Alergologija ir klinikinÄ imunologija - VU Medicinos fakultetas
Alergologija ir klinikinÄ imunologija - VU Medicinos fakultetas
Alergologija ir klinikinÄ imunologija - VU Medicinos fakultetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
VILNIAUS UNIVERSITETAS<br />
PATVIRTINTA:<br />
<strong>Medicinos</strong> fakulteto tarybos<br />
posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d.<br />
protokolo Nr. 3(503)<br />
Vilniaus universiteto<br />
Senato komisijos posėdyje<br />
2005 m. lapkričio mėn. 10 d.<br />
protokolo Nr. SK 2005-15<br />
ALERGOLOGIJOS IR KLINIKINĖS IMUNOLOGIJOS<br />
REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA<br />
Vilniaus universiteto rektorius<br />
.............................. akad. B.Juodka<br />
(parašas)<br />
A. V.<br />
Rezidentūros programos<br />
rengimo vadovas .................................. doc. A. Blažienė<br />
(parašas)<br />
Vilnius, 2005 m. spalis<br />
1
Rezidentūros studijų programos duomenys<br />
Rezidentūros studijų programa<br />
Studijų sritis<br />
Studijų kryptis<br />
Studijų rūšis<br />
<strong>Alergologija</strong> <strong>ir</strong> klinikinė<br />
<strong>imunologija</strong><br />
Biomedicinos mokslai<br />
Medicina<br />
Rezidentūra<br />
Studijų trukmė (metais) 4<br />
Programos apimtis kreditais 176<br />
Būtina stojančiojo kvalifikacija<br />
Suteikiama profesinė kvalifikacija<br />
<strong>Medicinos</strong> gydytojas<br />
Gydytojas alergologas <strong>ir</strong><br />
klinikinis imunologas<br />
Programos rengimo grupė<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Pedagoginis vardas,<br />
mokslo laipsnis, vardas,<br />
pavardė<br />
Pareigos<br />
Telefonas<br />
(darbo <strong>ir</strong><br />
mobilusis)<br />
Elektronininis paštas<br />
1. Doc. med. dr. Remigijus<br />
Nargėla<br />
Pulmonologijos <strong>ir</strong><br />
radiologijos klinikos<br />
vadovas<br />
2. Med. dr. Audra Blažienė Pulmonologijos <strong>ir</strong><br />
radiologijos klinikos<br />
docentė<br />
8 5 2 365 225, remigijus.nargela@santa.lt<br />
8 5 2 36 5091 audra.blaziene@santa.lt<br />
3. Habil.med. dr. Rūta<br />
Dubakienė<br />
Pulmonologijos <strong>ir</strong><br />
radiologijos klinikos<br />
profesorė<br />
8 5 2 74 38 43 ruta.dubakiene@mf.vu.lt<br />
2
TURINYS:<br />
1. Tituliniai puslapiai ............................................................................................... 1<br />
1.1 Titulinis puslapis ......................................……......................................... 1<br />
1.2 Antrasis titulinis puslapis ...........................……....................................... 2<br />
2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patv<strong>ir</strong>tinimo) .............. 4<br />
3. Programos pask<strong>ir</strong>tis <strong>ir</strong> tikslai ............................................................................... 6<br />
4. Programos sandara <strong>ir</strong> turinys.......................................... .................................... 7<br />
5. Studijų vykdymas.................................................................................................. 10<br />
6. Pedagoginis <strong>ir</strong> mokslinis personalas .................................................................. 11<br />
7. Programos aprūpinimas .................................... .................................................. 12<br />
8. Išoriniai ryšiai ....................................................................................................12<br />
9.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas................................................................... 12<br />
10. Numatomas rezidentų skaičius <strong>ir</strong> jų kvalifikacija ..............................................13<br />
PRIEDAI:<br />
P1. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų studijų dalykų (modulių) programos ............. 14<br />
P2. Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų sąrašai ............ 123<br />
3
PROGRAMOS PASKIRTIS IR TIKSLAI<br />
Alergologijos – klinikinės imunologijos rezidentūros studijų programa sk<strong>ir</strong>ta<br />
parengti kvalifikuotus gydytojus alergologus – klinikinius imunologus Lietuvos<br />
sveikatos priežiūros įstaigoms. Gydytojai alergologai – klinikiniai imunologai<br />
rengiami alerginių <strong>ir</strong> imuninių ligų prevencijai, savalaikei diagnostikai <strong>ir</strong> gydymui.<br />
Baigę alergologijos – klinikinės iminologijos rezidentūrą, gydytojai galės d<strong>ir</strong>bti<br />
alergologais - klinikiniais imunologais įva<strong>ir</strong>aus lygio ambulatorinę <strong>ir</strong>/ar stacionarinę<br />
medicinos pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.<br />
Alergologijos – klinikinės imunologijos rezidentūros programa Vilniaus<br />
universitete yra vienintelė programa, kurią sėkmingai baigęs asmuo įgyja gydytojo<br />
alergologo – klinikinio imunologo kvalifikaciją.<br />
Programos tikslas yra parengti specialistą, turintį visapusiškų teorinių <strong>ir</strong> mokslinių<br />
žinių apie alergines ligas <strong>ir</strong> imunodeficitines patologines būkles, bei pakankamai<br />
praktinių įgūdžių joms diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti. Rengiant alergologijos – klinikinės<br />
imunologijos rezidentūros programą vadovautasi LR Aukštojo mokslo įstatymu,<br />
<strong>VU</strong> statute, <strong>VU</strong> medicinos <strong>ir</strong> odontologijos rezidentūros reglamenu, 2004,<br />
LR <strong>Medicinos</strong> praktikos įstatymu, 2004 04 20 Nr. IX-2148, LR Vyriausybės 2003 10<br />
31 nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo, LR Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministro <strong>ir</strong> LR<br />
Sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 „Minimalūs<br />
gydytojų rengimo reikalavimai“, LR Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministro <strong>ir</strong> LR Sveikatos<br />
apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymu Nr. ISAK – 969/V-445 1 priedu „<strong>Medicinos</strong><br />
rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros<br />
studijų programų reikalavimai, LR Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministro 2004 08 24 įsakymu<br />
Nr. ISAK – 1310 „Dėl medicinos, odontologijos bei veterinarinės medicinos<br />
rezidentūros studijų programų vertinimo <strong>ir</strong> registravimo, Gydytojo alergologo <strong>ir</strong><br />
klinikinio imunologo norma, LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 28 įsakymu<br />
Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo<br />
patv<strong>ir</strong>tinimo, Europos Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva dėl gydytojų laisvės renkantis darbą <strong>ir</strong> jų<br />
diplomų sertifikatų <strong>ir</strong> kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo<br />
93/16/, Europos Parlamento d<strong>ir</strong>ektyva 2001/19/EC, Europos Sąjungos reikalavimais<br />
gydytojų alergologų-klinikinių imunologų rengimui.<br />
4
PROGRAMOS SANDARA IR TURINYS<br />
Alergologijos – klinikinės iminologijos rezidentūros studijų pragrama susideda iš<br />
dviejų didelių dalių – bendrosios dalies (2 metai) <strong>ir</strong> specialiosios dalies (2 metai). Per<br />
p<strong>ir</strong>muosius dvejus metus gydytojas rezidentas įgyja bazinių vidaus ligų žinių <strong>ir</strong><br />
praktinių įgūdžių. Trečiaisiais <strong>ir</strong> ketv<strong>ir</strong>taisiais rezidentūros metais gydytojas<br />
rezidentas įgyja visapusių alergologijos – klinikinės imunologijos <strong>ir</strong> gretutinių<br />
disciplinų teorinių žinių <strong>ir</strong> specialiųjų praktinių įgūdžių, vykdo mokslinį darbą.<br />
Alergologijos – klinikinės iminologijos rezidentūros ciklai leis gydytojui rezidentui<br />
įgyti pakankamai žinių, kad galėtų diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti visas alergines ligas, suteikti<br />
pagalbą ūminių alerginių būklių atvejais, diferencijuoti alergines ligas nuo kitų organų<br />
<strong>ir</strong> sistemų sutrikimų, taikyti specialius diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo būdus (alerginius odos<br />
mėginius, alerginius provokacinius testus, taikyti specifinę imunoterapiją<br />
imunomoduliaciją, pakaitinę terapiją imunoglobulinu). Rezidentūros metu gydytojas<br />
galės įgyti mokslinio tyrimo pagrindus, pakankamus vykdyti mokslinį darbą<br />
alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos srityje.<br />
Ciklai vyksta Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos <strong>ir</strong> kitose Vilniaus<br />
universiteto akredituotose klinikinėse mokymo bazėse, (<strong>VU</strong> onkologijos institute,<br />
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje, Respublikinėje<br />
tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje, Vilniaus greitosios<br />
pagalbos universitetinėje ligoninėje), kuriose d<strong>ir</strong>ba patyrę gydytojai (dėstytojai), yra<br />
reikiama diagnostinė aparatūra, pakankamas pacientų <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iamųjų srautas.<br />
Kiekvieno ciklo studijos baigiamos gydytojo rezidento teorinių žinių <strong>ir</strong> gebėjimų<br />
vertinimu. Žinios <strong>ir</strong> gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistemoje.<br />
Alergologijos – klinikinės imunologijos rezidentūros bendrosios dalies<br />
(1-ųjų <strong>ir</strong> 2-ųjų rezidentūros metų) privalomieji <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamieji ciklai<br />
Rezidentūros Ciklas Trukmė Vieta<br />
metai<br />
I Kardiologija 8 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Kardiologijos <strong>ir</strong><br />
angiologijos centras<br />
5
I Radiologija 4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Radiologijos<br />
centras<br />
I<br />
Gastroenterologija<br />
<strong>ir</strong> dietologija<br />
6 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Hematologijos,<br />
gastroenterologijos <strong>ir</strong><br />
dietologijos centras<br />
I Hematologija 4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Hematologijos,<br />
onkologijos <strong>ir</strong><br />
transfuziologijos centras<br />
I<br />
Nefrologija<br />
(pas<strong>ir</strong>enkamasis)<br />
4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Nefrologijos <strong>ir</strong><br />
urologijos centras<br />
I Infekcinės ligos 4 Respublikinė<br />
tuberkuliozės <strong>ir</strong><br />
infekcinių ligų<br />
universitetinė ligoninė,<br />
Infekcinių ligų centras<br />
I<br />
Onkologija<br />
(pas<strong>ir</strong>enkamasis)<br />
4 <strong>VU</strong> Onkologijos institutas<br />
I Endokrinologija 4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos,<br />
Endokrinologijos centras<br />
I<br />
Vidaus ligų<br />
diferencinė<br />
diagnostika<br />
4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Vidaus ligų<br />
centras<br />
I<br />
Geriatrija<br />
(pas<strong>ir</strong>enkamasis)<br />
4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Reumatologijos<br />
centras<br />
I Anesteziologija <strong>ir</strong> 4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
6
eanimacija<br />
klinikos, Anesteziologijos,<br />
intensyvios terapijos <strong>ir</strong><br />
skausmo gydymo centras<br />
centras<br />
I<br />
Neurologija<br />
(pas<strong>ir</strong>enkamasis)<br />
4 <strong>VU</strong>L Santariškiu<br />
klinikos, neurologijos<br />
centras<br />
II Reumatologija 4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Reumatologijos<br />
centras<br />
I <strong>ir</strong> II Pulmonologija 16 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Pulmonologijos<br />
<strong>ir</strong> alergologijos centras<br />
III<br />
Laboratorinė<br />
<strong>imunologija</strong><br />
6 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Laboratorinės<br />
diagnostikos centras<br />
I<br />
Laboratorinė<br />
medicina<br />
4 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Laboratorinės<br />
diagnostikos centras<br />
III Otorinolaringologija 2 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Ausų, nosies <strong>ir</strong><br />
gerklės ligų centras<br />
III Akių ligos 2 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos, Akių ligų<br />
centras<br />
II <strong>ir</strong> III Pediatrija <strong>ir</strong> vaikų<br />
alerginės ligos<br />
40 Respublikinė<br />
universitetinė Santariškių<br />
vaikų ligoninė,<br />
Pediatrijos centras<br />
centras<br />
III, IV <strong>Alergologija</strong> <strong>ir</strong> 44 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikinė<br />
<strong>imunologija</strong><br />
klinikos, Pulmonologijos<br />
<strong>ir</strong> alergologijos centras<br />
7
III, IV Dermatologija 12 <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos,<br />
Dermatovenerologijos<br />
centras<br />
Ciklų programų aprašai pateikti P1.1-21. prieduose.<br />
STUDIJŲ VYKDYMAS<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros studijų trukmė – 4<br />
metai, studijų pradžia yra rugsėjo 1-a diena. Pradėdami rezidentūrą, rezidentai<br />
pas<strong>ir</strong>ašo individualią praktinio mokymo sutartį (priedas 1.21). Rezidento savaitės<br />
studijų trukmė – 40 valandų. Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.<br />
Rezidentūra vyksta akredituotose rezidentūros bazėse, su kuriomis Universitetas yra<br />
sudaręs praktinio mokymo sutartį. (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių<br />
klinikos, <strong>VU</strong> onkologijos institute, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų<br />
ligoninėje, Respublikinėje tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje,<br />
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje). (Priedas 4.5).<br />
Du p<strong>ir</strong>mieji rezidentūros metai sk<strong>ir</strong>ti bendrosioms vidaus ligų rezidentūros<br />
studijoms, tretieji – ketv<strong>ir</strong>tieji metai - specializuotų rezidentūros studijų etapas, kurio<br />
metu rezidentas mokosi alerginių <strong>ir</strong> imuninių ligų diagnostikos, gydymo <strong>ir</strong><br />
prevencijos, bei kitų disciplinų, reikalingų būsimam darbui.<br />
Mokymas vyksta ciklais. Kiekvieną ciklą sudaro teorinių žinių kursas (paskaitos,<br />
seminarai, konferencijos) <strong>ir</strong> praktinis darbas. Teorinė dalis sudaro 20proc., praktinė –<br />
80 proc. rezidentūros trukmės. Kiekvieno ciklo metu sudaromas darbo planas,<br />
nurodant teorinių žinių, privalomų įgūdžių bei atliekamų darbų apimtis. Teorinių žinių<br />
kursą skaito universiteto dėstytojai. Praktinio darbo metu rezidentai d<strong>ir</strong>ba stacionare –<br />
kuruoja ligonius, dalyvauja vizitacijose <strong>ir</strong> ligonių aptarimuose, atlieka diagnostines <strong>ir</strong><br />
gydomąsias procedūras, tvarko dokumentaciją, budi ligoninės skyriuose, d<strong>ir</strong>ba<br />
poliklinikoje, teikdami ambulatorinę pagalbą. Per mėnesį privalomi 4 budėjimai. Po<br />
naktinio budėjimo rezidentams privaloma nedarbo diena. Kiekvieno ciklo studijos<br />
baigiamos teorinių žinių <strong>ir</strong> praktinių gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios <strong>ir</strong><br />
8
gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Įskaitą už ciklą<br />
pas<strong>ir</strong>ašo rezidentūros vadovas <strong>ir</strong>/ar klinikos ( centro) vadovas.<br />
Ketverių metų eigoje rezidentas privalo turėti bent vieną spausdintą darbą<br />
mokslinėje respublikinėje spaudoje. Šio darbo vadovu gali būti bet kuris rezidentūros<br />
dėstytojas, turintis mokslinį laipsnį. Spausdintas darbas gali būti paruoštas <strong>ir</strong> kelių<br />
bendraautorių. Įvykdęs rezidentūos programą, asmuo laiko valstybinį alergologijos <strong>ir</strong><br />
klinikinės imunologijos baigiamąjį egzaminą raštu. Egzaminui laikyti sudaroma<br />
penkių narių kvalifikacinė komisija. Egzamino klausimai sudaromi pagal<br />
alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros studijų programą. Egzamino<br />
komisijos sudėtį <strong>ir</strong> datą tv<strong>ir</strong>tina <strong>VU</strong> Rektorius. Rezidento žinios <strong>ir</strong> gebėjimai vertinami<br />
pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Sėkmingai išlaikius egzaminą, Vilniaus<br />
universitetas išduoda gydytojo specialisto profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, kuris<br />
sudaro galimybę gauti gydytojo alergologo <strong>ir</strong> klinikinio imunologo specialybės<br />
licenciją. Asmeniui, neišlaikiusiam baigiamojo rezidentūros egzamino, rezidentūra<br />
nutraukiama, o pakartotina teisė laikyti egzaminą suteikiama ne anksčiau kaip po<br />
pusės metų.<br />
PEDAGOGINIS IR MOKSLINIS PERSONALAS<br />
Personalo komplektavimas<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūrai vadovauja rezidentūros<br />
koordinatorius/ė - Vilniaus universiteto <strong>Medicinos</strong> fakulteto Pulmonologijos <strong>ir</strong><br />
alergologijos centro darbuotojas/a, turintis pedagoginį vardą <strong>ir</strong> mokslinį laipsnį, bei ne<br />
mažesnę kaip 5 metų pedagoginio bei praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tį . Šios rezidentūros<br />
rezidentų vadovu gali būti sk<strong>ir</strong>iamas Vilniaus universiteto Pulmonologijos <strong>ir</strong><br />
alergologijos centro dėstytojas, turintis mokslo laipsnį <strong>ir</strong> ne mažesnę kaip 5 metų<br />
alergologo <strong>ir</strong> klinikinio imunologo praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tį. Kitiems ciklams vadovauja<br />
atitinkamų Vilniaus universiteto klinikų (centrų) dėstytojai, turintys mokslo laipsnį <strong>ir</strong><br />
ne mažesnę kaip 5 metų tos srities praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tį. Rezidentų vadovų <strong>ir</strong><br />
rezidentūros koordinatoriaus kandidatūros yra svarstomos <strong>ir</strong> pasiūlomos fakultetui<br />
Pulmonologijos <strong>ir</strong> alergologijos centro posėdyje. Rezidentų vadovai yra pask<strong>ir</strong>iami<br />
Rektoriaus įsakymu <strong>Medicinos</strong> fakulteto teikimu.<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų<br />
<strong>ir</strong> dėstytojų sąrašai pateikti priede 2.1-3. prieduose. Rezidentų vadovų mokslinės <strong>ir</strong><br />
pedagoginės veiklos aprašai pateikti prieduose 3.1-27.<br />
9
PROGRAMOS APRŪPINIMAS<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūra vyksta VšĮ Vilniaus universiteto<br />
ligoninėje Santariškių klinikos, <strong>VU</strong> onkologijos institute, Respublikinėje Vilniaus<br />
universitetinėje vaikų ligoninėje, Respublikinėje tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų<br />
universitetinėje ligoninėje,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros bazėje programos vykdymui yra<br />
sukomplektuota visa reikalinga instrumentinė <strong>ir</strong> laboratorinė įranga: kvėpavimo<br />
funkcijos tyrimo aparatai (sp<strong>ir</strong>ografai, įranga fizinio krūvio <strong>ir</strong> bronchų reaktyvumo<br />
tyrimams), alergenų rinkiniai odos alerginiams <strong>ir</strong> provokaciniams mėginiams atlikti,<br />
laboratorinė įranga <strong>ir</strong> reagentai specifinei alerginei diagnostikai in vitro, operacinės<br />
odos biopsijai, bei kita reikalinga medicininė įranga, atitinkanti šiuolaikinės<br />
medicinos reikalavimus ligų diagnostikai <strong>ir</strong> diferencinei diagnostikai.<br />
IŠORINIAI RYŠIAI<br />
Vilniaus universiteto Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros<br />
programa suderinta su Kauno medicinos universiteto Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės<br />
imunologijos rezidentūros programa. Ji parengta vadovaujantis Europos Sąjungos<br />
reikalavimais gydytojų alergologų <strong>ir</strong> klinikinių imunologų rengimui. Vilniaus<br />
universiteto nustatyta tvarka dalis alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos<br />
rezidentūros programos gali būti vykdoma kituose Lietuvos ar užsienio valstybių<br />
universitetuose, jeigu jų rezidentūrų programos atitinka Vilniaus universiteto<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros reikalavimus. Gydytojams<br />
rezidentams sudaroma galimybė dalį rezidentūros studijų atlikti kitose aukštosiose<br />
mokyklose.<br />
VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros programa peržiūrima kasmet<br />
pasibaigus mokslo metams. Kas keturi metai rezidentūros programa papildoma <strong>ir</strong> (ar)<br />
taisoma, atsižvelgus į alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos mokslo <strong>ir</strong> praktikos<br />
10
naujoves. Už programos atnaujinimą atsakingas Pulmonologijos <strong>ir</strong> alergologijos<br />
centro vadovas. Dėstytojų darbas vertinamas atsižvelgiant į jų periodines atestacijas<br />
pareigoms užimti Vilniaus universitete. Taip pat atsižvelgiama į rezidentų, baigusių<br />
alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros programą apklausos duomenis.<br />
Studijų metu rezidentas savo veiklos rezultatus (kuruotus ligonius, atliktus tyrimus,<br />
įsisavintas metodikas <strong>ir</strong> kt.) periodiškai įrašo į rezidentūros studijų dienyną (žurnalą).<br />
Ciklo vadovas reguliariai jį peržiūri <strong>ir</strong> vertina studijų eigą.<br />
Rezidento žinios <strong>ir</strong> praktiniai įgūdžiai įvertinami kiekvieno ciklo pabaigoje. Jei<br />
rezidentas su vertinimu nesutinka, jis gali kreiptis į alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės<br />
imunologijos rezidentūros koordinatorių, kad šis sudarytų kelių specialistų komisiją<br />
žinių <strong>ir</strong> praktinių įgūdžių įvertinimui.<br />
NUMATOMAS REZIDENTŲ SKAIČIUS IR JŲ KVALIFIKACIJA<br />
Į alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūrą priimami asmenys, baigę<br />
vientisųjų medicinos studijų programą, įgyję medicinos gydytojo profesinę<br />
kvalifikaciją <strong>ir</strong> turintys Lietuvos Respublikos ar užsienyje išduotus Lietuvoje teisės<br />
aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą <strong>ir</strong> internatūros pažymėjimą<br />
(priedas 5.). Vienu metu pagal Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros<br />
programą studijuoja 4 gydytojai rezidentai. Kasmet į valstybės finansuojamas vietas<br />
gali būti priimtas 1 rezidentas, į mokamą rezidentūrą – 1 rezidentas.<br />
11
Priedas 1.1.<br />
<strong>Alergologija</strong> <strong>ir</strong> klinikinė <strong>imunologija</strong><br />
Apimtis kreditais: 44( 1760 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 1408 val.<br />
Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos 52val.<br />
2. Alerginės akių ligos 16 val.<br />
3. Alerginės odos ligos 48 val.<br />
4. Anafilaksija 20 val.<br />
5. Maisto alergija <strong>ir</strong> netoleravimas 36 val.<br />
6. Medikamentinė alergija <strong>ir</strong> vaistų netoleravimas 48 val.<br />
7. Alergija vabzdžiams 12 val.<br />
8. Imunodeficitai 32 val.<br />
9. Specifinė alerginių ligų diagnostika 20 val.<br />
10. Alerginių ligų gydymo metodai 36 val.<br />
11. Alerginių ligų profilaktika 16 val.<br />
12. Imuninės sistemos sandara <strong>ir</strong> funkcijos 16 val.<br />
4. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezisdentūros studijų<br />
programai. Šio ciklo tikslas pateikti gydytojams rezidentams žinias apie alergines<br />
ligas <strong>ir</strong> imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, gydymą <strong>ir</strong> prevenciją. Cikle<br />
numatyta 12 temų. Teoriniams užsiėmimams sk<strong>ir</strong>iama 352 valandų. Teoriniai<br />
užsiėmimai – tai paskaitos, seminarai, literatūros referavimas. Likusi ciklo (1408<br />
valandų) dalis sk<strong>ir</strong>ta praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu<br />
gydytojas-rezidentas d<strong>ir</strong>ba ambulatoriniame kabinete ar stacionare kartu su<br />
gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu, gydytojo priežiūroje atlieka visas<br />
diagnostines <strong>ir</strong> gydomąsias procedūras (odos alerginiai mėginiai, provokaciniai<br />
alerginiai mėginiai, specifinė imunoterapija <strong>ir</strong> kt.), dalyvauja ligonių vizitacijose,<br />
12
konsultacijose, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus. Ciklo metu<br />
rezidentas privalo išmokti:<br />
1. Surinkti alerginę anamnezę, nustatyti <strong>ir</strong> įvertinti paciento ekoalergologinę<br />
situaciją darbe, namuose;<br />
2. išt<strong>ir</strong>ti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingų<br />
simptomų <strong>ir</strong> sindromų;<br />
3. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti alerginius odos mėginius (dūrio, dūrio-dūrio, įodinius,<br />
poodinius, aplikacinius) su įva<strong>ir</strong>iais alergenais (žiedadulkių, buitiniais,<br />
epideminiais, maisto alergenais, vaistais, cheminėmis medžiagomis);<br />
4. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius fizinių veiksnių (šalčio, spaudimo <strong>ir</strong> kt.)<br />
mėginius;<br />
5. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius alerginius mėginius (nazalinį, konjunktyvinį,<br />
inhaliacinį, poliežuvinį su įva<strong>ir</strong>iais inhaliaciniais alergenais;<br />
6. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti odos <strong>ir</strong> provokacinius alerginius mėginius su medikamentais;<br />
7. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius testus su maistu <strong>ir</strong> maisto priedais;<br />
8. mokėti sudaryti eliminacinę, hipoalerginę dietas;<br />
9. mokėti atlikti odos biopsiją;<br />
10. mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (sp<strong>ir</strong>ogramą, PEF-metriją,<br />
kilpą “srovė-tūris”, bronchų pasipriešinimą oro srovei, fizinio krūvio mėginį,<br />
bronchokonstrikcinį testą su metacholinu, broncholizinį testą su β 2 -agonistais).<br />
11. mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų <strong>ir</strong> skreplių citologinį<br />
tyrimą.<br />
12. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;.<br />
13. mokėti įvertinti imunogramą <strong>ir</strong> komplemento sistemos tyrimo rezultatus;<br />
14. įsisavinti alerginių ligų <strong>ir</strong> imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo<br />
metodus;.<br />
15. išmokti taikyti specifinę imunoterapiją;<br />
16. mokėti gydyti ūmias alergines būkles.<br />
5.1.Temos pavadinimas. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginis rinitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginė bronchinė astma: etiologija,<br />
klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas,<br />
13
prevencija. Asp<strong>ir</strong>ininė bronchinė astma, eigos ypatumai. Bronchinės astmos <strong>ir</strong><br />
alerginio rinito gydymo ypatumai nėštumo metu. Egzogeninis pneumonitas:<br />
etiologija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas,<br />
prevencija.<br />
5.2. Temos pavadinimas. Alerginės akių ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.<br />
5.3.Temos pavadinimas. Alerginės odos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Dilgėlinė: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymas, prevencija. Agioedema: etiologija, klasifikacija,<br />
patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.<br />
Atopinis dermatitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Paciento būklės įvertininas pagal<br />
SCORAD indeksą. Kontaktinis alerginis dermatitas: etiologija, klasifikacija,<br />
patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.<br />
Alerginės reakcijos kosmetikai. Aplikaciniai odos alerginiai mėginiai. Alergija<br />
lateksui.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Maisto alergija <strong>ir</strong> netoleravimas<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Maisto alergijos <strong>ir</strong> maisto netoleravimo klasifikacija, priežastys, diagnostika,<br />
gydymas <strong>ir</strong> prevencija.Jautrumas gliutenui. Hipoalerginės <strong>ir</strong> eliminacinės dietos.<br />
Provokaciniai alerginiai mėginiai su maisto produktais <strong>ir</strong> maisto priedais.<br />
5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinė alergija <strong>ir</strong> vaistų netoleravimas<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Medikamentinė alergija <strong>ir</strong> vaistų netoleravimas: klasifikacija, priežastys, išsivystymo<br />
mechanizmai, klinika, diagnostika in vivo <strong>ir</strong> in vitro, gydymas <strong>ir</strong> prevencija.<br />
Kryžminės alerginės reakcijos. Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. IgE<br />
14
priklausomos reakcijos. Citotoksinės alerginės reakcijos. Imunokompleksinės<br />
reakcijos. Seruminė liga. Daugiaformė eksudacinė eritema. Stivenso – Džonsono<br />
sindromas. Lailio sindromas. Jautrumas asp<strong>ir</strong>inui <strong>ir</strong> kitiems nesteroidiniams vaistams<br />
nuo uždegimo. Vaistai – histamino liberatoriai. Fotoalerginės reakcijos nuo vaistų.<br />
Alerginės reakcijos į vakcinas. Desensibilizacija.<br />
5.6. Temos pavadinimas. Anafilaksija<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Anafilaksijos epidemiologija, etiologija, predisponuojantys veiksniai, klasifikacija,<br />
klinika, gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės, diagnostika, neatidėliotina pagalba<br />
<strong>ir</strong> intensyvi terapija, prevencija.<br />
5.7. Temos pavadinimas. Alergija vabzdžiams<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas.<br />
Specifinė imunoterapija, esant alergijai vabzdžių įgėlimams.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Imunodeficitai<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Imunodeficitų klasifikacija. P<strong>ir</strong>miniai imunodeficitai: klasifikacija, klinika,<br />
diagnostika, gydymas, ligos <strong>ir</strong> gydymo komplikacijos. Antriniai imunodeficitai, su<br />
jais susijusios ligos<strong>ir</strong> būklės, diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Komplementinės sistemos<br />
nepakankamumas.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Specifinė alerginių ligų diagnostika<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginės anamnezės ypatumai. Alerginiai odos mėginiai. Provokaciniai alerginiai<br />
mėginiai. Alerginių ligų diagnostika in vitro.<br />
15
5.10. Temos pavadinimas. Alerginių ligų gydymo metodai<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Specifinė imunoterapija, indikacijos <strong>ir</strong> priešparodymai, taikymo galimybės, būdai,<br />
galimos komplikacijos. Vaistai alerginių ligų gydymui (antihistamininiai<br />
gliukokortikoidai <strong>ir</strong> kiti, jų taikymas, nepageidaujamas poveikis, vaistų sąveika.<br />
5.11. Temos pavadinimas. Alerginių ligų profilaktika.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas: Alerginių ligų epidemiologija. Alergenai, jų tipai,<br />
struktūra, poveikis, paplitimas. Alergenų pašalinimo iš aplinkos galimybės <strong>ir</strong> būdai.<br />
5.12. . Temos pavadinimas. Imuninės sistemos sandara <strong>ir</strong> funkcijos<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Imuninės sistemos anatomija <strong>ir</strong> ląstelės. Imunomoduliacija <strong>ir</strong> imuninis atsakas.T <strong>ir</strong> B<br />
imuninis atsakas. Komplemento sistema. IgE produkcija <strong>ir</strong> receptoriai.<br />
Imunoreguliaciniai mechanizmai.<br />
6. Privalomas dalykas.<br />
7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas:<br />
1. Žiugžda A., Bakšys J.. Kvėpavimo organų ligos. Vilnius: Mokslas, 1990.<br />
2. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios, 2001.<br />
3. Janulevičiūtė N.. Imunoglobulinai <strong>ir</strong> komplemento baltymai. Vilnius, 1994.<br />
4. “Medicina”, 1996 balandis, 32 t., 1 priedas.<br />
5. Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991.<br />
6. Lelis J., Gailevičius P., Ragaišis S., Balevičienė G.. Odos <strong>ir</strong> venerinės ligos<br />
(vadovėlis). V.: Mokslas, 1985, 320p.<br />
7. Blažienė A., Dubakienė R., Ėmužytė R. <strong>ir</strong> kt. bronchinės astmos diagnostika,<br />
gydymas. Rekomendacijos, Vilnius, 2001, 25p.<br />
8. Blažienė A., Dubakienė R., Bojarskas J. <strong>ir</strong> kt. alerginio rinito diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga, Vilnius, 2000, 19p.<br />
9. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. <strong>ir</strong> kt. alerginio kontaktinio<br />
dermatito diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius, 2001,<br />
19p.<br />
16
10. Svičiulis A., Vaičiuvėnas V., Tilindis B.. Imunologija (vadovėlis). V.: Mokslas,<br />
1989, 183p.<br />
11. Textbook of Internal Medicine. Ed. by W.N. Kelley. J.B. Lippincott Company,<br />
1989.<br />
12. Asthma and Rhinitis. Ed. by W.W. Busse, S.T. Holgate. Blackwell Scientific<br />
Publications, 1995.<br />
13. Ed. by J. cande Bennett, F. Plum. Cecil Textbook of Medicine. W.B. saunders<br />
Company, 1996.<br />
14. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shap<strong>ir</strong>o G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma and<br />
Immunology from Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996.<br />
15. Rihoux J.-P.. The Allergic Reaction. Ed. by D. Van Moerbeke, Chemin du<br />
Foriest, 1993.<br />
16. Centher J., de Weck A.L. Atlas of Immuno-Allergology. Molgrefe & Huber<br />
Publishers Srattle-Toronto.Bern.Gothingen, 1995.<br />
17. Mygind N., Dehl R., Pedersen S., Thestrup-Pedersen K.. Essential Allergy.<br />
Blackwwell Science Ltd, 1996.<br />
18. Barnes P.J., Godfrey S. Asthma. Martin Dunitr Ltd, 1996.<br />
19. Raitt I., Brostoff J., Male D. Immunology. Mosby, 1993.<br />
20. Manual of Allergy and Immunology. Ed. by G.J. Lawlor, T.J. Fischer, D.C.<br />
Adelman. 1996.<br />
21. Kliničiskaja <strong>imunologija</strong> i allergologija. Pod. red. L. Iegera. 2-e izd., Medicina,<br />
1990.<br />
22. Pol U., Silverstain A., M. Kuper I dr. Immunologija. V 3-x T. Per. S<br />
angl/pod.red I. Pola - M.: M<strong>ir</strong>, 1987-1988.<br />
23. Middleton E., Ellis E.F., Jungingen J.W. et al. Allergy. Principles and Practice.<br />
Mosby. 1998.Vol. I, II.<br />
24. Dubakienė R. <strong>Alergologija</strong>. Vadovėlis. Vilnius: Žiburio leidykla. 2002 m. 255p.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka<br />
Rezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius<br />
teorinių žinių dalį, įvaldžius praktinius įgūdžius <strong>ir</strong> įvertinus žinias įskaitos metu<br />
atliktas ciklas užskaitomas. Tai patv<strong>ir</strong>tinama rezidentūros vadovo <strong>ir</strong> ciklo kuratoriaus<br />
17
parašais. Rezidento teorinės žinios <strong>ir</strong> gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje<br />
vertinimo sistemoje.<br />
9. Rezidentūros bazė<br />
Šį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų<br />
Pulmonologijos <strong>ir</strong> alergologijos centre.<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
1.. Audra Blažienė (med. dr., doc., gyd. alergologė-klinikinė imunologė, praktinė<br />
pat<strong>ir</strong>tis 24 m.)<br />
2. Rūta Dubakienė (habil.. med. dr., prof., gyd. alergologė-klinikinė imunologė,<br />
praktinė pat<strong>ir</strong>tis 30 m.).<br />
18
Priedas 1. 2.<br />
Klinikinė kardiologija <strong>ir</strong> intensyvi kardiologija<br />
Apimtis kreditais:<br />
8 kreditai (320 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis: 250 val.<br />
Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė<br />
1. P<strong>ir</strong>minė arterinė hipertenzija 2<br />
2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 2<br />
3. Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> krujagyslių ligų prevencija 2<br />
4. Aterosklerozė. 2<br />
5. Dislipidemijų gydymas 2<br />
6. Tarptautinės koronarinės š<strong>ir</strong>dies ligos prevencijos 2<br />
nuorodos<br />
7. Lėtinė koronarinė š<strong>ir</strong>dies liga. 2<br />
8. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 2<br />
9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento 2<br />
pakilimo<br />
10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento 2<br />
pakilimu.<br />
11. Miokardo infarkto komplikacijos. 2<br />
12. Tachiaritmijos 2<br />
13. Bradiaritmijos. 2<br />
14. Kardiomiopatijos 2<br />
15. Miokarditai 2<br />
16. Įgytos š<strong>ir</strong>dies ydos 2<br />
17. Aortos ligos 2<br />
18. Plaučių arterijos trombembolija. 2<br />
19. P<strong>ir</strong>minė plautinė hipertenzija 2<br />
20.. Perikarditai 2<br />
21. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumas 2<br />
22. Reanimacijos ABC 2<br />
23. Išplėstinė reanimacija 2<br />
24. Staigi m<strong>ir</strong>tis 2<br />
25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių 2<br />
venų <strong>ir</strong> arterijų punkcija <strong>ir</strong> kateterizavimas<br />
26. Sinkopės. 2<br />
27. Hipertenzinė krizė 2<br />
28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 2<br />
terapija<br />
29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė š<strong>ir</strong>dies stimuliacija 2<br />
30. Š<strong>ir</strong>dies tamponada <strong>ir</strong> perikardo ertmės punkcija. 2<br />
Hidrotoraksas <strong>ir</strong> pleuros ertmės punkcija<br />
31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė 2.<br />
dalis, val.<br />
19
kontrapulsacija.<br />
32. Vandens <strong>ir</strong> elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 2<br />
korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija.<br />
Transfuziologijos principai.<br />
33. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais 2<br />
medikamentais<br />
34. Anestetikai <strong>ir</strong> analgetikai, vartojami intensyviojoje 2<br />
kardiologijoje<br />
35. Infekcinis endokarditas. 2<br />
1. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas:<br />
įsisavinti šiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligų patofiziologiją,<br />
diagnostiką, diferencinę diagnostiką, mokėti tinkamai pas<strong>ir</strong>inkti gydymo taktiką, teikti p<strong>ir</strong>mą<br />
pagalbą atveju. Įsisavinti visų invazinių <strong>ir</strong> neinvazinių tyrimų, taikomų š<strong>ir</strong>dies-kraujagyslių<br />
ligoms diagnozuoti, parodymus <strong>ir</strong> priešparodymus, mokėti interpretuoti neinvazinių tyrimų<br />
rezultatus.<br />
Cikle numatyta 35 sk<strong>ir</strong>tingos temos. Teorinių užsiėmimų mtu Š<strong>ir</strong>dies ri kraujagyslių ligų<br />
klinikos darbuotojai skaito paskaitas.<br />
Praktikinę ciklo dalį sudaro:<br />
1. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų<br />
rezultatai <strong>ir</strong> jų interpretacija,;<br />
2. rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu d<strong>ir</strong>ba priėmimo skyriuje, intensyviosios<br />
kardiologijos skyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimo<br />
skyriuje konsultuoja ligonius, sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosios<br />
kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmių š<strong>ir</strong>dies ligų diagnostikos, išmoksta teikti<br />
p<strong>ir</strong>mą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijos skyriuje rezidentai dalyvauja<br />
rytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, apžiūrint naujus<br />
ligonius, sudarant tyrimų <strong>ir</strong> gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos istorijas,<br />
išmoksta taikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju<br />
kuruoja stacionaro ligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų<br />
diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Kartu su gydytojais įvertinami visų<br />
atliekamų neinvazinių <strong>ir</strong> invazinių tyrimų duomenys. Rezidento darbą kontroliuoja<br />
kartu d<strong>ir</strong>bantis gydytojas.<br />
Ciklo metu rezidentai privalo:<br />
a) įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę,<br />
20
) išmokti interpretuoti atliktus tyrimus, įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus,<br />
c) išmoktidiagnozuoti <strong>ir</strong> tinkamai gydyti š<strong>ir</strong>dies-kraujagyslių ligas, teikti p<strong>ir</strong>mą pagalbą<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
1. P<strong>ir</strong>minė arterinė hipertenzija. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai.<br />
Epidemiologija. Arterinės hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių<br />
ligonių ištyrimas. Arterinė hipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas.<br />
Diagnozių formulavimas. Ūminės hipertenzinės būklės.<br />
2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas.<br />
Medikamentinio gydymo strategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas <strong>ir</strong> jų<br />
skyrimo indikacijos. Diuretikai. Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai.<br />
AKFI <strong>ir</strong> ARB. Centrinio veikimo vaistai. Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų<br />
deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija. Arterinės hipertenzijos<br />
gydymo ypatumai atsk<strong>ir</strong>ose pacientų grupėse.<br />
3. Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių ligų prevencija. Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių ligų paplitimo<br />
tendencijos Lietuvoje <strong>ir</strong> pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai <strong>ir</strong> naujieji<br />
netradiciniai rizikos veiksniai). Prevencinių programų taikymo pat<strong>ir</strong>tis įva<strong>ir</strong>iose<br />
šalyse. P<strong>ir</strong>minė <strong>ir</strong> antrinė prevencija..<br />
4. Aterosklerozė. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos.<br />
Aterosklerozės vystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija.<br />
Stabilios <strong>ir</strong> nestabilios plokštelės požymiai. Klinikiniai aterosklerozės pas<strong>ir</strong>eiškimai <strong>ir</strong><br />
komplikacijos.<br />
5. Dislipidemijos. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija,<br />
normatyvai. Bendras <strong>ir</strong> MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL<br />
cholesterolis. Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų<br />
kiekį kraujyje mažinantys vaistai HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės<br />
rūgšties dariniai (fibratai) Omega-3 riebalų rūgštys Cholesterolio absorbcijos<br />
inhibitoriai Tulžies rūgščių surišikliai (rezinai) Nikotino rūgšties dariniai<br />
6. Tarptautinės koronarinės š<strong>ir</strong>dies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europos<br />
kardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodos CORE <strong>ir</strong> SCORECARD rizikos vertinimo<br />
sistemos 2001 m. Amerikos Nacionalinės cholesterolio mokymo programos<br />
suaugusiųjų gydymo nuorodos III. Nauji nuorodų papildymai. Didelės rizikos<br />
koncepcija, pacientų atranka, dispanserizacija.<br />
21
7. Lėtinė koronarinė š<strong>ir</strong>dies liga. Patogenezė. Stabili krūtinės angina. Klasifikacija.<br />
Diagnostika: krūvio mėginiai (veloergometrija, dobutamino mėginys),<br />
koronarografija. Stabilios krūtinės anginos gydymo principai. Medikamentinis<br />
gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKFI,<br />
antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninės koronarinės intervencijos.<br />
8. Ūminiai koronariniai sindromai. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokštelė.<br />
Trombo susidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai,<br />
echokardioskopija.<br />
9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krūtinės<br />
angina/miokardo infarktas). Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje,<br />
išrašant į namus. Gydymo principai. Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas.<br />
Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai (asp<strong>ir</strong>inas, klopidogrelis, GP<br />
IIb/IIIa receptorių blokatoriai), antitrombinai ( nefrakcionuotas heparinas, mažos<br />
molekulinės masės heparinai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų<br />
blokatoriai, AKFI, statinai.<br />
10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Diagnostika: EKG,<br />
biocheminiai miokardo pažeidimo žymenys, skausminis sindromas. Rizikos<br />
stratifikavimas Gydymo principai.Gydymas ūminėje fazėje, hospitaliniame periode.<br />
Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai, antitrombinai, antitrombocitiniai<br />
medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, statinai,<br />
AKFI. Perkutaninės koronarinės intervencijos. Antrinė prevencija. Rizikos faktorių<br />
korekcija. Reabilitacinis gydymas.<br />
11. Miokardo infarkto komplikacijos. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo<br />
infarkto ekstenzija, miokardo infarkto ekspansija <strong>ir</strong> skilvelio remodeliavimas. Š<strong>ir</strong>dies<br />
plyšimai: laisvosios sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio<br />
aneurizma. Skilvelio pseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai <strong>ir</strong> trombembolijos.<br />
Perikarditas (ankstyvas, vėlyvas Dreslerio). Š<strong>ir</strong>dies ritmo <strong>ir</strong> laidumo sutrikimai.<br />
Apibrėžimas. Etiopatogenezė. Pasitaikymo dažnis. Klinikiniai simptomai.<br />
Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymo principai<br />
12. Tachiaritmijos. Prieš<strong>ir</strong>džių v<strong>ir</strong>pėjimas <strong>ir</strong> plazdėjimas. Supraventrikulinės<br />
tachikardijos. Skilvelinės tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė<br />
diagnostika. Medikamentinis <strong>ir</strong> nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai.<br />
13. Bradiaritmijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės<br />
blokados. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas.<br />
22
14. Kardiomiopatijos: diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Patologija.Patofiziologija.<br />
Etiologija. Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis <strong>ir</strong> nemedikamentinis.<br />
15. Miokarditai: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas.<br />
16. Įgytos š<strong>ir</strong>dies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos<br />
vožtuvo stenozė, aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika:<br />
anamnezė, objektyvus ištyrimas echokardiografija. Medikamentinio gydymo<br />
principai. Indikacijos operaciniam gydymui. Ūminis vožtuvų protezų<br />
nepakankamumas. Mechaninis vožtuvų protezų nepakankamumas, protezo žiedo<br />
plyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika, gydymo taktika.<br />
17. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma.<br />
Klinika. Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė<br />
echokardioskopija, kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas.<br />
18. Plaučių arterijos trombembolija. Epidemiologija. Diagnostika: EKG,<br />
echokardioskopija, kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais:<br />
fibrinolitikai, antikoaguliantai.<br />
19. P<strong>ir</strong>minė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika.<br />
Diagnostika; rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, sp<strong>ir</strong>alinė KT. Magnetinis<br />
rezonansas. Plaučių funkcijos tyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas<br />
20. Perikarditai. Perikardo anatomija <strong>ir</strong> fiziologija. Perikarditų etiologija. Eksudacinis<br />
perikarditas. Š<strong>ir</strong>dies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinis perikarditas.<br />
Gydymas.<br />
21. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumas. Epidemiologija. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumo prevencija.<br />
Nauja ŠN klasifikacija. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai:<br />
sistolinis <strong>ir</strong> diastolinis ŠN. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Š<strong>ir</strong>dies<br />
nepakankamumo simptomų priežastys. Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumu sergančių ligonių<br />
klinikinis įvertinimas. Diagnostinės procedūros žinomo <strong>ir</strong> įtariamo š<strong>ir</strong>dies<br />
nepakankamumo atvejais. Ūminio š<strong>ir</strong>dies nepakankamumo gydymas. Lėtinio š<strong>ir</strong>dies<br />
nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės. Nefarmakologinės priemonės:<br />
pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvio programa;<br />
reabilitacinės priemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas:<br />
simptomų <strong>ir</strong> požymių dinamika; fizinio krūvio tolerancijos <strong>ir</strong> š<strong>ir</strong>dies darbo gerėjimas;<br />
neurohormoninio aktyvumo pokyčiai. Imunizacija. Medikamentinė terapija.<br />
Diuretikai. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Kiti (ne-AKFI )<br />
vasodilatatoriai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai. Aldosterono antagonistai.<br />
23
Dioksinas. Antikoaguliantai. Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė š<strong>ir</strong>dies<br />
stimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieš<strong>ir</strong>džių stimuliacijos privalumai. Elektrinės<br />
š<strong>ir</strong>dies stimuliacijos rūšys lėtinio ŠN atvejais. Resinchronizacinė terapija.<br />
Ch<strong>ir</strong>urginiai gydymo metodai Š<strong>ir</strong>dies nepakankamumo prognozė.<br />
22. Reanimacijos ABC. M<strong>ir</strong>ties sąvoka. Klinikinės m<strong>ir</strong>ties požymiai. P<strong>ir</strong>minės<br />
reanimacijos algoritmas. P<strong>ir</strong>moji pagalba užspringus.<br />
23. Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinės<br />
reanimacijos metu, <strong>ir</strong> jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai.<br />
24. Staigi m<strong>ir</strong>tis. Epidemiologija. Staigios m<strong>ir</strong>ties priežastys. Klinikinės charakteritikos.<br />
Asistolija. Skilvelių v<strong>ir</strong>pėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija. Gydymas.<br />
Staigios m<strong>ir</strong>ties prevencija.<br />
25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų <strong>ir</strong> arterijų punkcija<br />
<strong>ir</strong> kateterizavimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimo metodai.<br />
Invazinis hemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinio<br />
veninio spaudimo matavimas, pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio š<strong>ir</strong>dies<br />
tūrio nustatymas termodiliucijos metodu. Centrinių kraujagyslių punkcijos <strong>ir</strong><br />
kateterizavimo metodikos, indikacijos, komplikacijos. Plaučių arterijos kateterizacija.<br />
26. Sinkopės. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika. gydymas<br />
27. Hipertenzinė krizė. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas<br />
28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapija. Gyvybei<br />
grėsmingų ritmo sutrikimų skubi diagnostika, p<strong>ir</strong>moji pagalba. Elektroimpulsinės<br />
terapijos metodika, komplikacijos.<br />
29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė š<strong>ir</strong>dies stimuliacija. Bradiaritmijų diagnostika,<br />
indikacijos laikinąjai elektrinei š<strong>ir</strong>dies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės š<strong>ir</strong>dies<br />
stimuliacijos būdai: išorinė, endokardinė, epikardinė. Laikinosios endokardinės<br />
stimuliacijos metodika, komplikacijos.<br />
30. Š<strong>ir</strong>dies tamponada <strong>ir</strong> perikardo ertmės punkcija. Hidrotoraksas <strong>ir</strong> pleuros<br />
ertmės punkcija. Š<strong>ir</strong>dies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios<br />
perikardo ertmės punkcijos indikacijos , metodika <strong>ir</strong> komplikacijos. Hidrotoraksas:<br />
klinika, etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmės punkcijos indikacijos,<br />
metodika, komplikacijos.<br />
31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija,<br />
patofiziologija, klinika. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos intraaortinei<br />
balioninei kontrapulsacijai, metodika, komplikacijos.<br />
24
32. Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas. Infekcinio endokardito komplikacijų diagnostika <strong>ir</strong> gydymas: ūminis š<strong>ir</strong>dies<br />
nepakankamumas, septinis šokas, embolinės komplikacijos.<br />
33. Vandens <strong>ir</strong> elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmia<br />
kardiovaskuline patologija. Transfuziologijos principai. Hipovolemijos korekcija.<br />
Hipokalemijos bei hiperkalemijos klinika, korekcija. Hiponatremijos <strong>ir</strong><br />
hiponatremijos korekcija. Hemotransfuzijos strategija.<br />
34. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija<br />
š<strong>ir</strong>dį veikiančiais glikozidais: klinika, diagnostika, gydymas. Antiaritminių<br />
medikamentų perdozavimas: klinika, elektrokardiografinė diagnostika, gydymas.<br />
Antikoaguliantų perdozavimas, gydymas.<br />
35. Anestetikai <strong>ir</strong> analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė<br />
anestezija. Trumpalaikė intraveninė anestezija. Narkotiniai analgetikai: dozavimas,<br />
perdozavimas, antidotai.<br />
6. Literatūra:<br />
1. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P.<br />
Zipes, Eugene Braunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004.<br />
2. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with<br />
ST segment elevation 2003 - www.escardio .org<br />
3. Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org<br />
4. Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org<br />
5. Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio<br />
.org<br />
6. Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY.<br />
7. Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston.<br />
8. Cardiac Intensive Care. Brown. 2001.<br />
9. www.escardio.org/guidlines<br />
7. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka:<br />
Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę<br />
dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius <strong>ir</strong> savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas<br />
25
ezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą,<br />
kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys.<br />
Klausimai paruošti pagal ciklo programą.<br />
8. Rezidentūros bazė:<br />
VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių ligų klinika.<br />
Rezidento vadovas:<br />
Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 26 metai);<br />
B<strong>ir</strong>utė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 36 metai);<br />
Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 21 metai);<br />
Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras,<br />
praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 29 metai);<br />
Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo<br />
pat<strong>ir</strong>tis 28 metai);<br />
Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 29 metai);<br />
B<strong>ir</strong>utė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 26 metai);<br />
Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 20 metų);<br />
Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 32 metai);<br />
Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 22 metai);<br />
Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio<br />
darbo pat<strong>ir</strong>tis 19 metai);<br />
26
Priedas 1.3.<br />
Apimtis: 4 kreditų (160 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 32 val.<br />
Radiologija<br />
Nr. Ciklo pavadinimas<br />
Trukmė<br />
kreditais<br />
Teorinė<br />
dalis val.<br />
1. Baziniai mokslai 2 16<br />
2. Plaučių radiologiniai tyrimai 2 16<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas alergologijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo<br />
tikslas išmokyti rezidentus bazinių <strong>ir</strong> klinikinių radiologijos žinių. Mokymasis visuose<br />
radiologijos klinikos skyriuose, išsamiai susipažįstant su visais atliekamais tyrimais,<br />
jų metodikomis, krūtinės ląstos radiologine anatomija, fiziologija, pagrindinėmis<br />
patologinėmis būklėmis <strong>ir</strong> jų radiologine simptomatika. Rezidentai aktyviai dalyvauja<br />
praktiniame klinikiniame darbe – įva<strong>ir</strong>iuose radiologiniuose tyrimuose.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
a) radiologinio vaizdo susidarymo principus, radiacinės saugos reikalavimus;<br />
b) radiologinių tyrimų metodikų veikimo principus;<br />
c) suprasti <strong>ir</strong> interpretuoti radiologinių tyrimų rezultatus, žinoti jų indikacijas <strong>ir</strong><br />
kontraindikacijas;<br />
d) naudotis informacinėmis technologijomis.<br />
Temos pavadinimas. Baziniai mokslai<br />
Temos apibūdinimas:<br />
Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys. Radiologijos mokslo<br />
istorija. Pagrindinės radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos. Įstatymai,<br />
d<strong>ir</strong>ektyvos <strong>ir</strong> instrukcijos reglamentuojantys radiologinės tarnybos veiklą.<br />
Supažindinama su rentgeno kabinetų <strong>ir</strong> rentgeno skyriaus darbo organizacija,<br />
pagrindiniais dokumentais). Rentgenologijos skyrius, rentgeno kabinetas bei jo<br />
patalpos. Laboratorija. Rentgeno aparatai. Jų tipai. Svarbiausios rentgeno aparatų<br />
dalys. Prietaisai, reikalingi specialiems rentgenologiniams tyrimams atlikti bei<br />
27
pagerinti rentgeno vaizdo kokybę. Fizikiniai <strong>ir</strong> techniniai radiologijos mokslo<br />
pagrindai. Rentgeno spinduliai, jų generavimas <strong>ir</strong> savitumai. Rentgeno vaizdo<br />
susidarymas. Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai, fotocheminis apdorojimas,<br />
artefaktai. Atsk<strong>ir</strong>ų organų <strong>ir</strong> jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai.<br />
Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose <strong>ir</strong> kabinetuose. Priemonės,<br />
naudojamos rentgenologų <strong>ir</strong> jų t<strong>ir</strong>iamų pacientų apsaugai. Dozimetrija. (Pagrindiniai<br />
rentgenologinio tyrimo metodai – fluoroskopija <strong>ir</strong> rentgenografija, jų variantai.<br />
Specialieji radiologiniai tyrimo metodai – tomografija, rentgenografija su tiesioginiu<br />
vaizdo padidinimu, telerentgenografija, rentgenokontrastiniai tyrimai. Bendroji<br />
rentgenogramų analizės schema. Rentgenogramų analizės algoritmas, aprašymo<br />
planas, išvados. (Nagrinėjamos įva<strong>ir</strong>ių sričių rentgenogramos, supažindinama su<br />
pagrindiniais analizės principais). Rentgenogramų įvertinimas – techninės<br />
charakteristikos, optinis standumas, ryškumas, kontrastingumas. (Nagrinėjamas<br />
rentgenogramų kokybiškumas, supažindinama su kokybės charakteristikomis).<br />
Vaizdų archyvavimo <strong>ir</strong> perdavimo sistema (PACS), ateities perspektyvos.<br />
(Nagrinėjama vaizdų archyvavimo <strong>ir</strong> perdavimo sistema, jos praktinis panaudojimas,<br />
privalumai bei trūkumai). Telemedicinos apibrėžimas, panaudojimo privalumai<br />
radiologijoje. (Supažindinama su telemedicinos terminais, nagrinėjami jos<br />
panaudojimo privaluma).<br />
Kompiuterinė tomografija (KT), atradimo istorija. KT metodo veikimo principas.<br />
Haunsfieldo vienetai. KT aparatų kartos, spindulinis krūvis atliekant KT<br />
tyrimus.Radiacinės saugos reikalavimai atliekant KT tyrimus.<br />
Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija - 2, 4, 8, 16, 32, 64 , 128 detektorių eilių<br />
KT apratai. Šių kompiuterinų atradimo istorija . Veikimo principai, ateities<br />
perpektyvos.<br />
Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijoje, šalutinis poveikis,<br />
kontraindikacijos. KTA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas,<br />
uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatinis<br />
nustatymas.KT angiografijos (KTA) atradimo <strong>ir</strong> vystymosi istorija. Indikacijos KTA.<br />
Vaizdų rekonstravimo pagrindai.<br />
Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija, fizikiniai veikimo<br />
principai, vandenilio protonai, k – erdvė.T1 <strong>ir</strong> T2, T2 *, riebalų eliminavimo, juodo<br />
28
kraujo <strong>ir</strong> tt sekos. Specialios greitos MRT sekos – „haste „ trufi“, fukciniai MRT<br />
tyrimai. Elektromagnetinių ričių naudojamų MRT tyrimams klasifikacija.<br />
Krūtinės ląstos MRT tyrimų indikacijos <strong>ir</strong> kontraindikacijos.<br />
Ultragarso bangų generavimas, jų sklidimo fizika, ultragarso sąveika su audiniais.<br />
Krūtinės ląstos ty<strong>ir</strong>mų indikacijos.<br />
Radionuklidinė diagnostika. Spindulinis gydymas. Radioterapija<br />
Radiologijos fizika. Radionuklidinės diagnostikos metodai – statinė scintigrafinė,<br />
positroninė emisinė tomografija – PET (angl. single photon emssion computed<br />
tomography), SPECT (angl. positron emission tomography). Krūtinės ląstos<br />
radionuklidiniai tyrimai.<br />
Temos pavadinimas. Plaučių radiologiniai tyrimai<br />
Temos apibūdinimas:<br />
Skiltinė <strong>ir</strong> segmentinė plaučių radiologinė sandara. Normalios plaučių kraujotakos<br />
rentgeniniai požymiai. Radiologiniai tyrimai naudojami plaučių ligų diagnostikoje –<br />
rutininė rentgenologija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija,<br />
radionuklidinė diagnostika. Plaučių ligų radiosimptomatikos pagrindai. Plaučių<br />
piešinys, normos variantas. Plaučių edema. Ūmus resp<strong>ir</strong>atorinis distress sindromas –<br />
ŪDRS. Alerginių ligų radiologinė diagnostika, eozinofilinė pneumonija.Pneumonijų<br />
klasifikacija. Pagrindiniai radiologiniai simptomai. Plaučių abscesai. Diagnostiniai<br />
kriterijai. Bronchinės cistos, cistiniai dariniai. Plaučių emfizema. Pneumosklerozė.<br />
Bronchinė astma. Bronchektazių diagnostika. Plaučių tuberkuliozės<br />
klinikorentgenologinė klasifikacija, semiotika <strong>ir</strong> radiodiagnostika. Plaučių navikų<br />
rentgenologinė klasifikacija. Centrinis plaučių navikas. Plaučių atelektazė, jos<br />
pagrindiniai radiologiniai simptomai. Periferinis plaučių navikas - pagrindiniai<br />
radiologiniai simptomai. Pankosto navikas. Bronchoalveolinis plaučių navikas, jo<br />
radiologiniai simptomai. Metastaziniai plaučių pakitimai - radiologinė diagnostika.<br />
Plaučių fibrozės radiologinė diagnotika. Fibrozuojantis alveolitas. Egzogeninis<br />
alerginis alveolitas. Pneumokoniozės. Plaučių sarkoidozė, histiocitozė X, limfangiozė,<br />
pneumokoniozė <strong>ir</strong> kt. radiologinė diagnostika. Pleuritai, jų rentgenologinė<br />
klasifikacija. Pleuros empiema. Pneumotoraksas, hidropneumotoraksas. Pleuros<br />
sąaugos <strong>ir</strong> apkalkėjimai. Pleuros piktybiniai <strong>ir</strong> nepiktybiniai navikai. Tarpuplaučio<br />
ligų radiodiagnostika . Tarpuplaučio ligų tyrimo metodika <strong>ir</strong><br />
radiodiagnostika.Tarpuplaučio navikai, jų klasifikacija. Radiologinis plaučių ištyrimas<br />
29
po radikalių plaučių operacijų. KT, MRT, UG, PET, perfuzijos <strong>ir</strong> ventiliacinės<br />
scintigrafijos metodų indikacijos <strong>ir</strong> kontraindikacijos, diagnozuojant plaučių <strong>ir</strong><br />
tarpuplaučio ligas.<br />
Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos<br />
Radiologijos centras<br />
Rezidentų vadovai:<br />
Alg<strong>ir</strong>das Edvardas Tamošiūnas (docentas, biomedicinos mokslų daktarė);<br />
Nomeda Rima Valevičienė (docentė, biomedicinos mokslų daktaras).<br />
30
Priedas 1.4.<br />
GASTROENTEROLOGIJA, DIETOLOGIJA<br />
Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis: 180 val.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė<br />
dalis, val.<br />
1. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.<br />
Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos <strong>ir</strong> 4<br />
kitų funkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos<br />
veiksniai.<br />
2. Skrandžio <strong>ir</strong> dvylikap<strong>ir</strong>štės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos<br />
reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės 4<br />
dispepsijos etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos<br />
veiksniai.<br />
3. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.<br />
Uždegiminių žarnų ligų, d<strong>ir</strong>gliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos 4<br />
sindromo etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos veiksniai.<br />
4. Kepenų makro <strong>ir</strong> mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos<br />
reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė 4<br />
charakteristika.<br />
5. Lėtinio hepatito <strong>ir</strong> kepenų c<strong>ir</strong>ozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 4<br />
6. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai.<br />
Supratimas apie Oddi rauko <strong>ir</strong> tulžies pūslės disfunkcijas. 4<br />
7. Lėtinio pankreatito etiopatogenezė, klasifikacija, kasos egzokrininės <strong>ir</strong><br />
endokrininės funkcijų įvertinimas. 4<br />
8. Dietiniam gydymui sk<strong>ir</strong>tų dietų charakteristika <strong>ir</strong> indikacijos. 18<br />
9. Klinikinė mityba: enterinis <strong>ir</strong> parenterinis maitinimas. 8<br />
10. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 6<br />
4. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai:<br />
31
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros p<strong>ir</strong>mų metų studijų programai.<br />
Šio ciklo tikslai:<br />
susipažinti su v<strong>ir</strong>škinimo organų anatomijos, fiziologijos <strong>ir</strong> patologijos reikšmingais<br />
klinikai ypatumais, ligų etiopatogenezės aspektais , predisponuojančiais <strong>ir</strong> rizikos<br />
veiksniais;<br />
susipažinti su šiuolaikine dietetika <strong>ir</strong> dietoterapija.<br />
Cikle numatyta 10 sk<strong>ir</strong>tingų temų. Gastroenterologijoje sk<strong>ir</strong>iama 28 valandos,<br />
dietologijoje – 32 valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu<br />
Hepatologijos, gastroenterologijos <strong>ir</strong> dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas,<br />
veda seminarus. Likusi dalis – 180 val. sk<strong>ir</strong>ta praktiniams užsiėmimams.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami<br />
paplitusiomis <strong>ir</strong> retesnėmis v<strong>ir</strong>škinimo ligomis sergančių pacientų<br />
diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumai, kitos gastroenterologijos <strong>ir</strong> dietologijos<br />
aktualijos;<br />
b) dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos <strong>ir</strong> gastroenterologijos<br />
skyriuje, ligonių aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus<br />
patyrusių gydytojų <strong>ir</strong> rezidentų vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų<br />
pildymas (ligos istorijų, epikrizių <strong>ir</strong> kt.). Kuruojamiems <strong>ir</strong> kitiems ligoniams<br />
atliekamų klinikinių-instrumentinių tyrimų stebėjimas bei susipažinimas su jų<br />
atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos, gastroenterologijos <strong>ir</strong><br />
dietologijos centre <strong>ir</strong> Santariškių klinikose vykstančiuose seminaruose bei<br />
konferencijose.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
a) teisingai įvertinti v<strong>ir</strong>škinimo organų pakenkimo simptomus bei sindromus, jų<br />
objektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos,<br />
interpretuoti klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus;<br />
b) indikacijas <strong>ir</strong> kontraindikacijas invazyvių <strong>ir</strong> neinvazyvių tyrimų atlikimui,<br />
galimas komplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą;<br />
c) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įva<strong>ir</strong>ios v<strong>ir</strong>škinimo<br />
patologijos atvejais, stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei<br />
nepageidaujamą poveikį, urgentinės pagalbos teikimo būdus;<br />
32
d) tiksliai įvertinti ligos dinamiką <strong>ir</strong> gydymo eigą, numatyti ligonio stebėjimą po<br />
gydymo stacionare, reabilitaciją bei rekomendacijas v<strong>ir</strong>škinimo ligų <strong>ir</strong> jų<br />
recidyvų prevencijai.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
5.1.Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai<br />
ypatumai.<br />
Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos <strong>ir</strong> kitų<br />
funkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos<br />
veiksniai.<br />
Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos, sfinkteriai, anatominis priešrefliuksinis<br />
barjeras, fiziologinė stemplės apsauga nuo gastroezofaginio refliukso. Stemplės<br />
gleivinės patologiniai pokyčiai bei jų klinikinė interpretacija. GERL išsivystymą<br />
lemiantys, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos veiksniai. Infekcinio, korozinio spindulinio<br />
ezofagitų etiopatogeneziniai aspektai. Achalazijos, difuzinio stemplės spazmo <strong>ir</strong> kitų<br />
funkcinių stemplės ligų priežastys <strong>ir</strong> išsivystymas.<br />
5.2.Skrandžio <strong>ir</strong> dvylikap<strong>ir</strong>štės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos<br />
reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės dispepsijos<br />
etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos veiksniai.<br />
Skrandžio <strong>ir</strong> dvylikap<strong>ir</strong>štės žarnos anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, jų<br />
svarba patologijos išsivystymui. V<strong>ir</strong>škinimo sultis sekretuojančios ląstelės bei jų<br />
rūšys. Makroskopiniai <strong>ir</strong> mikroskopiniai gastroduodeninės zonos gleivinės<br />
patologiniai pokyčiai bei jų klinikinis įvertinimas. Lėtinio gastrito <strong>ir</strong> opaligės<br />
egzogeninės <strong>ir</strong> endogeninės priežastys. Išsk<strong>ir</strong>tinė Helicobacter pylori svarba.<br />
Aktualesni patogenezės aspektai, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos veiksniai. Funkcinės<br />
dispepsijos apibūdinimas.<br />
5.3.Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai<br />
ypatumai.<br />
Uždegiminių žarnų ligų, d<strong>ir</strong>gliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos sindromo<br />
etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys <strong>ir</strong> rizikos veiksniai.<br />
Plonosios <strong>ir</strong> storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai <strong>ir</strong> patologijos sk<strong>ir</strong>tumai,<br />
atliekamos funkcijos bei jų sutrikimai. Opinio kolito <strong>ir</strong> Krono ligos etiopatogenezinių<br />
veiksnių (genetinių, imuninių, aplinkos) charakteristika. Makroskopinių <strong>ir</strong><br />
histologinių pokyčių apibūdinimas. Kitų lėtinių kolitų (pseudomembraninio,<br />
33
kolageninio, mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) aptarimas. Funkcinių žarnų ligų<br />
klasifikavimas. D<strong>ir</strong>gliosios žarnos sindromas, patfiziologijos ypatumai – žarnų<br />
sensomotorinių sutrikimų, CNS moduliuojančios veiklos pokyčių charakteristika,<br />
psichosocialinių veiksnių poveikis. Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai<br />
bruožai – ertminėje <strong>ir</strong> žarninėje fazėse vykstančių procesų sutrikimų priežasčių<br />
charakteristika. Malabsorbcijos sindromą sukeliančių ligų bendras apibūdinimas.<br />
5.4.Kepenų makro <strong>ir</strong> mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos<br />
reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė<br />
charakteristika.<br />
Kepenų patologijos sukeliami kepenų makro <strong>ir</strong> mikrosandaros, tulžies latakų<br />
pokyčiai bei kraujotakos sutrikimai. Biocheminių kepenų pažeidimo sindromų<br />
klinikinė interpretacija. Bil<strong>ir</strong>ubino apykaitos ypatumai, esant sk<strong>ir</strong>tingai kepenų<br />
patologijai. Geltų klasifikacija <strong>ir</strong> charakteristika.<br />
5.5.Lėtinio hepatito <strong>ir</strong> kepenų c<strong>ir</strong>ozės etiopatogenezės, morfogenezės<br />
aspektai.<br />
Pagrindinių lėtinio hepatito (LH) <strong>ir</strong> kepenų c<strong>ir</strong>ozės (KC) etiologinių veiksnių<br />
(v<strong>ir</strong>usinės infekcijos, alkoholio vartojimo, hepatotoksinių medžiagų, autoimuninių,<br />
metabolinių procesų <strong>ir</strong> kt.) apibūdinimas. LH <strong>ir</strong> KC morfogenezės būdingų bruožų<br />
charakteristika. Kepenų uždegimo aktyvumo <strong>ir</strong> fibrozės laipsnio vertinimo sistemos.<br />
LH <strong>ir</strong> KC etiologinės, klinikinės-morfologinės klasifikacijos taikymas klinikinėje<br />
praktikoje.<br />
5.6.Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys<br />
veiksniai.<br />
Supratimas apie Oddi rauko <strong>ir</strong> tulžies pūslės disfunkcijas.<br />
Veiksnių, skatinančių susidaryti tulžies akmenis, charakterizavimas.<br />
Cholesterolinių <strong>ir</strong> pigmentinių konkrementų susidarymo ypatumai. Rizikos veiksnių<br />
akmenims susidaryti (paveldimumas, lytis, amžius, mityba, kūno masė, ligos, vaistai<br />
<strong>ir</strong> kt.) aptarimas.<br />
Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų ats<strong>ir</strong>adimą lemiantys veiksniai. Oddi<br />
rauko <strong>ir</strong> tulžies pūslės disfunkcijų patogenezės bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai<br />
kriterijai.<br />
5.7.Lėtinio pankreatito etiopatogenezės aspektai, klasifikacija, kasos<br />
egzokrininės <strong>ir</strong> endokrininės funkcijų įvertinimas.<br />
34
Lėtinio pankreatito (LP) svarbesnių priežasčių (alkoholio vartojimas,<br />
metaboliniai sutrikimai, įgimti <strong>ir</strong> paveldimi veiksniai) aptarimas <strong>ir</strong> įvertinimas.<br />
Pankreatitų klasifikacijos, jų palyginimas. LP makroskopinių <strong>ir</strong> mikroskopinių<br />
pokyčių klinikinė interpretacija. Kasos egzokrininės <strong>ir</strong> endokrininės funkcijų tyrimo<br />
mėginiai, jų duomenų interpretavimas bei diagnostinė vertė.<br />
5.8. Dietiniam gydymui sk<strong>ir</strong>tų dietų charakteristika <strong>ir</strong> indikacijos.<br />
Dietiniam gydymui sk<strong>ir</strong>tų dietų nomenklatūra. Pagrindinė dieta.Dietos<br />
skyrimo tikslai. Pagrindinės dietos principai.<br />
Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai,<br />
indikacijos, dietos principai:<br />
Baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos.<br />
Angliavandenių kiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų <strong>ir</strong> elektrolitų kiekį<br />
koreguojančios dietos. Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją<br />
koreguojančios dietos. Pooperacinės dietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio)<br />
dietos.<br />
5.9.Klinikinė mityba: enterinis <strong>ir</strong> parenterinis maitinimas. Parenterinio <strong>ir</strong><br />
eterinio maitinimo būdo skyrimo indikacijos. D<strong>ir</strong>btiniam maitinimui naudojama<br />
įranga bei maitinimo mišiniai, t<strong>ir</strong>palai. D<strong>ir</strong>btinio maitinimo kontraindikacijos,<br />
komplikacijos.<br />
5.10.Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. Valgymo sutrikimų<br />
paplitimas pasaulyje <strong>ir</strong> Lietuvoje. Nervinė anoreksija: ligos apibudinimas,<br />
diagnostiniai kriterijai. Nervinė bulimija: ligos apibudinimas, diagnostiniai kriterijai.<br />
Kiti valgymo sutrikimai (persivalgymo sutrikimas <strong>ir</strong> kt.),jų diagnostiniai kriterijai.<br />
Sergančiųjų valgymo sutrikimais dietinis gydymas.<br />
6. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų dalykų (modulių programos): privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
7.1.Klinikinė gastroenterologija (autorių koletkyvas). –V., 2002, 493 p.<br />
7.2.Bierontienė D. Gastroenterologija. –V., 2001, 451 p.<br />
7.3.Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė<br />
gastroduodeninei patologijai <strong>ir</strong> jos gydymas. – V., 1997, 96 p.<br />
7.4.Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija,<br />
patogenezė, diagnostika, socialinė <strong>ir</strong> ekonominė svarba. –V., 1998, 36 p.<br />
7.5.Valantinas J. D<strong>ir</strong>gliosios žarnos sindromas. – V., 1999, 59 p.<br />
35
1996.<br />
7.6.Drossman DA, et al. The Functional Gastrointestinal Disorders. Second<br />
Editon. 2000; p. 247-483.<br />
7.7.Mitybos medicinos vadovas. Vilnius, 1999.<br />
7.8.Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų v<strong>ir</strong>škinimo sistemos<br />
ligomis gydymas. Vilnius, 2000.<br />
7.9.Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija <strong>ir</strong> maisto<br />
netoleravimu dietinis gydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų<br />
onkologinėmis ligomis dietinis gydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis<br />
gydymas. Dietinis gydymas po organų transplantacijos. Š<strong>ir</strong>dies funkcijos<br />
nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenų funkcijos nepakankamumo<br />
dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas.<br />
Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius, 2000.<br />
7.10.Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas <strong>ir</strong> jo koregavimas<br />
dieta.<br />
Valgymo sutrikimai <strong>ir</strong> jų koregavimas dieta. Nėščiųjų <strong>ir</strong> žindyvių<br />
maitinimasis.<br />
Dietinis sergančiųjų kaulų <strong>ir</strong> sąnarių ligomis gydymas. Vilnius, 2001.<br />
7.11. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. – USA,<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje rezidento žinios <strong>ir</strong> gebėjimai<br />
vertinami pažymiu dešimtbalėje sistemoje.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos,<br />
gastroenterologijos <strong>ir</strong> dietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val.<br />
10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc.<br />
D. Speičienė, doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė<br />
(priedas 3).<br />
36
Priedas 1.5.<br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 150 val.<br />
Klinikinė hematologija<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Anemija, diferencinė diagnostika<br />
2 val.<br />
Eritrocitozė, diferencinė diagnostika<br />
2. Leukocitozė, leukopenija, diferencinė diagnostika<br />
2 val.<br />
Trombocitozė, trombocitopenija, diferencinė<br />
diagnostika<br />
3. Leukemijos<br />
2 val.<br />
Limfomos<br />
Paraproteinemijos<br />
4. Ūminės būklės hematologijoje 2 val.<br />
5. Krešėjimo sutrikimai 2 val.<br />
I. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas<br />
pateikti rezidentams naujausias žinias apie kraujo ligas, jų diagnostiką, stebėjimo <strong>ir</strong><br />
gydymo principus. Cikle numatyta trylika temų, joms sk<strong>ir</strong>iama penki teoriniai<br />
užsiėmimai po dvi valandas. Teorinių užsiėmimų metu Hematologijos, onkologijos <strong>ir</strong><br />
transfuziologijos centro darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis – 310 val. sk<strong>ir</strong>ta<br />
praktiniams užsiėmimams.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
skyriaus <strong>ir</strong> bendros ligoninės penkminutės, kurių metų aptariami neatidėliotini<br />
su pacientų diagnostika bei gydymu susiję klausimai;<br />
pacientų apklausa, apžiūra, tyrimų taktikos nustatymas, jų interpretacija,<br />
gydymo taktikos nustatymas, jos keitimas, medicininės dokumentacijos<br />
pildymas;<br />
bendros vizitacijos, kurių metu aptariami sudėtingi hospitalizuotų ligonių<br />
diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo atvejai;<br />
bendri savaitiniai aptarimai, kurių metu aptariami sudėtingi ambulatorinių<br />
ligonių diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo atvejai.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
įvertinti pacientą, kuriam įtariama kraujo liga,<br />
diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus ligų gydytojo<br />
kompetencijoje;<br />
37
interpretuoti kraujo tyrimą;<br />
įgydyti kraujo ligų bazinės diferencinės diagnostikos pagridus;<br />
nustayti indikacijas hematologo konsultacijai;<br />
diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti ūmines būkles hematologijoje.<br />
II. Temos <strong>ir</strong> trumpas turinio apibūdinimas<br />
5. Anemija, diferencinė diagnostika<br />
5.1. Hipoproliferacinės anemijos<br />
5.1.1. Mikrocitinės <strong>ir</strong> normocitinės anemijos<br />
5.1.1.1.Geležies stokos anemija<br />
5.1.1.2.Lėtinių ligų anemija<br />
5.1.1.3.Anemija dėl lėtinio inkstų nepakankamumo<br />
5.1.1.4.Endokrinopatijų anemija<br />
5.1.1.5.Aplazinė anemija<br />
5.1.1.6.Anemija dėl kaulų čiulpų infiltracijos<br />
5.1.2. Makrocitinės anemijos<br />
5.1.2.1.Vit. B 12 stokos anemija<br />
5.1.2.2.Folatų stokos anemija<br />
5.1.2.3.MDS<br />
5.1.3. Hiperproliferacinės anemijos<br />
5.1.3.1.Hemolizė<br />
5.1.3.1.1.Imuninė (Coombs teigiama) hemolizė<br />
5.1.3.1.1.1.Autoimuninė hemolizė<br />
5.1.3.1.1.2.Aloimuninė hemolizė – naujagimių hemolizinė liga<br />
5.1.3.1.1.3.Vaistų sukelta imuninė hemolizė<br />
5.1.3.1.2.Neimuninė (Coombs neigiama) hemolizė<br />
5.1.3.2.Kraujodaros regeneracija<br />
6. Eritrocitozė, diferencinė diagnostika<br />
6.1. Eritremija (Tikroji policitemija)<br />
6.2. Antrinė eritrocitozė<br />
7. Leukocitozė, diferencinė diagnostika<br />
7.3. Neutrofilija<br />
7.4. Limfocitozė<br />
7.5. Monocitozė<br />
38
7.6. Eozinofilija<br />
7.7. Bazofilija<br />
8. Leukopenija, diferencinė diagnostika<br />
8.8. Neutropenija<br />
8.9. Limfopenija<br />
9. Trombocitozė, diferencinė diagnostika<br />
9.10. Simptominė trombocitozė<br />
9.11. Esencinė trombocitemija<br />
10. Trombocitopenija, diferencinė diagnostika<br />
11. Leukemijos<br />
11.12. Ūminės leukemijos<br />
11.12.1. Ūminė mieloleukemija<br />
11.12.2. Ūminė limfoleukemija<br />
11.13. Lėtinės leukemijos<br />
11.13.1. Lėtinė mieloleukemija<br />
11.13.2. Lėtinė limfoleukemija<br />
12. Limfomos<br />
12.14. Hodgkino limfoma<br />
12.15. Ne Hodgkino limfomos<br />
12.15.1. B ne Hodgkino limfomos<br />
12.15.2. T ne Hodgkino limfomos<br />
13. Paraproteinemijos<br />
13.16. Neapibrėžtos reikšmės monokloninė gamapatija<br />
13.17. Mielominė liga<br />
14. Mielodisplazijos sindromai<br />
15. Agnogeninė mielofibrozė<br />
16. Ūminė būklės hematologijoje<br />
16.18. Febrili neutropenija<br />
16.19. Trombocitopeninis kraujavimas<br />
16.20. Leukostazė<br />
16.21. Hiperkalcemija<br />
16.22. Hiperviskozė<br />
16.23. Ūminė hemolizė<br />
16.24. DIK<br />
39
16.25. Ūminis kraujavimas hemofilijos metu.<br />
16.26. Trombozinė trombocitopeninė purpura<br />
16.27. Ūminė potransfuzinė reakcija<br />
16.27.1. Ankstyvoji ūminė potransfuzinė reakcija<br />
16.27.2. Vėlyvoji ūminė potransfuzinė reakcija<br />
17. Krešėjimo sutrikimai<br />
17.28. Krešėjimo sistemos fiziologija<br />
17.29. Laboratoriniai krešėjimo tyrimai<br />
17.30. P<strong>ir</strong>minės hemostazės sutrikimai<br />
17.30.1. Trombocitopenija<br />
17.30.1.1. Trombocitopenija, sergant sistemine liga<br />
17.30.1.1.1. Trombocitopenija infekcijos metu<br />
17.30.1.1.2. DIK<br />
17.30.1.1.3. Trombocitopenija nėštumo metu<br />
17.30.1.1.4. Hipersplenizmas<br />
17.30.1.1.5. Trombocitopenija dėl kaulų čiulpų infiltracijos<br />
17.30.1.1.6. Trombocitopenija dėl kraujodaros sutrikimo<br />
17.30.1.1.7. Trombozinė trombocitopeninė purpura-hemolizinis<br />
ureminis sindromas<br />
17.30.1.1.8. Asocijuota autoimuninė trombocitopeninė purpura<br />
17.30.1.1.9. Heparino indukuota trombocitopenija<br />
17.30.1.1.10. Kitos trombocitopenijos priežastys<br />
17.30.1.2. Izoliuota trombocitopenija<br />
17.30.1.2.1. Pseudotrombocitopenija<br />
17.30.1.2.2. Idiopatinė autoimuninė trombocitopeninė purpura<br />
17.30.2. Trombocitozė<br />
17.30.2.1. Trombocitozė, sergant sistemine nehematologine liga (reakcinė<br />
trombocitozė)<br />
17.30.2.2. Trombocitozė, sergant hematologine (mieloproliferacine) liga<br />
17.30.3. Trombocitopatija<br />
17.30.4. Von Willebrandt liga<br />
17.30.5. Kraujagyslinė purpura<br />
17.31. Krešėjimo sistemos sutrikimai (hemofilijos)<br />
17.31.1. Įgyti krešėjimo sutrikimai.<br />
40
17.31.2. Įgimti krešėjimo sutrikimai.<br />
17.32. Trombofilija<br />
17.32.1. Veninė trombozė<br />
17.32.2. Arterinė trombozė<br />
17.32.3. Antifosfolipidinis sindromas<br />
17.33. Diseminuotos intravazalinės koagulopatijos sindromas<br />
III. Pas<strong>ir</strong>enkamas dalykas<br />
IV. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
Kelley's Textbook of Internal Medicine, August 2000, Lippincott Williams<br />
and Wilkins<br />
Harrisons Principles of Internal Medicine, T. R. Harrison, Dennis Kasper, July<br />
2004, McGraw-Hill Education<br />
Postgraduate Haematology, A. Victor Hoffbrand, March 2005, Blackwell<br />
Oxford Handbook Of Clinical Haematology, D. Provan, 2004, Oxford<br />
V. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
VI. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų<br />
Hematologijos, onkologijos <strong>ir</strong> transfuziologijos centras<br />
VII. Rezidentų vadovai:<br />
Laimonas Griškevičius (gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis – 5 metai).<br />
41
Priedas 1. 6.<br />
Apimtis kreditais : 4 kreditai ( 160) val.<br />
Ciklo praktinė dalis: 132 val.<br />
Nefrologija.<br />
Eil./Nr Temos pavadinimas Teorinė dalis val.<br />
___________________________________________________________<br />
1. Klinikinės inkstų anatomijos <strong>ir</strong> fiziologijos ypatybės 2<br />
2. Ūminis glomerulonefritas 2<br />
3. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. 2<br />
4. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinės<br />
<strong>ir</strong> morfologinės formos.<br />
5. Nefrozinis sindromas 2<br />
6. Inkstų amiloidozė 2<br />
7. Šlapimo takų infekcija. 2<br />
8. Intersticiniai nefritai 2<br />
9. Sisteminė raudonoji vilkligė 2<br />
10. ANCA vaslulitai 2<br />
11. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 2<br />
12. Ūminis inkstų nepakankamumas 2<br />
13. Lėtinis inkstų nepakankamumas 2<br />
14. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 2<br />
___________________________________________________________<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai.<br />
Nefrologijos ciklo tikslas – išmokinti rezidentus naujausių teorinių <strong>ir</strong> praktinių žinių<br />
apie žmogaus inkstų ligas, jų diagnozę <strong>ir</strong> diferencinę diagnozę, gydymą bei<br />
profilaktiką.. Teoriniams užsiemimams numatyta 14 paskaitų. Praktiniams<br />
užsiemimams sk<strong>ir</strong>iamos likusios 132 val. Praktinę ciklo dalį sudaro seminarai ( jų<br />
42
metų nagrinėjami ligoniai, rezidentai referuoja naujausią literatūra, pasinaudodami<br />
užsienio <strong>ir</strong> Lietuvos medicinine periodika, organizuojamos diskusijos aktualiais<br />
nefrologijos klausimais, pvz., Nefrologija <strong>ir</strong> arterinė hipertenzija); savarankiškas<br />
ligonių kuravimas – rezidentai, kontroliuojant skyriaus vedėjui <strong>ir</strong> rezidentūros<br />
vadovui, tyria, daro paskyrimus, tvarko ligonio dokumentaciią, prižiūri 4-5 ligonius,<br />
aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus, išmoksta atlikti šlapimo pasėlį,<br />
kateterizuoti šlapimo pūslę, rektalinį tyrimą. Dalyvauja bendrose rytinėse<br />
konferencijose <strong>ir</strong>, pagal galimybes, – mokslinėse konferencijose klinikinėje bazėje <strong>ir</strong><br />
už jos ribų.<br />
Cikle numatyta 14 teorinių temų, kiekvienai – 2 val., iš viso 28 val sk<strong>ir</strong>iama<br />
teoriniams užsiemimams: likusios 132 val – praktiniams užsiemimams.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
Įvertinti nefrologinį ligonį, surašyti ligos istoriją, sudaryti tyrimų <strong>ir</strong> gydymo planą,<br />
diagnozuoti bei diferencijuoti inkstų ligas, duoti ligoniui patarimus dėl vaistų<br />
vartojimo, racionalios mitybos, sveikos gyvensenos, išrašyti kompensuojamų vaistų<br />
receptus, pildyti siuntimą I MSEK.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
1.Įvaldyti inkstų bimanualinės palpacijos metodą.<br />
2.Patikrinti inkstų sutrenkimo ( Džordano ) simptomą.<br />
3.Atlikti šlapimo pasėlį iš vidurinės šlapimo čiurkšlės dalies.<br />
4.Išt<strong>ir</strong>ti ligonį rektaliai.<br />
5.Atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją.<br />
6.Interpretuoti šlapimo tyrimą.<br />
7.Ivertinti šlapimo bakteriologinį tyrimą.<br />
5.1. Tema. Inkstų klinikinė anatomija <strong>ir</strong> fiziologija. Ši tema - tai normalios inkstų<br />
anatomijos <strong>ir</strong> fiziologijos kartojimas, susiejant įva<strong>ir</strong>ius šio klausimo aspektus su<br />
klinikine praktika, pvz., nagrinėjant nefrono anatomiją <strong>ir</strong> fiziologiją, aptariami<br />
nefrono struktūrų ( kamuolėlių <strong>ir</strong> kanalėlių ) pokyčius kamuolėlių ligų<br />
(glomerulonefritų , vilkligės, cukraligės ) atveju. Kanalėlių patologija nagrinėjama<br />
ūminio <strong>ir</strong> lėtinio inkstų nepakamkamumo, įgimtų <strong>ir</strong> įgytų tubulopatijų metu.<br />
5.2. Tema. Ūminis glomerulonefritas. Šiai temai sk<strong>ir</strong>iamas didelis dėmesys, nes liga<br />
pakankamai dažna, neretai ūminė stadija pereina į lėtinę, o ši baigiasi terminaliniu<br />
43
inkstų nepakankamumu. Liga svarbi <strong>ir</strong> tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti<br />
ligonio m<strong>ir</strong>tį. Sudėtinga ūminio glomerulonefrito diferencinė diagnostika..<br />
5.3. Tema. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. Liga nedažna, bet labai<br />
pavojinga. Paveluota diagnozė gali ligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis<br />
gydymas neretai baigiasi visišku pasveikimu. Rezidentai įsisavina šios ligos<br />
etiologiją, diagnozę <strong>ir</strong> diferencinę diagnostika, patohistologinius pokyčius pagal<br />
inkstų biopsijos duomenis, gydymo principus.<br />
5.4. Tema. Lėtinis glomerulonefritas. Lietuvoje – ši liga dažniausiai, lyginant su<br />
kitomis lėtinėmis inkstų ligomis, sukelia terminalinį inkstų nepakankamumą.<br />
Suprantama, kad ši aplinkybė skatina sk<strong>ir</strong>ti didžiausią dėmėsį šios ligos gydymui <strong>ir</strong><br />
profilaktikai. Sk<strong>ir</strong>tingų morfologinių formų žinojimas įgalina taikyti diferencijuotą<br />
gydymą.<br />
5.5. Tema. Nefrozinis sindromas. Vienas iš “didžiųjų” sindromų nerfologijoje, kuri<br />
gal sukelti daugelis priežasčių. Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai<br />
neapsieinama be invazinio tyrimo – inkstų biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinybę<br />
neverta, teisinga diagnozė <strong>ir</strong> savalaikis kryptingas gydymas gerina prognizę.<br />
5.6. Tema. Inkstų amiloidozė. Sk<strong>ir</strong>iama p<strong>ir</strong>minė (AL) <strong>ir</strong> Antrinė amiloidozė (AA). AL<br />
amiloidozė – sunkiausia plazminių ląstelių proliferacijos forma, kai plazminių ląstelių<br />
klonas sintetina lengvąsias imunoglobulinų grandis. Jos sugeba polimerizuotis <strong>ir</strong><br />
sudaryti fibriles, kurios nusėda audiniuose, pažeisdamos jų normalią struktūrą. AA<br />
amiloidozės atveju fibrilės susidaro iš uždegiminio baltymo- serumo apolipoproteino<br />
A. Mokomasi atpažinti <strong>ir</strong> gydyti inkstų amiloidozę.<br />
5.7.Tema. Šlapimo takų infekcija – labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo takų<br />
infekcijos tarp ambulatorinių ligonių, p<strong>ir</strong>moje – tarp besigydančių stacionare.<br />
Sk<strong>ir</strong>iama v<strong>ir</strong>šutinė ( pielonefritai ) <strong>ir</strong> apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai).<br />
Įsisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypač aktuali šlapimo takų infekcija<br />
nėštumo metu.<br />
5.8Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią<br />
gydytojai labai mažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos<br />
dažniausiai sukelia daugybė įva<strong>ir</strong>ių vaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai<br />
intersticiniai nefritai. Rezidentams žinotina, kad į šias inkstų ligas reikia žiūrėti labai<br />
rimtai <strong>ir</strong> atsakingai, jos taip pat linkusios chronizuotis <strong>ir</strong> sukelti lėtinį inkstų<br />
nepakankamumą.<br />
44
5.9.Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus ) nefritu. Tarp visų<br />
jungiamojo audinio ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats<br />
dažniausias. Jis labai pablogina ligonio būklę <strong>ir</strong> prognozę. Tenka pastebėti, kad<br />
gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą pastaruoju metu pasiekta nemaža<br />
pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenka griebtis invazinės<br />
diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl<br />
vadinamosios pulsterapijos su ciklofosfamidu <strong>ir</strong> metilprednizolonu.<br />
5.10.Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su<br />
šiais antikūnais dažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener)<br />
granuliomatozė <strong>ir</strong> pusmenulinis glomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA<br />
serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C – ANCA, kuris nukreiptas prieš<br />
neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3. Mikroskopinio<br />
poliangito <strong>ir</strong> pusmenulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimas<br />
teigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios<br />
ligos yra palyginti retos, ankstyva diagnozė <strong>ir</strong> gydymas duoda gerus rezultatus.<br />
5.11.Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant<br />
Šionleino – Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga<br />
dažnai baigiasi visišku pasveikimu, bet gali sukelti <strong>ir</strong> terminalinį inkstų<br />
nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarp vaikų. Daug retesnė sisteminė<br />
progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąją inkstinę krizę su<br />
greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu <strong>ir</strong> pyktybine arterinę hipertenzija.<br />
5.12.Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų<br />
didžiųjų inkstų sindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja<br />
susiduria visų svarbiausių medicinos specialybių gydytojai (urologai <strong>ir</strong> nefrologai,<br />
ch<strong>ir</strong>urgai <strong>ir</strong> internistai, toksikologai <strong>ir</strong> anesteziologai, kt.). Iki “d<strong>ir</strong>btinio inksto”<br />
įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc. m<strong>ir</strong>štamumą, bet <strong>ir</strong> šiandien jis<br />
išlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys sk<strong>ir</strong>iamas prevencijai –<br />
dažniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzinė terapija).<br />
5.13.Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų<br />
nefrologijos sindromų kategorijai. Pagal problemos mastą <strong>ir</strong> gydymo kaštus tai<br />
aktualiausia nefrologijos problema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri<br />
turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo pandemine liga. Jos sukelta diabetinė<br />
nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina m<strong>ir</strong>štamumą nuo š<strong>ir</strong>dies<br />
kraujagyslių ligų.<br />
45
5.14.Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomis<br />
hemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys<br />
gydymo metodas yra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas<br />
sistemingomis peritoninėmis dializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga<br />
aparatūra. Didžioji dauguma ligonių ją atlieka patys.<br />
6. Rekomenduojama literatūra:<br />
6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V.,<br />
Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p.<br />
6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios.<br />
2005, V, 384 p.<br />
6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1,<br />
2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001.<br />
7. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas.<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai<br />
paruošti pagal ciklo programą. Klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong><br />
praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą.<br />
8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių<br />
klinikų nefrologijos skyrius.<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 36 metai.<br />
Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras,<br />
praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis<br />
46
Priedas 1.7.<br />
Infekcinės ligos<br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis: 148 val., 12 val. sk<strong>ir</strong>ta žemiau išdėstytiems<br />
teoriniams užsiėmimams:<br />
Eil.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis,<br />
Nr.<br />
val.<br />
1.<br />
Karščiavimų <strong>ir</strong> karščiavimų su bėrimais diferencinė<br />
diagnostika.<br />
3 val.<br />
2.<br />
Limfadenopatijos sindromas <strong>ir</strong> jo diferencinė diagnostika.<br />
3 val.<br />
3.<br />
ŽIV infekcija <strong>ir</strong> AIDS.<br />
3 val.<br />
4.<br />
Viduriuojančių ligonių diferencinė diagnostika,<br />
disbakteriozės.<br />
3 val.<br />
1. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Infekcinių ligų ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų<br />
programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie<br />
infekcinių ligų etiologiją, jų paplitimą, šiuolaikinę diagnostiką, gydymo<br />
principus <strong>ir</strong> profilaktiką.<br />
Cikle numatyti 4 sk<strong>ir</strong>tingų temų seminarai, kurių metu su rezidentais<br />
nagrinėjami įva<strong>ir</strong>ių grupių infekciniai sus<strong>ir</strong>gimai.<br />
Seminarų metu rezidentai mokomi kaip poliklinikos sąlygomis savarankiškai<br />
t<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> gydyti kai kurias nekomplikuotas infekcines ligas, bei mokomi kaip<br />
atrinkti infekcinius ligonius hospitalizacijai.<br />
Rezidentas referuoja vieną straipsnį iš tarptautinio medicininio žurnalo apie<br />
infekcinį sus<strong>ir</strong>gimą.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
47
a) darbas respublikinėje tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinėje<br />
ligoninėje infekcinių ligų diagnostiniame <strong>ir</strong> intensyvios terapijos skyriuose<br />
<strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>mame infekcinių ligų skyriuje, kuruojant ligonius;<br />
b) dalyvavimas rytinėse gydytojų sueigose, vizitacijose, kurių metu<br />
rezidentas referuoja jo vedamus ligonius;<br />
c) rezidentas apžiūri visus sunkius ligonius skyriuje, kuriame jis d<strong>ir</strong>ba <strong>ir</strong><br />
reanimacijos - intensyvios terapijos skyriuje. Kartu su gydančiais<br />
gydytojais aptaria jų diagnostiką, diferencinę diagnostiką <strong>ir</strong> gydymo<br />
principus.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
a) įtarti infekcinį sus<strong>ir</strong>gimą ūmiai sus<strong>ir</strong>gusiam ligoniui;<br />
b) įvertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną infekciniam ligoniui<br />
pagalbą, sudaryti tyrimų <strong>ir</strong> gydymo racionalų planą;<br />
c) surinkti detalią epidemiologinę anamnezę, išmokti pildyti<br />
medicininę <strong>ir</strong> statistinę dokumentaciją;<br />
d) vertinti koproskopinius, bakteriologinius, v<strong>ir</strong>usologinius <strong>ir</strong><br />
serologinius tyrimų rezultatus;<br />
e) vadovaujantis biocheminiais kraujo, šlapimo <strong>ir</strong> kitais tyrimais,<br />
nustatyti ligos patogenetinį mechanizmą <strong>ir</strong> racionaliai pask<strong>ir</strong>ti<br />
gydymą;<br />
f) teisingai paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto,<br />
tonzilių apnašo, įva<strong>ir</strong>ių bėrimo elementų, šlapimo<br />
bakterioskopiniams <strong>ir</strong> bakteriologiniams tyrimams.<br />
Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, naudodamas specialiąja<br />
medicinos literatūrą <strong>ir</strong> sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos<br />
mokslinėje periodinėje spaudoje bei elektroninėse duomenų bazėse.<br />
5.1. Temos pavadinimas. Karščiavimų <strong>ir</strong> karščiavimų su bėrimais<br />
diferencinė diagnostika.<br />
48
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vidurių šiltinė, šiuolaikinės diagnostikos ypatumai, gydymo principai.<br />
Maliarija, klinikinės savybės, komplikacijos, diagnostika, gydymo principai.<br />
Leišmaniozė. Q karštligė.<br />
Gripas, v<strong>ir</strong>uso kintamumas, klinikinės formos, diagnostika, šiuolaikinis<br />
gydymas, profilaktika. Kiti ŪVRS <strong>ir</strong> jų diferencinė diagnostika. SŪRS.<br />
Legioneliozė, klinika, diagnostika, gydymas.<br />
Hemoraginės karštligės (Marburgo, Lasso, Ebolo karštligės)<br />
5.2. Temos pavadinimas. Limfadenopatijos sindromas <strong>ir</strong> jo<br />
diferencinė diagnostika.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Infekcinė mononukleozė. Citomegalov<strong>ir</strong>usinė infekcija. Kačių įdrėskimo<br />
liga.<br />
Toksoplazmozė. Bruceliozė. Limfodenopatijų diferencinė diagnostika nuo<br />
neinfekcinių ligų.<br />
Tuliaremija. Maras.<br />
5.3 Temos pavadinimas. ŽIV infekcija <strong>ir</strong> AIDS.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
ŽIV infekcijos epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika.<br />
AIDS infekcijos eiga, klasifikacijos, prognostiniai faktoriai.<br />
Dažniausių oportunistinių infekcijų diagnostika <strong>ir</strong> gydymas, p<strong>ir</strong>minė <strong>ir</strong><br />
antrinė profesinė poekspozicinė profilaktika.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Viduriuojančių ligonių diferencinė<br />
diagnostika, disbakteriozės.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
49
Viduriavimo sindromai, jų apibūdinimas bei klinikinė <strong>ir</strong> koproskopinė<br />
charakteristika.<br />
Salmoneliozės, dabartinis paplitimas, klinikinės formos,<br />
diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumai.<br />
Šigeliozės, klinika, diagnostika, gydymo ypatumai.<br />
Cholera, dabartinės choleros ypatumai, diagnostika, gydymas,<br />
epidemiologinė priežiūra <strong>ir</strong> kontrolė.<br />
Jersiniozės, klinikiniai <strong>ir</strong> diagnostiniai ypatumai, diferencinė diagnostika.<br />
V<strong>ir</strong>usiniai gastroenteritai. Rotov<strong>ir</strong>usinis gastroenteritas. Norov<strong>ir</strong>usinis<br />
gastroenteritas.<br />
P<strong>ir</strong>muonių žarnyno invazijos: amebiazė, balantidiazė, jų klinikiniai<br />
ypatumai, diagnostikos galimybės, šiuolaikinis gydymas.<br />
6. Pas<strong>ir</strong>enkamas dalykas<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. Mandell GL, bennett JE, Dolin R. Principlesw and practice of<br />
infectious diseases. Churchill Livingstone, New York, 6 th ed., 2005.<br />
2. P. Čib<strong>ir</strong>as, J. Ūsaitis. Infekcinės ligos. Vilnius, 1989.<br />
3. A. Ambrozaitis, K. Žagminas. V<strong>ir</strong>usiniai hepatitai. Vilnius, 1997.<br />
4. J. Ūsaitis, P. Čib<strong>ir</strong>as. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius,<br />
1988. (<strong>VU</strong> leidinys)<br />
5. A. Laiškonis, M. V. Bareišienė <strong>ir</strong> kt. Infekcinių ligų žinynas. Kaunas<br />
2003.<br />
6. A. Laiškonis. Žmogaus imunodeficito v<strong>ir</strong>uso infekcijos diagnostika,<br />
gydymas <strong>ir</strong> profilaktika. Kaunas, 2000.<br />
7. Rukovodstvo po infekcionym bolezniam. Red. I. V. Lobzin. Sankt-<br />
Peterburg, 2000.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
50
Ciklo pabaigoje rezidentas žodžiu laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje<br />
sistemoje.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
VšĮ Respublikinė tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinė ligoninė<br />
B<strong>ir</strong>utės g. 1, Vilnius 08117<br />
<strong>VU</strong> Infekcinių ligų <strong>ir</strong> mikrobiologijos klinika.<br />
Tel.: 8 52724657 el. p. infek@elnet.lt<br />
10. Rezidentų vadovas:<br />
Eugenijus Broslavskis (gydytojas infektologas, docentas, mokslų daktaras,<br />
praktikinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 45 m.)<br />
51
Priedas 1.8.<br />
<strong>Alergologija</strong> <strong>ir</strong> klinikinė <strong>imunologija</strong><br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)<br />
Ciklo teorinė dalis: 20 val.<br />
Ciklo praktinė dalis: 140 val.<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros studijų<br />
programai. Šio ciklo teorinės dalies tikslas pateikti rezidentams žinių apie vėžio<br />
imunologiją <strong>ir</strong> imunoterapiją.. Cikle numatyta 10 sk<strong>ir</strong>tingų temų <strong>ir</strong> kiekvienai<br />
temai sk<strong>ir</strong>iama po tris valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų<br />
metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.<br />
Teorinės dalies tematika<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Imuninės sistemos priešnavikinis potencialas. 2 val.<br />
2. Naviko <strong>ir</strong> imuninės sistemos sąveika. 2 val.<br />
3. Natūralus imuninis atsakas į naviką. 2 val.<br />
4. Imunologinė priežiūra <strong>ir</strong> tolerancija. 2 val.<br />
5. Citokinai imuninės sistemos reguliavime <strong>ir</strong> vėžio<br />
2 val.<br />
imunoterapijoje.<br />
6. Aktyvios vėžio imunoterapijos pagrindai. 2 val.<br />
7. Vėžio imunoterapijos naudojimo klinikoje galimybės. 2 val.<br />
8. Moksliniai tyrimai vėžio imunoterapijos srityje. 2 val.<br />
9. Alerginės <strong>ir</strong> anafilaksinės reakcijos į priešvėžinius<br />
2 val.<br />
vaistus.<br />
10. Paraneoplastiniai sindromai. 2 val.<br />
Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su imunoterapijos skyrimo<br />
onkologiniams ligoniams taktika..<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, nagrinėja klinikinius<br />
atvejus;<br />
b) darbas laboratorijose, kuriose rezidentas susipažįsta su mokslo t<strong>ir</strong>iamuoju<br />
darbu;<br />
c) referato rengimas.<br />
Rezidentas privalo:<br />
a) įgyti teorinių žinių apie vėžio imunologiją <strong>ir</strong> imunoterapiją;<br />
b) išmanyti imunoterapijos skyrimo indikacijas <strong>ir</strong> principus;<br />
c) žinoti citokinų šalutinius poveikius;<br />
d) autoimuninius paraneoplastinis sindromus.<br />
5.1.Temos pavadinimas. Imuninės sistemos priešnavikinis potencialas.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
T limfocitų receptorių <strong>ir</strong> antikūnų sugebėjimas atpažinti vėžinių ląstelių antigenus.<br />
Citotoksiniai imuninės sistemos mechanizmai. Reakcija “transplantatas prieš<br />
naviką”.<br />
52
5.2.Temos pavadinimas. Naviko <strong>ir</strong> imuninės sistemos sąveika.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vėžinių ląstelių genetinis nestabilumas <strong>ir</strong> nauji antigenai. Proinflamaciniai<br />
signalai.<br />
5.3.Temos pavadinimas. Natūralus imuninis atsakas į naviką.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Piktybiniai navikai įgimtu imuninės sistemos deficitu sergantiems ligoniams.<br />
Intraepitelinių limfocitų reikšmė.<br />
5.4.Temos pavadinimas. Imunologinė priežiūra <strong>ir</strong> tolerancija.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Imuninės reakcijos išvengimas <strong>ir</strong> navikų atsparumo imuninei reakcijai<br />
mechanizmai. Su naviku asocijuotų antigenų netekimas. Reguliacinės T ląstelės.<br />
5.5.Temos pavadinimas. Citokinai imuninės sistemos reguliavime <strong>ir</strong> vėžio<br />
imunoterapijoje<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Interferonas-alfa, interleukinas-2. Šalutinis citokinų poveikis.<br />
5.6.Temos pavadinimas. Aktyvios vėžio imunoterapijos pagrindai.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
CD4+ <strong>ir</strong> CD8+ limfocitų aktyvacija. Dendritinių ląstelių vakcino<br />
5.7.Temos pavadinimas. Vėžio imunoterapijos naudojimo klinikoje galimybės.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Inkstų vėžio <strong>ir</strong> melanomos imunoterapija. Šlapimo pūslės vėžio imunoterapija.<br />
Citokinų <strong>ir</strong> BCG vakcinos panaudojimo galimybės.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Moksliniai tyrimai vėžio imunoterapijos srityje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Naujų citokinų tyrimai. Antigenų specifinės imunoterapijos mikrobiniai vektoriai.<br />
Reguliacinių T ląstelių signalų slopinimas.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Alerginės <strong>ir</strong> anafilaksinės reakcijos į priešvėžinius<br />
vaistus.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Šalutiniai bleomicino, asparaginazės, taksanų, trastuzumabo poveikiai.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Paraneoplastiniai sindromai.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
53
Autoimuniniai mechanizmai paraneoplastiniuose sindromuose. Paraneoplastinis<br />
daugelio organų sindromas, autoimuninė retinopatija, autoimuniniai<br />
paraneoplastiniai nervų sistemos pakenkimai.<br />
6. Privalomas dalykas<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
a) Clinical Oncology, 3rd Edition, ed. M. D. Abeloff et al., Elsevier, 2004.<br />
b) Textbook of Medical Oncology. 3rd Edition, ed F. Cavalli, H. Hansen and S.<br />
Kaye, 2004, 532p.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas<br />
10. Rezidentų vadovas:<br />
Dainius Characiejus (vyresnysis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras).<br />
54
Priedas 1.9.<br />
Endokriniologija<br />
Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 220 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Žmogaus endokrininė sistema <strong>ir</strong> jos reguliacijos 2 val.<br />
principai, epidemiologiniai <strong>ir</strong> socialiniaiekonominiai<br />
endokrininų ligų aspektai<br />
2. Necukrinis diabetas 2 val.<br />
3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos <strong>ir</strong> hipofizio 2 val.<br />
nepakankamumas<br />
4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val.<br />
5. Endeminė struma, hipot<strong>ir</strong>ozė, t<strong>ir</strong>otoksikozė, 2 val.<br />
skydliaukės adenomos<br />
6. Osteoporozės problema. Hiperparat<strong>ir</strong>ozė, 2 val.<br />
hipoparat<strong>ir</strong>ozė<br />
7. P<strong>ir</strong>minis antinksčių nepakankamumas, Kušingo 2 val.<br />
sindromas, aldosteroma, feochromocitoma<br />
8. Gliukozės <strong>ir</strong> lipidų apykaitos sutrikimai, jų 2 val.<br />
klasifikacija, diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,<br />
etiologija, diagnostika<br />
9. Cukrinio diabeto komplikacijos <strong>ir</strong> gydymo principai 2 val.<br />
10. Lytinių liaukų ligos 2 val.<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas<br />
pateikti rezidentams naujausias žinias apie įva<strong>ir</strong>ias žmogaus endokrinines ligas, jų<br />
diagnostiką, stebėjimo <strong>ir</strong> gydymo principus. Cikle numatyta dešimt sk<strong>ir</strong>tingų temų <strong>ir</strong><br />
kiekvienai temai sk<strong>ir</strong>iama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių<br />
užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias.<br />
Likusi dalis – 220 val. sk<strong>ir</strong>ta praktiniams užsiėmimams.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų <strong>ir</strong><br />
gydymo rezultatai <strong>ir</strong> jų interpretacija;<br />
b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz.,<br />
ligos istorijos vedimas);<br />
55
c) endokrininių ligų diagnostikos <strong>ir</strong> diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas,<br />
ligų klinikinės eigos <strong>ir</strong> gydymo poveikio stebėjimas.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
a) vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius;<br />
b) indikacijas endokrinologo konsultavimui;<br />
c) suprasti <strong>ir</strong> interpretuoti klinikinius <strong>ir</strong> laboratorinius endokrininių tyrimų<br />
rezultatus bei šių tyrimų indikacijas;<br />
d) taikyti endokrininių ligų gydymo <strong>ir</strong> ilgalaikio gydymo vertinimo principus.<br />
5.3.Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema <strong>ir</strong> jos reguliacijos<br />
principai, epidemiologiniai <strong>ir</strong> socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų<br />
aspektai<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Pagumburio hormonai <strong>ir</strong> jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos<br />
reguliavimo principai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys.<br />
Adenohipofizės <strong>ir</strong> neurohipofizės hormonai. Difūzinė endokrininė sistema.<br />
5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetas<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai <strong>ir</strong><br />
diagnostika. Centrinis <strong>ir</strong> inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto<br />
gydymo principai.<br />
5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizio<br />
nepakankamumas.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Hipofizio adenomų klasifikacija <strong>ir</strong> epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių<br />
hipofizio adenomų klinikinė eiga, jų diagnostika <strong>ir</strong> gydymo principai. Trauminio<br />
galvos smegenų pažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo<br />
diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas,<br />
prolaktinomos klinikiniai požymiai, diagnostika <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
56
5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, t<strong>ir</strong>oiditai, hipot<strong>ir</strong>ozė,<br />
t<strong>ir</strong>otoksikozė, skydliaukės adenomos<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Jodo pasaulyje <strong>ir</strong> Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje.<br />
Dažniausiai pasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos <strong>ir</strong><br />
eut<strong>ir</strong>oidinės netoksinės strumos klinikiniai, diagnostiniai <strong>ir</strong> ilgalaikio gydymo<br />
aspektai. Dažniausiai pasitaikančių t<strong>ir</strong>oiditų etiopatogeniniai, klinikiniai,<br />
diagnostiniai <strong>ir</strong> gydymo aspektai. Hipert<strong>ir</strong>ozės priežastys, klinikiniai aspektai,<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Hipot<strong>ir</strong>ozės priežastys, klinikiniai aspektai, diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas.<br />
5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparat<strong>ir</strong>ozė,<br />
hipoparat<strong>ir</strong>ozė<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporat<strong>ir</strong>ozės<br />
etiologija, klinikinė eiga, diagnostikos <strong>ir</strong> diferencinės diagnostikos aspektai <strong>ir</strong><br />
ilgalaikis gydymas. Hiperpat<strong>ir</strong>ozės etiologija, klinikinė eiga, diagnostikos <strong>ir</strong><br />
diferencinės diagnostikos aspektai <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
5.7. Temos pavadinimas. P<strong>ir</strong>minis antinksčių nepakankamumas, Kušingo<br />
sindromas, aldosteroma, feochromocitoma<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Antinksčių žievinės <strong>ir</strong> šerdinės dalies hormonai. P<strong>ir</strong>minio antinksčių<br />
nepakankamumo klinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika <strong>ir</strong><br />
ilgalaikis gydymas. Hiperkorticizmo priežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Aldosteroma: paplitimas, etiologija, klinikiniai požymiai,<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Feochromocitoma: etiologija, klinikiniai požymiai,<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės <strong>ir</strong> lipidų apykaitos sutrikimai, jų<br />
klasifikacija, diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai. Cukrinio diabeto<br />
klasifikacija, epidemiologija, etiologija, diagnostika<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Dažniausiai pasitaikantys gliukozės <strong>ir</strong> lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija,<br />
diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai. Nutukimas <strong>ir</strong> metabolinis sinromas. Šiuolaikinė<br />
cukrinio diabeto klasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje <strong>ir</strong> Lietuvoje<br />
57
<strong>ir</strong> jo vystymosi tendencijos. Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė<br />
cukrinio diabeto diagnostika <strong>ir</strong> diferencinė diagnostika.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos <strong>ir</strong> gydymo principai<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos <strong>ir</strong> jų etiopatogenezė. Cukrinio diabeto<br />
komplikacijų klinikiniai <strong>ir</strong> diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų<br />
prevencija <strong>ir</strong> gydymas.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligos<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai <strong>ir</strong><br />
gydymo principai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo<br />
formos.<br />
6. Pas<strong>ir</strong>enkamas dalykas<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992<br />
William’s Textbook of Endocrinology<br />
G.Herold. Vidaus ligos, Vilnius, 1998<br />
Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005<br />
Papildoma literatūra<br />
J.Danilevičius.Endokrininių ligų diagnostika <strong>ir</strong> gydymas.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų<br />
Endokrinologijos centras<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 25 metai);<br />
Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 35<br />
metai).<br />
58
Priedas 1.10.<br />
Vidaus ligų diferencinė diagnostika<br />
Apimtis kreditais – 4 kreditai (160 val.)<br />
Praktinė dalis valandomis – 140 val.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Ciklo pavadinimas<br />
1.1 Vidaus ligų diferencinė diagnostika 20<br />
Teorinė dalis, val.<br />
4. Ciklo tikslas <strong>ir</strong> turinys– susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniais<br />
studijų metais; išmokyti vidaus ligų diferencinės diagnostikos pagrindų;<br />
įtv<strong>ir</strong>tinti įgytus praktikinius įgūdžius. Ciklo turinys apima tiek dažnai<br />
pasitaikančią vidaus ligų patologiją, tiek <strong>ir</strong> retesnius sus<strong>ir</strong>gimus, o taip pat<br />
daugiasisteminius organizmo pažeidimus.<br />
5.Studijų metodai. Ciklo metu numatyta išnagrinėti keturias sk<strong>ir</strong>tingas temas.<br />
Kiekvienai temai sk<strong>ir</strong>iama po dvi valandas teorinų užsiėmimų. Teorinių<br />
užsiėmimų metu aptariami diferencinės diagnostikos ypatumai, gydytojų<br />
veiksmų tikslingumas sk<strong>ir</strong>iant instrumentinius <strong>ir</strong> laboratorinius tyrimus,<br />
nagrinėjamos ilgalaikės pacientų priežiūros principai, o taip pat profilaktinės<br />
priemonės. Studijuojama polisisteminė vidaus ligų patologija, atliekama visų<br />
bazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė, reta vidaus ligų patologija,<br />
pritaikoma praktikoje įgyti klinikiniai įgūdžiai<br />
6. Įgyjamos žinios<br />
Rezidentai išmoksta susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų<br />
metais, išstudijuoja retai pasitaikančią bei “tarpdisciplininę” vidaus organų<br />
patologiją, kuri detaliai nebuvo studijuota profilinėse klinikose (pvz., sepsį, giliųjų<br />
venų trombozę, periferinių arterijų ligą <strong>ir</strong> kt.).<br />
7. Įgyjami gebėjimai<br />
Įsisavinami diagnozės nustatymo principai: hipotezės parinkimas, vystymas,<br />
patv<strong>ir</strong>tinimas. Suformuojamas klinikinis mąstymas: informacijos rinkimo<br />
59
metodologija, klinikinio sindromo struktūrizacija, sintezė, analizės reikšmingumas,<br />
išvados.<br />
Išmokstama diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti vidaus organų ligas, savistoviai vykdyti vidaus<br />
ligų diferencinę diganostiką, sk<strong>ir</strong>ti gydymą.<br />
Seminarų planas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Seminaro pavadinimas<br />
Trukmė<br />
(val.)<br />
1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 2<br />
2. Sepsis <strong>ir</strong> sepsinis šokas 2<br />
3. Ūminis <strong>ir</strong> lėtinis kvėpavimo nepakankamumo<br />
sindromas<br />
2<br />
4. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 2<br />
5 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2<br />
6 Lėtinių ligų anemijos 2<br />
7 Diarėjos <strong>ir</strong> obstipacijų sindromas 2<br />
8 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2<br />
9 Giliųjų venų trombozės diagnostika <strong>ir</strong> gydymas 2<br />
10 Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas<br />
2<br />
8. Temos turinio trumpas apibudinimas<br />
8.1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas.<br />
Pagrindiniai neaiškios kilmės karščiavimo diagnostikos kriterijai, klasifikacija.<br />
Pagrindiniai diagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo priežastys –<br />
infekcija, navikiniai sus<strong>ir</strong>gimai, kolageninės ligos, granuliominiai <strong>ir</strong> kiti sus<strong>ir</strong>gimai.<br />
Sisteminė <strong>ir</strong> lokalizuota infekcija – diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumai.<br />
Neutropeninis NKK. Pagrindinės neutropenijos išsivystymo priežastys. Infekcijos<br />
60
diseminacijos, uždegiminio atsako formavimosi ypatumai sergant neutropenija.<br />
Grybelinė infekcija, citomegalo, Ebštein-Baro infekcija. Laboratorinių<br />
uždegiminio atsako rodiklių vertinimo ypatumai esant neutropeniniam<br />
karščiavimui. Hospitalinis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas. Karščiavimas<br />
susijęs su: limfodenopatija, kosuliu <strong>ir</strong> kvėpavimo nepakankamumu, pykinimu <strong>ir</strong><br />
vėmimu, su odos bėrimu, su lyties <strong>ir</strong> šlapimo organų pakenkimo simptomais,<br />
viduriavimu. Subfebrilus karščiavimas. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromo<br />
ilgalaikio stebėjimo principai, atokios išeitys.. Gydymo <strong>ir</strong> prevencijos taktika<br />
8.2. Sepsis <strong>ir</strong> sepsinis šokas<br />
Infekcijos <strong>ir</strong> sepsio samprata. Dažniausiai pasitaikantys sepsio „vartai“..Sepsio<br />
diagnostikos kriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasėlių sterilumui<br />
paėmimo tvarka <strong>ir</strong> metodai. Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos<br />
sunkumo laipsniai.Leukocitozė <strong>ir</strong> leukopenija. Hipertermija <strong>ir</strong> hipotermija.<br />
Pagrindinių sepsio klinikinių požymių kitimai <strong>ir</strong> jų ryšys su sepsio eiga..<br />
Laboratorinio <strong>ir</strong> instrumentinio pagrindinių organų funkcijos sutrikimų sekimo<br />
principai. Gretutiniai sus<strong>ir</strong>gimai, įtakojantys sepsio komplikacijas <strong>ir</strong> gydymo<br />
taktikos pas<strong>ir</strong>inkimą. Sepsinio šoko <strong>ir</strong> su sepsiu asocijuotos hipotenzijos<br />
diferencinė diagnostika. Priežastys, įtakojančios sepsinio šoko ats<strong>ir</strong>adimą.<br />
Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika <strong>ir</strong> gydymo ypatumai.<br />
Endotokseminis šokas: pagrindiniai klinikiniai požymiai <strong>ir</strong> prevencijos taktika.<br />
Sepsinio šoko laipsniai <strong>ir</strong> stadijos. Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Sepsio<br />
gydymo taktika: esant nustatytam sukėlėjui <strong>ir</strong> nesant įrodytai bakteremijai, esant<br />
neutropenijai. Infekcijos židinių šalinimo principai. Sukėlėjų jautrumo<br />
antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika nustačius kelius sukelėjus, o taip pat<br />
pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindinių antibiotikų grupių veikimo į<br />
mikroorganizmus ypatumai. Antibiotikų derinamumo principai. Grybelinės<br />
infekcijos prevencijos principai. Antibiotikų sukelta endotoksemija. Gydymo<br />
trukmė: nesant efekto <strong>ir</strong> turint gerą atsaką. Wisller‘io pseudosepsis. Enterinės <strong>ir</strong><br />
parenterinės mitybos pagrindai.<br />
.<br />
61
8.3. Ūminis <strong>ir</strong> lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas.<br />
Kvėpavimo funkcijos kontrolės mechanizmų (centrinė nervų sistema, raumenynas,<br />
kvėpuojamieji takai, alveolės <strong>ir</strong> kraujotaka) ūminė disfunkcija. Klinikinis ūminio<br />
kvėpavimo nepakankamumo įvertinimas. Rūgščių-šarmų <strong>ir</strong> dujų difuzijos pakitimų<br />
vertinimas. Hipoksinė <strong>ir</strong> hiperkapninės komos. Cheine-Stokes kvėpavimas.<br />
Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja. Plaučių arterijos trombinė embolija,<br />
kvėpavimo takų <strong>ir</strong> alveolių obstrukcija. Svetimkūniai. Gydymo principai.<br />
Deguonies terapijos indikacijos <strong>ir</strong> taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija.<br />
Bronchodiliatatoriai, mechaninė plaučių ventiliacija. Lėtinis kvėpavimo<br />
nepakankamumas. Lėtinio dusulio periferiniai <strong>ir</strong> centriniai mechanizmai. Dusulio<br />
diferencinė diagnostika. Obstrukcinės kvėpuojamų takų ligos (LOPL, bronchinė<br />
astma <strong>ir</strong> kt.), difuzinės parenchimimės plaučių ligos (lėtinės intersticinės<br />
ligos,bronchektazinė liga <strong>ir</strong> kt.), lėtinė plaučių kraujagyslių okliuzinė patologija<br />
(mazginis periarteriitas, recidyvuojanti plaučių arterijos tromboembolija,<br />
anomalijos <strong>ir</strong> kt.), krūtinės ląstos <strong>ir</strong> diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-<br />
Bare sindromas, miastenija), pleuros patologija, š<strong>ir</strong>dies ligos. Š<strong>ir</strong>dinės <strong>ir</strong> plautinės<br />
kilmės dusulio pagrindiniai kriterijai. Periferinės <strong>ir</strong> centrinės cianozės diferncinė<br />
diagnostika. Plaučių ventiliacinės funkcijos (obstrukcinės, restrikcinės) rodikliai <strong>ir</strong><br />
jų interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymo principai.<br />
8.4. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika<br />
Afagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijos patofiziologiniai mechanizmai.<br />
Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas, uždegiminiai veiksniai<br />
(stomatitas, faringitas, ezofagitas <strong>ir</strong> kt.), striktūros, navikai, išorinė kompresija<br />
(spondilitas, osteofitai, retrofaringinis abscesas, retrosterninę struma, kraujagyslių<br />
kompresija, tarpuplaučio patologija, po vagotominė hematoma <strong>ir</strong> kt.). Motorinė<br />
disfagija: rijimo reflekso sutrikimas (orofaringinė anestezija, Sjogreno sindromas,<br />
rijimo centro patologija <strong>ir</strong> kt), ryklės <strong>ir</strong> stemplės raumenų patologija (raumenų<br />
silpnumas, neuroraumeninė patologija, stemplės sfinkterių patologija). Paciento<br />
fizikinės apžiūros ypatumai, instrumentinė diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo<br />
ypatumai.<br />
8.5. Limfadenopatijų diferencinė diagnostika<br />
62
Sveikų vaikų <strong>ir</strong> jaunuolių limfmazgiai. Infekcinės kilmės padidėjusių<br />
limfmazgių ypatumai. Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija (sisteminė<br />
v<strong>ir</strong>usinė infekcija, galvos odos bakterinė infekcija), kaklo limfadenopatija<br />
(streptokokinė infekcija, Epstein-Barro citomegalo v<strong>ir</strong>usai, toksoplazmozė),<br />
v<strong>ir</strong>šraktikaulinė limfadenopatija (krūtinės, pilvo, krūties navikų mts), pažasties<br />
limfadenopatija (lokali rankos infekcija, katės nudraskymo liga, limfoma, krūties<br />
vėžio mts), epitrochkarinė limfadenopatija (limfoma, moliarinė tbc, lokali piogeninė<br />
infekcija), k<strong>ir</strong>kšnies limfadenopatija (herpes simplex, venerinė limfogranuloma,<br />
sifilis, lokalus celiulitas, limfoma,metastazės). Generalizuota limfadenopatija – įgytas<br />
imunodeficito sindromas, infekcinės mononukleozės sindromas(Epstein-Barro,<br />
citomegalo v<strong>ir</strong>usai, toksoplazmozė), maliarinė tbc, diseminuota grybelinė infekcija,<br />
bruceliozė, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, sarkoidozė, leukemijos, limfomos.<br />
8.6. Lėtinių ligų anemijos<br />
Sveikų vyrų <strong>ir</strong> moterų eritrocitų <strong>ir</strong> Hb lygiai. Retikulocitų lygio, koreguoto<br />
retikulocitų indekso svarba. Eritrocitų formos <strong>ir</strong> dydžio svarba (MCV <strong>ir</strong> MCH ,<br />
anizocitozė, poikilocitozė, taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai.<br />
Polisegmentiški <strong>ir</strong> oligoregmentiški neutrofilai. Serumo geležis, feritinas,(sk<strong>ir</strong>tingi<br />
fiziologinių normų lygiai moterims <strong>ir</strong> vyrams).Transferino įsotinimo geležimi<br />
lygmuo. Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste,<br />
refrakteriškumas gydant geležies preparatais.<br />
8.7. Diarėjos <strong>ir</strong> obstipacijų sindromas<br />
Skrandžio <strong>ir</strong> žarnų motilitetas (sinchronizacija, akomodacija). Vidinė <strong>ir</strong> išorinė<br />
inervacija. Skysčio, esančio žarnyne absorbcija <strong>ir</strong> sekrecija. Defekacija.<br />
Viduriavimo apibrėžimas Ūminės diarėjos priežastys. Padidinta rizika infekcijai<br />
(keliautojų diareja, maisto gaminimas, imunodeficitas <strong>ir</strong> kt.). Vaistų sukelta diarėja<br />
(antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai <strong>ir</strong> kt.). Lėtinė diarėja <strong>ir</strong><br />
jos priežastys: sekrecijos sutrikimai (vaistai, žarnų operacijos, hormonai <strong>ir</strong> kt.),<br />
osmozinės priežastys (osmoziniai laksatyvai, karbohidratų malabsorbcija), riebalų<br />
malabsorbcija, uždegiminės priežastys. Viduriavimo diferencijuotas gydymas,<br />
prevencijos priemonės. Obstipacijos. Ūminės <strong>ir</strong> lėtinės obstipacijos. Žarnų turinio<br />
tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymo principai, prevencija.<br />
8.8. Giliųjų venų trombozės diagnostika <strong>ir</strong> gydymas<br />
63
Veninės trombozės etipatogenezė: V<strong>ir</strong>chovo trijada. Trombofilija (antitrombino III,<br />
proteino C <strong>ir</strong> S deficitas, aktyvuoto proteino C rezistentiškumas, protrombino<br />
mutacijos, antifosfolipidinis sindromas). Pacientų padidintos rizikos grupės.<br />
Pav<strong>ir</strong>šinių <strong>ir</strong> giliųjų venų trombozės ypatumai. Klinikiniai giliųjų venų trombozės<br />
požymiai. Kitų lokalizacijų veninės trombozės. Akių tinklainės venų trombozės<br />
klinikiniai požymiai, gydymo taktika <strong>ir</strong> prevencija. Budd-Ciari sindromo<br />
pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. Ūminė<br />
vartų venos trombozė. Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas.<br />
Lėtinė vartų venos trombozė. Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai, varikozė).<br />
Blužnies venų trombozė. Mezenterinių kraujagyslių trombozė. Diagnostikos <strong>ir</strong><br />
gydymo taktika. Inkstų venų trombozė. Placentos venų trombozė:<br />
antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymo ypatumai<br />
nėštumo metu. Apatinės tuščiosios venos <strong>ir</strong> ileofemoralinės venos trombozė.<br />
Laboratorinė <strong>ir</strong> instrumentinė veninės trombozės diagnostika. D-dimerai:<br />
specifiškumas <strong>ir</strong> jautrumas. Ūminės giliųjų venų trombozės gydymo taktika.<br />
Trombolizės <strong>ir</strong> tromboektomijos indikacijos. Ilgalaikio gydymo taktika. Veninės<br />
trombozės prevencija: priešoperacinė, p<strong>ir</strong>minė <strong>ir</strong> po pers<strong>ir</strong>gtos giliųjų venų<br />
trombozės epizodo. Kompresinės kojinės, vyturai, pneumokompresinis gydymas.<br />
8.9. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostika<br />
Hepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo<br />
nesandarumo, konstrukcinio perikardito, KMP. Veninė stazė <strong>ir</strong> bil<strong>ir</strong>ubino apykaita<br />
bei fermentų kitimai (konjuguoto <strong>ir</strong> nekonjuguoto bil<strong>ir</strong>ubino didėjimas, protrombino<br />
laiko kitimas, šarminės fosfatazės <strong>ir</strong> gama-GTP padidėjimas) AST <strong>ir</strong> ALT didėjimo<br />
sk<strong>ir</strong>tumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai. Kongestinės splenomegalijos<br />
pagrindiniai patognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija su nepakitusia %<br />
diferenciacija, trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys –<br />
limfoproliferacinės, mieloproliferacinės, kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo<br />
audinio ligos, maliarija. Izoliuotų hepatomegalijos <strong>ir</strong> mišrios hepatosplenomegalijos –<br />
ūminiai <strong>ir</strong> lėtiniai v<strong>ir</strong>usiniai hepatitai, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinis<br />
steatohepatitas, p<strong>ir</strong>miniai <strong>ir</strong> antriniai kepenų navikai. Hepatosplenomegalijos<br />
diagnostikos algoritmas. Gydymo principai.<br />
8.10. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika <strong>ir</strong> gydymas<br />
64
Hemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika. Hemoraginis sindromas<br />
asocijuotas su kraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura, avitaminozės,<br />
senilinė purpura, hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura).<br />
Įgimta trombocitų patologija (Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann‘o<br />
trombocitopatija, Willebrando liga). Įgytos trombocitopatijos: vaistų sukeltos,<br />
uremija, kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijų etiopatogeneziniai<br />
mechanizmai. Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė<br />
purpura. Įgimti <strong>ir</strong> įgyti plazminės koaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A <strong>ir</strong><br />
B. Hemofilijos sukeltos komplikacijos. Gydymo principai. Pacientų paruošimas<br />
operaciniam gydymui. Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos<br />
intravaskulinės koaguliacijos sindromas. Antikoaguliantų vartojimo indikacijos <strong>ir</strong><br />
kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažos molekulinės masės heparinai,<br />
pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jų vartojimo <strong>ir</strong> laboratorinės<br />
kontrolės ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroralinių<br />
antikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantų įsotinimo metodika.<br />
Antikoaguliantų derinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienos antikoaguliantų<br />
rūšies prie kitos. Peroraliniai antikoaguliantai <strong>ir</strong> operacinis gydymas.<br />
Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos principai.<br />
9. Rekomenduojamos literatūros sąrašas<br />
1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 2000<br />
2. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 2002<br />
3. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 2002<br />
4. . Cecil textbook of Medicine, 2003.<br />
5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000.<br />
6. Epstein P. Clinical examination, 2000.<br />
7. Harison’s principles of Internal Medicine, 2005<br />
8. Miglinas M. <strong>ir</strong> kt. Inkstų ligos, 2003.<br />
9. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004.<br />
10. Naudžiūnas A. <strong>ir</strong> kt. Veninių tromboembolijų gydymas <strong>ir</strong> profilaktika, 2003.<br />
11. Naudžiūnas A. <strong>ir</strong> kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999.<br />
65
12. Herold G. Vidaus ligos (I <strong>ir</strong> II dalis), 1998.<br />
13. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001.<br />
14. Budrys V. <strong>ir</strong> kt. Klinikinė neurologija, 2003.<br />
15. Naudžiūnas A. <strong>ir</strong> kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005.<br />
16. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnósticos algoritmas, 1999.<br />
17. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 1998<br />
10. Vertinimas<br />
10.1. Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus.<br />
Klausimai paruo6ti pagal ciklo programą. Rezidentai atsakymus pateikia raštu.<br />
Vertinimas vykdomas 10-ies balų sistema.<br />
11. Rezidentūros bazė<br />
Reikalavimai bazės struktūrai:<br />
1. <strong>VU</strong>L SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius.<br />
12. Vidaus ligų diferencinės diagnostikos ciklo vadovas – Vidaus ligų,<br />
šeimos medicinos <strong>ir</strong> onkologijos klinikos vadovas doc. V<strong>ir</strong>ginijus Šapoka<br />
13. Rezidentų vadovai:<br />
1. Doc. V<strong>ir</strong>ginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29<br />
m. stažas .<br />
2 Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas<br />
3. Asist. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja <strong>ir</strong> kardiologė,<br />
5 metų darbo stažas<br />
66
Priedas 1.11.<br />
Geriatrija<br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 130 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Organizmo pokyčiai senstant. 3 val.<br />
2. Funkcinės būklės raida senatvėje. 3 val.<br />
3. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 3 val.<br />
4. Psichogeriatrijos pagrindai. 3 val.<br />
5. Geriatrinė farmakoterapija. 3 val.<br />
6. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 3 val.<br />
7. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 3 val.<br />
8. Eisenos <strong>ir</strong> judėjimo sutrikimai senatvėje. 3 val.<br />
9. Specifinės geriatrinės būklės <strong>ir</strong> sindromai. 3 val.<br />
10. Pagyvenusių žmonių ligų <strong>ir</strong> negalios profilaktika. 3 val.<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo<br />
tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie seno amžiaus žmonių vidaus<br />
ligų diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumus.<br />
Cikle numatyta dešimt temų. Teorinių užsiėmimų metu vyksta seminarai,<br />
rezidentai referuoja literatūrą.<br />
Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja<br />
vizitacijose, ligonių aptarimuose, konsiliumuose, dalyvauja interdisciplininės<br />
komandos darbe.<br />
Įsisavinęs teorines <strong>ir</strong> praktines žinias rezidentas privalo mokėti diagnozuoti <strong>ir</strong><br />
gydyti pagyvenusių žmonių vidaus ligas <strong>ir</strong> specifinius geriatrinius sindromus,<br />
išmokti kompleksiškai spręsti pagyvenusio paciento problemas, esant<br />
polipatologijai, negaliai, socialinėms <strong>ir</strong> psichologinėms problemoms, sudaryti<br />
problemų sąrašą, išsk<strong>ir</strong>ti prioritetus, sudaryti tyrimo, gydymo, reabilitacijos<br />
planą.<br />
5.1. Temos pavadinimas. Organizmo pokyčiai senstant.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
67
Žmogaus organų <strong>ir</strong> sistemų struktūriniai <strong>ir</strong> funkciniai pokyčiai, ats<strong>ir</strong>andantys senėjimo<br />
proceso metu. Laboratorinių <strong>ir</strong> instrumentinių tyrimų rodiklių amžiniai pokyčiai.<br />
5.2. Temos pavadinimas. Funkcinės būklės raida senatvėje.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Žmogaus funkcinės būklės kitimas senstant, negalios <strong>ir</strong> senatvinio nusilpimo<br />
išsivystymo mechanizmai. Negalios laipsnio <strong>ir</strong> pobūdžio įvertinimo būdai <strong>ir</strong><br />
priemonės.<br />
5.3. Temos pavadinimas. Ligų eigos ypatumai senatvėje.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Ūminių <strong>ir</strong> lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant – simptomų, trukmės, ryšio tarp organų<br />
patologijos <strong>ir</strong> simptomų pokyčiai, netipinės simptomatikos. Polipatologija –<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymo taktikos pas<strong>ir</strong>inkimas.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonių psichogeriatrijos pagrindai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija,<br />
bendravimo problemos. Demencijos vyresniame amžiuje, atrankos <strong>ir</strong> diagnostikos<br />
metodai, palaikomasis gydymas. Delyrai vyresniame amžiuje, priežastys, diagnostika,<br />
p<strong>ir</strong>moji pagalba.<br />
5.5. Temos pavadinimas. Geriatrinė farmakoterapija.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Farmakokinetikos <strong>ir</strong> farmakodinamikos pokyčiai senstant. Senų žmonių<br />
medikamentinio gydymo principai, dozavimo apskaičiavimas. Polipgragmazija.<br />
Vaistų derinimo principai. Netinkami senų žmonių gydymui vaistai.<br />
5.6. Temos pavadinimas. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės <strong>ir</strong> emocinės<br />
būklės ištyrimas, socialinės <strong>ir</strong> ekonominės būklės bei gyvenamosios aplinkos<br />
įvertinimo metodikos. Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio<br />
įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai <strong>ir</strong> apimtys.<br />
68
5.7. Temos pavadinimas. Mitybos nepakankamumas senatvėje.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Valgymo sutrikimai <strong>ir</strong> maitinimosi problemos senatvėje. Rizikos faktoriai, priežastys.<br />
Diagnostikos metodai. Gydymo <strong>ir</strong> maitinimo plano sudarymas. Racionali senų<br />
žmonių mityba. Maisto papildai.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Eisenos <strong>ir</strong> judėjimo sutrikimai senatvėje.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės <strong>ir</strong> išorinės<br />
priežastys. Tyrimo metodai <strong>ir</strong> priemonės. Nestabilumo testai. Griuvimų prevencijos<br />
priemonės.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Specifinės geriatrinės būklės <strong>ir</strong> sindromai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Šlapimo nelaikymas. Išmatų nelaikymas. Obstipacijos. Viduriavimai. Miego<br />
sutrikimai. Hipotermija <strong>ir</strong> hipertermija. Diagnostikos metodai. Gydymo principai.<br />
Stebėjimas. Prevencijos priemonės.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Pagyvenusių žmonių ligų <strong>ir</strong> negalios profilaktika.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis <strong>ir</strong><br />
periodiškumas. Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais<br />
įpročiais. Saugios <strong>ir</strong> funkcionalios gyvenamosios aplinkos sudarymas.<br />
6. Privalomas dalykas<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
7.1. Geriatrija. Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Vilnius. 1998.<br />
7.2. Alekna V. Senatvinė osteoporozė. Mokomoji knyga. Vilnius. 2001.<br />
7.3. Practice of Geriatrics. Duthie E.H., Katz P.R. (eds.). 3rd ed. JAV. 1998.<br />
7.4. The Merck Manual of Geriatrics. Abrams W.B., Beers M.H., Berkow R.<br />
(eds.) 2 nd ed. USA, 1995.<br />
69
7.5. British Geriatrics Society. Standards of Care for Specialist Services for<br />
Older People. 2002. http://www.gbs.org.uk<br />
7.6. Standardised assessment scales for elderly people. The Royal College of<br />
Physicians of London and the British Geriatrics society. 1992.<br />
7.7. Socialinė gerontologija: ištakos <strong>ir</strong> perspektyvos. Mokymo knyga. Kaunas,<br />
2002, 336 p.<br />
7.8. Brocklehursts Textbook of Geriatric Medicine and Gerontology. Tallis R.,<br />
Fillit H., Brocklehursts J.C. (eds.). 5th ed. Edinburgh. 1998.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
9. Rezidentūros bazė: <strong>VU</strong> Eksperimentinės <strong>ir</strong> klinikinės medicinos instituto<br />
Gerontologijos <strong>ir</strong> reabilitacijos centras<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
Vidmantas Alekna (gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras,<br />
praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 25 metai);<br />
Rima Filipavičiūtė (gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo<br />
pat<strong>ir</strong>tis 30 metų).<br />
70
Priedas 1.12.<br />
Anesteziologija <strong>ir</strong> reanimacija<br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.).<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis - 144 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje<br />
2<br />
terapijoje<br />
II. Gaivinimas 4<br />
III. Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių funkcijos sutrikimai. Šokas 2<br />
IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 2<br />
V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 2<br />
VI. Infekcija 2<br />
VII. Sepsis 2<br />
Viso: 16 val.<br />
4. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai<br />
Tikslai: atlikti pradinį <strong>ir</strong> antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams, išnykus<br />
organizmo gyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus<br />
įva<strong>ir</strong>ių organų <strong>ir</strong> sistemų funkcijoms: š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių, kvėpavimo,<br />
centrinės nervų, inkstų, kepenų, kraujo krešėjimo, medžiagų apykaitos;<br />
įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje naudojamų medikamentų skyrimo<br />
principus; reanimacijos <strong>ir</strong> intensyviosios terapijos skyriuose naudojamos<br />
medicinos įrangos veikimo <strong>ir</strong> naudojimo principus; įgyti svarbiausius<br />
intensyviosios terapijos praktinius įgūdžius.<br />
Metodai: rezidentas d<strong>ir</strong>ba reanimacijos <strong>ir</strong> intensyviosios terapijos skyriuje <strong>ir</strong><br />
priėmimo konsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje <strong>ir</strong> kituose ligoninės<br />
skyriuose kartu su gydytoju anesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti <strong>ir</strong><br />
įvertinti ligonio būklės sunkumą, aparatūros parodymus, fiziologinių funkcijų<br />
sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklės stebėjimo, diagnostinių tyrimų <strong>ir</strong><br />
gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje <strong>ir</strong> kitoje<br />
medicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina <strong>ir</strong> atlieka: infuzinę<br />
terapiją <strong>ir</strong> vazoaktyvių medikamentų infuziją, periferinių <strong>ir</strong> centrinių venų<br />
71
punkciją <strong>ir</strong> kateterizaciją, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimą<br />
(orofaringinis bei nazofaringinis vamzdelis, laringinė kaukė, endotrachėjinė<br />
intubacija, tracheostomija), deguonies terapiją per kaukę, d<strong>ir</strong>btinę plaučių<br />
ventiliaciją, inkstų pakaitinės terapijos metodus; organizmo skysčių bei<br />
elektrolitų pusiausvyros koregavimą; elektrinę š<strong>ir</strong>dies defibriliaciją bei<br />
kardioversiją; krūtinės ląstos drenažą; arterijos kateterizaciją tiesioginiam<br />
arterinio kraujospūdžio matavimui; šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio<br />
zondavimą. Rezidentas sužino gaivinimo, gyvybei pavojingų būklių, gydomų<br />
ligų, atliekamų terapinių intervencijų komplikacijas, jų profilaktikos bei<br />
gydymo principus.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje: elektrokardiograma,<br />
arterinio kraujo spaudimo matavimas neinvaziniu <strong>ir</strong> invaziniu būdu, centrinis<br />
veninis spaudimas, š<strong>ir</strong>dies minutinis tūris, š<strong>ir</strong>dies echoskopija; kvėpavimo<br />
funkcijos tyrimai (sp<strong>ir</strong>ometrija, pulsoksimetrija, kapnometrija, kvėpavimo<br />
dujų); kraujo pH, dujų sudėtis; intrakranijinis spaudimas; kūno temperatūra;<br />
diurezė; biocheminiai bei klinikiniai laboratoriniai tyrimai; ligonio būklės<br />
sunkumo įvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje.<br />
II. Gaivinimas: pradinio <strong>ir</strong> antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takų<br />
praeinamumo palaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija,<br />
medikamentai gaivinimo metu, gaivinimo veiksmų sekos algoritmai esant<br />
įva<strong>ir</strong>iems š<strong>ir</strong>dies ritmo sutrikimams (skilvelių v<strong>ir</strong>pėjimas / skilvelių<br />
tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė š<strong>ir</strong>dies veikla be pulso, siaurų<br />
kompleksų tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykus<br />
kvėpavimo takų obstrukcijai.<br />
III. Š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių funkcijos sutrikimai: ūminis š<strong>ir</strong>dies nepakankamumas<br />
dėl ischeminės š<strong>ir</strong>dies ligų komplikacijų, hipertenzinės būklės, š<strong>ir</strong>dies ritmo<br />
sutrikimai, plaučių arterijos embolija, šokai (hipovoleminis, kardiogeninis,<br />
obstrukcinis, vazodilatacinis/mišrus), infuzinė terapija, kraują bei jo<br />
komponentų perpylimas, vazopresorių infuzija.<br />
IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika,<br />
hipokseminis <strong>ir</strong> hiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis<br />
resp<strong>ir</strong>acinio distreso sindromas, kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas,<br />
72
pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas;<br />
oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; d<strong>ir</strong>btinė<br />
plaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo d<strong>ir</strong>btinės<br />
ventiliacijos aparato <strong>ir</strong> trachėjos ekstubacijos kriterijai.<br />
V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai: smegenų kraujotakos<br />
sutrikimai (ischemija, hemoragija), galvos smegenų trauma, epilepsinė<br />
būklė; komų diferencinė diagnostika; smegenų edemos <strong>ir</strong> intrakranijinės<br />
hipertenzijos gydymas, smegenų m<strong>ir</strong>ties diagnostikos kriterijai.<br />
VI. Infekcija: bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos <strong>ir</strong> intensyviosios<br />
terapijos skyriuje įgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų,<br />
kvėpavimo, šlapimo išskyrimo sistemų, meningitas, pilvo ertmės organų,<br />
kraujagyslių kateterių, bakteremija, endokarditas, minkštųjų audinių, žaizdų<br />
<strong>ir</strong> kitos), klinikiniai <strong>ir</strong> mikrobiologiniai diagnostikos kriterijai, gydymo <strong>ir</strong><br />
profilaktikos principai, profilaktinė, emp<strong>ir</strong>inė <strong>ir</strong> tikslinga antibiotikų terapija.<br />
VII. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos <strong>ir</strong> kitų<br />
organų funkcijų sutrikimai, klinikinė <strong>ir</strong> laboratorinė diagnostika, gydymo <strong>ir</strong><br />
profilaktikos principai.<br />
6. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų ciklų (modulių programos):<br />
Privalomas ciklas<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).-<br />
V. <strong>VU</strong> leidykla. 1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9.<br />
2. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė,<br />
P.Šerpytis. Gaivinimas: metodinės rekomendacijos. V. <strong>VU</strong> leidykla. 2001,<br />
76 p. ISBN 9986-19-414-8.<br />
3. Vosylius S. Sepsis <strong>ir</strong> organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: <strong>VU</strong><br />
leidykla, 2002. 117 p. ISBN 9986–19–454–7.<br />
4. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-<br />
08-9.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Ciklo pabaigoje vertinamos<br />
teorinės žinios <strong>ir</strong> gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu <strong>ir</strong> žodžiu <strong>ir</strong> atsiskaito už<br />
atliktą praktinį darbą. Rezidento žinios <strong>ir</strong> gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje<br />
vertinimo sistemoje.<br />
73
9. Rezidentūros bazė<br />
Vilniaus universiteto Anesteziologijos <strong>ir</strong> reanimatologijos klinika (Vilniaus<br />
greitosios pagalbos universitetinė ligoninė).<br />
10. Rezidento vadovas:<br />
Liucija Saltanavičienė (anesteziologė-reanimatologė - 18 m.).<br />
74
Priedas 1.13.<br />
Neurologija<br />
Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 120 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.<br />
2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.<br />
3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai 2 val.<br />
4. Meningitai 2 val.<br />
5. Encefalitai 2 val.<br />
6. Epilepsija. 2 val.<br />
7. Galvos skausmai. 2 val.<br />
8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos 2 val.<br />
9. Ataksijos. 2 val.<br />
10. Motorinio neurono ligos 2 val.<br />
11 P<strong>ir</strong>minės raumenų ligos 2 val.<br />
12 Mioneuralinės jungties ligos 2 val.<br />
13 Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis 2 val.<br />
14 Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis 2 val.<br />
15 Ekstrap<strong>ir</strong>amidiniai <strong>ir</strong> judesių sutrikimai: I dalis: 2 val.<br />
16 Ekstrap<strong>ir</strong>amidiniai <strong>ir</strong> judesių sutrikimai: II dalis 2 val.<br />
17 Nervų sistemos raidos ligos 2 val.<br />
18 Autonominės nervų sistemos sutrikimai 2 val.<br />
19 Demencijos 2 val.<br />
20 Sąmonės sutrikimo sindromai 2 val.<br />
75
VIII. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.<br />
Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines<br />
ligas, jų etiopatogenezę, patologiją, kliniką, klinikinę, laboratorinę bei instrumentinę<br />
diagnostiką, gydymą <strong>ir</strong> profilaktiką. Cikle numatyta dešimt sk<strong>ir</strong>tingų temų <strong>ir</strong><br />
kiekvienai temai sk<strong>ir</strong>iama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių<br />
užsiėmimų metu Neurologijos centro darbuotojai skaito paskaitas.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
1. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų<br />
rezultatai <strong>ir</strong> jų interpretacija;<br />
2. klinikinis darbas su ligoniais: aktyvus dalyvavimas apklausiant, apžiūrint <strong>ir</strong><br />
kliniškai t<strong>ir</strong>iant neurologinius ligonius kasdieninėse ligonių vizitacijose,<br />
sudarant tyrimų <strong>ir</strong> gydymo planą, vertinant klinikinių, laboratorinių <strong>ir</strong><br />
instrumentinių tyrimų duomenis.<br />
Ciklo metu rezidentai privalo:<br />
a) įgyti praktinius neurologinio profilio paciento ištyrimo įgūdžius;<br />
b) išmokti interpretuoti atliktus neurologinius tyrimus (juosmeninės punkcijos<br />
duomenis, EEG, ENMG, ultragarsinius smegenų kraujotakos tyrimus, galvos <strong>ir</strong><br />
nugaros smegenų KT <strong>ir</strong> MRT);<br />
c) įsisavinti neurologinių ligų diagnostikos, gydymo <strong>ir</strong> profilaktikos pagrindus.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
5.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos.<br />
Galvos smegenų kraujagyslių anatomija <strong>ir</strong> kraujotakos fiziologija. Galvos smegenų<br />
pažeidimo sindromai. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Galvos smegenų<br />
infarktas (išeminis insultas). Lėtinė smegenų išemija. Galvos smegenų išeminių kraujotakos<br />
ligų gydymas <strong>ir</strong> profilaktika.<br />
5.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos.<br />
Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva.<br />
Intrakranijinės arterinės aneurizmos. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos. Ūminė<br />
hipertenzinė encefalopatija. Galvos smegenų hemoraginių kraujotakos ligų gydymas <strong>ir</strong><br />
profilaktika.<br />
76
5.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai.<br />
Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija. Nugaros smegenų pažeidimo sindromai. Nugaros<br />
smegenų infarktas. Nugaros smegenų kraujagyslių malformacijos.<br />
5.4. Meningitai.<br />
Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai.<br />
V<strong>ir</strong>usinis meningitas. Arachnoiditas.<br />
5.5. Encefalitai.<br />
Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų<br />
sistemos komplikacijos.<br />
5.6. Epilepsija.<br />
Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos. Febriliniai traukuliai.<br />
Epilepsijos diagnostika. Epilepsinė būklė. Epilepsijos gydymas.<br />
5.7. Galvos skausmai.<br />
Migrena. Įtampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvos skausmai. Potrauminis<br />
galvos skausmas.<br />
5.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos.<br />
Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto<br />
mielinolizė. Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos.<br />
5.9. Ataksijos.<br />
Koordinacinės nervų sistemos struktūra <strong>ir</strong> funkcija. Ataksijų rūšys. Fridreicho<br />
(šeiminė) ataksija. Vėlyvoji smegenėlių atrofija (Marie-Foix-Alajouanine).<br />
5.10. Motorinio neurono ligos.<br />
Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika, diagnostika <strong>ir</strong> gydymas.<br />
Progresuojantis bulbarinis paralyžius. Paveldimos spinalinės raumenų atrofijos.<br />
5.11. P<strong>ir</strong>minės raumenų ligos.<br />
Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija. Galūnių – juosmens<br />
progresuojančios raumenų distrofijos.<br />
5.12. Mioneuralinės jungties ligos.<br />
Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Miasteninė<br />
krizė.. Miotoninės ligos.<br />
5.13. Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis.<br />
77
Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija <strong>ir</strong> klasifikacija. Motorinės <strong>ir</strong><br />
sensorinės galvinių nervų ligos. Nugarinių nervų (vertebrogeninės) ligos.<br />
Pleksopatijos. Radikulopatijos.<br />
5.14. Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis.<br />
Polineuropatijos. Periferinės nervų sistemos ligų diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
5.15. Ekstrap<strong>ir</strong>amidiniai <strong>ir</strong> judesių sutrikimai: I dalis.<br />
Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika. Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras.<br />
5.16. Ekstrap<strong>ir</strong>amidiniai <strong>ir</strong> judesių sutrikimai: II dalis.<br />
Distonijos, chorėjos <strong>ir</strong> atetozės. Huntington’o chorėja. Wilsono liga (hepatolentikulinė<br />
degeneracija)..<br />
5.17. Nervų sistemos raidos ligos.<br />
Nervų sistemos formavimasis. Smegenų raidos ani\omalijos. Neurokutaninės ligos<br />
(fakomatozės): Recklinghauseno liga, tuberozinė sklerozė. S<strong>ir</strong>ingomielija.<br />
5.18. Autonominės nervų sistemos sutrikimai.<br />
Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijos klinikiniai sindromai.<br />
Sinkopė. Multisisteminė atrofija.<br />
5.19. Demencijos.<br />
Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga. Kraujagyslinė demencija.<br />
Demencija su Lewy kūneliais.<br />
5.20. Sąmonės sutrikimo sindromai.<br />
Delyras. Vegetacinė būklė. Smegenų m<strong>ir</strong>ties samprata <strong>ir</strong> diagnostika.<br />
6. Privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
a) Klinikinė neurologija. Red V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2003.<br />
b) Neurologijos vadovas gydytojui praktikui. Red.V.Budrys. Vilnius, Vaistų<br />
žinios, 2004.<br />
c) Avižonienė I <strong>ir</strong> kt. Nervų ligos. Vilnius; Mokslas,1998.<br />
d) Neurologijos seminarai. (Specializuotas periodinis žurnalas).<br />
e) Adams R, Victor M, Ropper AH. Principles of Neurology. 7 th ed. New York,<br />
2001.<br />
78
f) Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology. W.B.Saunders<br />
Company, 1999.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje<br />
vertinimo sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai<br />
paruošti pagal ciklo programą.<br />
9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų<br />
Neurologijos centras<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
Valmantas Budrys (gydytojas neurologas, docentas, biomedicinos mokslų<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 22 metai).<br />
Dalius Jatužis (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 14 metų).<br />
Gintaras Kaubrys (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų<br />
daktaras, praktinio darbo pat<strong>ir</strong>tis 18 metų).<br />
79
Priedas 1.14.<br />
Reumatologija<br />
Apimtis kreditais. 4 kreditai/160 val.<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis. 140 val. 20 val.sk<strong>ir</strong>ta, žemiau išdėstytiems<br />
teoriniams užsiėmimams.<br />
Eil. Temos pavadinimas<br />
Nr.<br />
1 Skeleto <strong>ir</strong> raumenų sistemos ypatumai <strong>ir</strong> patologija<br />
(anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija,<br />
biochemijos).<br />
Teorinė dalis,<br />
val<br />
2 val.<br />
2 Reumatinių ligų imunopatologija (antigeną 2 val.<br />
prezentuojančios ląstelės, ląstelių pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
receptoriai <strong>ir</strong> signalo perdavimo keliai,<br />
autorEaktyviosios ląstelės, autoantikūnų gamyba <strong>ir</strong><br />
autoimunitetas, kamieninės ląstelės <strong>ir</strong> kt.)<br />
3. Kaulo sandara <strong>ir</strong> architektūra, amžiaus pokyčiai <strong>ir</strong> 2 val.<br />
patologija, pomenopauzinė <strong>ir</strong> senatvinė<br />
osteoporozė, osteoporoziniai kaulų pokyčiai dėl<br />
ligos <strong>ir</strong> kt.)<br />
4 Jungiamojo audinio struktūra <strong>ir</strong> metabolizmas 2 val.<br />
(kolageno struktūros ypatumai, funkcija <strong>ir</strong> kt. )<br />
5 Reumatinių ligų klinikinė farmakologija (vaistų 2 val.<br />
grupės, farmakokinetika <strong>ir</strong> dinamika, pašaliniai<br />
reiškiniai, klinikinės studijos <strong>ir</strong> joms keliami<br />
reikalavimai, etikos procedūros)<br />
6. Imunologiniai diagnostiniai tyrimai: jų vertė, 2 val.<br />
standartizavimas, kokybės kontrolės užtikrinimas<br />
Instrumentiniai metodai reumatologijoje, jų vieta<br />
diagnostikoje, supratimas apie veikimo principus,<br />
šiuolaikinė radiologinė tarnyba <strong>ir</strong> reumatologija<br />
7. Reumatoidinis artritas <strong>ir</strong> šiuolaikinis požiūris į 2 val.<br />
80
diagnostinius kriterijus, diferencinę diagnostiką bei<br />
gydymo ypatumus (kriterijai, ankstyva diagnozė <strong>ir</strong><br />
diferencinė diagnostika, ankstyvas gydymas, ligos<br />
komplikacijos). Reumatinių ligų algoritmai<br />
Lietuvoje.<br />
8. Sisteminės reumatinės ligos: epidemiologija, naujas<br />
supratimas apie autoreaktyviąsias ląsteles,<br />
genetinių, aplinkos <strong>ir</strong> infekcinių veiksnių svarba,<br />
diagnostika <strong>ir</strong> šiuolaikinis gydymas<br />
9. Šiuolaikinis požiūris į seronegatyvių<br />
spondiloartropatijų etiologiją, diagnostiką,<br />
prognozę bei gydymą.<br />
10. Degeneracinės stuburo <strong>ir</strong> sąnarių ligos<br />
(diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo galimybės, reabilitacijos<br />
priemonės). Mikrokristaliniai artritai, diferencinė<br />
diagnostika.<br />
2 val.<br />
2 val.<br />
2 val.<br />
4. Reumatologijos ciklo, sk<strong>ir</strong>to ne reumatologijos rezidentūros rezidentams, tikslas -<br />
įsisavinti reumatinių ligų profilaktikos <strong>ir</strong> diagnozavimo principus. Studijų metodas -<br />
dieninės studijos, kurių vieta - rezidentūros bazė, atitinkanti tokiai bazei keliamus<br />
reikalavimus. Šiuo atveju – tai reumatologijos skyrius, esantis <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos reumatologijos centre.<br />
Reumatologijos ciklo teorinę dalį sudaro 10 paskaitų ciklas po 2 akademines<br />
valandas. Teoriniai užsiėmimai vyksta vieną kartą per mėnesį pagal iš anksto<br />
suderintą tvarkaraštį. Praktiniai užsiėmimai vyksta reumatologijos kyriuje, d<strong>ir</strong>bant<br />
kartu su rezidentų vadovu, sprendžiant konkrečias klinikines situacijas. Už visą<br />
rezidento darbą praktiniame skyriuje yra atsakingas rezidento vadovas. Praktinis<br />
rezidento darbas vyksta suderinus rezidenūros programą <strong>ir</strong> praktinio skyriaus<br />
poreikius. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val. <strong>ir</strong> 2 budėjimai per mėnesį.<br />
Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti<br />
keičiama ar papildyta naujomis teorinėmis temomis. Rezidento žinios įgytos r<br />
reumatologijos ciklo metu yra vertinamos rezidentūros pabaigoje dešimtbalėje<br />
skalėje.<br />
5. Praktinių užsiėmimų temos pavadinimas <strong>ir</strong> trumpas turinys<br />
81
Sergančiojo reumatine liga tyrimas (anamnezė, klinikiniai,<br />
hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, histopatologiniai,<br />
mikrobiologiniai tyrimai <strong>ir</strong> jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms; instrumentiniai<br />
tyrimai (klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai,<br />
elektromiografiniai <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms,<br />
Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai<br />
diagnostikos metodai, gydymo principai.<br />
Reumatoidinis artritas <strong>ir</strong> seronegatyviosios spondiloartropatijos:<br />
etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė <strong>ir</strong> radiologinė diagnostika,<br />
diagnostiniai kriterijai, gydymas, prognozė.<br />
Infekcinės artropatijos. Infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis, artritas<br />
sergant Laimo liga). Reaktyviosios <strong>ir</strong> poinfekcines artropatijos (urogenitalinės,<br />
Reiterio liga, po dizenterijos, žarnų šuntavimo <strong>ir</strong> kt.). Reumatas.<br />
Ankilozinis spondilitas <strong>ir</strong> kitos uždegiminės spondilopatijos<br />
Psoriazinis artritas <strong>ir</strong> enteropatines artropatijos-<br />
Mikrokristaliniai artritai <strong>ir</strong> metabolinės artropatijos: etiologija,<br />
patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė <strong>ir</strong> radiologinė diagnostika, gydymas,<br />
prognozė<br />
Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze,<br />
gaurelinis-mazgelinis sinovitas, palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių<br />
vandenė).<br />
Antriniai reumatiniai sindromai.<br />
Sisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas <strong>ir</strong> sisteminė raudonoji vilkligė.<br />
Pseudovilkliginis sindromas (lupus like sindromas).<br />
Dermatomiozitas. Antrinis dermatomiozitas <strong>ir</strong> jo gydymas. Polimiozitas.<br />
Sisteminė sklerozė. CREST sindromas.<br />
Kitas sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas (Sjogreno sindromas,<br />
“dengiantys” sindromai, reumatinė polimialgija, eozinofilinis fascitas, recidyvuojantis<br />
panikulitas).<br />
Sisteminiai vaskulitai.<br />
Artrozė <strong>ir</strong> degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos,<br />
spondiliozė, kitos spondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos).<br />
Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenų ligos).<br />
82
Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos,<br />
entezopatijos fibroblastinės ligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos).<br />
Kaulų tankio <strong>ir</strong> struktūros pakitimai (osteomaliacija, osteoporozė,<br />
osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulų ligos) (algoneurodistrofija,<br />
osteolizė)<br />
Chondropatijos, osteochondrodisplazijos <strong>ir</strong> kitos kremzlės ligos<br />
(jaunatvinė osteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas,<br />
disekuojantis osteochondritas <strong>ir</strong> kt.).<br />
6. Rezidentūros vadovas. Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos<br />
šakoje d<strong>ir</strong>bantis nuo 1978 m.<br />
83
Priedas 1.15.<br />
Apimtis kreditais: 16 (640 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 480 val.<br />
Pulmonologija<br />
Pulmonologijos ciklo temos<br />
Nr. Temos pavadinimas Trukmė<br />
kreditais<br />
Teorinė<br />
dalis, val.<br />
1 Klinikinė pulmonologija 5 50<br />
2 Plaučių ligų funkcinė diagnostika 5 50<br />
3 Bronchologija 3 30<br />
4 Pleuros ligų intervencinė diagnostika <strong>ir</strong> gydymas 3 30<br />
Programos tikslas yra supažindinti alergologijos specialybės gydytoją rezidentą su<br />
kvėpavimo organų ligomis <strong>ir</strong> patologinėmis būklėmis. Suteikti pakankamai praktinių<br />
įgūdžių diagnozuoti <strong>ir</strong> gydyti kvėpavimo organų <strong>ir</strong> plaučių ligas, kurioms būdingas<br />
alerginis pažeidimo tipas. Susipažinti su bronchoskopijos <strong>ir</strong> bronchologinių<br />
procedūrų, pleuros ertmės punkcijos <strong>ir</strong> drenavimo, pleuros biopsijos atlikimo<br />
technika. Įsisavinti plaučių funkcijos mėginių atlikimo techniką.<br />
Pulmonologijos ciklą sudaro keturios didelės dalys (temos), sk<strong>ir</strong>tos sk<strong>ir</strong>tingiems<br />
pulmonologinių ligonių diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos<br />
ciklo dalys (temos) pateiktos lentelėje.<br />
Klinikinės pulmonologijos dalies potemės:<br />
1. Bronchų <strong>ir</strong> plaučių anatomija, histologija <strong>ir</strong> fiziologija: bronchų <strong>ir</strong> plaučių<br />
anatomija; bronchų, plaučių <strong>ir</strong> pleuros histologija; imunokompetentinės<br />
kvėpavimo takų <strong>ir</strong> plaučių parenchimos ląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai,<br />
kvėpavimo sistemos fiziologija.<br />
2. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai;<br />
radiologiniai plaučių tyrimo metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas;<br />
bronchologiniai tyrimo metodai; nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai.<br />
84
3. Pulmonologiniai sindromai <strong>ir</strong> patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas;<br />
kvėpavimo nepakankamumas, ūminio resp<strong>ir</strong>acinio distreso sindromas; diferencinė<br />
periferinių plaučių darinių diagnostika; diferencinė diseminacijos <strong>ir</strong> difuzinių<br />
intersticinių plaučių pokyčių diagnostika; kraujavimas iš plaučių.<br />
4. Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai <strong>ir</strong> paveldimos ligos.<br />
5. Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė<br />
plaučių liga; bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas;<br />
bronchektazės; cistinė fibrozė; trachėjos <strong>ir</strong> bronchų osteochondropatija; bronchų<br />
svetimkūniai.<br />
6. Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas;<br />
aktinomikozė <strong>ir</strong> nokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos<br />
plaučių ligos.<br />
7. Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis<br />
alveolitas; obliteruojantis bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas;<br />
eozinofilinė pneumonija, retos intersticinės plaučių ligos.<br />
8. Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas.<br />
9. Plaučių kraujagyslių <strong>ir</strong> kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė<br />
hipertenzija; plaučių arterijos tromboembolija; lėtinė plautinė š<strong>ir</strong>dis.<br />
10. Plaučių pokyčiai sergant kitų organų <strong>ir</strong> sistemų ligomis; vaistų sukeliami plaučių<br />
<strong>ir</strong> apatinių kvėpavimo takų pažeidimai; profesinės ligos.<br />
11. Plaučių vėžys.<br />
12. Miego apnėjos sindromas.<br />
13. Plaučių transplantacija.<br />
14. Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo<br />
įtaka kvėpavimo organams; pagalba metantiesiems rūkyti.<br />
Plaučių ligų funkcinės diagnostikos dalies potemės:<br />
1. Plaučių tūriai <strong>ir</strong> talpos.<br />
2. Kvėpavimo takų pasipriešinimas.<br />
3. Alveolokapiliarinė difuzija.<br />
4. Sp<strong>ir</strong>ometrija: atlikimo technika, vertinimas.<br />
5. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys.<br />
6. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas.<br />
7. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas.<br />
85
8. Polisomnografija.<br />
9. Kraujo dujų tyrimas.<br />
10. Plaučių funkcijos sutrikimas sergant obstrukcinėmis, intersticinėmis <strong>ir</strong> kitomis<br />
ligomis.<br />
Bronchologijos dalies potemės:<br />
1. Bronchologijos istorija.<br />
2. Indikacijos <strong>ir</strong> kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai<br />
rigininiu (kietuoju) bronchoskopu. T<strong>ir</strong>iamojo paruošimas bronchoskopijai.<br />
3. Anestezijos būdai. Bronchoskopijos atlikimo technika.<br />
4. Vizualinis kvėpavimo takų įvertinimas.<br />
5. Specifiniai pokyčiai sergant įva<strong>ir</strong>iomis bronchų <strong>ir</strong> plaučių ligomis: plaučių<br />
vėžiu, bronchektazėmis, sarkoidoze <strong>ir</strong> kt.<br />
6. Bronchų <strong>ir</strong> plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė <strong>ir</strong> žnyplelinė<br />
biopsija; bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija.<br />
7. Bronchoalveolinis lavažas.<br />
8. Bronchų sanacija.<br />
9. Bronchų svetimkūnių šalinimas.<br />
10. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija.<br />
11. Kraujavimo iš plaučių stabdymas.<br />
12. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai<br />
(autofluorescensinė bronchoskopija <strong>ir</strong> kt.).<br />
13. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai.<br />
14. Bronchologinė pagalba esant išplitusiam plaučių vėžiui (brochiterapija,<br />
krioterapija, kvėpavimo takų stentavimas <strong>ir</strong> kt.).<br />
15. Bronchoskopų plovimas <strong>ir</strong> dezinfekcija.<br />
Pleuros ligų intervencinės diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo dalies potemės:<br />
1. Indikacijos <strong>ir</strong> kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei<br />
pleuros biopsijai. Ligonio paruošimas šioms procedūroms.<br />
2. Pleuros ertmės punkcijos, drenavimo <strong>ir</strong> pleuros biopsijos atlikimo technika.<br />
3. Pleuros <strong>ir</strong> plaučių sonoskopija.<br />
4. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis <strong>ir</strong><br />
neoplazinėmis ligomis.<br />
86
5. Pleurodezė.<br />
6. Kiti pleuros ligų diagnostikos būdai (torakoskopija <strong>ir</strong> kt.).<br />
Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka<br />
Pulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios <strong>ir</strong><br />
praktiniai įgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai išt<strong>ir</strong>ti pacientą, vertinti<br />
krūtinės ląstos rentgenogramas <strong>ir</strong> kompiuterines tomogramas, atlikti <strong>ir</strong> vertinti plaučių<br />
funkcijos tyrimo rodiklius, žinoti indikacijas <strong>ir</strong> kontraindikacijas kvėpavimo sistemos<br />
instrumentiniams tyrimams.<br />
Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojas rezidentas teorinės žinios <strong>ir</strong> praktiniai<br />
įgūdžiai įvertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.<br />
Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. Nargėla<br />
Rezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo<br />
stažas), doc. dr. E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas).<br />
Rezidentūros vieta: VšĮ <strong>VU</strong>L Santariškių klinikos Pulmonologijos <strong>ir</strong> alergologijos<br />
centras.<br />
Rekomenduojamas literatūros sąrašas:<br />
1. Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos <strong>ir</strong> priešinfekciniai<br />
vaistai. Vilnius, 2004.<br />
2. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001.<br />
3. Dubakienė R. <strong>Alergologija</strong>. Vilnius, 2002.<br />
4. Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998.<br />
5. Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas:<br />
Kauno medicinos universiteto leidykla, 2000.<br />
6. Nargėla R., Bagdonas A., Danila E. <strong>ir</strong> kt. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Metodinės rekomendacijos. Vaistų žinios. Vilnius.<br />
2002. 44p.<br />
7. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E., Dubakienė<br />
R., Nargėla R. <strong>ir</strong> kt. Vaikų <strong>ir</strong> suaugusiųjų astmos diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo<br />
sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278.<br />
87
8. Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinės<br />
rekomendacijos). Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p.<br />
9. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas <strong>ir</strong><br />
pataisytas leidimas. Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p.<br />
10. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Resp<strong>ir</strong>atory epidemiology in<br />
Europe// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15.<br />
11. Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the<br />
management of community-acqu<strong>ir</strong>ed pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis.<br />
2000. Vol. 31. P. 347-382.<br />
12. Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2003.<br />
Vol. 8. N. 26.<br />
13. Buist S., Mapp C.E. Resp<strong>ir</strong>atory diseases in Women// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2003.<br />
Vol. 8. N. 25.<br />
14. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon.<br />
2004. Vol. 9. N. 28.<br />
15. Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23.<br />
16. Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention.<br />
National institutes of health, 2003.<br />
17. Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascular<br />
pathology: a clinical update// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27.<br />
18. Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2004.<br />
Vol. 9. N. 27.<br />
19. Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2005. Vol. 10.<br />
N. 31.<br />
20. Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2002. Vol.<br />
7. N. 22.<br />
21. Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community<br />
asqu<strong>ir</strong>ed pneumonia in adults, 2004 update.<br />
22. Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines<br />
for the management of community-asqu<strong>ir</strong>ed pneumonia in immunocompetent<br />
adults. IDSA quidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433.<br />
23. Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11.<br />
24. McNicholas W.T. Resp<strong>ir</strong>atory disorders during sleep// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 1999.<br />
Vol. 4. N. 10.<br />
88
25. Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2000. Vol.<br />
5. N. 14.<br />
26. Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis,<br />
management, and prevention of chronic obstructive pulmonary disease:<br />
NHLBI/WHO Workshop, 2003.<br />
27. Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care//<br />
Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 1998. Vol. 3. N. 8.<br />
28. Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2.<br />
29. Sp<strong>ir</strong>o S.G. Lung cancer// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17.<br />
30. Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon.<br />
1998. Vol. 3. N. 9.<br />
31. Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases//<br />
Eur.Resp<strong>ir</strong>.Mon. 2001. Vol. N. 18.<br />
89
Laboratorinė <strong>imunologija</strong><br />
Priedas 1.16.<br />
1. Apimtis kreditais: 6 (240 val.)<br />
2. Ciklo praktinė dalis: 192 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Pagrindinės ląstelės, dalyvaujančios<br />
nespecifiniame <strong>ir</strong> specifiniame imuniniame<br />
atsake<br />
Antigenai<br />
Klinikinės imunologijos laboratoriniai<br />
tyrimai<br />
Imunodeficitų diagnostika<br />
Moksliniai alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės<br />
imunologijos tyrimai<br />
8 val.<br />
4 val.<br />
22 val.<br />
10 val.<br />
4 val.<br />
1. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.<br />
Laboratorinės imunologijos ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų rezidentūros studijų programai.<br />
Jo tikslas pateikti gydytojams rezidentams žinias apie klinikinės imunologijos<br />
laboratorijos taikomus metodus alerginių <strong>ir</strong> imuninių ligų diagnostikai. Cikle<br />
numatyta 5 temos. Teoriniams užsiėmimams sk<strong>ir</strong>ta 48 valandos. Teoriniai užsiėmimai<br />
organizuojami kaip paskaitos <strong>ir</strong> seminarai. Likusi ciklo dalis (192 val.) sk<strong>ir</strong>ta<br />
praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu gydytojas-rezidentas d<strong>ir</strong>ba<br />
klinikinės imunologijos laboratorijoje su gydytoju alergologu – klinikiniu imunologu<br />
arba laboratorijos gydytoju, dalyvauja sprendžiant kokius imunologinius tyrimus<br />
reikia atlikti konkrečios patologijos atveju, susipažįsta su tyrimų metodikomis,<br />
standartizacija, kokybės užtikrinimu <strong>ir</strong> rezultatų interpretavimu. Ciklo metu rezidentas<br />
privalo išmokti pas<strong>ir</strong>inkti <strong>ir</strong> vertinti klinikinės imunologijos tyrimo metodus, įvertinti<br />
paciento būklės <strong>ir</strong> mėginio paėmimo įtaką laboratorinių tyrimų rezultatams,<br />
susipažinti su pagrindiniais klinikinės imunologijos laboratoriniais tyrimais.<br />
Ciklo temos:<br />
5.1. Temos pavadinimas. Pagrindinės ląstelės, dalyvaujančios nespecifiniame <strong>ir</strong><br />
specifiniame imuniniame atsake.<br />
90
Ląstelės, dalyvaujančios imuniniame atsake; p<strong>ir</strong>miniai <strong>ir</strong> antriniai limfoidiniai<br />
organai <strong>ir</strong> audiniai<br />
Nespecifinė organizmo apsauga: odos <strong>ir</strong> gleivinių barjerai, interferonai,<br />
natūralūs kileriai<br />
Komplementas: aktyvacija, receptoriai, biologinis efektas<br />
Ląstelės, dalyvaujančios T medijuotame imuniniame atsake; ląstelių <strong>ir</strong> jų<br />
sąveikos molekulių identifikavimas. Teigiama <strong>ir</strong> neigiama selekcija ląstelėms<br />
bręstant, limfocitų aktyvinimo signalai; receptoriai, signalo perdavimo <strong>ir</strong><br />
ląstelių sąveikos molekulės; leukocitų migracija<br />
B ląstelių aktyvacija, ląstelių kooperacija. Antikūnai: receptoriai, struktūra,<br />
funkcija. Imunoglobulinų produkcija, izotipai. Biologiniai antikūnų<br />
medijuojami procesai: opsonizavcija, komplemento fiksacija, nuo ląstelių<br />
priklausantis citotoksiškumas<br />
Citokinai <strong>ir</strong> kostimuliacinės molekulės<br />
Imuniniai kompleksai, savybės, imunologiniai poveikiai<br />
Imuniniai audinių pažeidimai<br />
5.2. Temos pavadinimas. Antigenai.<br />
Imunogeniškumas <strong>ir</strong> antigeniškumas<br />
<br />
<br />
<br />
Haptenai<br />
Antigeną atpažįstančios leukocitų pav<strong>ir</strong>šiaus molekulės<br />
Antigeno pateikimas imuninėms ląstelėms<br />
5.3. Temos pavadinimas. Klinikinės imunologijos laboratoriniai tyrimai.<br />
Diagnostinė imunopatologija. Laboratorinė praktika <strong>ir</strong> klinikinis taikymas;<br />
indikacijos klinikinės imunologijos tyrimams, jų interpretacija<br />
Klinikinės imunologijos laboratoriniai tyrimų standartizacija <strong>ir</strong> kokybės<br />
užtikrinimas<br />
Laboratorinės imunologijos metodai: srautinė citometrija;<br />
imunokompetentinių ląstelių skaičiaus <strong>ir</strong> funkcijos įvertinimas; įranga <strong>ir</strong><br />
reagentai, taikymo sritys<br />
Bronchoalveolinio lavažo tyrimai<br />
In vitro diagnostiniai <strong>ir</strong> limfocitų proliferacijos tyrimai<br />
91
Audinių tipavimas. Alloantikūnai. Pagrindinio audinių suderinamumo<br />
komplekso antigenų sąsajos su ligomis<br />
Imunofermentiniai, chemoliuminescenciniai tyrimai, nefelomentrija,<br />
imunoelektroforezė; alergenui specifiniai IgE <strong>ir</strong> kiti alerginių ligų diagnostikos<br />
metodai<br />
Fagocitinių ląstelių funkcijos tyrimai, citocheminiai tyrimai<br />
Imunofluorescencija, imunoblotas, autoantikūnų nustatymas<br />
Klinikinės imunologijos tyrimų jautrumas, specifiškumas, naudos <strong>ir</strong> kainos<br />
santykio analizė<br />
5.4 . Temos pavadinimas. Imunodeficitų diagnostika<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Ląstelinių, antikūnų, komplemento sistemos, fagocitozės defektų diferencinė<br />
diagnostika<br />
Imunodeficitų diagnostikai taikomi laboratoriniai tyrimai, jų indikacijos <strong>ir</strong><br />
interpretacija<br />
Ligonių, sergančių imunodeficitinėmis ligomis, būklės <strong>ir</strong> atsako į gydymą<br />
stebėjimas<br />
Imunosupresija, įtaka klinikinės imunologijos tyrimams.<br />
5.5. Temos pavadinimas. Moksliniai alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos<br />
tyrimai<br />
<br />
<br />
<br />
Tukliųjų ląstelių <strong>ir</strong> bazofilų degranuliacija, mediatoriai<br />
Imuninės tolerancijos indukcija, apoptozė<br />
Bioetikos <strong>ir</strong> Geros klinikinės praktikos principai<br />
6. Privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
<br />
Adomaitienė D, Janulevičiūtė N, Kazakevičius R, Vaičiuvėnas V. Klinikinės<br />
imunologijos įvadas. Kaunas, “Šviesa”, 2001, 407 p.<br />
Imunologijos metodai. Imunologijos institutas, Vilniaus universitetas, V.,<br />
1997, 88p<br />
92
Janulevičiūtė N. Imunoglobulinai <strong>ir</strong> komplemento baltymai, V., 1994, 35p<br />
Tamošiūnas V. Molekulinės imunologijos <strong>ir</strong> imunochemijos pagrindai. V.,<br />
1991, 94p.<br />
Zola H, Roberts-Thompson P, McEvoy R. Diagnostic immunopathology.<br />
Laboratory practice and clinical application. Cambridge University Press,<br />
1995, 311p<br />
Basic and Clinical Immunology, eight edition. Edited by Stites D.P., Terr A.I.,<br />
Pavslow T.G., 1996.<br />
Miller L.E., Ludke H.R., Peacock J.E., Tomar R.H. Manual of Laboratory<br />
Immunology, 2nd edition. Lea and Febinger, 1991, 427p.<br />
Roitt I., Brostoff J., Male D. Immunology, 4th edition. Mosby, 1996. 28<br />
chapters.<br />
Stites D.P., Terr A.I., Pavslow T.G. Medical Immunology, 9th edition.<br />
Prentice-Hall International Inc., 1997, 900p.<br />
Rezidentų vadovai: dr. Radvilė Malickaitė Gydytojas alergologas <strong>ir</strong> klinikinis<br />
imunologas, 15 metų<br />
Rezidentūros vieta: Rezidentūros bazė:<br />
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos<br />
centras<br />
93
Priedas 1.17.<br />
Laboratorinė medicina<br />
Laboratorinė medicina (ne laboratorinės medicinos rezidentams)<br />
Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 30 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Įva<strong>ir</strong>ių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – 3 val.<br />
preanalizinis, analizinis <strong>ir</strong> poanalizinis tyrimo etapai<br />
<strong>ir</strong> jų ypatumai<br />
2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 3 val.<br />
3. Sk<strong>ir</strong>tingų Laboratorinės medicinos sričių darbo<br />
specifika<br />
4 val.<br />
IX.<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.<br />
Laboratorinės medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes<br />
(akcentuojant preanalizinę <strong>ir</strong> poanalizinę), pagrindinius laboratorinių tyrimų<br />
metodologinius principus. Rezidentas supažindinamas su įva<strong>ir</strong>ių laboratorinės<br />
medicinos sričių (klinikinės biochemijos, laboratorinės hematologijos, klinikinės<br />
imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės <strong>ir</strong> organizmo skysčių citologijos)<br />
darbo organizavimo specifika <strong>ir</strong> principais.<br />
Cikle numatytos trys sk<strong>ir</strong>tingos temos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų<br />
metu Fiziologijos, biochemijos <strong>ir</strong> laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito<br />
paskaitas. Likusi dalis – 30 val. sk<strong>ir</strong>ta praktiniams užsiėmimams.<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai,<br />
tyrimų rezultatai <strong>ir</strong> jų interpretacija (14 valandų);<br />
b) praktikos darbai, kurių metu rezidentas išmoksta atlikti dažniausius<br />
sk<strong>ir</strong>tingose laboratorijose atliekamus tyrimus (16 valandų).<br />
Ciklo metu rezidentas turi išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių <strong>ir</strong><br />
poanalizinių veiksnių įtaką laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius<br />
94
odiklius, susipažinti su pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais <strong>ir</strong> suprasti<br />
laboratorinės medicinos vaidmenį bendrame paciento priežiūros procese.<br />
11. Ciklo temos<br />
11.1. Temos pavadinimas. Įva<strong>ir</strong>ių veiksnių įtaka laboratoriniams<br />
tyrimams – preanalizinis, analizinis <strong>ir</strong> poanalizinis tyrimo etapai <strong>ir</strong> jų<br />
ypatumai:<br />
Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo <strong>ir</strong> įtakojantys veiksniai<br />
Natūralus <strong>ir</strong> įtakojamas biologinio bandinio nepastovumas<br />
Ėminių paėmimo metodai <strong>ir</strong> jų įtaka tyrimo rezultatams<br />
Vaistų įtaka tyrimo rezultatams<br />
Ligų įtaka tyrimo rezultatams<br />
Šiuolaikinės ėminių registravimo <strong>ir</strong> transportavimo sistemos, kompiuterinės<br />
duomenų analizės principai<br />
Laboratorinės informacinės sistemos privalumai <strong>ir</strong> trūkumai.<br />
11.2. Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai<br />
principai:<br />
rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai;<br />
instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai <strong>ir</strong> principai:<br />
pusiau automatinių analizatorių veikimo principai;<br />
automatinių analizatorių veikimo principai;<br />
kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis,<br />
liepsnos fotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio),<br />
imunofermentinis, radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis,<br />
impedansinis, radiodažnuminis, tėkmės citometrinis, optinis <strong>ir</strong> kiti<br />
analizatorių tyrimų veikimo principai bei laboratorinių analičių nustatymo<br />
metodai;<br />
molekulinės diagnostikos principai <strong>ir</strong> metodai .<br />
5.3. Temos pavadinimas. Sk<strong>ir</strong>tingų Laboratorinės medicinos sričių darbo<br />
specifika:<br />
Klinikinėje biochemijoje<br />
Laboratorinėje hematologijoje<br />
Klinikinėje imunologijoje<br />
95
Klinikinėje mikrobiologijoje<br />
Urinalizės <strong>ir</strong> organizmo skysčių citologijos laboratorijoje.<br />
12. Pas<strong>ir</strong>enkamas dalykas<br />
13. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. Pagrindinės literatūros sąrašas Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė<br />
diagnostika. I, II, III, IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 1998<br />
2. Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemos<br />
fiziologija. Vilnius, 1997. 36 p<br />
3. Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, 2001<br />
4. Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p.<br />
5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 th<br />
edition, 1979, 1991.<br />
6. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. Blackwell<br />
Scientific Publication, 1993.<br />
7. Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996;<br />
8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998.<br />
9. Laboratorinė medicina. 1999 - tęstinis leidinys.<br />
10. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott,<br />
1999.<br />
14. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų vertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.<br />
Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo<br />
programą.<br />
15. Rezidentūros bazė:<br />
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos<br />
centras<br />
16. Rezidentų vadovai:<br />
96
Universiteto dėstytojai, licencijuoti laboratorinės medicinos gydytojai, turintys ne<br />
mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.<br />
97
Priedas 1.18.<br />
Otolarinolaringologija<br />
Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 valandų)<br />
Ciklo praktikinė dalis valandomis 72 val.<br />
Teorinė dalis<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Klinikinė-topografinė ausų, nosies, gerklės ligų<br />
2<br />
anatomija <strong>ir</strong> fiziologija.<br />
2. Ausų uždegiminės ligos 1,5<br />
3. Nosies <strong>ir</strong> prienosinių ančių ligos 1,5<br />
4. Ryklės ligos. 1,5<br />
5. Gerklų ligos. 1,5<br />
Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai<br />
Tikslai: supažindinti rezidentus- alergologus-klinikinius imunologus su svarbiausių<br />
otorinolaringologinių ligų patogenezės samprata, išmokyti ausų, nosies, <strong>ir</strong> gerklės<br />
tyrimo metodų, išmokyti įtarti <strong>ir</strong> diagnozuoti ausų, nosies, gerklės ligas <strong>ir</strong> nukreipti<br />
specialisto gydymui.<br />
Metodai: ciklo metu teoriškai nagrinėjami ausų, nosies <strong>ir</strong> prienosinių ančių bei gerklės<br />
ligų etiopatogenezės, diagnostikos, klinikos, diferencinės diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo<br />
principai. Rezidentas- alergologas-klinikinis imunologas d<strong>ir</strong>ba kartu su gydytoju<br />
otorinolaringologu, dalyvauja ligonių apžiūros <strong>ir</strong> gydymo procese, stebi operacijų<br />
eigą. Rezidentas- alergologas-klinikinis imunologas išmoksta atlikti otoskopiją,<br />
rinoskopiją, faringoskopiją <strong>ir</strong> laringoskopiją, vertinti toninės , ribinės audiometrijos,<br />
timpanometrijos duomenis, vertinti klausą <strong>ir</strong> kvėpavimą per nosį, vertinti ausų <strong>ir</strong><br />
nosies bei prienosinių ančių rentgenogramas, kompiuterines <strong>ir</strong> magnetinio<br />
branduolinio rezonanso tomografas, supažindinamas su kraujavimo iš nosies<br />
stabdymo metodika, išmokomas paimti pasėlį bakteriologiniam ištyrimui iš nosies,<br />
ausies <strong>ir</strong> ryklės, taip pat išmoksta paimti sekretą iš nosies citologiniam jo ištyrimui.<br />
Rezidentas- alergologas-klinikinis imunologas išmokomas suteikti būtinąją pagalbą,<br />
sergant ausų, nosies, gerklės uždegimais, esant alerginėms būklėms, traumų atveju.<br />
98
Rezidentas išmokomas diagnozuoti dažniausiai pasitaikančią ausų, nosies <strong>ir</strong> gerklės<br />
organų patologiją <strong>ir</strong> bendrų gydymo principų.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
1. Klinikinė-topografinė ausų, nosies, gerklės ligų anatomija <strong>ir</strong> fiziologija.<br />
Seminaro metu nagrinėjama: trumpa išorinės, vidurinės <strong>ir</strong> vidinės ausies<br />
aprašomoji, topografinė <strong>ir</strong> klinikinė anatomija. Klausos <strong>ir</strong> vestibulinis analizatoriai.<br />
Trumpa nosies <strong>ir</strong> prienosinių ančių, ryklės <strong>ir</strong> gerklų aprašomoji, topografinė <strong>ir</strong><br />
klinikinė anatomija, jos ryšys su v<strong>ir</strong>šutinių kvėpavimo takų organais.<br />
2. Ausų ligos.<br />
Seminaro metu nagrinėjama: uždegiminiai kaušelio <strong>ir</strong> landos odos sus<strong>ir</strong>gimai,<br />
serozinis vidurinis otitas, ūminis pūlingas vidurinės ausies uždegimas (etiologija,<br />
patogenezė, klinika, diagnostika <strong>ir</strong> gydymas). Mastoiditas. Lėtinis pūlingas<br />
vidurinės ausies uždegimas (etiologija, patogenezė, klinikinė klasifikacija).<br />
3. Nosies <strong>ir</strong> prienosinių ančių ligos.<br />
Seminaro metu nagrinėjama: nosies abscesas, furunkulas, veido flegmona.<br />
Apsunkinto kvėpavimo per nosį priežastys, ūminės <strong>ir</strong> lėtinės slogos, ūminiai <strong>ir</strong><br />
lėtiniai sinusitai (etiologija, patogenezė, klinika, diagnostika <strong>ir</strong> gydymas, šių<br />
sus<strong>ir</strong>gimų įtaka v<strong>ir</strong>ūtinių kvėpavimo takų <strong>ir</strong> plaučių ligoms). Kraujavimas iš<br />
nosies. Sisteminės <strong>ir</strong> kitos organizmo ligos, sukeliančios kraujavimą iš nosies.<br />
4. Ryklės ligos.<br />
Seminaro metu nagrinėjama: ryklės svetimkūniai. Kraujavimas iš ryklės, jo<br />
diferencinė diagnostika. Ūminiai <strong>ir</strong> lėtiniai faringitai. Adenoiditas, adenoidų<br />
hipertrofija. Ūminis <strong>ir</strong> lėtinis tonzilitas. Paratonzilitas. Ryklės pūliniai:<br />
paratonzilinis , parafaringinis, retrofaringinis. Simptominės anginos. Ryklės ligų<br />
ryšys su kitų organų sistemų ligomis.<br />
99
5. Gerklų ligos.<br />
Seminaro metu nagrinėjama: gerklų svetimkūniai. Kraujavimas iš v<strong>ir</strong>šutinių<br />
kvėpavimo takų. Ūminis katarinis <strong>ir</strong> flegmoninis laringitas. Ūminė <strong>ir</strong> lėtinė gerklų<br />
stenozė. Lėtinis laringitas. Gerklų tumokai. Gerklų gleivinės pakitimai kitų ligų<br />
fone.<br />
6. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų ciklų (modulių) programos:<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. A. Kišonas, K. Povilaitis, V. Kinduris, V. Uloza Ausų, nosies, gerkės ligos (<br />
vadovėlis). Kaunas: Danielis, 1994.268p.<br />
2. S. Žilinskas Ausų, nosies, gerklės ligos. Vilnius 1964,306p.<br />
3. Cummings <strong>ir</strong> kt. Otolaryngology Head and Neck Surgery 2000 m.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimo įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Organizuojami seminarai<br />
kiekvienos temos klausimais, kurių metu rezidentai atsiskaito individualiai. Po ciklo<br />
laikoma įskaita, vertinama pažymiu dešimtbalėje sistemoje.<br />
9. Rezidentūros bazė<br />
Ciklas atliekamas <strong>VU</strong>L Santariškių klinikos Ausų, nosies <strong>ir</strong> gerklės ligų centro<br />
stacionare ar poliklinikoje.<br />
10. Reikalavimai dėstytojui – universiteto docentas.<br />
11. Koordinuojantis dėstytojas – Dr. Doc. R. Kašinskas.<br />
100
Priedas 1.19.<br />
Akių ligos<br />
Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis: 64 val.<br />
Teorinė dalis<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Regos organo fiziologija <strong>ir</strong> funkcijos 4 val.<br />
2. Tyrimo metodai oftalmologijoje 4 val.<br />
3. Neatidėliotina pagalba oftalmologijoje 4 val.<br />
4. Alerginės <strong>ir</strong> uždegiminės akių ligos 4 val.<br />
Viso 16 val.<br />
1. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai<br />
Tikslai: 1. Įsisavinti įva<strong>ir</strong>ius oftalmologinius diagnostinius metodus <strong>ir</strong> skubios<br />
oftalmologinės pagalbos suteikimo principus. 2. Susipažinti su dažniausiai<br />
pasitaikančiomis akių alerginėmis <strong>ir</strong> uždegiminėmis ligomis, jų diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymu.<br />
Metodai: D<strong>ir</strong>bdamas stacionare ( 1 sav.) <strong>ir</strong> kuruojamas patyrusio gydytojo,<br />
rezidentas išmoksta pagrindinius akies tyrimo metodus, susipažįsta su<br />
pagrindiniais akių ligų gydymo būdais,ligonių slaugos ypatybėmis.<br />
Vadovaujamas palatos gydytojo jis kuruoja 4-5 ligonius, kartu su gydytoju<br />
konsultuoja ligonius kituose skyriuose. D<strong>ir</strong>bdamas poliklinikoje ( 1 sav. )<br />
rezidentas aktyviai prisideda prie ligonių ambulatorinio ištyrimo. Čia jis<br />
išmoksta patikrinti regėjimo aštrumą, matuoti akispūdį, atlikti perimetriją,<br />
nustatyti refrakcijos ydas, diagnozuoti paprasčiausias akies pav<strong>ir</strong>šiaus ligas.<br />
2. Temos pavadinimas, trumpas apibūdinimas<br />
1. Regos organo fiziologija <strong>ir</strong> funkcijos. Akies obuolio <strong>ir</strong><br />
akies priedų anatomija. Akies fiziologija - centrinis <strong>ir</strong><br />
periferinis matymas, jų tyrimas <strong>ir</strong> sutrikimai. Spalvų<br />
jutimas, tyrimo būdai , sutrikimai. Šviesos juslė, jos<br />
sutrikimai. Abiakis regėjimas, sąlygos būtinos jam,<br />
nustatymo būdai.<br />
101
2. Tyrimo metodai oftalmologijoje. Refrakcijos tyrimo<br />
būdai. Spalvų jutimas, tyrimo būdai. Biomikroskopija.<br />
Monokulinė <strong>ir</strong> binokulinė oftalmoskopija.<br />
Egzoftalmometrija. Akipločio tyrimo metodai<br />
(kontrolinis, kampimetrija, perimetrija). Tonometrija,<br />
jos būdai. Gonioskopija. Pachimetrija.. Ašarų sekrecijos<br />
tyrimas. Ragenos taktilinio jautrumo tyrimas.<br />
3. Neatidėliotina pagalba oftalmologijoje. Uždaro kampo<br />
glaukomos priepuolio diagnostika <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>ma pagalba (<br />
sisteminis ar vietinis gydymas ). Tinklainės venos<br />
trombozė, jos priežastys, klinika, diagnozė <strong>ir</strong> gydymas.<br />
Centrinės tinklainės arterijos ūmus nepraeinamumas,<br />
priežastys, klinika, gydymas. Tinklainės plyšimai –<br />
priežastys, klinika, gydymas. Regmatogeninė tinklainės<br />
atšoka, klinika, diagnostika. Kiauriniai akies<br />
sužeidimai, jų klinika, diagnostika, p<strong>ir</strong>ma pagalba <strong>ir</strong><br />
gydymas. Akies obuolio cheminiai nudegimai, p<strong>ir</strong>ma<br />
pagalba, gydymas. Fizinių veiksnių sukeliami akių<br />
pažeidimai – terminiai nudegimai, ultravioletinių<br />
spindulių, jonizuojančios radiacijos sukeliama<br />
patologija.<br />
4. Alerginės <strong>ir</strong> uždegiminės akių ligos. Skleros<br />
uždegiminės <strong>ir</strong> imuninės ligos, jų klinika, diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas. Alerginiai konjunktyvitai, klinika, gydymas.<br />
Steven’s – John’s sindromas, etiologija, klinika,<br />
gydymas. Dažniausiai pasitaikančios akies<br />
kraujagyslinio dangalo alerginės <strong>ir</strong> imuninės ligos, ju<br />
diagnostika <strong>ir</strong> gydymas.<br />
3. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų ciklų (modulių programos):<br />
4. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. Daktaravičienė E., Juodkaitė G., Sukarevičius K.: Akių<br />
ligos//Vilnius//1992.<br />
102
2. Bagdonienė R., S<strong>ir</strong>tautienė R.: Akių ligų atlasas. 1, 2<br />
dalis//Alma Litera//2001.<br />
3. Kanski J.J.: Clinical ophthalmology. Th<strong>ir</strong>d<br />
edition//1994.<br />
4. Kanski J.J.: Eye and systemic diseases//1992.<br />
5. BCSC, section 8. External Disease and Cornea//1999-<br />
2000.<br />
5. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Ciklo pabaigoje vertinamos teorinės žinios <strong>ir</strong> gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą <strong>ir</strong><br />
atsiskaito už atliktą praktinį darbą. Rezidento žinios <strong>ir</strong> gebėjimai vertinami<br />
pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Konkrečią žinių patikrinimo <strong>ir</strong><br />
egzaminavimo formą pas<strong>ir</strong>enka dėstomam dalykui vadovaujantis dėstytojas. Už<br />
ciklą pas<strong>ir</strong>ašo rezidentūros vadovas <strong>ir</strong> centro arba klinikos vedėjas.<br />
6. Rezidento bazė.<br />
VšĮ<strong>VU</strong>L Santariškių klinikos, konsultacinė poliklinika <strong>ir</strong> akių ligų<br />
stacionaras.<br />
7. Rezidento vadovai:<br />
m.dr. Gražina Juodkaitė, docentė, gydytojas oftalmologas darbo stažas 42 metai<br />
m.dr. Rimvydas Ašoklis, lektorius, gydytojas oftalmologas,darbo stažas 13 metų<br />
Darius Aukstikalnis asistentas, gydytojas oftalmologas, darbo stažas 9 metai<br />
m.dr.Rasa Bagdonienė, gydytojas oftalmologas, darbo stažas 31 metai<br />
Laura Butkienė gydytojas oftalmologas, darbo stažas 32 metai<br />
Stanislava Pakarklienė Gydytojas oftalmologas, darbo stažas 32 metai<br />
103
Priedas 1.20.<br />
Pediatrija <strong>ir</strong> vaikų alerginės ligos<br />
Apimtis kreditais: 40( 1600 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis: 1280 val.<br />
Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,<br />
val.<br />
1. Bendroji pediatrija 72 val.<br />
2. Vaiko imuninės sistemos vystymosi <strong>ir</strong> sandaros 12 val.<br />
ypatumai<br />
3. Vaikų sergančių alerginiu rinitu diagnostikos <strong>ir</strong> 16 val.<br />
gydymo ypatumai<br />
4. Alerginių akių ligų ypatumai vaikams 8 val.<br />
5. Vaikų atopinio dermatito klinikos, diagnostikos <strong>ir</strong> 32 val.<br />
gydymo ypatumai<br />
6. Alerginis kontaktinis dermatitas vaikams 12 val.<br />
7. Ūmi <strong>ir</strong> lėtinė dilgėlinė vaikams 12 val.<br />
8. Vaistų sukeltos hiperjautrumo reakcijos vaikų 12 val.<br />
amžiuje<br />
9. Maisto alergija <strong>ir</strong> maisto netoleravimas 36 val.<br />
10. Anafilaksinės reakcijos vaikams 12 val.<br />
11. Vabzdžių sukeltos alerginės reakcijos vaikams 8 val.<br />
12. Vaikų astmos diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumai 36 val.<br />
13. Kitos alerginės kvėpavimo sistemos ligos 12 val.<br />
14. Įgimtos imunodeficitinės būklės 16 val.<br />
15. Vaikų alerginių ligų farmakoterapija <strong>ir</strong> kiti gydymo<br />
būdai<br />
24 val.<br />
5. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros studijų<br />
programai. Šio ciklo tikslas pateikti gydytojams rezidentams žinias apie vaikų<br />
104
aidos ypatumus, dažniausiai pasitaikančias vaikų ligas, vaikų alergines ligas <strong>ir</strong><br />
imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, gydymą <strong>ir</strong> prevenciją, dažniausias vaikų<br />
ligas, jų diferencinę diagnostiką su alerginėmis ligomis. Cikle numatyta 15 temų.<br />
Teoriniams užsiėmimams sk<strong>ir</strong>iama 320 valandų. Teoriniai užsiėmimai – tai<br />
paskaitos, seminarai, literatūros referavimas. Likusi ciklo (1280 valandų) dalis<br />
sk<strong>ir</strong>ta praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu gydytojas-rezidentas<br />
d<strong>ir</strong>ba ambulatoriniame kabinete ar stacionare kartu su gydytoju pediatru <strong>ir</strong>/ar<br />
alergologu-klinikiniu imunologu, gydytojo priežiūroje atlieka visas diagnostines <strong>ir</strong><br />
gydomąsias procedūras (odos alerginiai mėginiai, provokaciniai alerginiai<br />
mėginiai, specifinė imunoterapija <strong>ir</strong> kt.), dalyvauja ligonių vizitacijose,<br />
konsultacijose, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus. Ciklo metu<br />
rezidentas privalo išmokti:<br />
17. Surinkti alerginę anamnezę, nustatyti <strong>ir</strong> įvertinti paciento ekoalergologinę<br />
situaciją namuose, vaikų gydymo įstaigose (darželiuose, mokyklose);<br />
18. išt<strong>ir</strong>ti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingų<br />
simptomų <strong>ir</strong> sindromų;<br />
19. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti alerginius odos mėginius (dūrio, dūrio-dūrio, įodinius,<br />
poodinius, aplikacinius) su įva<strong>ir</strong>iais alergenais (žiedadulkių, buitiniais,<br />
epiderminiais, maisto alergenais, vaistais, cheminėmis medžiagomis);<br />
20. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius fizinių veiksnių (šalčio, spaudimo <strong>ir</strong> kt.)<br />
mėginius;<br />
21. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius alerginius mėginius (nazalinį, konjunktyvinį,<br />
inhaliacinį, poliežuvinį ) su įva<strong>ir</strong>iais inhaliaciniais alergenais;<br />
22. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti odos <strong>ir</strong> provokacinius alerginius mėginius su medikamentais;<br />
23. atlikti <strong>ir</strong> įvertinti provokacinius testus su maistu <strong>ir</strong> maisto priedais;<br />
24. mokėti sudaryti eliminacinę, hipoalerginę dietas;<br />
25. mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (sp<strong>ir</strong>ogramą, PEF-metriją,<br />
kilpą “srovė-tūris”, bronchų pasipriešinimą oro srovei, fizinio krūvio mėginį,<br />
bronchokonstrikcinį testą su metacholinu, broncholizinį testą su β 2 -agonistais).<br />
26. mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų <strong>ir</strong> skreplių citologinį<br />
tyrimą.<br />
27. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;.<br />
28. mokėti įvertinti imunogramą <strong>ir</strong> komplemento sistemos tyrimo rezultatus;<br />
105
29. įsisavinti alerginių ligų <strong>ir</strong> imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo<br />
metodus;.<br />
30. išmokti taikyti specifinę imunoterapiją;<br />
31. mokėti gydyti ūmias alergines būkles.<br />
5.1. Temos pavadinimas. Bendroji pediatrija.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vaikų augimo <strong>ir</strong> brendimo vertinimas, vaikų raidos vertinimas. Kūdikų <strong>ir</strong> vaikų<br />
racionalios mitybos pagrindai. Kūdikių mitybos ypatumai. Natūralus maitinimas <strong>ir</strong> jo<br />
reikšmė vaiko vystymuisi. Motinos maitinančios kūdikį mitybos ypatumai. D<strong>ir</strong>btinis<br />
kūdikių maitinimas: kūdikių maisto mišiniai, jų rūšys, pask<strong>ir</strong>tis. Vaikų racionalios<br />
mitybos pagrindai. Vaikų profilaktiniai skiepijimai. Vaikų medicininė reabilitacija.<br />
Vaikų ligų diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
5.2. Temos pavadinimas. Vaiko imuninės sistemos vystymosi <strong>ir</strong> sandaros<br />
ypatumai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vaiko imuninės sistemos anatomija, jos pokyčiai įva<strong>ir</strong>iuose amžiaus laikotarpiuose.<br />
Imuniteto formavimasis. Imunoglobulinų formavimasis <strong>ir</strong> pokyčiai sk<strong>ir</strong>tinguose<br />
amžiaus laikotarpiuose.<br />
5.3. Temos pavadinimas. Vaikų sergančių alerginiu rinitu diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo<br />
ypatumai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginio rinito etiologija, patofiziologija, klinika, diagnostika <strong>ir</strong> diferencinė<br />
diagnostika bei gydymas. Alerginio rinito komplikacijos (sinusitas, vidurinės ausies<br />
uždegimas), jų diagnostika <strong>ir</strong> gydymas.<br />
5.4.Temos pavadinimas. Alerginių akių ligų ypatumai vaikams.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,<br />
gydymas. Alerginio konjunktyvito ryšys su kitomis alerginėmis ligomis. Alerginio<br />
konjunktyvito komplikacijos <strong>ir</strong> jų gydymas.<br />
106
5.5. Temos pavadinimas. Vaikų atopinio dermatito klinikos, diagnostikos <strong>ir</strong><br />
gydymo ypatumai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Atopinio dermatito etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinikos ypatumai<br />
vaikams, diagnostika, diferencinė diagnostika. Gydymo ypatumai: gliukokortikoidinių<br />
tepalų <strong>ir</strong> citostatinių tepalų vartojimas, odos priežiūra. Paciento būklės įvertinimas<br />
pagal SCORAD indeksą. Dietinis atopinio dermatito gydymas. Aplinkos kontrolė<br />
sergant atopiniu dermatitu. Infekcinės atopinio dermatito komplikacijos, jų prevencija<br />
<strong>ir</strong> gydymas.<br />
5.6. Temos pavadinimas. Alerginis kontaktinis dermatitas vaikams.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginio kontaktinio dermatito priežastys vaikų amžiuje. Alerginio kontaktinio<br />
dermatito diagnostika, diferencinė diagnostika <strong>ir</strong> gydymo ypatumai.<br />
5.7. Temos pavadinimas. Ūmi <strong>ir</strong> lėtinė dilgėlinė vaikams.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Ūmios <strong>ir</strong> lėtinės dilgėlinės priežastys, jų eigos ypatumai, sąsajos su kitomis ligomis.<br />
Parazitų reikšmė dilgėlinės išsivystymui. Ūmios <strong>ir</strong> lėtinės dilgėlinės gydymas.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Vaistų sukeltos hiperjautrumo reakcijos vaikų amžiuje.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Reakcijų nuo vaistų ats<strong>ir</strong>adimo priežastys, dažniausiai pasitaikantys vaistų sukelti<br />
odos bėrimai. Sisteminės reakcijos nuo vaistų. Hiperjautrumo vaistams reakcijų<br />
diagnostika <strong>ir</strong> diferencinė diagnostika. Vaistų sukeltų reakcijų gydymas.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Maisto alergija <strong>ir</strong> maisto netoleravimas.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vaikų amžiui būdingos alerginės <strong>ir</strong> pseudoalerginės reakcijos maistui <strong>ir</strong> maisto<br />
priedams, jų diagnostika in vivo <strong>ir</strong> in vitro. Eliminacinės dietos. Jautrumas gliutenui,<br />
107
gliuteninės enteropatijos diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. V<strong>ir</strong>škinimo sistemos eozinofilinės<br />
ligos, jų diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Alergiškų vaikų mitybos ypatumai.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Anafilaksinės reakcijos vaikams.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Anafilaksinių reakcijų epidemiologija vaikų amžiuje, predisponuojantys veiksniai,<br />
klinika, gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės, jų diferencinė diagnostika,<br />
neatidėliotina pagalba <strong>ir</strong> intensyvi terapija. Anafilaksijos prevencija.<br />
5.11. Temos pavadinimas. Vabzdžių sukeltos alerginės reakcijos vaikams.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas.<br />
5.12. Temos pavadinimas. Vaikų astmos diagnostikos <strong>ir</strong> gydymo ypatumai.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Alerginė bronchinė astma: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, vaikų amžiaus<br />
klinikos ypatumai, diferencinė diagnostika. Vaikų astmos gydymo ypatumai:<br />
medikamentinė terapija, specifinė imunoterapija. Astmos ryšys su kitomis alerginėmis<br />
ligomis, kompleksinio gydymo reikšmė.<br />
5.13. Kitos alerginės kvėpavimo sistemos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Egzogeninis pneumonitas: etiologija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymas,. Alerginis bronchitas: etiologija, diferencinė diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas.<br />
5.14. Įgimtos imunodeficitinės būklės.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
P<strong>ir</strong>minių imunodeficitų klasifikacija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika.<br />
P<strong>ir</strong>minių imunodeficitų etiologinis <strong>ir</strong> simptominis gydymas. Sergančio imunodeficitu<br />
vaiko slaugos ypatumai.<br />
5.15. Vaikų alerginių ligų farmakoterapija <strong>ir</strong> kiti gydymo būdai.<br />
108
Trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Vaistų, vartojamų alerginių <strong>ir</strong> imuninių ligų gydymui, klinikinė farmakologija.<br />
Antihistamininių vaistų farmakokinetika, skyrimo indikacijos <strong>ir</strong> nepageidaujamas<br />
poveikis. Gliukokortikosteroidų vartojimo būdai <strong>ir</strong> ypatumai, nepageidaujamos<br />
reakcijos. Kitų antialerginių vaistų klinikinė farmakologija. Specifinė imunoterapija<br />
vaikų amžiuje.<br />
6. Privalomas dalykas.<br />
7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas:<br />
1. A.Raugalė Klinikinė pediatrijos farmakologija, Vilnius 1997 m.<br />
2. A.Raugalė Pediatrijos vaistų žinynas, Vilnius 1998 m.<br />
3. Autorių kolektyvas Vaikų gaivinimas (metodinės rekomendacijos), Vilnius<br />
1999 m.<br />
4. Autorių kolektyvas red. A.Raugalė Vaikų ligos I-IV t, Vilnius 2000-2006 m.<br />
m.<br />
5. A.Raugalė Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje, Vilnius 2001 m.<br />
6. V.Usonis Skiepų knyga, Vilnius 2002 m.<br />
7. Specializuota skubi pagalba vaikams. Red. L.Chameides, M.H. Hazinski,<br />
1998.<br />
8. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000.<br />
9. www.emedicine.com, www.aai.lt, www.alergija.lt<br />
10. Periodiniai žurnalai: ”Pediatrija”, „Vaikų pulmonologija <strong>ir</strong> alergologija“,<br />
„Allergy“, „Pediatric Allergology and Clinical Immunology“<br />
11. Aut.kolektyvas, red. Basys V. Vaiko priežiūros <strong>ir</strong> ligų žinynas, 1 (A-L),<br />
Vilnius, 2005.<br />
12. Adomaitienė D. <strong>ir</strong> kt. Klinikinės imunologijos įvadas, Vilnius, 2001.<br />
13. Dubakienė R. <strong>Alergologija</strong> (Pagrindai), Vilnius, 2002.<br />
14. Holgate ST et al. Allergy, Mosby International Ltd. 2001.<br />
15. “Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991.<br />
109
16. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. <strong>ir</strong> kt. alerginio kontaktinio<br />
dermatito diagnostika <strong>ir</strong> gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius,<br />
2001, 19p.<br />
17. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shap<strong>ir</strong>o G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma<br />
and Immunology from Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996.<br />
18. Middleton E., Ellis E.F., Jungingen J.W. et al. Allergy. Principles and<br />
Practice. Mosby. 1998.Vol. I, II.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka<br />
Rezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius<br />
teorinių žinių dalį, įvaldžius praktinius įgūdžius <strong>ir</strong> įvertinus žinias įskaitos metu<br />
atliktas ciklas užskaitomas. Tai patv<strong>ir</strong>tinama rezidentūros vadovo <strong>ir</strong> ciklo kuratoriaus<br />
parašais.<br />
9. Rezidentūros bazė<br />
Šį ciklą rezidentas atlieka Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje <strong>ir</strong><br />
konsultacinėje poliklinikoje, Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninėje <strong>ir</strong><br />
poliklinikoje, <strong>Medicinos</strong> diagnostikos centre.<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
Universiteto dėstytojai, licencijuoti pediatrai, alergologai – klinikiniai imunologai,<br />
turintys ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.<br />
110
Priedas 1.21.<br />
Dermatologija<br />
Apimtis kreditais – 12 kreditų (480 val.)<br />
Ciklo praktinė dalis valandomis – 434 val.<br />
Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
4<br />
1. Odos, šalia odos esančios gleivinės <strong>ir</strong> odos<br />
priedų struktūra, funkcijos, patologija<br />
2. Odos pažeidimų sandara <strong>ir</strong> diagnostika. 4<br />
3. Odos barjerinės funkcijos svarba, pažeidimas<br />
<strong>ir</strong> funkcijos atstatymas.<br />
4. Pūlinėlinės odos ligos 6<br />
5. Odos, gleivinių bei odos priedų grybelinės infekcijos 4<br />
6. V<strong>ir</strong>usinės odos <strong>ir</strong> gleivinės infekcijos 4<br />
7. Parazitinės odos ligos 2<br />
8. Laimo boreliozė 2<br />
9. Raudonės 4<br />
10. Papuloskvaminės ligos. Eritrodermijų diferencinė 4<br />
diagnostika.<br />
11. Dermatitai <strong>ir</strong> egzemos. 4<br />
12. Pūslinės <strong>ir</strong> pūslelinės odos ligos 4<br />
4. Ciklo tikslai <strong>ir</strong> turinys, studijų metodai.<br />
Ciklas sk<strong>ir</strong>tas alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos specialybės rezidentūros studijų<br />
programai.<br />
Ciklo tikslas susipažinti su odos <strong>ir</strong> gleivinių struktūra , funkcijomis, patologija; odos,<br />
odos priedų <strong>ir</strong> šalia odos esančios gleivinės ligų etiologija, patogeneze, klinika.<br />
Cikle numatyta 12 sk<strong>ir</strong>tingų temų, kurioms sk<strong>ir</strong>ta iš viso 58 teorinės valandos.<br />
Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos <strong>ir</strong><br />
reabilitacijos klinikos dėstytojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi<br />
dalis – 434 val. sk<strong>ir</strong>tos praktiniams užsiėmimams.<br />
4<br />
Praktinę ciklo dalį sudaro:<br />
1. Seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami teminiai<br />
pacientai, jų tyrimų rezultatai <strong>ir</strong> interpretacija, diagnozė, diferencinė diagnozė <strong>ir</strong><br />
gydymo planas;<br />
111
2. Rezidentų darbas dermatovenerologijos skyriuje <strong>ir</strong> konsultacijų skyriaus<br />
dermatologo <strong>ir</strong> venerologo konsultacijų kabinetuose;<br />
3. Dalyvavimas gydytojų sueigose, vizitacijose, kurių metu rezidentai referuoja jų<br />
kuruojamus ligonius;<br />
4. Dalyvavimas kartu su rezidentūros vadovu ar gyd.dermatovenerologu <strong>VU</strong>L<br />
Santariškių klinikų kitų skyrių ar kitų Vilniaus miesto ligoninių ligonių<br />
konsultacijose. Aptariama jų diagnozė, diferencinė diagnozė <strong>ir</strong> gydymo principai.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
1. Odos, odos darinių <strong>ir</strong> gleivinės morfologiją, fiziologiją, imunologiją <strong>ir</strong> patologiją;<br />
2. Surinkti detalią ligos anamnezę (odos pažeidimų <strong>ir</strong> bendrąją);<br />
3. Apžiūrėti <strong>ir</strong> įvertinti odos, jos darinių <strong>ir</strong> gleivinių būklę bei pagal klinikinę situaciją<br />
apžvelgti organų sistemas;<br />
4. Įvertinti <strong>ir</strong> aprašyti pažeidimo bėrimo elementų pobūdį, formą, išsidėstymą,<br />
pažeidimo vietą <strong>ir</strong> plotą, spalvą, konsistenciją;<br />
5. Indikacijas instrumentiniams <strong>ir</strong> laboratoriniams tyrimams <strong>ir</strong> mokėti juos<br />
interpretuoti;<br />
6. Įvertinti pašalinio vaistų poveikio sukeltą patologiją;<br />
5.1. Temos pavadinimas. Odos, šalia odos esančios gleivinės <strong>ir</strong> odos priedų<br />
struktūra, funkcijos, patologija<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Odos <strong>ir</strong> šalia odos esančios gleivinės bei odos priedų vystymasis. Odos <strong>ir</strong><br />
gleivinės bei odos priedų anatomija, histologija, pagrindinės funkcijos. Odos barjeras.<br />
Odos imuninė sistema <strong>ir</strong> imuninės reakcijos. Vidiniai <strong>ir</strong> išoriniai odos patologijos<br />
veiksniai. Patologiniai procesai odoje.<br />
5.2. Temos pavadinimas. Odos pažeidimų sandara <strong>ir</strong> diagnostika.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Dažniausi odos pažeidimai. P<strong>ir</strong>miniai <strong>ir</strong> antriniai odos bėrimų elementai, jų<br />
morfologija, lokalizacija, išsidėstymo tvarka, forma <strong>ir</strong> ryšys su odos, gleivinių bei<br />
odos priedų ligomis. Odos ligų klasifikacija, dažnumas. Problemos apimtis.<br />
112
5.3. Temos pavadinimas. Odos barjerinės funkcijos svarba,pažeidimas <strong>ir</strong><br />
funkcijos atstatymas.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Odos barjero sandara <strong>ir</strong> funkcijos. Rūgščių sluoknis <strong>ir</strong> natūralus drėkinantis<br />
faktorius. Odos drėgmės reguliacija. Odos barjero pažeidimo egzogeniniai <strong>ir</strong><br />
endogeniniai veiksniai. Pažeidimo mechanizmai. Odos barjero pažeidimas <strong>ir</strong> odos<br />
ligos. Odos barjero atstatymo priemonės. Emolientai, jų veikimo mechanizmai.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Pūlinėlinės odos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Stafilokokų, streptokokų <strong>ir</strong> kitos floros sukeltos pūlinėlinės ligos; impetigo,<br />
ektima, pūlinis daktilitas,, folikulitas, furunkulas, karbunkulas, lėtinės<br />
recidyvuojančios stafilokokinės infekcijos, rožė <strong>ir</strong> celiulitas, retos piodermijos<br />
(perionalinis celiulitas, botriomikozė, nekrotizuojantis farciitas, stafilokokinis<br />
nuplikytos odos sindromas, toksinio šoko sindromas). Patogenezė, klinika, diagnozė,<br />
gydymas. Pastovios odos mikrofloros sukeltos ligos: odos abscesas, eritrazma,<br />
pažastų trichomonozė, padų taškinė keratolizė. Neįprastų patogenų sukeltos<br />
infekcijos:H.influenzae, pseudomonas aeruginosa, erysipelothrix rusiopathiae, odos<br />
tbc, raupsai, zoonozės. Patogenezė, klinika, diagnozė, gydymas.<br />
5.5. Temos pavadinimas. Odos, gleivinių bei odos priedų grybelinės infekcijos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Dažniausios grybelinės infekcijos: įva<strong>ir</strong>iaspalvė dedervinė <strong>ir</strong> pityrosporum<br />
folikulitas, seborėjinis dermatitas. Etiopatogenezė, klinika, diagnozė, gydymas <strong>ir</strong><br />
profilaktika.<br />
Dermatofitozės. Klasifikacija. Trichofitija, mikrosporija, susna, pėdų <strong>ir</strong> nagų<br />
dermatofitozės: etiopatogenezė, klinika, laboratorinė diagnostika, priešgrybeliniai<br />
vaistai <strong>ir</strong> jų racionalus naudojimas. Dermatofitozių profilaktika.<br />
Odos <strong>ir</strong> gleivinės kandidozė. Klinika. Laboratorinė diagnostika, gydymas,<br />
profilaktika.<br />
5.6. Temos pavadinimas. V<strong>ir</strong>usinės odos <strong>ir</strong> gleivinės infekcijos.<br />
113
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Herpes simplex v<strong>ir</strong>usinė odos <strong>ir</strong> gleivinės infekcija. Etiopatogenezė, klinika,<br />
diagnostika, gydymas. Varicella zoster infekcija: vėjaraupiai, juosiančioji pūslelinė.<br />
Etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Herpes v<strong>ir</strong>usai <strong>ir</strong> ŽIV infekcija. CMV,<br />
EBV, HHV 6-8. Užkrečiamasis moliuskas. Žmogaus papilomav<strong>ir</strong>usinės odos<br />
infekcijos. Etiopatogenezė, klinika, gydymas.<br />
5.7. Temos pavadinimas. Parazitinės odos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Niežai <strong>ir</strong> panašios ligos. Etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas <strong>ir</strong><br />
profilaktika. Utėlėtumas. Klinika, gydymas. Uodų, blakių, blusų, musės kandikės<br />
sukeltos odos reakcijos. Epidemiologija, etiologija, klinika, diagnostika, gydymas.<br />
Cerkarinis dermatitas.<br />
5.8. Temos pavadinimas. Laimo boreliozė.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Laimo boreliozė. Epidemiologija, etiologija, klinika. Migruojanti eritema.<br />
Gėrybinė odos limfadenozė. Klinika. Vėlyvoji ligos stadija: lėtinis atrofuojantis<br />
galūnių dermatitas. Klinika. Laimo ligos laboratorinė diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymas, profilaktika.<br />
5.9. Temos pavadinimas Raudonės.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
P<strong>ir</strong>minės <strong>ir</strong> simptominės. Toksinė eritema. Išcentrinė žiedinė raudonė.<br />
Marginalinė raudonė (Erythema marginatum). Epidemiologija, patogenezė, klinika,<br />
diagnozė, diferencinė diagnostika, gydymas. Migruojanti eritema. Epidemiologija,<br />
patogenezė, klinika, diferencinė diagnostika, gydymas, prognozė. Kitos eriteminės<br />
būklės sergant sisteminėmis ligomis.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Papuloskvaminės ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Psoriazė, etiologija, patogenezė, klinika, eigos variantai, provokuojantys ligos<br />
atkryčius veiksniai. Retos ligos klinikinės formos. Psoriazės histopatologija. Diagnozė<br />
114
<strong>ir</strong> diferencinė diagnostika. Gydymas: vietinis, sisteminis, kombinuotas, rotacinis.<br />
Fototerapija. Raudonoji kerpligė, klinika, klinikiniai variantai, diagnozė, gydymas.<br />
Rožinė dedervinė, klinika, diagnozė, gydymas. Kitos ligos. Eritrodermijų diferencinė<br />
diagnostika.<br />
5.11. Temos pavadinimas. Dermatitai <strong>ir</strong> egzemos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Definicijos. Patologija. Išorinės <strong>ir</strong> vidinės priežastys. Klasifikacija, klinika,<br />
diagnozė. Iritacinis <strong>ir</strong> alerginis kontaktiniai dermatitai. Monetiškoji egzema. Atopinis<br />
dermatitas, etiopatogenezė, klinika, gydymas, prevencija. Dishidrolinė egzema.<br />
Asteatolinė egzema. Vystyklų dermatitas. Stazinis dermatitas. Profesinė patologija.<br />
5.12. Temos pavadinimas. Pūslinės <strong>ir</strong> pūslelinės odos ligos.<br />
Trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Pūslinė: paprastoji, vegetacinė, lakštinė <strong>ir</strong> raudonoji. Etiopatogenezė, klinika,<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas. Pūslinis pemfigoidas. Randėjantis<br />
pemfigoidas. Nėščiųjų pūslelinė (Herpes gestationis). Etiopatogenezė, klinika,<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas. Įgyta pūslinė epidermolizė. Linijinė<br />
IgA dermatozė. Diuringo pūslelinis dermatitas. Poraginė pūslelinė dermatozė.<br />
Praeinančioji (Groverio) akantolizinė dermatozė. Etiopatogenezė, klinika,<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas.<br />
6. 6. Privalomųjų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>enkamųjų dalykų (modulių programa): privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos litaratūros sąrašas:<br />
1. J.Lelis, G.Balevičienė, P.Gailevičius <strong>ir</strong> kt. Odos <strong>ir</strong> venerinių ligų atlasas, Kaunas,<br />
1998, 119 psl.<br />
2. Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių <strong>ir</strong> pūlinėlinių odos ligų atlasas, Vilnius, 2000,<br />
102 psl.<br />
3. T.Fitzpatrick et al. Dermatologija. Praktika. Maskva, 1999, 1044 psl.<br />
4. Balevičienė G., Maciulevičienė R. Odos ligų atlasas, Vilnius, 2002, 367 psl.<br />
115
5. Dubakienė R. <strong>Alergologija</strong>. Vadovėlis. Vilnkius, 2002, 255 psl.<br />
6.Marčiukaitienė I., Lapinskaitė G., Valiukevičienė S <strong>ir</strong> kt. Žvynelinės diagnostika <strong>ir</strong><br />
gydymas. Metodinė mokomoji priemonė, Vilnius, 2004, 27 psl.<br />
7. Braun-Falco o., Plewig G. et al Dermatology 2 nd edit. Berlin, 2000, 1853 p.<br />
8. Bolognia J., Jorizzo J., Rapini R. Dermatology vol.1,2, Mosby, Edinburg,2003,<br />
2450 p.<br />
9. Habif T. Clinical dermatology 4 th edit. Mosby, Edinburg, 2004, 1004 p.<br />
8. Žinių <strong>ir</strong> gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje<br />
vertinimo sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė <strong>ir</strong> praktinė dalys. Klausimai<br />
paruošti pagal ciklo programą.<br />
9. Rezidentūros bazė.<br />
Šį Dermatovenerologijos rezidentūros ciklą rezidentai atlieka <strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikų Dermatovenerologijos centre (J.Ka<strong>ir</strong>iūkščio 2). Rezidento darbo dienos<br />
trukmė 8 val.<br />
10. Rezidentų vadovai:<br />
1. I.O.Marčiukaitienė (m.dr.,doc.dermatovenerologė, darbo stažas 39 m.)<br />
2. G.S.Lapinskaitė (m.dr., dermatovenerologė, darbo stažas 39 m.)<br />
3. A.Vagoras (m.dr., dermatovenerologas, darbo stažas 5 m.)<br />
4. J.Lauraitis (gyd.dermatovenerologas, darbo stažas 32 m.<br />
116
Priedas 2.1.<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros koordinatorius<br />
Eil. nr. Vardas, pavardė<br />
<strong>VU</strong> dėstytojai<br />
1. Audra Blažienė Doc. dr.<br />
Pedagoginis <strong>ir</strong><br />
mokslo laipsnis<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija<br />
darbo stažas<br />
<strong>ir</strong><br />
Alergologoklinikinio<br />
imunologo, 24m.<br />
Darbo stažas<br />
117
Priedas 2.2.<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros rezidentų vadovai<br />
Eil.<br />
nr. Vardas, pavardė<br />
<strong>VU</strong> dėstytojai<br />
1. Audra Blažienė<br />
2. Rūta Dubakienė<br />
Pedagoginis <strong>ir</strong><br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
Doc.,<br />
med.m.dr.<br />
Prof., habil.<br />
med. m. dr.<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija<br />
darbo stažas<br />
<strong>ir</strong><br />
Alergologas-klinikinis<br />
imunologas, 24 m.<br />
darbo stažas<br />
Alergologas <strong>ir</strong><br />
klinikinis imunologas,<br />
30 m. darbo stažas<br />
118
Priedas 2.3.<br />
Alergologijos <strong>ir</strong> klinikinės imunologijos rezidentūros programojedėstysiantys<br />
dėstytojai<br />
Eil.<br />
nr. Vardas, pavardė<br />
<strong>VU</strong> dėstytojai<br />
Pedagoginis<br />
<strong>ir</strong> mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas ar<br />
ciklas, kuriam<br />
vadovaus<br />
1. Audra Blažienė Doc. dr. Alergologijos<br />
2. Rūta Dubakienė<br />
Prof. habil.<br />
dr.<br />
Alergologijos<br />
3. Remigijus Nargėla Doc. dr. Pulmonologijos<br />
4. Edvardas Danila Dr. Pulmonologijos<br />
5. Audrius Aidietis Doc. dr. Kardiologijos<br />
6. B<strong>ir</strong>utė Abraitienė Doc. dr. Kardiologijos<br />
7. Egidijus Berūkštis Doc. dr. Kardiologijos<br />
8. Aleksandras Kibarskis Doc. dr. Kardiologijos<br />
9. Jonas Misiūra Doc. dr. Kardiologijos<br />
10. Alfredas Rudys Doc. dr. Kardiologijos<br />
11. B<strong>ir</strong>utė Petrauskienė Doc. dr. Kardiologijos<br />
12. Žaneta Petrulionienė Doc. dr. Kardiologijos<br />
13. Rima Steponėnienė Doc. dr. Kardiologijos<br />
14. Algimantas Irnius<br />
15. Jonas Valantinas<br />
Prof. Habil.<br />
dr.<br />
Prof. Habil.<br />
Dr.<br />
Gastroenterologijos<br />
Gastroenterologijos<br />
16. Remigijus Garalevičius Doc. dr. Gastroenterologijos<br />
17. Danutė Speičienė Doc. dr. Gastroenterologijos<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija<br />
darbo stažas<br />
<strong>ir</strong><br />
Alergologas -<br />
klinikinis<br />
imunologas<br />
24 m. darbo stažas<br />
Alergologas -<br />
klinikinis<br />
imunologas<br />
30 m. darbo stažas<br />
Pulmonologas, 36<br />
m. darbo stažas<br />
Pulmonologas, 12<br />
m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
26 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
36 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
21 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
29 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
28 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
29 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
26 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
20 m. darbo stažas<br />
Kardiologas,<br />
32 m. darbo stažas<br />
Gastroenterologas,<br />
40 m. darbo stažas<br />
Gastroenterologas,<br />
27 m. darbo stažas<br />
Gastroenterologas,<br />
41 m. darbo stažas<br />
Gastroenterologas,<br />
41 m. darbo stažas<br />
119
18. Henrikas Čalkauskas Doc. dr. Gastroenterologijos<br />
Gastroenterologas,<br />
27 m. darbo stažas<br />
19. Nomeda<br />
Radiologas 15 m.<br />
Valevičienė Doc. Dr. Radiologija<br />
Rima<br />
darbo stažas<br />
20. Alg<strong>ir</strong>das<br />
Radiologas 17 m.<br />
Tamošiūnas Dr. Radiologija<br />
Edvardas<br />
darbo stažas<br />
21. Laimonas Griškevičius Dr.<br />
Klinikinė<br />
Hematologas,<br />
hematologija 5 m. darbo stažas<br />
22. Eugenijus Broslavskis Doc. dr. Infekcinės ligos<br />
Infektologas,<br />
45 m. darbo stažas<br />
23. Marius Miglinas Dr. Nefrologija<br />
24. Vytautas Razukas Doc. Dr. Nefrologija<br />
25. Liucija Saltanavičienė<br />
Anesteziologija <strong>ir</strong><br />
reanimatologija<br />
18 m. darbo stažas<br />
26. Alg<strong>ir</strong>das Venalis<br />
Prof. Habil.<br />
Reumatologas,<br />
Reumatologija<br />
Dr.<br />
27 m. darbo stažas<br />
Vidaus ligų<br />
27. V<strong>ir</strong>ginijus Šapoka Doc. dr. Vidaus ligos gydytojas,<br />
29 m. darbo stažas<br />
28. Jurgis<br />
Vidaus ligų<br />
Prof. Habil.<br />
Pliuškys<br />
Vidaus ligos gydytojas,<br />
Alg<strong>ir</strong>das<br />
Dr.<br />
45 m. darbo stažas<br />
Vidaus ligų<br />
29. Aušra Marcijonienė Vidaus ligos gydytojas,<br />
5 m. darbo stažas<br />
30. Dainius Characiejus Dr. Onkologija Onkologas<br />
31. Vidmantas Alekna Dr. Geriatrija<br />
Geriatras 25 m.<br />
darbo stažas<br />
32. Rima Filipavičiūtė Dr. Geriatrija<br />
Geriatras 30 m.<br />
darbo stažas<br />
33. Vaidotas Urbonavičius Doc. Dr. Endokrinologija<br />
Endokrinologas 25<br />
m. darbo stažas<br />
34. Saulius Grigonis Endokrinologija<br />
Endokrinologas 35<br />
m. darbo stažas<br />
35. Irena Ona Marčiukaitienė Doc. Dr. Dermatologija<br />
Dermatovenerologas<br />
39 m. darbo stažas<br />
36. Andrius Vagoras Dr. Dermatologija<br />
Dermatovenerologas<br />
5 m. darbo stažas<br />
37. Romualdas Kašinskas Doc. dr. Otorinolaringologija Otorinolaringologas<br />
38. Valmantas Budrys Doc. dr. Neurologija<br />
Neurologas<br />
22 m. darbo stažas<br />
39. Dalius Jatužis Dr. Neurologija<br />
Neurologas<br />
14 m. darbo stažas<br />
40. Gintaras Kaubrys Dr. Neurologija<br />
Neurologas<br />
18 m. darbo stažas<br />
41. Gražina Juodkaitė Doc. Dr. Akių ligos<br />
Oftalmologas 42 m.<br />
darbo stažas<br />
42. Rimvydas Ašoklis Dr. Akių ligos<br />
Oftalmologas 13 m.<br />
darbo stažas<br />
120
43. Darius Aukštikalnis Akių ligos<br />
44. Rasa Bagdonienė Dr. Akių ligos<br />
45. Laura Butkienė Akių ligos<br />
46. Stanislava Pakarklienė Akių ligos<br />
47. Radvilė Malickaitė Dr.<br />
Laboratorinė<br />
medicina<br />
48. Pranas Šerpytis Dr. Kardiologija<br />
49. Germanas Marinskis Dr. kardiologija<br />
Oftalmologas 9 m.<br />
darbo stažas<br />
Oftalmologas 31 m.<br />
darbo stažas<br />
Oftalmologas 32 m.<br />
darbo stažas<br />
Oftalmologas 32 m.<br />
darbo stažas<br />
Klinikinis<br />
imunologas 15 m.<br />
darbo stažas<br />
Kardiologas 22 m.<br />
darbo stažas<br />
Kardiologas 19 m.<br />
darbo stažas<br />
121
Priedas 4.1.<br />
VILNIAUS UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL KOMISIJOS<br />
2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178<br />
1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo <strong>ir</strong> mokslo bei Sveikatos apsaugos<br />
ministrų 2004 m. b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patv<strong>ir</strong>tintais Rezidentūros<br />
bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos nuostatais rezidentūros bazių vertinimui <strong>ir</strong> atrankai<br />
sudarau komisiją:<br />
Doc.dr. Alg<strong>ir</strong>das Utkus - <strong>Medicinos</strong> fakulteto prodekanas, komisijos p<strong>ir</strong>mininkas<br />
Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės ch<strong>ir</strong>urgijos, ortopedijos traumatologijos<br />
klinikos docentas<br />
Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos <strong>ir</strong> onkologijos klinikos<br />
lektorius<br />
Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas<br />
Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas<br />
Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja<br />
Asta Gutauskienė – Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė<br />
2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m.<br />
gegužės 13 d. atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė <strong>ir</strong> pateikti<br />
tv<strong>ir</strong>tinti.<br />
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros skyriui.<br />
Rektorius<br />
Išsiųsti: Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros sk., <strong>Medicinos</strong> fakultetui, komisijos nariams<br />
S. Vaškevičienė, 2687093<br />
122
Priedas 4.2.<br />
VILNIAUS UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO<br />
2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208<br />
Vilnius<br />
Vadovaujantis LR Švietimo <strong>ir</strong> mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m.<br />
b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros,<br />
odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų<br />
reikalavimų <strong>ir</strong> rezidentūros bazių atrankos <strong>ir</strong> vertinimo nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“ tv<strong>ir</strong>tinu<br />
rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos komisijos darbo reglamentą.<br />
PRIEDAS. 2 lapai.<br />
Prorektorius<br />
dr. A. Pikturna<br />
____________________________<br />
Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros sk., Finansų <strong>ir</strong> ekonomikos d<strong>ir</strong>ekcijai, <strong>Medicinos</strong><br />
fakultetui<br />
A. Gutauskienė, 2687094<br />
123
Priedas 4.3.<br />
PATVIRTINTA<br />
<strong>VU</strong> prorektoriaus<br />
dr. A. Pikturnos<br />
2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208<br />
REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO<br />
REGLAMENTAS<br />
I. BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
1. Rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos komisija (toliau vadinama –<br />
Komisija) sudaroma rezidentūros bazių vertinimui <strong>ir</strong> atrankai, atliekamai<br />
Vilniaus universitete nustatyta tvarka, organizuoti <strong>ir</strong> vykdyti.<br />
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus<br />
universiteto studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos <strong>ir</strong><br />
odontologijos rezidentūros reglamentu, Lietuvos Respublikos Švietimo <strong>ir</strong><br />
mokslo ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro<br />
įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei<br />
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų <strong>ir</strong><br />
rezidentūros bazių atrankos <strong>ir</strong> vertinimo nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“, kitais teisės<br />
aktais <strong>ir</strong> šiuo reglamentu.<br />
3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus<br />
įgaliojimus.<br />
4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su<br />
rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos organizavimu <strong>ir</strong> jų atlikimu.<br />
II.<br />
KOMISIJOS FUNKCIJOS<br />
5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros<br />
bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos procedūrų atlikimu.<br />
6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą <strong>ir</strong> atranką bei ją<br />
atlikdama;<br />
parenka rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijus;<br />
vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;<br />
nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;<br />
nustato tinkamiausias bazes;<br />
patv<strong>ir</strong>tina <strong>ir</strong> priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;<br />
nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;<br />
atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių<br />
atrankai <strong>ir</strong> vertinimui organizuoti <strong>ir</strong> vykdyti.<br />
7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte<br />
nurodytoms funkcijoms vykdyti.<br />
III.<br />
KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS<br />
8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:<br />
gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą,<br />
mokymo proceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;<br />
prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;<br />
124
gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong><br />
atrankos išvadas, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo<br />
likviduota, reorganizuota ar neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;<br />
susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos nagrinėjimu,<br />
aiškinimu, vertinimu <strong>ir</strong> palyginimu.<br />
9. Komisija privalo:<br />
vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas <strong>ir</strong> Vilniaus universiteto nustatytas<br />
užduotis;<br />
vykdydama funkcijas <strong>ir</strong> užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;<br />
Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų <strong>ir</strong> sprendimų susijusių su<br />
rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos, paaiškinimus;<br />
nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami<br />
rezidentūros bazėje;<br />
nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;<br />
nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;<br />
apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;<br />
neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo <strong>ir</strong> atrankos<br />
procedūromis, jei jos atskleidimas prieštarauja įstatymams.<br />
IV.<br />
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS<br />
10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame<br />
dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių.<br />
11. Komisijos veiklai vadovauja p<strong>ir</strong>mininkas. P<strong>ir</strong>mininkas sk<strong>ir</strong>iamas Vilniaus<br />
universiteto Rektoriaus įsakymu.<br />
12. Jei p<strong>ir</strong>mininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus<br />
universiteto Rektorius pask<strong>ir</strong>ia jį pavaduojantį Komisijos narį.<br />
13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atv<strong>ir</strong>u vardiniu<br />
balsavimu. Jeigu balsai pasisk<strong>ir</strong>sto po lygiai, lemia Komisijos p<strong>ir</strong>mininko<br />
balsas.<br />
14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pas<strong>ir</strong>ašo visi Komisijos<br />
posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš p<strong>ir</strong>mininko<br />
pask<strong>ir</strong>tų Komisijos narių.<br />
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS<br />
15. Posėdžio protokolai <strong>ir</strong> kiti rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos procedūrų<br />
dokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos<br />
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.<br />
16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas<br />
rezidentūros bazes, priėmus sprendimą nutraukti vertinimą <strong>ir</strong> atranką,<br />
įvykdžius visas Vilniaus universiteto užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla<br />
pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetui priėmus sprendimą dėl jos<br />
išformavimo.<br />
17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta<br />
tvarka.<br />
125
Priedas 4.4.<br />
VILNIAUS UNIVERSITETAS<br />
REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS<br />
POSĖDŽIO<br />
PROTOKOLAS<br />
1. Nr. 01<br />
Vilnius<br />
Posėdis įvyko 2005-05-02 15 val.<br />
P<strong>ir</strong>mininkas – doc. Alg<strong>ir</strong>das Utkus<br />
Sekretorė – Asta Gutauskienė<br />
Dalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta ekrašienė<br />
(komisijos nariai), Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava<br />
Vaškevičienė.<br />
Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.<br />
Darbotvarkė:<br />
2. Dėl <strong>VU</strong> rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos.<br />
SVARSTYTA. <strong>VU</strong> rezidentūros bazių vertinimas <strong>ir</strong> atranka.<br />
Vadovaujantis LR Švietimo <strong>ir</strong> mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m.<br />
b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros,<br />
odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų<br />
reikalavimų <strong>ir</strong> rezidentūros bazių atrankos <strong>ir</strong> vertinimo nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“<br />
rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros bazių vertinimo anketą (toliau –<br />
anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti rezidentūros bazėmis,<br />
pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta<br />
rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos komisija (toliau – komisija) gavo 21<br />
užpildytą anketą. Vadovaujantis Rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos komisijos<br />
darbo reglamentu išnagrinėjusi gautas anketas komisija priėmė nutarimus.<br />
NUTARTA:<br />
1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:<br />
1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;<br />
1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;<br />
1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;<br />
1.4. Valstybinis patologijos centras;<br />
1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;<br />
1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;<br />
1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;<br />
126
1.8. VšĮ Centro poliklinika;<br />
1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;<br />
1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;<br />
1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;<br />
1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinė ligoninė;<br />
1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika<br />
1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;<br />
1.15. UAB „Sanitas Familiae“;<br />
1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,<br />
1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.<br />
2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:<br />
2.1. UAB „Northway medicinos centras“;<br />
2.2. UAB „SK Impeks <strong>Medicinos</strong> diagnostikos centras“;<br />
2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.<br />
3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.<br />
3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis<br />
įstatams, ar ats<strong>ir</strong>adus kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka<br />
teisę koreguoti atrinktų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.<br />
P<strong>ir</strong>mininkas<br />
doc. Alg<strong>ir</strong>das Utkus<br />
Sekretorė<br />
Asta Gutauskienė<br />
127
Priedas 4.5.<br />
VILNIAUS UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ<br />
2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236<br />
Vilnius<br />
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo <strong>ir</strong> mokslo bei Sveikatos<br />
apsaugos ministrų įsakymu patv<strong>ir</strong>tintais Rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos<br />
nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) <strong>ir</strong> Vilniaus universiteto<br />
Rezidentūros bazių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos komisijos sprendimu, įsakau:<br />
1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tv<strong>ir</strong>tinti šias rezidentūros<br />
bazes:<br />
1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;<br />
1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;<br />
1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;<br />
1.4. Valstybinis patologijos centras;<br />
1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;<br />
1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;<br />
1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;<br />
1.8. VšĮ Centro poliklinika;<br />
1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;<br />
1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;<br />
1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;<br />
1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės <strong>ir</strong> infekcinių ligų universitetinė ligoninė;<br />
1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika<br />
1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;<br />
1.15. UAB „Sanitas Familiae“;<br />
1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,<br />
1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.<br />
128
2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tv<strong>ir</strong>tinti šias rezidentūros<br />
bazes:<br />
2.1. UAB „Northway medicinos centras“;<br />
2.2. UAB „SK Impeks <strong>Medicinos</strong> diagnostikos centras“;<br />
2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.<br />
3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar ats<strong>ir</strong>adus<br />
kitoms nenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos <strong>ir</strong><br />
vertinimo komisijai koreguoti patv<strong>ir</strong>tintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.<br />
Rektorius<br />
akad. B. Juodka<br />
Išsiųsti: Doktorantūros <strong>ir</strong> rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms<br />
S. Vaškevičienė, 2687093<br />
129
Priedas 4.7.<br />
Bendrosios nuostatos<br />
REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA<br />
Anketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministro<br />
<strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymu<br />
Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei<br />
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų <strong>ir</strong> rezidentūros<br />
bazių atrankos <strong>ir</strong> vertinimo nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“.<br />
Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į <strong>VU</strong> <strong>Medicinos</strong> fakulteto<br />
Podiplominių studijų skyrių (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei<br />
pateikiama elektronine forma (el. paštu rezidentura@santa.lt ) iki kalendorinių metų<br />
lapkričio 1 d.<br />
Anketos elektroninis variantas pateiktas <strong>VU</strong> MF tinklalapio puslapyje<br />
„Informacija <strong>VU</strong> MF rezidentams” (URL:<br />
http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm).<br />
Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta <strong>ir</strong><br />
parinkta atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai<br />
atlikti įstaiga, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos<br />
Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr.<br />
1359)<br />
<strong>Medicinos</strong> rezidentūra yra sk<strong>ir</strong>tos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti<br />
medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios<br />
pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiems išduodamas<br />
rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos<br />
gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja <strong>ir</strong><br />
atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas <strong>ir</strong> įgyja specializuotos<br />
medicinos žinių, įgūdžių <strong>ir</strong> klinikinės pat<strong>ir</strong>ties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės<br />
Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos<br />
krypties studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas,<br />
nurodantis suteiktą gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Per<br />
rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja <strong>ir</strong> atlieka nustatytas pareigas<br />
rezidento vadovo prižiūrimas <strong>ir</strong> įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių <strong>ir</strong><br />
klinikinės pat<strong>ir</strong>ties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų<br />
rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į<br />
sveikatos priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje<br />
vykdomos rezidentūros studijos <strong>ir</strong> jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti<br />
rezidentai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003<br />
m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu<br />
rezidentas, padedamas rezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų<br />
žinių <strong>ir</strong> gebėjimų, lygiagrečiai vyksta <strong>ir</strong> su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai<br />
130
(Lietuvos Respublikos Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Sveikatos<br />
apsaugos ministro 2004 m. b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl<br />
medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos<br />
rezidentūros studijų programų reikalavimų <strong>ir</strong> rezidentūros bazių atrankos <strong>ir</strong> vertinimo<br />
nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“)<br />
Rezidento vadovu sk<strong>ir</strong>iamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros<br />
specialistas, d<strong>ir</strong>bantis rezidentūros bazėje <strong>ir</strong> turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo<br />
stažą pagal profesinę kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl<br />
gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje<br />
rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų<br />
nustatytos formos pažymą, patv<strong>ir</strong>tinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą (Lietuvos<br />
Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr.<br />
1359)<br />
131
REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA<br />
Duomenys apie įmonę (įstaigą)<br />
1. Administraciniai duomenys<br />
Įmonės, įstaigos pavadinimas<br />
Adresas<br />
Telefonas<br />
Faksas<br />
Elektroninis paštas<br />
Įmonės, įstaigos steigėjas<br />
Įmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigos<br />
vardas<br />
pavardė<br />
telefonas faksas Elektroninis paštas<br />
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM<br />
(Odontologų rūmų) išduotos licencijos numeris <strong>ir</strong> data<br />
Įmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija<br />
2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veiklą<br />
kokie skyriai <strong>ir</strong> jų skaičius<br />
gydytojų <strong>ir</strong> jiems prilygintų specialistų skaičius<br />
gydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius <strong>ir</strong> jų kvalifikacija<br />
(licencijos, sertifikatai)<br />
medicininė–diagnostinė įranga<br />
lovų skaičius<br />
gydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metus<br />
kokios procedūros (operacijos) atliekamos<br />
procedūrų (operacijų) skaičius per metus<br />
atliekami laboratoriniai tyrimai<br />
132
atliekami radiologiniai tyrimai<br />
atliekami kiti tyrimai<br />
3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybės<br />
Biblioteka<br />
gaunami periodiniai mokslo <strong>ir</strong> medicinos praktikos leidiniai<br />
Patalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas <strong>ir</strong> kt.)<br />
Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)<br />
4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)<br />
Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti<br />
atliekami įmonėje (įstaigoje)<br />
Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius<br />
5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau<br />
informacijos apie Jūsų įmonę (įstaigą)<br />
Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuo<br />
parašas<br />
Data<br />
133
Change language