ma
ant rą vie tą apy gar do je. Ta čiau gausė
ja vie šo sios tvar kos pa žei di mų bei
smul kių nu si žen gi mų.
Pro ku ro ras pa pa sa ko jo ir apie biržie
čiams rū pi mų by lų ei gą, ku rias
teiSėtvarka
Bir žų ra jo no apy lin kės pro ku ra tū ros vy riau sia sis pro ku ro ras da rius Kro ger tas, Pa ne vė žio apy gar dos vy riau siasis
pro ku ro ras Jus ti nas Pup ka, Lie tu vos ge ne ra li nis pro ku ro ras Al gi man tas Va lan ti nas ir Sei mo na rys Val de ma ras
Val kiū nas Bir žų pi lies rū mų sa lė je su si ti ki mo su sa vi val dos dar buo to jais me tu.
Lan kė si ge ne ra li nis pro ku ro ras
Biržų rajono apylinkės prokuratūroje į susitikimą su
Generaliniu prokuroru A.Valantinu užsirašė 8 asmenys,
atvyko 7. Gyventojai kreipėsi į generalinį prokurorą
dėl įvairių jiems rūpimų klausimų ir problemų: buvo
inForMACiJA APie PATVirTinTĄ žeMĖTVArKoS SCHeMĄ
Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu nr.
T­114 patvirtinta Biržų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų
kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema.
Su minėta schema galima susipažinti tinklalapyje http://www.birzai.lt/, skiltyje
,,Teritorijų planavimo dokumentai“.
Biržų rajono savivaldybės administracija
Užs. 1811
Tiražo nr. 685 data: 2009.05.24
Aukso puode – 201 311 Lt
Visa lentelė – 89 100
(4x22 275) Lt
Įstrižainės – 12 Lt
eilutė – 3 Lt
Keturi kampai – 3 Lt
51 64 12 43 37 47 29 68 24 08 67
44 39 09 22 31 16 48 71 28 57 04
46 66 35 38 49 59 33 27 10 11 30
03 17 >> keturi kampai
63 06 05 72 65 >> eilutė
15 19 23 45 40 >> įstrižainės
73 56 60 32 50 34 >>
visa lentelė
Papildomi prizai:
Audi A3 0619541
Peugeot 107 0734971, 0056654
teleloto
VW Polo 0266059, 699485
Mitsubishi Colt 0060437,
0653436, 0023116, 0435448
renault Thalia 0147024,
0625617, 0231635, 0727621
Citroen C3 0014893, 0089604
Chevrolet Spark 0710077,
0706498, 0460051, 0222557
Kvietimai į TV:
055*124, 000*423, 050*789.
Telefonai Sony ericsson T250i:
(8 641) 75874, (8 611) 02492,
(8 692) 32641, (8 639) 00449,
(8 694) 21402, (8 683) 00260,
(8 699) 19740, (8 621) 79970,
(8 648) 42038, (8 688) 23230,
(8 696) 06517, (8 677) 43095.
da liaus Mi ke lio nio nuo tr.
tir ti pe rė mė Pa ne vė žio apy gar dos
pro ku ra tū ra. Bai gia ma tir ti iš niekin
tos ir miš ke žiau riai nu žu dy tos
mer gi nos by la. Ge gu žės mė ne sį bus
gau tos pa sku ti nės me di ci nos eksper
tų iš va dos ir bir že lio pra džio je
gru pė įta ria mų bir žie čių stos prieš
teis mą.
Bir žų ra jo no apy lin kės pro kura
tū ros vy riau sia sis pro ku ro ras
D a r iu s K ro g e r t a s p a p a s a k o j o api e
da bar ti nę pa dė tį Bir žų ra jo ne,
pa žy mė jo, kad 2008 me tais bu vo
įvyk dy ti 2 api plė ši mai, o šie met
per ke tu ris mė ne sius jau įvyk dy ti
4 api plė ši mai.
Da lius MI KE LIO NIS
kreiptasi dėl Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalyse
įvykdytų nusikalstamų veikų; dėl šiuo metu Biržų rajono
apylinkės prokuratūros kontroliuojamų bei nutrauktų
ikiteisminių tyrimų.
Siūlo paslaugas
Moko vairuoti Panevėžyje. Sigitas. Tel.
(8 677) 17415. Užs. 630
Tvarko ir perrašo kompiuterius, atlieka
darbus su „Photoshop“, kuria interneto
tinklalapius. Tel.: (8 643) 64250, (8 623)
07117. Užs. 1475
Įrengia ventiliacijos, ekonomiškas
rekuperacines sistemas savo ir kliento
medžiagomis. išrašo sąskaitas. Tel. (8
673) 06342. Užs. 1487
dujų įranga automobiliams. Montavimas,
remontas. Co, CH reguliavimas.
Įpurškimo sistemos reguliavimas.
Panevėžys. Tel.: (8 600) 24543, (8 45)
583405. Užs. 1545
Pjauna pavojingus medžius, mišką,
skaldo ir pjauna malkas. Tel. (8 642)
51916. Užs. 1569
Fotografuoja vestuves, pobūvius ir
kt. renginius. Tel. (8 653) 90646. Užs.
1702
Patalpų apsaugos sistemų vaizdo stebėjimo
kamerų įrengimas ir priežiūra.
Tel. (8 657) 70957. Užs. 1736
remontuoja, dengia stogus, kala
dailylentes. Skardinimo darbai. Tel. (8
623) 34377. Užs. 1738
Taiso automatines skalbimo mašinas
kliento namuose. Tel. (8 685) 69178.
Užs. 1772
Atlieka santechnikos­suvirinimo darbus.
Tel. (8 651) 31371. Užs. 1797
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
gaiSrai
germaniškyje degė apleiStaS paStataS
Šeštadienio naktį, vos kelios minutės po pirmos valandos, buvo
gautas pranešimas, kad Germaniškio kaime dega apleistas apleistas
nenaudojamas pastatas. Atvykę į įvykio vietą ugniagesiai pamatė negyvenamoje
sodyboje atvira liepsna degantį ūkinį pastatą. Medinė 25
x 6 metrų pastato dalis jau buvo sugriuvusi. Gaisro metu ugnis sunaikino
medinę 18 x 6 metrų ūkinio pastato dalį. Ugnis apgadino mūrinę
7 x 6 metrų dalį. Taip pat sudegė medinė pastato perdenga, šiferiu
dengtas stogas. Gaisro metu sudegė ir įgriuvo mūrinės dalies stogas,
sudegė viena tona šieno.
kupreliškyje – ūkiniS paStataS
Sekmadienį apie 16.50 valandą Kupreliškio kaime užsiliepsnojo ūkinis
pastatas, esantis privačiame namų valdos žemės sklype. Atvykus
ugniagesiams, ūkinis molinis 20 x 5 metrų pastatas degė atvira liepsna.
Gaisro metu sudegė apie vieną toną šieno ir šiaudų, išdegė medinės
pastato konstrukcijos ir sienos dalys, nudegė apie 70 kv. m stogo dangos,
sukrito medinė perdanga.
Gegužės 22 dieną gaisrininkams teko gesinti įsismilkusią ugnį Kratiškių
sąvartyne.
juodoji kronika
girta, be teiSių ir – į griovį
Gegužės 22 dieną policininkai susidūrė su moterim rekordininke.
Šiais metais sulaikyti neblaivios moters vairuotojos, kurios kraujyje
būtų 2,38 promilės alkoholio, Biržų policijos pareigūnams dar neteko.
O kad moteris su tiek promilių dar ir vairuotų, neturėtų teisių bei
avariją padarytų...
38 metų Nausėdžių kaimo gyvetoja G. A. apie 18 valandą išgėrusi ir
neturėdama teisės vairuoti automobilio sėdo prie „Volkswagen Passat“
vairo. Kočėnų kaime neblaivi vairuotoja nepasirinko saugaus greičio.
Ji nesuvaldė automobilio ir nulėkė nuo kelio. Avarijos metu vairuotoja
nesusižeidė, tačiau apgadinta automobilio priekinė dalis.
Eismo saugumo poskyrio viršininkas J. Jurelevičius „Biržiečių žodžiui“
sakė, kad šiais metais policijos pareigūnams dar neteko bendrauti
su tiek promilių kraujyje turinčia vairuotoja. Už tai, kad padarė
avariją vairuodama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti automobilio,
Nausėdžių kaimo gyventojos laukia dideli nemalonumai. Jos byla bus
perduota svarstyti į Biržų rajono apylinkės teismą. Vairuotojai gresia
piniginė bauda nuo 5000 iki 5500 litų, automobilio konfiskavimas arba
areštas nuo 10 iki 20 parų.
broliS perdūrė Savo dvynį
Gegužės 23­osios naktį į Šukionių kaimą lėkė ne tik policija, bet ir
greitoji medicinos pagalba. Apie 1 valandą 35 minutės buvo gautas
pranešimas, kad peilio smūgiu į pilvą sužalotas 24 metų vyras. Peilis
sužalojo vyro vidaus organus. Medikai, suteikę pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį
išgabeno į Panevėžio apskrities ligoninę.
Policijos pareigūnams pradėjus domėtis įvykio aplinkybėmis, paaiškėjo,
kad šeštadienio naktį namuose kilo konfliktas tarp brolių dvynių.
Išgėrę broliai konfliktuoja dažnai, apie jų vaidus žino ne tik kaimynai,
bet ir policija, kurią tekdavo kviesti, kad brolius nuramintų. O tą naktį
šukioniečiams dvyniams žodžių ir netgi kumščių nepakako. Vienas iš
brolių čiupo peilį ir bedė juo dvyniui į pilvą. Nukentėjusiojo kraujyje
buvo 3,01 promilės alkoholio. Iš pradžių brolis teigė, kad peiliu pilvą
persidūrė pats. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, policijos pareigūnai
nenori atskleisti, dėl ko tarp brolių kilo konfliktas.
neblaivuS vairuotojaS
Gegužės 23 dieną 1.07 val. Štakirių kaime policininkai sustabdė „VW
Passat“, kurį vairavo neblaivus to paties kaimo gyventojas V. M. 53 metų
vyro kraujyje buvo 2,28 prom. alkoholio.
Siūlo darbą
UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
ieško draudimo konsultantų naujų
klientų paieškai Pasvalio ir Biržų regionuose.
Bendrovė siūlo neribotas atlygio
galimybes, lankstų darbo grafiką,
mokymus ir skatinimą. Kreiptis tel. (8
655) 03036, el. paštu m.demidenko@
pzu.lt Užs. 1604
Karvių melžėjai. Aprūpina gyvenamuoju
plotu. Tel. (8 450) 31639. Užs.
1791
* centrinio šildymo katilai,
* krosnelės, židinių kapsulės;
* oro kondicionieriai.
Geros išsimokėjimo sąlygos. Konsultacijos,
montavimas.
Pristatymas nemokamas.
UAB „Šiaurės perlas“
Vytauto 51­2, Biržai.
Tel.: 3148б, (8 688) 88005.
Parengta pagal Biržų policijos komisariato informaciją
Užs. 1529
masažo paslaugos
Tel. (8 657) 85832
Užs. 1512

2009 m. gegužės 26 d., antradienis aktualijoS
Kaip taupomos
Ligoninės lėšos?
Nuo gegužės mėnesio į Ligoninės priėmimo
skyrių atvykę ligoniai, kuriems nereikalinga
būtinoji pagalba, turės susimokėti. Taupymo
sumetimais pinigus pacientams teks pakloti
ne tik už brangesnius antibiotikus, bet ir už
kai kurias medicinos priemones. Pavyzdžiui,
laparoskopinei operacijai reikalingas
kabutes. „Biržiečių žodis“ aiškinosi, ar
teisingai taupomos Ligoninės lėšos.
Edita MIKELIONIENĖ
Tel. (8 450) 33734
editamikel@yahoo.com
mokėSime už medicinoS
priemoneS?
Ligoninės vyriausiasis gydytojas
Nikolajus Jeloza sakė, jog Privalomojo
sveikatos draudimo fondo
biudžetą Seimas sumažino 6,4 procento.
Tačiau pabrangus medikamentams,
elektrai ir kt., Ligoninė
gavo apie 20 procentų mažiau lėšų.
Todėl tenka taupyti.
– Šiemet nenusipirksim naujos
technikos, neįdiegsim naujų technologijų.
Etatų nebėra iš ko mažinti.
Dabar svarbiausia nemažinti
atlyginimų darbuotojams, – sakė
gydytojas.
Todėl taupyti imtasi kitomis priemonėmis:
ligoniams patiems reikės
pirkti kai kuriuos medikamentus,
susimokėti už paslaugas ar medicinos
priemones.
Pavyzdžiui. Jei jums reikia atlikti
planinę laparoskopinę operaciją, patiems
teks nusipirkti kabutes, kurios
kainuoja 35 litus, laparoskopinę rankovę
– apie 12 litų ar apklotus. Taip
pat brangesnius antibiotikus ar infuzinius
tirpalus, gydantis stacionare.
Jei teks atlikti skrandžio rentgeną,
už kontrastines medžiagas mokėsite
3,50 lito, už žarnyno rentgenui reikalingą
kontrastą – 14 litų.
Lėšos bus taupomos ir Priėmimo
skyriuje. Jei dienos metu, kuomet
dirba šeimos gydytojai, atvyksite į
Priėmimo skyrių ir jums nebus reikalinga
būtinoji pagalba, už paslaugą
teks pakloti 40 litų ir 20 centų.
– Birželį Seimas žada biudžetą vėl
peržiūrėti. Paprastai taupoma socialinių
sričių sąskaita. Tad nežinia, kas
bus ateityje, – svarstė N. Jeloza.
kaS Sprendžia, kaip
taupyti?
Panevėžio teritorinės ligonių
kasos direktorius Jonas Narbutas
sakė, jog Ligonių kasa į ligoninių
taupymo reikalus nesikiša ir kištis
negali, nes ligoninių steigėjai yra
Savivaldybės.
– Savivaldybės tuo pačios rūpinasi
arba funkcijas perleidžia vyriausiesiems
ligoninių gydytojams, – sakė
J. Narbutas.
Pasak J. Narbuto, pacientai patys
perkasi medikamentus ar medicinos
priemones tuo atveju, jei nori brangesnių
ir geresnių, o ligoninė tokių
neturi. Paklaustas, ar pacientai turėtų
pirkti kabutes ar rankoves operacijai,
Panevėžio teritorinės ligonių
kasos direktorius atsakė:
– Kaip ir neturėtų. Ligonių kasa
sumoka už konkrečią paslaugą. Pavyzdžiui,
yra apendikso operacijos
įkainis, į kurį įeina priemonės, elektra
ir kt. Tačiau Ligonių kasa neiškalkuliuoja,
kiek kainavo priemonės,
elektra, medikamentai ir pan. Yra
bendra paslaugos suma.
Rajono vicemeras, Stebėtojų tarybos
prie Ligoninės pirmininkas
Aurimas Frankas sako, jog už paslaugą,
kurią šimtu procentų apmoka
Ligonių kasa, pacientas neturėtų
mokėti.
– Čia tas pats, kai tu apdraudi
automobilį, pakliūni į avariją, o
bendrovė iš tavęs paprašo dalies pinigų,
nes jiems – sunkmetis, – sakė
A. Frankas.
Pasak vicemero, jei lėšos dubliuojasi
– už paslaugą sumokėjo Ligonių
kasa ir dar reikalaujama iš ligonio
– vyksta nepagrįstas pasipelnymas.
Juk žmogus draudžiasi tam, kad už
paslaugą nereikėtų mokėti.
Iš kalnų dviračių varžybų – su medaliais
Gegužės 16 d. Šiauliuose vyko
2009 m. Lietuvos mokinių olimpinio
festivalio kalnų dviračių finalinės
varžybos.
Lietuvos mokinių olimpinio festivalio
kalnų dviračių finalinėse
varžybose dalyvavo 17 mergaičių
komandų ir 17 berniukų komandų
iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklų. Varžybose dalyvavo
ir Kaštonų pagrindinės mokyklos
komandos.
Mergaitės turėjo įveikti 3x1,3 km
trasą, o berniukai 4x1,3 km trasą.
Mergaičių grupėje nugalėjo Vilniaus
Barboros Radvilaitės pagrindinės
mokyklos sportininkės, o berniukų
grupėje Pasvalio rajono Saločių
Antano Poškos vidurinės mokyklos
sportininkai.
Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos
mergaičių komanda, kurios
sudėtyje buvo Meda Petrušauskaitė,
Solvita Kazilionytė, Milda
Jankauskaitė ir Evelina Mulokaitė
(vadovė kūno kultūros mokytoja
metodininkė Jūratė Jankauskienė)
užėmė penktąją vietą. „Kaštonų“
berniukų komanda: Giedrius Gatavyna,
Danas Dagys, Karolis Pipiras
ir Donatas Unglininkas (vadovas
kūno kultūros mokytojas metodininkas
Egidijus Žaldokas) iškovojo
trečiąją vietą.
„Kaštonų“ kalnų dviratininkų komandos.
– Jei Ligonių kasos neturi lėšų
sumokėti už paslaugas, ne žmogus
kaltas. Reikia atkreipti dėmesį,
kokius įstatymus priima Seimas, –
kalbėjo A. Frankas.
paSvalio gydytojai
mažinSiS algaS
Kaip taupo Pasvalio ligoninė,
klausėme vyriausiojo gydytojo Rolando
Rastausko.
Lėšos ligoninei sumažėjo daugiau
kaip 11 procentų. Kol kas dar
nepriėmėme sprendimo, tačiau
planuojame mažinti atlyginimus
darbuotojams. Neturime teisinių
būtų taupymo užkrauti ant pacientų
pečių, – sakė R. Rastauskas.
Pasak gydytojo, pasvaliečiai moka
tik už tas paslaugas, kurios yra
patvirtintos sąraše. Ir tai ambulatoriniai
ligoniai.
– Už medicinos priemones Pasvalio
ligoninėje besigydantys ligoniai
nemoka. Nebent žmogus sumano
pasidaryti masažą ar kitą procedūrą,
tačiau ji nebūtina gydant jo ligą.
Kartais ligoniai patys klausia, kokių
vaistų nusipirkti. Mes galime tik
geranoriškai paprašyti, kad ligonis
nusipirktų reikalingų medikamen­
5
Antano Janušonio pieš.
tų ar medicinos priemonių, bet to
daryti žmogus neprivalo, – sakė
gydytojas.
Paklaustas, ar ligoniai moka už
apsilankymą Priėmimo skyriuje, kai
jiems nereikia būtinosios pagalbos,
R. Rastauskas patvirtino, jog taip.
– Tačiau tik atlikęs tyrimus gydytojas
gali sužinoti, reikia pacientui
būtinosios pagalbos ar ne. Kai pasirodo,
jog nereikia ir jo paprašoma
susimokėti, žmogus sako, kad
neturi pinigų. Dėl to mes į teismus
nesikreipiame. Be to, daugiau kaip
30 procentų pacientų yra socialiai
remtini. Ką gali iš jų paimti? – svarstė
gydytojas.
R. Rastauskas sakė, jog Latvijoje
yra įteisinti mokami lovadieniai bei
gydytojų apsilankymas namuose.
Už lovadienį Latvijos pilietis privalo
mokėti 60 litų. Prieš guldamasis į
ligoninę pinigus įsipareigoja sumokėti
tam tikru dokumentu. Jei ligonis
pinigų nesumoka, medicinos įstaiga
kreipiasi į antstolius.
– Latvijoje finansavimas medicinos
įstaigoms sumažintas 40 procentų.
Lietuvoje kol kas mažiau,
tad ir taupymo priemonės kitokios,
– sakė gydytojas.
2009 m. BIRŽŲ RaJoNo
FUtBoLo PIRmeNYBIŲ
tVaRKaRaŠtIS
Pirmenybėse dalyvauja: „Širvėna“ (Širvėnos
seniūnija), „rovėja“ (Parovėjos seniūnija), „Pabiržė“
(Pabiržės seniūnija), „Golden score“ (futbolo­dziudo
klubas), „Širvėna­91“ (Biržų jauniai
gim. 1991 ir jaunesni). Pirmenybės vyks dviem
ratais. Pirmas ratas gegužės–birželio mėn., antras
ratas rugsėjo–spalio mėnesiais. Visos rungtynės
vyks „Saulės“ gimnazijos stadione.
PirMAS rATAS
Gegužės 27 d. (trečiadienis)
17.30 „Golden score“ – „Širvėna­91“
19.00 „Širvėna“ – „rovėja“
Birželio 3 d. (trečiadienis)
17.30 „Širvėna­91“ – „Širvėna“
19.00 „Pabiržė“ – „Golden score“
Birželio 10 d. (trečiadienis)
17.30 „Širvėna“ – „Pabiržė“
19.00 „rovėja“ – „Širvėna­91“
Birželio 17 d. (trečiadienis)
17.30 „Pabiržė“ – „rovėja“
19.00 „Golden score“ – „Širvėna“
Birželio 22 d. (pirmadienis)
17.30 „rovėja“ – „Golden score“
19.00 „Širvėna“ – „Pabiržė“

6
atgijęs kaimas laukia
permainų, bet ne
naujos biurokratijos
„Kaime akivaizdžiai keičiasi žemės
ūkio gamybos kultūra, ūkininkai
atnaujina pastatus, techniką,
žymiai pakilo darbo našumas.
Jau ateina tas metas, kai turi gerėti
ir gyvenimo kokybė. Šiandien
žmonės nekantriai laukia gerų
permainų, o tai padaryti gali ir
turi vietos veiklos grupės, pasinaudodamos
Leader metodui skiriamomis
lėšomis. Šiai programai
2007–2013 m. laikotarpiui skirta
net pusė milijardo litų“, – žemės
ūkio ministerijoje gegužės 14 d.
vykusiame susitikime su vietos
veiklos grupių tinklo (VVGT) nariais
pabrėžė žemės ūkio ministras
Kazys Starkevičius.
miniStrui rūpi kaimo
ateitiS
žemės ūkio ministras K. Starkevičius
sakėsi esąs labai sunerimęs,
kad jau ne kartą vykusiose diskusijose
su vietos veiklos grupėmis,
įsipareigojusiomis taikyti Leader
metodą kaime, niekaip nepasiekiama
bendro sutarimo mažinti jų
numatytas itin „sočias“ lėšas administravimui
ir perkelti jas į vietos
projektus. Ministras apskaičiavo,
kad administravimo išlaidoms
skiriant 20 proc. nuo visų strategijoms
įgyvendinti skirtų lėšų, kaip
yra numačiusios VVG savo plėtros
strategijose, net 87 milijonai litų
tektų naujai biurokratų kartai kurti.
„Jei administravimo lėšos būtų
sumažintos iki 14 proc., būtų sutaupyta
apie 26 mln. Lt. Už tokius
pinigus galima atnaujinti net 40
kaimų ar miestelių, sutvarkyti jų
infrastruktūrą – kelius, vandentiekį
ar pastatus, pasirūpinti žmonių
socialine gerove“, – kalbėjo K.
Starkevičius.
Žemės reformą
būtina tęsti
Nors šiemet ir žymiai sumažėjo žemės reformos darbams
skirtos valstybės lėšos, labai svarbu užtikrinti, kad
jie vyktų ir toliau. Ši mintis buvo akcentuota gegužės
20 d. Žemės ūkio ministerijos kartu su Nacionaline
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT)
surengtame pasitarime žemės reformos žemėtvarkos
darbų vykdymo ir kitais aktualiais žemės tvarkymo
klausimais, kuriame dalyvavo visų šalies apskričių viršininkai
ir apskričių viršininkų administracijų Žemės
tvarkymo departamentų direktoriai.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuosavybės
teisės šalyje jau atkurtos 716 tūkst. piliečių į
3,9 mln. ha turėtos žemės. Tai sudaro 97,6 proc. prašymuose
nurodyto ploto, į kurį pateikti visi nuosavybės
teisę ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku
įrodantys dokumentai. Daugiausiai nuosavybės teisių
atkurta šiose apskrityse: Marijampolės – 99,6 proc.,
Panevėžio – 99,4 proc., Šiaulių ir Telšių – 99,2 proc.,
Tauragės – 98,9 proc., Klaipėdos –98,2 proc., Alytaus
ir Kauno apskrityse – 98 proc. prašymuose nurodyto
ploto. Labiausiai įstrigęs žemės grąžinimas Vilniaus
apskrityje – 91,7 proc. (Vilniaus r. – 78,5 proc. ir Trakų
r. – 93,2 proc.) ir Utenos apskrityje – 95,2 proc. piliečių
prašymuose nurodyto ploto.
Nuosavybės teisės dar neatkurtos 36 tūkst. preten­
Pasak ministro, tuo metu, kai
buvo kuriama Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 m. programa,
administravimo išlaidoms numatyta
maksimali leistina 20 proc. riba
nuo vietos plėtros strategijoms
skiriamų lėšų atrodė visai kitaip
negu šiandien. „Administravimo
lėšos yra mažinamos visose šalies
institucijose, peržiūrima, kad nebūtų
dubliuojamos valdymo funkcijos.
Vietos veiklos grupių, kurios
yra pašauktos tarnauti kaimui ir jo
gerovei, kurių jau ne kartą prašyta
solidarizuotis su visa šalimi, išgyvenančia
nelengvus laikus, labai
daug pastangų deda ne planams,
kaip kuo daugiau darbų padaryti,
bet kaip išsaugoti kuo didesnes
administravimo lėšas – susikurti
daug etatų, įsirengti gražius biurus
ir gauti didelius atlyginimus,
kuriems numatė skirti beveik 73
proc. visų administravimo lėšų“, –
su neslepiamu apmaudu kalbėjo
žemės ūkio ministras. „Juk tai viešieji
pinigai, surinkti iš mokesčių
mokėtojų. Lėšos turi būti skiriamos
visuotinei kaimo gyventojų
gerovei kurti. Turime dėti visas
pastangas, kad naujosios biurokratijos
sraigtuose nepradingtų
Leader dvasia“, – pabrėžė K. Starkevičius.
Ministras pastebėjo, kad
biurokratui sukurta darbo vieta
kitų papildomų darbo vietų nesukuria,
tačiau jei būtų rūpinamasi
statybomis kaime, vienas statybininko
etatas sukurtų dar penkias
kitas darbo vietas.
K. Starkevičius kvietė VVGT narius
domėtis ne tik Lietuvos ekonomine
padėtimi, bet ir kitų europos
Sąjungos (eS) šalių patirtimi. eS
šalys mažina Leader programos
administravimo lėšas. „Pavyzdžiui,
žemėS ūkiS
mūsų kaimynai lenkai sumažino
strategijų administravimo lėšas
iki 15 proc., nors jų ekonomikos
augimas šiuo metu yra teigiamas,“
– sakė ministras.
miniSterija Siūlo
adminiStravimo lėšaS
mažinti proporcingai
projektų vertėmS
žemės ūkio ministerijos Kaimo
plėtros departamento (KPd) direktorė
Jurgita Stakėnienė atkreipė
dėmesį, kad pagal VVG numatytas
vietos plėtros strategijas (VPS) įgyvendinamų
projektų skaičius yra
pernelyg mažas, palyginti su tam
skirtomis administravimo lėšomis.
Vidutiniškai pagal vieną strategiją
(vidutiniškai – už 8 mln. Lt) numatoma
įgyvendinti apie 50 projektų,
o vieno projekto administravimas
viršija 30 tūkst. Lt.
J. Stakėnienė pristatė ministerijos
parengtą projektą, kuriame
administravimo išlaidas siūloma
mažinti nuo 17 iki 12 proc. atitinkamai
pagal vietos plėtros strategijai
skiriamos paramos vertę
vadinamuoju „laiptelių“ principu.
„Pagal mūsų siūlomą variantą kiekvienai
vietos veiklos grupei per
2007–2013 m. strategijos administravimui
vidutiniškai tektų apie
1 mln. 200 tūkst. Lt. didžiausioms
VVG, strategijos įgyvendinimui
gaunančioms daugiau kaip 10
mln. Lt paramos, administravimo
lėšas siūlome sumažinti iki 12 proc.,
tuo tarpu mažiausioms šalies VVG,
strategijos įgyvendinimui gaunančioms
nuo 4,4 iki 6,3 mln. Lt,
siūlome mažesnį mažinimą – iki
17 proc.“, – aiškino KPd direktorė
J. Stakėnienė.
dentų į 98 tūkst. ha turėtos žemės. Daugiausiai – Vilniaus
apskrityje (12 tūkst. piliečių negrąžinta 41 tūkst.
ha) ir Utenos apskrityje (8 tūkst. piliečių negrąžinta 23
tūkst. ha). Nors minėtose apskrityse šiuo metu žemės
grąžinimo darbai vyksta sparčiausiai, ankstesniais metais
darbų spartą Vilniaus ir Utenos apskrityse lėtino
archyvinių dokumentų trūkumas, piliečių neaktyvumas
teikiant būtinus dokumentus, sudėtingas žemės
grąžinimas į vienkiemius neišskirstytų ,,rėžinių“ kaimų
teritorijose.
Apibendrinęs apskričių viršininkų administracijų
pateiktus duomenis, NŽT generalinis direktorius Kazys
Maksvytis konstatavo, jog per 4 šių metų mėnesius
dėl lėšų trūkumo žemės grąžinimas apskrityse vyko
gana lėtai. Šiuo metu likę patys sudėtingiausi žemės
grąžinimo darbai. Kadangi teritoriniuose žemėtvarkos
skyriuose yra susikaupę 2,5 tūkst. įmonių parengtų,
tačiau nepatikrintų kadastro duomenų bylų, pasiūlyta
nedelsiant ieškoti galimybių paspartinti šių žemės grąžinimo
dokumentų peržiūrėjimą ir apskrities viršininko
sprendimų priėmimą. Pretendentams, pareiškusiems
valią susigrąžinti žemę natūra, kuri priskirta valstybės
išperkamai ir neprivatizuojamai, pasiūlyta parinkti
teisės aktais nustatytą galimą nuosavybės teisių atkūrimo
būdą ir nedelsiant priimti sprendimus. Pasak K.
Maksvyčio, būtina paspartinti parengtų ir patvirtintų
žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, taip pat
nedelsiant skelbti naujų žemėtvarkos projektų rengimo
pradžią, projektuoti žemės sklypus ir organizuoti
pretendentų susirinkimus, kad visi žinotų jiems numatomos
grąžinti žemės vietą.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Loretos Pociuvienės nuotr.
vietoS veikloS grupių
tinklo nariai pozicijaS
keičia nenoriai
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė
rasa Birutytė (šiuo metu
iš 51 šalyje susibūrusios VVG tinklui
priklauso 43) pareiškė, kad vardan
solidarumo VVGT nariai sutiktų
administravimo lėšas sumažinti
iki 17 procentų, tačiau tik šiems ir
kitiems metams, o sutaupytąsias
lėšas siūlė nenukelti į projektus,
bet palikti rezerve, kad ekonomikai
pagerėjus, VVG vėl galėtų pasididinti
administravimui skiriamas
lėšas. VVGT nariai savo pozicijas
grindė tuo, jog dabar kuriamoms
administracijoms teksią administruoti
ne tik vietos plėtros strategijas,
bet ir daugelį kitų priemonių,
kaip „Tarpteritorinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas“, „Parama VVG
veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai
pritaikyti“ bei kitas, kurioms lėšos
nebus skiriamos.
KPd direktorė Jurgita Stakėnienė,
komentuodama diskusijos
dalyvių pasisakymus, pabrėžė, jog
eS reglamentai neleidžia iš vietos
plėtros strategijoms (VPS) skirtų
administravimo lėšų tvarkyti ir
kitus projektus. „Visiems projektams,
ar tai būtų bendruomenių
projektai, finansuojami iš nacionalinio
biudžeto, ar kurie kiti, yra
skiriamos savarankiškos administravimo
lėšos ir jų painioti nevalia“,
– akcentavo J. Stakėnienė.
departamento direktorė VVGT
nariams priminė, kad VPS administravimo
lėšos yra ne vienintelis
VVG finansavimo šaltinis. Ji detaliai
pristatė visas paramos pagal Kaimo
plėtros programą galimybes. J.
Stakėnienė akcentavo, kad strate­
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
gijoms rengti kiekviena VVG gauna
solidžią 70 000 Lt sumą. VVG gali
gauti paramą ir mokymams organizuoti,
VVG narių gebėjimams
ugdyti, aktyvumui skatinti. Ateityje
bus įgyvendama priemonė „Tarpteritorinis
ir tarptautinis bendradarbiavimas“,
įsisiūbuos Lietuvos
kaimo tinklo veikla. „Aiškinimas,
kad VPS administravimo lėšų daugiau
reikia todėl, kad už tas lėšas
teksią įgyvendinti ir kitas priemones,
yra visiškai nepagrįstas“, – apibendrino
J. Stakėnienė.
paSiektaS tam tikraS
kompromiSaS
Po ilgų diskusijų VVGT nariai
sutiko vietos plėtros strategijų
administravimo lėšas sumažinti
nuo 17 iki 15 proc., kiek pakoreguojant
ministerijos pasiūlytą
„laiptelių“ principą. Pagal ministerijos
ir VVGT sutartą kompromisinį
variantą, strategijų, kurioms skiriamos
paramos vertė neviršija 8
mln. Lt, administravimo lėšos bus
mažinamos iki 17 proc., o strategijų,
kurioms tenka daugiau kaip 8
mln. Lt paramos, administravimas
bus apribotas iki 15 proc., tačiau
tik tai paramos daliai, kuri viršija
8 mln. Lt.
Kaimo plėtros departamento vyriausioji
specialistė ilona Sadovskaitė
paaiškino, kad jau yra įvertintos
28 vietos plėtros strategijos,
kuriose buvo numatytos maksimalios
administravimo išlaidos. „Viso
dokumento keisti nereikės, teks
pakoreguoti tik finansinę strategijos
dalį. Sumažinus administravimo
išlaidas, reikės perskirstyti
strategijos biudžeto lėšas, t. y. sutaupytąsias
administravimo lėšas
perkelti projektams“, – paaiškino
i. Sadovskaitė.
Ministras K. Starkevičius sutiko
su tokiu kompromisu ir artimiausiu
laiku pasirašys priemonės
,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“
atrankos taisyklių pakeitimo
įsakymą, kad kuo greičiau
būtų pradėti įgyvendinti vietos
projektai.
žemės ūkio ministras paragino
kuo sparčiau įgyvendinti Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013 m. programos
krypties „Leader metodo
įgyvendinimas“ priemones, teikti
projektus, nelaukiant finansinio
laikotarpio pabaigos, nes kaimo
žmonės geriau gyventi nori jau
dabar.
Žemės ūkio ministerijos
informacija
Užs. 1756
Prasideda ganiava.
Saugokite gyvulius
Prasidėjus ganiavai, policijos pareigūnai ragina visus gyventojus, auginančius
gyvulius, organizuotis į gyvulių saugos grupes. Ragina nakčiai gyvulių
nepalikti nuošalioje vietoje, parvesti juos į tvartus arba arčiau namų.
Naktį atkreipkite dėmesį į įtartinus garsus, šuns lojimą. Pastebėjus ganyklose
ar netoli jų įtartinus asmenis, reikėtų įsidėmėti jų išvaizdą, pasižymėti
įtartinų automobilių numerius, informuoti savo apylinkės inspektorių ir
(ar) policijos komisariatą telefonais: 02 arba (8 450) 31201.
Kovoti prieš nusikaltimus – policijos pareiga, tačiau Jūs galite padėti
policijai, pasirūpindami savo ir kitų turto saugumu.
Zita ŽALINKEVIČIENĖ
Vyresnioji specialistė

2009 m. gegužės 26 d., antradienis KETURI KAMPAI
7
Da lė sek ma die nį sky rė ba sei nui įreng ti.
BŪSTAS SVEIKATA APLINKA PATARIMAI
Į SVE ČIUS PAS...
Na me lis kaip iš at vi ru kų
Pa su kus vos ke lio li ka žings nių nuo jud rios Res pub li kos gat vės Ag luo nos pau piu,
Pas tau ny ko gat vė je žvilgs nį pa trau kia se no vi nio sti liaus ža gi nių tvo re le ap tver tas
skly pas. Ja me ne di du kas, ta čiau pa šė lu siai jau kus, di džiu liais lan gais į praei vius
žiū rin tis na mu kas, iš puo se lė tas skly pas, ku ria me kas žings nis at si ve ria vis ki tas
vaiz das. Kaip at vi ru kuo se. Nors bu vo dar tik sek ma die nio ryt me tis, abu šei mi nin kus
– par duo tu vės sa vi nin kę Da lę ir „Li tes ko“ Kaš to nų ka ti li nės dar buo to ją Gin tau tą –
už ti ko me plu šan čius kie me. Da lė, at si ve žu si ka ru čiuo se be to no, iš ak me nų mū ri jo
bū si mo jo ba sei no sie ne les, o Gin tau tas pau py je pjo vė žo ly tę. Šei mi nin kai at vė rė
se no vi nius, me di ne vel ke už šau na mus var te lius ir pa kvie tė vi dun ap žiū rė ti val dų.
Už tvo re lės
- Ag luo na,
be brai,
gul bės ir
ger vės.
Da lius MI KE LIO NIS
Tel. (8 450) 31645
mi ke lio ni ya hoo.com
AT VI RU KAI
Pir miau sia akis už kliu vo už mo li nio
ark lio fi gū rė lės. Ark liu kas net įsi rė žęs
trau kia tik ras se no vi nes ro ges. Gin tautas
paaiš ki na, kad ro ges ga vo iš gi minai
čių Pas va lio ra jo ne. Ga li ma bu vo
gė lių į jas pri so din ti, ta čiau įkin ky ti į
jas ark liu ką – gra žiau...
Vos žen gus žings nį at si ver čia ki tas
at vi ru kas: rąs ti niu na me liu pa vers tas
šu li nio ren ti nys, o ša lia – svir tis. Da lė
pa sa ko ja, kad no rė jo pa si sta ty ti au tentiš
ką se no vi nio šu li nio svir tį, bet kai jos
ne ga vo, pa tys pa si da rė. O kad tik riau
at ro dy tų – ant jos ir me di nį ki bi rė lį, jos
tė čio su meist rau tą, pa ka bi no. 79 me tų
tė tis ir pa grin di nį so dy bos ak cen tą –
se no vi nę tvo rą – pa sta tė, ir var te lius su
vel ke pa da rė, ir prie ki tų skly pe esan čių
gro žy bių ran kas pri ki šo...
Gi liau kie me dar vie nas at vi ru kas:
me dy je įkel ta me gand ra liz dy je iš didžiai
ko ją pa kė lęs styp so gand ras. Iš
pra džių pa gal vo jau, kad gy vas, taip
na tū ra liai įsi lie ja į ap lin ką. Gin tau tas
juo kia si: „Ne jūs vie nas taip pa galvo
jot. Net ir tik ri gand rai ap si gau na.
Bu vo vie nas at skri dęs, nu tū pė ša lia,
kal bi no, stai pė si prieš mū siš kį, ir tik
praė jus ge ro kai lai ko, kai mū sų mo li nis
gand ras ne krei pė į jį dė me sio, nu si vylęs
nu skri do...“
Nukelta į 8 psl.
Da liaus Mi ke lio nio nuo tr.
Brangsta
de ga lai
Naf tos kai nai pa sie kus 60 dole
rių už ba re lį ri bą, sa vo kai liu
tai pa ju to ir Lie tu vos vai ruo to jai:
ben zi nas ar dy ze li nas pa sta ro siomis
die no mis – bran giau sias šiais
metais: dy ze li nas – po 3,15–3,10
Lt, 95 mar kės ben zi nas – apie
3,68 Lt.
Pa sak Sei mo Biu dže to ir fi nansų
ko mi te to pir mi nin ko Kęs tu čio
Gla vec ko, ak ci zo de ga lams kei timas
jau bu vo svars to mas ko mi tete.
Par la men ta rai nu ta rė, kad dėl
to bir že lio mė ne sį teks ap si spręs ti
Vy riau sy bei.
„Ma ximoje“
at pi go pre kės
Vi so se „Ma xi ma“ pre ky bos
tink lo par duo tu vė se pir ma die nį
su ma žin tos dau giau nei 500 popu
lia riau sių kas die nio var to ji mo
pre kių kai nos.
Iki 15 pro c. at pi go pie no produk
tai, ka va, ar ba ta, vais van deniai,
šo ko la das, bui ti nė che mija,
hi gie nos pre kės ir kt. Šiuo
spren di mu bend ro vė sie kia skatin
ti ma žė jan tį var to ji mą, pa dė ti
pir kė jams tau py ti eko no mi nio
sunk me čio me tu, neat si sa kant
pa mėg tų pro duk tų ir iš lai kant
gy ve ni mo ko ky bę.
„At pi gin da mi bū ti niau sias,
daž niau siai var to ja mas kas die nes
pre kes, ti ki mės, kad pir kė jams tai
pa dės su ma žin ti kas die nes iš laidas,
leis su tau py ti ir neat si sa kyti
ko ky bės, prie ku rios jie bu vo
įpra tę“, – sa ko „Ma xi ma LT“,
UAB Rin ko da ros ir par da vi mų
de par ta men to di rek to rius Saulius
Jo nai tis.
Pa sak jo, pir ma die nį vi so se
„Ma xi ma“ par duo tu vė se bu vo
su ma žin tos pie no pro duk tų, majo
ne zo, ka vos, ar ba tos, vais van denių,
saus kel nių, bui ti nės che mijos
ir ki tų bū ti niau sių kas die nio
var to ji mo pre kių kai nos 10-yje
svar biau sių pre kių gru pių.
„Ma xi ma“ nuo tr.
„Ma xi ma“ par duo tu vė se 15
pro cen tų at pi go bū ti niau sios
kas die nio var to ji mo pre kės.
ELTA

8
Šu li nys vir to rąs ti niu na mu ku, o ša lia jo – vė jo ma lū nas.
Atkelta iš 7 psl.
Ša lia gand ro kie me dar vie nas šuli
nys, ku rio ren ti nys pa vers tas rąs tų
na me liu, o ša lia jo – vė jo ma lū nas.
Tik ap žiū rė jus šį „at vi ru ką“, žvilgsnis
ke liau ja prie ki to: pau py je pasta
ty tos val ties, ku rio je pri so din ta
gė lių. Se ną pa pu vu sią val tį Gin tau tas
iš trau kė iš čia pat te kan čios Ag luonos.
Net gran di nę, ku ria pri ra kin ta
val tis pu vo pa kran tė je, pa li ko.
O už ke lių žings nių – se no vi nėse
ro gė se įkel tas di džiu lis me di nis
ku bi las... O dar jau kus ug nia ku ras,
ku ria me va ka rais, žiū rint į pro ša lį
te kan čią upę, ga li ma šaš ly kiu ką išsi
kep ti... O dar ša ko ta me kel me patup
dy ta mo li nė pe lė da.... Ar ba prie
KETURI keturi KAMPAI kampai
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Na me lis kaip iš at vi ru kų
na mų iš už de ko ra ty vi nio krū mo
ne drą siai gal vą iš ki šęs el nias... Ar ba
spar nus iš sklei dęs ere lis...
Tur gu je, su grūs tos pre ky vie tė je
vie na ša lia ki tos, įvai rios de ko ra tyvi
nės skulp tū rė lės at ro do gai liai ir
ki čiš kai, ta čiau Da lės kie me jos atran
da sa vo vie tą ir tam pa na tū ra lia
ap lin kos da li mi.
Ka dan gi skly pas yra pa čia me paupy
je, ne trūks ta ir tik rų gy vū nų. Medžiuo
se nuo la tos čirš ka ir skrai do
paukš čiai. Iš upės, vos ne prie Da lios
ko jų, iš len da be bras. Bū tų ma lo nus
kai my nas, jei obe lai čių ne grauž tų...
Nuo la tos, kaip pa gal už sa ky mą,
pa lei tvo rą plau kio ja gul bė. Ma tė
gra žuo lį juo dą jį gand rą. Ne to lie se
gy ve na ger vė, ku rios gies mes kar-
Mo li nį gand rą ne tik žmo nės, bet ir ki ti gand rai su pai nio ja su tik ru.
Mo li nį ark lį Gin tau tas pri ver tė
trauk ti į tik ras ro ges.
tais ga li ma iš girs ti. O už tvo re lės
įsi tai siu si žal čių šei my nė lė...
Di džiu lis, nuo že mės iki sto go
mie ga mo jo lan gas, per ku rį ma tosi
vi sai ša lia te kan ti upė, at gręž tas į
ry tus, tad pir mie ji sau lės spin du liai
ža di na Da lę nau jiems dar bams.
PEL KIŲ NA MU KĄ
PA VER TĖ RO JAUS
KAM PE LIU
Tik šei mi nin kai ži no, kiek dar bo,
pi ni gų ir pa stan gų rei kė jo, kad šis
skly pas virs tų jau kiu ro jaus kam peliu,
kad se nas ap leis tas so das ir krūmokš
niais apau gęs bei dar žais paleis
tas kie mas virs tų „at vi ru kais“.
Prieš dvi de šim tis me tų pel kė to je
vie to je sto vė jo se nas, nuo lat van dens
už lie ja mas me di nis na me lis. Iš pradžių
Da lė pas jo šei mi nin ką se nelį
Va ria ko jį bu vo tik nuo mi nin ke.
Ta čiau pri si ri šo prie šios vie tos ir
nu si pir ko skly pą. Da bar se no jo name
lio vie tą žy mi tik pa ma tai, o jis
pa ts per sta ty tas iš pa grin dų.
Var go bu vo ir tvar kant pa tį skly pą.
Te ko vež ti že mes ir su kel ti kie mą.
Iš kir to se nus me džius. Pa nai ki no
dar žą. Da bar skly pe tik ke lios lys velės,
o vi sas ne ma žas kie mo plo tas apso
din tas žo le. Pat vo riais pri so din ta
įvai rių de ko ra ty vi nių au ga lų ir mede
lių. Kol ne žy di ro žės, pa grin di nis
ak cen tas – žy din tys vais me džiai.
Ir, ži no ma, ve ja, ku ri su tei kia
erd vės įspū dį. Ta čiau no rint, kad
ve ja gra žiai at ro dy tų, ją ten ka nuolat
puo se lė ti; lais ty ti, daž nai kirp ti
žo ly tę. Gin tau tas juo kau ja: „Na, ne
taip daž nai, kaip skus tis, ta čiau kartą
per sa vai tę žo lę pjau ti bū ti na. O
lais ty ti žo ly tę, so di nu kus, gė ly nus,
ro žes bū ti na dar daž niau. To dėl ir
yra du šu li niai. Vie nas au ga lams,
ki tas – mums“.
Skly pą nuo upės ski ria tik me dinė
tvo re lė ir už ke lių met rų pau piu
vin giuo jan tis ta ke lis. Ar meš ke rioto
jai, be si bas tan tys vai kė zai ža los
ne pri da ro? Šei mi nin kai sa ko, kad
anks čiau įsi suk da vo į so dą, ką nors
su lau žy da vo. Da bar el gia si kul tū ringiau,
ei bių ne pri da ro.
DAR BAS –
NE NUT RŪKS TAN TIS
Kaip šei mi nin kai su ran da lai ko
to kiam gro žiui kur ti ir puo se lė ti?
Da lė sa ko, kad grį žu si va ka re iš
par duo tu vės, pa ruo šia va ka rie nę
ir ei na į kie mą. Gin tau tas po darbo
ar ba ga vęs lais vą die ną taip pat
vi sa da su ran da dar bo kie me. Ja me
ir sa vait ga liai praei na, ir po pie tės, ir
pa va ka rės. Pri si pa žįs ta, kad per nai
taip ir ne te ko prie jū ros nu va žiuoti,
nors iki Jūr ma los vos pu sant ros
va lan dos ke lio... Da lei su Gin tau tu
re to kai ten ka pa tiems pa si mė gau ti
pa čių su kur tu ir gam tos do va no tu
gro žiu. Ne bent kai ku ris nors iš
pen kių jų vai kų su šei my na at važiuo
ja. Ta da ir pa tys ga li at si pūsti,
vai šes jau kia me kie me iš kel ti...
jei gu nė ra sku baus dar be lio, ku rį
at lik ti ir at va žia vę pa si sve čiuo ti
vai kai pa de da.
Ta čiau vos už ke lio li kos žingsnių
nuo mies to cent ro, pau py je
esan čia me erd via me skly pe, kur
ga li pa si jus ti kaip vien kie my je, ir
dar bas tei kia ma lo nu mą. To kio je
erd vė je nuo lat rei kia kaž ką to bulin
ti, per tvar ky ti, at nau jin ti. Štai iš
me di nių pus rąs čių iš klo jo ta ke lius.
Praė jo lai kas – jie pa se no, pra dė jo
pū ti. Da bar ve ža si iš lau kų ak me nis
(su leng vuo ju au to mo bi liu) ir visa
me so de bei skly pe klos ak mens
Da liaus Mi ke lio nio nuo tr.
Net ru kus prie na mo at si ras ba sei nas. Kas, be van dens, bus ja me Da lė
neiš duo da.
grin di nio ta ke lius. Da lė pa sa ko ja ir
apie tai, kas dar bus pa da ry ta: „Netin
ka mu lai ku atė jo te, rei kė jo lukte
lė ti, kol ro žės pra žys. Va, ta da tai
tik rai gra žu pas mus bū na. O dar
ge riau – rei kė jo pa lauk ti, kol ba seiną
įreng si me“.
Be je, ba sei no is to ri ja – ti piš ka.
Su gal vo jo įreng ti ma žą ba sei nė lį.
Jį be kas da mi už si no rė jo di des nio,
ir dar kad sa la ja me bū tų. Iš ka sė.
Pri si tem pė iš lau kų ak me nų ba seino
kraš tams ap mū ry ti. O iš iš kas tų
že mių ša lia bū si mo jo ba sei no dar ir
al pi na riu mą įren gė, di džiu lius stačius,
uo las pri me nan čius ak me nis
de ko ra ty vi niais au ga lais ap so di no.
Da lė neiš duo da, kas bus ba sei ne:
„Kai įreng si me, ga lė si te atei ti pažiū
rė ti“. Nė kiek nea be jo ja me, kad
ne tru kus Da lės ir Gin tau to kie me
at si ras dar vie nas žvilgs nį trau kiantis
kam pe lis, dar vie nas at vi ru kas
„Ba sei nas“. O šei mi nin kė ir vėl stebė
sis, kai Pas tau ny ko gat ve ei nan tys
žmo nės su sto ja pa si žval gy ti į spindin
tį kie mą ar ba spe cia liai at va žiuoja
ma ši no mis, kad nu si fo tog ra fuo tų
vie no iš „at vi ru kų“ fo ne.

2009 m. gegužės 26 d., antradienis keturi KETURI kampai
KAMPAI
9
APEN DIK SO RE POR TA ŽAI (2)
Mies tie čių mo čiu čių die nos kai me
Ire na Žvirgž die nė ir Elž bie ta So fi ja
Ge laž ni kie nė – bu vu sios bir žie tės.
Į APEN DIK SĄ jas at ve dė skir tin gi
gy ve ni mo ta kai. Mo čiu tės pri pa žįs ta:
mies te jos ne bū tų pa ty ru sios nuo ty kių tiek,
kiek šia me kai me.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Tel. (8 450) 33734
vaicekone@gmail. com
TA M O ŠIŪ NAI. IRE NA
Prieš ke lio li ka me tų bir žie tės Irenos
Žvirgž die nės pe čius už griu vo
sun ki naš ta: sky ry bos, pen si ja ir
at lei di mas iš dar bo. Pen kias de šimtme
tė darbš ti mo te ris at bė go pas pažįs
ta mą ūki nin ką į kai mą. Su si ra do
dar bą ir pa sto gę. Ūki nin kas bu vo
švie suo lis. Jis Ire nai įskie pi jo daug
nau din gų svei kuo liš kų pa ta ri mų.
Svar biau sias - ry ti nis ri tua las: kel tis
rei kia anks ti, prieš sau lės pa te kė jimą.
Sau lei te kant, at si gręž ti į sau lę
ir šūk te li: „Om!“. Ire na taip ir da ro.
Vie ną sy kį ją taip me di tuo jan čią užklu
po be si sve čiuo jan tys mies tie čiai.
Kad su si rū pi no: gal mo čiu tei kas
nors su „ner vo mis“ ne ge rai? Juokda
riai, ar ne?
– Vis ko čia bū ta. Ir aša rų, ir baimės.
Pats bai siau sias man – žai bas
ir griaus ti nis. Pir mą kart kai me pama
čiau: atei na tiek juo das aud ros
de be sis. Suk lu pau kie me, iš kė liau
ran kas į dan gų ir pra dė jau mels tis.
De be sis ir pra slin ko, – pri si me na
Ire na. Mo te ris džiau gia si: – Pa pi lio
baž ny čios kle bo nas Vir gi li jus Liuima
gū džio je gi rio je sa vo pa ra pi jie čių
neuž mirš ta. Ap lan ko prieš di džiąsias
šven tes, švęs to van dens pa lie ka.
Ire nai baž ny čią pa siek ti su dė tin ga.
Nė ra kas nu ve ža. Ire na iš Die vo meldžia
sau tik svei ka tos.
Jei gu tu ri svei ka tos, my li že me lę,
Apen dik se pra gy ven si. Tik tin giniams
blo gi lai kai. Mo te ris sau užsiau
gi na dar žo vių. Įsi tai sė ir triušiu
kų. Vie ni nu gai šo, tai da bar ji
ty ri nė ja, ko kia li ga...
– Di džiau sias ma no prie šas ne
eko no mi nė kri zė, bet al ka ni miško
žvė re liai: kiš kiai, la pės, šer nai.
Ko pūs tė lius va kar su so di nau ir jau
nu grau žė. Dai gų tu riu, at so din siu
iš nau jo, – guo dė si mo te ris. Ji daržo
lys vė se smaigs tė pa ga liu kus su
bliz gan čiais po pie rė liais. Ne be pirmą
kar tą ka bi na kiš kiams to kius
žais lus spąs tus. Kiš kiai jų ne bi jo.
Bėg da mi nu kan da.
Ire na ne skai to laik raš čių. Laik raščiai
sie los ne gy do: gąs di na, šmei žia,
skel bia mi ru sių jų pa var des. Vis daugiau
ir dau giau jos pa žįs ta mų iš sisku
bi na į Am ži ny bę. Drau gių jai
bai siai gai la, nak tį ne be ga li už mig ti,
kol ap rau da kiek vie ną. Ge riau, kai
nie ko ne ži nai.
Nuo Ire nos na mų iki ar ti miau sių
kai my nų – ke li ki lo met rai. Nau jienas
mo te ris su ži no iš ra di jo, te le vizo
riaus, žve jų. Pa ne vė žie čiai žve jai
jai kaip bro liai. Ne se niai vė jas nuo
sto go nu plė šė dvi juos tas to lio.
Skam bi no jiems. Pa dė jo. Kai myni
nės so dy bos šei mi nin kas gy ve na
Bir žuo se. Jis Ire nai at ve ža iš mies to
duo ny tės.
– Vie nin te lė blo gy bė, kai nu garon
įlen da er kė. Ta mo šiū nų er kės
– pa vo jin gos. Iš nu ga ros pa ti nega
liu er kės iš si trauk ti, to dėl ten ka
sės ti ant dvi ra čio ir min ti pen kis
ki lo met rus į Smal tiš kius, – pa sako
ja Ire na Žvirgž die nė. Ir su klūs ta:
jos so dy bo je ka le na gand rai. Mote
ris sa ko:
– Gand rai la bai pro tin gi. Ne tolie
se bu vo ir ant ras se nas gandra
liz dis. Jie at skri do, ap si žiū rė jo,
pa ma tė sky lę ir neap si gy ve no, nes
vai kai iš grius.
Ir paukš čiui, ir žmo gui gy ve nimas
toks pat.
TA MO ŠIŪ NAI. Ire na Žvirgž die nė dar že jau ke lin tą kar tą so di na ko pūs tus.
Sau, o ne kiš kiams.
VIRŠ KU PĖ NAI. Elž bie ta So fi ja Ge laž ni kie nė su sū nu mi Ri čar du.
VIRŠ KU PĖ NAI. ELŽ BIE TA
SO FI JA IR JOS RI ČAR DAS
Elž bie ta So fi ja Ge laž ni kie nė,
bu vu si pa što tar nau to ja, Bir žuose,
jud rio je Res pub li kos gat vė je,
tu rė jo nuo sa vą mū ri nu ką. Mo ters
gy ve ni mas bu vo su riš tas su ūkiu.
Au gi no kar vę. Nuo na mų iki karvės
ga nyk los – trys ki lo met rai ke lio.
Prieš vie nuo li ka me tų vers li nin kas
sū nus mo ti nai ir bro liui nu pir ko
so dy bą kai me. Pa no sė je – kar vėms
ga nyk los, šie nas, pie no su pir ki mo
punk tas, gry bai, uo gos, trys hek tarai
že mės. Pro na mus kur suo ja kelei
vi nė. Ge laž ni kai įsi ve dė te le fo ną.
Įsi tai sė šu nį, viš tų. Be na mis ka ti nas
pa ts pri si sta tė.
Mo ti na su sū nu mi ūki nin ka vo,
kvė pa vo svei ku kai mo oru ir džiaugė
si. Kai svei ka tos su ma žė jo, kar ves
iš kei tė į ož ką.
Šį pa va sa rį gy ve ni mas Apen dik se
su pras tė jo. Val džia nu trau kė pa skuti
nį ket vir ta die ni nį marš ru ti nio auto
bu so rei są. Pa si bai džiu si kai my no
ark lio, į miš ką pa spru ko Ge laž ni kų
mai tin to ja ož ka. Mo čiu tei iš kri to
dan tų pro te zai. Pe lės dar že su ri jo
vi sus žir nius (pu pe lių neė da, žir nius
grie bia...). Kiau nės ir šeš kai iš pjo vė
viš tas. Kaip da bar gy vens?
Gy vens. Nuo šiol Ri čar das į mies tą
mins kaip jo mo ti na per vi są gy veni
mą – dvi ra čiu. Ga lė tų ir pa ts Ričar
das pa trauk ti bro lio vers li nin ko
ta kais į už sie nį. Už sie nis Ri čar do
ne vi lio ja. Nor ve gi jos pi ni gai – bever
čiai. Rei kė tų trauk ti ten, kur mafi
ja: į Si ci li ją ar ba į Ru si ją... Bet kad
Ri čar dui ir APEN DIK SAS – ro jus.
Kar tais į Apen dik są iš Bir žų jis parle
kia su tak si. Ke lio nė į vie ną pu sę
– 60 li tų.
Kai my nas Ge laž ni kams pa dė jo
pa si so din ti bul ves. Va sa rą iš šie naus
ir pie vą, kad ap lin kui džiung lių
ne bū tų. Na mo pa ma tai kiau ri, šal-
VIEN KIE MIS. So dy ba iš to lo.
ta, pa ma tus Ge laž ni kai ap si šil tins
šie nu. Iš mies to sam dy tas ka minkrė
tys iš krė tė ka mi ną. Skar di nė mis
pa ženk lin tas ke liu kas į so dy bą jau
Ri čar do nuo pel nas. Gry bau to jai,
avie čiau to jai kaip ko kie žiop liai
klai džio ja po Virš ku pė nus, kol ištuš
tė ju siuo se vien kie miuo se ran da
gy vą dva sią. Te gul ži no: Ge laž ni kų
kie me jų ne vien tik sau gi trans por to
aikš te lė lau kia. Pas lau gus šei mi ninkas
Ri čar das dar ir gry bų bei avie čių
ta kus Bir žų gi rio je nu ro dys.
O kol kas pir mo ji šių me tų gi rios
do va na – ber žų su la. Nors mo čiu tė
Elž bie ta So fi ja la biau ver ti na rakta
žo lių ar ba tą. Kar tais Ri čar das jai
9
Jo no TA MU LIO nuo tr.
lauk tu vių iš mies to par ve ža bir žietiš
ko alaus.
Ge laž ni kų kie mas pil nas kregž dučių.
Kregž du tės liz de lius su ka vi sur:
tvar te, pa lan gė je, ant Ri čar do kamba
rio du rų, švies tu vo. Elž bie ta So fi ja
Ge laž ni kie nė sė di kie me, prau sia si
vei dą minkš tu lie taus van de niu ir
pa sa ko ja, kiek ji ap ke lia vu si: nea kivaiz
džiai bai gu si Mask vos fi nan si nį
tech ni ku mą. Ap lan kiu si Bul ga ri ją,
Veng ri ją, Turk mė ni ją. Plau kio ju si
po Kas pi jos jū rą. O Bir žų, kur prabė
go daug jos gy ve ni mo me tų, nepa
siilgs ta. Bir že lio 5 die ną mo čiutei
Ge laž ni kie nei su kaks 88 me tai.
Svei ki na me!

10
Gied rius RU MĖ
Gė li nin kas
Čiob re lis (lot. Thy mus) – lū pa žiedžių
(not re li nių) šei mos at sto vas.
Ar ti miau si jo gi mi nai čiai – mė ta,
kat žo lė, tra ma žo lė, juod gal vė – gerai
įsi žiū rė ję ne sun kiai pa ste bė si me,
jog vi si šie au ga lai pa na šūs. Čiob relis
– tik mi nia tiū ri nis jų va rian tas.
Tie sa, gal kai kam bus nau jie na suži
no jus, jog čiob re lis vi sai ne žo lė,
bet pusk rū mis. Lie tu vo je au ga dvi
jo rū šys: pa pras ta sis (Thy mus serpyl
lum) ir kiek re čiau su tin ka mas
tru pu tė lį stam bes nis ke turb riau nis
(Th. pu le gio des). Pap ras ta sis čiobre
lis nuo se no gar sė ja kaip vais ti nis
au ga las: jo la puo se ir žie duo se gau su
įvai rių veik lių jų me džia gų. Pa vyzdžiui,
ti mo las vei kia kaip ne blo gas
neer zi nan tis an ti sep ti kas, to dėl
čiob re lių ar ba ta – pa ti ki mas vaistas
nuo gerk lės skaus mo. Šis au ga las
TA VO GĖ LĖ
PIE VŲ AU GA LUS –
Į GĖ LY NĄ
GRA ŽUO LIS: Sva rai nis mo ka gra žiai žy dė ti.
Maž daug prieš du de šimt me čius Lie tu vo je
bu vo ki lęs sva rai nių bu mas. Sva rai nis bu vo pava
din tas lie tu viš ka cit ri na ir pa tar ta ūki nin kams
jį ma siš kai au gin ti. Tvir tin ta, kad sva rai niais ir
jų ga mi niais be kon ku ren ci jos už ver si me Euro
pą. Vals tie čiai to kiu siū ly mu su si gun dė ir dešim
tis hek ta rų ap so di no sva rai niais. Paaiš kė jo,
kad sva rai nius nė ra leng va pri žiū rė ti, sun ku
nuo dyg liuo tų krū mų vai sius skin ti, o nu skintų
be veik nie kam ne rei kia. Per dir bė jai sva rainių
kra tė si, nes rūgš čios sul tys ga lė jo su grauž ti
ga myk lų įren gi mus. Tad sva rai nių plan ta ci jos
bu vo išar tos ir da bar ten au ga tra di ci nės že mės
ūkio kul tū ros.
Ta čiau sva rai niai li ko so di nin kų mė gė jų soduo
se, so die čių so dy bo se. Mat sva rai nis tu ri
sa vo au rą, ir tie, kas ją su vo kia, iš sa vo val dų
jo neiš gu jo.
Sva rai nių vai siai tu ri daug vi ta mi no C, or gani
nių rūgš čių, ka lio, kal cio, mag nio, fos fo ro, vario,
ge le žies. Vai sių žie ve lė se yra ete ri nių alie jų,
sėk lo se – glei vių, gli ko zi dų, rau gi nių ir ki to kių
me džia gų. To dėl sva rai nis ga li pa gel bė ti nuo kai
ku rių li gų. Se no vės me di ci nos le gen da Avi ce na
ne tik gy dė įvai rias li gas, bet pa tar da vo mo terims
sva rai niais gai vin ti vei do odą.
Šių die nų liau dies me di ci nos ži no vai tvir ti na,
kad sva rai nio vai siais ga li ma gy dy ti skran džio
ne ga la vi mus, vi du ria vi mą. Esant skran džio užde
gi mui pa ta ria ma ger ti sva rai nio la pų ant pi lą.
Jam pa ruoš ti už ten ka 5 gra mus sva rai nio la pų
už pli ky ti stik li ne ver dan čio van dens, 15 mi nučių
pa lai ky ti karš tai ir ger ti.
Sva rai nių vai siuo se yra daug sėk lų. Jas net
ne smul kin tas ga li ma už pli ky ti, 20 mi nu čių
kai tin ti ver dan čio van dens in de ir ger ti. To kia
ar ba ta tu rė tų pa leng vin ti ko su lį.
nau do ja mas ir kaip prie sko nis mėsos,
žu vies pa tie ka lams, jo de da ma
rau giant agur kus.
Pris kai čiuo ja ma apie 50 lau ki nių
čiob re lių rū šių, au gan čių Eu ro po je,
Azi jo je – daž niau siai šal to ar vidu
ti nio kli ma to juos to se. Iš Pie tų
Eu ro pos ki lęs stam bo kas vais ti nis
čiob re lis (Th.vul ga ris) pas mus augi
na mas tik kaip vais ti nis ir prie skoni
nis au ga las. Dau gu ma ki tų rū šių
de ko ra ty vios ir tin ka gė ly nams, sodams.
Pats ne reik liau sias – pa prasta
sis čiob re lis. So dams ir par kams
tiks ir lau ki nė jo for ma; gė ly nams
ga li ma pa si rink ti jo skir tin gų žiedų
at spal vių va rie te tus. Po pu lia ri
gau siai žy din ti bal ta žie dė ke turbriau
nio čiob re lio (Th. pu le gioi des)
for ma ‘Albus’. Th.vul ga ris ir Th. pule
gioi des hib ri das Th. x cit rio do rus
la pe liai ma lo niai kve pia cit ri na. Gėli
nin kai daž nai au gi na gel ton la pę šio
hib ri do for mą ‘Aureus’. Ža li ‘Varie-
NAU DIN GI PA TA RI MAI
Sva rai nis –
nau din gas vaisk rū mis
Ka dan gi sva rai nio vai siai tu ri daug ge le žies,
jie tu rė tų pa dė ti nuo ma žak rau jys tės. Švie žią
sva rai nį krims ti nė ra ska nu, to dėl ga li ma pa siga
min ti sva rai nių si ru po, vai sių skil te les už pilant
cuk ru mi ir ku rį lai ką sau gant šal dy tu ve.
Su ma nios šei mi nin kė sva rai nius nau do ja
tor tų įda rams, pa si ga mi na dre bu čių, dže mo.
Ita li jo je mėgs ta mas ska nės tas – sva rai niai konser
vuo ti si ru pe.
Pri si me nant gar sų jį Avi ce ną, pa ta ria ma pasi
ga min ti sva rai nių ant pi lo po rė tai vei do odai
pri žiū rė ti. Vai siai su tar kuo ja mi ir už pi la mi degti
ne (1:1). Po sa vai tės ant pi las nu ko šia mas ir juo
ga li ma 15 mi nu čių su vil gy ti vei dą, o po to nuplau
ti šil tu van de niu. Oda tu rė tų pa gra žė ti.
Švie žių sva rai nių vai sių ne pa ta ria ma duo ti
vai kams iki vie ne rių me tų, nes rūgš tys, pa našiai
kaip cit ru si niai vai siai, ma žy liams ga li sudir
gin ti glei vi nę, net su kel ti aler gi ją.
Tei gia ma, kad sva rai niai yra ki lę iš Azi jos
ir dar An ti kos lai kais at ke lia vo iki Vi dur žemio
jū ros. Nors kai kas ma no, kad sva rai nis
mus pa sie kė iš Ja po ni jos. Pa sak grai kų mi tų,
sva rai nis ir bu vęs tas gar su sis obuo lys, ku rį
Pa ris do va no jo mei lės dei vei Af ro di tei. To dėl
nuo An ti kos lai kų sva rai nis bu vo mei lės, santuo
kos ir vai sin gu mo sim bo lis. Vi du ram žiais
Eu ro po je vy riš kiai pa si pirš da mi sa vo iš rinkto
sioms do va no da vo sva rai nių vai sių. Da bar
ki to kie lai kai, šiuo lai ki nes pa ne les rūgš čiais
sva rai niais, nors ir va din tais auk so obuo liais,
var gu ar pa verg si. Ta čiau in ty mio je ap lin ko je
pa si le pi ni mas sva rai nių ar ba tė le ar trauk ti ne
ar ti miems san ty kiams pa kenk ti ne tu rė tų. Ko
ge ro, la biau šir dis suar tin tų.
Pa ren gė Fe lik sas GRUNS KIS
KETURI keturi KAMPAI kampai
gata’ for mos la pe liai su gel to nu ap vadė
liu, o ‘Donne Valley’ iš ki tų for mų
iš si ski ria ori gi na liai dė mė tais, tar si
mar mu ri niais la pais. ‘Silver Queen’
la pe lių kraš te lis si dab ri nis. Thy mus
la nu gi no sus ir Th. pseu do la nu gi nosus
la pe liai pū kuo ti. Ypač pa trauk lus
ir ne reik lus mi nia tiū ri nis Th. pymaeus.
Ko lek ci jo se dar už tik si me
ir Th. doerf le ri, Th. prae cox, Th.
dru cei, Th. mars ha lia nus.
Vi si čiob re liai – sau lė tų, šil tų,
Fe lik so Gruns kio nuo tr.
leng vų dir vų au ga lai. Mėgs ta smėlin
gą, rūgš to ką dir vo že mį. Nie kuomet
ne so din ki te čiob re lių že mo je,
už mirks tan čio je vie to je. Neaugs ir
sun kia me mo ly ne. La biau tiks kalne
lis, pie ti nis šlai tas. Ne pa kei čia mi
al pi na riu mų sen bu viai: la bai gra žiai
at ro do pa so din ti tarp ma žes nių ar
di des nių ak me nų.
Pa va sa rį la bai leng vai dau gi na mi
ke ro da li mis ar net ža liais au gi niais
(jei tik pa kan ka drėg mės, la bai grei-
Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos ini ci juo ta išplės
ti nė imu ni za ci jos pro gra ma pa sau ly je įgyven
di na ma nuo 1974 m. Jos pa grin di nis tiks las
bu vo ap sau go ti vai kus nuo 6 už kre čia mų jų li gų
(dif te ri jos, stab li gės, kok liu šo, ty mų, po lio mieli
to, tu ber ku lio zės). Lai kui bė gant į imu ni zaci
jos pro gra mas bu vo įtrau kia ma vis dau giau
už kre čia mų jų li gų, plė tė si skie pi ji mo mas tas,
to dėl šian dien dau ge lio ša lių imu ni za ci jos progra
mos api ma ir skie pi ji mų nuo rau do nu kės,
epi de mi nio pa ro ti to, he pa ti to B, Hae mop hi lus
inf luen zae B ti po in fek ci jos. Kai ku rio se ša ly se
į na cio na li nį skie pi ji mo ka len do rių jau įtraukia
mas skie pi ji mas nuo me nin go ko ki nės bei
pneu mo ko ki nės in fek ci jų, vė ja rau pių, žmo gaus
pa pi lo mos vi ru so.
Vyk dant il ga lai kes skie pi ji mų pro gra mas,
kaip di džiau si lai mė ji mai vi suo me nės svei ka tos
sri ty je įvar di ja mi rau pų iš nai ki ni mas pa sau ly je,
iki 2010 me tų Eu ro pos re gio ne sie kia ma lik viduo
ti ty mus ir rau do nu kę. Per pa sta ruo sius dešimt
me tų ženk liai su ma žė jo ser ga mu mas kokliu
šu, ty mais, epi de mi niu pa ro ti tu, rau do nu ke.
Jau dau ge lį me tų ne re gist ruo ja mi su si rgi mai
įgim tu rau do nu kės sind ro mu ar nau ja gi mių
stab li ge, dif te ri jos ir stab li gės re gist ruo ja mi tik
pa vie niai at ve jai tarp vy res nio am žiaus žmonių,
ma žė ja ser ga mu mas he pa ti tu B.
Skie pi ja ma kom bi nuo to mis vak ci no mis. Jų
pri va lu mai: ma žė ja skie pi ji mams bū ti nų in jekci
jų, vi zi tų as mens svei ka tos prie žiū ros įstaigo
se skai čius, vai kai ir jų tė vai pa ti ria ma žes nį
psi cho lo gi nį dis kom for tą.
1995–1996 m bu vo vyk do ma skie pi ji mo
nuo dif te ri jos kam pa ni ja, ku rios tiks las užkirs
ti ke lią dif te ri jos epi de mi jos pli ti mui. Jos
me tu ra jo ne bu vo re vak ci nuo ta dau giau kaip
sep ty ni tūks tan čiai as me nų. Praė jus 10 me tų
po skie pi ji mo, bū ti na pa kar to ti nai skie py ti nuo
dif te ri jos ir stab li gės. 2009 m. pla nuo ja mi plani
niai suau gu sių jų skie pi ji mai, fi nan suo ja mi
vals ty bės lė šo mis.
2007 m. pir mą kar tą Lie tu vo je vals ty bės lėšo
mis įsi gy ta he pa ti to B spe cia li vak ci na hemo
dia li zuo ja miems li go niams. Taip pat rengian
tis gri po pan de mi jai nuo 2007 m. ri zi kos
gru pių as me nys bu vo skie pi ja mi gri po vak cina,
fi nan suo ja ma vals ty bės lė šo mis. Nu ma toma
tęs ti ri zi kos gru pėms pri ski ria mų as me nų
skie pi ji mą: re ko men duo jant skie py ti ne tik vyres
nius nei 65 m. am žiaus as me nis, bet vi sus,
ser gan čius lė ti nė mis li go mis, taip pat ir vai kus
nuo 6 mėn. am žiaus.
Nu ken tė ję nuo pa siu tu sių ar įta ria mai pa siu-
SVEI KA TA
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Gied riaus Ru mės nuo tr.
tai įsi šak ni ja). Stam bes nės rū šys auga
grei tai – jas rei kė tų so din ti re čiau;
smul kie ji plin ta iš lė to. Čiob re lis –
pui kus ki li mi nis au ga las. Ban dy ta
juos au gin ti ir ka pi nė se, ta čiau čia
ne ta po po pu lia rus, nes dėl di de lio
sa vo po mė gio vis ką ne sai kin gai tręšti
ka pi nių že mę esa me su ga di nę – ji
la biau tin ka bul vėms ir ki tiems daržo
au ga lams, o ne gė lėms. Čiob re liai
jo je per ne lyg su ve ši, ne žy di ir ne besu
ge ba nor ma liai per žie mo ti.
Pro fi lak ti niai skie pi ji mai –
ap sau ga nuo už kre čia mų jų li gų
tu sių gy vū nų as me nys skie pi ja mi pa siut li gės
vak ci na, o po trau mų – nuo stab li gės. Šie skiepi
ji mai fi nan suo ja mi vals ty bės lė šo mis.
Įro dy ta, kad ser ga mu mo gim dos kak le lio
vė žiu vie nas pa grin di nių ri zi kos fak to rių –
žmo gaus pa pi lo mos vi ru so in fek ci ja. At sižvel
giant į tai, skie pi jant žmo gaus pa pi lo mos
vi ru so vak ci no mis, ga li ma iš veng ti 70 pro c.
vi sų gim dos kak le lio vė žio at ve jų.
Pag rin di nis skie pi ji mo tiks las – ap sau go ti
ma žus vai kus nuo už kre čia mų jų li gų. In forma
ci ją apie vai kų skie pus su tei kia pe diat rai
ar ba šei mos gy dy to jai. Vai kų tė vai ar jų globė
jai pri va lo pa si ra šy ti su ti ki mą juos skie py ti.
Ret kar čiais vai kų skie pi ji mą ten ka ati dė ti dėl
jų svei ka tos būk lės.
Praė ju siais me tais ra jo ne nuo se zo ni nio
gri po pa si skie pi jo 1898 as me nys, iš jų – 1439
vals ty bės fi nan suo ja mo mis lė šo mis. Nuo erki
nio en ce fa li to re vak ci nuo ti 135 suau gu sie ji
ir 17 vai kų, ku riems imu ni te tas tę sis 5 me tus.
Nuo pa siut li gės pa skie py ti 37 suau gę ir 15 vaikų.
Nuo pneu mo ko ki nės in fek ci jos pa si skiepi
jo 59 suau gę ir 47 vai kai, jiems imu ni te tas
tę sis 5 me tus, nuo ro to vi ru si nės in fek ci jos
– 5 vai kai, nuo he pa ti to B – 4 as me nys, nuo
he pa ti to A – 3 as me nys. Suau gu sių as me nų
skie pi ja ma la bai ma žai.
Skie pai – pa sau ly je pri pa žin ta vie na efekty
viau sių už kre čia mų jų li gų pro fi lak ti kos
prie mo nių. Jie nau din gi ne tik pa skie py tiems
vai kams, bet už kre čia mų jų li gų iš ven gia ir dar
ne pas kie py ti vai kai. Pas kie pi jus 95 pro c. vaikų,
li ku sie ji ne pas kie py ti yra kur kas sau gesni,
nes li gos su ke lė jas ne be ga li plis ti. Skie pai
pa de da iš veng ti ne tik li gų, bet ga li jas vi siš kai
su nai kin ti.
To dėl, ar ver ta ri zi kuo ti vai kų svei ka ta, suser
gant už kre čia mo sio mis li go mis, kai to gali
ma iš veng ti lai ku pa si skie pi jus.
Bir žų ra jo ne pro fi lak ti niai skie pi ji mai at lieka
mi as mens svei ka tos prie žiū ros įstai go se.
Suau gu sie ji, no rin tys pa si skie py ti ir gau ti infor
ma ci ją, ga li kreip tis į VšĮ Bir žų ra jo no savi
val dy bės po lik li ni kos skie pi ji mų ka bi ne tą,
tel. (8 450) 32441, į šei mos gy dy to jų cent rą,
tel. (8 450) 38024.
Sau go ki me sa vo svei ka tą, pra dė jus skie piji
mus jų ne nut rau ki me ir lai ku pa si skie pyki
me.
Pa ne vė žio vi suo me nės svei ka tos cent ro
Bir žų už kre čia mų jų li gų pro fi lak ti kos ir
kont ro lės sky rius

2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Naudingi patarimai viešuosius
pirkimus vykdančioms VVG
valstybės paramos kaimo bendruomenių
ir vietos veiklos grupių (vvg) veiklai
tikslas – finansuoti kaimo bendruomenių,
jų asociacijų ir vietos veiklos grupių
projektus, kurie skatina kaimo gyventojų
iniciatyvą ir tenkina viešuosius poreikius.
vvg to siekia rengdamos geriausiai jų
gyvenamųjų vietų poreikius atitinkančias
strategijas. parama šiems tikslams
įgyvendinti teikiama pagal žemės ūkio
ministerijos administruojamą kaimo plėtros
2007–2013 m. programą.
norinčiųjų pasinaudoti parama šiemet
sulaukta gerokai daugiau nei pernai.
tikėtina, kad tai lėmė aiškesnės atnaujintos
paramos teikimo taisyklės ir
intensyvus konsultavimas. žemės ūkio
ministerijos duomenimis, jau yra parengtos
27 vietos plėtros strategijos ir beveik
visos, t. y. 26, įvertintos teigiamai. 7 jų
jau patvirtino ir žemės ūkio ministerija,
taigi tos vvg gali pasirašyti sutartis
su nacionaline mokėjimo agentūra prie
žemės ūkio ministerijos (agentūra) ir,
gavusios avansinius finansavimus, vykdyti
viešuosius pirkimus – realiai pradėti
savo veiklą, imtis numatytų strategijų
įgyvendinimo darbų.
kaip tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus
ir išvengti klaidų, vvg pataria agentūros
bendrųjų reikalų departamento
viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis
specialistas giedrius ruseckas.
taiSykleS nuStato teiSėS aktai
Viešųjų pirkimų specialistas siūlo pirmiausia
atkreipti dėmesį į viešųjų pirkimų
reglamentavimą – susipažinti su teisės aktais.
Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi
VVG vykdo pirkimus, yra Viešųjų
pirkimų įstatymas. Svarbu tai, kad šio įstatymo
nuostatomis privalo vadovautis tik
perkančiosios organizacijos, t. y. juridiniai
asmenys, atitinkantys Viešųjų pirkimų įsta­
tymo 4 str. išvardytus perkančiosios organizacijos
požymius (paprastai VVG, atsižvelgiant
į jų finansavimo pobūdį, yra laikomos
perkančiosiomis organizacijomis).
Taip pat reikia atidžiai susipažinti su viešųjų
pirkimų vykdymą reglamentuojančiais
Vyriausybės nutarimais (pvz., dėl ilgiau
nei 3 metams sudaromų sutarčių, dėl nekilnojamojo
turto įsigijimo ir nuomos bei
kt.), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
įsakymais (pvz., nustatančiais kainodaros
metodiką, pateikiančiais rekomendacijas
dėl kvalifikacijos vertinimo, standartines
pirkimo sutarčių sąlygas ir kt.).
Šiuo metu galiojanti Viešųjų pirkimų
įstatymo redakcija numato dar vieną svarbų
dokumentą, kuriuo turi vadovautis kiekviena
perkančioji organizacija – tai pačios
perkančiosios organizacijos (šiuo atveju
VVG) pasitvirtintos supaprastintų pirkimų
taisyklės, kurias privaloma viešai paskelbti
dar prieš pradedant vykdyti pirkimus. G. ruseckas
pabrėžia, kad pirkimai, įvykdyti ne
pagal patvirtintas taisykles ar jų nepaskelbus,
laikomi įvykdytais netinkamai.
Viešuosius pirkimus gali vykdyti VVG sudaryta
viešųjų pirkimų komisija arba pirkimo
vykdytojas – vienas fizinis asmuo (paprastai
paskiriamas įsakymu). Pastarasis gali vykdyti
tik mažos vertės pirkimus – iki 100 tūkst.
litų, o perkant paslaugas, darbus – iki 500
tūkst. litų. Jei pirkimo vertė yra didesnė, turi
būti sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų
viešųjų pirkimų komisija, rengiami ir protokoluojami
jos posėdžiai.
viSuS veikSmuS Svarbu
Suplanuoti
norintiesiems tinkamai įvykdyti pirkimą,
specialistas siūlo procesą skirstyti į kelis
etapus. Pirmoji užduotis – pirkimo objekto
įvardijimas ir apibūdinimas (pvz., perkant
kompiuterinę įrangą – reikiamų techninių
duomenų nurodymas). G. ruseckas įspėja,
Siekiantiems kurti ir plėtoti verslą
– nauja supaprastinta tvarka
lietuvos respublikos žemės
ūkio ministras kazys Starkevičius
2009 m. gegužės 12 d.
pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino
lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos
priemonės „parama verslo kūrimui
ir plėtrai“ supaprastintąsias
įgyvendinimo taisykles. pagal
šias taisykles paraiškų laukiama
nuo š. m. gegužės 18 d. iki
gruodžio 31 d.
Pagal supaprastintąją paramos
teikimo ir administravimo tvarką,
paraiškas pagal priemonę gali teikti
kaimo gyventojai, kurie kaimo
vietovėje individualiąja ne žemės
ūkio veikla (pagal nuolatinio Lietuvos
gyventojo individualiosios
veiklos vykdymo pažymą ar verslo
liudijimą) užsiima bent du metus,
arba kaime veikiančios labai mažos
įmonės, plėtojančios alternatyvų,
ne žemės ūkio verslą. Paramos
gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie
užsiima tradicinių amatų puoselėjimo
veikla.
Pagal supaprastintąją paramos
teikimo tvarką parama neteikiama
všį „tatulos programa“ dalininkams
Birželio 17 d. 10 val. Biržų kultūros centre (Basanavičiaus g. 4, Biržai),
įvyks visuotinis dalininkų susirinkimas. neįvykus šiam susirinkimui,
pakartotinis įvyks birželio 18 d. 10 val. toje pat vietoje.
Susirinkimo darbotvarkė:
1. Įstaigos revizoriaus rinkimai.
Almonas GUtkAUskAs, direktorius
Užs.1739
aktualijoS
pareiškėjams – fiziniams asmenims,
ketinantiems kaimo vietovėje
projekto įgyvendinimo metu
steigti naujas labai mažas įmones.
Šio pobūdžio projektus įgyvendinantiems
pareiškėjams lieka galioti
ankstesnė projektų, skirtų labai
mažos įmonės steigimui, rengimo
ir įgyvendinimo tvarka.
Įgyvendinat pagal naują supaprastintąją
tvarką parengtus projektus
gali būti finansuojama iki
50 proc. visų tinkamų finansuoti
projekto išlaidų. Kai paramos kreipiasi
kaimo gyventojas, du metus
Užs. 1467
kad apibūdinant pirkimo objektą negalima
nurodyti konkretaus gamintojo, prekės
ženklo, kilmės šalies ar kitų tikslių duomenų
– neturi būti įvardyta konkreti prekė, t. y.
tiekėjams pateikiamas tik bendras pirkimo
objekto apibūdinimas.
Suteikusi pirkimo komisijai ar pirkimo vykdytojui
įgaliojimą vykdyti pirkimą, VVG turi
nustatyti pirkimo vertę ir pagal ją, remdamasi
Viešųjų pirkimų įstatymu ir patvirtintomis
supaprastintų pirkimų taisyklėmis, pasirinkti
pirkimo būdą. „dažniausiai pasirenkami pirkimo
būdai – supaprastintas atviras konkursas,
apklausa, derybos. Supaprastintų
pirkimų taisyklėse perkančiosioms organizacijoms
leidžiama pačioms nusistatyti
atitinkamoms sumoms taikomus pirkimo
būdus. Pavyzdžiui, jei pirkimo vertė ne didesnė
kaip 10 tūkst. litų – gali būti taikoma
apklausa žodžiu, nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst.
litų – apklausa raštu ir pan. deja, dažnai pasitaiko,
kad VVG pirkimą skaido dalimis, siekdama
išvengti visai pirkimo vertei taikomo
pirkimo būdo. Taigi labai svarbu nepamiršti,
kad per 12 mėnesių laikotarpį organizacijai
ketinant kelis kartus įsigyti (dalimis) tos
pačios rūšies prekių (paslaugų), šių pirkimų
vertės turi būti sumuojamos ir atskiroms pirkimo
dalims taikomas visai tos pačios rūšies
prekių (paslaugų) vertei nustatytas pirkimo
būdas“, – aiškina specialistas.
dokumentuS būtina tinkamai
užpildyti
Vykdant pirkimą apklausos būdu, reikia
apklausti bent tris galimus tiekėjus ir pateikti
jiems kvietimą parengti pasiūlymą –
kvietimas visiems tiekėjams turi būti įteiktas
(išsiųstas) tuo pačiu metu, kad nebūtų
pažeistas lygiateisiškumo principas. Šiame
kvietime turi būti nurodytas pirkimo objektas
ir sąlygos, pagal kurias VVG vertins tiekėjus.
rengiant kvietimą ir vertinant pateiktus
pasiūlymus, labai svarbu vadovautis tam
vandenS
valymo
filtrai
(nukalkinimo,
nugeležinimo,
atbulinio osmoso).
iĮ „Sanriga“
Tel. (8 682)
42213. Užs. 1155
Užs. 1518
iki paramos paraiškos pateikimo
užsiimantis individualiąja ne žemės
ūkio veikla, didžiausia paramos
suma vienam šio pareiškėjo
pateiktam projektui turi būti ne
didesnė kaip 138 112 Lt. Kai paramos
kreipiasi kaimo vietovėje veikianti
labai maža įmonė, didžiausia
paramos suma vienam projektui
– iki 150 000 Lt.
Parama gali būti skiriama tik
tiems projektams, pagal kuriuos
vykdoma ar numatyta vykdyti veiklos
rūšis patenka į remiamų veiklos
rūšių sąrašą. Pagal priemonę
gegužės 23 d. kainos litais
1 kg česnakų 10
1 kg morkų 1,2–1,8
1 kg bulvių 0,5–1
1 kg medaus 10–12
10 kaimiškų kiaušinių 4–5
Kviečiai (50 kg) 20
Miežiai 20
Mišinys 20–25
Paršeliai 190–220
Kiauliena, 1 kg:
­ kumpio be kaulo 13–14
­ sprandinės 19
­ nugarinės 20
­ šoninės 11–13
11
pirkimui pasirinkta kainodaros metodika.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad žodžiu
sutartys gali būti sudaromos, jei pirkimo
vertė yra mažesnė kaip 10 tūkst. litų. Taigi,
suderinus pirkimo sąlygas ir patvirtinus
susitarimą, organizacija pati gali nuspręsti,
ar reikia sudaryti rašytinę sutartį, ar užteks
sąskaitos faktūros. Paprastai sutartį pasirašyti
siūloma esant didesnei pirkimo sumai
arba numatant ilgesnį paslaugų teikimo
laikotarpį.
Beje, naujoji Viešųjų pirkimų įstatymo
redakcija leidžia keisti kai kurias pirkimo
sutarties sąlygas, tačiau sąlygų pakeitimai
neturi pažeisti šio įstatymo 3 str. nustatytų
principų ir tikslų. Svarbu prisiminti, kad keičiant
pirkimo sutarties sąlygas visais atvejais
reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą
ir apie sutarties pakeitimus informuoti
Agentūrą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad konkurso
sąlygose ir sutartyje arba sąskaitoje
faktūroje būtų nurodytas tas pat pirkimo
objektas, turi sutapti apklausos sąlygos ir
kainos. Visi dokumentai turi būti tikslūs ir
tvarkingi, kad nekiltų nesklandumų įteisinant
išlaidas, patirtas vykdant viešuosius
pirkimus.
„Jei kyla kokių nors klausimų, susijusių
su viešųjų pirkimų vykdymu, patariu nedelsiant
skambinti į Viešųjų pirkimų tarnybą
arba Agentūros Viešųjų pirkimų skyrių –
verčiau iš anksto išsiaiškinti, nes vėliau, jau
įvykdžius pirkimą, klaidų ištaisyti nebebus
galima“, – pataria G. ruseckas ir primena, kad
visus pirkimų dokumentus būtina archyvuoti
– juos reikės pateikti Agentūrai.
daugiau informacijos apie paramą pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą
pateikiama tinklalapiuose www.zum.
lt ir www.nma.lt.
biržų turguS
Užs. 1703
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
remiamų ir neremiamų ne žemės
ūkio veiklos rūšių sąrašai skelbiami
supaprastintųjų įgyvendinimo
taisyklių 1 ir 2 prieduose.
Susipažinti su naujosiomis supaprastintomis
priemonės „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo
taisyklėmis (nr. 3d­338)
galite žemės ūkio ministerijos
interneto svetainėje adresu www.
zum.lt .
Žemės ūkio ministerijos
informacija
Užs. 1789
­ šonkauliukų 5–10
­ galvų, kojų 3,5–5
­ lašiniai 7–9
­ rūkytų lašinių 14–16
1 kg šviežių kopūstų 3
1 kg obuolių 0,8–2
1 kg svogūnų 1,5–1,5
1 kg virtų burokėlių 3
1 kg raugintų kopūstų 2,5–3
1 kg trump. agurkų 6,5
Svogūnų laiškų ryšelis 1
Salotų ryšelis 1
ryšelis krapų 1
1 ryšelis ridikėlių 1,5
1 kg braškių 8
1 kg pomidorų 6.

12
Kra tiš kie čiai re mon tuo ja
bend ruo me nės na mus
sa vo jė go mis. Iš se niū ni jos
pa gal bos ne su lau kia.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Tel. (8 450) 33734
vaicekone@gmail.com
ačiū tal ki nin kamS
Kra tiš kie čiai ėmė si ini cia ty vos
bu vu sia me vai kų dar že ly je įsi rengti
bend ruo me nės na mus. Dar bai
en tu zias tų neiš gąs di no. Pas ta te
bu vęs van den tie kis, ka na li za ci ja,
teks ją tik at nau jin ti. Bend ruo menės
pir mi nin kas Vai do tas But kevi
čius tei kia pro jek tus įvai riems
fon dams, ieš ko vals ty bės pa ra mos.
Vers li nin kė Van da Balt rū nie nė jau
pa si rū pi no bū si mų jų bend ruo menės
na mų sa lės bal dais: pa do va no jo
suo lų, sta lų.
Kol bus skir ta lė šų, žmo nės patys
au ko jo pi ni gus. Pir ko sta ty bines
me džia gas ir or ga ni za vo tal kas.
Žmo nės dė kin gi ini cia to riams,
ūki nin kams Al gir dui ir Da lei Taurams.
Dar bai pra si dė jo praė ju sių
me tų ru de nį. Pir mie ji tal ki nin kai
Al gis La pins kas, Pet ras Šal tis, Anta
nas Na vic kas. Žie mą dar ba vosi
Do na tas Nai nys ir du vai ki nai,
Va bal nin ko že mės ūkio mo kyk los
Vir gi ni jos VA LAŠ Ke Vi Čie nĖS nuo tr.
prie židinio
Projektą kaimo
bendruomenėms
„Prie židinio“ remia Įkur tu vės bus
įvy kiai ir fak tai
rin kuš kie čių
Sve tin gu maS
Šiu py lių kai mo bend ruo me nė
(Šiau lių ra jo nas) ren gė ama tų
mu gę. Į ją pa si kvie tė ir bi čiu lius
rin kuš kie čius. Rin kuš kių ama tų
kie me lis bu vo ap gul tas sve čių.
Rin kuš kie čiai su val gy di no 16 litrų
fir mi nės kruo pie nės. Ne li ko ir
kiau ši nie nės, kep tos iš 30 kiau šinių.
Prie kiau ši nie nės ti ko dy kai,
bet sai kin gai da li na mas bir žie tiškas
alus. Ne mo ka moms vai šėms
jo bu vo skir ta 30 lit rų.
Praė ju sį sa vait ga lį rin kuš kie čių
ama tų kie me lis var te lius at vė rė
jau už Lie tu vos ri bų, Aizk rauklė
je vy ku sio je šven tė je.
užu ši liuo Se at švęS toS
tryS šven tėS
Po pa va sa rio dar by me čio į
va ka ro nę rin ko si užu ši lie čiai. Į
pro gra mą su pin tos praė ju sios ir
bū si mos šven tės: Mo ti nos, Tėvo
die nos bei sė jos pa baig tu vės.
Kon cer ta vo Me dei kių ir Ne munė
lio Rad vi liš kio Onos Mi lie nės
se ne lių glo bos na mų me no mėgė
jai: hu mo ro gru pė ir ka pe los
mu zi kan tai, dai ni nin kai. Tė veliams
gra žiau sius gė lių žie dus ir
ei lė raš čių po smus sky rė jau nie ji
užu ši lie čiai.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Kaimo
bendruomenių
informaciją
apie renginius
spausdiname
nemokamai
moks lei viai Ar nas Bi ti nas
ir Ša rū nas Si mė nas. Vyrai
su dė jo grin dis, pa keitė
du ris, pa ruo šė sie nas
da žy mui. Kar tu su vy rais
plu šė jo ir mo te rys. Pa vasa
rio dar by me tis re mon tą
pri stab dė. Pla nai kei tė si.
Įkur tu vės ėmė tol ti.
Po ke lių sa vai čių vėl suju
do tal ki nin kai. Aud rius
Žie me lis, Vi das Ši mo nis
nu lie jo laip tus, ruo šia si uždeng
ti sto gą.
Kra tiš kie čiai ste bi si: kaime
ke lio li ka be dar bių. Nejau
gi nė vie no iš jų ne gali
ma įdar bin ti į vie šuo sius
dar bus? Vie nas iš jų, pavyz
džiui, kva li fi kuo tas staty
bi nin kas. Prie jo nie kam
ne rei kė tų sto vė ti ir pirš tu
nu ro di nė ti, ką jis tu ri at lik ti.
trūkS ta no ro ar
lė šų?
Šir vė nos se niū nė Gra ži na Sa mulio
nie nė „Bir žie čių žo džiui“ tvir tino:
se niū ni jo je – 9 bend ruo me nės.
Vi soms rei kia tal ki nin kų. O vie šų jų
dar bų or ga ni za vi mui nė ra lė šų.
Bir žų dar bo bir žos di rek to rė Laima
Ku du kie nė į klau si mą, ar šie met
vie šų jų dar bų pro jek to įsi sa vi ni mui
iš tik rų jų stin ga lė šų, at sa kė prie šingai:
nuo šių me tų sau sio iki lapk ri čio
VI DA, smul kaus ūkio sa vinin
kė:
Tvar kau na mų ap lin ką. Vie nus
de ko ra ty vi nius me de lius iš ro viau,
o ki tus pa so di nau. Bi tės per žie mo jo
ge rai. Už dir bu ne daug, vie na augi
nu du vai kus, to dėl pa pil do mai
pri si du riu pre kiau da ma tur gu je
me du mi ir bul vė mis. Praė ju siais
me tais iš pir ko vi są me dų. Ir bulvės
ska nios, ge ros veis lės, pir kė jų
so čiai. Gal ir šiais me tais tur gu je
ne blo gai sek sis?..
Vi dai pri ta ria ir ki ti kai my nai,
tur gaus pre kiau to jai Eu ge ni jus ir
Zi ta: gy ven ti rei kia, gy vas į kars tą
neat si gul si, pa ts sau žva kės neuž sideg
si. Iki pil nos lai mės jiems trūksta
tik lie taus.
JO VI TA, eko lo gi nio ūkio savi
nin kė:
Dau giau sia pro duk tų par duo du
ri mos Bi ti nie nės nuo tr.
pa bai gos ra jo ne įgy ven di na mas Euro
pos Są jun gos so cia li nio fon do projek
tas „Lai ki no užim tu mo rė mi mas“.
Šir vė nos se niū ni ja – vie na iš tų ra jo no
se niū ni jų, ku ri neį si sa vi na pro jek to
lė šų, vie šų jų dar bų neor ga ni zuo ja tokio
mis apim ti mis, kaip ga lė tų.
Va bal nin ko se niū nas Ste pas Gudas
džiau gė si: „Kiek vie nais me tais su
kai mo bend ruo me nių pir mi nin kais
iš anks to ap ta ria me, ko kius dar bus
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
GA Li MY BĖS. Va bal nin ko se niū nas Ste pas Gu das: „Per
vie šų jų dar bų pro gra mą se niū ni jos kai mo bend ruome
nė se ga li ma nu veik ti daug dar bų“.
TAL KA. Bend ruo me nės na mus re mon ta vo ir jau ni mas:
Ar nas Bi ti nas (kai rė je) ir Ša rū nas Si mė nas.
PAS TA TAS. Bu vu sia me Kra tiš kių vai kų dar že ly je ku ria si kai mo bend ruo me nės na mai.
Plas ti ki niai lan gai jau su dė ti.
die noS klau Si maS pa bir žie čiamS ir kir do nie čiamS
Vil niu je ir ki tuo se di džiuo siuo se
Lie tu vos mies tuo se. Did mies čiuose
mū sų pro duk ci ja ver ti na ma, už
ją mo ka ma bran giau. Šilt na miuo se
la bai daug dar bo. Užau go ri di kėliai,
sa lo tos.
VAI DAS, ūki nin kas:
Dir bu dau giau kaip 50 ha že mės.
Iš iner ci jos. Ne ga lė čiau žiū rė ti į
pikt žo lė mis ap leis tą tė vų že mę.
Už per nai, kai ja vų su pir ki mo kainos
bu vo ne blo gos, op ti miz mas ir
jė gų ant plū dis bu vo di džiu lis. O
šie met... „Pa sė jau“ di de lius pi nigus
į že me lę. Gal ru de nį at siim siu?
Grū dų su pir ki mo kai nos kri to, o
duo na par duo tu vė je neat pi go.
Tė vai mel žia sep ty nias kar ves,
gry nas nuo sto lis, bet ma ma neža
da kar vy čių iš vež ti į sker dyk lą.
Se nam žmo gui že mė ir gy vu liai –
di džiau sias tur tas. Nors ir rei kia
jie or ga ni zuos, kiek žmo nių rei kės.
Po to su Dar bo bir žos spe cia lis tė mis
ap svars to me be dar bių kan di da tū ras,
jų su ge bė ji mus, ski ria mas lė šas. Atsiž
velg da mi į tai pa ren gia me vie šų jų
dar bų pro gra mą. Per vie šų jų dar bų
pro gra mą kai mo bend ruo me nė se
nu veik ta daug dar bų: pri si dė jo me
at sta tant bend ruo me nių na mus,
tvar ko me ap lin ką, re mon tuo ja me
kop ly čias ir t. t.“.
Ko kie Jū sų rū pes čiai bai gian tis pa va sa riui?
da lį pen si jos paau ko ti, kad gy vulius
iš lai ky tum.
JA NI NA, dar bi nin kė:
Su si ra dau dar bą mies te. Tvar te
iš sep ty nių kar vių grei tai liks viena.
Už par duo tą pie ną gau nu tik
gra šius, o be to, grį žus iš dar bo jau
sun ku pri si vers ti ei ti į tvar tą pas gyvu
lius. Vie nos kar vės pie no mū sų
šei mai per akis.
ŪKI NIN KĖ, au gi nan ti dau giau
kaip 100 kar vių:
Už lit rą pie no gau nu tik 50 cen tų.
Tu riu rink tis: kar vės ar ba svei ka ta.
Dau ge lis kai mie čių dar žo vė mis,
pie nu ir mė sa šel pia mies te gy venan
čius vai kus ir anū kus. Ir mū sų
dir ban tiems vai kams la bai sun kūs
lai kai atė jo.
Kal bė jo si
Vir gi ni ja VA LAŠ KE VI ČIE NĖ

2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Nau ji kų nau jie nos
nAU Ji KAi. Pe ri si gand rai, su ka si ma lū no spar nai, dygs ta gry bai, ga no si žir gas, žy di gė lės, tu pi apuo kas.
Nau ji kų
kai mo
pen si nin kas
S t a n i s l o v a s
Mo c k ū n a s
ne sė di be
dar bo. Jis
puo šia sa vo
so dy bą.
Puoš me nos
at ne ša ir
nau dos.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ
Tel. (8 450) 33734
vaicekone@gmail.com
Nau ji kų kai me šu nį su tik si dažniau
nei žmo gų. Šu nų čia dau giau.
Šu nys ži no sa vo vie tą. Pa vyz džiui,
Juo zo Va lun tos Er nis. Jei gu kai mynas
Sta nis lo vas Moc kū nas pas Er nio
šei mi nin ką už si bū na iki su te mos,
šuo Er nis kai my ną par ly di iki pat
jo na mų slenks čio.
Va lun ta ir Moc kū nas – sen bu viai
ūki nin kai. Nuo se nų lai kų vie nas kitam
tie sia pa gal bos ran ką. Vy rai nieka
da ne prit rūks ta kal bos. Jų kal bos
kar tais virs ta gra žiais dar bais. Vi so
kai mo nau dai. Pa vyz džiui, tuš čią
lau ką kai my nai ap so di no ber žais,
eg lai tė mis.
Bu vu sios ko lū ki nės žvyr duo­
prie židinio
SŪ PY nĖS. Sta nis lo vo Moc kū no sū py nės – vai kams. Už šei mi nin ko nu ga ros – jo so din tas
ber žy nas.
bės, da bar ti nis tven ki nys, iš vienos
pu sės telk šo Va lun tos, iš ki tos
– Moc kū no že mė je. Jie ne si pyks ta
dėl nuo sa vy bės, van dens ir žu vų.
Žu vis tven ki ny je gau do sve ti mi vaikai.
Šei mi nin kai ne drau džia. Te gul
jie kul tū rin gai žve jo ja, mau do si.
Ar ti miau prie tven ki nio gy ve nantiems
Sta nis lo vui ir jo žmo ne lei
Onai gra žu, kai prie jų na mų yra
žmo nių. Ne nut rūks ta kai mo ry šys
su gy ve ni mu.
Bai siau sias su krė ti mas, gais ras,
kai me bu vo 1951­ais me tais. Jei gu
ne me džiai, ug nis bū tų nu šla vu si visus
pa sta tus. Nuo to lai ko, dau giau
kaip pu sę am žiaus, kai mo gy ve nimas
plau kia ra mia tėk me. Po ke lerių
me tų se no lių se no lė Bro nis la va
Kriau čiū nie nė tu rė tų švęs ti šim tą
me tų. Mo čiu tė gu li ant pa ta lo, kaimy
nų ne be pa žįs ta, ta čiau juo kau ti
Gegužės 30 d. (šeštadienį)
į KIRKILŲ KaImo ŠVeNtę
kviečiame aplinkinių kaimų žmones, gimines.
Ši šventė skirta kunigo Kazimiero ŽUKo
gimimo šimtmečiui. mišios – 13 val.
Dalyvaus klebonas Dalius tubys.
kirkilų kaimo bendruomenės valdyba
re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
ne pa mir šu si.
Sta nis lo vas Moc kū nas, kai metė
ūki nin ka vi mą, ne sė di be dar bo.
Duk te rė čios, kai my nų ber niu kui,
vi siems vai kams jis pa da rė sū py nes.
Ir pra dė jo puoš ti sa vo so dy bos kiemą.
Ne su bet kuo. Kū ry bi nė ža lia va
tu ri skleis ti nau din gą ener gi ją. Tokios
ener gi jos šal ti nis – kai my ni niame
kai me, žmo nos Onos gim ti nė je.
Ten kū ry bi nės ža lia vos – me džių šakų,
kel mų ke rėp lių – kiek tik no ri.
Sta nis lo vas ga be na vis ką į na mus.
Ir skap tuo ja, šli fuo ja. Neį tar da mas,
kad puo se lė ja mas gro žis at neš ir
nau dos. Kol so dy bo je ne bu vo vėjo
ma lū nų, šei mi nin kas ne spė da vo
ly gin ti kur mia rau sių. Kai pri sta tė
ma lū nų, kai jie pa siu to len ty niauda
mi su kti spar nus, iš bai dė iš sody
bos kur mius.
šven tė la piš kiuo se
Ge gu žės 30 d. 12 val. La piš kių kaime
vyks kraš tie čių šven tė.
Bus pa šven tin tas pa mink li nis akmuo,
vyks kraš tie čių va ka ro nė.
Or ga ni za to riai kvie čia vi sus, kam
bran gus šis kam pe lis.
kai mo bend ruo me nėSe
nAU Jie noS. Cent ro di rek to rę re gi ną ži do nie nę mer gai tės my li kaip
ma mą. di rek to rė at ve žė džiu gią ži nią: Pa če riaukš tė je veiks sto vyk la.
AU KU rAS. Pa ne vė žie tis Adol fas Bė lia kas prie sa vo kū ry bos au ku ro.
13
re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
pa če riaukš tė je Sto vyk lauS vai kai
Praė ju sių me tų ru de nį VšĮ „Bir žų pa gal bos cent ras“ Pa če riaukš tė je
ati da rė pir mą jį fi lia lą – šei mos pa gal bos cent rą. Cent ras pa tei si no ir pačios
jo ini cia to rės, di rek to rės Re gi nos Ži do nie nės, ir se niū ni jos, ir kai mo
bend ruo me nės lū kes čius. Šiuo me tu čia už siė mi mus lan ko 24 vai kai ir
jau nuo liai. Dar buo to jos lan ky to jus pa mai ti na, nu mau do, iš skal bia jų
dra bu žius, rū pi na si lais va lai kiu. Mo ki niai ruo šia pa mo kas. Kul tū ros
dar buo to ja Ona Jur ko nie nė ma žuo sius mo ko dai nuo ti ir šok ti.
Cent ras dirbs ir va sa rą. Bir že lio 22–28 die no mis Pa če riaukš tė je veiks
tu ris ti nė sto vyk la. Jo je poil siaus Pa gal bos cent ro glo bo ja mų šei mų vaikai
iš vi so ra jo no.
Cent ro di rek to rė Re gi na Ži do nie nė va sa ros sto vyk las ma žie siems
bi čiu liams pra dė jo reng ti prieš pen ke rius me tus. Sto vyk lau to jai gi li na
už sie nio kal bos ži nias, klau so si kon cer tų, ke liau ja, da ly vau ja įvai riuose
kon kur suo se.
ne mu nė lio rad vi liš kio ka pi nė Se – au ku raS
Bran gią do va ną sa vo kraš tie čiams pa do va no jo pa ne vė žie tis, bu vęs
vers li nin kas Adol fas Bė lia kas. Mies te lio ka pi nė se vaiz dą ga di no sovie
ti niais lai kais su mū ry tas au ku ras iš bal tų ply tų. Pa mink lų meist ras
au ku rą res tau ra vo. Pirm ta ko ne li ko nė žy mės. Jo vie to je iš ki lo au ku ras
iš šve diš ko ir ka re liš ko ak mens plokš čių.
Adol fas Bė lia kas tu ri ir dau giau su ma ny mų. Suos to baž ny čios švento
riu je meist ras no rė tų pa sta ty ti kry žių knyg ne šiui Jur giui Bie li niui.
Knyg ne šys Bie li nis – Adol fo pro se ne lis.
nau Sė džiuo Se – Spek tak lio prem je ra
Ge gu žės pa bai go je vie tos dra mos mė gė jai kul tū ros na muo se prista
tys spek tak lį „Keis tas gim ta die nis“ (re ži sie rė Gi ta Jar ma la vi čie nė).
Tai nuo tai kin ga šei mos dra ma, ku rio je neap siei ta be fan tas ti kos elemen
tų. Spek tak ly je vai di na pa ti re ži sie rė Gi ta Jar ma la vi čie nė, Ja ni na
Vai če ko nie nė, Ju li ja Vai če ko ny tė, Mil da Ka rob ly tė, Gre ta Ur bo nai tė ir
Do mi ny kas Jar ma la vi čius.
paS va lie čių už mo jai
Pas va lie čių bend ruo me nės pir mi nin kas Vai das Šam šo nas džiau giasi
ak ty viais pa gal bi nin kais. Į pa va sa ri nę tal ką su si rin ko še šias de šimt
žmo nių, pa gy ve nu sių ir jau ni mo. Tal ki nin kai dir bo pa si skirs tę į tris
gru pes.
Bend ruo me nės atei ties pla nai sie ja mi su pa tal pų re mon tu. Bendruo
me nė įsi kū rė bu vu sio je pra di nė je mo kyk lo je.Ti ki ma si, kad Že mės
ūkio mi nis te ri ja pa sva lie čių pro jek tui „Kai mo atei tis – bend ruo me nės
ran ko se“ skirs lė šų ir re mon tas šie met įsi bė gės.
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ

14
Vidmantas JAŽAUSKAS
Reiškinys, kuris vadinamas fasadine
kultūra, pas mus atsirado
sovietiniais metais, kuomet vyko
demonstracijos, oficialūs tam ti­
„Kad mano žodžiai – iš širdies į širdį
laukti, su meile išsakyti,
paguost tave galėtų ir sušildyt,
suteikti džiaugsmo trupinį mažytį“
(A. Butkevičius.)
Sekmadienio popietę, skirtą gerb. Algirdo
Butkevičiaus kūrybai, iš tiesų galima pavadinti
kalbėjimu iš širdies į širdį. Bibliotekininkė A.
Vosylienė surinko visas knygeles ir laikraščių
iškarpas, kuriose paminėtas šio įvairiapusiškai
talentingo žmogaus vardas, sušildyti savo
dainomis gausiai susirinkusius pabiržiečius
stengėsi mokinukai, surengę netrumpą koncertą,
ir neįgaliųjų mišrus ansamblis „Ištvermingieji“.
– Tai žmogus, kuris ne tik savo širdį, bet ir
visą save atiduoda darbui ir kūrybai,– sakė V.
Taurienė. – Jo darbai skiriasi iš kitų, nesvarbu,
ar tai medžio skuptūrėlės, ar tolerantiški,
šilti, gyvenimiški straipsniai laikraštyje. Jei šis
žmogus imtų auginti javus, tikriausiai ir šioje
srityje jam sektųsi.
– Ačiū, kad esate,– sakė Pabiržės bendruomenės
moterys savo kraštiečiui A. Butkevičiui.
Jubiliatą pasveikino Pabiržės klebonas V.
Dagelis, muziejaus darbuotojai A. Butkevičius
ir D. Žemaitienė. Gavęs iš Pabiržės mokinukų
puokštelę gėlių, A. Butkevičius ją įteikė žmonai
Onutei, su kuria kartu jau beveik 50 metų,
ir padeklamavo jai sukurtą eilėraštį.
Gimė Algirdas Butkevičius 1939 m. vasario
apie
kultūros
fasadą
krų datų ir asmenų paminėjimai,
veikė vaizdinės agitacijos sistema.
Kremliaus žvaigždė buvo šios pseudokultūros
simbolis ir ženklas, reikalavęs
be išlygų jam nusilenkti ir
jį pagarbinti...
Visi žinojo, kad tai netikra kultūra,
kad yra kita, mūsų kultūra,
Algirdas Butkevičius tarp neįgaliųjų ansamblio „ištvermingieji“ narių.
Virginijos Valaškevičienės nuotr.
Popietė su algirdu
Butkevičiumi
Pabiržėje
16 d. Dainiūnų kaime, daugiavaikėje šeimoje.
Gana anksti, besimokydamas ketvirtame skyriuje,
pradėjo eiliuoti. 1956 m. buvo išspausdintas
pirmasis kūrinėlis – satyra „Biurokratai“.
Poezijos ir prozos kūriniai spausdinti
daugelyje leidinių. Daug metų atiduota žurnalistikai,
„Biržiečių žodžio“ redakcijai.
„Žmogus yra panašus į paukštį. Jis turi du
sparnus. Mano vienas sparnas – poezija ir
tekstų apie kultūrą rašymas. Antras sparnas
– drožyba. Jie abu man suteikia pusiausvyrą,“
– sakė A. Butkevičius. Daug darbų iš medžio
kaip suvenyrai išsibarstę po visą pasaulį. Surengtos
6 autorinės parodos, kūriniai eksponuoti
daugiau kaip 50­yje tautodailės parodų.
A. Butkevičius – tautodailininkų sąjungos
narys nuo 1967 metų. Medžio skulptūromis
papuoštas Likėnų parkas ir tėvelių kapas Pabiržės
kapinėse. Medžio drožybą pamėgo ir
sūnus Vaidotas.
– Malonu atvykti į gimtinę,– sakė A. Butkevičius.
Pabiržiečiams jis paskaitė savo
eilėraščius apie tėviškę, išėjusius Anapilin
bičiulius, pirmąją meilę. Ne viena moteris,
besiklausydama šių iš širdies besiliejančių
posmų, nubraukė ašarą. Nemažai eilėraščių
yra sukurta vaikams. Davė Dievas gerb. jubiliatui
dar vieną talentą – gražų balsą. Neįgaliųjų
ansamblis „Ištvermingieji“ atlieka daug
savo narių sukurtų dainų. O gal kada nors
bus sudainuotas ir Pabiržės himnas, kurį A.
Butkevičius parašė jau labai seniai...
Virginija VALAŠKEVIČIENĖ
kultūra
kuri vienokia ar kitokia forma
pareikšdavo nors ir nedrąsų, bet
viltį palaikantį savo egzistavimą.
Nuo to meto dviveidiškumas įgavo
savo teises tiek viešoje, tiek privačioje
erdvėje.
Meninkas, kuris siekė kurti
tikras meno vertybes, privalėjo
padalinti savo kūrybą į dvi dalis
– oficialią ir pusiau nelegalią.
Teisėjas, kuris norėjo teisėjauti
pagal įstatymą, privalėjo bet kada
reaguoti į sekretoriaus skambutį.
Mokytojas turėjo kalbėti tai, kas
reikia, puse lūpų ištardamas tikras
tiesas. Žurnalistas rašė taip, kad
teksto prasmę skaitytojas pagaudavo
tarp eilučių. Taip pat ne vienas
poetas įsigudrindavo asociatyvia
kalba stipriai nutolti nuo fasadinės
kultūros. Tarpusavio bendravimas
kultūriniuose sluoksniuose taip
pat turėjo dvigubą dugną – kiekvienas
apsidrausdavo, juk nežinai
su kuo kalbiesi, ką pašnekovas
laiko užantyje.
O kaip viskas atrodo dabar? Ar
mūsų ta tikroji kultūra užėmė jai
skirtą vietą, ar tam tikras dviveidiškumas,
dvigubi standartai toliau
išlaiko galią?
Matome įtakingą pramogų kultūrą
su savais atstovais valdžios
viršūnėse ir jos persipinimą su
naująja fasadine kultūra. Vilnius
– Europos kultūros sostinė: štai
dabartinis fasadas, tačiau šiame
fasade nematyti nacionalinių atspalvių.
Be jų mes pasijuntame
europietiškesni... Artūras Zuokas
statys mums Gugenheimo muziejų,
bet nebus jame vietos lietuviškiems
darbams, o bus eksponuojamas
destruktyvus menas, skirtas
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
svečiams. Ir ką gi jie čia matys?
Už milijonus įsigytą Jurgio Mačiūno
dėželių kolekciją... Mačiūno
ir Meko fluxus darbai sudarys
ekspozicijos pagrindą, nes kai kas
sako, kad tik jais mes esam garsūs
pasaulyje.
Fluxus judėjimas – tai kai kada
sąmojingas, bet dažniau vulgarus,
ciniškas ir lėkštas antimenas; avangardizmo
srovė, besipriešinanti
tradicinei kultūrai. Ironiška tai, jog
šis muziejus bus statomas žmogui,
kuris kvietė apskritai padegti visus
muziejus. Ar yra kuo didžiuotis?
Liūdna tai, kad ta tikroji mūsų
kultūra, plaukianti iš tautos dvasios,
ir vėl lieka podukros vietoje.
Sako, šviesos ir fejerverkų renginys
prie Katedros buvo matomas net
kosmose. Tik ar daug tenai buvo
žiūrovų?
Paminėjo Lietuvos
vardo tūkstantmetį
Ramongalių kaimo bendruomenė,
vadovaujama Irenos
Vasiliauskienės, gražiai paminėjo
Lietuvos 1000­mečio jubiliejų.
Mirdza GARbAUSKIENĖ
Irena sakė, kad jau seniai bendruomenės
aktyvui neduoda ramybės apleistas didžiulis
akmuo, kuris žymėjo sovietinio veikėjo J. Vosyliaus
žūties vietą. Vosylių menantis užrašas
jau seniai nuimtas, o didžiulis akmuo taip ir
liko – jo nenuridensi. Kilo mintis sutvarkyti
aikštelę prie akmens ir ant jo užrašyti kaimo
pavadinimą ir jo paminėjimo istoriniuose
šaltiniuose metus.
Tik kada Ramongalių kaimas paminėtas
pirmą kartą? Irena kreipėsi į „Sėlos“ muziejų,
ieškojo enciklopedijose. Rado 1782 metus ir
su tuo nesutiko, nes kiti šalia esantys kaimai
paminėti kur kas anksčiau. Pasitarė su Vabalninko
kraštotyrininkais Garbauskais. Jiems
kilo mintis atsakymo paieškoti Vabalninko
bažnyčios archyvuose. Klebonas P. Miškinis
suteikė galimybę pavartyti senąsias krikšto
registravimo knygas. Ir štai rezultatas: Ramongalių
kaimo vaikai bažnyčioje krikštyti
jau 1640 metais. Kadangi kitų rašytinių šaltinių
neturime, tai ant akmens užrašė: „Ramongaliai
1640“.
Šventės dalyviai kapelai grojant smagų
maršą pirmiausiai ir patraukė prie paminklinio
akmens. Krūmai išrauti, aikštelė išlyginta,
žolelė pasėta. Pasidarbuota iš peties.
Jaunimas nuėmė užrašą dengiančią drobulę.
Ir štai visi praeinantys ir pravažiuojantys matys,
kad čia – Ramongaliai, kurie skaičiuoja
jau 370­uosius metus.
Po paminklinio akmens atidengimo ceremonijos
visi susirinko į bendruomenės
Algirdo Garbausko nuotr.
salę, švytinčią naujai sudėtomis grindimis.
Šventės dalyvius pasveikino Biržų rajono
kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė
Nijolė Šatienė, Vabalninko seniūnas Stepas
Gudas. Susirinkę senieji, arba kaip jie sakė
– tikrieji ramongaliečiai – labai atidžiai
išklausė kaimo istoriją, kurią priminė Mirdza
ir Algirdas Garbauskai, paminėjo iš čia
kilusius kunigą Antaną Mikonį, pedagogą,
poetą, dramaturgą, kraštotyrininką Juozą
Petrulį, ilgą laiką čia gyvenusį ir kūrusį poetą
Albiną Kazlauską.
Apie Lietuvos vardo kilmę ir nueitą kelią
per 1000 metų papasakojo Regina Samukaitienė.
Vietinės eiliuotojos Eugenija
Karinauskienė, Palmyra Simėnienė, Rasa
Gabrėnienė paskaitė savo sukurtas eiles,
skirtas Lietuvos jubiliejui. Jos paprastos, bet
nuoširdžios. Salėje sėdinčius žmones visaip
stengėsi išjudinti bei į koncerto eigą įtraukti
Kupiškio rajono Noriūnų kaimo kapela „Ligi
ryto“. Joje dalyvauja neįgalūs žmonės. Ne
vienas pirmą kartą išvydo ir stebėjosi, kaip
vežimėlyje sėdintis Noriūnų muzikantas
šokdino Ramongalių kaimo bendruomenės
narę Bronę Kondrotienę. Tai buvo tikrai
gražus grakštus šokis, nors moteris į tokią
situaciją pateko pirmą kartą. Šis epizodas
visus sujaudino ir tarsi priminė: gerbkime,
globokime juos, nes jie irgi moka džiaugtis,
nori linksmintis, kaip ir mes.
Gražią šventę papuošė Ramongalių moterų
pagaminti rankdarbiai. Parodoje – L.
Peleckienės, E. Naprienės, A.Vasiliauskienės
(jai jau devyniasdešimt) darbai, A. Vinciūno
nupinti krepšiai. Moterys prikepė pyragų,
visokių skanumynų, kuriais visus vaišino.
Šventės ateina ir praeina. Tik nesinorėtų,
kad praeitų šio kaimo entuziazmas. Linkime,
kad jie ir toliau darniai dirbtų, puoštų savo
sodybas, gatves, džiaugtųsi patys ir džiugintų
svečius bei prašalaičius.

2009 m. gegužės 26 d., antradienis Skelbimai, reklama
Užjaučia
Nutilo balsas mylimo žmogaus, užgeso mielos akys, paliko tylūs ir
liūdni namai ir užgesintų žvakių kvapas...
nuoširdžius užuojautos žodžius
skiriame Janinai SKUKAUSKienei ir artimiesiems.
r. J. Lapėnai, V. J. Lapėnai
Išėjus artimam žmogui, lieka skausmas ir tuštuma.
teužpildo ją draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės.
nuoširdžius užuojautos žodžius dėl mylimo vyro mirties
skiriame Janinai SKUKAUSKienei.
V. r. L. Kairiai
Mirus mielai kaimynei elenai kalvelienei,
nuoširdžiai užjaučiame dukras, žentus, anūkus
ir visus artimuosius.
G. S. ruočkai, L. žukienė
Išėjus artimam žmogui, lieka skausmas ir tuštuma.
teužpildo ją draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės.
nuoširdžius užuojautos žodžius skiriu
Janinai SKUKAUSKienei ir vaikams.
Janina Urbonienė
Mirus brangiam vyrui ir tėveliui vladui SkukauSkui,
nuoširdžiai užjaučiame žmoną, dukras ir sūnų.
Vida Zazienė ir vaikai
UAB „Autovus“
perka juodojo metalo laužą,
skardas (prie „žemtiekimo“).
Tel. (8 652) 37317.
Užs. 1266
Perka
nekilnojamaSiS turtaS
Ariamą žemę, pievas, bet kokį mišką.
Gali būti su sodyba. Moka brangiai. Tel.
(8 623) 29453. Užs. 1083
Brangiai mišką išsikirtimui arba su
žeme. Tel.: (8 682) 18972, (8 600) 63820.
Užs. 1325
brangiai mišką su žeme, biržę išsikirsti.
vėjovartas, džiūstančius medynus.
tel. (8 682) 19028. Užs. 1436
uab „biržų miškas“ įvairų mišką
su žeme arba išsikirsti. tel.: (8 680)
82332, (8 680) 82722. Užs. 1533
įvairūS
Senus akumuliatorius ir jų laužą. Tel. (8
658) 87767. Užs. 1434
Savaeiges šienapjoves ForSTHriT
e­301, e­302 (važiuojančias ar nevažiuojančias)
ir jų dalis. Tel. (8 610) 62903.
Užs. 1553
Miežius, kviečius, žirnius. išsiveža,
atsiskaito iš karto. Tel. (8 628) 19811.
Užs. 174
gyvuliai
Įmonė oKSVidA veršelius nuo 3 iki 8 sav.
auginimui. Taip pat belgų mėlynuosius,
avis. Moka 6, 18 proc. Tel.: (8 421) 44481,
(8 620) 24526 , (8 611) 44793, (8 607)
12546, (8 687) 81529. Užs. 1085
Vadybininkas nerijus 2–8 sav. amžiaus
veršelius auginimui. Sveria elektroninėmis
svarstyklėmis. Moka 6, 19 proc. PVM.
Atsiskaito iš karto. Patys pasiima. Tel.: (8
618) 29721, (8 682) 64997. Užs. 1089
“expogalvijai“ visus veršelius auginti.
Moka proc. Tel. (8 694) 14494. Užs.
1184
Vilė ir Valdas visus veršelius auginti.
Moka proc. Tel. (8 680) 22009. Užs.
1185
nuolat brangiai veršelius auginimui.
Moka priedus. Tel.: (8 656) 40439, (8 45)
599707. Užs. 1455
Užs. 1496
Įmonė karves, jaučius, telyčias. Sveria.
Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 656) 30208,
(8 699) 62100. Užs. 1459
Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka
vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45) 510825,
(8 610) 07245. Užs. 1461
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka už
gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8 682)
56872. Užs. 1460
Brangiai veršelius, 5 savaičių. Tel.: (8 614)
07502, (8 656) 40439, (8 45) 556061.
Užs. 1476
Karves, jaučius, telyčias. Sveria. Atsiskaito
vietoje. Tel.: (8 699) 90758, (8 685)
51635. Užs. 1493
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka
priedus. Sumoka vietoje. Tel. (8 680)
41510. Užs. 1495
L. Palionio firma veršelius. Belgų mėlynuosius
brangiai. Moka PVM, sveria.
Tel.: (8 682) 62284, (8 682) 43615. Užs.
1575
Įmonė juodmargius, žalmargius, mėsinius­mišrūnus
veršelius auginti, moka
procentus. Tel.: (8 675) 17694, (8 640)
13591. Užs. 163
Agentas Algirdas perka veršelius, moka
6, 19 proc. Atsiskaito vietoje. Tel. (8 675)
95128, (8 687) 21828. Užs. 1740
UAB „Gyvaja“ brangiai veršelius. Moka 6,
19 proc. Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 616)
50306, (8 675) 73438. Užs. 1741
Traumuotus, suliesėjusius, bet kokius
arklius. Moka iki 5 Lt. Karves. Skubiai
išsiveža. Tel. (8 622) 44850. Užs. 114
Užs. 1469
negailestingai mirčiai nutraukus mylimo žmogaus gyvybę, nuoširdžiai
užjaučiame žmoną Vidutę, sūnų edgardą, dukrą Gitaną ir
artimuosius.
Liūdi e. Gapienė, V. G. Tamulynai
Tegul tylūs ir nuoširdūs užuojautos žodžiai palengvina Jūsų skausmą,
mirus mylimam vyrui, tėvui vladui SkukauSkui.
e. Gapienė, Vilma ir Gediminas Tamulynai
Tariam nuoširdų AČiŪ visiems užjautusiems, padėjusiems sumažinti
netekties skausmą, palydint į paskutinę kelionę algį zazą – brangų
vyrą, tėvelį, senelį, sūnų, brolį.
Artimieji
BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS.
Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria.
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.
Užs. 1506
d. remeikos įmonė perka jaučius,
karves, jų prieauglį, veršius,
avis. Sveria. Tvarko valstybės
išmokas. Tel.: (8 450) 36561, (8 686)
76913. Užs. 15
UAB „Gyvaja“ ir L. Palionio firma perka
veršelius auginti iki 80 kg, belgų mėlynuosius
iki 90 kg. Moka 6, 19 proc. Tel.:
(8 682) 49795, (8 613) 26999. Užs. 145
Dėkoja
nuoširdžiai dėkojame Meilūnų, Lamokėlių, Svilių, daunorių kaimų
gyventojams, kaimo medicinos darbuotojoms, giminėms, draugams,
kaimynams, visiems, užjautusiems ir parėmusiems mus sunkią valandą,
netekus brangaus vyro ir tėvelio.
Vida Zazienė ir vaikai
Pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius tariame už suteiktą pagalbą,
užuojautos žodžius, gėles, moralinę ir finansinę paramą giminėms,
kaimynams ir draugams, visiems, kurie buvo šalia didžiulio skausmo
valandą, palydint į amžino poilsio vietą mylimą vyrą, tėvelį, senelį,
prosenelį Vladą Leoną SKUKAUSKĄ.
žmona, vaikai, anūkai su šeimomis
Užs. 1474
Parduoda
Užs. 1084
nekilnojamaSiS turtaS
namą Biržuose. Gali keisti į gyvenamąjį
plotą Vilniuje. Tel.: (8 450) 31355, (8 694)
12194. Užs. 1671
1 kambario butą su patogumais 2
aukšte Vilniaus g. Tel. (8 671) 08543.
Užs. 1759
Mobilųjį namą 3x9. Tel. (8 647) 09090.
Užs. 1790
automobiliai, technika
FiAT Marea (98 m., 1,6i), oPeL Astra (99
m., 1,4), Volvo V70 (97 m., 2,5Tdi). Tel.
(8 656) 15909. Užs. 1748
PeUGeoT 406 (98 m., 1,9Td), Ford
Focus (2001 m., 1,8Td, sedanas), oPeL
Astra Caravan (2000 m., 2,0Td), automatas),
FiAT Marea (97 m., sedanas,
2,0), renAULT Megane (2000 m., 1,6),
SeAT Toledo (96 m., 1,9Td). Panevėžys.
Tel. (8 699) 34993. Užs. 1599
iš Vokietijos: VW Passat Caravan (1992
m., 1,9d), VW Golf (93 m., 1,9d), AUdi
100 (90 m., 2,0d), PeUGeoT 306 caravan
(98 m., 1,9Tdi), PeUGeoT 205 (94 m.,
1,9d), renAULT espace (95 m., 2,2). Tel.
(8 671) 46462. Užs. 1803
rotacines šienapjoves, „kverneland“
plūgus, purkštuvus, bulvių
sodinamąsias, kultivatorius, frezas,
vyniotuvus, vagotuvus, vartytuvus
ir kt. rašo komercinius pasiūlymus.
tel. (8 612) 57075. Užs. 1494
Mažus presus, šienapjoves (3 m) CLAAS,
ViCon. ruloninį Crone, traktorių J.
derre su krautuvu, mulčiuotuvą. Tel.
(8 687) 19254. Užs. 1788
Vokišką spudulinį šieno presą CLAAS
(geros būklės, kaina sutartinė). Tel.: (8
617) 16457, (8 459) 51036. Užs. 113
įvairūS
Metalinius garažus (naudoti, geri,
įvairūs, tinka automobiliams, grūdams
sandėliuoti). Atveža. nuo 1390 Lt. Tel.
(8 618) 20800. Užs. 1446
Silosinių plokštes Kučgalyje. Yra ir
kitokių grindinių plokščių. Tel. (8 699)
80070. Užs. 1779
A. Jankausko
Laidojimo paslaugų
centras
S. dagilio g. 8, biržai
tel. (8 450) 31078
viSą parą: (8 450) 31268,
(8 698) 70110
15
paminklų, antkapių,
bortelių ir kitų gaminių
iš akmenS gamyba.
įvairuS akmenS
apdirbimaS.
kapaviečių tvarkymaS.
rinkuškių k., Biržų raj. Tel.: (8 450)
39571, (8 685) 19119. Užs. 1147
Užs.1082
Nori išsinuomoti
Moteris 1 kambarį. Siūlyti įvairius variantus.
Tel. (8 626) 92288. Užs. 1786
vištaitėS! Gegužės 29 d. (penkdienį)
prekiaus Kaišiadorių paukštyno
vakcinuotais, sparčiai augančiais
KoBB­500 veislės mėsiniais broileriais,
vienadienėmis vištytėmis (olandiškos),
3­5 mėn. raibomis, rudomis
dėsliosiomis vištaitėmis ir dedančiomis
vištomis. Turės gaidžiukų. Spec.
lesalai. Tel. (8 696) 48473. Kirdonys
12.20, Pabiržė 12.30, Pačeriaukštė
12.45 , Juostaviečiai 12.55, Germaniškis
13.10, Suostas 13.20, nem. radviliškis
13.40, Medeikiai 13.55, Parovėja
14.05, Biržai 14.15, Papilys 14.45, Kučgalys
15.00 val. Užs.1768
Parduoda
oro ventiliatorių, oro kompresorių,
bulvių kasamąją (vienvagė), grūdų
valomąją (fuktelis), traktoriaus akėčias.
Kainos sutartinės. Tel. (8 639) 78937.
Užs. 1809
Medžio apdirbimo stakles „Meistras“
(2,4 kW, vienfazės, universalios, naujos).
Akumuliatorinį grąžtą (naujas). Tel. (8
671) 46462. Užs. 1806
iš Vokietijos: padangas r­13, r­14,
r­15, r­16, r­17. Lietus bei skardinius
ratlankius. Kablį VW Golf. Tel. (8 671)
46462. Užs. 1805
žvyrą, smėlį, skaldą, pjuvenų briketus.
Atveža. išrašo sąskaitas. Tel. (8 611)
47405. Užs. 131
Stogų, sienų dangas, skardinius tvorų
elementus. Galima išsimokėtinai. www.
plieniniaistogai.lt. Tel.: (8 685) 347 98,
(8 698) 14485. Užs. 1507
Įvairią statybinę medieną (spygliuočio
ir drebulės), taiko nuolaidas. Pristato į
kiemą nemokamai. Tel. (8 605) 12103.
Užs. 111
Baltarusiškus durpių briketus (1t/258
Lt). Medžio pjuvenų briketus. Beržinius
briketus. Pristato. Tel. (8 616) 94180.
Užs. 1517
įvairių rūšių skaldytas malkas, atraižas,
pjuvenas, galiukus. atveža. tel.
(8 604) 65913. Užs. 1554
Įvairias malkas (turi kaladėmis ir skaldytų).
Pristato į namus. Tel. (8 619) 82534.
Užs. 1656
įvairias malkas (yra kaladėmis, skaldytų).
pjautą statybinę medieną. tel.
(8 682) 19028. Užs. 1723
Malkas. Atveža. dideliam kiekiui nuolaida.
Tel. (8 610) 41817. Užs. 1735
Pigiai grikius, avižas, žirnius, rugius.
Gali atvežti. Tel.: (8 450) 32405, (8 610)
14023. Užs. 1714
Agurkus. Tel. (8 654) 60730. Užs. 1776
Amonio, kalcio amonio salietrą, kompleksines
trąšas. Pristato. Tel. (8 687)
11893. Užs. 1706
žemiausiomis kainomis salyklą (1 kg/
1,58 Lt), apynius (1 kg/ 40 Lt) kioske,
Sąjungos g. 33 a.
Miežius. Tel. (8 655) 24057. Užs. 1793
gyvuliai
Melžiamas karves ir veršingą telyčią.
Tel. (8 655) 78834. Užs. 1780

16
kaS kur kada
biržų kultūroS centre
Gegužės 26 ir 28 d. 17 ir 19 val.
romantinė kino drama „Lušnynų
milijonierius“. Bilieto kaina
4 Lt.
Gegužės 31d. 16 val. Biržų Pilies
teatro spektaklis vaikams
„Lelijų gatvelė“. renginys nemokamas.
Birželio 2 ir 4 d. 17 ir 19 val. kriminalinė
kino drama „Gran Torino“.
Bilieto kaina 4 Lt.
Birželio 9 ir 11 d. 17 ir 19 val.
kino komedija „Vėl 17“. Bilieto
kaina 4 Lt.
Birželio 13 d. 11 val. armonikininkų
šventė kultūros centro
kiemelyje. renginys nemokamas.
Birželio 16 ir 18 d. 17 ir 19 val.
veiksmo trileris „Pagrobimas“.
Bilieto kaina 4 Lt.
muziejuje „Sėla“
Vytauto didžiojo karo muziejaus
parengta paroda „Lietuvos
kariuomenė nepriklausomybės
kovose“.
Jūros Jasevičienės personalinė
lėlių paroda „MeiLĖ PAGAL
JŪrĄ“. Paroda veiks nuo gegužės
20 d.
gerbiami
armonikininkai,
Birželio 13 d. 11 val. J. Janonio
aikštėje vyks tradicinė armonikininkų
šventė–varžytuvės.
norinčius dalyvauti kviečiame
registruotis telefonu (8 450)
32017 iki birželio 11d.
iSSn 1392-7531
Vytauto g. 18
LT­41139 Biržai
Biržų kultūros centras
el. paštas birzietis@takas.lt
Laikraštis leidžiamas nuo
1945 m. vasario 12 d.
Leidžia uždaroji akcinė
bendrovė „Biržiečių žodis“.
Vyriausioji redaktorė
Janina BAGdonienĖ
TeLeFonAi:
J. Bagdonienė – 31474
r. Vaičekonienė, e. Mikelionienė – 33734
d. Mikelionis – 31645
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746
TeLe2 – 8~605 19263
paSkutiniS puSlapiS
or lai vių čem pio na tas
Ge gu žės 29–31 die no mis Bir žų ae rod ro me vyks
at vi ras Lie tu vos ult ra leng vų jų or lai vių čem pio na tas.
Čempionate da ly vaus apie 30 pi lo tų iš Lie tu vos, Lat vi jos ir Len ki jos.
Šeš ta die nį pi lo tai at liks na vi ga ci nius pra ti mus. Sek ma die nio ry tą –
tiks laus tup dy mo ae rod ro me pra ti mą. Sek ma die nio po pie tę bir žie čiai
ga lės ap žiū rė ti lėk tu vus, pi lo tai no rin čiuo sius pa skrai dins. Var žy bas
or ga ni zuo ja Bir žų pi lo tų klu bo na riai: A. Va lio nis, e. Bal čiū nas, A. Jankaus
kas, r. Ku gi nys ir r. Le se vi čius.
Bendradarbiai:
Feliksas Grunskis,
nijolė Koskienė, natalija Kondrotienė
regina Musneckienė,rita žadeikytė
Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė
edita Lansbergienė, Asta dagytė
Virginija Valaškevičienė, renata Papaurėlienė
Vidmantas Jažauskas, ramūnė Grubinskaitė
2009 m. gegužės 26 d., antradienis
Startuoja naujas jaunimo projektas: internetinis portalas Biržų jaunimui
ir apie jaunimą „Aš Jaunas“ (www.asjaunas.lt)!
Čia bus galima rasti ir talpinti mokyklų naujienas, informaciją apie
jaunimo organizacijas ir jų žinias, forumą, fotogaleriją (kurią pildys
patys lankytojai), jaunimui skirtų renginių skelbimus ir kt.
Kviečiame išbandyti save naujoje veikloje ir prisijungti prie šio tinklaraščio
komandos! Galėsite užsiimti įdomia bei prasminga veikla
ir įgyti puikios patirties.
rašykite el paštu: asjaunas.birzai@gmail.com arba tel.: (8 629) 35648
(Merūnas). Ateityje bus organizuojami mokymai, kuriuos ves profesionalūs
žurnalistai.
Jaunimo iniciatyvinė grupė „Veiksmas“
orai Ainio Bagdono nuotr. biržietiškaS anekdotaS
Artėjant birželiui orai šiltės, tačiau lietaus
lauksime lyg loterijoje laimėjimo...
Šiandien pūs pietys, temperatūra dieną
kils iki 22–24 laipsnių šilumos. Artimiausią
naktį bus apie 13, rytoj vėl apie
24 laipsnius šilumos, tačiau dieną slinks
atmosferos frontas, o po pietų vietomis
trumpai palis.
Vėliau stiprėjantys anticiklonai, deja,
vėl mažins lietaus debesų susidarymo
galimybę. Ketvirtadienį bei vėjuotą
penktadienį lietaus tikimybė maža, temperatūra
naktimis 8­10, dienomis 17–19
laipsnių šilumos.
Savaitgaliu – saulėta ir šilta. Oro temperatūra
naktimis apie 11, dienomis iki
23–25 laipsnių šilumos.
Bronius MEDINIS
birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena
Birželio 1 d. 11 val. J. Janonio aikštėje vyks vaikų kūrybos ir meno šventė
,,Pasitinkam vasarą“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai.
Vaikai gamins popierinius lėktuvėlius ir malūnėlius, pieš aitvarus.
Koncertuos mokiniai bei vaikų darželių auklėtiniai.
12 val. 30 min. J. Janonio aikštėje – svečių iš Panevėžio apskrities
vyriausiojo policijos komisariato – Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinės
laboratorijos ir policijos kinologų grupės pasirodymas.
Vaikai galės stebėti tarnybinių šunų pasirodymą, susipažins su Kriminalistinės
laboratorijos veikla.
15 val. – Biržų kultūros centre kino filmas vaikams.
nemunėlio radviliškio Senosios mokyklos salėje
gegužės 28 d. 11.30 val.
drUGeLio dienA
Trijų dalių novelė pagal Teresės Lorenčienės poeziją
PreMJerA
Vaidina nemunėlio radviliškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių
mokiniai: ernestas, neda, Mangirdas, ema, Gabija, Judita, Greta,
Sigita, odeta, Šarūnas, deivydas.
režisierius – Andrius Šukys
Kostiumų dailininkė – ,,Virginijos STUdiJA“
Muzika – J. Sakalausko, The Music of enya, V. Čereskevičienės, Barne
Salme Boka ir kt.
Maloniai kviečiame!
Skyrelį rengia
Savivaldybės kalbininkė
diana Staškūnienė
SAULĖ
Gegužės 27 d.:
teka 4.48, leidžiasi 21.50,
dienos ilgumas 17.02
Gegužės 28 d.:
teka 4.46, leidžiasi 21.51,
dienos ilgumas 17.05
Gegužės 29 d.:
teka 4.45, leidžiasi 21.53,
dienos ilgumas 17.08
MĖNULIS
Gegužės 27 d.:
teka 7.10, leidžiasi 0.38
Gegužės 28 d.:
teka 8.46, leidžiasi 1.10
Gegužės 29 d.:
teka 10.22, leidžiasi 1.29
kalboS mokyklėlė
Šiandien vietoj įprastų kalbos patarimų
norėčiau pasidžiaugti, kad „Biržiečių žodžio“
skaitytojai aktyviai dalyvavo Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos dienai
skirtame kalbos konkurse ir dar kartą
įrodė, jog moka savo gimtąją kalbą. O
geriausiai konkurso užduotis – be jokių
klaidų – atliko: Vaida Šataitė, Regina
Samukaitienė ir Zita balaišienė.
Ačiū visiems konkurso dalyviams.
Laimėtojas kviečiame į redakciją atsiimti
prizų.
papilio evangelikų reformatų bažnyčioje
Gegužės 31 d., pirmą Sekminių dieną,
pamaldos su Komunija. Pradžia – 11 valandą.
Ačiū už suteiktą paramą VšĮ
paslaugų centro direktorei ir
vairuotojams. Telydi Jus sėkmė.
Drevinskienė
Širdingai dėkoju už gerumą
Janinai Butkienei. Tegu Jus lydi
sėkmė, gėris, meilė.
Drevinskienė
Gegužės 24 d. jaunatis 15.11
ačiū
Baigiasi gegužė.
Ar nepamiršote
pratęsti
„Biržiečių žodžio“
prenumeratos
kitam mėnesiui?
Draugaukime.
pagerintaS aluS
Vienoje sodyboje vyras nuolat alų darė, svečius,
kaimynus vaišino ir pats vaišinosi. Pradžioje
– tik per šventes, po to – savaitgaliais.
Alaus degustavimas vis dažnejo. Žmona, neapsikentusi
vyro girtavimo, nutarė alų „pagerinti“
– šliukštelėjo statinėn naktipuodį su šlapimu ir
taip ne kartą. Tačiau „pagerintą“ alų vyras ir jo
sugėrovai iškliukino – ir nieko. Po kelerių metų,
kai vyras nustojo alų daryti, moteris prisipažino,
ką padariusi.
– Tai štai kodėl taip seniai plaučių uždegimu
nesirgau. Ne veltui daktaras sakė, kad šlapimas
– geriausias vaistas nuo plaučių ligų.
Tiražas 2885 egz. 4 sp. l. indeksas 67283.
rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.
Spausdino AB „Titnagas“,
Vasario 16­osios g. 12, LT­76291, Šiauliai.
Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais.
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.
Užrašė E. M.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys