28.01.2015 Views

Internistas 2(43).indd - I-Manager

Internistas 2(43).indd - I-Manager

Internistas 2(43).indd - I-Manager

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Kardiologijos seminarai<br />

PLAUČIŲ ARTERIJOS HIPERTENZIJOS<br />

DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO NUORODOS<br />

Pagal Guidelines on diagnosis and treatment of pulmonary arterial hypertension, The Task Force on Diagnosis and Treatment<br />

of Pulmonary Arterial Hypertension of The European Society of Cardiology. European Heart Journal 2004; 25: 22<strong>43</strong>-2278.<br />

PREAMBULĖ<br />

Nuorodomis ir Ekspertų bendro sutarimo<br />

dokumentais siekiama supažindinti<br />

gydytojus su visais svarbiais įrodymais<br />

ir padėti įvertinti konkrečios diagnostinės<br />

ar gydomosios procedūros naudą<br />

bei riziką. Šie dokumentai turėtų būti<br />

naudingi priimant kasdieninius klinikinius<br />

sprendimus.<br />

Darbo grupė rekomenduojamas procedūras<br />

ir gydymą pagal naudą ir veiksmingumą<br />

suskirstė į pateikiamas rekomendacijų<br />

klases ir įrodymų lygius<br />

(1 ir 2 lentelės).<br />

ĮVADAS<br />

Plaučių arterijos hipertenzija – tai<br />

grupė ligų, kurių metu didėja plaučių<br />

kraujagyslių pasipriešinimas ir atsiranda<br />

dešiniojo skilvelio nepakankamumas<br />

ar ištinka priešlaikinė mirtis.<br />

Pateikiamos nuorodos sukurtos siekiant<br />

pateikti aiškias ir glaustas naujos<br />

klinikinės klasifikacijos naudojimo praktikoje<br />

rekomendacijas, taip pat pateikiamas<br />

trumpas naujos patologinės klasifikacijos<br />

aprašymas ir pristatoma naujoji<br />

plaučių arterijos hipertenzijos patogenezės<br />

samprata. Nuorodose pateikiama<br />

diagnostinė schema ir loginė paciento<br />

ištyrimo seka. Ypatingas dėmesys skiriamas<br />

įrodymais pagrįstiems gydymo algoritmams<br />

ir šiuo metu esantiems gydymo<br />

metodams bei medikamentams.<br />

KLINIKINĖ PLAUČIŲ ARTERIJOS<br />

HIPERTENZIJOS KLASIFIKACIJA<br />

Plaučių arterijos hipertenzija (PAH)<br />

diagnozuojama, kai vidutinis spaudimas<br />

plaučių arterijoje yra >25 mm Hg<br />

ramybėje ir >30 mm Hg fizinio krūvio<br />

metu.<br />

Trečiajame pasauliniame plaučių arterijos<br />

hipertenzijos simpoziume, 2003<br />

metais vykusiame Venecijoje, buvo sukurta<br />

nauja klinikinė PAH klasifikacija<br />

(3 lentelė). Esminis šios klinikinės kla-<br />

1 lentelė. Rekomendacijų klasės.<br />

Rekomendacijų klasės<br />

I klasė Įrodymai ir (ar) bendras sutarimas, kad procedūra/gydymas<br />

yra naudingas ir veiksmingas.<br />

II klasė Prieštaringi įrodymai ir (ar) prieštaringos nuomonės apie procedūros/gydymo<br />

naudą/veiksmingumą.<br />

IIa klasė Yra daugiau įrodymų/nuomonių, kad procedūra/gydymas yra<br />

veiksmingas/naudingas.<br />

IIb klasė* Yra daugiau įrodymų/nuomonių, kad procedūra/gydymas yra<br />

neveiksmingas/nenaudingas.<br />

III klasė Įrodymai ar bendras sutarimas, kad gydymas neveiksmingas/<br />

nenaudingas, o tam tikrais atvejais gali būti žalingas.<br />

*Europos kardiologų draugija siūlo nenaudoti III klasės.<br />

2 lentelė. Įrodymų lygiai.<br />

Įrodymų lygiai<br />

Įrodymų lygis A<br />

Įrodymų lygis B<br />

Įrodymų lygis C<br />

sifikacijos skirtumas nuo ankstesniųjų<br />

yra tas, kad pasiūlyta atsisakyti „pirminės<br />

plautinės hipertenzijos“ termino ir<br />

pakeisti jį „idiopatinės plaučių arterijos<br />

hipertenzijos“ terminu.<br />

PLAUČIŲ ARTERIJOS HIPERTENZIJOS<br />

PATOLOGIJA<br />

PAH jungia skirtingos etiologijos<br />

ligas, turinčias panašius simptomus ir<br />

dažnai panašų atsaką į medikamentinį<br />

gydymą. Histopatologiniai pokyčiai,<br />

atsirandantys sergant skirtingomis PAH<br />

formomis, kokybiškai yra panašūs, tačiau<br />

šių patologinių pokyčių išplitimo<br />

laipsnis ir dažnis skirtinguose plaučių<br />

kraujagyslių sistemos komponentuose<br />

(arteriolėse, kapiliaruose ar venose) turi<br />

kiekybinių skirtumų. Atnaujinta patologinė<br />

PAH klasifikacija, pasiūlyta Trečiojo<br />

pasaulinio PAH simpoziumo metu,<br />

pateikiama 4 lentelėje.<br />

Duomenys gauti iš daugybinių atsitiktinių imčių klinikinių<br />

tyrimų ar metaanalizių.<br />

Duomenys gauti iš vieno atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo<br />

ar neatsitiktinių imčių tyrimų.<br />

Ekspertų sutarimas ir (ar) nedideli tyrimai.<br />

PLAUČIŲ ARTERIJOS HIPERTENZIJOS<br />

PATOGENEZĖ<br />

Tikslūs procesai, sąlygojantys patologinius<br />

pokyčius, atsirandančius plaučių<br />

arterijos hipertenzija sergantiems asmenims,<br />

iki šiol nežinomi, nors ir atrandama<br />

vis daugiau šiems procesams svarbių<br />

veiksnių. Pripažįstama, kad PAH patogenezėje<br />

dalyvauja įvairios biocheminės<br />

reakcijos ir įvairių tipų ląstelės.<br />

Plaučių kraujagyslių atsparumo padidėjimas<br />

yra susijęs su vazokonstrikcija,<br />

plaučių kraujagyslių sienelių remodeliavimusi,<br />

uždegimu ir trombozėmis.<br />

Nors didelė dalis patogenezės mechanizmų,<br />

vykstančių PAH sergančiųjų<br />

ląstelėse ir audiniuose, yra žinomi, tačiau<br />

tikslūs tarpusavio ryšiai kol kas nesuprasti.<br />

Teorinė PAH patogenezės schema<br />

(1 schema) apima klasikinę genetinės<br />

predispozicijos ir rizikos veiksnių<br />

tarpusavio sąveiką, dėl kurios atsiranda<br />

skirtingų tipų ląstelių (lygiųjų raumenų,<br />

endotelio, uždegiminių), trombocitų<br />

ir ekstraląstelinės medžiagos pokyčių.<br />

Sutrikusi pusiausvyra tarp trombogeninių<br />

ir antikoaguliacinių, mitogeninių<br />

ir antimitogeninių, uždegimą skatinančių<br />

ir slopinančių, vazokonstrikcinių ir<br />

kraujagysles plečiančių veiksnių sukelia<br />

plaučių kraujagyslių vazokonstrik-<br />

50 <strong>Internistas</strong> 2(<strong>43</strong>), 2005 OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS


Kardiologijos seminarai<br />

3 lentelė. Klinikinė plaučių arterijos hipertenzijos klasifikacija. Venecija, 2003 m.<br />

1. Plaučių arterijos hipertenzija (PAH):<br />

1.1. Idiopatinė (IPAH).<br />

1.2. Šeiminė (ŠPAH).<br />

1.3. Susijusi su (SPAH):<br />

1.3.1. Jungiamojo audinio liga.<br />

1.3.2. Įgimtais šuntais (iš sisteminės kraujotakos į plaučių kraujotaką).<br />

1.3.3. Portine hipertenzija.<br />

1.3.4. ŽIV infekcija.<br />

1.3.5. Vaistais ir toksinais (aminoreksas, fenfluraminas, deksfenfluraminas<br />

ir kt.).<br />

1.3.6. Kitomis priežastimis (skydliaukės ligos, glikogeno kaupimo liga,<br />

Gaucher liga, paveldima hemoraginė telangiektazija, hemoglobinopatijos,<br />

mieloproliferacinės ligos, splenektomija).<br />

1.4. Susijusi su išreikštu venų ar kapiliarų pažeidimu:<br />

1.4.1. Plaučių venookliuzinė liga (PVOL).<br />

1.4.2. Plaučių kapiliarų hemangiomatozė (PKH).<br />

1.5. Persistuojanti naujagimių plaučių arterijos hipertenzija (PNPAH).<br />

2. Plaučių arterijos hipertenzija, susijusi su kairiosios širdies ligomis:<br />

2.1. Kairiojo prieširdžio ar kairiojo skilvelio liga.<br />

2.2. Dviburio ir aortos vožtuvų ligos.<br />

3. Plaučių arterijos hipertenzija, susijusi su plaučių ligomis ir (ar) hipoksija:<br />

3.1. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.<br />

3.2. Intersticinė plaučių liga.<br />

3.3. Miego apnėjos sindromas.<br />

3.4. Su alveolių hipoventiliacija susijusios ligos.<br />

3.5. Ilgalaikis buvimas dideliame aukštyje.<br />

3.6. Raidos anomalijos.<br />

4. Plaučių arterijos hipertenzija dėl lėtinės tromboembolijos ir (ar) embolinės<br />

ligos:<br />

4.1. Proksimalinių plaučių arterijų tromboembolinė obstrukcija.<br />

4.2. Distalinių plaučių arterijų tromboembolinė obstrukcija.<br />

4.3. Netrombozinės kilmės plaučių embolija (navikas, parazitai, svetimkūniai).<br />

5. Įvairios ligos:<br />

Sarkoidozė, histiocitozė X, limfangiomatozė, plaučių kraujagyslių kompresija<br />

(adenopatija, navikas, fibrozuojantis mediastinitas).<br />

4 lentelė. Patologinė plaučių arterijos hipertenzijos vaskulopatijų klasifikacija.<br />

1. Plaučių arteriopatija a (pre-ir intraacinarinės arterijos):<br />

• plaučių arteriopatija su izoliuota medijos hipertrofija,<br />

• plaučių arteriopatija su medijos hipertrofija ir intimos sustorėjimu (ląsteliniu,<br />

fibroziniu):<br />

– koncentrinis laminarinis, ekscentrinis, koncentrinis nelaminarinis.<br />

• plaučių arteriopatija su pleksiforminiais ir (ar) dilataciniais pakitimais ar<br />

arteritu;<br />

• plaučių arteriopatija su izoliuotu arteritu.<br />

1a. Anksčiau išvardinti pakitimai su kartu esančiais venų ir venulių pakitimais a<br />

(ląstelinis ir (ar) fibrozinis intimos sustorėjimas, raumeninių skaidulų pagausėjimas).<br />

2. Plaučių okliuzinė venopatija b (įvairaus diametro venos ir venulės) su arteriopatija<br />

ar be jos.<br />

3. Plaučių mikrovaskulopatija c su arteriopatija ir (ar) venopatija ar be jų.<br />

4. Neklasifikuojami pokyčiai:<br />

• atipiniai histopatologiniai požymiai ar neinformatyvus kraujagyslių bioptatas.<br />

a<br />

pokyčiai, būdingi 1.1 (IPAH), 1.2 (ŠPAH), 1.3 (SPAH) klinikinės klasifikacijos (1 lentelė) grupėms;<br />

b<br />

pokyčiai, būdingi 1.4.1 (PVOL) klinikinės klasifikacijos (1 lentelė) grupei; c pokyčiai, būdingi 1.4.2<br />

(PKH) klinikinės klasifikacijos (1 lentelė) grupei.<br />

ciją, proliferaciją, trombozę ir uždegimą.<br />

Šie mechanizmai sąlygoja PAH būdingų<br />

obstrukcinių patologinių pokyčių<br />

atsiradimą ir progresavimą. Progresuojant<br />

šiems pokyčiams, padidėja plaučių<br />

kraujagyslių pasipriešinimas, vystosi<br />

dešiniojo skilvelio nepakankamumas ir<br />

ištinka priešlaikinė mirtis.<br />

DIAGNOSTIKA<br />

PAH diagnostika apima kelis tyrimus,<br />

kurių tikslas yra ne tik patvirtinti<br />

diagnozę, bet ir nustatyti ligos klinikinę<br />

klasę, tipą, funkcinį bei hemodinaminį<br />

pažeidimą.<br />

Praktiniais tikslais PAH diagnostinį<br />

procesą galima suskirstyti į keturis nuoseklius<br />

etapus (5 ir 6 lentelės).<br />

KLINIKINIS PAH ĮTARIMAS<br />

Kliniškai PAH turi būti įtariama visais<br />

atvejais, kai pacientas skundžiasi<br />

dusuliu, jei nėra akivaizdžių specifinės<br />

širdies ar plaučių ligos požymių, arba<br />

kai pacientui, sergančiam plaučių ar širdies<br />

liga, sustiprėja dusulys, kurio progresavimo<br />

negalima paaiškinti vien tik<br />

esančia liga. Kiti PAH simptomai yra<br />

nuovargis, silpnumas, krūtinės angina,<br />

sinkopė ir pilvo apimties padidėjimas.<br />

Simptomai ramybėje pasireiškia tik labai<br />

sunkiais ligos atvejais. Objektyvaus<br />

PAH sergančių asmenų ištyrimo požymiai<br />

ir jų dažnis pateikti 7 lentelėje.<br />

PH galima įtarti esant patologiniams<br />

EKG, krūtinės radiologinio tyrimo<br />

ar ultragarsinio širdies tyrimo požymiams.<br />

PAH DIAGNOZĖS NUSTATYMAS<br />

Diagnozuojant PAH, reikia atlikti<br />

šiuos tyrimus: elektrokardiogramą, krūtinės<br />

ląstos rentgenogramą ir transtorakalinę<br />

doplerinę echokardiografiją.<br />

Sergant PAH, elektrokardiogramoje<br />

(EKG) gali atsispindėti dešiniojo skilvelio<br />

hipertrofija bei perkrovimas ir<br />

dešiniojo prieširdžio išsiplėtimas. Tačiau<br />

EKG nėra nei pakankamai jautrus<br />

(55 proc.), nei specifiškas (70 proc.) tyrimo<br />

metodas pažengusiai PAH diagnozuoti.<br />

Normali EKG neatmeta sunkios<br />

PAH buvimo galimybės.<br />

90 proc. IPAH sergančių pacientų<br />

krūtinės ląstos rentgenogramoje mato-<br />

OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS<br />

<strong>Internistas</strong> 2(<strong>43</strong>), 2005<br />

51


Kardiologijos seminarai<br />

mi šie pakitimai: centrinių plaučių arterijų<br />

išsiplėtimas su būdingu plaučių<br />

kraujagyslių piešinio praradimu periferijoje,<br />

dešiniojo skilvelio ir dešiniojo<br />

prieširdžio padidėjimas rentgenologiškai<br />

nustatomas labiau pažengusios<br />

ligos atvejais. Tačiau normali krūtinės<br />

ląstos rentgenograma neatmeta nedidelio<br />

laipsnio postkapiliarinės PAH buvimo<br />

galimybės.<br />

Transtorakalinė doplerinė echokardiografija<br />

(TTE) yra jautrus pacientų,<br />

kuriems įtariama PAH, patikros metodas.<br />

TTE metu išmatuojamas plaučių arterijos<br />

sistolinis spaudimas ir gaunama<br />

svarbios informacijos apie galimą PAH<br />

priežastį ir ligos pasekmes. Transezofaginė<br />

echokardioskopija (TEE) naudojama<br />

retai, siekiant patvirtinti mažų<br />

prieširdžių pertvaros defektų buvimą ir<br />

įvertinti tikslų jų dydį.<br />

KLINIKINĖS PAH KLASĖS<br />

NUSTATYMAS<br />

Diagnozavus PAH, remiantis klinikine<br />

Venecijos klasifikacija, būtina nustatyti<br />

ligos klinikinę klasę (8 lentelė). Klinikinė<br />

ligos klasė nustatoma atlikus būtinus<br />

tyrimus: TTE, plaučių funkcijos tyrimus<br />

(tarp jų ir arterinio kraujo dujų ištyrimą)<br />

ir plaučių ventiliacijos/perfuzijos skenavimą.<br />

Jei reikia, galima atlikti papildomus<br />

tyrimus: didelės skiriamosios gebos<br />

kompiuterinę tomografiją (KT), spiralinę<br />

KT ir plaučių angiografiją.<br />

Plaučių funkciniai tyrimai ir arterinio<br />

kraujo dujų tyrimas padeda nustatyti<br />

kartu esančią lėtinę obstrukcinę plaučių<br />

ligą ar parenchiminę plaučių ligą. Jei įtariama<br />

klinikinė miego apnėja/hipopnėja<br />

ir naktinė desaturacija, rekomenduojama<br />

atlikti naktinę oksimetriją ir polisomnografiją.<br />

Plaučių ventiliacijos ir perfuzijos<br />

skenavimas, plaučių spiralinė KT su<br />

kontrastu, plaučių angiografija padeda<br />

nustatyti lėtinę tromboembolinę plautinę<br />

hipertenziją.<br />

Didelės skiriamosios gebos KT<br />

svarbi diagnozuojant lėtinę obstrukcinę<br />

plaučių ligą, emfizemą, plaučių venookliuzinę<br />

ligą ir plaučių kapiliarų hemangiomatozę.<br />

Magnetinio rezonanso tomografija<br />

vis plačiau naudojama nustatyti patolo-<br />

5 lentelė. Plaučių arterijos hipertenzijos diagnostikos etapai.<br />

Klinikinis plaučių arterijos hipertenzijos įtarimas.<br />

Plaučių arterijos hipertenzijos nustatymas.<br />

Plaučių arterijos hipertenzijos klinikinės klasės nustatymas.<br />

Plaučių arterijos hipertenzijos įvertinimas (tipas, funkcinis pajėgumas, hemodinamika).<br />

1 schema. Plaučių arterijos hipertenzijos patogeneziniai mechanizmai.<br />

BMPR-2 – kaulo morfogenetinio receptoriaus baltymo 2 genas; ALK 1 – į aktyvino receptorių panašios<br />

kinazės 1 genas; 5-HTT – serotonino transporterio genas; ec-NOS – azoto monoksido sintazės<br />

genas; CPS – karbamilfosfato sintetazės genas.<br />

6 lentelė. Plaučių arterijos hipertenzijos diagnostikos strategija.<br />

Klinikinis PAH įtarimas<br />

PAH nustatymas<br />

PAH klinikinės klasės nustatymas<br />

PAH įvertinimas:<br />

• Tipas<br />

• Funkcinis pajėgumas<br />

• Hemodinamika<br />

Simptomai ir fizinis ištyrimas<br />

Atrankinės patikros tyrimai<br />

Atsitiktiniai radiniai<br />

EKG<br />

Krūtinės ląstos rentgenograma<br />

Transtorakalinė echokardiografija<br />

Plaučių funkciniai testai ir arterinio kraujo dujos<br />

Plaučių ventiliacijos ir perfuzijos skenavimas<br />

Didelės skiriamosios gebos KT<br />

Spiralinė KT<br />

Plaučių angiografija<br />

KT – kompiuterinė tomografija; VO 2<br />

– deguonies suvartojimas.<br />

Kraujo ir imunologiniai tyrimai<br />

ŽIV testas<br />

Pilvo organų ultragarsinis tyrimas<br />

6 minučių ėjimo testas, maksimalus VO 2<br />

Dešiniųjų širdies kamerų kateterizacija ir vazoreaktyvumo<br />

tyrimas<br />

7 lentelė. Objektyvūs sergančiųjų plaučių arterijos hipertenzija simptomai.<br />

Akcentuotas II tonas plaučių arterijos klausymo taške<br />

Triburio vožtuvo regurgitacijos pansistolinis ūžesys<br />

Dešinio skilvelio S4<br />

Periferinės edemos<br />

Dešinio skilvelio S3<br />

Cianozė<br />

Plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo diastolinis ūžesys<br />

93 proc.<br />

40 proc.<br />

38 proc.<br />

32 proc.<br />

23 proc.<br />

20 proc.<br />

13 proc.<br />

52 <strong>Internistas</strong> 2(<strong>43</strong>), 2005 OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS


Kardiologijos seminarai<br />

giniams bei funkciniams PAH sergančių<br />

pacientų širdies ir plaučių cirkuliacijos<br />

pokyčiams. Prieš įtraukiant šį tyrimą į<br />

rutininę PAH įvertinimo schemą, būtina<br />

sukaupti papildomos šio metodo pritaikymo<br />

ir vaizdų įvertinimo patirties.<br />

PAH ĮVERTINIMAS (TIPAS, FUNKCINIS<br />

PAJĖGUMAS, HEMODINAMIKA)<br />

Diagnozavus PAH, reikia atlikti papildomus<br />

tyrimus, siekiant nustatyti ligos<br />

tipą, įvertinti hemodinamiką ir pacientų<br />

funkcinį pajėgumą.<br />

Kraujo tyrimai ir imunologija<br />

Būtini rutininiai biocheminiai, hematologiniai<br />

ir skydliaukės funkcijos<br />

tyrimai. Turi būti atliekama polinkio<br />

trombozėms patikra, įskaitant ir antifosfolipidinių<br />

ir nustatymą antinuklearinių<br />

antikūnių. Beveik trečdaliui IPAH<br />

sergančių pacientų nustatomas teigiamas,<br />

tačiau mažas antinuklearinių antikūnių<br />

titras (≤1:80). Be to, visiems pacientams<br />

turi būti atliekamas ŽIV diagnostinis<br />

tyrimas.<br />

Vidaus organų ultragarsinis tyrimas<br />

Kepenų cirozės ir (ar) portinės hipertenzijos<br />

diagnozė gali būti atmesta vidaus<br />

organų ultragarsinio tyrimo metu.<br />

8 lentelė. NYHA/PSO pacientų, sergančių PAH, funkcinės būklės klasifikacija.<br />

Klasė<br />

I<br />

II<br />

III<br />

IV<br />

Aprašymas<br />

PAH sergantys pacientai, kurie neriboja įprastinio fizinio krūvio. Įprastinis<br />

fizinis krūvis nesukelia dusulio, nuovargio, krūtinės skausmo ar alpimų.<br />

PAH sergantys pacientai, kurie nedaug riboja fizinį aktyvumą. Ramybėje<br />

jaučiasi puikiai, tačiau įprastinis fizinis aktyvumas sukelia dusulį, nuovargį,<br />

krūtinės skausmą ar alpimus.<br />

PAH sergantys pacientai, kurie gerokai riboja fizinį aktyvumą. Ramybėje<br />

jaučiasi gerai, tačiau mažesnis negu įprastas fizinis aktyvumas sukelia<br />

dusulį, nuovargį, krūtinės skausmą ar alpimus.<br />

PAH sergantys pacientai, kurie netoleruoja bet kokio fizinio krūvio ir kuriems<br />

dešiniojo skilvelio nepakankamumo simptomų gali atsirasti net ir<br />

ramybėje. Dusulys ir (ar) nuovargis gali būti ramybėje arba simptomai<br />

sustiprėja bet kokio fizinio aktyvumo metu.<br />

Funkcinis pajėgumas<br />

Objektyvus PAH sergančių asmenų<br />

funkcinio pajėgumo įvertinimas svarbus<br />

nustatant ligos sunkumą ir gydymo<br />

poveikį. Dažniausiai naudojami krūvio<br />

testai yra 6 min. ėjimo testas ir kardiopulmoninis<br />

krūvio testas, matuojant<br />

dujų apykaitą. 6 min. ėjimo testas yra<br />

techniškai nesudėtingas ir nebrangus.<br />

Jis naudojamas siekiant nustatyti IPAH<br />

sergančių asmenų prognozę, taip pat netiesiogiai<br />

koreliuoja su NYHA funkcinės<br />

klasės sunkumu. Arterinio kraujo saturacijos<br />

sumažėjimas >10 proc. 6 min.<br />

ėjimo testo metu parodo, kad mirties rizika<br />

per artimiausius 26 mėnesius yra<br />

2,9 karto didesnė, palyginti su sveikais<br />

asmenimis. 6 min. ėjimo testas yra tradicinis<br />

tyrimas daugumoje kontroliuojamųjų<br />

klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja<br />

PAH sergantys pacientai. Kardiopulmoninis<br />

krūvio testas, matuojant<br />

dujų apykaitą, yra techniškai daug sudėtingesnis<br />

tyrimo metodas ir šio tyrimo<br />

rezultatai labiau priklauso nuo tyrėjų<br />

patirties.<br />

Hemodinamika<br />

Dešiniųjų širdies kamerų kateterizacija<br />

naudojama PAH diagnozei patvirtinti,<br />

hemodinamikos sutrikimų sunkumui<br />

ir plaučių kraujotakos vazoreaktyvumui<br />

įvertinti. Turi būti nustatomi<br />

tokie parametrai: širdies susitraukimų<br />

dažnis, slėgis dešiniajame prieširdyje,<br />

plaučių arterijos spaudimas (sistolinis,<br />

diastolinis, vidutinis), plaučių kapiliarų<br />

pleištinis spaudimas, širdies minutinis<br />

tūris, kraujo spaudimas, plaučių ir sisteminių<br />

kraujagyslių pasipriešinimas,<br />

arterinio ir mišraus veninio kraujo deguonies<br />

saturacija.<br />

PAH diagnozuojama, kai vidutinis<br />

spaudimas plaučių arterijoje >25 mm Hg<br />

ramybėje ar >30 mm Hg fizinio krūvio<br />

metu, esant plaučių kapiliarų pleištiniam<br />

spaudimui ≤15 mm Hg ir plaučių kraujagyslių<br />

atsparumui >3 mm Hg/l/min.<br />

Diagnozės patikslinimas atliekant dešiniųjų<br />

širdies kamerų kateterizaciją yra<br />

tikslingas simptomais besiskundžiantiems<br />

pacientams (NYHA klasė II ir III),<br />

kuriems doplerio echokardiografijos<br />

metu buvo nustatyta nedidelio laipsnio<br />

PAH, norint atrinkti pacientus, kuriems<br />

reikia tolesnių diagnostinių ar gydymo<br />

procedūrų. Be to, kateterizacija svarbi<br />

pacientams, sergantiems aiškia vidutinio<br />

sunkumo ar sunkia PAH, kadangi<br />

hemodinamikos ypatumai svarbūs nustatant<br />

ligos prognozę.<br />

Placebo nekontroliuojamų tyrimų<br />

rezultatai parodė, jog ilgalaikis kalcio<br />

kanalų blokatorių (KKB) vartojimas pailgina<br />

išgyvenamumą tik daliai pacientų,<br />

būtent tiems, kuriems buvo nustatytas<br />

teigiamas ūminio vazoreaktyvumo testo<br />

atsakas. Atrinkti pacientus, kuriems būtų<br />

naudingas gydymas KKB, šiuo metu<br />

siūloma remiantis šiais kriterijais:<br />

• teigiamu ūminio vazoreaktyvumo<br />

testo atsaku;<br />

• veiksmingu ilgalaikiu gydymu<br />

KKB.<br />

Ūminis vazoreaktyvumo testas atliekamas<br />

naudojant trumpai veikiančius<br />

plaučių vazodilatatorius pirminės<br />

dešiniųjų širdies kamerų kateterizacijos<br />

metu (pastarąją procedūrą rekomenduojama<br />

atlikti didelę patirtį turinčiuose<br />

centruose). Šiuo metu ūminiam testui<br />

naudojami į veną švirkščiamas prostaciklinas,<br />

adenozinas ar inhaliuojamas<br />

azoto monoksidas (9 lentelė).<br />

Teigiamas ūminio vazoreaktyvumo<br />

testas būna tuomet, kai vidutinis<br />

spaudimas plaučių arterijoje sumažėja<br />

≥10 mm Hg ir pasiekia absoliučią vertę<br />

≤40 mm Hg, padidėjus ar nepakitus širdies<br />

minutiniam tūriui. Teigiamas vazoreaktyvumo<br />

testas būna tik 10–15 proc.<br />

IPAH sergančių pacientų. Dažniausiai<br />

šiems pacientams būna veiksmingas ir<br />

saugus ilgalaikis gydymas didelėmis<br />

KKB dozėmis, jie vadinami „teigiamais<br />

respondentais“. Empirinis gydymas<br />

KKB, neatlikus šio testo, nerekomenduojamas<br />

dėl sunkių nepageidaujamų<br />

poveikių tikimybės.<br />

„Teigiami ilgalaikiai respondentai“<br />

– tai tie pacientai, kurių būklė po kelių<br />

gydymo mėnesių didelėmis KKB dozėmis<br />

išlieka I ar II (NYHA) funkcinės<br />

OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS<br />

<strong>Internistas</strong> 2(<strong>43</strong>), 2005<br />

53

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!