Atostogos su „Lietuvos ryto“ krepšininkais – tarsi ... - Druskonis

More documents

Recommendations

Info

4 2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (1092) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt Atostogos su „Lietuvos ryto“ krepð tarsi kalëdinis stebuklas Violeta KLIMAITË Dvi þavios druskininkietës - ðeðiolikmetë Kamilë su savo mama, 33 metø Jurgita Trimbeliene, neseniai pirmà kartà skrido lëktuvu. Ðis ávykis nebûtø niekuo iðskirtinis, jeigu ne ðios kelionës aplinkybës, prilygstanèios tikram stebuklui. Druskininkietës á Turkijà praëjusá gruodá iðsiruoðë kartu su “Lietuvos ryto“ krepðininkais, o kelionæ á Stambulà joms padovanojo klubo vadovybë. Uþkalbino praeivis „Trumpos kalëdinës atostogos Turkijoje, nekainavusios nei cento, man su mama nukrito kaip ið dangaus. Að iki ðiol negaliu patikëti tuo“, - juokiasi „Atgimimo“ vid. mokyklos deðimtokë Kamilë Trimbelytë, „Druskoniui“ papasakojusi neátikëtinà istorijà apie tai, kaip ji gavo pasiûlymà keliauti su þinomais Lietuvos krepðininkais. Buvo pats vidurvasaris. Kamilë su dviem draugëmis vienà ðiltà rugpjûèio vakarà iðsiruoðë pasivaikðèioti po miestà. Merginos nuklegëjo á savo pamëgtà vietà – Nemuno krantinæ prie sanatorijos „Draugystë“. Prisëdusios ant suoliuko, moksleivës sau linksmai leido laikà: ðnekuèiavosi, juokavo. Kaþkuri iðsitraukë fotoaparatà, ëmë viena kità fotografuoti. „Nieko ypatingo mes tà vasaros pavakará, sëdëdamos ant suoliuko prie Nemuno, nedarëme. Krykðtavome, pokðtavome ir tiek. Pro mus pasivaikðèiodami ëjo daug þmoniø, taèiau vienas praeivis netikëtai sustojo, - prisimena Kamilë. – Pasisveikino, paklausë, ið kur mes, pagyrë, kad esame ðaunios mergaitës. „O kuri jums labiausiai patinka Lietuvos krepðinio komanda?“, - staiga paklausë mûsø. „Aiðku, kad „Lietuvos rytas“, mes „sergame tik uþ já“, - beveik vienu balsu atsakëme nepaþástamajam”. Pasiûlë keliauti su krepðininkais „Tai gal norite su ðia komanda nuskristi á kokias nors varþybas?“ – netikëtai iðgirdome. „Aiðku, kad norëtume, - nusijuokëm tada visos. - Kas gi nenorëtø?“. Tuomet nepaþástamasis ið kiðenës iðsitraukë savo vizitinæ kortelæ ir iðtiesë mums. „Paskambinkit man kità savaitæ, tuomet konkreèiau susitarsime dël kelionës“, - nusiðypsojo jis ir su mumis atsisveikinæs nuëjo. Negalëjom patikëti savo ausimis: mus kvieèia keliauti kartu su mûsø mylima krepðinio komanda? Bet ið pradþiø net minties nebuvo, kad galëtume patikëti tuo, jog kad tai rimtas pasiûlymas, gautas ið þmogaus, su kuriuo smagiai pasiðnekëjome vos kelias minutes. „Maþa kà jaunoms merginoms gali prikalbëti praeiviai“, - pakrizenom visos ir ðio trumpo susitikimo visai nesureikð- Iðvaizdi, liekna 16-metë Kamilë Trimbelytë priklauso modeliø agentûrai, ruoðiasi profesionaliai fotosesijai minome. Aiðku, pasiþiûrëjom iðkart po mûsø pokalbio á jo duotà vizitinæ kortelæ. „Nieko sau. Su mumis ið tiesø kalbëjosi Gedvydas Vainauskas, dienraðèio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius?“ , - tuomet sutartinai nusistebëjom. „Ne, negali bûti. Kaþkas èia ne taip“, - vis tiek negalëjom patikëti, kad ið dangaus taip imtø ir nukristø toks pasiûlymas“. Pasiryþo skambinti mama Visa ði istorija taip ir bûtø likusi pamirðta kaip nereikðmingas praëjusios vasaros nuotykis, jeigu ne Kamilës mamos uþsispyrimas. Kai mergaitë gráþo namo ir puse lûpø jai uþsiminë apie susitikimà Nemuno krantinëje su nepaþástamu vyru, joms netikëtai pasiûliusiu kur nors nuvykti su „Lietuvos ryto“ krepðininkais, moteris pro ausis ðiø dukters þodþiø nepraleido. „Parodyk man tà kortelæ“, - liepë ji Kamilei ir sëdo prie kompiuterio. Internete Jurgita Trimbelienë kaipmat susirado Gedvydo Vainausko nuotraukà. „Taip, su mumis tikrai kalbëjo ðis vyras“, - pasiþiûrëjusi á jà patvirtino nustebusi dukra. Negi ið tiesø visa tai buvo rimta? Kelias savaites Jurgita màstë – kreiptis á „Lietuvos ryto“ vyr. redaktoriø dël Nemuno krantinëje jos dukrai ir draugëms duoto pasiûlymo ar ne? „Ið pradþiø lyg ir grauþë kirminas: gal nepatogu trukdyti, juk þmogus uþsiëmæs, gal atostogaudamas Druskininkuose buvo tiesiog geros nuotaikos, pajuokavo, persimetë keliais þodþiais praeidamas su mergaitëmis ir tiek? Gal darbuose paskendæs vyras seniai pamirðo savo paþadus? – prisimindama vasaros ávykius, ðypsosi Jurgita. – Bet ne, nusprendþiau, reikia skambinti. Jei- gu likimas tau pakiða dovanà, atsisakyti jos bûtø tiesiog nuodëmë“. Negi pamirðo? “Kadangi esu þingeidi moteris, paëmiau vienà dienà telefonà ir surinkau „Lietuvos ryto“ redakcijos numerá. Mane sujungë su vyr. redaktoriumi. Prisistaèiau, kas esu, ir klausiu tiesiai ðviesiai, ar vis dar galioja jo pasiûlymas trims Druskininkø panelëms keliauti su jø svajoniø komanda. „Sveiki, malonu, kad paskambinote. Tik kodël taip ilgai delsëte? Berods jau kelios savaitës praëjo nuo to mûsø pokalbio, - iðgirdau linksmà G.Vainausko balsà. – Netrukus komanda turi skristi á Ispanijà, taèiau ðios kelionës nerekomenduoèiau, nes skrydþiai bus varginantys, su keliais persëdimais. Bet kai artimiausiu metu mûsø krepðininkai keliaus kur nors á ðiltus kraðtus, jums bûtinai praneðime“. Tuo pokalbis ir baigësi. Jurgita „Lietuvos ryto“ redakcijos sekretorei paliko savo telefonà. Prabëgo vienas mënuo, kitas. „Greièiausiai pamirðo, negi þmonëms labai jau rûpi paþadas, duotas po keliø minuèiø pokalbio?“ – nusprendë moteris ir mintyse uþbraukë visà ðià istorijà. Draugës atsisakë Prasidëjo þiema. Netikëtai gruodþio pradþioje Jurgita sulaukë telefono skambuèio. „Èia skambina ið „Lietuvos ryto“. Kaip ir þadëjome, norime pakviesti keliauti drauge su komanda á Turkijà, kur mûsø krepðininkai þais su Stambulo „Efes Pilsen“ ekipa“, - iðgirdo druskininkietë. „Tai buvo kaip perkûnas ið giedro dangaus, - juokiasi moteris. – Reikëjo kuo greièiau surinkti Kamilës drauges, kurias kvietë keliauti G.Vainauskas, nusiøsti á redakcijà jø duomenis. Taèiau abi dukters draugës atsisakë skristi á Turkijà, pabûgusios turkø priekabiø. Kà daryti? Skambinu vël á „Lietuvos rytà“ ir sakau, kad su komanda gali keliauti tik viena mergaitë – mano dukra. „Nieko baisaus, - girdþiu kitapus ragelio. - Tuomet, jei norite, galite skristi jûs. „O kodël gi ne?“, - pagalvojau. Kamilei bus smagiau, ir man, þinoma, labai magëjo pamatyti mûsø krepðininkus“. „Argi tai ne kalëdinis stebuklas - nemokamai keliauti su „Lietuvos ryto“ komanda, stebëti jø varþybas, gyventi prabangiame vieðbutyje? Gaila, kad ðis sapnas, virtæs realybe, tæsësi maþiau nei savaitæ“, – juokiasi Jurgita su dukra, praleidusios karaliðkas atostogas Turkijoje. Susipaþino su krepðininkais „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius tikriausiai neþino, koká teigiamø emocijø ir áspûdþiø vandenynà jis padovanojo ðioms druskininkietëms. Jurgita su dukra prieð pat kelionæ oro uoste sunkiai slëpë jaudulá ne vien todël, abiem tai buvo pirmas skrydis lëktuvu. Tai buvo ir pirmoji Kamilës kelionë á uþsienio ðalá. Taèiau didþiausià jaudulá druskininkietëms këlë bendrakeleiviai – „Lietuvos ryto“ krepðininkai. Jurgita su dukra negalëjo patikëti, kad beveik savaitæ praleis su krepðininkais ir treneriais, kuriuos buvo maèiusios tik televizoriaus ekrane. Nei ðeðiolikmetë Kamilë, nei jos mama, naktiniame klube „Amber“ vadove dirbanti Jurgita niekuomet nebuvo stebëjusios rungtyniø ið þiûrovø tribûnos. „Áspûdis nepakartojamas. Mes su Kamile taip ásijautëme á þaidi- mà, kad net nepastebëjome, kaip greitai prabëgo rungtynës“, - aikèiojo druskininkietës, sëdëdamos Stambulo „Ayhan Sahenk“ sporto salëje. Jurgitai, ið senø laikø þinojusiai tik buvusá „Lietuvos ryto“ strategà Rimà Kurtinaitá, jaunieji komandos krepðininkai buvo nelabai paþástami. Bet po keliø dienø Turkijos sostinëje ji jau neuþsikirsdama vardijo visø komandos þaidëjø marðkinëliø numerius ir sportininkø vardus. Stambulo klubø nematë Prabangiame Stambulo vieðbutyje su krepðininkais gyvenusios druskininkietës nebesibaimindavo su jais pasilabinti, paklausti, kokios jø nuotaikos. „Jie – þvaigþdës. Bet mums su Kamile „Lietuvos ryto“ krepðininkai pasirodë labai paprasti vyrukai, nors pabendrauti teko nelabai daug. Prieð rungtynes jie buvo susikaupæ, susikoncentravæ á savo darbà“, - pasakoja Jurgita. Kelionës pabaigoje ji su dukra dràsiai fotografavosi su labiausiai á aká kritusiais þaidëjais. Daugiausiai Kamilës simpatijø pelnë þodþio kiðenëje neieðkantis komandos kapitonas Steponas Babrauskas. Jurgitai þaviausias pasirodë vienas komandos lyderiø Artûras Jomantas. Naktiniame klube dirbanti J.Trimbelienë tikëjosi, kad kelionës metu jai pavyks uþsukti á naktiniu gyvenimu garsëjanèio Stambulo pasilinksminimo vietas. „Negi komanda po pergalës niekur nevaþiuoja ðvæsti?“, - dar prieð „Lietuvos ryto“ ir „Efes Pilsen“ dvikovà klausë Jurgita. Taèiau pamaèiusi, kokios niûrios nuotaikos krepðininkus apima po skaudaus pralaimëjimo, moteris uþsukti á naktinius Stambulo klubus nebenorëjo.
2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (1092) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt5 ininkais – Jurgita (kairëje) su dukra Kamile keliavo á Turkijà kartu su “Lietuvos ryto” krepðininkais. “Daugelis galvoja, kad mes draugës, o ne mama su dukra”, - juokiasi Jurgita Turkø dëmesio netrûko Kamilë Turkijos sostinës turguje nusipirko odiná dirþà ir dar visokiø smulkmenø. Druskininkietës dþiaugësi, kad joms turkø turguje pavyko neblogai nusiderëti. Broliui dvyniui Mantui ir tëvui ið Turkijos lauktuviø jos veþë tradicinius ðios ðalies saldumynus. Taèiau ðeimos vyrai labiau dþiaugësi kitomis lauktuvëmis – „Lietuvos ryto“ suvenyrais. Sportinius ðokius R. Dvorkinienës ðokiø studijoje „Decima“ lankanti Kamilë þavëjosi ne tik pergalingu krepðininkø þaidimu, bet ir „Lietuvos ryto“ komandos ðokëjø pasirodymais. „Bûtø smagu kada nors prisidëti prie þaviøjø komandos ðokëjø bûrio“, - tikino mergaitë. Pirmà kartà uþsienyje vieðëjusiai Kamilei didþiulá áspûdá paliko 15 milijonø gyventojø turinèio miesto architektûra, skanus maistas ir turkø dëmesys. Abi druskininkietës Stambule sulaukë daugybës komplimentø ir atvirø susiþavëjimo ðûksniø. „Tenykðèiai vyrai moka rodyti moterims dëmesá. Daugelis galvojo, kad pasivaikðèioti iðëjo draugës ar seserys, o ne mama su dukra“, - ðypsosi þavi druskininkietë Jurgita, pernai dalyvavusi konkurse „Lietuvos ponia“. Daþnas netgi norëjo paèiupinëti Kamilës plaukus: natûraliai geltoni plaukai turkams – tikras stebuklas. Priklauso modeliø agentûrai Taèiau dëmesio simpatiðkai ðeðiolikmetei netrûksta ir Lietuvoje. Lieknà merginà jau seniai pastebëjusios ðalies modeliø agentûros. Rugpjûèio mënesá Kamilë pasiraðë sutartá su Vilniuje veikianèia manekeniø agentûra „Olialia models“. „Èia irgi buvo nuotykis. Kai ði agentûra paskelbë merginø atrankà, mano draugë, nieko nesakiusi, elektroniniu paðtu jai nusiuntë mano nuotraukà. Po pusvalandþio sulaukiau agentûros darbuotojos skambuèio. Ji praðë kuo greièiau atvykti á agentûrà Vilniuje, - pasakoja Kamilë. – Kità dienà su mama nuvaþiavome pas juos ir, pasitarusios su advokate, netrukus pasiraðëme su ðia agentûra sutartá. Þinau, kad tai vardà mados pasaulyje turinti modeliø agentûra, kuria visiðkai pasitikiu. Kur norëèiau padirbëti? Vilioja daug kraðtø, bet labiausiai norëtøsi á Milanà arba Paryþiø. Ðiuo metu nuolat vaþinëju á Vilniø, kur agentûros merginoms vyksta ávairios pamokëlës: aukðtakulniø ir pan. Netrukus manæs laukia profesionali fotosesija, kurios nuotraukos bus pateiktos Italijos, Prancûzijos mados namams“. Kamilë tikina, kad manekenës karjera jos mokslams nepakenks. „Jeigu nori, gali spëti viskà“, - ásitikinusi ðeðiolikmetë, ið bendraamþiø sulaukianti pritarimo ir palin- “DRUSKININKØ JAUNUOMENË - GYVENIMAS NE PROVINCIJOJE” “DRUSKONIO” RUBRIKA, REMIAMA SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDO Filmuotà reportaþà þiûrëkite internete www.druskonis.lt këjimo sëkmingai iðbandyti modelio darbà. Susitiko kurorte O kaip á þinià apie manekenës karjerà reagavo mokytojai? „Jie – ðaunûs þmonës, supranta, kad jaunimui maga iðbandyti visas sritis, o tie, kurie þino, jog priklausau modeliø agentûrai „Olialia models“, linki man sëkmës“. Manekene galëtø dràsiai padirbëti ir Kamilës mama. Iðvaizdi moteris daþnai sulaukia aplinkiniø komplimentø. „Modelio darbo neparagavau, nes jaunystës neturëjau, - juokiasi Jurgita, iðtekëjusi labai anksti ir, bûdama 17 metø, susilaukusi dvynukø.- Taèiau tikrai nesigailiu. Greièiau atvirkðèiai: dabar esu jauna moteris, uþauginusi vaikus ir galinti daugiau laiko skirti sau“. Kelionë su „Lietuvos ryto“ krepðininkais á Turkijà Jurgitai su dukra buvo vienas linksmiausiø gyvenimo nuotykiø. „Tai buvo ðauni likimo dovana, kurià mums áteikë dienraðèio „Lietuvos rytas“ vyr.redaktorius, - ðypsosi druskininkietë. – Kai gráþome ið kelionës, vienà vakarà, dirbdama klube „Amber“, sulaukiau netikëtø sveèiø. Druskininkuose poilsiavæs G.Vainauskas uþsuko á mûsø naktiná klubà pasisveikinti ir pasidomëti, kaip mums sekasi. Dar kartà padëkojau jam uþ kelionæ. Ðtai kokiø pasaulyje stebuklø bûna!“. Uþ vairo konfliktø negali bûti Izabelë ÛSIENË Gyvenime yra þmoniø, prie kuriø lipte prilimpa vaikai, su jais noriai ðnekuèiuojasi ar tariasi bendradarbiai, jiems, pasak “Ryto” gimnazijos direktorës, taip norëtøsi antrà algà sumokëti. Jø dalykas labai paklausus, mokiniai noriai mokosi ir atvirai sako netgi abiturientai: “Mums dabar svarbiausia yra iðlaikyti vairavimo egzaminà. Visa kita jau kaip nors“. Nesunku ásivaizduoti, koks atsakingas ir nelengvas vairavimo mokytojo darbas, kaip svarbu nesuklysti laikant egzaminus. O svarbiausia – kasdienis darbas – pratybos mieste ir uþmiesèiuose. Á pastaràsias verþiasi mokiniai ir skuba kuo greièiau sësti ir vairuoti savarankiðkai – taigi kuo greièiau ásigyti vairavimo paþymëjimà. Kartais, kaip sako mokytojas Stasys Gudaitis (nuotr.), reikia tiesiog susilaikyti nuo egzamino ir atidëti kitam kartui. Taip atsitiko gruodþio 29 dienà, kai pûgai siauèiant nuvykome laikyti egzamino á Alytø. Mergina paklausë mokytojo patarimo ir nusprendë ðá iðbandymà atidëti. Ir normaliomis sàlygomis iðlaikyti egzaminà svetimame mieste nëra lengva, kai reikalavimai itin grieþti. Visgi mûsø gimnazijos mokiniams pasiseka ið pirmo, antro kartø. Retas kuris bando laimæ ir treèiàkart. Prieþastys paprastos: viena vertus, jie labai trokðta áveikti ðá mokslo barjerà, antra vertus, jie turi puikius, savo dalykà iðmananèius mokytojus. Juos moko Stasys Gudaitis, Sigitas Jotauta ir Jonas Dudulis. Apie ðias ypatingas ir mokiniams labai svarbias pamokas ðiandien kalbiname Stasá Gudaitá, mûsø gimnazijoje dirbantá jau gerà deðimtmetá. - Kas lëmë Jûsø profesiná ásitvirtinimà bûtent mokykloje? Stasys Gudaitis: - Prieð 10 metø atsidûriau mokykloje gavæs pasiûlymà. Tuo metu dirbau vairuotoju ir buvau atsakingas tik uþ savo veiksmus. - Ar pajutote darbo pokyèius, juk mokykla – ypatingas darbovietë, apie kurià daþnai pasakoma: “Neiðdirbèiau su ðiuolaikiniais mokiniais në mënesio“? - Darbo kitoniðkumà iðkart pajutau, nors buvau jau dirbæs instruktoriumi su suaugusiais þmonëmis. Jaunuoliai nori kuo greièiau sësti uþ vairo savarankiðkai, taisykles iðmoksta greitai, mechaninius veiksmus taip pat greitai perpranta, bet juos tiesiog masina greitis, ið kurio jie patiria toká kaifà, kurio pavydi visi draugai. - Ar daug mokiniø mokosi vairuoti? - Per metus maþdaug ðimtà mokiniø galime priimti, jø bûtø daugiau, bet yra nustatytas valandø skaièius, nes turi bûti pakankamas pratybø skaièius ir suformuojami vairavimo ágûdþiai. Dauguma norëtø lankyti ir iðlaikyti teises, visgi yra atranka. Pirmiausia jie turi iðklausyti pirminá teorijos kursà, tada ateina praktiðkai mokytis vairuoti. - Kà mokiniai labiau mëgsta – teorijà ar praktikà? - Teorijos egzaminà laiko beveik ðimtu procentø. Mokiniai tuo labai didþiuojasi, gerbia reiklø ir atsakingà mokytojà Jonà Dudulá, ypaè po egzaminø didþiuojasi, kad labai moka, tada ir mokytojo reiklumas jau tampa privilegija. Nuo ðiø mokslo metø teorija trunka 3 mënesius, o vairavimo valandø skaièius padidëjo. Teorijos rezultatai iðliko geri, kaip ir buvæ. Ir pagal vairavimo egzaminø rezultatus apskrityje esame tarp pirmaujanèiø. Þinoma, alytiðkiams laikyti lengviau, nes, kaip sakoma, savam mieste ir gatvës padeda, ir þenklai ne tokie baisûs. - Kas buvo tas þmogus, kuris Jus “ávesdi- no“ á darbo su mokiniais problemas? - Kai pradëjau dirbti, èia jau radau Sigità Jotautà, kuris mokykloje yra darbo senbuvis: èia mokësi ir baigë jo vaikai (dvi dukros ir sûnus), kurá laikà dirbo þmona valgykloj. Ðiuo metu ir jis turbût në neásivaizduoja kito darbo kitoje vietoje. Tekdavo ypaè darbo pradþioje ir pasitarti, ir derinti darbo laikà, dalytis iðvykomis. - Kas geriau vairuoja – merginos ar vaikinai? - Vaikinai ateina su patirtimi: retas kuris nëra pabandæs su tëèio maðina. Ið pradþiø jiems lengviau ir sekasi, nes labiau pasitiki savimi, greièiau perpranta grieþtus reikalavimus, o egzaminus laiko apylygiai gal todël, kad mergaitës yra darbðtesnës. - Kur darbo procesas sunkiausias – miesto gatvëse ar uþmiestyje? - Be abejo, daugiau pavojø tyko miesto gatvëse: sankryþos, nedrausmingi pëstieji, greièio mëgëjai su maðinomis, dviratininkai irgi daþnai iðnyra netikëtose vietose, ðie þmonës nepasiþymi atsakingumu, sudaro avariniø situacijø. Reikia pasakyti, kad mokiniai ne visada greitai susiorientuoja, bet mes stengiamës numatyti, kas gali atsitikti kelyje. Abiem su Sigitu yra tekæ patirti visokiø situacijø, bet nelaimingø atvejø per vairavimo pamokas neteko patirti nei man, nei Sigitui, tikram vairavimo “asui“. - Ar Jûsø darbà paveikë krizës padariniai? - Mokiniø mums visada uþteko, taèiau atlyginimai ðiek tiek sumaþëjo. Uþtat ðiais metais gavome mokytojo kategorijas, todël atlyginimas padidëjo. Neteko iðeiti ir nemokamø atostogø. Su krizës ánoriais “suþaidëme lygiosiomis“. - Kas Jûsø darbo koordinatorius ir kaip sekasi vykdyti nurodymus? Juk darbo reþimas kintamas, tenka dirbti ir savaitgaliais? - Mûsø visa komanda. Pirmas mûsø darbo koordinatorius yra Jonas Dudulis. Reikalauja dirbti atsakingai kaip ir ið mokiniø – darbo taisyklës grieþtos, be iðimèiø, ir tà mes patys suprantame. Juk mokiniai, ko gero, patys reikliausi ir tai, kas jiems priklauso, tikrai gauna. Jie dabar yra virðesni ir svarbesni uþ mokytojus. Visgi ámanoma susitarti, abu su Sigitu randame bendrà kalbà su mokiniais – su jais geriau nekonfliktuoti, uþ vairo tiesiog neámanoma to daryti. Jau prie to pripratome, tiesiog iðmokome prognozuoti psichologines situacijas ir apeiti “akmená vidury kelio“. Taip ir dirbame. - Ko palinkëtumëte tiems, kurie ateis ir sës uþ vairo? - Gyvenimas nebus toks kantrus, kaip mes, jø mokytojai. Taigi pirmiausia palinkëtume kelyje matyti ne tik save, bet ir tuos, kuriuos mes ávardijame kaip tikrus “reketininkus“. Þmogus uþ vairo visø pirma yra labai atidus strategas – jis mato, numato, iðvengia to, kas gali nutikti. Linkiu visiems gerø keliø, laimingø iðvykimø ir parvykimø.
Page 1 and 2: DRUSKININKØ KRAÐTO SAVAITRAÐTIS.
Page 3: 2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (10
Page 7 and 8: Ðeðtadienis, sausio 22 d. Sekmadi
Page 9 and 10: 2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (10

Atostogos su „Lietuvos ryto“ krepšininkais – tarsi ... - Druskonis

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?