Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 3 dalis - Visagino atominÄs ...

Konsorciumas Pöyry - LEI 

PAV ataskaita 

2008 10 22 516 

10.3-14 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); I-131 nusėdimas Bq/m 2 

(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su 

smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba). 

10.3-15 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 

(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su 

smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).



2008 10 22 517 

10.3-16 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė dėl apšvitos iš debesies 

[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis 

su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.3-17 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); suminė išorinė dozė per 50 

metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: 

sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba). 

Iš 10.3-14 pav., 10.3-15 pav. ir 10.3-17 pav. matome, kad, lyginant su SA dienos 

išmetimais, I-131 bei Cs-137 nusėdimo zonos ir išorinės dozės dėl SA nakties išmetimų 

būtų šiek tek mažesnės.



2008 10 22 518 

10.3-18 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė galia dėl apšvitos nuo 

žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja 

geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.3-19 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); išorinės apšvitos dozės 

galia [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; 

dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.4 Avarijų pasekmių įvertinimas 

Avarijos pasekmių bei gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo vertinimas remiasi 

avarijos poveikio modeliavimo rezultatais aprašytais 10.3 poskyryje. 10.3 poskyryje taip 

pat pateikiama specifinė informacija apie apšvitos dozės priklausomybė nuo atstumo bei 

apšvitos kelių. Remiantis šiais duomenys galima nustatyti kokie ir kokiu mastu 

apsaugomieji veiksmai turėtų būti taikomi įvykus nagrinėjamoms avarijoms. Šiame 

avarijų pasekmių vertinime nėra detaliai vertinamas poveikius įvairių kitų projektinių 

avarijų išmetimų, kurio poveikis būtų mažesnis nei pasirinktos projektinės avarijos, taip 

pat jonizuojančios spinduliuotės šaltinio charakteristikos avarijos metu ir kitos detalės. 

Šie klausimai bus išsamiai įvertinti naujos AE saugos analizės ataskaitoje. PAV 

procesui svarbiausiai parodyti kokios ribinės avarijos gali būti, koks jų galimas



2008 10 22 519 

poveikis, kokius apsaugomuosius veiksmus ir kokiu mastu reikėtų taikyti. Apsaugomieji 

veiksmai, kuriuos reikėtų taikyti nagrinėjamos projektinės ir sunkiosios avarijos atveju 

aprašyti 10.4-3 lentelėje. 

Pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) naujai 

projektuojamų ir statomų atominių elektrinių sauga turi užtikrinti, kad jas 

eksploatuojant ar nutraukiant jų eksploatavimą, projektinių avarijų metu gyventojų 

apšvitos dozė, nulemta vienos projektinės avarijos, būtų mažesnė negu apsaugomosios 

veiklos taikymo lygis, taikomas apsaugomajam veiksmui – slėpimuisi, t. y. 10 mSv. 

Kaip jau buvo minėta aukščiau, ribinė projektinė avarija NAE yra LOCA. Sklaidos 

modeliavimas ir dozės gyventojams vertinimas parodė, kad bendroji spinduliuotės dozė, 

netgi sukaupta per 50 metų, nesiekia 10 mSv. 

Gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės ar branduolinės avarijos atveju yra 

aprašyti HN 99:2000 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691). Apsaugomieji veiksmai 

skirstomi į skubius ir ilgalaikius. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai taikomi iki 

radionuklidų išmetimo į aplinką (tai yra laikotarpis, nuo avarijos, kuri gali sąlygoti 

išmetimus į aplinką, pradžios iki radionuklidų išmetimo į aplinką; ši fazė trunka nuo 

pusvalandžio iki paros arba ilgiau) ir ankstyvojoje avarijos fazėje (tai laikotarpis nuo 

radionuklidų išmetimo į atmosferą pradžios iki išmetimo pabaigos; šios fazės trukmė - 

nuo valandos dalies iki kelių parų). Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai 

apibendrinti 10.4-1 lentelėje.

10.4-1 lent. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai 

Apsaugomasis 

veiksmas 

Slėpimasis 

Jodo profilaktika 

Evakavimas 

Kvėpavimo takų 

apsauga 



2008 10 22 520 

Aprašymas 

Slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos iš radioaktyviojo 

debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių bei 

radionuklidų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių. 

Išvengtosios dozės dydis, nuo kurio reikia slėptis, yra ³ 10 mSv ne ilgiau 

kaip dvi paras. Slėptis gali būti rekomenduojama ir esant mažesnei 

išvengtajai dozei bei trumpesnį laiką, ypač tada, kai gyventojus ruošiamasi 

evakuoti. 

Slėptis gyventojams rekomenduojama visais atvejais, kai yra nustatyta 

bendrosios avarijos klasė (iki radionuklidų išmetimo į aplinką), kai 

prognozuojamos tokios apšvitos dozės, dėl kurių reikia taikyti skubius 

apsaugomuosius veiksmus, ir atsižvelgiant į tokius operatyviuosius 

apsaugomosios veiklos lygius: 

aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje – (0.1 – 1) mSv/h; 

aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų - ³ 1 mSv/h; 

Jodo profilaktikos tikslas - išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios 

spinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitinio 

tiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos 

dozę siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių - skydliaukės vėžio ir gėrybinių 

navikų. 

Jodo profilaktika rekomenduojama atsižvelgiant į šiuos operatyviuosius 

apsaugomosios veiklos taikymo lygius: 

aplinkos dozės galia radioaktyviajame debesyje ³ 0.1 mSv/h; 

plinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ³ 1 mSv/h; 

dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131 radionuklidu 

– ³ 10 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maisto 

produktus); 

dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131 radionuklidu 

– ³ 2 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjį 

vandenį); 

savitasis I-131 radionuklido aktyvumas maisto produktuose ³ 1 kBq/kg 

(apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maisto produktus); 

tūrinis I-131 radionuklido aktyvumas piene ir geriamajame vandenyje ³ 0.1 

kBq/kg (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjį 

vandenį). 

Evakavimas yra skubus gyventojų apsaugomasis veiksmas, kuris turi būti 

iš anksto planuojamas ir taikomas iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į 

aplinką. Gyventojų evakavimas iš užterštos teritorijos gali būti taikomas ir 

ankstyvojoje avarijos fazėje po radionuklidų išmetimo. 

Išvengtosios dozės dydis, dėl kurio reikia evakuoti gyventojus, yra ³ 50 

mSv ne ilgiau kaip vieną savaitę, tačiau galima evakuoti gyventojus esant 

išvengtosios dozės dydžiui mažesniam negu 50 mSv, taip pat didesniam 

negu 50 mSv. 

Gyventojų evakavimas vykdomas atsižvelgiant į šiuos operatyviuosius 

apsaugomosios veiklos taikymo lygius: 

aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje ³ 1 mSv/h; 

aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ³ 1 mSv/h. 

Gyventojų evakavimas rekomenduojamas, kai viršijamas bent vienas 

operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis. 

Ankstyvojoje avarijos fazėje gyventojams, kurie radioaktyviojo debesies 

praslinkimo metu yra atvirame ore, rekomenduojama kvėpavimo takų 

apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodo 

radionuklidų sąlygota vidinė apšvita. 

Kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai. Jų neturint, 

gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės.



2008 10 22 521 

Apsaugomasis 

veiksmas 

Maisto produktų, 

geriamojo 

vandens bei 

pašarų apsauga 

Žmonių ir rūbų 

deaktyvavimas 

Aprašymas 

Užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arba 

uždraudimas yra svarbūs apsaugomieji veiksmai ankstyvojoje 

(radioaktyviųjų medžiagų išmetimo) ir vėlyvojoje avarijos fazėse. 

Atsižvelgiant į avarijos klasę, prognozuojamą avarijos mastą, 

radioaktyviojo debesies judėjimo kryptį, gyventojai perspėjami nevalgyti 

atvirame lauke augančių lapinių daržovių, vaisių, uogų, negerti neuždengtų 

šachtinių šulinių vandens, o ganiavos metu negerti pieno 100 km spinduliu 

2-3 savaites. 

Nustačius aplinkos dozės galią nuo radioaktyviųjų nusėdimų ³ 1 mSv/h, 

uždraudžiamas arba apribojamas potencialiai užterštų maisto produktų 

vartojimas. Šis operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis rodo, kad dozės 

galia nuo radioaktyviųjų iškritų pirmomis dienomis po avarijos viršija 

gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės foną, o maisto produktų 

radioaktyvusis užterštumas tokiais atvejais gali viršyti didžiausią leidžiamą 

radionuklidų aktyvumą. 

Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio I-131 radionuklidu, 2-7 

dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartoti 

produktus, kurių paviršius gali būti užterštas, taip pat gerti pieną, jeigu 

gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Esant dirvožemio užterštumo tankiui I- 

131 radionuklidu ³ 10 kBq/m2, draudžiama vartoti jais užterštus maisto 

produktus, o ³ 2 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja, 

kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandinių 

savitasis ar tūrinis aktyvumas. 

Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio Cs-137 radionuklidu, 2-7 

dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartoti 

produktus, kurie yra užteršti minėtais radionuklidais, taip pat gerti pieną, 

jeigu gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Jei dirvožemio užterštumo tankis 

Cs-137 radionuklidu ³ 2 kBq/m2, draudžiama vartoti užterštus maisto 

produktus, o ³ 10 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja, 

kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandinių 

savitasis ar tūrinis aktyvumas. 

Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijos 

draudžiama arba ribojama vartoti užterštus maisto produktus, esant I-131I 

radionuklido savitajam aktyvumui juose ³ 1 kBq/kg, o pieną ir geriamąjį 

vandenį - esant tūriniam aktyvumui ³ 0,1 kBq/l. 

Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijos 

draudžiama arba ribojama vartoti maisto produktus, esant Cs-137 

radionuklido savitajam aktyvumui juose ³ 0,2 kBq/kg, o pieną ir geriamąjį 

vandenį - esant tūriniam aktyvumui ³ 0,3 kBq/l. 

Deaktyvavimas – tai radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos 

ir kitų objektų bei žemės paviršiaus. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti iš 

praslenkančio radioaktyviojo debesies ir dėl radionuklidų, patekusių ant 

atvirų kūno vietų, drabužių, ir nusėdimų ant žemės paviršiaus, 

deaktyvavimas atliekamas deaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpinių 

gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti 

mobilūs deaktyvavimo punktai. 

Deaktyvavimo punkto uždaviniai: 

priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus; 

nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą; 

deaktyvuoti žmones ir kontroliuoti deaktyvavimo efektyvumą; 

vertinti viso kūno ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmą 

patekusius radionuklidus; 

surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas, 

valymo įmones ar laidoti; 

prireikus suteikti medicininę pagalbą arba medicininius tyrimus. 

Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra taikomi vėlyvojoje avarijos fazėje (tai laikotarpis 

po atominės elektrinės avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugos priemonių;



2008 10 22 522 

priklausomai nuo atominės elektrinės avarijos masto gali trukti keletą ir dar daugiau 

metų). Ilgalaikiais apsaugomaisiais veiksmais siekiama sumažinti arba išvengti 

atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių (vėžio ir paveldimųjų 

reiškinių), taip pat apsaugoti nuo ilgalaikės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios 

spinduliuotės reiškinių. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai apibendrinti 10.4-2 lentelėje. 

10.4-2 lent. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai 

Apsaugomasis 

veiksmas 

Laikinas žmonių 

perkėlimas 

Nuolatinis 

žmonių 

iškeldinimas 

Aplinkos 

deaktyvavimas 

Atkuriamosios 

priemonės 

žemės ūkyje 

Aprašymas 

Laikinas gyventojų perkėlimas - tai organizuotas ir suderintas žmonių 

iškėlimas iš avarijos pakenktos zonos ilgesniam, bet ribotam laikui (nuo kelių 

mėnesių iki metų), siekiant apsaugoti nuo paviršiaus radioaktyviųjų 

nusėdimų išorinės apšvitos ir pakartotinai pakeltų į orą (resuspenduotų) 

radioaktyviųjų dalelių inhaliacijos (vidinės apšvitos). 

Gyventojai laikinai perkeliami iš užterštos teritorijos, kad būtų išvengta 

didesnės kaip 30 mSv apšvitos dozės per vieną mėnesį. 

Gyventojai laikinai perkeliami esant paviršiaus radioaktyviųjų nusėdimų 

dozės galiai ³ 0,2 mSv/h. Dozės galia ³ 0,2 mSv/h atvirame lauke atitinka 30 

mSv išvengtąją dozę, kurią žmogus gautų per 30 d. nuo paviršiaus 

radioaktyviųjų iškritų, įvertinant tai, kad dėl buvimo namuose apšvita 

sumažėja 50 %. 

Jeigu išvengtoji dozė kitą mėnesį yra mažesnė už 10 mSv, gyventojai iš 

laikino perkėlimo vietų grąžinami atgal. Gyventojų laikino perkėlimo metu 

vykdomos atstatomosios priemonės - deaktyvuojama gyvenamoji aplinka 

(žemė, pastatai, keliai ir kt.). 

Nuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamas 

siekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą. 

Vėlyvojoje avarijos fazėje rekomenduojamos šios aplinkos deaktyvavimo 

priemonės: 

Deaktyvuoti žemę, taikant įvairaus gylio arimą. 

Pašalinti užterštą dirvos sluoksnį (5-10) cm. 

Žemės ūkio atkuriamųjų priemonių pagrindinis principas yra tam tikrų 

medžiagų, pvz. ežerų dumblo nuosėdų, kalio trąšų, aliuminio silikatų, 

organinių, fosfatinių trąšų ir kt. naudojimas, kurios sumažina augalų cezio ir 

stroncio radionuklidų įsisavinimą. 

Taip pat yra rekomenduojama taikyti sėjomainą, auginti mažiau cezio ir 

stroncio radionuklidų kaupiančias kultūras; vietoj smulkių galvijų (avių, ožkų) 

auginti stambius raguočius, nes cezio radionuklidų avių ir ožkų piene ir 

mėsoje gali būti 2-5 kartus daugiau negu karvių; ir kitas atkuriamąsias 

priemones. 

Remiantis avarinių išmetimų sklaidos modeliavimo rezultatais (žr. 10.3 poskyrį), 

apsaugomieji veiksmai, kurių gali prireikti naujoje AE įvykus projektinei avarijai su 

šilumnešio praradimu ir sunkiajai avarijai, aprašyti 10.4-3 lentelėje. Reikia pažymėti, 

kad modeliavimas atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kad 

avarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe. 

Todėl apšvitos ir nusėdimų poveikis avarijos metu gali būti mažesnis nei pateiktas 

šiame vertinime. Taip pat reikia pažymėti, kad gauti modeliavimo rezultatai priklauso 

nuo vietos sąlygų (žr. 10.3 poskyryje pateiktus rezultatų žemėlapius). Remiantis šiais 

argumentais, galima teigti, kad apsaugomųjų veiksmų mastas gali ir nebūti toks didelis 

kaip kad yra pateiktas 10.4-3 lentelėje. Be to, kaip matyti iš skaičiavimų, poveikis nėra 

tolygiai pasiskirstęs aplinkui naujos AE vietą, jis priklauso nuo to, kokios 

meteorologinės sąlygos bus ir kaip sklis radioaktyvusis debesis. 

Reikia pažymėti, kad dozės, sukauptos avarijos įvykio metu (dozė dėl spinduliuotės iš 

radioaktyviojo debesies, dozė odai ir t.t.), turėtų būti aiškiai atskirtos nuo dozės galių, 

tokių kaip spinduliuotės nuo žemės paviršiaus sąlygojamos dozės galia, suminė išorinės



2008 10 22 523 

dozės galia ir t.t. Esminis šių parametrų skirtumas yra tas, kad, pvz., radioaktyviojo 

debesies sąlygojama dozė gaunama tik paties avarijos įvykio metu – t.y. per 2 dienų 

arba 32 dienų laikotarpį atitinkamai SA ir LOCA atveju. Kai pagrindinis įvykis baigiasi, 

baigiasi ir dozės kaupimasis, nes radioaktyvusis debesis būna nuneštas arba nusėdęs. 

Priešingai, dozės, kurias sąlygoja nusėdęs radioaktyvumas – dozė dėl spinduliuotės nuo 

žemės paviršiaus, dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo 

vandens vartojimo ir t.t. – iš esmės yra ilgalaikės, ir avarijos įvykio pabaigoje nusistovi 

tik jų kaupimosi sparta. Esant tokiai spartai (atėmus radioaktyvųjį skilimą bei aplinkos 

savaiminį ir priverstinį apsivalymą), kaupimasis tęsiasi ilgą laikotarpį. 

10.4-3 lent. Apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atveju 

Apsaugomasis 

veiksmas 

Slėpimasis 

Jodo 

profilaktika 

Evakavimas 

Kriterijus LOCA Sunkioji avarija 

Aplinkos dozės 

galia debesyje: 

(0.1 – 1) mSv/h; 


galia nuo 

nusėdimų: ³ 1 

mSv/h 


galia debesyje: 

³ 0.1 mSv/h; 


galia nuo 


mSv/h; 

I-131 nusėdimas: 

³ 2 kBq/m 2 . 

Išvengtoji dozė: ³ 

50 mSv; 


galia debesyje: ³ 

1 mSv/h; 


galia nuo 


mSv/h. 

Maksimali apskaičiuota 

dozė debesyje per visą 

LOCA trukmę (32 paras) 

lygi 3,1E-05 mSv. 


dozės galia nuo nusėdimų 

lygi 9,2E-05 mSv/h. 

Maksimaliai apskaičiuotos 

dozės reikšmės yra arti AE 

(iki 10 km). 

LOCA atveju slėpimasis 

nėra būtinas. 








Maksimalus apskaičiuotas 

(10-15 km atstumu nuo AE) 

I-131 nusėdimas lygus 41,2 

kBq/m 2 . 

Pagal I-131 nusėdimo 

kriterijų, LOCA atveju jodo 

profilaktiką reikėtų taikyti 

gyventojams gyvenantiems 

10-15 km atstumu nuo AE. 

Išvengtoji dozė yra 

mažesnė nei 50 mSv. 








LOCA atveju evakavimas 



aplinkos dozė debesyje per 

visą sunkiosios avarijos 

trukmę (2 paras) lygi 6,2E- 

05 mSv. 



lygi 0,01 mSv/h. 

Maksimaliai apskaičiuotos 

dozės reikšmės yra arti AE 

(iki 10 km). 

Sunkiosios avarijos atveju 

slėpimasis nėra būtinas. 





05 mSv. 



lygi 10 mSv/h. 


I-131 nusėdimas lygus 

1272,0 kBq/m 2 . 


kriterijų, sunkiosios avarijos 

atveju jodo profilaktiką 

reikėtų taikyti gyventojams 

gyvenantiems 250-600 km 

atstumu nuo AE. 

Išvengtoji dozė yra 

mažesnė nei 50 mSv. 





05 mSv. 





evakavimas nėra būtinas.

Apsaugomasis 

veiksmas 

Maisto 

produktų, 

geriamojo 

vandens bei 

pašarų 

apsauga 

Laikinas 

žmonių 

perkėlimas 

Nuolatinis 

žmonių 

iškeldinimas 



2008 10 22 524 

Kriterijus LOCA Sunkioji avarija 


galia nuo 


mSv/h; 


³ 10 kBq/m 2 

(maisto produktų 

uždraudimas); 


³ 2 kBq/m 2 (pieno 

ir geriamojo 

vandens 


Cs-137 

nusėdimas: ³ 2 

kBq/m 2 (maisto 

produktų 


Cs-137 

nusėdimas: ³ 10 

kBq/m 2 (pieno ir 

geriamojo 

vandens 

uždraudimas). 

30 mSv per 

mėnesį; 


galia nuo 

nusėdimų: ³ 0.2 

mSv/h (po 2-30 

parų nuo 

avarijos) 

Dozė per visą 

gyvenimą: > 1 

Sv. 





I-131 ir Cs-137 nusėdimas 

yra atitinkamai lygus 41,2 ir 

4,3 kBq/m 2 . 


kriterijų, maisto produktų 

vartojimas turėtų būti 

uždraustas 10-15 km 

atstumu nuo AE; pieno ir 

geriamojo vandens – 30-35 

km atstumu nuo AE. 

Pagal Cs-137 nusėdimo 



uždraustas ~5 km atstumu 

nuo AE. 

Išorinės apšvitos dozės 

galia lygi 1,0E-04 mSv/h. 

Per mėnesį gauta dozė bus 

lygi 0,074 mSv. 




LOCA atveju laikinas 

žmonių perkėlimas nėra 

būtinas. 


dozė per visą gyvenimą lygi 

3,44 mSv. 

LOCA atveju nuolatinis 

žmonių iškeldinimas nėra 

būtinas. 



lygi 10 mSv/h. 


I-131 ir Cs-137 nusėdimas 

yra atitinkamai lygus 1272,0 

ir 143,8 kBq/m 2 . 






geriamojo vandens – 200- 

600 km atstumu nuo AE. 

Pagal Cs-137 nusėdimo 





geriamojo vandens – 20-50 

km atstumu nuo AE. 

Išorinės apšvitos dozės 

galia lygi 0.018 mSv/h. Per 

mėnesį gauta dozė bus lygi 

13.4 mSv. 





laikinas žmonių perkėlimas 



dozė per visą gyvenimą lygi 

117 mSv. 


nuolatinis žmonių 

iškeldinimas nėra būtinas. 

Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atveju yra jodo 

profilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas 

arba uždraudimas. Projektinės avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) atveju 

teritorija, kurioje reikėtų taikyti apsaugomuosius veiksmus yra žymiai mažesnė (iki 35 

km atstumu nuo AE) palyginus su teritorija sunkiosios avarijos atveju (iki 600 km). 

Reikia pažymėti, kad didžiausius atstumus, kuriuose reikia taikyti apsaugomuosius 

veiksmus, sąlygoja I-131 nusėdimas. Tačiau jodo profilaktika bei užterštų maisto 

produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arba uždraudimas yra laikini, nes 

I-131 pusėjimo trukmė yra 8 dienos, todėl nusėdusio I-131 aktyvumas sparčiai mažėja. 

Cs-137 aktyvumas mažesnis nei I-131, todėl pagal Cs-137 nusėdimo kriterijų, teritorijų, 

kuriuose taikomas užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas 

arba uždraudimas, dydis mažesnis (iki 5 km LOCA atveju ir iki 100 km sunkiosios 

avarijos atveju), tačiau Cs-137 pusėjimo trukmė 30 metų, todėl apsaugomieji veiksmai 

yra ilgalaikiai.

10.5 Avarinis pasirengimas ir avarijų likvidavimas 



2008 10 22 525 

Įgyvendintos avarinio reagavimo priemonės atominėse elektrinėse reiškia, kad yra 

numatytos reikiamos priemonės reaguoti į avarinę situaciją. Siekiant sumažinti avarijos 

pasekmes gyventojams, atominė elektrinė ir gelbėjimo tarnyba išlaiko avarinę parengtį. 

Esant radiacinio pavojaus situacijai, įgyvendinami civilinės saugos veiksmai. 

Branduolinę energetiką reglamentuojantys teisės aktai nustato reikalavimus civilinei 

saugai, gelbėjimo bei avarinio reagavimo veiksmams. 

Avarinė parengtis apima platų spektrą avarinio reagavimo priemonių skirtingiems 

incidentams ir avarijoms. Elektrinė turės savo avarinę organizaciją, sudarytą iš jėgainės 

darbuotojų. Jie bus mokomi atlikti pareigas, iš anksto apibrėžtas avariniame plane, kaip 

nurodoma jėgainės saugos analizėje. Šios grupės tikslai apima gelbėjimo ir kitų skubių 

veiksmų organizavimą bei įgyvendinimą (susidorojimo su avarijos pasekmėmis dalis), 

paramos priemonių, skirtų sustiprinti jėgainės saugą avarinėse situacijose, plėtrai ir 

įdiegimui teikimą bei avarinio reagavimo vadovybės ir pajėgų mokymą. Techninę 

įrangą sudaro apsaugotas avarinis centras aikštelėje, kompiuterizuota radiacinio 

monitoringo sistema ir vietinio informavimo sistema. 

Organizacija turi būti aprūpinta atitinkamomis patalpomis, ryšio kanalais ir įranga, kad 

galėtų dirbti bet kokio incidento ar avarijos atveju. Numatytą įrangą sudaro atitinkami 

spinduliuotės matavimo prietaisai aikštelės bei draudžiamosios zonos (šiuo metu 3 km 

spindulio teritorija aplink Ignalinos AE; bus patvirtinta, kai bus pasirinkta naujosios 

jėgainės konstrukcija) monitoringui. 

Supaprastinta Ignalinos AE dabartinė avarinio informavimo bei ryšio sistemos schema 

pateikta 10.5-1 pav. Tikėtina, kad panaši sistema bus įdiegta ir naujojoje AE. 

10.5-1 pav. Ignalinos AE darbuotojų ir gyventojų informavimo sistemos skeletinė 

schema (Ignalinos atominės elektrinės vadovas, Baltijos jūros šalių avarinės 

parengties organizacijoms. Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 1997.) 

Įvykus avarijai, būtent avarinės organizacijos privalo padaryti būtinus pranešimus ir 

perduoti pavojaus signalus bei imtis veiksmų situacijų valdymui. Dabartinė avarinio 

informavimo sistema Ignalinoje apima (IAE vadovas, 1997): 

· jėgainės darbuotojų informavimą;



2008 10 22 526 

· Visagino m. gyventojų ir gretimų rajonų administracijos įstaigų informavimą; 

· tiesioginį telefono ryšį su Civilinės saugos departamentu Vilniuje bei Lietuvos 

energetinės sistemos valdymo centru; 

· INMARSAT palydovinio ryšio sistemą, įrengtą VATESI skyriuje jėgainės 

administraciniame pastate, skirtą Švedijos įstaigoms informuoti: Radiacinės 

saugos institutą, Švedijos atominės energetikos inspekciją ir Švedijos 

meteorologijos institutą. 

Darbuotojų informavimo sistemą sudaro (IAE vadovas, 1997): 

· vienpusis garsiakalbių ryšio tinklas, kurį sudaro garsiakalbiai, įtaisyti reaktoriaus 

pastatuose ir aikštelėje; 

· laidinis perdavimo tinklas, kurį sudaro radijo centras ir radijo imtuvai; 

· konferencijų salė, turinti ryšį su jėgainės administracija; 

· avarinės sirenos, įtaisytos jėgainės blokuose ir aikštelėje. 

Avarinio reagavimo planas būtų įgyvendinamas avarijos metu arba pripažinus, kad 

jėgainėje gali rutuliotis rimta problema. Priemonės, reikalingos avarijos metu, ir 

civilinės saugos veiksmai bus aprašyti avariniame plane. Planas skirtas apsaugoti 

darbuotojus bei apriboti ir sušvelninti pasekmes radiacinės avarijos atominėje 

elektrinėje atveju. Pagrindiniame dokumente yra instrukcija, kaip organizuoti 

techninius, medicininius, evakuacijos bei kitus veiksmus, kurių gali reikėti. Šis planas 

galioja visam aikštelėje esančiam personalui, priešgaisrinės apsaugos darbuotojams, 

apsaugininkams bei komandiruotiems asmenims. 

Avarinės situacijos yra skirstomos į tris tipus, priklausomai nuo rimtumo ir galimybės 

jas kontroliuoti: avarinė parengtis, aikštelės avarija ir bendroji avarija. Kiekvienos 

atveju taikomi atitinkami veiksmai, priklausomai nuo situacijos pobūdžio ir apimties. 

Avarinės parengties metu jėgainės saugos lygis būna nepažeistas, tačiau operatoriai gali 

laikyti ar pripažinti, kad yra galimybė, jog situacija pablogės, todėl jie gali imtis 

prevencinių ar vietinių atsargumo priemonių. Parengtis aktyvuojama, sukvietus 

atsakingą grupę į avarinį operatorių centrą. Apie situaciją taip pat pranešama VATESI ir 

vietinei gelbėtojų tarnybai. 

Aikštelės avarijos metu sauga jau būna pablogėjusi arba jai iškilęs neišvengiamas 

pablogėjimo pavojus tiek, kad radiacinė grėsmė yra laikoma galima. Avarinė 

organizacija pilnai pasirengusi tam atvejui, jei įvykis peraugtų į bendrą avariją 

(aktyviosios zonos pažeidimą, radioaktyviųjų medžiagų išlakas ar per didelį radiacinį 

pavojų). VATESI įspėjama, vietinė gelbėjimo tarnyba informuojama. 

Bendrosios avarijos metu susidaro reali ar faktinė radioaktyviųjų išmetimų rizika, o tai 

reikalauja civilinės saugos veiksmų. Avarinė organizacija pilnai pasirengusi, ji 

pasiruošusi neatidėliojant įgyvendinti apsaugomuosius veiksmus. VATESI ir vietinė 

gelbėjimo tarnyba nedelsiant įspėjama. 

Ignalinos atominė elektrinė ir naujosios jėgainės aikštelė yra už 6 km nuo Visagino 

miesto, kuriame gyvena 32 600 gyventojų. Dabar galiojantis avarinis planas leidžia 

informuoti gyventojus apie avariją per nuotolinio valdymo ryšio sistemą. Tai apima 

garsiakalbių ryšio tinklą ir avarines įspėjančias sirenas. Avariniame plane nenumatytas 

slėpimasis. Tačiau yra numatyti tokie veiksmai: pranešimas miesto gyventojams, 

patariantis likti patalpų viduje ir uždaryti visus langus ir duris, jodo tablečių skyrimas, 

evakuacija į teritoriją, virš kurios nepraeina radioaktyvusis vėjo nešamas debesis bei 

maisto produktų ir vandens tiekimo kontrolė.



2008 10 22 527 

Pirmosiomis avarijos stadijomis yra svarbu apsisaugoti nuo spinduliuotės iš išmetimų 

debesies bei išvengti spinduliuotės dozės, įkvėpus radioaktyviųjų medžiagų. Evakuacija 

yra efektyviausia apsaugos forma, tačiau daugelyje avarijų spinduliuotės dozė yra 

pakankamai sumažinama pastato sudaromos apsaugos (t.y. ekranavimo) dėka. 

Vartojant jodo tabletes skydliaukė gali būti apsaugota nuo radioaktyviojo jodo. Tai 

užtikrina, kad skydliaukė yra užpildyta stabiliuoju jodu, todėl į kūną susigeria nedidelis 

radioaktyviojo jodo kiekis. 

Spinduliuotės dozė, kurią tiesiogiai sąlygoja nusėdimai ir dulkės, gali būt ženkliai 

sumažinta, laikinai iškėlus gyventojus iš užterštos zonos, bei po to atlikus, jei tai 

reikalinga ar įmanoma, vietinį žemės paviršiaus ir pastatų valymą (deaktyvavimą). 

Judėjimo apribojimas gali būti įdiegtas, siekiant kontroliuoti patekimą į užterštą zoną, 

išskyrus būtinų avarinių veiksmų metu. Jeigu reikia ir jei tai įmanoma, evakuacija 

vykdoma prieš tai, kai radioaktyvusis debesis pasiekia zoną. Atsižvelgiant į vėjo kryptį, 

parengiama keletas evakuacijos kelių. Gyventojai būtų evakuojami visuomeniniu ar 

darbuotojų transportu į tarpinius evakuacijos punktus, kuriuos kontroliuoja savivaldybių 

nepaprastųjų situacijų komisijos. Šie punktai įkuriami tam, kad būtų galima kontroliuoti 

išvykimą iš užterštos teritorijos bei atvykimą į ją, vykdyti žmonių, gyvūnų ir transporto 

priemonių radiometrinę kontrolę, užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą, vykdyti 

žmonių sanitarinį apdorojimą bei technikos deaktyvavimą. 

Jodo tablečių vartojimas, gyventojų evakuacija ir judėjimo apribojimas gali efektyviai 

sumažinti didžiausią spinduliuotės dozę, sąlygojamą avarijos. Tokie apribojimai 

reikalingi tik artimoje atominės elektrinės aplinkoje ir apima tik nedidelę teritoriją. 

Toliau nuo užterštos zonos dozė bus tokia maža, kad jokių ilgalaikių judėjimo 

apribojimų nebus numatoma. 

Naminių ir fermų gyvūnų apsauga (laikant juos patalpose ir apsaugant pašarus) gali 

sumažinti spinduliuotės dozę maisto produktuose. Iškritų atveju bus pateiktos 

instrukcijos paruošti kaip įmanoma švaresnius pašarus ir išsaugoti švarų vandenį. 

Maisto ir vandens tiekimo kontrolė yra labai svarbi įvykus didelėms avarinėms 

radioaktyviųjų medžiagų išlakoms į aplinką. Kai kurie maisto produktai gali būti 

uždrausti. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai maisto produktuose 

pateikti Lietuvos higienos normoje HN 99:2000. 

Plataus masto civilinės saugos veiksmai reikalingi tik sunkiosios avarijos metu, INES 6 

lygio ar sunkesnės avarijos metu. Kaimyninių šalių (Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos 

Kaliningrado srities) civilinės saugos struktūras apie avariją informuotų Civilinės 

saugos departamentas, naudodamas tarpvalstybines ryšio priemones, o Latvijos ir 

Baltarusijos civilines saugos struktūras – ir per atominės elektrinės vietinę įspėjimo 

zoną (aptarnaujančią 30 km spindulio teritoriją aplink Ignalinos AE, kuri turėtų būti 

patvirtinta ir naujajai elektrinei, tačiau, pritarus atitinkamoms reguliuojančioms 

įstaigoms, gali būti sumažinta). 

Jeigu įvyktų radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už aikštelės ribų, Aplinkos ministerija 

pirmiausia informaciją apie branduolinę avariją turi pateikti VATESI. Tada VATESI 

perduoda informaciją apie avariją TATENA ir kaimyninėms šalims, nurodydama: 

avarijos laiką, tikslią vietą ir pobūdį, galimas ar nustatytas avarijos priežastis, bendrąsias 

išmetimų į aplinką charakteristikas bei radioaktyviųjų medžiagų išmetimų ypatybes, 

sudėtį ir aukštį. Branduolinės avarijos atveju Civilinės saugos departamentas pateiks 

informaciją apie avariją savivaldybių civilinės saugos poskyriams per automatinę 

valdymo ir informavimo sistemą.



2008 10 22 528 

Visagino gyventojai, tarp jų ir elektrinės darbuotojai, būtų evakuoti Vyriausybės 

nutarimu pagal Civilinės saugos departamento planą. Naujosios atominės elektrinės 

blokas neįneš jokių pokyčių į esamus regiono civilinės saugos veiksmus. 

Civilinės saugos departamentas organizuoja radiacinį monitoringą. Pastovi 

spinduliuotės lygio monitoringo sistema šiuo metu yra naudojama Ignalinos aikštelėje 

bei aplink ją. Spinduliuotės lygių pokyčiai Lietuvoje, kuriuos sukelia radioaktyviųjų 

medžiagų perkėlimas iš kitų šalių arba avarijos Ignalinos aikštelėje sąlygoti išmetimai į 

atmosferą, gali būti kontroliuojami ir sekami.



2008 10 22 529 

11 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI 

Vertinimo metu kiek įmanoma išsamiau buvo identifikuoti galimi neapibrėžtumų 

veiksniai arba praktiniai sunkumai, su kuriais buvo susidurta PAV ataskaitos rengimo 

metu, bei buvo atsižvelgta į jų pasekmes poveikio vertinimo rezultatų patikimumui. 

Identifikuoti neapibrėžtumai bei sunkumai ir jų pasekmės aprašyti atitinkamuose 7 ir 10 

skyrių poskyriuose. 

Turimuose duomenyse apie aplinką bei poveikių vertinime visada būna apibendrinimų 

ir prielaidų. Šioje NAE projekto stadijoje, pvz., techniniai duomenys vis dar yra 

preliminarūs ir nepilni, todėl jie sąlygoja aukščiau paminėtų apibendrinimų ir prielaidų 

poreikį. 

Riboti duomenų apie Baltarusijos regioną kiekiai tam tikrose vertinimo darbo dalyse 

sukėlė sunkumų. Iš Baltarusijos buvo gauta informacija tik apie atliekamą radiologinį 

monitoringą, nors per Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją buvo pateikti 

oficialūs prašymai ir kitai informacijai gauti. 

Buvo susidurta su kai kuriais sunkumais, bandant surinkti pakankamai patikimus 

naujausius duomenis apie Drūkšių ežero hidrologiją bei Prorvos upės ir kitų Baltarusijos 

upių hidrologiją. Pavyzdžiui, nėra realių nuotėkio iš Drūkšių ežero matavimo duomenų. 

Ekstrapoliuojant esamus matavimų duomenis, sudaromi vertinimui reikalingi 

hidrologiniai duomenys nėra pakankamai tikslūs. Patikimų, pakankamų ir tikslių 

duomenų trūkumas sąlygoja tam tikrus neapibrėžtumus poveikio vertinime. 

Todėl PAV ataskaitoje pateikti aušinamo vandens modeliavimo rezultatai turėtų būti 

laikomi preliminarias. 

Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų sunkiosios avarijos atveju. Todėl 

poveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas radioaktyviųjų medžiagų 

išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 išmetimas į orą), nustatytas 

Suomijos teisės aktuose.



2008 10 22 530 

12 NUORODOS 

1 skyrius 

Europos Komisija, 2007. „Europos energetikos politika“. Komisijos biuletenis Europos 

Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Sąjungos Komisija, 2007 m. sausio 10 d. 

[http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/site/fi/com/2007/ com2007_0001fi01.pdf] (2008 

kovo 3 d.). 

Europos Komisija, 2008. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl 

skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Briuselis, 2008.01.23, 

COM(2008) 19 final, 2008/0016 (COD) [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/ 

LexUriServ.douri=COM:2008:0019:FIN:EN:PDF]. 

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimo 

nutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 

(U1DPO PAVA). Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, A1.4/ED/B4/0006, 

7 leidimas, 2007. 

Ignalinos atominė elektrinė, 2003. Ignalinos AE, Turbinų salė. Eksploatacija; 

Hidrotechninių konstrukcijų techninis aprašymas. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 442 „Dėl 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „Dėl 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 

patvirtinimo“ papildymo. Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080. 

NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008. Ignalinos AE naujojo kietųjų atliekų 

tvarkymo ir saugojimo komplekso PAV ataskaita. NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 

14-780.6.7/EIAR/R:5, 2008. 

2 skyrius 

Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO, 

1991). Ratifikuota nuo 1999-10-07. Valstybės žinios, 1999, Nr. 92-2688. 

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. Patvirtinta 

LRV 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967. 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas 

Nr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105. 

Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai 

vertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. 

įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472. 

3 skyrius 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas 

Nr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105. 

Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai 

vertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. 

įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472. 

4 skyrius 

Messner & Strubegger (1995); Riahi & Roehrl (2000). MESSAGE – Model for Energy 

Supply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact. International 

Institute for Applied Systems Analysis (IIASA), Austria.



2008 10 22 531 

Nacionalinė energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. 

sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430. 

5 skyrius 

AP1000 informacinis biuletenis. www.energetics.com/pdfs/nuclear/ap1000.pdf. 

ESBWR informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf] 

General Electric informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf.] 

Kwasny R., Aul F., Lohrey K., 2007. Šiuolaikinė veikla ir tendencijos urano rinkoje. 

Alzenau. Heft 11/2007. 

OECD ir TATENA, 2006. Uranas 2005 – resursai, produkcija ir paklausa. 

Tarptautinė branduolinės saugos priežiūros grupė, 1996. Apsauga gilyn branduolinėje 

saugoje. INSAG-10. 

TATENA, 2005 . Vadovavimo sistema saugiam radioaktyviųjų atliekų apdorojimui, 

tvarkymui ir saugojimui.[http://www-ns.iaea.org/downloads/standards/drafts/ds336.pdf] 

TATENA, 2006. Pagrindiniai saugo principai: Saugos pagrindai. TATENA saugos 

standartų serijos, Nr. SF-1, Viena 

TATENA, 2008. INFCIS (Bendroji branduolinio kuro ciklų informavimo sistema). 

2008, birželis. [http://www-nfcis.iaea.org] 

US-APWR informacinis biuletenis. [www.mnes-us.com/htm/usapwrdesign.htm] 

WNA, 2007. Pasaulio branduolinės energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai. 

Pasaulinė urano gavyba. 2007, liepa. [http://www.worldnuclear. org/info/inf23.html]. 

WNA, 2008a. Informaciniai dokumentai. Urano įsodrinimas. 2008, kovas. 

[http://www.world-nuclear.org/info/inf28.html]. 

WNA, 2008b. Informaciniai dokumentai. In Situ Leach (ISL) Urano gavyba. 2008, 

kovas. [http://www.world-nuclear.org/info/inf27.htmlterms=ISR] 

WNA, 2008c. Informaciniai dokumentai. Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas 

pakartotinam panaudojimui. 2008, balandis. [http://world-nuclear.org/info/inf69.html]. 

6 skyrius 

DCD APWR, 2007. Design Control Document for the US-APWR. Chapter 11 – 

Radioactive Waste Management. MUAP- DC011, December 2007. 

DCD AP-1000, 2005. AP1000 Design Control Document, Chapter 11 – Radioactive 

Waste Management, Revision 10. 2005 


Waste Management, Revision 10. 2005 


Waste Management, 1999. 

DCD ABWR, 2007. US ABWR Design Control Document/Tier 2; Chapter 11 – 

Radioactive Waste Management. August 2007. 

DCD ESBWR, 2007. US ESBWR Design Control Document /Tier 2; Chapter 11 – 

Radioactive Waste Management, Rev. 4, September 2007. 

Devgun J. S., 2008. A Review of Decommissioning Considerations for New Reactors. 

WM2008, Phoenix, Arizona, USA, February 24–28.



2008 10 22 532 

EIA ACR-1000, 2006. Description for the ACR-1000 Environmental Assessment. 

10820-03700-ENA-001-NP, November 2006. 

EPR FSAR, 2007. U.S. EPR Final Safety Analysis Report. AREVA. 

IAEA TECDOC Series No. 1394. Planning, Managing and Organizing the 

Decommissioning of Nuclear Facilities: Lessons Learned. IAEA, Vienna, 2004. 

IAEA TECDOC Series No. 1478. Selection of Decommissioning Strategies: Issues and 

Factors. IAEA, Vienna, 2005. 

IAEA-TECDOC-1492. Improvements of radioactive waste management at WWER 

nuclear power plants. IAEA, Vienna 2006. 

Regulation on Sewage Management. Approved by the Minister of Environment 

Ordinance No. D1-515 of 8 October 2007. State Journal, 2007, No. 110-4522. 

Regulation on Surface Water Management. Approved by the Minister of Environment 

Ordinance No. D1-193 of 2 April 2007. State Journal, 2007, No. 42-1594. 

Reisenweaver, D.W., 2003. The International Atomic Energy Decommissioning 

Concept, Proc. of an Int. Conf. on Safe Decommissioning for Nuclear Activities, Berlin, 

14–18 Oct. 2002, IAEA, Vienna (2003) 123–130. 

Safety Standards Series No. WS-R-5. Decommissioning of Facilities Using Radioactive 

Material. Safety Requirements. IAEA, Vienna, 2006. 

TQ AECL, 2008. Response to Technical Questions from Atomic Energy of Canada 

Limited (AECL), dated 4 th April 2008. 

7.1 skyrelis 

(78/659/EEB) Tarybos direktyva 1978 m. liepos 18 d. dėl gėlojo vandens, kuriam 

reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės. 

Oficialus žurnalas L: 1978-08-14 Nr.222–1 

(92/43/EEB) Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros 

apsaugos 1992 m. gegužės 21 d. 

Adlienė D., Adlytė R., 2005.Vandens augalų užterštumas ilgaamžiais radionuklidais 

Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse. Environmental research, engineering and 

management, 3(33), 32–39. 

Almenas K., Kaliatka A., and Ušpuras E. 1998. Ignalina RBMK-1500. Informacinė 

knyga. Išplėsta ir atnaujinta versija. Paruošta Lietuvos energetikos instituto. Publikuota 

Lietuvos energetikos instituto, Kaunas. 

Aplinkos apsaugos agentūra. (AAA) Valstybinis ežerų monitoringo metinės ataskaitos 

2002–2006 m. (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696) 

Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU– 

750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.). 

Ataskaita, 2007. „Drūkšių ežero radioekologinės ir ekotoksikologinės būklės įvertinimui 

surinkti informaciją apie radionuklidų aktyvumus ir atlikti aktyvumų matavimus 

Drūkšių ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje, o taip pat Ignalinos atominės 

elektrinės regiono floroje veikiant abiems elektrinės blokams ir nutraukus pirmojo bloko 

eksploatavimą“. Botanikos instituto ataskaita Radiacinės saugos centrui. Botanikos 

institutas. Vilnius, 106 p. 

Blindow I., 1992. Decline of Charophytes during eutrophication: comparison with 

angiosperms. Freshwat. Biol. vol. 28, p. 9–14



2008 10 22 533 

Bružinskienė A., Virbickas J. 1988. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba Lietuvos TSR 

vandenyse 1974 – 1985 metais. Vilnius. P. 1–169 

Bukantis A., Rimkus E., 2005. Klimato nepastovumas ir kaita Lietuvoje, Acta 

Zoologica Lituanica, 15 tomas, Nr. 2, ISSN 1392-1657, p. 100–104. 

BulgakovN., ir Levich A., 1999. Azoto fosforo santykis – faktorius reguliuojantis 

fitoplanktono bendrijos struktūrą. Archiv für Hydrobiologie 146: 3–22. 

Drižius R. ir kt. 1984. Mokslo-tiriamojo darbo ataskaita. Aktyvių ir profilaktinių 

priemonių įdiegimas kovojant su techninio vandens tiekimo sistemos užterštumu ir 

Drūkšių ežero – vandens telkinio – aušintuvo aušinimo gebėjimo tyrimai. Fizikiniųtechninių 

energetikos problemų institutas, Kaunas, 55 psl. 

EPA, 1996a. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4150. Sausumos augalų 

toksiškumas. I pakopa (vegetative vigor). EPA 712-C-96-163. 

EPA, 1996b. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4250. Vegetative vigor, II 

pakopa. EPA 712-C-96-164 

Gylio duomenys, 2008. IAE tarnybos pateikti viso Drūkšių ežero kontūro 1 m 

intervalais gylių duomenys DXF formate. 

Grigelis A., 1993. Zoobentos// Šiluminė energetika ir aplinka, 10 T., 2 dalis. 

Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniame IAE 

eksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 105-110. 

Gudelis A., Remeikis V., Plukis A., Lukauskas D., 2000. HPGe detektorių kalibravimo 

efektyvumas matuojant aplinkos ėminius. Aplinka ir cheminė fizika 22(3-4). 117-125 

psl. 

Helsingin energia, 2008. Metinė ataskaita, 2007. 

[http://www.helsinginenergia.fi/vuosi2007/tal_lampo.html]. 

I. Magone, 1989. Transporto emisijos fitotoksiškumo bioindikacija. Kachalova OL, 

redaktorius. Transporto emisijos magistraliniuose keliuose į natūralią aplinką 

toksiškumo bioindikacija Ryga, Latvija: Zinatne, P 108–116. 

IAE laiškas Nr. 109-4859 (12–14, datuotas 2007-08-27). 

Ichikawa S., 1992. Tradescantia stamen – plaukų sistema kaip geras botaninis mutacijų 

bandiklis: tai atitinka jonizuojančios spinduliuotės ir cheminę mutacijas; atrasti kai kurie 

sinenergetiniai efektai. Mutacijų tyrimas, 270, 3-22 

IEA, 2005. Energijos balansas OECD priklausančioms šalims ir OECD 

nepriklausančioms šalims. 

ISO 10229:1994. 

ISO 7346-1:1999. 

Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AE 

radioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas. 

Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999. 

JAV Branduolinio reguliavimo komisija, skirtingų tipų reaktorių projektavimo kontrolės 

dokumentacija (DCD). Pasiekimas www.nrc.gov. Lankytasi 2008.06.26. 

Jungtinių tautų aplinkos apsaugos programa, Tarptautinė darbo organizacija, Pasaulinė 

Sveikatos organizacija, 1988. Tarptautinė cheminės saugos programa. Aplinkos 

sveikatos kriterijai: 204 Boron.



2008 10 22 534 

Koponen J., Kummu M., Lauri H., Virtanen M., Inkala A.,Sarkkula J., Suojanen I., 

Veijalainen N., 2008 PAV 3D modelio vadovas, [http://www.eia.fi/wupfin/training/manuals.html]. 

Langford T., 1990. Aušinimo vandens išmetimo ekologinis poveikis. Elsevier taikomųjų 

mokslų leidykla Ltd. Londonas, 1990. 

Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas 

LAND 42-2007. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų 

ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio 

monitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d. 

Įsakymu Nr. D1-699. 

LST ISO 9698:2006. Vandens kokybė. Tričio tūrinio aktyvumo nustatymas. Skysčio 

scintiliacijos skaičiavimo metodas. 

Lukšienė B., Druteikienė R., Gvozdaitė R., Gudelis A., 2006. 239,240 Pu, 137 Cs, 210 Pb ir 

40 K erdvinio pasiskirstymo Baltijos pajūrio viršutinio dirvos sluoksnyje palyginamoji 

analizė. J. Environ. Radioactivity, 87, p. 305–314. 

Lukšiene D., 1995. Lydekos Esox lucius L. reprodukcinės sistemos pokyčiai Drūkšių 

ežere – Ignalinos AE aušintuve. Straipsnių rinkinys (Red. L. Kairiūkštis, Z. Rudzikas, P. 

Suveizdis, P. Grybauskas): Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei. 

Botanikos institutas, Vilnius, 191–195. 

Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinis 

Ignalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N- 

35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita: 

Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.). 

Marčiulionienė D., Kazlauskienė N., Švobienė R., Budrienė S., 1996. Ignalinos AE 

aušinimo vandens telkinio ir Dniepro kaskadinių vandens telkinių ekotoksikologiniai 

tyrimai naudojant biotestus. Vilnius, Ekologija, 1, 74–80. 

Marčiulioniene D., Montvydienė D., Kiponas D., Lukšiene B., Butkus D. 2004: 

Technogeninių radionuklidų ir jų mišinių su sunkiaisiais metalais toksiškumas 

tradeskantėms. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 346–350. 

Marčiulionienė D., Petkevičiūtė D., 1997. Technogeninių radionuklidų akumuliacijos 

gėlavandenėse žuvyse ypatumai. Ekologija 3, Vilnius, 44–48. 

Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius, 

Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1. 

Minouflet, M., S. Ayrault, P.-M. Badot, S. Cotelle, J.-F. Ferard, 2005. Assessment of 

the Genotoxicity of 137Cs Radiation Using Vicia-micronucleus, Tradescantiamicronucleus 

and Tradescantia-stamen-hair Mutation Bioassays. J. Environmental 

Radioactivity, 81, 143–153. 

Mokslinių tyrimų studija/Botanikos institutas, 2008. Drūkšių ežero ekosistemos 

aprašymas, Botanikos institutas, Vilnius. Sutarties Nr. 14-193.8.8 55 p. 

Montvydiene D., Marčiulionienė D., 2004. Sunkiųjų metalų toksiškumo sąveikos 

įvertinimas daugiakomponentiniame mišinyje naudojant Lepidium sativum ir Spirodela 

polyrrhiza. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 351–358. 

OECD 208 (pirminė versija), 2003, Sausumos augalų bandymas: daigo atsiradimo ir 

augimo testas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Paryžius.



2008 10 22 535 

Patenkančių teršalų įvertinimas ir biogeninių elementų balanso sudarymas išmetimo į 

IAE vandens telkinį-aušintuvą ekologinio normavimo įdiegimui, 1991. Galutinė 

ataskaita Nr. 11/91-KS su Ignalinos atomine elektrine. Ekologijos ir mikroorganizmų 

genetikos institutas UrO AN SSSR. Permė, 187 psl. 

Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, 

apsaugos reikalavimų aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. 

įsakymu Nr. D1-633. Valstybės žinios, 2006, Nr. 15-159.Lietuvos valstybinė mokslo 

programa “Atominė energetika ir aplinka” (1993–1997), 1998. Ekosistemų būklė ir 

perspektyvos Ignalinos atominės elektrinės regione, Baigiamasis mokslinių ataskaitų 

rinkinys), Vilnius, 6 sąsiuv. 

Pimpl M., 1996. Analitinės procedūros nustatant radionuklidus dirvoje. TATENA 

Tarptautiniai mokymo kursai nustatant radionuklidus aplinkos mėginiuose. Karlsruhe, 

1–7. 

Salickaitė-Bunikienė L., Kirkutytė I., 2003. Ignalinos AE aušinimo baseino (Drūkšių 

ež.) biogeninių medžiagų tyrimas 1998–2002 m. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 

Nr. 3(25) 

Sandström O. & Svensson B 1990. (In Swedish) Kylvattnets ekologiska effekter. 

Froskningen i Bitestsjön, Forsmark, 1984–1988. Statens vattenfallsverk. Grafik & Prab. 

55 s. 

Sokolova I., 1971. Kalcis, stroncis-90 ir stroncis jūros organizmuose. Kijevas, 1-239. 

Sparrow A., Underbrink A., Rossi H., 1972. Mutacijos sukeltos Tradescantia naudojant 

mažas x-spindulių ir neutronų dozes. Mokslas, 176, 916–918 

STUK, 2004. Ydinturvallisuus. Toim. Jorma Sandberg. Säteilyturvakeskus, Helsinki. 

STUK, 2005. Ydinturvallisuus. Suomi ja lähialueet. Neljännesvuosiraportti 1/2005. 

Kirsti Tossavainen (eds.). ISBN 952-478-008-9 (pdf). 

STUK, 2006. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2006. Elina 

Kainulainen (eds.). [http://www.stuk.fi/ydinvoimalaitokset/nvr/nvr1-2006.html]ISBN 

952-478-008-9 (pdf) 

STUK, 2007. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2007. Risto Isaksson 

(eds.). [http://www.stuk.fi/julkaisut/stuk-b/stuk-b78.pdf ] 

Suomela J., 1993. Stroncio-90 nustatymo metodai maisto produktuose ir aplinkos 

ėminiuose pagal Čerenkovo skaičiavimus. SSI - ataskaita Nr. 93-11. Švedijos radiacinės 

saugos institutas. Stokholmas. 

Ševčenko V., Pomeranceva М., 1985. Jonizuojančiųjų spinduliuočių poveikio genetiniai 

tyrimai. Maskva, Nauka, 278 p. (rusų kalba). 

Virbickas J. ir kt. 1993. Ichtiocenozės produktyvumas//Šiluminė energetika ir aplinka. 

10 T, 2 dalis. Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniame 

IAE eksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 123-130. 

VirbickasJ., 1988. Gėlų vandens telkinių žuvų populiacijos struktūra ir dinamika esant 

šiluminiam poveikiui. Disertacija biologijos mokslo daktaro laipsniui gauti. Vilnius. Psl. 

440. 

Vosyliene M.Z., Kazlauskiene N., Jokstas K. 2005. Toxic effects of crude oil combined 

with oil cleaner simple green on yolk-sac larvae and adult rainbow trout Oncorhynchus 

mykiss. Environ. Sci. & Pollut. Res. 12(3), 136–139.



2008 10 22 536 

Wang W. 1992. Augalų panaudojimas aplinkos teršalų įvertinimui. Aplinkos užterštumo 

ir toksikologijos apžvalga, 126, 88–127. 

7.2 skyrelis 

AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004b. Naujos garo katilinės poveikio aplinkai 

vertinimo analizė. B5/TN/B2/0006, Versija 01 (anglų kalba). 

Aplinkos oro užterštumo normos. Patvirtinta LR aplinkos ministro ir LR sveikatos 

apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640. Valstybės žinios, 2001, 

Nr. 106-3827. 

IAE ataskaita ПТОот-0545-14. IAE regiono 2006 metų radiacinio monitoringo 

rezultatų ataskaita, 2007. 

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a. Naujos šiluminės katilinės 

poveikio aplinkai vertinimo analizė. B5/TN/B2/0005, Versija 01 (anglų kalba). 

Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis 

dokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės 

energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei 

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m. 

gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-699. 

Nacionalinė energetikos strategija. 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo 

nutarimas Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430. 

Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m. Lietuvos Respublikos nacionalinė 

šiltnamio dujų išmetimų aprašo ataskaita (Aprašas už 1990–2006 metus), Metinė 

ataskaita pagal Jungtinių Tautų Klimato kaitos konvenciją (anglų kalba). 

7.3 skyrelis 

„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006a. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjų 

mokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelės 

ištyrimo-parinkimo stadija), Kaunas. 

„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjų 

mokslinių geologinių inžinerinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita. II 

tyrimų etapas (patvirtinimo etapas), I ir II tomai, Kaunas. 

„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c. Būsimo šuntinio reaktoriaus įrenginio statybos 

aikštelės išankstiniai inžineriniai geologiniai tyrinėjimai IAE 330 kV skirstykloje, I 

tomas, 2 dalis, Kaunas. 

Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU– 

750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.). 

Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AE 

radioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas. 

Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999. 

Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinis 

Ignalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N- 

35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita: 

Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.). 

Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius, 

Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.



2008 10 22 537 

Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos 

rinkimo tvarka. Patvirtinta Geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos 

direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770. 

Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijos 

tarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. Valstybės 

žinios, 2003, Nr. 101-4578. 

V.Marcinkevičius ir kt., 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio inžinerinė-geologinė 

nuotrauką Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; N-35-17-B; N- 

35-18-A; N-35-17-G-a, v; N-35-18-V-a, b (Drūkšių objektas). Ataskaita. Lietuvos 

geologijos tarnyba, Vilnius, 4436 p. (Rusų kalba). 

7.4 skyrelis 

Kadūnas V., Budavičius R., Gregorauskienė V., Katinas V., Kliaugienė E., Radzevičius 

A., Taraškevičius R.., 1999. Lietuvos geocheminis atlasasAts. red. J. Satkūnas: Lietuvos 

geologijos tarnyba, Geologijos institutas.- Vilnius: LGT, 1999.- 90 p,:18 lent.+162 

žemėl. 

Keraševicius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjų 


ištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas. 

Klimas A., 1988. Erdviniai-laiko netolygumai gruntinio vandens infiltracinei mitybai. 

Vandens resursai, 1988, Nr. 3. psl. 66-72 (rusų kalba). 

Mažeika J., 1993. Izotopiniai požeminio vandens migracijos tyrimai Ignalinos atominės 

elektrinės rajone. Geologija. 15. Vilnius. 67–73. 

V.,Marcinkevičius, S. Bucevičiūtė, S. Marfin, J. Valiukevičius, V. Račkauskas, R. 

Kanopienė, 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė ir 

inžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5- 

G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. Lietuvos 

Respublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis Latvijos 

Respublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis-geologinėmis sąlygomis (Drūkšių 

objektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybos 

fondas). 

7.5 skyrelis 

Darbo grupės išvados vertinant Ignalinos AE aikštelės seismines sąlygas, 1988. 

Maskva. Ignalinos AE archyvas (rusų kalba). 

Hidroprojektas, 1981. Ignalinos AE (antrojo etapo) statybos aikštelės pradinis seisminio 

pavojingumo įvertinimas pagal fondinę ir literatūrinę medžiagą, 1981. Ataskaita, 

Hidroprojektas, Maskva. IAE archyvas (rusų kalba). 

Jonušas A., Kropas A., Keraševičius T., 2006. Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomieji 

moksliniai inžineriniai geologiniai tyrimai naujos atominės elektrinės statybai. II tyrimų 

etapas (patvirtinimo etapas). UAB “Hidroprojektas”, Kaunas. 

Junkelis I., Marcinkevičius V., Šeštokas I., 1990. Lūžiai Ignalinos AE rajone. Pabaltijo 

ir Baltarusijos ekologinės geologijos problemos. Pranešimų tezės. Vilnius, LitNIGRI, 

194–197 psl. (rusų kalba). 

Juozapavičius G., Juodkazis V., 1987. Ignalinos AE rajono inžinerinių-geologinių, 

hidrogeologinių ir geologinių-ekologinių padėties ir galimų pokyčių sąlygų išvados. 

Lietuvos SSR geologijos valdyba, LitNIGRI, Vilnius. Geologijos tarnybos fondas (rusų 

kalba).



2008 10 22 538 

Keraševičius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjų 


ištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas. 

Krainiukov S., Krivulin N., Chorunžij V., 1986. IAE antro bloko ORU-750 inžinerinių - 

geologinių tyrimų techninė ataskaita. VNIPET, Leningradas. IAE archyvas (rusų kalba). 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 03 26 įsakymas Nr. 135 „Dėl pavojingų 

medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo 

vykdymo tvarkos“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 38-1406. 

Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S., Marfin S., Valiukevičius J., Račkauskas V., 

Kanopienė R., 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė ir 

inžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5- 

G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. Lietuvos 

Respublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis Latvijos 

Respublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis – geologinėmis sąlygomis (Drūkšių 

objektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybos 

fondas). 

Michailičenko O., Možachenko D., Nikolskij M., 1989. Ignalinos AE mikrorajonavimo 

pradinės seismologinės informacijos analizė (pagal PNIIIS tyrimų medžiagą, tema 568), 

mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Visasąjunginis projektavimo mokslo tiriamasis 

energetikos technologijos institutas (VNIPET), Maskva. IAE archyvas (rusų kalba). 

Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos 

rinkimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 

direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.1-06 . (Valstybės žinios, 2003, Nr. 17- 

770). 

PN AE G-5-006-87. Seismiškai atsparių atominių elektrinių projektavimo normos, 

Maskva, 1989 (rusų kalba). 

Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006- 

01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33. 

Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447. 

Stanionis A., 2005. Žemės plutos horizontaliųjų judesių Ignalinos atominės elektrinės 

rajone tyrimas geodeziniais metodais. Daktaro disertacijos santrauka. Vilniaus 

Gedimino technikos universitetas, Vinius. 

Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995. Projektavimo normos II dalis, 7 

skyrius. Rusijos Federacijos Statybos ministerija, Maskva, GP CPP (rusu kalba). 

Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2004. Inžineriniai geologiniai 

(geotechniniai) tyrimai .Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779. 

TATENA saugos reikalavimai Nr. NS-R-3. Aikštelės įvertinimas branduolinės 

energetikos objektams. TATENA, Viena, 2003. 

TATENA saugos serija Nr. 110. Branduolinės energetikos objektų sauga. TATENA, 

Viena, 1993. 

TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6. Atominių elektrinių seisminis projektavimas ir 

kvalifikavimas. TATENA, Viena (2003) 

TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3. Seisminio pavojaus įvertinimas atominėms 

elektrinėms. TATENA, Viena, 2002.



2008 10 22 539 

Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijos 

tarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1- 

59. Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578. 

Voskresenskaja L., Mindel I., Trifonov B., Šmidt G., 1988. Ignalinos AE aikštelės 

seisminio mikrorajonavimo laboratorinių tyrimų atskaita (2 knygos). 1 knyga (tekstas ir 

priedai). Gamybinis ir mokslo statybinių tyrinėjimų institutas (PNIIIS), Maskva, IAE 

archyvas (rusų kalba). 

Zakarevičius A., 1999. Dabartiniai žemės plutos judesiai Ignalinos atominės elektrinės 

rajone. Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija, 23 knyga. Vilnius, leidykla 

„Lietuvos mokslas“. 490–501 psl. 

7.6 skyrelis 

Balevičienė J., Sinkevičienė Z., Balevičius A. 1997. Drūkšių ežero litoralės augmenijos 

būklė ir daugiametės jos kaitos. – Lietuvos valstybinė mokslo programa Atomine 

energetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993–1997. 3. 3-73. 

Balevičienė J., Lazdauskaitė Z., Sinkevičienė Z., Stankevičiutė J. 1997. AE regiono 

augmenijos charakteristika, dinamika, kaitos, apsauga. – Lietuvos valstybinė mokslo 

programa Atominė energetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993 – 1997. 4. 

103-184. 

Barauskas R., Baškytė R., Kirstukas M., Mikalauskas G., Snitkienė L., Valantiejienė V. 

2004. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Lututė. 

European Commission. 2007: Guidance document on Article 6(4) of the ‘Habitats 

Directive’ 92/43/EEC. Clarification of the concepts of: Alternative solutions, Imperate 

reasons of overriding public interest, Compensatory measures, Overall Coherence, 

Opinion of the Comission. January 2007. 

Kozulin A. V., Vergeichik L. A., Nikiforov M. E., Ivanovski V. V., Birjukov V. P., 

Dombrovski V. Ch., Grichik V. V., Mximenkov M. V, Byshniov I. I., Sidorovich V. E., 

Cherkas N. D., Mongin E. A. 2002. Treasures of Belorusian Nature. Minsk. 

Kurlavicius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščiu vietinių perinčių populiacijų 

gausa. Ciconia. 9:92-97. 

Rašomavičius V. (red). 2007. Lithuanian Red Book. Lietuvos raudonoji knyga. Lututė. 

Raudonikis L., 2004. Europos Sajungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos 

Lietuvoje. Important bird areas of the European Union importance in Lithuania. 

Lietuvos ornitologų draugija ir Ekologijos institutas. Kaunas, Lutute. 

Raudonikis L., Kurlavicius P. 2000. Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. 

Important bird areas in Lithuania. Lietuvos ornitologų draugija. Kaunas, Lututė. 

Results of Radiation Monitoring at IAE Region in 2006. IAE Report PTOot-0545-14, 

2007. 

Švažas S., Drobelis E., Balčiauskas L., Raudonikis L., 1999. Important wetlands in 

Lithuania. OMPO and Institute of Ecology. Vilnius. 

Švažas S., Balčiauskas L., Stankevičiutė J., Ivinskis P., Rimšaitė, J., Sorokaitė J., 

Raudonikis L., Matusevičiutė A., 2008. Ignalinos atominės elektrinės regiono sausumos 

biologinės įvairovės aprašymas ir vertinimas. Ekologijos institutas. Ataskaita Nr. 14- 

000.8.8. 206 p. 

7.7 skyrelis



2008 10 22 540 

Pauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regiono 

landšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas. 

Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitų 

rinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl. 

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita U1DP0, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimo 

nutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo 

tarnyba, A1.4/ED/B4/0006, 7 leidimas, 2007. 

7.8 skyrelis 

Pauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regiono 

landšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas. 

Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitų 

rinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl. 

7.9 skyrelis 

Gyventojų apklausos ataskaita, 2008. Visagino miesto ir aplinkinių gyvenviečių 

gyventojų nuomonės dėl naujos AE statybos tyrimo ataskaita. UAB ,,RAIT“, Rinkos 

analizės ir tyrimų grupė, 2008 m kovo 31 d., 65 psl. 

7.10 skyrelis 

10 CFR. U.S. NRC Reglamentų 10 skyrius, Federalinių reglamentų kodas. JAV. YVL 

1.10. Saugos kriterijus. 

Branduolinės energijos įstatymas, Valstybės žinios, 1996, Nr. 119-2771. 

Galutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planas 

A1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 

2004. 

IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a. Naujosios šildymo 

katilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5, 

B5/TN/B2/0005, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimas. 

IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b. Naujosios garo 

katilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5, 

B5/TN/B2/0006, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimas 

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo programa 

A1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo 

grupė2004. 

Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis 



radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m. 

gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-699. 

Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”. 

Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080 

Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikos 

objektuose. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624, 2008, Nr. 35-1251. 

Lietuvos respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme 

nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo 

taisyklės. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m liepos 5 d. įsakymu Nr.V- 

511. Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-4091.



2008 10 22 541 

Nedveckaite T, Motiejunas S, Kučinskas V, Mažeika J, Filistovič V, Juščiene D, 

Maceika E, Morkeliūnas L. ir Hamby D.M.. Radioaktyviosios išlakos į aplinką ir 

skydliaukės ligos incidentas Ignalinos atominėje elektrinėje, Apsauga nuo 

jonizuojančios spinduliuotės, 79 tomas, Nr. 6, 2000. 

OECD, 2008. Atominių elektrinių profesinė apšvita, Septyniolikta metinė ISOE 

programos Ataskaita. 2006 NEA Ataskaita Nr. 6318, 2008. 

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. Patvirtinta LR 

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491. Valstybės žinios, 

2004, Nr. 106-3947. 

RSC 2008 Lietuvos Radiacinės saugos centras. [www.rsc.lt]. (2008 liepa). 

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės. Patvirtinta LR Sveikatos 

apsaugos ministro 2004 rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-589. Valstybės žinios, 2004, Nr. 

134-4878. 

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002 Nr. 56-2225. 

7.11 skyrelis 

Galutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planas 

A1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 

2004. 

IAE, PTOot-0545-15. IAE regiono 2007 m. radiologinio monitoringo 

ataskaita.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo 

programa A1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektų 

valdymo grupė2004. 

J. Dahlberg, U. Bergström, 2004. IAE landfill. Studsvik ataskaita. ISBN 91-7010-371-2. 

Studsvik, RadWaste AB, Švedija. 

LEI, 2006. Landfill tipo kapinyno preliminarių atliekų priimtinumo kriterijų 

parengimas. Galutinė ataskaita. 

Valstybės žinios 2007, Nr. 138-45693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas 

LAND 42-2007. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų 

ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio 

monitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d. 

Įsakymu Nr. D1-699. 

HN 87:2002, Lietuvos higienos norma ,,Radiacinė sauga branduolinės energetikos 

objektuose”. Patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2002 12 17 įsakymu Nr. 643. 

Žin., 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251. 

PAVA KATSK, Ignalinos AE naujasis kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo 

kompleksas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas NUKEM 

Technologies GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-780.6.7/EIAR/R:4, 4 

leidimas, 2007 m. gruodžio 22 d. 

PAVA LBPKS, Panaudoto RBMK branduolinio kuro iš Ignalinos AE 1 ir 2 blokų 

laikinas saugojimas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas GNS– 

NUKEM GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-658.5.9/EIA-R-04, 4 leidimas, 

2007 m. spalio 24 d. 

7.12 skyrelis 

Safety Standards Series No. NS-R-3. Site Evaluation for Nuclear Installations. Safety 

Requirements. IAEA, Vienna, 2003.

8 skyrius 



2008 10 22 542 

ICRP (1983). Radionuklidų transformacija, emisijų energija ir intensyvumas ICRP 

Publikacija 38, Pergamon leidykla. 

J. Mažeika., S. Motiejūnas. Vandens nuotekų su radionuklidais iš Ignalinos AE 

įvertinimas, veikiant elektrinei normaliu režimu. Ekologija, Vilnius, 2003, Nr. 4, 36-4. 

J. R. Simmonds, G. Lawson, ir A. Mayall, (1995). Radiologinių pasekmių įvertinimo 

metodologija esant planiniams radionuklidų išmetimams į aplinką. CEC 

Liuksemburgas, EUR 15760 EN. 

JAV DoE (1988). Išorinė dozės galios konversijos faktorius skaičiuojant dozę 

gyventojams. DoE/EH – 0070. 

NRC (1977). Branduolinio reglamentavimo komisija, Reglamentavimo vadovas 1.109. 

Metinių dozių skaičiavimas žmogui nuo reaktoriaus planinių išmetimų skaičiavimų 

atitikimų įvertinimui pagal 10 CFR Part 50 (NRC, Vašingtonas). 

TATENA (1996). Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai apsaugai nuo 

jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacijos šaltinių sauga. Saugos standartų serija 115. 

Viena, TATENA. 

TATENA Saugos ataskaitų serija Nr. 19 “Pagrindiniai modeliai naudojami išmetamų 

radioaktyviųjų medžiagų poveikio aplinkai įvertinimui” 

9 skyrius 

2000/473/Euratom. Commission Recommendation of 8 June 2000 on the application of 

Article 36 of the Euratom Treaty concerning the monitoring of the levels of 

radioactivity in the environment for the purpose of assessing the exposure of the 

population as a whole (notified under document number C(2000) 1299). 

91/271/EEC. Council Directive of 21 May 1991 concerning urban waste water 

treatment. The Council of the European Communities. Official Journal, L 135, 

30/05/1991, P. 0040–0052. 

Aplinkos monitoringo programa. Ignalinos AE, kodas PTOed-0410-3V2. 

Baubinas R. ir kt., 2002. Ignalinos AE regiono socialinis-ekonominis monitoringas: 

metodologija, programa, įdiegimas. Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius. 

Edilex 2008. Monitoring of discharges of radioactive substances from a nuclear power 

plant (In Finnish). [http://www.edilex.fi/stuklex/fi/lainsaadanto/saannosto/YVL7-6]. 

IAE regiono radiologinės-ekologinės būklės tyrimai prieš pradedant eksploataciją, 1985. 

Galutinė ataskaita 1-05-03-01-033 160-126, Maskva–Vilnius–Kaunas (rusų kalba). 

Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos 

eksploatacijos periodu; Serija "Šiluminė energetika ir aplinka" Tomas 10, dalis 1,2 

Vilnius "Akademija" 1992 (Rusų kalba). 

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 36-2000 „Aplinkos 

elementų užterštumo radionuklidais matavimas” Valstybės žinios, 2000, Nr. 101-3208; 

2005, Nr. 59-2083. 

Valstybės žinios 2007, Nr. 138-45693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis 



radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“.



2008 10 22 543 

Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės 

reikalavimai”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194. 

Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”. 


Lietuvos higienos norma HN 87:2002 “Radiacinė sauga branduolinės energetikos 

objektuose”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251. 

Lietuvos valstybinė mokslo programa ,,Atominė energetika ir aplinka”. Mokslinių 

ataskaitų rinkinys, 1993–1997, Vilnius, sąsiuviniai 1–5. 

LR aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223. Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr. 

47-1558. 

LR aplinkos monitoringo įstatymas Nr. X-595. Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025. 

Nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. 

įsakymu Nr. D1-515 (LR aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 

redakcija). Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522. 

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m. 

balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193. Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594. 

Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Vilnius, Radiacinės saugos centras, 

Geologijos ir geografijos institutas, Fizikos institutas, Botanikos institutas, psl. 1–251. 

Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006- 

01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33. 


STUK-A227, 2008. Ilus Erkki, Klemola Seppo, Vartti Vesa-Pekka, Mattila Jukka, 

Ikäheimonen Tarja K. Monitoring of Radionuclides in the Vicinities of Finnish Nuclear 

Power Plants in 2002–2004. Helsinki. 

Šiluminė energetika ir aplinka, 1992. Ignalinos AE vandens aušinimo rezervuaro 

ekosistema eksploatavimo pradinėje stadijoje. Tomas 10, Vilnius, ,,Mokslas” (rusų 

kalba). 

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta LR aplinkos ministro 

2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230. Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 

181-6712. 

Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Lietuvos 

geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59. Valstybės 

žinios, 2003, Nr. 101-4578. 

10 skyrius 

DCD JAV-ABWR. 2 Pakopa. 15 Skyrius. Avarijos ir analizė. 2008.DCD JAV-APWR. 

15 Skyrius – Pereinamųjų procesų ir avarijų analizė. 2007 

DCD JAV-ESBWR. ESBWR. 2 pakopa 15 skyrius. Saugos analizė. 2007 

EUR 2001. Europinių įmonių reikalavimai LVR atominėms elektrinėms. Pagrindiniai 

radioaktyviosios dalies reikalavimai. 

YVL 2.8. tikimybinė saugos analizė atominių elektrinių saugos darbų organizavime. 

Suomija, 2003.



2008 10 22 544 

Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikos 

objektuose. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d įsakymu 

Nr. 643. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251. 

Lietuvos higienos norma HN 99:2000 Gyventojų apsauga įvykus radiacinei ar 

branduolinei avarijai. LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 

380. Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691. 

NUREG-1465, 1995. Avarijų radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai lengvojo vandens 

atominėms elektrinėms. 

Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos. 

Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367. Valstybės 

žinios, 2002, Nr. 61-297. 

Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Patvirtinta LR 

Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636. Valstybės žinios, 2006, 

Nr. 6-255, 2008, Nr. 79-3138. 

Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Patvirtinta LRV 2004 

m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966. Valstybės žinios, 2004, Nr. 130-4649. 

SAND94, 1994. Pasaulyje plačiai naudojamų reaktorių radioaktyviųjų išmetimų šaltinių 

palyginimai sunkių avarijų metu. 

Sofiev, M., Prank, M., Jalkanen, J.-P., Valkama, I., Karppinen, A. & Pietarila, H. 2008. 

Dispersion simulations and dose estimates for Accidental Radioactive Releases from the 

Planned New Nuclear Power Plant in Lithuania. – Finnish Meteorological Institute, 

Helsinki, 9.9.2008. 

Valstybės Tarybos nutarimas 395/91. Valstybės Tarybos nutarimas dėl pagrindinių 

saugos reikalavimų atominėms elektrinėms. Suomija, 1991.


PAV Ataskaita - PRIEDAI 

2008 m. spalio 22 d. 545 

VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO 

PAV PROCESE DOKUMENTAI



2008 m. spalio 22 d. 546 

Visuomenei apie planuojamos ūkinės veiklos parengtą PAV ataskaitą buvo paskelbta 

laikantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio 

aplinkai vertinimo procese tvarkos (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472) 18 straipsnyje 

nurodytų reikalavimų. Tokie pranešimai buvo publikuoti: 

- Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Lietuvos Rytas“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Respublika“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Kauno diena“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „15min“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas šalies laikraštyje „Verslo žinios“, 2008-08-27; 

- Skelbimas publikuotas Zarasų rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“, 2008-08-29; 

- Skelbimas publikuotas Ignalinos rajono laikraštyje „Mūsų Ignalina“, 2008-08- 

29; 

- Skelbimas publikuotas Visagino miesto savaitraštyje „В каждый дом“, 2008- 

08-29. 

Publikuotų skelbimų kopijos pridedamos tik lietuviškoje PAV ataskaitos versijoje. 

Prie šio PAV ataskaitos priedo skyriaus pridedami tokie dokumentai: 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies dienraštyje „Lietuvos Rytas“, kopija, 1 

psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies dienraštyje „Respublika“, kopija, 1 psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies dienraštyje „Lietuvos žinios“, kopija, 1 

psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, 

kopija, 1 psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies dienraštyje „Kauno diena“, kopija, 1 

psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies dienraštyje „15min“, kopija, 1 psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-27 publikuoto šalies laikraštyje „Verslo žinios“, kopija, 1 

psl.; 

- Skelbimo, 2008-08-29 publikuoto Zarasų rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“, 


- Skelbimo, 2008-08-29 publikuoto Ignalinos rajono laikraštyje „Mūsų Ignalina“, 


- Skelbimo, 2008-08-29 publikuoto Visagino miesto savaitraštyje „В каждый 

дом“ kopija, 1 psl.; 

- Viešo susirinkimo, skirto visuomenės supažindinimui su planuojamos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita “Nauja atominė elektrinė 

Lietuvoje” ir įvykusio 2008 m. rugsėjo 23 d. Visagino savivaldybėje, protokolas, 

15 psl.; 

- Viešo susirinkimo, skirto visuomenės supažindinimui su planuojamos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita “Nauja atominė elektrinė 

Lietuvoje” ir įvykusio 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, protokolas, 12 psl.; 

- Suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų registracijos dokumentas 

parengtas pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 3 priedą bei 

suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų kopijos, 8 psl.;



2008 m. spalio 22 d. 547 

- Suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų įvertinimas parengtas pagal 

Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio 

aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 4 priedą, 10 psl.

Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Lietuvos Rytas“, 2008-08-27 



2008 m. spalio 22 d. 548

Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Respublika“, 2008-08-27 



2008 m. spalio 22 d. 549



2008 m. spalio 22 d. 550 

Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2008-08-27



2008 m. spalio 22 d. 551 

Skelbimas publikuotas šalies laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, 2008-08-27

Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „Kauno diena“, 2008-08-27 



2008 m. spalio 22 d. 552

Skelbimas publikuotas šalies dienraštyje „15min“, 2008-08-27 



2008 m. spalio 22 d. 553

Skelbimas publikuotas šalies laikraštyje „Verslo žinios“, 2008-08-27 



2008 m. spalio 22 d. 554



2008 m. spalio 22 d. 555 

Skelbimas publikuotas Zarasų rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“, 2008-08-29



2008 m. spalio 22 d. 556 

Skelbimas publikuotas Ignalinos rajono laikraštyje „Mūsų Ignalina“, 2008-08-29



2008 m. spalio 22 d. 557 

Skelbimas publikuotas Visagino miesto savaitraštyje „В каждый дом“, 2008-08-29



2008 m. spalio 22 d. 558



2008 m. spalio 22 d. 559



2008 m. spalio 22 d. 560



2008 m. spalio 22 d. 561



2008 m. spalio 22 d. 562



2008 m. spalio 22 d. 563



2008 m. spalio 22 d. 564



2008 m. spalio 22 d. 565



2008 m. spalio 22 d. 566



2008 m. spalio 22 d. 567



2008 m. spalio 22 d. 568



2008 m. spalio 22 d. 569



2008 m. spalio 22 d. 570



2008 m. spalio 22 d. 571



2008 m. spalio 22 d. 572



2008 m. spalio 22 d. 573



2008 m. spalio 22 d. 574



2008 m. spalio 22 d. 575



2008 m. spalio 22 d. 576



2008 m. spalio 22 d. 577



2008 m. spalio 22 d. 578



2008 m. spalio 22 d. 579



2008 m. spalio 22 d. 580



2008 m. spalio 22 d. 581



2008 m. spalio 22 d. 582



2008 m. spalio 22 d. 583



2008 m. spalio 22 d. 584



2008 m. spalio 22 d. 585



2008 m. spalio 22 d. 586



2008 m. spalio 22 d. 587



2008 m. spalio 22 d. 588



2008 m. spalio 22 d. 589



2008 m. spalio 22 d. 590



2008 m. spalio 22 d. 591



2008 m. spalio 22 d. 592

Suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų 

dėl Naujos atominės elektrinės Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo 

(planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas) 

įvertinimas 

Eil. 

Nr. 

Suinteresuotos 

visuomenės 

atstovo vardas, 

pavardė 

(pavadinimas) ir 

adresas 

Suinteresuotos visuomenės motyvuoti 

pasiūlymai 



2008 m. spalio 22 d. 593 

Suinteresuotos visuomenės motyvuotų 

pasiūlymų argumentuotas įvertinimas 

1 2 3 4 

1. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 

Maironio g. 14– 

6, Kaunas 

Nėra informacijos apie reaktorių tipą ir 

technologiją. 

PAV ataskaitoje gan detaliai analizuojama 

branduolinių technologijų istorija, tačiau 

nėra informacijos koks reaktoriaus tipas ir 

technologija bus naudojama nagrinėjamu 

atveju. Neišanalizavus konkrečios 

technologijos beveik neįmanoma įvertinti 

daugelio potencialių poveikių aplinkai, kaip 

kad aukšto radioaktyvumo lygio atliekų 

susidarymo, kas sąlygos bene didžiausią 

poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai 

(ataskaitoje minimas radioaktyvių atliekų 

susidarymas nuo 47 iki 370 tonų per metus, 

tačiau tai visiškai teoriniai nekonkretūs 

skaičiai). Taip pat neturint konkrečios 

pasirinktos technologijos neįmanoma 

tiksliai įvertinti poveikio susijusio su 

branduoliniu saugumu. Nagrinėjamu atveju, 

užsakovas prašo visiškos veiksmų laisvės 

diegti bet kurtą iš keturių pasirinktų 

technologijų, detaliai neišanalizavus jų 

keliamo poveikio aplinkai. Iš to susidaro 

įspūdis kad poveikio aplinkai vertinimo 

procedūra tiesiog verčiama farsu. Suomijoje 

(Olkiluoto 3) ir Prancūzijoje (Flamanville 

3) vykdomų panašių projektų patirtis rodo 

kad turi būti analizuojamas galimas 

poveikis aplinkai ir numatomos 

branduolinės saugos priemonės konkrečiam 

reaktoriaus tipui, priklausomai nuo 

generuojamo radioaktyvių atliekų kiekio, 

įdiegtų saugumą užtikrinančių sistemų ir 

kitų susijusių faktorių. 

Planuojama ūkinė veikla numato pastatyti 

naują atominę elektrinę šalia esamos Ignalinos 

AE. PAV ataskaitos tikslas yra nustatyti ar 

planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį 

ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. 

PAV ataskaitoje nagrinėjamai 11 reaktorių tipų 

alternatyvos bei jų galimi poveikiai. 

Radioaktyviųjų atliekų, panaudoto 

branduolinio kuro kiekiai bei radionuklidų 

išmetimai į aplinka priimti pagal reaktorių 

gamintojų informaciją. Be abejo, priklausomai 

nuo reaktoriaus tipo atliekų kiekiai bei 

išmetimai skiriasi. Šie skirtumai yra palyginti 

ir pateikti PAV ataskaitoje, o poveikio aplinkai 

vertinimuose priimtas tas reaktoriaus tipas ir 

blokų skaičius, kurio poveikis yra maksimalus.

2. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 


6, Kaunas 

Pateikiama nepakankama informacija 

apie panaudoto branduolinio kuro ir 

radioaktyvių atliekų tvarkymo poveikį ir 

keliamą riziką aplinkai. 

Vieną didžiausių poveikių aplinkai ir 

žmogaus sveikatai atominių elektrinių 

projektuose kelia didelio radioaktyvumo, 

ilgo skilimo pusperiodžio radioaktyvių 

atliekų susidarymas. Tačiau šių 

radioaktyvių atliekų generavimu ir 

tvarkymu susijęs poveikis aplinkai, šio 

poveikio švelninimo priemonės ir galimos 

grėsmės visiškai neatspindėtos šioje 

ataskaitoje. Nors ataskaitoje paminėtas 

atskiras radioaktyvių atliekų tvarkymo 

poveikio aplinkai vertinimas, tačiau 

didžiausią poveikį šiame projekte keliančio 

komponento ignoravimas yra nepriimtinas 

bet kokiomis sąlygomis. Juo labiau kad 

aukšto radioaktyvumo (atidirbto 

branduolinio kuro) atliekų susidarymas yra 

neatsiejama viso atomines elektrinės 

projekto dalis ir šios dalies potencialus 

poveikis aplinkai negali būti atsietas ir 

perkeltas į atskirą poveikio aplinkai 

vertinimo procedūrą, nes šių atliekų 

susidarymo galimas poveikis aplinkai turi 

svarbią reikšmę galutiniam sprendimui - ar 

atominės elektrinės poveikis aplinkai yra 

priimtinas nagrinėjamomis sąlygomis. Taip 

pat radioaktyvių atliekų tvarkymo, o ypač 

jų ilgalaikio saugojimo/galutinio laidojimo 

kaštai, gali ženkliai įtakoti visą atominės 

elektrinės projekto ekonomiką ir net sukelti 

abejonių dėl projekto įgyvendinamumo. Ar 

yra įmanoma kad valstybinės 

aplinkosauginę priežiūrą vykdančios 

institucijos išduotų leidimą pavojingas 

atliekas generuojančiai ūkinei veiklai be 

atliekų tvarkymo plano, numatytų lėšų ir 

aiškaus įsipareigojimo tas atliekas tvarkyti. 

Ko gero tokį leidimą išduoti būtų 

mažiausiai neatsakinga. Taigi aukšto 

radioaktyvumo lygio atliekų tvarkymo 

dalies nebuvimas PAV ataskaitoje 

demonstruoja atmestiną požiūrį į poveikio 

aplinkai vertinimo procesą. 



2008 m. spalio 22 d. 594 

AE eksploatacijos metu susidariusių 

radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto 

branduolinio kuro (PBK) saugojimo 

kompleksai yra atominės elektrinės sudėtinės 

dalys ir iš šių kompleksų galimų radionuklidų 

išmetimai į aplinką yra vertinami PAV 

ataskaitoje kaip suminiai išmetimai iš visos 

AE. 

PAV ataskaitoje paminėta, kad ilgalaikiam 

PBK saugojimui bei PBK ir radioaktyviųjų 

atliekų laidojimui bus atliekamos atskiros PAV 

procedūros ateityje ir šie klausimai nėra 

nagrinėjami šioje PAV ataskaitoje. Tokie patys 

vertinimo principai taikomai ir Suomijos bei 

kitų šalių naujų AE poveikio aplinkai 

vertinimuose. 

Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos 

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 

2005, Nr. 84-3105) nuostatomis, saugojimo bei 

galutinio PBK ir radioaktyviųjų atliekų 

laidojimo kaštų vertinimas nėra PAV tikslas.

3. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 


6, Kaunas 

4. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 


6, Kaunas 

Numatytas atominės elektrinės statybos 

laikas nerealistiškas. 

PAV ataskaitoje nagrinėjamas atominės 

elektrinės statybos laikas (pirmą reaktorių 

įvesti į eksploataciją ne vėliau kaip 2015) 

yra nerealistiškas ir tokio grafiko 

laikymasis gali kelti rimtą pavojų atominės 

elektrinės statybos kokybei ir saugumui. 

Išnagrinėję šiuo metu statomų Olkiluoto 3 

Suomijoje ir Flamanville 3 Prancūzijoje 

atominių reaktorių patirtį, konstatuojame 

kad tokie „suspausti“ statybos terminai 

sąlygoja nekompetentingų subrangovų ir 

tiekėjų dalyvavimą projekte, testavimo ir 

išbandymų procedūrų pažeidinėjimą, prastą 

darbo kokybę ir branduolinio saugumo 

reikalavimų nesilaikymą. Manome, kad 

statybos grafikai PAV ataskaitoje turėtų 

būti grindžiami panašių projektų Europoje 

patirtimi, o ne vietos politikų svajonėmis. 

Nepagrįstas teigiamas poveikis regiono 

socialiniai-ekonominiai plėtrai. 

PAV ataskaitos teiginiai dėl darbo rinkos 

suaktyvėjimo, papildomų investicijų 

pritraukimo, aptarnavimo sferos plėtros, 

investicinio patrauklumo padidėjimo 

nepagrįsti praktika, Vėlgi, Europoje 

vykdomų panašių projektų patirtis rodo jog 

statybos metu mokesčių srautai į vietos 

savivaldybių biudžetus padidėja nežymiai, 

taip pat vietos prekių ir paslaugų poreikis 

išauga menkai. Tuo tarpu dėl projekto 

neigiamų aplinkosauginių veiksnių ir 

psichologinio poveikio regionas gali 

prarasti patrauklumą turizmo plėtros 

požiūriu, gali ženkliai išaugti mokesčių 

našta vietos aptarnavimo ir infrastruktūros 

sektoriams. Teigiamas socialinisekonominis 

poveikis kaimyninės Latvijos 

Daugpilio regionui iš viso neatitinka 

tikrovės, daugelis šio regiono gyventojų 

įsitikinę jog atominės elektrinės projektas 

sužlugdys vietos žemės ūkio, turizmo ir kitą 

smulkų ir vidutinį verslą. 



2008 m. spalio 22 d. 595 

Vienas iš Nacionalinės energetikos strategijos 

(Žin., 2007, Nr. 11-430) pagrindinių uždavinių 

yra „užtikrinti saugios branduolinės 

energetikos nenutrūkstamumą ir plėtrą; ne 

vėliau kaip 2015 m. pradėti eksploatuoti naują 

regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir 

regiono poreikiams tenkinti“. Todėl 2015 

metai ir nurodomi PAV ataskaitoje. 

PAV ataskaitoje nagrinėjami ir teigiami, ir 

neigiami poveikiai socialinei-ekonominei 

aplinkai (žr. 7.9.2.2 skyrelį). 

Taip pat reikia pažymėti, kad Ignalinos AE 

šiame regione eksploatuojama beveik 30 metų, 

o joje susidaręs PBK bus saugomas IAE 

teritorijoje dar apie 50 metų; radioaktyviųjų 

atliekų kapinynai taip pat numatyti šalia 

Ignalinos AE. Todėl net ir nulinės alternatyvos 

atveju, regione išliks branduolinės energetikos 

objektai. 

Suomijos patirtis rodo (šios šalies ekspertai 

dalyvavo rengiant PAV ataskaitą), kad AE 

statybos metu, dėl darbo rinkos suaktyvėjimo, 

aptarnavimo sferos plėtros ir kitų faktorių, 

jaučiamas teigiamas socialinis-ekonominis 

poveikis regione. TVO (Suomija) ataskaitoje 

http://www.tvo.fi/uploads/File/2008/EIAsupplement27082008-netti.pdf 

parodyta kaip 

regione, kuriame statomas Olkiluoto 3 naujas 

blokas, teigiamai pasikeitė ekonominė aplinka.

5. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 


6, Kaunas 

Neįvardijama padidėjusi rizika susirgti 

vėžinėmis ligomis apie AE gyvenantiems 

žmonėms. 

PAV ataskaitoje teigiama kad suminė 

metinė kritinės gyventojų grupės narių 

apšvita normaliomis naujosios AE darbo 

sąlygomis bus maždaug 4 kartus mažesnė 

už apribotąją dozę. Tačiau 2007 metais 

Vokietijos radiologinės saugos institucija 

(Federal Office for Radiation Protection) 

paskelbė 1980–2003 metais vykdytų 

mokslinių tyrimų ataskaitą 

(Epidemiological Study on Childhood 

Cancer in the Vicinity of Nuclear Power 

Plants (KiKK-Study)), kurioje įrodoma jog 

apie atomines elektrines gyvenantys 

žmones (ypač vaikai) žymiai dažniau 

suserga vėžinėms ligomis (leukemija), negu 

gyvenantys toliau nuo jų. Panašūs tyrimai 

buvo atliekami ir kitose ES šalyse 

(Ispanijoje), kurių išvadose taip pat 

įrodoma vėžinių susirgimų vaikų tarpe 

pagausėjimo priklausomybė nuo 

gyvenamosios vietos nuotolio iki atominės 

elektrinės. PAV ataskaitoje nėra minima 

apie tokią riziką žmonėms gyvenantiems 

apie atominę elektrinę, nors demografinės 

situacijos analizėje teigiama kad apie 

atominę elektrinę 30 km zonoje gyvena 

dešimtys tūstančių žmonių. Tokios rimtos 

informacijos, susijusios su rizika žmonių 

sveikatai, ignoravimas PAV ataskaitoje yra 

rimtas trūkumas. 



2008 m. spalio 22 d. 596 

Motyvuotame pasiūlyme minimo Vokietijoje 

atlikto tyrimo (KiKK-Study) rezultatai 

neįrodo, kad apie atomines elektrines 

gyvenantys žmones (ypač vaikai) žymiai 

dažniau suserga vėžinėms ligomis (leukemija). 

Vokietijos tyrimų išvadoje pažymėta, kad 

nustatyta tam tikra koreliacija tarp atstumo nuo 

AE ir vėžinių susirgimų, tačiau negalima 

tvirtinti, kad tai sąlygoja Vokietijoje 

veikiančios atominės elektrinės. Anot tyrėjų 

susirgimai vėžinėmis ligomis negali būti 

sąlygojami radionuklidų išmetimų į aplinką iš 

atominės elektrinės, kadangi gamtinės 

spinduliuotės lygis yra 1000–100000 didesnis. 

Leukemijos susirgimų (vaikų tarpe) tyrimai 

įvairiose šalyse vykdomi nuo 1980 metų, 

kuomet buvo nustatyti keletas vaikų susirgimų 

leukemija atvejų netoli Salfyldo (Dž. Britanija) 

branduolinių atliekų perdirbimo komplekso. 

Keletas tyrimų buvo atliekami atominių 

elektrinių aplinkoje, kuriuose vėžinių 

susirgimų priklausomybė nuo radionuklidų 

išmetimų iš AE nebuvo nustatyta (United 

Nations Scientific Committee on the Effects of 

Atomic Radiation. Sources and Effects of 

Ionizing Radiation. Report Vol. II. UNSCEAR 

2000; Auvinen, A. Cancer risk from low doses 

of ionizing radiation. Radiation and Nuclear 

Safety Authority. STUK-A142, 1997).

6. Bendrijos 

„Atgaja“ 

pirmininkas 

Saulius Vytas 

Pikšrys, 


6, Kaunas 

Nebuvo nagrinėtos alternatyvos 

apsirūpinti elektros energija iš 

atsinaujinančių bei vietinių energijos 

išteklių ir energijos efektyvumo 

didinimo. 

PAV ataskaitoje teigiama kad jeigu nebūtų 

statoma nauja AE tai didžiąją dalį elektros 

energijos poreikio reikėtų gaminti deginant 

iškastinį kurą, tuo didinant sieros dioksido, 

azoto oksidų, anglies dioksido ir kietųjų 

dalelių emisijas. Tačiau nebuvo nagrinėtos 

alternatyvos apsirūpinti elektros energija iš 

atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių, 

tokių kaip kietąja biomase kūrenamos 

kombinuoto ciklo elektrinės, biodujų 

elektrinės, vėjo energetika ir kitos rūšys, 

tuo pačiu metu diegiant energijos 

efektyvumo didinimo priemones tiek 

energijos gamyboje, tiek perdavime, tiek 

vartojime, kas leistų ženkliai sumažinti 

energijos poreikius. Tokios alternatyvos 

visiškai realios nes senosiose ES šalyse yra 

gausu veikiančių apsirūpinimo energijos 

ištekliais iš atsinaujinančių šaltinių ir 

energijos efektyvumo pavyzdžių tiek 

vietiniame tiek regioniniame lygmenyje. 

Taip pat gausu mokslinių studijų 

analizuojančių ir pagrindžiančių tokias 

galimybes. Be to statant kombinuoto ciklo 

biomasės elektrines šalia šilumos vartotojų, 

būtų vienu metu apsirūpinama ir elektros ir 

šilumine energija ir būtų decentralizuota 

elektros energijos gamyba vietos atžvilgiu, 

kas leistų sumažinti nuostolius perdavimui 

ir turėtų teigiamą socialinę-ekonominę įtaką 

vietos ekonomikai. PAV ataskaitoje nebuvo 

atlikta palyginimo su baziniu (arba šiuo 

atveju nuliniu) variantu, tai yra neaišku ar 

nebus mažesnis poveikis aplinkai jeigu 

nauja atominė elektrinė nebus statoma, o 

sakykim elektros energijos apsirūpinimo 

schema bus pagrįsta atsinaujinančių 

energijos šaltinių panaudojimu ir energijos 

efektyvumo priemonių diegimu. 



2008 m. spalio 22 d. 597 

PAV ataskaitos 4.4 skyrelyje nagrinėjama 

„nulinė“ alternatyva, kuriame priimtas 

energijos poreikio scenarijus apima ir 

atsinaujinančius energijos išteklius, ir vietinius 

energijos išteklius. Konstatuota, kad šiuo metu 

Ignalinos AE yra dominuojanti elektros 

gamyboje – 2007 m. jos dalis buvo 72,6 %. 

Elektros dalis iš atsinaujinančių šaltinių 

padidėjo iki 4,4 %, o likusioji dalis (13 %) 

buvo pagaminta šiluminių elektrinių, 

naudojančių natūralias dujas ir mazutą. Lietuva 

atitiks ES reikalavimams dėl elektros gamybai 

naudojamų atsinaujinančių šaltinių. 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip 

vėjo jėgainės, mažos hidroelektrinės ir biokurą 

deginančios katilinės, kurios bus pastatytos per 

keletą ateinančių metų, sudarys virš 7 % visos 

elektros gamybos balanse 2010 m. 2025 m jų 

indėlis turėtų išaugti iki 10 %. Taigi, po 

Ignalinos AE uždarymo daugiau nei 90 % 

elektros bus gaunama iš iškastinio kuro, jei 

nebus pastatyta nauja AE.



2008 m. spalio 22 d. 598 

7. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 

koordinatorius 

Lietuvoje Linas 

Vainius, 


Radionuklidų sklaidos modeliavimui 

priimtos 2001 ir 2002 metų meteorologinės 

sąlygos yra labai ribotos ir sumažina 

tikimybės ribas, ypač atsižvelgus į 

dabartinę klimato kaitą ir su tuo susijusius 

temperatūrų, kritulių ir ekstremalių įvykių 

6, Kaunas * 

neapibrėžtumus. Sklaidos vertinimą reikia 

tikslinti atsižvelgiant į daugiamečius 

meteorologinių sąlygų stebėjimo duomenis. 

Vertinant vieno, dviejų arba iki penkių AE 

8. „CEE 

6, Kaunas * reaktoriaus tipas ir blokų skaičius. 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


blokų poveikį susidaro dideli 

neapibrėžtumai. Kadangi naujos AE 

reaktoriaus tipas nėra dar pasirinktas, šie 

neapibrėžtumai rodo, kad PAV ataskaita 

yra preliminari, o išsamus PAV turės būti 

parengtas kai bus konkrečiai pasirinktas 

9. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Remiantis pasauline patirtimi, tipinis AE 

statybos laikas yra ilgesnis nei numatoma 

projekte. Eksploatacijos laikas taip pat 

dažnai būna trumpesnis nei projektuota. Šie 

aspektai turi būti įvertinti rizikos analizėje, 

o šios analizės rezultatai turi atsispindėti 

alternatyvų analizėje (tai reiškia pateikti 

6, Kaunas * 

10. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


tinkamą projekto, t.y. naujų elektros 

energijos gamybos pajėgumų įdiegimo, 

alternatyvų vertinimą). 

Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kaštai turi 

atsispindėti naujos AE kainoje ir palyginti 

su kitomis alternatyvomis. PAV ataskaita 

turi būti papildyta. 

6, Kaunas * 

11. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo kaštai turi atsispindėti naujos AE 

kainoje ir palyginti su kitomis 

alternatyvomis. PAV ataskaita turi būti 

papildyta. 

6, Kaunas * 

Buvo naudoti 2001 ir 2002 m. Europos 

vidutinio nuotolio orų prognozės centro (angl. 

European Centre of Medium-Range Weather 

Forecast) meteorologiniai duomenys. 

Konkrečių metų pasirinkimas turi atspindėti 

būdingas bendrąsias sklaidos sąlygas regione. 

Pasirinktų 2001 ir 2002 meteorologinių metų 

palyginimas su ilgesniu laikotarpiu (10 metų 

etaloniniu laikotarpiu, 1995–2005 m.) buvo 

daromas naudojant artimiausios Dūkšto 

meteorologinės stoties matavimų duomenis. 

Buvo lyginami vėjo greičio ir krypties, oro 

temperatūrų (vidutinių per mėnesį, maksimalių 

ir minimalių) bei kritulių duomenys. Buvo 

patvirtinta, kad pasirinktųjų 2001 ir 2002 metų 

duomenys labai atitinka 10 metų etaloninio 

laikotarpio duomenis. 

Numatoma klimato kaita per kelis artimiausius 

dešimtmečius šioje Europos dalyje yra 

nedidelė, todėl nėra priežasčių laukti esminių 

sklaidos sąlygų pokyčių. Jau 98 procentilių 

jautrumas tikriausiai bus nedidelis, jei bus iš 

viso pastebimas. 

PAV ataskaitos tikslas nustatyti ar planuojama 

ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį 

aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. 

Vertinama planuojama ūkinė veikla yra naujos 

atominės elektrinės, kurios suminė elektrinė 

galia neviršys 3400 MW, statyba ir 

eksploatacija. Poveikio aplinkai vertinimuose 

priimtas tas reaktoriaus tipas ir blokų skaičius, 

kurio poveikis yra maksimalus. 

Planuojamos veiklos rizikos analizė ir galimų 

avarinių situacijų prognozavimas bei 

prevencinių priemonių numatymas atlikta 

sutinkamai su Planuojamos ūkinės veiklos 

galimų avarijų rizikos vertinimo 

rekomendacijomis („Informaciniai 

pranešimai“, 2002, Nr. 61-297). 



2005, Nr. 84-3105) nuostatomis. 



2005, Nr. 84-3105) nuostatomis, mažo ir 

vidutinio aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kaštų 

vertinimas nėra tarp PAV keliamų tikslų. 



2005, Nr. 84-3105) nuostatomis, Didelio 

aktyvumo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo 

kaštų vertinimas nėra tarp PAV keliamų tikslų.



2008 m. spalio 22 d. 599 

12. „CEE 

Alternatyvų analizė negali taip paprastai 

Bankwatch atmesti kitus elektros energijos gamybos 

Network“ būdus. Analizėje reikia atsižvelgti į visas 

koordinatorius galimas gamybos alternatyvas ir palyginti 

Lietuvoje Linas visų kainas, rizikas, eksploatacijos laiką, 

Vainius, efektyvumą ir t.t. PAV ataskaita turi būti 

Maironio g. 14– papildyta. 

6, Kaunas * 

13. „CEE 

Avarijų rizikos vertinimas turi atsispindėti 

Bankwatch alternatyvų analizėje. PAV ataskaita turi 

Network“ būti papildyta. 



Vainius, 


6, Kaunas * 

14. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Išsami saugos analizė turi būti PAV dalis ir 

pateikta Espoo visuomenės vertinimui. Į 

saugos analizės rezultatus reikia atsižvelgti 

alternatyvų vertinime. Saugos analizės 

nukėlimas į tolimesnius projekto etapus, ją 

tik paverčia į biurokratinį licencijavimo 

žingsnį, o ne į būtiną dokumentaciją, kuri 

6, Kaunas * 

yra specialistų svarstymo ir sprendimų 

priėmimo pagrindas. PAV turi būti 

peržiūrėtas įtraukiant išsamią saugos 

analizę (kai bus pasirinkta technologija), 

kurios rezultatai turi atsispindėti alternatyvų 

vertinime. 

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus 

(užsakovo) numatyta planuojama ūkinė veikla, 

kurios poveikiai aplinkai yra vertinami, yra 

naujos atominės elektrinės statyba ir 

eksploatacija. PAV ataskaitos 4.4 skyrelyje 

nagrinėjama „nulinė“ alternatyva, kuriame 

priimtas energijos poreikio scenarijus apima ir 

atsinaujinančius energijos išteklius, ir vietinius 

energijos išteklius. Konstatuota, kad šiuo metu 

Ignalinos AE yra dominuojanti elektros 

gamyboje – 2007 m. jos dalis buvo 72,6 %. 

Elektros dalis iš atsinaujinančių šaltinių 

padidėjo iki 4,4 %, o likusioji dalis (13 %) 

buvo pagaminta šiluminių elektrinių, 

naudojančių natūralias dujas ir mazutą. Lietuva 

atitiks ES reikalavimams dėl elektros gamybai 

naudojamų atsinaujinančių šaltinių. 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip 

vėjo jėgainės, mažos hidroelektrinės ir biokurą 

deginančios katilinės, kurios bus pastatytos per 

keletą ateinančių metų, sudarys virš 7 % visos 

elektros gamybos balanse 2010 m. 2025 m jų 

indėlis turėtų išaugti iki 10 %. Taigi, po 

Ignalinos AE uždarymo daugiau nei 90 % 

elektros bus gaunama iš kietojo kuro, jei nebus 

pastatyta nauja AE. 

PAV ataskaitoje lyginamas galimas „nulinės“ 

alternatyvos poveikis aplinkai, pvz. kiek 

padidėtų išmetamų teršalų kiekis. 

Energijos gamybos būdai, energijos kainos ir 

kita informacija pateikiama Nacionalinėje 

energetikos strategijoje (Žin., 2007, Nr. 11- 

430). 

Planuojamos veiklos rizikos analizė atlikta 

vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos 

galimų avarijų rizikos vertinimo 

rekomendacijomis („Informaciniai 

pranešimai“, 2002, Nr. 61-297). 

Alternatyvų analizėje nagrinėtos vietos, 

techninių ir technologinių sprendinių 

alternatyvos ir jų palyginimas pagal galimą 

poveikį atskiriems aplinkos komponentams. 

Vertinant poveikį avarijų metu, palyginti 

įvairių reaktorių tipų galimi avariniai 

radionuklidų išmetimai į aplinką ir priimtas 

reaktoriaus tipas, kurio poveikis yra 

maksimalus. 

Saugos analizė, techninis projektas – tai 

dokumentai, kurie rengiami, kuomet atsakinga 

institucija, remdamasi PAV rezultatais, priima 

sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra 

galima pasirinktoje vietoje. 

Licencijavimo žingsniai yra numatyti Lietuvos 

teisės aktuose ir jais bus vadovaujamais 

vykdant projektą. Techninis projektas ir saugos 

analizė yra išsamiai vertinama Lietuvos 

kontroliuojančių institucijų bei užsienio šalių 

ekspertų.



2008 m. spalio 22 d. 600 

15. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Akivaizdu, kad PAV rengėjai neturėjo 

techninio projekto duomenų, reikalingų 

tinkamam projekto poveikio aplinkai 

vertinimui. Tiksli informacija reikalinga 

poveikių vertinimui, o vertinimo rezultatai 

turi atsispindėti alternatyvų analizėje. 

6, Kaunas * 

Vertinimuose naudoti bendri reaktorių 

gamintojų duomenys negali būti PAV 

pagrindas. PAV turi būti peržiūrėtas, 

kuomet bus parengtas išsamus techninis 

projektas. 

Pateikti atliekų kiekių neapibrėžtumai 

parodo vertinimo kokybę. Buitinių atliekų 

kiekiai pateikti vienam arba dviem 

reaktoriams, tačiau prieš tai buvo teigiama, 

kad naują AE sudarys iki penkių reaktorių 

blokų. PAV turi būti peržiūrėtas, kuomet 

bus parengtas išsamus techninis projektas. 

6, Kaunas * 

16. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


17. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


eksploatacinių atliekų ir eksploatacijos 

nutraukimo atliekų tvarkymo kaštai turi būti 

įtraukti alternatyvų vertinime. PAV turi būti 

peržiūrėtas, kuomet bus parengtas išsamus 

techninis projektas. 

6, Kaunas * Panaudoto branduolinio kuro, 

18. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Panaudoto branduolinio kuro arba didelio 

aktyvumo radioaktyviųjų atliekų tvarkymas 

yra projekto branduolinio ciklo svarbi dalis. 

PAV nėra pagrįstas jei vertinimas apima tik 

projekto eksploatacinį periodą. 

Eksploatacijos nutraukimas ir atliekų 

tvarkymas yra ne mažiau svarbesnis nei 

6, Kaunas * 

19. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


projekto planavimas, statybos ir 

eksploatacija. PAV turi būti peržiūrėtas 

atsižvelgiant į šiuos klausimus. 

Eksploatacijos nutraukimo planas turi būti 

sudėtinė PAV dalis, nes eksploatacijos 

nutraukimas yra dalis projekto ir jis įtakoja 

projekto kainą bei alternatyvų vertinimą. 

PAV turi būti peržiūrėtas atsižvelgiant į 

šiuos klausimus. 

6, Kaunas * 

20. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Branduolinės energetikos pramonėje yra 

pripažįstami eksploatacijos nutraukimo bei 

atliekų tvarkymo kainų neapibrėžtumai, 

todėl šioms sritimis kaupiamos lėšos 

periodiškai yra peržiūrimos ir tikslinamos. 

PAV turi būti peržiūrėtas atsižvelgiant į šią 

riziką. 

6, Kaunas * 

PAV ataskaitos tikslas nustatyti ar planuojama 

ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį 

aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Svarbu 

įvertinti visų alternatyvų galimų poveikius 

aplinkai, kad priimant sprendimus į juos būtų 

atsižvelgiama kartu su techniniais ir 

ekonominiais faktoriais. 

Poveikio aplinkai vertinimuose priimtas tas 

reaktoriaus tipas ir blokų skaičius, kurio 

poveikis yra maksimalus. 

Buitinių atliekų kiekiai pateikti 1600/1700 

MW galios reaktoriui. Du šio tipo reaktoriai 

sudarytų suminę galią, kuri ir numatoma šioje 

planuojamoje ūkinėje veikloje. Penki reaktoriai 

būtų tuo atvejų, kai vieno galia siekia 600 

MW. Buitinių atliekų kiekį normalizuojant, 

pvz. 1000 MW, įvairiose reaktoriuose 

susidarančių buitinių atliekų kiekiai mažai 

skirtųsi. 



2005, Nr. 84-3105) nuostatomis, PBK, 

eksploatacinių atliekų ir eksploatacijos 

nutraukimo atliekų tvarkymo kaštų vertinimas 

nėra tarp PAV keliamų tikslų. 

AE eksploatacijos metu susidariusių 

radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto 

branduolinio kuro (PBK) kiekiai, tvarkymo 

būdai bei poveikis aplinkai yra išsamiai 

aprašyti šioje PAV ataskaitoje. 

PAV ataskaitoje paminėta, kad ilgalaikiam 

PBK saugojimui bei PBK ir radioaktyviųjų 

atliekų laidojimui bus atliekamos atskiros PAV 

procedūros ateityje ir šie klausimai nėra 

nagrinėjami šioje PAV ataskaitoje. Tokie patys 

vertinimo principai taikomai ir Suomijos bei 

kitų šalių naujų AE poveikio aplinkai 

vertinimuose. 

Reikalavimus eksploatacijos nutraukimo 

planui nustato Lietuvos teisės aktai, kurie nėra 

PAV dalis. Kaip jau buvo minėta, kainų 

vertinimas nėra tarp PAV keliamų tikslų. 



2005, Nr. 84-3105) nuostatomis, projekto 

kainų vertinimas nėra tarp PAV keliamų tikslų.



2008 m. spalio 22 d. 601 

21. „CEE 

PAV ataskaitoje paminėti faktoriai, 

Bankwatch įtakojantys vandens aušinimo modeliavimo 

Network“ rezultatų tikslumą, turi būti peržiūrėti bei 

koordinatorius įtraukti tinkami duomenys PAV etape, o ne 

Lietuvoje Linas vėlesniame projekto etape. 

Vainius, 


6, Kaunas * 

22. „CEE 

Bankwatch 

Network“ 



Vainius, 


Atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE 

eksploatacija sukėlė: 

- Drūkšių ežero eutrofikaciją; 

- garavimo greičio padidėjimą; 

- deguonies kieko ežere sumažėjimą; 

- sulfatų padidėjimą ežero vandenyje ir 

6, Kaunas * 

dugno nuosėdose; 

- vyraujančių planktono rūšių skaičiaus 

sumažėjimą 2–3 kartus, lyginant su 

laikotarpiu prieš paleidžiant IAE; 

- prieš IAE paleidimą ežere vyraujančių 

fitoplanktono ir zooplanktono rūšių 

- išnykimą; 

- metazooplanktono gausumo 

sumažėjimą daugiau nei 2,7 kartus, o 

protozooplanktono perpus per 

pirmuosius du metus po IAE paleidimo; 

- kai kurių stenoterminių kriofilinių ir 

- oksifilinių vėžiagyvių rūšių 

(ledynmečio laikotarpio reliktų) žymų 

sumažėjimą arba išnykimą; 

- žuvų rūšinės įvairovės Drūkšių ežere 

sumažėjimą nuo 23–26 žuvų rūšių 

(prieš IAE eksploataciją) iki 14 rūšių, 

Turimų duomenų tikslumas yra pakankamas 

poveikio vertinimui, ir jei net būtų gauti 

detalesni duomenys, tai neįtakotų vandens 

aušinimo modeliavimo išvadų. Remiantis 

vandens aušinimo modeliavimo jautrumo 

analize priklausomai nuo ežero vandens lygio 

(kuris nedaug įtakoja šiluminį režimą) per 

pastaruosius 20 metų naudojant ežero vandenį 

tiesioginiam aušinimui (Ignalinos AE), taip pat 

bendrosiomis hidrologijos žiniomis, galima 

daryti išvadą, kad nėra tokių neapibrėžtumų, 

kurie galėtų kaip nors ženkliai įtakoti šiluminio 

poveikio vertinimą. 

Galimos klaidos vandens balanso vertinimuose 

gali įtakoti projektavimo sąlygas, kurios 

reikalingos techninėms charakteristikoms 

optimizuoti, ir todėl jos yra svarbios 

ekonomikos požiūriu. Hidrologinio 

monitoringo sistema bus įdiegta kaip NAE 

projekto dalis, kas leis gauti tikslesnius 

hidrologinius duomenis. 

Ekosistema buvo ženkliai pažeista dėl 

šiluminės apkrovos ir eutrofikacijos nuo to 

laiko, kai buvo pradėta eksploatuoti Ignalinos 

AE. Tai yra aiškiai pasakyta PAV ataskaitoje, 

tiek skyriuose, aprašančiuose ankstesnę ir 

dabartinę būklę, tiek poveikio vertinimo 

skyriuje (7.1.2). Tačiau nežiūrint į ekosistemos 

pokyčius, faktas yra tai, kad ežeras vis dar 

tenkina kokybės reikalavimus, nustatytus dabar 

galiojančiais teisės aktais. Čia nurodyti teisės 

aktai apibrėžia ribas vandens kokybei ir 

temperatūrai, o ne tiesiogiai ekologiniams 

parametrams. 

Poveikio vertinimo skyriuje (7.1.2) naujos AE 

poveikiai dabartinei jau 

ženkliai pakitusiai ežero būklei yra įvertinti 

trims skirtingiems šiluminės apkrovos 

scenarijams. Šiame skyriuje yra parodyta, kaip 

keisis ekosistema, jei nauja AE bus pastatyta. 

Akivaizdu, kad Ignalinos AE poveikis buvo 

ženklus. Todėl, teiginys, kad vandens 

kokybės parametrai tenkina norminių teisės 

aktų reikalavimus yra gana nekorektiškas. 

PAV turi būti peržiūrėtas, siekiant parodyti 

kokius tolimesnius ežero pokyčius gali 

sąlygoti nauja AE ir šie vertinimai turi 

atsispindėti alternatyvų analizėje.



2008 m. spalio 22 d. 602

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 3 dalis - Visagino atominÄs ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 3 dalis - Visagino atominÄs ...