Untitled - Partizanai

Panašiai 1945 07 01 čekistai susidorojo su Šlepečių kaimo (Daugailių vls.)
pagyvenusiais vyrais. Po susišaudymo su partizanais niekuo dėtą 6 vaikų tėvą
Juozą Žuklį prie klojimo taip sumušė, kad tas nebepaėjo. Tada įstūmė žmogų į
klojimą, duris užrėmė ir padegė...
Tris to pat kaimo vyrus, suėjusius pas kaimyną kortom palošti, išsivarė laukan
ir šautuvų buožėmis užmušė: „... kuprelis Pranas Daubaras buvo taip sudaužytas,
subjaurotas, kad vos buvo galima atpažinti. Šalimais nuskeltu pakaušiu,
ištaškytomis smegenimis, išmušta akimi, sulaužyta dešine ranka gulėjo Jonas
Medinis. Netoliese sumaitotas, kruvinas tysojo Jonas Lumpickas. Visi užmušti
šautuvų buožėmis ir pribaigti automatų serijomis. Dėl viso ko, kad nebe-
atsigautų...” 1
Istoriko A. Anušausko duomenimis 1944-1945 m. Utenos apskrityje buvo
nužudyti 1187 žmonės. 2
DOKUMENTŲ PADIRBINĖJIMAS
Norėdami išvengti mobilizacijos ir prievartinio išsiuntimo į frontą, šaukiamojo
amžiaus vyrai pradėjo falsifikuoti dokumentus: vyresni - sendinosi, jaunesni
- jauninosi. Atitinkamai derino ir savo išvaizdą: kad atrodytų senesni,
nesiskuto, vaikščiojo apšepę, murzini. Pasijauninę daugiau derinosi prie paauglių
išvaizdos.
Kad nesurastų tikrųjų gimimo metų, kai kurie kunigai paslėpė ar sunaikino
gimimų (krikšto) registracijos knygas.
Buvusi Saldutiškio valsčiaus darbuotoja Verutė Deveikytė prieš sovietų valdžios
grįžimą išsivežė reikalingų blankų, popieriaus, antspaudų ir darė žmonėms
fiktyvius dokumentus. Panašiai žmones gelbėjo Pasuojės kaimo A. Siminkevičius,
Sūdalaukio k. Br. Zinkevičius ir kt. Turėdami kad ir fiktyvius
metrikus, žmonės gaudavo laikinus pasus.
Metrikų, mokslo baigimo blankų žmonėms parūpindavo ir respublikiniame
CBAĮ (civilinės būklės aktų įrašų) biure (Vilniuje) dirbusios uteniškės Regina
Daunytė ir Jadvyga Papirtytė, kol 1949 m. gruodžio mėnesį įkliuvo.
Vis dėlto fiktyviais dokumentais pasinaudojo tik maža dalis šaukiamojo amžiaus
vyrų, nes kai kuriuose valsčiuose (pvz. Kuktiškių...) čekistai užtiko išlikusius
didžiulius vyrų sąrašus. Apsukresnieji ieškojo darbų, kur buvo duodamos „broniruotės”
(atleidimas nuo karinės prievolės). Kitiems, prasidėjus čekistų siautėjimui,
beliko vienas kelias - slapstytis ir laukti. Vis dar buvo vilčių, kad Vakarų
šalys neleis Pabaltijo tautų okupuoti, kad, pasibaigus karui, privers sovietus iš
šių šalių pasitraukti.
1 B. Juodzevičius, J. Vanagas, „Enkavediste, ką darai!" - Utenis, 2000 06 13.
2 A. Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V. 1996 m.P. 261.
23