VILNIAUS UNIVERSITETAS - VU Medicinos fakultetas
VILNIAUS UNIVERSITETAS - VU Medicinos fakultetas
VILNIAUS UNIVERSITETAS - VU Medicinos fakultetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>VILNIAUS</strong> <strong>UNIVERSITETAS</strong><br />
PATVIRTINTA:<br />
<strong>Medicinos</strong> fakulteto tarybos<br />
posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d.<br />
protokolo Nr. 3(503)<br />
Vilniaus universiteto Senato<br />
komisijos posėdyje 2005 m.<br />
lapkričio mėn. 10 d. protokolo<br />
Nr. SK 2005-15<br />
VAIKŲ LIGŲ IR VAIKŲ PULMONOLOGIJOS<br />
REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA<br />
Vilniaus universiteto rektorius ................ akad. B.Juodka<br />
(parašas)<br />
A. V.<br />
Rezidentūros programos<br />
rengimo grupės vadovas ................. prof. Vytautas Usonis<br />
(parašas)<br />
Vilnius, 2005 m. spalis<br />
1
Rezidentūros studijų programos duomenys<br />
Rezidentūros studijų programa<br />
Studijų sritis<br />
Studijų kryptis<br />
Studijų rūšis<br />
vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija<br />
Biomedicinos mokslai<br />
Medicina<br />
Rezidentūros<br />
Studijų trukmė (metais) 5<br />
Programos apimtis kreditais 220<br />
Būtina stojančiojo kvalifikacija<br />
Suteikiama profesinė kvalifikacija<br />
medicinos gydytojas<br />
Vaikų ligų gydytojas ir<br />
gydytojas vaikų<br />
pulmonologas<br />
Programos rengimo grupė<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Pedagoginis vardas<br />
(mokslo laipsnis),<br />
vardas, pavardė<br />
Pareigos<br />
1. Prof. Petras Kaltenis Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
profesorius<br />
2. Prof. Algimantas<br />
Raugalė<br />
<strong>VU</strong> MF Vaikų<br />
ligų klinikos<br />
vadovas<br />
3. Prof. Vytautas Usonis Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
profesorius<br />
4. Prof. Arūnas Valiulis Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
profesorius<br />
5. Doc.Nijolė Drazdienė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
Telefonas<br />
(darbo ir<br />
mobilusis)<br />
Elektronininis paštas<br />
272 0371 petras.kaltenis@mf.vu.lt<br />
2343871 algimantas.raugale@cr.vu.lt<br />
272 0368 vytautas.usonis@mf.vu.lt<br />
234 4203 arval@takas.lt<br />
210 45 00 nijole.drazdiene@vmul.vu.lt<br />
2
6. Doc.Regina Ėmužytė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
7. Doc. Irena Narkevičiūtė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
8. Doc.Violeta Panavienė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
9. Doc.Dainius Pūras Vaikų<br />
psichiatrijos ir<br />
socialinės<br />
pediatrijos<br />
centro<br />
docentas<br />
10. Doc.Lina Ragelienė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
11. Doc. Ramūnė<br />
Urbonavičienė<br />
12. Doc.Kęstutis<br />
Trainavičius<br />
Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentas<br />
13. Doc.Vaidotas Urbonas Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentas<br />
14. Doc.Virginija<br />
Žilinskaitė<br />
Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
docentė<br />
15. Jurgita Grikinienė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
asistentė<br />
16. Robertas Kemežys Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
lektorius<br />
17. Odilija Rudzevičienė Vaikų ligų<br />
klinikos<br />
lektorė<br />
277 2779 emuzyte@yahoo.com<br />
2720270 irena.narkeviciute@rvuvl.vu.lt<br />
2720431 panavos@takas.lt<br />
2730153 dainius.puras@mf.vu.lt<br />
lina.rageliene@mf.vu.lt<br />
2720596 kestutis@fablenet.lt<br />
2720270 uvaidas.@cheerful.com<br />
210 45 15 virginija@lux.lt<br />
jurgita.grikiniene@mf.vu.lt<br />
robertas.kemezys@rvuvl.vu.lt<br />
272 0368 odilijar@takas.lt<br />
3
TURINYS<br />
1. Antraštiniai puslapiai................................................................................................. 1<br />
2. Studijų programos aprašo turinys...............................................................................4<br />
3. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) ................... 5<br />
4. Programos paskirtis ir tikslai..................................................................................... 7<br />
5. Programos sandara ir turinys.................................................................................... 9<br />
6. Studijų vykdymas .................................................................................................. 11<br />
7. Pedagoginis ir mokslinis personalas ...................................................................... 13<br />
8. Programos aprūpinimas ......................................................................................... 13<br />
9. Išoriniai ryšiai ........................................................................................................ 14<br />
10. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas..................................................................... 14<br />
11. Programos poreikis ................................................................................................ 15<br />
12. Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija ................................................... 15<br />
PRIEDAI:<br />
P1. Dalyko ciklų programos ........................ ............................................................16<br />
P2. Rezidentūros programos dėstytojų ir rezidentų vadovų sąrašas ........................ 100<br />
4
4. Programos paskirtis ir tikslai<br />
Vaikų ligos – medicinos sritis, apimanti sveiko vaiko auginimo bei vaikų ligų gydymo<br />
sritis. Apie trečdalį bet kurios šalies, tame tarpe Lietuvos, gyventojų sudaro vaikai. Vaikų<br />
gydytojai teikia pagalbą kiekvienam vaikui: monitoruoja sveiko vaiko augimą, teikia<br />
rekomendacijas kūdikių slaugos, maitinimo, dažniausiai pasitaikančių ligų profilaktikos,<br />
skiepijimo klausimais. Vaikų gydytojai pirmieji atpažįsta ir gydo dažniausias vaikų ligas,<br />
atpažįsta įgimtas bei kitas retesnes vaikų ligas, nukreipia vaikus specialistų konsultacijai.<br />
Dauguma lėtinių ligų, kurios vargina žmogų visą gyvenimą, prasideda vaikystėje, todėl šiame<br />
amžiaus periode ypatingai svarbi profilaktinė medicinos kryptis. Ankstyva profilaktika ir<br />
medikamentinė intervencija vaikų amžiuje gali padėti efektyviai ir santykinai pigiai spręsti<br />
daugumą medicininių problemų ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų amžiuje.<br />
Vaikų pulmonologija – medicinos sritis, apimanti sveiko vaiko kvėpavimo sistemos<br />
vystymąsi, kvėpavimo sistemos ligų bei kitų vaiko organizmo sistemų ligų, pasireiškiančių<br />
kvėpavimo funkcijos sutrikimais, profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.<br />
Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūra apima 4 metų vaikų ligų rezidentūrą,<br />
kurioje 5 mėn. skiriami bazinei vaikų pulmonologijai ir ftiziatrijai (mokymas orientuotas į<br />
ambulatorinę vaikų pulmonologiją, pirminį sveikatos priežiūros lygį) ir vienerių metų vaikų<br />
pulmonologijos rezidentūrą (mokymas orientuotas į sudėtingesnę vaikų pulmonologijos<br />
patologiją, tame tarpe stacionarinio gydymo reikalaujančias vaikų kvėpavimo sistemos ligas,<br />
antrinį ir tretinį sveikatos priežiūros lygį). Kvėpavimo sistemos ligos, būdamos dažniausiomis<br />
vaikų amžiuje, sudaro iki 60 proc. visų per metus Lietuvoje registruojamų vaikų ligų. Daug<br />
suaugusiųjų lėtinių plaučių ligų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchektazinė<br />
liga, kurios vargina žmogų visą gyvenimą, prasideda vaikystėje, todėl šiame amžiaus periode<br />
ypatingai svarbi profilaktinė vaikų pulmonologijos kryptis. Ankstyva profilaktika ir<br />
medikamentinė intervencija vaikų amžiuje gali padėti efektyviai ir santykinai pigiai spręsti<br />
daugumą pulmonologinių problemų ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų amžiuje.<br />
Artimiausios panašios rezidentūros programos yra vaikų ligų gydytojo rezidentūra ir<br />
bendrosios praktikos (šeimos) gydytojo rezidentūra. Pastaroji panaši tuo, kad abiejų<br />
specialybių gydytojai dirba su vaikais, tačiau bendrosios praktikos (šeimos) gydytojo rengimo<br />
programoje vaikų sveikatai bei ligų gydymui skiriama tik nedidelė bendro parengimo dalis.<br />
Vaikų ligų gydytojo rezidentūra panaši tuo, kad abiejų specialybių gydytojai dirba su vaikais,<br />
tačiau skiriasi tuo, kad vaikų ligų gydytojo rengimo programoje mokymas sutelkiamas į<br />
ambulatorinę pulmonologiją, dažniausias bendruomenėje įgytas vaikų kvėpavimo sistemos<br />
ligas, klasikines, nekomplikuotas ūmines ir lėtines kvėpavimo sistemos ligas. Vaikų<br />
pulmonologijai skiriama tik nedidelė bendro vaikų gydytojo rezidentūros programos dalis,<br />
todėl reikalinga atskira vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūra. Šios rezidentūros metu<br />
ruošiami gydytojai specialistai, kurie dirbs antriniame ir tretiniame sveikatos priežiūros<br />
lygiuose, atlikdami sudėtingą diferencinę diagnostiką, gydydami sunkias, komplikuotas<br />
ūmines ir lėtines vaikų kvėpavimo sistemos ligas, konsultuodami ir mokydami pirminėje<br />
sveikatos priežiūroje ditbančius gydytojus.<br />
Vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į šiuos<br />
dokumentus:<br />
Vaiko teisių konvencija (Priimta 1989.11.20 JT Generalines Asamblėjos 44/25 rezoliucija.<br />
LT prisijungė 1992 01 05, LR Seimas ratifikavo 1995 07 03);<br />
Europos tarybos ir Europos parlamento direktyvos 93/16/EEB ir 2001/19/EB;<br />
5
Europos medicinos specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical<br />
specialists in the European community; Charter adopted by the Management Council of<br />
the UEMS, October 1993, http://www.uems.net/uploadedfiles/176.pdf );<br />
Lietuvos Respublikos medicinos praktikos mokslo įstatymas (1996 09 25 Nr.I-1555);<br />
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21 Nr.VIII-1586);<br />
LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr.1539 dėl gydytojų rengimo;<br />
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų<br />
patvirtinimo (2000 m. spalio 26 d. Nr 1326, Vilnius);<br />
LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymas<br />
Nr. ISAK-969/V-445 “Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei<br />
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių<br />
atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo”;<br />
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl medicinos normos MN<br />
66:1999, gydytojas pediatras, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė (1999 02 26,<br />
Nr. 96, Vilnius);<br />
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl medicinos normos MN<br />
62:1998, gydytojas vaikų pulmonologas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė<br />
(1998 09 11, Nr. 89, Vilnius);<br />
Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. Brussels: ERS Publ.,<br />
2002, ISBN 1-904097- 35-9. – 65 p.<br />
Vilniaus universiteto statutas;<br />
Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentas (patvirtintas<br />
<strong>VU</strong> Senato posėdyje 2004 m.);<br />
Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros<br />
studijų programos aprašas, Vilnius, 2005).<br />
Vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūros programos ryšys su <strong>VU</strong> <strong>Medicinos</strong><br />
fakulteto pagrindiniais tikslais yra labai glaudus. Rezidentūros ciklai (ir privalomi, ir pačių<br />
rezidentų pasirenkamieji) atliekami Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, Vilniaus m.<br />
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos Pulmonologijos skyriuje, Respublikinės<br />
tuberkuliozės ir plaučių ligų universitetinės ligoninės Vaikų ftiziatrijos skyriuje bei su<br />
universitetu glaudžiai bendradarbiaujančiose poliklinikose. Rezidentų darbo vadovai yra<br />
atitinkamą licenciją turintys Vilniaus universiteto dėstytojai bei didelę praktinio darbo patirtį<br />
turintys vaikų ligų skyrių vedėjai, įstatymų nustatyta tvarka įdarbinti universitete.<br />
Vaikų gydytojai turi įgyti tiek teorinių žinių (apimančių ne tik medicinos, bet ir vaikų<br />
teisių klausimus, socialinius klausimus), tiek praktinių įgūdžių. Šios programos paskirtis<br />
paruošti vaikų gydytoją savarankiškam darbui (pagal SAM patvirtintą medicinos normą MN<br />
62:1998, gydytojas vaikų pulmonologas, MN 66:1999, gydytojas pediatras, ir pagal ES<br />
apibrėžtus standartus). Pagal kompetenciją vaikų gydytojas ir vaikų pulmonologas propaguoja<br />
sveiką gyvenseną teikia tėvams rekomendacijas sveiko vaiko auginimo klausimais, teikia<br />
kvalifikuotą ir specializuotą medicinos ir psichologinę pagalbą bei sprendžia vaikų iki 18 m.<br />
amžiaus kvėpavimo sistemos ir kitų ligų diagnostikos, gydymo, profilaktikos,<br />
dispanserizacijos ir reabilitacijos klausimus.<br />
Be vaikų gydytojui reikiamų žinių ir įgūdžių, šios rezidentūros metu rezidentas įgyja<br />
teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, reikalingų teikti kvalifikuotą pulmonologinę pagalbą<br />
vaikams iki 18 metų amžiaus pagal galiojančius Lietuvos ir Europos sąjungos šios specialybės<br />
reikalavimus.<br />
Užbaigę rezidentūrą bei išlaikę baigiamąjį vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūros<br />
egzaminą raštu, gydytojai gauna vaikų gydytojo ir vaikų pulmonologo licenciją.<br />
6
5. Programos sandara ir turinys<br />
Bendrieji reikalavimai<br />
4.1. Dėmesys pacientui. Rezidentai turi išmokti suprasti specialiuosius vaiko poreikius,<br />
išmokti bendravimo su vaikais ir jų šeima. Ypatingas dėmesys būtinas bendraujant su<br />
paaugliais.<br />
4.2. Profesinis bendravimas (vaiko pasitikėjimas sveikatos paslaugų teikėjais). Rezidentai<br />
turi išmokti bendravimo su vaikais, tėvais ar globėjais, surinkti ligos anamnezę,<br />
bendrauti vaikui suprantama kalba ir ištirti vaiką.<br />
4.3. Bendravimas, esant ypatingoms aplinkybėms. Rezidentai turi išmokti bendrauti su<br />
pacientu, tėvais ar globėjais, esant ypatingoms situacijoms: pirmą kartą diagnozavus<br />
apsigimimus, negalią ar piktybinius auglius, esant emocinėms ar psichikos<br />
problemoms, sergant nepagydomomis ligomis, esant gyvybei grėsmingoms būklėms,<br />
terminalinėms ligų stadijoms, prievartos prieš vaiką atvejais.<br />
4.4. Kitų kultūrų supratimas. Rezidentai turi išmokti nediskriminuojančio požiūrio<br />
bendraujant su kitų etninių ar socialinių grupių tėvais ar globėjais.<br />
4.5. Vaiko teisių žinojimas. Rezidentas turi susipažinti su pagrindiniais vaiko teisių<br />
nacionaliniais ir tarptautiniais dokumentais (Vaiko teisių konvencija ir kitais).<br />
4.6. Etiniai principai. Rezidentas turi susipažinti su pagrindiniais mokslinių tyrimų etikos<br />
principais, Helsinkio deklaracija, etikos komitetų veikla, gyvybę palaikančių<br />
procedūrų, organų transplantacijos ir genetinės inžinerijos ir kitos medicininės veiklos<br />
etiniais aspektais.<br />
4.7. Profesinio diskretiškumo ir konfidencialumo klausimai.<br />
4.8. Dėmesys kolegoms.<br />
4.9. Kooperatyvų ryšių su kolegomis, medicinos personalu ligoninėje ir visuomenėje<br />
nustatymas ir palaikymas. Profesinės atsakomybės aptariant kolegų veiksmus<br />
ugdymas.<br />
4.10. Savikritiškumas. Mokytis įvertinti savo kompetencijos ribas, mokytis siekti<br />
patarimo bei pagalbos, suklydus – priimti kritiką, atstatyti tiesą.<br />
4.11. Mokymas suformuluoti problemą. Rezidentas turi išmokti aiškiai ir<br />
suprantamai pristatyti medicinines problemas.<br />
4.12. Raštvedyba, dokumentų tvarkymas. Rezidentas turi susipažinti su pagrindiniais<br />
medicininių dokumentų tvarkymo reikalavimais, išmokti tinkamai pildyti ligos<br />
istoriją, kitus medicininius dokumentus.<br />
4.13. <strong>Medicinos</strong> teisė. Rezidentas turi susipažinti su pagrindiniais veiklą<br />
reglamentuojančiais teisiniais (norminiais) dokumentais.<br />
4.14. Informacijos pateikimas. Rezidentas turi išmokti teikti medicininę informaciją,<br />
nustatyti savo kompetencijos teikti šia informaciją ribas, atsižvelgiant į pacientų teisių<br />
bei kitus reikalavimus.<br />
4.15. Kritiškas medicinos literatūros skaitymas ir vertinimas. Įrodymais pagrįstos<br />
medicinos duomenų naudojimas kasdienėje praktikoje. Rezidentas turi išmokti<br />
kritiškai skaityti medicininę literatūrą, išmokti vertinti informacijos šaltinių<br />
patikimumą,<br />
Vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūros trukmė – 5 metai (220 kreditų). Pirmieji<br />
ketveri metai (176 kreditai) skirti vaikų ligų bendrajai rezidentūrai. Kiekvienais metais<br />
numatyti įvairių būtinų studijų ciklai, kurių trukmė svyruoja nuo 1 mėnesio iki 5 mėnesių<br />
7
(nuo 4 iki 20 kreditų). Kiekvieno ciklo metu, kartu su specialiaisiais vaikų ligų diagnostikos,<br />
gydymo ir profilaktikos klausimais, nagrinėjami ir bendrieji vaikų priežiūros, bendravimo su<br />
šeima klausimai. Vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos 5 mėn. (20 kreditų) cikle mokymas<br />
orientuotas į ambulatorinę vaikų pulmonologiją, darbą pirminėje sveikatos priežiūroje.<br />
Vaikų pulmonologijos tęstinės rezidentūra trukmė vieneri metai (44 kreditai) skirti<br />
sunkesniu, retų, komplikuotų ar lėtinių vaikų kvėpavimo sistemos ligų profilaktikai,<br />
diagnostikai ir gydymui. Mokymas orientuotas į darbą antriniame ir tretiniame sveikatos<br />
priežiūros lygiuose. Šios vaikų pulmonologijos žinios ir gebėjimai būtini pagal Europos<br />
Sąjungoje specialybei keliamus reikalavimus, tuo tarpu pirmųjų ketverių metų vaikų ligų<br />
rezidentūros programoje didžiausias dėmesys buvo sutelktas į ambulatorinę pulmonologiją –<br />
tipinius, nekomplikuotus vaikų plaučių ligų atvejus. Vaikų pulmonologija turi savus ypatumus<br />
teikiant pagalbą ambulatoriškai ir stacionare bei vieną didžiausių retų (orfaninių) ligų grupę.<br />
Vaikų gydytojui ir vaikų pulmonologui svarbios šiuolaikinės rengenodiagnostikos, klinikinės<br />
imunologijos ir klinikinės mikrobiologijos (racionalios antibiotikoterapijos) žinios, ypač<br />
gydant dažnai sergančius vaikus. Todėl rezidentūros programa suskirstyta į ciklus, kurių metu<br />
specializuotuose skyriuose galima įgyti vaikų pulmonologijos programoje numatytų žinių ir<br />
gebėjimų. Ciklų trukmė pagrįsta vaikų pulmonologijos programoje numatytų įgyti žinių ir<br />
gebėjimų apimtimi.<br />
Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros studijų programos planas<br />
Programos modulis Ciklo kodas Trukmė Kreditai Vieta<br />
Pirmieji 4 metai<br />
Vaikų alergologija BP-Alr 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Vaikų chirurgija BP-Chr 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL Ch-C<br />
Vaikų endokrinologija BP-End 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Vaikų gastroenterologija, BP-Gen 3 mėn. 12 <strong>VU</strong>VL PC<br />
hepatologija ir mityba<br />
Vaikų infekcinės ligos BP-Inf 4 mėn. 16 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Vaikų intensyvioji terapija BP-Int 4 mėn. 16 <strong>VU</strong>VL PC,<br />
VMUL<br />
Vaikų kardiologija BP-Kar 2 mėn. 8 VMUL, <strong>VU</strong>VL<br />
PC<br />
Įgimtos širdies ydos BP-Įši 1 mėn. 4 <strong>VU</strong> SK<br />
Vaikų nefrologija BP-Nef 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Neonatologija BP-Neo 3 mėn. 12 VMUL ir<br />
<strong>VU</strong>VL Neo-C<br />
Vaikų neurologija BP-Neu 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Vaikų onkohematologija BP-Onh 3 mėn. 12 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Vaikų ir paauglių<br />
psichiatrija ir raidos<br />
BP-Psr 3 mėn. 12 <strong>VU</strong>VL VRC<br />
sutrikimų reabilitacija<br />
Vaikų pulmonologija ir<br />
ftiziatrija<br />
BP-Pul 5 mėn. 20 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
RTIUL<br />
Vaikų reumatologija BP-Reu 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL PC<br />
Ambulatorinė pediatrija BP-Pol 2 mėn. 8 Vilniaus Centro<br />
poliklinika<br />
Vaikų otorinolaringologija BP-Lor 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL ChC<br />
8
Pasirenkamieji ciklai BP-Pas 2 mėn. 8 VMUL, <strong>VU</strong>VL,<br />
<strong>VU</strong>LSK, KMUK<br />
Penktieji mokymo metai<br />
Vaikų kvėpavimo sitemos<br />
funkcinė diagnostika ir<br />
rentgenologija<br />
Vaikų kvėpavimo takų<br />
endoskopija ir krūtinės<br />
chirurgija<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos<br />
pažeidimo sindromai<br />
Vaikų bendruomenėje<br />
įgytos kvėpavimo takų<br />
ligos<br />
Vaikų obstrukcinės ir<br />
lėtinės neinfekcinės<br />
kvėpavimo takų ligos<br />
Vaikų lėtinės pūlingos<br />
kvėpavimo takų ligos ir<br />
tuberkuliozė<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos<br />
intensyvioji terapija<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos<br />
intensyvioji terapija<br />
Pasirenkamieji ciklai<br />
(naujagimių ir kūdikių<br />
kvėpavimo funkcijos<br />
ištyrimas; vaikų klinikinė<br />
imunologija ir alergologija;<br />
orfaninė vaikų<br />
pulmonologija; lazerinė<br />
chirurgija pulmonologijoje;<br />
pulmonologinė reabilitacija)<br />
Pul-F/R 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
RTIUL<br />
Pul-B/Ch 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL ChC<br />
Pul-S 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-B 2 mėn. 8 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-O 2 mėn. 8 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-TB/L 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL ChC,<br />
RTIUL<br />
Pul-I 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL ChC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
VMUL BAPC<br />
Pul-I 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL ChC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
VMUL BAPC<br />
Pul-P 1 mėn. 4 VMUL, <strong>VU</strong>VL,<br />
<strong>VU</strong>LSK, KMUK<br />
Priede P1 aprašomos dalyko arba ciklo programos.<br />
6. Studijų vykdymas<br />
Bendrosios nuostatos<br />
Šešerių metų vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūrą siūloma atlikti Vilniaus<br />
universiteto vaikų ligoninėje (<strong>VU</strong>VL), Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (VMUL),<br />
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (<strong>VU</strong>LSK), Vilniaus universiteto vaikų<br />
ligoninės Vaiko raidos centre (<strong>VU</strong>VL VRC), Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės<br />
Vaikų skyriuje (RVPL), Vilniaus Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų<br />
universitetinės ligoninės Vaikų skyriuje (RTIUL) ir Vilniaus greitosios pagalbos<br />
universitetinėje ligoninėje (VGPUL). Rezidento darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo<br />
savaitė – 40 valandų (1 kreditas).<br />
9
Teorinę ciklo dalį sudaro seminarų ir paskaitų lankymas, savarankiškas medicinos<br />
literatūros ir elektroninių medicinos informacijos duomenų bazių studijavimas, mokslinis<br />
darbas. Praktinę ciklo dalį sudaro darbas atitinkamo profilio gydymo įstaigose: ligonių<br />
kuravimas, dalyvavimas vizitacijose ir ligonių aptarimuose, budėjimai, kur tai numatyta,<br />
diagnostinių ir gydomųjų procedūrų įsisavinimas.<br />
Kiekviename darbo cikle sudaromas darbo planas ir teorinių žinių bei privalomų<br />
įgūdžių apimtis. Visose rezidentūros darbo bazėse turėtų būti skirta laiko ambulatoriniams<br />
darbams. Privalomi budėjimai, kaip tai numatyta rezidentūros reglamente. Po naktinio<br />
budėjimo rezidentams privaloma nedarbo diena. Be praktinio darbo, vedami teoriniai<br />
seminarai. Teoriniams užsiėmimas skiriama iki 20 proc. darbo laiko. Bent vieną kartą per<br />
mėnesį referuojama literatūra ir rengiami klinikiniai seminarai. Kiekvienoje klinikoje<br />
rezidentas turi parengti mažiausiai vieną referatą, apibendrinantį sukauptą klinikinę medžiagą.<br />
Skatinami tęstiniai mokslo – tiriamieji moksliniai darbai.<br />
Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų įvertinimu.<br />
Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema. Ciklo<br />
metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš:<br />
rezidento dienyne pažymėtų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus (30 proc.),<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) (40 proc.),<br />
dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10 proc.),<br />
<br />
<br />
ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10 proc.),<br />
paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) (10 proc.).<br />
Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti<br />
šio ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo grafiką. Įskaita laikoma ne vėliau,<br />
nei praėjus 3 mėn. po ciklo pabaigos. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui ją laikyti pakartotinai<br />
leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau, kaip du kartus. Neišlaikius<br />
įskaitos, keliamas klausimas apie rezidento tinkamumą tęsti rezidentūros studijas. Kasmet<br />
Vaikų ligų klinikos vedėjo sudaryta komisija įvertina rezidentūros eigą, patikslina rezidento<br />
darbo planą ateinantiems darbo metams.<br />
Per rezidentūros studijų metus rezidentas privalo paskelbti bent vieną spausdintą<br />
darbą. Šio darbo vadovu gali būti bet kuris rezidentūros dėstytojas, turintis mokslinį laipsnį.<br />
Spausdintas darbas gali būti paruoštas kelių bendraautorių. Baigiamąjį darbą (mokslinis<br />
straipsnis spaudoje, pranešimas konferencijoje, rezidento darbas) įvertina rezidentūros<br />
egzaminų komisija. Vertinimo rezultatai (iki 2 balų) pridedami prie baigiamojo egzamino<br />
balo.<br />
Studijų pabaiga<br />
Baigusieji rezidentūrą laiko valstybinius vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos<br />
rezidentūros kvalifikacinius egzaminus raštu ir žodžiu. Vilniaus universiteto Rektoriaus<br />
įsakymu sudaroma egzaminų komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 5 nariai ir paskiriamas<br />
egzamino laikas. Po vieną narį gali skirti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir<br />
Švietimo ir mokslo ministerijos o taip pat gydytojų specialybinė draugija. Egzaminų<br />
bilietuose yra 32 bilietai po 4 klausimus iš dažniausių vaikų priežiūros klausimų, vaikų<br />
kvėpavimo sistemos ir kitų ligų bei klinikinių situacijų. Po raštu pateiktų atsakymų į<br />
egzamino bilieto klausimus įvertinimo, egzaminatoriai gali pateikti papildomus klausimus, į<br />
kuriuos reikia atsakyti žodžiu. Vertinama 10 balų sistema pagal:<br />
egzamino metu pademonstruotas teorines žinias,<br />
atliktų diagnostinių ir gydomųjų procedūrų kiekį ir kokybę,<br />
rezidentūros metu atliktą mokslinį darbą.<br />
10
Išlaikius baigiamąjį egzaminą Vilniaus universitetas išduoda profesinės kvalifikacijos<br />
pažymėjimą, kuris suteikia galimybę gauti vaikų ligų ir vaikų pulmonologo gydytojo<br />
licenciją.<br />
7. Pedagoginis ir mokslinis personalas<br />
Rezidentūrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako atitinkamos rezidentūros<br />
koordinatorius – Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas.<br />
<strong>Medicinos</strong> fakulteto teikimu ir Rektoriaus įsakymu rezidento vadovu skiriamas universiteto<br />
dėstytojas ar sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne<br />
mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją. Pedagoginis ir<br />
mokslinis personalas komplektuojamas atsižvelgiant į numatomo rezidentų vadovo<br />
kompetenciją bei sugebėjimą dirbti su rezidentais. Vadovai privalo turėti atitinkamos<br />
specialybės licenciją, pirmenybė teikiama mokslinius laipsnius turintiems specialistams.<br />
8. Programos aprūpinimas<br />
Rezidentūros bazės parinktos Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu Nr. D- 178 (2005<br />
04 20) sudarytos komisijos, vadovaujantis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos<br />
Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu<br />
Nr. ISAK-969/V-445 (2004 06 17) “Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros<br />
bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių<br />
atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Santariškių g. 7, Vilnius (<strong>VU</strong>VL). Šioje ligoninėje<br />
yra visi vaikų rezidentūros programos įgyvendinimui būtini skyriai (išskyrus<br />
kardiochirurgiją). Tai pagrindinė vaikų ligų gydytojų rezidentų mokymo bazė, kurioje per<br />
metus gydoma daugiau nei 22 tūkstančiai vaikų iš visos Lietuvos. Ligoninėje dirba visi vaikų<br />
ligų specialistai, palaikomi glaudūs ryšiai su užsienio partneriais. <strong>VU</strong>VL neakredituojama<br />
kaip rezidentų mokymo bazė, kadangi tai yra universiteto ligoninė, kuriai atrankos kriterijai<br />
netaikomi.<br />
Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, Antakalnio g. 57, Vilnius (VMUL). Šios ligoninės<br />
sudėtyje esanti vaikų ligų klinika turi sukaupusį ilgametę patirtį gydant įvairiomis, pirmiausia<br />
plaučių ir širdies ligomis, sergančius vaikus, taip pat naujagimius. Čia įsikūręs specializuotas<br />
vaikų pulmonologijos skyrius, vykdomos universitetinės Vaikų bronchų astmos ir Cistinės<br />
fibrozės programos. Šioje ligoninėje yra Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios<br />
ir ambulatorinės pediatrijos centras, kuriame sėkmingai derinama stacionarinė ir ambulatorinė<br />
pagalba Lietuvos vaikams.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centras, Vytauto g. 15, Vilnius, yra<br />
seniausia šiuo metu Vilniuje veikianti vaikų ligoninė. Vaiko raidos centras ir Respublikinės<br />
Vilniaus psichiatrijos ligoninės universitetinis vaikų psichiatrijos skyrius yra pagrindinės<br />
vaikų ir paauglių psichiatrijos bei raidos sutrikimų reabilitacijos mokymo bazės.<br />
Vilniaus miesto Centro poliklinika, ambulatorinės pediatrijos ir ambulatorinės<br />
pulmonologijos ciklų bazė. Šioje poliklinikoje nuolat stebima daugiau negu 15 tūkstančių<br />
vaikų, dirba visų pagrindinių pediatrijos specialybių gydytojai, dirba vaikų gydytojų<br />
konsultacinė komisija, vykdomos visuomenės sveikatinimo programos.<br />
Vilniaus Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės (RTIUL)<br />
Vaikų skyrius yra pagrindinė vaikų ftiziatrijos mokymo bazė.<br />
11
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (VGPUL) yra pagrindinė<br />
anesteziologų ruošimo bazė, kuri yra būtina sudedamoji vaikų intensyviosios terapijos ciklo<br />
dalis.<br />
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (<strong>VU</strong>LSK), čia mokomasi įgimtų<br />
širdies ydų ir kardiochirurginės vaikų intensyviosios terapijos. Ši bazė neakredituojama kaip<br />
rezidentų mokymo bazė, kadangi tai yra universiteto ligoninė, kuriai atrankos kriterijai<br />
netaikomi.<br />
Visose mokymo bazėse gydytojai rezidentai gali naudotis diagnostine aparatūra ir kitomis<br />
toje bazėje naudojamomis medicinos technologijomis. Visose mokymo bazėse būtina plėsti<br />
galimybes rezidentams naudotis šiuolaikinėmis informacijos technologijomis. Būtina plėsti<br />
interneto prieigą turinčių kompiuterių tinklą, kuriais būtų galima naudotis Vilniaus<br />
universiteto bibliotekos turimomis elektroninėmis duomenų bazėmis.<br />
9. Išoriniai ryšiai<br />
Ruošiant Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros programą, buvo remiamasi<br />
MN 62:1998 “Gydytojas vaikų pulmonologas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”<br />
bei Europos medicinos specialistų ruošimo rekomendacijomis – European Union of Medical<br />
Specialists (U.E.M.S.), Requirements for the Speciality Peadiatrics (1995), European Board<br />
of Paediatrics, Basic Paediatric Training (2005), Paediatric Respiratory Training in Europe,<br />
Syllabus and Centres (2002). Programa aptarta su Kauno <strong>Medicinos</strong> universiteto Vaikų ligų<br />
klinikos Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros programos rengėjais, tačiau<br />
programos yra skirtingos.<br />
Europos Sąjungoje galiojančioje vaikų respiracinės medicinos mokymo rezidentūroje<br />
programoje (Paediatric Respiratory Training in Europe, Syllabus and Centres, 2002)<br />
nurodyta būtina tokios tęstinės rezidentūros trukmė nuo 2 iki 4 metų po bazinės 4 metų vaikų<br />
ligų rezidentūros. Šito kriterijaus neatitinka nei Vilniaus universiteto, nei Kauno <strong>Medicinos</strong><br />
universiteto vaikų ligų ir pulmonologijos rezidentūra, nes tęstinės vaikų pulmonologijos<br />
studijos apribotos vieneriais metais.<br />
Rezidentui leidžiama stažuotis užsienyje, stažuotės planas suderinamas su rezidento<br />
vadovu, rezidentūros programos koordinatoriumi ir fakulteto prodekanu rezidentūrai.<br />
Stažuotės tematika turi atitikti rezidentūros studijų programą. Po stažuotės rezidentas privalo<br />
pristatyti stažuotės dokumentus ir ataskaitą.<br />
10. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas<br />
Rezidentūros metu rezidentas atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Ligoninės skyriuje<br />
rezidento darbą kontroliuoja skyriaus vedėjas ir rezidento vadovas. Mažiausiai kartą per<br />
semestrą rezidentus tikrina vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos programos koordinatoriaus.<br />
Studijų turinys ir metodikos atnaujinamos kas metai birželio mėnesį. Už programų<br />
atnaujinimą atsakingas rezidentūros koordinatorius. Atsižvelgiama į egzaminuotojų ir<br />
rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestavimo metu (vyksta kiekvienų metų birželio<br />
mėn.). Atliekama anoniminė anketinė baigusių rezidentūros etapą rezidentų apklausa apie<br />
rezidentūros kokybę, dėstytojų kompetenciją, kvalifikacijos priežiūrą bei trūkumus.<br />
Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu.<br />
Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema.<br />
Kiekvienų metų birželio mėn. Vilniaus universiteto <strong>Medicinos</strong> fakulteto dekano įsakymu<br />
sudaryta komisija vertina rezidentūros eigą ir sprendžia apie rezidentūros metų įvertinimą bei<br />
perkėlimą į kitus rezidentūros studijų metus.<br />
12
Įvykdę visą studijų programą vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentai<br />
egzaminuojami raštu. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu sudaroma egzaminų komisija,<br />
kurią sudaro nemažiau kaip 5 nariai ir paskiriamas egzamino laikas. Po vieną narį gali skirti<br />
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei specialybinė<br />
gydytojų draugija. Egzaminų bilietuose yra 32 bilietai po 4 klausimus iš dažniausių vaikų<br />
priežiūros klausimų, vaikų kvėpavimo sistemos ir kitų ligų bei klinikinių situacijų.<br />
11. Programos poreikis<br />
Šiuo metu Lietuvoje praktinį darbą dirba virš 50 gydytojų vaikų pulmonologų. Jie<br />
dirba didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiose universitetinėse bei apskričių ligoninėse,<br />
vaikų tuberkuliozės stacionaruose, antrinio ir tretinio lygio poliklinikose prie universitetinių,<br />
apskričių ligoninių ir kai kuriose didžiųjų miestų poliklinikose. Daugelyje apskričių dirba po<br />
vieną vaikų pulmonologą, įdarbintą antrinio lygio paslaugas teikiančioje apskrities ligoninės<br />
konsultacinėje poliklinikoje.<br />
Kvėpavimo sistemos ligos, būdamos dažniausiomis vaikų amžiuje, sudaro iki 60 proc.<br />
visų per metus Lietuvoje registruojamų vaikų ligų. Bronchų astma diagnozuota vienam iš 50<br />
Lietuvos vaikų ir yra dažniausia lėtinė vaikų liga. Trys iš 100 Lietuvos vaikų kiekvienais<br />
metais serga plaučių uždegimu. Vaikų sergamumas tuberkulioze nemažėja ir šiuo metu sudaro<br />
20 atvejų 10 tūkstančių vaikų, daugėja atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų. Daug<br />
suaugusiųjų lėtinių plaučių ligų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchektazinė<br />
liga, kurios vargina žmogų visą gyvenimą, prasideda vaikystėje, todėl šiame amžiaus periode<br />
ypatingai svarbi profilaktinė vaikų pulmonologijos kryptis. Visoje Europoje, tame tarpe<br />
Lietuvoje, auga vaikų sergamumas lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (per 10 metų<br />
sergančiųjų bronchų astma skaičius padvigubėjo), Lietuvoje jaučiamas gydytojų vaikų<br />
pulmonologų trūkumas ir pasiskirstymo netolygumas, nedaug vaikų pulmonologų, anksčiau<br />
baigusių Vilniaus universiteto ar Kauno <strong>Medicinos</strong> universiteto vienerių metų tęstinę vaikų<br />
pulmonologijos rezidentūrą, sugebėjo įvaldyti būtinus instrumentinius tyrimo metodus<br />
(bronchoskopiją, mažų vaikų kvėpavimo funkcijos tyrimą), gydytojams trūksta žinių apie<br />
šiuolaikinę klinikinę imunologiją, klinikinę farmokologiją.<br />
Vaikų gydytojo ir vaikų pulmonologo rezidentūros programa yra vienintelė vaikų<br />
sveikatą užtikrinančių kvėpavimo sistemos specialistų rengimo programa. Siekiant užtikrinti<br />
vaikų gydytojo ir vaikų pulmonologo diplomo pripažinimą Europos Sąjungoje, kvalifikuotą<br />
tokios srities specialisto paruošimą, galimybę ateityje mokytis mūsų universiteto rezidentūroje<br />
kitų Europos aukštųjų mokyklų absolventams, vaikų gydytojo ir vaikų pulmonologo<br />
rezidentūra apimtimi bei trukme turi atitikti nors minimalius Europos Sąjungos reikalavimus.<br />
Europos Sąjungoje galiojančioje Europos respiratologų draugijos aprobuotoje vaikų<br />
respiracinės medicinos mokymo rezidentūroje programoje (Paediatric Respiratory Training in<br />
Europe, Syllabus and Centres, 2002) nurodyta būtina tokios tęstinės rezidentūros trukmė nuo<br />
2 iki 4 metų po bazinės 4 metų vaikų ligų rezidentūros. Tai padaryta todėl, kad vaikų plaučių<br />
specialistas be diagnostikos ir konservatyvaus gydymo metodų turi įvaldyti (suformuoti<br />
įgūdžius) bronchoskopiją, dirbtinę plaučių ventiliaciją, gerai išmanyti ir mokėti įvertinti<br />
miego instrumentinius tyrimus, neonatalinę pulmonologiją, vaikų plaučių onkologiją,<br />
kliniminės imunologiją ir mikrobiologiją.<br />
12. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija<br />
Į rezidentūrą priimama vadovaujantis priėmimo į Vilniaus universiteto internatūros ir<br />
rezidentūros studijas tvarka, patvirtinta Vilniaus universiteto Senato komisijos. Maksimaliai<br />
13
studijuoti vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūroje (1 – 6 mokymosi metų) gali iki 8<br />
rezidentų. Jie turi būti baigę universitetines medicinos studijas ir internatūrą.<br />
14
PRIEDAI<br />
Priedas P1. Dalyko ciklų programos<br />
Ambulatorinė pediatrija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Ambulatorinė pediatrija, ciklo kodas BP-Pol<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 258 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Vaikų poliklinikos cikle nagrinėjamos įvairaus amžiaus vaikų anatomijos ir<br />
fiziologijos ypatybės, racionalaus maitinimo ir priežiūros, bendrieji vaikų ligų diagnostikos,<br />
gydymo ir profilaktikos klausimai.<br />
Rezidentai supažindinami su pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros<br />
paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka, su naujagimių, kūdikių, vaikų profilaktinių<br />
sveikatos tikrinimų tvarka, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ilgalaikiu stebėjimu.<br />
Pateikiamos patvirtintos ligų diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikos.<br />
Rezidentai išmoksta vertinti vaikų augimą ir brendimą, išrašyti kompensuojamų<br />
vaistų receptus, vykdyti nedarbingumo ekspertizę.<br />
Studijų metodai:<br />
1) Dalyvauja priimant ambulatorinius ligonius – įvertina būklę, nustato preliminarią<br />
diagnozę, skiria diagnostikai reikiamus tyrimus, sudaro gydymo planą, vertina tyrimų<br />
rezultatus, esant reikalui koreguoja gydymą, išrašo kompensuojamus vaistus, atlieka<br />
nedarbingumo ekspertizę, siunčia II lygio specialistų konsultacijoms, medicininei<br />
reabilitacijai.<br />
2) Dalyvauja atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus – įvertina vaiko augimą ir<br />
brendimą, pataria sveikos gyvensenos klausimais, atlieka profilaktinius skiepijimus.<br />
Nustačius ankstyvus raidos sutrikimus nukreipia į ankstyvosios reabilitacijos<br />
tarnybą.<br />
3) Savarankiškai studijuoja medicininę literatūrą bei pristato pagal numatytas<br />
teorinių seminarų temas.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis,<br />
valandų skaičius<br />
1 2 3<br />
1. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų 4<br />
organizavimo ir apmokėjimo tvarka .<br />
Antrinio lygio specialistų konsultacijos<br />
2. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai sveikatos priežiūros įstaigose.<br />
9<br />
Sergančių lėtinėmis ligomis ilgalaikis stebėjimas<br />
3. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas, vaikų raidos vertinimas. 8<br />
Ankstyva vaikų reabilitacija<br />
4. Kūdikių ir vaikų racionalios mitybos pagrindai 8<br />
5. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos 9<br />
ambulatorinio gydymo metų kompensuojamos iš Privalomojo<br />
sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimas.<br />
15
Antibakteriniai preparatai<br />
6. Vaikų profilaktiniai skiepijimai 9<br />
7. Ikihospitalinė pagalba esant ūminėms būklėms 8<br />
8. Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas.<br />
9<br />
Vaikų invalidumas<br />
Iš viso: 64<br />
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir<br />
apmokėjimo tvarka. Antro lygio specialistų konsultacijos.<br />
Rezidentai supažindinami su ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų finansavimo<br />
tvarka. Aptariama siuntimo II lygio specialistų konsultacijoms tvarka, indikacijos.<br />
Supažindinami su poliklinikoje teikiamomis mokamomis paslaugomis.<br />
Profilaktiniai sveikatos tikrinimai sveikatos priežiūros įstaigose. Sergančių lėtinėmis<br />
ligomis ilgalaikis stebėjimas.<br />
Rezidentai supažindinami su SAM 2000-05-31 įsakymu Nr.301 „Dėl profilaktinių<br />
sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ reikalavimais.<br />
Aptariamas sveikatos tikrinimo periodiškumas, tikrinimų apimtis.<br />
Supažindinami su SAM 1993 m. metodinėmis rekomendacijomis „Sergančių vaikų<br />
dispanserizavimas“.<br />
Vaikų augimo brendimo vertinimas, vaikų raidos vertinimas. Ankstyva vaikų<br />
reabilitacija.<br />
Analizuojama morfologinių ir funkcinių augimo rodiklių svarba kompleksiškai<br />
vertinant vaiko sveikatos būklę. Rezidentai įsisavina šiuolaikinę vaikų ir paauglių<br />
morfologinės bei funkcinės būklės vertinimo metodiką. Vertinama vaiko raida. Esant vaikų<br />
raidos sutrikimams jie nukreipiami į ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.<br />
Rezidentai susipažįsta su vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos<br />
– dienos stacionaro darbu.<br />
Kūdikių ir vaikų racionalios mitybos pagrindai.<br />
Akcentuojama natūralaus kūdikių maitinimo svarba. Analizuojamas papildomo<br />
maitinimo skyrimas, terminai, dirbtinis maitinimas, vyresnių vaikų racionalus maitinimas.<br />
Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos ambulatorinio gydymo metu<br />
kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, skyrimas. Antibakteriniai<br />
preparatai.<br />
Rezidentai supažindinami su LR SAM 2002-02-14 įsakymu Nr.84 patvirtintu „Ligų<br />
ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašu (A sąrašas), 2000-01-28 įsakymu Nr.49<br />
patvirtintu kompensuojamųjų vaistų sąrašu (B sąrašas), 2000-10-06 įsakymu Nr.529<br />
patvirtintu medicinos pagalbos priemonių sąrašu (C sąrašas).<br />
Analizuojami receptų kompensuojamiems vaistams rašymo reikalavimai,<br />
kompensuojamų antibakterinių preparatų sergant pneumonija skyrimo metodika.<br />
Vaikų profilaktiniai skiepijimai.<br />
Rezidentai supažindinami su imunoprofilaktikos organizavimu ir atlikimu, Lietuvos<br />
respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, Lietuvoje registruojamomis<br />
nepageidaujamomis reakcijomis į skiepus.<br />
Ikihospitalinė pagalba esant ūminėms būklėms.<br />
Aptariami pradinio vaikų gaivinimo principai, ikihospitalinė pagalba hipertermijos,<br />
ūmių buitinių apsinuodijimų atvejais.<br />
Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas. Vaikų invalidumas.<br />
Supažindinami su LR SAM 2003-07-11 įsakymu Nr.444 „Dėl medicininės<br />
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo“.<br />
16
Aptariami medicininės reabilitacijos etapai, vaikų atrankos ir siuntimo į medicinines<br />
reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarka.<br />
Supažindinami su ligų ir būklių dėl kurių vaikams nustatoma negalia sąrašu,<br />
skiriamus negalios lygius.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos). Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
A.Raugalė Klinikinė pediatrijos farmakologija, Vilnius 1997 m.<br />
A.Raugalė Pediatrijos vaistų žinynas, Vilnius 1998 m.<br />
Autorių kolektyvas Vaikų gaivinimas (metodinės rekomendacijos), Vilnius 1999 m.<br />
Autorių kolektyvas red. A.Raugalė Vaikų ligos I t, Vilnius 2000 m.<br />
A.Raugalė Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje, Vilnius 2001 m.<br />
V.Usonis Skiepų knyga, Vilnius 2002 m.<br />
Autorių kolektyvas red. A.Raugalė Vaikų ligos II t, Vilnius 2003 m.<br />
Autorių kolektyvas, red. V.Basys Vaiko priežiūros ir ligų žinynas 1 (A-L), Vilnius<br />
2005 m. spalis 18 d.<br />
Periodinis žurnalas „Pediatrija“.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Rezidento dienyne žymima apie įgytus<br />
praktinius įgūdžius ir atliktas manipuliacijas.<br />
9. Rezidentūros bazė.<br />
Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga Centro poliklinika.<br />
Poliklinikoje dirba 25 vaikų ligų gydytojai ir 9 bendrosios praktikos gydytojai, kurie<br />
teikia paslaugas 22622 vaikams.<br />
15854 vaikai prisirašę pas vaikų gydytojus, 6768 – pas BPG.<br />
Poliklinikoje dirba šie vaikų gydytojai specialistai: oftalmologas, ortopedas -<br />
traumatologas, chirurgas, neurologas, kardiologas, endokrinologas, pulmonologas,<br />
psichiatras, gastroenterologas.<br />
Veikia dienos stacionaras – vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos<br />
tarnyba. Poliklinikoje dirba vaikų gydytojų konsultacinė komisija.<br />
Vykdomos šios visuomenės sveikatos programos: vVaikų dantų ėduonies programa,<br />
vaikų ir paauglių adaptacijos bendruomenėje gerinimo projektas.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Vardas, pavardė Pedagoginis ir Numatomas dėstyti<br />
mokslo laipsnis dalykas ar ciklas<br />
kuriam vadovaus<br />
1. Aurelija Nausėdienė Vaikų poliklinikos<br />
ciklas<br />
2. Lilijana<br />
Vaikų poliklinikos<br />
Drevinskienė<br />
ciklas<br />
3. Dainė Čepkuvienė Vaikų poliklinikos<br />
ciklas<br />
4. Laimutė Šumskienė Vaikų poliklinikos<br />
ciklas<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir<br />
darbo stažas<br />
Vaikų gydytoja<br />
34 metai<br />
Vaikų gydytoja<br />
31 metai<br />
Vaikų gydytoja<br />
20 metai<br />
Vaikų gydytoja<br />
23 metai<br />
Parengė gyd. Kęstutis Štaras<br />
17
Vaikų alergologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų alergologija, ciklo kodas BP-Alr<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis 258 val., teorinė dalis – 64 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Vaikų alergologija apima alergines ir imunines vaikų ligas. Cikle nagrinėjami<br />
teoriniai ir praktiniai vaikų alergologijos klausimai. Išdėstomi vaikų alergijos raidos<br />
ypatumai, alerginių ligų imunologija, etiologija ir patogenezė, specifinės diagnostikos ir<br />
imunoterapijos principai ir metodai. Pateikiamos tarptautinės vaikų alerginių ligų<br />
diagnostikos ir gydymo sutarimo taisyklės. Apmokoma, kaip įvertinti alergologinius<br />
mėginius, kvėpavimo funkcijos ir specifinius laboratorinius vaikų alerginių ligų tyrimus.<br />
Rezidentai turi išmokti diagnozuoti pagrindines vaikų alergines ligas, įvertinti atopinio<br />
dermatito sunkumo laipsnį pagal SCORAD indeksą, parinkti individualią eliminacinę dietą,<br />
vertinti alerginius odos mėginius, provokacinius mėginius, plaučių funkcijos tyrimų<br />
duomenis, interpretuoti laboratorinių tyrimų duomenis, teikti būtinąją pagalbą anafilaksinio<br />
šoko metu, turi žinoti alerginių ir imuninių ligų patofiziologiją, diagnostiką, gydymą,<br />
profilaktiką.<br />
Aptariami ligoniai. Pateikiami klinikinių tyrimų duomenys apie naujausius<br />
vaistus. Diskusijose aptariami praktikai ir mokslui svarbūs vaikų alergologijos uždaviniai.<br />
Pratybų metu rezidentai dirba vaikų ligų ir vaikų alergologijos skyriuje, kuruodami ligonius<br />
ir budėdami, ir dalyvauja priimant ambulatorinius ligonius. Rezidentai aktyviai dalyvauja<br />
mokslinėje veikloje ir praktinėse-mokslinėse konferencijose.<br />
Studijų metodai: 1) darbas vaikų ligų ir vaikų alergologijos skyriuje ir<br />
poliklinikoje – ligonių priėmimas, būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės ir ligos<br />
sunkumo laipsnio nustatymas, diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir ligonio gydymo<br />
plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas; 2)<br />
dalyvavimas visose skyriuje atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir<br />
intervencijose, 3) gydomų ligonių pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų<br />
konferencijose su teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija; 4)<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas teorinių<br />
seminarų temas; 5) mokslinio darbo parengimas ciklo pradžioje pasirinkta tema, pvz.:<br />
pranešimo konferencijoje ir (arba) straipsnio.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė<br />
dalis,<br />
valandų<br />
skaičius<br />
1. Alergologijos istorija ir vaikų alergologinė tarnyba Lietuvoje 4<br />
2. Imunologiniai alerginių ligų mechanizmai: klinikinė reikšmė. Alergenai<br />
ir aplinkos veiksniai. Kryžminės reakcijos. Vaikų alergijos raidos 7<br />
ypatumai<br />
3. Bendrieji alerginių vaikų ligų klasifikacijos ir specifinės diagnostikos<br />
principai. Alerginių vaikų ligų profilaktikos ir gydymo bei specifinės 9<br />
imunoterapijos principai.<br />
4. Respiracinės vaikų alergozės: bronchų astma, alerginiai rinitai, polinozė 7<br />
18
ir kitos alerginės kvėpavimo takų ligos. Alerginiai konjunktyvitai<br />
5. Vaikų alergodermatozės: atopinis dermatitas, alerginis kontaktinis<br />
dermatitas. Alergija maistui<br />
6. Virškinamojo trakto vaikų alerginės ligos 7<br />
7. Ūminės generalizuotos alerginės reakcijos: dilgėlinė ir Kvinkės edema,<br />
Stivenso-Džonsono, Lajelio sindromai, seruminė liga ir seruminės<br />
reakcijos, anafilaksinis šokas. Alergija vabzdžių įgėlimams. Alergija<br />
vaistams.<br />
8. Vaikų imuniteto ypatumai ir imunodeficitinės būklės 9<br />
9. Antialerginių preparatų ir imuninę sistemą veikiančių vaistų klinikinė<br />
farmakologija<br />
7<br />
Viso 64<br />
1. Alergologijos istorija ir vaikų alergologinė tarnyba Lietuvoje. Aptariama<br />
alergologijos ir vaikų alergologijos mokslo pradžia ir raida. Pateikiami duomenys apie<br />
praktinės vaikų alergologijos tarnybos įkūrimą ir veiklą bei vaikų alergologijos specialybės<br />
ištakos ir situaciją Lietuvoje.<br />
2. Imunologiniai alerginių ligų mechanizmai: klinikinė reikšmė. Pateikiami keturi<br />
alerginių reakcijų tipai (pagal Gell & Coombs, 1968) ir trys imunologiniai alerginių ligų tipai.<br />
Aptariami alergenai (namų ir išorinės aplinkos), kryžminės reakcijos tarp augalų žiedadulkių,<br />
augalinio maisto, vaistažolių. Supažindinama su naujai peržiūrėta tarptautine alergijos<br />
nomenklatūra (2001, 2004), vaikų alergijos raidos ypatumais (atopijos maršu), alerginių ligų<br />
ir alerginio uždegimo tarpusavio sąryšiu.<br />
3. Bendrieji alerginių vaikų ligų klasifikacijos ir specifinės diagnostikos principai.<br />
Supažindinama su ankstyva vaikų alergijos diagnostika. Pateikiamos įrodymais pagrįstos<br />
vaikų alerginių ligų diagnostikos rekomendacijos ir metodai. Aptariami alerginiai odos,<br />
eliminaciniai ir provokaciniai mėginiai, specifiniai laboratoriniai tyrimai. Nagrinėjami<br />
alerginių vaikų ligų profilaktikos ir gydymo bei specifinės imunoterapijos principai.<br />
4. Respiracinės vaikų alergozės: bronchų astma, alerginiai rinitai, polinozė ir kitos<br />
alerginės kvėpavimo takų ligos, alerginiai konjunktyvitai. Pateikiami duomenys apie šių ligų<br />
etiologiją, patogenezę, klasifikaciją, kliniką, diagnostiką, gydymą. Supažindinama su<br />
Lietuvos augalų žydėjimo kalendoriumi, profilaktinėmis namų aplinkos kontrolės<br />
priemonėmis. Nurodomi patarimai tėvams.<br />
5. Vaikų alergodermatozės: atopinis dermatitas, alerginis kontaktinis dermatitas.<br />
Aptariami atopinio dermatito klinikiniai tipai, diagnostikos kriterijai, sunkumo laipsnio<br />
įvertinimas pagal SCORAD indeksą, diferencinė diagnostika, komplikacijos ir gydymo<br />
algoritmas. Pateikiami dažniausia kontaktiniai alergenai ir jų šaltiniai, diagnostikos,<br />
diferencinės diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Supažindinama su dažniausiomis<br />
klinikinėmis alergijos maistui išraiškos formomis, diagnostikos mėginiais, dietinio ir<br />
medikamentinio gydymo bei profilaktikos principais.<br />
6. Virškinamojo trakto vaikų alerginės ligos. Pateikiama vaikų virškinimo organų<br />
alerginių ligų klasifikacija ir etiologija. Nagrinėjami klinikos, diagnostikos ir medicininio<br />
stebėjimo principai, gydymas ir profilaktika.<br />
7<br />
7<br />
19
7. Ūminės generalizuotos alerginės reakcijos: dilgėlinė ir Kvinkės edema, Stivenso-<br />
Džonsono, Lajelio sindromai, seruminė liga ir seruminės reakcijos, anafilaksinis šokas.<br />
Aptariami skirtingi dilgėlinės tipai ir jų priežastys. Pristatomos įrodymais pagrįstos dilgėlinės<br />
gydymo rekomendacijos. Stivenso-Džonsono, Lajelio sindromų, seruminės ligos etiologija,<br />
diagnostika ir diferencinė diagnostika, vietinio odos ir gleivinių gydymo bei priežiūros<br />
ypatumai, prognozė ir profilaktika. Supažindinama su vietinėmis ir sisteminėmis<br />
anafilaksinėmis reakcijomis į vabzdžių įgėlimą, jų gydymo ir profilaktikos principais.<br />
Aptariami alergijos vaistams etiologija, diagnostiniai mėginiai, gydymas ir profilaktika.<br />
8. Vaikų imuniteto ypatumai ir imunodeficitinės būklės. Supažindinama su imuninės<br />
sistemos sandara ir jos raida. Aptariamas normalus ir patologinis imuninis atsakas.<br />
Pateikiamos pirminių ir antrinių imunodeficitų klinikinės formos, jų ankstyvos diagnostikos<br />
kriterijai, laboratoriniai rodikliai, gydymo principai.<br />
9. Antialerginių preparatų ir imuninę sistemą veikiančių vaistų klinikinė<br />
farmakologija. Aptariamos imuninę sistemą veikiančių bei alerginėms vaikų ligoms gydyti<br />
vartojamų vaistų farmakokinetikos ypatybės, skyrimo indikacijos ir kontraindikacijos.<br />
Supažindinama su vietiškai vartojamų odos alerginėms ligoms gydyti gliukokortikoidų<br />
klasifikacija ir jų indikacijomis. Aptariamas ilgalaikiam pakopiniam alerginių ligų gydymui<br />
skiriamų vaistų nuo alerginio uždegimo ir simptominiam gydymui skiriamų vaistų<br />
efektyvumas, saugumas ir vartojimo formos.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Aut.kolektyvas, red.Raugalė A. Vaikų ligos, IV t., Vilnius, 2006<br />
2. Specializuota skubi pagalba vaikams. Red. L.Chameides, M.H. Hazinski, 1998.<br />
3. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000.<br />
4. www.emedicine.com, www.aai.lt, www.alergija.lt<br />
5. Periodiniai žurnalai: ”Pediatrija”, „Vaikų pulmonologija ir alergologija“, „Allergy“,<br />
„Pediatric Allergology and Clinical Immunology“<br />
6. Aut.kolektyvas, red. Basys V. Vaiko priežiūros ir ligų žinynas, 1 (A-L), Vilnius,<br />
2005.<br />
7. Adomaitienė D. ir kt. Klinikinės imunologijos įvadas, Vilnius, 2001.<br />
8. Dubakienė R. Alergologija (Pagrindai), Vilnius, 2002.<br />
9. Holgate ST et al. Allergy, Mosby International Ltd. 2001.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymima: gydytų ligonių skaičius bei stebėtų ir savarankiškai atliktų<br />
procedūrų skaičius; dalyvavimas teoriniuose seminaruose ir mokslinėse-praktinėse<br />
konferencijose; ligonių pristatymas klinikinėse konferencijose ir vizitacijose<br />
Po ciklo laikoma įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys)<br />
Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) gydytų ligonių ir atliktų<br />
procedūrų skaičiaus (30%), 2) įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%). 3)<br />
dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose ir konferencijose (10%), 4) ligonių<br />
pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10%), 5) paruošto mokslinio darbo<br />
(pranešimas ar straipsnis) (10%).<br />
20
Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka Vaikų ligų<br />
klinikos vedėjo patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo<br />
grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai dirba <strong>VU</strong>VL PC, Centro poliklinika <strong>VU</strong>AL<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedago<br />
ginis ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas ar<br />
ciklas, kuriam<br />
vadovaus<br />
Profesinė kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
1. Regina Ėmužytė doc., dr. Vaikų alergologija Gydytojas alergologas ir klinikinis<br />
imunologas, vaikų alergologas, 25<br />
m.<br />
2. Regina<br />
Kuzminskienė<br />
Vaikų alergologija<br />
Gydytojas alergologas ir klinikinis<br />
imunologas, vaikų alergologas, 30<br />
m.<br />
3. Odilija<br />
Rudzevičienė<br />
dr. Vaikų alergologija Vaikų ligų gydytojas 15 m.<br />
Gydytojas vaikų alergologas, 10 m.<br />
4. Nijolė Šuliokienė Vaikų alergologija Gydytojas alergologas ir klinikinis<br />
imunologas, vaikų alergologas, 20<br />
m.<br />
Parengė doc. Regina Ėmužytė ir dr. Odilija Rudzevičienė<br />
21
Vaikų chirurgija<br />
1. Ciklo pavadinimas Vaikų chirurgija<br />
2. Apimtis kreditais 4 (1mėnuo)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis 112 val., teorinė dalis 48 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Vaikų ūminis apendicitas 4<br />
2. Įgytas žarnų nepraeinamumas 4<br />
3. Įstrigusi išvarža 4<br />
4. Pilvo trauma 4<br />
5. Kvėpavimo ir virškinamojo trakto svetimkūniai 4<br />
6. Destrukcinės pneumonijos komplikacijos 4<br />
7. Ūminis hematogeninis osteomielitas 4<br />
8. Dažniausios odos-poodžio pūlinės ligos 4<br />
9. Naujagimių kvėpavimo nepakankamumas 4<br />
10. Naujagimių virškinamojo trakto nepraeinamumas 4<br />
11. Vaikų kaulų lūžiai 4<br />
12. Žaizdos, sumušimai, gyvulių įkandimai 4<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūžių diagnozuojant ūmines chirurgines ligas ir traumas<br />
bei pediatro taktika jas diagnozavus.<br />
Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas<br />
rezidentūros vadovo: jo kuruojamose palatose dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų<br />
diagnostikos bei gydymo taktiką, bendrose vizitacijose, atliekant jiems įvairias<br />
medicininess manipuliacijas. Budi su chirurgų brigada. Jo savarankiškumo laipsnį<br />
pavedant atlikti ar asistuoti įvairias med. manipuliacijas nusprendžia rezidento vadovas ir<br />
už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos<br />
klausimus klinikoje esančioje <strong>Medicinos</strong> bibliotekos filiale, juos aptaria ir diskutuoja su<br />
rezidento vadovu, aptardami konkrečius ligonius vizitacijų, rytinių konferencijų ar<br />
teorinių seminarų metu.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Kiekvienoje temoje yra 4 teorinių studijų valandos. Jose didžiausias dėmesys<br />
kreipiamas į klinikinius simptomus bei šiuolaikinius diagnostikos metodus,<br />
apsprendžiama gydytojo pediatro taktika diagnozavus ar įtarus minimas ligas. Įgyti<br />
praktiniams įgūdžiams numatyta daugiau nei 2/3 darbo laiko (9,3 val. kiekvienai<br />
temai). Rezidentas išmoksta numatytų praktinių įgūdžių.<br />
1. Vaikų ūminis apendicitas: etiopatogenezė, klinika, diagnostikos principai ir būdai,<br />
instrumentinės diagnostikos galimybės, diferencinė diagnostika, gydymo principai.<br />
Perforacinio peritonito diagnostika, komplikacijos, gydymo principai. Mažųjų vaikų<br />
apendicito ypatybės, diagnostikos klaidų priežastys.<br />
2. Įgytas žarnų nepraeinamumas: Klasifikacija, klinika, diagnostika, ultragarsinės<br />
diagnostikos galimybės, diferencinė diagnostika, konservatyvaus ir operacinio gydymo<br />
principai.<br />
3. Įstrigusi išvarža: anatomija, pilvo išvaržų formos, klinika, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymo principai ir rezultatai.<br />
4. Pilvo trauma: epidemiologija, klasifikacija, klinikinė ir radiologinė diagnostika,<br />
chirurginio gydymo taktika.<br />
22
5. Kvėpavimo ir virškinamojo trakto svetimkūniai: priežastys, klasifikacija, pirmoji<br />
pagalba, klinikinė ir rentgeninė diagnostika, komplikacijos, gydymo taktika.<br />
6. Destrukcinės pneumonijos komplikacijos: etiologija, patogenezė, klasifikacija,<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, kompleksinis gydymas,<br />
7. Ūminis hematogeninis osteomielitas: diagnostikos priemonės, diagnostinių klaidų<br />
priežastys, kompleksinis gydymas, naujagimių – kūdikių osteomielito diagnostikos<br />
ypatumai, chronizacijos ir komplikacijų priežastys, atipinės osteomielito formos.<br />
8. Dažniausios odos-poodžio pūlinės ligos: odos-poodžio pūlinių ligų diagnostika,<br />
gydymo taktika, veido šunvočių ypatumai, indikacijos hospitalizacijai, gydymo<br />
principai.<br />
9. Naujagimių kvėpavimo nepakankamumas: klasifikacija, ankstyvoji diagnostika,<br />
transportavimas, chirurginio gydymo principai, medikamentinis gydymas gydymas.<br />
10. Naujagimių virškinamojo trakto nepraeinamumas: klasifikacija, diagnostika,<br />
optimalus chirurginio gydymo laikas, rengimas operacijai, pooperacinė slauga, gydymo<br />
rezultatai.<br />
11. Vaikų kaulų lūžiai: vaikų kaulų lūžių ypatybės, klasifikacija, diagnostinių klaidų<br />
priežastys, transportinė imobilizacija, pirmoji pagalba, profilaktika.<br />
12. Žaizdos, sumušimai, gyvulių įkandimai: žaizdų rūšys, šautinių žaizdų ypatybės,<br />
supūliavimo priežastys pirminė ir antrinė žaizdos siūlės, profilaktiniai skiepijimai,<br />
gyvulių, gyvačių, vabzdžių įkandimai, diagnostika, gydymo principai.<br />
Praktiniai įgūdžiai:<br />
1. Mokėti įvertinti pilvo skausmingumą ir raumenų įtempimą.<br />
2. Mokėti konservatyviai atstatyti įstrigusią išvaržą.<br />
3. Mokėti teikti pirmąją med. pagalbą esant:<br />
1) kvėpavimo takų svetimkūniui,<br />
2) lūžus kaulams,<br />
3) esant žaizdoms,<br />
4) pilvo ir krūtinės traumoms,<br />
5) neurotraumoms.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Gradauskas J. Vaikų chirurgija. – Vilnius: Mokslas, 1989. – 270 p.<br />
2. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. – Vilnius: <strong>VU</strong> leidykla, 2000. – 51 p.<br />
3. Ashcraft V.K., Holder T.H. Detskaja chirurgija (rus.), t. I, II, III. – Sant Peterburg: Pit<br />
Tal, 1996, 1997, 1999.<br />
4. Isakov J.F., Stepanov E.K., Michelson V.A. Chirurgičeskije bolezni u detei (rus.) –<br />
Moskva: Medicina, 1998.<br />
5. Memorix. Kinderchirurgie /Z. Zacharoiu – Weinheim: Chapman and Hall, 1997. – 494<br />
p.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento dienyne pažymėtų<br />
gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus (30%), 2) dalyvavimo ir pasisakymų<br />
teoriniuose seminaruose (10%), 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose ir<br />
vizitacijose (10%), 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) (10%), 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%).<br />
23
Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio<br />
ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Vaikų chirurgijos centras, kuriame<br />
yra 202 lovos ligoniams ir 7 skyriai: I ir II chirurgijos, traumatologijos, ortopedijos,<br />
urologijos, intensyvios terapijos – reanimacijos ir priėmimo.<br />
10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): . Rezidentūros vadovas,<br />
atsakingas už rezidentų – pediatrų mokymą – doc. Kęstutis Trainavičius – gydytojas vaikų<br />
chirurgas, med. dr., darbo stažas – 24 m.<br />
Parengė doc. Kęstutis Trainavičius<br />
24
Vaikų endokrinologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų endokrinologija, ciklo kodas BP-End<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 128 valandos<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Vaikų endokrinologijos ciklo tikslas – suteikti būsimam vaikų ligų gydytojui teorinių<br />
vaikų endokrinologijos žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų savarankiškame vaikų ligų<br />
gydytojo darbe.<br />
Vaikų endokrinologija apima ligas, sutrikdančias vaikų endokrininę sistemą, kuri<br />
reguliuoja normalų individo vystymąsi, augimą, lytinį brendimą, medžiagų apykaitą.<br />
Klasikinę endokrininę sistemą arba vadinamąsias vidinės sekrecijos liaukas sudaro<br />
pogumburio-hipofizio ašis bei periferinės endokrininės liaukos: skydliaukė, antinksčiai,<br />
lytinės liaukos (gonados), o taip pat kasa ir prieskydinės liaukos. Pastaruoju metu<br />
endokrinologija žymiai išsiplėtė ir apima ne tik klasikinę hormoninę sistemą, bet ir kitas<br />
sistemas (CNS, virškinimo, širdies-kraujagyslių, genito-urologinę, imunologinę), gaminančias<br />
įvairias hormoniškai aktyvias medžiagas, kurios veikia endokriniškai, parakriniškai,<br />
autokriniškai bei intrakriniškai.<br />
Elementarios vaikų endokrinologijos žinios būsimiems pediatrams (vaikų ligų<br />
gydytojams) yra būtinos, norint suprasti vaikų augimo, lytinio brendimo, skydliaukės<br />
problemų, kalcio ir fosforo apykaitos, nutukimo, cukrinio diabeto bei kitų medžiagų apykaitos<br />
sutrikimų bazinius klinikinius aspektus.<br />
Vaikų endokrinologijos ciklo metu rezidentas privalo išmokti vertinti ūgį, svorį, lytinį<br />
brendimą, kaulų amžių ir kitus auksologinius parametrus pagal atitinkamas amžiaus normas.<br />
Išmokstama palpuoti skydliaukę. Taip pat vertinti ir interpretuoti įvairių hormonų tyrimų<br />
rezultatus, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus.<br />
Studijų metodai: 1) praktinis rezidento darbas: pacientų kuravimas skyriuose ir<br />
poliklinikoje (anamnezės rinkimas, fizinis ir auksologinis ištyrimas, preliminarios diagnozės<br />
nustatymas, tyrimo bei gydymo plano sudarymas, laboratorinių, radiologinių, hormoninių<br />
tyrimų interpretavimas, diferencinė diagnozė, gydymo eigos vertinimas). Dalyvavimas<br />
bendrose konsultacijose, vizitacijose, ligonių aptarimuose kartu su rezidento ciklo vadovu. 2)<br />
teorinė dalis: dalyvavimas mokslinėse-klinikinėse konferencijose, teminiuose seminaruose,<br />
savarankiškas literatūros studijavimas ir teorinių žinių įgijimas pagal nustatytas temas.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Eil.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis, val.<br />
Nr.<br />
Vaikų endokrinologija:<br />
1. Endokrininės sistemos reguliacija 4<br />
2. Augimo sutrikimai 4<br />
3. Lytinio brendimo ir lyties diferenciacijos sutrikimai 4<br />
4. Skydliaukės ligos 4<br />
5. Cukrinis diabetas ir nutukimas 4<br />
6. Hipoglikemija 4<br />
7. Kalcio, fosforo ir vitamino D apykaitos sutrikimai 4<br />
8. Antinksčių ligos 4<br />
Viso 32<br />
Vaikų endokrinologijos ciklo turinys apima vaikų endokrininės sistemos reguliaciją,<br />
anatominius ir fiziologinius vaikų amžiaus ypatumus, pagrindines vaikų endokrinines ligas<br />
25
pagal nustatytas teorines temas. Programa sudaryta, atsižvelgiant į dažniausiai vaikų<br />
endokrinologijos praktikoje pasitaikančias klinikines situacijas ir simptomus.<br />
Endokrininės sistemos reguliacija. Nagrinėjamos klasikinės endokrininės liaukos ir<br />
hormonai. Supratimas apie trijų lygių endokrininės sistemos reguliaciją: hipotalamas, hipofizė<br />
ir periferinė endokrininė liauka. Hormonų tyrimo metodai ir rezultatų interpretacija.<br />
Augimo sutrikimai. Žemo ir aukšto ūgio dažniausios priežastys, kinikinio ištyrimo,<br />
diagnostikos ir gydymo aspektai. Hipopituitarizmo klinika, diferencinė diagnozė ir gydymas.<br />
Lytinio brendimo ir lyties diferenciacijos sutrikimai. Vėluojančio ir ankstyvo<br />
lytinio brendimo dažniausios priežastys, diferencinė diagnozė, gydymo aspektai. Supratimas<br />
apie dažniausius lyties diferenciacijos sutrikimus.<br />
Skydliaukės ligos. Dažniausios skydliaukės ligos vaikų amžiuje: gūžys, hipotireozė,<br />
hipertireozė, tiroiditai, mazgai, vėžys. Skydliaukės ligų klinikinio ištyrimo, diagnostikos ir<br />
gydymo aspektai.<br />
Cukrinis diabetas ir nutukimas. Cukrinio diabeto diagnostika, pagrindinės gydymo<br />
schemos, metabolinės kontrolės tikslai. Nutukimo vaikų ir paauglių amžiuje klinikiniai<br />
aspektai.<br />
Hipoglikemija. Dažniausios naujagimių, kūdikių ir vaikų hipoglikemijų priežastys,<br />
diferencinė diagnozė ir gydymo principai.<br />
Kalcio, fosforo ir vitamino D apykaitos sutrikimai. Kalcio, fosforo, parathormono<br />
ir vitamino D apykaitos homeostazė. Dažniausios kalcio, fosforo, parathormono ir vitamino D<br />
apykaitos sutrikimų priežastys, diagnostika, gydymo principai.<br />
Antinksčių ligos. Įgimtos antinksčių hiperplazijos diagnostika ir gydymas. Pirminio ir<br />
antrinio antinksčių nepakankamumo priežastys, diferencinė diagnozė, gydymas. Endogeninio<br />
ir egzogeninio gliukokortikoidų pertekliaus klinikiniai aspektai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Vaikų ligos I tomas, Vilnius 2000.<br />
2. Vaikų ligos III tomas, Vilnius 2004.<br />
3. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius, 1995.<br />
4. Nelson Textbook of Pediatrics. 17 th edition, 2003.<br />
5. Pediatric Endocrinology. 3 rd edition, New York, 1996.<br />
6. www.emedicine.com/ped/ENDOCRINOLOGY.htm<br />
7. www.endotext.org/pediatrics/<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidentui pabaigus vaikų endokrinologijos ciklą, ciklo vadovas vertina rezidento<br />
teorines žinias bei gebėjimus pažymiu dešimties balų vertinimo sistema. Ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: rezidento dienyne pažymėtų gydytų ligonių ir atliktų<br />
procedūrų skaičiaus (30%), įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%),<br />
dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10%), ligonių pristatymo klinikinėse<br />
konferencijose ir vizitacijose (10%), paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis)<br />
(10%).<br />
9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL).<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
<strong>VU</strong> MF Vaikų ligų klinikos lektorius, gydytojas vaikų endokrinologas, dr. Robertas Kemežys,<br />
specialybės darbo stažas 12 metų (el.p.: robertas.kemezys@rvuvl.vu.lt; tel. 8 686 543 98).<br />
26
Eil.<br />
nr.<br />
P2.2. Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedagoginis<br />
ir mokslo<br />
laipsnis<br />
1. Robertas Kemežys dr.<br />
Parengė: dr. Robertas Kemežys<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas<br />
ar ciklas,<br />
kuriam<br />
vadovaus<br />
Vaikų<br />
endokrinologija<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir<br />
darbo stažas<br />
Gydytojas<br />
vaikų<br />
endokrinologas,<br />
12 metų<br />
Institucija,<br />
iš kurios<br />
kviečiama<br />
27
Vaikų gastroenterologija, hepatologija ir mityba<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų gastroenterologija, hepatologija ir mityba, ciklo kodas BP-Gen<br />
2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (3 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis 460 val; teorinė dalis 20 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos rezidentūros cikle rezidentai<br />
išmoksta įvertinti ir koreguoti sveiko ir sergančio vaiko mitybą, susipažįsta su įvairių<br />
diagnostinių tyrimų atlikimo metodikomis ar pačiais tyrimais. Rezidentams išmokus bazinius<br />
dalykus, vėliau jie mokosi virškinimo organų ligų diagnostikos ir gydymo. Cikle nagrinėjami<br />
teoriniai ir praktiniai vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos klausimai. Išdėstomi<br />
vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos raidos ypatumai, ligų etiologija ir<br />
patogenezė, specifinės diagnostikos principai ir metodai. Pateikiamos tarptautinės vaikų<br />
gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos ligų diagnostikos ir gydymo sutarimo taisyklės.<br />
Aptariami ligoniai. Pateikiami klinikinių tyrimų duomenys apie naujausius<br />
vaistus. Diskusijose aptariami praktikai ir mokslui svarbūs vaikų gastroenterologijos,<br />
hepatologijos ir mitybos uždaviniai. Pratybų metu rezidentai dirba skyriuose, kuruodami<br />
ligonius ir budėdami, ir dalyvauja priimant ambulatorinius ligonius. Rezidentai aktyviai<br />
dalyvauja mokslinėje veikloje ir praktinėse-mokslinėse konferencijose.<br />
Studijų metodai: 1) darbas vaikų skyriuje ir poliklinikoje – ligonių priėmimas,<br />
būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės ir ligos sunkumo laipsnio nustatymas,<br />
diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir ligonio gydymo plano sudarymas, gaunamų<br />
tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas; 2) dalyvavimas visose skyriuje<br />
atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje<br />
numatytų atlikti savarankiškai procedūrų įsisavinimas; 3) gydomų ligonių pristatymai<br />
skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su teoriniu pristatomos patologijos<br />
pagrindimu ir diferenciacija; 4) medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei<br />
pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas; 5) mokslinio darbo parengimas ciklo<br />
pradžioje pasirinkta tema, pvz.: pranešimo konferencijoje ir (arba) straipsnio.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Eil.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis, val.<br />
Nr.<br />
1 Kūdikių maitinimas irvyresnių vaikų matinimas 2<br />
2 Maitinimas, sergant virškinimo organų ligomis 2<br />
3 Maisto alergija 2<br />
4 Gastroezofaginio refliukso liga 2<br />
5 Opaligė 2<br />
6 Malabsorbcijos sindromas 2<br />
7 Celiakija 2<br />
8 Obstipacija 2<br />
9 Ūmūs ir lėtiniai hepatitai 2<br />
10 Ūmūs ir lėtiniai pankreatitai 2<br />
Viso 20<br />
28
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Vingraitė J., Vingras A., Kadziauskienė K, Bartkevičiūtė R. Kūdikų ir mažų vaikų<br />
maitinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilniaus universiteto leidykla 2001:p.81<br />
2. Sveikų kūdikių ir vaikų mityba. Sudar. V.Urbonas. Respublikinės konferencijos<br />
darbai. Vilnius 2002<br />
3. Pediatric Gastrointestinal Disease. Eds. Walker W.A., Durie P.R., Hamilton J.R.,<br />
Walker-Smith J.A., Watkins J.B. B.C. Decker Inc., Ontario, 2000,<br />
4. Vaikų ligos 1 tomas. Red. Raugalė A. Vilnius „Gamta“ 2000.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:<br />
Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius gaunamas rezidentūros<br />
vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas.<br />
9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL), Vilniaus miesto<br />
universitetinė ligoninė.<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Numatomas<br />
Pedagoginis<br />
Eil.<br />
dėstyti dalykas<br />
Vardas, pavardė ir mokslo<br />
nr.<br />
ar ciklas, kuriam<br />
laipsnis<br />
vadovaus<br />
Vaikų<br />
Vaidotas Urbonas<br />
gastroenterologija,<br />
1.<br />
Doc, dr.<br />
hepatologija ir<br />
mityba<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir<br />
darbo stažas<br />
gydytojas vaikų<br />
gastroenterologas<br />
23 m.<br />
Parengė doc. V.Urbonas<br />
29
Vaikų infekcinės ligos<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų infekcinės ligos ciklo kodas BP-Inf<br />
2. Apimtis kreditais: 16 kreditai (4 mėn.)<br />
3. Ciklo teorinė dalis valandomis: 42 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Tikslai: išmokyti diagnozuoti ir gydyti vaikų infekcines ir parazitines ligas, įgyti<br />
praktinių įgūdžių analizuojant epidemiologinius duomenis, paimant klinikinę medžiagą<br />
laboratoriniams tyrimams, interpretuojant laboratorinių tyrimų duomenis, atliekant<br />
diagnostines ir gydomąsias procedūras.<br />
Metodai: rezidentas kuruoja ligonius infekciniuose ir intensyvios terapijos bei<br />
reanimacijos skyriuose, dalyvauja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu (kai kurias iš jų<br />
atlieka savarankiškai), ima klinikinę medžiagą ištyrimui. Budėjimų metu seka naujus ūmiai<br />
susirgusius bei sunkiai sergančius ligonius. Savarankiškai studijuoja rekomenduojamą<br />
literatūrą, dalyvauja paskaitose, seminaruose, kassavaitinėse Pediatrijos centro gydytojų<br />
kvalifikacijos kėlimo konferencijose, patologo anatominėse konferencijose.<br />
Rezidentas paruošia ir pristato vieną pranešimą Pediatrijos centro gydytojų<br />
konferencijoje, vieną kartą per mėnesį referuoja naujausią literatūrą skyriaus gydytojų<br />
kvalifikacijos kėlimo seminaruose.<br />
Anotacija. Vaikų infekcinių ligų ciklas apima vaikų imuniteto bei užkrečiamųjų ligų<br />
epidemiologijos, klinikos, diagnostikos ir profilaktikos ypatumus. Studijuojamos kvėpavimo<br />
virusinės (vėjaraupiai, tymai, raudonukė, parotitinė infekcija, infekcinė mononukleozė,<br />
parvovirusinė infekcija, herpes – HSV-1, HSV-2, HHV-6 – infekcijos) ir bakterinės<br />
(skarlatina, difterija, kokliušas, parakokliušas, meningokokinė infekcija, Haemophilus<br />
influenzae b) infekcijos; žarnyno virusinės (rotavirusiniai ir noravirusiniai gastroenteritai) ir<br />
bakterinės (salmoneliozė, ešerichiozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė) infekcijos;<br />
dažniausios parazitinės (žarnyno ir audinių helmintų, pirmuonių) invazijos.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Kiekvienai temai skiriama po 2 valandas teorinių užsiėmimų, studijos apima<br />
ligos etiologiją, epidemiologiją, kliniką, laboratorinę diagnostiką, komplikacijas, diferencinę<br />
diagnostiką, gydymą, ligos baigtis, profilaktiką.<br />
Be to, nagrinėjant atskiras temas, bus mokoma sindrominės (egzantemos, karščiavimo,<br />
meningito, encefalito, geltos, tonzilito, limfadenopatijos, gastroenterito) diagnostikos,<br />
akcentuojama ankstyva užkrečiamųjų ligų diagnostika, medicininė persirgusiųjų vaikų<br />
užkrečiamomis ligomis priežiūra.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis,<br />
val.<br />
1. Vėjaraupiai, juostinė pūslelinė 2<br />
2. Tymai, raudonukė 2<br />
3. Infekcinė mononukleozė 2<br />
4. Parotitinė infekcija 2<br />
5. Parvovirusinė infekcija, staigioji egzantema 2<br />
6. Skarlatina 2<br />
7. Kokliušas, parakokliušas 2<br />
8. Žarnyno pirmuoninės invazijos 2<br />
9. Haemophilus influenzae b infekcija (epiglotitas, meningitas) 2<br />
10. Virusiniai ir bakteriniai meningitai 2<br />
11. Encefalitai (herpetinis, erkinis), encefalinė reakcija 2<br />
30
12. Virusiniai gastroenteritai 2<br />
13. Bakteriniai gastroenteritai 2<br />
14. Vaikų virusiniai hepatitai 2<br />
15. Laimo boreliozė. Babeziozė 2<br />
16. Gripas 2<br />
17. Įgimta ir įgyta toksoplazmozė 2<br />
18. Enterovirusinė infekcija 2<br />
19. Žarnyno helmintozės 2<br />
20. Audinių helmintozės (toksokarozė, trichineliozė) 2<br />
21. Profilaktiniai skiepijimai 2<br />
Iš viso 42<br />
Rezidentas turi išmokti:<br />
Paimti pasėlį nuo tonzilių S.pyogenes, C.diphtheria nustatymui<br />
- Paimti pasėlį iš nosiaryklės B.pertussis, B parapertussis nustatymui<br />
- Paimti kraujo pasėlį (aerobams, anaerobams, grybams)<br />
- Paimti likvoro pasėlį<br />
- Paimti kraują specifiniams imunoserologiniams tyrimams<br />
- Paimti išmatas bakteriologiniam tyrimui<br />
- Paimti medžiagą spalinių kiaušiniams nustatyti<br />
- Paimti išmatas parazitologiniam ištyrimui<br />
- Paimti išmatas viruso antigeno nustatymui<br />
- Atlikti periferinės venos punkciją, kateterizavimą<br />
- Paruošti lašinę infuziją ir ją pastatyti<br />
- Atlikti juosmeninę punkciją<br />
- Paskirti kūdikiui atitinkantį jo amžiui maitinimą.<br />
- Atlikti geriamąją rehidraciją.<br />
Mokėti įvertinti:<br />
- Dehidracijos laipsnį<br />
- Smegenų edemą<br />
- Hipovoleminį, infekcinį-toksinį šoką<br />
- Viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos laipsnį<br />
- Kraujo rūgščių-šarmų tyrimo rezultatus<br />
- Kraujo elektrolitų tyrimo rezultatus<br />
- Bakteriologinio tyrimo rezultatus<br />
- Imunoserologinio tyrimo rezultatus.<br />
-<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. V.Usonis. Skiepų knyga. Vilnius, 2002<br />
2. R.Ptašekas, I.Narkevičiūtė. Vaikų infekcinių ligų klinikinė patologija. Vilnius, 1992.<br />
3. Nelson Textbook of Pediatrics. Eds R.E.Behrman et al. 16th edn. W.B.Saunders<br />
Company, 2000.<br />
4. Amerikos Pediatrų asociacijos internetas: www.aap.org<br />
5. Atlantos ligų kontrolės centro internetas: www.cdc.gov<br />
31
6. Plotkin SA, Orenstein WA. Vaccines. 4th ed. Philadelphia: W.B.Saunders company.<br />
2004.<br />
7. Specializuota skubi pagalba vaikams. Amerikos širdies asociacija, 1998.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:<br />
Rezidento dienyne žymimi kuruoti ligoniai ir praktiniai įgūdžiai.<br />
Už vaikų infekcinių ligų ciklą atsiskaitoma įskaita raštu.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL).<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis)<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Numatomas ciklas<br />
kuriam vadovaus<br />
Pedagoginis ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
<strong>VU</strong> darbuotojai<br />
1. Vytautas Usonis Prof.hab.dr. Vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
2. Irena Narkevičiūtė Doc. Dr. Vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
3. Vida Domarkienė dr. Vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
<strong>VU</strong>VL darbuotojai<br />
3. Vytautas Zubka - Vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
Vaikų ligų gydytojas<br />
(31 m.)<br />
Vaikų ligų gydytoja<br />
(34 m.);<br />
Infekcinių ligų<br />
gydytoja (31m.);<br />
Vaikų pulmonologė<br />
(31m)<br />
Vaikų ligų gydytoja<br />
(41 m.)<br />
Anesteziologasreanimatologas<br />
(22m.)<br />
Parengė prof. V.Usonis, doc. I.Narkevičiūtė<br />
32
Vaikų intensyvioji terapija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų intensyvioji terapija, ciklo kodas BP-Int<br />
2. Apimtis kreditais: 16 kreditų (4 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis - 512 val., teorinė dalis - 128 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Įvairaus amžiaus vaikų gaivinimas 12<br />
2. Ūminis kvėpavimo nepakankamumas 16<br />
3. Hemodinamikos nestabilumas, šoko sindromas 14<br />
4. Sunkus sepsis ir sepsinis šokas. Meningokokemija 12<br />
5. Karščiuojantis vaikas ir febriliniai traukuliai. Traukulių būklė 12<br />
6. Vaikų netrauminės komos. 12<br />
7. Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas 10<br />
8. Ūmios vaikų endokrininės būklės 10<br />
9. Ūminiai vaikų vandens ir elektrolitų balanso sutrikimai 14<br />
10. Dažniausi netraumuniai nelaimingi atsitikimai vaikų amžiuje 16<br />
Iš viso 128<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Ciklo tikslai ir turinys: išmokti atpažinti sunkią vaiko būklę, ją vertinti ir stebėti; mokėti<br />
apibrėžti būklės sunkumą lemiančius sindromus, diferencijuoti ir nustatyti jų priežastis<br />
bei pritaikyti adekvačią sindrominę terapiją, mokėti paskirti tinkamą skysčių terapiją<br />
įvairių patologinių būklių metu. Žinoti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų<br />
(kvėpavimo, kardiovaskulinės, CNS, inkstų, medžiagų apykaitos ir homeostazės)<br />
funkcijų sutrikimų patofiziologiją, diagnostiką ir gydymą.<br />
Studijų metodai: 1) darbas vaikų intensyviosios terapijos skyriuje – ligonių priėmimas, būklės<br />
įvertinimas, preliminarios diagnozės ir būklės sunkumą lemiančio sindromo nustatymas,<br />
diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo plano sudarymas,<br />
sindrominio ir etiologinio gydymo plano sudarymas; nuolatinis vaiko būklės ir gyvybinių<br />
funkcijų stebėjimas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas; 2)<br />
dalyvavimas visose skyriuje atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir<br />
intervencijose, programoje numatytų atlikti savarankiškai procedūrų įsisavinimas; 3)<br />
gydomų ligonių pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija; 4) medicininės literatūros<br />
savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas; 5)<br />
mokslinio darbo parengimas (pranešimo konferencijoje ir / ar straipsnio) ciklo pradžioje<br />
pasirinkta tema.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
1. Įvairaus amžiaus vaikų gaivinimas: pradinio ir specialiojo gaivinimo taisyklės<br />
įvairaus amžiaus vaikams pagal Tarptautinės gaivinimo tarybos rekomendacijas;<br />
kūdikių ir vaikų užspringimo profilaktika ir pagalba jam ištikus; automatinių išorinių<br />
defibriliatorių panaudojimas; dirbtinės plaučių ventiliacijos metodai; medikamentų<br />
panaudojimas gaivinant įvairaus amžiaus vaikus.<br />
33
2. Ūminis kvėpavimo nepakankamumas: patofiziologija, priežastys, klasifikacija;<br />
diagnostikos ir stebėjimo metodai; gydymo metodai: deguonies terapijos principai,<br />
kvėpavimo takų pralaidumo atstatymo metodai (inhaliuojami medikamentai),<br />
indikacijos dirbtinei plaučių ventiliacijai; dažniausios ŪKN sukeliančios priežastys<br />
(virusinis krupas, epiglotitas, bakterinis tracheitas, bronchiolitas, bronchų astmos<br />
paūmėjimas, pneumonija, difuzinis alveolių pažeidimas, neplautinės ŪKN<br />
priežastys).<br />
3. Hemodinamikos nestabilumas, šoko sindromas: patofiziologija, priežastys,<br />
klasifikacija; diagnostikos ir stebėjimo metodai; gydymo metodai: infuzinė skysčių<br />
terapija, inotropiniai ir vazoaktyvūs preparatai, antiaritminiai vaistai; dažniausios<br />
hipovoleminio ir kardiogeninio šoko priežastys ir pirmoji pagalba; anafilaksinis<br />
šokas.<br />
4. Sunkus sepsis ir sepsinis šokas, meningokokemija: patofiziologija, priežastys,<br />
klasifikacija; diagnostikos ir stebėjimo metodai; pirmųjų 6 valandų ir pirmos paros<br />
gydymo principai; uždegimo mediatoriai, sisteminio uždegiminio atsako sindromas;<br />
dauginės organų disfunkcijos sindromas; gydymo metodai: antibakterinis gydymas,<br />
infuzinė terapija, hemodinamikos ir deguonies pristatymo koregavimas, uždegimo<br />
moduliatoriai.<br />
5. Karščiuojantis vaikas ir febriliniai traukuliai; traukulių būklė: karščiavimo priežastys,<br />
diferencinė diagnostika ir tyrimų protokolai įvairaus amžiaus kūdikiams ir vaikams;<br />
karščiuojančio vaiko būklės įvertinimas ir pagalba; febrilinių traukulių rizika ir<br />
pagalbos principai; prieštraukulinių preparatų grupės, jų skyrimo metodikos; traukulių<br />
būklė: priežastys, įvertinimas, diferencinė diagnostika, pagalbos principai.<br />
6. Vaikų netrauminės komos: patofiziologija, priežastys, klasifikacija; diagnostikos ir<br />
stebėjimo metodai: vaikų Glasgow komų skalė, intrakranijinė hipertenzija,<br />
struktūrinių ir metabolinių komų diferenciacija; gydymo metodai: intrakranijinės<br />
hipertenzijos mažinimas, dažniausių priežasčių neatidėliotinas gydymas.<br />
7. Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas: patofiziologija, priežastys, klasifikacija;<br />
diagnostikos ir stebėjimo metodai; gydymo metodai: hemodializė, peritoninė dializė;<br />
hemolizinis-ureminis sindromas.<br />
8. Ūmios vaikų endokrininės būklės: cukrinis diabetas: ketoacidozė, hipoglikemija,<br />
neketozinė hiperosmoliarinė koma; adrenogenitalinis sindromas; antidiuretinio<br />
hormono sekrecijos sutrikimai: necukrinis diabetas, neadekvačios ADH sekrecijos<br />
sindromas; kalcio fosforo ir magnio apykaitos sutrikimai.<br />
9. Ūminiai vaikų vandens ir elektrolitų balanso sutrikimai: patofiziologija, priežastys,<br />
klasifikacija; diagnostikos ir stebėjimo metodai; gydymo metodai: peroralinė<br />
rehidratacija, intraveninės skysčių terapijos skyrimo principai; natrio ir kalio<br />
apykaitos sutrikimai, koregavimo principai; žarnyno toksikozė su eksikoze.<br />
10. Dažniausi netrauminiai nelaimingi atsitikimai vaikų amžiuje: ūminiai buitiniai<br />
apsinuodijimai, diagnostikos ir pagalbos principai; skendimas: patofiziologija,<br />
diagnostikos, stebėjimo ir gydymo metodai; gyvatės įkandimas: patofiziologija,<br />
diagnostikos, stebėjimo ir gydymo metodai; elektros trauma: patofiziologija,<br />
diagnostikos, stebėjimo ir gydymo metodai; anafilaksija: patofiziologija, klinikinės<br />
formos, diagnostikos, stebėjimo ir gydymo metodai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
34
1. Aut.kolektyvas, red.Raugalė A. Vaikų ligos, IV t., Vilnius, 2006<br />
2. Specializuota skubi pagalba vaikams. Red. L.Chameides, M.H. Hazinski, 1998.<br />
3. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000.<br />
4. www.emedicine.com<br />
5. Periodinis žurnalas”Pediatrija”<br />
6. Aut.kolektyvas. Klinikinė toksikologija. Kaunas, 2002<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento dienyne pažymėtų<br />
gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus (30%), 2) įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis<br />
uždavinys) (40%). 3) dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10%), 4) ligonių<br />
pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10%), 5) paruošto mokslinio darbo<br />
(pranešimas ar straipsnis) (10%).<br />
Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka kartu patvirtinti šio<br />
ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai po du mėnesius dirba dviejuose vaikų<br />
intensyviosios terapijos skyriuose – VMUL vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos<br />
skyriuje ir <strong>VU</strong>VL III reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.<br />
10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Virginija Žilinskaitė (vaikų<br />
intensyviosios terapijos gydytoja, docentė, 25 m darbo stažas) – VMUL, Vytautas Zubka<br />
(anesteziologas reanimatologas, 20 m darbo stažas).<br />
Parengė<br />
doc. Virginija Žilinskaitė<br />
35
Vaikų kardiologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų kardiologija, ciklo kodas BP-Kar<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 272 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Tikslai: įsisavinti dažniausiai sutinkamų širdies ligų klinikos, diagnostikos,<br />
diferencinės diagnostikos ir gydymo principus.<br />
Metodai: Rezidentas kuruoja ligonius, dalyvauja bendrose skyriaus ir klinikos<br />
vadovo vizitacijose, kuriose pats pristato svarstomą ligonį. Rezidentas dalyvauja, atliekant<br />
diagnostinius tyrimus: širdies ultragarsinį tyrimą, veloergometriją, ortostatinius mėginius.<br />
Drauge su gydytojais specialistais įvertinami rentgeninio tyrimo rezultatai,<br />
elektrokardiogramos, Holterio monitoravimo ir veloergometrijos duomenys. Rezidentas<br />
savarankiškai įvertina širdies auskultacijos duomenis, matuoja arterinį kraujospūdį rankose ir<br />
kojose įvairaus amžiaus vaikams, įvertina dažniausiai sutinkamų širdies ritmo ir laidumo<br />
pokyčius EKG. Ciklo metu rezidentas savarankiškai interpretuoja 60 - 80 elektrokardiogramų,<br />
dalyvauja bent 20 ultragarsinių širdies tyrimų, drauge su palatos gydytoju atlieka bent 5<br />
ortostatinius mėginius. Savarankiškai studijuoja medicininę literatūrą.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Vaikų EKG ypatumai 4<br />
2. Ultragarsinio širdies tyrimo įvertinimas 6<br />
3. Miokarditų ir perikarditų diferencinė diagnostika 2<br />
4. Kardiomiopatijos. Fibroelastozė 4<br />
5. Skausmas širdies plote 4<br />
6. Sinkopės 4<br />
7. Širdies aritmijos 6<br />
8. Infekcinis endokarditas 4<br />
9. Arterinė hipertenzija 4<br />
10. Mitralinio vožtuvo prolapsas 2<br />
11. Farmakologiniai preparatai vaikų kardiologijoje 8<br />
Viso 48<br />
Temos: I. Vaikų EKG ypatumai: skilvelių susitraukimų dažnis ir repoliarizacijos<br />
procesų išraiška priklausomai nuo vaiko amžiaus. Dažniausių vaikų širdies ritmo ir<br />
laidumo sutrikimų (nesinusiniai ritmai, ekstrasistolija, paroksizminė tachikardija<br />
Trumpo PR sindromas, atrioventrikulinė blokada, Hiso pluošto dešiniosios kojytės<br />
blokada) elektrokardiografinė diagnostika.<br />
II. Ultragarsinio širdies tyrimo įvertinimas: širdies ertmių dydžio<br />
priklausomybė nuo vaiko amžiaus, vienmatės, dvimatės echoskopijos ir doplerinio<br />
tyrimo galimybės, širdies vožtuvų pokyčių, pertvarų defektų diagnostika.<br />
III. Miokarditų ir perikarditų diferencinė diagnostika: auskultacijos ir<br />
klinikinės eigos ypatumai, EKG pokyčiai, sergant miokarditu ir perikarditu,<br />
echokardioskopijos skirtumai miokardito ir perikardito atveju, laboratorinių tyrimų<br />
skirtumai sergantiems miokarditu arba perikarditu. Gydymo ir sekimo taktika.<br />
36
IV. Kardiomiopatijos. Širdies fibroelastozė. Dilatacinė, hipertrofinė ir<br />
restrikcinė kardiomiopatija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,<br />
gydymas, prognozė. Širdies fibroelastozės diagnostikos, eigos ir gydymo<br />
ypatumai.<br />
V. Skausmas širdies plote: etiologija, klinika, tyrimas, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymo ir fizinio aktyvumo taktika.<br />
VI. Sinkopės: etiologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo ir<br />
fizinio aktyvumo taktika.<br />
VII. Širdies aritmijos: dažniausiai sutinkamos širdies aritmijos – ekstrasistolija,<br />
paroksizminė tachikardija. Klinika, diagnostika, nemedikamentinio ir<br />
medikamentinio gydymo taktika vaikų stacionare, parodymai elektrofiziologiniam<br />
tyrimui.<br />
VIII. Infekcinis endokarditas. Etiologija, klinika, diagnostika, gydymas,<br />
profilaktika. Parodymai chirurginiam gydymui (vožtuvų protezavimui).<br />
IX. Arterinė hipertenzija: pirminės ir antrinės arterinės hipertenzijos ypatumai<br />
vaikų amžiuje, klinika, diagnostika, gydymo ir fizinio aktyvumo taktika.<br />
X. Mitralinio vožtuvo prolapsas: klinikos, ultragarsinio tyrimo duomenys,<br />
fizinio aktyvumo taktika.<br />
XI. Farmakologiniai preparatai vaikų kardiologijoje:<br />
1) Širdies nepakankamumui gydyti skirtų preparatų klinikinė<br />
farmakologija.<br />
2) Antiaritminių ir antihipertenzinių preparatų klinikinė farmakologija.<br />
Baigęs ciklą, gydytojas rezidentas turi žinoti širdies ligų (miokardito,<br />
perikardito, infekcinio endokardito, kardiomiopatijų, širdies fibroelastozės, arterinės<br />
hipertenzijos, sinkopių, skausmo širdies plote, mitralinio vožtuvo prolapso) etiologiją, kliniką,<br />
diagnostiką, parodymus stacionariniam gydymui, gydymo principus, tolimesnės ligonio<br />
priežiūros taktiką.<br />
Gydytojas rezidentas turi mokėti 1. kliniškai ištirti širdies ir kraujagyslių<br />
sistemą, 2. išmatuoti arterinį kraujospūdį įvairaus amžiaus vaikams rankose ir kojose, 3. EKG<br />
atpažinti dažniausius širdies ritmo ir laidumo pokyčius, 4. įvertinti širdies echoskopinio<br />
tyrimo ir veloergometrijos duomenis, 5. atlikti ortostatinius mėginius.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos):<br />
Privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. A.Raugalė (red.) Vaikų ligos, I tomas, Vilnius, 2000.<br />
2. A.Raugalė (red.) Vaikų ligos, II tomas, Vilnius, 2003.<br />
3. A.Raugalė. Klinikinė pediatrijos farmakologija, Vilnius, 1997.<br />
4. Nelson. Textbook of Pediatrics, editor R..Behrman, 2000.<br />
5. www.eMedicine.com – moksliniai straipsniai vaikų kardiologijos klausimais.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių sąrašas ir diagnozės, įvardijama, kiek<br />
interpretavo elektrokardiogramų, kiek stebėta ultragarsinių širdies tyrimų bei atlikta<br />
ortostatinių mėginių. Išklausius teorinę dalį ir įvaldžius praktinius įgūdžius, gaunamas<br />
rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. Baigus vaikų kardiologijos ir įgimtų<br />
širdies ydų ciklus, laikoma įskaita raštu.<br />
9. Rezidentūros bazė.<br />
Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus<br />
universiteto vaikų ligoninėje. Rezidento darbo dienos trukmė – 5,6 val. (atmetus budėjimų<br />
valandas).<br />
37
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Numatomas ciklas<br />
kuriam vadovaus<br />
<strong>VU</strong> darbuotojai<br />
1. Ramunė<br />
Urbonavičienė<br />
Pedagoginis ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
Doc. dr. Vaikų kardiologija Vaikų kardiologė, 43<br />
metai<br />
2. Odeta Kinčinienė Asist. Vaikų kardiologija Vaikų kardiologė, 12<br />
metų<br />
3. Algimantas Raugalė Prof. habil. dr. Vaikų kardiologija Vaikų kardiologas, 42<br />
metai<br />
38
Įgimtos širdies ydos<br />
1. Ciklo pavadinimas: Įgimtos širdies ydos, ciklo kodas BP-Įši<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo teorinė dalis valandomis: 130 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Įgimtos širdies ydos – svarbi vaikų kardiologijos dalis, šios srities žinios būtinos<br />
kiekvienam vaikų gydytojui.<br />
Tikslai: įsisavinti dažniausiai sutinkamų įgimtų širdies ydų hemodinamikos,<br />
auskultacijos, tyrimo metodų, diagnostikos, gydymo (chirurginio, instrumentinio ir<br />
medikamentinio) ypatumus, tolimesnio sekimo taktiką.<br />
Metodai: rezidentas dirba su palatos gydytoju, įsisavindamas atskirų širdies ydų<br />
auskultacijos ypatumus ir pokyčius po ydos korekcijos. Dalyvauja, atliekant diagnostinius<br />
tyrimus – ultragarsinį tyrimą, kuruojamų ligonių intrakardinį tyrimą, drauge su radiologais<br />
įvertina rentgeninio bei intrakardinio tyrimo rezultatus. Rezidentas dalyvauja skyriaus vedėjo<br />
ir klinikos vadovo vizitacijose, ligonių aptarime, sprendžiant chirurginio gydymo taktiką, pats<br />
pristato kuruojamą ligonį.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Įgimtos širdies ydos su padidėjusia plaučių<br />
8<br />
kraujotaka<br />
2. Įgimtos širdies ydos su sumažėjusia plaučių<br />
6<br />
kraujotaka<br />
3. Įgimtos širdies ydos su nepakitusia plaučių<br />
4<br />
kraujotaka<br />
4. Plautinė hipertenzija 2<br />
5. Kritinės įgimtos naujagimių širdies ydos 6<br />
6. Širdies vožtuvų įgimtos ir įgytos ydos 4<br />
Viso 30<br />
Temos: I. Įgimtos širdies ydos su padidėjusia plaučių kraujotaka (prieširdžių ir<br />
skilvelių pertvarų defektai, atrioventrikulinis kanalas, atviras arterinis latakas):<br />
klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, parodymai ir priešparodymai<br />
chirurginiam gydymui, perkateterinio gydymo galimybės.<br />
II. Įgimtos širdies ydos su sumažėjusia plaučių kraujotaka (Falo tetrada,<br />
plautinio kamieno stenozė): klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, parodymai<br />
chirurginiam ir perkateteriniam gydymui.<br />
III. Įgimtos širdies ydos su nepakitusia plaučių kraujotaka (aortos koarktacija,<br />
aortos angos stenozė): klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, parodymai<br />
chirurginiam gydymui.<br />
IV. Plautinė hipertenzija: įgimtų širdies ydų sukelta plautinė hipertenzija, jos<br />
laipsniai, nustatymo būdai ir reikšmė, sprendžiant chirurginio gydymo galimybę.<br />
V. Kritinės įgimtos širdies ydos naujagimiams (stambiųjų kraujagyslių<br />
transpozicija, kairiosios širdies hipoplazijos sindromas, plautinio kamieno<br />
atrezija, infantilinio tipo aortos koarktacija): klinika, diagnoztika, medikamentinio<br />
gydymo galimybės, chirurginis gydymas.<br />
VI. Širdies vožtuvų įgimtos ir įgytos ydos (mitralinio vožtuvo nesandarumas ir<br />
stenozė, aortos vožtuvo nesandarumas): etiologija, klinika, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, parodymai chirurginiam gydymui.<br />
39
Užbaigęs šį ciklą, gydytojas – rezidentas turi žinoti dažniausiai sutinkamų įgimtų ir<br />
įgytų širdies ydų (širdies pertvarų defektų, atviro arterinio latako, aortos koarktacijos,<br />
plautinio kamieno stenozės, Falo tetrados, kritinių naujagimių širdies ydų, mitralinio<br />
bei aortos vožtuvų nesandarumo, plautinės hopertenzijos) hemodinamikos pokyčius,<br />
klinikos ypatumus, diagnostikos ir gydymo principus, parodymus širdies chirurgo<br />
konsultacijai. Mokėti įvertinti vaiko, turinčio įgimtą širdies ydą, būklę, įvertinti širdies<br />
ydų sukeltus ūžesius, suprasti ultragarsinio ir intrakardinio tyrimų duomenis bei atlikto<br />
širdies gydymo (chirurginio, perkateterinio) esmę.<br />
6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos):<br />
Privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. A.Raugalė (red.) Vaikų ligos, I tomas, Vilnius, 2000.<br />
2. A.Raugalė (red.) Vaikų ligos, II tomas, Vilnius, 2003.<br />
3. Brownwald E. Heart disease, V edition, 1997.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių ir stebėtų procedūrų skaičius. Išklausius ir<br />
teorinę dalį gaunamas rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. Baigus vaikų<br />
kardiologijos ir įgimtų širdies ydų ciklus, laikoma įskaita raštu.<br />
9. Rezidentūros bazė.<br />
Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės III Širdies<br />
chirurgijos skyriuje, kuriame gydomi vaikai, sergantys įgimtomis ir įgytomis širdies ydomis.<br />
Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val.<br />
10. Rezidentų vadovai<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Numatomas ciklas<br />
kuriam vadovaus<br />
Pedagoginis ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
<strong>VU</strong>L Santariškių<br />
klinikos<br />
Rita Sudikienė med. dr. Įgimtos širdies<br />
ydos<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
gydytoja vaikų<br />
kardiologė, 22 m.<br />
Parengė R.Urbonavičienė<br />
40
Vaikų nefrologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų nefrologija, ciklo kodas BP-Nef<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 298 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Vaikų nefrologija apima vaikų šlapimo organų ligas. Cikle nagrinėjami teoriniai ir<br />
praktiniai vaikų nefrologijos klausimai. Išdėstomi vaikų šlapimo organų anatominiai ir<br />
funkciniai ypatumai, tyrimo metodai, ligų etiologija ir patogenezė, simptomatika,<br />
komplikacijos, atskirų ligų diagnostikos, diferencinės diagnostikos, gydymo ir profilaktikos<br />
metodai. Apmokoma, kaip atlikti ir įvertinti echoskopinius, rentgenologinius, laboratorinius ir<br />
kitus vaikų šlapimo organų tyrimo rezultatus. Susipažįstama su pakaitinės inkstų terapijos<br />
metodais (hemodialize, peritonine dialize). Aptariami ligoniai. Pateikiama klinikinių tyrimų<br />
duomenų apie naujausius vaistus. Diskusijose aptariami praktikai ir mokslui svarbūs vaikų<br />
nefrologijos uždaviniai. Pratybų metu rezidentai dirba vaikų nefrologijos palatose, kuruodami<br />
ligonius ir budėdami, taip pat dalyvauja priimant ambulatorinius ligonius. Rezidentai aktyviai<br />
dalyvauja mokslinėje veikloje ir praktinėse-mokslinėse konferencijose.<br />
Rezidentai turi išmokti ir žinoti:<br />
- vaikų šlapimo organų anatominius ir fiziologinius ypatumus;<br />
- sergamumą dažniausiomis šlapimo organų ligomis;<br />
- dažniausias vaikų glomerulonefrito ir nefrozinio sindromo formas (poinfekcinį<br />
glomerulonefritą, IgA nefropatiją, membranoproliferacinį, greitai progresuojantį<br />
glomerulonefritą, mažųjų pokyčių nefrozinį sindromą, židininę segmentinę<br />
glomerulosklerozę), jų klinikinius ir laboratorinius diagnozės kriterijus, gydymo ir<br />
profilaktikos principus, prognozę;<br />
- šlapimo organų infekcijos (pielonefrito, cistito) dažnumą, etiologiją,<br />
predisponuojančius veiksnius, klinikinę, laboratorinę ir instrumentinę diagnostiką, gydymą,<br />
profilaktiką, prognozę;<br />
- galimas intersticinio nefrito priežastis, kliniką, gydymo principus, prognozę;<br />
- dažniausias paveldimas nefropatijas (Alporto sindromą, plonamembranę nefropatiją),<br />
jų diagnozės kriterijus, galimas gydymo priemones, prognozę;<br />
- dažniausias šlapimo organų anomalijas, galimą jų simptomatiką, komplikacijas,<br />
diagnozės būdus, gydymo principus, prognozę;<br />
- šlapimo nelaikymo dažnumą, variantus, gydymo būdus;<br />
- ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo dažnumą, priežastis, klinikinę ir<br />
laboratorinę diagnostiką, gydymo principus, prognozę;<br />
Rezidentai turi išmokti atlikti cistografiją, ekskrecinę urografiją, įvertinti laboratorinių,<br />
instrumentinių ir vaizdinių tyrimo metodų rezultatus, apskaičiuoti inkstų funkciją, parinkti<br />
dietą.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
Eil. nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius<br />
1. Vaikų šlapimo organų anatominiai ir fiziologiniai<br />
2<br />
ypatumai, šlapimo organų tyrimo metodai<br />
2. Ūminis poinfekcinis glomerulonefritas 2<br />
3. IgA nefropatija 2<br />
4. Membranoproliferacinis ir greitai progresuojantis<br />
glomerulonefritas<br />
2<br />
41
5. Nefrozinis sindromas ir jo formos 3<br />
6. Intersticinis nefritas 1<br />
7. Paveldimosios nefropatijos ir šlapimo organų anomalijos 2<br />
8. Šlapimo organų infekcija 2<br />
9. Šlapimo nelaikymas 2<br />
10. Ūminis inkstų nepakankamumas 2<br />
11. Lėtinis inkstų nepakankamumas 2<br />
Iš viso 22<br />
- Vaikų šlapimo organų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, šlapimo organų tyrimo<br />
metodai. Pateikiami vaikų šlapimo organų anatominiai ir fiziologiniai skirtumai nuo<br />
suaugusiųjų, šių skirtumų įtaka sergamumui, ligų klinikiniam pasireiškimui, eigai ir baigčiai,<br />
diagnostikos, gydymo ir profilaktikos priemonėms. Supažindinama su vaikų šlapimo organų<br />
tyrimo metodais: anamnezės rinkimo, objektyvaus tyrimo ypatumais, laboratorinių tyrimų<br />
metodais (įskaitant inkstų funkcijos rodiklius), vaizdinio tyrimo (ultragarsinio,<br />
rentgenologinio, radionuklidinio) metodais, jų rezultatų vertinimu.<br />
- Ūminis poinfekcinis glomerulonefritas. Pateikiami sergamumo duomenys, etiologija,<br />
patogenezė, klinika, diagnostika, eiga ir baigtis, gydymas ir profilaktika.<br />
- IgA nefropatija. Pateikiami duomenys apie sergamumą (pabrėžiant, kad tai<br />
dažniausia įgyta glomerulopatija), etiologiją, patogenezę, patomorfologijos ir klinikos<br />
įvairovę, diagnostiką (indikacijas inkstų biopsijai), eigą ir baigtį, gydymo pasirinkimą,<br />
galimas profilaktikos priemones.<br />
- Membranoproliferacinis ir greitai progresuojantis glomerulonefritas. Pateikiami<br />
sergamumo duomenys, galima etiologija, patogenezės hipotezės ir įrodymai, klinika,<br />
diagnostika (indikacijos inkstų biopsijai ir jos rezultatų vertinimas), gydymo būdai, eiga ir<br />
baigtis.<br />
- Nefrozinis sindromas ir jo formos. Supažindinama su nefrozinio sindromo formomis<br />
(mažųjų pokyčių nefroziniu sindromu, židinine segmentine glomeruloskleroze – pirmine,<br />
antrine), pateikiami duomenys apie sergamumą, galimą etiologiją, patogenezės hipotezes,<br />
klinikinius, laboratorinius ir patomorfologinius diagnozės kriterijus, eigą ir baigtį, gydymo ir<br />
medikamentinės recidyvų profilaktikos būdus.<br />
- Intersticinis nefritas. Pateikiami sergamumo duomenys, galimos priežastys,<br />
klinikinis pasireiškimas, diagnostikos ir gydymo būdai, galima baigtis.<br />
- Paveldimosios nefropatijos. Pateikiama duomenų apie dažniausias formas (Alporto<br />
sindromą, plonamembranę nefropatiją, paveldimo nefrozinio sindromo variantus),<br />
paveldėjimo būdus, kliniką, diagnostiką, galimus gydymo būdus, prognozę. Supažindinama<br />
su dažniausiomis šlapimo organų anomalijomis, jų klinikiniu pasireiškimu, komplikacijomis,<br />
diagnostikos ir gydymo būdais, galima baigtimi.<br />
- Šlapimo organų infekcija. Pateikiamas šlapimo organų infekcijos apibrėžimas,<br />
duomenys apie dažnumą, etiologiją, predisponuojančius veiksnius, pielonefrito ir cistito<br />
klinikinę, laboratorinę ir instrumentinę diagnostiką, gydymą, profilaktiką, prognozę.<br />
- Šlapimo nelaikymas. Pateikiamas apibrėžimas, formos (naktinis, dieninis, pirminis,<br />
antrinis), jų dažnumas, tyrimų apimtis, gydymo ir profilaktikos būdai.<br />
- Ūminis inkstų nepakankamumas. Pateikiama duomenų apie jo dažnumą, priežastis,<br />
patogenezę, klinikinius ir laboratorinius diagnozės kriterijus, gydymo būdus, prognozę.<br />
- Lėtinis inkstų nepakankamumas. Supažindinama su vaikų sergamumu,<br />
dažniausiomis priežastimis, klinikiniu pasireiškimu, komplikacijomis, baigtimi, diagnostikos<br />
būdais, konservatyvaus gydymo priemonėmis, indikacijomis pakaitinei inkstų terapijai ir jos<br />
būdais (peritonine dialize, hemodialize), indikacijomis inkstų persodinimui, ambulatorinio<br />
ligonių stebėjimo ir tyrimo principais.<br />
42
6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Privalomas ciklas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Bačiulis V. Vaiko šlapimo ir lyties organų ypatumai, tyrimo metodika, semiotika.<br />
Kn.: Vaikų ligos. Vadovėlis 1 t./Parengta vad. A. Raugalei. Vilnius: <strong>VU</strong> leidykla, 2004, p.<br />
269–302.<br />
2. Bačiulis V. Peritoninė dializė. 2004.<br />
3. Barrat T.M., Ellis D.A., Wialliam E.H. Paediatric nephrology. 4th ed., Baltimore,<br />
1999.<br />
4. ESPN Handbook / Ed. by P. Cochat. Lyon, 2002.<br />
5. Kaltenis P. Ūminis pielonefritas vaikų somatiniuose, infekciniuose ir chirurginiuose<br />
skyriuose. Pediatrija, 2004, Nr. 3, p. 72–80.<br />
6. Kaltenis P. Vaikų inkstų ligų ir sindromų vadovas. Vilnius: „Vaistų žinios“, 2005,<br />
256 psl.<br />
7. Miglinas M., Juknevičius I., Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M. Inkstų ligos.<br />
Vilnius: „Vaistų žinios”, 2003, 473 psl.<br />
8. Vaikų ligos. Vadovėlis 3 t./Parengta vad. A. Raugalei. Aut. A. Raugalė, V. Bačiulis,<br />
R. Bėrontienė, R. Dobrovolskienė, M. Endzinienė, P. Kaltenis ir kt. Vilnius: <strong>VU</strong> leidykla,<br />
2004.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių, stebėtų ir savarankiškai atliktų procedūrų<br />
skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose, vizitacijose ir klinikų konferencijose<br />
pristatytų ir referuotų ligonių skaičius bei paruoštas mokslinis darbas. Po ciklo gaunamas<br />
rezidentūros vadovo įvertinimas, patvirtintas parašu. Išklausius ir teorinę dalį laikoma įskaita<br />
raštu (testas, situacinis uždavinys). Vertinama dešimties balų sistema pagal bendruosius šios<br />
sistemos principus.<br />
9. Rezidentūros bazė.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL).<br />
10. Rezidentų vadovai, kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis:<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedagoginis ir<br />
mokslo laipsnis<br />
Numatomas dėstyti<br />
dalykas ar ciklas,<br />
kuriam vadovaus<br />
Profesinė kvalifikacija ir<br />
darbo stažas<br />
1. Petras Kaltenis prof., habil. dr. Vaikų nefrologija Gydytojas vaikų nefrologas,<br />
44 metai<br />
2. Augustina<br />
Jankauskienė<br />
dr. Vaikų nefrologija Gydytoja vaikų nefrologė,<br />
23 metai<br />
Parengė prof. P. Kaltenis<br />
43
Neonatologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Neonatologija, ciklo kodas BP-Neo<br />
2. Apimtis kreditai: 12 kreditų (3 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 336 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Neonatologijos ciklo metu gydytojas rezidentas turi išmokti taikyti įgytas teorines žinias,<br />
teikiant pirminę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą skirtingo brandumo naujagimiams, ištirti<br />
naujagimio somatinę ir neurologinę būklę, ją vertinti ir stebėti, atpažinti sunkią naujagimio<br />
būklę ir labiausiai paplitusių naujagimių ligų ir sindromų simptomus, diferencijuoti ir<br />
nustatyti jų priežastis bei pritaikyti adekvatų gydymą, gaivinti naujagimį ir teikti būtinąją<br />
medicinos pagalbą.<br />
Studijų metodai: 1) darbas naujagimių skyriuje akušerijos stacionare:<br />
naujagimio priėmimas, pirmasis apžiūrėjimas, būklės, fizinio, morfologinio ir neurologinio<br />
brandumo įvertinimas, fiziologinių refleksų tyrimas, sveiko naujagimio priežiūra, natūralaus<br />
maitinimo skatinimas, rizikos veiksnių, galinčių sutrikdyti naujagimio adaptaciją įvertinimas,<br />
naujagimio gaivinimas gimdykloje, nuolatinis būklės ir gyvybinių funkcijų stebėjimas,<br />
preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas, diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir<br />
būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų<br />
koregavimas. 2) darbas neišnešiotų naujagimių skyriuje: neišnešioto naujagimio būklės ir<br />
brandumo įvertinimas, atsižvelgiant į chronologinį ir koreguotą (postkoncepcinį) amžių,<br />
neišnešioto naujagimio slaugos ir maitinimo ypatybės, nuolatinis būklės ir gyvybinių funkcijų<br />
stebėjimas, neišnešiotiems naujagimiams grėsmingų būklių (retinopatija, lėtinė plaučių liga,<br />
sepsis, CNS patologija) rizikos įvertinimas, preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas,<br />
diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas,<br />
gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas. Neišnešiotų naujagimių rachito,<br />
osteopenijos, anemijos profilaktikos numatymas. 3) darbas išnešiotų naujagimių skyriuje -<br />
naujagimio priėmimas, būklės įvertinimas, preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas,<br />
diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas,<br />
gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas. 4) darbas naujagimių<br />
intensyviosios terapijos skyriuje – ligonių priėmimas, būklės įvertinimas, preliminarios<br />
diagnozės ir būklės sunkumą lemiančio sindromo nustatymas, diferencinei diagnostikai<br />
reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo plano sudarymas, sindrominio ir etiologinio gydymo<br />
plano sudarymas; nuolatinis vaiko būklės ir gyvybinių funkcijų stebėjimas, gaunamų tyrimų<br />
vertinimas ir gydymo metodų koregavimas; 5) dalyvavimas kiekviename aukščiau minėtame<br />
skyriuje atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje<br />
numatytų atlikti savarankiškai procedūrų įsisavinimas; 6) gydomų ligonių pristatymas<br />
skyriaus ir bendrose klinikos vizitacijose , pateikiant klinikinį ir gydymo pagrindimą bei<br />
literatūros apžvalgą šia tema 7) medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei<br />
pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas; 8) mokslinio darbo parengimas<br />
(pranešimo konferencijoje ir / ar straipsnio) ciklo pradžioje pasirinkta tema.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimas bei valdymo 4<br />
principai<br />
45
2<br />
3<br />
4<br />
Neišnešioto naujagimio slaugos ir maitinimo ypatybės<br />
Naujagimių gaivinimas<br />
Kvėpavimo sutrikimo sindromas.<br />
5. Geltų diferencinė diagnostika 4<br />
6 Naujagimių kardiologinės problemos 4<br />
7. Naujagimių sepsis 4<br />
8 Perinatalinis CNS pažeidimas. Traukuliai 4<br />
9. Naujagimių inkstų ligos 4<br />
10 Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios<br />
4<br />
chirurginės pagalbos<br />
Viso teorinė dalis 44<br />
Temos: I. Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principai<br />
Perinatalinės ir naujagimių sveikatos priežiūros regionalizavimas. Naujagimių sveikatos<br />
duomenų informacinė bazė. Perinatalinės mirties priežasčių analizė. Ankstyvoji<br />
naujagimių raidos sutrikimų atranka<br />
II. Neišnešioto naujagimio slaugos ir maitinimo ypatybės Neišnešioto naujagimio<br />
adaptacijos ypatybės. Slauga ir maitinimas ligoninėje ir namuose. Neišnešiotų naujagimių<br />
rachitas, osteopenija, mažakraujystė, retinopatija.<br />
III. Naujagimių gaivinimas Naujagimio gaivinimas pagal Amerikos pediatrų<br />
akademijos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. Gaivinimo ypatybės<br />
mekonijaus aspiracijos atveju. Manekeno kursas.<br />
IV. Kvėpavimo sutrikimo sindromas. Priežastys, patfiziologija, klinika, diferencinės<br />
diagnostikos ir stebėjimo metodai. Kvėpuojamosios terapijos metodai. Gydymas<br />
surfaktantu.<br />
V. Geltų diferencinė diagnostika Hiperbilirubinemijos priežastys, klasifikacija,<br />
diferencinė diagnostika, šiuolaikiniai tyrimo metodai (laboratoriniai ir instrumentiniai),<br />
gydymo metodai. Amerikos pediatrų akademijos gairės naujagimių hiperbilirubinemijos<br />
gydymui<br />
VI. Naujagimių kardiologinės problemos Kritiškos įgimtos širdies ydos, didžiųjų<br />
arterijų transpozicija. Širdies ritmo sutrikimas. Naujagimio kardiologinis ištyrimas.<br />
Gydymo taktika.<br />
VII. Naujagimių sepsis patofiziologija, priežastys, klasifikacija; sisteminio uždegiminio<br />
atsako sindromas; dauginės organų disfunkcijos sindromas; diagnostikos ir stebėjimo<br />
metodai; gydymo metodai, profilaktika: antibakterinis gydymas, infuzinė terapija,<br />
hemodinamikos ir deguonies pristatymo koregavimas, uždegimo moduliatoriai.<br />
VIII. Perinatalinis CNS pažeidimas: hipoksinis ischeminis, gimdymo trauma, toksinis,<br />
raidos sutrikimai. Priežastys, patfiziologija, klinikiniai sindromai, šiuolaikiniai<br />
diagnostikos metodai, diferencinė diagnostika. Traukuliai. Gydymo principai,<br />
profilaktika. Būklės stebėjimas ir vertinimas atokiu laikotarpiu.<br />
IX. Naujagimių inkstų ligos: inkstų ir šlapimo takų raidos ydos, šlapimo takų infekcija.<br />
Priežastys, tyrimo metodai, diferencinė diagnostika, gydymo taktika, tolesnis stebėjimas<br />
ambulatorinėje grandyje.<br />
X. Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios chirurginės pagalbos<br />
stemplės atrezija, žarnų atrezija, pilorostenozė, diafragmos išvarža, priekinės pilvo sienos<br />
defektai. Antenatalinė ir postnatalinė diagnostika, gydymo taktika.<br />
4<br />
6<br />
6<br />
46
Neonatologijos ciklo metu gydytojas rezidentas turi išmokti taikyti įgytas<br />
teorines žinias, teikiant pirminę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą skirtingo brandumo<br />
naujagimiams, ištirti naujagimio somatinę ir neurologinę būklę, ją vertinti ir stebėti,<br />
atpažinti sunkią naujagimio būklę ir labiausiai paplitusių naujagimių ligų ir sindromų<br />
simptomus, diferencijuoti ir nustatyti jų priežastis bei pritaikyti adekvatų gydymą,<br />
gaivinti naujagimį ir teikti būtinąją medicinos pagalbą. Žinoti bendruosius naujagimių<br />
sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus, akušerijos ir naujagimių skyrių<br />
higienos režimo organizavimo principus, skirtingo brandumo naujagimių slaugos ir<br />
maitinimo principus, natūralaus maitinimo privalumus, skirtingo brandumo naujagimių<br />
anatomines ir fiziologines ypatybes ir jų svarbą naujagimio adaptacijos eigai, svarbiausių<br />
naujagimių ligų , gyvybei gresiančių ūminių būklių priežastis, patogenezės principus,<br />
klinikinius požymius, tyrimo ir gydymo metodus, visuotinio naujagimių tikrinimo dėl<br />
įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarką ir metodiką, naujagimio gaivinimo ir<br />
intensyviosios terapijos principus<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Aut.kolektyvas, red.Raugalė A. Vaikų ligos, I t., Vilnius, 2006<br />
2. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000.<br />
3. Volpe J.J. Neurology of the newborn, Philadelphia:W.B.Sauders.1995.<br />
4. www.emedicine.com<br />
5. Amerikos pediatrų asociacijos internetas: www.aap.org.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymima gydytų patologinių būklių skaičius bei stebėtų ir<br />
savarankiškai atliktų procedūrų skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose.<br />
Įvertinami skyriaus vizitacijose ir klinikų konferencijose pristatyti ir referuoti ligoniai bei<br />
paruoštas mokslinis darbas. Po ciklo laikoma įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai 1 mėn. dirba VMUL naujagimių skyriuje ir 2 mėnesius<br />
<strong>VU</strong>VL išnešiotų, neišnešiotų ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje<br />
10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedagogin<br />
is ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas ar<br />
ciklas, kuriam<br />
vadovaus<br />
Profesinė kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
1. Nijolė Drazdienė doc., dr. Neonatologija Gydytoja neonatologė, 30 metų,<br />
VMUL<br />
2. Jūratė Cikanavičienė - Neonatologija Gydytoja neonatologė, 20 metų,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
3. Arūnas Liubšys dr. Neonatologija Gydytojas neonatologas, 20 metų,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
Parengė doc. Nijolė Drazdienė<br />
47
Vaikų neurologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų neurologija, ciklo kodas BP-Neu.<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.).<br />
3. Ciklo trukmė valandomis: 320 val.<br />
praktinė dalis valandomis: 256 val.<br />
teorinė dalis valandomis: 64 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Vaikų neurologijos ciklo tikslas – suteikti būsimam vaikų gydytojui teorinių vaikų<br />
neurologijos žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų savarankiškam vaikų gydytojo darbui.<br />
Vaikų neurologijos ciklo turinys apima vaikų nervų sistemos anatominių ir<br />
fiziologinių ypatumų, neurologinio vaiko ištyrimo, pagrindinių vaikų neurologinių ligų<br />
etiologijos, patofiziologijos, klinikinės išraiškos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir<br />
profilaktikos metodų studijavimą.<br />
Studijų metodai:<br />
Praktinis rezidento darbas: ligonių kuravimas: ligonio priėmimas, anamnezės<br />
rinkimas, preliminarios diagnozės nustatymas, tyrimo bei gydymo plano sudarymas, tyrimų ir<br />
gydymo eigos vertinimas, diferencinė diagnostika ir galutinės diagnozės nustatymas,<br />
tolimesnių rekomendacijų sudarymas; dalyvavimas vizitacijose, ligonių aptarimuose vaikų<br />
neurologijos skyriuje kartu su čia dirbančiais vaikų neurologais ir rezidento vadovu. Ciklo<br />
metu rezidentas išmoksta ne tik skirti ir vertinti nervų sistemos tyrimus bei diagnostines ir<br />
gydymo procedūras, bet ir dalyvauja juos atliekant.<br />
Rezidentas turi išmokti atlikti:<br />
1. neurologinės anamnezės (ligos, gyvenimo, šeimos) surinkimą,<br />
2. klinikinį neurologinį įvairaus amžiaus vaiko ištyrimą,<br />
3. motorinės, kalbinės, pažintinės, socialinės vaiko raidos įvertinimą,<br />
4. klinikinių simptomų: skausmo, priepuolių, sąmonės lygio įvertinimą (spec.<br />
klausimynai, anketos, skalės, dienynai).<br />
Rezidentas turi išmokti įvertinti:<br />
1. akių dugno tyrimą,<br />
2. laboratorinių tyrimų duomenis,<br />
3. ultragarsinio galvos smegenų tyrimo duomenis,<br />
4. ultragarsinių galvos kraujagyslių tyrimų duomenis,<br />
5. elektroencefalogramos aprašymą,<br />
6. elektroneuromiografijos tyrimo duomenis,<br />
7. kaukolės ir stuburo rentgenogramas,<br />
8. galvos ir stuburo smegenų kompiuterines tomogramas, jų aprašymus,<br />
9. galvos ir stuburo smegenų magnetinio rezonanso tomogramas, jų aprašymus,<br />
10. genetinio tyrimo duomenis.<br />
Teorinė dalis: dalyvavimas teminiuose seminaruose, paskaitose, konferencijose,<br />
savarankiškas medicinos literatūros ir elektroninių medicinos informacijos duomenų bazių<br />
studijavimas bei pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas; mokslinio darbo<br />
parengimas ciklo pradžioje pasirinkta tema (pranešimo konferencijoje ir/arba straipsnio<br />
forma).<br />
Rezidento darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo savaitė – 40 valandų (1 kreditas).<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:<br />
48
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1. Vaikų neurologinė tarnyba Lietuvoje. 1<br />
2. Vaikų nervų sistemos ypatumai, nervų sistemos tyrimo 6<br />
metodai.<br />
3. Perinataliniai nervų sistemos pažeidimai, jų liekamieji 4<br />
reiškiniai.<br />
4. Įgimta nervų sistemos patologija. 6<br />
5. Cerebrinis vaikų paralyžius. 4<br />
6. Epilepsija ir neepilepsiniai priepuoliai. 6<br />
7. Vaikų galvos skausmai. 4<br />
8. Vaikų galvos svaigimai. 2<br />
9. Vaikų miego fiziologija ir jo sutrikimai. 2<br />
10. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti<br />
3<br />
neuropsichiatriniai sutrikimai.<br />
11. Infekcinės ir imuninės CNS ligos. 4<br />
12. Galvos traumų ir neuroinfekcijų liekamieji reiškiniai. 2<br />
13. Nervų sistemos navikai ir nervų sistemos pažeidimai, sergant 4<br />
onkohematologinėmis ligomis.<br />
14. Nervų sistemos kraujotakos ligos. 4<br />
15. Periferinės nervų sistemos ligos . 4<br />
16. Paveldimos nervų ir raumenų ligos. 4<br />
17. Nervų sistemos pažeidimai, sergant somatinėmis ligomis. 2<br />
18. Vaikų sąmonės sutrikimai. 2<br />
Iš viso 64<br />
Kiekvienos temos studijos apima ligos epidemiologiją, etiologiją,<br />
patofiziologiją, patomorfologiją, kliniką, klasifikaciją, laboratorinę ir instrumentinę<br />
diagnostiką, diferencinę diagnostiką, gydymą, galimas ligos ir gydymo komplikacijas, ligos<br />
baigtis, profilaktiką ir reabilitaciją.<br />
1. Vaikų neurologinė tarnyba Lietuvoje. Vaikų ambulatorinė ir stacionarinė neurologinė<br />
tarnyba Lietuvoje, ūmios ir planinės pagalbos organizavimas..<br />
2. Vaikų nervų sistemos ypatumai, nervų sistemos tyrimo metodai. Vaikų nervų sistemos<br />
anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, vaikų neurologinės būklės ir motorinės, kalbinės,<br />
pažintinės ir socialinės raidos įvertinimo metodai, nervų sistemos tyrimo metodai.<br />
3. Perinataliniai nervų sistemos pažeidimai, jų liekamieji reiškiniai. Perinataliniai nervų<br />
sistemos pažeidimų etiopatogenezė, klinika, klasifikacija, diagnostika, ankstyvoji korekcija,<br />
medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo būdai, jų liekamieji reiškiniai kūdikystėje ir<br />
vėlesniame amžiuje.<br />
4. Įgimta nervų sistemos patologija. Galvos ir nugaros smegenų, kaukolės ir kraujagyslių<br />
malformacijos, chromosominės ligos, neurokutaniniai sindromai, neurometabolinės ligos.<br />
5. Cerebrinis vaikų paralyžius. Cerebrinio vaikų paralyžiaus etiopatogenezė, klasifikacija,<br />
klinika, diagnostika, medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo galimybės, dispanseriais<br />
sekimas.<br />
6. Epilepsija ir neepilepsiniai priepuoliai. Epilepsijos etiopatogenezė, priepuolių rūšys,<br />
epilepsinių sindromų klasifikacija, epilepsinė būklė, diagnostikos ir gydymo algoritmai,<br />
diferencinė diagnostika su dažniausiais neepilepsiniais priepuoliais (febriliniais ir kitais<br />
provokuotais traukuliais, afektiniais- respiraciniais priepuoliais, sinkopėm, paroksizminiais<br />
judesių sutrikimais, miego sutrikimais, pseudoepilepsiniais priepuoliais ir kt.).<br />
49
7. Vaikų galvos skausmai. Vaikų galvos skausmų klasifikacija. Migrena. Įtampos galvos<br />
skausmai. Antriniai galvos skausmai. Diagnostika ir gydymas.<br />
8. Vaikų galvos svaigimai. Vaikų galvos svaigimai, jų rūšys, etiopatogenezė, diagnostika,<br />
gydymas..<br />
9. Vaikų miego fiziologija ir jo sutrikimai. Vaikų miego fiziologija, miego sutrikimų vaikų<br />
amžiuje klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymo metodai.<br />
10. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti neuropsichiatriniai sutrikimai.<br />
Somatoforminė autonominė disfunkcija, tikas ir kiti neuropsichiatriniai sutrikimai, jų kilmė,<br />
klinikinė išraiška, diagnostika ir gydymas.<br />
11. Infekcinės ir imuninės CNS ligos. Infekcinių ir imuninių CNS ligų etiopatogenezė,<br />
klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymas.<br />
12. Galvos traumų ir neuroinfekcijų liekamieji reiškiniai. Potrauminių ir liekamųjų<br />
poinfekcinių neurologinių sutrikimų etiopatogenezė, klinikinės išraiškos formos, diagnostika,<br />
gydymas, profilaktika ir reabilitacija.<br />
13. Nervų sistemos navikai ir nervų sistemos pažeidimai, sergant onkohematologinėmis<br />
ligomis. Nervų sistemos navikų klasifikacija, klinika,diagnostikos ir gydymo principai, nervų<br />
sistemos pažeidimai, sergant onkohematologinėmis ligomis.<br />
14. Nervų sistemos kraujotakos ligos. Nervų sistemos kraujotakos ligos, pasireiškiančios<br />
vaikų amžiuje, jų etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymo principai..<br />
15. Periferinės nervų sistemos ligos. Periferinės nervų sistemos ligos vaikų amžiuje:<br />
polineuropatijos; mononeuropatijos – veidinio nervo, trišakio nervo ir kt.; neuralgijos,<br />
vertebrogeninė patologija..<br />
16. Paveldimos nervų ir raumenų ligos. Paveldimų nervų ir raumenų ligų etiopatogenezė,<br />
klasifikacija, diagnostika ir gydymo galimybės.<br />
17. Nervų sistemos pažeidimai, sergant somatinėmis ligomis. Nervų sistemos pažeidimų,<br />
sąlygotų ūmių ir lėtinių infekcinių, uždegiminių, metabolinių ir kt. ligų, etiopatogenezė,<br />
klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika ir reabilitacija.<br />
18. Vaikų sąmonės sutrikimai. Vaikų sąmonės sutrikimai, cerebrinė koma, vegetacinė būklė<br />
ir smegenų mirtis. Dažniausios sąmonės sutrikimų priežastys, vertinimas pagal Glazgow<br />
skalę, neurologinis ištyrimas ir gydymo principai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. Klinikinė neurologija /red. Budrys V. Vilnius, Vaistų žinios, 2003. – 775 p.<br />
2. Neurologijos vadovas gydytojui praktikui / red. Budrys V. Vilnius, Vaistų žinios,<br />
2004. – 552 p.<br />
3. Vaikų ligos I t. / red. Raugalė A. Vilnius, Gamta, 2000. – 638 p.<br />
4. Vaikų ligos III t. / red. Raugalė A. Vilnius, Gamta, 2005. – 648 p.<br />
5. Vaikų raidos sutrikimai / red. Krasauskienė A. ir kt. Kaunas, 2003. – 463 p.<br />
6. Endzinienė M., Vaičienė N. Febriliniai traukuliai. Hamburg. 1997. – 32 p.<br />
7. Vaikų neurologijos aktualijos. Metinės konferencijos medžiaga. Panevėžys, 1998. –<br />
105 p.<br />
8. Tarptautinė galvos skausmų klasifikacija ir diagnostiniai kriterijai / red. Obelienienė D.<br />
Kaunas. 2004. – 149 p.<br />
9. Bačiulienė I., Budrys V. Smegenų mirties diagnostika. Vilnius: Nacionalinis organų<br />
transplantacijos biuras, 2003. – 25 p.<br />
50
10. Nelson textbook of Pediatrics / eds. Nelson W. E., Behrman R. E. et all. 17th ed.<br />
Philadelphia: W. B. Saunders Co 2003. - 2200 p<br />
11.Netter F. H. The Ciba collection of medical illustrations. Summit N. J.: Ciba<br />
Pharmaceutical Products, 1992 Vol I. Part 1-2.<br />
12. Enciklopedija detskovo nevrologa / red. Šanko G. G. Munsk: Belaruskaja<br />
enciklopedija, 1993. – 552 p.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento<br />
žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema. Ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš:<br />
rezidento dienyne pažymėtų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus (30%),<br />
įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%).<br />
dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10%),<br />
ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10%),<br />
paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) (10%).<br />
Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti<br />
šio ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo grafiką. Įskaita laikoma ne vėliau,<br />
nei praėjus 3 mėnesiams po ciklo pabaigos. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui ją laikyti<br />
pakartotinai leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau, kaip du kartus.<br />
Neišlaikius įskaitos, keliamas klausimas apie rezidento tinkamumą tęsti rezidentūros studijas,<br />
kurį sprendžia kasmet Vaikų ligų klinikos vedėjo sudaryta komisija, vertinanti rezidentūros<br />
eigą.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Santariškių 7, Vilnius (<strong>VU</strong>VL).<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedagogini<br />
s ir mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas ar<br />
ciklas, kuriam<br />
vadovaus<br />
Profesinė kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
1. Jurgita Grikinienė asistentė vaikų neurologija Gydytoja vaikų neurologė, 8<br />
metai.<br />
2. Rūta Praninskienė - vaikų neurologija Gydytoja vaikų neurologė, 8<br />
metai.<br />
Paruošė Jurgita Grikinienė<br />
51
Vaikų onkohematologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų onkohematologija, ciklo kodas BP-Onh<br />
2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (3 mėn.)<br />
3. Ciklo teorinė dalis valandomis: 42 val.<br />
4. Ciklo praktinė dalis valandomis: 438val.<br />
Vaikų onkohematologija apima kraujo ir onkologines vaikų ligas. Cikle nagrinėjami<br />
teoriniai ir praktiniai vaikų onkohematologijos klausimai. Išdėstomi vaikų hematologijos ir<br />
onkologijos raidos ypatumai, kraujo ir navikinių ligų genezė, imunologija, etiologija ir<br />
patogenezė, specifinės diagnostikos ir terapijos principai ir metodai. Pateikiamos tarptautinės<br />
vaikų onkohematologinių ligų diagnostikos ir gydymo sutarimo taisyklės. Apmokoma, kaip<br />
atlikti ir įvertinti kraujo ir audinių bioptato laboratorinius, instrumentinius , imunologinius ir<br />
kitus vaikų kraujo ir onkologinių ligų tyrimus. Rezidentai turi išmokti atlikti kaulų čiulpų<br />
aspiraciją, juosmeninę punkciją, kraujo tyrimą, kraujo komponentų transfūziją, turi žinoti<br />
vaikų onkohematologinių ligų patofiziologiją, diagnostiką ir gydymo principus.<br />
Tiek teorinėje, tiek praktinėje dalyje aptariami ligoniai. Pateikiami klinikinių<br />
tyrimų duomenys apie naujausius vaistus bei diagnostikos priemones. Diskusijose aptariami<br />
praktikai ir mokslui svarbūs vaikų onkohematologijos uždaviniai. Pratybų metu rezidentai<br />
dirba vaikų onkohematologijos skyriuje, kuruodami ligonius ir budėdami, dalyvauja priimant<br />
ambulatorinius ligonius. Rezidentai aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje ir praktinėsemokslinėse<br />
konferencijose.<br />
5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Studijų tikslai: išmokyti diagnozuoti vaikų kraujo ir navikines ligas, įgyti praktinių<br />
įgūdžių analizuojant epidemiologinius duomenis, paimant klinikinę medžiagą laboratoriniams<br />
tyrimams, interpretuojant laboratorinių tyrimų duomenis, atliekant diagnostines ir gydomąsias<br />
procedūras. Išmokti gydyti kai kurias vaikų kraujo ligas ir susipažinti su sunkių kraujo ir<br />
navikinių ligų gydymo principais, taktika, metodika bei stebėsena.<br />
Studijų metodai: 1) darbas vaikų onkohematologijos skyriuje ir intensyvios terapijos bei<br />
reanimacijos skyriuose, dalyvauja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu (kai kurias iš jų<br />
atlieka savarankiškai), ima klinikinę medžiagą ištyrimui. Budėjimų metu seka naujus ūmiai<br />
susirgusius bei sunkiai sergančius ligonius.; 2) dalyvavimas visose skyriuje atliekamose<br />
gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje numatytų atlikti<br />
savarankiškai procedūrų įsisavinimas; 3) gydomų ligonių pristatymai skyriaus vizitacijose ir<br />
bendrose klinikų konferencijose su teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir<br />
diferenciacija; 4) Poliklinikoje dalyvauja ligonių priėmime, būklės įvertinime, preliminarios<br />
diagnozės ir ligos sunkumo laipsnio nustatyme, diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir<br />
ligonio gydymo plano sudaryme, gaunamų tyrimų vertinime ir gydymo metodų parinkime. 5)<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas teorinių<br />
seminarų temas; 5) mokslinio darbo parengimas ciklo pradžioje pasirinkta tema, pvz.:<br />
pranešimo konferencijoje ir (arba) straipsnio. Rezidentas paruošia ir pristato vieną pranešimą<br />
Pediatrijos centro gydytojų konferencijoje, vieną kartą per mėnesį referuoja naujausią<br />
literatūrą skyriaus gydytojų kvalifikacijos kėlimo seminaruose.<br />
.<br />
52
6. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,<br />
val.<br />
1. Vaikų onkohematologijos raida Lietuvoje,<br />
onkohematologinės tarnybos organizacija šalyje.<br />
2<br />
2 Kraujodara. Kraujo pokyčiai vaikui augant. Kraujo ir kaulų 4<br />
čiulpų morfologija, citochemija, imunofenotipavimas, jų<br />
diagnostinė reikšmė<br />
3. Anemijų diagnostikos, diferenciacijos ir adekvataus<br />
6<br />
gydymo principai.<br />
3. Kaulų čiulpų aplazija: etiopatogenezė, diagnostika,<br />
2<br />
gydymas .<br />
4. Hemostazės patologija ir fiziologija. Tyrimų interpretacija 4<br />
Krešėjimo fazės, trombozės, fibrinolizės, diagnostika ir<br />
korekcija.Šiuolaikinis hemofilijos gydymo standartas..<br />
5. Trombocitopenijos, trombocitopatijos, etiopatogenezė,<br />
2<br />
diagnostika, gydymo principai. Skubi pagalba<br />
kraujuojančiam ligoniui.<br />
6. Transfūziologijos principai: kraujo komponentų transfūzija, 2<br />
kraujo parinkimas, indikacijos, komplikacijos.<br />
7. Makrofagų patologija: Langerhanso ląstelių histiocitozė,<br />
2<br />
hemofagocitiniai sindromai, jų diferencinė diagnostika,<br />
gydymas.<br />
8. Leukocitų patologija: leukocitozė, leukopenija,<br />
2<br />
neutropenija, leukemoidinė reakcija. Šių sindromų<br />
diagnostika ir gydymo ypatumai.<br />
9. Ūmios leukemijos: etiopatogenezė, klinika, diagnostika,<br />
4<br />
gydymo principai.<br />
10. Hodžkino ir nehodžkino limfomų diagnostika,<br />
4<br />
diferenciacija su limfadenopatijomis, gydymo pagrindai.<br />
11. Solidiniai vaikų navikai: klasifikacijos, vaikų navikinių<br />
2<br />
ligų diagnostikos ir klinikinės eigos ypatumai, gydymo<br />
taktikos parinkimas.<br />
12. Vaikų navikinių ligų biologija, citogenetika , molekulinė<br />
2<br />
genetika, imunologija. Susipažinimas su atlikimo metodika<br />
ir tyrimų interpretacija<br />
13. Chemoterapijos, radioterapijos ir imunoterapijos principai, 4<br />
farmakologija, farmakokinetika,pašalinis poveikis ir<br />
atokieji efektai.<br />
Viso 42<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. L. Ragelienė. Vaiko kraujodaros ir kraujo ypatumai, tyrimo metodika. Vaikų ligos.<br />
Parengta vadovaujant A.Raugalei. I tomas Vilnius. Gamta. 2000.302-321 psl.<br />
53
2. L. Ragelienė. Kraujo ligos. Vaikų ligos. Parengta vadovaujant A.Raugalei. III tomas<br />
Vilnius. Gamta. 2004. 127-289 psl.<br />
3. L. Ragelienė. Vaikų hematologija. L. Ragelienė. Kraujo ligos. Vilnius. Vaistų žinios .<br />
2002.<br />
4. J.Balsys. Anemijos.Vilnius. 1999m<br />
5. Aut.kolektyvas, red. Basys V. Vaiko priežiūros ir ligų žinynas, 1 (A-L), Vilnius, 2005.<br />
6. Pediatric hematology ed. By J.Lilleyman, J.Hann and V.Blanchete. London.Churchill<br />
Livingstone, 2000<br />
7. D.Nathan and F.Oski. Haematology of infancy and childhood. 4 ed. Philadelphia.<br />
Saunders. 1993<br />
8. Nelson Textbook of pediatrics. Ed. By R.Behrman., R. Kliegman. H. Jenson.<br />
Philadelphia.Saunders. 2001.<br />
9. P. Lanzkowsky. Manual of pediatric hematology and oncology. San Diego, Academic<br />
press.2000.<br />
10. Handbook of pediatric oncology. Ed by R. Gotlieb and D. Pinkel, Boston, Toronto.<br />
2001.<br />
11. Evidence based pediatric oncology. Ed by R.Pinkerton, T. PhilipB. Fervers. BMJ<br />
books. 2002<br />
12. Principles and practice of pediatric onkology. Ed by Philip Pizzo, David poplack.<br />
Lippincott- Raven. 1999.<br />
13. TNM classification of malignant tumours. 6 ed.ed by L.sobin, Ch. Wittekind. UICC.<br />
2002<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.<br />
Rezidento dienyne žymima gydytų patologinių būklių skaičius bei stebėtų ir<br />
savarankiškai atliktų procedūrų skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose. Įvertinami<br />
skyriaus vizitacijose ir klinikų konferencijose pristatyti ir referuoti ligoniai bei paruoštas<br />
mokslinis darbas. Po ciklo laikoma įskaita raštu.<br />
9. Rezidentūros bazė:<br />
Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai dirba <strong>VU</strong>VL PC.<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Vardas, pavardė Pedagoginis ir Numatomas ciklas<br />
mokslo kuriam vadovaus<br />
laipsnis<br />
1. Lina Ragelienė Docentė,<br />
mokslų daktarė<br />
Vaikų<br />
onkohematologija<br />
2. Aleksandras Savinas - Vaikų<br />
onkohematologija<br />
Parengė doc. Lina Ragelienė<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir darbo<br />
stažas<br />
Vaikų<br />
onkohematologas, 35<br />
metai<br />
Vaikų<br />
onkohematologas, 40<br />
metų<br />
54
Vaikų otorinolaringologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų otorinolaringologija, ciklo kodas BP-Lor<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 138 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Vaikų otorinolaringologija apima vaikų ausų, nosies ir gerklės ligas. Cikle nagrinėjami<br />
teoriniai ir praktiniai vaikų otorinolaringologijos klausimai. Išdėstomi vaikų ausų, nosies ir<br />
gerklės amžiniai sandaros ypatumai, funkcijos, ligų priežastys, otorinolaringologinės<br />
diagnostikos principai ir metodai, gydymas ir profilaktika. Rezidentai turi išmokti LORorganų<br />
apžiūros klasikinius endoskopinius metodus ir įvertinti jų būklę, mokėti atlikti LORorganų<br />
tualetą (išplauti sieros kamštį; kt.), paimti tepinėlius mikrobiologiniams tyrimams, turi<br />
žinoti ausų, nosies ir gerklės ligų patofiziologiją, diagnostiką ir gydymą.<br />
Aptariami otorinolaringologiniai ligoniai. Diskusijose aptariami praktiniai ir teoriniai<br />
vaikų otorinolaringologijos klausimai. Rezidentai dirba <strong>VU</strong>VL Chirurgijos centro<br />
Otorinolaringologijos skyriuje ir skyriaus padaliny – Konsultacinės poliklinikos LOR<br />
kabinete, dalyvauja praktinėse-mokslinėse konferencijose.<br />
Studijų metodai: 1) darbas vaikų otorinolaringologijos skyriuje ir konsultacinės<br />
poliklinikos LOR kabinete – ligonių priėmimas, preliminarios diagnozės nustatymas,<br />
diferencinei diagnostikai reikiamų laboratorinių ir paraklinikinių tyrimų ir ligonio gydymo<br />
plano sudarymas, tyrimų rezultatų vertinimas -, siejant juos su klinikine simptomatika,<br />
gydymo metodų koregavimas; 2) dalyvavimas visose skyriuje atliekamose gydomosiose ir<br />
diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje numatytų atlikti savarankiškai<br />
procedūrų įsisavinimas; 3) kuruojamų ligonių pristatymas skyriaus vizitacijose; 4)<br />
otorinolaringologinės literatūros savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas<br />
teorinių seminarų temas;<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
5. Temos pavadinimas<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė<br />
dalis,<br />
valandų<br />
skaičius<br />
1. Vaikų klausos ypatumai, prikurtimas ir klausos tyrimas 2<br />
2. Ūminis vaikų otitas: klinika, komplikacijos, diagnostika ir 2<br />
gydymas<br />
3. Kūdikių otitas ir otoantritas: klinikas, diagnostika ir gydymas 2<br />
4. Eksudacinis (mukozinis) vidurinis otitas: klinikas, diagnostika ir 2<br />
gydymas<br />
5. Vaikų slogos: priežastys, klinika, diagnostika ir gydymas 2<br />
6. Vaikų sinusitai: priežastys, klinika, diagnostika ir gydymas 2<br />
7. Kraujavimas iš nosies (epistaksis): priežastys, ekstrinė pagalba, 2<br />
profilaktika<br />
8. Ūminis tonzilitas (angina): klinika, diagnostika, gydymas, 2<br />
profilaktika<br />
9. Lėtinis tonzilitas. Ūminio ir lėtinio tonzilito komplikacijos. 2<br />
10. Adenoidai: klinika, komplikacijos, gydymas 2<br />
11. Ūminis laringitas ir laringitas: klinika, gydymas, profilaktika 2<br />
55
Viso: 22<br />
6. Praktiniai įgūdžiai ir manipuliacijos, kuriuos turi išmokti rezidentas:<br />
1) Endoskopiniai tyrimo metodai: otoskopija (ausies būgnelio apžiūra), rinoskopija<br />
(nosies ertmės apžiūra), faringoskopija (ryklės apžiūra);<br />
2) Ausies landos valymas, sieros kamščio išplovimas, svetimkūnio pašalinimas, pūlių<br />
paėmimas mikrobiologiniam tyrimui;<br />
3) Tepinėlio iš nosies paėmimas citologiniam ir mikrobiologiniam tyrimui;<br />
4) Nosies levažas (praplovimas), svetimkūnio pašalinimas:<br />
5) Priekinė nosies tamponada, kraujuojant iš nosies;<br />
6) Tepinėlio nuo tonzilių technika mikrobiologiniam tyrimui;<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1) Pediatric Otolaryngology I ir II t. C. D. Bluestone ir kt., 2003;<br />
2) Pediatric Otolaryngology I ir II t. C. D. Bluestone ir kt., 1998;<br />
3) Ausų, nosies, gerklės ligos. A. Kišonas ir kt., 1994;<br />
4) Audiologijos pradmenys. V. Sakalinskas, 1999;<br />
5) Otologijos pradmenys. V. Sakalinskas, 2002;<br />
6) Hearing in children. J. L. Northern ir M. P. Downs, 2002;<br />
7) Color atlas of ENT diagnosis. T. R. Bull, 2002.<br />
8. Ciklo pabaigoje rezidento teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai vertinami pažymiu<br />
dešimtbalėje vertinimo sistemoje.<br />
9. Rezidentūros bazė: šis rezidentūros ciklas atliekamas <strong>VU</strong>VL otorinolaringologijos skyriuje.<br />
10. Rezidento vadovas: Virgilijus Sakalinskas (gydytojas otorinolaringologas, mokslų<br />
daktaras, darbo stažas 21 metai).<br />
56
Vaikų ir paauglių psichiatrija ir raidos sutrikimų reabilitacija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų ir paauglių psichiatrija, ciklo kodas BP-Psr<br />
2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (3 mėn., 480 val.)<br />
3. Ciklo teorinė dalis valandomis: 48 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Ciklas skirtas pediatrijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo<br />
tikslas yra pateikti rezidentams žinias apie normalią ir patologinę vaiko raidą, suteikti įgūdžių<br />
išmokstant diagnozuoti ir gydyti vaikų raidos, psichikos bei elgesio sutrikimus, susipažinti su<br />
vaikų psichinės sveikatos ir raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų<br />
organizavimu, tarpdisciplininės komandos darbo principais. Kursas apima kliniškai<br />
svarbiausias vaiko psichosocialinės raidos sritis. Šiame mokymo kurse studijuojama normali<br />
ir sutrikusi vaiko raida, raidos periodų ypatumai pagal įvairias raidos teorijas. Mokomasi<br />
suprasti raidos trajektorijas ir raidos psichopatologiją, vertinti ir matyti vaiko/paauglio būklę<br />
raidos kontekste. Rezidentai mokomi kompleksiškai taikyti medikamentinius ir<br />
nemedikamentinius gydymo būdus atsižvelgiant į biopsichosocialinę paradigmą vaikų<br />
psichiatrijoje, kartu mokosi šeimos konsultavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Įgyjami<br />
vaiko raidos, psichinės būklės ir elgesio aprašymo ir kompleksinio tyrimo pagrindai.<br />
Metodai: Numatomas teorinis (paskaitos, seminarai) ir praktinis mokymas (dirbama<br />
ankstyvosios reabilitacijos, vaikų psichiatrijos skyriuose ir ambulatorinėje grandyje).<br />
Rezidentai dalyvaus tarpdisciplininės komandos darbe, dirbs su pacientais ir jų tėvais<br />
prižiūrimi gydančio gydytojo ir supervizuojami rezidentūros vadovo. Ciklo pradžioje<br />
numatoma teorinis ir praktinis mokymas apie mažų vaikų raidos ypatumus, vėliau – apie<br />
ikimokyklinio, pradinio mokyklinio amžiaus, paauglystės periodo psichinės sveikatos normos<br />
ir patologijos ypatumus. Bus susipažįstama su vaiko raidos tyrimo metodikomis, psichinės<br />
būklės tyrimu ir aprašymu, diagnostika, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių vertinimu,<br />
videoanalizės taikymo galimybėmis praktiniame darbe, terapinio plano sudarymo principais<br />
bei dalyvaujama jį vykdant. Ciklo metu bus nagrinėjama vaikų ir paauglių psichiatrijos<br />
istorija, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos, vaikų psichinės sveikatos tarnybų<br />
modeliai, ankstyvosios raidos sutrikimų reabilitacijos tarnybų veikla ir paslaugas<br />
reglamentuojanti įstatyminė bazė.<br />
Centrinis studijų objektas – vaiko psichinės būsenos ištyrimas ir vertinimas, normos ir<br />
psichopatologijos išmanymas, gebėjimas įžvelgti biopsichosocialinių faktorių priežastinį ryšį,<br />
rizikos ir apsauginių faktorių analizė, kompleksinio terapijos plano sudarymas,<br />
medikamentinių ir nemedikamentinių gydymo būdų derinimas, šeimos narių konsultavimas.<br />
Mokomasi ir įgyjama teorinių bei praktinių žinių taikant ir derinant biologinių ir<br />
psichosocialinius gydymo metodus. Įsisavinami vaikų ir paauglių psichofarmologinio<br />
gydymo ypatumai, vaikų psichoterapijos principai, žaidimų terapija, meno terapija, grupinė<br />
terapija, aplinkos terapija, vizualinio aplinkos, dienotvarkės ir pateikiamų užduočių<br />
struktūravimo principai vaikams.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:<br />
1) žmogaus psichosocialinę raidą;<br />
2) šeimos psichosocialinius funkcionavimo dėsningumus;<br />
3) sveiko, turinčio psichikos bei elgesio sutrikimų ir sergančio somatinėmis<br />
ligomis vaiko psichikos funkcionavimo dėsningumus;<br />
4) psichikos ir elgesio sutrikimų, prasidedančių vaikystėje ir paauglystėje,<br />
diagnostiką, ištyrimo ir gydymo metodus;<br />
57
5) medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo vaikų ir paauglių psichiatrijoje<br />
indikacijas ir pobūdį.<br />
Ciklo metu rezidentas privalo žinoti:<br />
1) vaiko ir šeimos narių tarpusavio santykių dinamiką vaikui augant;<br />
2) vaikų ir paauglių psichiatrinio gydymo ir ankstyvosios raidos sutrikimų<br />
reabilitacijos indikacijas ir pobūdį;<br />
3) vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę<br />
prevenciją.<br />
4) Psichikos sveikatos paslaugas vaikams ir paaugliams teikiančias tarnybas<br />
Lietuvoje.<br />
Ciklo turinys:<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė<br />
dalis, val.<br />
1. Teorinės kryptys vaikų ir paauglių psichiatrijoje, raidos teorijų apžvalga. 4<br />
Psichikos sveikatos paslaugas teikiančios tarnybos.<br />
2. Prieraišumas ir jo formavimasis vaiko raidoje. 4<br />
3. Protinis atsilikimas ir raidos sutrikimai. 4<br />
4. Specifiniai mokymosi ir kalbos raidos sutrikimai. 4<br />
5. Bipolinis afektinis sutrikimas vaikų ir paauglių amžiuje. 4<br />
6. Psichozės vaikų ir paauglių amžiuje. 4<br />
7. Emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje. 4<br />
8. Neorganinė enurezė ir enkoprezė, tikai. Psichoterapinis gydymas. 4<br />
9. Valgymo ir miego sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje 4<br />
10. Elgesio sutrikimai, alkoholizmas, narkomanija vaikų ir paauglių amžiuje. 4<br />
11. Hiperkineziniai ir psichosomatiniai sutrikimai vaikų ir paauglių amžiuje. 4<br />
12. Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu. Šeimos konsultavimas. 4<br />
Viso 48<br />
5. Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
5.1. Temos pavadinimas. Teorinės kryptys vaikų ir paauglių psichiatrijoje, raidos teorijų<br />
apžvalga. Psichikos sveikatos paslaugas teikiančios tarnybos.<br />
Trumpas temos apibūdinimas: Raidos teorijų apžvalga – psichoanalitinė teorija, socialinio<br />
išmokimo biheivioristinė teorija, į šeimos sistemą orientuota teorija, raidos teorijos,<br />
konstitucinė teorija. Aptariama biopsichosoacialinė paradigma vaikų ir paauglių psichiatrijoje,<br />
vaiko raidos trajektorijos pagal biopsichosocialinę paradigmą. Išmokstami vaikų emocinės ir<br />
psichosocialinės raidos etapai, nagrinėjamos S. Freud o, E. Ericksono, J. Piaget raidos<br />
koncepcijos. Išmokstama klinikinių atvejų nagrinėjimo pagal raidos trajektorijas pagrindinių<br />
pricinpų ir jų taikymo klinikiniame darbe. Išmokstama vaikų raidos, psichikos ir elgesio<br />
58
sutrikimų diagnostikos ir stacionarinio bei ambulatorinio gydymo pagrindų. Aptariami<br />
tarnybų modeliai vaikų ir paauglių psichiatrijoje, tarpžinybinis bendradarbiavimas.<br />
5.2. Temos pavadinimas. Prieraišumas ir jo formavimasis vaiko raidoje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Prieraišumas ir jo formavimosi dėsningumai vaiko raidoje, prieraišumo normą ir patologiją<br />
skatinantys faktoriai. Ankstyvųjų motinos – vaiko santykių ypatumai, prieraišumo<br />
formavimasis ir reikšmė tolesnėje psichosocialinėje raidoje. Mamos – vaiko, kitų šeimos<br />
narių tarpusavio interakcijų stebėjimas, video analizė. Reaktyvusis ir neslopinamas<br />
prieraišumo sutrikimai vaikystėje. Raidos bei psichikos sutrikimų rizikos veiksniai ir<br />
apsauginiai faktoriai.<br />
Ciklo metu bus analizuojami<br />
5.3. Temos pavadinimas. Protinis atsilikimas ir raidos sutrikimai.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Šiuolaikinė protinio atsilikimo samprata, protinio atsilikimo laipsniai pagal TLK-10<br />
diagnostinius kriterijus. Psichomotorinės raidos sutrikimai. Cerebrinis paralyžius. Specifiniai<br />
mišrūs raidos sutrikimai. Įvairiapusiai raidos sutrikimai: vaikystės autizmas, Aspergerio,<br />
Rett‘o ir kt. sindromai.<br />
5.4. Temos pavadinimas. Specifiniai mokymosi ir kalbos raidos sutrikimai.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai. Mikčiojimas. Greitakalbė. Elektyvusis mutizmas.<br />
Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. Diagnostikos ir kompleksinės pagalbos<br />
principai.<br />
5.5. Temos pavadinimas. Bipolinis afektinis sutrikimas vaikų ir paauglių amžiuje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Bipolinio afektinio sutrikimo (manijos, depresijos epizodų) ypatumai vaikų ir paauglių<br />
amžiuje, ištyrimas, diagnostika, gydymas. Psichotropiniai vaistai ir jų skyrimas vaikams bei<br />
paaugliams.<br />
5.6. Temos pavadinimas. Psichozės vaikų ir paauglių amžiuje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Psichozės vaikų ir paauglių amžiuje: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas.<br />
Schizofrenija, schizotipinis ir schizoafektinis sutrikimai. Organiniai ir simptominiai psichikos<br />
sutrikimai.<br />
5.7. Temos pavadinimas. Emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje: atskyrimo nerimo sutrikimas, fobinis nerimo<br />
sutrikimas,socialinio nerimo sutrikimas, konkurencijos tarp vaikų sutrikimas, mišrūs elgesio<br />
ir emocijų sutrikimai. Obsesinis – kompulsinis sutrikimas vaikų/paauglių amžiuje: klinikos<br />
ypatumai ir gydymo principai.<br />
5.8. Temos pavadinimas.<br />
Trumpas temos apibūdinimas: Neorganinė enurezė ir enkoprezė, tikai. Psichoterapinis<br />
gydymas.<br />
59
Neorganinė enurezė. Neorganinė enkoprezė. Tikai, Gilles de la Tourette sindromas.<br />
Psichodinaminės, elgesio ir kognityvinės, grupinės psichoterapijos principai. Žaidimų terapija,<br />
meno terapija dirbant su vaikais.<br />
5.9. Temos pavadinimas. Valgymo ir miego sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Nervinės anoreksijos ir nervinė bulimijos diagnostika, gydymas, prevencija. Maitinimo ir<br />
valgymo sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Pika. Neorganiniai miego sutrikimai<br />
bei jų ypatumai vaikų bei paauglių amžiuje.<br />
5.10. Temos pavadinimas. Elgesio sutrikimai, alkoholizmas, narkomanija vaikų ir<br />
paauglių amžiuje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Elgesio sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio<br />
sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje, nesocializuotas elgesio sutrikimas, socializuotas elgesio<br />
sutrikimas. Agresija, autoagresija, suicidinis elgesys vaikų ir paauglių amžiuje. Alkoholizmo,<br />
narkomanijos problemos vaikų ir paauglių amžiuje.<br />
5.11. Temos pavadinimas. Hiperkineziniai ir psichosomatiniai sutrikimai vaikų ir<br />
paauglių amžiuje.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Hiperkineziniai sutrikimai: aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, hiperkinezinio elgesio sutrikimo<br />
klinika, diagnostika, gydymo ir psichosocialinės pagalbos principai. Vaikų ir paauglių<br />
psichosomatiniai sutrikimai.<br />
5.12. Temos pavadinimas. Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu. Šeimos konsultavimas.<br />
Trumpas temos apibūdinimas:<br />
Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu (emocinė, fizinė, seksualinė, cheminė), vaikų apleistumas,<br />
nepriežiūra. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai. Vaikų potrauminio streso<br />
sutrikimai. Šeimos psichologinio konsultavimo ir šeimos psichoterapijos pagrindai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:<br />
1. Lesinskienė S.Vaikystės autizmo diagnostikos ir gydymo principai. Mokomoji<br />
knyga. Vilnius, 2000, 59 p.<br />
2. Lesinskienė S.Vaikai su Aspergerio sindromu – kaip suprasti ir padėti<br />
Mokomoji knyga, Vilnius, 2001, 40 p.<br />
3. Dervinytė –Bongarzoni A., Lesinskienė S., Minialgienė D. Vaizdo įrašų<br />
taikymas<br />
4. vaikų psichiatrijoje ir psichoterapijoje. Mokomoji knyga. Vilnius, 2003, 39 p.<br />
5. Dervinytė-Bongarzoni A., Lesinskienė S., Urbanienė I. Vaikų aktyvumo ir<br />
dėmesio sutrikimai. Metodinės rekomendacijos, Vilniaus universiteto leidykla,<br />
2005, 94 p.<br />
6. Lesinskienė S. Vaikų tikai. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2005, 84 p.<br />
7. Ramanauskienė T. Hiperaktyvus vaikas. Klaipėda, 2001, 39p.<br />
8. Dalley T. Dailė kaip terapija. Dailės taikymo gydymui įvadas. Apostrofa, Vilnius,<br />
2004, 246p.<br />
9. Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis aspektas. Gimtasis žodis, Vilnius, 2004, 63p.<br />
60
10. Hill P. Child and adolescent psychiatry. In: The essentials of postgraduate<br />
psychiatry, edited by Murray R., Hill P., McGuffin P.Cambridge University Press,<br />
1997, 97-144.<br />
11. Hallowell E.M., Ratey J.J. attention Deficit Disorder. London: Fourth Estate Limite,<br />
1996, 319.<br />
12. Rutter M., Taylor E. Child ans adolescent psychiatry. 4th ed. Blackwell Science Ltd,<br />
2002, 1209p.<br />
13. Andrikienė L., Laurinaitis E., Milašiūnas R. Psichoanalitinė psichoterapija. Vaistų<br />
žinios, Vilnius, 2004, 534p.<br />
14. Grace J. , Craig. Human development, 7th ed., Prentice-Hall, Inc. 1996 vertimas į<br />
rusų kalbą: Psichologija razvitija, Piter, 2001, 987p.<br />
15. Schaffer H.R. Social development. Blackwell publishers Ltd, 2001, 440p.<br />
16. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Medicina,<br />
Kaunas, 1997, 289 p.<br />
17. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai, 2001, 364p.<br />
18. Dembinskas A. ir kt. Psichiatrijos vadovėlis. Vilnius, 2003, 736p.<br />
19. Kaplan B.I., Sedok B.Dž. Kliničeskaja psichiatrija, I-II tomai, Maskva, “Medicina”,<br />
1999.<br />
20. Kajokienė A., Pūras D., Lesinskienė S., Narvydaitė L. Slaugytojo vaidmuo ir veikla<br />
vaikų raidos sutrikimų ankstyvojoje reabilitacijoje, Vilnius, 2001, 47 p.<br />
21. Lesinskienė S., Pūras D., Kajokienė A., Šenina J. Autistų vaikų slaugos ypatumai,<br />
Vilnius universitetas, Vilnius, 2001, 68 p.<br />
22. Ruškus J. Negalės fenomenas. Šiaulių universiteto leidykla, 2002.<br />
23. Furst M. Psichologija. Lumen leidykla, Vilnius 1999, 367p.<br />
24. Ammon G. Psichosomatičeskaja terapija. Reč, Sankt-Peterburgas, 2000, 237p.<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:<br />
Ciklo pabaigoje rezidentai laiko įskaitą žodžiu ir raštu, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje<br />
vertinimo sistemoje. Įskaitos klausimai paruošti pagal ciklo programą. Į rezidento knygelę<br />
įrašomas ir rezidento praktinio darbo šio rezidentūros ciklo metu apibūdinimas.<br />
9. Rezidentūros bazės:<br />
<strong>VU</strong> Vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras (Vytauto 15) ir Respublikinės Vilniaus<br />
psichiatrijos ligoninės universitetinis vaikų psichiatrijos skyrius (Parko 15).<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Sigita Lesinskienė (gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, docentė,<br />
biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 15 metų)<br />
Parengė doc. Sigita Lesinskienė<br />
61
Vaikų pulmonologija ir ftiziatrija<br />
1. Ciklo pavadinimas.<br />
Vaikų pulmonologija ir ftiziatrija, ciklo kodas Bp-Pul<br />
2. Apimtis kreditais. 20 kreditų (5 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė.<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 160 val., praktinė dalis 640 val.<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.<br />
Vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos ciklas apima viršutinių ir apatinių<br />
kvėpavimo takų ūmines ir lėtines, infekcines ir alergines ligas. Mokymosi tikslas įgyti žinias<br />
ir įgūdžius ambulatorinėje praktikoje diagnozuoti ir gydyti dažniausias vaikų ūmines ir lėtines<br />
kvėpavimo takų ligas bei tuberkuliozę, taikyti šių ligų pirminę ir antrinę profilaktiką.<br />
Teorinis mokymas:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursuosai, mokslinės literatūros<br />
studijavimas, savarankiškas mokslo tiriamasis darbas.<br />
Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko gydymas ir slauga kartu su skyriaus<br />
gydytoju arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta Vilniaus<br />
universiteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos ir Pediatrijos<br />
centruose (vaikų pulmonologija) bei Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų<br />
universitetinės ligoninės Vaikų skyriuje (vaikų ftiziatrija).<br />
Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaikų pulmonologijos ar vaikų ftiziatrijos tema ir įskaita raštu (testas, situacinis<br />
uždavinys).<br />
Žinios ir gebėjimai ciklo pabaigoje:<br />
Į valdomos klinikinės vaiko kvėpavimo sistemos ištyrimo metodikos. Išmokstama<br />
įvertinti ir apibendrinti sukauptus tyrimų duomenis. Įvaldomos kosulio, dusulio ir kitų<br />
kvėpavimo sistemos sindromų klinikinio įvertinimo skalės. Išmokstama kompleksiškai<br />
įvertinti kvėpavimo nepakankamumo klinikinius, fukcinius ir laboratorinius požymius.<br />
Išmokstama atlikti kvėpavimo sistemos funkcinį tyrimą mokyklinio amžiaus vaikui, įvertinti<br />
krūtinės ląstos rentgenogramas ir dažniausius kvėpavimo funkcijos testus vaikų amžiuje.<br />
Išmokstama diagnozuoti dažniausias vaikų kvėpavimo sistemos ligas ir tuberkuliozę.<br />
Išmokstama atlikti BCG vakcinaciją, atlikti ir įvertinti Mantoux mėginį. Išmokstama gydyti<br />
dažniausias vaikų kvėpavimo sistemos ligas. Išmokstama sudaryti vaiko individualų gydymo<br />
ir slaugos planą. Įvaldoma dažniausių vaikų kvėpavimo sistemos ligų pirminė ir antrinė<br />
profilaktika.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Pagrindinės vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos mokymo ciklo temos<br />
Eil.<br />
Teorinė<br />
Temos pavadinimas<br />
Nr.<br />
dalis, val.<br />
1 Vaikų pulmonologijos raida. Vaikų pulmonologo vieta Lietuvos 4<br />
sveikatos apsaugos sistemoje.<br />
2 Vaikų plaučių ligų pirminė ir antrinė profilaktika. Rūkymo žala, 6<br />
62
kova prieš aktyvų ir pasyvų rūkymą.<br />
3 Vaikų kvėpavimo organų antenatalinis ir postnatalinis vystymasis, 4<br />
struktūrinės ir funkcinės brandos įvertinimas.<br />
4 Deguonies apykaita plaučiuose, kvėpavimo nepakankamumo 4<br />
klinikinis, funkcinis ir laboratorinis įvertinimas.<br />
5 Įvairaus amžiaus vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. 8<br />
6 Vaikų kvėpavimo takų ligų rentgenodiagnostika. Kompiuterinės 12<br />
tomografijos pagrindai.<br />
7 Bronchoskopijos indikacijos vaikų amžiuje, bronchoskopų sandara, 6<br />
veikimas, rūšys. Svetimkūnis kvėpavimo takuose.<br />
8 Infekcinis ir obstrukcinis sindromai vaikų pulmonologijoje. 4<br />
9 Naujagimystės periodo sąlygotos vaikų plaučių ligos. Surfaktanto 8<br />
struktūros ir funkcijos nepakankamumo sąlygotos ligos.<br />
Bronchopulmoninė displazija.<br />
10 Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. RSV ir gripo viruso 6<br />
sukeltos kvėpavimo takų ligos ir jų komplikacijos. Dažnai sergantis<br />
vaikas.<br />
11 Ūminis rinitas, faringitas, tonzilitas, vidurinės ausies uždegimas, 6<br />
sinusitas.<br />
12 Stenozuojantis laringitas, epiglotitas, bakterinis tracheitas. 6<br />
13 Ūminis bronchitas, obstrukcinis bronchitas. bronchiolitas. 6<br />
14 Bronchiolito diagnostika ir gydymas, dažniausios komplikacijos. 4<br />
15 Bronchų astmos etiologija, diagnostika įvairaus amžiaus vaikams. 14<br />
Astmos paūmėjimo gydymas. Ilgalaikio pakopinio astmos gydymo<br />
algoritmai. Astminė būklė.<br />
16 Bendruomenėje įgytos vaikų pneumonijos epidemiologija, 10<br />
etiologija, įvairaus amžiaus vaikų klinikinio ištyrimo ir diagnostikos<br />
ypatumai. Sunkumo įvertinimas, indikacijos hospitalizacijai.<br />
17 Vaikų hospitalinės pneumonijos diagnostikos ir gydymo ypatumai. 4<br />
18 Vaikų užsitęsusio ir lėtinio kosulio diferencinė diagnostika. Atipinių 6<br />
sukelėjų (mikoplazmų, chlamidijų, legionelų) sukelto bronchito ir<br />
pneumonijos ypatumai.<br />
19 Racionalios antibiotikų terapijos principai. Bendruomenėje įgytos 8<br />
vaikų pneumonijos gydymo algoritmai.<br />
20 Pleuritų diagnostika ir gydymas. Pneumotoraksas. 6<br />
21 Vaikų bronchektazinės ligos etiologija, diagnostikos ir gydymo 4<br />
principai. Pirminis ir antrinis mukocilijinis nepakankamumas.<br />
22 Cistinės fibrozės diagnostika ir gydymo principai. Ilgalaikis cistine 6<br />
fibroze sergančio vaiko stebėjimas ir kontrolė.<br />
23 Vaikų tuberkuliozės epidemiologija ir diagnostika. Tuberkuliozės 10<br />
plitimo keliai ir tuberkuliozės profilaktika. BCG vakcinacija,<br />
Mantoux mėginys. Latentinė tuberkuliozės infekcija.<br />
24 Plaučių tuberkuliozės klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika, 8<br />
DOTS gydymo principai. Ekstrapulmoninė tuberkuliozės.<br />
Viso 160<br />
Numatomi įgūdžiai ir gebėjimai vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos mokymo ciklo<br />
pabaigoje<br />
63
Eil. ĮGŪDŽIAI<br />
Nr.<br />
1. Klinikinis vaiko kvėpavimo organų sistemos<br />
ištyrimas.<br />
2. Ūminės virusinės respiracinės infekcijos ir<br />
gripo diagnostika, diferencinė diagnostika ir<br />
gydymas.<br />
3. Ūminio vidurinės ausies uždegimo,<br />
rinosinusito diagnostika ir diferencinė<br />
diagnostika<br />
4. Faringotonzilito diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika ir gydymas.<br />
5. Stenozuojančio laringito ir epiglotito<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika ir<br />
gydymas.<br />
6. Vaikų ūminio bronchito ir obstrukcinio<br />
bronchito diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika ir gydymas.<br />
7. Vaikų ūminio bronchito, obstrukcinio<br />
bronchito bei bronchiolito diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika ir gydymas.<br />
8. Vaikų bronchų astmos diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika ir gydymas.<br />
9. Bendruomenėje įgytos vaikų pneumonijos<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika ir<br />
gydymas.<br />
10. Hospitalinės pnaumonijos diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika.<br />
11. Atipinių vaikų pneumonijų ir bronchitų<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika ir<br />
gydymas.<br />
12. Vaikų lėtinio kosulio diagnostika ir<br />
diferencinė diagnostika.<br />
13. Pleurito arba bronchektazinės ligos<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika ir<br />
gydymas.<br />
14. Cistinės fibrozės klasikinės plaučių formos<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika.<br />
15. Vaikų plaučių tuberkuliozės diagnostika,<br />
diferencinė diagnostika ir gydymas.<br />
Eil. GEBĖJIMAI<br />
Nr.<br />
1. Kliniškai įvertinti kvėpavimo nepakankamumą<br />
vaikams, sergantiems ūminėmis kvėpavimo<br />
organų ligomis.<br />
ĮGŪDŽIŲ PATIKRINIMAS<br />
(MINIMALUS)<br />
Ištirti 30 sveikų ir sergančių įvairiomis<br />
plaučių ligomis vaikų.<br />
Diagnozuoti ligą 10 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Diagnozuoti ligą 10 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Diagnozuoti ligą 8 vaikams, paruošti<br />
gydymo planą.<br />
Diagnozuoti ligą 8 vaikams, paruošti<br />
gydymo planą.<br />
Diagnozuoti ligą 10 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Diagnozuoti ligą 15 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Diagnozuoti ligą 5 ikimokyklinio amžiaus ir<br />
5 mokyklinio amžiaus vaikams, paruošti<br />
paūmėjimo ir ilgalaikio pakopinio gydymo<br />
planus.<br />
Diagnozuoti ligą 10 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Ištirti 2 hospitaline pneumonija sergančius<br />
vaikus, paruošti ilgalaikio stebėjimo planą.<br />
Diagnozuoti ligą 10 vaikų, paruošti gydymo<br />
planą.<br />
Ištirti 3 ilgiau kaip 4 sav. kosinčius vaikus,<br />
paruošti individualius diferencinės<br />
diagnostikos algoritmus.<br />
Diagnozuoti ligą 2 vaikams, paruošti<br />
plauritu sergančio vaiko gydymo planą.<br />
Ištirti 2 cistine fibroze sergančius vaikus,<br />
paruošti ilgalaikio stebėjimo planą.<br />
Ištirti 5 vaikų plaučių tuberkulioze<br />
sergančius vaikus, paruošti ilgalaikio<br />
stebėjimo ir gydymo planą.<br />
GEBĖJIMŲ PATIKRINIMAS<br />
(MINIMALUS)<br />
15 vaikų, sergančių bronchiolitu,<br />
pneumonija arba bronchų astma.<br />
64
2. Paimti skreplius bakteriologiniam ištyrimui. 10 vaikų, sergančių plaučių uždegimu,<br />
cistine fibroze ar bronchektazine liga.<br />
3. Atlikti krūtinės ląstos vibracinį masažą ir<br />
posturacinį drenažą.<br />
15 vaikų, sergančių plaučių uždegimu arba<br />
lėtine pūlinga plaučių liga.<br />
4. Atlikti vaistų inhaliacijas per srovinį<br />
purkštuvą.<br />
15 vaikų, sergančių stenozuojančiu<br />
laringitu arba bronchų astma.<br />
5. Atlikti SpO2 matavimus. 30 įvairaus amžiaus sveikų ir įvairiomis<br />
kvėpavimo organų ligomis sergančių<br />
vaikų.<br />
6. Atlikti didžiausio iškvėpimo greičio<br />
matavimus pikflometru.<br />
20 sveikų ir bronchų astma sergančių<br />
vaikų.<br />
7. Pildyti astmos simptomų ir didžiausio 15 bronchų astma sergančių vaikų.<br />
iškvėpimo greičio rodmenų dienyną.<br />
8. Atlikti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimą<br />
mokyklinio amžiaus vaikams spirometru.<br />
15 sveikų ir įvairiomis kvėpavimo organų<br />
ligomis sergančių vaikų.<br />
9. Paimti kraują PO2, PCO2 ir šarmų – rūgščių<br />
balansui įvertinti ir korekcijos planui paruošti.<br />
10 įvairiomis kvėpavimo organų ligomis<br />
sergančių vaikų.<br />
10. Atlikti ir įvertinti Mantoux mėginį. 5 sveikiems ir latentine tuberkuliozės<br />
infekcija sergantiems vaikams.<br />
Įvadinėje paskaitoje ir seminare, skirtame vaikų pulmonologijos raidai ir vaikų<br />
pulmonologo vietai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, rezidentai supažindinami su<br />
pulmonologijos istorija Vilniaus universitete ir vaikų pulmonologo specialybės evoliuciją<br />
Europoje. Supažindinama su gydytojo vaikų pulmonologo ir pirminės sveikatos priežiūros<br />
gydytojo kompetencija bei atsakomybe, aptariami efektyvesnės tarpusavio sąveikos keliai.<br />
Paskaitose, skirtose vaikų kvėpavimo takų ligų pirminei ir antrinei profilaktikai, daug<br />
dėmesio skiriama kovai su rūkymu, skiepams prieš gripą, H.influenzae, S.Pneumoniae ir<br />
B.pertussis, įtvirtinama profilaktinės medicinos samprata. Seminaruose, skirtuose vaikų<br />
kvėpavimo organų antenataliniam ir postnataliniam vystymuisi, struktūrinės ir funkcinės<br />
brandos įvertinimui, supažindinama su vaikų kvėpavimo sistemos raidos ypatumais,<br />
kvėpavimo sistemos ryšiu su kitomis gyvybiškai svarbiomis vaiko organizmo sistemomis.<br />
Deguonies apykaita plaučiuose, kvėpavimo nepakankamumo klinikinis, funkcinis ir<br />
laboratorinis įvertinimas studijuojami kvėpavimo sistemos fiziologijai skirtuose<br />
seminaruose, kurie padeda geriau suprasti simptomų kilmę ir reikšmę, sergančio vaiko<br />
adaptacines galimybes. Grupė paskaitų ir seminarų skirta atskiriems kvėpavimo sistemos ligų<br />
diagnostikos metodams – išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimui, plaučių radiologiniams<br />
tyrimams, įskaitant kompiuterinę tomografija, ir bronchoskopijai. Mokomasi į problemą<br />
orientuotos vaikų plaučių ligų diagnostikos, įrodymais pagrįstų vaikų kvėpavimo takų ligų<br />
diagnostikos algoritmų. Išmokstama krūtinės ląstos rentgenogramoje atpažinti pneumonijai<br />
būdingos infiltracinius pakitimus, kompiuterinėje tomogramoje atpažinti bronchektazinei ligai<br />
ir cistinei fibrozei būdingus pakitimus. Supažindinama su šių instrumentinių tyrimų<br />
indikacijomis, atlikimo ir vertinimo ypatumais įvairaus amžiaus vaikams. Paskaitose, skirtose<br />
infekciniam ir obstrukciniam sindromui vaikų pulmonologijoje supažindinama su<br />
obstrukcinių ir infekcinių kvėpavimo takų ligų etiologija, patogeneze, diferencine diagnostika,<br />
natūralia šių ligų eiga. Seminarai, skirti naujagimystės periodo sąlygotoms vaikų plaučių<br />
ligoms, formuoja vieningą požiūrį į vaiką, padeda geriau suprasti lėtinių vaikų kvėpavimo<br />
takų ligų atsiradimo priežastis ir eigą. Daug dėmesio skiriama surfaktanto struktūros ir<br />
funkcijos nepakankamumo sąlygotų ligų ir bronchopulmoninės displazijos skrininginei<br />
diagnostikai ir į prognozę orientuotam gydymui. Atskiroms viršutinių kvėpavimo takų ligoms<br />
(rinitui, faringitui, tonzilitui, sinusitui, vidurinės ausies uždegimui) skirtuose seminaruose<br />
65
susipažįstama ir išmokstama naudotis įrodymais pagrįstomis vaikų kvėpavimo takų ligų<br />
diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis. Įtvirtinamos žinios apie racionalią antibiotikų<br />
terapiją, bakterijų rezistentiškumo formavimosi mechanizmus. Seminaruose, skirtuose dažnai<br />
sergančiam vaikui, daug dėmesio skiriama mokymui, kaip paruošti individualų tyrimo planą,<br />
imunomoduliacijai vakcinomis. Formuojamas šiuolaikinis požiūris į RSV infekciją, jos<br />
reikšmę padidinto kvėpavimo takų jaudrumo ir bronchų astmos patogenezėje. Viršutinių<br />
kvėpavimo takų obstrukcijos diferencinei diagnostikai skirti seminarai, kuriuose mokomasi<br />
pažinti ir gydyti stenozuojantį laringitą, epiglotitą ir bakterinį tracheitą. Paskaitoje<br />
pateikiami klinikinės diferencinės diagnostikos algoritmai, standartizuotos gydymo schemos.<br />
Paskaitose ir seminaruose, skirtuose obstrukciniam bronchitui, bronchiolitui ir bronchų<br />
astmai aptariama šių ligų etiologija, diagnostika ir diferencinė diagnostika. Išmokstama<br />
diferencijuoti ūmines apatinių kvėpavimo takų obstrukcines ligas, laiku įtarti svetimkūnį<br />
kvėpavimo takuose, suteikti pirmą pagalbą vaikui užspringus. Supažindinama su<br />
mukocilijinio klirenso nepakankamumo įvertinimo galimybėmis, pirminės ciliarinės<br />
diskinezijos diagnostikos principais. Paskaitose ir seminaruose, skirtuose bronchų astmos<br />
diagnostikai ir paūmėjimo gydymui, supažindinama su šios ligos diagnostika ikimokyklinio<br />
ir mokyklinio amžiaus vaikams, astmos fenotipams, įvaldomas astmos paūmėjimo gydymo<br />
namuose ir sunkaus astmos paūmėjimo gydymo ligoninėje algoritmas. Išmokstama<br />
diagnozuoti astminę būklę. Ilgalaikiam pakopiniam astmos gydymui skirtuose seminaruose<br />
mokomasi gydymo algoritmų, individualaus gydymo plano sudarymo principų, sprendžiamos<br />
situacinės užduotys. Paskaitose ir seminaruose, skirtuose bendruomenėje įgytai vaikų<br />
pneumonijai, mokomasi pneumonijų etiologinės diagnostikos, empirinio gydymo taktikos<br />
namuose ir ligoninėje, vaiko būklės sunkumo įvertinimo, indikacijų hospitalizacijai.<br />
Išmokstama diagnozuoti ūminę nekomplikuotą pneumoniją, įvaldomi gydymo algoritmai,<br />
sprendžiamos situacinės užduotys. Atskirose paskaitose, skirtose hospitalinei pneumonijai,<br />
aptariama šios ligos etiologija, diferencinė diagnostika, gydymas, daug dėmesio skiriama<br />
hospitalinės infekcijos profilaktikai. Paskaitose, skirtose pleuritui, mokomasi diagnozuoti<br />
pleuritą, pleuros empiemą, supažindinama su kitomis dažniausiomis vaikų pneumonijų<br />
komplikacijomis. Paskaitose, skirtose retoms vaikų plaučių ligoms, išmokstama įtarti<br />
bronchektazinę ligą ir cistinę fibrozę, susipažįstama su ilgalaikio stebėjimo, gydymo ir<br />
kontrolės principais. Vaikų tuberkuliozei skirtose paskaitose ir seminaruose supažindinama<br />
su tuberkuliozės epidemiologija Lietuvoje, užsikrėtimo keliais. Mokomasi diagnozuoti įvairių<br />
formų tuberkuliozę, tame tarpe latentinę tuberkuliozės infekciją. Atskiruose seminaruose<br />
supažindinama su BCG vakcinacijos istorija, povakcininio randelio įvertinimu, BCG<br />
vakcinacijos ir Mantoux mėginio atlikimo technika. Įvaldomi plaučių tuberkuliozės<br />
diagnostikos algoritmai, susipažįstama su DOTS gydymo principais, vaistams atsparios<br />
tuberkuliozės atsiradimo priežastimis, dažniausių vaikų kvėpavimo sistemos ligų ir<br />
tuberkuliozės profilaktika.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos)<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas<br />
1. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
2. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
66
3. Alerginio rinito, bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir<br />
gydymo vadovas. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos pirminės sveikatos<br />
priežiūros gydytojams (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-682-14-0. Vilnius: Eugrimas,<br />
2005. – 60 p. (bendr.: Zolubas M., Ėmužytė R., Kasiulevičius V., Šapoka V., Usonis<br />
V., van Schayck O.)<br />
4. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V.,<br />
Kėvalas R., Žilinskaitė V.)<br />
5. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European<br />
Respiratory Society Long Range Planning Committee & European Board of<br />
Paediatrics Publ. – Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
6. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą<br />
ciklo dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei<br />
gydomo procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema<br />
įskaitos metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į 3 rezidentūros arba ciklo<br />
vadovo pateiktus klausimus. Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus įgūdžius ar gebėjimus<br />
priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų diagnostikos ir gydymo<br />
procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos atliktos kokybiškai. Bendras<br />
rezidento darbo įvertinimas susideda iš teorinio pasiruošimo, praktinių įgūdžių bei rezidento<br />
mokslinio darbo įvertinimo.<br />
9. Rezidentūros bazės<br />
Reikalavimai:<br />
Akredituota sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti antrinio ir tretinio lygio medicinines<br />
paslaugas vaikams:<br />
o Vaikų kvėpavimo sistemos funkcijos ištyrimas<br />
o Radiologinis ligonių ištyrimas, įskaitant kompiuterinę tomografiją<br />
o Echoskopinis pulmonologinių ligonių ištyrimas<br />
o Skubių ir planinių bronchoskopijų atlikimo kūdikiams ir vaikams galimybė<br />
Visą parą dirbanti laboratorija, galimybė atlikti imunologinius, mikrobiologinius,<br />
histologinius ir genetinius tyrimus.<br />
Pasirinktos bazės:<br />
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos ir Pediatrijos<br />
centrai (vaikų pulmonologija) bei Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų<br />
universitetinės ligoninės Vaikų skyrius (vaikų ftiziatrija).<br />
67
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos mokymo ciklo vadovų sąrašas<br />
Pedagoginis ir<br />
mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas<br />
dėstyti dalykas ar<br />
ciklas, kuriam<br />
vadovaus<br />
Profesinė kvalifikacija<br />
ir darbo stažas,<br />
institucijos<br />
pavadinimas<br />
1 2 3 5 6<br />
Vilniaus universiteto dėstytojai<br />
1. Arūnas Valiulis prof., habil. dr. Vaikų<br />
pulmonologija ir<br />
ftiziatrija<br />
2. Sigitas Dumčius doc., dr. Vaikų<br />
pulmonologija<br />
3. Ieva Laimutė<br />
Indrėjaitytė<br />
lekt., dr.<br />
Vaikų<br />
pulmonologija<br />
4. Vanda Kriukienė - Vaikų<br />
pulmonologija<br />
Vaikų ligų gydytojas 19<br />
metų, gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 13 metų<br />
Vaikų ligų gydytojas 31<br />
metai, gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 11 metų<br />
Vaikų ligų gydytojas 38<br />
metai, gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 8 metai<br />
Vaikų ligų gydytojas 31<br />
metų, gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 5 metai<br />
Kitų institucijų, gydymo įstaigų dėstytojai<br />
5. Elena Sučilienė - Vaikų ftiziatrija Vaikų ligų gydytojas 22<br />
metai, gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 5 metai;<br />
RTIUL<br />
Parengė prof. A.Valiulis<br />
68
Vaikų reumatologija<br />
1. Ciklo pavadinimas: Vaikų reumatologija, ciklo kodas BP-Reu<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 278 valandos<br />
4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:<br />
Vaikų reumatinių ligų cikle nagrinėjami teoriniai ir praktiniai vaikų<br />
reumatologijos klausimai. Pediatrijos rezidentas susipažįsta su dažniausiai pasitaikančiomis<br />
vaikų reumatinėmis ligomis, įsisavina judamojo aparato tyrimo metodus, išmoksta vertinti<br />
laboratorinių rodiklių pokyčius, instrumentinių tyrimų rezultatus. Ciklo metu rezidentas<br />
susipažįsta su vaikų reumatinių ligų gydymo vaistais ir kitomis procedūromis principais,<br />
reabilitacinėmis procedūromis, sergančių vaikų funkcinio pajėgumo, neįgalumo nustatymo<br />
metodais bei teisiniais aktais. Įsisavina vaikų reumatinių ligų ilgalaikio gydymo ir<br />
dispanserinio stebėjimo metodus.<br />
Tikslai: praktiškai susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis vaikų<br />
reumatinėmis ligomis. Teoriškai studijuoti šių ligų etiologijos, patogenezės, imuninių pokyčių<br />
ypatumus. Rezidentas privalo žinoti vaikų reumatinių ligų:<br />
- etiopatogenezę,<br />
- patofiziologiją,<br />
- klinikinius požymius,<br />
- diagnostikos metodus,<br />
- ilgalaikio medikamentinio gydymo principus,<br />
- imunosupresinio gydymo ypatumus,<br />
- reabilitacinio gydymo principus,<br />
- galimas išeitis ir komplikacijas.<br />
Rezidentas turi išmokti: -<br />
- atpažinti vaikų reumatinių ligų ankstyvuosius požymius,<br />
- praktikoje taikyti šių ligų diagnostikos, diferencinės diagnostikos įgūdžius,<br />
- praktikoje taikyti vaikų reumatinių ligų gydymo, reabilitacijos, dispanserinio<br />
stebėjimo principus,<br />
- diagnostines ir gydomąsias procedūras (kai kurias jų turi sugebėti atlikti<br />
savarankiškai),<br />
- bendrauti su ligoniais, jų tėvais ar globėjais.<br />
Metodai:<br />
1) darbas <strong>VU</strong>VL Pediatrijos skyriuje ir Konsultacinėje poliklinikoje: ligonių<br />
apžiūra, būklės įvertinimas, peliminarios ir galutinės diagnozės nustatymas, tyrimų ir gydymo<br />
plano sudarymas, gaunamų tyrimų rezultatų vertinimas,<br />
2) dalyvavimas diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu (kai kurias iš jų<br />
išmoksta atlikti savarankiškai),<br />
3) kuruojamų ligonių pristatymas bendrų vizitacijų ir klinikinių konferencijų<br />
metu,<br />
4) naujai hospitalizuotų bei sunkiai sergančių ligonių sekimas budėjimų metu,<br />
5) savarankiškas rekomenduojamos literatūros studijavimas,<br />
6) dalyvavimas paskaitose, seminaruose, kassavaitinėse Pediatrijos centro<br />
gydytojų kvalifikacijos kėlimo konferencijose, patanatominėse konferencijose.<br />
69
Rezidentas paruošia ir pristato vieną pranešimą Pediatrijos centro gydytojų<br />
konferencijoje, vieną kartą per mėnesį referuoja naujausią literatūrą skyriaus gydytojų<br />
kvalifikacijos kėlimo seminaruose.<br />
5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Temos pavadinimas<br />
Teorinė dalis,<br />
valandų<br />
skaičius<br />
1. Bendrieji vaikų reumatinių ligų etiopatogenezės, patomorfologijos 6<br />
ypatumai, klasifikacijos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos<br />
ypatumai. Imunoterapijos principai ir metodai<br />
2. Jaunatviniai idiopatiniai artritai: diagnostika, klinikinės formos, 8<br />
gydymas, reabilitacija, dispanserizacija<br />
3. Reaktyvūs artritai: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, 4<br />
reabilitacija, dispanserizacija<br />
4. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: diagnostika, klinikinės formos, 6<br />
gydymas, reabilitacija, dispanserizacija<br />
5. Vaskulitai: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija, 6<br />
dispanserizacija<br />
6. Retos vaikų reumatinės ligos: diagnostika, klinikinės formos, 4<br />
gydymas, reabilitacija, dispanserizacija<br />
7. Osteochondropatijos: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, 2<br />
reabilitacija, dispanserizacija<br />
8. Idiopatiniai judamojo aparato skausmai: diagnostika, diferenciacija, 4<br />
gydymas<br />
9. Judamojo aparato pažeidimai nereumatinių ligų metu 2<br />
Viso 42<br />
1. Bendrieji vaikų reumatinių ligų etiopatogenezės, patomorfologijos ypatumai, klasifikacijos,<br />
diagnostikos, gydymo ir profilaktikos ypatumai. Imunoterapijos principai ir metodai.<br />
Susipažįstama su pagrindiniais etiopatogenezės aspektais, imuniniais pokyčiais<br />
vaikų reumatinių ligų metu. Pateikiama šių ligų klasifikacija. Aptariami<br />
bendrieji diagnostikos, gydymo metodų, reabilitacijos ir dispanserizacijos<br />
principai. Susipažįstama su imunoterapijos svarba reumatinių ligų gydyme.<br />
2. Jaunatviniai idiopatiniai artritai: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija,<br />
dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su jaunatvinių idiopatinių artritų etiologija, patogeneze,<br />
paplitimu, klinikinėmis formomis. Aptariamas susirgimo dažnis įvairiose<br />
amžiaus grupėse, ligos klinikiniai požymiai ir laboratoriniai atskirų formų<br />
ypatumai. Susipažįstama su rentgenologiniais pokyčiais vaikų lėtinio artrito<br />
metu. Aptariami gydymo, reabilitacijos ir dispanserizacijos metodai.<br />
3. Reaktyvūs artritai: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija, dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su vaikų reaktyvaus artrito etologija, patogeneze, formomis,<br />
klinikiniais požymiais ir diagnostikos ypatumais. Aptariamas gydymas ir išeitys.<br />
4. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: diagnostika, klinikinės formos, gydymas,<br />
reabilitacija, dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su sisteminės raudonosios vilkligės, jaunatvinio<br />
dermatomiozito, sklerodermos, mišrios jungiamojo audinio ligos ir kitų<br />
70
sisteminių jungiamojo audinio ligų etologija, patogeneze, paplitimu,<br />
imunopatologija, klinikinėmis formomis, laboratorinių rodiklių pokyčiais,<br />
diferencine diagnostika. Aptariami gydymo, reabilitacijos ir dispanserizacijos<br />
metodai.<br />
5. Vaskulitai: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija, dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su vaikų vaskulitų klasifikacija, etiologija, patogeneze,<br />
patomorfologija, paplitimu. Aptariami dažniausių vaikų vaskulitų (Šionlein-<br />
Henocho purpuros, mazginio poliartrito, Vegenerio granulomatozės, Takajasu<br />
arterito ir kitų) klinikiniai požymiai, diferenciacija, diagnostikos, gydymo,<br />
reabilitacijos ir dispanserizacijos metodai bei išeitys.<br />
6. Retos vaikų reumatinės ligos: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija,<br />
dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su retų vaikų reumatinių ligų (Behčeto sindromo, sarkoidozės,<br />
periodinio karščiavimo sindromų ir kitų) etiopatogeneze, paplitimu, klinika,<br />
diagnostika, gydymu ir išeitimis.<br />
7. Osteochondropatijos: diagnostika, klinikinės formos, gydymas, reabilitacija,<br />
dispanserizacija.<br />
Susipažįstama su osteochondroparijų (osteochondrozių) formomis, klinika,<br />
rentgenodiagnostika, gydymo bei reabilitacijos principais ir išeitimis.<br />
8. Idiopatiniai judamojo aparato skausmai: diagnostika, diferenciacija, gydymas.<br />
Aptariami vaikų idiopatinio skausmo sindromų (augimo skausmų, fibromialgijos<br />
refleksinės simpatinės distrofijos, psichogeninių skausmų) atsiradimo priežastys,<br />
dažnis, klinikos ypatumai, diferenciacija bei gydymo metodai. Susipažįstama su<br />
gerybinio sąnarių hipermobilumo, padidinto krūvio ir kitais skausminiais<br />
sindromais, nesusijusiais su uždegimine judamojo aparato patologija.<br />
9. Judamojo aparato pažeidimai nereumatinių ligų metu.<br />
Susipažįstama su judamojo aparato pažeidimais nereumatinių sisteminių ligų<br />
(leukemijų, endokrininių susirgimų, intoksikacijų, imunodefictinių būklių ir<br />
kitų) metu, aptariami diferencinės diagnostikos, klinikos ypatumai bei gydymo<br />
principai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius<br />
bibliotekoje).<br />
1. A.Raugalė (red.) Vaikų ligos, II tomas, Vilnius, 2003.<br />
2. Cassidy Y.T., Petty R.E. Textbook of pediatric Rheumatology, 5 th Ed, W.B.Saunders,<br />
Philadelphia, 2005.<br />
3. A.Raugalė. Klinikinė pediatrijos farmakologija, Vilnius, 1997.<br />
4. Nelson. Textbook of Pediatrics, 15 edition, 1996.<br />
5. www.eMedicine.com – moksliniai straipsniai vaikų reumatologijos klausimais<br />
6. Periodinis žurnalas”Pediatrija<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:<br />
Rezidento dienyne žymimi kuruoti ligoniai ir stebėtų bei savarankiškai atliktų procedūrų<br />
skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose. Įvertinami skaityti pranešimai, referuota<br />
literatūra, ligonių pristatymai klinikinėse konferencijose.<br />
Už vaikų reumatologijos teorinių žinių įsisavinimą atsiskaitoma raštu (įskaita). Rezidento<br />
žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema.<br />
71
9. Rezidentūros bazė:<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė.<br />
10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):<br />
Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Vardas, pavardė Pedagoginis ir<br />
mokslo laipsnis<br />
Numatomas ciklas<br />
kuriam vadovaus<br />
1. Violeta Panavienė doc., dr. Vaikų<br />
reumatologija<br />
2. Marija Jakutovič - Vaikų<br />
reumatologija<br />
Profesinė kvalifikacija<br />
ir darbo stažas<br />
Vaikų ligų gydytoja,<br />
vaikų reumatologė, 35<br />
m.<br />
Vaikų ligų gydytoja,<br />
vaikų reumatologė, 25<br />
m.<br />
Parengė doc.Violeta Panavienė<br />
72
Vaikų ligų ir pulmonologijos tęstinės rezidentūros studijų programos planas<br />
penktiesiems mokymo metams<br />
Programos modulis Ciklo kodas Trukmė Kreditai Vieta<br />
Penktieji mokymo metai<br />
Vaikų kvėpavimo sitemos<br />
funkcinė diagnostika ir<br />
rentgenologija<br />
Pul-F/R 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
RTIUL<br />
Vaikų kvėpavimo takų Pul-B/Ch 2 mėn. 8 <strong>VU</strong>VL ChC<br />
endoskopija ir krūtinės<br />
chirurgija<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos Pul-S 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
pažeidimo sindromai<br />
Vaikų bendruomenėje<br />
įgytos kvėpavimo takų<br />
ligos<br />
Vaikų obstrukcinės ir<br />
lėtinės neinfekcinės<br />
kvėpavimo takų ligos<br />
Vaikų lėtinės pūlingos<br />
kvėpavimo takų ligos ir<br />
tuberkuliozė<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos<br />
intensyvioji terapija<br />
Pasirenkamieji ciklai<br />
(naujagimių ir kūdikių<br />
kvėpavimo funkcijos<br />
ištyrimas; vaikų klinikinė<br />
imunologija ir alergologija;<br />
orfaninė vaikų<br />
pulmonologija; lazerinė<br />
chirurgija pulmonologijoje;<br />
pulmonologinė reabilitacija)<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-B 2 mėn. 8 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-O 2 mėn. 8 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC<br />
Pul-TB/L 1 mėn. 4 VMUL BAPC,<br />
<strong>VU</strong>VL ChC,<br />
RTIUL<br />
Pul-I 1 mėn. 4 <strong>VU</strong>VL ChC,<br />
<strong>VU</strong>VL PC,<br />
VMUL BAPC<br />
Pul-P 1 mėn. 4 VMUL, <strong>VU</strong>VL,<br />
<strong>VU</strong>LSK, KMUK<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos funkcinė diagnostika ir rentgenologija<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos funkcinė diagnostika ir rentgenologija, ciklo kodas Pul-F/R<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 32 val., praktinė dalis 128 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Vaikų kvėpavimo sistemos antenatalinis ir 2<br />
73
postnatalinis vystymasis, bronchų ir segmentų<br />
topografinė anatomija, kvėpavimo sistemos<br />
struktūros ir funkcijos tarpusavio ryšys.<br />
2. Vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas<br />
(bazinis tūrinių ir greitinių verčių matavimas,<br />
bronchų išplėtimo ir fizinio krūvio mėginiai).<br />
Indikacijos, naudojama įranga, įvertinimas.<br />
3. Mažų vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas<br />
(bronchų rezistentiškumo tyrimas, kūno<br />
pletizmografija).<br />
4. Papildomas vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos<br />
ištyrimas (bronchų provokaciniai mėginiai, kosulio<br />
reflekso, iškvepiamo oro kondensato tyrimai).<br />
5. Įvairaus amžiaus vaikų krūtinės ląstos<br />
rentgenologinis ištyrimas. Kompiuterinė vaikų<br />
kvėpavimo sistemos tomografija. Indikacijos,<br />
naudojama įranga, įvertinimas.<br />
6. Papildomas neinvazyvus įvairaus amžiaus vaikų<br />
kvėpavimo sistemos struktūros ištyrimas<br />
(ultragarsinis tyrimas, magnetinis rezonansas).<br />
8<br />
6<br />
4<br />
8<br />
4<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos funkcinės diagnostikos ir rentgenologijos ciklas apima<br />
žmogaus kvėpavimo sistemos vystymąsi, įskaitant antenatalinį periodą, funkcinę ir<br />
morfologinę brandą, kvėpavimo sistemos struktūros ir funkcijos ypatumus įvairaus amžiaus<br />
vaikams, išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimą ir įvertinimą, diagnozuojant įvairias ligas ir<br />
kontroliuojant jų gydymą, kvėpavimo sistemos rentgenografiją ir kitus neinvazyvius<br />
kvėpavimo sistemos struktūros tyrimus, įskaitant kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį<br />
tyrimą ir magnetinį rezonansą.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti naujagimio ir skirtingo amžiaus vaikų kvėpavimo fiziologiją, mokėti įvertinti<br />
išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimą normoje ir sergant kvėpavimo sistemos liga, mokėti<br />
įvertinti bronchų išplėtimo, fizinio krūvio mėginius, bronchų provokacinį mėginį, mokėti<br />
įvertinti krūtinės ląstos rentgenogramą ir kompiuterinę tomogramą, plaučių ultragarsinį tyrimą<br />
ir magnetinio rezonanso tyrimą.<br />
Gebėti atlikti bazinį kvėpavimo funkcijos ištyrimą įvairaus amžaius vaikams, atlikti<br />
bronchų išplėtimo ir fizinio krūvio mėginius, bronchų rezistentiškumo tyrimą mažiems<br />
vaikams, ultargarsinį plaučių tyrimą.<br />
C. Mokymo(si) metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas vaikų pulmonologijos skyriuje – funkcinė diagnostika, rentgenologinis tyrimas,<br />
kompiuterinė tomografija ir kiti tyrimai, gaunamų tyrimo duomenų kompleksinis<br />
įvertinimas;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti instrumentinių tyrimų įsisavinimas,<br />
dalyvavimas visose skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
74
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko tyrimai kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta VMUL, <strong>VU</strong>VL ir RTIUL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Vaikų kvėpavimo sistemos antenatalinis ir postnatalinis vystymasis, bronchų ir<br />
segmentų topografinė anatomija, kvėpavimo sistemos struktūros ir funkcijos<br />
tarpusavio ryšys. Kvėpavimo sistemos filogenezė ir ontogenezė, bronchų bei alveoliu<br />
diferenciacija ir augimas postnataliniame periode, kritinis įvairių kvėpavimo sistemos<br />
dalių pažeidimo laikas, kvėpavimo sistemos ligų ankstyva profilaktika, kova prieš<br />
aktyvų ir pasyvų rūkymą. Bronchų ir plaučių segmentų topografinė anatomija,<br />
ankstyvo plaučių pažeidimo požymiai, regeneracijos ypatumai.<br />
2. Vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas (bazinis tūrinių ir greitinių verčių<br />
matavimas, bronchų išplėtimo ir fizinio krūvio mėginiai). Indikacijos, naudojama<br />
įranga, įvertinimas. Vaikų kvėpavimo ciklo mechanika, išorinio kvėpavimo<br />
funkcijos ištyrimas, spirometrų tipai ir spirometrijos atlikimo technika, tūrinės ir<br />
greitinės vertės. Restrikcinis ir obstrukcinis sindromai, išorinio kvėpavimo funkcijos<br />
rodmenų derinimas su klinikiniais ligos požymiais, diagnostinė išorinio kvėpavimo<br />
funkcijos tyrimo vertė.<br />
3. Mažų vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas (bronchų rezistentiškumo<br />
tyrimas, kūno pletizmografija). Kūdikių ir mažų vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos<br />
ištyrimas, gautų duomenų kintamumas, interpretavimo ypatumai, diagnostinė vertė.<br />
Bronchų rezistentiškumo, kūno pletizmografijos ir kiti tyrimai, nereikalaujantys<br />
tiriamojo sąmoningo dalyvavimo atliekant išorinio kvėpavimo funkcijos matavimus.<br />
4. Papildomas vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas (bronchų provokaciniai<br />
mėginiai, kosulio reflekso, iškvepiamo oro kondensato tyrimai). Papildomam<br />
vaikų kvėpavimo funkcijos ištyrimui naudojami bronchų provakaciniai mėginiai su<br />
metacholinu, histaminu, druskos tirpalu. Kosulio reflekso tyrimai su kapsaicinu,<br />
šiuolaikinės kosulio astmos diagnostikos galimybės. Bronchų provakaciniams<br />
mėginiams ir kosulio reflekso tyrimams naudojama įranga, atlikimo technika,<br />
įvertinimas. Iškvepiamo oro kondensato tyrimai, galimybė monitoruoti kvėpavimo<br />
takų alerginio uždegimo intensyvumą.<br />
5. Įvairaus amžiaus vaikų krūtinės ląstos rentgenologinis ištyrimas. Kompiuterinė<br />
vaikų kvėpavimo sistemos tomografija. Indikacijos, naudojama įranga,<br />
įvertinimas. Vaikų krūtinės ląstos, priedinių veido daubų rentgenologinis ištyrimas,<br />
segmentinė plaučių pažeidimo diagnostika, klinikinė interpretacija. Rentgenologinių<br />
75
pakitimų ryšys su išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimo duomenimis. Kompiuterinė<br />
tomografija, atlikimo technika, indikacijos, klinikinis gautų duomenų įvertinimas.<br />
6. Papildomas neinvazyvus įvairaus amžiaus vaikų kvėpavimo sistemos struktūros<br />
ištyrimas (ultragarsinis tyrimas, magnetinis rezonansas). Plaučių ultragarsinis<br />
ištyrimas (skysčio pleuros ertmėje, bronchektazinių pakitimų įvertinimas, plaučių<br />
kraujotakos doplerinis tyrimas). Vaikų kvėpavimo sistemos tyrimas magnetiniu<br />
rezonansu, indikacijos, diagnostinė vertė.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
7. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
8. Žmogaus fiziologija (Red. – Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H.) ISBN 9986-451-39-<br />
6. Kaunas: Kauno <strong>Medicinos</strong> universiteto leidykla, 1999. – 480 p. (bendr.: Abraitis R.,<br />
Cibas P., Gronow G., kt.)<br />
9. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668 p.<br />
10. Pediatric Imaging: Case Review. 1st Ed. (Eds. Ward R.J., Blickman H.). – St.Louis:<br />
Mosby Inc., 2005. – 410 p.<br />
11. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
12. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health<br />
in Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
13. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
14. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
15. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
16. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V.,<br />
Kėvalas R., Žilinskaitė V.)<br />
17. www.emedicine.com<br />
18. www.ersnet.org<br />
19. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
76
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL), Vilniaus miesto universitetinė ligoninė<br />
(VMUL), Vilniaus Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė<br />
(RTIUL).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Miglė Leonavičiūtė Klimantavičienė, dr., gydytoja<br />
pediatrė, darbo stažas 10 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 9 m., Elena<br />
Sučilienė, gydytoja pediatrė, darbo stažas 23 m., gydytoja vaikų ftiziatrė, darbo stažas 15 m.,<br />
ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 5 m., Violeta Radžiūnienė, gydytoja pediatrė,<br />
darbo stažas 10 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 8 m.<br />
Vaikų kvėpavimo takų endoskopija ir krūtinės chirurgija<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų kvėpavimo takų endoskopija ir krūtinės chirurgija, ciklo kodas Pul-B/Ch<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 64 val., praktinė dalis 256 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Endoskopinio vaikų kvėpavimo takų ištyrimo 4<br />
pagrindai: tyrimo įranga, indikacijos,<br />
kontraindikacijos, komplikacijos.<br />
2. Vaikų bronchoskopijos atlikimo technika. 10<br />
3. Bronchoalveolinis lavažas. Transbronchinė 8<br />
biopsija. Torakoskopija.<br />
4. Stridoras. Vaikų laringoskopija. 8<br />
5. Įgimtų ir įgytų trachėjos ir bronchų ligų<br />
6<br />
endoskopinė simptomatika, diagnostika ir gydymas.<br />
6. Kvėpavimo takų svetimkūnių ir jų sukeltų 6<br />
komplikacijų endoskopinė diagnostika ir gydymas.<br />
7. Sisteminių ligų ir nervų – raumenų ligų plaučių 4<br />
patologijos, endoskopinė diagnostika ir gydymas.<br />
8. Vaikų plaučių ir kvėpavimo takų ligų chirurginis<br />
gydymas: indikacijos, operacijų technika,<br />
6<br />
77
pooperacinė slauga, atokūs rezultatai.<br />
9. Vaikų kvėpavimo takų ir tarpuplaučio<br />
6<br />
kraujagyslinės displazijos. Vaikų plaučių ir<br />
tarpuplaučio cistinės displazijos.<br />
10. Vaikų plaučių ir tarpuplaučio navikai. 6<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų kvėpavimo kvėpavimo takų endoskopijos ir krūtinės chirurgijos ciklo<br />
endoskopijų poskyris apima viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų endiskopinę diagnostiką ir<br />
gydymą, laringoskopijos ir bronchoskopijos atlikimo įgūdžių formavimą, endoskopinę<br />
pagalbą, sergant įgimtomis ir įgytomis trachėjos ir bronchų ligomis, esant svetimkūniui<br />
kvėpavimo takuose, sergant sisteminėmis ir nervų – raumenų ligomis. Ciklo krūtinės<br />
chirurgijos poskyris apima vaikų plaučių ir kvėpavimo takų diagnostines chirurgines<br />
manipuliacijas ir chirurginį gydymą, kvėpavimo sistemos kraujagyslines ir cistines<br />
displazijas, plaučių ir tarpuplaučio navikus.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti įvairaus amžiaus vaikų endoskopinio ištyrimo techniką, indikacijas,<br />
kontraindikacijas, diagnostines endoskopines manipuliacijas sergant stridoru, įtariant įgimtas<br />
ar įgytas trachėjos ar bronchų anomalijas, sergant sisteminėmis ar nervų – raumenų ligomis,<br />
įtariant svetimkūnį kvėpavimo takuose, dažniausias chirurgiškai gydomas vaikų kvėpavimo<br />
sistemos ligas, priešoperacinę ir pooperacinę slaugą, narkozės principus atliekant diagnostines<br />
procedūras ar chirurginį gydymą įvairaus amžiaus vaikams, vaikų kvėpavimo sitemos cistinių<br />
ar kraujagyslinių displazijų, plaučių ir tarpuplaučio navikų diagnostiką ir gydymą.<br />
Gebėti atlikti vaikui diagnostinę laringoskopiją ir diagnostinę bronchoskopiją, mokėti<br />
įvertinti bronchoalveolinio lavažo, bronchų ir plaučių biopsijos duomenis.<br />
D. Mokymo(si) metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas specializuotuose vaikų chirurgijos ir/ar vaikų endoskopijų skyriuose –<br />
endoskopinės intervencijos ar chirurginio gydymo reikalaujančių vaikų kvėpavimo<br />
sistemos ligų diagnostika, priešoperacinė ir pooperacinė slauga, ;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti instrumentinių tyrimų įsisavinimas,<br />
dalyvavimas visose skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko ištyrimas kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta <strong>VU</strong>VL ir VMUL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
78
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Endoskopinio vaikų kvėpavimo takų ištyrimo pagrindai: tyrimo įranga,<br />
indikacijos, kontraindikacijos, komplikacijos. Bronchoskopų sandara, veikimas ir<br />
rūšys, dydžiai. Kita endoskopinė įranga, jos naudojimas bronchologijoje.<br />
Bronchoskopijų rūšys – rigidinė ir fibrooptinė, jų ypatumai ir pasirinkimo galimybės.<br />
2. Vaikų bronchoskopijos atlikimo technika. Bronchoskopijų indikacijos:<br />
absoliučios, reliatyvios, diagnostinės, terapinės. Kontraindikacijos, dažniausios<br />
komplikacijos. Vietinės ir bendrosios nejautros taikymas endoskopijoje. Friedell<br />
metodika. Ligonio paruošimas, padėtis. Bronchoskopinės manipuliacijos:<br />
laringoskopija, intubacija, bronchoskopo įvedimas į kvėpavimo takus, bronchų medžio<br />
apžiūra. Pagrindiniai anatominiai orientyrai. Normalaus ir patologinio endoskopinio<br />
vaizdo įvertinimas (gleivinės, spindžiai, sekretas).<br />
3. Bronchoalveolinis lavažas (BAL). Transbronchinė biopsija.<br />
Torakoskopija. Broncoalveolinio lavažo, transbronchinės biopsijos ir torakoskopijos<br />
indikacijos, atlikimo technika, gautų duomenų įvertinimas. Naujausi diagnostinės ir<br />
gydymosios endoskopijos metodai: endoskopinė ultrasonografija, endoskopinė lazerio<br />
terapija, tracheobronchinis stentavimas.<br />
4. Stridoras. Vaikų laringoskopija. Kvėpavimo takų obstrukcijos,<br />
pasireiškiančios stridoru, įvairovė. Įgimtas ir įgytas stridoras, endoskopinė<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas.<br />
5. Įgimtų ir įgytų trachėjos ir bronchų ligų endoskopinė simptomatika,<br />
diagnostika ir gydymas. Tracheomaliacija, kraujagysliniai žiedai, trachėjos stenozė –<br />
klasifikacija, diagnostika, diferencinė diagnostika. Tracheostomija, operacinis<br />
trachėjos stenozės gydymas. Bronchomaliacija, broncho aplazija, bronchų striktūros,<br />
bronchektazės.<br />
6. Kvėpavimo takų svetimkūnių ir jų sukeltų komplikacijų endoskopinė<br />
diagnostika ir gydymas. Svetimkūnių rūšys, aspiracijos priežastys ir mechanizmai.<br />
Svetimkūnių klinikinė, rentgenologinė ir endoskopinė diagnostika. Svetimkūnių<br />
šalinimo metodikos ir dažniausios nesėkmių priežastys. Ilgą laiką nepašalintų<br />
svetimkūnių sukeltos komplikacijos.<br />
7. Sisteminių ligų ir nervų – raumenų ligų plaučių patologijos, endoskopinė<br />
diagnostika ir gydymas. Granuliominių ligų (sarkoidozės, plaučių tuberkuliozės,<br />
Wegener granuliomatozės) bei cistinė fibrozės endoskopinė simptomatika ir<br />
diagnostika. Werdnig – Hofman spinalinės raumenų atrofijos, miopatijos, vaikų<br />
cerebrinio paralyžiaus endoskopinė simptomatika.<br />
8. Vaikų plaučių ir kvėpavimo takų ligų chirurginis gydymas: indikacijos,<br />
operacijų technika, pooperacinė slauga, atokūs rezultatai. Šiuolaikinis požiūris į<br />
vaikų kvėpavimo sistemos ligų chirurginį gydymą, mažai invazyvi chirurgija.<br />
Dažniausios chirurgiškai gydomos vaikų plaučių ligos, priešoperacinė ir pooperacinė<br />
slauga, atokūs gydymo rezultatai. Optimalaus gydymo metodo pasirinkimo principai.<br />
9. Vaikų kvėpavimo takų ir tarpuplaučio kraujagyslinės displazijos. Vaikų<br />
plaučių ir tarpuplaučio cistinės displazijos. Postyginio tarpo hemangioma ir<br />
limfangioma, trachėjos veninės ir limfinės displazijos, tarpuplaučio kraujagyslinės<br />
displazijos. Kraujagyslinių anomalijų endoskopinė, ultragarsinė, klinikinė ir<br />
rentgenologinė diagnostika, ryšys su odos kraujagyslinėmis anomalijomis.<br />
79
Medikamentinis, chirurginis ir lazerinis gydymas, kombinuotas kraujagyslinių<br />
anomalijų gydymas. Cistinių displazijų klasifikacija pagal lokalizaciją ir histologinę<br />
sandarą. Cistinių displazijų diagnostika, komplikacijos. Chirurginis gydymas.<br />
10. Vaikų plaučių ir tarpuplaučio navikai. Vaikų plaučių ir tarpuplaučio navikų<br />
epidemiologija, klasifikacija, diagnostika, diferencinė diagnostika. Trachėjos ir<br />
bronchų navikų endoskopinė simptomatika ir diagnostika. Chirurginis ir kombinuotas<br />
gydymas, dažniausios komplikacijos, atokūs rezultatai. Pseudonavikai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Vaikų ligos. I tomas (Red. – Raugalė A.). – Vilnius: Gamta, 2000. – 638 p.<br />
3. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2001. – 352 p.<br />
4. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V., Kėvalas<br />
R., Žilinskaitė V.)<br />
5. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668 p.<br />
6. Larynx, Trachea, Bronchi, Lungs and Esophagus (Ed. Bleustone D.). - London:<br />
Churchill Livingstone, 2003. – 475 p.<br />
7. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
8. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
9. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in<br />
Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
10. www.emedicine.com<br />
11. www.ersnet.org<br />
12. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
80
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Chirurgijos centras (<strong>VU</strong>VL ChC), Vilniaus miesto<br />
universitetinė ligoninė (VMUL).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Stanislovas Maknavičius, dr., gydytojas vaikų<br />
chirurgas, darbo stažas 40 m., ir gydytojas krūtinės chirurgas, darbo stažas 12 m., Jūratė<br />
Sakalinskienė, gydytoja pediatrė, darbo stažas 23 m., ir gydytoja vaikų chirurgė, darbo stažas<br />
22 m., Gintas Pošiūnas, gydytojas pediatras, darbo stažas 9 m., ir gydytojas vaikų chirurgas,<br />
darbo stažas 5 m.<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos pažeidimo sindromai<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos pažeidimo sindromai, ciklo kodas Pul-S<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 32 val., praktinė dalis 128 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Lėtinis kosulys. 4<br />
2. Viršutinių kvėpavimo takų ūminė obstrukcija. 8<br />
3. Apatinių kvėpavimo takų ūminė ir lėtinė<br />
10<br />
obstrukcija.<br />
4. Pakitusios išskyros iš kvėpavimo takų,<br />
6<br />
skrepliavimas.<br />
5. Kraujavimas iš kvėpavimo takų. 2<br />
6. Krūtinės skausmas. 2<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų kvėpavimo takų patologijos sindrominė diagnostika ir diferencinė diagnostika,<br />
diferencijavimas su kitų organizmo sistemų ligomis, imituojančiomis arba pasireiškiančiomis<br />
kvėpavimo sutrikimais, užsitęsusių, komplikuotų arba lėtinių kvėpavimo takų ligų<br />
diagnostika, į problemą orientuotų skrininginės diagnostikos ir gydymo algoritmų įvaldymas.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti įvairaus amžiaus vaikų infekcinių ir obstrukcinių kvėpavimo takų ligų<br />
etiopatogenezę ir jos sąlygotus kvėpavimo sutrikimo (negalios) sindromus, mokėti juos<br />
atskirti, įvertinti jų sunkumą ir diagnostinę vertę, mokėti išskirti svarbiausią sergančio vaiko<br />
problemą (klinikinį požymį ar tų požymių grupę) ir jos pagrindu paruošti diagnostikos ir<br />
gydymo algoritmus, įvaldyti alternatyvių diagnozių ekskliudavimo kelią.<br />
81
Gebėti atpažinti tipinius ir netipinius kvėpavimo sutrikimo sindromus įvairaus<br />
amžiaus vaikams, paruošti tyrimų planą ir atlikti diferencinę diagnostiką ilgai kosinčiam,<br />
skrepliuojančiam ar dūstančiam (švokščiančiam) vaikui taip pat vaikui, kuris skundžiasi<br />
kraujavimu iš kvėpavimo takų ar krūtinės skausmu.<br />
E. Mokymo(si) metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas specializuotuose pulmonologijos skyriuose – vaikų kvėpavimo sistemos ligų<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti tyrimų įsisavinimas, dalyvavimas visose<br />
skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko ištyrimas kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta VMUL ir <strong>VU</strong>VL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Lėtinis kosulys.<br />
2. Viršutinių kvėpavimo takų ūminė obstrukcija.<br />
3. Apatinių kvėpavimo takų ūminė ir lėtinė obstrukcija.<br />
4. Pakitusios išskyros iš kvėpavimo takų, skrepliavimas.<br />
5. Kraujavimas iš kvėpavimo takų.<br />
6. Krūtinės skausmas.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Vaikų ligos. I tomas (Red. – Raugalė A.). – Vilnius: Gamta, 2000. – 638 p.<br />
3. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2001. – 352 p.<br />
82
4. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
5. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
6. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V., Kėvalas<br />
R., Žilinskaitė V.)<br />
7. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668 p.<br />
8. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P., Smyth<br />
R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
9. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
10. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in<br />
Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
11. www.emedicine.com<br />
12. www.ersnet.org<br />
2. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus miesto universitetinė ligoninė (VMUL), Vilniaus universiteto vaikų ligoninės<br />
Pediatrijos centras (<strong>VU</strong>VL PC).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Sigitas Dumčius, dr., doc, gydytojas pediatras,<br />
darbo stažas 31 m., ir gydytojas vaikų pulmonologas, darbo stažas 11 m., Ieva Laimutė<br />
Indrėjaitytė, dr., lekt., gydytoja pediatrė, darbo stažas 38 m., gydytoja vaikų pulmonologė,<br />
darbo stažas 8 m., Miglė Leonavičiūtė Klimantavičienė, dr., gydytoja pediatrė, darbo stažas<br />
10 m., gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 9 m., Violeta Radžiūnienė, gydytoja<br />
83
pediatrė, darbo stažas 10 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 8 m., Regina<br />
Ėmužytė, dr., doc., gydytoja vaikų alergologė, darbostažas 25 m.<br />
Vaikų bendruomenėje įgytos kvėpavimo takų ligos<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų bendruomenėje įgytos kvėpavimo takų ligos, ciklo kodas Pul-B<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 64 val., praktinė dalis 256 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Vaikų kvėpavimo takų ligų epidemiologija. Vaikų 4<br />
pulmonologo ir pediatro / šeimos gydytojo sąveika<br />
pirminėje sveikatos priežiūroje.<br />
2. Dažnai sergantis vaikas. Kvėpavimo takų infekcinių 6<br />
ligų profilaktika vakcinomis. Vaiko imuninės<br />
sistemos ištyrimas, imunokorekcijos galimybės.<br />
3. Viršutinių kvėpavimo takų ūminės infekcijos 10<br />
(faringotonzilitas, ūminis vidurinės ausies<br />
uždegimas, sinusitis).<br />
4. Bendruomenėje įgyta vaikų pneumonija:<br />
12<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, sunkumo<br />
įvertinimas, indikacijos hospitalizacijai, gydymas,<br />
profilaktika. Atipinės pneumonijos.<br />
5. Pneumonijos komplikacijos (pleuritas, plaučių 10<br />
abscesas, kt.). Pneumotoraksas.<br />
6. Vaikų respiracinių infekcijų sukėlėjų laboratoriniai 8<br />
identifikavimo metodai. Bakterijų pasėlio paėmimo<br />
technika, tyrimo duomenų įvertinimas. Racionalios<br />
antibiotikų terapijos principai.<br />
7. Bakterijų rezistentiškumo formavimosi<br />
6<br />
mechanizmai ir jų įveikimo keliai. Penicilinui ir / ar<br />
makrolidams rezistentiško pneumokoko<br />
epidemiologija. MRSA.<br />
8. Vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų<br />
infekcijų gydymo algoritmai. Racionalios<br />
antibiotikų terapijos samprata.<br />
8<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Bendruomenėje įgytų vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcinių susirgimų<br />
etiologinė diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, infekcijos ir alergijos ryšys, tipinis<br />
ir atipinis kvėpavimo takų infekcijos sindromai, racionalios antibiotikų terapijos principai,<br />
antibiotikams rezistentiškų sukėlėjų atsiradimo priežastys ir bakterijų rezistentiškumo<br />
84
įveikimo keliai, ūminės virusinės respiracinės infekcijos ir jos komplikacijų, vidurinės ausies<br />
uždegimo, faringotonzilito, sinusito, bronchito, bendruomenėje įgytos vaikų pneumonijos ir<br />
jos komplikacijų diagnostika ir gydymas, pneumonija sergant respiracine alergoze.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti įvairaus amžiaus vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcinių ligų<br />
etiologiją, diagnostiką, diferencinę diagnostiką, vaikų bakteriologinio ištyrimo būdus, ligos<br />
sunkumo įvertinimą, empirinį antibakterinį gydymą namuose ir sunkių (bendruomenėje įgytų<br />
bei hospitalinių) pneumonijų gydymą ligoninėje, racionalios antibiotikų terapijos principus,<br />
pneumonijos komplikacijas, pleurito diagnostiką ir gydymą, bakterijų rezistentiškumo<br />
formavimosi prevenciją, MRSA infekcijos gydymo principus, reabilitacinį gydymą.<br />
Gebėti paimti pasėlį (skreplių, sekreto iš nosiaryklės) kvėpavimo takų infekcijos<br />
etiologijai nustatyti, įvertinti bakteriologinio tyrimo rezultatus, įvaldyti pneumonijos<br />
etiologinę diagnostiką pagal paciento amžių ir vyraujančius simptomus, mokėti įvertinti<br />
pneumonija sergančio vaiko būklės sunkumą, sudaryti gydymo ir slaugos planą bendruomeje<br />
įgyta pneumonija sergančiam vaikui (pneumonijos sukėlėjas jautrus arba rezistentiškas pirmo<br />
paisrinkimo antibiotikams).<br />
F. Mokymo(si) metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas specializuotuose pulmonologijos skyriuose – vaikų kvėpavimo sistemos ligų<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti tyrimų įsisavinimas, dalyvavimas visose<br />
skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko ištyrimas kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta VMUL ir <strong>VU</strong>VL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Vaikų kvėpavimo takų ligų epidemiologija. Vaikų pulmonologo ir pediatro / šeimos<br />
gydytojo sąveika pirminėje sveikatos priežiūroje.<br />
2. Dažnai sergantis vaikas. Kvėpavimo takų infekcinių ligų profilaktika vakcinomis.<br />
Vaiko imuninės sistemos ištyrimas, imunokorekcijos galimybės.<br />
3. Viršutinių kvėpavimo takų ūminės infekcijos (faringotonzilitas, ūminis vidurinės<br />
ausies uždegimas, sinusitis).<br />
85
4. Bendruomenėje įgyta vaikų pneumonija: diagnostika, diferencinė diagnostika,<br />
sunkumo įvertinimas, indikacijos hospitalizacijai, gydymas, profilaktika. Atipinės<br />
pneumonijos.<br />
5. Pneumonijos komplikacijos (pleuritas, plaučių abscesas, kt.). Pneumotoraksas.<br />
6. Vaikų respiracinių infekcijų sukėlėjų laboratoriniai identifikavimo metodai.<br />
Bakterijų pasėlio paėmimo technika, tyrimo duomenų įvertinimas. Racionalios<br />
antibiotikų terapijos principai.<br />
7. Bakterijų rezistentiškumo formavimosi mechanizmai ir jų įveikimo keliai.<br />
Penicilinui ir / ar makrolidams rezistentiško pneumokoko epidemiologija. MRSA.<br />
8. Vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų gydymo algoritmai.<br />
Racionalios antibiotikų terapijos samprata.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Vaikų ligos. I tomas (Red. Raugalė A.). – Vilnius: Gamta, 2000. – 638 p.<br />
3. Alerginio rinito, bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir<br />
gydymo vadovas. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos pirminės sveikatos<br />
priežiūros gydytojams (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-682-14-0. Vilnius: Eugrimas,<br />
2005. – 60 p. (bendr.: Zolubas M., Ėmužytė R., Kasiulevičius V., Šapoka V., Usonis<br />
V., van Schayck O.)<br />
4. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
5. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
6. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V., Kėvalas<br />
R., Žilinskaitė V.)<br />
7. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668<br />
p.<br />
8. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
9. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
10. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in<br />
Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
11. www.emedicine.com<br />
13. www.ersnet.org<br />
14. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
86
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus miesto universitetinė ligoninė (VMUL), Vilniaus universiteto vaikų ligoninės<br />
Pediatrijos centras (<strong>VU</strong>VL PC).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Sigitas Dumčius, dr., doc, gydytojas pediatras,<br />
darbo stažas 31 m., ir gydytojas vaikų pulmonologas, darbo stažas 11 m., Ieva Laimutė<br />
Indrėjaitytė, dr., lekt., gydytoja pediatrė, darbo stažas 38 m., gydytoja vaikų pulmonologė,<br />
darbo stažas 8 m., Miglė Leonavičiūtė Klimantavičienė, dr., gydytoja pediatrė, darbo stažas<br />
10 m., gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 9 m., Violeta Radžiūnienė, gydytoja<br />
pediatrė, darbo stažas 10 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 8 m., Vanda<br />
Ktriukienė, gydytoja pediatrė, darbo stažas 31 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo<br />
stažas 5 m.<br />
Vaikų obstrukcinės ir lėtinės neinfekcinės kvėpavimo takų ligos<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų respiracinės alergozės ir kitos lėtinės neinfekcinės kvėpavimo takų ligos, ciklo kodas Pul-O<br />
2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 64 val., praktinė dalis 256 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos – 6<br />
kaip jas taikyti kasdieninėje praktikoje.<br />
2. Paveldimumas ir lėtinės neinfekcinės vaikų 8<br />
kvėpavimo takų ligos. Vaikų įgimtos plaučių ligos.<br />
3. Obstrukcinis ir infekcinis vaikų kvėpavimo takų 4<br />
pažeidimo sindromai.<br />
4. Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ūminės 8<br />
87
obstrukcijos diferencinė diagnostika ir gydymas.<br />
5. Vaikų “nosies – plaučių” ir “odos – plaučių”<br />
sindromai. Alerginio nuolatinio ir sezoninio rinito<br />
bei atopinio dermatito diagnostika ir gydymas.<br />
6. Bronchų astmos diagnostika įvairaus amžiaus<br />
vaikams, astmos fenotipai. Odos alerginiai mėginiai<br />
ir kiti diagnostiniai alergijos testai.<br />
7. Bronchų astmos paūmėjimo gydymas namuose ir<br />
ligininėje, astminė būklė. Ilgalaikis pakopinis<br />
astmos gydymas. Aerozolinė terapija. Specifinė<br />
imunoterapija.<br />
8. Orfaninės vaikų plaučių ligos (plaučių<br />
hemosiderozė, difuzinė pneumofibrozė, pirminė<br />
ciliarinė diskinezija, kt.)<br />
8<br />
10<br />
12<br />
8<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų įvairios etiologijos ūminės kvėpavimo takų obstrukcijos (respiracinė infekcija,<br />
respiracinės alergozės) ir lėtinių neinfekcinių kvėpavimo takų ligų diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika ir gydymas, viršutinių kvėpavimo takų ūminės obstrukcijos (stenozuojantis<br />
laringitas, epiglotitas, bakterinis tracheitas) bei apatinių kvėpavimo takų ūminės obstrukcijos<br />
(bronchų astmos paūmėjimas, obstrukcinis bronchitis, bronchiolitas), jų diferencinė<br />
diagnostika ir gydymas, alergijos “maršas” (bronchų astma – alerginis rinitas – atopinis<br />
dermatitas), odos alerginiai mėginiai ir kiti alergiją patvirtinantys testai, retos vaikų<br />
kvėpavimo sistemos ligos.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti obstrukcinių vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligų diagnostiką,<br />
diferencinę diagnostiką ir gydymą, bronchų astmos diagnostiką įvairaus amžiaus vaikams,<br />
vaistus bronchų astmos ilgalaikiam ir paūmėjimo gydymui, pagalbines priemones<br />
antiastminiams vaistams inhaliuoti, alergologinį astma sergančio vaiko ištyrimą (odos<br />
alerginiai mėginiai, specifiniai IgE, kt.), alerginio rinito ir atopinio dermatito diagnostiką ir<br />
gydymą, įgimtų ir / ar orfaninių vaikų kvėpavimo sistemos ligų skrininginę diagnostiką ir<br />
gydymo principus, lėtine kvėpavimo takų liga sergančio vaiko ilagalaikę priežiūrą,<br />
reabilitaciją.<br />
Gebėti naudoti kasdienėje praktikoje įrodymais pagrįstas vaikų kvėpavimo takų ligų<br />
diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, atlikti ir įvertinti odos alerginius mėginius su<br />
standartinių alergenų bloku, tinkamai pasirinkti ir naudoti pagalbines priemones<br />
antiastminiams vaistams inhaliuoti (tarpines, aerozolinius vaistų purkštuvus), mokėti astmos<br />
ir kitų alerginių ligų specifinę imunoterapiją.<br />
G. Mokymo(si) metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas specializuotuose pulmonologijos skyriuose – vaikų kvėpavimo sistemos ligų<br />
diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti tyrimų įsisavinimas, dalyvavimas visose<br />
skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
88
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko ištyrimas kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta VMUL ir <strong>VU</strong>VL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos – kaip jas taikyti kasdieninėje praktikoje.<br />
2. Paveldimumas ir lėtinės neinfekcinės vaikų kvėpavimo takų ligos. Vaikų įgimtos<br />
plaučių ligos.<br />
3. Obstrukcinis ir infekcinis vaikų kvėpavimo takų pažeidimo sindromai.<br />
4. Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ūminės obstrukcijos diferencinė diagnostika<br />
ir gydymas.<br />
5. Vaikų “nosies – plaučių” ir “odos – plaučių” sindromai. Alerginio nuolatinio ir<br />
sezoninio rinito bei atopinio dermatito diagnostika ir gydymas.<br />
6. Bronchų astmos diagnostika įvairaus amžiaus vaikams, astmos fenotipai. Odos<br />
alerginiai mėginiai ir kiti diagnostiniai alergijos testai.<br />
7. Bronchų astmos paūmėjimo gydymas namuose ir ligininėje, astminė būklė. Ilgalaikis<br />
pakopinis astmos gydymas. Aerozolinė terapija. Specifinė imunoterapija.<br />
8. Orfaninės vaikų plaučių ligos (plaučių hemosiderozė, difuzinė pneumofibrozė,<br />
pirminė ciliarinė diskinezija, kt.).<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Vaikų ligos. I tomas (Red. Raugalė A.). – Vilnius: Gamta, 2000. – 638 p.<br />
3. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
4. Alerginio rinito, bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir<br />
gydymo vadovas. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos pirminės sveikatos<br />
priežiūros gydytojams (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-682-14-0. Vilnius: Eugrimas,<br />
2005. – 60 p. (bendr.: Zolubas M., Ėmužytė R., Kasiulevičius V., Šapoka V., Usonis<br />
V., van Schayck O.)<br />
89
5. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
6. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V., Kėvalas<br />
R., Žilinskaitė V.)<br />
7. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668<br />
p.<br />
8. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
9. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
10. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in<br />
Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
11. www.emedicine.com<br />
12. www.ersnet.org<br />
13. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus miesto universitetinė ligoninė (VMUL), Vilniaus universiteto vaikų ligoninės<br />
Pediatrijos centras (<strong>VU</strong>VL PC).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Sigitas Dumčius, dr., doc, gydytojas pediatras,<br />
darbo stažas 31 m., ir gydytojas vaikų pulmonologas, darbo stažas 11 m., Regina Ėmužytė,<br />
dr., doc., gydytoja vaikų alergologė, darbo stažas 25 m., Violeta Radžiūnienė, gydytoja<br />
pediatrė, darbo stažas 10 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 8 m., Vanda<br />
Ktriukienė, gydytoja pediatrė, darbo stažas 31 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo<br />
stažas 5 m.<br />
90
Vaikų lėtinės pūlingos kvėpavimo takų ligos ir tuberkuliozė<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų lėtinės pūlingos kvėpavimo takų ligos ir tuberkuliozė, ciklo kodas Pul-TB/L<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 32 val., praktinė dalis 128 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Tuberkuliozės profilaktika. BCG vakcinacija. 2<br />
Mantoux mėginys.<br />
2. Latentinė tuberkuliozės infekcija. 4<br />
3. Vaikų plaučių tuberkuliozė. Pleuros empiema. 8<br />
4. Tuberkuliozinis meningitas ir kitos<br />
6<br />
ekstrapulmoninės tuberkuliozės formos.<br />
5. Tiesiogiai kontroliuojamas vaikų tuberkuliozės 6<br />
gydymas. Dauginio atsparumo vaistams<br />
tuberkuliozės diagnostika ir gydymas.<br />
6. Vaikų lėtinės pūlingos kvėpavimo takų ligos<br />
(cistinė fibrozė, bronchektazinė liga).<br />
6<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų lėtinių pūlingų kvėpavimo takų ligų (cistinės fibrozės, bronchektazinės ligos) ir<br />
tuberkuliozės diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas, vaikų tuberkuliozės formos,<br />
latentinė tuberkuliozės infekcija, tuberkuliozinis meningitis ir kitos ekstrapulmoninės<br />
tuberkuliozės formos, pleuros empiema, tiesiogiai kontroliuojamas vaikų tuberkuliozės<br />
gydymas DOTS, dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės diagnostika ir gydymas,<br />
specifinė ir nespecifinė tuberkuliozės profilaktika.<br />
B. Mokymo tikslai:<br />
Išmanyti vaikų tuberkuliozės epidemiologiją Lietuvoje, pagrindinius tuberkuliozės<br />
plitimo kelius ir tuberkuliozės profilaktiką, vakcinacijos kalendorių, BCG vakcinacijos<br />
komplikacijas ir jų gydymo principus, žinoti įvairių formų vaikų tuberkuliozės diagnostiką ir<br />
gydymą, dauginio rezistentiškumo tuberkuliozės atsiradimo priežastis ir gydymo principus,<br />
latentinės tuberkuliozės infekcijos diagnostiką ir gydymą, tuberkuliozinio meningito<br />
diagnostiką, diferencinę diagnostiką ir gydymą, kitų organų (kaulų, akių, pilvaplėvės ir<br />
pasaitų limfmazgių, kt.) tuberkuliozės diagnostiką ir gydymo principus, žinoti lėtinių pūlingų<br />
kvėpavimo takų ligų (cistinės fibrozės, bronchektazinės ligos) diagnostiką, diferencinę<br />
diagnostiką, ilgalaikį gydymą ir slaugą.<br />
Gebėti atlikti ir įvertinti Mantoux mėginį, atlikti BCG skiepyjimą ir įvertinti BCG<br />
randelį, bakterioskopinius tyrimus (RAB paieška), pasėlius dėl Mycobacterium tuberculosis,<br />
įvertinti imunologinių tuberkuliozės tyrimų rezultatus, mokėti organizuoti tiesiogiai<br />
kontroliuojamą sergančiųjų tuberkulioze vaikų gydymą, pildyti tuberkuliozės registro formas.<br />
12. Mokymo(si) metodai:<br />
91
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
darbas specializuotuose pulmonologijos ir vaikų ftiziatrijos skyriuose – vaikų<br />
kvėpavimo sistemos lėtinių pūlingų ligų ir tuberkuliozės diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymas;<br />
programoje numatytų savarankiškai atlikti tyrimų įsisavinimas, dalyvavimas visose<br />
skyriuje atliekamose diagnostinėse procedūrose ir intervencijose;<br />
ligonių tyrimų pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas šiuolaikinių kvėpavimo sistemos<br />
tyrimų tema bei viešas pristatymas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko ištyrimas kartu su skyriaus gydytoju ir/ar<br />
rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas vyksta<br />
vyksta RTIUL, VMUL ir <strong>VU</strong>VL.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko kvėpavimo sistemos funkcinio ir neinvazinio morfologinio ištyrimo tema ir<br />
įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys).<br />
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Tuberkuliozės profilaktika. BCG vakcinacija. Mantoux mėginys. Tuberkuliozės<br />
epidemiologija Lietuvoje. Sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys. Tuberkuliozė<br />
kaip socialinė liga. Specifinė ir nespecifinė tuberkuliozės profilaktika. BCG<br />
vakcinacijos indikacijos ir kontraindikacijos, dažniausios komplikacijos.<br />
2. Latentinė tuberkuliozės infekcija. Tuberkulino mėginio indikacijos, reakcijos į<br />
tuberkuliną įvertinimas, su tuberkulioze nesusijusios būklės dėl kurių reakcija į<br />
tuberkuliną padidėja arba sumažėja, latentinės tuberkuliozės infekcijos diagnostika ir<br />
gydymas, povakcininės ir infekcinės reakcijos į tuberkuliną diferencinė diagnostika,<br />
naujausių imunologinių tyrimų reikšmė iagnozuojant latentinę tuberkuliozės infekciją,<br />
dispanserizacija.<br />
3. Vaikų plaučių tuberkuliozė. Pleuros empiema. Pirminės vaikų kvėpavimo organų<br />
tuberkuliozės diagnostika, skreplių pasėliai ir jų reikšmė vaikų tuberkuliozės<br />
diagnostikai, radiologinė tuberkuliozės diagnostika, vaikų tuberkuliozės diagnostikos<br />
algoritmai, tarpuplaučių limfmazgių tuberkuliozė, pirminis tuberkuliozės kompleksas,<br />
komplikuota pirminė tuberkuliozė, antrinė vaikų ir paauglių tuberkuliozė, infiltracinė<br />
plaučių tuberkuliozė, miliarinė plaučių tuberkuliozė, tuberkuliozinis pleuritas ir<br />
pleuros empiema.<br />
4. Tuberkuliozinis meningitas ir kitos ekstrapulmoninės tuberkuliozės formos.<br />
Tuberkuliozinio meningito diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas, kitos<br />
ekstrapulmoninės tuberkuliozės (kaulų, akių, pilvaplėvės ir pasaitų limfmazgių, kt.)<br />
tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo principai.<br />
5. Tiesiogiai kontroliuojamas vaikų tuberkuliozės gydymas. Dauginio atsparumo<br />
vaistams tuberkuliozės diagnostika ir gydymas. Vaikų tuberkuliozės gydymas,<br />
pirmo pasirinkimo vaistai nuo tuberkuliozės, prieštuberkuliozinių vaistų pašalinis<br />
92
poveikis, tuberkuliozės gydymo kategorijos, DOTS gydymas ir jo rezultatų<br />
įvertinimas, dispanserizacija, antro pasirinkimo vaistai nuo tuberkuliozės, dauginio<br />
atsparumo vaistams tuberkuliozės atsiradimo priežastys, diagnostika ir gydymas.<br />
6. Vaikų lėtinės pūlingos kvėpavimo takų ligos (cistinė fibrozė, bronchektazinė<br />
liga). Vaikų lėtinių pūlingų kvėpavimo takų ligų diagnostika, diferencinė diagnostika<br />
ir gydymas. Cistinės fibrozės etiologija, diagnostikos algoritmas, gydymas, ilgalaikė<br />
slauga ir prognozė. Įgimtos ir įgytos vaikų bronchektazės, diagnostika, diferencinė<br />
diagnostika, gydymas, ilgalaikė mukocilijinio klirenso gerinimo ir kontrolės<br />
programa. Lėtinės P.aeruginosa ir B.cepacia infekcijos gydymas. Lėtine kvėpavimo<br />
takų liga sergančio vaiko reabilitacija. Plaučių transplantacija.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European Respiratory<br />
Society Long Range Planning Committee & European Board of Paediatrics Publ. –<br />
Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Šlapkauskaitė D. Vaikų tuberkuliozė. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1997. – 100 p.<br />
3. Miškinis T. Tuberkuliozės kursas saviruošai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,<br />
1996. – 178 p.<br />
4. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V., Kėvalas<br />
R., Žilinskaitė V.)<br />
5. Crofton J., Horne N., Miller F. Clinical Tuberculosis. – London: Macmillan Education<br />
Ltd., 1999. – 222 p.<br />
6. Diagnostic Atlas of Intrathoracic Tuberculosis in Children (Ed. Gie R.). – IUATLD<br />
Publ., 2003. – 58 p.<br />
7. Pathology of the Lungs (Ed. Corrin B.). – London: Churchill Livingstone, 2000. – 668<br />
p.<br />
8. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
9. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th Ed. (Eds. Nelson W. E., Behrman R. E.). –<br />
Philadelphia: W.B.Saunders, 2003. – 2200 p.<br />
10. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in<br />
Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
11. www.emedicine.com<br />
12. www.ersnet.org<br />
13. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
93
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė (RTIUL), Vilniaus<br />
miesto universitetinė ligoninė (VMUL), Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Sigitas Dumčius, dr., doc, gydytojas pediatras,<br />
darbo stažas 31 m., ir gydytojas vaikų pulmonologas, darbo stažas 11 m., Ieva Laimutė<br />
Indrėjaitytė, dr., lekt., gydytoja pediatrė, darbo stažas 38 m., gydytoja vaikų pulmonologė,<br />
darbo stažas 8 m., Elena Sučilienė, gydytoja pediatrė, darbo stažas 23 m., gydytoja vaikų<br />
ftiziatrė, darbo stažas 15 m., ir gydytoja vaikų pulmonologė, darbo stažas 5 m.<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos intensyvioji terapija<br />
1. Ciklo pavadinimas:<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos intensyvioji terapija, ciklo kodas Pul-I<br />
2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (1 mėn.)<br />
3. Ciklo trukmė:<br />
Teorinė dalis (paskaitos ir seminarai) 32 val., praktinė dalis 128 val.<br />
Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.<br />
1 2 3<br />
1. Naujagimių ir vaikų gaivinimas. 4<br />
2. Bendroji, regioninė ir vietinė nejautra vaikų 4<br />
amžiuje. Inhaliacinių, intraveninių anestetikų ir<br />
raumenų relaksantų naudojimas įvairaus amžiaus<br />
vaikams.<br />
3. Naujagimių ir vaikų ūminis kvėpavimo<br />
6<br />
nepakankamumas. Ūminis respiracinio distreso<br />
sindromas. Deguonies terapija.<br />
4. Hemodinamikos nestabilumas ir šokas. Ūminiai 4<br />
homeostazės ir metabolizmo sutrikimai ir jų<br />
korekcijos principai.<br />
5. Dirbtinė plaučių ventiliacija: indikacijos, atlikimo 10<br />
technika, dažniausios komplikacijos. Ventiliacijos<br />
ir dujų apykaitos monitoringas.<br />
6. Širdies ligų sąlygotas ūminis arba lėtinis vaikų<br />
kvėpavimo nepakankamumas. Įgimtos širdies ydos,<br />
4<br />
94
hemodinamikos sutrikimai, jų įvertinimas ir<br />
koregavimo principai.<br />
4. Ciklo turinys, tikslai ir mokymo metodai.<br />
A. Ciklo turinys:<br />
Vaikų kvėpavimo sistemos intensyviosios terapijos ciklas apima naujagimio ir vaiko<br />
gaivinimą, ūminio kvėpavimo nepakankamumo, sukelto vaiko plaučių ar širdies patologijos,<br />
diagnostiką ir gydymą, vaikų anesteziologijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos teorinius<br />
pagrindus ir praktinių įgūdžių ugdymą.<br />
B. Ciklo tikslai:<br />
Išmanyti naujagimio ir vaiko gaivinimą, žinoti įvairaus amžiaus vaikų deguonies<br />
apykaitos ypatumus, greitai atpažinti, įvertinti bei gydyti įvairios kilmės ūminį kvėpavimo<br />
nepakankamumą, hemodinamikos nestabilumą ir šoką, ūminius homeostazės bei metabolizmo<br />
sutrikimus, gyvybei grėsmingus vaikų nelaimingus atsitikimus – apsinuodijimus, anafilaksiją<br />
ir kitus, išmanyti neinvazinį hemodinamikos, kvėpavimo, smegenų veiklos ir metabolizmo<br />
monitoringą, įsisavinti vaikų anesteziologijos bei dirbtinės plaučių ventiliacijos pagrindus;<br />
Gebėti teikti pagalbą ūminio kvėpavimo nepakankamumo, šoko atveju, mokėti<br />
punktuoti periferines venas, atlikti liumbalinę punkciją, intubuoti vaiką, apskaičiuoti<br />
sergančio vaiko skysčių poreikį ir paskirti lašinę infuziją, taikyti įvairius deguonies terapijos<br />
ir kitus kvėpavimo nepakankamumo gydymo metodus.<br />
C. Mokymo metodai:<br />
Paskaitos, seminarai, gydytojų tobulinimosi kursai, savarankiškas mokslinės<br />
literatūros studijavimas, mokslo tiriamasis darbas. Trumpas mokymosi metodų aprašas:<br />
<br />
darbas vaikų intensyviosios terapijos skyriuje – sindrominė diagnostika ir gydymas,<br />
etiologinė diagnostika ir gydymas, nuolatinis vaiko būklės ir gyvybinių funkcijų<br />
stebėjimas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas;<br />
programoje numatytų atlikti savarankiškai procedūrų įsisavinimas, dalyvavimas<br />
visose skyriuje atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir<br />
intervencijose;<br />
<br />
<br />
<br />
gydomų ligonių pristatymai skyriaus vizitacijose ir bendrose klinikų konferencijose su<br />
teoriniu pristatomos patologijos pagrindimu ir diferenciacija;<br />
medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas<br />
teorinių seminarų temas;<br />
mokslinis darbas (pranešimas gydytojams rezidentams skirtoje konferencijoje arba<br />
referatas / straipsnis ciklo pradžioje pasirinkta tema).<br />
D. Įgūdžių ir gebėjimų formavimas:<br />
Kvėpavimo sistemos liga sergančio vaiko gydymas ir slauga kartu su skyriaus<br />
gydytoju ir/ar rezidentūros vadovu arba savarankiškai. Praktinių įgūdžių ir gebėjimų<br />
formavimas vyksta vyksta VMUL ir <strong>VU</strong>VL vaikų ir naujagimių intensyviosios terapijos<br />
skyriuose.<br />
E. Studijų pabaiga:<br />
Baigiamasis darbas – referatas / straipsnis (klinikinių atvejų aprašymas arba literatūros<br />
apžvalga) vaiko gaivinimo ir kvėpavimo sistemos intensyviosios terapijos tema ir įskaita raštu<br />
(testas, situacinis uždavinys).<br />
95
5. Teorinių dalių pavadinimai ir trumpi apibūdinimi.<br />
1. Naujagimio ir vaiko gaivinimas. Kvėpavimo takų praeinamumo palaikymas, skubi<br />
kvėpavimo takų pagalba, trachėjos intubacija ir jos rizika, tracheostomija, ilgalaikė<br />
intubacija; naujagimio gaivinimo principai, deguonies terapija ir stebėjimas,<br />
medikamentinė reanimacija; sunkiai sergančio naujagimio pagalbos organizavimas.<br />
2. Bendroji, regioninė ir vietinė nejautra vaikų amžiuje. Inhaliacinių, intraveninių<br />
anestetikų ir raumenų relaksantų naudojimas įvairaus amžiaus vaikams.<br />
Bendrosios anestezijos klinikinės stadijos, anesteziologinė anamnezė ir ligonio būklės<br />
įvertinimas. Vaiko paruošimas operacijai ar diagnostinei procedūrai narkozėje<br />
(bronchoskopija), inhaliacinių anestetikų parinkimas, premedikacija, trachėjos<br />
intubacija, nejautros palaikymas ir minitoriavimas, normalus pabudimas; regijoninės ir<br />
vietinės nejautros galimybės įvairaus amžiaus vaikams.<br />
3. Naujagimių ir vaikų ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Respiracinio distreso<br />
sindromas. Deguonies terapija. Naujagimių ir vyresnių vaikų ūminio kvėpavimo<br />
nepakankamumo priežastys, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo principai;<br />
kvėpavimo takų svetimkūniai, nudegimai, aspiracija, cheminis pneumonitas,<br />
skendimas, krūtinės ląstos trauma, sumušimas; kvėpavimo fizioterapija, kvėpavimo<br />
farmakoterapija, ekstrakorporinės kvėpavimo palaikymo galimybės.<br />
4. Hemodinamikos nestabilumas ir šokas. Ūminiai homeostazės ir metabolizmo<br />
sutrikimai ir jų korekcijos principai. Surfantanto sistema, hipoksinis / hiperkapninis<br />
kvėpavimo nepakankamumas – ventiliacija, perfuzija, dujų apykaita, šarmų rūgščių<br />
būklė, deguonies transportas, plaučių mechanika, kvėpavimo raumenų darbo<br />
sutrikimai, plaučių funkcijos testai, deguonies terapija (skyrimo sistemos); širdies<br />
darbas, deguonies transportas ir mikrocirkuliacija, augimo ir vystymosi ypatumai,<br />
hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis ir distribucinis šokai.<br />
5. Dirbtinė plaučių ventiliacija: indikacijos, atlikimo technika, dažniausios<br />
komplikacijos. Ventiliacijos ir dujų apykaitos monitoringas. Dirbtinė plaučių<br />
ventiliacija – indikacijos, įranga, ventilaivimo režimai, galimos komplikacijos, plaučių<br />
osciliacija, atpratinimo nuo ventiliatoriaus taisyklės, ventiliacija palaikant teigiamą<br />
slėgį iškvėpimo pabaigoje, slėgiu ir tūriu kontroliuojami aparatai ir įvairūs<br />
ventiliacijos rėžimai (IPPV, PEEP, SIMV, inversinio santykio, slėgio palaikymo,<br />
aukšto dažnio, atskirų plaučių), barotrauma, ventiliacijos ir dujų apykaitos<br />
monitoravimas.<br />
6. Širdies ligų sąlygotas ūminis arba lėtinis vaikų kvėpavimo nepakankamumas.<br />
Įgimtos širdies ydos, hemodinamikos sutrikimai, jų įvertinimas ir koregavimo<br />
principai. Širdies darbo, miokardo perfuzijos, deguonies transporto,<br />
mikrocirkuliacijos, endotelio ląstelių funkcijos rodikliai; neinvazinis hemodinamikos<br />
monitoriavimas; mechaninės ventiliacijos poveikis į hemodinamiką; ūminis kairės<br />
širdies nepakankamumas, plaučių embolija, miokardo infarktas, plautinė hipertenzija;<br />
dažniausių vaikų širdies ydų hemodinamika, priešoperacinė ir pooperacinė pagalba;<br />
EKG monitoravimo pagrindai.<br />
6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).<br />
Ciklas privalomas.<br />
7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas.<br />
96
1. Paediatric Respiratory Training in Europe: Syllabus and Centres. European<br />
Respiratory Society Long Range Planning Committee & European Board of<br />
Paediatrics Publ. – Brussels, 2002. – ISBN 1-904097-35-9. – 64 p.<br />
2. Žmogaus fiziologija (Red. – Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H.) ISBN 9986-451-39-<br />
6. Kaunas: Kauno <strong>Medicinos</strong> universiteto leidykla, 1999. – 480 p. (bendr.: Abraitis R.,<br />
Cibas P., Gronow G., kt.)<br />
3. Vaikų ligos. I tomas (Red. Raugalė A.). – Vilnius: Gamta, 2000. – 638 p.<br />
4. Valiulis A. Vaikų bronchų astma. Mokymo priemonė studentams medikams ir<br />
gydytojams rezidentams. ISBN 9986-536-91-8.Vilnius: Atkula, 2000. – 168 p.<br />
5. Lietuvos vaikų bronchų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-52-9.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 58 p. (bendr.: Vaidelienė L., Ėmužytė R., Kudzytė J.,<br />
Usonis V., Raugalė A., Bojarskas J., Kasiulevičius V., Žilinskaitė V., Kėvalas R.)<br />
6. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Įrodymais pagrįstos<br />
metodinės rekomendacijos gydytojams. (Red. – A.Valiulis) ISBN 9955-501-90-1.<br />
Vilnius: Eugrimas, 2005. – 32 p. (bendr.: Dumčius S., Narkevičiūtė I., Bush A.,<br />
Thomson A., Usonis V., Kaltenis P., Bojarskas J., Raugalė A., Misevičienė V.,<br />
Kėvalas R., Žilinskaitė V.)<br />
7. Forfar & Arneil’s Textbook of Pediatrics. Sixt Edition (Eds. McIntosh N., Helms P.,<br />
Smyth R.). – Edinburgh: Churchill Livingstone, 2003. – 1985 p.<br />
8. Antibiotics and the Lung (Eds. Cazzola M., Blasi F., Ewig S.). – ERSJ Publ., 2004.-<br />
ISBN 1-904097-32-4. – 267 p.<br />
9. European Lung White Book. The First Comprehensive Survey on Respiratory Health<br />
in Europe. – ERSJ Publ., 2003. – ISBN 1-904097-30-8. – 182 p.<br />
10. PedsCCM Index http://pedsccm.wistl.edu<br />
11. www.emedicine.com<br />
12. www.pulmonologija.lt<br />
8. Žinių ir gebėjimų įvertinimas.<br />
Už praktinį darbą mokymo ciklo metu rezidentas atsiskaito, pateikęs užpildytą ciklo<br />
dienyną. Rezidento dienyne aprašomi kuruoti ligoniai ir atliktos diagnostikos bei gydomo<br />
procedūros. Teorinės rezidento žinios ir praktoniai įgūdžiai vertinami 10 balų sistema įskaitos<br />
metu mokymo ciklo pabaigoje, kai rezidentas raštu atsako į rezidentūros arba ciklo vadovo<br />
pateiktus klausimus (testas / situacinis uždavinys). Sprendimas, kad rezidentas įgijo būtinus<br />
įgūdžius ar gebėjimus priimamas tuomet, kai rezidentas raštu patvirtina atliktą minimalų<br />
diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, o mokymo ciklo vadovas patvirtina, kad jos<br />
atliktos kokybiškai. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento<br />
dienyne aprašytų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus – 30%, 2) dalyvavimo ir<br />
pasisakymų teoriniuose seminaruose – 10%, 3) ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose<br />
ir vizitacijose – 10%, 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) – 10%, 5)<br />
įskaitos raštu (testas ir / ar situacinis uždavinys) – 40%. Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų<br />
gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto<br />
paskelbtą įskaitų laikymo grafiką.<br />
9. Rezidentūros bazės.<br />
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (<strong>VU</strong>VL) ir Vilniaus miesto universitetinė ligoninė<br />
(VMUL).<br />
10. Rezidento vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).<br />
97
Arūnas Valiulis, habil. dr., prof., gydytojas pediatras, darbo stažas 19 m., ir gydytojas<br />
vaikų pulmonologas, darbo stažas 13 m., Virginija Žilinskaitė, dr., doc., vaikų intensyviosios<br />
terapijos gydytoja, darbo stažas 25 metai, Nijolė Drazdienė, dr., doc., gydytoja neonatologė,<br />
darbo stažas 30 m., Valerijus Karmanovas, gydytojas anesteziologas – reanimatologas ,<br />
darbo stažas 20 m., ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas, darbo stažas 6 m., Arūnas<br />
Liubšys, dr., gydytojas neonatologas, darbo stažas 26 m.<br />
Parengė prof. Arūnas Valiulis<br />
98
Priedas P2. Rezidentūros programos dėstytojų ir rezidentų vadovų sąrašas<br />
Eil.<br />
nr.<br />
Vardas, pavardė<br />
Pedagoginis<br />
ir mokslo<br />
laipsnis<br />
Numatomas dėstyti<br />
dalykas ar ciklas,<br />
kuriam vadovaus<br />
Profesinė<br />
kvalifikacija ir<br />
darbo stažas<br />
Institucijos<br />
pavadinimas<br />
1 2 3 4 5<br />
<strong>VU</strong> dėstytojai<br />
1. Algimantas Raugalė prof.,<br />
habil.dr.<br />
2. Petras Kaltenis prof.,<br />
habil.dr.<br />
3. Vytautas Usonis prof.,<br />
habil.dr.<br />
4. Arūnas Valiulis prof.,<br />
habil.dr.<br />
Bendroji pediatrija,<br />
vaikų kardiologija<br />
Bendroji pediatrija,<br />
vaikų nefrologija<br />
Bendroji pediatrija,<br />
vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
F/R, Pul-B/Ch, Pul-S,<br />
Pul-I, Pul-B, Pul-O,<br />
Pul-Tb/L, Pul-P),<br />
vaikų pulmonologija<br />
ir ftiziatrija, bendroji<br />
pediatrija<br />
5. Nijolė Drazdienė doc., dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
I, Pul-P),<br />
neonatologija<br />
6. Vida Domarkienė lekt., dr. Vaikų infekcinės<br />
ligos<br />
7. Sigitas Dumčius doc., dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
S, Pul-B, Pul-O, Pul-<br />
TB/L), vaikų<br />
pulmonologija ir<br />
ftiziatrija<br />
8. Regina Ėmužytė doc., dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
S, Pul-O, Pul-Pas),<br />
vaikų alergologija<br />
Gydytojas<br />
pediatras 37 m.<br />
Gydytojas vaikų<br />
nefrologas, 44 m.<br />
Gydytojas<br />
pediatras 31 m.<br />
Gydytojas<br />
pediatras 19 m.,<br />
gydytojas vaikų<br />
pulmonologas<br />
13 m.<br />
Gydytoja<br />
neonatologė 30 m.<br />
Gydytoja pediatrė<br />
37 m.<br />
Gydytojas<br />
pediatras 31 m.,<br />
gydytojas vaikų<br />
pulmonologas 11<br />
m.<br />
Gydytoja<br />
alergologė ir<br />
klinikinė<br />
imunologė 25 m.,<br />
gydytoja vaikų<br />
alergologė 25 m.<br />
9. Jurgita Grikinienė - Vaikų neurologija Gydytoja pediatrė<br />
11 m., gydytoja<br />
vaikų neurologė 3<br />
m.<br />
99
10. Ieva<br />
Laimutė<br />
Indrėjaitytė<br />
lekt., dr.<br />
Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
S, Pul-B, Pul-TB/L),<br />
vaikų pulmonologija<br />
ir ftiziatrija<br />
11. Robertas Kemežys dr. Vaikų<br />
endokrinologija<br />
12. Odeta Kinčinienė - Vaikų ligos ir vaikų<br />
kardiologija,<br />
ultragarsinis širdies<br />
tyrimas, klinikinė<br />
kardiologija<br />
13. Sigita Lesinskienė dr. Vaikų ir paauglių<br />
psihiatrija<br />
Gydytoja<br />
pediatrė 38 m.,<br />
gydytoja vaikų<br />
pulmonologė 8 m.<br />
Gydytojas vaikų<br />
endokrinologas 12<br />
m.<br />
Gydytoja vaikų<br />
kardiologė 8 m.<br />
Gydytoja pediatrė<br />
35 m., gydytoja<br />
neonatologė 20 m.<br />
14. Violeta Panavienė doc., dr Vaikų reumatologija Gydytoja pediatrė,<br />
gydytoja vaikų<br />
reumatologė 35 m.<br />
15. Dainius Pūras doc., dr. Vaikų psichinė<br />
sveikata<br />
16. Lina Ragelienė doc., dr. Vaikų<br />
onkohematologija<br />
Gydytojas vaikų ir<br />
paauglių<br />
psichiatras 22 m.<br />
Gydytoja vaikų<br />
onkohematologė<br />
35 m.<br />
17. Odilija Rudzevičienė dr. Vaikų alergologija Gydytoja<br />
alergologė ir<br />
klinikinė<br />
imunologė, vaikų<br />
alergologė 15 m.<br />
18. Nijolė Šuliokienė - Vaikų alergologija Gydytoja alergologė<br />
ir klinikinė<br />
imunologė, vaikų<br />
alergologė 20 m.<br />
19. Kęstutis Trainavičius doc., dr. Vaikų chirurgija Gydytojas vaikų<br />
chirurgas 24 m.<br />
20. Vaidotas Urbonas doc., dr. Vaikų<br />
gastroenterologija<br />
21. Ramunė Urbonavičienė doc., dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
kardiologija,<br />
elektrokardiografija,<br />
Holterio<br />
monitoravimas,<br />
veloergometrija<br />
22. Virginija Žilinskaitė doc., dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
I, Pul-P), vaikų<br />
intensyvioji terapija<br />
Gydytojas vaikų<br />
gastroenterologas<br />
22 m.<br />
Gydytoja vaikų<br />
kardiologė 43 m.<br />
Vaikų<br />
intensyviosios<br />
terapijos<br />
gydytoja 25 m.<br />
100
Kitų institucijų, gydymo įstaigų dėstytojai<br />
1. Jūratė Cikanavičienė - Neonatologija Gydytoja<br />
neonatologė 20 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
2. Kastytis Gricius - Vaikų nefrologija Gydytojas<br />
urologas 37 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
3. Augustina Jankauskienė dr. Vaikų nefrologija Gydytoja vaikų<br />
nefrologė 23 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
4. Valerijus Karmanovas - Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
I, Pul-P)<br />
5. Vanda Kriukienė - Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
B, Pul-O), vaikų<br />
pulmonologija ir<br />
ftiziatrija<br />
Gydytojas<br />
anesteziologas<br />
reanimatologas<br />
20 m., vaikų<br />
intensyviosios<br />
terapijos<br />
gydytojas 6 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
Gydytoja<br />
pediatrė 31 m.,<br />
gydytoja vaikų<br />
pulmonologė 5<br />
m., VMUL<br />
6. Regina Kuzminskienė - Vaikų alergologija Gydytoja<br />
alergologė ir<br />
klinikinė<br />
imunologė, vaikų<br />
alergologė 30 m.,<br />
<strong>VU</strong>AL<br />
7. Miglė Leonavičiūtė<br />
Klimantavičienė<br />
dr.<br />
Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
F/R, Pul-S, Pul-B)<br />
Gydytoja pediatrė<br />
10 m., gydytoja<br />
vaikų pulmonologė<br />
9 m., <strong>VU</strong>VL<br />
8. Arūnas Liubšys dr. Neonatologija Gydytojas<br />
neonatologas 26 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
9. Stanislovas Maknavičius dr. Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
B/Ch)<br />
Gydytojas vaikų<br />
chirurgas 40 m.,<br />
gydytojas krūtinės<br />
chirurgas 12 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
10. Albina Našliūnienė - Neotologija Gydytoja pediatrė<br />
34 m., gydytoja<br />
neotologija 20 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
101
11. Gintas Pošiūnas - Vaikų chirurgija<br />
(Pul-B/Ch, Pul-P)<br />
Gydytojas<br />
pediatras 9 m.,<br />
vaikų chirurgas 5<br />
m., <strong>VU</strong>VL<br />
12. Rūta Praninskienė - Vaikų neurologija Gydytoja pediatrė<br />
10 m., gydytoja<br />
vaikų neurologė 6<br />
m., <strong>VU</strong>VL<br />
13. Violeta Radžiūnienė - Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
F/R, Pul-S, Pul-B,<br />
Pul-O)<br />
Gydytoja pediatrė<br />
10 m., gydytoja<br />
vaikų pulmonologė<br />
8 m., VMUL<br />
14. Angelė Raugalienė - Bendroji pediatrija,<br />
vaikų kardiologija<br />
Gydytoja pediatrė<br />
32 m., VMUL<br />
15. Virgilijus Sakalinskas dr. Otolaringologija Gydytojas<br />
otolaringologas 21<br />
m., <strong>VU</strong>VL<br />
16. Jūratė Sakalinskienė - Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
B/Ch)<br />
17. Elena Sučilienė - Vaikų ligos ir vaikų<br />
pulmonologija (Pul-<br />
F/R, Pul-TB/L, Pul-<br />
P), vaikų<br />
pulmonologija ir<br />
ftiziatrija<br />
Gydytoja<br />
pediatrė 23 m.,<br />
gydytoja vaikų<br />
chirurgė 22 m.,<br />
<strong>VU</strong>VL<br />
Gydytoja<br />
pediatrė 23 m.,<br />
vaikų ftiziatrė 15<br />
m., vaikų<br />
pulmonologė 5<br />
metai, RTIUL<br />
18. Rita Sudikienė dr. Įgimtos širdies ydos Gydytoja vaikų<br />
kardiologė 22 m.,<br />
<strong>VU</strong>LSK<br />
19. Kęstutis Štaras - Ambulatorinė<br />
pediatrija<br />
20. Vytautas Zubka - Vaikų intensyvioji<br />
terapija<br />
Gydytojas<br />
pediatras 22 m.,<br />
Vilniaus Centro<br />
poliklinika<br />
Gydytojas<br />
anesteziologas<br />
reanimatologas 22<br />
m., <strong>VU</strong>VL<br />
Pastaba. Penktųjų metų tęstinėje rezidentūroje dirbsiantys dėstytojai pažymėti ryškesniu<br />
šriftu, skliaustuose nurodytas dėstomas ciklas.<br />
102
103
<strong>VILNIAUS</strong> UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL KOMISIJOS<br />
2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178<br />
1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos<br />
ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių<br />
vertinimo ir atrankos nuostatais rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:<br />
Doc.dr. Algirdas Utkus - <strong>Medicinos</strong> fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas<br />
Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos<br />
docentas<br />
Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius<br />
Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas<br />
Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas<br />
Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja<br />
Asta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė<br />
2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13<br />
d. atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.<br />
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.<br />
Rektorius<br />
Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., <strong>Medicinos</strong> fakultetui, komisijos nariams<br />
S. Vaškevičienė, 2687093<br />
104
PRIEDAS P4.2<br />
<strong>VILNIAUS</strong> UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO<br />
2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208<br />
Vilnius<br />
Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio<br />
17 d. įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros<br />
bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių<br />
atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos<br />
komisijos darbo reglamentą.<br />
PRIEDAS. 2 lapai.<br />
Prorektorius<br />
dr. A. Pikturna<br />
____________________________<br />
Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, <strong>Medicinos</strong> fakultetui<br />
A. Gutauskienė, 2687094<br />
105
PATVIRTINTA<br />
<strong>VU</strong> prorektoriaus<br />
dr. A. Pikturnos<br />
2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208<br />
REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO<br />
REGLAMENTAS<br />
I. BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija)<br />
sudaroma rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete<br />
nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti.<br />
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus<br />
universiteto studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos<br />
rezidentūros reglamentu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir<br />
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos<br />
rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros<br />
studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų<br />
patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.<br />
3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus<br />
įgaliojimus.<br />
4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros<br />
bazių vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.<br />
II.<br />
KOMISIJOS FUNKCIJOS<br />
5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių<br />
vertinimo ir atrankos procedūrų atlikimu.<br />
6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;<br />
parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;<br />
vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;<br />
nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;<br />
nustato tinkamiausias bazes;<br />
patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;<br />
nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;<br />
atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir<br />
vertinimui organizuoti ir vykdyti.<br />
7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte<br />
nurodytoms funkcijoms vykdyti.<br />
III.<br />
KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS<br />
8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:<br />
gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo<br />
proceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;<br />
prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;<br />
gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos<br />
išvadas, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota,<br />
reorganizuota ar neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;<br />
106
susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu,<br />
vertinimu ir palyginimu.<br />
9. Komisija privalo:<br />
vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;<br />
vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;<br />
Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su<br />
rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;<br />
nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros<br />
bazėje;<br />
nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;<br />
nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;<br />
apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;<br />
neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei<br />
jos atskleidimas prieštarauja įstatymams.<br />
IV.<br />
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS<br />
10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja<br />
ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių.<br />
11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto<br />
Rektoriaus įsakymu.<br />
12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto<br />
Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.<br />
13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu<br />
balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.<br />
14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje<br />
dalyvavę Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos<br />
narių.<br />
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS<br />
15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų<br />
dokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos<br />
Vyriausybės nustatyta tvarka.<br />
16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros<br />
bazes, priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus<br />
universiteto užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus<br />
universitetui priėmus sprendimą dėl jos išformavimo.<br />
17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.<br />
107
PRIEDAS P4.3<br />
<strong>VILNIAUS</strong> <strong>UNIVERSITETAS</strong><br />
REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIO<br />
PROTOKOLAS<br />
2005-05-02 Nr. 01<br />
Vilnius<br />
Posėdis įvyko 2005-05-02 15 val.<br />
Pirmininkas - doc. Algirdas Utkus<br />
Sekretorė - Asta Gutauskienė<br />
Dalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijos<br />
nariai), Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.<br />
Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.<br />
Darbotvarkė:<br />
1. Dėl <strong>VU</strong> rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos.<br />
SVARSTYTA. <strong>VU</strong> rezidentūros bazių vertinimas ir atranka.<br />
Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.<br />
įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei<br />
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių<br />
atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“ rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros<br />
bazių vertinimo anketą (toliau – anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti<br />
rezidentūros bazėmis, pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-<br />
178 sudaryta rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau – komisija) gavo 21<br />
užpildytą anketą. Vadovaujantis Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo<br />
reglamentu išnagrinėjusi gautas anketas komisija priėmė nutarimus.<br />
NUTARTA:<br />
1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:<br />
1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;<br />
1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;<br />
1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;<br />
1.4. Valstybinis patologijos centras;<br />
1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;<br />
1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;<br />
1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;<br />
1.8. VšĮ Centro poliklinika;<br />
1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;<br />
1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;<br />
1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;<br />
108
1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;<br />
1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika<br />
1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;<br />
1.15. UAB „Sanitas Familiae“;<br />
1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,<br />
1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.<br />
2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:<br />
2.1. UAB „Northway medicinos centras“;<br />
2.2. UAB „SK Impeks <strong>Medicinos</strong> diagnostikos centras“;<br />
2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.<br />
3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.<br />
4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, ar<br />
atsiradus kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktų<br />
rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.<br />
Pirmininkas<br />
doc. Algirdas Utkus<br />
Sekretorė<br />
Asta Gutauskienė<br />
109
PRIEDAS P4.4<br />
<strong>VILNIAUS</strong> UNIVERSITETO<br />
REKTORIUS<br />
ĮSAKYMAS<br />
DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ<br />
2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236<br />
Vilnius<br />
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos<br />
ministrų įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06<br />
17 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir<br />
atrankos komisijos sprendimu, įsakau:<br />
1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:<br />
1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;<br />
1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;<br />
1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;<br />
1.4. Valstybinis patologijos centras;<br />
1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;<br />
1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;<br />
1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;<br />
1.8. VšĮ Centro poliklinika;<br />
1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;<br />
1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;<br />
1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;<br />
1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;<br />
1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika<br />
1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;<br />
1.15. UAB „Sanitas Familiae“;<br />
1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,<br />
1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.<br />
2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:<br />
2.1. UAB „Northway medicinos centras“;<br />
2.2. UAB „SK Impeks <strong>Medicinos</strong> diagnostikos centras“;<br />
110
2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.<br />
3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms<br />
nenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo<br />
komisijai koreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.<br />
Rektorius<br />
akad. B. Juodka<br />
Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms<br />
S. Vaškevičienė, 2687093<br />
111
PRIEDAS P5<br />
Lietuvos<br />
Respublikos<br />
švietimo ir mokslo<br />
ministro ir<br />
Lietuvos<br />
Respublikos<br />
sveikatos apsaugos<br />
ministro 2004 m.<br />
birželio 17 d.<br />
įsakymo Nr. ISAK-<br />
969/V-445<br />
2 priedas<br />
REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS NUOSTATAI<br />
I. BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
1. Šie Nuostatai nustato rezidentūros bazių vertinimo ir<br />
atrankos tvarką. <strong>Medicinos</strong> rezidentūros bazes ir odontologijos<br />
rezidentūros bazes įvertina ir atrenka universitetas.<br />
Veterinarinės medicinos rezidentūros bazes įvertina ir atrenka<br />
universitetas kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos<br />
tarnyba.<br />
2. Šie nuostatai netaikomi universiteto ligoninėms, kuriose<br />
vykdomos medicinos rezidentūros ar odontologijos rezidentūros<br />
studijos, bei universiteto mokomosioms bazėms, kuriose vykdomos<br />
veterinarinės medicinos rezidentūros studijos.<br />
3. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:<br />
Ciklas - rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis,<br />
kurio metu rezidentas, padedamas rezidentūros vadovo, įgyja<br />
rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų, lygiagrečiai<br />
vyksta ir su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai.<br />
Rezidentūros bazė - šių nuostatų nustatyta tvarka įvertinta ir<br />
atrinkta rezidentūros programai ar ciklui (ciklams) vykdyti<br />
įstaiga.<br />
Rezidentūros koordinatorius - asmuo, koordinuojantis ir<br />
atsakantis už konkrečios rezidentūros studijų programos (toliau<br />
vadinama - rezidentūros programa) vykdymą universitete.<br />
4. Pretenduoti tapti medicinos rezidentūros ir (arba)<br />
odontologijos rezidentūros bazėmis gali įstaigos, turinčios teisę<br />
teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.<br />
5. Pretenduoti tapti veterinarinės medicinos rezidentūros<br />
bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai<br />
centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai,<br />
gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos<br />
įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės,<br />
bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė<br />
veikla.<br />
6. Rezidentūros bazė turi atitikti teisės aktų nustatytus<br />
rezidentūros programos ar ciklo (ciklų) vykdymo reikalavimus ir<br />
sudaryti sąlygas rezidentui įgyti reikiamų praktinių įgūdžių ir<br />
patirties. Rezidentūros bazėje rezidentui turi būti sudarytos<br />
sąlygos vykdyti rezidentūros programą bei studijų metu dalyvauti<br />
rezidentūros bazės veikloje teikiant paslaugas, atsižvelgiant į<br />
rezidento studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus.<br />
7. Rezidentūros bazės atrenkamos ne ilgesniam kaip 4 metų<br />
veiklos laikotarpiui medicinos rezidentūros ir (arba)<br />
odontologijos rezidentūros ciklui (ciklams) vykdyti bei ne<br />
112
ilgesniam kaip 3 metų veiklos laikotarpiui veterinarinės<br />
medicinos rezidentūros ciklui (ciklams) vykdyti. Tam, kad<br />
rezidentūros bazės veikla būtų pratęsta kitam laikotarpiui,<br />
rezidentūros bazė ne anksčiau kaip paskutiniais veiklos<br />
laikotarpio metais privalo iš naujo dalyvauti rezidentūros bazių<br />
atrankoje.<br />
8. Pasibaigus rezidentūros bazės veiklos laikotarpiui ir<br />
nepratęsus jos veiklos kitam laikotarpiui, universitetas privalo<br />
užtikrinti šios rezidentūros bazės rezidentams tolesnį<br />
rezidentūros programos vykdymą.<br />
II. REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS VYKDYMAS<br />
9. Įstaigos, siekiančios tapti rezidentūros baze, (toliau<br />
vadinama - įstaiga) vadovas iki kalendorinių metų rugsėjo 1 d.<br />
pateikia universitetui paraišką vykdyti rezidentūros programą ar<br />
ciklą (ciklus), nurodydamas galimą rezidentūros vietų skaičių ir<br />
kitas studijų vykdymo sąlygas.<br />
10. Universitetas, gavęs šių nuostatų 9 punkte nurodytą<br />
įstaigos paraišką, iki spalio 1 d. pateikia įstaigai rezidentūros<br />
bazės vertinimo anketą (toliau vadinama - anketa). Anketas<br />
parengia rezidentūros koordinatoriai. Anketos turi būti parengtos<br />
pagal kiekvienoje rezidentūros programoje nurodytus reikalavimus<br />
rezidentūros bazei, kurioje rezidentai galėtų atlikti<br />
rezidentūros programą ar ciklą (ciklus). Įstaigoms turi būti<br />
užtikrinta galimybė ne vėliau kaip iki kalendorinių metų<br />
rugpjūčio 1 d. susipažinti su anketomis.<br />
11. Įstaiga užpildo gautą anketą ir iki lapkričio 1 d. pateikia<br />
ją universitetui. Kiekvienai rezidentūros programai ar ciklui<br />
(ciklams), jei įstaiga numato vykdyti tik rezidentūros programos<br />
dalį, vykdyti pateikiama atskira anketa.<br />
12. Rezidentūros bazes vertina ir atrenka universiteto<br />
rektoriaus patvirtinta rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos<br />
komisija (toliau - komisija). Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5<br />
nariai. <strong>Medicinos</strong> rezidentūros ir odontologijos rezidentūros<br />
bazėms atrinkti komisija sudaroma iš universiteto ir Sveikatos<br />
apsaugos ministerijos atstovų. Veterinarinės medicinos<br />
rezidentūros bazėms atrinkti komisija sudaroma iš universiteto ir<br />
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Į komisiją<br />
gali būti kviečiami profesinių asociacijų ar draugijų atstovai.<br />
Komisijos darbo tvarkos aprašą tvirtina universiteto rektorius.<br />
13. Rezidentūros bazės vertinamos ir atrenkamos pagal įstaigų<br />
pateiktas užpildytas anketas.<br />
14. Komisija įstaigų pateiktų užpildytų anketų vertinimui<br />
skiria ekspertus, kurie privalo patikrinti užpildytoje anketoje<br />
pateiktus duomenis ir sąlygas bei pateikti išvadas komisijai.<br />
Vienos užpildytos anketos vertinimui skiriami ne mažiau kaip 2<br />
ekspertai. Komisija taip pat turi teisę patikrinti įstaigos<br />
užpildytoje anketoje pateiktus duomenis ar sąlygas bei paprašyti<br />
įstaigos papildomos informacijos.<br />
15. Komisija, išnagrinėjusi įstaigų pateiktas užpildytas<br />
anketas bei atsižvelgusi į ekspertų išvadas, iki kitų<br />
kalendorinių metų vasario 1 d. atrenka rezidentūros bazes ir<br />
nustato:<br />
15.1. rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti<br />
atliekami rezidentūros bazėje;<br />
15.2. maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių;<br />
15.3. laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė.<br />
16. Komisija apie savo sprendimą raštu informuoja paraiškos<br />
teikėją.<br />
17. Pasibaigus rezidentų priėmimui, universitetas,<br />
atsižvelgdamas į rezidentų priėmimo konkurso rezultatus, su<br />
113
ezidentu ir rezidentūros baze, kurią pasirinko rezidentas,<br />
sudaro praktinio mokymo sutartį. Praktinio mokymo sutartis gali<br />
būti sudaryta ne ilgesniam laikotarpiui, nei nurodyta šių<br />
nuostatų 15.3 punkte.<br />
18. Įstaigos, kurios nesutinka su komisijos priimtu sprendimu,<br />
gali skųsti šį sprendimą<br />
http://litlex:81/Litlex/ll.dllTekstas=1&Id=31957&BF=1Administracinių bylų<br />
teisenos įstatymo<br />
nustatyta tvarka.<br />
SUDERINTA<br />
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos<br />
2004-06-10 raštu Nr. B6-(1.8)-1092<br />
______________<br />
©1996-2004 Teisinės informacijos centras<br />
114
REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA<br />
Bendrosios nuostatos<br />
Anketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir<br />
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK<br />
– 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės<br />
medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir<br />
vertinimo nuostatų patvirtinimo“.<br />
Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į <strong>VU</strong> <strong>Medicinos</strong> fakulteto<br />
Podiplominių studijų skyrių (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei pateikiama<br />
elektronine forma (el. paštu rezidentura@santa.lt ) iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.<br />
Anketos elektroninis variantas pateiktas <strong>VU</strong> MF tinklalapio puslapyje „Informacija<br />
<strong>VU</strong> MF rezidentams” (URL: http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm).<br />
Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta ir parinkta<br />
atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga,<br />
turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės<br />
Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
<strong>Medicinos</strong> rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos<br />
praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos<br />
universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros<br />
pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę<br />
kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas<br />
rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės<br />
patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio<br />
31 d. Nr. 1359)<br />
Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties<br />
studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą<br />
gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas<br />
odontologas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas<br />
ir įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos<br />
Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos<br />
priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos<br />
rezidentūros studijos ir jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai (Lietuvos<br />
Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas,<br />
padedamas rezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų,<br />
lygiagrečiai vyksta ir su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai (Lietuvos Respublikos<br />
Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m.<br />
birželio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos<br />
rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir<br />
rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“)<br />
Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas,<br />
dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę<br />
kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m.<br />
spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje<br />
rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos<br />
formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą (Lietuvos Respublikos<br />
Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)<br />
115
REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA<br />
Duomenys apie įmonę (įstaigą)<br />
1. Administraciniai duomenys<br />
Įmonės, įstaigos pavadinimas<br />
Adresas<br />
Telefonas<br />
Faksas<br />
Elektroninis paštas<br />
Įmonės, įstaigos steigėjas<br />
Įmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigos<br />
vardas<br />
pavardė<br />
telefonas faksas Elektroninis paštas<br />
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM<br />
(Odontologų rūmų) išduotos licencijos numeris ir data<br />
Įmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija<br />
2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veiklą<br />
kokie skyriai ir jų skaičius<br />
gydytojų ir jiems prilygintų specialistų skaičius<br />
gydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius ir jų kvalifikacija (licencijos,<br />
sertifikatai)<br />
medicininė–diagnostinė įranga<br />
lovų skaičius<br />
gydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metus<br />
kokios procedūros (operacijos) atliekamos<br />
procedūrų (operacijų) skaičius per metus<br />
atliekami laboratoriniai tyrimai<br />
116
atliekami radiologiniai tyrimai<br />
atliekami kiti tyrimai<br />
3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybės<br />
Biblioteka<br />
gaunami periodiniai mokslo ir medicinos praktikos leidiniai<br />
Patalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas ir kt.)<br />
Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)<br />
4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)<br />
Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti atliekami<br />
įmonėje (įstaigoje)<br />
Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius<br />
5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau informacijos apie<br />
Jūsų įmonę (įstaigą)<br />
Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuo<br />
parašas<br />
Data<br />
117
Change language