Untitled - Partizanai

Per Lietuvą vokiečiai traukė beveik be mūšių. Lietuviškos vėliavos jau plevėsavo
iki jų atėjimo. Deja, nepriklausomos Lietuvos ir šitiems „vaduotojams”
nereikėjo. Kai Laikinąją Lietuvos vyriausybę vokiečiai norėjo paversti savo
tarnaite, pastumdėle, ši 1941 08 05 atsistatydino. Vis dėlto laiku atkurta sava
centrinė ir vietinė administracija dažnai padėdavo žmonėms apsisaugoti nuo
naujo okupanto represijų.
SUKRUVINTOS RANKOS
Iš kitataučių Utenos apskrityje daugiausia buvo žydų. Pačioje Utenoje,
turėjusioje apie 7000 gyventojų, daugiau kaip pusė buvo žydų.
Nemažai žydų buvo ir kituose miesteliuose: apie 360 žydų buvo Užpaliuose,
49 šeimos Vyžuonose, 1 10 šeimų Leliūnuose, buvo jų ir Kuktiškėse,
ir Tauragnuose, ir net Radeikių kaime. Tuose miesteliuose buvo jų sinagogos,
o Utenoje net 3 ar 4 (žydai priklausė 2 sektoms - vieni buvo misnagidai,
kiti chasidai ir meldėsi atskirai), Užpaliuose irgi dvi. Utenoje žydai
turėjo savo vidurinę mokyklą (progimnaziją), turėjo banką, daugybę krautuvių,
futbolo komandą. Buvo daug turtingų prekybininkų, gerų gydytojų,
teisininkų. Žydų atstovų buvo ir savivaldybėje. Keletą metų Utenos burmistru
buvo žydas Abraomas Žuratas.
Tiek žmonės, tiek vyriausybė žydų atžvilgiu buvo tolerantiški. Atvykęs į
Uteną, prezidentas A. Smetona priimdavo jų delegacijas, užsukdavo į sinagogas.
Vis dėlto tarp žydų buvo daug simpatizuojančių Sovietų Rusijai. Žydai
žinojo, kaip hitlerininkai persekioja jų tautiečius, tad išsigelbėjimo tikėjos
iš rytų - iš sovietų Rusijos. Tarp žydų buvo daug komunistų, komjaunuolių.
Dauguma jų mokėjo rusų kalbą, todėl 1940 m. greit pritapo prie sovietų
okupantų, tapo skyrių vedėjais, instruktoriais, dirbo represinėse struktūrose.
Kaip Sovietų aktyvas, padėjo sudaryti represuojamųjų sąrašus, lydėjo
čekistus ir rodė kelią per trėmimus.
Nusikalstamoj veikloj dalyvavę žydai, kilus karui, pasitraukė į Sovietų
Sąjungą, o keršto smūgis nukrypo į likusius, kurių didžioji dalis nebuvo
nieko nusikaltusi. 2
Organizuoti žydų naikinimo į Kauną atvyko šios srities specialistas gen.
F. V. Štalekeris. Jo tikslas buvo sukurstyti keršto akcijai lietuvius ir žarstyti
žarijas svetimomis rankomis. Nors ir sunkiai, bet iš nukentėjusių šeimų ir
iš kriminalinio elemento buvo sudarytos žudikų grupės.
1 LYA. FK-1. Ap.15. B. 3. 3388.P.1-16, 122.
2 Vytautas Galvydis. Utenos kalėjimas. Utena. 1999 m. P.8,; 10 ir kt.
Pranas Nagys. Gyvenimo vingiuose. Vilnius, 1998 m. P. 33,46 ir kt.
13