Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
20<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
Taikyti tokie tyrimo metodai: anketavimas ir<br />
trenerių ataskaitų analizė. Apžvelgti mokslinės literatūros<br />
šaltiniai, apibendrinta didelio meistriškumo<br />
sportininkų rengimo metodika išleistuose vadovėliuose,<br />
monografijoje, mokslinėse disertacijose,<br />
straipsniai, išspausdinti <strong>Lietuvos</strong> moksliniuose<br />
žurnaluose, konferencijų medžiagose, trenerių seminaruose,<br />
Pekino ir Londono olimpinių žaidynių<br />
programose, ilgametė trenerių, mokslininkų, vadybininkų,<br />
gydytojų patirtis rengiant didelio meistriškumo<br />
sportininkus. Statistinė empirinių duomenų<br />
analizė atlikta naudojant SPSS PC/8.0 statistinį paketą.<br />
Statistiniam skirtumų reikšmingumui nustatyti<br />
naudotas χ 2 (chi kvadrato) testas. Skirtumas laikytas<br />
statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.<br />
Tyrimo rezultatai<br />
Mūsų atlikti tyrimai atskleidė kai kuriuos sportinio<br />
rengimo, kuriuo buvo siekiama geriausio sportininko<br />
parengtumo ir prognozuojamo rezultato<br />
olimpinėse žaidynėse, valdymo metodikos ypatumus.<br />
Treniravimo modelio kūrimas yra šiuolaikinė<br />
perspektyvi įvairaus meistriškumo sportininkų rengimo<br />
planavimo, valdymo ir prognozavimo kryptis.<br />
Tačiau trenerių sukurti modeliai (perspektyvumo,<br />
parengtumo, varžybinės veiklos, varžybinės kovos)<br />
ir jų įgyvendinimas turi būti mokslininkų sociologiniais<br />
ir laboratoriniais tyrimais tikrinami ir vertinami.<br />
Kaip parodė tyrimas, rengiantis Pekino olimpinėms<br />
žaidynėms dauguma trenerių, o olimpiniais<br />
2008 m. – visi treneriai buvo sudarę metinius treniruotės<br />
modelius. Palyginus šiuos rodiklius su Atėnų<br />
olimpinių žaidynių ciklo duomenimis, kai metinius<br />
treniruotės modelius tebuvo sudarę 42 % trenerių<br />
(Karoblis ir kt., 2009, 190), galima daryti išvadą,<br />
kad dabar treneriai dirba kryptingai pagal patvirtintus<br />
planus, nors dažnai dėl kai kurių sportininkų<br />
traumų ar kitų objektyvių priežasčių daro neišvengiamas<br />
korekcijas, susijusias su treniruotės vyksmo<br />
organizavimu, fizinių krūvių paskirstymu. Praktikoje<br />
treneriai dažnai stengiasi treniruoti silpnesniąsias<br />
fizines ypatybes, dažniausiai nulemtas genetiškai,<br />
tai trukdo ugdyti dominuojančias ypatybes, kurios<br />
yra sėkmės laidas.<br />
Nors dauguma trenerių jau metų pradžioje sudaro<br />
metinius treniruotės modelius, bet tik dalis šių modelių<br />
aptariama trenerių taryboje dalyvaujant medikams,<br />
mokslininkams ir organizatoriams (1 pav.).<br />
Analizuojant trenerių nuomonę apie kai kuriuos<br />
svarbius treniruotės valdymo komponentus paaiškėjo,<br />
kad dauguma trenerių, kryptingai planuodami<br />
sportininko rengimą, nustato jo stipriausias fizines<br />
ypatybes, jų sportininkai veda treniruotės krūvio ir<br />
važybės veiklos, savikontrolės apskaitą.<br />
Treniruotės krūvio ir varžybinės veiklos apskaita<br />
ir savikontrolės duomenų tvarkymas yra svarbus sėkmingo<br />
treniruotės valdymo komponentas. Šios apskaitos<br />
analizė padeda priimti tinkamus sprendimus,<br />
nes apskaita apima ir planų vykdymą, ir varžybų rezultatus,<br />
ir pedagoginės, psichologinės, medicininės,<br />
biologinės kontrolės duomenis. Vis dėlto pastebėta,<br />
kad nors dauguma sportininkų ir trenerių vedė treniruotės<br />
krūvio ir varžybinės veiklos bei savikontrolės<br />
duomenų apskaitą, bet dalis trenerių dažnai nurodė,<br />
kad sportininkai dėl nenoro ar dėl nemokėjimo nepildo<br />
<strong>Lietuvos</strong> olimpinės rinktinės sportininko dienyno.<br />
Tai rodo trenerio ir sportininko bendradarbiavimo<br />
spragą, kuri gali būti susijusi ir su trenerio nuostata,<br />
kad sportininkas yra tik sportinio rengimo objektas,<br />
o ne subjektas. Be to, treneriams būtina priminti, kad<br />
naujų treniruotės planavimo formų ieškojimas atsižvelgiant<br />
į individualius sportininko gebėjimus ir šio<br />
proceso tobulinimas – viena svarbiausių grandžių<br />
sportininko treniruotės metodikoje (Acikada, 2005).<br />
Kaip parodė tyrimo duomenys, silpna grandis yra<br />
tai, kad vykdomose centralizuotose sportininkų stovyklose<br />
retai dalyvauja medikai, mokslininkai (žr.<br />
1 pav.). Trenerių, teigusių, kad stovyklose dalyvauja<br />
mokslininkai ir medikai, skaičius svyravo nuo 37 %<br />
(2006 m.) iki 55 % (2008 m.). O juk svarbiausia – dėl<br />
centralizuotose sportininkų stovyklose dominuojančio<br />
treniruotės technologijos kokybės siekio būtinas<br />
konstruktyvus treniravimo sistemos tobulinimas.<br />
2008<br />
2005<br />
100<br />
80<br />
60<br />
40<br />
20<br />
0<br />
2007<br />
2006<br />
Aptarė planą modelį<br />
Buvo nustatytos stipriausios<br />
sportininkų ypatybės<br />
Vyko centralizuotos<br />
mokomosios stovyklos<br />
dalyvaujant medikams,<br />
mokslininkams<br />
Sportininkai vedė<br />
treniruotės krūvio ir<br />
varžybinės veiklos,<br />
savikontrolės apskaitą<br />
1 pav. Trenerių atsakymų „Taip“ į klausimus apie atskirus organizacinius<br />
aktus raiška atskirais Pekino olimpinio ciklo metais<br />
Olimpinis <strong>sporto</strong> <strong>centras</strong>, <strong>sporto</strong> federacijos<br />
olimpiniu ciklu rengia mokomąsias <strong>sporto</strong> stovyklas,<br />
tačiau, kaip parodė mūsų tyrimas, šių stovyklų<br />
organizavimas ir koordinavimas dar nėra reikiamo<br />
lygio. Atskirais olimpinio ciklo metais tik nuo 20<br />
iki 64 % trenerių nurodo, kad stovyklose dalyvau-
Change language