6. ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ - Panevėžio rajono savivaldybė

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: esamos būklės analizė
6 skyrius: Žemės naudojimo būklė
Sertifikuotų ūkių, kurių produkcijai keliami dideli reikalavimai pagal ekologinio žemės ūkio
taisykles ir ES Tarybos reglamentus, 2004 metų būklei buvo 156 ha žemės, o 2005 metais žemės plotas
– 1605 ha. Nuo 2004 iki 2005 metų padidėjo 1449 ha t.y. pokytis 10,28 karto.
Palyginus 2004 - 2006 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir sandoriais perleistus kitų
asmenų nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotus, matyti, kad tokios žemės rinkos aktyvumo
protrūkis, prasidėjęs 2004 m., pamažu slopsta, nors rinkos augimo tempas dar išlieka pakankamai
aukštas (apie 5 %). Santykinai daugiausia (10-17 %) perleidžiamos žemės plotai padidėjo Panevėžio,
Klaipėdos, Tauragės ir Alytaus apskrityse. Tačiau Telšių, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2006
metais buvo perleista 4-10 % mažiau žemės ūkio paskirties žemės nei 2005 m. Perleidžiamų plotų
mažėjimas, kai kuriose apskrityse ir rinkos augimo tempų lėtėjimas neturėjo jokio poveikio įkeičiamos
žemės plotų didėjimui, vykusiam beveik visoje Lietuvoje.
Pagrindinis padidėjusios paklausos rodiklis yra auganti sandoriais perleidžiamos žemės apimtis.
Pasiūlą kol kas daugiausia nulemia žemės gražinimas ir kai kur kita valstybinės žemės privatizacija.
Vien privatizuojamos žemės nepakanka patenkinti paklausai, ypač Vidurio Lietuvoje, kur likusios
privatizuoti žemės nėra daug, o paklausa išlieka pakankamai didelė.
2006 m. Lietuvos rajonuose ir savivaldybėse privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas
padidėjo po 0,2 - 5,6 tūkst. ha. Daugiausia – Telšių (5,6 tūkst. ha), Vilniaus (5,4 tūkst. ha), Akmenės
(5,1 tūkst. ha) ir Raseinių (4,6 tūkst. ha) rajonuose. Vidurio Lietuvoje daugiausia buvo naujai
privatizuota po 2,6-4 tūkst. ha, visur kitur – po 1,5 - 2,6 tūkst. ha. Mažiau – tik atskiruose rajonuose,
daugiausia – šiaurės Lietuvoje.
Per metus perleistos privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo naujai privatizuotą
visoje Panevėžio, Marijampolės, beveik visoje Šiaulių (išskyrus Akmenės raj., kuriame dėl juridinių
asmenų veiklos buvo naujai privatizuota daug valstybinės žemės), Kauno (išskyrus Kaišiadorių raj.),
Klaipėdos, Tauragės, Utenos apskrityse. Dalyje Vilniaus apskrities žemės perleidimai taip pat truputį
viršijo per metus privatizuotos žemės plotą.
Toks teritorinis pasiskirstymas iš esmės atspindi žemės rinkos realijas. Pietų Lietuvoje, dalyje
Telšių apskrities ir kai kuriuose kituose rajonuose žemės rinka yra santykinai ramesnė, rinkos
intensyvumas 2006 m., išreiškiamas perleistos ir buvusios metų pradžioje privačios žemės ūkio
paskirties žemės plotų santykiu, siekė 3,6-5,1 %. Šiek tiek didesniu intensyvumu (5,1-6,4 %)
pasižyminti teritorinė zona driekiasi iš rytų į vakarus, apimdama Utenos apskritį, dalį Kauno apskrities,
taip pat Švenčionių ir kitus rajonus. Didžiausias rinkos intensyvumas (9,5-11,7 %) dėl tinkamumo
rekreacijai ar gyvenamųjų namų statybai buvo užfiksuotas Klaipėdos, Vilniaus rajonuose. Likusioje
Lietuvos dalyje rinka buvo aktyvesnė dėl palankesnių sąlygų ūkininkauti ir ūkių plėtros. Rinkos
intensyvumas čia siekė iki 10,9 % Akmenės raj. bei kai, kuriuose kituose rajonuose.
Mažiausiai aktyviuose rajonuose žemės rinkos intensyvumas yra bent pora kartų didesnis nei
Vakarų Europos šalyse. Taip yra dėl spartesnių ūkių formavimosi procesų, šiuo metu vykstančių
Lietuvoje, ir mažesnės perspektyvių ūkių koncentracijos. Jau yra požymių, kad kai kuriuose
intensyvios žemdirbystės rajonuose (Joniškio, Pakruojo, Šakių) ūkių koncentracija jau pasiekė tokią
ribą, kai į rinką nebepatenka pakankamai patrauklių tiek kainos, tiek kokybinių charakteristikų požiūriu
UAB ,,Panprojektas”, 2008 m. 106