gyvenimas

DIENA, TOKIA KAIP VISOS
- Mama, pažvelk! - šuktelėjo septynerių metukų
Marta.
- Taip, taip... - mašinaliai sumurmėjo mama, nes galvoje
tuo metu sukosi mintys apie buitinius rūpesčius.
Po to - vakarienė, televizorius, vonia, keli telefono
skambučiai ir atėjo laikas miegoti.
- Na, Marta, metas gulti!
Tai tarusi mama paskubomis nusivedė mergaitę į miegamąjį.
Mirtinai išvargusi, pabučiavo mažylę, sukalbėjo
su ja maldelę ir šiltai ją apklojo.
- Mama, aš tau noriu kai ką paduoti!
- Paduosi rytoj, - atsakė mama.
- Rytoj tu ir vėl neturėsi laiko! - nesutiko mergaitė,
suraukusi kaktą.
- Turėsiu, nesirūpink, - tarė gindamasi mama. - Labanaktis!
-pridūrė ir ryžtingai uždarė miegamojo duris.
Tačiau jai iš galvos neišėjo nusivylęs dukters žvilgsnis.
Tyliai įžengė į mergaitės miegamąjį. Mažylė miegojo,
rankose suspaudusi kažkokius popierėlius.
Mama atsargiai praskleidė Martos delnus. Mergaitė
buvo suplėšiusi į gabalėlius didžiulę raudoną popierinę
širdį, ant kurios buvo užrašiusi savo sukurtą eilėraštį,
pavadintą „Aš myliu savo mamą". Moteris kruopščiai
surinko popieriaus skiauteles ir ėmė jas dėlioti į vientisą
lapą.
Baigusi darbą, perskaitė Martos eilėraštį:
36
„Aš myliu savo mamą.
Nors tu daug dirbi ir darai tūkstančius dalykų,
visada atrandi truputį laiko pažaisti.
Aš tave myliu, mama, nes
esu pati svarbiausia kiekvienos tavo dienos dalis."
Šie žodžiai labai sujaudino mamos širdį. Po dešimties
minučių ji grįžo į dukters miegamąjį nešina padėklu,
ant kurio garavo du puodeliai karšto šokolado ir puikavosi
du gabalėliai torto. Švelniai paglostė putlų Martos
veidelį.
- Kas nutiko? - paklausė duktė, prižadinta netikėto
naktinio vizito.
- Kai ką tau atnešiau, nes tu esi pati svarbiausia kiekvienos
mano dienos dalis!
Mergaitė nusišypsojo, gurkštelėjo šokolado ir laiminga
užmigo.
Kas yra svarbiausia tavo dienos dalis?
37