J. Kardelytė, Linkmenų tarmės fonetika - Baltnexus

Linkmenų tarmės fonetika
2. Dviskiemeniai tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai trumpesnėse tariamosios
nuosakos lytyse turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: aūkča, aūktum, aūkt;
bafca, bartum, barti difpca, čirptum, difpt; klaūsca, klaustum, klaust.
VOKALIZMAS
Balsių kokybė
§ 15. a (kirčiuotas ir nekirčiuotas) Lkm tarmėje yra labiau suužpakalėjęs
negu lk (toks labiau suužpakalėjęs a yra ir visų rytų dzūkų, taip pat kai
kurių žadininkų tarmėje, pvz., apie Svėdasus), a kokybė dar priklauso ir nuo
skiemens rūšies: uždaruose skiemenyse a yra kiek siauresnis ir dar daugiau
suužpakalėjęs negu atviruose, pvz., plg. žodžius baltas, šaltas, katras ir vasara,
ašara, mana.
§ 16. Nekirčiuotas trumpas e 3
yra siauresnis, girdimas ne taip aiškiai,
kaip kirčiuotas. Toks e yra silpniau girdimas už lk, šiaurės vakariečių (pvz.,
apie Šakyną) nekirčiuotą e.
§ 17. i, u tarmėje yra labiau įtempti ir siauresni negu lk. Tarimas įvairiose
žodžio pozicijose beveik vienodas, tik nekirčiuotas u yra daugiau suužpakalėjęs
negu kirčiuotas. Šis skirtumas yra nedidelis, paprastai ausiai vos
girdimas.
§ 18. Tarmės ė, o yra daug platesni negu lk. ė kokybė dar priklauso
nuo kirčio — kirčiuotas ė yra kiek siauresnis, labiau įtemptas negu nekirčiuoj
t i *.
tas, pvz., plg. žodžius tėvas, dėdce., šėmas ir dėdi*~~>dtdk, bėri, šėmi. Siaurės
ir vakarų pakraščiuose tarmės o yra šiek tiek siauresnis, pietų ir rytų pakraščiuose
— platesnis ir atviresnis negu tarmės centre.
§ 19. Tarmės u tariamas panašiai kaip rusų u, tik tarmėje, palyginti su
rusų k., šis u yra artimesnis priešakinės eilės balsiams. Toks u yra po sukietėjusių
priebalsių.
§ 20. Tarimo atžvilgiu s yra platesnis negu tarmės ė. Toks s būna po
sukietėjusių priebalsių.
Balsių kiekybė
§ 21. Lkm tarmėje balsiai yra ilgi, pusilgiai ir trumpi.
§ 22. Ilgieji tarmės balsiai yra trumpesni negu lk, šiaurinių vakarų aukštaičių,
vakarų dzūkų. Toks ilgųjų balsių kiekybės laipsnis girdimas visame
žalininkų plote, Švenčionėlių, Ignalinos apylinkėse.
Ilgesni negu lk (arba tokio pat ilgumo) balsiai girdimi tada, kai kalbėtojas
stebisi, didžiuojasi, giria, pamėgdžioja, šaukia, erzina... Tokiais atvejais
ne tik ilgieji, bet ir trumpieji balsiai dažnai prašoka savo normalaus ilgumo
laipsnį (panašios rūšies ilgieji balsiai nebus aptariami).
§ 23. Pusilgius balsius pažįsta visi rytų lietuviai, taip pat žemaičiai, vakarų
aukštaičiai ir kt. tarmės. Tačiau balsių pusilgumas, palyginti, pavyzdžiui,
rytų lietuvių ir žemaičių tarmes, yra nevienodas. Žemaičių pusilgiai balsiai
3
Apie ce žr. 80 §.
9