Vers li nin kai po li ti kus ra gi no ne nus tum ti „vals tie čių“

More documents

Recommendations

Info

2 Mū sų iš rink tų jų tur tai Sakoma, kad vargstančius ir stokojančius geriausiai supranta jų likimo draugai. Ar daug tokių likimo draugų rasime tarp naujosios rajono Tarybos narių? Pavar ty ki me vi sų į Bir žų ra jo no Ta ry bą iš rink tų jos na rių tur to ir pa ja mų dek la ra ci jas. mi li Jo nie rių ne tu ri me Nau jo jo je Bir žų ra jo no sa vi val dy bės ta rybo je mi li jo nie rių nė ra. De vy ni Ta ry bos nariai val do dau giau kaip 100 tūks tan čių li tų ver ti na mą tur tą. Dau giau siai tur tin gų žmo nių – Vals tie čių liaudininkų sąjungos są ra šuo se, ne tur tingiau siais ga li me lai ky ti Lie tu vos Res pub li kos li be ra lų są jū džio at sto vus. Di džiau si tur ti niai skir tu mai – tarp Dar bo par ti jos at sto vų. Vienas iš jų dek la ruo ja tu rįs be veik 0,5 mln. li tų tur to, o ki tas gy ve na tik iš at ly gi ni mo. Tur tin giau siu ra jo no Ta ry bos na riu ga li ma lai ky ti Kęs tu tį Ar mo ną. Pa ly gi nus su 2007 metų tur to dek la ra ci jo mis, la biau siai sumažėjo bu vusio Sei mo na rio Vik to ro Rin ke vi čiaus turtas: 2007 me tais politikas dek la ra vo tu rįs 1945 tūkst. li tų vertės tur to, o po tre jų me tų jo li ko apie pusę milijono. Ki tas bu vęs Sei mo na rys šiau lie tis, Bir žų Dar bo par ti jos sky riaus pir mi nin kas Ri mantas Ba šys 2007 me tais dek la ra vo tu rįs 1487 tūkst. li tų vertės tur to, o da bar jo turto vertė beveik dviem trečdaliais mažesnė. Ta čiau šie Ta ry bos na riai būtų ant ro je ir tre čio je tur tingiau sių ra jo no Ta ry bos na rių są ra šo vie to se. Už jų ri kiuo ja si Bir žų po lik li ni kos di rek to rius Leo ni das So lo gu bo vas, o penk to je vie to je – vers li nin kas Ei vi das Šer nas. Bet yra Ta ry bos na rių, ku rie tur to ir pa jamų dek la ra ci jo je nu ro dė ap skri tai ne tu rin tys tur to ir san tau pų. Yra ir to kių, ku rie dek la ra vo per me tus ne ga vę nė li to pa ja mų. lie tu voS valS tie čių liau di nin kų Są Jun Ga Vik to ras Rin ke vi čius: pri va lo mas re gist ruoti tur tas – 243535 li tai; ver ty bi niai po pie riai, me no kū ri niai, ju ve ly ri niai dir bi niai – 202085 li tai; pi ni gi nės lė šos – 24500 li tų. Per me tus ga vo 70461,55 li tų pa ja mų, su mo kė jo 8685 Lt pa ja mų mo kes čio. Ni jo lė Ša tie nė: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas Pa va sa ri niai šu niš ki da ly kai mo keS čiai ar bau doS? Šu nų sa vi nin kai čia ir gi nė ra vienin gi: vie ni ne šio ja si mai še lius, semtu vė lius, ren ka au gin ti nių „tur tą“ ir pik ti na si ki tais ke tur ko jų lai ky to jais: juk praei viai ne ži no, kie no šu nų išma tos mies tą „puo šia“. Gy vū nų ne lai kan tys ar jų ne mylin tys bir žie čiai siū lo: už dė ki te dide lius mo kes čius vi siems gy vū nų lai ky to jams... „O ko dėl mo kes čius? – ste bi si bir žie tė Ri ma, tvar kin gai ve džio jan ti ma žą šu ne lį. – Vie tos val džia mo kes čius gy vū nų lai kyto jams jau bu vo už dė ju si, kur juos pa dė jo, ne ži nia: iki šiol nė ra nei šu nų ve džio ji mo aikš te lių, nei perspė ji mo len te lių, ku rios pri min tų, – 83109 Lt; piniginės lėšos – 4840 li tų. Pas kolų ne tu rė jo, pa ti taip pat nie kam ne sko li no. Gau tų per me tus 36263,86 Lt pa ja mų, su mokė ta 1917 Lt pa ja mų mo kes čio. Ste pas Gu das: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 43090 Lt; pi ni gi nės lė šos – 15 tūkst. li tų. Gau tų ar ba su teik tų pa sko lų nė ra. Per me tus ga vo 52456,20 Lt pa ja mų, su mo kė jo 7868 Lt pa ja mų mo kes čio. Kęs tu tis Ar mo nas: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 813803 Lt; piniginės lėšos – 61254 li tai. Yra paė męs 349766 li tų pa sko lą. Per me tus ga vo 173156,66 Lt pa ja mų, su mo kė jo 8086 li tus pa ja mų mo kes čio. Ri man tas Mar ti no nis: pri va lo mas re gistruo ti tur tas – 61750 li tų, piniginės lėšos – 33 tūkst. li tų; tu rė jo 7740 Lt pa sko lą. Per me tus ga vo 52794,48 Lt pa ja mų, su mo kė jo 7763 litus pa ja mų mo kes čio. Vy tau tas Zur ba: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 103779 li tai; pi ni gi nės lė šos – 51093 litai. Nei sko li no, nei sko li no si. Per me tus ga vo 74329,68 li tus pa ja mų, su mo kė jo 3479 li tus pa ja mų mo kes čio. Pal my ra Praš man tie nė: pri va lo mas regist ruo ti tur tas – 148 tūkst. li tų; ver ty bi nių po pie rių, me no kū ri nių ir ju ve ly ri nių dir binių dek la ra vo ne tu rin ti; pi ni gi nių lė šų – 10 tūks tan čių li tų. Pas ko lų ne tu rė jo. Per me tus gavo 56162,76 Lt pa ja mų, su mo kė jo 8424 litus pa ja mų mo kes čio. lie tu voS cent ro par ti Ja Sta sė Ei ta vi čie nė: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 48 tūkst. li tų; ver ty bi nių po pie rių, ver tin gų me no kū ri nių, ju ve ly ri nių dir bi nių, pi ni gi nių lė šų, pa sko lų, ne tu rė jo. Per me tus už dir bo 49429,54 li to pa ja mų, su mo kė jo 7414 li tų pa ja mų mo kes čio. Da nu tė Mar tin kė nie nė: pri va lo mas re gistruo ti tur tas – 49 869 li tai; gau ta 14504 li tų pasko la. Per me tus ga vo 17587,84 li to pa ja mų, su mo kė jo 1885 li tus pa ja mų mo kes čio. Vy tau tas Džė ja: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 140933 li tai; pi ni gi nės lė šos – 97285 li tai. Per me tus ga vo 58163,40 lito pa ja mų, su mokė jo 6939 li tus pa ja mų mo kes čio. Sta sys Va liu kas: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 26700 li tų. Per me tus ga vo 53385,01 Lt pa ja mų , su mo kė jo 8008 li tus pa ja mų mokes čio. Ei vi das Šer nas: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 95200 li tų; ver ty bi niai po pie riai, me no kū ri niai, ju ve ly ri niai dir bi niai – 193758 litų; pini gi nės lė šos – 28 tūkst. li tų. Gau ta 30 tūkst. li tų pa sko la. Per me tus gavo 89673,92 Lt pa ja mų, su mo kė jo 11807 li tus pa ja mų mo kes čio. Pa va sa ris, tirps ta snie go pus nys ir vėl at si den gia šu nų tua le tai. Tei sin giau, žmo nių ne va ly vu mo liu di nin kai. Juk ne šuo kal tas, kad jo šei mi nin kas ne su ren ka sa vo šu ne lio iš ma tų. Už tokius dalykus numatytos baudos, tačiau Biržuose nubaustų nėra. Nerūpestingus gyvūnų mylėtojus akcijomis bando auklėti gyventojai ir mokiniai. kad šu nų iš ma tas bū ti na su si rink ti. Ne di des nius mo kes čius rei kia dė ti, o daž niau baus ti ne tvar kin gus šunų šei mi nin kus, ku rių au gin ti nių krū vos da bar puo šia vi sas mies to aikš tes, aikš te les, in di vi dua lių na mų pa tvo rius. Juk jas kaž kas, daž niausiai – tų pa čių gy ven to jų kai my nai, tu ri su rink ti. Ir šis dar bas tik rai nėra ma lo nus, ypač žmo gui, ku ris pa ts šuns ne lai ko“. kaS pa mo kyS? Bir žie tė Ma ry tė pa sa ko ja: „Prie dau gia bu čio, po sa vo bu to lan gu, įkū riau gė ly ną. Vie nam ne men kam šu niui, ku rį lai ko gre ti mo dau gia bučio gy ven to jai, ma no gė ly nas pa ti aktualiJoS ko kaip tua le tas, o šuns ve džio to jai sa vo ke tur ko jo net ne ban do nu ves ti to liau. Aną dien pro lan gą ma tau, kaip tas pa ts šuo ma no ka da gio kupo lą puo šia... Te gul puo šia, ma nau, ne sut ruk dy siu. Kai šuo dar bą baigia, at si da rau lan gą ir šei mi nin ko klau siu: „Tu ri mai še lį?“ „O kam jo rei kia?“ – nu stem ba paaug lys berniu kas. „Pa lauk, – sa kau, – at ne šiu“. At ne šu, pro lan gą įduo du ber niu kui į ran kas ir paaiš ki nu: da bar paimk tė vy nėS Są Jun Ga – lie tu voS krikŠ čio nyS de mok ra tai Iru tė Var zie nė: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 28159 li tai, dek la ra vo tu rin ti 213 li tų pa sko lą. Per me tus ga vo 55076,60 Lt pa ja mų, su mo kė jo 8261 li tą pa ja mų mo kes čio. Vy tas Ja rec kas: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 36600 li tų; ver ty bi niai po pie riai, me no kū ri niai, ju ve ly ri niai dir bi niai – 25128 li tai; pi ni gi nės lė šos – 3000 li tų. Per me tus ga vo 21077,53 li tus pa ja mų, su mo kė jo 2241 li tų pa ja mų mo kes čio. Si gu tė Vi ži ny tė: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 55 tūks tan čiai li tų. Per me tus ga vo 72187,95 Lt pa ja mų, su mo kė jo 10356 li tus pa ja mų mo kes čio. Ra mu nė Či gie nė: pri va lo mo re gist ruo ti turto, ver ty bi nių po pie rių, ver tin gų me no kū rinių, ju ve ly ri nių dir bi nių ne tu ri, ties gra fa, kur nu ro do mos pi ni gi nės lė šos, taip pat įra šy tas nu lis. Per me tus ga vo 44066,32 li tus pa ja mų, su mo kė jo 6317 li tų mo kes čio. lie tu voS So cial de mok ra tų par ti Ja Leo ni das So lo gu bo vas: pri va lo mas regist ruo ti tur tas – 73400 li tų; pi ni gi nės lė šos – 250769 li tai. Per me tus ga vo 126794,45 li tus pa ja mų, su mo kė jo 19019 li tų pajamų mo kes čio. Da lius Ja ku bė nas: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 200000 li tų; pi ni gi nės lė šos – 106562 li tai; bu vo ga vęs 7319 li tų pa sko lą. Per me tus ga vo 92150,97 li tus pa ja mų, su mo kė jo 10608 li tus pa ja mų mo kes čio. Re gi man tas Ra mo nas: pri va lo mas re gistruo ti tur tas – 209420 li tų, pi ni gi nės lė šos – 48033 li tai. Per me tus ga vo 67249,04 li to pa ja mų, su mo kė jo 10012 li tus pa ja mų mokes čio. šuns iš ma tas. „O kaip aš im siu, man bjau ru“, – su trin ka vai ki nu kas. Aiški nu to liau: jei ma no šuo nuė jęs į jū sų na mus į va zo ną pri da ry tų, ką rei kė tų da ry ti? „Bet čia ne va zo nas“, – gin či ja si ber niu kas. „Man tai kaip va zo nas, nes ta vo šuns iš ma tas tu rėsiu su rink ti aš“, – aiš ki nu paaug liui. Vai ki nu kas ne be si gin či ja, mai še liu su ren ka. Ma nau, kad tė vai jo tikrai ne mo kė to kio dar bo da ry ti: juk vai kui ga li ma įduo ti ir sem tu vė lį, ir 2011 m. kovo 18 d., penktadienis Tomo Vasiliausko nuotr. lie tu voS reS pub li koS li be ra lų Są JŪ diS Kęs tu tis Sla vins kas: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas 3000 li tų; ver ty bi nių po pie rių, ver tin gų me no kū ri nių ar ju ve ly ri nių dir bi nių ne tu ri; pi ni gi nės lė šos – 9260 li tų. Pas ko lų ne tu rėjo, pa ts ne sko li no. Per me tus ga vo 14826,59 li to pa ja mų, su mo kė jo 2092 li tus pa ja mų mo kes čio. Skir man tė Gri ciū nie nė: pri va lo mas re gistruo ti tur tas – 43500L, piniginės lėšos – 8000 li tų. Per me tus ga vo 40551,92 Lt pa ja mų, sumo kė jo 5993 li tus pa ja mų mo kes čio. Po vi las Sta kio nis: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 89 tūkst. li tų; pi ni gi nės lė šos – 1437 li tai. Per me tus pa ja mų ne tu rė jo. dar bo par ti Ja Ri man tas Ba šys: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 79810 li tų; ver ty bi nių po pie rių, meno kū ri nių ar ju ve ly ri nių dir bi nių – 112426 li tų, pi ni gi nės lė šos – 293781 li tai. Yra su teikęs 120 tūks tan čių li tų pi ni gi nę pa sko lą. Pats pa sko lų ne tu ri. Per me tus ga vo 264428,69 li to pa ja mų, su mo kė jo 11658 li tus pa ja mų mo kes čio. Vy das Va rei ka: pri va lo mas re gist ruo ti turtas – 6100 li tų. Nei ver ty bi nių po pie rių, nei ju ve ly ri kos, nei me no kū ri nių ne tu rė jo. Kaip ir pa sko lų. Per me tus ga vo 12453,34 Lt pa ja mų, su mo kė jo 1018 Lt pa ja mų mo kes čio. par ti Ja tvar ka ir tei Sin Gu maS Min dau gas Si mė nas: pri va lo mas re gist ruo ti tur tas – 50100 li tų; gau ta 5920 li tų pa sko la. Per me tus ga vo 24601,29 Lt pa ja mų, su mokė jo 3294 li tus pa ja mų mo kes čio. Pa gal Vy riau sio sios rin ki mų ko mi si jos in ter ne to tink la la pio in for ma ci ją pa ren gė Da lius MI KE LIO NIS mai še lių, ir paaiš kin ti, kad kaž kas tu rės vis ką iš va ly ti... Bet jei pa tys tėvai taip šu nį ve džio ja ir jis der gia kur pa kliu vo, ko no rė ti iš vai kų?“ kaS bau džia? niekaS Apie mo ki nu kų ak ci jas – nuo šunų iš ma tų ap sau go ti bent mo kyk lų te ri to ri jas – ra šė me ne kar tą. Ta čiau ir „Auš ros“ mo kyk los, ir „Sau lės“ gim na zi jos sta dio nus te be puo šia šu nų krū ve lės ir krū vos. Pers pė ji mo ir pra šy mų la pe lius pa tys bir žie čiai, ne val džios ins ti tu ci jų at sto vai, segio ja ant tvo rų prie šu nų tua le tų, par ke liuo se. Vie ni se gio ja, ki ti plė šo. O kiek nu baus ta šu nų šei mi nin kų, ku rių au gin ti niai der gia kur pa puola? Bir žie tė Ge no vai tė, dau ge lį me tų lai kan ti šu nį ir jį ve džio jan ti mies to cent re, sa ko nė kar to ne su ti ku si ne vie no val di nin ko, ku ris pa si do mėtų, ar ji ren ka šuns iš ma tas, ar bent ne šio ja si mai še lį. Vie nin te lį kar tą jos to pa klau sė ap lin kos ap sau gos ins pek to rius. Rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Deimantė Prunskienė tik patvirtino: administracinė komisija nenubaudė nė vieno biržiečio už tai, kad šunys dergia kur papuola, o šeimininkai išmatų nesurenka, Au ri mas MA LINS KAS
2011 m. kovo 18 d., penktadienis man da Gu mo fra zėS Iš pra džių vy ko ap si kei ti mas bend ro mis fra zė mis. „Vals tie čių“ ly de ris Vik to ras Rin ke vi čius tvirti no, jog su ki tų par ti jų sky riais su si ta ri mų ne tu ri: – Mū sų tiks las su jung ti vi sų parti jų sie kius. Kal bė jo mės su Centro, kon ser va to rių, Dar bo par ti jos at sto vais bei so cial de mok ra tais. Ta čiau at sa ky mų kol kas ne tu rime. Mū sų tiks las – kuo pla tes nė koa li ci ja. Cent ro jė gų ly de rė Da nu tė Martin kė nie nė tvir ti no: po Cent ro parti jos vė lia va su si bū rę ne par ti niai su in di vi dua lio mis idė jo mis taip pat dek la ruo ja pla čią koa li ci ją, ta čiau at si žvel gia į žmo nių pa si ti kė ji mą. Kon s er v a to r ių ly de rė R a mu nė Či gie nė vi sų kor tų at skleis ti neke ti no: vyks ta žval gy tu vės. Ta čiau iš si ta rė, jog jos ir ki tų par ti jos skyriaus na rių nuo mo nė ne vi sais klausi mais su tam pa. Dar bo par ti jos ly de rio Ri man to Ba šio nuo mo ne, rei kia kur ti nau ją Ta ry bą, ku ri bū tų skaid ri, o ne tokia, ko kia buvo iki šiol: ne bend raujan ti su žmo nė mis, su me ru, ku riuo žmo nės ne pa ten kin ti. – Esa me pa si ra šę pre li mi na rią su tar tį su par ti jo mis, ku rios ke ti na dirb ti skaid riai, – sa kė R. Ba šys. „valS tie čiai“ ken čia dėl p. praŠ man tie nėS? Cent ro są ra še dau giau siai rin kėjų bal sų su rin ku si Sta sė Ei ta vi čie nė siū lė es mės į man da gu mo ap val kalą ne vy nio ti: – Rin ki mų nak tį skam bi no me Vik to rui Rin ke vi čiui, siū lė me formuo ti koa li ci ją. Bet po rin ki mų paaiš kė jo, kad Rin ke vi čius at si sako ei ti į me rus. O Ri man to Mar tino nio me ro po ste aš ne ma tau. Jis – są ži nin gas žmo gus, bet ne tas, ku ris ei na prie ky je. Nesu prieš ki tus „vals tie čius“, ta čiau esu nu si tei ku si prieš Pal my rą Praš man tie nę, ku ri iš ry to kal ba vie ną, po pie tų – ki tą. Ne Ra mo nas, o Praš man tie nė su žlug dė ra jo ną – bu vo rez ga mos int ri gos, o ne dir ba ma var dan žmo nių, – kalbė jo S. Ei ta vi čie nė. Pa sak S. Ei ta vi čie nės, jau pradė jo for muo tis Cent ro, li be ral są jū die čių, kon ser va to rių, par ti jos „Tvar ka ir tei sin gu mas“ bei Dar bo par ti jos koa li ci ja. koa li ci Ja for muo Ja ma už ku li Siuo Se? A. Vai tai tis sa kė, jog to kiu par ti jų spren di mu vers li nin kai ste bi si: – Jūs at ker tat „vals tie čius“. Jums ne rei ka lin gi žmo nės, už ku riuos bal sa vo kai mas. Jūs krei pia te dėme sį į per so na li jas. Kam kas ti grio vį tarp vi sų par ti jų ir „vals tiečių“? Esa me ma žas ra jo nė lis, to dėl ne rei kė tų skirs ty tis nei į de ši niuosius, nei į kai riuo sius. Ko kie čia pas mus de ši nie ji ar kai rie ji? Ar Sla vins kas li be ra las, jei ža da po rin ki mų su si tvar ky ti su vie na įmone? Mums nu si spjau ti ir į kai rę, ir į de ši nę. Mums svar bu, kad 25 Tary bos žmo nės su si tar tų, o ne bū tų for muo ja mos koa li ci jos šiek tiek ki t a me ka bi ne te. Pa sak vers li nin ko, net dien raš tis „Lie tu vos ry tas“ ne si ki ša for muojant koa li ci jas, o mū sų ra jo ne laikraš tis for muo ja koa li ci ją? Ūki nin kas ir vers li nin kas Sta sys Stač kū nas ap gai les ta vo, jog vėl mato mas są skai tų su ve di nė ji mas: – Mes no ri me iš ju din ti Bir žus. No rė tu me atei ti pas me rą su sa vo idė jo mis bei pa siū ly mais. Juk da bar ra jo ne li ko tik Li go ni nė, mo kyk los. Tai yra nau do to jai. O kur kū rė jai? Vers li nin kai kal ti na mi, kad ne moka al gų. O ar be li ko ge rai dir ban čių žmo nių? Li ko to kie, ku riems rei kia ne mo kė ti, o atim ti. Rei kia im tis prie mo nių, kad žmo nės neiš važiuo tų. Ži no ma, pir miau sia vals tybė tu rė tų pa di din ti pen si jas, al gas, kad vyk tų pi ni gų cir ku lia ci ja. Mes ne tu ri me skirs ty tis į de ši niuo sius ir kai riuo sius, o bū ti vie nin gi gene ruo jant ge ras min tis. Pa sak vers li nin ko Pet ro Vai noro, Sa vi val dy bė ir vers li nin kai tu ri dirb ti iš vien. To dėl A. Vai tai čio tei gi mu, bū tų per di de lė pra ban ga at skir ti sep tynis „vals tie čius“, o po to pra dė ti juos kal tin ti pa ga lių kai šio ji mu į ra tus: – Da bar yra is to ri nis šan sas turė ti vie nin gą val džią. am bi ci JaS – į Stal čių Vers li nin kai iš sa kė ne ma žai pasta bų šios ka den ci jos ra jo no Ta rybai: svars tant klau si mus, es mi niai ir ne to kie ak tua lūs su ve lia mi į vie SkaitytoJų puSlapiS Vers li nin kai po li ti kus ra gi no ne nus tum ti „vals tie čių“ Atkelta iš 1 psl. Pasiūlymas naujai valdžiai Ba lan džio pra džio je pir mą sy kį po sė džiaus nau jos ka den ci jos ra jo no Sa vi val dy bės ta ry ba: svar biau sia val džia mū sų ra jo ne. Rink da mi šios Ta ry bos na rius gir dė jo me daug pa ža dų. Jei nau jai iš rink tie ji juos įgy ven din tų, gy ventu me gra žiau, ge riau. Ta čiau pri min ti pa ža dus, pa teik ti nau jus pasiū ly mas nie ka da ne vė lu. Skel bia me nau ją rubri ką: „Pa siū ly mas ra jo no val džiai“ ir skai ty to jus kvie čia me teik ti įvai riau sius pa siū ly mus: ko kių po ky čių jie no rė tų švie ti mo, kul tū ros, svei ka tos ap sau gos, so cia li nės ap sau gos, ap lin ko sau gos sri ty se, mies tų ir mies te lių tvar ky me. Skai ty tojus kvie čia me siū ly ti, ko kią ra jo no vi zi ją tu rė tų kur ti nau jo ji val džia ir kaip ją reikė tų pa vers ti tik ro ve. Skam bin ki te, ra šy ki te. Siū ly ti gali ma vis ką: nuo smulk me nų (suole lio ant ša li gat vio) iki di džiau sių ir gra žiau sių, gal net kiek neį mano mų pla nų. Juk jei ne sva jo si me, jei nie ko ne no rė si me, nie ko ir netu rė si me... Jū sų pa siū ly mų lau kia me vi sais re dak ci jos te le fo nais, el. pa što adre sais: birzietis@takas.lt, redaktorius_birzietis@takas.lt, ga li ma at siųs ti pa pras tu laiš ku. ną krū vą. Ne ži nia, ar tai da ro ma są mo nin gai, ar ne? Prie kaiš ta vo me rui R. Ra mo nui už vers li nin kų ig no ra vi mą. Pik ti no si di des niais nei Pa lan go je že mės mo kes čiais, di de liu ne kil no ja mo jo tur to mokes čiu, kas truk do pri trauk ti vers lą į ra jo ną. Ri man tas Čy gas, Vik to ras Kur ga no vas, And rius Kur ga no vas, Val das Ja ku bė nas bei ki ti pa si ta rime da ly va vę vers li nin kai tei gė, jog rei kia at gai vin ti Li kė nų gy dyk lą, nes gy do mo jo pur vo nuo mos sutar tis jau bai gia si, su si rū pin ti Bir žų gat vė mis, tiks lin giau nau do ti Eu ropos Są jun gos lė šas. Vers li nin kas, o da bar ir iš rink ta sis Ta ry bos na rys Ei vy das Šer nas pik ti no si, kad Širvė nos eže re ne lei džia ma plau kioti mo to ri nė mis val ti mis. Kol taip bus, ne bus ga li ma kal bė ti ir apie tu riz mą. – Mes tu ri me įro dy ti, kad ga li me gy ven ti taip, kaip drus ki nin kie čiai, – sa kė Pet ras Vai no ras. – Mes no ri me, kad dirb tu mėte ne par ti joms, o Bir žams, – jam ant ri no V. Ja ku bė nas. R. Čy go nuo mo ne, Ta ry bos nariai tu rė tų keis ti ne veik lų me rą nesu lau kę jo ka den ci jos pa bai gos: – Aš ne lauk čiau ket ve rių me tų, jei man pa val dus įmo nės di rek torius dirb tų blo gai. S. Stač kū nas taip pat siū lė parti nes am bi ci jas pa dė ti į stal čių. Jo ma ny mu, se niū ni jo se rei kė tų įkur ti ta ry bas, ku rios teik tų pa siū ly mus ra jo no Ta ry bai. Toks dar bas bū tų efek ty vus. ką nu vei kė Sei mo na ryS? Ge di mi nas Spal vis tei ra vo si, ką ge ro Bir žams nu vei kė Sei mo na rys Val de ma ras Val kiū nas, ku ris Sei me pa kei tė be ne pen kias frak ci jas? Jo gin ti sto jo pa dė jė ja D. Martin kė nie nė: – Sei mo na rys do mi si, kaip sutau py ti lė šas. Pak vies tas į ren gi nius at va žiuo ja, ta čiau trum pų vieš nagių me tu pri trūks ta lai ko bend rau ti su žmo nė mis. Sei mo na rio pa dė jė ja kal ti no me rą, jog su Sei mo na riu ne ra do bend ros kal bos. – Ta čiau su vers li nin kais Sei mo na rys ne su sip rie ši nęs? Pas va lio Sei mo na rys su vers li nin kais su sitin ka du kar tus per mė ne sį, – priekaiš ta vo G. Spal vis. Mū sų skai ty to jai jau pa tei kė pir mą pa siūly mą... rei kia dvi ra čių Sto vė Ji mo aikŠ te lėS ir tua le to Mes, pen si nin kai, la bai pra šo me, kad val džia iš girs tų mū sų pra šy mą: mies te la bai rei kia dvira čių sto vė ji mo aikš te lės ir tua le tų. Te gul bū na ap mo ka ma, bet sau gu ir pa to gu. Ge riau sia bū tų bir žamS va do vauS mąS tan tyS idea liS tai Kon ser va to rės Iru tės Var zie nės nuo mo ne, koa li ci ja yra kū ri mosi sta di jo je, ren gia ma koa li ci jos su tar tis. I. Var zie nė ma no, kad jų koa li ci jai li be ral są jū die čio Kęs tučio Sla vins ko fi gū ra tik pra vers: jis tu ri il ga lai kę lai ky se ną ir dar bą. Pa sak I. Var zie nės, vals tie čiai taip pat neats tum ti: – Ta čiau mes kal ba me apie pertvar ką, no ri me atei ti skaid riai. Šioje ka den ci jo je mes dir bo me opozi ci jo je var dan Bir žų, ga li var dan Bir žų opo zi ci jo je dirb ti ir Vik to ras Rin ke vi čius. Da bar į val džią atei na mąs tan tys idea lis tai. ar koa li ci Ja buS vie nin Ga ir ne Su by rėS? Nors vers li nin kai il gai įkal bi nė jo po li ti kus vie ny ti jė gas, ta čiau šie jau praė ju sią sa vai tę pa si ra šė ke ti ni mų pro to ko lą, ku riuo jė gas su vie ny ti ža da Cent ro ir Dar bo par ti jos, Tėvy nės są jun gaLie tu vos krikš čionys de mok ra tai, li be ral są jū die čiai bei par ti ja „Tvar ka ir tei sin gu mas“. Šio do ku men to kol kas ne pa si ra šė Tė vy nės są jun gosLie tu vos krikščio nių demok ra tų par ti jos Bir žų sky riaus ly de rė Ra mu nė Či gie nė. Tad dau gu mą le mia tik du žmonės – ji for muo ja ma iš 14 žmo nių. Opo zi ci jo je pa gal šį sce na ri jų lie ka „vals tie čiai“ bei so cial de mok ra tai, tu rin tys de šimt at sto vų Ta ry bo je. Už te ko bū ti ste bė to ju iš ša lies, kad su pras tum, jog bū si mo ji koali ci ja gan tra pi: kai ku rių koa li cijos par tne rių nuo la ti nė sar kas tiš ka šyp se na ki tų at žvil giu, suo kal biški žvilgs niai liu di jo, jog pa gar bos ir to le ran ci jos vie nas ki tam la bai trūks ta. valStiečiai SubŪrė koaliciJą Kaip valstiečiai liaudininkai vertina kalbas ir susitarimus apie koalicijas be jų? Šito „Biržiečių žodis“ klausė LVLS Biržų skyriaus lyderio V. Rinkevičiaus. V. Rinkevičius paaiškino, kad valstiečiai liaudininkai jau turi trylikos rajono Tarybos narių patikinimus, kad dirbs koalicijoje su jais. „Šiandienines kalbas apie jau sudarytą koaliciją ir pasidalintus valdžios postus laikyčiau nerimtomis. Prieš rinkimus kai kas tvirtino, kad valstiečiai apskritai nelaimės mandatų – apsiriko ir savo pranašystes tyliai pamiršo. Ir dabar gali atsitikti panašiai, nesvarbu, kad kažkam labai norisi suformuoti nuosavą valdžią“, – sakė Biržų rajono valstiečių liaudininkų lyderis V. Rinkevičius. aikš te lę ir tua le tą įreng ti to je vie to je, kur sto vė jo liu te ro nų baž ny čia: juk su pir ki niais grįž ta me iš tur gaus pro šią vie tą, tad vi siems bū tų pa to gu ir dvi ra tį pa siim ti, ir tua le tan už suk ti. Be pi gu jauniems, ku rie net į tur gų au to mo bi liu va žiuo ja, o ką da ry ti tiems, ku riems vie nin te lis trans por tas – dvi ra tis, ar tik nuo sa vos ko jos... Gal nau jo ji ra jo no val džia iš girs mū sų prašy mą? An ge lė K. Skaitytojų nuomonės, klausimai, komentarai tel.: (8 450) 31474, 33734, el. paštu birzietis@takas.lt Feliksas GRUNSKIS paStabėlėS 3 Toks gyvenimas, kai visos amerikos lyg ir atrastos JaponiJa priartėJo Tolima Japonija po siaubingos nelaimės tapo artimesne. Kartu su japonais išgyvename jų tragediją. Lietuvai noriai aukoja pinigus tolimiems, mažai pažįstamiems šios žemės gyventojams. Kartu ir susipažįstame. Stebina ne tik japonų savitvarda, bet ir tai, kad sugriautuose miestuose nereikia saugotis plėšikų ir vagių. Kituose kraštuose po panašių nelaimių susiburdavo marodierių gaujos, kurios siaubė parduotuves, bankus, būstus, apiplėšinėjo žmones. Žemės drebėjimas bei cunamis Japonijos gyventojų nesukurstė ne tik nusikalsti. Nepanoro jie ir pasipelnyti. Nors parduotuvių lentynos beveik tuščios, bet likusioms prekėms mažinamos kainos. Trūksta geriamojo vandens. Jo kaina turėtų kilti. Tačiau vandens automatų savininkai bendrapiliečiams vandenį pradėjo dalinti už dyką. Todėl visai įmanoma, kad Japonija sparčiai atsistos ant kojų. Jau kartą kilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų. Atsigavo net po atominių bombų. dar neduota atomą Suvaldyti? Tačiau po cunamio bangos japonams nesiseka suvaldyti Fukušimos atominės elektrinės. Baisi branduolinė jėga, įkalinta reaktorių korpusuose, bando išsiveržti ir susidoroti su šios jėgos įkalintojais. Iš devynių šimtų atominės jėgainės darbuotojų elektrinėje liko penkiasdešimt savanorių. Jie savo kūnais nuo radiacijos bando užstoti šimtus tūkstančių ar milijonus tautiečių. Gal tas penkiasdešimt didvyrių gelbsti nuo atomo visą pasaulį? Stabdomos atominės elektrinės Europoje. Atsisakoma kai kurių naujų branduolinių jėgainių statybos. Ne visur. Baltarusijoje, penkiasdešimt kilometrų mūsų sostinės Vilniaus, ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Todėl pasigirsta raginimų mūsų valdžiai, kad ji pradėtų rengti visos Lietuvos evakuacijos planą. Tik ar yra Žemėje vieta, kur žmogui gyventi būtų saugu? Juk jau visos amerikos atrastos. Mažai bėra ir negyvenamų salų, kur žmonės dar neįkėlė kojos. Jeigu ir rastume tuščių puikių vietų, vos įžengę į jas imtume patys sau kenkti? eSame per ankStyvi GyventoJai? Gamta vis aršiau priešinasi žmonėms. Išsiveržė ugnikalnis Islandijoje ir šimtai lėktuvų nebegalėjo pakilti iš aerodromų. Priminta, kad žmogus sutvertas vaikščioti ir jam nėra duota skraidyti? Šimtamečius medžius, ištisus miškus išrauna audros ir viesulai. Gal tai priminimas, kad prieš vėją nepapūsi? Nuo žemės drebėjimo griūna namai, nors buvo labai tvirti jų pamatai. Bandome nuo vandenyno atsiverti aukštomis sienomis, bet atūžia su įtūžiu daug didesnė nei mes tikėjomės banga. Gal tai priminimas, kad per anksti įsikūrėme neužbaigtoje sukurti planetoje? O gal taip ir turi būti? Ką Dievas labiau myli, tam ir didesnį kryželį skiria? Toks gyvenimas arba kaip sako prancūzai: c’est la vie...
Page 1: Biržų krašto laikraštis Nr. 22
Page 5 and 6: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis ta
Page 7 and 8: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis Su
Page 9 and 10: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis SA
Page 11 and 12: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis te
Page 13 and 14: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis Ba
Page 15 and 16: 2011 m. kovo 18 d., penktadienis Sk

Vers li nin kai po li ti kus ra gi no ne nus tum ti „vals tie čių“

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?