Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras

48
SPORTO MOKSLAS
paskatinti mokinį mokytis, kurti darbingą atmosferą
pamokoje, nurodyti, dėl ko verta stengtis, nesutrikti,
žinoti, ko siekti (Linkienė, Milašiūnaitė, 2007). Mūsų
apklaustieji kūno kultūros vertinimo sistemą apibūdino
daugiau kaip formalią, neįpareigojančią siekti
geresnio fizinio pajėgumo. Mokyklos kūno kultūros
vertinimo sistemoje dominuoja aktyvus dalyvavimas
pamokose ir formalus kontrolinių normatyvų atlikimas,
taip teigė 39 % vaikinų ir tiktai 28 % merginų
(χ 2 = 7,830; p < 0,05). Tokia vertinimo sistema merginas
skatina būti mažiau fiziškai aktyvias, šią tendenciją
pastebėjo ir kiti tyrėjai (Poteliūnienė, 2010).
Apklaustųjų atsakymai į klausimus apie mokytojų
pastangas išmokyti mokinius savarankiškai atlikti
rytinę mankštą, išugdyti gebėjimą tinkamai treniruotis,
apie žinių įgijimą ir įgūdžių susiformavimą
vidurinėje mokykloje atskleidė nepakankamą pedagoginio
proceso kūno kultūros pamokose veiksmingumą
ir mokytojo darbo kokybę. Teigti, kad kūno
kultūros nuosmukio priežastys slypi tiktai mokyklose,
yra nekorektiška. Nemažai autorių atkreipia
dėmesį į šiuolaikinės visuomenės dvasinį nuosmukį,
tai yra pragmatizmo, hedonizmo ir konformizmo išplitimą,
o tiems dalykams mažiau atsparūs yra jauni
žmonės (Tijūnėlienė, Barkauskaitė, 2009).
Į klausimą, ar mokyklos kūno kultūros pamokos
padėjo suformuoti sveikos gyvensenos ir fizinio
aktyvumo poreikį, beveik pusė apklaustų buvusių
mokinių atsakė neigiamai. Pagrindinis kūno kultūros
mokykloje tikslas – ugdyti sveiką, stiprų, gerai
fiziškai išsivysčiusį, ištvermingą vaiką, pasitikintį
savimi ir savo gebėjimais, turintį stiprią pažinimo
paskatą, atsakingą už savo ir kitų žmonių sveikatą,
gebantį rinktis sveiką gyvenseną ir jaučiantį
poreikį rūpintis savo kūno ir dvasios stiprumu –
šiandieninės Lietuvos mokyklų švietimo sistemoje
mokiniams yra sunkiai pasiekiamas. Mažiau kaip
pusė apklaustų studentų, o merginų patikimai mažiau
negu vaikinų teigė, kad ruošiasi savarankiškai
mankštintis visą studijų laikotarpį universitete ir jį
baigę. Didesnė apklaustųjų dalis nežino, ar tai darys,
arba yra nusiteikę nesimankštinti. Esant tokiai situacijai,
kūno kultūra, išlikdama kaip privalomas dalykas
aukštojoje mokykloje, suteiktų žinių, aktyviai
formuotų jaunų žmonių fizinio aktyvumo nuostatas,
ugdytų įgūdžius, mokėjimus, o ypatingą dėmesį turėtų
skirti fizinės saviugdos skatinimui.
Išvados
1. Tyrimas atskleidė nepakankamą kūno kultūros
Lietuvos mokyklų 9–12 klasėse indėlį į mokinių ugdymą.
Dėl šios priežasties jaunimas, baigęs mokyklas,
aukštesnėje studijų pakopoje yra nepakankamai
motyvuotas, neturi pakankamai žinių ir įgūdžių
tolesniam kūno kultūros plėtojimui. Tai turi įtakos
kūno kultūros edukaciniam procesui aukštojoje mokykloje.
Apklaustieji teigė, kad Lietuvos mokyklų
9–12 klasėse kūno kultūros pamokos gana dažnai
vedamos nesilaikant pagrindinių pedagoginių, higienos
ir fiziologinių reikalavimų, tai trukdo siekti
pagrindinio kūno kultūros mokykloje tikslo – ugdyti
sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo poreikį.
2. Dauguma apklaustųjų mano, kad mokyklos
kūno kultūros mokytojas suteikia nepakankamai žinių
ir neišugdo įgūdžių, būtinų savarankiškam fiziniam
rengimuisi. Siekiant sveikos ir fiziškai pajėgios
visuomenės, esant nepakankamam kūno kultūros
ugdymui vidurinėje mokykloje, yra būtina privaloma
kūno kultūra Lietuvos aukštosiose mokyklose.
3. Atlikti tyrimai pagrindžia tolesnių tyrimų apie
studentų kūno kultūros, vykdomos VGTU, poreikį.
Būtina tirti ir ieškoti būdų, kaip akademinėse kūno
kultūros pratybose efektyviai, taikant tinkamus paskaitų
ir pratybų organizacinius ir metodinius sprendimus
ir vertinimo kriterijus, skatinti fizinę saviugdą,
formuoti auklėtinių sveikos gyvensenos įgūdžius.
Literatūra
1. Batutis, O., Gadeikis, L. (2009). Moksleivių vertybės ir
teigiamas požiūris į fizinę saviugdą: formavimas, ugdymas:
studijų knyga. Kaunas: LKKA.
2. Bitinas, B. (2004). Hodegetika: auklėjimo teorija ir
technologija. Vilnius: Kronta.
3. Dadelo, S., Tamošauskas, P., Morkūnienė, V., Višinskienė,
D. (2008). Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmo
kurso studentų požiūrio į kūno kultūrą ypatumai. Ugdymas.
Kūno kultūra. Sportas, 2(69), 18–25.
4. Eyre, H., Kahn, R., Robertson, R. M., Clark, N. G., Doyle,
C., Hong, Y., Gansler, T., Glynn, T., Smith, R. A., Taubert,
K., Thun, M. J. (2004). Preventing cancer, cardiovascular
disease, and diabetes: a common agenda for the American
Cancer Society, the American Diabetes Association, and the
American Heart Association. Circulation, Jun 29; 109(25),
3244–55.
5. Freire, P. (2000). Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius:
Tyto Alba.
6. Grakauskas, Ž., Valickas, A., Rosinaitė. V., Antanaitytė,
N., Kiesaitė, D. (2007). Savęs pažinimo vadovas studentui.
Vilnius: VU.
7. Hansen Lemme, B. (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas:
Poligrafija ir informatika.
8. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas.
Vilnius: Gimtasis žodis.
9. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios
programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII klasės
(2002). Vilnius: Švietimo plėtotės centras. Patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m.