gyvenimas

MIŠKE
- Ko kasdien eini j nuošalų mišką?
- Melstis.
- Bet juk Dievas yra visur, tiesa?
- Taip, Dievas yra visur!
- Ir Dievas išlieka toks pat bet kurioje vietoje?
- Žinoma, Dievas visur yra toks pat.
- Tai kodėl tuomet eini melstis j mišką?
- Nes miške aš būnu kitoks.
Žana d'Ark girdėjo iš Viešpaties ateinančius balsus.
Sosto įpėdinį tai trikdė.
„Ak, tie tavo balsai, tavo balsai, - skundėsi jis. - Kodėl
tų balsų aš negirdžiu ? Juk ne tu, o aš esu karalius."
„Balsaipasiekia ir tave, dofine, - atsakė Žana, - tačiau
tu jų nesiklausai. Tu neini kas vakarą į laukus jų
klausytis. Kai išgirsti bažnyčios varpus kviečiant,Angelo
sargo " maldai, padarai kryžiaus ženklą ir tiek; bet jei melstumeis
iš visos širdies ir klausytumeis varpų aido net tada,
kai jie liaujasi skambėję, tu išgirstum tai, ką girdžiu aš."
14
ASILIUKAI
Prie Betliejaus prakartėlės atrisnojo du asiliukai. Išvargę
ir sulysę. Vargšelių nugaros buvo išpešiotais šeriais
ir žaizdotos: mat jų šeimininkas malūnininkas kasdien
jiems kraudavo sunkias naštas ir nešykštėjo lazdos smūgių.
Asiliukai išgirdo piemenis kalbant apie karalių Karalių,
atėjusį iš dangaus, tad atskubėjo Jo pasižiūrėti.
Žvelgdami į Vaikelį, minutėlę sustingo tylioje maldoje.
Po to Jį pagarbino ir balsu pasimeldė. Pasisukę eiti išvydo
tarpduryje stovintį įsiutusį malūnininką.
Asiliukai keliavo žemai nudelbę galvas. Ant nugaros
vilko daug sveriančius krovinius.
- Nieko nepadeda, - pasiskundė vienas. - Prašiau
Mesijo, kad išvaduotų mane iš šios naštos, bet Jis to
nepadarė.
- O aš, - tarė kitas, risnojęs šiek tiek guviau už pirmąjį,
- Jo paprašiau, kad man suteiktų jėgų šį krovinį
pakelti.
Jei kas nors tau sako: „ Gyvenimas yra sunkus ", paklausk
jo: „Palyginus su kuo?"
15