Maisto produktÅ³ technologijos studijÅ³ programos apraÅ¡as - VIKO ...

VILNIAUS KOLEGIJA 

PATVIRTINTA 

Lietuvos Respublikos 

švietimo ir mokslo ministro 

2003 m. geguţės 29 d. 

įsakymu Nr. ISAK-762 

AKREDITUOTA 

Studijų kokybės vertinimo 

direktoriaus 

2009 m. rugpjūčio 17 d. 

įsakymu Nr. 1-73 

MAISTO PRODUKTŲ TECHNOLOGIJOS 

ATNAUJINTOS, 

pagal 2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis 

visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo 

didinimas“ finansuojamą projektą „Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto studijų 

programų atnaujinimas“, (SFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K01-030), 

STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠAS 

VK direktorius 

dr. Gintautas Braţiūnas 

Programos rengimo grupės vadovas 

Laimutė Milašienė 

2011 m. geguţė

STUDIJŲ PROGRAMOS DUOMENYS 

Programos pavadinimas 

Studijų sritis 

Studijų kryptis 

Studijų šaka (jei yra) 

Valstybinis kodas 

Studijų rūšis 

Studijų pakopa arba tipas (jei teikiama 

vientisųjų studijų programa) 

Studijų forma 

Programos apimtis kreditais 

Minimalus išsilavinimas 

Numatomas suteikti laipsnis ir kvalifikacija 

(jei teikiama) 

Programos vykdymo kalba 

Maisto produktų technologija 

Technologijos mokslų 

E400 Maisto technologijos 

E420 Maisto produktų technologijos 

653E42002 

Koleginės studijos 

pirmoji 

Nuolatinė (3 metai), ištęstinė (4 metai) 

180 ECTS 

Vidurinis 

Maisto produktų technologijų profesinis 

bakalauras 

lietuvių 

Eil. 

Nr. 

Pedagoginis vardas 

(mokslo laipsnis), vardas, 

pavardė 

1. Laimutė Milašienė 

Programos rengimo grupė 

Pareigos 

maisto produktų 

technologijos 

katedros vedėja 

Telefonas 

(darbo ir 

mobilusis) 

8~5 219 16 51 

8~699 21 963 

Elektroninio pašto adresas 

technologija@atf.viko.lt 

2. Nemira Dirmontaitė prodekanė 

8~5 219 16 58 

8~688 19 845 

prodekane@atf.viko.lt 

3. Romualda Marčenkovienė lektorė 8~683 74 472 r.marcenkoviene@gmail.com 

4. Viktorija Septilkienė lektorė 8~686 98 003 vseptilkiene@vet.lt 

5. Aleksandras Kosenka 

UAB „Cesta“ 

technologas 

8~699 58 322 alexk@freemail.lt 

6. Violeta Pieslikienė 

UAB „Duonpelnys“ 

8~606 02 522 

direktorė 

duonpelnys@inbox.lt 

7. Donata Dunauskaitė 


technologijos studijų 

8~600 00 409 

programos 3-io 

kurso studentė 

d.dunauskaite@gmail.com 

VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 

2

TURINYS 

1. PROGRAMOS TIKSLAS, REZULTATAI IR POREIKIO PAGRINDIMAS .............................. 4 

1.1. Studijų programos atnaujinimo ir teisinis pagrindimas ............................................................ 4 

1.2. Studijų programos tikslas ir rezultatai ...................................................................................... 5 

1.3. Studijų programos poreikio pagrindimas. .............................................................................. 10 

1.4. Numatomų studentų skaičius ir priėmimas ............................................................................ 11 

2. PROGRAMOS SANDARA IR STUDIJŲ EIGA ......................................................................... 13 

3. PERSONALAS ............................................................................................................................. 16 

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI IR METODINIS APRŪPINIMAS ............................................... 19 

5. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS ..................................................................... 23 

PRIEDAI: 

1 priedas. Studijų modulių aprašai. 

2 priedas. Numatomų dėstytojų gyvenimo aprašymai. 

3 priedas. Studijų planai. 

4 priedas. Apklausos dėl Maisto produktų technologijos studijų programos Maitinimo įmonių 

gamybos technologijos specializacijos poreikio analizė. 

5 priedas. Studentų apklausos dėl Maisto produktų technologijos studijų programos Maitinimo 

įmonių gamybos technologijos specializacijos poreikio analizė. 

6 priedas. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto praktikų organizavimo tvarka. 

7 priedas. Atlikti atnaujinimai susiję su studijų metodais Projekte. 

8 priedas. Studentų pasiekimų vertinimas: teisinis aspektas, vertinimo tipai. 

9 priedas. Aplankalo taikymas studentų pasiekimų vertinimui. Studentų pasiekimų vertinimas. 


3

1. PROGRAMOS TIKSLAS, REZULTATAI IR POREIKIO PAGRINDIMAS 

1.1. Studijų programos atnaujinimo ir teisinis pagrindimas 

1. Vilniaus kolegija vykdo projektą „Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto studijų 

programų atnaujinimas“ (toliau – Projektas), projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-030, kurio 

įgyvendinimas sudarė sąlygas atnaujinti studijų programą. Programos atnaujinimo esmė – 

atnaujinti studijų programos aprašą, siekiant įdiegti ECTS, išryškinti svarbiausius studijų programos 

rezultatus, kompetencijas - atitinkančius Bolonijos proceso dokumentuose minimus siekinius, 

Nacionalinės kvalifikacijos sąrangos (toliau –NKS) apibrėţtį taip pat dalykinis, edukologinis 

atnaujinimo aspektai, pertvarkant studijų programų dalykų programas į modulius, studijų programų 

modulių programų parengimas numatant inovatyvius mokymo(si) metodus (ir įtvirtinant 

šiuolaikinės aukštojo mokslo didaktikos metodų naudojimą), vertinimo instrumento pagal 

„Aplanko" metodą parengimas. Projekto metų vykusi staţuotė (Škotija), sudarė sąlygas pritaikyti 

Projekte numatytos uţsienio aukštojo mokslo institucijos patirtį vykdant studijas (naudojant įvairias 

šiuolaikines mokymo(si) technologijas, apibrėţti programos rėmuose tarptautinių profesinių 

standartų įgyvendinamumą). Iki projekto naudoti studijų metodai daugiau tradiciniai, neskatinantys 

konstruktyvaus, probleminio mokymosi, bendradarbiavimo ir metamokymosi gebėjimų 1 . Įsigyta 

nauja metodinė medţiaga bus naudojama paskaitų metu, dirbant individualiai bei grupėmis. Nauji 

vadovėliai yra pritaikyti universaliam mokymui(si), o e-programos uţtikrins e-mokymosi 

kompetencijas. 

2. Atnaujintos programos kompetencijas bus lengviau įvertinti, nes programos pertvarkytos į 

modulius, bei patikslintos kompetencijos pagal NKS reikalavimus, bus taikomas studijų vertinimo 

metodas - aplanko („portfolio“ metodas), į kiekvieną atnaujintą programos modulį integruotas 

aplankalo metodas. Siekiama, kad studentas turėtų bendrą aplanką ir į jį integruotus modulio 

aplankalus, tai atitinka į studento poreikius orientuotas studijas 2 , palankios sąlygos kompetencijų 

pasiekimo įvertinimui. 

3. Projekto vykdymo metu įvedama programos specializacija: Maitinimo įmonių gamybos 

technologija (20 kr.). Maitinimo įmonių gamybos technologija ir įrengimai (7 kr.); Maitinimo 

įmonių gamybos ir aptarnavimo organizavimas (2 kr.); Maitinimo įmonių gamybos saugos ir 

kokybės valdymas ir uţtikrinimas; (4 kr.) Specialiųjų technologijų profesinės veiklos praktika (7 

kr.), (neviršija 15 % studijų programos apimties). 

4. ECTS kreditų įdiegimas skatina kokybinius pokyčius studijų procese, Vilniaus kolegija 

yra projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos 

parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindţiamų studijų programų 

metodikos kūrimas bei įdiegimas“, - partneris, projekto kodas: VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001.Šio 

projekto siekiniai ir rezultatai taip pat įtakoja Programų sistemų studijų programos pertvarką. 

Studijų programos atnaujinimas suderintas su studijų programų kaitos kokybiniais pokyčiais, 

reglamentuojamais svarbesnių ES ir Lietuvos teisės aktų ir metodinių rekomendacijų: 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 535, dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros 

aprašo patvirtinimo, 2010 05 04. 

Mokslo ir studijų įstatymas, 2009-04-30, Nr. XI-242 

ŠMM įsakymas „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų 

bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2010-04-09 Nr. V-501. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodţio 17 d. įsakymo 

Nr. ISAK-2741 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo 

1 

Pagal egzistuojančią metodinę bazę buvo sudėtinga uţtikrinti naujų metodų diegimą studijų procese - tiek dėl finansinių išteklių 

stokos, tiek dėl didelių dėstytojų krūvių, dėl kurių dėstytojams nelieka tiek laiko, tiek motyvacijos dirbti papildomą metodinį darbą. 

Todėl šios investicijos labiau motyvuos dėstytojus, paskatins diegti naujesnes ţinias ir daug originaliau, ugdant studentų ţingeidumą, 

kūrybiškumą, organizuoti studijų procesą. 

2 Į studentą orientuotų studijų principas (angl. student-centered approach) reiškia, kad studijų programos turi būti konstruojamos 

pradedant nuo besimokančiajam reikalingų kompetencijų, kurias apibrėţia visuomenės ir asmeninio tobulėjimo poreikiai bei darbo 

rinka, o ne nuo dėstytojų galimybių ar studijų tradicijų (iš naconalinio ECTS projekto metodinės medţiagos). 


4

Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 

patvirtinimo“ pakeitimo“; 

LR Švietimo ministro įsakymas Nr. ĮSAK 2194, „Dėl studijų rezultatų vertinimo sistemos 

patvirtinimo, 2008 07 04. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandţio 29 d. įsakymo 

Nr. ISAK-734 „Dėl bendrojo technologijos mokslų (inţinerijos) studijų srities reglamento 

patvirtinimo“. 

ŠMM rekomendacijos studijų rezultatų vertinimui tobulinti (2009). 

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 kovo 3 d. įsakymas Nr. 1-01-18 

(pakeitimas 2010 m. gruodţio 20 d. Nr. 1-01-163) „Dėl ketinamų vykdyti studijų programų 

aprašo rengimo ir jo atitikties Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 

patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams studijų programoms nustatymo 

metodiniai nurodymai“. 

Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašas, 2009-05-15, patvirtinta LR Švietimo ir 

mokslo ministro įsak. Nr. ISAK-1026. 

Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimas, 2010-02-19 d., patvirtinta LR Švietimo 

ir mokslo ministro įsak. Nr. V-222. 

Vilniaus kolegijos studijų reglamentas (patvirtinta Vilniaus kolegijos direktoriaus 2008 m. 

gruodţio 29 d. įsakymu Nr. V-89); 

Curriculum Development Guidelines – New ICT curricula for the 21st Century – Designing 

Tomorrow„s Education; 

Competency Based Career Ladders for IT Professionals. Volume 2009, Issue 13, June 30, 

2009. 

Europos kvalifikacijų sąrangos dokumentai: Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 

dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (Tekstas svarbus EEE) 

(2008/C 111/01) 2008 04 23 ir kt. 

Bolonijos proceso dokumentai 

Dublin Descriptors (2004)/Dublino darbo grupės aprašai (2004) /Shared „Dublin‟ 

descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards/ A report 

from a Joint Quality Initiative informal group. 

Tuning: Europos švietimo struktūrų suderinimas. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas. 

ECTS vartotojo vadovas (2009). Vilnius: SMF. 

Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area, 

2005). 

European e – Competence Framework 2.0 

(http://www.ecompetences.eu/2038,CEN+ICT+Skills+Workshop.html). 

ECTS vartotojo vadovas (2009). Vilnius: SMF. 

http ://www.ecompetences.eu; 

http://www.cedefop.europa.eu/EN/. 

1.2. Studijų programos tikslas ir rezultatai 

5. Studijų programos tikslais pagrįsti bendraisiais švietimo tikslais, Aukštojo mokslo 

kokybės uţtikrinimo nuostatomis, Bolonijos proceso dokumentais, ECTS vartotojo vadovu, 

Dublino darbo grupės aprašais (Dublin Descriptors), kompetencijų aprašais pirmajai studijų 

pakopai, Europinės bei Nacionalinės kvalifikacijų sandaros apibrėţtomis kompetencijomis (6 

lygmuo) bei Bendruoju technologijos mokslų (inţinerijos) studijų srities reglamentu. Programos 

tikslai dera su anksčiau išvardintų dokumentų reikalavimais ir garantuoja išsilavinimą, atitinkantį 

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus maisto produktų 

technologijos specialistams rengti. Atnaujinant studijų programos tikslą ir studijų programos 

rezultatus taip pat buvo glaudţiai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, kūrybiniame 


5

procese dalyvavo įvairūs socialiniai dalininkai: institucijos administracinis ir akademinis 

personalas, studentai (maisto produktų technologijos trečiakursiai, fakulteto studentų atstovybės 

pirmininkė ), absolventai (2007 m. laidos, dirbantys UAB „Vilniaus duona“, 2010 m. laidos, 

dirbantys AB Vilniaus paukštynas, UAB „Utenos mėsa“), darbdaviai (UAB „Cesta“, UAB 

„Biovela“, UAB „Dzūkija“, UAB „Duonpelnys, UAB „Vilniaus duona“ technologai) profesinių 

asociacijų atstovai (Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos specialistai), valstybinės institucijos 

(VMVT veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė, 

vyriausioji gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė). Formulavimo etape kilusias diskusijas dėl būsimos 

veiklos objekto, buvo remiamasi VMVT atstovų rekomendacijomis. 

6. Maisto produktų technologijos studijų programos tikslas – parengti maisto produktų 

technologą, kuris baigęs studijų programą gebės projektuoti, organizuoti, vykdyti ir valdyti visų 

maisto produktų grupių technologinius procesus maisto tvarkymo subjektuose. 

7. Kilus diskusijai dėl sąvokų „maisto įmonė“ ir „maitinimo įmonė“ dermės buvo kreiptasi į 

socialinius partnerius Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą šiuo klausimu. Ar bus pasiekti visi 

tikslai ir studijų rezultatai, įvedus naują specializaciją maitinimo įmonių gamybos technologiją į 

maisto produktų technologijos programą, ar ši nauja specializacija bus lygiavertė jau esamoms 

specializacijoms, kaip duonos kepimo technologija, mėsos produktų technologija, vaisių, uogų ir 

darţovių laikymo ir perdirbimo technologija, ar išsiskirs, nes absolventas orientuotas į maisto 

pramonės specialisto rengimą. Todėl 2011-03-02 socialiniai partneriai VMVT veterinarijos 

sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė ir vyriausioji gydytoja 

higienistė Rita Sadūnaitė paaiškino, kad maisto gamybos įmonės, maitinimo įmonės, prekybos 

įmonės yra įvardijamos kaip maisto tvarkymo subjektai ir atskirti šių sąvokų nereikia, jos visos 

tarpusavyje yra susijusios su maisto gamyba. Visiems maisto tvarkymo subjektams yra taikomos 

saugos ir kokybės valdymo ir uţtikrinimo sistemos RVASVT, GGP, GHP taisyklės, standartai ir 

reglamentai. 

8. Galutiniam tikslui pasiekti, formuojami maisto produktų technologijos studijų programos 

rezultatai, kurie siejami su pagrindinėmis būsimo maisto produktų technologo kompetencijomis: 

technologinių ţinių taikymu ţaliavų, medţiagų, visų maisto produktų grupių gamybos ir jų kokybės 

ţinių taikymu technologiniuose procesuose, gebėjimu vertinti naudojamų ţaliavų, medţiagų, 

gaminių kokybę, gebėjimu planuoti, organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti technologinius procesus ir 

perteikti idėjas, sprendimus įmonės personalui, gebėjimu parinkti ir išdėstyti technologinę įrangą 

pagal technologinių operacijų srautą, gebėjimu taikyti maisto produktų gamybos technologijos 

standartus, gebėjimu vykdyti ţaliavų, gamybos proceso, produkcijos saugos ir kokybės 

reikalavimus pagal savikontrolės sistemas, gebėjimu taikyti verslumo, ekonomikos pagrindų, 

komunikacijos ţinias maisto įmonės veikloje. 

9. Į visų studijų modulių realizavimą integruoti aktyvus mokymo metodai, veiklos praktikos, 

savarankiškos uţduotys, praktikumai formuoja studentų gebėjimus teorines ţinias taikyti praktikoje, 

ugdo profesines ir bendrąsias kompetencijas 3 : būti kūrybingais, kritiškai mąstyti, gebėti 

savarankiškai mokytis, projektuoti asmeninę karjerą ir sėkmingai veikti nuolat besikeičiančioje 

aplinkoje. Įgiję specialiąsias ţinias ir praktinius gebėjimus, studentai bus pasirengę sėkmingai 

maito produktų technologo veiklai. 

10. Studijų procesas modeliuotas taip, kad baigę Maisto produktų technologijos studijų 

programą studentai sėkmingai pasiektų studijų programos rezultatus. 

11. Programos studijų rezultatai. Rengiant studijų programos rezultatus buvo siekiama jų 

aiškumo, atitikmens pagal studijų rūšį, pakopą, ir suteikiamą kvalifikaciją – profesinio bakalauro 

bei buvo derinama su Dublino aprašais. Studijų programos atnaujinimo procese, ypač studijų 

3 Bendrosios kompetencijos apima šiuos tipus: instrumentinės, tarpasmeninės ir sisteminės. Instrumentinės: kognityvūs gebėjimai, 

metodologiniai gebėjimai, technologiniai įgūdţiai, lingvistiniai gebėjimai. 2. Tarpasmeninės: individualūs gebėjimai (socialinis 

bendravimas ir bendradarbiavimas). 3. Sisteminės: ţinios, suvokimas ir gebėjimai reikalingi derinant skirtingų sričių informaciją ar 

veiklas į vieną visumą. 


6

programos rezultatų atnaujinimo, reguliariai buvo bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, 

socialiniais dalininkais ir kaip ir studijų tikslo formulavime. 

Programos 

tikslai 

Maisto produktų 

technologas 

baigęs studijų 

programą gebės 

projektuoti, 

organizuoti, 

vykdyti ir 

valdyti visų 


grupių 

technologinius 

procesus maisto 

tvarkymo 

subjektuose. 

1 lentelė. Studijų programos tikslų, studijų rezultatų ir studijų modulių sąsajos 

Studijų rezultatai 

1. Gebės vertinti naudojamų ţaliavų, 

medţiagų, gaminių saugą ir kokybę 

maisto technologijoms. 

2 Gebės taikyti ţaliavų, medţiagų, 

visų maisto produktų grupių 

gamybos ir jų saugos ir kokybės 

ţinias maisto technologiniuose 

procesuose. 

3. Gebės planuoti, organizuoti, 

vykdyti ir kontroliuoti maisto 

technologinius procesus ir perteikti 

idėjas, sprendimus įmonės 

personalui. 

4. Gebės parinkti ir išdėstyti 

technologinę įrangą pagal maisto 

technologinių operacijų srautą ir 

argumentuotai pagrįsti savo 

sprendimus. 

5. Gebės taikyti maisto produktų 

gamybos standartus ir paaiškinti jų 

kūrimo ir tvirtinimo tvarką. 

6. Gebės vykdyti ţaliavų, maisto 

gamybos proceso, produkcijos 

Studijų moduliai 

Chemija 

Maisto produktų technologijos 

Mityba ir maisto chemija 

Maisto sauga ir kokybė 

Bendroji technologinė ir 

maisto kokybės profesinės 

veiklos praktika 

Baigiamoji profesinės veiklos 

praktika 

Chemija 

Mityba ir maisto chemija 






praktika 

Tiksliųjų mokslų pagrindai 

Maisto produktų technologija 

Verslumo pagrindai 

Saviugda ir komunikacija 

Aplinkosauga ir darbo teisė 





praktika 

Tiksliųjų mokslų pagrindai 



Aplinkosauga ir darbo teisė 





praktika 







praktika 




7

Programos 

tikslai 


saugos ir kokybės reikalavimus 

pagal savikontrolės sistemas. 

7. Gebės taikyti verslumo, 

ekonomikos pagrindų, 

komunikacijos ţinias maisto įmonės 

veikloje. 

8. * Gebės savarankiškai projektuoti, 

organizuoti, vykdyti duonos kepimo 

technologinius procesus bei gebės 

valdyti, uţtikrinti duonos kepinių 

saugą ir kokybę. 

9. * Gebės savarankiškai projektuoti, 

organizuoti, vykdyti mėsos ir jos 

produktų technologinius procesus 

bei gebės valdyti ir uţtikrinti mėsos 

produktų saugą ir kokybę. 

10. * Gebės savarankiškai 

projektuoti, organizuoti, vykdyti 

vaisių, uogų ir darţovių laikymo ir 

perdirbimo technologinius procesus 

bei gebės valdyti, uţtikrinti vaisių, 

uogų ir darţovių laikymo ir 

perdirbimo saugą ir kokybę. 






praktika 

Verslumo pagrindai 

Saviugda ir komunikacija 


praktika 

Specializacija - Duonos 

kepimo technologija: 

1. Duonos kepimo 

technologijos ir įrengimai 

2. Duonos kepinių saugos ir 

kokybės valdymas ir 

uţtikrinimas 

Specialiųjų technologijų 

profesinės veiklos praktika 


praktika 

Baigiamasis darbas 

Specializacija – Mėsos 

produktų technologija: 

1. Skerdimo ir mėsos produktų 

gamybos technologija bei 

technologiniai įrengimai 

2. Mėsos produktų saugos ir 

kokybės valdymas ir 

uţtikrinimas 




praktika 


Specializacija – Vaisių, uogų ir 

darţovių laikymo ir perdirbimo 

technologija: 

1. Vaisių, uogų ir darţovių 

perdirbimo technologija ir 

įrengimai 

2. Vaisių, uogų ir darţovių 

saugos ir kokybės 

reikalavimai, valdymas ir 

uţtikrinimas 




praktika 



8

Programos 

tikslai 


11. * Gebės savarankiškai 

projektuoti, organizuoti, vykdyti 

gamybą, aptarnavimo organizavimą 

maitinimo įmonėse bei uţtikrinti 

saugią ir kokybišką maisto gamybą. 


Specializacija – Maitinimo 

įmonių gamybos technologija: 

1. Maitinimo įmonių gamybos 

technologija ir įrengimai 

2. Maitinimo įmonių gamybos 

saugos ir kokybės valdymas ir 

uţtikrinimas 




praktika 


* specializacijos studijų rezultatai. Pastaba: studentų kursas gali rinktis dvi specializacijas pagal 

Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete nustatytą tvarką 


9

1.3. Studijų programos poreikio pagrindimas. 

12. Projekto vykdymo metu įvedama programos specializacija: Maitinimo įmonių 

gamybos technologija (20 kr.). 2009-2010 m. buvo atliktas tyrimas. Apklausoje dalyvavo 55 

respondentai. Šio tyrimo metu buvo apklausiami Vilniaus apskrities maitinimo įmonių (arba įstaigų) 

vadovai. Tyrimui buvo pasirinktos tik Vilniaus apskrities įmonės ir įstaigos, remiantis maisto 

produktų technologijos absolventų įsidarbinimo galimybių analize, kurios metu buvo išaiškinta, kad 

beveik visi jie įsidarbina šiame regione. Apklausai buvo pasirinktos įvairių sričių maitinimo įmonės 

ir įstaigos: darţelių, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų bei ligoninių valgyklos, restoranai, kavinės, 

valgyklos, o taip pat kitos įmonės, teikiančios centralizuoto maitinimo paslaugas. Apklausa buvo 

vykdoma anketavimo būdu. Anketos pavyzdys pridedamas prieduose. 

13. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai iš specialybinių ţinių ir gebėjimų maitinimo 

įmonių technologui reikalingi: gebėjimas uţtikrinti kokybišką ţaliavų tiekimą ir laikymą; ţinios 

apie valgiaraščių, technologinių ir kalkuliacinių kortelių parengimą; ţinios apie patiekalų gamybos 

technologiją; mokėjimas tobulinti patiekalų gamybos technologijas ir kurti naujus patiekalus; 

RVASVT, GHP ir GGP sistemų suvokimo ţinios, taip pat gebėjimas sudaryti šių sistemų įdiegimo 

įmonėje planus; išmanyti sveikos ir dietinės mitybos principus; technologinių procesų kokybės 

valdymo, saugaus ir kokybiško produkto diegimo ţinios ir gebėjimai. Šiuos atsakymus pasirinko 

beveik visi respondentai - nuo 96,4 % iki 90,9 %. 

14. Taip pat, anot apklaustųjų maitinimo įmonių (įstaigų) vadovų, ne maţiau reikšmingi yra: 

gebėjimas parengti dokumentus, leidţiančius vykdyti gamybą, bei apskaičiuoti reikalingus ţaliavų 

kiekius planuojamai produkcijai pagaminti; ţinios apie maitinimo įmonėse naudojamus įrenginius, 

jų parinkimą technologiniam procesui ir išdėstymą gamybinėse patalpose; patiekalų pateikimo ir 

serviravimo ţinios ir gebėjimai; mokėjimas naudotis kompiuterizuotos apskaitos programomis. 

Šiuos atsakymus pasirinko nuo 87,4 % iki 78,2 % apklaustųjų. 

15. Vidutiniškai reikšmingos yra ţinios ir gebėjimai apie: personalo darbo organizavimą; 

pobūvių organizavimą; pasaulio virtuvių patiekalų gamybą; gamybinės veiklos apskaitą. Šiuos 

atsakymus pasirinko nuo 70,9 % iki 72,7 % respondentų. Maţiausiai ţinių maitinimo įmonių 

technologams reikia apie maitinimo įmonių projektavimą. Apklausos išsamesni rezultatai 

pateikiami 4 priede. 

16. Įvertinti naujos studijų šakos “Maitinimo įmonių gamybos technologijos” įsteigimo 

poreikį ir galimybes buvo paprašyta programos studentų. 2009-2010 m. apklausoje dalyvavo 76 

respondentai. Šio tyrimo metu buvo apklausiami Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto 

studentai, studijuojantys pagal maisto produktų technologijos studijų programą. Apklausa buvo 

vykdoma anketavimo būdu. 

17. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad studentai renkantis maitinimo įmonių gamybos 

technologijos specializaciją labiausiai iš specialybinių ţinių ir gebėjimų norėtų įsigyti tokias: 

dokumentų, leidţiančių vykdyti gamybą parengimas; reikalingus ţaliavų kiekių planuojamai 

produkcijai pagaminti apskaičiavimas; patiekalų gamybos technologijos išmanymas; maitinimo 

įmonėse naudojamais įrenginiais mokėjimas naudotis, jų paruošimas technologiniam procesui ir 

gebėjimas išdėstyti gamybinėse patalpose; suvokti RVASVT, GHP ir GGP sistemas bei gebėti 

sudaryti šių sistemų įdiegimo įmonėje planus. Šiuos atsakymus pasirinko daugumą respondentų – 

nuo 77,6 % iki 68,4 %. Vidutiniškai reikšmingos studentams yra ţinios ir gebėjimai apie: kokybiško 

ţaliavų tiekimo ir laikymo uţtikrinimą; valgiaraščių, technologinių ir kalkuliacinių kortelių 

parengimą; patiekalų gamybos technologijų tobulinimą ir naujų patiekalų kūrimą, kompiuterizuotų 

apskaitos programų naudojimą; personalo darbo organizavimą; pobūvių organizavimą 

technologinių procesų kokybės valdymą, saugaus ir kokybiško produkto diegimą; pasaulio virtuvių 

patiekalų gamybą; maitinimo įmonių projektavimą. Šiuos atsakymus pasirinko nuo 64,5 % iki 44,7 

% respondentų. Tuo tarpu maţiausiai ţinių studentams reikia apie patiekalų pateikimą ir 

serviravimą; gamybinės veiklos apskaitą bei sveikos ir dietinės mitybos principus. Šį atsakymą 

pasirinko nuo 42,1 % iki 39,5 % apklaustųjų. Anot apklaustų studentų maitinimo įmonių gamybos 


10

technologui labiausiai reikia tokių bendrųjų ţinių ir gebėjimų: praktinių darbo vietoje; 

specialybinių; vadybos ir verslo organizavimo. Juos paţymėjo beveik visi respondentai – nuo 92,1 

% iki 81,6 %. Vidutiniškai reikalingomis yra teisinės ţinios; gebėjimas naudotis informacinėmis 

technologijomis bei uţsienio kalbų mokėjimas. Šiuos atsakymus paţymėjo nuo 43,4 % iki 39,5 % 

respondentų. Maţiausiai reikalingos psichologinės ţinios, kurias pasirinko tik trečdalis apklaustųjų 

(30,3 %). Apklausos išsamesni rezultatai pateikiami 5 priede. 

1.4. Numatomų studentų skaičius ir priėmimas 

18. Pagal šią studijų programą ketinama priimti po vieną grupę (30 studentų) į nuolatines ir 

ištęstines studijas. 

19. Studentų priėmimo 2011 m. į Vilniaus kolegiją taisyklės parengtos, vadovaujantis LR 

Mokslo ir studijų įstatymu, LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Geriausiai vidurinio ugdymo 

programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašu, Bendrojo priėmimo į Lietuvos 

aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2011 metais taisyklių bendrosiomis 

nuostatomis (toliau – Bendrojo priėmimo taisyklės), Vilniaus kolegijos Akademinės tarybos 

nutarimais. Priėmimas į Programų sistemų studijų programą vykdomas pagal „Studentų priėmimo į 

kolegines studijas 2011 ir 2012 metais sąlygos“ bei Vilniaus kolegijos direktoriaus 2011 m. kovo 1 

d. įsakymu Nr. V-126. 

20. 2011 m. Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, pretenduojantys į valstybės 

finansuojamas vietas, turi būti išlaikę du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį 

brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių 

koleginių studijų programas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas pretenduoja geriausiai 

vidurinio ugdymo programą baigusieji, atsiţvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus 

rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų 

įstatymu valstybės finansuojamos studijų vietos tenka asmenims, Bendrojo priėmimo metu 

patekusiems į geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilę, sudaromą pagal Geriausiai 

vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-13. 

Prašyme 

nurodomas 

kodas 

Studijų programos 

1903 Maisto produktų 

technologija 

2 lentelė. Konkursinio balo dalykai ir svertiniai koeficientai 

Mokomųjų 

Brandos ir Egzaminų 

dalykų 

stojamieji paţymių Mokomieji metinių 

egzaminai svertiniai dalykai paţymių 

(pabraukti) koeficientai 

svertiniai 

koeficientai 

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Matematika 0,4 

Chemija 0,2 

Lietuvių kalba 0,2 

Uţsienio kalba 0,2 

21. Perskaičiuojant konkursinių mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir metinius paţymius 

laikomasi lentelėje pateiktų taisyklių. 

Valstybinio brandos egzamino įvertinimas 

13 + valstybinio 

brandos egzamino 

įvertinimas/10 

Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas +3 

S arba A lygio brandos egzamino įvertinimas +4 

B lygio brandos egzamino įvertinimas +3 


11

Metinis paţymys tikslinis (T) kursas arba S lygis +2 

išplėstinis (A) kursas arba A 

lygis 

+1 

bendrasis (B) kursas arba B lygis +0 


12

2. PROGRAMOS SANDARA IR STUDIJŲ EIGA 

22. Studijų sandara ir apibūdinimas. Studijų apimtis – 180 kreditų (4800 valandų). 

Nuolatinės studijos trunka 3 metus. Kiekvienus studijų metus sudaro du semestrai: rudens ir 

pavasario. Vienas semestras apima 30 kreditų (800 val.) arba 3 studijų modulius. 

23. Atnaujinant studijų programą buvo diegiama modulinė sistema. Suformuoti moduliai 

(ţr. 1 priedą) turi aiškius tikslus, modulio rezultatus, kurie sudaro sąlygas pasiekti studijų 

programos rezultatus. Bendrųjų kompetencijų įgijimas, tobulinimas taip pat integruotos į modulių 

programas. Moduliai, modulių rezultatai tikslingai suformuoti siekiant efektyviai įgyvendinant į 

studijų programos rezultatus. Studijų programos rezultatų ir modulio rezultatų dermė siekta 

dalykiniu turininiu, kompetencijų dermės aspektu bei edukologiniu, nes rezultatų formavimas 

rėmėsi Bloom bei SOLO tikslų taksonomijos derme. Verslumo pagrindai, Maisto sauga ir kokybė, 

Duonos kepimo technologijos ir įrengimai, Maitinimo įmonių gamybos technologija ir įrengimai, 

Vaisių, uogų ir darţovių laikymo ir perdirbimo technologija ir įrengimai modulius galima panaudoti 

kvalifikacijos tobulinimo programose, nes tai aktualu neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje 

– profesinio mokymo kvalifikacijos tobulinimo programos bedarbiams, turintiems aukštąjį 

išsilavinimą. Paskaitų ir praktikumų metu klausytojams suteikiamos ţinios ir praktiniai gebėjimai 

apie ţaliavų perdirbimo procesus, produkcijos kokybę, standartų reikalavimus, maisto saugą ir 

kokybę, paţangias technologijas, verslą ir jo valdymą, siekiant ugdyti verslumo, planavimo, 

valdymo, bendradarbiavimo gebėjimus nuolatinės aplinkos kaitos sąlygomis. Tai leidţia ugdyti 

įvairiapuses kompetencijas, siekiant realizuoti mokymosi visą gyvenimą idėjas bei praktiškai 

taikyti kuriant savo verslo įmonę. 

24. Bendrieji koleginių studijų moduliai studijų programoje apima bendros erudicijos 

aukštojo lavinimo modulius: Tiksliųjų mokslų pagrindai, Saviugda ir komunikacija. 

25. Studijų krypties moduliai apima: 

pagrindinius studijų krypties modulius, 

specializacijų modulius, 

profesinės veiklos praktikas. 

26. Pagrindiniai studijų krypties moduliai teikia ţinias ir gebėjimus, būtinus specialybės 

ţinioms įgyti ir asmeninei erudicijai ugdyti. 

27. Specializacijos moduliai sudaro sąlygas studentams gilinti specialybės ţinias 

technologijos srityje. 

28. Praktikų moduliai sudaro sąlygas studentams savarankiškai tobulinti praktinius 

gebėjimus ir įgyti įgūdţių. Praktikų organizavimas reglamentuojamas Vilniaus kolegijos 

Agrotechnologijų fakulteto dekano įsakymu (6 priedas). 

29. Vilniaus kolegija sudaro palankias sąlygas studijų rezultatų sėkmingam pasiekimui: 

inovatyvūs studijų metodai, mokymosi technologijos ir veiklos formos, savarankiško darbo 

įvairovė. Sudaromos palankios sąlygos individualiam studentų darbui, funkcionuoja MOODLE 

sistema, taikomos IT programos, AutoCAD, elektroninis susirašinėjimas. 

30. Kiekvieno modulio studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę 

išklausyti teorines paskaitas, atlikti praktinius darbus kolegijoje ir, vadovaujamas dėstytojo, dirbti 

savarankiškai. Siekiant realizuoti mokymosi visą gyvenimą idėjas, studijos grindţiamas 

humanistinėmis, kognityvizmo, konstruktyvizmo idėjomis, siekiama studentams ugdyti 

metamokymosi gebėjimus. Į studijas integruoti inovatyvūs metodai ankčiau netaikyti arba 

epizodiškai taikyti studijų metodai, numatyti vykdomame projekte: pagrindiniai mokymo(si) 

metodai: mokslinė chronologinė analizė, problemų sprendimo, grupinio mokymosi, situacijų 

analizės, vizualizacijos, sąvokų ţemėlapis bei papildomi: kūrybiniai metodai: probleminis 

dėstymas/ probleminis pokalbis; projektų metodas; techninis modeliavimas; rezultatų 

apipavidalinimas; euristinis pokalbis; literatūros šaltinių paieška; modeliavimas. 

31. Bendradarbiavimo metodai: diskusija; apskritasis stalas; abipusis mokymas(is); grupinis 

darbas. 


13

32. Rašymo metodai: piramidės istorija; sąvokų ţemėlapis; kryţminė diskusija. 

33. Jungiantys įvairią veiklą metodai: „ledlauţis”; raktiniai terminai; “minčių lietus”; 

sutarčių sudarymas; atvejo analizė; mokslinė chronologinė horizontalė. Studijų metodų integravimo 

į modulius apţvalga ir parinkimas pateikiama 7 priede. 

34. Studentų savarankiškam darbui taikomi įvairūs metodai: mokslinis referatas, esė, atvejo 

analizės, į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuoti ir t.t. Studentams sudaromos sąlygos 

pasirinkti įvairius savarankiško darbo metodus, uţduotis, kurių kiekviena turi aiškius vertinimo 

kriterijus parengtus pagal taikomą metodą, uţduoties tikslą, turinį. Savarankiško darbo uţduotys 

sudarytos taip, kad studentams būtų sudaromos palankios sąlygos pasiekti modulio ir atitinkamai 

toliau studijų rezultatus. Studentai konsultuojami, jiems pateikiamos rekomenduojamos uţduočiai 

atlikti savarankiško darbo valandos. 

35. Studentų pasiekimų vertinimui taikomas Aplanko metodas (įdiegtas į kiekvieną modulį), 

į kurį integruoti vertinimo metodai įvairūs, pvz. mokslinė chronologinė analizė, situacijų 

analizė/atvejo analizė, į projektinį darbą orientuota uţduotis, į problemų sprendimą orientuota 

uţduotis, sąvokų ţemėlapis, kūrybinė uţduotis, referatas: mokslinis referatas, referatas ekstraktas, 

apţvalgų rašymas, recenzija, esė, bibliografijos sąrašo sudarymas, darbas auditorijoje seminarų 

metu, uţdavinių sprendimas, mokslinė chronologinė horizontalė. Praktikumų, laboratorinių 

vertinimai, taip pat kaupiami aplanke, nors gali turėti atskirą įvertį kaupiamojo vertinimo sistemoje. 

Taikomas kriterinis ir kaupiamasis vertinimas ir kt. (plačiau 8 priede). Siekiant vertinimo 

objektyvumo bei atsiţvelgiant į tai, kad modulio yra daţnai keli dėstytojai, yra įdiegtas koliagialus 

vertinimas. Baigiamasis vertinimas gali būti egzaminas, projekto arba aplanko gynimas. Baigiamąjį 

modulio vertinimą sudaro tarpinių atsiskaitymų praktikumų metu (praktinių, laboratorinių, 

kontrolinių darbų), savarankiškų (situacijų analizės, į problemą orientuotų praktinių uţduočių ir 

pan.) darbų ir egzamino (projekto arba aplanko gynimo) įvertinimų, padaugintų iš jiems suteiktų 

svertinių koeficientų, suma. 

3 lentelė. Vertinimo lentelės pavyzdys 

Vertinimo sudėtinės dalys 

(modulio dėstytojai renkasi jų struktūrą) 

Svoris proc. 

1. Aplankas su integruotomis uţduotimis įgyti ţinias ir 

... 

gebėjimus 

2. Praktikumai/laboratoriniai darbai (gali būti išskiriama 

.. 

atskirai arba integruota į aplanką) 

3. Kita (kontroliniai, testai, koliokviumai....) ..... 

4. Egzaminas, projekto gynimas arba aplanko pristatymas 

50 

būtinai (pasirinkite vieną iš 3 nurodomų šioje eilutėje ) 

Baigiamasis įvertinimas 100 

36. Remiantis studijų rezultatų vertinimo tvarkos aprašu (patvirtinta Vilniaus kolegijos 

direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-277) baigiamojo įvertinimo svertiniai koeficientai – 

ne maţiau negu 0,5. 

37. Kiekvieno modulio dėstytojai rengia išsamius modulio aplanko aprašus, pateikiamus 

modulio išplėstinėse programose. Struktūrinės dalys pateikiamos 9 priede. 

38. Baigiamojo darbo (projekto) rengimas. Studijos uţbaigiamos baigiamojo darbo 

parengimu ir jo įvertinimu. Vilniaus kolegija, organizuodama baigiamųjų darbų rengimą, pateikimą, 

gynimą ir vertinimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu (Ţin., 2009, Nr. 

54-2140), Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 35, Kolegijos statutu 

(Ţin., 2007, Nr. 62-2372), Vilniaus kolegijos studijų reglamentu, Vilniaus kolegijos 

Agrotechnologijų fakulteto dekano patvirtinta baigiamųjų darbų rengimo tvarka. Baigiamojo darbo 

(projekto) paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus 

profesinei kvalifikacijai bei specializacijai įgyti ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį. 

39. Baigiamąjį darbą (projektą) studentas rengia savarankiškai, konsultuodamasis su 

baigiamojo darbo vadovu ir/ar konsultantu. Baigiamojo darbo temą pasirenka bei jo tikslus 


14

suformuluoja studentas, suderinęs su darbo vadovu, arba ją gali siūlyti baigiamojo darbo vadovas. 

Studentas, siūlantis savo temą, privalo pagrįsti jos pasirinkimo motyvus ir suderinti su baigiamojo 

darbo vadovu. Baigiamojo darbo tema turi būti aktuali, orientuota į šiuolaikines mokslo, technikos 

ir technologijų raidos perspektyvas, atitikti studento pasirinktos studijų programos specializacijos 

kryptį. 

40. Baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisija tvirtinama Vilniaus kolegijos direktoriaus 

įsakymu ir susideda iš 5 asmenų, iš kurių ne maţiau kaip 4 visuomet yra darbdavių atstovai. 

Kiekvienais metais į Maisto produktų technologijos studijų programos studentų baigiamųjų darbų 

gynimo ir vertinimo Kvalifikavimo komisiją yra kviečiami atstovai iš maisto pramonės įmonių 

(UAB „Vilniaus duona“, AB „Dzūkija“, AB Vilniaus paukštynas, UAB „Biovela“, UAB 

„Duonpelnys“, UAB „Cesta“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, IĮ „Saldenė“), asociacijų (LMPA), 

mokslo institucijų (KTU MI), tarnybos VMVT. 

41. Sėkmingai apgynusiems baigiamąjį darbą studentams suteikiamas maisto produktų 

technologijų profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis bei įteikiamas aukštojo mokslo diplomas. 

42. Studijų planai pateikti 3 priede. 

43. Studijų programos pobūdis ir skiriamieji bruoţai. Studijų programa yra taikomojo 

pobūdţio, labiau orientuota į praktinę veiklą. Maisto produktų technologai Vilniaus apskrityje nėra 

rengiami. 

44. Studentų konsultavimas. Studentų konsultavimas vykdomas įvairiomis formomis, el. 

paštu, taikant kitas IT technologijas, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą konsultavimo 

tvarkaraštį. Konsultacijas vykdo kiekvieno modulio dėstytojai. Studentų konsultavimo valandos 

numatytos modulių programose, bus įtrauktos į dėstytojų krūvį. 

45. Planuojama studentų konsultavimą vykdyti šiomis kryptinis: studijų rezultatų pasiekimo, 

modulių rezultatų pasiekimo, kompetencijų įgijimo, savarankiško darbo organizavimo, 

metamokymosi kompetencijų įgijimo, akademiniais klausimais. Siekiant uţtikrinti į studento 

poreikius orientuotų studijų įgyvendinimą, planuojama reguliariai organizuoti studentų 

konsultacijas, susitikimus su socialiniais partneriais. 


15

3. PERSONALAS 

46. Maisto produktų s technologijos studijų programą vykdys 25 Vilniaus kolegijos 

dėstytojai, 13 praktikų (ţr. 2 priedą). 

47. Maisto produktų technologijos katedros narių programų rengimo, inovatyvios 

mokymo(si) kompetencijos buvo įgytos uţsienio mokslo ir švietimo institucijoje- Edinburgo Napier 

universitete (Edinburgh Napier University). Toks pasirinkimas grindţiamas progresyvia ES Vakarų 

valstybių aukštojo mokslo patirtimi, kurią atnaujintų programų įgyvendintojams derėtų perimti 

mokymo(si) metodų, programos atnaujinimo ir įgyvendinimo srityse. Įvykusios staţuotės trukmė – 

40 akademinių valandų 4 . 

48. Išleisti buvo 7 Maisto produktų technologijų katedros dėstytojai staţuotei į Škotiją. 

Programų kūrimo atnaujinimo, inovatyvių mokymo(si) metodų taikymo kompetencijos yra būtinos, 

siekiant sėkmingai įgyvendinti atnaujintą Maisto produktų technologijos studijų programą. 

Lietuvoje būtų neįmanoma rasti tokios didelės naudos kursų, uţ atitinkamą kainą, nes vokiečių 

mokslininkų patirtis Maisto produktų technologijų studijų programų rengimo srityje – labai didelė. 

Inovatyvių, programų kūrimo, į problemų/situacijų analizę kompetencijų ugdymas ir jų taikymas 

studijų procese padės dėstytojams teisingai ir efektyviai dirbti pagal naujai sukurtą modulinę studijų 

sistemą, sėkmingai vertinti ir pripaţinti atitinkamas (formalias ir neformalias) studento 

kompetencijas. 

49. Kolegijoje parengta dėstytojų atestavimo ir viešo konkurso organizavimo tvarka, 

dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas. Didesnė dalis nuolatinių dėstytojų dirba 

penkerių metų kadencijomis. Dėstytojo kadencijai pasibaigus vyksta atestacija ir viešas konkursas. 

Informacija apie dėstytojus atsispindi studijų programos knygoje, LR ŠMM statistinėse ataskaitose, 

dėstytojų etatų suvestinėje, dėstytojų, katedros, fakulteto ataskaitose, atestavimo ir konkursų 

komisijų nutarimuose. Kasmet nagrinėjamos dėstytojų savianalizės ataskaitos ir atliktų studentų 

nuomonės tyrimų apie dėstymo kokybę rezultatai išryškina privalumus ir trūkumus. Šio proceso 

valdyme svarbu, siekti dermės tarp dėstytojų kvalifikacijos ir besikeičiančių reikalavimų aukštojo 

mokslo sistemai bei rengiamų specialistų profesinei kompetencijai. 

50. Dėstytojai rengia metodinę medţiagą paskaitoms, praktikumams, savarankiškiems 

darbams, diegdami inovatyvius mokymo metodus. Jie sistemingai tobulina kvalifikaciją kursuose, 

seminaruose, staţuojasi įmonėse ir aukštojo mokslo institucijose, dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos 

konferencijose, Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, kaip 6 Framework, Erasmus mainų 

programose, vyksta skaityti paskaitų į uţsienio šalių universitetus: Nitros ţemės ūkio universitetas 

(Slovakija), Adnan Menderes universitetas (Turkija), Beje institutas (Portugalija) bei dalykiškai 

bendrauja su atvykstančiais dėstytojais iš uţsienio šalių universitetų., dalyvauja uţsakomuosiuose 

tyrimuose, leidybinėje veikloje, organizuoja mokslines praktines konferencijas. Vilniaus kolegijos 

dėstytojų pedagoginė kompetencija ir taikomoji mokslinė veikla vertinama konkurse dėstytojo 

etatui uţimti. 

4 lentelė. Dėstytojų suvestinė 

Poţymis 

Dėstytojų iš viso 

Dėstytojų skaičius 25 

Turintieji mokslo laipsnį: 

2 

- habilituoto daktaro 

- 

- daktaro 

2 

4 Staţuotės mokymo temos: Programų modulių kūrimas (8 val.); Programų pertvarkymas pagal ECTS reikalavimus (8 

val.); Programų pertvarkymas pagal EQS reikalavimus (8 val.); Šiuolaikinės didaktikos principų diegimas programose 

(8 val.); Pasiruošimas programos ekspertiniam vertinimui/akreditavimui (8 val.). Mokymo dalyviams buvo išduoti 

kursų baigimo paţymėjimai. Inovatyvių programų kūrimo, į problemų/situacijų analizę orientuotų kompetencijų 

ugdymas ir jų taikymas studijų procese padės dėstytojams teisingai ir efektyviai dirbti pagal naujai sukurtą modulinę 

studijų sistemą, sėkmingai vertinti ir pripaţinti atitinkamas (formalias ir neformalias) studento kompetencijas. 


16

Studijuoja doktorantūroje 1 

Nenuolatiniai dėstytojai 4 

Turintieji praktinio darbo staţą: 

13 

- daugiau negu 3 m. 

13 

- maţiau negu 3 m. 

- 

Vardas, pavardė 

Kvalifikacinis ar 

mokslo laipsnis, 

pareigos 

Numatomas 

dėstyti 

dalykas (modulis) 

Studijų krypties modulių dėstytojai 

Romualda Marčenkovienė lektorė Mityba ir maisto chemija 

Maitinimo įmonių 

gamybos technologija ir 

įrengimai 


gamybos kokybės 

valdymas ir uţtikrinimas 


profesinės veiklos 

praktika 

Baigiamoji profesinės 


Laimutė Milašienė lektorė Mityba ir maisto chemija 

Mėsos produktų kokybės 


5 lentelė. Dėstytojų sąrašas 

Mokslinės veiklos 

kryptis 

Profesinės veiklos 

(praktinio darbo) 

patirtis metais 

- 36 

- - 

Nijolė Ruţienė lektorė Chemija - - 

Irena Čerčikienė lektorė Chemija - 10 

Vilma Ratautaitė 

Fizinių mokslų srities Chemija Chemijos - 

daktarė, lektorė 

Jolanta Jurkevičiūtė lektorė Chemija - 10 

Donatas Raščius lektorius Aplinkosauga ir darbo 

- 5 

teisė 

Alyzas Čečys lektorius Aplinkosauga ir darbo 

- 3 

teisė 

Kristina Špakovskaja asistentė Aplinkosauga ir darbo 

- - 

teisė 

Jurgita Kulaitienė Biomedicinos mokslų 

srities daktarė, 

lektorė 

- 

Maisto produktų 

technologija 


Duonos kepinių kokybės 


Vaisių, uogų ir darţovių 

perdirbimo technologija 

ir įrengimai 

Vaisių, uogų ir darţovių 

kokybės reikalavimai, 



maisto kokybės 


praktika 



praktika 



Rita Sadūnaitė lektorė Maisto sauga ir kokybė 


gamybos kokybės 


Abiotinių ir 

biotinių veiksnių 

įtaka augalinės 

ţaliavos ir jos 

produktų kokybei 

- 27 


17

Vardas, pavardė 

Kvalifikacinis ar 

mokslo laipsnis, 

pareigos 

Numatomas 

dėstyti 

dalykas (modulis) 

Mokslinės veiklos 

kryptis 

Profesinės veiklos 

(praktinio darbo) 

patirtis metais 


maisto kokybės 


praktika 

Margarita Pelenytė lektorė Maisto sauga ir kokybė - 7 

Dalia Prūsaitienė lektorė Verslumo pagrindai - 12 

Marija Tanana lektorė Verslumo pagrindai - - 

Andrijana Juraitė asistentė Verslumo pagrindai - - 

Dalia Račkuvienė lektorė Duonos kepimo 

technologijos ir 

įrengimai 

Duonos kepinių kokybės 




praktika 



Zita Jarmokienė lektorė Skerdimo ir mėsos 

produktų gamybos 

technologija ir įrengimai 



praktika 



Viktorija Septilkienė lektorė Mėsos produktų kokybės 


Bendrųjų koleginių studijų modulių dėstytojai 

Kristina Ţilionytė lektorė Tiksliųjų mokslų 

pagrindai 

Audronė Plauškienė lektorė Tiksliųjų mokslų 

pagrindai 

Audronė Mačiulytė asistentė Tiksliųjų mokslų 

pagrindai 

Stasė Trinkauskienė lektorė Saviugda ir 

komunikacija 

Halina Klupšienė lektorė Saviugda ir 

komunikacija 

Edita Kristina Kaurynienė lektorė Saviugda ir 

komunikacija 

Vilma Gudţiūnaitė lektorė Saviugda ir 

komunikacija 

- 18 

- 40 

- 40 

- - 

- - 

- 3 

- - 

- - 

- 5 

- - 


18

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI IR METODINIS APRŪPINIMAS 

6 lentelė. Bibliotekos veiklos rodikliai uţ 2010 m. (2011-01-01) 

Rodiklio pavadinimas 

Duomenys 

Plotas m 2 299 

Darbo vietų skaičius skaitykloje 35 

Vienai vietai skaitykloje tenkančių studentų skaičius 31 

Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius skaitykloje 10 

Vienai kompiuterizuotai vietai tenkančių studentų skaičius 109 

Registruotų skaitytojų skaičius iš viso: 1177 

- studentų 1096 

- dėstytojų 46 

- darbuotojų, kitų fakultetų ir išorės klientai 35 

Apsilankymų skaičius lankytojų/studentų bibliotekoje 34430 

Vienam skaitytojui / studentui tenkančių apsilankymų skaičius 31 

Bibliotekos dokumentų fondas (fiz. vnt./pavad.) 39799/11694 

- knygų (fiz. vnt./pavad.) 39760/11665 

- kiti dokumentai (CD, FD, MC ir kt.) (fiz. vnt.) 39 

Vienam skaitytojui / studentui tenka dokumentų (fiz. vnt.) 36 

Įsigyta dokumentų einamaisiais metais iš viso (fiz. vnt./pavad.): 2469/268 

- knygų (fiz. vnt./pavad.) 2469/268 

- periodinių leidinių (pavad.) 37 

- kitų dokumentų (CD, FD, MC ir kt.) (fiz. vnt.) 0/0 

Gauta parama mokslo metais (fiz. vnt./pavad.) 2219/164 

Įsigyta dokumentų vienam skaitytojui / studentui einamaisiais metais 2 

(fiz. vnt.) 

Dokumentų išduotis einamaisiais metais iš viso (fiz. vnt.): 45630 

- knygos (fiz. vnt./pavad.) 34930 

- periodiniai leidiniai (fiz. vnt.) 9109 

- kiti dokumentai (CD, FD, MC ir kt.) 1591 

Vienam skaitytojui/studentui išduotų dokumentų skaičius (fiz. vnt.) 41 

Bibliotekos fondo vertė (tūkst. Lt.) 193797,10 

51. Metodinių priemonių įsigijimas IŠ PROJEKTO PARAIŠKOS Programos atnaujinimui 

būtina įsigyti metodinės medţiagos, kuri paįvairintų mokymosi metodus, formas, sudomintų, 

motyvuotų besimokantį. Tam reikia įsigyti naujų mokymo(si) metodinių priemonių: naujų 

uţsienietiškų, lietuviškų vadovėlių, e-mokymosi programų. 

52. Uţsienietiška profesinė literatūra ir vadovėliai labai praturtintų dabartinę Vilniaus 

kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Maisto produktų technologijos katedros metodinių leidinių 

fondą, kas labai įtakotų kokybiškų studijų įgyvendinimą, paremtą studentų grupiniu bei individualiu 

darbu. Moksliniai tyrimai patvirtinta, kad studentas geriausiai išmoksta dalyką pats nagrinėdamas 

tekstus, dirbdamas tiek individualiai tiek grupėse (mokymasis vieni iš kitų; kiekybinė, kokybinė 

teksto analizė; sąvokų ţemėlapiai), todėl įsigijimas naujos literatūros padės suţadinti studentų 

ţingeidumą, paskatinti individualų studento darbą. Studijavimas uţsienio profesinę literatūros 

lavina studento atmintį, bendrąsias ir profesines uţsienio kalbos ţinias. Svarbiausia - tai, kad 

uţsienietiška literatūra yra paţangesnė, nei esama Lietuvoje - tiek kiekybine išraiška, tiek kokybe, 

nes ji daugiau kūrybingai aprašo profesijos tarpdisciplininius klausimus, problemas orientuoja 

asmenį tiek profesinių bendrųjų kompetencijų, tiek specifinių funkcijų atlikimo link. Profesinė 

literatūra, vadovėliai iš esmės prisidės prie studijų programų internacionalizavimo, nes sudarys 

pagrindines sąlygas atvaţiuojantiems studentams iš kitų šalių pagal Erazmus programą, gilinti savo 


19

profesines (kognityvines, funkcines bei bendrąsias) kompetencijas. Tai ta „mokymo medţiaga“, 

kurios pagalba ir vyks studijų turinio perteikimo bei inovatyvių mokymo(si) metodų panaudojimo 

procesas. 

53. Šiuolaikinio maisto technologo kompetencijoms uţtikrinti įsigyjama metodinė medţiaga 

uţsienio kalba tokiomis temomis: Mikotoksinai maiste, Maisto chemijos iliustruoti vadovėliai, 

Maisto laboratorijos įrengimai, Maisto tarptautinė sauga ir kokybės reikalavimai, Maisto priedai, 

Receptų kūrimas ir kt. vadovėliai, sudarantys profesijos „branduolį“. 

54. Viso numatoma įsigyti: uţsienietiškos profesinės literatūros bei vadovėlių 345 vnt., 

kurių paskaičiuota kaina atitinka 58292 Lt. 

55. Nauja profesinė literatūra, vadovėliai lietuvių kalba iš esmės lems atnaujintos studijų 

programos funkcionavimą, nes pagrindinės literatūros studijavimas – vienas pagrindinių aukštojo 

mokslo mokymosi savitumų. Tam, kad studentai įgytų naujausių profesinių, mokslinių ţinių, būtina 

įsigyti naujos profesinės literatūros, vadovėlių. Dabartinis mokslinės, profesinės literatūros fondas 

fakultete – nepakankamas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu poţiūriu: gaunami tik kai kurie naujesnės 

literatūros egzemplioriai - daţniausiai vienetiniai egzemplioriai, kas neleidţia juos efektyviai 

panaudoti studijų procese. 

56. Pasirinkti vadovėliai/metodinė literatūra atspindi programos specializacijas, profesinių 

pagrindų dalykus, nes apima tokias temas kaip Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija, Maisto 

produktų pagal kraujo grupes lentelė, Maitinimo įmonių darbo organizavimas, Vaišės, Darţovių 

pjaustymas. Ţuvies ir mėsos pusgaminiai, Kulinarijos pagrindai: profesijos mokytojams, 

kulinarams, kulinarams ir visiems, gaminantiems maistą: mokymo priemonė, Geros higienos 

praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms, Nauja patiekalų ir kulinarijos gaminių receptūrų bei 

technologijos aprašymų knyga. Numatoma įsigyti literatūros 220 vnt. Uţ 5211 Lt. 

ĮSIGYTA PROJEKTE LITERATŪRA 

7 lentelė. Literatūra uţsienio kalba Maisto produktų technologijų studijų programai 

Pavadinimas 

Kiekis 

Mycotoxins in Foodstuff 20 

Foodstuff: Living in an Age of Feast and Famine 20 

Role of Plant Pathology in Food Safety and Food Security 10 

Food Safety: A Practical and Case Study Approach 10 

Prions: Food and Drug Safety illustrated edition 20 

Chemistry and Safety of Acrylamide in Food 10 

New Approaches to Food-Safety Economics New edition 10 

Ensuring Global Food Safety: Exploring Global Harmonization 5 

Managing Food Safety Practices from Farm to Table: Workshop Summary 20 

Food Safety 20 

Microbiologically Safe Foods 5 

Food Chemistry 4th Revised edition 20 

Advances in Mass Data Analysis of Images and Signals in Medicine, 

20 

Biotechnology, Chemistry and Food Industry: Third International Conference, 

Mda 2008 illustrated edition 

Chemistry of Food and Nutrition (1911) 30 

Progress in Food Chemistry 10 

Food Flavor: Chemistry, Sensory Evaluation, and Biological Activity 10 

Food Chemistry Research Developments illustrated edition 5 

Food Drying Science and Technology: Microbiology, Chemistry, Application 5 

Handbook of Food Analytical Chemistry annotated edition, v. 2, Pigments, 

3 

Colorants, Flavors, Texture, and Bioactive Food Components 

Vitamin E: Food Chemistry, Composition, and Analysis 2 

Free Radicals in Foods: Chemistry, Nutrition and Health 3 


20

Pavadinimas 

Kiekis 

Who's Who in Food Chemistry: Europe 5 

Food Chemistry Laboratory 15 

Intellectual Property in the Food Technology Industry: Protecting Your 

24 

Innovation 

Enzymes in Food Technology 2nd Revised edition 5 

A-Z Guide to Food Additives: Never Eat What You Can't Pronounce 25 

Toxicological Evaluation of Certain Veterinary Drug Residues in Food: 

13 

Seventieth Meeting of the Joint Fao/Who Expert Committee on Food Additives 

345 

8 lentelė. Lietuviška literatūra Maisto produktų technologijų studijų programai 

Pavadinimas 

Kiekis 

Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija 30 

Maisto produktų pagal kraujo grupes lentelė 30 

Maitinimo įmonių darbo organizavimas 30 

Vaišės 30 

Darţovių pjaustymas. Ţuvies ir mėsos pusgaminiai 30 

Kulinarijos pagrindai: profesijos mokytojams, kulinarams, kulinarams ir visiems, 

gaminantiems maistą: mokymo priemonė. 

30 

Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms. 20 

Nauja patiekalų ir kulinarijos gaminių receptūrų bei technologijos aprašymų 

knyga. 

20 

220 

9 lentelė. Informacija apie fakulteto patalpas. 

Rodikliai 

Bendras plotas, m 2 10.577 

Mokymo patalpų plotas iš viso, m 2 6.400 

Srautinių auditorijų skaičius / vietų skaičius 2/120 

Laboratorijų skaičius / vietų skaičius 2/12 

Sporto salės plotas, m 2 288 

Vietų bendrabutyje skaičius 170 

Vietų valgykloje skaičius 195 

57. Laboratorijos: duonos ir kitų konditerijos gaminių kepimo, bendrosios maisto produktų 

technologijos, bendrosios ir neorganinės chemijos, cheminės analizės, organinės chemijos, 

instrumentinės analizės, maisto chemijos, mikrobiologijos. 

Naujai studijų programos specializacijai Maitinimo įmonių gamybos technologija bus 

naudojamos bendrosios maisto produktų technologijos, maisto chemijos, cheminės analizės, 

organinės chemijos, bendrosios ir neorganinės chemijos, instrumentinės analizės, duonos ir kitų 

konditerijos gaminių kepimo laboratorijos, fakulteto valgykla su maisto gamybai reikalinga 

technologine įranga studentų laboratoriniams darbams, profesinės veiklos praktikoms atlikti. 

10 lentelė. Auditorijos ir kompiuteriai. 

Auditorija 

Techninė įranga 

38 16 

41 13 

44 13 

47 16 


21

Auditorija 

Techninė įranga 

1 1 

6 1 

12 1 

14 1 

19 1 

30 1 

32 1 

42 1 

58. Apie mokymo institucijos kompiuterizavimo lygį sprendţiama pagal studentų, 

naudojančių vieną kompiuterį, skaičių ir tai, kaip planuojama tą skaičių gerinti. Vilniaus kolegijoje 

100 nuolatinių studijų studentų tenka 19 kompiuterizuotų darbo vietų. Iš viso Vilniaus kolegija 

kompiuterių tinkle turi 1228 kompiuterinių darbo vietų. Agrotechnologijų fakultete 17 studentų 

naudoja vieną kompiuterį. Fakultete yra 154 kompiuteriai. Iš jų panaudota kompiuterizuoti studijas 

– 78, biblioteką, skaityklą – 11, administracijos, dėstytojų ir kt. reikmėms – 36, studentų 

bendrabutyje - 4. 

59. Vilniaus kolegija auditorijose, konferencijų salėse ir kitose patalpose instaliavusi 109 

stacionarias daugialypės terpės įrenginius. Agrotechnologijų fakultete su tokia įranga yra 16 darbo 

vietų, 35 spausdintuvai, 6 kopijavimo aparatai ir kt. kompiuterinė įranga. Esant būtinybei, Vilniaus 

kolegijos fakultetai keičiasi informacinių technologijų įranga tarpusavyje. 

60. Siekiant kuo intensyviau naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis 

studijų procese, fakultete yra nuolat atnaujinama ir įsigyjama nauja kompiuterinė technika. 

61. Savarankiškoms studentų studijoms yra skirta skaitykla ir biblioteka, taip pat studentų 

kambariuose kompiuterizuotos darbo vietos studentų bendrabutyje. 


22

5. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS 

62. Kasmet perţiūrimas, vertinamas ir atnaujinamas Programos turinys: koreguojami studijų 

planai, dalykų (dabar modulių) programos, tobulinamas studijų procesas. 

63. Uţ maisto produktų technologijos studijų programos kokybės uţtikrinimą atsakingi 

fakultete maisto produktų technologijos katedros vedėja Laimutė Milašienė. Dėstytojai kiekvieną 

semestrą atlieka studentų apklausą apie studijų dalyko dėstymo kokybę, ką studentai pastebėjo 

teigiamo ar neigiamo, ką jie siūlytų tobulinti ir pan. Surinkta informacija naudojama sėkmingo 

abipusio bendradarbiavimo bei dalyko dėstymo tobulinimui. 

64. Labai svarbia laikoma išorinių dalininkų - socialinių partnerių parama uţtikrinant 

teikiamos studijų programos kokybę ir studentų mokymąsi praktikoje, stebint baigiamųjų darbų 

kokybę. Yra pasirašyta 20 bendradarbiavimo sutarčių su socialiniais partneriais (10 priedą). 

65. Sutarties tikslai: 

Spartinti maisto produktų gamybos techninę ir technologinę paţangą bei mokslo 

laimėjimų diegimą profesinėje veikloje. 

Gerinti maisto produktų technologų rengimą. 

Keistis moksline informacija bei praktine patirtimi. 

Planuoti ir įgyvendinti mokslinių tyrinėjimų projektus. 

Organizuoti bendrus renginius. 

66. Išoriniai socialiniai dalininkai dalyvauja baigiamųjų darbų gynime, baigiamųjų darbų 

recenzavime, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, dalyvauja studijų programos 

atnaujinime, tobulinime, padeda uţsakomuosiuose tyrimuose, organizuojant mokslines praktines 

konferencijas, parodas. 

67. Itin svarbi bendradarbiavimo su socialiniais partneriais priemonė – studentų praktikos 

maisto pramonės įmonėse, maitinimo įmonėse, prekybos centrų gamybiniuose padaliniuose 

(cechuose). 

68. Siekiant uţtikrinti Maisto produktų technologijos studijų programos kokybę, maisto 

produktų technologijos katedra reguliariai atlieka baigiamųjų darbų rengimo organizavimo kokybės 

tyrimą. Baigiamojo darbo vadovo konsultacijų kokybė. Tyrimas atliekamas po baigiamųjų darbų 

gynimo valstybinėje baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijoje. Tyrimas reikšmingas tuo, jog 

parodo, kur yra baigiamųjų darbų rengimo organizavimo spragos ir leidţia katedrai kiekvienais 

metais koreguoti ir pildyti baigiamųjų darbų rengimo metodinius nurodymus, atsisakyti 

neatsakingai dirbančių baigiamųjų darbų vadovų, gerinti vadovavimo baigiamiesiems darbams 

proceso kokybę. 

69. Vienas Vilniaus kolegijos vidinės kokybės rodiklių - studentų (vartotojų) pasitenkinimo 

rodiklis, kuris apima duomenis apie vartotojų poreikių ir lūkesčių patenkinimą. Agrotechnologijų 

fakultete periodiškai atliekami studentų nuomonių tyrimai, nes studentai – pagrindiniai kokybiškų 

kolegijos paslaugų vartotojai ir studijų kokybės vertintojai. Gauti tyrimų duomenys apdorojami, 

aptariami ir analizuojami, siekiant nuolat tobulinti studijų kokybę. 

70. 2010 m. maisto produktų technologijos katedra organizavo baigiamųjų trečių, ketvirtų 

kursų studentų apklausą dėl dalykų dėstymo kokybės. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti nuomonę 

apie konkretaus dalyko dėstymo kokybę (dėstytojų paskaitos turinio organizavimas, dalyko 

dėstymas, mokymosi aplinkos kūrimas, priemonių naudojimas bei studentų darbų vertinimo 

sistemos privalumai ir trūkumai). Dalykų dėstymą studentai vertina gerai, nepatenkinti mokymo 

priemonių panaudojimu paskaitų metu ir labiausiai studentai yra patenkinti darbų vertinimo sistema. 

71. Atliktas pirmakursių ir antrakursių studentų tyrimas studentų nuomonės apie studijas. 

Tyrimo metu buvo analizuojama studentų motyvacija studijoms, nuomonė apie studijų programą, 

jos turinį bei materialinį aprūpinimą, studijų proceso organizavimą. Tyrimo duomenys pristatomi ir 

aptariami fakulteto dekanato ir fakulteto tarybos posėdţių metu, dalyvaujant studentų atstovybei, 

studentams ir fakulteto dėstytojams, siekiant diskutuoti, kaip galima būtų sistemingai gerinti vidinę 

studijų kokybę. 


23

72. Kokybės vadyba ir studijų kokybės uţtikrinimas. Vilniaus kolegija, kaip aukštojo 

mokslo institucija, yra atsakinga uţ vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos sukūrimą, įgyvendinimą 

ir nuolatinį jos tobulinimą, nes kolegija: 

Siekia būti konkurencinga tarptautinėje švietimo rinkoje. 

Yra atskaitinga studentams, akademiniam personalui, kitiems socialiniams dalininkams, 

visuomenei ir valstybei. 

Siekia nuolat gerinti savo veiklos kokybę. 

73. Kolegijos veiklos pagrindinis tikslas - sudaryti bendruomenės nariams sąlygas kurti, 

perteikti ir įgyti šiuolaikiškas, aukštojo mokslo pasiekimais pagrįstas ţinias, mokėjimus ir įgūdţius, 

kurie tenkintų asmens, darbdavių ir visuomenės poreikius bei leistų sėkmingai adaptuotis 

konkurencingame veiklos pasaulyje sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 

74. Pagrindinis Vilniaus kolegijos teikiamų paslaugų vartotojas - studentas. Jo studijų metu 

įgytos kompetencijos - tai didţiąja dalimi kolegijos bendruomenės veiklos rezultatas. 

75. Vidinis veiklos kokybės uţtikrinimas – studijų kokybės vadybos sistema, grindţiama 

Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės uţtikrinimo nuostatomis, veiklos kokybės gerinimo 

strategija, būdais ir priemonėmis, padedančiomis uţtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. 

Vidinės studijų kokybės uţtikrinimas yra susijęs su šiomis sritimis: studijų programų kokybės 

uţtikrinimu; informacijos apie studijų kokybę prieinamumu; vidinės studijų kokybės vadybos 

sistemos nuolatiniu tobulinimu, taip pat aukštosios mokyklos personalo ir bendru administravimo 

proceso ir projektų valdymo organizavimu (koordinavimu). 

76. Vidinė studijų kokybės vadybos sistema įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 

nuostatas yra vienu iš studijų politikos formavimo veiksnių. Kolegija įgaliotoms institucijoms teikia 

oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų 

sistemos valdymui ir stebėsenai. Fakultetai nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai 

skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo 

mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų 

suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripaţintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos 

veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat skelbia duomenis, kurių reikia 

visuomenei informuoti apie studijas. Kolegija nuolat atlieka veiklos savianalizę. 

77. Kolegijos vidinė studijų kokybės vadybos sistema – tai struktūruota ir dokumentuota 

priemonių visuma, apimanti Kolegijos veiklos kokybę nusakančių duomenų pateikimo, 

sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, 

organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant uţtikrinti Kolegijos 

nusistatytų kokybės reikalavimų pasiekimą. Tai Kolegijos ir jos fakultetų organizacinės struktūros, 

pareigų, procedūrų, išteklių visuma, numatanti veikimo būdus ir priemones, padedančias uţtikrinti 

teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Kolegijos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos 

pagrindiniai tikslai – apibrėţti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir 

išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, uţrašyti ir saugoti duomenis apie 

atlikto darbo kokybę, atlikti periodinius patikrinimus, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, 

sistemingai didinti Kolegijos konkurencingumą. 

78. Kolegijoje 2003 metais buvo įkurta Studijų kokybės taryba. Studijų kokybės tarybos 

tikslas – vidinės studijų kokybės uţtikrinimo sistemos kūrimo ir tobulinimo koordinavimas. 

Tarybos nariai yra iš visų kolegijos fakultetų. 

79. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema yra neatsiejama nuo išorinio kokybės 

vertinimo, apimančio studijų programų ir institucinį lygmenis. Studijų kokybės uţtikrinimas turi du 

tikslus: prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir teikti patikimą informaciją apie esamą 

aukštojo mokslo kokybę apimant studijas ir tyrimus. Modeliuojant ir įgyvendinant Vilniaus 

kolegijos vidinę kokybės uţtikrinimo sistemą atsiţvelgiama į tarptautinę patirtį, išorės ekspertų 

pateiktas studijų programų bei kolegijos, kaip institucijos, veiklos kokybės vertinimo išvadas bei 

rekomendacijas. Atliekant vidinį vertinimą, taip pat remiamasi išorinio kokybės vertinimo 

išskirtomis veiklos sritimis, kriterijais, rodikliais, juos transformuojant ir pritaikant vidiniam veiklos 

kokybės vertinimui. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos 


24

tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją ieškoti efektyviausių 

sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą. 

80. Kolegijoje funkcionuoja vidinė kokybės uţtikrinimo sistema, veikianti pagal įdiegtą ir 

nuolat tobulinamą kokybės vadybos modelį, kuriame integruoti Visuotinės kokybės vadybos, 

EFQM, palyginamumo (Benchmarking) ir ISO 9001 kokybės vadybos principai. Šio modelio 

funkcionavimas yra cikliškas, o įgyvendinamas jis per savęs vertinimą ir palyginamumą. 

81. Kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema realizuojama per vertinimo ir kokybės 

valdymo procedūras. Sistemai būdingi klasikiniai vadybos procesai: planavimas, organizavimas, 

įgyvendinimas ir kontrolė. Itin didelis dėmesys skiriamas grįţtamajam ryšiui. 

82. Visa kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema formalizuota (parengtas Kokybės 

vadovas, pagrindinių ir pagalbinių veiklų aprašymai), nuolat sudaromos darbo grupės įvairiems 

klausimams spręsti. 

83. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema įgyvenama atliekant - savęs vertinimą, 

kurio svarbiausiu etapu laikoma savianalizė. 

84. Savęs vertinimo procesas vyksta sistemingai, tam tikrais ciklais: visi padaliniai, 

tarnybos, dėstytojai vertina savo ankstesniųjų metų veiklą pagal parengtas veiklos savianalizės 

formas (parengtos dėstytojo ir katedros veiklos savianalizės rekomendacijos, fakulteto veiklos 

savianalizės forma). Jie analizuoja savo veiklą pagal kolegijos išskirtas veiklos sritis valdymas, 

studijos ir studentų pasiekimai, žmogiškieji ištekliai, taikomoji mokslinė ir meninė veikla , 

materialieji ir finansiniai ištekliai, tarptautiniai ryšiai, vidinė kokybės užtikrinimo sistema, 

institucijos įvaizdis ir kultūra. Kiekviena veiklos sritis yra apibrėţta tam tikrais veiklos kriterijais ir 

rodikliais. Studijos ir studentų pasiekimai yra svarbiausia ir plačiausiai analizuojama veiklos sritis 

kolegijoje. Šią nuostatą sąlygojo tai, kad pagrindinė kolegijos teikiama paslauga - studijos. 

85. Savęs vertinimas atliekamas kiekviename lygmenyje: dėstytojo, katedros, fakulteto, 

tarnybos, kolegijos. Šiame procese nenutrūkstamas kokybės gerinimo siekis laikomas neatsiejamu 

nuo atskaitomybės principo. 

86. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema yra neatsiejama nuo išorinio kokybės 

vertinimo, apimančio studijų programų ir institucinį lygmenis. Studijų kokybės uţtikrinimas turi du 

tikslus: prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir teikti patikimą informaciją apie esamą 

aukštojo mokslo kokybę apimant studijas ir tyrimus. Modeliuojant ir įgyvendinant Vilniaus 

kolegijos vidinę kokybės uţtikrinimo sistemą atsiţvelgiama į tarptautinę patirtį, išorės ekspertų 

pateiktas studijų programų bei kolegijos, kaip institucijos, veiklos kokybės vertinimo išvadas bei 

rekomendacijas. Atliekant vidinį vertinimą, taip pat remiamasi išorinio kokybės vertinimo 

išskirtomis veiklos sritimis, kriterijais, rodikliais, juos transformuojant ir pritaikant vidiniam veiklos 

kokybės vertinimui. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos 

tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją ieškoti efektyviausių 

sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą. 

87. Labai svarbus vaidmuo visoje vidinėje kokybės uţtikrinimo sistemoje tenka studentui, 

kuris savęs vertinimo procese yra svarbiausias informacijos šaltinis. Atliekant savianalizę 

išsiaiškinama studentų nuomonę apie visų lygmenų - dėstytojų, katedros, fakulteto ir bendrai visos 

kolegijos veiklos kokybę. Tam atliekamos studentų apklausos, organizuojamos apskrito stalo 

diskusijos. Pasibaigus semestrui ne rečiau kaip du kartus per studijų metus atliekamos studentų 

apklausos, organizuojamos apskrito stalo diskusijos. Remiantis apklausų ir diskusijų rezultatais, 

sudaromas studijų kokybės tobulinimo ateinantiems studijų metams planas, jo įgyvendinimas 

nuosekliai analizuojamas tiek fakulteto administracijos posėdţiuose, tiek skyrių veiklos ataskaitose, 

o taip pat susitikimuose su studentais ir studentų atstovybe. 

88. Atlikus dėstytojo, katedros, fakulteto, kolegijos veiklos savianalizę, atskleidţiami 

atitinkamos veiklos srities privalumai, gerintini aspektai, galimybės ir grėsmės, pateikiami gerosios 

patirties pavyzdţiai, palyginami atskiri kolegijos ir jos padalinių veiklos rodikliai, nustatomos 

prioritetinės gerinimo kryptys, sudaromas veiksmų planas kokybei gerinti. 

89. Po savianalizės kiekviename lygmenyje atliekamas įsivertinimas, kurį paprastai papildo 

kitų lygmenų įvertinimai. Pavyzdţiui, katedros vedėjas įvertina dėstytojo veiklą per metus, 


25

fakultetas - katedrų veiklą. Šiuo atveju sistemingai įsivertinama atsiţvelgus ir į kitų asmenų 

pateiktus įvertinimus. Taip kiekvienoje pakopoje uţtikrinamas grįţtamasis ryšys. Ataskaitų 

vertintojais tampa bendruomenės nariai, savivaldos institucijos. Įvertinimo metu pateiktos 

rekomendacijos nukreipiamos kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos tobulinimui. 

90. Kokybės kultūra remiantis Vilniaus kolegijos patirtimi, daro didţiausią įtaką sėkmingam 

kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos funkcionavimui. Vilniaus kolegijoje kokybės 

kultūra plėtojama organizuojant mokymus, rengiant seminarus, atviras paskaitas, debatus. 

91. Kokybės klausimai nagrinėjami ir kolegijos vadovų susirinkimuose, nuolat aptariami 

bendruomenėje. Kokybės uţtikrinimo sistemos veiksmingumo laipsnis priklauso ne tik nuo vadovų, 

bet ir nuo vidinės kiekvieno darbuotojo paskatos siekti kokybiškos veiklos, kiekvieno 

bendruomenės nario atsakomybės laipsnio uţ savo veiklos kokybę. Atsakomybės uţ savo veiklą ir 

jos rezultatus stiprinimas tampa vienas iš svarbiausių kokybės kultūros plėtojimo kolegijoje 

aspektų. Maisto produktų technologijos katedra kiekvieną studijų metų pavasarį sistemingai 

analizuoja ţmogiškuosius išteklius, siekiant pasiruošti ateinantiems metams: ar dėstytojų 

kvalifikacija yra tinkama numatomiems studijų rezultatams pasiekti, ar dėstytojų skaičius yra 

pakankamas, ar fakultetas sudaro sąlygas dėstytojų profesiniam tobulėjimui, reikalingam Maisto 

produktų technologijos studijų programai vykdyti. Šią analizę atlieka Maisto produktų 

technologijos katedros vedėja, tyrimo rezultatai pristatomi katedros posėdţio metu ir per dekanato 

posėdį. 

92. Vidinis kokybės uţtikrinimas neatsiejamai susijęs su išorine aplinka. Socialiniai 

dalininkai, švietimo rinka, valstybė, visuomenė bei globalizacijos procesai daro didelę įtaką ir 

kolegijoje vykstančių procesų kokybei. Socialinių dalininkų dalyvavimo studijų kokybės gerinimo 

procese naudojamas būdas: kvalifikavimo komisijos narių apklausa, pasibaigus baigiamųjų darbu 

gynimui. Toks tyrimas leidţia įvertinti baigiamųjų darbų gynimo proceso organizavimą ir padeda 

išsiaiškinti baigiamųjų darbų atitikimą I pakopos studijų baigiamųjų darbų reikalavimams bei 

studijų programoje numatytų tikslų įgyvendinimą, absolventų profesinių kompetencijų 

demonstravimą. Kiekvienais metais planine tvarka yra atliekama darbdavių ir absolventų apklausa, 

siekiant uţtikrinti modernias, į šiuolaikinius visuomenės poreikius orientuotas studijas, atitinkančias 

studentų ir darbdavių lūkesčius. Darbdaviai apklausiami išdalinant klausimynus išeinantiems į 

profesinės veiklos praktikas studentams, o absolventai – siunčiant klausimynus el.paštu. Tokia 

darbdavių apklausa Maisto produktų technologijos katedrai leidţia įvertinti praktikos vietų (maisto 

pramonės įmonių) atitikimą praktikų tikslams. Gauti tyrimo rezultatai pristatomi akademinei 

bendruomenei Agrotechnologijų fakulteto tarybos posėdţio metu ir padeda tobulinti studijų kokybę. 

(tyrimo daţnumas: 1 kartą per dvejus metus), profesinės praktikos reikšmės studentų profesinių 

kompetencijų ugdymo procese analizė (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus). 2010-2011 m.m. 

tyrimų planas buvo papildytas baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacijos komisijos narių apklausa, 

siekiant įvertinti baigiamųjų darbų organizavimo kokybę ir studentų profesinių kompetencijų 

demonstravimą. 

93. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete yra sudaryta studijų kokybės vertinimo ir 

uţtikrinimo darbo grupė, kuri nustačiusi studijų kokybės vertinimo tvarką ir parengia socialinių 

mokslų edukologijos krypties taikomųjų tyrimų planą kiekvieniems studijų metams. Tyrimų planas 

apima tokias tyrimo temas: Maisto produktų technologijos studijų programos pirmo kurso studentų 

adaptacijos tyrimas (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus), pirmo kurso nuolatinės studijų formos 

studentų charakteristikų analizė (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus), studijų programos turinio, 

studijų metodų ir dėstymo metodų inovatyvus taikymas (tyrimo daţnumas: 1 kartą per dvejus 

metus), studijų programos ir specializacijų atnaujinimo analizė (tyrimo daţnumas: 1 kartą per 

dvejus metus), baigiamųjų darbų rašymo ir gynimo organizavimo proceso analizė (tyrimo 

daţnumas: 1 kartą per metus, studentų apklausa), studentų savarankiško darbo organizavimo 

analizė. 


26

Maisto produktÅ³ technologijos studijÅ³ programos apraÅ¡as - VIKO ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?