Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kadangi tuo metu nebuvo efektyvių<br />
įžeminimo sistemų ir svarbiausia galimybės<br />
reikiamu tikslumu nustatyti žaibo<br />
išlydžio momento pradžios, eksperimentai<br />
buvo nutraukti.<br />
Lazerinis žaibolaidis<br />
1970 m. amerikiečių mokslininkams D.<br />
Kupmanui (D. Koopman) ir T. Vilkersonui<br />
(T. Vilkerson) gimė idėja sukurti lazerinį<br />
žaibolaidį. Kadangi lazerio spindul<strong>ys</strong><br />
yra nedidelių skersinių matmenų (paprastai<br />
nuo kelių milimetrų iki keliolikos<br />
centimetrų), tai galima sužadinti siaurą<br />
<strong>sti</strong>priai jonizuotų dujų kanalą, kuris yra<br />
laidus elektros srovei. Šiame kanale<br />
sukuriamas toks didelis laisvųjų krūvininkų<br />
tankis, kad oras tampa geru<br />
laidininku. 1993 m. atlikti pirmieji eksperimentai,<br />
bandant lazerio spinduliu<br />
sukelti žaibą, nebuvo sėkmingi.<br />
1995 m. amerikiečių mokslininkas J.<br />
Dielsas su bendradarbiais elektros<br />
išlydžiui sukelti pasiūlė galingus ultravioletinius<br />
femtosekundinius (10-12 s)<br />
lazerius. Labai trumpam šviesos impulsui<br />
jonizuojant orą, plazmos kanalas<br />
paliekamas kaip pėdsakas, o pats impulsas<br />
nėra jo išsklaidomas. Tokiomis<br />
sąlygomis savaime formuojasi ypatingi<br />
šviesos dariniai – šviesos kulkos, galinčios<br />
kiaurai perskro<strong>sti</strong> visus žemutinius<br />
atmosferos sluoksnius, o jų lėkio ilgis<br />
ore jau matuojamas kilometrais.<br />
Lazeriniai žaibolaidžiai iki šiol yra tik<br />
tyrimų stadijoje. Jau pademonstruoti<br />
4 m ilgio lazeriu valdomi megavoltiniai<br />
dirbtiniai žaibai. Šiuo metu kuriami<br />
metodai, kurie leistų gerokai padidinti<br />
jonizuoto kanalo ilgį ar pailginti jo gyvavimo<br />
trukmę. Pirmasis žingsnis jau<br />
žengtas – dešimtis kartų ilgiau gyvuojantis<br />
plazmos kanalas sužadinamas<br />
paleidus kelis galingus lazerio impulsus<br />
paeiliui.<br />
Aktyvieji žaibolaidžiai<br />
ir apsauga nuo<br />
kamuolinio žaibo<br />
Viena iš aktualiausių temų žaibosaugoje<br />
– netradicinės apsaugos nuo<br />
žaibo sistemos naudojimas ir jos<br />
efektyvumas.<br />
Lietuvoje nuo seno statinių apsaugai<br />
naudojama pasyvi apsaugos nuo žaibo<br />
sistema su tradiciniais Franklino žaibolaidžiais.<br />
Nuo 2003 m. siūlomi prancūziški<br />
aktyvieji žaibolaidžiai, kurie estetiškesni,<br />
daug brangesni, tačiau mažai<br />
tikėtina, kad jie bus veiksmingesni už<br />
Franklino žaibolaidžius [2].<br />
Aktyvieji žaibolaidžiai pradėti gaminti<br />
XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Pirmieji<br />
tokių strypinių žaibolaidžių pavyzdžiai<br />
turėjo radioaktyvios spinduliuotės šaltinius.<br />
Vėliau radioaktyviųjų izotopų tokių<br />
žaibolaidžių priėmikliuose atsisakyta<br />
ir buvo sukonstruotos galvutės, kurios<br />
suformuoja žaibo emisijos srovės<br />
priartinimą (nukreipimą) į žaibolaidį.<br />
Internete lietuvių kalba teko skaityti,<br />
kad vienas iš tokių žaibolaidžių privalumų<br />
yra apsauga nuo kamuolinio<br />
žaibo. Iš tikrųjų visi žinomi žaibolaidžiai<br />
saugo tik nuo linijinio žaibo. Kad<br />
kamuolinis žaibas nepatektų į pastato<br />
vidų, siūloma uždaryti langus, duris,<br />
dūmtraukius, kad patalpose nebūtų<br />
skersvėjų. Ventiliacijos angas būtina<br />
iš anksto padengti įžeminta metaline<br />
2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4<br />
kv. cm akutėmis [2].<br />
2000 m. pabaigoje pasirodė pranešimų,<br />
kad žaibo priėmiklyje įrengus magnetus,<br />
galima būtų pritraukti kamuolinį žaibą<br />
į žaibolaidį vieno kilometro spindulio<br />
zonoje. Jeigu eksperimentai parod<strong>ys</strong><br />
tokių žaibolaidžių naudojimo efektyvumą,<br />
techninių žaibosaugos problemų<br />
praktiškai neliks.<br />
Literatūra<br />
1. A. Dubietis, Natūralūs ir dirbtiniai<br />
žaibai // Mokslas ir gyvenimas, 2005,<br />
Nr. 7–8.<br />
2. J. Baubl<strong>ys</strong> ir kt., Žaibas. Apsauga<br />
nuo žaibo. – Vilnius, 2006.<br />
3. A. Galvonaitė. Metrologija ir stati<strong>sti</strong>ka<br />
// Mokslas ir gyvenimas, 2004,<br />
Nr. 9.<br />
4. Кужекин И. И., Ларионов В. П., Прохоров<br />
Е. Н. Молния и молниезащита.<br />
– Знак, 2003.<br />
5. Шонланд Б. Полет молнии. – Москва,<br />
1970.<br />
Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln.<br />
p e r k ū n i j ų , v i d u t i n i š k a i i k i 4 4 t ū k s t .<br />
p e r p a r ą . n u s t a t y t a , k a d a p i e 2 0 0 0<br />
p e r k ū n i j ų k i e k v i e n ą s e k u n d ę s u k e l i a<br />
50–100 išlydžių į Žemės paviršių.<br />
Nr. 5 (23) 2008 15
Change language