Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Žaibosaugos konferencijos atidarymas Apie žaibosaugos projektavimo<br />
problemas (KTK, 2008-10-16) kalba<br />
inžinierius elektrikas L. Valatka<br />
sujungimas. Šie elementai turi būti<br />
atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms,<br />
elektriniams, elektromagnetiniams<br />
ir mechaniniams poveikiams<br />
ir turi funkcionuoti daug metų.<br />
Vidinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo<br />
aukšto potencialo indukavimo arba<br />
perdavimo ir žaibo elektromagnetinio<br />
impulso poveikio, vykdomą<br />
potencialų suvienodinimo sistemos<br />
pagalba, naudojant impulsinių viršįtampių<br />
iškroviklius ir ribotuvus.<br />
Jautrūs viršįtampiams yra serveriai,<br />
modemai, telekomunikacijų, relinės<br />
apsaugos, automatikos įranga. Didelės<br />
amplitudės viršįtampių poveikio<br />
rezultatas – sugadinta elektroninė<br />
ir elektrotechninė įranga, izoliacijos<br />
užsidegimas ir gaisro kilimo<br />
galimybė. Impulsinių viršįtampių<br />
vertei turi įtakos tinklo pobūdis ir<br />
jo charakteri<strong>sti</strong>kos, atstumas tarp<br />
žaibo pataikymo vietos ir saugomos<br />
įrangos, įžeminimo tipas ir jo varža,<br />
vidaus tinklo šakotumas, maitinimo<br />
šaltinių parametrai.<br />
Būtinas išorinės žaibosaugos elementas<br />
– potencialų suvienodinimo sistema.<br />
Šiuo metu potencialų suvienodinimo<br />
sistema yra privaloma ir Lietuvoje<br />
naujiems arba rekonstruojamiems<br />
statiniams.<br />
Šiuolaikinės žaibosaugos priemonių<br />
kompleksas turi užtikrinti:<br />
žmonių apsaugą;<br />
objekto apsaugą nuo terminio ir<br />
mechaninio žaibo poveikio;<br />
elektros įrenginių, telekomunikacinių,<br />
elektroninių ir inžinerinių sistemų<br />
apsaugą nuo antrinių žaibo<br />
poveikių;<br />
elektromagnetinės aplinkos pagerinimą.<br />
Šiuo metu egzistuoja keli šiuolaikinės<br />
žaibosaugos įdiegimo keblumai:<br />
tai mažai paplitusi, reikalaujanti papildomų<br />
finansinių inve<strong>sti</strong>cijų elektros<br />
energetikos sektoriaus kryptis;<br />
turi būti parengti kvalifikuoti ir techniškai<br />
išprusę specialistai, kurie galėtų<br />
kompleksiškai sprę<strong>sti</strong> žaibosaugos<br />
ir elektromagnetinio suderinamumo<br />
klausimus.<br />
Apie žaibosaugos<br />
projektavimą<br />
Žaibosaugos sistemos turi būti projektuojamos<br />
atsižvelgiant į pačias nepalankiausias<br />
sąlygas.<br />
Šiuo metu žaibosaugos projektus Lietuvoje<br />
rengia įvairios organizacijos,<br />
biurai, dirbtuvės, tarp jų buvusieji ir<br />
esami projektavimo in<strong>sti</strong>tutai, firmos,<br />
parduodančios žaibosauginę produkciją<br />
arba ją montuojančios.<br />
Techninių žaibosaugos sprendimų<br />
gali būti daug, todėl pasirinktų tikslingų<br />
variantų kokybė priklauso nuo<br />
projektuotojo gabumų ir patirties bei<br />
informacinio aprūpinimo. Šiuo metu<br />
Lietuvoje žaibosaugos srityje juntamas<br />
informacijos stygius, trūksta skaičiavimo<br />
metodikų, teorinio kai kurių klausimų pagrindimo.<br />
Dar nėra bendro dokumento,<br />
kuriame būtų pateikta visa reikalinga<br />
informacija apie objektų žaibosaugą.<br />
Elektros energetikos objektų apsauga<br />
nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių<br />
įrengiama vadovaujantis Elektros įrenginių<br />
įrengimo taisyklių XVI skyriaus<br />
reikalavimais. Kitų objektų, išskyrus<br />
pastatus, kuriuose naudojamos ir gaminamos<br />
sprogstamosios medžiagos<br />
P. Respondek (Vokietija) pristato<br />
pakeitimus naujame europiniame<br />
standarte EN 62305<br />
Nr. 5 (23) 2008 17<br />
ir radijo bei televizijos antenos, radiotransliacinės<br />
linijos, apsauga nuo žaibo<br />
vykdoma pagal RSN 139-92 „Pastatų<br />
ir statinių žaibosauga“ reikalavimus.<br />
Pastarasis dokumentas yra sutrumpinta<br />
SSSR įsigaliojusi nuo 1988 m. liepos<br />
1 d. darbinio dokumento „Инструкция<br />
по устройству молниезащиты зданий и<br />
сооружений, РД 34.21.122-87“ lietuviškoji<br />
versija. Į lietuvių kalbą nebuvo<br />
išverstas šios instrukcijos priedas<br />
„Пособие к инструкции по устройству<br />
молниезащиты зданий и сооружений“.<br />
Tuomet kai kurie klausimai, kylant<strong>ys</strong><br />
žaibosaugininkams, savaime išnyktų.<br />
Minimuose dokumentuose pagrindine<br />
objektų apsaugos nuo žaibo priemone<br />
laikomas žaibo priėmiklis ir įžeminimas,<br />
t. y. išorinės žaibosaugos buvimas.<br />
Kitas aspektas – šiame dokumente<br />
nekalbama apie vidinę žaibosaugą ir<br />
potencialų suvienodinimą.<br />
Kitas dokumentas, kuris šiuo metu galioja<br />
Lietuvoje, yra statybos techninis<br />
reglamentas STR 20106:2003 „Statinių<br />
žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo<br />
žaibo“, kuriuo oficialiai buvo įteisintas<br />
aktyviųjų žaibolaidžių naudojimas Lietuvoje.<br />
Tokių žaibo priėmiklių bandymai
Change language