21.07.2014 Views

Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 1(63) - Lietuvos sporto informacijos centras

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2<br />

SPORTO MOKSLAS<br />

ĮVADAS<br />

INTRODUCTION<br />

Artūro Poviliūno olimpinio <strong>sporto</strong> istorija – tautos atmintis<br />

A. Poviliūno monografija „Olimpinė Lietuva<br />

1918–2008: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai“<br />

(2010 Vilnius: VU leidykla) yra mokslinių ir<br />

praktinių darbų lobynas, olimpinio <strong>sporto</strong> mokytoja,<br />

tai lyg apsauginė juosta, turinti mus apsaugoti nuo<br />

galimo praeities klaidų kartojimo. Monografijoje<br />

aprašyti darbai, žmonės, įvykiai neleis nugrimzti nežinomybėn<br />

istorinėms <strong>sporto</strong> ištakoms ir ryškioms<br />

asmenybėms. Autorius rašo: „Tauta privalo žengti<br />

pažangos keliu, bet ją reikia išsaugoti, įtvirtinti ir<br />

puoselėti. Svarbiausia, kad praeityje sukauptą patirtį<br />

būtų galima kuo optimaliau panaudoti dabarčiai<br />

ir ateičiai – rengiantis vis naujoms olimpiados<br />

žaidynėms.“<br />

A. Poviliūnas, sekdamas Romos filosofais, kurie<br />

teigė: „Ubi bene, ibi Patria“ („Kur gimei, ten<br />

Tėvynė“; „Kur atsakomybė, ten Tėvynė“), pasirinko<br />

svarbią misiją – atskleisti olimpizmo pamatines<br />

vertybes, kartu skatinti tautos patriotizmą, savivoką<br />

ir palikti gilų pėdsaką tautos gyvenime. <strong>Lietuvos</strong><br />

olimpinio <strong>sporto</strong> ištakos, nenutrūkstama šių idėjų<br />

plėtra ir gyvybingumas ankstesniais ir mūsų laikais<br />

primins amžinųjų žmogaus vertybių esmę ir svarbą,<br />

prisidės prie šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivintojo<br />

Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin)<br />

atsisveikinimo laiške išsakyto prašymo įgyvendinimo:<br />

„Aš prašau Jūsų išsaugoti atgaivinto olimpizmo<br />

šviesą ir apginti būtinus jam principus bei institucijas.“<br />

Monografijoje olimpinis sportas iškeltas į<br />

vėliavos aukštį. Ši monografija – tai vienybės tarp<br />

žmonių simbolis, praeitį ir dabartį vienijantis ryšys.<br />

Monografijoje pateikti faktai liudija, kad olimpinis<br />

sportas ir olimpizmas darė ir daro didelį poveikį<br />

pasaulio visuomenės raidai, yra viena tvirčiausių<br />

žmonijos kultūros vertybių, olimpinis sportas krovė,<br />

krauna ir kraus tikrąjį valstybės <strong>sporto</strong> kapitalą, didžiausią,<br />

dabarčiai ir ateičiai reikšmingiausią valstybės<br />

turto dalį. Sportininkų, trenerių, <strong>sporto</strong> organizatorių,<br />

mokslininkų rankomis ir protu sukauptas<br />

olimpinis paveldas yra mums brangus, juo galime<br />

didžiuotis. Olimpinis sportas yra tapęs kultūros dalimi,<br />

olimpizmo dvasinė kultūra – visų tautų nuosavybė,<br />

XXI amžiuje olimpinės žaidynės ir olimpizmas<br />

yra būtinybė, valstybės rūpestis, todėl olimpinį<br />

sportą, jo idealus ir vertybes būtina skiepyti į jauno<br />

žmogaus gyvenimą. Pjeras de Kubertenas, kreipdamasis<br />

Olimpijoje į viso pasaulio jaunimą, sakė:<br />

„Pažadindami olimpines žaidynes iš du tūkstančius<br />

metų trukusio miego mes pateikiame jums olimpizmo<br />

filosofiją, kuri pabrėžia <strong>sporto</strong> vaidmenį pasaulio<br />

raidai, tarptautiniam supratimui, taikai, socialiniam<br />

ir moraliniam švietimui. Olimpizmas turi būti<br />

estetinio idealo ir dorovinio tyrumo, fizinės ištvermės<br />

ir kūno stiprybės mokykla. Šiuos uždavinius bus<br />

galima įgyvendinti tik tada, kai visa tai atitiks jūsų<br />

garbę ir orumą, kuriuos jūs kaip tikri sportininkai<br />

panaudosite dvasiai ir kultūrai aukštinti.“<br />

A. Poviliūnas rašo: „Kuo labiau tolstame nuo<br />

Pjero de Kuberteno atgaivintų olimpinių žaidynių,<br />

tuo akivaizdžiau matome šio sumanyto reiškinio<br />

didingumą. Olimpiniame pasaulyje gimsta naujas<br />

mąstymas, artinantis prie senovės graikų pažiūrų,<br />

europiečių humanistinės tradicijos pozicijų.“ Nėra<br />

abejonės, kad olimpinis švietimas, olimpinis sportas<br />

yra pajėgiausia šviečiamoji priemonė, mokanti mus<br />

humanistinių socialinių vertybių, ugdanti pasididžiavimo<br />

ir identiškumo jausmą siekiant, kad sveikame<br />

kūne būtų sveika siela. Tai olimpinės pedagogikos<br />

vizija pasaulio žmonijos istorijoje. Tai nauja pasaulio<br />

olimpinio švietimo kryptis. Tai mokymosi, žinių,<br />

patirties, proto lavinimo šaltinis. Olimpinis sportas ir<br />

olimpinės žaidynės tapo simboliu, kad ateitis kuriama<br />

su jaunų žmonių drąsa, energija ir viltimi. Olimpinė<br />

pedagogika – tai mokslas apie sportinį jauno<br />

žmogaus ugdymą remiantis humanistiniais olimpizmo<br />

idealais ir vertybėmis, ugdymą, kupiną džiaugsmo,<br />

žvalumo, tikėjimo ateitimi. <strong>Lietuvos</strong> valstybėje<br />

olimpinis sportas turi būti skiriamas humanistiniam<br />

sportininko asmenybės ugdymui atskleidžiant fizinių,<br />

protinių ir dvasinių ypatybių visumą, lemiančią<br />

jo veiklą, elgesį, savarankiškumą ir atsakingumą.<br />

Todėl tolesnė olimpinio <strong>sporto</strong> mokslo plėtra, tolesnė<br />

olimpinio švietimo evoliucija – tai mes patys,<br />

mūsų veikla, padedanti įveikti problemas ir grėsmes,<br />

kurias gimdo profesionalusis sportas.<br />

Vokiečių poeto, rašytojo Josifo Šefelio (1826–<br />

1886) nuomone, „geras istorijos puslapis brangesnis<br />

už tūkstantį poezijos puslapių.“ Tokia yra ir<br />

pristatomos mokslinės monografijos puslapių reikšmė<br />

– juose pateikta istorija turi būti išsaugota atei-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!