Untitled - Partizanai

Kautynėse prie Graužiškių miestelio 1944.05.06 žuvo šie kariai:
Adomėnas Antanas, 4 kuopa, Raguškių k.
Antanavičius Povilas, 4 kp., Gaižiūnų k.
Avlasevičius Antanas, 3 kp., Baublių k.
Bivainis Juozas, 3 kp., Sėlės k.
Bražėnas Jonas, 3 kp., Utena
Buitvydas Balys, 4 kp., Varkujų k.
Lozoraitis Jonas, 4 kp., Debeikių vls.
Matulionis Jonas, 4 kp., Utena
Mikalauskas Albertas, 3 kp., Anykščiai
Mikulėnas Stasys, 3 kp., Debeikių vls.
Nariūnas Bronius, 3 kp., Utena
Paršelis Vytautas, 4 kp., Anykščiai
Petrauskas Jonas, 4 kp., Utena
Pumputis Julius, 4 kp., Kačiūnų k.
Vijeikis Stasys, 3 kp., Avižienių k.
Zabulionis Stasys, 4 kp., Sprakšių k.
Žygas Kazys, 4 kp., Purviniškių k.
Žvirblis Bronius, 4 kp., Šventupio k.
Vokiečiai nutarė nepaklusnią Vietinę rinktinę sulikviduoti. Jie suėmė P. Plechavičių,
rinktinės štabą, dalį kitų vadų (23 žmones) ir išvežė į Salaspilio konc-
lagerį. Batalionų ir kuopų vadai, pajutę okupantų klastą, dalį karių patylomis
aleido namo arba išvedė į miškus („Miško durys atviros”- prasitaręs P. Plechavičius).
Kiti gegužės 15-20 dienomis buvo vokiečių nuginkluoti ir išvežti
darbams į Vokietiją. Pagąsdinimui kas dešimtą karį iššaukė iš rikiuotės ir, nuvežę
į Panerius, sušaudė (84 žmones).
Viltis atkurti Lietuvos kariuomenę sužlugo. Vieni VR kariai, žlugus Vokietijai,
perėję belaisvių, pabėgėlių lagerius, išsibarstė po pasaulį, kiti, grįžę
su ginklais, netrukus juos atsuko prieš naują okupantą.
* * *
Karininkas A. Impulevičiaus prisimena:
„Gegužės 6 dieną anksti rytą, susikrovę savo daiktus į sunkvežimį, išvykome
į Ašmeną (1952 m. Karyje Nr. 1. pik. O. Urbonas mini, kad pik. Vidugiris
išvyko į Svyrius). Ašmeną pasiekėme dar prieš 12 val. Laikinai apsistojome ir
prisiglaudėme prie 301 b-no štabe. Čia tuojau sužinojome blogą naujieną. Gegužės
5 d. mjr. Andriūno 308 b-no, berods, 3 ir 4 kuopos žygiavo į Graužiš-
kius. Jau nebetoli nuo Graužiškių, plačiame slėnyje, vadovaujantysis abiem
kuopom ltn. Augutis (gal dėl pavardės ir apsirinku) ir 4-tos kuopos ltn. Jurgis
Sirgėdas pastebėjo daug kupstų, lyg kokių kurmiarausių. Jiems atrodė lyg maži
bunkeriai. Kuopos leidosi į slėnį labai atsargiai, kad nepakliūtų į spąstus. Ir iš
tikrųjų, nuo Graužiškių aukštumų lenkų partizanai ėmė šaudyti į mūsų kuopas.
O iš pačių Graužiškių lenkų partizanai tvarkingomis voromis skubino į slėnį
17