Untitled - Partizanai

„Netoli Kūrinių kaimo, už kelio, kuris eina iš Kaltanėnų į Labanorą, buvo
Vytenio vadovaujamas bunkeris ir antras bunkeris, vadovaujamas Romelio.
Nuo mūsų už 10-12 km Vytenio būryje dauguma vyrų buvo iš Šiškinių k., o
Romelio - iš Kirdeikių. Kiekviename bunkeryje buvo maždaug po 45-50 vyrų.
Vytenis su mumis noriai bendradarbiavo, o Romelis bendradarbiauti aiškiai
vengė, neklausė įsakymų. Vėliau, 1948 m., buvo sušaudytas už tai, kad jis ir
partizanas Žebrauskas buvo pasidarę NKVD agentais. 1
Minėti bunkeriai labai laisvai gyveno, ypač Romelio. Greit buvo susekti
rusų. Rusai iš karto jų nepuolė, kariuomenę gabeno pamažu, po nedidelį dalinį.
Pirmiausia atvažiavo apie 20 kareivių, kurie sakėsi telefonistai, tačiau nieko
nedirbo, o apsistojo kaimelyje netoli bunkerių. Po keleto dienų atvažiavo antra
tokia grupelė ir apsigyveno kitame kaime. Mums kilo įtarimas, kad čia kažkas
rengiama. Buvo duotas įsakymas Vyteniui apleisti bunkerį ir drauge su Romeliu
persikelti pas mus. Kaip tik kitą vakarą apsilankė pas mus Vytenis, kuriam
patarėme iš bunkerio pasitraukti. Tačiau jis sakėsi dar palauksiąs keletą dienų,
kad padėtis dar nesanti tokia rimta.
Kitą dieną, t.y., sekmadienį, 1945 m. kovo mėn. 11 d. rytą, išgirdome šaudymą
iš kulkosvaidžių, granatų sprogimus minėtų bunkerių kryptimi. Mes beveik
buvome įsitikinę, kad yra užpulti minėti bunkeriai, laukėme kurį laiką,
tikėjomės, kad pabėgėliai iš bunkerių ateis pas mus ir pasakys visą padėtį. Nesulaukę
ilgesnį laiką, nutarėme stipresnį būrį pasiųsti žvalgybon. Buvo išsiųstas
Paberžis. Šaudymas nebuvo nuolatinis, bet protarpiais. Iš to sprendėme, kad
bunkeriai yra apsupti ir bolševikai tik laukia, kada partizanai išbaigs šovinius.
Nutarėme ne laukti grįžtant žvalgybinio būrio, o patys eiti į pagalbą, išlaisvinti
apsuptuosius. Išėjome abi kuopos, reiškia, apie 350 žmonių. Buvome neblogai
ginkluoti, vien tik kulkosvaidžių buvo 19. Pasiekę Labanoro - Kaltanėnų vieškelį,
radome ir žvalgybinį būrį. Pamatėme daug pėdsakų ir vis grupelėmis,
matyt, skyriais, vienas paskui kitą, nueita bunkerių kryptimi. Be to, kely iš
sutikto žmogaus sužinojome, kad naktį iš Kaltanėnų ėję daug kariuomenės.
Jokios abejonės neliko. Šaudymas beveik buvo nutilęs, tik retkarčiais pasigirsdavo
vienas, kitas šautuvo šūvis. Su dideliu atsargumu, puolamojo žygio tvarka,
artėjome prie bunkerių. Blogai buvo tai, kad mūsų tarpe neatsirado žmonių,
kurie gerai žinotų, kur yra bunkeriai. Teko vadovautis rusų pėdomis.
Staiga mūsų priekiniai žvalgai atidengė ugnį. Tą patį padarė ir visas batalionas.
Aprimus šaudymui, pradėjome slinkti pirmyn. Galų gale pamatėme rusus.
Rusai gana taikiai šaudė ir vertė mus būti prisiplojusius prie žemės. Matėsi,
kad, jeigu pulsime pirmyn, turėsime daug aukų. jau buvo vienas sužeistas.
1 Atrodo, kad V. Ž klysta: Romelis buvo čekistų klastos auka (B. J.)
27