6. ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ - Panevėžio rajono savivaldybė

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: esamos būklės analizė 

6 skyrius: Žemės naudojimo būklė 

6. ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ 

6.1. Žemės naudmenų pasiskirstymas ir kitimo tendencijos 

Pagal Lietuvos Respublikos žemės fondo 2007 metų sausio 1 d. duomenis Panevėžio rajono 

savivaldybės bendras plotas yra 217 834,38 ha. Ji užima 27,64 % nuo apskrities ploto ir 3,34 % nuo 

šalies teritorijos ploto. Panevėžio rajono savivaldybė yra didžiausia pagal užimamą plotą Panevėžio 

apskrityje. 

Žemės ūkio naudmenos sudaro 124 424,52 ha arba 57,12 % nuo bendro rajono ploto ir pagal ūkinio 

naudojimo ypatumus pasiskirsto: 

ariamoji žemė – 114 632,61 ha (92,13 %), sodai – 1 836,92 ha (1,48 %), pievos ir natūralios 

ganyklos – 7 954,99 ha (6,39 %). 

Esamas miškų plotas – 74382,30 ha, rajono savivaldybės teritorijos miškingumas (miško žemės 

ir visos rajono teritorijos plotų santykis) – 34,15 %. Lyginant su bendru apskrities miškingumu, kuris 

yra 27,3 %, rajono savivaldybės miškingumas yra 6,85 % didesnis. Lyginant su bendru šalies 

miškingumu, kuris yra 32,40 % rajono savivaldybės teritorijos miškingumas yra 1,75 % didesnis. 

Keliai užima 3 706,37 ha, t.y. 1,70 % nuo bendro rajono ploto. 

Užstatyta teritorija sudaro 4 620,64 ha, t.y. 2,12 % nuo bendro rajono ploto. 

Vandenys užima 4 565,01 ha, t.y. 2,09 % nuo bendro rajono ploto. 

Kita žemė užima 6 135,54 ha, t.y. 2,82 % nuo bendro rajono ploto (6.1.1 pav.). 

57,12% 

2,82% 

2,09% 

2,12% 

1,70% 

34,15% 

Žemės ūkio naudmenos 

Miškai 

Keliai 

Užstatyta teritorija 

Vandenys 

Kita žemė 

6.1.1 pav. Panevėžio rajono savivaldybės žemės naudmenų pasiskirstymas 2007- 01-01 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2007 m.) 

UAB ,,Panprojektas”, 2008 m. 97



Žemės fondo naudojimo intensyvumas apibūdinamas žmogaus pertvarkytų plotų (žemės ūkio 

naudmenų, kelių, užstatytų teritorijų) santykiu su bendru plotu (be stambių vandens telkinių). Pagal 

šiuos rodiklius Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos žemės naudojimo intensyvumas yra panašus 

kaip ir kitose Panevėžio apskrities savivaldybėse ir nežymiai didesnis (4,86 %) negu šalyje (6.1.1. 

lentelė). 

6.1.1 lentelė. Žemės fondo naudojimo intensyvumo rodikliai 2007-01-01 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2007 m.). 

Eil. Rodikliai 

Mato Biržų Kupiškio Panevėžio Pasvalio Rokiškio Lietuvoje 

Nr. 

vnt. raj. raj. raj. raj. raj. 

1. Bendras plotas ha 147625 108013 217834 128912 180651 6530023 

2. Vandens ūkio ha 1672 1657 1728 630 4075 176884 

paskirties žemė 

3. Ploto skirtumas (1-2) ha 145953 106356 212106 128282 176576 6353139 

4. Žemės ūkio naudmenos ha 95090 62335 124425 96723 101248 3468383 

5. Miškai ha 38855 30305 74382 21376 50565 2115215 

6. Keliai ha 1920 1729 3706 2354 3634 132116 

7. Užstatytos teritorijos ha 3002 2546 4621 3244 4082 180063 

8. Iš viso (4+5+6+7): ha 138867 96918 207134 123697 283226 5895777 

9. Plotų santykis (8:3) proc. 95,15 91,13 97,66 96,43 90,35 92,80 

Žemės fondo sudėtis ir kitimas per 2005 – 2007 metų laikotarpį pateikiami 6.1.2 lentelėje ir 6.1- 

1 PRIEDE. 

6.1.2 lentelė. Žemės fondo struktūros kitimas procentais 2005 – 2007 m. 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2005 – 2007 m.). 

Metai 

Žemės 

ūkio 

naudmenos 

Iš jų 

ariamoji 

žemė 

sodai 

pievos, 

natūralios 

ganyklos 

Miškai 

Keliai 

Užstatyta 

teritorija 

Vandenys 

Kita 

žemė 

2005 57,31 91,31 1,44 7,25 33,10 1,93 2,12 2,09 3,45 

2006 57,13 92,14 1,45 6,41 34,14 1,70 2,12 2,09 2,82 

2007 57,12 92,13 1,48 6,39 34,15 1,70 2,12 2,09 2,82 




140000 

120000 

124849,83 

124447,78 

124424,52 

100000 

ha 

80000 

72100,27 

74382,3 

74382,3 

2005 

2006 

60000 

2007 

40000 

20000 

4205,05 

3706,37 

3706,37 

4621,56 

4620,64 

4620,64 

4665,46 

4565,01 

4565,01 

7492,21 

6112,28 

6135,54 

0 

Žemės ūkio 

naudmenos 

Miškai Keliai Užstatyta 

teritorija 

Vandenys 

Kita žemė 

6.1.2 pav. Panevėžio rajono savivaldybės žemės fondo kitimas ha 2005 – 2007 m. (duomenys: Lietuvos 

Respublikos žemės fondas, (2005 – 2007 m.). 

Kaip matyti iš 6.1.2 lentelės, 6.1-1 PRIEDO ir 6.1.2 paveikslo, nuo 2005 metų iki 2007 metų 

žemės ūkio naudmenų bendras plotas pakito nežymiai, sumažėjo tik 0,19 %. Kasmet didėjo sodų bei 

ariamosios žemės plotai, o pievų ir natūralių ganyklų sumažėjo 0,84 %. Rajono savivaldybės miško 

žemės plotas nuo 2005 iki 2007 metų padidėjo 2 282,03 ha t.y. miškingumas padidėjo 1,05 %. 2006 m. 

sumažėjo 0,23 % kelių plotas, užstatytos teritorijos ir vandenų plotai visiškai nesikeitė. Nuo 2005 iki 

2007 metų sumažėjo 1 356,67 ha (0,63 %) nenaudojamos žemės plotas. 

Nusausintos ir drėkinamos žemės plotas per 2005 – 2007 metų laikotarpį nekito ir sudarė 148 

876,6 ha. 

Rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo 

paskirtį pateiktas 6.1.3 paveiksle ir 6.1-2 PRIEDE. Žemės ūkio paskirties žemės plotai per 2005 – 2007 

metų laikotarpį sumažėjo – 350,43 ha (0,16 %). Privačios žemės plotai per tą patį laikotarpį padidėjo 

5,62 %, o valstybinės – sumažėjo 5,62 %. 

Miškų ūkio paskirties žemės plotai padidėjo 123,73 ha (0,06 %). Privačios žemės plotai 

padidėjo 2,71 % ir sumažėjo valstybinės žemės plotai 2,71 %. 

Vandens ūkio paskirties žemės plotai per 2005 – 2007 metų laikotarpį nekito. 2005 m. privačios 

žemės nebuvo, 2006 metais 37,50 ha privačios vandens ūkio paskirties žemės priklausė 14 žemės 

naudotojų ir sudarė 2 sklypus. Privačios vandens ūkio žemės padidėjo 2,17 %, o valstybinės sumažėjo 

2,17 %. 

Privačios konservacinės paskirties žemės nėra. 2005 metais 1,28 ha valstybinės konservacinės 

paskirties žemės priklausė 1 žemės naudotojui ir sudarė 14 sklypų. Tai saugomų gamtos ir kultūros 

paveldo objektų valstybinė konservacinės paskirties žemės. 

Kitos paskirties žemės plotai padidėjo 226,70 ha (0,10 %). Privačios žemės plotai padidėjo 5,85 

% ir sumažėjo valstybinės žemės plotai 5,85 %. 




70 

60 

50 

62,37 

62,27 

62,21 

2005 

2006 

2007 

Procentai 

40 

30 

33,85 

33,90 

33,91 

20 

10 

0 

Žemės ūkio 


Miškų ūkio 


0,79 

0,79 

0,79 

Vandens ūkio 


0,01 

0,01 

0,01 

Konservacinės 


2,98 

3,03 

3,08 

Kitos paskirties 

žemė 

6.1.3 pav. Panevėžio rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas pagal tikslinę žemės 

naudojimo paskirtį procentais 2005 – 2007 m. (duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2005 – 

2007 m.). 

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumą apibūdina: 

- neįteisintos naudotis valstybinės žemės plotas. Kuo mažiau neįteisintos naudotis žemės, tuo 

žemė naudojama intensyviau; 

- laisvos valstybinės žemės plotas. Kuo daugiau privatizuota valstybinės žemės, tuo žemė 

naudojama intensyviau; 

- deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, lyginant su statistiniu plotu. Deklaruotų plotų 

santykinis didėjimas rodo didesnį ūkių susiformavimo laipsnį ir žemės naudojimo aktyvumą; 

- daug darbo sąnaudų reikalaujančių arba prekinei produkcijai skirtų žemės ūkio augalų ploto 

santykis su bendru žemės ūkio naudmenų plotu. Šiems augalams priskiriami vienamečiai pasėliai, sodai 

ir uogynai. Likusį plotą sudaro dviejų ir daugiau metų daugiametės žolės, pievos, ganyklos, pūdymai ir 

dirvonai; 

- perspektyvių ūkių susiformavimo laipsnis. Kuo didesnį plotą užima ūkininkų ir žemės ūkio 

veikla užsiimančių juridinių asmenų ūkių žemė, kurioje auginama santykinai daugiau prekinei 

produkcijai skirtų žemės ūkio augalų, tuo žemė naudojama intensyviau. 




6.1.3 lentelė. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo rodikliai 2007-01-01 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2007 m.). 

Eil 

. 

Nr. 

1. 

2. 

3. 

4. 

Rodikliai 

Žemės ūkio naudmenos 

žemės ūkio paskirties 

žemėje (2007-01-01) 

Iš jų – valstybinėje žemėje 

Iš jų – neįteisintos naudotis 

Laisvos valstybinės žemės 

plotas (žemės ūkio 

naudmenos) 

Mato 

vnt. 

tūkst. 

ha 

tūkst. 

ha 

tūkst. 

ha 

Biržų raj. 

Kupiškio 

raj. 

Panevėžio 

raj. 

Pasvalio 

raj. 

Rokiškio 

raj. 

92659,99 60283,63 121634,31 95683,08 98587,28 

Lietuvoje 

3365028,4 

5 

24261,93 10373,38 24995,17 14147,99 30605,62 831133,05 

408,71 2676,60 1721,52 1918,91 9760,12 224902,58 

(3:2) proc. 1,68 25,80 6,89 13,56 31,89 27,06 

tūkst. 

ha 

11225,06 4608,25 7715,88 4656,24 14035,80 - 

(4:1) proc. 12,11 7,64 6,34 4,87 14,24 

5. 

Ūkininkų ūkių naudojamos 

(deklaruotos) žemės ūkio 

naudmenos 

tūkst. 

ha 

65760,52 40105,80 55568,14 51672,49 53521,52 

1806375,4 

6 

(5:1) proc. 70,97 66,53 45,68 54,00 54,29 53,68 

6. 

Ūkininkų ūkių registre 

įregistruotas ūkių skaičius 

vnt. 2336 1913 1668 1865 2720 94452 

7. 

8. 

Ūkininkų ūkių žemės ūkio 

naudmenos 

Privačių juridinių asmenų 

ūkių žemės ūkio 

naudmenos 

tūkst. 

ha 

tūkst. 

ha 

22666,01 17118,72 14643,09 15858,03 22675,58 689967,32 

3105,20 1445,04 5469,73 4542,73 1502,07 79910,09 

9. Iš viso (7+8) 

tūkst. 

ha 

25771,21 18563,76 20112,82 20400,76 24177,65 769877,41 

(9:1) proc. 27,81 30,79 16,54 21,32 24,52 22,88 

Iš 6.1.3 lentelės duomenų matyti, kad Panevėžio rajono savivaldybėje neįteisintos naudotis 

žemės ūkio naudmenos sudaro 6,89 %. Ūkininkų ūkių ir privačių juridinių asmenų ūkių žemės ūkio 

naudmenos sudaro 16,54 %. Tai rodo, kad žemės ūkio paskirties žemė naudojama pakankamai 

intensyviai. Kiti rodikliai nedaug skiriasi nuo kitų Panevėžio apskrities savivaldybių bei nuo šalies 

vidurkio. 




6.1.4 lentelė. Žemės fondo struktūros kitimas procentais 1995 – 2000 m. 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 1995 – 2000 m.) 

Meta 

i 

Žemės 

ūkio 

naudmenos 

ariamoji 

žemė 

Iš jų 

sodai 

pievos, 

natūralios 

ganyklos 

Miška 

i 

Keliai 

Užstatyt 

a 

teritorija 

Vandenys 

Kita 

žemė 

1995 58,66 87,92 1,25 10,83 31,78 1,94 2,36 2,09 3,17 

2000 58,06 89,00 1,20 9,80 31,87 1,93 2,12 2,10 3,92 

Kaip matyti iš 6.1.4 lentelės nuo 1995 metų iki 2000 metų bendras žemės ūkio naudmenų plotas 

pakito nežymiai t.y. sumažėjo 0,60 %. Žemės ūkio naudmenų struktūroje per tą patį laikotarpį įvyko 

naudmenų persiskirstymas. Padidėjo ariamos žemės plotas 1,08 %, o sodų plotas ir pievų bei natūralių 

ganyklų plotas sumažėjo 1,03 %. Miško žemės plotas padidėjo 0,09 %. Vandenų plotai padidėjo 0,01 

%. Užstatytos teritorijos plotai sumažėjo 0,24 %, kitos žemės plotai padidėjo 0,75 %. 

Apibendrinimas 

• Rajono savivaldybės žemės naudojime žemės ūkio naudmenų plotas nuo 2005 metų iki 

2007 metų kito nežymiai, sumažėjo 0,19 %. Mažai keitėsi plotai ir žemės ūkio naudmenų 

struktūroje. 

• Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos žemės fondo naudojimo intensyvumas yra 

panašus kaip kitose Panevėžio apskrities rajonų savivaldybėse ir nežymiai didesnis (4,86 

%) už šalies. 

• Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bendras žemės ūkio paskirties žemės 

plotas nuo 2005 iki 2007 metų sumažėjo 0,16 %. Žemės naudojimas žemės ūkio produktų 

gamybai privačiame sektoriuje padidėjo 5,62 %. 

• Miško žemės plotas nuo 2005 iki 2007 metų padidėjo 1,05 %. 

• Rajono savivaldybėje miškų ūkio paskirties bendras žemės plotas nuo 2005 iki 2007 metų 

padidėjo 0,06 %. Privačiame sektoriuje padidėjo 2,71 %. 

• Kitos žemės plotai nuo 2005 iki 2007 metų sumažėjo 0,63 %. 

• Kitos paskirties žemė, pagal teritorijų planavimo dokumentus skirta gyvenamosioms, 

visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ir kitiems tikslams, privačiame sektoriuje 

padidėjo 5,85 %. 

6.2. Žemės naudmenų potencialo apibūdinimas 

Pagal mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarką ir mažiau palankias ūkininkauti 

vietoves, patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D – 72 ,,Dėl mažiau 

palankių ūkininkauti vietovių”, Panevėžio rajono savivaldybės Karsakiškio ir Smilgių seniūnija 




priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Žemės ūkio naudmenos šioje seniūnijoje sudaro 11 

225 ha. Mažo našumo žemių dalis žemės ūkio naudmenose - 26,2 %. 

Žemės ūkio naudmenų našumo įvertinimas atliktas 1990 metais. Panevėžio rajono savivaldybės 

vidutinis žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumas yra 47,5 balai. Lyginant su apskrities vidutiniu 

žemės ūkio naudmenų našumu, kuris yra 45,6 balai, rajono savivaldybės vidutinis žemės ūkio 

naudmenų našumas yra didesnis. 

Pagal melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko suvestinius duomenis 

apie šalies melioruotą žemę ir melioracijos statinius 2007-01-01 datai rajono savivaldybėje sausinamos 

žemės plotas buvo 148 876,06 ha, iš to skaičiaus sausinamas drenažu – 115 423,68 ha. Iš bendro ploto 

žemės ūkio naudmenos – 114 286,5 ha. 

Blogai veikiančio drenažo plotas yra 6 100 ha (5,29 % drenuotų žemių ploto). Vienas iš žemės 

naudojimą apsprendžiančių rodiklių yra sausinimo sistemų būklė. Per 2006 metus nevykdoma 

sausinimo sistemų nauja melioracinė statyba, bet rekonstruota, suremontuota 4,22 % blogai veikiančio 

drenažo (186,31 ha). 

Rajono savivaldybės teritorijoje vyrauja santykinai nejautrios geosistemos (0 - 1 balai) ir tik 

upių slėniai priklauso mažai jautrioms geosistemoms (1 - 6 balai). 

Antropogeninis poveikis aplinkai – vidutiniškai stiprus ir siekia 16 – 19 santykinių balų. Tai 

sąlygoja intensyvus žemės dirbimas. 


1. Rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenų įvertinimas labai geras – 47,5 balo, 

miškingumas 34,15 % – didesnis už apskrities ir Lietuvos miškingumą. Didesnė teritorijos dalis 

naudojama intensyviai žemės ūkio veiklai. 

2. Rajono savivaldybėje nusausintos (drenuotos) žemės būklė pakankama, blogai veikiančio 

drenažo dalis maža - 5,3 % nuo drenuotos žemės ploto. Suremontuota dalis – 16,0 % blogai veikiančio 

drenažo. 

6.3. Žemės reforma ir žemės rinkos būklė 

Pagal rajono savivaldybės kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projektų 

(papildymų) rengimo 2007 m. rugsėjo 01 d. informaciją po paskutinio patvirtinimo likęs laisvos 

valstybinės žemės plotas yra 15 021 ha (6,90 % nuo bendro rajono savivaldybės ploto). Laisvo fondo 

žemėje žemės ūkio naudmenų bendras plotas yra 7 715,88 ha, iš jo ariama žemė užima 6 404,51 ha. 

Miškai – 4 390,54 ha, vandens telkiniai – 147,47 ha, kitos žemės naudmenos – 2 718,69 ha. 

Pagal 2007 metų sausio 1 d. duomenis, ūkininkų ūkiai (įregistruoti ūkininkų ūkių registre) 

Panevėžio rajono savivaldybėje naudoja bendrą žemės plotą – 35 100,45 ha. Iš jo bendras žemės plotas, 

priklausantis ūkininkams nuosavybės teise yra 30 098,59 ha, žemės ūkio naudmenų,– 14 643,09 ha. 

Ūkininkų ūkių skaičius – 1 668. 

Asmeninio ūkio žemės naudotojai iš viso iki 2007 m. liepos 1 d. naudojo 25 076 ha. 

Privatizuota žemės arba sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys nuo naudojamo asmeninio ūkio 

žemės ploto iki 2007 m. liepos 1 d. yra 73,11 %; apskrityje – 81,02 %, šalyje – 79,46 %. 




Likusią rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenų žemę naudoja žemės ūkio bendrovės ir 

žemės savininkai. 

Naudojamų (deklaruotų) žemės ūkio naudmenų plotas – 55 568,14 ha. Pagal naudojamų 

(deklaruotų) žemės ūkio naudmenų plotą vienam ūkiui tenka 33,31 ha. Vyrauja nuo 3 iki10 ha ūkininkų 

ūkiai (535 ūkiai) . 

Pateikti piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę, miškus ir vandens telkinius iki 2007 

m. liepos 1 d. 167 752 ha plotui. Atkurta 167 042 ha (99, 58 %). Lieka 710 ha tolimesniam atkūrimui 

pagal prašymus; apskrityje – atkurta 99, 14 %, šalyje – 95,91 % . 

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemei pirkti iki 2007 m. liepos 1 d. pateikta 296 fizinių 

asmenų prašymų – 6556 ha ir 16 juridinių asmenų – 2598 ha. Užsienio subjektai Panevėžio rajono 

savivaldybėje kaip ir Panevėžio apskrityje įsigyti žemės nepageidavo. Sudarytos 31 fizinių asmenų 

pirkimo pardavimo sutartys – 415 ha plotui, o juridinių asmenų sudarytos 3 pirkimo pardavimo sutartys 

– 192 ha plotui. Laisvos valstybinės žemės savivaldybėje neužtenka, pageidaujantys turės pirkti iš 

privačių asmenų. 

Norint nustatyti ūkininkų ūkių naudojamos žemės kitimo tendencijas, išnagrinėti nuo 2005 iki 

2007 metų rodikliai, kurie pateikiami 6.3.1 lentelėje. 

6.3.1 lentelė. Ūkininkų ūkių naudojamos žemės kitimas 2005 – 2007 m. 

(duomenys: Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2005-2007 m.). 

Metai 

2005 

2006 

2007 

Bendras 

žemės ūkio 

naudmenų 

plotas 

Bendras 

ūkininkų ūkių 

žemės plotas 

Ūkininkų 

ūkių 

skaičius 

Deklaruotų 

žemės ūkio 

naudmenų 

plotas 

Ūkininkų 

ūkių 

skaičius 

(1 – 3 ha) 

Ūkininkų 

ūkių 

skaičius 

(3 – 10 ha) 

Ūkininkų 

ūkių 

skaičius 

(10 – 20 

ha) 

Ūkininkų 

ūkių 

vidutinis 

plotas 

šalyje 3482946,49 833955,85 67963 1457249,43 5959 26227 18034 21,60 

apskrityje 481879,45 132086,11 8218 217596,25 628 2859 2257 26,48 

savivaldybėje 124849,83 30941,37 1298 44057,47 129 399 304 33,94 

šalyje 3472132,29 1054283,24 86041 1679375,22 11227 33535 20743 19,52 

apskrityje 481489,04 158565,48 9981 247869,67 1088 3563 2537 24,83 


šalyje 3468382,99 1132599,29 94952 1806375,46 14451 36126 21049 19,19 

apskrityje 481518,39 160991,83 10502 266598,47 1291 3830 954 25,39 


Kaip matyti iš 6.3.1 lentelės, rajono savivaldybės bendras ūkininkų ūkių (įregistruotų ūkininkų 

ūkių registre) naudojamas žemės plotas nuo 2005 iki 2007 metų padidėjo 4 159,08 ha. Ūkininkų ūkių 

skaičius padidėjo 370 ūkiu. Deklaruotų (naudojamų) žemės ūkio naudmenų plotas nuo 2005 iki 2007 

metų padidėjo 11 510,67 ha. 

2006 metais pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų planą Panevėžio rajono savivaldybėje 

pateiktos 1304 paraiškos. 2006 metais pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano ankstyvo 

pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo programos priemonę apskrityje pasitraukė 777 

ūkininkai iš 828 pretendavusių (94 %). Panevėžio rajono savivaldybėje pasitraukė 202 ūkininkai iš 226 

pretendavusių (89 %). 

6.3.2 lentelė. Ūkininkų ūkių žemės grupavimas pagal nuosavybės teisę, 2007 m. spalio 01 d. 




Pavadinimas 

Ūkininkų ūkių 

registre įregistruotų 

Ūkių 

skaičius 

Žemės 

sklypų 

skaičius 

Ūkininkų ūkių 

naudojamos žemės plotas, 

ha 

Bendras 

plotas 

Žemės ūkio 

naudmenos 

Ūkininkui ar 

ūkio nariams 

nuosavybės 

teise 

priklausančio 

s ž. ū. 

paskirties 


Iš bendro ploto, ha 

Išsinuomotos 

iš kitų 

asmenų 

privačios ž. 

ū. paskirties 


Išsinuomotos 

iš 

valstybės ž. 

ū. paskirties 


Biržų r. sav. 2371 5460 33159,51 28786,99 27375,80 5430,12 353,59 

Kupiškio r. sav. 1941 5678 22998,68 18960,92 20991,64 1966,45 40,59 

Panevėžio r. sav. 1668 4559 35100,45 19577,22 24755,20 4576,96 155,01 

Pasvalio r. sav. 1957 3675 39272,72 18492,88 36532,90 2463,76 276,06 

Rokiškio r. sav. 2813 6902 32980,65 26402,03,32 30089,61 2500,48 390,56 

Apskrityje 10816 26274 157898,7 112220,33 139745,15 16937,77 1215,81 

Iš viso Respublikoje 99668 224327 1182774 862327,57 1030453,92 101488,18 50831,48 

6.3.2 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad ūkininkų ūkių registre įregistruotų ūkių yra 

daugiausia Rokiškio, o mažiausiai Panevėžio rajonų savivaldybėse. Didžiausias Ūkininkų registre 

įregistruotų žemės sklypų skaičius yra Rokiškio rajone 6902, o mažiausias Pasvalio rajono 

savivaldybėje 3675. 

Palankios klimatinės sąlygos ir pakankamas natūralus žemės našumas leidžia plėtoti pieno ir 

mėsos ūkį, auginti kviečius, rugius, rapsus, cukrinius runkelius ir kitas kultūras. 

Turėdamas daugiausia dirbamos žemės apskrityje, Panevėžio rajonas pirmauja cukrinių 

runkelių, linų auginime bei supirkime ir yra antras regione pagal grūdų ir rapsų derlių. Pagal 

superkamos mėsos ir jos gaminių produkciją Panevėžio rajonas pirmauja, tačiau yra trečioje vietoje 

apskrityje pagal pieno supirkimą. 

2006 metų duomenimis, Panevėžio apskrityje buvo 316 sertifikuotų ekologinių ūkių arba 

17704, 24 ha ekologinės gamybos žemės ūkio naudmenų. Daugiausia ekologinių ūkių įsikūrę Biržų 

rajone 136 (9235,09 ha) ir Rokiškio rajone -71 (4648,98 ha). Mažiausiai ekologinių ūkių pernai buvo 

Pasvalio rajone – 33 (1049,31 ha). 

Rajone vystomas ekologinis ūkininkavimas. 2004 metais rajone buvo 8 ekologiniai ūkiai, kurių 

plotas sudarė tik 156 ha, 0 2005 metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius siekė 34 ir naudojo 1605 

ha plotą. Ekologinių ūkių skaičiaus kitimo dinamika pateikiama 6.3.3 lentelėje. 

6.3.3 lentelė. Ekologiniai ūkiai 2005 – 2006 m. 

(duomenys: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2005-2006 m.) 

Pareiškėjų 

skaičius 2005 m. 

Pareiškėjų 

skaičius 2006 m. 

Ūkių skaičiaus 

padidėjimas 

Ūkių skaičiaus 

padidėjimas % 

lyginant nuo 2005 m. 

šalyje 1811 2419 608 37 

rajono 

savivaldybėje 

34 41 7 21 

Kaip matyti iš 6.3.3 lentelės, pastebima ekologinių ūkių bendra didėjimo tendencija. Rajone 

ūkių skaičius nuo 2005 iki 2006 metų padidėjo 21,00 %. 




Sertifikuotų ūkių, kurių produkcijai keliami dideli reikalavimai pagal ekologinio žemės ūkio 

taisykles ir ES Tarybos reglamentus, 2004 metų būklei buvo 156 ha žemės, o 2005 metais žemės plotas 

– 1605 ha. Nuo 2004 iki 2005 metų padidėjo 1449 ha t.y. pokytis 10,28 karto. 

Palyginus 2004 - 2006 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir sandoriais perleistus kitų 

asmenų nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotus, matyti, kad tokios žemės rinkos aktyvumo 

protrūkis, prasidėjęs 2004 m., pamažu slopsta, nors rinkos augimo tempas dar išlieka pakankamai 

aukštas (apie 5 %). Santykinai daugiausia (10-17 %) perleidžiamos žemės plotai padidėjo Panevėžio, 

Klaipėdos, Tauragės ir Alytaus apskrityse. Tačiau Telšių, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2006 

metais buvo perleista 4-10 % mažiau žemės ūkio paskirties žemės nei 2005 m. Perleidžiamų plotų 

mažėjimas, kai kuriose apskrityse ir rinkos augimo tempų lėtėjimas neturėjo jokio poveikio įkeičiamos 

žemės plotų didėjimui, vykusiam beveik visoje Lietuvoje. 

Pagrindinis padidėjusios paklausos rodiklis yra auganti sandoriais perleidžiamos žemės apimtis. 

Pasiūlą kol kas daugiausia nulemia žemės gražinimas ir kai kur kita valstybinės žemės privatizacija. 

Vien privatizuojamos žemės nepakanka patenkinti paklausai, ypač Vidurio Lietuvoje, kur likusios 

privatizuoti žemės nėra daug, o paklausa išlieka pakankamai didelė. 

2006 m. Lietuvos rajonuose ir savivaldybėse privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas 

padidėjo po 0,2 - 5,6 tūkst. ha. Daugiausia – Telšių (5,6 tūkst. ha), Vilniaus (5,4 tūkst. ha), Akmenės 

(5,1 tūkst. ha) ir Raseinių (4,6 tūkst. ha) rajonuose. Vidurio Lietuvoje daugiausia buvo naujai 

privatizuota po 2,6-4 tūkst. ha, visur kitur – po 1,5 - 2,6 tūkst. ha. Mažiau – tik atskiruose rajonuose, 

daugiausia – šiaurės Lietuvoje. 

Per metus perleistos privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo naujai privatizuotą 

visoje Panevėžio, Marijampolės, beveik visoje Šiaulių (išskyrus Akmenės raj., kuriame dėl juridinių 

asmenų veiklos buvo naujai privatizuota daug valstybinės žemės), Kauno (išskyrus Kaišiadorių raj.), 

Klaipėdos, Tauragės, Utenos apskrityse. Dalyje Vilniaus apskrities žemės perleidimai taip pat truputį 

viršijo per metus privatizuotos žemės plotą. 

Toks teritorinis pasiskirstymas iš esmės atspindi žemės rinkos realijas. Pietų Lietuvoje, dalyje 

Telšių apskrities ir kai kuriuose kituose rajonuose žemės rinka yra santykinai ramesnė, rinkos 

intensyvumas 2006 m., išreiškiamas perleistos ir buvusios metų pradžioje privačios žemės ūkio 

paskirties žemės plotų santykiu, siekė 3,6-5,1 %. Šiek tiek didesniu intensyvumu (5,1-6,4 %) 

pasižyminti teritorinė zona driekiasi iš rytų į vakarus, apimdama Utenos apskritį, dalį Kauno apskrities, 

taip pat Švenčionių ir kitus rajonus. Didžiausias rinkos intensyvumas (9,5-11,7 %) dėl tinkamumo 

rekreacijai ar gyvenamųjų namų statybai buvo užfiksuotas Klaipėdos, Vilniaus rajonuose. Likusioje 

Lietuvos dalyje rinka buvo aktyvesnė dėl palankesnių sąlygų ūkininkauti ir ūkių plėtros. Rinkos 

intensyvumas čia siekė iki 10,9 % Akmenės raj. bei kai, kuriuose kituose rajonuose. 

Mažiausiai aktyviuose rajonuose žemės rinkos intensyvumas yra bent pora kartų didesnis nei 

Vakarų Europos šalyse. Taip yra dėl spartesnių ūkių formavimosi procesų, šiuo metu vykstančių 

Lietuvoje, ir mažesnės perspektyvių ūkių koncentracijos. Jau yra požymių, kad kai kuriuose 

intensyvios žemdirbystės rajonuose (Joniškio, Pakruojo, Šakių) ūkių koncentracija jau pasiekė tokią 

ribą, kai į rinką nebepatenka pakankamai patrauklių tiek kainos, tiek kokybinių charakteristikų požiūriu 




sklypų ir rinkos intensyvumas čia siekia tik apie 4,3 - 4,6 %. Žemės ūkio paskirties žemės 

privatizavimo ir rinkos intensyvumo rodikliai pateikiami 6.3.1 paveiksle. 

Privačios žemės nuosavybės įteisinimas turi svarbią reikšmę užtikrinant ūkių veiklos stabilumą 

ir tolesnės plėtros perspektyvas. Ir nors ūkiai dar gali papildomai nuomotis valstybines ar privačias 

žemes, konkurencijos ir rinkos sąlygomis tai rizikingesnė alternatyva nei žemės įsigijimas. 

Žemės reformai einant į pabaigą, kiekvienais metais privatizuojama vis mažiau žemės ūkio 

paskirties, įskaitant parduodamą valstybinę žemę. 2003 metais buvo įregistruota 96,3 tūkst. naujų 

sklypų (176 tūkst. ha), o 2006 metais – 76,7 tūkst. (124,5 tūkst. ha). Nors nuosavybės teisės į žemę ir 

mišką kaimo vietovėje iki 2007 m. sausio 1 d. dar buvo neatkurtos 18,6 tūkst. pretendentų į 188,5 tūkst. 

ha plotą, žemės grąžinimas ar neatlygintinas suteikimas naudotis nuosavos žemės plotą ūkininkams iš 

tiesų padidins labai nedaug. To labiau laukia ne tiek ūkininkai, kiek miestuose gyvenantys piliečiai. 

Ūkininkų ir juridinių asmenų ūkių jau naudojamoje žemėje suprojektuotus grąžinamus sklypus jie 

vėliau išnuomoja žemdirbiams rinkos sąlygomis arba parduota, ir tik retais atvejais pradeda ūkininkauti 

patys. Tokia žemė, kad ir užtikrina pasiūlą rinkoje, realiai ūkių žemėnaudų nepadidina. 

Tikėtina, kad pretendentų gauti jau dirbamą žemę skaičius dar padidės paaiškėjus, kad 

didžiuosiuose miestuose visiems valstybinės žemės kompensacijai nepakaks. Dėl vertės skirtumų 

„perkeliant“ žemę iš miestų perduodamas nuosavybėn žemės plotas didinamas kelis kartus ar dar 

daugiau. Todėl ūkininkai ir juridiniai asmenys dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims 

kuriam laikui gali netekti dalies (200 tūkst. ha) savo naudojamos ir deklaruotos valstybinės žemės, kol 

ji vėl nepateks į rinką. 

Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektai deklaruoja apie 2600 tūkst. ha naudojamų žemės ūkio 

naudmenų ir šis plotas po truputį didėja. Iš jų nuomojama privati žemė sudarė apie 600-700 tūkst. ha, 

valstybinė – apie 300 tūkst. ha. Perspektyvūs ūkiai, t.y. ūkininkai ir juridiniai asmenys, nuosavybės 

teise turi įsigiję tik apie 1190 tūkst. ha arba 59 % savo naudojamos žemės. Pagal pateiktas paraiškas 

fiziniai ir juridiniai asmenys nori pirkti 649 tūkst. ha valstybinės žemės, ir jas patenkinus ūkių 

žemėnaudos padidėtų apčiuopiamai, tačiau čia susiduriama ir su nemažomis problemomis, ir kol kas 

parduodama beveik vien tik asmeninio ūkio žemė. 

Nepaisant to, iš valstybės kasmet nuperkama vis daugiau žemės ūkio paskirties žemės. 

Vidutiniškai bendras per 2006 m. įsigytos valstybinės žemės plotas prilygo 23,7 % privačios žemės 

perleidimų, tačiau ir čia išryškėjo teritoriniai skirtumai. Mažiausiai įtakos valstybinės žemės pirkimai 

turėjo Utenos, Vilniaus Alytaus ir Panevėžio apskrityse (7,1-13,6 %). Daugiausia – Telšių (51,0 %), 

Šiaulių (31,7 %), Marijampolės (27,8 %) ir Tauragės (27,1 %) apskrityse bei Raseinių ir Šilutės 

rajonuose (atitinkamai, 38,9 % ir 32,9 %), taigi ten, kur jaučiamas didžiausias dirbamos žemės stygius. 




6.3.1 pav. Žemės ūkio paskirties žemės privatizavimo ir rinkos intensyvumo rodikliai 2006 metais. 

Marijampolės apskrityje 2006 metais buvo įkeista kiek mažiau apie 8 % žemės ūkio paskirties 

žemės nei 2005 m. Tuo tarpu kitose apskrityse buvo naujai įkeistas dvigubai didesnis žemės plotas, o 

Alytaus – beveik trigubai didesnis. Vidutiniškai 2006 m. Lietuvoje įkeičiama 54,5 % daugiau nei 2005 

m., t.y. praktiškai buvo išlaikytas ankstesnis augimo tempas (55,3 %), ir tai skatino tolesnę rinkos 

plėtrą. Lyginant su 2005 m. rodikliais, privatiems asmenims 2006 m. žemės ūkio paskirties žemės ploto 

buvo perleista 21-26 % Kauno, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, 29-32 % Elektrėnų ir Birštono 

savivaldybėse. Derlingų žemių rajonuose daugiausia perkama nuomojama žemė, kuri kol kas sudaro 

apie 50 % viso ūkių deklaruojamos žemės ploto. Žemės rinkos aktyvumą taip pat veikia ir juridinių 

asmenų perkama privati ir valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. 

Privačios žemės pardavimo apimtys priklauso nuo žemės pasiūlos ir paklausos santykio. Vykdant 

žemės reformą, daugėja žemės savininkų, kurie patys neturi galimybių pradėti ūkininkauti. Todėl 

žemės pasiūla viršija žemės poreikį ir tai turi įtakos parduodamos žemės kainai. 

Teritorijose, kuriose 2006 m., lyginant su 2005 metais perleistos nuosavybę žemės plotas padidėjo 

daugiau kaip 5-10 %. Tai: I – Vilniaus miesto įtakos zona; II – Klaipėdos ir Palangos miestų įtakos 

zona; III – derlingų žemių rajonai; IV – kiti rajonai, kur santykinai sparčiau formuojasi ūkių 

žemėvaldos. Panevėžio rajono savivaldybė priklauso derlingų žemių rajonui. Žemės rinkos aktyvumas 

derlingų žemių rajonuose pateikiamas 6.3.4 lentelėje. 




6.3.4 lentelė. Žemės rinkos aktyvumas derlingų žemių rajonuose 2006 metais. 

(duomenys: VĮ Registrų centras, 2005-2006). 

ha 

Perleista žemės per 2006 m. 

%, lyginant su 

2005 m. 

% nuo 

privačios 

žemės ploto 

Privačios juridinių 

asmenų žemės 

padidėjimas 2006 

m. ha 

Vilkaviškio rajono savivaldybė 4991 +14 6,4 500 

Kazlų Rūdos savivaldybė 1064 +15 6,6 113 

Biržų rajono savivaldybė 6069 +20 8,4 1446 

Panevėžio rajono savivaldybė 8608 +31 8,5 2444 

Pasvalio rajono savivaldybė 5771 +8 6,8 885 

Akmenės rajono savivaldybė 3514 +44 9,4 4385 

Jurbarko rajono savivaldybė 4956 +10 7,1 1216 

Mažeikių rajono savivaldybė 4217 +9 6,7 1744 

Kaip matyti 6.3.4 lentelės, perleidžiamos žemės kiekis visuose derlingų žemių rajonuose kasmet 

didėja. Panevėžio rajono savivaldybėje 2006 metais padidėjo 31 % lyginant su 2005 metais. 

2007 metais Panevėžio rajono savivaldybėje įregistruota privačios žemės perleidimų skaičius - 

946, iš kurių net 759 žemės sklypų perleidimus sudaro parduota žemė, o dovanota žemė tik 187. 

Privačios žemės sklypų perleidimo skaičius 2005-2007 m. pateikiamas 6.3.2 pav. 

Privačios žemės perleidimų skaičius 

1000 

900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2005 2006 2007 

Biržų r. sav. Kupiškio r. sav. Panevėžio r. sav. Pasvalio r. sav. Rokiškio r. sav. 

6.3.2 pav. Žemės sklypų perleidimų skaičiaus kitimas 2005-2007 metais, Panevėžio apskrityje 

(duomenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2005-2007 m.) 

Per analizuojamą laikotarpį, matomas žemės perleidimų skaičiaus didėjimas. 2005 metais 

Panevėžio rajono savivaldybėje buvo daugiausia įregistruota žemės sklypų perleidimų 946, mažiausiai 

Kupiškio rajono savivaldybėje – 308. Panevėžio rajono savivaldybėje žemės sklypų perleidimų 

skaičius labai skiriasi nuo kitų Panevėžio apskrities rajonų savivaldybių. Nagrinėjant perleidžiamų 

sklypų charakteristikas, galima pastebėti tendenciją, kad prie didesnių miestų bei rekreacinėse 

teritorijose perleidžiamų sklypų dydis vidutiniškai 2-3 ha. Tai net kelis kartus mažesnis plotas nei 

sklypų, perleidžiamų kitose vietovėse (paprastai 6-8 ha). Žemė nedideliais sklypais, šalia didesnių 

miestų ar rekreacinės ir komercinės vertės turinčiuose regionuose perkama ne ūkininkavimui, o 

užstatymui ar komercinei veiklai. Dideli sklypai paprastai perkami žemės ūkio veiklai. 




2007 metais žemės ūkio paskirties žemės sklypų buvo parduota 36 382, mažiausiai miškų ūkio 

paskirties – 6126. Parduotų žemės sklypų skaičius kitimas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo 

paskirtį 2005-2007 metais pateikiamas 6.3.3 pav. 

40000 

35000 

30000 

25000 

20000 

15000 

10000 

5000 

0 

2005 2006 2007 

Žemės ūkio paskirties žemė 

Sodininkų bendrijų narių žemė 

Miškų ūkio paskirties žemė 

Kitos paskirties žemė 

6.3.3 pav. Parduotų žemės sklypų skaičiaus kitimas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo 

paskirtį 2005-2007 metais Panevėžio rajono savivaldybėje 

(duomenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2005-2007 m.). 

Per analizuojamą laikotarpį matomas visų žemės paskirčių žemės sklypų rinkos aktyvumo 

didėjimas. 2005-2007 metais užfiksuota aktyviausia žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties 

žemės sklypų rinka. Žemės rinkos aktyvumą paskatino ir valstybės parama žemės ūkio paskirties žemei 

įsigyti. Vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos kaimo vietovėje pateikiamos 6.3.5 lentelėje. 

6.3.5 lentelė. Vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos kaimo vietovėje Lt/ha 

(duomenys: Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos, 2007 m.) 

Priemiestinėse 

Miesteliuose, rekreacinėse 

Kitose vietose 

teritorijose 

teritorijose 

Biržų r. sav. 2000 1800 1400-1600 

Kupiškio r. sav. 2,500 1800 1300-1500 

Panevėžio r. sav. 7100-9000 3500-5400 1800-3300 

Pasvalio r. sav. 3500 3000 2400-2800 

Rokiškio r. sav. 2800 2400 1000-1600 

Kaip matyt iš 6.3.5 lentelės duomenų, kad Panevėžio apskrityje žemės ūkio paskirties žemė yra 

brangiausia Panevėžio rajono savivaldybėje. Kitose apskrities savivaldybėse kainos yra panašios. 

Privačios žemės rinkos kaina atskirose šalies vietovėse daugiausia priklauso nuo žemės ūkinės vertės ir 

jos perspektyvinio panaudojimo galimybių. Perkamų žemės sklypų perspektyvinį panaudojimą 

daugiausia apsprendžia galimybė juose statyti pastatus, t.y. juos panaudoti kitai veiklai. Kaimiškose 

vietovėse perkant žemę, numatomą panaudoti gyvenamajai statybai, prie miesto, jos kaina padidėja 10 

kartų, prie miestelių 5 kartus, rekreacinėse teritorijose – 15-20 kartų. Privačios žemės ūkio paskirties 

žemės priklausomybę nustatyta, jog daugumoje rajonų vyrauja gana stabilus santykis tarp 




perleidžiamos žemės ploto ir teisiškai įregistruoto privačios žemės ploto, kuris sudaro 0,16 - 0,21 % per 

mėnesį. 

Žemės ūkio žemės vieneto vertę įtakojantys veiksniai: 

1. Žemės ūkio naudmenų našumo balas. Jis santykinai išreiškia žemės ūkio naudmenų 

produktyvumą ir įvertina dirvožemius, jų agrochemines savybes bei melioracijos įrenginių įtaką augalų 

derlingumui. Našesnėse žemėse gaunamas ne tik didesnis produkcijos kiekis, bet ir yra galimybė 

auginti didesnį pelną duodančias augalų rūšis. 

2. Žemės ūkio naudmenų santykis bendrame žemės sklypo plote. Žemės sklypai, kuriuose yra 

mažai įsiterpusių ne žemės ūkio naudmenų, paprastai yra geresnės konfigūracijos, tinkamesni 

mechanizuotam žemės dirbimui. 

3. Žemės sklypo nuotolis nuo miestų arba bendrojo naudojimo valstybinių kelių. Šis veiksnys 

nėra svarbus tik tais atvejais, kai žemę perka netoliese gyvenantis arba savo žemės valdas plečiantis 

ūkininkas. 

4. Galimybė panaudoti žemės sklypą ūkinei komercinei ar rekreacinei veiklai. Tai labai svarbu 

priemiestinėse teritorijose ir prie ežerų ar upių esančiuose žemės plotuose. 

5. Žemės paklausa ir ūkininkaujančių asmenų tarpusavio konkurencija. 

Žemės ūkio žemės vieneto vertė svyruoja priklausomai nuo žemės ūkio naudmenų našumo, 

apgyvendinimo tankumo, ūkininkų skaičiaus ir yra 1201-1500 Lt/ha. Žemės vieneto vertę apsprendžia 

geografinė padėtis. Rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą. Rajoną kerta geležinkelis, 

jungiantis rytuose ir vakaruose esančius regionus Pagal žemės verčių žemėlapius žemės vertė 

Panevėžio rajono savivaldybėje yra: 

Žemės ūkio žemės vieneto vertė – 1201-1500 Lt/ha, aplink Panevėžio miestą vertė yra didesnė 

ir siekia 2201-25000 Lt/ha; 

Pramonės ir sandėliavimo žemės vieneto vertė yra 41-80 Lt/a, apie Panevėžio miestą siekia 

401-1800 Lt/a; 

Komercinės paskirties žemės vieneto vertė yra 61-100 Lt/a, aplink Panevėžio miestą siekia net 

401-5000 Lt/a; 

Mėgėjiškų sodų žemės vieneto vertė yra 101-140 Lt/a, apie Panevėžio miestą siekia 301-400 

Lt/a. 

Gyvenamųjų teritorijų žemės vieneto vertė yra 61-110 Lt/a, apie Panevėžio miestą siekia 301- 

2000 Lt/a. 

Rinkos dalyviai, pirkdami sklypus žemės ūkio veiklai, atsižvelgia į žemės našumo balą, todėl 

aukšto našumo derlingumo šalies teritorijose fiksuojamos aukštesnių sandorių rinkos kainos, lyginant 

su teritorijomis, kuriose žemės našumo balas žemesnis. Didesnėmis kainomis pasižymintys žemės 

sklypai yra prie vandens telkinių arba panašiose, rekreacijai tinkamose teritorijose. Miškų ūkio 

paskirties žemės rinkoje nėra sandorių, kuriuose būtų parduodami žemės sklypai be medynų. Miškų 

žemės pirkėjams medynai kaip prekė eksportui ir žaliava medžio pramonei sudaro pagrindinę tokio 

sklypo vertę ir apsprendžia sandorio kainą, taip pat ir tokių sklypų paklausą. Miško sklypų dislokacija 

jų vertei traukos centrų požiūriu yra panaši kaip ir žemės ūkio paskirties žemės, kadangi medžio 

apdirbimo įmonių išsidėstymas ir produkcijos realizacijos centrai yra analogiški kaip ir žemės ūkio 

pramonės. Atliekant žemės ūkio paskirties žemės sandorių analizę nustatyta, kad žemės sklypai, 




kuriuose yra pelkių, nenaudojamos ir pažeistos žemės, rinkos pardavimo kainos 1 ha yra žemesnės 

lyginant su kainomis žemės sklypų, kuriuose tokios žemės nėra. 


• Stambūs ūkininkų ūkiai kuriasi lėtai, vyrauja maži 3-10 ha ūkininkų ūkiai. 

• Rajono savivaldybėje žemės ūkio ir miškų ūkio žemės reformos darbų tempai yra 

nežymiai mažesni – 0,01 % nei apskrityje, tačiau spartesni – 4,53 % nei šalyje. Rajono 

savivaldybėje privatizuota žemės arba sudaryta valstybinės žemės nuomos sutarčių nuo 

asmeninio ūkio žemės ploto 6,49 % mažiau negu apskrityje ir 5,08 % mažiau negu 

šalyje. Iš 1 318 fizinių asmenų prašymų sudaryta tik 102 pirkimo pardavimo sutarčių – 

763 ha plotui. Iš 6 juridinių asmenų prašymų – nesudaryta nė viena pirkimo pardavimo 

sutartis. 

• Žemės rinkos formavimosi tempai nėra spartūs, žemės pardavimo sutartys sudaromos 

minimaliai. 

• Žemės rinkoje toliau absoliučiai dominuoja privačios žemės sklypai. Žemę įsigyti yra 

pajėgūs tik stambesnieji ūkiai bei žemės ūkio bendrovės 

• Didesnę žemės vertę įtakoja gera žemės agrarinė būklė, privažiavimo keliai, žemės 

sklypų išsidėstymas arčiau stambių gyvenamųjų vietovių. Daugiau mokama ir tuo 

atveju, jeigu parduodamas didesnis žemės plotas. Kita priežastis, didinanti žemės kainą, 

yra mažėjanti žemės sklypų pasiūla. Žemės kaina mažesnė esant melioracijos sistemų 

defektams. 

Išvados 




• Panevėžio rajono savivaldybė yra didžiausia pagal užimamą plotą (27,64 %) – 

Panevėžio apskrityje (Rokiškio rajono savivaldybė yra antra pagal dydį - 22,92 %). 

• Rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenų vidutinis našumo balas – 47,5 ir yra 

nežymiai didesnis nei apskrities (45,6 balai). 

• Pagrindinės priežastys, dėl kurių mažėja žemės ūkio naudmenos – nederlingų žemės 

plotų perdavimas miškų sodinimui, netinkamų mechanizuotam žemės dirbimui sklypų 

apleidimas, taip pat kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas. 

• Nuo 2005 iki 2007 metų privačios miškų ūkio paskirties žemės padidėjo 2,71 %. 

Matoma privačių miškų didėjimo tendencija. 

• Kitos paskirties žemės bendras plotas nežymiai padidėjo – 0,10 %. Kitos paskirties 

žemės įsisavinimas privačiame sektoriuje padidėjo 5,85 %. 

• Susiklosčiusi rajone ūkių struktūra kol kas nėra pastovi, kinta žemėvaldų struktūra, 

dydis, ūkių teritorinis pasiskirstymas. 

• Privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimas rodo naujų ūkių stambėjimą ir veiklos 

aktyvėjimą. Juridiniai asmenys nerodo suinteresuotumo pirkti valstybinės žemės ūkio 

paskirties žemės. 

• Žemės rinkoje toliau absoliučiai dominuoja privačios žemės sklypai. Žemę įsigyti yra 

pajėgūs tik stambesnieji ūkiai bei žemės ūkio bendrovės. 

• Ūkininkai neapsiriboja specializacija vienoje srityje, vysto įvairų ūkį. 

• Panevėžio rajono savivaldybėje žemės ūkio paskirties žemės rinka yra aktyviausia. 

• Žemės kaina daugiausia priklauso nuo to, ar ją galima panaudoti ne tik ūkininkavimui, 

bet ir kitiems tikslams: komercijai, gyvenamųjų namų statybai, rekreacijai. 

• Rajone vystomas ekologinis ūkininkavimas pagal norminius dokumentus, kurie nusako 

ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo 

reikalavimus. 

Naudotos 

literatūros sąrašas: 




1. Lietuvos Respublikos Žemės fondas. Statistinės ataskaitos apie žemės valdymą 2005 m. 

sausio 1 d. – 2007 m. sausio 1 d., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės 

įmonė Registrų centras. 

2. Melioruota žemė ir melioracijos statiniai (2007-01-01), VĮ Valstybinis žemėtvarkos 

institutas, 2007. 

3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr.3D-72 “Dėl 

mažiau palankių ūkininkauti vietovių” (Žin., 2004, Nr.34 – 1111). 

4. Pasėliai 2006 m., Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006. 

5. M. Aleknavičius. Žemės ūkio paskirties žemės rinka // Agro Rinka, 2007, Nr.3 (65), pusl. 

25-27. 

6. http://www.registrucentras.lt 

7. http://www.pava.lt 

8. http://www.nma.lt 

9. http://www.ekoagros.lt 

10. http://www.panevezys.lt 

11. http://www.nzt.lt 

12. http://www.vic.lt 

13. http://www.stat.gov.lt

6. ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ - Panevėžio rajono savivaldybė

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?