J. Kardelytė, Linkmenų tarmės fonetika - Baltnexus

Linkmenų tarmės fonetika 27
§ 129. Priebalsiai n, t Lkm tarmėje ir visoje pietinėje rytų dzūkų dalyje
kietėja tik dėl kietinamų (/, s) priebalsių įtakos 28
, pvz.:
a) po /.• balndli.s, kalndlis, kulndli.s, pakalna., balmi, delnu, kalnu, švelndsna.;
patilta., tiltdli.s, šaltdkšni.s, baltdsna., šaltdsna.;
b) po s: baltdsna., gerdsna., gražcesna., juodcesna., mažesnu, pla.nesmi,
tumsasnbt (vn. įn.); mergvsta., nuogallsta. „nėra kuo apsirengti", sanlsta.,
stabule, stabū-klas, tarnvsta., tekesta.s, ubagvsta., ženlsta., šma.grsta..
Po r rastas tik vienas žodis girtdsni.s. Šiaip n, t po r pietinėje rytų
dzūkų dalyje nekietinami, pvz.: burnala., girncela.s, pirtcela.
n, t
c, d, z
§ 130. Priebalsiai c, d, z pietinėje rytų dzūkų dalyje kietinami tik keliuose
žodžiuose, pvz.: cantna.ri.s, cifus „caras", grū.ca., bizda.le, zebja „cypia"
(plg. gerkh zebja), zirzlt, zirzds ~zirz&s.
§ 131. Priebalsiai t, d, n, c, z dėsningai kietinami rytų dzūkų šiaurinėje
dalyje (žr. 109 § ), pvz.: sens, svirnelis, du.kteres „dukterys", nukint'e „nukentėjo",
cerus, ciberas „kubilas", dėde, rū.dena., zirzdkli.s, zirzi „zirzėjo".
§ 132. Priebalsių depalatalizacijos atvejų yra randama ir lietuviškose BTSR
salose, pvz.: brold'lis, šald'h, giesmėele, lakėja, laisk Zt, Rmšk, Pls, Grv; ra'ties
„reti", brįslava „Brėslava" Jdl, pavd'saro, noru, šd'ra Dmš, Pls; sasuo, sd'nas,
pasii, sas~sės „sės" Dmš, Dvrč, Jdl; šaimi-na, Sanoti, gelašeh (bet gela-žė)
Pls, Dmš; de.de, tėvas, rdskreca, dzovina Zt.
§ 133. Dėl priebalsių kietinimo (ar tai senas, ar naujas reiškinys) galima
padaryti keletą sugretinimų. Tarmių faktai rodo, kad priebalsių sukietėjimas
tarmėse nėra vienalaikis. Priebalsio / kietėjimo laikas vidurio ir rytų aukštaičiuose
bus buvęs XIII — XIVa.; tai rodo nesukietėjęs / XIVa. paskolintuose
žodžiuose, taip pat kai kurios rytiečių lytys, pvz.: lonta, luntd^.
§ 134. Iš senųjų mūsų raštų matyti, kad XVI —XVIIIa. Vidurio ir Rytų
Lietuvos tarmėse l buvo dėsningai kietinamas, pvz.: kibirkštėles 82o> kumelelo
246, meile 316, lagzodi 548, dayles 18421 „amatai", galėtu 31529 ir kt. Š.P.
§ 135. Žodžio lenta nevienodas ištarimas įvairiose rytų aukštaičių tarmėse
taip pat rodo, kad / kietėjimo laikas tose tarmėse nebuvo vienodas 30
. Formos
lonf Šd, luntd Msnk, Krnv, Pg, Šk, Pnv, lont Pkr, Slč, Jnš, Pm, lunt\\
lint B kalba, kad šiose šnektose / yra sukietėjęs prieš enan>pn, un. Tokios lytys randamos tik vakarinėje
rytų aukštaičių dalyje. Likusi (rytinė) dalis, taip pat visi rytų dzūkai turi
lintd (lint, linta),
luntd.
vadinasi, / čia sukietėjo po eri>in proceso, kitaip būtų
§ 136. / kietėjimo laiko nevienodumą rodo e'-kamienių vardažodžių vienaskaitos
įnagininko ir galininko galūnės. Vienos tarmės turi galūnes -u, pvz.:
kurnėsiu, skareliu (žr. 121, 124 §), kitos -a, pvz.: dldela (ZT. 122, 126 §);
28
Šis kietinimas yra sporadiškas, tos pačios lytys pasakomos ir su minkštais n. r.
29
A. Salys. Kelios pastabos tarmių istorijai. „Archivum philologicum", K., 1933,
27 psl.
5 0
Ten pat.