You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
“Respublikos” leidinys Nr.49 (834) 2010 m. gruodžio 11 d.<br />
TRUPMENOS<br />
Mamų darbas.<br />
Didelis ir kilnus<br />
Fondo “Mamų unija” direktorė<br />
Eglė Mėlinauskienė kartu su<br />
bendramintėmis vykdo vėžiu<br />
sergančių vaikų gelbėjimo akciją!<br />
“Šiems ligoniukams reikalinga<br />
nuolatinė globa ir draugystė”,<br />
- sako pati su onkologine liga<br />
praeityje kovojusi moteris.<br />
2<br />
prisipažinimai<br />
Maestro ištikimas<br />
orkestrui ir žmonai<br />
Ilgametis Lietuvos nacionalinio<br />
simfoninio orkestro vadovas<br />
Juozas Domarkas - linksmų<br />
plaučių žmogus. Jis tikina, kad turi<br />
dvi mylimąsias: muziką ir žmoną<br />
Liudviką. O jo energijos užtaisas<br />
- kiekvieną rytą žmonos paruošta<br />
stiklinė ši<strong>lt</strong>o pieno su imbieru.<br />
5<br />
<br />
užkulisiai<br />
skandalas švedijos<br />
karališkoje šeimoje<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
yk<br />
S.Straukaitė: Aktas? Kodėl gi ne!<br />
Vienus garsi lietuvių dizainerė Sandra Straukaitė priverčia aiktelėti dėl nežabotos savo fantazijos, kurdama<br />
įspūdingas kolekcijas, kitus - dėl pavydėtino darbštumo, organizuodama tokį prestižinį festivalį kaip “Mados<br />
infekcija”. Dar kitus nesiliauja žavėjusi begaline drąsa, kai jos studijoje akis užkliūva už impozantiško moters<br />
akto, kuriam, pasirodo, bus pozavusi pati kūrėja.<br />
3<br />
6<br />
ieškokite<br />
numeryje priedo
mintys<br />
Apie<br />
šventes<br />
Vaikystės Kūčios. Ant stalo dvylika<br />
patiekalų, kurie (net graudu prisiminus)<br />
iš skardinės silkių, poros žuvų, dėl<br />
kurių tėtis pusę dienos stovėjo eilėje,<br />
nelegalių, dar sunkiau gautų kalėdaičių<br />
ir begalinės mamos išmonės sukurti<br />
skanėstus beveik iš nieko, beveik<br />
vien iš meilės. Prie lango mirksėdama<br />
lemputėmis šypso žaisliukais nusagstyta<br />
eglutė. Po ja neguli jokių dovanėlių<br />
- ji pati ir yra dovana vaikams,<br />
dovana šeimai, jaukiai švenčiančiai<br />
Dievo gimimą. Mama tiesiog prie stalo<br />
visus apdalija pačios megztomis<br />
vilnonėmis kojinėmis, pirštinėmis, tėtė<br />
iš užančio droviai ištraukia buteliuką<br />
latviškų kvepalų. Mama, alpėdama<br />
iš džiaugsmo, švelniai jam priekaištauja:<br />
“Tai slapukas - nusukdavai nuo<br />
algos”... “Ne, nuo pietų”, - ka<strong>lt</strong>ai šypsosi<br />
tėtė... O namuose - šventė. Žydinti kaip<br />
gėlė, čiulbanti kaip paukštis, tvinksinti<br />
kaip stebuklas...<br />
Vaikystės skanėstai. Pamenu,<br />
kažkuri teta, neseniai grįžusi iš Vokietijos,<br />
mums su broliu atnešė lauktuvių<br />
- po valgomą, kvapnų guminį meškiuką.<br />
Taip, taip, lygiai tokį, kokių šiandien<br />
priverstos parduotuvių lentynos.<br />
Tokių, kurie šiandien ir maišeliais nešami<br />
būtų pernelyg kuklios lauktuvės,<br />
o mes gavom po vieną meškutį. Net<br />
juokinga prisiminti - savąjį aš valgiau<br />
kone savaitę. Atsikąsdamas kasdien<br />
po mažą mažutėlaitį gabaliuką. Ir<br />
kaskart jausdavau šventę - gurmaniškiausią,<br />
smaližiškiausią puotą, kokią<br />
tik galėjo išpiešti manoji fantazija.<br />
Vaikystės turtas. Kaip ir kiekvienas<br />
vaikas turėjau savo asmeninio<br />
turto - neįkainojamą lobį, kuriam<br />
skirtas buvo visas rašomojo stalo<br />
stalčius. Po šiai dienai nesuklysdamas<br />
galiu išvardinti visą neįkainojamų<br />
daiktų sąrašą: senojo leidimo Vilhelmo<br />
Haufo pasakų knyga su baugiomis<br />
iliustracijomis, iš “Šluotos” žurnalo<br />
išsikirptų komiksų apie kaubojus<br />
kolekcija, senovinė lietuviška moneta,<br />
kurios vertę nusakė tikrai ne tai, kad<br />
buvo sidabrinė - joje kardu mojo Vytis<br />
- tikrasis Lietuvos herbas, kurio raiteliu<br />
svajojau užaugti, labai gražus blizgantis<br />
popierėlis su V.A.Mocarto atvaizdu<br />
(tik studijų metais sužinojau,<br />
jog tai - populiariausio austriško saldainio<br />
popierėlis), senelio dovanotas<br />
atlenkiamas peiliukas su rankenoje<br />
išgraviruotu automobiliu ir kokie septyni<br />
dailūs žydri stikliniai rutuliukai,<br />
“išlukštenti” iš tuščių purškiamų dažų<br />
flakonų. Užtikrinu, kad savąjį turtą<br />
gynęs būčiau atkakliau, o apverkęs<br />
graudžiau, nei dabartiniai vaikai savuosius<br />
“pleisteišinus”, motorolerius<br />
bei kompiuterius.<br />
Beje, turėjau ir nuosavų pinigų.<br />
Medinėje grybą vaizduojančioje<br />
taupyklėje gulėjo apie penkias dešimtis<br />
rublių. Net mintis nekilo juos<br />
leisti. Pinigai buvo skirti “pasiskolinti”<br />
tėvams, jei kartais pritrūkdavo<br />
nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tad<br />
pirkdavau už juos patį brangiausią<br />
dalyką - jausmą, kad esu veiksnus,<br />
prisidedantis prie šeimos biudžeto.<br />
Pravartus pasauliui.<br />
Visos kitos šventės buvo - laužai<br />
miške, tirpstančio sniego upeliai,<br />
pienių vainikų pynimas, maudynės<br />
ežeruose, karstymasis po medžius ir<br />
daugelis kitų pramogų, kurios šiandien<br />
vargu ar apskritai laikytinos<br />
pramogomis...<br />
Su begaline šiluma prisimenu<br />
savo skurdo turtingą vaikystę<br />
ir nuoširdžiai užjaučiu šiandien<br />
augančius vaikus, užgriozdintus<br />
prabangiomis dovanomis, pervalgydintus<br />
įmantriausiais pasaulio<br />
skanėstais, išlepintus išradingų pramogų<br />
pertekliaus ir kaip tik todėl -<br />
visiškai nebeturinčius švenčių.<br />
Rimvydas Stankevičius<br />
j/b laikas<br />
trupmenos<br />
Nereikia gailesčio,<br />
reikia draugystės!<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
“N<br />
egaliu iki šiol susitaikyti, kodėl<br />
vaikams skiriami tokie išbandymai?<br />
Kodėl mažieji turi kęsti tokias dideles<br />
kančias?” - aukštesnių jėgų nenustoja klaususi<br />
paramos ir labdaros fondo “Mamų unija” direktorė<br />
Eglė MĖLINAUSKIENĖ, jau daug metų esanti<br />
šalia onkologinėmis ligomis sergančių vaikų.<br />
Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
Švenčių metu “Mamų unijos”<br />
įkūrėjos fotomenininkė<br />
E.Mėlinauskienė, žurnalistė Rūta<br />
Mikelkevičiūtė ir televizijos laidų<br />
vedėja Laima Kybartienė vykdo<br />
kilnią vaikų gelbėjimo akciją “Reikia<br />
draugų!” Taigi iki gruodžio<br />
31 d. “Maximos” prekybos tinkluose<br />
pirkdami ligoniukų kurtus<br />
atvirukus ir akcijos ženklu pažymėtus<br />
maisto produktus padėsite<br />
onkologinėmis ligomis sergantiems<br />
vaikams. Už akcijos metu<br />
surinktas lėšas Vilniaus universiteto<br />
vaikų ligoninei bus nupirkta<br />
mobili medicininė įranga.<br />
Pirminiais duomenimis, šiuo<br />
metu jau yra surinkta 41910 litų.<br />
Mielai aplanko žvaigždės<br />
Didelė dalis sveikimo priklauso<br />
būtent nuo psichologinės<br />
būsenos, todėl fondo įkūrėjos<br />
stengiasi, kad šio ligoninės skyriaus<br />
mikroklimatas būtų jaukus<br />
it namuose, kad vaikučiai gydytųsi<br />
gražioje aplinkoje, miegotų įsisukę<br />
į spalvotą patalynę, valgytų<br />
iš gražesnio indo, kad nuotaiką<br />
jiems ke<strong>lt</strong>ų širdžiai mieli daiktai ar<br />
paveikslėliai.<br />
“Stengiamės prakalbinti tėvelius,<br />
kad jie atsivertų ir pasidalytų<br />
savo skausmu, - sako<br />
E.Mėlinauskienė, taip pat organizuojanti<br />
ligoniukams ir jų tėveliams<br />
psichologinę pagalbą. - Kalbiname<br />
ir paauglius, kurie šitą ligą išgyvena<br />
dar dramatiškiau nei vaikai ar<br />
suaugusieji. Tada jie ir visus ka<strong>lt</strong>ina,<br />
KAS KĄ GAUNA<br />
Danielius Mušinskas<br />
Alytaus miesto J.Kunčino vardo<br />
premiją laimėjęs rašytojas juokauja,<br />
kad šią sunkiau užsidirbti<br />
nei Nobelio - turi dalyvauti dvi<br />
dienas trunkančiame literatūros<br />
festivalyje “Užėjau pas draugą,<br />
arba Imbiero vakarai”, kurį organizuoja<br />
J.Kunčino viešoji biblioteka,<br />
ir perskaityti savo kūrinį.<br />
D.Mušinskui sėkmę ir 1000 litų<br />
premiją atnešė novelė “Svetimšalis”.<br />
Tačiau pripažįsta, kad vis dė<strong>lt</strong>o<br />
ją laimėti lengviau nei teleloto<br />
- dalyvių skaičius yra ribotas.<br />
O nelaimėti visada sunku - juk<br />
kiekvienam autoriui jo paties kūrinys<br />
yra gražiausias.<br />
ir ieško priežasčių. Jiems labai svarbi<br />
išvaizda, todėl labai skaudžiai<br />
reaguoja į plaukelių netekimą. Tai<br />
jiems didžiulė drama. O mažiausieji<br />
ligoniukai dažniausiai nesuvokia,<br />
kad jie gali gyventi kitokį gyvenimą,<br />
jiems tiesiog šalia reikia mamos.<br />
Jie ligoninėje mokosi vaikščioti<br />
su lašeline, kaip su kokiu antru<br />
savo kūnu. Jie nežino, kad už šitų<br />
sienų yra kitoks gyvenimas”.<br />
Sunkiai sergantys vaikai labai<br />
laukia susitikimų su mūsų padangės<br />
žvaigždėmis. Per dvejus fondo<br />
gyvavimo metus dar nė karto<br />
scenos atlikėjas nebuvo atsisakęs<br />
aplankyti likimo skriaudžiamų<br />
vaikučių. “Vaikai puikiai suvokia,<br />
kad šitoje situacija jie turi galimybę<br />
susitikti su tokiais žmonėmis,<br />
kurių gyvenime nesusitiktų. Kai<br />
kurios žvaigždės nuolat lankosi ligoninėje.<br />
Tarkime, Stano buvo užmezgęs<br />
labai gražią draugystę su<br />
vienu berniuku... Jo vėliau netekome,<br />
bet atlikėjas ir toliau nesiliovė<br />
lankęs vaikų. Buvo Deivydas ir<br />
Natalija Zvonkai, geranoriškai apsilanko<br />
Merūnas. Iš tikrųjų šiems<br />
ligoniukams reikia tikrų nuoširdžių<br />
draugų. Jie nenori, kad į juos<br />
žiūrėtų kaip į eksponatus, jiems<br />
reikalinga nuolatinė globa ir draugystė”,<br />
- sako E.Mėlinauskienė, kurios<br />
pagrindinis rūpestis šiuo metu<br />
yra kalėdinės dovanos vaikams.<br />
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir<br />
šiemet sunkiai sergantys vaikai<br />
laukia Kalėdų Senelio, kuris talkinamas<br />
Snieguolės, nepamirš palikti<br />
dovanėlės ir komos ištiktiems<br />
vaikučiams.<br />
KAM KO NEGAILA<br />
Jonas Daniliauskas<br />
Dailininkui, garsėjančiam ne vien<br />
paveikslais, bet ir Joninėmis savo<br />
sodyboje Dargužiuose, visiškai<br />
negaila, jei teks skirtis su nedarbo<br />
per Jonines diena. Jis nedvejodamas<br />
pirmenybę atiduoda Kūčioms:<br />
bus daugiau laiko sulėkti į<br />
vienus namus po pasaulį išsibarsčiusiai<br />
šeimynai, daugiau laiko<br />
džiaugtis vienas kitu. Na, o Joninės<br />
niekur nedings. Jau aštuoneri<br />
metai, kai sodyboje Varėnos rajone<br />
birželio 24-ąją susirenka Jonų<br />
giminės, draugai, pažįstami. Juo<br />
labiau kad Joninėms nereikia nei<br />
dienos, nei pusdienio, - joms gana<br />
trumpos trumpos nakties.<br />
Patyrė daug netekčių<br />
KAS KĄ ŠILDO<br />
Ingrida Martinkėnaitė<br />
Vieną ša<strong>lt</strong>ą gruodžio dieną dainininkė<br />
grupės “69 danguje” narė<br />
dalijo sužvarbėliams karštą kavą<br />
sostinės Pilies gatvėje. Tokį scenarijų<br />
akcijos “Praplėsk gerumo ribas”<br />
dalyvė Ingrida pasirinko todėl, kad<br />
pati mirtinai bijo šalčio. Važiuodama<br />
automobiliu ji su didele užuojauta<br />
praskrieja pro pėsčiuosius, ką<br />
jau kalbėti apie tuos, kurie priversti<br />
gatvėje darbuotis. Dalydama karštą<br />
gėrimą dainininkė sako pastebėjusi,<br />
kad kai kurie jos gestą sutiko nepatikliai,<br />
leisdami suprasti, kaip jie<br />
žvarbsta viduje. Laimei, žvarbusių<br />
išore buvo daugiau; jie nešykštėjo<br />
Ingridai ši<strong>lt</strong>ų šypsenų.<br />
Paramos ir labdaros fondo<br />
“Mamų unija” direktorė<br />
Eglė Mėlinauskienė<br />
suteikia psichologinę<br />
pagalbą onkologinių ligų<br />
paliestiesiems<br />
Onkologinėmis ligomis sergančius<br />
vaikus globojantis fondas<br />
įsteigtas neatsitiktinai. “Mes<br />
visos trys esame mamos, labai<br />
skirtingos, turinčios skirtingą patirtį,<br />
ir amžius mūsų skirtingas”,<br />
- E.Mėlinauskienė paaiškina, kas<br />
šiam kilniam tikslui subūrė tokias<br />
skirtingas moteris.<br />
Viskas prasidėjo, kai prieš dešimtmetį<br />
E.Mėlinauskienei buvo<br />
diagnozuota onkologinė liga.<br />
“Tada man buvo labai baisu, nes<br />
apie vėžį beveik niekas nekalbėjo,<br />
- prisimena moteris. - Buvo manoma,<br />
kad gėdinga sirgti tokia liga,<br />
o krūties vėžys išvis atrodydavo<br />
intymus dalykas. Mačiau, kaip<br />
moterys kenčia, todėl savo patirtį<br />
norėjau panaudoti geriems tikslams<br />
- pasakyti, kad vėžys nėra<br />
mirtina liga, kad, laiku ją pastebėjus,<br />
įmanoma išgydyti ir toliau gyventi,<br />
kaip buvo mano atveju”.<br />
Taigi pasveikusi E.Mėlinauskienė<br />
grįžo į ligoninę fotografuoti<br />
suaugusių ligonių, kad vaizdais<br />
galėtų papasakoti apie šių žmonių<br />
gyvenimus, sulaužyti šią ligą gaubiančius<br />
stereotipus. O kai po metų<br />
ėmėsi fotografuoti mažuosius ligoniukus,<br />
išgyveno sunkią psichologinę<br />
dramą: “Patyriau labai daug netekčių...<br />
Su vaikučiais labai artimai<br />
susidraugauji, juos pamilsti, o vieną<br />
dieną ateini ir jų staiga neberandi...<br />
Netgi teko kovoti su depresija, bet<br />
vėl pakilau, nes man reikėjo grįžti<br />
pas tuos vaikus. Tikriausia daug padėjo<br />
rašytojos Jurgos Ivanauskaitės<br />
išėjimas ir jos laiškai. Supratau<br />
viena: stresuodamas ir ištisai sielodamasis,<br />
realiai negali padėti tam<br />
žmogui. Taip pat supratau, kad negaliu<br />
ligos išgyventi už vaikelį ir jo<br />
šeimą, galiu tiktai padėti”.<br />
KAS KUR PASIDĖJO<br />
Jurga Kurauskaitė<br />
Žinoma aktorė Jurga Kurauskaitė<br />
parduoda savo namus Lietuvoje<br />
ir toliau kuria savo gyvenimą Norvegijoje<br />
su dviem sūnumis ir vyru<br />
žinomu kino režisieriumi Valdu Navasaičiu.<br />
Vilniuje likusi gyventi jos<br />
mama Elena Kurauskienė ir brolio<br />
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos<br />
docento Juliaus Kurausko<br />
šeima.<br />
Kalbino Danutė Šepetytė<br />
<br />
cm
J/b Žmonės<br />
prisipažinimai<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
Sandra<br />
Straukaitė<br />
nebijo apsinuoginti. Dailininkui<br />
V<br />
ienus garsi lietuvių dizainerė Sandra STRAUKAITĖ<br />
priverčia aiktelėti dėl nežabotos savo fantazijos,<br />
kurdama įspūdingas kolekcijas, kitus - dėl<br />
pavydėtino darbštumo, organizuodama tokį<br />
prestižinį festivalį kaip “Mados infekcija”. Dar kitus nesiliauja<br />
žavėjusi begaline drąsa, kai jos studijoje akis užkliūva už<br />
impozantiško moters akto, kuriam, pasirodo, bus pozavusi pati<br />
kūrėja. Tačiau Sandra tik gūžteli pečiais: anokia čia drąsa...<br />
Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
Praskleisime paslapties šydą: Vilniaus senamiestyje<br />
esančiuose dizainerės namuosestudijoje<br />
kabo aktas, pieštas ekstravagantiško<br />
dailininko Lino Cicėno, su kuriuo kadaise<br />
mokėsi Vilniaus dailės akademijoje: “Nematau<br />
čia jokio drąsumo, išvis nesuprantu<br />
nuogo kūno baimės. Visais laikais dailininkai<br />
tapydavo nuogus modelius. Norėjau turėti<br />
savo portretą, o toks buvo Lino sumanymas.<br />
Mane nutapė per tris valandas. Jis puikiai<br />
pagavo mano nuotaiką, paveiksle nebuvo<br />
viso detalumo, tai tarsi savotiškas eskizas”.<br />
Jau užsakytos dovanos<br />
Viena garsiausių mūsų šalies dizainerių<br />
S.Straukaitė jau ruošiasi didžiajam švenčių<br />
maratonui. Pirmiausia ant nosies - gimtadienis.<br />
Ne pirmus metus jį švenčia su kolega<br />
Giedriumi Paulausku. “Matai, Giedriukas,<br />
nepasitaręs su manimi, irgi gimė gruodžio<br />
12-ąją, tik kitais metais, - juokiasi dizainerė.<br />
- Organizuoju šventę, rengiu linksmybes<br />
kitiems. Šiemet prie mūsų nori prisidėti ir<br />
keliomis dienomis vėliau gimusi Jurga Januškevičiūtė-Žiugždienė”.<br />
Po triukšmingo gimtadienio vakarėlio<br />
laukia ramios Kalėdos su namiškiais. Štai<br />
dvylikametis sūnus Gustas jau iš anksto<br />
šventiškai puošia savo kambarį ir tuoj ateis<br />
eilė pirkti eglutę. “Sūnus jau seniai užsisakęs<br />
dovanas. Jis tebegalvoja, kad Kalėdų Senelis<br />
yra tikras, ir mes šitą mitą dar palaikome.<br />
(Juokiasi.) Bet įtariu, kad jam jau bus prašviesėję<br />
mintyse, nes šiemet ir jis užsidegė:<br />
“Aš irgi pirksiu kalėdines dovanas”. Sūnus<br />
užsiiminėja keramika, jam labai patinka lipdyti<br />
iš molio, plastilino. Dovanos ir turi būti<br />
simboliškos. Juk tai yra ne materialinė, bet<br />
dvasinė šventė. Dažniau reikia patiems daryti<br />
dovanas, o ne jas pirkti - ir kūrybingiau,<br />
ir įdomiau, ir šilčiau. Nors kai mes einame<br />
pro jo mėgstamiausią žaislų parduotuvę, tai<br />
sūnus vis spiria užeiti vidun: “Betgi einame,<br />
mes nieko nepirksime, tik pažiūrėsime”, nors<br />
puikiai žinau, kuo tai pasibaigs. Tikrai neperku<br />
jam visko, ko jis užsiprašo. Ir tikrai reikia<br />
stiprybės, kad tam atsispirtum”.<br />
Mylimo vyro nebus<br />
Gal į šventę atvyks ir koks paslaptingas<br />
širdies draugas, mat dizainerė sostinės<br />
senamiestyje buvo pastebėta įsikibusi<br />
į parankę vienam žaviam verslininkui? “Tokio<br />
draugo neturiu, nors mano vaikas nori<br />
sesutės, - humoro nestokoja dizainerė.<br />
- Ten galėjo būti vienas mano draugas, su<br />
kuriuo susipažinome Japonijoje. Ne mylimasis<br />
tikrai. Su verslininku menininkas<br />
dažniausia negali rasti bendros kalbos, tačiau<br />
su juo mes labai susidraugavome”.<br />
Su tokiais įdomiais žmonėmis Sandrą<br />
suveda aistra kelionėms.<br />
Kolekcija dar popieriuje<br />
išvis nesuprantu<br />
nuogo kūno<br />
baimės<br />
Dabar Sandra dirba prie naujos kolekcijos<br />
- ją parodys pavasarį per festivalį “Mados<br />
infekcija”. O kol kas kolekcija, kaip juokiasi<br />
dizainerė, tebekuriama - kaip sakant,<br />
popieriuje.<br />
“Galiu pasakyti, kad aš tik dešimtadalį<br />
darau to, kiek galėčiau padaryti. Mada yra<br />
labai brangus dalykas, todėl negali daryti<br />
tiek, kiek norisi. Šiaip kolekciją sukuriu per<br />
mėnesį. Nemoku, kaip kiti žmonės, viską pasidaryti<br />
iš anksto ir paskutinėmis dienomis<br />
nieko nebeveikti. Tokiu atveju visada rasiu<br />
dar ką nors pataisyti, sukurti papildomą modelį.<br />
Viską darau pati - kerpu, daigstau, matuoju,<br />
tik siuvėja siuva. Iki paskutinės akimirkos<br />
gali būti siuvamas kolekcijos modelis,<br />
kuris ant podiumo bus įnešamas per mados<br />
renginio pertrauką. Jeigu bent du mėnesius<br />
kurčiau kolekciją, tikriausia būtų dar geresnis<br />
rezu<strong>lt</strong>atas”, - spėja dizainerė.<br />
Sandra dar nežino, kokia bus jos kolekcija.<br />
Štai praėjusioji buvo pažymėta katalikiška<br />
tematika. Tik po pristatymo atsiminė,<br />
kaip viešėdama Berlyne viename muziejuje<br />
įsispitrijo į gotiškojo laikotarpio Hieronimo<br />
Boscho paveikslą. “Ir jis mane užhipnotizavo,<br />
- pasakoja kūrėja. - Supratau, kad<br />
tada mano kūryboje ir užsikodavo gotiška<br />
stilistika. Paprastai atsispiriu nuo konstrukcijos<br />
ir laikui bėgant idėja pradeda grynintis.<br />
Tu gali ir labai autentiškai kurti, bet,<br />
manau, reikia mokėti tarp visko laviruoti ir<br />
neiškrypti iš pasaulinio konteksto”.<br />
Suknia iš popieriaus<br />
Dizainerę dar daug kas gali nustebinti.<br />
Neseniai ji savo kolekciją pristatė Krasnojarsko<br />
mieste. Vienas apie stilių rašantis žurnalas<br />
“Mados teorija” ten organizuoja rimtą<br />
juodo kostiumo konkursą su atskiromis<br />
kategorijomis. Demonstruojant avangardo<br />
modelius dizainerės akį patraukė juoda suknelė,<br />
kuri tarsi origamis buvo išlankstyta<br />
iš popieriaus: “Tai žandikaulis atvipo pamačius<br />
tą suknelę. Buvo toks stiprus tas modelis,<br />
dargi ir ekologiškas. O tai yra labai gerai.<br />
Galbūt ateityje nešiosime drabužius iš popieriaus,<br />
kuris, tarkime, būtų neplyštantis.<br />
Lietuvoje nebuvo tokių daiktų, kuriuos pamatyčiau<br />
ir nukrisčiau. Norėtųsi dar labiau<br />
skatinti lietuvių kūrybingumą, nes vis dė<strong>lt</strong>o<br />
jaunimas galėtų būti ne toks nuosaikus, labiau<br />
atsipalaiduoti, būti įžūlesnis, su aitresnėmis<br />
idėjomis”.<br />
Būtent dėl šios priežasties “Mados infekcija”<br />
ir antrus metus organizuojama talentų<br />
paieška “Injekcija” yra tarptautiniai<br />
renginiai. “Kad tai nebūtų provincialus<br />
renginys ir nevirtume vien tik savose su<strong>lt</strong>yse”,<br />
- paaiškina ji.<br />
Bet ar kūrėjai niekada nesijautė ankšta<br />
Lietuvoje, ar ji niekada nenorėjo pasiimti<br />
vienturčio sūnaus Gusto ir išvykti dirbti bei<br />
gyventi į kitą šalį, kur sruvena platesni mados<br />
vandenys? “Turėjau pasiūlymą dirbti<br />
Maskvoje, bet vidus tam siaubingai priešinosi.<br />
Manau, bet kuriam žmogui yra sunku<br />
emigruoti ir prigyti kitoje terpėje. Aišku, mada<br />
yra tarptautinis dalykas. Tu iš tikrųjų gali<br />
kurti bet kur. Bet... kur žmogui skirta, ten jis<br />
ir būna. Visąlaik sakau, kad būdami kartu<br />
esame jėga, o po vieną nieko nepadarysime<br />
ir būsime tarsi koks išsivadėjęs šampanas”.<br />
<br />
yk /
J/b šventės<br />
kalėdos<br />
<br />
Originalios<br />
žaliaskarės<br />
receptas<br />
I<br />
Erikos Valiuškienės nuotr.<br />
ki šilčiausių metų<br />
Erika<br />
švenčių likus vos Valiuškienė<br />
su dukra<br />
dviem savaitėms,<br />
Simona<br />
gražiausios<br />
eglutę iš<br />
užtrauktukų<br />
Kalėdų eglutės<br />
gamino du<br />
konkursas įgauna<br />
vakarus<br />
pagreitį. Pasirodo,<br />
eglutes galima ne tik<br />
originaliai papuošti.<br />
Originaliai galima jas<br />
pačias pagaminti. Mūsų<br />
skaitytoja 15 metų<br />
Simona Valiuškytė iš<br />
Šiaulių atsiuntė eglutę,<br />
padarytą iš užtrauktukų.<br />
Už tai Simoną<br />
apdovanojame prizu,<br />
kurį ji pati pasirinko<br />
- naujo filmo “Gatvės<br />
šokiai 3D” DVD plokštelę<br />
su dvejais 3D akiniais.<br />
Eglutė iš užtrauktukų<br />
Simonos mama Erika Valiuškienė<br />
mielai sutiko papasakoti,<br />
kaip kilo idėja padaryti eglutę<br />
iš užtrauktukų. “Sugalvojome<br />
patys. Įmonė, kurioje dirbu, gamina<br />
užtrauktukus, todėl dažnai<br />
lieka įvairių sugadintų užtrauktukų.<br />
Kartais iš jų padarau rožytes,<br />
o šį kartą dukrai reikėjo<br />
mokykloje pristatyti kokią nors<br />
eglutę. Pasiūliau padaryti iš užtrauktukų,<br />
nes turime daug<br />
brokuotų likučių. Taip ir padarėme.<br />
Dukros darbas, mamos idėja”,<br />
- šypsojosi mūsų skaitytoja<br />
E.Valiuškienė.<br />
Eglutės gaminimas užtruko<br />
porą dienų. Dabar originalus darbelis<br />
puošia Simonos mokyklą -<br />
Šiaulių Didždvario gimnaziją. “Labai<br />
gerai įvertino klasės draugai<br />
ir mokytojai. Išgyrė ir net prašė,<br />
kad padovanotų mokyklai”, - pasakojo<br />
ponia Erika.<br />
Namuose šeima turi dar<br />
vieną eglutę iš užtrauktukų<br />
ir vieną<br />
dirbtinę žaliaskarę.<br />
Jos abi ir papuoš<br />
Valiuškų<br />
namus. Nors kūrybingumo<br />
ir<br />
fantazijos mamai<br />
Erikai netrūksta,<br />
šventinių dovanų rankomis<br />
moteris negamina. “Artimiesiems<br />
ir draugams Kalėdų<br />
dovanas dažniau dovanojame<br />
pirktas parduotuvėse”, - prisipažino<br />
E.Valiuškienė.<br />
Konkursas tęsiasi<br />
Jei norite, kad “Respublikos”<br />
dovanos pasiektų ir jus, dalyvaukite<br />
gražiausios eglutės konkurse.<br />
Pasidalykite su mumis idėjomis,<br />
kaip puošiate savo namus artėjant<br />
Kalėdoms,<br />
kokius<br />
žaisliukus<br />
kabinate ant<br />
žaliaskarės.<br />
Siųskite<br />
mums savo<br />
papuoštų<br />
Kalėdų<br />
eglučių<br />
nuotraukas.<br />
Jos visos bus publikuojamos<br />
internetiniame “Respublikos” portale<br />
www.respublika.<strong>lt</strong>, o gražiausios<br />
kiekvieną šeštadienį papuoš<br />
savaitgalio priedą “<strong>Julius</strong>/<strong>Brigita</strong>”.<br />
Be to, jų autoriai bus apdovanoti<br />
vertingais prizais. Kiekvienas prizą<br />
galės pasirinkti pats - naujausią<br />
grupės “Skylė” albumą “Broliai”<br />
arba naujo filmo “Gatvės<br />
šokiai 3D” DVD plokštelę<br />
su dvejais 3D akiniais.<br />
Jūsų eglučių nuotraukų,<br />
kalėdinių palinkėjimų<br />
ar sveikinimų artimiesiems<br />
laukiame jau dabar<br />
elektroniniu paštu:<br />
kaledos@respublika.net arba<br />
paprastu paštu: “<strong>Respublika</strong>”,<br />
Smetonos g. 2, LT-1115 Vilnius.<br />
Skleiskime Kalėdų nuotaiką kartu!<br />
<strong>Brigita</strong><br />
<br />
cm
j/b žmonės<br />
Prisipažinimai<br />
Maestro ištikimas orkestrui,<br />
muzikai ir žmonai Liudvikai<br />
Maestro Juozas Domarkas bemaž visą gyvenimą ant pečių jaučia atsakomybę dėl<br />
kokio vieno neteisingo rankos mosto, kuris gali sugadinti orkestro atliekamą<br />
muzikos šedevrą. Juk kiekvienas žinome, kad labai nesunku šaukšteliu<br />
deguto sugadinti medaus statinę. Juo labiau kad tas “medus” skirtas ne<br />
vienam žmogui, o didžiulei salei. “Taip ir nešu tą naštą, kuri tik iš pirmo žvilgsnio kam<br />
nors gali atrodyti lengva: mojuoji batuta ir tiek, o orkestras sau groja, groja”, - juokiasi<br />
vienas tituluočiausių ir vyriausių šalies muzikų profesorius Juozas Domarkas.<br />
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ<br />
Jaunatviškumo ir energijos užtaisas<br />
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro<br />
vadovas profesorius Juozas Domarkas<br />
nuo 1964 metų suaugęs su šiuo reprezentaciniu<br />
kolektyvu, šį mėnesį mininčiu 70-<br />
metį. Daugybę muzikinių apdovanojimų ir<br />
titulų pelnęs maestro kiek vyresnis už orkestrą,<br />
bet sudėti ginklų kol kas neketina.<br />
Mat, kaip jis pats sako, širdis dar jaunatviška,<br />
mylinti ir mylima, tad ko daugiau reikia.<br />
Sveikatos problemų tokio amžiaus turi<br />
visi, bet maestro džiaugiasi, kad nusidavęs<br />
į mamą, kuri iki pat senatvės buvo gyvybinga:<br />
“Esu žemaitis, tai gal iš ten ir mano<br />
užsispyrimas, tvirtumas bei savotiškas humoro<br />
jausmas. Klaipėdoje, į kurią mano<br />
tėvai atsikraustė bėgdami nuo galimos<br />
tremties, augome trys broliai: Stasys, Eligijus<br />
ir aš. Visi, išskyrus seserį Rūtą, tapome<br />
muzikais. Tad kai plati Domarkų giminė<br />
susirenka vasarą kur nors prie jūros ar<br />
gimtojoje Plungėje, būna smagu”.<br />
Dirigentų profesija sunki, pagal fizinį<br />
krūvį užima antrą vietą po šachtininko.<br />
Tačiau dirigentas dar patiria ir stiprų emocinį<br />
krūvį, kuris jį gelbsti nuo pervargimo.<br />
Kai Juozas rinkosi gyvenimo kelią, žinoma,<br />
jam tai nerūpėjo. “Kai įstojau mokytis į<br />
Klaipėdos muzikos mokyklą, kuriai tuomet<br />
vadovavo kompozitorius Juozas Karosas,<br />
nemaniau, kad tapsiu dirigentu. Pradėjau<br />
pūsti klarnetą, mokiausi groti kitais muzikos<br />
instrumentais, o dirigavimu susižavėjau,<br />
kai pamačiau diriguojant būtent<br />
J.Karosą. Lietuvos konservatorijoje taip<br />
pat įstojau į klarneto klasę, tačiau 1957<br />
metais patekau į Vilniaus dūdų orkestrą,<br />
o jis vėliau peraugo į “Trimitą”. Tad tokia<br />
buvo mano, kaip orkestranto, biografijos<br />
pradžia. Vėliau orkestre prireikė dirigento<br />
asistento ir man pavyko juo tapti. O 1960<br />
metais išrūkau mokytis būtent dirigavimo<br />
į Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatoriją,<br />
tačiau mane, dar nebaigusį penktojo<br />
kurso, pakvietė į Lietuvą vadovauti<br />
Lietuvos simfoniniam orkestrui. Vaizdelis iš<br />
pradžių buvo nekoks. Didžiausia tragedija<br />
buvo gerų muzikantų stoka. Stigo gabių<br />
žmonių, kurie grotų fagotu, vo<strong>lt</strong>orna ir kitais<br />
retesniais instrumentais. Buvau karštakošis,<br />
norėjau viską padaryti greitai ir gerai,<br />
tačiau lengva nebuvo. Saulius Sondeckis<br />
mane vis tramdė sakydamas, kad vien<br />
tik gerų norų ir užsidegimo neužtenka.<br />
Geram orkestrui sukurti reikia laiko. Ir jis<br />
buvo visiškai teisus. Tuo metu Konservatorijoje<br />
jis buvo Styginių instrumentų katedros<br />
vedėjas, tad man labai padėjo”.<br />
Prireikia ir riebesnio žodžio<br />
Ne juokas suvaldyti tokį didžiulį simfoninį<br />
orkestrą. Po koncertų ir muzikų vakarėliuose<br />
matome maestro besišypsantį,<br />
Maestro Juozas Domarkas<br />
savo meilę muzikai dalijasi<br />
su žmona Liudvika<br />
juokaujantį, o per repeticijas, teko girdėti,<br />
kad būna ir piktas, ir riebesnį žodį mesteli:<br />
“Visko pasitaiko, kaip ir kiekviename darbe,<br />
jeigu kas nors žiopso ar neklauso. Turiu<br />
būti griežtas, nors šiaip esu linksmų plaučių<br />
žemaitis. Įsivaizduokite, kas gi būtų,<br />
jeigu šimtą žmonių paleisčiau į lankas”.<br />
Iki šiol Lietuvos nacionalinis simfoninis<br />
orkestras yra muzikos flagmanas. Dirbant<br />
tokį atsakingą darbą jo vadovui svarbiausia<br />
- meninė kokybė, o jos siekiant ne<br />
nuodėmė ir supykti ar nusikeikti. Tik štai<br />
kerštas - blogas patarėjas. J.Domarkas teigia<br />
priešų daug neturintis. Per tuos dešimtmečius<br />
Filharmonijoje pasikeitė daug vadovų,<br />
o jis dirba. Mat maestro autoritetas<br />
nepajudinamas: “Nepasitaikė tokių Filharmonijos<br />
vadovų ar ku<strong>lt</strong>ūros ministrų, kurie<br />
man būtų kenkę ar surišę rankas, todėl<br />
ir neturėjau ypatingų problemų. Manau,<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
pavyko išvengti didesnių nesusipratimų<br />
ir dėl to, kad nesu smulkmeniškas. Visada<br />
stengiuosi suvokti, kodėl žmogus elgiasi<br />
taip, o ne kitaip”.<br />
Muzika be meilės neįmanoma<br />
Neretai sakoma, kad muzika neįmanoma<br />
be meilės, o meilė - be muzikos.<br />
“Iš tiesų taip, - kalba maestro. - Dar kompozitorius<br />
Johanas Štrausas yra parašęs<br />
smagų valsą “Vynas, moterys ir daina”. Aš<br />
nesu išimtis - mėgstu dailiąją pusę. Kuris<br />
gi normalus menininkas yra atsispyręs<br />
vynui ir gražioms moterims? Bet ištikimybė<br />
man yra šventa. Su savo amžiną atilsį<br />
žmona Eleonora išgyvenau 24 metus.<br />
O dabar turiu gražią ir jaunesnę už save<br />
žmoną Liudviką. Štai ir visi mano meilės<br />
nuotykiai. Na, tiesa, dar mane džiugina<br />
anūkės, mano sūnų iš pirmosios santuokos<br />
dukros”.<br />
Paprašytas prisiminti, kaip susipažino<br />
su Liudvika, maestro šypsosi: “Kažkodėl<br />
žurnalistėms tai labai įdomu... O dėl to susitikimo<br />
ka<strong>lt</strong>a prieš dvylika metų “Neringoje”<br />
švęsta Čekijos nepriklausomybės diena.<br />
Liudvika tuomet buvo pakviesta kaip<br />
viešnia iš Anykščių savivaldybės. Pamačiau<br />
gražią moterį, kuri nejaukiai jautėsi tarp<br />
sostinės bohemos. Pašnekinau, na ir susiburkavome”.<br />
Be jos, kaip ir be muzikos, maestro neįsivaizduoja<br />
gyvenimo: “Liudvika mane lydi<br />
visose koncertinėse kelionėse, visada sėdi<br />
salėje, kai diriguoju orkestrui. Muziką drąsiai<br />
galima lyginti su mylima moterimi. Kai<br />
ją jauti širdimi, užlieja ši<strong>lt</strong>as jausmas. Mano<br />
moteris nėra baigusi muzikos mokslų,<br />
bet dabar apie muziką išmano daug ir jos<br />
nuomonė man labai svarbi”.<br />
Pasirodo, maestro žmona kiekvieną<br />
rytą palepina stikline pieno su medumi ir<br />
imbieru. Tai ir sveika, ir suteikia energijos<br />
visai dienai.<br />
Pakalbinta 22 metais jaunesnė už dirigentą<br />
Liudvika sako: “Jeigu Juozas barasi,<br />
tai žemaitiškai. Pyksta labai trumpai<br />
ir pykčio širdyje nelaiko, o tai labai gerai.<br />
Kai man anksčiau sakydavo, kad žemaičiai<br />
yra geriausi žmonės, netikėjau. Dabar<br />
tikiu. Juozas - paties geriausio būdo,<br />
rūpestingas ir dėmesingas. Tokių džentelmenų<br />
kaip jis šiais laikais reta. Tai ne<br />
mano vienos nuomonė. Nemėgsta vyras<br />
daugiažodžiauti, bet labiausiai mane žavi<br />
jo humoro jausmas. Kartais juokiuosi visą<br />
dieną, prisiminusi kokį jo smagų kalambūrą.<br />
Draugams ne kartą esu pasiguodusi,<br />
kad kartais nesuvokiu, kada jis juokauja,<br />
o kada rimtai kalba. Tad kaip tokio<br />
žmogaus nemylėti, kaip juo nesirūpinti,<br />
jeigu jis stengiasi kartais padaryti daugiau<br />
negu jam pagal jėgas”.<br />
Jaunystės polėkis kelionėms<br />
J.Domarko, kaip ir jo vadovaujamo<br />
orkestro, gyvenimas susijęs su kelionėmis,<br />
gastrolėmis. Štai neseniai maestro<br />
koncertavo Čilėje, ir dar puikus koncertas<br />
surengtas Linco mieste (Austrija), kuris<br />
šiemet tapo Europos ku<strong>lt</strong>ūros sostine.<br />
Ten, kaip ir daugelyje koncertų tarp kitos<br />
muzikos skambėjo ir M.K.Čiurlionio simfoninės<br />
poemos “Jūra” ir “Miške”. Dažniausiai<br />
J.Domarkas svečiuojasi kaimynėje Lenkijoje<br />
ir yra pelnęs aukštą šios valstybės apdovanojimą.<br />
Teko girdėti, kad maestro yra greičio<br />
mėgėjas ir neįsivaizduoja savo gyvenimo<br />
be automobilio. Pasirodo, kad ir į Filharmoniją,<br />
kuri yra visai netoli jo namų<br />
senamiestyje, J.Domarkas važiuoja automobiliu.<br />
Mat iš repeticijų tenka skubėti<br />
tai į Muzikos akademiją, kurioje jo laukia<br />
studentai, tai į teatrą, televiziją ar į kitą<br />
miestą.<br />
Mėgsta maestro nuvažiuoti ir į pajūrį,<br />
ypač vasarą, aplankyti ten gyvenančio<br />
brolio Stasio ar nukakti į gimtąją Plungę.<br />
Vairuoja automobilį pasikeisdami su<br />
žmona. Orkestro vairą 74-erių muzikas<br />
taip pat ketina perduoti į jaunesnes, bet<br />
patikimas rankas. Pasak jo, jauniems muzikams<br />
yra ką veikti Lietuvoje. Jie turi<br />
būti čia, o ne ieškoti atsitiktinės laimės<br />
svetur.<br />
<br />
yk /
j/b aukštuomenė<br />
užkulisiai<br />
<br />
Sekso skandalas<br />
Švedijos karališkojoje šeimoje<br />
I<br />
ki šiol buvusi<br />
nepriekaištinga<br />
Švedijos karališkosios<br />
šeimos, kuri<br />
buvo respektabilumo<br />
pavyzdys, reputacija visai<br />
pašlijo pasirodžius naujai<br />
knygai, pasakojančiai<br />
apie šalies karalių Karlą<br />
Gustavą XVI kaip apie<br />
nepataisomą mergininką,<br />
kuriam rūpi sekso orgijos<br />
ir striptizo klubai.<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
K.Gustavo<br />
žmona<br />
jau 34<br />
metus žinojo apie<br />
karaliaus meilės<br />
romaną, bet nieko<br />
negalėjo padaryti<br />
Knyga, pavadinta “Karlas<br />
Gustavas XVI: monarchas per<br />
prievartą”, Švedijoje, kuri didžiai<br />
gerbia savo karališkąją šeimą, sukėlė<br />
visuotinį skandalą. Daugelis<br />
piliečių pareiškė pasipiktinimą<br />
knygos autoriais dar jai nepasirodžius<br />
ir buvo abejojama, ar ji apskritai<br />
atsiras knygynuose.<br />
“Mes jautėme didžiulę įtampą,<br />
kol knyga nebuvo išspausdinta,<br />
- sako vienas iš autorių Tomas<br />
Sjobergas (Thomas Sjoberg).<br />
- Tačiau knyga išėjo. Ir sukėlė žiniasklaidoje<br />
trečiąjį pasaulinį karą”.<br />
Visas 20 000 egz. tiražas buvo<br />
parduotas pirmąją dieną.<br />
“Monarchas per prievartą” tarytum<br />
susprogdino idealizuotą Švedijos<br />
karališkosios šeimos pasaulį,<br />
kurį šiais metais papuošė pasakiškos<br />
karaliaus dukters kronprincesės<br />
Viktorijos vestuvės su nekilmingu<br />
jos išrinktuoju. Iškilmes per televiziją<br />
stebėjo milijonai žmonių.<br />
T.Sjobergo knygoje 64 metų<br />
karalius K.Gustavas, iki šiol garsėjęs<br />
skautiškais pomėgiais ir žavėjimusi<br />
greitais automobiliais,<br />
parodomas kaip dažnas dalyvis<br />
sekso orgijų, vykdavusių Stokholmo<br />
klube, priklausančiame Milui<br />
Markovicui (Mille Markovic), siejamam<br />
su mafija.<br />
Knygoje taip pat teigiama,<br />
kad SAPO, Švedijos slaptoji policija,<br />
visaip stengėsi nuslėpti karaliaus<br />
nuotykius, prie sekso klubo<br />
pastatydavo apsaugą ir versdavo<br />
moteris atiduoti nuotraukas<br />
ar bet kokią kompromituojamą<br />
medžiagą, kuri būtų galėjusi pakenkti<br />
karaliui. Knygoje atskleidžiama<br />
dar viena nemaloni Švedijos<br />
pusė. Ši šalis garsėjo kaip<br />
itin tolerantiška laisvam žodžiui.<br />
Pastangos užkirsti kelią “Monarcho<br />
per prievartą” išleidimui, kaip<br />
teigiama, baigėsi tuo, kad knygos<br />
bendraautorė Tovė Mejer (Tove<br />
Meyer) už tai buvo atleista iš darbo<br />
Švedijos valstybinėje televizijoje.<br />
Jos darbdaviai tokį sprendimą<br />
paaiškino tuo, esą ji dirbo<br />
kitame, nesankcionuotame,<br />
projekte, todėl sutartis nebuvo<br />
pratęsta. Tačiau “Reporterių be<br />
sienų” Švedijos skyriaus pirmininkas<br />
Jesperas Bengtsonas (Jesper<br />
Bengtsson) pasakė: “Nepakankama<br />
priežastis atleisti Tovę Mejer<br />
dėl jos darbo dviejose vietose. Tai<br />
tik būdas nutildyti žmogų, kuris<br />
Švedijos karališkąją šeimą vertina<br />
kritiškai. Mes privalome gilintis<br />
į karališkosios šeimos gyvenimą<br />
kaip gilinamės į bet kokios kitos<br />
institucijos veiklą nerizikuodami<br />
prarasti darbą”.<br />
T.Sjobergo knygoje pateikiami<br />
moterų, kurios galimai buvo karaliaus<br />
sekso partnerės, pasakojimai<br />
apie prašmatnias vakarienes<br />
prie sūkurinių vonių, kai menkai<br />
teprisidengusios kūną moterys,<br />
“nusimesdavo tuos drabužėlius ir<br />
sėsdavosi vyrams ant kelių”.<br />
Jos teigė, kad paprastos “merginos<br />
iš priemiesčių” būdavo atvedamos<br />
į klubą, o karalius “apiberdavo<br />
jas pažadais”, kad jos<br />
sutiktų su juo santykiauti. Jeigu<br />
nepavykdavo, klubo savininkas<br />
kviesdavo profesionalias prostitutes.<br />
Vieną kartą karalius, kuris<br />
yra karalienės Silvijos trečios eilės<br />
pusbrolis, esą užsiėmė seksu su<br />
dviem moterimis vienu metu. Tai<br />
buvusios “merginos pagal užsakymą<br />
specialiai karaliui”.<br />
Kitas K.Gustavo nepasotinamo<br />
apetito seksui įrodymas<br />
- 10 000 dolerių kainavęs jo apsilankymas<br />
Atlantos “Gold Club”<br />
naktiniame klube. Šiame klube<br />
dvi valandas jis praleido su striptizo<br />
šokėja. Tai įvyko 1996 metais<br />
per olimpines žaidynes Atlantoje.<br />
Knygoje pasakojama ir apie ilgalaikį<br />
karaliaus romaną su švedų<br />
dainininke ir modeliu Kamila Henemark<br />
(Camilla Henemark).<br />
Pasak T.Sjobergo, karalienė<br />
Silvija, kuri yra K.Gustavo žmona<br />
jau 34 metus žinojo apie šį romaną,<br />
bet nieko negalėjo padaryti,<br />
nes karalius buvo įsimylėjęs<br />
K.Henemark kaip “paauglys” ir<br />
abu kalbėjo, kad norėtų pabėgti<br />
į negyvenamą salą ir “misti kokosais”.<br />
Knygos “Monarchas per prievartą”<br />
tikroviškumą patvirtina<br />
karaliaus reakcija į jį. Užuot išplatinęs<br />
griežtą visų jame pateiktų<br />
teiginių paneigimą, karalius pripažįsta,<br />
kad tai tiesa. “Aš pasikalbėjau<br />
su savo šeima ir karaliene.<br />
Mes nusprendėme užversti šį<br />
puslapį ir eiti pirmyn - nes, kaip<br />
aš suprantu, tie dalykai įvyko jau<br />
seniai”, - savo pareiškime pasakė<br />
K.Gustavas.<br />
Daugelis švedų apstulbinti<br />
knygos turinio. Nuomonių apklausa,<br />
atlikta knygai pasirodžius,<br />
byloja, kad didžioji dauguma<br />
respondentų nesutinka su tokiu<br />
“neigiamu karaliaus pavaizdavimu”.<br />
Šiaip ar taip, skandalas nerimsta.<br />
Buvęs mafijos bosas ir<br />
klubo savininkas M.Markovicas<br />
pareiškė Švedijos “Aftonbladet”<br />
laikraščiui, kad yra nufilmavęs<br />
karaliaus sekso orgijas ir ketinęs<br />
jas paviešinti. “Buvo šlykštu klausytis,<br />
kaip karalius bėrė pažadus<br />
toms naivioms merginoms iš<br />
priemiesčių, kad tik jos sutiktų su<br />
juo santykiauti, - laikraščiui pasakojo<br />
M.Markovicas. - Jis niekada<br />
taip ir neištesėjo savo pažadų ir<br />
nepadėjo joms padaryti karjeros<br />
gavęs tai, ko siekė”.<br />
Parengė Rolanda Strumilienė<br />
Didelės<br />
meilės<br />
palikimas<br />
V<br />
olis Simpson<br />
(Wallis<br />
Simpson)<br />
buvo<br />
moteris, dėl kurios<br />
karalius Edvardas VIII<br />
atsisakė sosto. Dabar<br />
aukcione parduodami<br />
jos papuošalai, kurie<br />
yra vieni brangiausių<br />
pasaulyje.<br />
Jos veidas buvo kampuotas,<br />
nosis ilga, o tamsūs išlenkti antakiai<br />
jai teikė panašumo į Arlekiną.<br />
Ne, gražuolė Volis Simpson<br />
nebuvo. Kai Edvardas vedėsi ją<br />
prie a<strong>lt</strong>oriaus, jai jau buvo per<br />
40. Bet prie trapios, princo globojamos<br />
Pelenės, kaip monarchijos<br />
šalininkai būtų norėję įsivaizduoti<br />
Vindzorų dinastijos damą,<br />
paveikslo nederėjo nei amerikietės<br />
amžius, nei faktas, kad<br />
nekilminga moteris buvo jau<br />
dukart išsiskyrusi. Kuo V.Simpson<br />
taip sužavėjo Velso princą, vieną<br />
geidžiamiausių praėjusio amžiaus<br />
4-ojo dešimtmečio jaunikių,<br />
kad jis, 1936 m. karūnuotas<br />
Didžiosios Britanijos monarchu<br />
Edvardu VIII, dėl jos atsisakė<br />
sosto? Seksualinė<br />
priklausomybė,<br />
tvirtina istorikai.<br />
Tikra meilė, sako<br />
tie, kurie porą<br />
pažinojo. O turint<br />
omeny, kad 1937 m.<br />
įteisinta V.Simpson ir<br />
Vindzoro hercogo santuoka<br />
gyvavo iki Edvardo mirties<br />
1972 m., tai tikriausiai buvo dar<br />
kažkas daugiau.<br />
Garsiąją porą siejo ir meilė<br />
blizgantiems akmenukams,<br />
auksui ir sidabrui, viskam, kas<br />
išskirtina ir brangu. Jų segių,<br />
apyrankių, vėrinių ir portsigarų<br />
rinkinys yra brangiausia privati<br />
XX a. brangenybių kolekcija.<br />
Ženevos aukcione, kur ji buvo<br />
pardavinėjama 1987 m., praėjus<br />
metams po Vindzoro hercogienės<br />
mirties, už ją buvo gauta 31<br />
mln. svarų. Tuomet proga įsigyti<br />
brangenybių pasinaudojo ir<br />
Džoana Kolins (Joan Collins), o<br />
Liz Teilor (Liz Taylor) nusičiupo<br />
segę. Jame dalyvavo ir anoniminis<br />
pirkėjas. Šis privatus kolekcininkas,<br />
apie kurį žinoma tik tiek,<br />
kad yra italas, dabar papuošalų<br />
pasiūlė Londono “Sotheby’s”.<br />
Jų yra vos 20, tačiau tarp jų<br />
yra brangenybių, kurias sunku<br />
įvertinti pinigais - papuošalai,<br />
vienos garsiausių XX a. meilės<br />
istorijų liudytojai. Pavyzdžiui,<br />
apyrankė su devyniais mažais<br />
kryželiais, žyminčiais svarbius<br />
poros gyvenimo etapus. Ji puošė<br />
Volis Simpson riešą, kai pora<br />
tuokėsi Prancūzijoje. “God Save<br />
the King for Wallis” (Dieve, saugok<br />
karalių Volis) parašyta ant<br />
kryželio iš akvamarino. Žmonai<br />
1944 m. patyrus apendikso<br />
operaciją, Edvardas jai padovanojo<br />
pakabutį iš ametisto. “Cartier”<br />
firmos apyrankė yra vertinama<br />
350 000-450 000 svarų.<br />
Auksinio portsigaro, kurį Volis<br />
savo Edvardui padovanojo per<br />
1935 m. Kalėdas, apytikrė kaina<br />
yra 150 000-200 000 svarų. Bet<br />
ir jo tikroji vertė yra gerokai didesnė:<br />
ant brangenybės viršelio<br />
išgraviruotas Europos žemėlapis<br />
su maršrutais, kuriais kadaise<br />
dar slapčia keliavo įsimylėjėliai.<br />
Briliantai žymi vietas, kuriose<br />
pora patyrė ryškiausių įspūdžių.<br />
Kvapą gniaužiančio grožio yra<br />
ir flamingo formos segė iš rubinų,<br />
safyrų ir deimantų. Gal<br />
kam nors žaižaruojantis meno<br />
kūrinys, vertinamas 100 000-<br />
150 000 svarų, gali pasirodyti<br />
kičinis, tačiau 1940 m., kai buvo<br />
sukurtas, legendinės “Cartier”<br />
dizainerės Žanos Tusen (Jeanne<br />
Toussaint) darbas<br />
buvo laikomas<br />
avangardiniu. Tai ji<br />
sukūrė ir panteros<br />
formos apyrankę iš<br />
onikso ir deimantų<br />
- kaip ir plėšrioji katė,<br />
ji yra gundanti ir pavojinga.<br />
V.Simpson ji labai<br />
tiko. O ant daugelio papuošalų<br />
yra išgraviruotos raidės “WE”,<br />
Volis ir Edvardas, angliškas žodis<br />
“Mes”. Mes - tai du žmonės, kurie<br />
priklauso vienas kitam, nors<br />
pasaulis jų ir nekenčia, nors Didžiosios<br />
Britanijos karališkieji<br />
rūmai Vindzoro hercogienę atstūmė,<br />
nors apie ją pasakojama<br />
daug negražaus, tarkime, kad<br />
ji Edvardo visai nemylėjo, o tik<br />
norėjo išnaudoti.<br />
Iš tikrųjų abu buvo ne tik romantiškos<br />
meilės simbolis. Vis<br />
publikuojami dokumentai, iš<br />
kurių aiškėja poros simpatijos<br />
nacionalsocialistams. Teigiama,<br />
kad po vienos Hitlerio pergalės<br />
Edvardas norėjo tapti jo marionetiniu<br />
karaliumi, o V.Simpson<br />
palaikiusi intymius santykius<br />
su nacių viršūnėlėmis. Bet tai<br />
nepakeitė Edvardo poreikio<br />
Volis puošti, gyventi linksmai<br />
ir prabangiai. Vindzoro hercogas<br />
su žmona rezidavo vienoje<br />
prašmatniausių Paryžiaus vietų.<br />
O kuo labiau jo žmona tapo<br />
atstumtąja, tuo brangesniais<br />
papuošalais su brangakmeniais<br />
jis ją apipildavo, demonstruodamas<br />
pasauliui, kad ji yra didžiausia<br />
jo gyvenimo vertybė.<br />
Parengė Milda Kunskaitė<br />
<br />
cm
j/b žmonės<br />
karjera<br />
T<br />
elevizijos<br />
projekte “Tu<br />
gali šokti”<br />
išgarsėjęs<br />
23-ejų šokėjas Naglis<br />
BIERANCAS, tik sugrįžęs<br />
iš Kijevo, iškart išvyko<br />
į Buenos Aires, o per<br />
Naujuosius skris į<br />
Australiją. Tiesa, ne<br />
pramogauti. Vyruką<br />
aplankė neregėta<br />
sėkmė - jis atrinktas į<br />
žymiausio diskžokėjo<br />
Armino van Buureno<br />
šokėjų komandą,<br />
todėl visus metus jis<br />
šoks įspūdinguose<br />
pasaulinio lygio<br />
žvaigždės koncertuose.<br />
Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
Arminas ten yra dievas<br />
Kaip pasakoja Naglis, anksčiau<br />
Arminas koncertams rinkdavosi<br />
vietos šokėjus, o dabar jis turi savo<br />
šokėjų grupę ir gerai pastatytą įdomią<br />
muzikinę programą “Miražas”.<br />
Šie koncertai rengėjams atsieina<br />
nemažus pinigus, bilietai į juos<br />
kaipmat išgraibstomi “trance” muzikos<br />
gerbėjų. “Arminą žinojau. Ir tie,<br />
kas domisi klubine ku<strong>lt</strong>ūra, manau,<br />
tikrai žino, kas jis toks yra. Jis kelis<br />
metus iš eilės išrinktas geriausiu<br />
diskžokėjumi pasaulyje, - sako šokėjas.<br />
- Žadama, kad Australijoje,<br />
Melburno mieste, bus vienas didžiausių<br />
Armino koncertų nepaprastai<br />
dideliam būriui gerbėjų. Nežinau,<br />
ir Olandijoje, kur pirmąkart<br />
pasirodėme, buvo didelis jo koncertas,<br />
nes tokiam gausiam žmonių<br />
būriui man dar neteko šokti”.<br />
Į Kaune vykusią atranką Naglis<br />
buvo netikėtai pakviestas diskžokėjo<br />
asistento merginos, kuri iš lietuvių<br />
norėjo suburti nuolatinių šokėjų<br />
kolektyvą. Atrankoje garsiojo<br />
diskžokėjo nebuvo, jam atstovavo<br />
kiti už šou atsakingi asmenys. “Reikėjo<br />
parengti savo šokį, jį atlikome<br />
drauge su partnere Irina iš projekto<br />
“Tu gali šokti”. Taip pat turėjome<br />
atlikti aktorinių užduočių bei<br />
Lietuvių šokėjas Naglis Bierancas<br />
džiaugiasi koncertuose<br />
talkindamas vienam garsiausių<br />
diskžokėjų pasaulyje<br />
parodyti įvairių improvizacijų. Per<br />
pirmą atranką atsirinko mane ir<br />
šokėją Rimą iš Kauno”. Vėliau vyko<br />
pakartotinė atranka, joje buvo atrinkti<br />
dar keturi šokėjai iš Lietuvos.<br />
“Viskas buvo labai netikėta, kol<br />
įvyko pirmasis koncertas. Mat visą<br />
mėnesį Kaune vykdavo repeticijos,<br />
kurioms vadovavo samdyti lietuvių<br />
choreografai”, - pasakoja jis.<br />
Šokis ant vienos kojos<br />
Pirmasis koncertas buvo Armino<br />
gimtojoje Olandijoje. Lietuvių<br />
šokėjai atvažiavo savaite anksčiau<br />
į repeticijas, jose dalyvavo ir<br />
pati “trance” muzikos žvaigždė,<br />
praminta “skrajojančiu olandu”.<br />
“Jis man pasirodė draugiškas ir<br />
ši<strong>lt</strong>as žmogus. Kai pirmąkart susitikome,<br />
jis mumis, šokėjais, labai<br />
tikėjo, turbūt ir toliau tiki, - žavėtis<br />
olandu nesiliauja Naglis. - Arminas<br />
ten yra dievas. Jam stojus<br />
prie pu<strong>lt</strong>o pakyla jūra mobiliųjų<br />
telefonų, kuriais gerbėjai filmuoja,<br />
fotografuoja savo dievuko pasirodymą.<br />
Dėl jo spiegia ne tik merginos,<br />
bet ir vaikinai. Mums pasakojo,<br />
kad Arminas jau turi sirgalių<br />
būrelį, kurie paskui jį važiuoja beveik<br />
į visus koncertus”.<br />
“Armin Only Mirage” turo nuotr.<br />
Paskui garsiausią diskžokėją pasaulyje!<br />
Tiesa, per pirmąjį koncertą<br />
Olandijoje nutiko ir šioks toks<br />
incidentas, kai Naglis šoko avėdamas<br />
plastikiniais slidininko<br />
tipo batais, kurie yra stipriai suvarstyti<br />
ir pritvirtinti prie grindų.<br />
Su jais šokėjas negali pajudėti iš<br />
vietos, bet užtat gali lenktis iki<br />
žemės vos ne kaip koks Maiklas<br />
Džeksonas. “Per repeticijas man<br />
viskas puikiai pavyko, o per koncertą<br />
vieną batą išroviau su visais<br />
varžtais. Gerai, kad spėjau ranka<br />
įsiremti į grindis. Dar buvo likęs<br />
koks trečdalis šokio, taigi teko<br />
šokti ant vienos kojos, nes bijojau,<br />
kad ir su antru batu taip nenutiktų”,<br />
- šypsosi Naglis, kuriam<br />
per pasirodymus tenka vilkėti visokius<br />
ekstravagantiškus apdarus.<br />
Diskžokėjas Arminas<br />
van Buurenas yra<br />
koncertavęs Lietuvoje<br />
Žvaigždžių apsuptyje<br />
Kartu su lietuviais į koncertus<br />
keliauja ir užsienio atlikėjai,<br />
kurie bendradarbiauja su<br />
diskžokėju. Viena tokių - žinoma<br />
dainininkė Nadia Ali. Naglis<br />
ir dar vienas šokėjas pasirodo<br />
scenoje per vieną jos atliekamą<br />
muzikinį kūrinį. “Ji apskritai labai<br />
šauni, tokia mažutė ir miela.<br />
Jai patinka mūsų šokiai, ji mums<br />
nuolat žarsto komplimentus.<br />
Nėra jokios konkurencijos. Tik<br />
sunku ištverti ilgą renginio laiką,<br />
nors nuolat ir nešoku, vienu<br />
metu yra net dviejų valandų<br />
pertrauka. Bet po pasirodymų<br />
nuo pakylos nulipu šlapias”, -<br />
įspūdžiais dalijasi jis.<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
“Pastebėjau, kad užsienyje yra<br />
šiek tiek kitaip žiūrima į šokėją. Kas<br />
tu esi Lietuvoje? Čia ant pakylos<br />
yra atlikėjas, o šokėjas kaip fonas,<br />
besikraipantis jam už nugaros, ir<br />
tiek. O ten jauti, kad atlikėjai į tave<br />
žiūri kaip į sau lygiavertį. Jie nori,<br />
kad šou būtų geras ir kartu su tavimi<br />
džiaugiasi visais pasiekimais.<br />
Jie mumis rūpinosi, gyvenome geruose<br />
viešbučiuose su puikiu maitinimu.<br />
Atlyginimas? Lietuvoje tiek<br />
šokėjas negautų, bet užsienyje,<br />
manau, tai yra standartinis šokėjo<br />
atlyginimas. Tačiau vis tiek verta<br />
leistis į tokias keliones, nes jose ne<br />
tik dirbi, bet ir pamatai įdomias šalis.<br />
Tarkime, į Australiją ar Buenos<br />
Aires galbūt gyvenime nenuskrisčiau,<br />
jeigu ne šis projektas”.<br />
<br />
Naglis šoka per dainininkės<br />
Nadios Ali atliekamą kūrinį<br />
yk /
j/b laisvalaikis<br />
pramogos<br />
“Dvaro” archyvo nuotraukos<br />
“Dvaras”<br />
kviečia mėgautis<br />
šventėmis<br />
<br />
N<br />
etoli Vilniaus arkikatedros, ramioje senamiesčio Ti<strong>lt</strong>o gatvėje,<br />
veikiantis 4 žvaigždučių viešbutis ir restoranas “Dvaras” svečių<br />
laukia šventiškai pasipuošęs. Skambant kalėdinei muzikai, jaukioje<br />
ir išpuoselėtoje aplinkoje galite pasisotinti meistro gamintais<br />
europietiškos virtuvės patiekalais, pasišnekučiuoti prie karšto vyno taurės ar<br />
rinktis gėrimus iš atnaujinto vyno meniu. Bendradarbiaujant su Italų someljė<br />
asociacijos nariu Flaviju Brenta (Flavio Brenta) atrinkti įdomesni itališki vynai.<br />
Elena GERMANOVIČ<br />
“Franciacorta Bellavista Cuvee<br />
Brut D.O.C.G.” putojantis vynas<br />
Lombardijos regione, “Cantina<br />
Bellavista” ūkyje, gaminamas klasikiniu<br />
metodu iš “Pinot Nero”,<br />
“Chardonnay”, “Pinot Bianco” vynuogių.<br />
Vyndarys sugeba interpretuoti<br />
kiekvienų metų derlių,<br />
pažymėdamas kiekvieną iš savo<br />
aristokratiškų vynų.<br />
“Col di Luna Prosecco Extra<br />
Dry” išsiskiria Veneto krašto vyno<br />
gamintojo “Bellenda” sukurtais<br />
autoriniais “Prosecco” burbuliukais.<br />
Dvejus pastaruosius metus<br />
iš eilės autoritetingas specializuotas<br />
Italijos vynų žurnalas pripažino<br />
šio vyno gamintojo “Prosecco”<br />
geriausiu Italijoje.<br />
Emilijos-Romanijos krašte vyną<br />
gaminanti Medičių (Medici) šeima<br />
jau daugiau nei šimtą metų yra<br />
“Lambrusco” sinonimas. Kompetencija<br />
padėjo įsitvirtinti vyndarių<br />
pasaulyje. 2010 metais spalio mėnesį<br />
vykusiose “Wine challenger”,<br />
didžiausiose pasaulio vynų varžytuvėse,<br />
vyno gamintojas “Cantina<br />
Medici” pripažintas geriausiu<br />
pasaulyje pagal kainos ir kokybės<br />
santykį. Restorane yra vynų, gaminamų<br />
“Charmat” metodu - tai<br />
“Lambrusco Rosato Frizzante I.G.T.<br />
semi sweet” ir “Lambrusco Reggiano<br />
Frizz ante D.O.C. sweet”.<br />
Tiksliai lyg šveicariško laikrodžio<br />
mechanizmas sureguliuota<br />
vyno gamyba, dėl kurios jau nuo<br />
1890 metų “Pieropan” vyno gamintojai<br />
kviečia įvertinti “Soave” mikroklimatą,<br />
lengvu žingsneliu vesdami<br />
į “Soave Classico” vynų elitą.<br />
Abrucų regiono vyno gamintojas<br />
“Zaccagnini” galėtų pateikti<br />
ilgą sąrašą aukšto lygio vynų,<br />
tarp jų ba<strong>lt</strong>ąjį vyną “Bianco di Ciccio”<br />
ar “Yamada Bianco I.G.T.”, raudonąjį<br />
“Dal Tralcetto Montepulciano<br />
d’Abruzzo D.O.C.”<br />
Kiekvienas vyno gamintojo<br />
“Livon” (Friulio kraštas) produktas<br />
perteikia savybes, kurios būdingos<br />
tik itin geram vynui. Tai ba<strong>lt</strong>asis<br />
vynas “Ribolla Gialla Ronca<strong>lt</strong>o<br />
D.O.C.”, “Livon Braide A<strong>lt</strong>e I.G.T.”<br />
“Brunello di Montalcino” - vienas<br />
geriausių Italijos vynų, Toskanos<br />
Montalčino kalvoje gaminamas<br />
iš “užsispyrusių” “Sangiovese”<br />
vynuogių. Seniausias šio vyno butelis<br />
datuojamas 1888 m. 1980-<br />
aisiais “Brunello” tapo pirmuoju<br />
Italijos vynu, gavusiu D.O.C.G.<br />
statusą. “Camigliano” raudonieji<br />
vynai “Brunello di Montalcino<br />
D.O.C.G.” bei “Rosso di Montalcino<br />
D.O.C.” - tarytum simfonija.<br />
Vyno meniu yra ir kitų puikių<br />
itališkų vynų.<br />
“Dvaras” - puiki vieta nedidelėms<br />
šventėms, Kalėdų vakarėliams.<br />
Laikas “Dvare” sustoja,<br />
viešnagę galite pratęsti viename<br />
iš puikiai įrengtų, dekoruotų kambarių,<br />
kurių kainos nuo 59 eurų.<br />
Restorane taip pat galite įsigyti dovanų<br />
kuponų. Šeimos pietūs ar romantiška<br />
vakarienė ilgam išliks prisiminimuose.<br />
Restorane “Dvaras”<br />
kiekvienas pasijus lyg dvariškis!<br />
Su “Laisvalaikio” kortele sąskaitai<br />
restorane taikoma 15 procentų<br />
nuolaida, pobūviams - 10<br />
procentų, apgyvendinimo paslaugoms<br />
- 30 procentų.<br />
Kviečiame apsilankyti!<br />
Restoranas-viešbutis “Dvaras”,<br />
Ti<strong>lt</strong>o g.3, Vilnius tel.: (8-5) 210-73-<br />
70 www.dvaras.<strong>lt</strong><br />
Užs. 2795<br />
<br />
cm
Tel.: (8-5) 212-33-32<br />
el.p. sportas@respublika.net<br />
Leidinys Nr. 48 (63)<br />
2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis<br />
Linas Kleiza (kairėje), kaip ir dar keli<br />
šimtai NBA žaidėjų, kitą sezoną gali<br />
tapti bedarbiais<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
1998-1999 m. lokautas padėjo<br />
“Žalgiriui” prisivilioti Tajusą<br />
Ednį ir laimėti Eurolygą<br />
lokauto<br />
suke<strong>lt</strong>os banGos pasIektų Ir lIetuvą<br />
Anapus Atlanto vis<br />
garsiau kalbama,<br />
kad 2011-2012 m. NBA<br />
sezonas neįvyks dėl<br />
lokauto. Toks scenarijus<br />
paveiktų Europos, o kartu<br />
ir Lietuvos, krepšinio<br />
rinką. Lokauto įtaką gali<br />
pajusti ir klubai, ir jauni<br />
perspektyvūs žaidėjai.<br />
Arūnas ABROMAITIS<br />
Interesų konflIktas<br />
Liepą baigsis kolektyvinė<br />
NBA ir žaidėjų asociacijos sutartis.<br />
Pasirašyti naują susitarimą<br />
neskubama. Klubų vadovai reikalauja<br />
sumažinti krepšininkų<br />
sunku<br />
tIkėtIs, kad<br />
lebronas<br />
dŽeImsas<br />
vaŽIuotų<br />
ŽaIstI į<br />
europą<br />
atlyginimus, ir šie reikalavimai<br />
turi pagrindą. Žaidėjai gauna<br />
milžiniškus pinigus. Vasarą NBA<br />
vadovas Deividas Šternas (David<br />
Stern) pranešė, kad per praėjusį<br />
sezoną lyga patyrė 370 mln. dolerių<br />
nuostolių. Tačiau krepšininkai<br />
nuolaidžiauti neketina.<br />
Lapkričio pabaigoje NBA žaidėjų<br />
profsąjungos vykdomasis direktorius<br />
Bilis Hanteris (Billy Hunter)<br />
pareiškė, kad 2011-2012 m.<br />
sezonas neįvyks. “Galiu pasakyti<br />
atvirai - lokautas neišvengiamas.<br />
Esu tuo įsitikinęs proc. Jau dabar<br />
patariu žaidėjams susilaikyti<br />
nuo didelių išlaidų, nes kitais metais<br />
jiems prisieis susiveržti diržus.<br />
Kol kas niekas nenori siekti kompromiso.<br />
Laukiu protingų klubų<br />
vadovų žingsnių, bet kol kas nieko<br />
panašaus nėra”, - dėstė B.Hanteris.<br />
Krepšinio agentūros “East Players”<br />
vadovas Šarūnas Broga įsitikinęs,<br />
kad išeitis bus rasta. “Tikimybė,<br />
kad visas sezonas neįvyktų,<br />
yra labai nedidelė. Neatmetu galimybės,<br />
jog neįvyks dalis sezono.<br />
Tikiu, kad bus susitarta, nes lokautas<br />
nebūtų naudingas nė vienai<br />
pusei. Žaidėjai negautų atlyginimo,<br />
o klubai netektų pajamų už<br />
transliacijas, bilietus, atributikos<br />
pardavimą”, - kalbėjo agentas.<br />
GalImybė jaunImuI<br />
Lokauto grėsmė turės įtaką<br />
Europos krepšininkams, net<br />
jei sezonas už Atlanto prasidės<br />
laiku. Kasmet birželio pabaigoje<br />
įvyksta NBA naujokų birža.<br />
Dėl lokauto šešėlio 2011 m. joje<br />
padidės europiečių galimybės.<br />
“Tai yra pagrindinė priežastis,<br />
dėl kurios praėjusį birželį savo<br />
paraiškas atsiėmė Donatas Motiejūnas<br />
ir Mindaugas Kuzminskas.<br />
Konkurencija biržoje buvo<br />
daug aršesnė būtent dėl galimo<br />
lokauto. Amerikiečiai studentai,<br />
kurie buvo ne ketvirtakursiai, o<br />
jaunesni, galėjo dar metus palaukti<br />
ir pasimokyti universitetuose,<br />
sustiprėti. Tačiau lokauto<br />
rizika juos atbaidė ir jie dalyvavo<br />
biržoje šiemet. Pirmajame rate<br />
maždaug 15 šaukimų buvo ne<br />
ketvirtakursiai. Jie nenorėjo likti<br />
be pinigų”, - pasakojo Š.Broga.<br />
Pasak jo, šiemet reakcija bus<br />
atvirkštinė: “Ateinantį birželį konkurencija<br />
bus daug mažesnė. Tie,<br />
kurie dar nėra ketvirtakursiai, bet<br />
gali tikėtis aukšto šaukimo, gali<br />
neiti į biržą, o likti universitetuose.<br />
Ten jie gauna bent išlaikymą.<br />
Jie eis į biržą dar po metų, kai tarp<br />
NBA ir žaidėjų asociacijos bus pasirašyta<br />
nauja sutartis”. Europiečiai<br />
lokauto nebijo, nes turi sutartis su<br />
savo žemyno komandomis. Jie galės<br />
ramiai laukti, kol konfliktas tarp<br />
NBA klubų ir žaidėjų pasibaigs.<br />
Interneto tinklalapis “draftexpress.com”<br />
prognozuoja,<br />
kad 2011 m. biržoje Jonas Valančiūnas<br />
bus pašauktas 4-uoju,<br />
D.Motiejūnas - 10-uoju, o<br />
M.Kuzminskas - 57-uoju numeriu.<br />
Lietuviai yra anaiptol ne vieninteliai<br />
minimi europiečiai. Manoma,<br />
kad turkas Enesas Kanteras bus pašauktas<br />
5-uoju, čekas Janas Veselas<br />
- 7-uoju, o kroatas Bojanas Bogdanovičius<br />
- 30-uoju numeriu. Palyginkime<br />
- šiemet pirmajame rate<br />
pasirinktas tik vienas europietis.<br />
Prancūzas Kevinas Serafinas (Kevin<br />
Seraphin) pašauktas 17-uoju.<br />
kaInos krIs<br />
Lokautas gali paveikti Europos<br />
krepšinį ir kitaip - atsiras keli šimtai<br />
aukšto meistriškumo bedarbių<br />
žaidėjų. “Manau, rinkoje bus<br />
suaktyvėjimas, bet ne antplūdis.<br />
Tie žaidėjai, kurie turi garantuotus<br />
kontraktus, turėtų iš karto grįžti<br />
į NBA, nutrūkus lokautui. Vargu<br />
ar Europos komandos norės tokių<br />
krepšininkų. Juk jei pasirašai<br />
sutartį su rimtu starto penketo<br />
krepšininku ir jis po kelių mėnesių<br />
išvažiuoja, griūna visos trenerio<br />
sistemos”, - svarstė Š.Broga.<br />
Kauno “Žalgirio” direktorius<br />
Paulius Motiejūnas taip pat nesitiki<br />
žvaigždžių antplūdžio: “Faktas,<br />
kad lokautas paveiktų Europos<br />
rinką, bet nemanau, jog ki<strong>lt</strong>ų didelis<br />
ažiotažas. Sunku tikėtis, kad Lebronas<br />
Džeimsas (LeBron James)<br />
ar kitos žvaigždės, tapę bedarbiais,<br />
važiuotų žaisti į Europą. Žinoma,<br />
ir žemesnės klasės krepšininkai<br />
paįvairintų Europos rinką”. Abu<br />
krepšinio specialistai sutarė, kad<br />
pagrindinė lokauto įtaka Europai<br />
būtų sumažėjusios krepšininkų<br />
kainos, nes padidėtų pasiūla.<br />
P.Motiejūnas nemano, kad<br />
tai galėtų turėti didelę įtaką “Žalgiriui”:<br />
“Mūsų strategija vis tiek<br />
nesikeis. Negalvosime, kaip pasiimti<br />
žaidėją sezonui ir po metų<br />
vėl jį atiduoti atgal į NBA. Manau,<br />
daugelio krepšininkų norai<br />
tokie ir bus. Mes galvosime apie<br />
ilgalaikes sutartis. Jei atsiras tokių,<br />
kurie sutiks likti Europoje<br />
keleriems metams, su jais dirbsime.<br />
Lokautas gal aktualesnis<br />
tiems, kurie siekia greitos naudos<br />
ir turi daug pinigų”.<br />
“ŽalGIrIo” pavyzdys<br />
18-1 m. sezone NBA<br />
žvaigždės neskubėjo į Europą.<br />
Garsiausi atvykėliai į senąjį žemyną<br />
buvo pirmasis naujokų biržos<br />
šaukimas Maiklas Olovokandis<br />
(Michael Olowokandi) ir dabartinis<br />
“Los Angeles Clippers” treneris Vinis<br />
del Negras (Vinny Del Negro).<br />
Nieko ypatingo jie nenuveikė.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o Europoje atsirado<br />
komanda, sugebėjusi ištraukti laimingą<br />
bilietą ir iš lokauto išpešti<br />
didelę naudą. Ta komanda - “Žalgiris”.<br />
18 m. vasarą kauniečiai<br />
sugebėjo prisivilioti tris NBA žaidusius<br />
krepšininkus: Tajusą Ednį<br />
(Tyus Edney), Entonį Būvį (Anthony<br />
Bowie) ir čeką Iržį Zideką. Legionieriai<br />
puikiai prisitaikė Lietuvoje,<br />
o “Žalgiris” tapo Eurolygos čempionu.<br />
“Tikrai žinau, kad T.Ednis<br />
atvažiavo dėl lokauto. Ir E.Būvis<br />
iš karto dėl to apsisprendė. Tada<br />
tai tikrai pasiteisino ir nauda buvo<br />
milžiniška”, - teigė P.Motiejūnas.<br />
Nedaug trūko, kad Europoje<br />
įvyktų Arvydo Sabonio ir Vladės<br />
Divaco dvikova. “Žalgiris” išvykoje<br />
žaidė Eurolygos mačą su Belgrado<br />
“Crvena Zvezda”. Garsieji vidurio<br />
puolėjai rengėsi padėti savo<br />
gimtųjų šalių klubams. Paskutinę<br />
akimirką pasigirdo žinia apie lokauto<br />
nutraukimą ir A.Sabonis<br />
aikštelėje nepasirodė. V.Divacas<br />
spėjo su “Crvena Zvezda” sužaisti<br />
porą Eurolygos mačų.<br />
InformacIja<br />
• Tarptautinių žodžių žodynas nurodo,<br />
jog lokautas yra darbo ginčų sprendimo<br />
veiksmas, kai darbdavys sustabdo gamybą,<br />
nutraukia veiklą ir atleidžia darbuotojus<br />
siekdamas, kad jie atsisakytų<br />
savo reikalavimų arba pakeistų juos.<br />
• Sporto pasaulyje lokautas nėra naujas<br />
reiškinys. 1998-1999 m. sezone dėl jo<br />
laiku neprasidėjo NBA čempionatas.<br />
Komandos sužaidė tik po 50 rungtynių<br />
vietoj 82. Neįvyko ir “Visų žvaigždžių”<br />
šventė. 1994-1995 m. sezone NHL<br />
ledo ritulio ekipos dėl lokauto sužaidė<br />
tik po 48 mačus. 2004-2005 m. NHL<br />
čempionatas apskritai neįvyko.<br />
<br />
yk
cm<br />
2 Sporto žmonės<br />
pIrmasIs šalyje krepšInIo muzIejus<br />
Nuotraukos iš asmeninio Leono Karaliūno archyvo<br />
Krepšinis Lietuvoje<br />
vadinamas antrąja<br />
religija, tačiau vietos,<br />
kur šios sporto šakos<br />
gerbėjai, sportininkai ir<br />
visi besidomintieji galėtų<br />
pamatyti žymiausius<br />
šalies krepšininkų<br />
laimėjimus, atributiką,<br />
istorines nuotraukas, ilgą<br />
laiką nebuvo. Vis dė<strong>lt</strong>o<br />
praėjusiais metais įvyko<br />
pirmosios permainos<br />
- Joniškyje duris atvėrė<br />
vienintelis Lietuvoje,<br />
o galbūt ir Europoje,<br />
krepšinio muziejus.<br />
2010 m. krepšinio<br />
muziejų aplankė<br />
olimpinis čempionas<br />
Valdemaras<br />
Chomičius<br />
10<br />
2009 metų gegužės 30-ąją<br />
Joniškyje įvyko krepšinio šventė.<br />
Į ją suvažiavo gausus būrys Lietuvos,<br />
Europos, pasaulio čempionų.<br />
Savivaldybės laiptais, papuoštais<br />
raudonu kilimu ir virtusiais pakyla,<br />
žengė keturiskart Europos, dukart<br />
pasaulio ir olimpinis čempionas<br />
Modestas Paulauskas, 2003<br />
metų Lietuvos krepšinio rinktinės<br />
Europos čempionės Lietuvos<br />
krepšinio rinktinės vyriausiasis<br />
treneris Antanas Sireika, Europos<br />
krepšinio čempionai Saulius<br />
Štombergas, Donatas Slanina ir<br />
kiti žymūs krepšininkai. Šventę<br />
aplankė ir 1938-ųjų moksleivių<br />
olimpiados krepšinio varžybų sidabro<br />
medalio laimėtojas joniškietis<br />
Jurgis Tumas.<br />
Krepšinio muziejuje svečiai<br />
gali pamatyti Arvydo Sabonio,<br />
Šarūno Marčiulionio, Valdemaro<br />
Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio,<br />
Eurelijaus Žukausko, Roberto<br />
Javtoko sportinius marškinėlius<br />
ir batelius su autografais; Zitos<br />
Bareikytės, Vitalijos Tuomaitės,<br />
M.Paulausko, Angelės Rupšienės,<br />
A.Sireikos laimėtus įvairių spalvų<br />
medalius, universiadų apdovanojimus<br />
ir prizus; Latvijos prezidento<br />
Karlio Ulmanio dovaną 1937<br />
metų Europos krepšinio čempionato<br />
nugalėtojai Lietuvos rinktinei<br />
- sidabrinę lėkštę (kopiją), galybę<br />
Lietuvos krepšinio legendų<br />
fotografijų, piešinius, kuriais pasakojama<br />
apie Lietuvos krepšinio<br />
istoriją ir krepšinio žaidimo pasaulyje<br />
atsiradimo pradžią.<br />
Muziejaus atidarymo proga<br />
nukaldinta speciali moneta, atspindinti<br />
šią datą. Taip pat pristatyta<br />
muziejaus įkūrėjo Leono Karaliūno<br />
knyga “Pasaulio ir Lietuvos<br />
krepšinio įvykiai. Joniškio krepšinio<br />
muziejaus eksponatai”, kurioje<br />
pasakojama krepšinio istorija, ji<br />
gausiai iliustruota fotografijomis,<br />
nurodytos svarbiausios krepšinio<br />
istorijos datos. Antra knygos dalis<br />
skirta Krepšinio muziejaus eksponatams<br />
pristatyti.<br />
Specialus kambarys paruoštas<br />
1937-ųjų Lietuvos krepšinio<br />
rinktinės pergalei II Europos<br />
krepšinio čempionate Rygoje<br />
(Latvija) pažymėti. Joniškis tada<br />
buvo pirma stotis, kur grįžtančią<br />
Lietuvos krepšininkų komandą<br />
gerbėjai, miesto valdžia sutiko<br />
su gėlėmis, pučiamųjų orkestro<br />
maršais, vaišėmis. Po 70 metų<br />
nuo šio įvykio, 2007-aisiais, joniškiečiai<br />
pakartojo žygį iš Rygos<br />
į Lietuvą. Čempionų vaidmenis<br />
atliko Joniškio sporto klubo<br />
“Žiemgalos ainiai” jaunieji krepšininkai.<br />
Geležinkelio stoties pastato<br />
siena buvo papuošta šiam<br />
įvykiui skirta atminimo lenta, o<br />
ją atidengė 2003 metų Lietuvos<br />
krepšinio rinktinės Europos čempionės<br />
vyr. treneris A.Sireika.<br />
Muziejų jau aplankė daugiau<br />
kaip 2000 žmonių ne tik iš Lietuvos,<br />
bet ir Latvijos, JAV, Kanados,<br />
Rusijos, Ba<strong>lt</strong>arusijos, Švedijos,<br />
Suomijos, Norvegijos, Naujosios<br />
Zelandijos, Australijos ir kitų šalių.<br />
Čia pabuvojo Lietuvos tautinio<br />
olimpinio komiteto prezidentas<br />
Artūras Poviliūnas, “FIBA Europe”<br />
generalinis sekretorius Naras<br />
Zanolinas, du olimpiniai ir keturi<br />
Europos čempionai, Lietuvos<br />
krepšinio federacijos atsakingi<br />
asmenys. Čia vyksta krepšinio istorijos<br />
pamokėlės rajono moksleiviams.<br />
Vaikus žavi sportininkų<br />
bateliai su autografais, medaliai,<br />
žinomo sirgaliaus Tomo Balaišio-<br />
Sėklos po krepšininkų pergalės<br />
Stokholme džiaugsmingo azarto<br />
neatlaikęs būgnas. Paskutiniai<br />
muziejų papildę eksponatai - tai<br />
Europos jaunimo krepšinio čempionato<br />
Lietuvos krepšinio rinktinės<br />
iškovotas aukso medalis,<br />
2007 m. Europos vyrų krepšinio<br />
čempionato bronzos medalis<br />
ir 2010 m. pasaulio krepšinio<br />
čempionato bronzos medalis.<br />
Lankytojai kviečiami pasirašyti<br />
ant koridoriaus sieną puošiančio<br />
didžiulio plano su žinomų krepšininkų<br />
atvaizdais.<br />
Ateityje numatyta keistis informacija,<br />
eksponatais su kitais<br />
pasaulio krepšinio muziejais, minėti<br />
garsių krepšininkų, trenerių,<br />
teisėjų garbingas gyvenimo sukaktis,<br />
rengti temines parodas.<br />
Muziejaus tikslas yra garsinti<br />
šalies krepšininkų iškovotus laimėjimus<br />
ne tik Lietuvoje, bet ir visame<br />
pasaulyje. Juk krepšinis ir jį<br />
žaidžiantys mūsų šalies sūnūs yra<br />
puikiausi ambasadoriai. Turime<br />
turtingą šios sporto šakos istoriją,<br />
esame užauginę puikių krepšininkų,<br />
trenerių, krepšinio entuziastų.<br />
Mūsų maža šalis gali didžiuotis<br />
savo sportine praeitimi ir dabartiniais<br />
laimėjimais. Artėjant 2011<br />
metais Lietuvoje įvyksiančiam<br />
Europos krepšinio čempionatui,<br />
muziejus numato stipriai plėstis ir<br />
tapti traukos vieta visiems į mūsų<br />
šalį atvykstantiems svečiams. Pažindami<br />
savo sporto istoriją, kuriame<br />
savo krašto ateitį.<br />
Parengė Loreta RIPSKYTĖ<br />
1938 m. pirmosios moksleivių olimpiados<br />
krepšinio varžybų sidabro medalio laimėtojas<br />
joniškietis Jurgis Tumas su Europos čempiono<br />
Eurelijaus Žukausko sportiniu bateliu
Sporto žmonės<br />
3<br />
d.BIčka:<br />
tIkrasIs<br />
atsIsveIkInImas<br />
įvyko pernaI<br />
Geriausius<br />
karjeros metus<br />
Deimantas<br />
Bička praleido<br />
gindamas<br />
Ventspilio<br />
“Ventspils”<br />
garbę<br />
Tomo Gaubio nuotr.<br />
Daugkartinis<br />
Lietuvos futbolo<br />
čempionas, Panevėžio<br />
“Ekrano” ekipos kapitonas<br />
Deimantas Bička prieš<br />
metus po antro iš eilės<br />
čempioniško triumfo<br />
Lietuvos A lygoje<br />
emocingai pareiškė, kad<br />
atsisveikina su<br />
profesionaliu futbolu. Bet<br />
praėjusio sezono pradžioje<br />
panevėžietis apsigalvojo.<br />
Tiesa, 2010 metų sezonas,<br />
nors ir paženklintas trečia<br />
iš eilės “Ekrano” pergale<br />
A lygoje, įtvirtinta<br />
“čempionišku” D.Bičkos<br />
įvarčiu, paliko ir nuosėdų.<br />
“Sporto žmonės” su D.Bička<br />
kalbėjosi apie daugiau nei 20<br />
metų trukusią futbolininko karjerą<br />
ir apie laukiančius naujus<br />
darbus bei iššūkius.<br />
atsisveikinimas. Emociškai<br />
atsisveikinimas su profesionaliuoju<br />
futbolu įvyko dar pernai. Tada<br />
dar kelIs<br />
sezonus<br />
suŽaIsčIau<br />
Geru lyGIu<br />
jau buvo skaičiuojamos paskutinės<br />
treniruotės, paskutinės rungtynės,<br />
buvo nuostabios emocijos.<br />
Džiaugiausi, kad turėjau galimybę<br />
savo karjerą užbaigti pergalingu<br />
akordu. Be to, mačiau, kad komandoje<br />
yra jaunų, perspektyvių<br />
futbolininkų, kurie negauna tinkamos<br />
žaidimo praktikos. Ir pats nenorėjau<br />
per ilgai užsibūti futbolo<br />
aikštėje. Jau pernai daug galvojau<br />
apie tai, kad metas imtis kitokios<br />
veiklos. Bet “Ekrano” prezidentas<br />
Aušrys Labinas buvo labai atkaklus,<br />
be to, jis sutiko leisti derinti<br />
futbolininko ir sporto direktoriaus<br />
funkcijas. Taip prisidėjo dar vienas<br />
sezonas. Tiesa, asmeniškai man jis<br />
nebuvo toks sėkmingas. Dėl traumos<br />
teko praleisti didesnę jo dalį,<br />
nebeliko ir tų emocijų.<br />
Sportinis ilgaamžiškumas.<br />
Esu tikras, kad dar kelis sezonus<br />
sužaisčiau geru lygiu. Bet<br />
metai palieka pėdsaką. Kamuoja<br />
kelių skausmai, po rimtų varžybų<br />
pamaudžia sąnarius. Kita vertus,<br />
per visą karjerą nepatyriau<br />
nė vienos rimtos traumos, nebuvo<br />
nė vienos operacijos. Tai ir<br />
sėkmė, ir genai, ir sunkios treniruotės.<br />
Paveldėjau iš tėčio gerus<br />
genus, sąnariai, kaulai, raiščiai,<br />
sausgyslės - visas organizmas<br />
manęs nė karto nenuvylė. Bet<br />
be nuolatinių treniruočių tai neduotų<br />
naudos. Nuo mažumės<br />
esu įpratęs kiekvienoje treniruotėje<br />
išsikrauti šimtu procentų.<br />
Tai tapo geru įpročiu. Visada noriu<br />
laimėti, būti geriausias - ne<br />
tik rungtynėse, bet ir per treniruotes.<br />
Niekada savęs netaupydavau<br />
ir nesaugodavau. Gal todėl<br />
net ir sulaukęs 38 metų galiu<br />
kovoti su jaunesniais varžovais.<br />
Sporto direktorius. Kai<br />
praėjusį sezoną negalėjau sportuoti,<br />
daugiau dėmesio skyriau<br />
administracinei veiklai. Sporto direktoriaus<br />
pareigos apima įvairius<br />
aspektus - tai ir bendravimas su<br />
žaidėjais, futbolo agentais, treneriais.<br />
Tai aplinka, kurioje galima atrasti<br />
kažką naujo - ryšių, kontaktų,<br />
pažinčių, ir ji man tikrai patiko.<br />
Karjeros pradžia. Profesionalaus<br />
futbolininko karjerą<br />
pradėjau 1989 metais, kai mane,<br />
sulaukusį vos 17-os, pakvietė į<br />
Panevėžio “Ekraną”. Tuo metu tai<br />
buvo labai rimtas iššūkis, jaučiausi,<br />
tarsi eičiau žaisti į “Milan”<br />
ekipą. Toje komandoje netrūko<br />
gerų žaidėjų, kurie man buvo didžiausi<br />
autoritetai. Geresnio posūkio<br />
savo gyvenime negalėjau<br />
įsivaizduoti. Tiesa, baigęs mokyklą<br />
įstojau į Vilniaus universitetą,<br />
persikėliau į sostinę, kurį laiką<br />
žaidžiau “Panerio” klube. Baigęs<br />
studijas kelerius metus žaidžiau<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
Kelis dešimtmečius trukusią<br />
profesionalaus futbolininko<br />
karjerą Deimantas Bička užbaigė<br />
pergalingu akordu<br />
KarjEra<br />
• 1989-1990 m. Panevėžio “Ekranas”<br />
• 1991-1994 m. Vilniaus “Panerys”<br />
• 1994-1994 m. Panevėžio Ekranas<br />
• 1995-1999 m. Šiaulių “Kareda”<br />
• 1999-2000 m. Tiraspolio “Šerif”<br />
• 2001-2006 m. Ventspilio “Ventspils”<br />
• 2007-2010 m. Panevėžio “Ekranas”<br />
TITULaI<br />
• Geriausias Lietuvoje žaidžiantis<br />
futbolininkas: 2008<br />
• Lietuvos čempionas: 1997, 1998,<br />
2008, 2009, 2010<br />
• LFF taurės laimėtojas: 1996, 2009<br />
Šiaulių “Karedoje”. Čia teko susipažinti<br />
su gerais treneriais, iškovojome<br />
du Lietuvos čempionų<br />
titulus, laimėjome Lietuvos futbolo<br />
federacijos taurę.<br />
Užsienis. 1999 metais iš<br />
Šiaulių išvykau į Tiraspolio “Šerif”<br />
ekipą. Tuo metu futbolo požiūriu<br />
Moldova buvo lietuviams nežinoma<br />
šalis, bet toje ekipoje netrūko<br />
gerų futbolininkų, sąlygos<br />
buvo sudarytos pačios geriausios,<br />
komanda siekė ne vienadienių<br />
rezu<strong>lt</strong>atų. Gal pats čempionatas<br />
nebuvo aukšto lygio, bet draugiškuose<br />
susitikimuose tekdavo išmėginti<br />
jėgas su stipriomis Ukrainos<br />
komandomis, kurioms mes<br />
niekuo nenusileisdavome.<br />
Ventspilis. Po kelerių metų<br />
iš Tiraspolio persikėliau į Ventspilį.<br />
Tuo metu ten kūrėsi ambicingas,<br />
perspektyvus futbolo<br />
klubas. Kai su buvusiu komandos<br />
draugu Igoriu Stukalinu atvykome<br />
į peržiūrą, ten buvo apie 40<br />
žaidėjų. Mes patikome ir treneriams,<br />
ir vadovams, atranką perėjome.<br />
Praleidau ten 6 metus, liko<br />
labai daug sentimentų, puikių<br />
atsiminimų. Tuo metu Latvijoje<br />
buvo futbolo bumas - Rygos<br />
“Skonto” ir nacionalinė rinktinė<br />
demonstravo gerus rezu<strong>lt</strong>atus.<br />
Smagu, kad paskutiniais metais<br />
pagaliau pavyko iškovoti čempionų<br />
titulą ir nutraukti “Skonto”<br />
dominavimą.<br />
“Ekranas”. Paskutiniai treji<br />
metai Panevėžyje buvo tikrai labai<br />
geri. Kadangi buvau ekipos<br />
kapitonas, tai ir atsakomybės buvo<br />
gerokai daugiau - už komandą,<br />
jos žaidimą, rezu<strong>lt</strong>atus. Kolektyvas<br />
per tuos metus susidarė<br />
labai stiprus, draugiškas, atsirado<br />
savitarpio supratimas, pakilo<br />
žaidimo kokybė, tad ir pergalės<br />
buvo dėsningos. Apmaudu, kad<br />
pats klubinio futbolo lygis Lietuvoje<br />
smarkiai suprastėjo. Kai 2007<br />
metais grįžau į Panevėžį, šalies<br />
čempionate buvo bent penkios<br />
pajėgios komandos, daug stiprių<br />
legionierių. Bet ta finansinė krizė,<br />
kai kurių klubų pasitraukimas iš A<br />
lygos pablogino padėtį. Vis dė<strong>lt</strong>o<br />
pamažu padėtis keičiasi. Džiugu,<br />
kad klubai tvarkosi savo stadionus,<br />
treniruočių bazes. Tai, nors ir<br />
nedideli, žingsniai į priekį.<br />
Lietuvos rinktinė. Man ir<br />
pačiam keista, kad per visą savo<br />
karjerą nacionalinėje rinktinėje<br />
sužaidžiau vos 2 rungtynes. Kol<br />
žaidžiau Lietuvoje - buvau nereikalingas,<br />
kai persikėliau į Latviją,<br />
rinktinės treneriams tai irgi nedarė<br />
įspūdžio. Į rinktinę dažniau<br />
kviesdavo tuos futbolininkus, kuriuos<br />
paskui būtų galima parduoti<br />
į kokius nors užsienio klubus, o<br />
aš į tą kategoriją nepatekau. Pernai<br />
buvo kalbų, kad tuometinis<br />
rinktinės treneris Žozė Koseiras<br />
(Jose Couceiro) turėtų pakviesti<br />
į rinktinės stovyklas, bet realaus<br />
pasiūlymo nesulaukiau.<br />
Linkėjimai. Norėčiau, kad<br />
Lietuvos futbolas nuolat ki<strong>lt</strong>ų. Reikia,<br />
kad nacionalinė rinktinė savo<br />
grupėje pakovotų dėl patekimo į<br />
Europos čempionatą. Klubiniame<br />
futbole - norisi, kad atsirastų naujų<br />
veidų, jaunų futbolininkų karta,<br />
kuri pakeistų mus - senukus,<br />
kurie sulaukę 35-38 metų vis dar<br />
diktuoja madas A lygoje. “Ekranui”<br />
linkiu išlaikyti užimamas pozicijas,<br />
kad ir toliau liktų pirmaujantis Lietuvos<br />
futbolo klubas. Pats dabar<br />
mėginsiu padėti komandai ne futbolo<br />
aikštėje, o už jos ribų, kitomis<br />
priemonėmis.<br />
11<br />
• Latvijos čempionas: 2006.<br />
Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS<br />
yk<br />
2 0 1 0 g r u o d ž i o 1 1 sportožmonės
cm<br />
4 Sporto žmonės<br />
st. peterburGas maskvos srItIs kalInInGradas<br />
E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
rusIja perrašė<br />
Rusija žada iki 2018 metų<br />
pastatyti 15 visiškai naujų<br />
futbolo stadionų<br />
pasaulIo futbolo čempIonatų IstorIją<br />
12<br />
Gruodžio 2<br />
dieną stebint<br />
milijonams futbolo mėgėjų<br />
FIFA prezidentas Josefas<br />
Blateris (Joseph Blatter)<br />
paskelbė, kad 2018<br />
metais geriausios futbolo<br />
rinktinės iš viso pasaulio<br />
pirmą kartą pasaulio<br />
čempionatų istorijoje dėl<br />
garbingiausio trofėjaus<br />
kovos Rusijoje.<br />
Angliją, Ispaniją ir Portugaliją<br />
bei Olandiją su Belgija įveikusi<br />
Rusija yra pasiryžusi milžiniškoms<br />
išlaidoms. Čempionatui<br />
planuojama įrengti 15 naujų<br />
stadionų trylikoje miestų, iš pagrindų<br />
atnaujinti transporto<br />
ir aptarnavimo infrastruktūrą.<br />
Rusų planai išties ambicingi. Ir<br />
privilegijuotieji FIFA Vykdomojo<br />
komiteto nariai pasidavė jų žavesiui,<br />
taip nubausdami futbolo<br />
gimtine vadinamą Angliją.<br />
kazanė<br />
novGorodas<br />
skIrtInGos vIzIjos<br />
Prieš lemiamą balsavimą pagrindiniais<br />
pretendentais į 2018<br />
metų pasaulio čempionatą buvo<br />
laikomi anglai ir rusai. Pastaruosius<br />
dvejus metus Rusija stengėsi<br />
sužavėti FIFA savo drąsia pasaulio<br />
čempionato vizija. Stadionai,<br />
kuriuose turėtų vykti rungtynės,<br />
išsibarstę po visą Rusiją<br />
- nuo Kaliningrado iki pat Jekaterinburgo.<br />
Pasak šio sumanymo<br />
šalininkų, tai padėtų atverti naujas<br />
rinkas, išpopuliarinti Rusijoje<br />
futbolą, be to, pasibaigus čempionatui<br />
liktų puikūs nauji stadionai,<br />
naujas transporto tinklas ir<br />
moderni turizmo infrastruktūra.<br />
Rusijos paraiška rengti 2018<br />
metų pasaulio futbolo čempionatą<br />
visiškai skyrėsi nuo jos konkurentės<br />
Anglijos. Anglai akcentavo<br />
kompaktiškumą, jų stadionai<br />
puikiai žinomi visame pasaulyje,<br />
futbolo klubai populiarūs ne tik<br />
Anglijoje, bet ir užsienyje. Buvo<br />
pabrėžiama ir galimybė užsidirbti<br />
- prognozuota, kad FIFA šis čempionatas<br />
duotų rekordinį pelną.<br />
Viskas pagrįsta realiais skaičiavimais,<br />
be rizikos ir abejonių. Tuo<br />
tarpu Rusijos paraiškoje nurodomi<br />
stulbinami mastai, galimybė<br />
augti, kalbama apie tai, kad planetos<br />
futbolo pirmenybės galėtų<br />
tapti savotišku tramplinu “naujajai<br />
Rusijai”. Rusijos sporto, jaunimo ir<br />
turizmo ministras Vitalijus Mutko<br />
nedviprasmiškai užsiminė ir apie<br />
tai, kad Vakarų Europoje toks turnyras<br />
buvo surengtas jau 10 kartų.<br />
O Rytų Europoje - nė karto. Rusai<br />
pribloškė FIFA atstovus stulbinančiais<br />
skaičiais. Skelbiama, kad<br />
jie pasiryžę išleisti 6 mlrd. dolerių<br />
vien futbolo infrastruktūrai kurti ir<br />
dar daugiau - transporto tinklams,<br />
viešbučiams bei miestų centrams<br />
atnaujinti. Tai ne tik pažadai - visa<br />
tai patvirtinta Vyriausybės garantijomis.<br />
Rusijos futbolo sąjungos<br />
vykdomasis direktorius Aleksejus<br />
Sorokinas atkreipia dėmesį ir į privačias<br />
investicijas, nes intensyviai<br />
“įkalbinėjami” prisidėti ir tokie<br />
garsūs turtuoliai kaip Romanas<br />
Abramovičius.<br />
norI populIarIntI<br />
futbolą<br />
Kiekviena proga Rusija stengėsi<br />
pabrėžti galimus pranašumus,<br />
kurie esą svarbesni už kitus<br />
praktinius dalykus. “Anglija galėtų<br />
rengti pasaulio čempionatą<br />
nors rytoj. Tuo tarpu mes turime<br />
viziją, o FIFA turi savą filosofiją,<br />
stengiasi plėstis naujose pasaulio<br />
dalyse. Anglijoje futbolas jau<br />
dabar labai populiarus. Mes viliamės,<br />
kad Rusijoje futbolas taps<br />
toks pat populiarus kaip ir Anglijoje”,<br />
- sakė V.Mutko. Rusijoje per<br />
vietines futbolo rungtynes tribūnos<br />
dažniausiai būna pustuštės,<br />
bet aukšti sporto pareigūnai teigia,<br />
kad ir tai greičiau pranašumas<br />
nei trūkumas, nes atsiranda<br />
galimybė populiarinti futbolą.<br />
Prieš balsavimą FIFA išplatino<br />
pranešimą, kuriame išreiškė susirūpinimą<br />
dėl transporto problemų<br />
Rusijoje. Kelionės lėktuvais įvardijamos<br />
kaip “labai rizikingos”. “Šalies<br />
platybės ir geografinė padėtis bei<br />
tas faktas, kad greitojo geležinkelio<br />
tinklas yra ribotas ir 2018 metais<br />
tegalės sujungti vos šešis miestus,<br />
kuriuose turėtų vykti čempionatas,<br />
verčia kliautis oro transportu, o tai<br />
suke<strong>lt</strong>ų tiek vietinio, tiek tarptautinio<br />
pervežimo sunkumų, nes nėra<br />
a<strong>lt</strong>ernatyvių galimybių transportuoti<br />
esant dideliems atstumams”,<br />
- rašoma pranešime. Tačiau Rusija<br />
garantavo, kad šie nesklandumai<br />
bus sutvarkyti. Milijardai dolerių<br />
bus skiriami oro uostams atnaujinti<br />
ir transporto tinklams plėsti. Taip<br />
pat bandoma didžiulius atstumus<br />
paversti pranašumu - juk kalbama<br />
apie 18 valstybių kaimynių galimybes<br />
sujungti Rytus su Vakarais ir atverti<br />
Rytų rinką.<br />
Sklido pikti gandai, kad Rusija<br />
prisidėjo prie lordo Trismeno<br />
(Triesman) atsistatydinimo šių<br />
metų gegužę, kai buvo paviešinta<br />
jo privačių pokalbių informacija.<br />
A.Sorokinas griežtai<br />
paneigė tokias galimybes ir savo<br />
ruožtu apka<strong>lt</strong>ino konkurentus<br />
keliant nepelnytą triukšmą<br />
dėl rasizmo ir chuliganizmo<br />
apraiškų Rusijos futbole. “Mes<br />
skirtingi, bet susitelkę. Šalyje<br />
gyvena įvairių ku<strong>lt</strong>ūrų atstovų,<br />
tačiau visi esame vieningi”, -<br />
tvirtinama paraiškoje.<br />
Žodžių karas išaugo į tikrą<br />
pykčio protrūkį, kai Anglija apskundė<br />
FIFA A.Sorokiną dėl jo<br />
komentarų apie nusikalstamumo<br />
ir alkoholizmo problemas<br />
Londone, bet balsavimo rezu<strong>lt</strong>atams<br />
daugiau įtakos turėjo Anglijos<br />
žiniasklaidos skandalingi<br />
reportažai. Bulvariniai dienraščiai<br />
ir net nacionalinė televizija<br />
prieš balsavimą rengė reportažus,<br />
kuriuose buvo diskredituojami<br />
kyšių reikalavimu įtariami<br />
FIFA atstovai. Tad nenuostabu,<br />
kad pats FIFA vadovas J.Blateris<br />
be didesnių abejonių pasisakė<br />
Rusijos naudai. “Lengviausia<br />
būtų organizuoti turnyrą Anglijoje.<br />
Ten yra viskas: sirgaliai,<br />
stadionai, infrastruktūra - viskas<br />
paprasta. Tačiau Rusijai negali<br />
atsakyti, jeigu ji ko prašo, - kalbėjo<br />
J.Blateris. - Tai daugiau nei<br />
saranskas<br />
rostovas<br />
valstybė, tai didžiulis žemynas,<br />
galinga jėga”.<br />
abejojama<br />
tIkslInGumu<br />
Pirmame balsavimo ture Rusija<br />
gavo balsus, o Anglija - tik<br />
2. Antrame ture Rusijos paraiška<br />
sulaukė 13 iš 22 FIFA atstovų pritarimo.<br />
Rusija truimfuoja. Ji perrašė<br />
istoriją - kaip ir buvo deklaruojama<br />
jos oficialioje paraiškoje.<br />
Bet jos konkurentai mato ženklų,<br />
kad ji gali ir pralaimėti. Kai kas<br />
kelia klausimą, ar tuos milijardus,<br />
kuriuos planuojama investuoti į<br />
pasirengimus pasaulio čempionatui,<br />
nebūtų protingiau panaudoti<br />
Rusijos gyventojų gerovei<br />
ke<strong>lt</strong>i. Mat 15 proc. šalies gyventojų<br />
gyvena žemiau skurdo ribos.<br />
Žmogaus teisių gynėjams kliūva<br />
tai, kad šalyje, kuri žada grandiozines<br />
FIFA gerbėjų linksmybes<br />
Raudonojoje aikštėje, draudžiama<br />
laisvai protestuoti, be to, Rusija<br />
tebėra viena valstybių, kur<br />
itin pavojinga dirbti žurnalistu.<br />
Tačiau šie klausimai ir abejonės<br />
nepaveikė 22 teisę balsuoti<br />
turėjusių FIFA valdininkų, kurie<br />
apsisprendė tapti istorinio įvykio<br />
veikėjais. Po aštuonerių metų<br />
sužinosime, ar jų sprendimas<br />
buvo teisingas.<br />
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ<br />
aršI konkurencIja<br />
Tarp Anglijos ir Rusijos vyko<br />
labai arši konkurencija.
13<br />
yk / 9
j/b kinas<br />
žvaigždės<br />
P<br />
okalbis su<br />
režisieriumi<br />
Oliveriu<br />
Stounu (Oliver<br />
Stone) apie naująjį jo<br />
filmą apie Volstritą, tėvą<br />
bankininką, žmonių<br />
nepasotinamumą<br />
ir Amerikos<br />
griaunamąją galią.<br />
“Godumas<br />
būdingas mums visiems”<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
Režisierius<br />
Oliveris<br />
Stounas<br />
Maiklas Daglasas<br />
su žmona<br />
Katerina Zeta<br />
Džouns<br />
- 1987 m. Maiklas Daglasas<br />
(Michael Douglas), jūsų filme<br />
“Volstritas” suvaidinęs biržos spekuliantą,<br />
ištarė plačiai pagarsėjusį<br />
sakinį “Būti godžiam yra gerai”.<br />
Ką jums reiškia godumas?<br />
- Kuklumo stoką. Mes turime<br />
valgyti, bet jei pilvą kimšte<br />
prisikemšame, tai yra godumas.<br />
Mums reikia pinigų, bet jei dolerius<br />
kaupiame, esame godūs. Jei<br />
ko nors pernelyg trokštame, tai<br />
yra godumas. Godulys - tai išpūstas<br />
troškimas.<br />
14<br />
- O jūs esate godus?<br />
- Kiekvienas yra savaip godus.<br />
Ar reikalingas privatus lėktuvas,<br />
jei nepakenti keliauti kartu su kitais?<br />
Ar tai godumas?<br />
- Jums reikia privataus lėktuvo?<br />
- Ne. JAV yra didžiulė praraja<br />
tarp žmonių, uždirbančių labai<br />
daug ir, tarkime, skraidančių privačiais<br />
reaktyviniais lėktuvais, ir<br />
tokių, kurie apskritai beveik nieko<br />
neturi. Jei neskaičiuosime infliacijos,<br />
amerikietis darbininkas uždirba<br />
tiek pat, kiek uždirbo 1973 m. Iš<br />
bendrojo visuomeninio produkto<br />
augimo pelnosi tik bankininkai,<br />
akcininkai ir valstybė, didindama<br />
mokesčius. O bankai tapo išsipūtusiomis<br />
pabaisomis. Tai yra deformacija.<br />
Taip pat godumo forma.<br />
- Jūsų naujajame filme “Volstritas:<br />
pinigai nesnaudžia”<br />
M.Daglaso vaidinamas Gordonas<br />
Gekas nebėra toks nepalaužiamai<br />
godus kaip pirmajame filme<br />
“Volstritas” prieš 23 metus.<br />
- Jis paleidžiamas iš kalėjimo<br />
ir finansų pasaulyje turi iš naujo<br />
kopti aukštyn iš pačios apačios.<br />
Jis išduoda savo dukterį ir jos<br />
jauną draugą idealistą. Bet pabaigoje<br />
jam paaiškėja, kad žmogiškos<br />
vertybės yra svarbesnės už<br />
pinigus.<br />
- Ar kalbos apie žmogiškas<br />
vertybes nėra tuštokos? Tikriausiai<br />
ir finansų rykliai, pasaulį įstūmę<br />
į krizę, tvirtintų, kad idealios<br />
vertybės yra svarbesnės už finansines.<br />
- Tikrai? Nemanau. Man atrodo,<br />
kad Volstrito žmonės kalbasi<br />
tik apie tai, kiek pinigų uždirbo<br />
šį ketvirtį. Didieji koncernai rengia<br />
reklamos akcijas, tvirtindami,<br />
kad pasisako už humaniškumą. Iš<br />
tiesų jie spjauna ant jo ir nė truputėlio<br />
nesuka galvos dėl visuotinės<br />
gerovės. Koncernai atėmė<br />
šios šalies tikrąsias vertybes.<br />
- Kas tai per vertybės?<br />
- Meilė, bendrumo jausmas.<br />
Šeimos vertybės, kurias prisimena<br />
Gordonas Gekas “Volstrito 2”<br />
pabaigoje.<br />
- Bet tik todėl, kad bijosi senatvėje<br />
likti vienas. Ar tikrosios<br />
vertybės, apie kurias kalbate, nėra<br />
veikiau atsakomybė už kitą?<br />
Sprendimai, duodantys naudos ne<br />
vien sau?<br />
- Būtent. Bet čia iškart susiduriame<br />
su kita permainų forma.<br />
Visuomenės permainų, kurias Venesueloje<br />
vykdo Hugas Čavesas<br />
(Hugo Chavez). Jis yra įsitikinęs,<br />
kad šalies turtai ir ištekliai turi priklausyti<br />
jos liaudžiai.<br />
- Neseniai sukūrėte dokumentinį<br />
Čaveso portretą “South of the<br />
Border”. Jis, taip sakant, yra Volstrito<br />
spekulianto Gordono Geko<br />
priešingybė?<br />
- Žinoma, jie abu savotiškai sudaro<br />
visumą. Čavesas nori šalies<br />
piliečiams grąžinti turtus, gautus<br />
iš naftos. Jis atkakliai už tai kovoja.<br />
Nors daugelis ir tvirtina priešingai,<br />
nepaisant pasaulinės recesijos, Venesuelos<br />
ekonomika jam valdant<br />
išaugo 90 proc. Anksčiau Venesueloje<br />
vargšais niekas nesirūpino.<br />
Mūsų supratimas apie Lotynų<br />
Ameriką yra ribotas. Mano filmas<br />
yra įžanga. Paskui galima gilintis į<br />
detales ir ka<strong>lt</strong>inti Čavesą dėl klaidų.<br />
Bet iš pradžių reikia pastebėti<br />
neįtikėtinus pasikeitimus, kuriuos<br />
įvykdė šis žmogus. Būtent mums,<br />
amerikiečiams, kurie Lotynų Amerikoje<br />
pridarė baisių dalykų. Dėl<br />
Amerikos ekonominių interesų<br />
CŽV į valdžią perversmais atvedė<br />
žiaurius diktatorius ir generolus.<br />
Viskas dėl Volstrito.<br />
Tikiu, kad<br />
galima<br />
gyventi<br />
geriau ir laimingiau,<br />
jei gyvensime<br />
ne vien sau<br />
- Jūsų tėvas buvo Volstrito<br />
žmogus. Kaip gyvenote vaikystėje?<br />
Ar pietaujant būdavo kalbama<br />
apie valiutų kursų svyravimus<br />
ir akcijų kursus?<br />
- Mano tėtis mylėjo šį pasaulį.<br />
Jis vis klausdavo: “Kodėl nėra gerų<br />
filmų apie žmones, dirbančius ekonomikoje?”<br />
Jis buvo visiškai teisus.<br />
Amerikiečių kine beveik nematyti<br />
žmonių, kurie dirba. Kine visi turi<br />
visiškai paprastus darbus, apie kuriuos<br />
nėra ką kalbėti. O pirmąjį filmą<br />
apie Volstritą iš esmės sukūriau<br />
tėvui. Kaip pagarbos ženklą.<br />
- Pagarbos ženklas, kuriame<br />
Volstrito žmogus elgiasi kiauliškai,<br />
be jokių skrupulų?<br />
- Mano tėvas buvo ne Gordonas<br />
Gekas. Jis buvo seno kirpimo<br />
bankininkas, turintis įsitikinimus<br />
ir vertybes.<br />
- Ar kurdamas pirmąjį filmą<br />
apie Volstritą suvokėte, kaip pranašiška<br />
buvo vaizduoti finansų<br />
pasaulio godumą?<br />
- Ne. Praėjo 20 metų, kol sistema,<br />
kurios blogybes vaizdavome,<br />
laikinai sugriuvo. Negalima<br />
sakyti, kad finansų pasaulis iš filmo<br />
ko nors pasimokė.<br />
- 1987 m. atsiimdamas “Oskarą”<br />
sakėte: “Tikiuosi, kad Amerika<br />
pasimokys iš Vietnamo, o jei ne,<br />
tie vaikinai mirė tuščiai”. Manote,<br />
kad Amerika kada nors pasimokė<br />
iš savo istorijos?<br />
- Ne. Ir dėl to kuriu 10 valandų<br />
trukmės dokumentinį televizijos<br />
serialą “Slaptoji Amerikos istorija”<br />
apie tą Amerikos istorijos dalį, kurios<br />
nesimokome mokykloje. Yra<br />
anekdotas: JAV reiškia “Jungtinės<br />
Amnezijos Valstijos”. Čia yra tiesos.<br />
Amerikiečiai vaikosi pinigų. Ir nori<br />
jų dabar! Tai yra akimirkos tironija.<br />
Atrodo, tarsi jie neprisimintų visų<br />
buvusių karų, invazijų ir valstybės<br />
perversmų, už kuriuos ši šalis<br />
yra atsakinga. Manau, kad eilinis<br />
Amerikos pilietis net neįsivaizduoja,<br />
kokia esame imperija. Turime<br />
tūkstančius karinių bazių visame<br />
pasaulyje. Kadangi imperija nuolat<br />
kišasi į tolimų šalių reikalus ir nesirūpina<br />
reikalais namuose, ji nusilps<br />
ir sugrius. Mūsuose istorija suprantama<br />
kaip koks Tarantino filmas.<br />
- O finansų krizė? Kas tai per<br />
filmas?<br />
- Siaubo muilo opera. Tik aktorių<br />
sudėtis vis keičiasi. Žinau, kad<br />
rengiamas reformų įstatymas. Bet<br />
ar jis paveiks milžiniškos sistemos<br />
vidinę struktūrą? Sistemos viduje<br />
yra posistemių, kurios tapo savarankiškos:<br />
“Walmart”, Pentagonas,<br />
bankai. Bankai virto kazino, o jo<br />
tarnautojai - lošėjais, kurių pasirengimas<br />
rizikuoti galiausiai sukėlė<br />
visos sistemos širdies priepuolį.<br />
Gal turite kokią idėją, receptą,<br />
kaip įveikti šią beprotybę?<br />
- Manote, kad po 30 metų galėtų<br />
atsirasti Amerikos Čavesas?<br />
- Jei iki to laiko išliksime. Iki<br />
šiol Amerikoje niekam nekilo<br />
mintis nacionalizuoti naftą. Bet<br />
kodėl nacionaliniai ištekliai neturėtų<br />
priklausyti tautai? Per pastaruosius<br />
20 metų kai kurios naftos<br />
bendrovės išaugo labiau už kai<br />
kurių šalių ekonomiką. Tai milžiniški<br />
konsorciumai, bet niekas jų<br />
nepaprašo pinigais paremti, tarkime,<br />
a<strong>lt</strong>ernatyvių energijos ša<strong>lt</strong>inių<br />
tyrinėjimus.<br />
- Filme “Volstritas 2” jaunas<br />
idealistas bankininkas ieško investuotojų<br />
a<strong>lt</strong>ernatyvios energijos<br />
firmai...<br />
- Volstritas galėtų būti veikiančio,<br />
humaniško kapitalizmo<br />
variklis. Nes aš netikiu socializmu.<br />
Jis yra nelankstus ir neprisitaiko<br />
prie žmonių poreikių. Tikiu rinkos<br />
ekonomika. Atsakinga rinkos<br />
ekonomika, kurią gynė ir mano<br />
tėvas. Jis ieškodavo firmų, kurioms<br />
rūpėjo visų gerovė, ir gaudavo<br />
gerų dividendų. O šiandien<br />
kone pusė pelno Amerikoje atitenka<br />
privačioms investicinėms<br />
firmoms ir bankams. Kodėl mes<br />
tai leidžiame? Bankams vis dė<strong>lt</strong>o<br />
reikia licencijų, valstybės leidimo<br />
uždirbti pinigus. Godumą galima<br />
kontroliuoti.<br />
- Jei norima kontroliuoti.<br />
- Pavyzdžiui, Gordonas Gekas<br />
“Volstrito 2” pabaigoje nuveikia<br />
kai ką tikrai gera, nors yra gobšus,<br />
egoistiškas šiknius.<br />
- Tačiau M.Daglasas išgarsėjo<br />
šikniaus vaidmeniu, o ne gero<br />
žmogaus. Gal kada nors, “Volstrite<br />
3”, jis vėl taps tikru blogiuku?<br />
- Apie tai dar negalvojau. Galbūt<br />
aš nebenorėsiu blogo herojaus.<br />
Tikiu gėriu žmoguje.<br />
- Tai yra gerai.<br />
- Tikiu solidarumu, meile, dorybėmis.<br />
Tikiu, kad galima gyventi<br />
geriau ir laimingiau, jei gyvensime<br />
ne vien sau. Režisierius turi<br />
kuo nors tikėti.<br />
- Kartą sakėte, kad filmų kūrimas<br />
jums yra kova su savo demonais.<br />
- Nevi<strong>lt</strong>is yra demonas. Jausmas,<br />
kad vis tiek nieko nepeši.<br />
Bet kai stoji prieš savo demonus,<br />
tampi stipresnis. Ir mažiau bijai.<br />
- Tarkime, kad rytoj tampate<br />
Jungtinių Valstijų prezidentu. Kokius<br />
tris svarbiausius dalykus pakeistumėte?<br />
- O, čia yra daug darbo. Imčiausi<br />
imperijos: sumažinčiau ją,<br />
perskirstyčiau biudžetą. Vien karinį<br />
biudžetą sumažinčiau perpus<br />
ir panaudočiau jį remti kitoms pasaulio<br />
regioninėms jėgoms kaip<br />
Turkija, Brazilija ir Venesuela. JAV<br />
atsisakytų pasaulio policininko<br />
vaidmens. Paskui prispausčiau didžiuosius<br />
koncernus, juos išardyčiau<br />
ir atimčiau iš jų valdžią, taip<br />
pat bankus. O paskui žiūrėčiau,<br />
gal mielai panaikinčiau ir vieną<br />
kitą televizijos šou. Bet ačiū, mielieji,<br />
kad davėte man šį darbą.<br />
Pagal užsienio spaudą<br />
10<br />
cm
j/b paslaptys<br />
anomalijos<br />
A<br />
merikietė Bruk<br />
Grinberg yra beveik<br />
pilnametė, tačiau<br />
pagal proto ir fizinį<br />
išsivystymą prilygsta kūdikiui.<br />
Amerikiečiai mokslininkai<br />
bando įminti vaiko mįslę.<br />
Visai gali būti, kad raktas į nemirtingumą<br />
slypi šioje trapioje vos 76 cm ūgio<br />
mergytėje, sveriančioje 7 kg. Jos rankos ir<br />
kojos yra geibios kaip jauno medelio šakos,<br />
jos juokas primena šuniuko cypčiojimą.<br />
Užsimaniusi pas mamą, Bruk Grinberg<br />
(Brooke Greenberg) tiesia rankytes, linguoja<br />
galvą ir perkreipia veiduką. Melani<br />
Grinberg (Melanie Greenberg) gležną vaiką<br />
paima ant rankų ir švelniai glosto nugarytę.<br />
“Ji mėgsta būti ant rankų”, - sako<br />
keturių vaikų mama. Bruk yra antroji pagal<br />
amžių dukra. Sausį jai sukaks 18 metų.<br />
Ji turėtų būti jau mergina. Jos vienmetės<br />
mokosi vairuoti mašiną, eina į šokius,<br />
vaikšto į pasimatymus. O Bruk laikas tarsi<br />
sustingo. Dvasiškai ir fiziškai mergaitė liko<br />
11 mėnesių kūdikis. “Bruk yra stebuklas”,<br />
- sako jos tėvas Hovardas Grinbergas (Howard<br />
Greenberg). “Bruk yra mįslė”, - sako<br />
vaikų gydytojas Lorensas Peikula (Lawrence<br />
Pakula). “Bruk yra šansas”, - sako Ričardas<br />
Vokeris (Richard Walker), genetikas iš Pietų<br />
Floridos universiteto medicinos koledžo.<br />
Jie visi turi omeny tą patį: mergaitės iš Reistertauno<br />
miestelio JAV Merilendo valstijoje<br />
trapiame kūnelyje gali slypėti atsakymas į<br />
neišsprendžiamą žmonijos mįslę - nemirtingumą.<br />
Bruk Grinberg, regis, nesensta.<br />
Nuo dvejų metų nebeauga<br />
Mergaitė neturi su hormonais susijusių<br />
problemų. Jos chromosomos yra normalios.<br />
Bruk tiesiog neauga. Ji vystosi “nepaprastai<br />
lėtai”, - teigia Vokeris. Nustačius šio<br />
sutrikimo priežastį, galbūt pavyktų iššifruoti<br />
patį senėjimo procesą, o tai prilygtų<br />
Šventojo Gralio atradimui. Medikas tikisi,<br />
kad tada būtų įmanoma išvengti tokių<br />
senatvinių ligų kaip vėžys, silpnaprotystė<br />
arba diabetas. Kas nesensta, tas ir nesirgs<br />
- toks jo kredo. Ir net amžinas gyvenimas<br />
jam atrodo įmanomas. “Biologinis nemirtingumas<br />
yra galimas, - sako Vokeris. - Jei<br />
nepapulsite po automobiliu arba jūsų nenutrenks<br />
žaibas, tikriausiai galėtumėte gyventi<br />
mažiausia tūkstantį metų”.<br />
Per anksti gimusi Bruk Grinberg svėrė<br />
vos 1800 gramų. Greitai paaiškėjo, kad kūdikis<br />
nėra normalus, beveik visos organų<br />
sistemos yra pakitusios, klubai išsukti. Vos<br />
gimusią mažylę teko sugipsuoti. Pirmieji<br />
šešeri gyvenimo metai vaikui ir tėvams<br />
buvo kankynė. Kartą teko užlopyti septynias<br />
skyles Bruk skrandžio sienelėje. Mergaitė<br />
maitinama per zondą pilve. 4 metų<br />
Bruk ištiko koma. “Grinbergai jau buvo<br />
nupirkę karstą ir kalbėjosi su dvasininku”,<br />
- prisimena pediatras Peikula. Ant jo stalo<br />
guli pusės metro aukščio Bruk ligos istorijų<br />
šūsnis. Gydytojas žino, kad tai - lobis.<br />
Bruk stebina pasaulį pirmiausia todėl,<br />
kad nesensta. Kai jai buvo dveji, jos kūnelis<br />
nustojo augti. Nė milimetro, nė kilogramo.<br />
Peikula leido augimo hormonus - jie<br />
neveikė. Jis peržiūrėjo daugybę medicinos<br />
literatūros ir konsu<strong>lt</strong>avosi su specialistais iš<br />
viso pasaulio, bet niekas nebuvo susidūręs<br />
su panašiu atveju. Grinbergai laukė, tikėjosi<br />
- metus, dvejus, dešimt, niekas nesikeitė.<br />
Vaiko veido bruožai nepakito, brendimo<br />
požymių neatsirado. Bruk slaugės, jos<br />
mokytojai, net tėvas nesugeba mergaitės<br />
nuotraukų išdėstyti chronologine tvarka,<br />
sako Peikula. Tik jos plaukai ir nagai auga<br />
normaliai. “Ką ji gyvenime praranda?<br />
Bruk<br />
Nemirtingoji<br />
www.parismatch.com<br />
Nieko, ji yra laiminga”, - svarsto tėvas Grinbergas.<br />
Iš pradžių mama viena rūpinosi<br />
Bruk. Šiuo metu ji turi padėjėjų. Vien Bruk<br />
pamaitinti per zondą kasdien užtrunka 10<br />
valandų. Nuo 7.30 iki 15.30 val. ji būna neįgaliųjų<br />
mokykloje. Likusį laiką ji daugiausia<br />
leidžia vaikų kambaryje, sėdėdama ant<br />
lovelės ir žiūrėdama televizorių. Arba supasi<br />
žydrose kūdikių sūpuoklėse - ji gali tai<br />
daryti valandų valandas. “Aišku, iš pradžių<br />
buvo sunku, - prisipažįsta Melani Grinberg,<br />
- bet esu tikra, kad yra kažkokia priežastis,<br />
kodėl Bruk yra čia. Kažkas joje yra, kažkas,<br />
kas galėtų padėti milijonams žmonių”.<br />
Bruk stebina<br />
pasaulį<br />
pirmiausia<br />
todėl, kad nesensta<br />
Chaosas kūne<br />
Ričardas Vokeris, medicinos profesorius<br />
ir gerontologijos specialistas, į Bruk<br />
Grinberg atkreipė dėmesį 2005-aisiais.<br />
“Iškart pagalvojau, kad jos genuose, nuo<br />
kurių priklauso vystymasis ir senėjimas,<br />
turi būti savita mutacija”, - sako jis. Mokslininkas<br />
įtikino tėvą leisti paimti Bruk kraujo<br />
ir ištirti genetinę medžiagą. Rezu<strong>lt</strong>atas jį<br />
nuvylė ir kartu sužavėjo. “Iki šiol neaptikome<br />
jokių nukrypimų nuo normos, - sako<br />
Vokeris. - Bet man tai yra tik stimulas ieškoti<br />
toliau”. Mergaitės ypatingumo esmė<br />
yra ta, kad jos paveldimoji medžiaga atrodo<br />
normali, o ji pati akivaizdžiai tokia nėra,<br />
sako profesorius. Nepaisant netikėtai<br />
nerezu<strong>lt</strong>atyvios paveldimųjų savybių analizės,<br />
mažosios kūne yra didžiulis chaosas.<br />
Bruk smegenys pagal išsivystymą nedaug<br />
pranoksta naujagimio, tuo tarpu jos kaulų<br />
biologinis amžius - apie 10 metų. Vaiko<br />
dantys atrodo kaip aštuonerių metų. Tuo<br />
tarpu telomerų (tai chromosomų galiniai<br />
segmentai) ilgis atitinka jos tikrąjį amžių.<br />
Be to, įvairios organų sistemos vystosi ne<br />
sinchroniškai. “Atrodo, kad įvairios jos kūno<br />
dalys vystosi nepriklausomai nuo kitų,<br />
tarsi būtų ne to paties organizmo dalis”,<br />
- aiškina Vokeris. Jis pateikia tik vieną paaiškinimą:<br />
pagrindinių reguliuojančiųjų<br />
genų defektas. Paprastai pagal subtiliai sustyguotą<br />
genetinę programą iš mažytėlaičio<br />
kiaušinėlio išauga subrendęs kūnas. Jei<br />
ši programa sutrinka, stebuklas neįvyksta.<br />
Būtent tai ir atsitiko Bruk, mano Vokeris -<br />
“išsijungė” arba netinkamai veikia svarbūs<br />
genai, nuo kurių priklauso kūno vystymasis.<br />
Juos identifikavus turėtų būti įmanoma<br />
suprasti žmogaus kūno vystymosi, vadinasi,<br />
ir senėjimo procesus.<br />
Vokeris sukūrė savo teoriją. Jis mano,<br />
kad senėjimas yra tik kūno vystymosi<br />
tęsinys. Mokslininkas savo teiginį iliustruoja<br />
namo pavyzdžiu: iš pradžių jis pastatomas;<br />
kai namas yra baigtas (kūnas<br />
pasiekia lytinę brandą), statybininkai pasitraukia.<br />
Tačiau žmogaus atveju jie stato<br />
toliau, pagal seniai įvykdytą projektą ir<br />
vadovaujami viršininko, kuris šneka kvailystes.<br />
Vienoje vietoje atsiranda kampuotas<br />
erkeris, kitoje - persikreipęs stoglangis.<br />
Laikančiosios sijos staiga nupjaunamos,<br />
paskui įgriūna sienos. Galop statinys<br />
virsta laužu - kūną pasiglemžia mirtis.<br />
“Senstama todėl, kad augimo genai kelia<br />
chaosą, klauso beprasmiškų nurodymų”,<br />
- sako Vokeris. Jo idėja - tiesiog padaryti<br />
neveiksnius pagrindinius vystymosi<br />
genus. Jei Vokeris teisus, po tokių manipuliacijų<br />
kūnas nebesikeistų, būtų tik remontuojamas.<br />
Amžinas gyvenimas būtų<br />
ranka pasiekiamas.<br />
Biologinis nemirtingumas -<br />
įmanomas?<br />
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad amžinas<br />
gyvenimas - tai amžini vargai ir senatvė.<br />
Anot Vokerio, būtų kitaip; idealiu atveju<br />
vystymasis būtų sustabdomas pasiekus<br />
lytinę brandą. O kokie padariniai visuomenei?<br />
Kas galėtų gyventi amžinai, kas ne?<br />
Kam būtų lemta turėti vaikų? Tai ne mokslo<br />
klausimai, teigia jis, dėl to turėtų diskutuoti<br />
filosofai ir dvasininkai.<br />
17 metų amžiaus Bruk<br />
Grinberg sustojęs<br />
augimas - tikra paslaptis<br />
mokslininkams<br />
Vokerio teorijos yra ginčytinos. Britas<br />
biologas Obris de Grėjus (Aubrey de Grey)<br />
labai vertina kolegą amerikietį, bet mano,<br />
kad senėjimas ir vystymasis nėra susiję.<br />
Bruk Grinberg atvejis “neturi nieko bendra”<br />
su senėjimu. Biologas de Grėjus teigia, kad<br />
kūno ląstelės ilgainiui tiesiog nusidėvi, jų<br />
viduje kaupiasi nuodingos medžiagos ir<br />
jos praranda gebėjimą regeneruotis. Jis<br />
nustatė 7 mirtį nešančius aspektus, su kuriais<br />
ateityje ketina kovoti specialiomis<br />
vakcinomis arba kamieninių ląstelių terapija.<br />
Tačiau Vokeris nepasiduoda - anot<br />
jo, kūno ląstelių nykimas kaip tik ir yra<br />
nereguliuojamo už vystymąsi atsakingų<br />
genų aktyvumo padarinys. Užuot bandęs<br />
kovoti su daugybe senėjimo simptomų,<br />
Vokeris nori tiesiog išvis panaikinti senėjimą.<br />
Kad įrodytų savo teoriją, Vokeriui reikia<br />
tokių žmonių kaip Bruk Grinberg. Šiuo<br />
metu jis aptiko dar du panašius atvejus.<br />
Šešerių metų Gabrielė K. iš Bilingso (Montanos<br />
valstija), gimusi 2004 m., regis, taip<br />
pat nesensta, o jos chromosomos atrodo<br />
normalios, kaip ir Bruk. Vakarų Australijoje<br />
gyvena 40-metis Nikis Frimanas (Nicky<br />
Freeman), įkalintas berniuko kūne; jo biologinis<br />
amžius yra 10 metų.<br />
Gal šie žmonės nurodys kelią prie amžinos<br />
jaunystės ša<strong>lt</strong>inio? Vokeris to dar<br />
nežino. Šiuo metu jis visą dėmesį telkia į<br />
Bruk. Greitai kartu su Darhemo Djuko universiteto<br />
specialistais tirs visą mergaitės<br />
DNR. Jei bus aptikta genų mutacijų, Vokeris<br />
planuoja lokalizuoti ir blokuoti atitinkamus<br />
laboratorinių žiurkių genus. Jei gyvūnėliai<br />
nebesens, mokslininkai bus sustabdę<br />
jų vystymąsi. “Bruk yra visko raktas”, -<br />
sako Vokeris. Grinbergas pasitelkė teisininkus<br />
- būtina išspręsti teisės į Bruk genetinę<br />
medžiagą klausimą. Tėvas žino, kad laikas<br />
yra jo sąjungininkas. Gydytojai sako, kad<br />
gerai prižiūrima jo dukra gali gyventi labai<br />
ilgai. “Visada maniau, kad ji mirs anksčiau<br />
už mane, bet dabar jau nebemanau, - sako<br />
53 metų vyras. - Bruk gali gyventi amžinai.<br />
Ji visada bus čia”.<br />
Parengė Milda Kunskaitė<br />
15<br />
yk<br />
/ 11
j/b žaidimai<br />
galvosūkiai<br />
kryžiažodis<br />
Praėjusios savaitės<br />
kryžiažodžio atsakymai<br />
Vertikaliai: Eskudas. Autorius.<br />
Tįsis. Dualistas. Byla. Slaptažodis. “Kim”.<br />
Ramadanas. Pe. Vadinasi. Atašė. Gyvatos.<br />
Nosinė. Žiras. Atp. Namo. Pavėsis. Ieva. Iro.<br />
AM. Sek. Susas.<br />
Horizontaliai: Lupus. Vyža. Almaviva.<br />
Koala. Darėm. Ipritas. Riestanosis. Tamas. SE.<br />
Stažas. Įsodinti. Da. “Opel”. Slibinas. Satinas.<br />
Sana. Daryk. Šėmis. Lipė. Ora. Sename. Os.<br />
kakuro<br />
Pagalbinės skaičių sumų reikšmės<br />
3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6<br />
4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5<br />
16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5<br />
Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip,<br />
kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių<br />
sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.<br />
Parengė : “Galvosūkių klubas”<br />
Pažymėtuose<br />
langeliuose: U ž s i s p y r ė l i s .<br />
Praėjusios savaitės prizą -<br />
“Didžioji žaidimų knyga” laimėjo<br />
Gabija Podolskytė (Šiauliai)<br />
(Dėl prizo prašome skambinti<br />
tel. 261 09 11)<br />
Spręskite kryžiažodį ir laimėkite:<br />
MINO su vaikais įdainuotą kompaktinę<br />
plokštelę “Dainos, kurios kvepia<br />
braškėmis” su atlikėjo autografu<br />
16<br />
Kryžiažodžio atsakymą siųskite<br />
SMS žinute numeriu 1390<br />
iki gruodžio 13 d.<br />
Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas<br />
Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS<br />
VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).<br />
Žinutės kaina - 1 Lt.<br />
Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.<br />
Praėjusios savaitės<br />
GALVOSŪKIO atsakymai<br />
gruodžio 13-19 d.<br />
horoskopas<br />
AVINAS. Didėjanti konkurencija darbe<br />
jus gali erzinti arba atvirkščiai, skatinti<br />
tapti veiklesniems, rizikuoti. Tik nepatartina<br />
provokuoti konfliktinių situacijų,<br />
įžeidinėti konkurentų. Galite sulaukti<br />
intymaus pasiūlymo, kils pagundų,<br />
kurioms atsispirti bus sunku. Bet<br />
meilės avantiūra - tikrai ne tai, ko jums<br />
šiuo metu labiausiai reikia.<br />
JAUTIS. Jei nebuvote sumokėję mokesčių,<br />
atidavę skolų, sutvarkę dokumentų,<br />
nesistebėkite, kad užgrius finansiniai<br />
rūpesčiai, teks vaikščioti po<br />
įstaigas. Galite susidurti su nepalankiai<br />
nusiteikusiais oficialiais asmenimis.<br />
Meilės reikaluose patartina imtis iniciatyvos.<br />
DVYNIAI. Būsite nusiteikę griebtis darbų,<br />
ieškoti naujo darbo arba padėti tai<br />
daryti kam nors kitam. Demonstruosite<br />
atkaklumą siekdami tikslo. Būtinai<br />
laikykitės technikos eksploatavimo<br />
taisyklių, nes didėja gamybinių traumų<br />
tikimybė. Pasistenkite nesugadinti<br />
svarbių santykių plepumu arba atsainiu<br />
požiūriu į kito žmogaus poreikius.<br />
VĖŽYS. Nuobodu nebus. Nenustygsite<br />
vietoje, norėsite naujų įspūdžių,<br />
nuotykių, romantikos. Galbūt net<br />
užsimanysite pradėti sportuoti. Ko<br />
gera, elgsitės nekompromisiškai ir<br />
vesite iš pusiausvyros aplinkinius.<br />
Nesugadinkite savo įvaizdžio. Drąsos<br />
ir iniciatyvos nestigs ir meilės<br />
reikaluose.<br />
LIŪTAS. Jei dirbate ir pavaduojate kolegas,<br />
savaitė bus nelengva dėl padidėjusio<br />
darbo krūvio. Bet nesiskųskite ir nekritikuokite<br />
kitų, nes vėliau gali prireikti<br />
jų geranoriškos pagalbos. Gali keistis planai,<br />
atsirasti naujų perspektyvų. Galimi<br />
ir ūmūs sveikatos sutrikimai.<br />
MERGELĖ. Būsite nusiteikę atkakliai<br />
siekti teisybės, ryžtingai kovoti už savo<br />
teises. Nepamirškite, kad diplomatiškumas<br />
neretai būna naudingesnis už atvirą<br />
konfrontaciją. Jei jau pulsite į kovą,<br />
bent susiraskite sąjungininkų. Tikriausiai<br />
mėginsite atskleisti savo talentus arba<br />
demonstruosite seksualumą, bet nekuklumas<br />
jums gali pakišti koją.<br />
SVARSTYKLĖS. Savaitė palanki kūrybine<br />
veikla užsiimantiems žmonėms<br />
- aplankys įkvėpimas, kils šaunių<br />
idėjų. Tačiau entuziazmą gali prislopinti<br />
artimos aplinkos žmonių kritika.<br />
Emocijų sukels netyčia sužinotos paslaptys<br />
ar išgirstos paskalos. Jei esate<br />
užsienyje, tikriausiai apims liūdesys ir<br />
namų ilgesys. Kol kas garsiai nekalbėkite<br />
apie svarbius planus.<br />
SKORPIONAS. Sustiprės nerimas<br />
dėl artimų žmonių ir jų problemų. Jei<br />
galite, padėkite jiems konkrečiai, bet<br />
pernelyg įkyriai nepatarinėkite ir nereikalaukite.<br />
Jei nuolat kritikuosite,<br />
galite sulaukti akibrokšto. Galbūt<br />
stengsitės įsigyti nepigią prekę arba<br />
sutaupyti pinigų. Parūps ūkiniai darbai,<br />
norėsite iš pagrindų susitvarkyti<br />
namus.<br />
ŠAULYS. Gali atsirasti reikalų, susijusių<br />
su nuoma, kreditais, verslo plėtra. Viskas<br />
klostysis palankiai, jei sugebėsite<br />
suktis greitai, neatidėliosite sprendimų.<br />
Nuotaikos bus permainingos, todėl<br />
bus lengva susipykti su aplinkiniais,<br />
pakenkti savo autoritetui. Neviršykite<br />
greičio kelyje.<br />
OŽIARAGIS. Neskubėkite daryti išvadų,<br />
remdamiesi vien gandais, nepatikrintais<br />
įtarimais ir spėlionėmis. Jei planuojate<br />
renginius, pramogas, tikriausiai<br />
išleisite kur kas daugiau pinigų<br />
nei esate numatę, bet nieko baisaus,<br />
jei nesate įklimpę į skolas. Linksmindamiesi,<br />
koketuodami neperlenkite<br />
lazdos, nes atstumsite jus dominantį<br />
asmenį.<br />
VANDENIS. Tikriausiai vyksite į svečius<br />
arba patys jų sulauksite, bet, ko<br />
gera, tik pavargsite, o tikro džiaugsmo<br />
nepajusite. Galbūt gausite laišką, žinią<br />
iš seno gerbėjo, prisiminsite praeitį.<br />
Turbūt teks intensyviai darbuotis, bet<br />
jus sups geranoriškai nusiteikę žmonės,<br />
tad viskas vyks sklandžiai, o gal<br />
tiesiog nebūsite itin reiklūs.<br />
ŽUVYS. Būsite jautrūs ir lengvai pažeidžiami.<br />
Verčiau neužsiimkite tuo, prie<br />
ko nelinksta širdis. Vadovaukitės intuicija,<br />
klausykite vidinio balso. Būkite<br />
atviri tik su senais, gyvenimo patikrintais<br />
draugais. Jei turėjote sveikatos<br />
problemų, ji turėtų pagerėti. Negailėkite<br />
komplimentų tiems, kurie jų nusipelno.<br />
ŠAULIO ženklo (11 23-12 21)<br />
AKMUO<br />
Pasak astrologų, ametistas, nepriklausomai nuo amžiaus,<br />
posto ir visuomenės padėties, yra laimingas<br />
akmuo Šauliams. Jis neša sėkmę kelionėse bei saugo<br />
nuo girtuokliavimo. Kiti Šauliams tinkantys brangakmeniai:<br />
topazas, kuris padeda bendraujant su<br />
valdžia, taip pat gražus, pusiau brangus, ge<strong>lt</strong>onai žalias<br />
akmuo, vadinamas chrizolitu. Pastarasis akmuo<br />
stiprindavo savininko dvasines jėgas ir suteikdavo<br />
ateities matymo dovaną, todėl žiedą su šiuo akmeniu<br />
dažnai nešiojo astrologai ir pranašautojai.<br />
ŠAULYS<br />
Dainininkas ANDRIUS RIMIŠKIS<br />
(gruodžio 13 d.)<br />
Operos solistas VYTAUTAS JUOZAPAITIS<br />
(gruodžio 14 d.)<br />
Operos solistė RASA JUZUKONYTĖ<br />
(gruodžio 16 d.)<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
12<br />
cm
j/b veidrodis<br />
žvelk giliau<br />
Ievos pievos<br />
Rrrrrr...<br />
Mielosios, sėdžiu štai ir galvoju,<br />
kad aš, Ieva, esu visiškai kvaila<br />
moteris, nemokanti sutvarkyti savo<br />
gyvenimo taip, kaip man norėtųsi.<br />
Ir kad aš kaip kokia kvailė<br />
ėmiausi viso pasaulio rūpesčių,<br />
užuot pasirūpinusi savimi. Ir jei,<br />
mielosios, jūs užeitumėte į mano<br />
butą, nepamatytumėte ten nieko<br />
tokio, kas bylotų apie šiuose namuose<br />
gyvenančią karalienę.<br />
Tokios liūdnos mintys mane<br />
apniko po viešnagės pas seniai<br />
matytą pažįstamą, kuri savo rankomis<br />
sutvarkė sau gyvenimą<br />
taip, kaip norėjo.<br />
Pradėsiu viską nuo pradžių.<br />
Belsdamasi į senos pažįstamos<br />
namo duris žinojau tik tiek, kad ji<br />
yra išsiskyrusi ir iš santuokos turi<br />
suaugusią ištekėjusią dukterį.<br />
Todėl baisiai nustebau, kai<br />
duris man atidarė du pypliai.<br />
“Mama, čia pas tave”, - šūktelėjo<br />
mieli vaikučiai ir iš virtuvės<br />
išlindo garbingą jubiliejų jau<br />
atšventusi mano draugė - ryški<br />
raudonplaukė su vulgariomis tigrinėmis<br />
timpomis ir aptempta<br />
palaidinuke. Savo išpuoselėtais,<br />
kaip spėjau pastebėti, nagučiais<br />
ji kaip tik šovė į orkaitę pyragą<br />
mano apsilankymo proga. Po<br />
kelių bučkių ji kreipėsi į vaikučius,<br />
liepdama, kol ji paruošianti<br />
salotas, viešniai aprodyti būstą.<br />
“Čia mūsų mamos ir tėčio<br />
miegamasis”, - akivaizdžiai didžiuodamiesi<br />
pradėjo pypliai, ir<br />
aš vos neišgriuvau iš koto. Vidury<br />
kambario stovėjo lova, apklota<br />
kailiniu pledu su dviejų leopardų<br />
- patelės ir patino - figūromis,<br />
priešais stovėjo stiklinė spinta,<br />
prigrūsta kvepalų buteliukų, kremų,<br />
pudrų, nagų ir plaukų lakų.<br />
Tačiau viską vainikavo nuo lubų<br />
nuleistas, kaip supratau, tinklelis<br />
nuo uodų, apkaišytas ryškiomis<br />
jaunesnis<br />
vyras<br />
moteriai<br />
yra medus, o<br />
jaunesnė moteris<br />
vyrui - mirtis<br />
papūgų plunksnomis, simbolizuojąs<br />
baldakimą...<br />
Mano galva, tai buvo baisi<br />
beskonybė ir siaubingas kičas,<br />
tačiau, prisipažinsiu, visuma atrodė<br />
keistai įspūdingai - galėjau<br />
pajausti, kad ta moteris po tinkleliu<br />
nuo uodų savo miegamajame<br />
jaučiasi tarsi karalienė.<br />
Kituose kambariuose irgi buvo<br />
gausu jos karališkų pėdsakų: lakų,<br />
pudrų, kvepalų, ant sienos kabančių<br />
vėduoklių ar prie lempų prikabinėtų<br />
ryškių plunksnų... Užėjusi<br />
į vonios kambarį, irgi pamačiau<br />
klaikų vaizdą: lentyna lakų, pudrų,<br />
kvepalų, vonios užuolaidos su stovinčiais<br />
prie krioklio dviem tigrais,<br />
virš kurių kažkodėl skraidė papūgos.<br />
Keista, kad ne plikos.<br />
Po ekskursijos grįžusi į virtuvę,<br />
viena akimi dar spėjau pastebėti<br />
ant lentynos tarp kulinarinių<br />
knygų įspraustą Kamasutros<br />
vadovą...<br />
O kai po darbo grįžo gerooookai<br />
jaunesnis vyras, mano<br />
brandi draugė jį pasitiko gomuriniu<br />
“rrrrr”...<br />
Aiškiai suvokiau, kad jie Tais<br />
Dalykais užsiima, ir net sukirbo<br />
many pavydas: tokių metų ir dar<br />
“rrrrr”, o juk ji už mane gabalą<br />
vyresnė... Na matai, ką reiškia<br />
jaunas vyras...<br />
O kai tas jaunas vyras nuėjo<br />
miegoti po savo plunksnomis<br />
iškaišytu tinklu nuo uodų, o<br />
vaikučiai sumigo rožinėse lovelėse,<br />
pagaliau pasišnekėjome<br />
bobiškai...<br />
“Žinai, Ievute, aš viską susikūriau<br />
pati”, - pradėjo pasakoti draugė.<br />
Kai ją paliko vyras, o dukra<br />
sukūrė savo šeimą, ji dar buvo pačiame<br />
gražume ir tada nutarė, kad<br />
šarvotis dar per anksti. Ir pradėjo ji<br />
sukti sau karališką lizdelį.<br />
Pirmiausia savo tigriniais apdarais<br />
“suvystė” 15 metų jaunesnį<br />
senbernį, o kai pasiguldė jį į leopardinę<br />
lovą po baldakimu, tas<br />
jau kitą rytą pasipiršo... Kadangi<br />
biologiškai vaikų mano draugė<br />
turėti nebegalėjo, tai ėmėsi auginti<br />
du pyplius iš kūdikių namų...<br />
“Dabar, Ieva, aš esu karalienė.<br />
Vyras mane dievina, vaikai vadina<br />
mama, aš gyvenu visavertį ir<br />
pilnakraujį moters gyvenimą pagal<br />
savo scenarijų”, - sukryžiavusi<br />
tigrines šlaunis gyrėsi draugė.<br />
Kai paklausiau, ar ji nebijanti,<br />
kad tas jos jaunas vyras kada<br />
nors išlėks pas jaunesnę, draugė<br />
tik nusikvatojo. Atseit kur jis geriau<br />
ras... O be to, 15 metų skirtumas<br />
pagal jos amžių yra pats tas.<br />
“Ievute, nėra per seno vyno ir per<br />
jauno vyro”, - šelmiškai mirktelėjo<br />
ji ir apmėtė mane dar keliomis<br />
frazėmis, kaip “jaunesnis vyras<br />
moteriai yra medus, o jaunesnė<br />
moteris vyrui - mirtis”, “vyras yra<br />
jaunas tol, kol jam patinka vyresnės<br />
moterys” ir panašiai...<br />
Viskas buvo gerai, mielosios,<br />
kol išgirdau: “Geriau papasakok<br />
apie save, Ievute, na kaip tu?”<br />
Ir tada supratau, kad aš tai<br />
labai labai blogai, kad namie<br />
neturiu baldakimo, o mano vonioje<br />
stovi du niekingi lietuviški<br />
kremai - drėkinamasis ir maitinamasis,<br />
ir kad mano nagai ir<br />
plaukai seniai neregėję lako, o<br />
mano miegamasis labiau dalykinis<br />
negu erotinis, ir nė menkiausia<br />
interjero detalė neprimena,<br />
kad čia gyventų karalienė...<br />
Ir tada man pasidarė siaubingai<br />
baisu ir skaudu dėl savo<br />
rankomis sugriauto gyvenimo.<br />
Nepatikėsite, pirma, ką padariau,<br />
tai grįžusi namo vietoj “labas”<br />
suurzgiau “rrrrr...” Aišku, maniškis<br />
iš karto nesuprato, tačiau pažiūrėsiu,<br />
ką pasakys, kai užsitempsiu<br />
tigrines timpas ir miegamajame iš<br />
senų užuolaidų sudrapiruosiu baldakimą...<br />
Užteks tos demokratijos,<br />
ne aš būsiu, jei neįvesiu namie<br />
monarchinio valdymo!<br />
Ieva, karalienė su timpomis<br />
17<br />
yk<br />
/ 13
j/b žūklė<br />
skrituliai<br />
Viktoro Armalio nuotr.<br />
Žabangos rajūnėms<br />
18<br />
Arsenalas<br />
Strypas nereikalingas<br />
Poledinėje žūklėje vis daugiau žvejų<br />
išsiverčia be sudėtingų įtaisų, skirtų<br />
lydekų žūklei gyva žuvele ir žargoniškai<br />
vadinamų “vėliavėlėmis”, nes vis populiaresnis<br />
tampa Utenos meškeriotojų<br />
sugalvotas prieš keliolika metų žūklės<br />
būdas skrituliais. Iš pirmo žvilgsnio tai<br />
atrodo keistoka, nes skritulys - atviro<br />
vandens sezonui skirtas įrankis. Tai gana<br />
didelis plūduras, ant kuriuo briaunos<br />
yra išpjova, o joje - suvyniotas valas.<br />
Kad žuvelė negalėtų išvynioti valo, jis<br />
permetamas per strypelį, kuris pervertas<br />
per skritulio centrą ir kurio gale<br />
- taip pat išpjova. Poledinėje žūklėje šis<br />
strypas nereikalingas. Kai atvyniojama<br />
reikiama valo atkarpa, o masalinė žuvelė<br />
nugramzdinama į reikiamą gelmę,<br />
skritulys šonu įsmeigiamas į šlapio<br />
sniego krūvelę. Kai lydeka, sterkas ar<br />
stambus ešerys stveria masalą ir ima<br />
Vyniok ant ūso<br />
Naujos galimybės<br />
Kad ir koks būtum užsigrūdinęs, tačiau,<br />
speiguotą rytą prie eketėlės laukiant<br />
kibimo, po valandos kitos rankos gali<br />
taip sužvarbti, kad pavirs į ragą. Norėdami<br />
išvengti tokio nemalonaus efekto<br />
meškeriotojai įtrina rankas įvairiais<br />
tepalais - nuo žąsų riebalų su medumi<br />
mišinio iki kiškių taukų, tačiau be<br />
pirštinių išsiversti pavyksta tik tada, jei<br />
ša<strong>lt</strong>ukas neviršija 5 laipsnių šalčio. Nors<br />
megztos iš vilnonių siūlų žvejybinės<br />
pirštinės poledinei žūklei - retas gaminys,<br />
tačiau kol kas nesugalvota, kas geriau<br />
už jas apsaugo rankas nuo šalčio.<br />
Tačiau patyrę meškeriotojai žino, kad<br />
jos turi du trūkumus. Pirma, per žūklę<br />
jos ilgainiui įmirksta ir suledėja. Antra,<br />
kibūs kabliukai labai dažnai įsisega į<br />
pirštinę pačiu nepalankiausiu momentu<br />
ir tenka sugaišti nemažai laiko, kol<br />
išlaisvini avižėlę. Kompanijos “Salmo”<br />
ryti, skritulys nuvirsta ant ledo, o valas<br />
laisvai vyniojasi nuo skritulio, todėl<br />
plėšrūnas nejunta jokio pasipriešinimo.<br />
Skritulys tokiai žūklei patogus ir<br />
tuo, kad prie jo niekada neprišąla valas.<br />
Trečia, žvejojant skrituliu, nereikalingas<br />
svarelis, o tai reiškia, kad masalinė žuvelė<br />
plauko natūraliai.<br />
ekspertams pavyko pašalinti šias ydeles<br />
- pirštinių delnas apsiūtas specialia<br />
elastinga ir neperšlampančia oda, kuri<br />
ne tik saugo piršinę nuo drėgmės, bet<br />
ir ranką nuo ešerio nugarinio peleko<br />
dyglių, kai tenka stverti ištrauktą žuvį.<br />
Piršinės apmušalas - iš sintetinės odos,<br />
tad jis niekada neįmirksta ir pirštinių<br />
specialiai džiovinti nereikia.<br />
P<br />
irmąsias dvi<br />
ledmečio<br />
savaites žuvys<br />
ypač aktyvios,<br />
tad meškeriotojai gali<br />
rinktis tokią žūklę, kokią<br />
labiausiai mėgsta,<br />
tačiau Aukštaitijoje nuo<br />
seno gyva tradicija,<br />
kad poledinės žūklės<br />
sezono premjera -<br />
lydekų meškeriojimas.<br />
Viktoras Armalis<br />
Pašėlę apetitai<br />
Ledas užkloja ežerus ir tvenkinius,<br />
kai vanduo visiškai atvėsta<br />
ir jo temperatūra pasiekia keturis<br />
laipsnius, o lydekoms ši metamorfozė<br />
- ženklas, kad dabar viena<br />
paskutinių progų šiemet prikimšti<br />
skrandį ir sukaupti atsargų ilgam<br />
žiemojimui. Tad lyg pagal komandą<br />
margašones apima pašėlęs<br />
rajumas. Sulig pirmais aušros<br />
spinduliais rajūnės išsliuogia iš<br />
duburių ir užima pozicijas jų prieangyje,<br />
kur būriuojasi smulkios ir<br />
vidutiniokės kuojos, plakiai, karšių<br />
jaunikliai, norintys pasiganyti<br />
po dumblelio sluoksniu nuklotas<br />
lygumas. Derlingame sluoksnyje<br />
dabar knibždėte knibžda visas žuvis<br />
viliojančių uodo trūklio lervų.<br />
Šis skanėstas veikia kaip narkotikas<br />
ir žuvys užmiršta atsargumą,<br />
o lydekoms tik to ir reikia. Rajūnės<br />
skina kiekvieną nuo būrio atsiskyrusią<br />
žuvelę. Kam teko skrosti tokiu<br />
metu sužvejotas lydekas, tas<br />
galėjo pats įsitikinti, kad jų skrandžiuose<br />
pilna įvairiausio dydžio<br />
žuvelių, netgi dyglių, dažnai pasitaiko<br />
ir vienas kitas neatsargus vėžys.<br />
Lydekos, kurioms iki masinių<br />
žuvų ganyklų plaukti toli, telkiasi<br />
palei ežero plotuose esančius sėklius.<br />
Čia medžioklė irgi siaučia<br />
nuo aušros iki sutemos. Tačiau<br />
šiose vietose dažniausias lydekų<br />
grobis - ne karpinių žuvų jaunikliai,<br />
o smulkūs ešeriai. Į tai būtina<br />
atsižvelgti parenkant masalinę žuvelę.<br />
Kita vertus, vykstant į tokią<br />
vietą nebūtina iš anksto prisigaudyti<br />
mailiaus, nes ešeriokai kimba<br />
beveik visada. Tad sužvejoti dešimtį<br />
galima per keliolika minučių.<br />
Kitas dalykas, jei pasirinktoje<br />
žūklavietėje lydekų prioritetas<br />
- kuojos. Sidabrašonių sugauti nėra<br />
taip paprasta, todėl geriau tuo<br />
pasirūpinti žūklės išvakarėse. Kad<br />
neatsitiktų taip, jog neturėsite ką<br />
verti ant kabliuko.<br />
Tikslios koordinatės<br />
Šio žūklės būdo pradininku<br />
tituluojamas meškeriotojas iš Utenos<br />
Algis Budrys sako, kad žūklei<br />
skrituliais reikia labai apgalvotai<br />
pasirinkti žūklavietę. Pirmiausia<br />
rajūnių viliojimas prasideda palyginti<br />
nedideliuose ir seklokuose<br />
ežeruose ar tvenkiniuose. Šie<br />
vandens telkiniai pirmi patikimai<br />
užšąla, bet žuvys juose aktyvios<br />
būna palyginti neilgai, nes tokio<br />
tipo ežeruose ir nepratakiuose<br />
tvenkiniuose deguonies atsargos<br />
greitai senka ir žuvys apsnūsta.<br />
Tad prieš Kalėdas patartina žūklei<br />
skrituliais rinktis gilesnius ežerus,<br />
o prieš pat Naujuosius - giliuosius.<br />
Žinoma, jei juos dengia tvirtas<br />
ledas. Tačiau tinkamai pasirinkti<br />
žūklavietę - ne viskas. Patartina<br />
gana tiksliai žinoti reikiamų duburių<br />
ar sėklių koordinates. Tokia<br />
paieška užsiimti žūklės metu galima,<br />
tačiau nepraktiška, o gali būti<br />
ir visai bergždžias užsiėmimas.<br />
Tad geriausia vykti prie pažįstamų<br />
ežerų ar tvenkinių. Na, o jei trokštate<br />
naujovių, žvejodami naujoje<br />
žūklavietėje pavasarį ar vasarą,<br />
pasižymėkite planelyje perspektyvias<br />
vietas, o dar geriau - perkelkite<br />
tikslias jų koordinates į GPS<br />
prietaisėlio atmintį. Prieš Kalėdas<br />
tokia informacija praverčia.<br />
Slinkimo taktika<br />
Gali būti ir taip, kad neturėsite<br />
galimybės pasirinkti žūklavietę,<br />
nes lankysitės naujose vietose.<br />
Tokiu atveju paprasčiausia išeitis<br />
vadovautis keliomis taisyklėmis.<br />
Pirmoji pataria sekliuose vandens<br />
telkiniuose lydekų ieškoti ten, kur<br />
baigiasi priekrantės vandens augalija.<br />
Tad geriausia gręžti eketes<br />
netoli nuo meldų ir tikrinti meškerėle<br />
su avižėle, kur baigiasi žolėtas<br />
ruožas. Už metro kito nuo<br />
to “barjero” ir reikia leisti gelmėn<br />
Gruodžio 15 d. (treč.)<br />
18.30 val.<br />
MANO SIELOS<br />
NETYLANČIOS STYGOS<br />
Povilo Meškėlos ir „Rojaus<br />
tūzų“ rusų romansų vakaras<br />
Režisierius Algirdas Latėnas<br />
Gruodžio 17 d. (penkt.)<br />
18.30 val.<br />
PREMJERA<br />
David Lindsay-Abaire<br />
TRIUŠIO LANDA<br />
Režisierius<br />
Vilius Malinauskas<br />
masalines žuveles. Perspektyvios<br />
vietos seklumos toli nuo kranto,<br />
kurias išduoda kyšantys iš ledo<br />
meldų guoteliai. Paprastai jie žymi<br />
seklumos centrą, todėl reikia<br />
paėjėti dvidešimt metrų į šoną ir<br />
pamatuoti gylį. Sekliuose ežeruose<br />
visiškai pakaks pusantro metro,<br />
tačiau šis metodas geras ir gilesniuose<br />
ežeruose - čia reikia aptikti<br />
vietą, kur dugnas leidžiasi į 2-3 m<br />
gelmę. Ilguose ir siauruose lyg lovys<br />
ežeruose - geriausios vietos<br />
ties ragais, išsišaunančiais į ežerą<br />
ir esančiais stačių krantų pašonėje.<br />
Dažnai gelmė už kelių metrų<br />
nuo kranto linijos čia viršija tris<br />
metrus, tad masalinę žuvelę reikia<br />
leisti priekrantės zonoje. Visada<br />
tinkamos žūklei gyvu masalu yra<br />
erdvės keliolikos metrų spinduliu<br />
nuo intakų žiočių, taip pat ir ties<br />
upelių ištakomis.<br />
Žvejodami lydekas meškeriotojai<br />
laikosi dvejopos taktikos.<br />
Kuri pranašesnė? Spręskite patys.<br />
Žūklės prognozė:<br />
50 proc. teisybės<br />
Geriausias laikas žūklei<br />
pagal kibimo kalendorių š.m.<br />
Gruodžio 11 d.<br />
Gruodžio 12 d.<br />
7.30-10.00,<br />
14.00-15.30 val.<br />
8.00-10.30,<br />
15.00-17.30 val.<br />
Repertuaras<br />
www.vmt.<strong>lt</strong><br />
Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui – 20<br />
www.vmt.<strong>lt</strong><br />
PAGRINDINIAI RĖMĖJAI<br />
INFORMACINIAI<br />
RĖMĖJAI<br />
RĖMĖJAI<br />
INFORMACINIS<br />
PARTNERIS<br />
Gruodžio 16 d. (ketv.)<br />
18.30 val.<br />
Edward Albee<br />
TRYS AUKŠTOS<br />
MOTERYS<br />
Režisierė<br />
Ramunė Kudzmanaitė<br />
TEATRO<br />
DIENRAŠTIS<br />
PARTNERIAI<br />
LIETUVOS<br />
RESPUBLIKOS<br />
KULTŪROS RĖMIMO<br />
FONDAS<br />
„MAŽOJO TEATRO<br />
PASAKŲ“<br />
DRAUGAS<br />
14<br />
cm
J/b žaidimai<br />
humoras<br />
Istorija<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
Edgaras Montvidas<br />
mėgsta muzikinius<br />
anekdotus<br />
Akiplėša solistas<br />
Nemažai juokingų ar linksmų atsitikimų yra nutikę po pasaulį daug<br />
keliaujančiam ir žymiausių operos teatrų scenose pasirodančiam<br />
lietuvių tenorui Edgarui Montvidui. Vienas iš tokių neseniai<br />
įvyko Amsterdamo (Olandija) operos ir baleto teatre...<br />
Operos režisieriaus sumanymas buvo toks, kad jo kuriamas herojus<br />
pirmiausia pasirodys žiūrovų salėje vos tik prasidėjus spektakliui...<br />
Taigi šviesos užgęsta, publika jau sėdi ir štai įeina jis, vilkintis<br />
gana paprastais drabužiais (kostiumu ir lietpalčiu), ir žengia parteriu.<br />
“Apsidairau. Ir staiga girdžiu nepatenkintų moteriškių balsus,<br />
kaip drįstu vėluodamas ke<strong>lt</strong>i tokį šurmulį, kad man tučtuojau reikia<br />
sėstis į savo vietą. Moteriškėms buvo šokas, kai jos išvydo, kad<br />
aš, tas akiplėša, žengiu į sceną! Gal jos pamanė, kad koks gangsteris<br />
ketina nutraukti spektaklį”, - juokiasi solistas.<br />
19<br />
Edgaro Montvido anekdotas:<br />
Apsilanko žmogus naminių gyvūnėlių turguje ir mato papūgas. Prieina<br />
prie pirmosios, gražios, didelės, margaspalvėmis plunksnomis.<br />
Kaina - 10 tūkst. dolerių. Prie papūgos lentelė: “Ši papūga moka visas<br />
soprano repertuaro arijas!” Nieko sau, galvoja žmogelis...<br />
Eina toliau. Mato kitą dailią papūgą, tik kaina - jau 15 tūkst. dolerių<br />
ir prierašas: “Moka visas tenoro repertuaro arijas!”<br />
Ir štai pamato žmogelis trečią papūgą, seną, be plunksnų, susiraukšlėjusią...<br />
Bet kaina 20 tūkst. ir jokio prierašo. Ir klausia žmogus pardavėjo:<br />
“Kodėl ši papūga, tokia sena ir negraži, tiek daug kainuoja? Ką ji moka?<br />
Pardavėjas jam ir sako: “Nežinau, bet anos dvi šią vadina Maestro”.<br />
Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ<br />
anekdotai<br />
Paklaidžiojęs po nusmurgusį Amerikos<br />
provincijos miestuką, apžiūrėjęs<br />
kuklias įžymybes, turistas bergždžiai<br />
ir ilgai ieško raudonųjų žibintų<br />
kvartalo. Galiausiai nusiplūkęs<br />
kreipiasi į namo verandoje cigarą<br />
papsintį senbuvį:<br />
- Ar jūsų mieste yra naktinis gyvenimas?<br />
- Buvo, bet neseniai išvažiavo į<br />
Naująjį Orleaną.<br />
Du naujieji rusai grįžo iš Paryžiaus.<br />
Apspitę draugeliai kamantinėja:<br />
- Na, kaip ten, Serioga?<br />
- Nepamenu... pylėm... Vovkos geriau<br />
klauskit!<br />
- Na, kaip ten, Vova?<br />
- Super! Užlipom į Eifelio bokštą -<br />
klasė! Dešinėn žiūri - po velnių! Kairėn<br />
žiūri - eik tu šikt!!!<br />
Draugeliai neslepia pavydo:<br />
- Na ir atmintis tavo, brolyti...<br />
- Kodėl su vyru išsiskyrei?<br />
- O tu ar gyventum su žmogumi, kuris<br />
geria, triukšmauja, nė kapeikos neparneša,<br />
ištisas paras kažkur bastosi...<br />
- Žinoma, ne!<br />
- Va ir jis nepanoro...<br />
Kalbasi du draugai:<br />
- Atspėk, kiek turiu dantų?<br />
- Tikriausiai kokius dvidešimt aštuonis.<br />
- Teisingai. O kurioj rankoj?<br />
yk<br />
/ 15
J/b savitarna<br />
maistas<br />
20<br />
Improvizacijos<br />
virtuvėje<br />
Vilnietės kino režisierės<br />
Inesos Kurklietytės šiemet<br />
pagausėjusi šeima stengiasi<br />
laikytis advento tradicijų: nevalgyti<br />
mėsos, riebaus maisto.<br />
Tačiau mažiausią dar nė pusmečio<br />
neturinčią dukrelę Vilnią<br />
savo pienu maitinanti mama<br />
negali apsieiti be kaloringesnio<br />
maisto.<br />
“Taip jau atsitiko, kad ir<br />
man, ir šeimos galvai (aktoriui<br />
Ramūnui Abukevičiui - aut.<br />
past.) sunku išsiversti be mėsos.<br />
Tiesa, valgome daugiau<br />
paukštienos, žuvies patiekalų.<br />
Man regis, per adventą svarbiausia<br />
dvasinis pasninkas,<br />
susilaikymas nuo barnių, išdavysčių,<br />
melo. Ir Bažnyčia gal ne<br />
taip smarkiai smerkia tuos, kurie<br />
neištveria be mėsos. Juk yra<br />
ir sunkiai fizinį darbą dirbančių<br />
žmonių”, - kalba moteris.<br />
I.Kurklietytės šeima, kurioje<br />
auga trys dukros, paprastai<br />
nelinkusi persivalgyti ar valgyti<br />
egzotišką maistą. “Mes labiausiai<br />
pripažįstame lietuvišką<br />
virtuvę, nevengiame įvairių<br />
košių, kepame bulvinius ir<br />
mi<strong>lt</strong>inius blynus. O virtuvėje<br />
mėgsta šeimininkauti ir mano<br />
dukros, kurios mane dažnai<br />
pavaduoja. Vyras, kai reikia,<br />
taip pat pasigamina valgyti.<br />
Sekmadieniais jau susiklostė<br />
graži šeimos tradicija - susėsti<br />
visiems prie stalo ir valgyti<br />
vyresnėlės Emilės iškeptą vis<br />
kitokį pyragą. Tad Kūčių stalą<br />
paruošti mums problemų nebus,<br />
nes talkininkų šeimoje,<br />
dėkui Dievui, turiu nemažai”,<br />
- sako režisierė.<br />
I.Kurklietytė prisipažino,<br />
kad jai dar labai rūpi nusipinti<br />
advento vainiką, kuris neša namams<br />
ramybę ir laimę. Panašų,<br />
kokį ji neseniai matė Klaipėdos<br />
muziejuje.<br />
Sekmadienio pyragas<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
Jums reikės:<br />
1 l pasukų,<br />
1 kg cukraus,<br />
4 kiaušinių,<br />
1 stiklinės mi<strong>lt</strong>ų,<br />
2 šaukštų grietinės,<br />
šaukštelio sodos.<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
Inesa Kurklietytė su visa savo<br />
šeimynėle laukia Kalėdų<br />
Režisierės<br />
šeimynai pyragus<br />
kepa dukra<br />
Į pasukas suberkite cukrų<br />
ir virkite ant nestiprios ugnies,<br />
kol pasidarys lipni tyrė, panaši<br />
į medų. Kai tyrė atauš, įmuškite<br />
kiaušinius ir gerai viską išplakite.<br />
Paskui dėkite mi<strong>lt</strong>us,<br />
grietinę, išplaktą su soda, ir dar<br />
kartą gerai viską išplakite. Tešlą<br />
supilkite į riebalais pateptą bei<br />
trupiniais pabarstytą skardą ir<br />
iškepkite nekarštoje orkaitėje.<br />
Ataušusį pyragą galite papuošti<br />
bet kokia rūgščia uogiene,<br />
konservuotais vaisiais. Jeigu<br />
turite noro ir laiko, galite pagaminti<br />
kremą (iš sviesto, cukraus,<br />
kakavos mi<strong>lt</strong>elių, trynių ir kt.).<br />
Gardėsį galite supjaustyti norimo<br />
dydžio gabaliukais.<br />
Skanaus!<br />
Sveiki ir skanūs<br />
Advento valgiai<br />
L<br />
aikotarpis<br />
iki Kalėdų mums naudingas<br />
dar ir tuo, kad atsisakome mėsos ir<br />
atsigręžiame į vegetariškus patiekalus.<br />
Advento valgiai, jeigu tik kiek pasuksi<br />
galvą ar pasisemsi idėjų iš mūsų siūlomų receptų,<br />
gali įtikti ir pačiam išrankiausiam valgytojui.<br />
Kukurūzų blynai<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės:<br />
75 g mi<strong>lt</strong>ų,<br />
1/2 šaukštelio kepimo mi<strong>lt</strong>elių,<br />
1 kiaušinio,<br />
1 šaukšto alyvuogių aliejaus,<br />
330 g konservuotų kukurūzų,<br />
3 svogūnų laiškų, smulkiai<br />
supjaustytų,<br />
aliejaus kepti.<br />
Dubenyje mi<strong>lt</strong>us sumaišykite<br />
su kepimo mi<strong>lt</strong>eliais ir žiupsneliu<br />
druskos. Įmaišykite kiaušinį,<br />
aliejų ir 75 ml ša<strong>lt</strong>o vandens, nukoštus<br />
ir nusausintus kukurūzus<br />
ir svogūnų laiškus. Keptuvėje<br />
įkaitinkite aliejų ir iškepkite kukurūzų<br />
blynelius.<br />
Ryžių ir grybų apkepas<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės<br />
400 g bet kokių grybų,<br />
svogūno,<br />
stiklinės ryžių,<br />
3/4 stiklinės daržovių su<strong>lt</strong>inio,<br />
3/4 stiklinės natūralaus jogurto,<br />
trynio,<br />
3 šaukštų aliejaus,<br />
2 šaukštų tarkuoto fermentinio<br />
sūrio,<br />
2 šaukštų saulėgrąžų sėklų,<br />
druskos, pipirų, petražolių.<br />
Didesnius grybus supjaustykite,<br />
svogūną susmulkinkite<br />
ir apkepkite aliejuje. Sudėkite<br />
grybus ir viską dar kiek pakepkite<br />
kartu. Įdėkite petražoles,<br />
pabarstykite druska ir pipirais.<br />
Ryžius pavirkite 5 minutes pasūdytame<br />
vandenyje. Sumaišykite<br />
su jogurtu, tryniu ir su<strong>lt</strong>iniu.<br />
Sudėkite į aliejumi išteptą kepimo<br />
formą, ant viršaus sudėkite<br />
grybus su svogūnais. Kepkite 35<br />
minutes 180 laipsnių orkaitėje.<br />
Po 15 minučių kepimo pabarstykite<br />
tarkuotu sūriu. Saulėgrąžų<br />
sėklas paskrudinkite sausoje<br />
keptuvėje ir pabarstykite jomis<br />
patiekalą.<br />
Svogūnų žiedeliai<br />
su bulvių koše<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės:<br />
800 g bulvių,<br />
1/2 kg svogūnų,<br />
100 g tarkuotų džiūvėsėlių,<br />
1 šaukšto ma<strong>lt</strong>ų paprikų,<br />
2 kiaušinių,<br />
2-3 šaukštų mi<strong>lt</strong>ų,<br />
druskos,<br />
1/2 stiklinės aliejaus,<br />
1 šaukšto sviesto,<br />
5-6 šaukštų pieno,<br />
pipirų,<br />
1/2 šaukštelio muskato riešutų.<br />
Bulves nulupkite ir išvirkite.<br />
Svogūnus nulupkite ir supjaustykite<br />
griežinėliais. Tarkuotus<br />
džiūvėsėlius sumaišykite su paprikomis<br />
ir trupučiu druskos.<br />
Kiaušinius suplakite ir pabarstykite<br />
druska. Svogūno žiedelius<br />
pavoliokite mi<strong>lt</strong>uose, plaktuose<br />
kiaušiniuose ir tarkuotuose džiū-<br />
vėsėliuose. Keptuvėje gerai įkaitinkite<br />
aliejų ir kepkite jame svogūnų<br />
žiedelius. Karštus sudėkite<br />
ant popierinio rankšluostėlio,<br />
kad sugertų riebalų perteklių.<br />
Paruoškite bulvių košę: puodelyje<br />
užvirkite pieną. Išvirtas<br />
bulves sugrūskite su sviestu ir pamažu<br />
supilkite karštą pieną. Trinkite<br />
košę mediniu šaukštu, kad ji<br />
taptų vientisa. Pabarstykite druska,<br />
pipirais ir muskato riešutais.<br />
Patiekite su svogūnų žiedeliais.<br />
Kuskuso ir<br />
pomidorų salotos<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės:<br />
250 g kuskuso,<br />
1 raudonojo pipiro, smulkiai<br />
supjaustyto,<br />
1 raudonojo svogūno, smulkiai<br />
supjaustyto,<br />
šiek tiek šviežių petražolių,<br />
susmulkintų,<br />
šviežių mėtų, smulkiai<br />
supjaustytų,<br />
2 šaukštų alyvuogių aliejaus,<br />
0,5 didelės citrinos sulčių.<br />
Išvirkite kuskuso kruopas ir<br />
šakute pamaišykite, kad kruopos<br />
nesuliptų. Atidėkite, kad atša<strong>lt</strong>ų.<br />
Sudėkite į dubenį kuskusą<br />
ir pipirus, svogūnus ir žalumynus,<br />
pabarstykite druska ir ma<strong>lt</strong>ais<br />
pipirais. Suplakite aliejų su<br />
citrinos su<strong>lt</strong>imis, užpilkite ant<br />
salotų ir sumaišykite.<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ ir Rolanda STRUMILIENĖ<br />
16<br />
cm
Change language