J. Kardelytė, Linkmenų tarmės fonetika - Baltnexus

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI, XXX 

KALBOTYRA, II, 1960 

LINKMENŲ TARMĖS FONETIKA 

J. KARDELYTĖ 

Garsų kiekybei žymėti vartojami šie diakritiniai ženklai: 

1. Taškas viršuje iš dešinės garso ženklo pusės žymi garso ilgumą, pvz.: 

vi'ras, krė'mas (o, ė, e ilgumas nežymimas. Šie garsai tarmėje visada esti ilgi. 

Dvibalsių antrojo tvirtagalio sando ilgumas taip pat nežymimas). 

2. Taškas apačioje iš dešinės garso ženklo pusės žymi pusilgį garsą, pvz.: 

gi.ve.nimas, su.ne.li.s, Id.imce., ke.ika, pi.lnas, kū.rmi.s. Toliau su kirčiu pusilgiai 

a, e, vieni ir sudarantieji grynųjų ir mišriųjų dvibalsių pirmąjį sandą, 

pusilgumo ženklu nežymimi; taip pat nežymimi ir pusilgiai i, u-\-l, m, n, r. 

Pusilgį garsą rodo priegaidės ženklas. 

3. Lankelis ant priebalsio rodo minkštumą. Minkštumas žymimas tik priebalsio, 

stovinčio betarpiškai prieš supriešakėjusį balsį, pvz.: šaudąs, žSbas „žiovulys". 

Visos priebalsių grupės minkštumas nežymimas, taip pat minkštumas 

nežymimas ir priebalsio, stovinčio prieš priešakinės eilės balsį (tik skyrelyje 

„Priebalsių minkštinimas" visi minkštieji priebalsiai yra žymimi). 

Garsų kokybei žymėti vartojami tokie patys ženklai, kaip lk, tik vienas kitas 

kiek modifikuotas (žr. garsyną). 

Be trijų lk vartojamų priegaidės ženklų (~, ', '), darbe dar vartojamas ir 

vidurinės priegaidės ženklas ( s 

), pvz.: du'mai, 

čiuotų skiemenų priegaidės nežymimos. 

trbba.s, suolas, šienas. Nekir 

Neaiškus tarmės žodis paaiškinamas kabutėse, pvz.: laukus „patogus". 

Skyrybos ženklai kaip lk. 

Linkmenų (linkmenes; toliau —Lkm) tarmės plotas užima šiaurinę Švenčionių 

raj. dalį. Šiai tarmei priklauso 50 sodžių. Didžiausias centras — Linkmenys, 

todėl ir aprašomoji tarmė pavadinta šiuo vardu. Į šiaurę nuo Lkm tarmės 

plotas eina maždaug 12 km, į pietus — 8 km, į rytus ir į vakarus — po 7 km. 

Tarmės ploto didumas bandyta nustatyti, atsižvelgiant į du pagrindinius fonetikos 

kriterijus: 1. *tj, *dj>c, dz, pvz.: macaū, svicas, dzaūksmas, medzei;

Linkmenų tarmės fonetika 

„daugybė", nematis^nematys; neršti „žuvys nerščia", neršti || naršti (: nerštas [| 

nafštas, vn. viet., plg. papitolai neršti, tai Suvu' net sausa); sukas, sd.kas; žebds~zebos 

„žabos", žabas „rėksnys". 

Sakinio kirtis 

§ 3. Sakinio kirtis dažnai atsiranda tada, kai kalbėtojas nori pabrėžti vie 

ną ar kelis sakinio žodžius. Tas pabrėžiamasis žodis visada yra ištariamas stip 

riau, pvz.: sū.kcui žmdgui tai vis nepasi.saka; gal kaip ir prisgaūdela.sma 

„prisirankiosim" ubgu.; galgi aš parsdavi.s dirpt nuo tūmsa.s lik tūmsai; 

duktė išldist mi.sli pi.ga; ažgraį „užgrok" in laibu-ju.; dabar ku'latae. 

acudink „kūlimas prasidėjo"; sauldla. tik u. .šia.k išlindus. 

Proklizė ir enklizė 

§ 4. Proklitikais ir enklitikais dažniausiai esti vienaskiemeniai žodžiai. Šie 

žodžiai (vienas ar keli) rišlioje kalboje prisišlieja prie kitų žodžių ir netenka 

savo kirčio. Pvz.: skindai ir nuskindai vargelin; gal ir išvafksma šd' še.mcelbi.; 

pre.š vėju. nepu'sk, pre.š dalgi, neša.kinėk, pre.š pSnu. nemirksek; pre. jam nata 

gerai „prie jo labai gerai" (bet prį eša.keis „prišokant", prįeviras „po stipresnio 

valgio pieniška sriuba arba kas nors atsigerti); ape. jb ir galvas nesu.k; 

idks valgi.s tik nuo\\na. bada.; padainuot, na.rs „padainuok nors"; pasakas, be 

tik. 

Žodžių junginiuose, pvz.: Ii.t li'.ja., lu.pt lū.pce., mi.kt mi'ga., mu.št mū.ša;., 

pi.kt pfka., ri.št n.šce., pirmasis žodis yra proklitikas — balso spūdis koncentruojamas 

tik ant antrojo žodžio stipriau ištariamo skiemens. 

PRIEGAIDĖS 

§ 5. Tarmėje yra keturios priegaidės 2 

: tvirtapradė ('), tvirtagalė ("), vidurinė 

(f) ir trumpinė ('). 

§ 6. Tvirtapradės ir tvirtagalės priegaidės balso judėjimas yra aiškiai girdimas, 

tik tariant kirčiuotus grynuosius ai, au, ui, ei ir visus mišriuosius dvibalsius 

(apie uo, ie žr. 9 §). 

§ 7. Tariant skiemenis su tvirtaprade priegaide, balso spūdis šiek tiek pakyla 

ir vėl greitai leidžiasi. Ausis aiškiai girdi, kad balso pakilimo laipsnis yra 

daug silpnesnis negu lk, taip pat žemaičių, aukštaičių vakariečių šiauriečių ir 

vakarinės rytų aukštaičių tarmių dalies. Balso spūdžio vieta visada būna ant 

pirmojo sando. Pirmasis sandas dėl neilgos balso pakilimo trukmės visada yra 

pusilgis. Pvz.: kaili.s, audeklas, keika, pūi (ištiktukas), malka.s, vilna.s, pimpa., 

nuskintas, svirtis, dulke.s, plumpsi, ūntis, kurmi.s. 

§ 8. Tariant skiemenis su tvirtagalė priegaide, balso judėjimas yra kylantis—krintantis. 

Iš pradžių balso spūdis yra silpnas ir tik tarimo pabaigoje gerokai 

sustiprėja. 

Balso spūdis sukoncentruojamas tik ant antrojo minėtų dvibalsių sando. 

Priegaidės aprašomos iš klausos.

8 J. Kardelytė 

Pvz.: raistas, rataž~retal, laukas, palauk „palauk", buili.s, paskui, metru, „miegą", 

saka, atvalgnu (būdv. atvalgūs bev. g.), mažam, vargah, varta., dabar, 

velka, lempa „limpa", skrenda, neršti, smilksta, klimpsta, pristinga, la.vin, kulnas, 

stumdą.s, rastum „gal", sunkei, medun, turgus. Spūdžio koncentracija, palyginti 

su lk, šioje tarmėje yra stipresnė, tačiau silpnesnė negu tų rytų lietuvių 

tarmių, kur sąlygiškai atitraukiamas kirtis (Kupiškis, Subačius); čia balso 

spūdis yra daug stipresnis, ir antrasis komponentas dar ilgesnis negu Lkm, 

pvz.: klaū'so, vafkas, kul-nas. 

§ 9. Tariant dvibalsius ie, uo ir ilguosius balsius, priegaidė Lkm tarmėje, 

taip pat daugumo rytiečių, neskiriama. Tariant ie, uo balso spūdis ir balso 

judėjimas tarimo pradžioje ir pabaigoje yra lygus, vienodas. Toks pat vienodas 

balso judėjimas yra tariant ir ilguosius balsius. Tad šiuo atveju kirčio 

vieta žymima vidurinio ilgumo priegaidės ženklu. Pvz.: kiemas, pieva, siena, 

kuolas, subdzei, prapuolu.s, beržt'nas, dfcmai, brSli.s, dėdes., Ikkt. 

§ 10. Vidurinę priegaidę tarmėje turi su kirčiu pailgėję senieji trumpieji 

a, e, i, u, pvz.: namas, kilas, vi-sas, bū.va.. 

§ 11. Trumpinę priegaidę turi trumpai tariami balsiai. Balsiai su trumpine 

priegaide tariami trumpu, stiproku balsu, pvz.: akis, giluma, nešis, suksis 

(kokiais atvejais balsiai yra trumpi, žr. atliepimus). 

§ 12. Nekirčiuotų ilgųjų skiemenų priegaidė Lkm tarmėje girdima labai 

silpnai. Priegaidę ausis pagauna, tik tariant dvibalsinius (išskyrus ie, uo) nekirčiuotus 

skiemenis, einančius po kirčio; ši priegaidė yra tvirtapradė, pvz.: kalnai, 

ubgdut. Prieškirtinių skiemenų priegaidė negirdima. 

Nekirčiuotų skiemenų, kuriuos sudaro ie, uo ir ilgieji balsiai, priegaidė 

neaiški ir tariant pokirtinius skiemenis. 

Priegaidžių kaita 

§ 13. Kadangi tarmėje ilgųjų balsių ir dvibalsių ie, uo priegaidės yra neskiriamos, 

tai ir jų kaitos reikšmių yra daug mažiau negu tų tarmių, kur priegaidės 

aiškiai girdimos (pvz., vakarų aukštaičių, vakarų dzūkų). Lkm tarmėje 

priegaidžių kaita dažniausiai pasitaiko tarp tvirtagalės ir tvirtapradės ir atvirkščiai. 

Pvz.: dita „eita": ait, gailei:gdilu.s, graūzmas:grdust, kaišti.s: kdiša.t, 

kautas: apkaūti.s, kifhšt: kimšt (išt.), keršas: kėrši.s, pagaūtce. „viskas, kas pagaunama" 

: pagaut, pridurkas:pridūrt, pašaipa: šalpa.s, šufpas: šūrpint, švilpa: 

švilpt, timpa: timpt, varža:verst, žaibas: ždibi.t. 

§ 14. Tarmėje yra ir fonetinio pobūdžio priegaidės kaitos reikšmių. Neminint 

tų priegaidės pasikeitimo atvejų, kurie yra ir lk, tarmėje metatonija dar 

yra šiais atvejais: 

1. Tvirtapradė priegaidė virtusi trumpine: 

a) dviskiemenių tvirtapradės šaknies veiksmažodžių ir daugiaskiemenių 

veiksmažodžių, kurių bendraties kamiengalyje yra ė, r, būsimojo laiko 3 asm. 

lytyse, pvz.: gis, ris, pūs, šus, šdks, grds, išmdks, važines, padirbės, pazbėges, 

tvlds, daris, matis, sakis; 

b) kai kurių tvirtapradės šaknies dviskiemenių veiksmažodžių tariamosios 

nuosakos 3 asm. trumpesnėse lytyse, pvz.: dikt, plišt, lūšt, rūkt.

Linkmenų tarmės fonetika 

2. Dviskiemeniai tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai trumpesnėse tariamosios 

nuosakos lytyse turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: aūkča, aūktum, aūkt; 

bafca, bartum, barti difpca, čirptum, difpt; klaūsca, klaustum, klaust. 

VOKALIZMAS 

Balsių kokybė 

§ 15. a (kirčiuotas ir nekirčiuotas) Lkm tarmėje yra labiau suužpakalėjęs 

negu lk (toks labiau suužpakalėjęs a yra ir visų rytų dzūkų, taip pat kai 

kurių žadininkų tarmėje, pvz., apie Svėdasus), a kokybė dar priklauso ir nuo 

skiemens rūšies: uždaruose skiemenyse a yra kiek siauresnis ir dar daugiau 

suužpakalėjęs negu atviruose, pvz., plg. žodžius baltas, šaltas, katras ir vasara, 

ašara, mana. 

§ 16. Nekirčiuotas trumpas e 3 

yra siauresnis, girdimas ne taip aiškiai, 

kaip kirčiuotas. Toks e yra silpniau girdimas už lk, šiaurės vakariečių (pvz., 

apie Šakyną) nekirčiuotą e. 

§ 17. i, u tarmėje yra labiau įtempti ir siauresni negu lk. Tarimas įvairiose 

žodžio pozicijose beveik vienodas, tik nekirčiuotas u yra daugiau suužpakalėjęs 

negu kirčiuotas. Šis skirtumas yra nedidelis, paprastai ausiai vos 

girdimas. 

§ 18. Tarmės ė, o yra daug platesni negu lk. ė kokybė dar priklauso 

nuo kirčio — kirčiuotas ė yra kiek siauresnis, labiau įtemptas negu nekirčiuoj 

t i *. 

tas, pvz., plg. žodžius tėvas, dėdce., šėmas ir dėdi*~~>dtdk, bėri, šėmi. Siaurės 

ir vakarų pakraščiuose tarmės o yra šiek tiek siauresnis, pietų ir rytų pakraščiuose 

— platesnis ir atviresnis negu tarmės centre. 

§ 19. Tarmės u tariamas panašiai kaip rusų u, tik tarmėje, palyginti su 

rusų k., šis u yra artimesnis priešakinės eilės balsiams. Toks u yra po sukietėjusių 

priebalsių. 

§ 20. Tarimo atžvilgiu s yra platesnis negu tarmės ė. Toks s būna po 

sukietėjusių priebalsių. 

Balsių kiekybė 

§ 21. Lkm tarmėje balsiai yra ilgi, pusilgiai ir trumpi. 

§ 22. Ilgieji tarmės balsiai yra trumpesni negu lk, šiaurinių vakarų aukštaičių, 

vakarų dzūkų. Toks ilgųjų balsių kiekybės laipsnis girdimas visame 

žalininkų plote, Švenčionėlių, Ignalinos apylinkėse. 

Ilgesni negu lk (arba tokio pat ilgumo) balsiai girdimi tada, kai kalbėtojas 

stebisi, didžiuojasi, giria, pamėgdžioja, šaukia, erzina... Tokiais atvejais 

ne tik ilgieji, bet ir trumpieji balsiai dažnai prašoka savo normalaus ilgumo 

laipsnį (panašios rūšies ilgieji balsiai nebus aptariami). 

§ 23. Pusilgius balsius pažįsta visi rytų lietuviai, taip pat žemaičiai, vakarų 

aukštaičiai ir kt. tarmės. Tačiau balsių pusilgumas, palyginti, pavyzdžiui, 

rytų lietuvių ir žemaičių tarmes, yra nevienodas. Žemaičių pusilgiai balsiai 

3 

Apie ce žr. 80 §. 

9

J. Kardelytė 

yra tik kiek ilgesni už lk trumpuosius ir gerokai trumpesni už rytų lietuvių 

pusilgius (plg. rytiečių vi.sas, bė.va. ir žemaičių vi.sas, bd.va). 

Be to, ir pačių rytiečių šnektose pusilgiai balsiai yra nevienodo ilgumo. 

Pvz., visų rytų dzūkų (Švenčionys, Dūkštas, Rimšė), kai kurių žalininkų plote 

(Saldutiškis, Kuktiškės, Tauragnai) pusilgiai balsiai yra tariami kiek ilgiau negu 

kitų rytų lietuvių, esančių toliau į šiaurę ir šiaurės vakarus. 

§ 24. Nekirčiuoti ilgieji senieji balsiai (išimtį žr. 39 §) yra vienodo ilgumo 

kaip ir su kirčiu pailgėję senieji trumpieji, t. y. ir vieni, ir kiti yra pusilgiai. 

§ 25. Balsius kiekybės atžvilgiu galima suskirstyti taip: 

0, ė, s — tik ilgi 4 

; 

a, e —pusilgiai ir trumpi (išimtį žr. 39 §); 

1, u, u — ilgi, pusilgiai ir trumpi. 

Trumpieji balsiai 

§ 26. Trumpieji a, e, i, u, kilę kaip ir lk ir atliepia tuos pačius lk a, e, i, 

u, esti: 

1. Nekirčiuoti įvairiose žodžio pozicijose, pvz.: 

kopfince., kū'latce. „kūlimo metas", pešt&.kas, sarmata, šakcela.s, žalumvnas, 

pelidas, varnas, baltas, jaunas (dg. gal.; apie žodžio pradžios a žr. 41 §); 

mestū.vai, neštū.vai, pirkelvtee., runkelū'ta., gaūdela.t „suvokti, suprasti", 

asismaūgelas 

pū.palaiškes; 

„užsismaugys", trū.ktelas, pakartuves „išdykėlius", pirštines, 

giluma, milini's „girnų dalis", palaidini's „polaidis", pildla., rdzgine.s, 

saldu.tiški.s (miestelis), valini's „audeklo kraštas", viksva, burSkini.s, ginu.tini.s 

„nuo, iš Ginučių", kirdelkiškini.s „nuo, iš Kirdeikių"; 

budcela. „grybo rūšis", brauktuvė „1. prietaisas linams brukti, 2. skląstis 

durims užkišti", kukurū'zai, kupstilei, mažumė, tru.kumė „trūkumas", sa.pulei, 

baisumili.s, didumeli.s, gražučė.kas, mažuču.kas, atvalgnu, sprungnu „sprangu". 

Nekirčiuotas senasis i dar yra i- ir priebalsinio kamieno galūninio kirčiavimo 

daiktavardžių dg. viet. 5 

, pvz.: akisu, ausisu, duntisū, pirtisū, šaknisū. 

Trumpas i yra ir žodyje biret, birk ja,. 

2. Kirčiuoti trumpieji a, e, i, u būna šiais atvejais: 

a) žodžio gale, pvz.: 

kasa, skard, šaka, vaga, basa, lauka „su aukšta, praplikusia kakta", marga, 

aukšlds „žuvies rūšis, dg. gal.", mėtas, ru'tds, balsvas, gelsvas; 

mergotes, paklotės, virvės, acineštinis (plg.: acineštinės „su kraičiu atsineštas" 

paklotės jau sunešdu „sunešiojau"), lininės; 

aukšti, balti, sveiki, sunešti, sumušti; 

daržu, lapu, mišku, taku, mažu, kraivū, laukus, sodus, urviis, melsvus, 

žalsvus; 

1 

Išimtį dėl o žr. 30 §; apie balsius e, u žr. „Priebalsių kietinimas". 

5 

Šalia lyčių su trumpu senuoju i, vartojamos ir kontaminacinės lytys: akvsū, 

avsvsū, dunti'sū.

Linkmenų tarmės fonetika 11 

b) tariamosios nuosakos lytyse 6 

, pvz.: kasca, lakca, rdsca, suprasta; keistum, 

laktum, rastum, suprastum; kdstu.t, 

suprast; 

Idktu.t, rdstu.t, suprdstu.t; kast, lakt, rast, 

mėsea, nėšča, pėšča, vėsea, vėšča; mestum, neštum, pėštum, vestum, vestum; 

mėstu.t, nėštu.t, pėštu.t, vestu.t, vėštu.t; mcest, ncešt, pcešt, vast, vieši; 

brisca, likca, lipca, risca, rlšča; bristum, liktum, liptum, ristum, rištum; bristu.t, 

liktu.t, liptu.t, ristu.t, rištu.t; brist, likt, lipt, rist, rišt; 

lupia, mušča, skusea, prabūsča; luptum, mūštum, skūstum, prabustum; luptu.t, 

muštu.t, skustu.t, prabitstu.t; lūpt, mušt, skųst, prabūst. 

Pastaba. Tariamosios nuosakos lytyse a, e, atliepia lk o, ė, kai kuriuose žodžiuose 

tariami taip pat trumpai, pvz.: pramdkca (bet pramoktum), pramakt, šdkca, šdktum, šakt, 

bikca, bkkmm, b&kt. Šalia šių lyčių vartojamos ir lytys su o, ė (pramokca, šokca, bėkča...); 

c) veikiamosios rūšies būsimojo laiko vyr. g. dalyviuose, pvz.: kdšu-s, 

lakšu.s, rdšu.s; bėšu.s, nėšu.s, vėšu.s; brišu.s, lipšu.s, rišu.s; lūpšu.s, skūšu.s, 

būšu.s;pra- 

d) akimirkos veikslo veiksmažodžių liepiamosios nuosakos esam.l. vn. ir dg. 

2 asm. lytyse 7 

, pvz.: kdstel „kasteHri", laktel „laktelki"; bėstel „besteiki", 

lėptel „leptelki", mėstel „mestelki", pėštel „peštelki"; nikstel „nikstelki", 

riktel „riktelki", ristel „ristelki"; čūptel „čiuptelki", krūstel „krustelki", 

sūktel „suktelki", trūkte! „truktelki"; 

e) vienaskiemeniuose žodžiuose, pvz.: kas, tas, kdš „kaski", šmakšt; best, 

mces, vces, nė, bei „beski", mėt „meski", vėl „veski"; iš, bris, lis, lip „lipki", 

riš „riški", rit „riski", biz, mik (išt.); muš, suks, lūp „lupki", suk „suki", 

skūi „skuski", būk, mūk, truk (išt.). 

§ 27. Trumpas e, kirčiuotas ir nekirčiuotas, dar yra: 

a) priebalsinio kamieno vn. kilm. ir dg. vard., pvz.: akmenės, pirtės, 

rudenės, šu'tės „vienas užsimojimas, piaunant dalgiu", širdės, suvės; iltes, 

duntes, pū.snes, rįešutes, ū.snes, linkmenes; 

b) liepiamosios nuosakos esam. 1. dg. 2 asm. lytyse, pvz.: barte „barkite", 

lipte „lipkite", metė „meskite", pasuktė „pasukite", pirkte „pirkite", rauntė 

„raukite", vetė „veskite", verptė „verpkite", mėtaite „mėtykite", dainubite 

„dainuokite", šū'kaute „šūkaukite", važubįte „važiuokite". 

§ 28. Tvirtapradžiai a, e, i, u veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asm. lytyse 

tarmėje yra sutrumpėję iki trumpų ir atliepia lk o, ė, y, ū. Tokie trumpieji 

balsiai gali būti kirčiuoti ir nekirčiuoti. Pvz.: dabds, kapas, raudas, 

šnurpsds, tva-rds „garsiai kalbės", šebds; barškės, marmės, pazdės, pasne'šės, 

šuvinės, ša.kinės, vaikštinės; rūnkelas „rankios", Sū.velas „siuvinės", suraūkelas 

„suraukinės", šaūkelas „šaukinės'V daris, kapsus, matis, pasmazgis „pasispardys... 

bėgdamas", jSdis, laidis „melš", Ičdis; pašūs. 

8 

3 asm. ilgesnės lytys tarmėje kirčiuoja galūnę: kastu', lakui'; mestu', neštu'; liptų', 

rištu'; luptu', sukt*'. 

7 

Lytys su trumpais šaknies balsiais rodo labai trumpą veiksmo trukmę; lytys su 

pailgėjusiais balsiais {kastel, peštel, n.ktel, tru.ktel) rodo ilgiau užtrunkantį, intensyvesnį 

veiksmą. Taip pat ir ištiktukai yra su trumpais ir su pailgėjusiais balsiais, 

pvz.: kapt ir kapt, trūkt 

veiksmažodžių. 

ir tru. kt. Veiksmo trukmė tokia, kaip ir akimirkos veikslo


a, e sutrumpėti turėjo dar prieš -a'->-o. Kitaip --o ir tarmėje 

ir lk, nes tarmėje kirčiuotas senasis ilgasis a~>o (žr. 38 §). 

kaip 

§ 29. Trumpieji -i, -u


„asiūklis", ba.bu.tce., binda.fus (pavardė), la.bėli.s „pakalnėlė", tva.rala.~ 

tvorelė, a.škbs, ša.vSs „platus plyšys, spraga, vn. kilm.", tva.rbs, gdlva.s, kalba.s, 

lazda.s, šaka.s, beržą., krū-ma., narna., dora., iSpa., rdša., žafga., mbža. „mažėjo", 

šdka., važdva.; 

ge.A.mas, ge.fū.kas „ėriukas", bi.tce., de.diince., bedubnce. „badas", keverbnce. 

„nerangus", paklbtce., daržine.s, me.lvne.s, kapbne.s, lape.s, gelaži.na?., 

medi.nce., vvšnince., kaulines, tru-šine.s (plg. trū'šine.s šake.s „mėšlui skirtos"), 

u.žuoli.ne.s, ddrce., grdudce., neša., praūsce., sndudce.; 

baidi.kls, dvi.li.kce. „dvylikta valanda", gi.venimas, kmi.nklei, seli.na.s „sėlenos", 

sali.mas „išvirta putra iš ruginių miltų", šeimi.ncela., šū.nagri.bei, 

vi.žcela.s, vi.rvnas „1. labai didelis vyras, 2. netikęs vyras", dri.žbm, gri.nbm, 

vi.tom (dg. naud., įn.), pali.pėjau, pami.hjau, pati.lsjau; 

gru.dai, ku.ls, kru.velū'tce., malu.nėli.s, ru.kšt&la., šu-ls., tru.kumė, žlu.gė, 

žu.kls, ku.rint, pazdru.tint „pasistiprinti", prizgru.de.idut „vos-ne-vos prisirinkti 

ko nors", ru.kšte.ldut „rūgštyniauti". 

§ 33. Senasis ilgasis i tarmėje be kirčio sutrumpėjo iki pusilgio ja-kamienių 

vardažodžių vn. vard. lytyje, pvz.: alksni.s, aršketi.s, bafzdi.s, batvinieni.s, 

berželi.s, gegėli.s „pirmoji pavasario žolė", pavietus „pašiūrė malkoms, 

ūkio padargams sudėti", diedakalni.s (kalno vardas), kri.ždlakalni.s (t. p.), 

vidu.vasari.s, vidu.že.mi.s, baikštesni.s, nuožulnesni.s, skrabnesni.s „greitesnis", 

būlbini.s, berži.ni.s, kalnini.s „ant kalno gyvenąs", kapeikini.s „vertas kapeikos", 

pernlkšti.s, šimeti.s, ju.ši.ški.s, mu.ši.ški.s (plg. estų takijas, prūsų rikijs). Toks 

i yra visų tų rytiečių, kurie netrumpina galūnių. 

§ 34. Pusilgiai a, e dar yra kilę iš nekirčiuotų suvienabalsėjusių uo, ie 

ir atliepia tuos pačius lk uo, ie. 

§ 35. a.


c) sangrąžinių veiksmažodžių esamojo ir būsimojo laiko vn. 2 asm. lytyse 12 

, 

pvz.: kapSjeiS3\krapštineje.s, sukineje.s, šakdje.s,' baidlse.s, dairi'se.s, graudinse.s, 

šukubse.s, taisvse.s „puošiesi", važinėse.s. 

§ 37. Pusilgiai i, u dar yra kilę iš in, un. Tokie tarmės i, u atliepia lk: 

1- ~h ~U (


galūne, kirčio dalis tenka ir priešpaskutiniam skiemeniui, girdėti lyg ir du 

kirčiai: vienas galūnėje — stipresnis, ir antras — priešpaskutiniame skiemenyje—silpnesnis. 

Todėl šiuo atveju nekirčiuoti senieji ilgieji a, e tarmėje yra 

virtę o, ė. Tas pats yra ir su ie (žr. 51 §). 

Tačiau kartais veiksmažodžių lytyse toje pačioje pozicijoje esą senieji 

ilgieji a, e nėra virtę o, ė, pvz.: ažga'žės „užgožės", glama'nes, grama'zdds> 

pagla'bas, pasiša'kės, paja'jas, pakce'psds, pamenės, pane'šės, pazbe-gės, paveržės, 

pavce-psas (taip pat žr. 51 §). Vartojamos lytys ir su o, ė. 

§ 40. Tarmės ė dar yra priešdėlyje per-, ir tik tokiu atveju, kai per- yra 

1 S S I 

kirčiuotas ir šaknis prasideda balsiu, pvz.: perais, pėrauks, perims, pėruks 

„perrūgs". Tarmėje dvibalsio pirmasis sandas niekada nesusiaurėja, tačiau 

šios rūšies žodžiuose rišlioje kalboje abudu sandai suskaldomi, tariama: 

pe-rais, pe-rauks, pe-rims. Vadinasi, jau čia ne er, bet tik balsis ė, t. y. 

senasis ilgasis e su kirčiu tarmėje visados susiaurėjęs. 

Jeigu šaknis prasideda priebalsiu, tada per- e nesusiaurėja, pvz.: perdurs, 

permirks, pėrmiks, persuks, peršoks- čia dvibalsio er sandai nesuskaldomi. 

§ 41. Žodžio pradžioje 13 

tarmės a atliepia lk a arba e. Toks nekirčiuotas 

a yra trumpas, kirčiuotas — pusilgis, pvz.: ašervs, arelis, a&a, alend, aldijd; 

dgla., dpušis, dketis, dšefus, džeras, dža.s. 

§ 42. Trumpas nekirčiuotas a atliepia lk o žodyje abuolvs (bet a.belis). 

Apie balsių atliepimus po sukietėjusių priebalsių žr. skyrelį 

kietinimas". 

Grynieji dvibalsiai 

„Priebalsių 

§ 43. Apie kirčiuotų dvibalsių atskirų sandų kiekybę žr. 7, 8 §. 

§ 44. Tvirtagalio ai, esančio ne galūnėje, pirmasis komponentas primena 

labai silpną pūstinį a (a). Galūnėje (absoliutinėje ir neabsoliutinėje) šis a yra 

daugiau išpūstas, beveik priartėja prie svėdasiškių a, nors jam ir neprilygsta. 

Nekirčiuotas ai ne galūnėje tariamas kaip lk, galūnėje pirmasis komponentas 

primena a (toks pūstinis a bus žymimas a). 

§ 45. Tvirtagalio au, esančio žodžio viduryje ir galūnėje, pirmasis sandas 

tariamas su nežymiu o atspalviu. Supriešakėjusio au pirmasis sandas tarmėje 

yra be o atspalvio. Vakarų dzūkų tarmėje tvirtagalio ir nekirčiuoto au pirmasis 

sandas aiškiai tariamas su o atspalviu 14 

(laukas, rašau, vd'lgdu, rodau Lp). 

§ 46- Tarmės ai, au atliepia lk ai, au ir yra tos pačios kilmės, pvz.: 

ditivaras „aitvaras", mdišis „maišė", gailei, dairas, nasrai, aimanuot, šaibubt, 

kalnais, Idpais; audeklas, pakaušis, aukštis, palauks, augiu.kas, graužt.mas, 

tūnkaut „dažnai lankytis", mdgautis „norėti ko nors". 

Apie tarmės ai, atliepiantį lk ei po sukietėjusių /, r, s, n, žr. 112 §. 

§ 47. Tarmės ai atliepia lk ei dar žodžio pradžioje, pvz.: aigastis 

„eisena", aild, aina; taip pat lytyse su priešdėliais at-, da-, pa-, pad-, par-, 

pra- 15 

, pvz.: ataina, daaina, paaina, padaina „tinka, pritinka", paraina 

„1. pareina, 2. telpa", praaina, ataisū, paaišū, praailū. 

13 

K. Būga. Kalba ir senovė, K., 1922, 118, 119 psl.j /. Otrębski. Gramatyka 

języka litevvskiego, I, Warszava, 1958, str. 215, 216. 

14 

Plg. J. Otrębski. Wschodniolitewskie narzecze tvvereckie, I, Krak6w, 1934, str. 21t 

16 

Lytys su priešdėliais da-, pa-, pra- vartojamos ir kontrakcinės, žr. 82 §.


§ 48. ai dar yra: 

a) prieveiksmiuose: badai „rodos", kadai „seniau"; 

b) ištiktukuose: keburdi, lapatai, tabardi. 

§ 49. Tarmės ai, au naujai susidarę yra tik žodžio gale. Tokie antriniai 

ai, au būna šiais atvejais: 

a) veiksmažodžių su bendraties kamiengaliu o būtojo kartinio laiko vn. 

1 ir 2 asm. trumpesnėse lytyse, pvz.: balndu, išvagdu, da.vandu, dfpana.u 

„kiurksojau", kilau, vandu, da.vandį, dabai „žiūrėjai", kilai, me.gdi, pakldį, 

ra.pdį, žindi; 

b) 0-kamienių daiktavardžių vn. viet. lytyse būna tik nekirčiuotas, pvz.: 

Ašara.į, dirva.į, k&kta.i, smilga.į. 

§ 50. Tarmės ie, uo yra tokios pat kilmės, kaip ir lk. 

§ 51. Tarmės ie atliepia lk ie kirčiuotą, pvz.: bulbieni.s, kiemas, kieti.s, 

sniegena, pavieti.s, riešutas, sielis, ir nekirčiuotą, kai ie yra priešpaskutiniame 

skiemenyje, o paskutinis skiemuo yra trumpas ir kirčiuotas 16 

, pvz.: diena, 

piesta, viena, kieml, sniegi, šiem, batvinienūs, 

gus „žvynus... žuvų". 

bulbienūs, gre.štiehūs, pietus, srie 

Pastaba. Kai kurie žodžiai, kur ie yra tokioje pačioje pozicijoje, yra tariami su 

vienabalsiu, pvz.: de'nds ~ dienSs (įdienoti), ge'dds ~ giedos, me'gds ~ miegos, pare'tės~ 

parietės „pariedės", pase-kes~ pasiekęs „kiek pasieks", pasve'dčs ~ pasviedes. 

Tarmės ie dar atliepia nekirčiuotą lk ie sangrąžinių veiksmažodžių 

esamojo ir būsimojo laiko vn. 2 asm. lytyse 17 

, pvz.: kapSjies, rdica.jies, 

šakSjies, va.ldjies, badinėsies, nešdsies, šukubsies, važinėsies. 

§ 52. uo atliepia lk ir kirčiuotą, ir nekirčiuotą uo, pvz.: uodas, grubdas, 

undub, sasub, gru.dubs, rugubs, ba.lubs, dainuos, duoncela., duobė, juodulrs, kuodelis, 

suoldli.s, kuokinėt „vakaruoti". 

Tik šiauriniuose ir vakariniuose tarmės pakraščiuose (žr. 35 §) nekirčiuotas 

uo kartais (nedėsningai) suvienabalsinamas, išskyrus tą patį atvejį, 

kaip ir ie, pvz.: aštuoni, juoda, nuoga, papušuolu „mažas koks daiktas, vn. 

įn.", sausuolū „sausas medis", tumsuolū. 

§ 53. uo dar yra žodžiuose, atėjusiuose iš lk arba iš kitų tarmių. Toks uo 

atliepia lk trumpą arba ilgą o, pvz.: agranubmas, akanubmika, bulatubrija 

„ambulatorija", kalkubzas, 

malubnu. 

kansarvatubrija, kantubras, kilubgramas, kiluometras, 

Tarmėje paprastai trumpo o (išskyrus 30 §) nėra, tai ir šiuose žodžiuose 

tik dėl artikuliacijos, dėl lengvesnio tarimo o sudvibalsinamas (plg. žadininkų 

lk žodžių su o tarimą: čia o taip pat sudvibalsinamas dėl tos pačios priežasties, 

pvz.: nubfu, šubku, suodzli.s 18 

Rm, Dglš). 

Vadinasi, nekirčiuotas ie visose Rytų Lietuvos tarmėse suvienabalsėjo. 

Tuo tarpu su uo atsitiko kitaip. Nekirčiuotas uo lygia greta su ie suvienabalsėjo 

taip pat visame rytiečių plote, bet be rytų dzūkų. Visoje rytų dzūkų 

tarmėje ir kirčiuotas, ir nekirčiuotas uo liko nepakitęs. 

16 

Kodėl nekirčiuotas ie išliko nepakitęs, žr. 39 §. 

" Šiose lytyse ie vartojamas nedėsningai, plg. 36 § c. 

1 8 

uo nėra toks.aiškus, kaip senasis uo.


ei 

§ 54. Tvirtapradžio ei pirmasis sandas prieš užpakalinės eilės balsius ir 

tvirtapradžio ir nekirčiuoto ei pirmasis sandas žodžio gale gerokai paplatėją, 

tariamas su a atspalviu, pvz.: veidas, pačdude.i, išrave'į „pačiaudėjai, išravėjai". 

§ 55. Tarmės ei atliepia lk ei, esantį ne žodžio pradžioje ir ne po /, r, s 

(rečiau ne po n, t) ir yra tokios pat kilmės, pvz.: keika, mėila., paveikslas, 

peilis, šeiva.s, meilū.mas, n&gutei „šykštuoliui", pamatei, atdnešei. 

§ 56. Tarmės ei atliepia lk ai žodžiuose teip, kiteip, ši.teip, taip pat 

žodžio gale po minkšto priebalsio, pvz.: arklei, peilei (žr. 81 §). 

§ 57. ei yra ir ilgesnėse (su partikula — eina.s) bendraties lytyse, pvz.: 

aiteina.s, darvteina.s, šlubteina.s, vefpteina.s, taip pat įvardžiuose dšeina.s, 

tū.jeina.s, abu.deina.s, skaitvardyje dū.jeina.s (kitos tarmės turi partikula -enos> 

-enai: dšenos, tū.jenos, dšenai, tū.jenai). 

ui 

§ 58- Tarmės ui atliepia lk ui ir yra tos pat kilmės, kaip lk. Šaknies ui 

tarmėje retas. Pvz.: buili.s „tuščiaviduris augalas", kuiną, „karvė be ragų", 

kuinas, luiši.s „1. buroko, griežčio šaknies galas prie lapų" (plg. pre. luiša. 

griešti.s s&.vis negardus), „2. lūpos neigiama prasme" (plg. sustdti.s ir sustdti.s 

luiši., li'gei kb maža); svetimuose žodžiuose: buinas, muilas, pribuiši.s „atsikėlęs 

iš kitur". 

§ 59. Žodžio gale ui yra kaip lk, pvz.: daržui, pašalui, žmbgui. 

§ 60. Tvirtapradis ui tarmėje dar yra slaviškos kilmės veiksmažodžiuose, 

pvz.: a.biūit, kce.rūit „važnyčioti", garbūit „peikti", ratūit „gelbėti", rabuit 

„vogti, plėšti", pe.lūit. 

Tokias lytis pažįsta visi rytų dzūkai. 

oi 

§ 61. Šaknies oi tarmėje retas. Pasitaiko žodžiuose pdila „putra", 

koikcela. „prietaisas, uždedamas ant ratų, smėliui vežti", boikcela. „muštokė". 

§ 62. Naujai susidaręs oi yra žodžio gale, sutrumpėjus galūnei, ir būna 

tik kirčiuotas, pvz.: galvbį, šakbi, baltbi, Saldy tbį, anbi. 

Mišrieji dvibalsiai 

§ 63. Tarmėje yra senieji mišrieji ir naujai susidarę dvibalsiai. Senųjų 

mišriųjų dvibalsių yra 16, kaip ir lk (jų tarimą plg. 7, 8 §). 

um, am 

§ 64. Tarmės um atliepia lk: 

1. um: dūmpla.s, dūmtuve.s, kumpi.s, trumpas, pumpurai, rumbai; 

2. am: tūmsus, tumsrbce., klumpu ~ klampu, skumba. 

§ 65. Tarmėje am yra naujai susidaręs, sutrumpėjus žodžio galui. Toks 

am yra: 

1. Kur pirmasis sandas savo kokybe yra kaip lk. Šis am yra kirčiuotas ir 

nekirčiuotas ir būna šiais atvejais: 

2 Kalbotyra II


a) įvardinių galūnių vn. naud. ir viet., pvz.: baltam, geram, tam, anam, 

ketvirtam, margam, anam, pinktam; 

b) (i)a-)aa.mieiūų daiktavardžių dg. naud., pvz.: kelmam, ratam, vlram, 

brdlam; 

c) a-kamienių veiksmažodžių tiesioginės nuosakos esam. 1. dg. 1 asm. 

lytyse, pvz.: amam, dirbam, ncešam. 

2. Kur pirmasis sandas savo kilme yra senasis ilgasis baltų (ir indoeuropiečių) 

a, tarmėje be kirčio sutrumpėjęs iki pusilgio. 

Toks am yra: 

a) o-kamienių daiktavardžių, būdvardžių, mot. g. dalyvių, kelintinių 

mot. g. skaitvardžių (visi tik šakninio kirčiavimo) dg. naud., įn. lytyse, pvz.: 

bala.m, difva.m, pieva.m, siena.m, dirva.nuota.m, pu.sleta.m, šakSta.m, bėgunca.m, 

apl.nešta.m, iškūlta.m, dvvlikta.m, pinkblikta.m; 

b) o-kamienių veiksmažodžių tiesioginės nuosakos esam. 1. dg. 1 asm. 

lytyse, pvz.: braūka.m, klaūsa.m, skaita.m, bū.va.m, daindva.m, šbka.m. 

§ 66. am tarmėje yra svetimuose arba atėjusiuose iš lk žodžiuose, pvz.: 

dmžus, amžinas, kafhpa.ras, kamšdtce. „kamšatis". 

§ 67. Tarmės un atliepia Ik: 

un, an 

1. un: dunda, prabunda, sukrunta, dundėjimas; 

2. an: brtingus, kūnda, lūndza.jčt, rūnka.ja, lundnus „landus", kuntrus, 

suprunta, sunkus, kuntrvbce., pėrkundau. 

§ 68. an yra naujai susidaręs dėl galūnių sutrumpėjimo. 

Toks an esti: 

1. Kur pirmasis sandas savo kokybe yra kaip lk. Šis an būna: 

a) įvardyje man || man; 

b) vardažodžių vyr. g. vn. il. lytyse, pvz.: beržan, klanan „1. slėnin, 

2. balon", ragan, baltan, sausan, margan, anan, katran, tan, dirbaman, 

iškultan, iškubknce.tan „išlandžiotan", pinktan, dešimtan; 

c) vardažodžių vyr. ir mot. g. dg. il. lytyse, pvz.: laukihsan, miškubsan, 

Pieva.san, tra.bSsan, aukštubsan, žaldsan, katrubsan, tdsan, dirbamubsan, išveštdsan, 

tracthsan, pirmdsan. 

2. Kur pirmasis sandas savo kilme yra senasis ilgasis baltų (ir indoeuropiečių) 

a, tarmėje be kirčio sutrumpėjęs iki pusilgio. 

Toks an yra o-kamienių daiktavardžių, mot. g. dalyvių, kelintinių mot. g. 

skaitvardžių (visi tik šakninio kirčiavimo) vn. il. lytyse, pvz.: bdla.n, difva.n, 

pieva.n, Uubta.n, dfama.n\\afamSn, nugenėta.n, padarvta.n, ve.nublikta.n, pinkdlikta.n. 

§ 69- an tarmėje yra svetimuose arba atėjusiuose iš lk žodžiuose, pvz.: 

angelas, antiena || antena „antena", aūtrašas, balandi.s „balandžio mėnuo", 

banda, kdntas, kanta.fus, kantubras, mandolina, rankšluostis, kamantinei. 

am, an po sukietėjusių priebalsių žr. 116 § b.

§ 70. Tarmės im, in atliepia lk: 


im, in, em, en 

1. im, in: kimšas „kelmas, kupstas", nurimk, kimba, zvimbja, imtėlei; 

mint, pint, brinksta, linksta, kindurvs (pavardė), mintuvai. 

2. em, en: pimpa., simt, timpja, kimpvnce.; gi.vintce., klebini, minkąs, 

pinktas, švincbnes „Švenčionys". 

§ 71. Naujai susidaręs im yra priebalsinio ir z-kamieno daiktavardžių dg. 

naud. ir įn., pvz.: akim, akini, vagim, vagini, ausim, ausim, pū.snim. 

§ 72. Naujai susidaręs injyia ia-, i- ir priebalsinio kamieno daiktavardžių 

vn. il., pvz.: akin, ašmenin, alksnin, gla.bin, peilin, nSsin, pu.snin, rudenin. 

§ 73. Tarmėje em, en paprastai yra susidarę nauji. Pirmasis sandas yra 

senasis ilgasis e, tik be kirčio sutrumpėjęs iki pusilgio. 

Tokie em, en yra: 

a) e-kamienių daiktavardžių, aukštesniojo laipsnio mot. g. būdvardžių, 

taip pat būdvardžių su priesaga -inte. vn. il. ir dg. naud. lytyse, pvz.: puodrne.n, 

pakldte n, žkme.n\\žemen, kapčne.m, pifštine.m, runkbve.m; juodhsne.n, 

sunkksne.n, aukštksne.m, gerasne.m; gelaži.ne.n, mbline.n, auks.i.ne.m, vi.štine.m; 

b) em dar yra tiesioginės nuosakos būt. k. 1. dg. 1 asm., pvz.: neše.m, 

mū.še.m, timpe.m, vide.m, veše.m. 

§ 74. em, en yra išlikęs žodžiuose su intarpu m, n, pvz.: kefhpa, kemša, 

kremta, lempa „limpa", nustemba, stefhpa „stimpa", suglemba; brenda || branda, 

genda, lenda, skrenda \\ skranda, smenga, tenka; taip pat žodžiuose ci.mentas, 

plentas, tastamvntas, žemčū'gas. 

ėm, ėn 

§ 75. Šie dvibalsiai yra tik naujai susidarę, ėm yra ė-kamienių daiktavardžių 

ir aukštesniojo mot. g. būdvardžių laipsnio galūninio kirčiavimo dg. 

naud. ir įn. lytyse, pvz.: katėm, mažesnėm, baltesnėm, lingvesnėm. 

§ 76. ėn yra aukščiau paminėtų kalbos dalių vn. il. lytyse, pvz.: parugėh, 

pakapen, pamiškėn, gražesnėh, margesnėn, sta.rasnėn. 

Apie ėm, ėn po sukietėjusių priebalsių žr. 116 §. 

§ 77. Mišrieji tarmės dvibalsiai al, ar, el, er, il, ir, ul, ur atliepia tuos 

pačius lk mišriuosius dvibalsius, pvz.: alkanas, alkaragi.s (ežero dalies vardas), 

saldinas; margint, karklas, vargubli.s; kėltava „gyvulys", melsvas, 

peltakys; paberži.s „grybo rūšis", vefpata., beržšli.s; tiltas, pilkšvas, vilkai; 

irklas, aždifži.s „sukietėjęs", pirkd; kultuvas, kulnas, stulpkli.s; purtina, purvas. 

kurtinfs „kurčias". 

Tribalsiai 

§ 78. Tribalsiai tarmėje reti. Pasitaiko prieveiksmiuose, liepiamosios nuosakos 

esam. 1. vn. ir dg. 2 asm. lytyse, pvz.: perdien, peržiem, dainuoi,-te, 

šlubį,-tė, važubį,-te, šukubi,-te. 

Svetimuose žodžiuose tribalsiai pasakomi dėl lengvesnio tarimo, pvz.: 

bifomba, blubmba, pubmpa, publka, pubrpeli.s „portfelis", bubikus.


Šaknies balsių kaita 

§ 79. Tarmėje šaknies balsiai kaitaliojasi kaip ir lk — to paties žodžio 

lytyse ir giminiškuose žodžiuose. Tik tarmėje šaknies balsių kaita yra dažnai 

paveikta fonetinių dėsnių, pvz.: klibi, kli.ba, klibitė.kas; lipi, It.pa, lipukai; 

spiri, spi.fa; stlri, sti.rzja.; bėga, be.gbja.; s'edi, sa.dėja.; suki, su.ka, s&.kčus; 

mū.ša, mušeika; drūtas, dru.teika; diena, de.ncela.; pieva, pe.vcela.; tvora, 

tva.rala.; puodas, pa.dvnce.; sriolas, sa.ldli.s. 

Kombinaciniai balsių dėsniai 

Asimiliacija 

§ 80. Daugiausia asimiliacijos paveiktas yra balsis e. Tarmės e prieš kito 

skiemens vidurinės ir užpakalinės eilės balsius gerokai paplatėją ir yra tariamas 

su a atspalviu. Toks e yra trumpas ir pusilgis ir fonetinėje transkripcijoje 

žymimas ce, pvz.: ddda, gi.veena, vada, bcs.dū.li.s, ncešū, mcetū. 

Paplatėjęs tarmės e yra ir prieš s, u (žr. 19, 20, 116 §), pvz.: pcelz, 

pcelbi.. Taip pat absoliutinėje žodžio galūnėje ir vienaskiemeniuose žodžiuose, 

pvz.: neša., matce., runkbvce., paklbtce., mcest, vces. 

Tarmės e, atliepiančio nekirčiuotą lk ie (žr. 36 §), platumas prieš užpakalinės 

ir vidurinės eilės balsius yra silpnesnis negu aukščiau paminėto e. 

Pvz.: še.nduna, re.šutduna. 

Sukietėję priebalsiai taip pat veikia balsius. Čia balsiai yra pakeičiami 

net kokybiškai (žr. apie priebalsių kietinimą). 

§ 81. Balsių priešakėjimas aprašomajai tarmei, taip pat visiems rytų 

dzūkams nėra toks būdingas, kaip kitoms tarmėms (pvz., šiaurės vakarų 

aukštaičių, vidurio aukštaičių ir Mituvos upyno tarmėje). 

Visi užpakalinės eilės balsiai po j ir kitų minkštų priebalsių Lkm, kaip 

ir visose tarmėse, yra supriešakėįę. Tik supriešakėjimo laipsnis čia yra mažesnis 

negu aukščiau paminėtose tarmėse. Labiausiai supriešakėjęs yra tik a 

dvibalsyje ai žodžio galūnėje, pvz.: brblei, ki.škei, peilei, svecel, žbdzeis, subdzeis, 

keleis. 

Kontrakcija ir elizija 

§ 82. Lkm tarmė, palyginti su kitomis tarmėmis, mažiau linkusi kontrahuoti 

ir pakenčia hiatą, dažniau — aa, pvz.: paa.rek, paakėk, nepaaina, paailui. 

Čia pirmasis a girdimas daug silpniau negu antrasis. Tačiau yra ir 

kontrakcijos bei elizijos pavyzdžių: kraivdki.s, smailaūsi.s, pa.Šere, nėja., nėra, 

pasilga., pasirstce., pasiint, netais „neateis", netnėš, netmūš, necūks, neždeks 

„neuždegs", nežmi.k „neužmiki", haūgi „negi", par „paarki", prisėis. 

§ 83. Balsių įspraudimas tarmėje — retas reiškinys. Sutikta žodžiuose: 

ali.ksni.s, gimindzija, želektvs „žaltys". 

§ 84. Balsių pridėjimo pavyzdys rastas tik vienas — iškala „žydų maldykla". 

§ 85. Balsių iškritimas — dažnesnis reiškinys, pvz.: kalnel, kėlne.s, šulmd 

„šilima", šulnrs, neznau. Nekirčiuotos sangrąžos dalelytės si i visuomet iškren-


ta, išskyrus tą atvejį, kada žodžio šaknis prasideda s, Š, z, ž, pvz.: nesniri, 

nesmSka., pazdzaūga, pasne.šėja., paskėla., pazdirba.. 

§ 86 Balsių nukritimas rastas tik svetimuose tarmei žodžiuose, pvz.: 

dekalubnas „odekolonas", kardijbnas, lįekstrikas „elektra", leventbfūs „elementorius", 

tamabflus „automobilis", nastazd „Anastazija", zabeld „Izabelė". 

KONSONANT1ZMAS 

§ 87. b, p, t, g, k, l, m, n, r, s, š, z, ž, j, v tariami kaip lk, atliepia 

tuos pačius lk priebalsius ir yra tos pat kilmės, kaip lk (dėl /, m, n, r, sudarančių 

antrąjį mišriojo dvibalsio tvirtagalį sandą, tarimo žr. 8 §), pvz.: 

pabaiga, pdkula.s, d&.ras „durys", takili.s, gird, kelmas, lapai, namai, ramū.mas, 

sdmana.s, šalna, zaūni.t, žvirgždas, ja.ji.mas, vargas. 

§ 88. n, esantis prieš gomurinius k, g, virsta liežuvio užpakaliniu (gomuriniu), 

pvz.: lūngas, dunksti.s „stogas", ingru-šti.s „kamštis", žvinga, sunkei, 

pinki. 

§ 89- /, ch, h tarmėje yra nauji, sutinkami tik svetinis kilmės žodžiuose, 

pvz.: fabrikas, fanera, felče.ri.s, f terma, fantas, filasubfas, frubntas, fubrma, 

fartafijSnas, fubteli.s; chalčtas, chardkta.fus, chihras, chart.stas, kalchubzas\\ 

chalchihzas; hįerbas, himnas. 

Šiuos žodžius su /, ch, h taria tik jaunesnieji tarmės atstovai, o senesnieji 

/, ch, h pakeičia p, k, g. 

Afrikatos 

§ 90. Afrikatos c, dz, č, dž tariamos taip, kaip ir lk. 

§ 91. Tarmės c atliepia lk c ir yra tokios pat kilmės, kaip lk. 

Toks c esti: 

a) garsažodžiuose ir iš jų padarytuose veiksmažodžiuose, pvz.: cakt, činkt, 

cin, cvafnpt, cinktelt, cvpint, ci.ps&t, cvdnktelt; 

b) svetimuose žodžiuose, pvz.: c&gla., cafkvce., cantna.ri.s, cigbras, ci.nas, 

cinamubnas, ci.mentas, ingeickd „angliška liga", kancil&rija, matubciklas. 

§ 92. c dar gali būti kilusi: 

a) iš t-f-s/ pdc, acugula., aci.nešce., act-suka., acmaūki.s, aciraiti.s; 

b) iš d+s: ka c&.kas „kad sukasi", ka cdka. „kad sako", ka caūsa „kad 

sausa". 

§ 93. Tarmės c atliepia lk c ir yra tokios pat kilmės, kaip lk č, pvz.: 

akėca.s, ažu.pincei „kulnys", pūncei, aleknlca, dru.teikrca, mergbcu., pacū-, 

pircu-, gulscas, supūnčavau „supančiojau", mdčaū, skaičaū, varcaū, aiča, dainubca, 

g&.luncu „gulinčiu, vn. įn.", ščkuncu, arcaū, balcaū, graicaū, nemacSm. 

§ 94. Pavardėse su priesagomis -nsk- ir -ausk- tarmės c atliepia lk s, 

pvz-: šklenckas, skardinckas, baranaūckas, gimžaūckas. 

§ 95. Tarmės c atliepia lk č ir yra tokios pat kilmės. Toks č esti: 

a) garsažodžiuose ir iš jų padarytuose žodžiuose, pvz.: čdukšt, čdkt, čirik, 

čirkšt, čul, čuži-čuži, ču-ča., ča.psst, čdukštelt, čerkšteli, čekstelt, čirškėt, 

čežėt, činkštelt, ču.lint „prižiūrėti", ču-pa.tis „krapštinėtis", čūrkštelt, čečeldkas 

(vartojama, kalbant apie vaikus: linksmi, judrūs), čupld „apsileidęs, nerangus",


čurkšlvs, čaudulls, čulmi.kas „žindukas". Taip pat žodžiuose činčt.bce.ras 

„vaistų žolė", ča.brdlei, čimefus „kas nors kartaus", čubkcs. „apykvailis", 

lapubči.s „lapuotis miškas"/ 

b) pavardėse, pvz.: čivvld, činčikas, čeberdkas; 

c) svetimuose žodžiuose, pvz.: bačka, četvefgas, čėrkd, čepelnvkas, čeverlkas, 

čebdtai, čedas, česnakas, čig&nas, kačergd, mdčeka, palvča „plūgo dalis", 

pičus, peču.rdla. „krosnies dalis", ta.blrčd, vinčus; 

d) dėl asimiliacijos, pvz.: aukščaū, ndščei „prietaisas dviem kibirams 

nešti", nešča (tar. nuos. vn. 1 asm.), ė-šča (t. p.), pauksčū.kas, šaukščė.kas, 

samanvkUus „vieta, kur samanos auga", vifkšča.s. 

§ 96. Tarmės dz atliepia lk dz ir yra tokios pat kilmės. Toks dz esti 

garsažodžiuose ir iš jų padarytuose veiksmažodžiuose, pvz.: dzankt, dzinkt, 

dzin, dzlp, dzvru.-dzvru. „garsas, girdimas piaunant", dzubpt (paukUkli.s su 

snapu dzdopt runka.n), dzdnktela.t, dzimblint, dzlrint, dzinkset „skambėti, 

žvangėti", dzingulubt, dzubint „iš lengvo bėgti", dzuopszt „lesinėti". 

§ 97. dz dar gali būti kilusi: 

a) iš d-(-.37 ka dzauka „kad tempia", ka dzimbja „kad zvimbia", ka 

dzifbja „kad zirbia"; 

b) iš t-\-z: adzvza, adzifbja, adzvifhbja. 

§ 98. Tarmės dz atliepia lk dz ir yra tokios pat kilmės, kaip lk dS, 

pvz.: dzaūksmas, dzSvce. „džiova", dza.vint, dzusnd, dzuvėsei, bridžu., 

didzū'ju.. 

§ 99. Tarmės dž atliepia lk dž ir yra tokios pat kilmės. Tokia dž esti: 

a) garsažodžiuose ir iš jų padarytuose veiksmažodžiuose, pvz.: dšdkt, 

džinkt, džirkšt, džukt, džirgint, džinktelt, džū.ktelt; 

b) svetimuose žodžiuose, pvz.: džangai „žvaguliai"; 

c) dėl asimiliacijos, pvz.: švaigždžu., bergšdša, aždšū'vi., izdžūs. 

Priebalsių junginiai su i 

bj, pj, mj, vj 

§ 100. Šiuose junginiuose j yra išlikęs prieš užpakalinės eilės balsius 

įvairiose žodžio pozicijose, pvz.: bjaurūs, labjaū, la.bjaū „truputį į pakalnę", 

pabjū.ra., gūlbju., pjauna, spjauna, kumpju., le.pjaū, lipjaū, lupjaū, kvkpja, 

pdpela.pju. „palėpių", Idpju., rupjei (priev.), d&.mja, st&.mja, ja.mjaū „ėmiau", 

szmjau, ramjatt, ššmju., kdrvju., kifvju., kdlvju., le.ža.vju., mbvjau. 

Šiuos junginius su j dažniau ištaria senesnieji tarmės atstovai, jaunesnieji 

dažnai pasako be j. 

Kombinaciniai priebalsių dėsniai 

Asimiliacija 

Priebalsių minkštinimas 

§ 101. Suminkštėję priebalsiai Lkm tarmėje, kaip ir kitose tarmėse, yra 

prieš priešakinės eilės ir supriešakėjusius balsius, pvz.: bce.gfrnas, M.bilas, 

piesta, pabafzdis „1. kaip lk, 2. dalgio dalis", puštJta., šlikšta, zitbin&.kas


„vėjo malūnėlis", Sbufls „1. kaip lk, 2. smulkios malkos", raizgallnee. 

„pinučių tvora", ri.il-kšH.s „rytinis ... pienas", pušduji.s „juosmuo", paU-iee. 

„liūtis", šibas, bulbienūs, gre.šiienūs. 

§ 102. Visi priebalsiai, stovį prieš minėtus balsius, yra minkšti (išskyrus 

k, g). Minkščiausias tas, kur stovi prieš pat priešakinės eilės ar supriešakėjusį 

balsį, pvz.: ber&vnas, kirvelis, kup'sikhi, alkšnSkas, pitšču.kas, Svlfb- 

M.kas. 

§ 103. Priebalsiai k, g yra minkšti tik tokiu atveju, kai jie stovi betarpiškai 

prieš priešakinės eilės ar supriešakėjusį balsį, pvz.: akis, kifvi.s, trauka 

„geria", kū-tina, gl.ra, rugei, asisagSji.s „užsisagstęs". 

§ 104. Priešdėlėtų žodžių pirmojo komponento priebalsis, esąs prieš 

antrojo komponento minkštą priebalsį, tariamas ir minkštai, ir kietai, pvz.: 

ažndšt\\ašncešt, ašvdšt\\ašvcešt, pahvst\\partvst, adbifpt\\adbifpt,inkėlt\\inkėlt. 

§ 105. Minkštai tariami priebalsiai žodžio gale, išnykus priešakinės eilės 

balsiams arba j, šiais atvejais 19 

: 

a) bendraties galūnės t, pvz.: ali, art, dainuot, šauki; 

b) esam. 1. mot. g. dalyvių galinis t, pvz., audzuni „audžiami", pjaununi 

„piaunanti", ravjuni „ravinti", rauduhi „raudanti"; 

c) esam. 1. padalyvių galinis t, pvz.: druni, krdununi, ll.puni, še.ndununi; 

d) liepiamosios nuosakos esam. 1. lyčių galiniai priebalsiai (išskyrus k, m> 

kartais p, n, t), pvz.: aih „eiki", bar „barki", grauh „griauki", gul „gulki", 

las „leski", neš „neški", vėi „veski"; 

e) geidžiamosios nuosakos lyčių su priešdėliu te- galiniai priebalsiai (išskyrus 

k, p, m), pvz.: tegef „tegeria", tenėš „teneša", tešil „tešyla", 

„teveda"; 

tevėi 

f) priešdėlėtųjų veiksmažodžių būtojo kartinio laiko trumpesnių lyčių 

galiniai priebalsiai, pvz.: ažu.kaš „užkasė", ažū.neš „užnešė", nū.vet „nuvedė", 

su.riš „surišo", sė.las „sulesė"; 

g) ištiktukuose, pvz.: bidz, klest, sasi, šasi; 

h) asmeninio įvardžio vn. naud. lytyje man; 

i) prieveiksmyje vašic „čia"; 

j) žodžiuose gal, del, pakol, tSl, vel. 

Priebalsių kietinimas 

§ 106- Priebalsiai aprašomojoje tarmėje, kaip lk ir kitose tarmėse, yra 

kieti prieš užpakalinės eilės balsius, pvz.: lapas, pasaka, ratkli.s, takas, 

ba.luoja, vagSja. 

§ 107. Taip pat priebalsiai yra sukietėję prieš lk e, ė, -e (


§ 108. Vakarų dzūkuose priebalsių kietinimas yra stipresnis negu rytų 

dzūkų tarmėse. Čia dėsningo priebalsių kietinimo plote 20 

prieš aukščiau minėtus 

lk balsius kietinami Z, r 21 

, 5, š, ž (dėsningai), pvz.: sasūk, reka, 

ša-Šatas, žamaicis, ša-mė Lp, Mrc ir b, v, d, t, m, n (sporadiškai), pvz.: 

b£ga, karve, vijas, mgšlas, migo, ner. Taip pat šiame plote dėsningai kietinami 

r, s, š, ž


§ 114. Vidurio ir rytų aukštaičių tarmėse po sukietėjusio priebalsio lk 

e>a, pvz.: la'das, la'ka, Id'sa, avelas, kaulas, žolds, sdula, varia Pn, Btr, Sp, 

Ktv, Prv, Lbn, Žsl, Bbl. 

§ 115. Šiaurinėje rytų dzūkų dalyje balsio kokybė po sukietėjusio priebalsio 

priklauso nuo kirčio ir nuo pozicijos žodyje: 

a) a atliepia nekirčiuotą ir žodžio gale kirčiuotą lk e, pvz.: pelanai, 

ladl.ni.s, gegutcela, varncela, avelas, lu.pelds Dglš, Bržn, Rm; 

b) s atliepia žodžio viduryje kirčiuotą lk e, pvz.: ledas, kuolzli.s, hka; 

dvareli.s, retas; senina „senystė", seni „sensta", nusUids, leidzas (ten pat). 

§ 116. Po sukietėjusių /, r, 5 prieš lk ė Lkm tarmėje gali būti: 

a) s, atliepiąs kirčiuotą lk ė (žr. 38 §), pvz.: /s/a., pu.sh, galėsi; rėksmas, 

tureja., reka.; sėkla, seli.na.s, seklus, pakasė „prie Pakaso ežero", sedi, semce.. 

Dvibalsyje yra em, en, pvz.: pelėm, pu.siera, pabarėm; gerklen, ža.len, 

pdbaren, pakasin (žr. 75 §); 

b) a., atliepiąs nekirčiuotą lk ė (žr. 32 §), pvz.: aguondla., du.daūa.s; 

ra.ki.mas, ra.ksnfs; sa.klalds, sa.dėjau. 

Dvibalsyje yra a.m, a.n, pvz.: aguondla.m, pušdla.m, kdla.m ~ kalėm, kepū.ra.m, 

d&'ra.m^dūrėm, ku'ra.w~kūrėm," pū.sa.m, kdsa.m\\kdse.m~'k2Lsbm.. 

§ 117. Kitose rytų dzūkų šnektose ir kirčiuotoje, ir nekirčiuotoje pozicijoje 

yra s, pvz.: ku.lejas, velejatie „skalbimo laikas", veleną, gerkle, sanckle, 

žemais. Prd, Dt, Jn, Dglš, Bržn, Rm, ažusk/ele, ažuž/ele Dt; reka, 

rekaū; seluos, sėdėjau (ten pat). 

Adutiškio apylinkėse 24 

toje pačioje pozicijoje yra a, pvz.: kld'cis, pala'pa-, 

nu.la-kce-, mėila-, žwrdx „žėrėti", £


§ 120. Po /, r, s prieš lk -e (


§ 129. Priebalsiai n, t Lkm tarmėje ir visoje pietinėje rytų dzūkų dalyje 

kietėja tik dėl kietinamų (/, s) priebalsių įtakos 28 

, pvz.: 

a) po /.• balndli.s, kalndlis, kulndli.s, pakalna., balmi, delnu, kalnu, švelndsna.; 

patilta., tiltdli.s, šaltdkšni.s, baltdsna., šaltdsna.; 

b) po s: baltdsna., gerdsna., gražcesna., juodcesna., mažesnu, pla.nesmi, 

tumsasnbt (vn. įn.); mergvsta., nuogallsta. „nėra kuo apsirengti", sanlsta., 

stabule, stabū-klas, tarnvsta., tekesta.s, ubagvsta., ženlsta., šma.grsta.. 

Po r rastas tik vienas žodis girtdsni.s. Šiaip n, t po r pietinėje rytų 

dzūkų dalyje nekietinami, pvz.: burnala., girncela.s, pirtcela. 

n, t 

c, d, z 

§ 130. Priebalsiai c, d, z pietinėje rytų dzūkų dalyje kietinami tik keliuose 

žodžiuose, pvz.: cantna.ri.s, cifus „caras", grū.ca., bizda.le, zebja „cypia" 

(plg. gerkh zebja), zirzlt, zirzds ~zirz&s. 

§ 131. Priebalsiai t, d, n, c, z dėsningai kietinami rytų dzūkų šiaurinėje 

dalyje (žr. 109 § ), pvz.: sens, svirnelis, du.kteres „dukterys", nukint'e „nukentėjo", 

cerus, ciberas „kubilas", dėde, rū.dena., zirzdkli.s, zirzi „zirzėjo". 

§ 132. Priebalsių depalatalizacijos atvejų yra randama ir lietuviškose BTSR 

salose, pvz.: brold'lis, šald'h, giesmėele, lakėja, laisk Zt, Rmšk, Pls, Grv; ra'ties 

„reti", brįslava „Brėslava" Jdl, pavd'saro, noru, šd'ra Dmš, Pls; sasuo, sd'nas, 

pasii, sas~sės „sės" Dmš, Dvrč, Jdl; šaimi-na, Sanoti, gelašeh (bet gela-žė) 

Pls, Dmš; de.de, tėvas, rdskreca, dzovina Zt. 

§ 133. Dėl priebalsių kietinimo (ar tai senas, ar naujas reiškinys) galima 

padaryti keletą sugretinimų. Tarmių faktai rodo, kad priebalsių sukietėjimas 

tarmėse nėra vienalaikis. Priebalsio / kietėjimo laikas vidurio ir rytų aukštaičiuose 

bus buvęs XIII — XIVa.; tai rodo nesukietėjęs / XIVa. paskolintuose 

žodžiuose, taip pat kai kurios rytiečių lytys, pvz.: lonta, luntd^. 

§ 134. Iš senųjų mūsų raštų matyti, kad XVI —XVIIIa. Vidurio ir Rytų 

Lietuvos tarmėse l buvo dėsningai kietinamas, pvz.: kibirkštėles 82o> kumelelo 

246, meile 316, lagzodi 548, dayles 18421 „amatai", galėtu 31529 ir kt. Š.P. 

§ 135. Žodžio lenta nevienodas ištarimas įvairiose rytų aukštaičių tarmėse 

taip pat rodo, kad / kietėjimo laikas tose tarmėse nebuvo vienodas 30 

. Formos 

lonf Šd, luntd Msnk, Krnv, Pg, Šk, Pnv, lont Pkr, Slč, Jnš, Pm, lunt\\ 

lint B kalba, kad šiose šnektose / yra sukietėjęs prieš enan>pn, un. Tokios lytys randamos tik vakarinėje 

rytų aukštaičių dalyje. Likusi (rytinė) dalis, taip pat visi rytų dzūkai turi 

lintd (lint, linta), 

luntd. 

vadinasi, / čia sukietėjo po eri>in proceso, kitaip būtų 

§ 136. / kietėjimo laiko nevienodumą rodo e'-kamienių vardažodžių vienaskaitos 

įnagininko ir galininko galūnės. Vienos tarmės turi galūnes -u, pvz.: 

kurnėsiu, skareliu (žr. 121, 124 §), kitos -a, pvz.: dldela (ZT. 122, 126 §); 

28 

Šis kietinimas yra sporadiškas, tos pačios lytys pasakomos ir su minkštais n. r. 

29 

A. Salys. Kelios pastabos tarmių istorijai. „Archivum philologicum", K., 1933, 

27 psl. 

5 0 

Ten pat.

28 . J. Kardelytė 

šiose lytyse l yra sukietėjęs prieš enį>in. Lytys su -u, -a po sukietėjusi© / 

gal. ir įn. yra sutinkamos tik Vidurio Lietuvoje, taip pat vakarinėje ir vidurinėje 

Rytų Lietuvos dalyje. 

Lietuvos rytuose, taip pat visų rytų dzūkų tarmėse šios lytys yra su -u, 

pvz.: skardlu., sdulu., pdkelu, sduhi. Jeigu / čia būtų sukietėjęs prieš eri>in, 

tada būtų lytys *skardla., *sdula., *p&kela, *sdula, nes e po sukietėjusių 

priebalsių virsta a (plg. 111 §). 

Vadinasi, rytinių aukštaičių ir visų rytų dzūkų / prieš lk e, ė, -e (


§ 146. Garsų samplaikos ks, kš, gm kaitaliojasi, pvz.: draskyt, drrkst; 

maskatubt, maksatubt „tabaluoti, plevėsuoti", pi.škėt, pikšt; tarškit, trakšėt; 

puškėt, pukšėt; vizgėt, vigzit; mikst, mezga. 

Priebalsių iškritimas 

§ 147- Greta atsidūrus tokiems pat priebalsiams, vienas priebalsis iškrenta, 

pvz.: išaūkt, išert, išukubt, perišt, perakt „persmeigti, perdurti", 

pū.sausi.s, i šakė- „iš šakų", i šdna. „iš šono", i šaudu- „iš šiaudų", pe rugets 

„per rugius", pa r asu. „per rasą". 

§ 148. Greta atsidūrus nevienodo skardumo priebalsiams, pirmasis iškrenta, 

lieka antrasis, pvz.: 

š-\-ž>ž: ižbda., ižebSja. „išžabojo", iža.ldva., ižu.va. „išžvejojo"; 

ž-\-š>š: ušėka., u.švilpee. „užskrido, užbėgo kur nors į viršų"; 

ž-\-s>s: u.sukce., asl.degce., uspjdvce., asi.lita. „kiek užkando", ast.mušce., 

ast.raukce.; 

sĄ-ž>ž: pū.žali.s, ar žemi. „ars žemę", kraū žiedus, vi žiema, vif 

žirTais; 

š-\-z>z: i.zirzce., izi.lSja.; 

g + k>k: daū kur, daū kdrvju.; 

k-}-g>g: paldu gdla., Id galu „lėk palei galą" (plg. Id galit kluoną.), su 

girnas „suk girnas"; 

p-\-b>b: visai baras „visaip barasi", tei bl.ja. „taip bijo", grd bdlu. 

„grėbki balą, iš balos šieną". 

§ 149- Iš dviejų vienodo skardumo priebalsių lieka antrasis, pvz.: 

s+ vi šaūka, basa šSka „basas šoka", grsp šdudus „grėbs šiaudus". 

§ 150. Kiti priebalsių iškritimai: api.nvs (kai kurie tarmės atstovai pasako 

ir apvi.nrs), aukštįeni.kas „aukštielninkas", skiedd „skiedra", ske.dlnas „skied 

rynas", skrude.h (ir skruzde.Ie), plu-ksna. 

Priebalsių nukritimas 

§ 151. Palyginti su lk, tarmės žodyje undub „vanduo" yra nukritęs v 

(plg. rus. eoda, eedpo, vok. Wasser, anglų wet „šlapias", zvater „vanduo", bet 

kitos ide. kalbos turi be v, pvz.: lat. ūdens „vanduo", lot. unda „banga", 

skr. udraham „vanduo"). Lietuvių kalbos tarmėse ši lytis sutinkama su v ir 

be v. Tas pats ir su tinta „vanta" (plg. lat. ota „plaštaka"), bet vandtis. 

§ 152. r nukritęs jungtukuose ar, ir. Jungtuke ar r nukrenta tais atvejais, 

kai jungtukas eina prieš žodį, prasidedantį priebalsiu, pvz.: a sakei, a matei, 

a dainavai, a tū cd. Jeigu jungtukas ar eina prieš žodį, prasidedantį balsiu, r 

nenukrenta, pvz.: ar aisi, ar dnaz bū.va., ar hr kas. 

Jungtuke ir r gali nukristi ir vienu, ir kitu atveju, pvz.: kasei i nieką, 

neprt.kasei, dū'ra. i nudu-ra., aina i aina; i jdž buvau (priebalsis r jungtukuose 

ar, ir nukrenta nedėsningai). 

§ 153. r yra nukritęs žodyje da. „dar". 

§ 154. / nukrenta kai kurių prieveiksmių galūnėse, pvz.: kdde, tSde. 

§ 155. n nukritęs žodyje indrs „nendrė".


Priebalsių pridėjimas 

§ 156- Žodžio pradžioje prieš užpakalinės eilės balsius tarmėje pridedamas 

(nedėsningai) v 32 

, pvz.: vubga, vufzga. Žodyje uodega v gali būti ir 

nepridėtas, jeigu vuodega^įiodega 33 

. 

§ 157. Prieš priešakinės eilės balsius pridedamas j, pvz.: jilgas, jirht, jif 

(jir a& buvau), jieva, jigna. 

§ 158. Jeigu enklitiko balsis i stovi prieš kitą žodį, prasidedantį balsiu 

(dažniausiai a, i), tai jis virsta j ir prisišlieja prie kirčiuoto žodžio, pvz.: 6 

jaš piriau, prnau ž&lu.ju. ru.tcelbl.; b jin kaina, balti da.bilalei. 

jaš 

Arba i lieka, o prie kito žodžio dar pridedamas j, pvz.: i jaš macaū, i 

dudzu. 

§ 159. Prieš k, t tarmėje mėgstama pridėti s, pvz.: skragždce., sketefus 

„ketera", skabint „apkabinti", skdptert „gribštert", stvėrt, stu'kstunca, 

„kremzlė". 

skrumzle 

§ 160. Kiti priebalsių 

ge.t&.kas. 

pridėjimai: ščaudulls, ščdude.t, ščaūptis, silsėtis, 

Priebalsių įterpimas 

§ 161. Žodžio viduryje tarp dviejų balsių, hiatui išvengti, įterpiama y, v, 

pvz.: pdje.mce., n&.je.mce., prx.je.mae., apvjaušru, suvubdce., suvėdce., suveja., 

nuveja., nuveina, suveji.mas. 

§ 162. Kiti priebalsių įterpimai: zelektls „žaltys", apvnastri.s „apynasns", 

raikštis, straublvs, kri.kšta.las, morkva. 

SANTRUMPO S 

Adm —Adomynė, Kupiškio raj. 

Al—Alytus 

Aln—Alunta, Molėtų raj. 

Ant—Antalieptė, Zarasų raj. 

B—Biržai 

Bbl—Bubliai, Kėdainių raj. 

Bržn—Birženiškis, Ignalinos raj. 

Btr—Butrimonys, Jiezno raj. 

Dbk— Debeikiai, Anykščių raj. 

Dglš—Daugėliškis, Ignalinos raj. 

Dmš — Damošiai, BTSR, Breslaujos ra . 

Dn —Dainava, Eišiškių raj. 

Drsk —Druskininkai 

Ds —Dusetos 

Dt —Dotenėnai, Švenčionių raj. 

Dvrč —Dvarčiniai, BTSR, Breslaujos raj. 

Grv — Gervėčiai, BTSR, Astravo raj. 

Imbr— Imbradas, iZarasų raj. 

Jdl — Juodelėnai, BTSR, Breslaujos raj. 

Jn—Jonėnai, Ignalinos raj. 

Jnš — Joniškis 

Jsk — Jaskonys, Varėnos raj. 

Jzn — Jieznas 

Kk — Kuktiškės, Utenos raj. 

Kn — Kaniava, Varėnos raj. 

Km — Kruonis, Kaišiadorių raj. 

Krnv — Kernavė, Širvintų raj. 

Ktv —Kietaviškės, Vievio raj. 

Lbn —Labūnava, Kėdainių raj. 

Ld —Liūdiškės, Anykščių raj. 

Lp—Leipalingis, Lazdijų raj. 

Lpn — Lieponys, Trakų raj. 

Lzd— Lazdijai 

Mrc —Marcinkonys, Varėnos raj. 

Mrk — Merkinė 

Msnk—Musninkai, Širvintų raj. 

Pg—Pagiriai, Ramygalos raj. 

Pkr — Pakruojis 

Pim—Palomenė, Kaišiadorių raj. 

Pls-Pelesa, BTSR, Rodūnės raj. 

Pm—Pamūšis, Pakruojo raj. 

Pn— Punia, Jiezno raj. 

Pnd—Pandėlys 

Pnš — Panošiškės, Trakų raj. 

Lytis su v daugiausia vartoja senieji tarmės atstovai. 

P. Skardžius. Lietuvių kalbos žodžių daryba, V., 1943, 103 psl.

Pnv—Piniava, Panevėžio raj. 

Prd — Parudaminys, Vilniaus raj. 

Prv—Pravieniškės, Kauno raj. 

Psv — Pasvalys 

Pšv — Pašvitinys, Pakruojo raj. 

Rg —Raguva, Panevėžio raj. 

Rm —Rimšė, Ignalinos raj. 

Rmšk —Ramaškonys, BTSR, Varanavo raj. 

Sdk —Sudeikiai, Utenos raj. 

Skp — Skapiškis, Pandėlio raj. 

Slč — Saločiai, Pasvalio raj. 

S m —Semeliškės, Vievio raj. 

Sp — Siponys, Prienų raj. 

Ssk —Siesikai, Ukmergės raj. 

Stl — Stelmužė, Zarasų rai. 

Linkmenų' tarmės fonetika 31 

OHETHKA JlHHKMflHCKOrO TOBOPA 

51. KAPA51JIHTE 

Pe3K>Me 

Šd —Šeduva 

Šk —Šukionys, Biržų raj. 

Užb — Užublendžiai, Širvintų raj. 

Vlk —Valkininkai, Eišiškių raj. 

Vr —Varliai, Rokiškio raj. 

Vrn —Varėna 

Vs—Veisiejai 

Všk —Vaškai, Linkuvos raj. 

Zr—parašai 

Zt —Zietela, BTSR, Gardino raj. 

Žsl— Žasliai, Kaišiadorių raj. 

lk —literatūrinė kalba 

Š. P. — Syrwids. Punktay sakimu, 

Gattingen, 1929. 

B pa6oTe onucbiBaeTCH 3ByKOBoii cocTaB, yflapeHHe, HHTOHanHH, BOK3JIH3M 

H K0HC0H3HTH3M B OAHOM H3 rOBOpOB CeBepO-BoCTO^HOH JlHTBbl. 

OoHeTHųecKHe nsjiemia onncbiBaeMoro roBopa cpaBHHBaioTCH c ąbaKTaniH 

jiHTOBCKoro jiHTepaTypHoro H3UKa H coce/iHHx roBopoB; r/ie HY>KHO, O6T>HC- 

HHJOTCH H HCTOpH^eCKH. 

B JIHHKMHHCKOM TOBOpe COXpaHHJIHCb B HeyAapHeMOH n03HUHH cTapbie 

AOJirHe 6ajiTHflcKHe (H HHfloeBponeHCKHe) r.nacHbie a, e. 3TH rviacHbie B TOBO- 

pe coxpaHHJiHCb TojibKo KaK nojiy.no.nrHe. HeyAapneMbiH /mųbTOHr ie npeBpa- 

THJica B MOHO(į)TOHr e.. CoųeraHHH *tj, *dj npeBpaTHJiHcb cooTBeTCTBeHHo B C 

H dz. CorJiacHbit /, r, s, KaK npaBH.no, 0TBep,ąeBaioT nepefl e, ė H nepefl cTa- 

pbiM coųeTaHHeM -en. CorjiacHbie n, t, c, z oTBepAeBaroT TojibKO B HeKOTopbJX

J. Kardelytė, Linkmenų tarmės fonetika - Baltnexus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?