J. Kardelytė, Linkmenų tarmės fonetika - Baltnexus

Linkmenų tarmės fonetika 13
„asiūklis", ba.bu.tce., binda.fus (pavardė), la.bėli.s „pakalnėlė", tva.rala.~
tvorelė, a.škbs, ša.vSs „platus plyšys, spraga, vn. kilm.", tva.rbs, gdlva.s, kalba.s,
lazda.s, šaka.s, beržą., krū-ma., narna., dora., iSpa., rdša., žafga., mbža. „mažėjo",
šdka., važdva.;
ge.A.mas, ge.fū.kas „ėriukas", bi.tce., de.diince., bedubnce. „badas", keverbnce.
„nerangus", paklbtce., daržine.s, me.lvne.s, kapbne.s, lape.s, gelaži.na?.,
medi.nce., vvšnince., kaulines, tru-šine.s (plg. trū'šine.s šake.s „mėšlui skirtos"),
u.žuoli.ne.s, ddrce., grdudce., neša., praūsce., sndudce.;
baidi.kls, dvi.li.kce. „dvylikta valanda", gi.venimas, kmi.nklei, seli.na.s „sėlenos",
sali.mas „išvirta putra iš ruginių miltų", šeimi.ncela., šū.nagri.bei,
vi.žcela.s, vi.rvnas „1. labai didelis vyras, 2. netikęs vyras", dri.žbm, gri.nbm,
vi.tom (dg. naud., įn.), pali.pėjau, pami.hjau, pati.lsjau;
gru.dai, ku.ls, kru.velū'tce., malu.nėli.s, ru.kšt&la., šu-ls., tru.kumė, žlu.gė,
žu.kls, ku.rint, pazdru.tint „pasistiprinti", prizgru.de.idut „vos-ne-vos prisirinkti
ko nors", ru.kšte.ldut „rūgštyniauti".
§ 33. Senasis ilgasis i tarmėje be kirčio sutrumpėjo iki pusilgio ja-kamienių
vardažodžių vn. vard. lytyje, pvz.: alksni.s, aršketi.s, bafzdi.s, batvinieni.s,
berželi.s, gegėli.s „pirmoji pavasario žolė", pavietus „pašiūrė malkoms,
ūkio padargams sudėti", diedakalni.s (kalno vardas), kri.ždlakalni.s (t. p.),
vidu.vasari.s, vidu.že.mi.s, baikštesni.s, nuožulnesni.s, skrabnesni.s „greitesnis",
būlbini.s, berži.ni.s, kalnini.s „ant kalno gyvenąs", kapeikini.s „vertas kapeikos",
pernlkšti.s, šimeti.s, ju.ši.ški.s, mu.ši.ški.s (plg. estų takijas, prūsų rikijs). Toks
i yra visų tų rytiečių, kurie netrumpina galūnių.
§ 34. Pusilgiai a, e dar yra kilę iš nekirčiuotų suvienabalsėjusių uo, ie
ir atliepia tuos pačius lk uo, ie.
§ 35. a.