Metodikos studija red.pdf - Druskininkai

pagrindiniuose Lietuvos mineraliniuose vandenyse yra katijonai – natris, kalcis,
magnis ir anijonai – chloridas, sulfatas, hidrokarbonatas;
mikroelementai ir ultramikroelementai (mg/l). Jų yra iki 50. Kai kurie – J, Br, Fe, As,
F pasiţymi dideliu biologiniu aktyvumu ir yra būtini įvairioms organizmo funkcijoms
uţtikrinti;
organinės medţiagos – humusinės, fenolai, bitumai ir kt.;
dujos – angliarūgštės, sieros vandenilio, metano, azoto ir kt.
Būtina ţinoti mineralinio vandens elementų kokybinius ir kiekybinius standartus. Svarbios
tiek minimalios, dar turinčios terapinį poveikį, tiek maksimalios, jau kenksmingos ţmogui
reikšmės. Natūralaus mineralinio vandens poţymiai ir kriterijai bei jo sudedamųjų dalių
koncentracijų ribinės vertės reglamentuotos Lietuvos higienos norma HN 28 : 2003. Nors
ši higienos norma netaikoma „natūraliam mineraliniam vandeniui, kuris jo gavybos vietoje
vartojamas gydymui terminėse ir hidrotermalinėse gydyklose...―[12], tačiau jos reikalavimų
laikomasi ir kurortinėje veikloje.
Lietuvos kurortuose vyrauja kalciniai natriniai chloridiniai mineraliniai vandenys. Chloro
anijonai sudaro daugiau kaip 80 ekv.%, katijonų sudėtis įvairesnė – natris, kalcis, magnis.
Tai vadinamieji mineraliniai vandenys be specifinių komponentų [46]. Šio tipo mineraliniai
vandenys pasaulyje ir Lietuvoje sudaro pagrindinę balneologiniam gydymui naudojamų
mineralinių vandenų grupę.
Kliniškai ištirti yra tik kurortuose gydymui naudojami mineraliniai vandenys. Kitur randamų
mineralinio vandens šaltinių ar gręţinių atlikti tik cheminiai, kartais ir mikrobiologiniai
tyrimai.
Lietuvoje mineralinio vandens naudojimo gydymui medicininių ieškojimų pradţia siejama
su I. Fonbergo darbu „Druskininkų mineralinio vandens aprašymas― (1838 m.). Čia
nurodoma dviejų mineralinio vandens šaltinių, tinkamų gydymui cheminė sudėtis, ypatybės
ir ligos, kurias šie vandenys gydo geriausiai. Nurodoma vonių temperatūra, jų naudojimo
daţnis ir kt.
43