AviAcinės medžiAgos - Vilniaus Gedimino technikos universitetas

aliuminio lydiniai. Juose esantys legiruojantieji elementai tarpusavyje
sudaro sunkiai aliuminyje tirpstančias fazes: Mg 2 Si, CuMgAl 5 Mg 5 ir kt.
7.1 pav. Aliuminio lydinių apdirbamumo priklausomybė nuo legiravimo
elemento koncentracijos ir jo įtakos struktūrai
Aliuminio lydiniai gali būti skirstomi dvejopai: pagal produkcijos
gamybos būdą (į deformuojamuosius ir į liejamuosius), ir pagal terminį
apdirbamumą (į termiškai stiprinamuosius ir į termiškai nestiprinamuosius).
Tokio skirstymo pagrindas – skirtinga įvairios koncentracijos lydinių
sandara. Aliuminio ir legiruojančio elemento lydinių būsenos diagramos
schema vaizduojama 7.1 paveiksle. Čia skiriamos trys zonos.
I zona atitinka vienfazio kietojo tirpalo sritį. Tokios sandaros lydiniai
plastiški, lengvai deformuojami, bet termiškai nestiprinami. II zona atitinka
kietojo tirpalo su intermetalinio junginio intarpais sandarą. Tokius
lydinius galima sustiprinti fiksuojančiai grūdinant ir sendinant. Tai taip
pat deformuojamieji lydiniai. III zona atitinka sandarą su eutektine
struktūrine sudedamąja dalimi. Eutektikai būdinga žemesnė lydymosi
temperatūra ir geresnės liejimo savybės. Todėl šios sandaros lydiniai
yra liejamieji, dažniausiai techniškai nestiprinamieji. Tik tie, kurių sandara
artimesne antrajai zonai, gali būti termiškai stiprinami. Lydinius,
kuriuose išsiskiria perteklinės fazės, galima sustiprinti, apdorojant termiškai
(7.1 pav.). Šiai grupei priskiriami lydiniai turi vieną ar keletą
legiruojančiųjų elementų, tokių kaip Cu, Mg, Si, Zn. Šių elementų ne-
47