Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 347nuo Drkši (Visagino) giluminio regioninio lžio zonos NAE pirmoji aikštel yraapytiksliai 1,0 km atstumu, o nuo Skirno regioninio lžio nutolusi per 5–6 km;silomose aikštelse, atliekant projektini inžinerini geologini tyrim stadijos(patvirtinimo etapas) gržini gržimo darbus, btina numatyti bent vieno gržiniogyl padidinti iki Upnink svitos Led posvits nuosdini uolien slgsojimo gylio,nes apie vietinio tektoninio lžio tikimyb konkreioje projektuojamo statiniovietoje galima sprsti pagal ši uolien sluoksnio kraigo absoliutin gyl šiame irgretutiniuose anksiau gržtuose gržiniuose.7.5.1.5 Neotektoniniai žems plutos judesiaiPagal morfometrins ir morfostruktrins analizs bei kosmini nuotrauk dešifravimoduomenis galima parodyti, kad neotektoniškai aktyvi linijini zon dauguma beveiksutampa su pagal geofizini metod ir gržimo duomenis išskirt tektonini lžizonomis arba atskirais lžiais. Patys aktyviausi lžiai yra Drkši regiono,Anisimovi gabeno bei Skirno lžis. Su neotektoniškai aktyviomis linijinmiszonomis susij ir siauri paleožiai, kartais siekiantys beveik 200 m gyl (nuopokvarterinio paviršiaus) (Marcinkeviius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajonas regioniniu mastu yra žems paviršiaus neotektoninio vertikalauskitimo srityje, kuri sudaro 120 × 230 km matmen ruož. Šioje srityje žems paviršiauskilimo greitis sudaro apytiksliai 2 mm per metus (Hidroprojektas, 1981). Lyginant sufundamentiniu Vilniaus reperiu, Ignalinos AE pramonins teritorijos žems paviršiausregioninis kilimo greitis siekia 2,5 mm per metus.Bendrame Ignalinos AE rajono žems paviršiaus neotektoninio vertikalaus kilimo fonel tektonini lži vyksta struktrini blok diferenciniai poslinkiai. Šie poslinkiai –vertikals ir horizontals – yra matuojami rengtame geodinaminiame poligone. 1988met ataskaitose apdorot kompleksini tyrim duomen pagrindu nustatyta(Voskresenskaja ir kt., 1988; Darbo grups išvados ..., 1988), kad visa Ignalinos AEpramonin teritorija yra ištisiniame struktriniame bloke, bet dl gilumini lžiaktyvumo vyksta diferenciniai žems paviršiaus judesiai Drkši grabeno sandroje suPiet Drkši bloku.Vertinant Ignalinos AE pramons teritorijos seismines slygas 1988 m. sudarytabuvusios SSSR valstybin komisija konstatavo, kad IAE rajone nepakanka tyrim, tarp ir geodezini, dabartiniam tektonini lži aktyvumui analizuoti. Toki geodezinityrim duomenys yra vienas iš kokybini rodikli vertinant Ignalinos AE geodinaminsrizikos laipsn. Tyrim tikslai buvo suformuluoti taip: ar Ignalinos AE rajone giluminiaitektoniniai lžiai yra aktyvs, ar tektonini lži aktyvumo sukelti žems paviršiausposlinkiai nekelia grsms veikiantiems branduolins energetikos objektams, jeksploatacinei saugai.Dabartiniams vertikaliesiems žems paviršiaus poslinkiams matuoti 1989 m. rengtasgeodinaminis poligonas (Juknelis ir kt., 1990). Ignalinos AE geodinamin poligonsudaro precizins niveliacijos tinklas (Zakareviius, 1999), kuris apima apie 110 km 2plot, esant Drkši ežero dubumoje ir aprpiant Ignalinos AE pramonin teritorij.Geodeziniai preciziniai matavimai atlikti 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais.Vertikali žems paviršiaus poslinki matavimo duomenys grafine išraiška pateikti7.5-12 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3487.5-12 pav. Matavim geodinaminiame poligone rezultatai. 1- svyravimamplitudži diagramos stebjimo taškuose; 2- tektoniniai lžiai (pagal Zakarevi,1994).Iš geodinaminio poligono reperi vertikali poslinki galima išaiškinti, kad poligonoteritorijoje vertikalieji žems paviršiaus judesiai yra diferencijuoti pagal blokus. Ryškiaipagal tektoninius blokus reperi poslinkiai išsiskiria pagal gilumin Drkši l.Šiaurinio ir pietinio blok tarpusavio vertikali poslinki amplitud per tyrimlaikotarp nuo 1989 iki 1994 m. buvo apie 5 mm (Zakareviius, 1999). Šiaurinis blokaskyla pietinio atžvilgiu. Pastebta vertikali poslinki krypties inversija – vien metmatavim ciklo duomenys rodo tam tikros vietos kilim, kit met matavimo cikloduomenys rodo toje vietoje reper pasislenkant žemyn (Zakareviius, 1999). Kadangiskirtingi struktriniai teritorijos blokai apriboti gilumini tektonini lži, galima darytiprielaid, kad vyksta atskir blok posvyriai. Matavim rezultatai liudija, kad žemspaviršiaus judesi diferenciacija Ignalinos AE rajone susijusi su tektoniniais lžiaisapribotais struktriniais blokais. Geodeziniais preciziniais matavimais nustatytiposlinkiai yra ne tik žems paviršiaus, bet ir kristalinio pamato blok diferencinivertikali judesi išraiška. Todl teigiama (Voskresenskaja ir kt., 1988; Zakareviius,1999), kad Ignalinos AE rajone aktyvs tektoniniai procesai vyksta ir šiuo metu. Taiauabsoliuts poslinki dydžiai, sudarantys per trejus metus apie 5 mm amplitud irkaitaliojantys poslinki vektoriaus linkm, praktiškai yra nykstamai maži. Gal btsvarbesn ši geodinamini poslinki tyrimo išvada yra ta, kad dviej regionini

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 349tektonini strukt sandroje esanti Ignalinos AE pramonin teritorija, esanti netoliesenuo tektonini lži sankirtos Drkši ežere, seismingumo vertinimo aspektu yrapadidinto jautrumo zonoje.Vertikali neotektonini žems paviršiaus poslinki intensyvum geriausiaireprezentuoja matavimai, atlikti pirmojoje aikštelje atskiruose stebjimo taškuose.Matavim cikl duomenys rodo esant vieno taško nuoseklaus kilimo tendencij. Kilimoamplitud sudaro apie plius du milimetrus per 1989–1992 m. laikotarp. Kito taškovertikali poslinki inversijos nustatytos 1989–1991 m. laikotarpiu ir sudar beveikpuss milimetro amplitud, o 1989–1992 m. sumin vertikalaus poslinkio vektoriausamplitud neviršijo vieno milimetro. Tokios absoliutins išmatuot poslinkiskaitmenins verts liudija, kad pirmoji aikštel nra aktyvi tektonini lži zonoje, ožems paviršiaus diferencijuot nykstamai mažos amplituds kilim sukeliageodinaminiai procesai, vykstantys gretimame Drkšilinkio grabene.Pastaraisiais metais užbaigtas ir Ignalinos AE rajono žems paviršiaus horizontalidiferencini poslinki matavimas preciziniais geodeziniais bdais. Atlikushorizontali poslinki tyrimus nustatyta, kad Ignalinos AE rajono blokin sandarapasitvirtina su labai aukšta tikimybe.Matavimai parod, kad Ignalinos AE rajone ir apie Drkši ežer rengtamegeodinaminiame poligone didžiausi santykini horizontali poslinki kryptys sutampasu geologiniais metodais išaiškint tektonini lži kryptimis (Stanionis, 2005).Preciziniai geologiniai matavimai, atlikti 1992–1994 metais, parod, kad Ignalinos AErajone metins didžiausio pailgjimo verts sudaro dešimtmilijonin dal, o einant išpietvakari šiaurs rytus spaudimo zona pereina tempimo zon. Visa Ignalinos AEpramonin teritorija yra bendrojo tektoninio gniuždymo zonoje (Stanionis, 2005).Taigi, horizontali žems paviršiaus poslinki preciziniai matavimai parodo, kad naujosAE pirmosios aikštels teritorija yra veikiama tektoninio gniuždymo (7.5-13 pav.).Didžiojo svarbiausiojo tempio kryptis beveik sutampa su meridianine, todlgniuždomasis temptumas yra statmenas Drkši ežer kertaniam Drkši (Visagino)regioniniam lžiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3501 – seisminis tyrimas, 2 - aeromagnetinis tyrimas, 3 – morfostruktrin analiz. Kiti: 4 -Ignalinos atomin elektrin, 5 – GPS taškai, 6 – pagrindins apkrovos (1 – maksimaluspagrindins apkrovos pokytis, 2 – minimalus pagrindins apkrovos pokytis)7.5-13 pav. Žems plutos svarbiausio tektoninio tempio struktra (pagal Juknel irkt., 1990).Išvadosžems paviršiaus poslinki precizini geodezini matavim duomenys patvirtinageologini tyrim išvad apie blokin žems gelmi sandar Ignalinos AE rajone;šie tyrimai ir matavimai patvirtina prielaidas apie Drkši (Visagino) ir Skirnotektonini lži aktyvum;preciziniai matavimai parod, kad pirmojoje aikštelje žems paviršiaus poslinkiaiyra nykstamai maži, kad tam tikru laikotarpiu vertikali poslinki vektorius keiiasavo linkm – žems paviršius tai kyla, tai leidžiasi;preciziniai matavimai aikštelje Nr. 2 nebuvo atliekami;horizontali poslinki matavimai paliudija apie nykstamai mažas santykinesdeformacijas ir nykstamai mažus deformacij gradientus;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 351dabartini žems paviršiaus judesi pobdis rodo, kad aikštels yra pakankamuatstumu nuo Drkši (Visagino) tektoninio lžio sankirtos su tektoniniu Skirno lžiuir patenka gniuždomojo temptumo srit pieiau Drkši (Visagino) tektoniniožio zonos.7.5.1.6 Seisminis aktyvumasLietuvos teritorija tradiciškai traktuojama kaip aseismin arba labai mažo seismingumosritis. T apsprendžia geologins sandaros ypatumai (ankstyvojo prekambrokonsolidacijos Žems pluta) bei didžiulis nuotolis iki aktyvi tektonini sri. Taiauturimi istoriniai ir dabartiniai duomenys rodo, jog gretimuose Lietuvai kraštuose yrabuv juntam žems drebjim (7.5-14 pav.).7.5-14 pav. Baltijos krašt seismingumas: apskritimai – istoriniai vykiai nuo 1616iki 1965 m.; šešiakampiai – tektoniniai vykiai, užregistruoti nuo 1965 iki 2004 m.;trikampiai – veikianios seismins stotys.Paskutiniai 4,4 ir 5,0 magnituds (pagal Richterio skal) stiprumo žems drebjimaibuvo užfiksuoti Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje 2004 m. rugsjo 21 d. Juosužfiksavo pasaulins seismins stotys, taip pat Ignalinos AE seisminio monitoringostotis.Pagal istorinius duomenis nuo 1616 m. 250 km spinduliu apie Ignalinos AE yra buv 19žems drebjim (PNIIIS, Maskva, 1988). 1999 m. IAE apylinkse, vykdant elektrinssaugumo projektus, buvo rengtos 4 seisminio monitoringo stotys (žr. 7.5-14 pav.). Nuoto laiko Lietuvos geologijos tarnyba pagal susitarim su IAE apdoroja ir analizuojašiose stotyse surenkamus duomenis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 352Naujas VATESI normatyvinis dokumentas „Seisminio poveikio branduolinsenergetikos objektams analizs reikalavimai, P-2006-01“ (Valstybs žinios, 2006, Nr.87-3447) nustato branduolins energetikos objekt konstrukcij, sistem ir komponentprojektavimo ir analizs reikalavimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti j saugvykus žems drebjimui.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3, 2002; TATENAsaugos standartas Nr. NS-R-3, 2003; TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003)pateikiamos rekomendacijos atomini elektrini ir kit branduolins energetikosobjekt statybos aikšteli seismingumui vertinti ir kiekybiškai apibdinti žemsvirpesi projektinius parametrus bei grunt seismines kategorijas.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos standartas Nr. NS-R-3, 2003; TATENAsaugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003) atsižvelgiama, kad vykstant žems drebjimui AEstatinys virpa kartu su geologiniu pagrindu, t.y. kartu su grunt masyvu, kur remiasistatinys. Todl vertinant seismingum vertinama visa sistema “statinys–pagrindas”.Todl btina nagrinti du aspektus.Pirmasis aspektas – kaip virpantis žems drebjimo metu pagrindas veikia statinioseisminius poslinkius. Tektonini pagrindo plyši poslinkiai gali sukelti AE statinigri. Todl tiesiog virš tektonini plyši statyti AE yra draudžiama (TATENA saugosstandart serija Nr. 110, 1993). Kiti poveikiai AE statiniams priklauso ir nuo statinikonstrukcijos, išdstymo ir j dinamini charakteristik. Bet labai svarbios yra pagrindogrunt sudties, sandaros, vandeningumo ir fizins bkls charakteristikos, kuriosapibdina grunt seismines kategorijas.Antrasis aspektas – pagrindo grunt laikomosios gebos vertinimas ir nuosdeformacijos, kurias sukelia nuolatins ir seismins apkrovos. Seismiškai patvari AEstatini ir rengini projektavimo esminis principas yra griežtai laikytis TATENAsaugos standart nuostat, kad b išvengta radiologini avarij, kurias gali sukeltibranduolins energetikos objekt sugriovimai vykstant žems drebjimui.Kadangi atomin jgain yra potencialiai pavojingas radiacins saugos aspektubranduolins energetikos objektas, btina garantuoti jo apsaug nuo seismini poveiki.Taiau nra prasms nepagrstai didinti seismin patvarum t statini ir rengini, kurisugriovimas nesukelia radiologins avarijos. Taigi, TATENA saugos filosofija –kiekvienam atomins jgains elementui keliami seisminio patvarumo saugosreikalavimai yra skirtingo lygmens. Nustatytos skirtingos AE statini ir renginipatvarumo kategorijos susiejamos su radiacine sauga. Aukšiausios kategorijos yrabranduolinio reaktoriaus statiniai.Taigi, kiekvienai seisminio patvarumo statini kategorijai nustatomi skirtingi pavojingointensyvumo ir tikimybs virpesi lygiai, kurie gali pasireikšti galimo žems drebjimometu toje konkreioje AE aikštelje.TATENA saugos standartai numato, kad kiekvienai parinktai AE aikštelei turi btivertinti du seismini virpesi, kuriuos su tam tikra nustatyta tikimybe toje aikšteljegali sukelti žems drebjimas, lygmenys:SL-1 (seismingumo lygmuo 1), kuris atitinka Rusijos Federacijos standart seisminlygmen PZ (projektnoje zemletriasenije), JAV vadinam santrumpa OBE(Operating Basis Earthquake – pagrindinis darbinis žems drebjimas), DidžiojeBritanijoje vadinam DBE (Design Basis Earthquake);SL-2 (seismingumo lygmuo 2), kuris atitinka Rusijos federacijos MRZ(maksimalnoje rasiotnoje zemletriasenije), JAV vadinam SSE (Safe Shutdown

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 353Earthquake – saugaus sustabdymo žems drebjimo lygmuo), Didžiojoje BritanijojeSSE ar BDBE (Beyond Design Basis Earthquake).Seismingumo lygmuo SL-1 yra toks tiktinai didžiausias seismini grunto virpesilygmuo AE aikštelje, kai galima nutraukti elektros ar šilumos energijos gamybnesustabdant reaktoriaus, o tik pakeiiant jo eksploatacijos bkl. TATENA nurodo,kad vertinant tokio lygmens žems drebjimo lygmen, jo pasikartojimo tikimyb yra10 -2 1/metai. Tai yra, tokio lygmens grunto seisminius poslinkius gali sukelti žemsdrebjimas, kuris gali vykti bet kuriuo laiko momentu bet vien syk per 100 met.Taigi, galimai didžiausias seismini virpesi intensyvumas AE aikštelje, kur galisukelti SL-1 stiprumo žems drebjimas, turi nustatyt tikimyb, kad gali vykti toskonkreios AE eksploatavimo laikotarpiu.Seismingumo lygmuo SL-2 yra manomai stipriausio žems drebjimo sukeltseismini virpesi lygmuo AE aikštelje, kai dar manoma saugiai sustabdytibranduolin reaktori. Pagal VATESI dokument P-2006-01 (Valstybs žinios, 2006,Nr. 87-3447) SL-2 – seismingumo lygmuo, kurio tikimyb per reaktoriauseksploatavimo metus yra didesn už intervalo nuo 1 × 10 -3 iki 1 × 10 -4 (vidutini ver)arba nuo 1 × 10 -4 iki 1 × 10 -5 (medianos) rib. Taigi, SL-2 seismingumo lygmuo nustatodidžiausi manom seismini virpesi intensyvum, kur AE aikštelje gali sukeltitokio stiprumo žems drebjimas, kurio galimybs negalima atmesti net ir tuo atveju,kai jo tikimyb yra nykstamai maža.Seismingumo lygmenys SL-1 ir SL-2, kaip ir žems drebjim intensyvumas, nusakomibalais pagal tarptautin 12-os bal skal MSK-64 (1964 met Medvedevo–Šponhojerio–Karniko skal) arba pagal tapa 12-os bal 1998 met Europosmakroseismin skal EMS–98.AE statini ir rengini seismini deformacij rizik didina pagrindo grunt prastosseismins charakteristikos, kurios priklauso nuo grunt sudties, vandeningumo irfizins bkls. Grunt storyms kategorizuojamos. Seisminiu aspektu yra pavojingiausitreiosios seismins kategorijos gruntai (Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2004; PN AE G-5-006-87; Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995). Jei AEaikštels 10-ties metr grunto storymje jos pus ar daugiau sudaro treiosios seisminskategorijos gruntai, AE aikštels seismingumo lygiai didinami vienu balu. Taivadinamasis AE aikštels seismingumo lygmens vertinimas atsižvelgiant gruntlygas.Ignalinos AE teritorijos seismingumo dabar galiojantis vertinimas paremtas oficialiaišvada, kuri pareng SSSR ministr tarybos 1988-09-22 nutarimu Nr.1886 P sudarytadarbo grup Ignalinos AE aikštels seisminms slygoms vertinti (Darbo grupsišvados ..., 1988). Vadovaujantis TATENA saugos standartais buvo išsamiai išnagrintiIgnalinos AE aikštels geologini, tektonini, geofizini, geodezini, seismologini,hidrogeologini, inžinerini-geologini bei inžinerini-seismini tyrim duomenys. Šiduomen nagrinjimo pagrindu buvo nustatyti Ignalinos AE aikštels seismingumolygmenys PZ (SL-1) ir MRZ (SL-2) balais pagal MSK-64 skal atsižvelgiant gruntlygas (t.y. vertinant III-sios seismins kategorijos grunt buvim AE statinipagrinduose).Darbo grup, atsižvelgdama, kad Ignalinos AE aikštelje statini pagrind storymsviršutin 10-ties metr dal sudaro III-sios seismins kategorijos gruntai, nustat 6 bal(pagal MSK – 64 skal) seismingumo lygmen PZ, kas atitinka 6 bal lygmen SL-1pagal MSK-64 ar EMS-98 skal. Darbo grup nustat 7 bal (pagal MSK-64 skal)seismingumo lygmen MRZ, kas atitinka 7 bal lygmen SL-2 pagal MSK-64 ar EMS-98 skal (Darbo grups išvados ..., 1988).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3541988 met birželio- spalio mnesiais Maskvos gamybinio ir mokslo tyrimo institutoPNIIIS specialistai atliko instrumentinius seismingumo tyrimus ir Ignalinos AEaikštels seismin mikrorajonavim (Voskresenskaja ir kt., 1988). Atlikt instrumentinityrim duomen pagrindu buvo vertinti kiekybiniai seisminiai parametrai ir atliktasseisminis mikrorajonavimas, aprs ir tiriamosios teritorijos plot.Pagal seisminio mikrorajonavimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios teritorijosseismingumo lygmuo PZ (SL-1) yra 6 balai pagal MSK-64 skal, vertinus, kadviršutin grunt masyvo 10 metr storym sudaro treiosios seismins kategorijosgruntai. Tiriamosios teritorijos seismingumo lygmuo MRZ (SL-2) yra 7 balai pagalMSK-64 skal, vertinus, kad viršutinje 10 metr storymje yra treiosios seisminskategorijos grunt (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailienko ir kt., 1989). PagalTATENA saugos standartuose pavartotas santrumpas tiriamasis teritorijos seismingumolygmuo SL-1 yra 6 balai pagal MSK-64 skal (arba EMS – 98 skal), o seismingumolygmuo SL-2 yra 7 balai pagal MSK-64 skal (arba EMS-98 skal).Instrumentini matavim ir modeliavimo bdais atliktas seismini charakteristikvertinimas pateiktas instituto PNIIIS ataskaitoje apie Ignalinos AE aikštels ir paskirjos dali seismingum (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailienko ir kt., 1989). Pagalpateiktus duomenis seismini virpesi parametrus tiriamoje teritorijoje galimaapibdinti tokiomis vertmis (Voskresenskaja ir kt., 1988):kritinis pagreitis a max = 0,0375 g PZ (SL-1) seismingumo lygmeniui;kritinis pagreitis a max = 0,075 g MRZ (SL-2) seismingumo lygmeniui.junginio projektinio ir mokslo tyrimo kompleksins energetins technologijosinstituto (VNIPIET) 1989 m. parengtoje analitinje ataskaitoje tiriamojoje teritorijojetaikomas 3-sis seisminis modelis, kur apibdina grunto vidutinis tankis = 2,2 Mg×m -3 , skersini bang sklidimo greitis v s = 400 m×s -1 , išilgini bang sklidimo greitis v p =1400 m×s -1 (Michailienko ir kt., 1989).Grunt storyms, slgsanios iki 10 m gylio, dinamins charakteristikos: skersini bang sklidimo greitis v s =,250–270 m×s -1 ; išilgini bang sklidimo greitis v p = 1080–1125 m×s -1 ; dinaminis Puasono skaiius v d = 0,45–0,46; dinaminis Jungo modulis E d = 365–450 MPa; dinaminis Kulono modulis G d = 125–160 MPa; santykin disipacija D p = 0,5–0,85.Grunt storyms, slgsanios giliau už 10 m, suvidurkintos dinamins charakteristikos: skersini bang sklidimo greitis v s = 380 m×s -1 ; išilgini bang sklidimo greitis v p = 1140 m×s -1 ; dinaminis Puasono skaiius v d = 0,43; dinaminis Jungo modulis E d = 800 MPa; dinaminis Kulono modulis G d = 300 MPa; santykin disipacija D p = 0,60.Taigi, vertinant seismini poveiki sukeliamas AE statini pagrind deformacijas,grunt masyv geologin sandara idealizuotai suprastinama: priimama hipotez, kad AEstatinio pagrindas susideda iš begalins tsos horizontali sluoksni, gruntai nagrinjamikaip tiesiškai deformuojama klampiai tampri terp, o deformacins gruntcharakteristikos vienodos tam tikro sluoksnio ribose.

IšvadosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 355Ignalinos AE pramons teritorijos seismins slygos yra išsamiai ištyrintoskompleksiniais metodais, atliktas seisminis mikrorajonavimas, kurio duomenimisgalima vadovautis nustatant tiriamosios teritorijos seismingumo lygmenis;išmatuoti ir nustatyti grunt storymi seisminiai parametrai atitinka TATENAsaugos standart rekomendacijas seismingumo tyrim metodams ir metodikoms;išaiškinta, kad viršutin 10-ties metr grunto storyms dal sudaro mažai atsparstreiosios seismins kategorijos gruntai;atsižvelgiant treiosios seismins kategorijos grunt dominavim tiriamosiosteritorijos viršutinje geologinio pjvio dalyje, seisminio mikrorajonavimo darb irtyrim duomenys leido nustatyti 6 bal seismingumo lygmen PZ (SL-1) ir 7 balseismingumo lygmen (SL-2) pagal MSK-64 (ar EMS-98) makroseismin skal;atlikt instrumentini seismini tyrim Ignalinos AE antrosios eils statybosaikštelse rezultatai leidžia apibdinti grunt storymi apibendrintas seisminescharakteristikas naujos AE aikštelse.7.5.2 Silom aikšteli palyginimasTiesioginis naujos AE statybos ir eksploatacijos poveikis žems gelmms gali btisusijs su grunt ir gruntinio vandens chemins sudties ir savybi pokyiais bei gruntosutankjimu ir suslgimu po planuojamais pastatais.Abiej aikšteli geologins slygos yra gana panašios. Pirmosios aikštels žemspaviršius yra išlygintas. Pažemjimuose slgsojusios durps yra visiškai ar iš daliespašalintos, o j vietoje šiuo metu slgso supiltinis gruntas. Antrojoje aikštelje žemspaviršius nra visiškai išlygintas, jame išsiskiria keletas neaukšt kalveli. Gilesniuosepažemjimuose slgso supiltinis gruntas. Durps nra pilnai pašalintos. Silpn gruntris antrojoje aikštelje yra didesnis. Tiek supiltinis gruntas, tiek limnins ar pelkinuogulos nra pakankamo stiprumo pagrindas naujos AE statiniams ir turi bti pašalinti.Naujos atomins elektrins statyba ir eksploatacija nepaveiks gilesni žems gelmisluoksni ir spdinio vandens. Detalesnis poveikio vandeniui vertinimas yrapateikiamas 7.3 skyriuje, o poveikio dirvožemiui vertinimas –7.4 skyriuje.ži zonose dl vertikali žems paviršiaus judesi skirtum gali vykti statinipagrindo ir kit konstrukcij pleišjimas, kas savo ruožtu gali padidinti avarij rizik.Todl nauja AE turi bti statoma ant stabilaus pagrindo, kuris nra suskaidytastektonini lži.Struktrins tektonins naujos AE regiono slygos yra gana sudtingos. vairiaistyrimais buvo nustatyta, kad vertikals žems paviršiaus judesiai yra susij su kristaliniopamato ir nuosdins dangos lžiais apribot tektonini blok aktyvumu. Vertikaližems plutos judesi santykin amplitud gali siekti 2 mm per metus. Preciziniaigeologiniai matavimai parod, kad Ignalinos AE rajone metins didžiausio pailgjimoverts sudaro dešimtmilijonin dal, o einant iš pietvakari šiaurs rytus spaudimozona pereina tempimo zon. Visa Ignalinos AE pramonin teritorija yra bendrojotektoninio gniuždymo zonoje.Abi silomos aikštels yra tame paiame gana stabiliame tektoniniame bloke. Aikštelseslinki absoliuios verts yra praktiškai be galo mažos ir neigiamas poveikis dltektonini slinkim naujos AE statybai ir eksploatavimui nelaukiamas. Pagal šiuo metuturimus duomenis abi aikštels yra vienodai priimtinos ir tinkamos pagal tektonines irseimines slygas. Detalesniam aikšteli vertinimui pagal šias slygas reikalingi tikslsinstrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai. Atliekant projektini inžinerini

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 356geologini tyrim stadijos (patvirtinimo etapo) gržini gržimo darbus btina numatytibent vieno gržinio gyl padidinti iki Upnink svitos Led posvits nuosdini uolienslgsojimo gylio, nes apie vietinio tektoninio lžio tikimyb konkreioje projektuojamostatinio vietoje galima sprsti pagal ši uolien sluoksnio kraigo absoliutin gyl šiame irgretutiniuose anksiau gržtuose gržiniuose. Vlesnje stadijoje, atlikus išsamiustyrimus, seismins ir tektonins slygos bus patikslintos.7.5.3 Poveikio sumažinimo priemonsSvarbiausia neigiamo poveikio mažinimo priemon yra tinkamas projektas. Naujos AEprojektas atitiks visus TATENA saugos standartus ir LR statym ir kit teiss aktsaugos reikalavimus.Naujos AE reaktorius ir kiti pastatai bus suprojektuoti ir pastatyti taip, kad išliktstabils numatomo stiprumo žems drebjimo atveju. Neigiamo poveikio dl vertikaliar horizontali žems plutos tektonini judesi bus išvengta, tinkamai suprojektavusstatinius.Visi galimi neigiami aplinkos kokybs pokyiai bus stebimi. Atomins elektrinsaplinkos monitoringo programa apims hidrogeologinius, geocheminius ir geodeziniusplanuojamos elektrins aikštelje. Jei kurio nors aplinkos komponento kokybs pokyiaiviršyt leistin lyg (pavyzdžiui, avarijos atveju), šis aplinkos komponentas busatkuriamas techninmis priemonmis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3577.6 BIOLOGINVAIROV7.6.1 Dabartin aplinkos bkl7.6.1.1 Bendra biologins vairovs charakteristika ir svarbiausios vertybsVertinant naujos atomins elektrins (naujos AE ir NAE) poveik biologinei vairoveišiame darbe daugiausiai buvo analizuojama Lietuvos Respublikos teritorija, esanti30 km spinduliu aplink Tumelinos gyvenviet (Drkši ežero vakarin pakrant).Toliau šiame darbe analizuojama teritorija bus vadinama NAE regionu. Šis regionas yraAukštaitijos aukštumoje ir patenka Baltijos aukštumos fizin-geografin region.Aukštesnes ir sausesnes regiono vietas dengia miškai. Reljefas banguotas, gausu ežer.NAE regionas priklauso Mišri mišk biomo Taigos regionui. Didžioji jo dalispriklauso Ryt Baltijos provincijos Rytins Lietuvos ežeringajai ir Šiaurins Nalšiosaukštum dalims.Biologins vairovs požiriu NAE regione yra keletas labai svarbi ekologinikompleks: Drkši ežero, Smalvos ir Smalvykšio ežer su aplinkinmis šlapžemmis,Antaliepts marios (ant Šventosios ups rengta Antaliepts hidroelektrins vandenssaugykla), Pušnies pelk ir kai kurie kiti.Regiono klimatas – kontinentinis. ia klimato rodikli metiniai svyravimai šalyjedidžiausi. Met sezonai keiiasi greiiausiai, žiemos ilgiausios ir šaliausios, o vasara iraugal vegetacijos laikotarpis yra trumpiausi.Šiame poveikio aplinkai vertinimo (PAV) darbe aptariamos ir vertinamos tokiosbiologins vairovs vertybs:Tarptautins svarbos NATURA 2000 tinklo ir kitos biologins vairovs apsaugaiskirtos saugomos teritorijos;Tikslins [qualifying] paukš ršys ( ES Direktyvos 79/409/EEC I priedtrauktos ršys, kuri populiacijoms apsaugoti turi bti steigiamos (steigtos)paukš apsaugai svarbios teritorijos (PAST); tikslins ršies svoka darbevartojama tik kalbant apie konkre PAST);Kitos paukš ršys, trauktos ES Direktyvos 79/409/EEC I pried (kuripopuliacijoms apsaugoti Lietuvoje steigiamos paukš apsaugai svarbios teritorijos(PAST));Tikslins [qualifying] augal ir gyv ršys ( ES Direktyvos 92/43/EEC II priedtrauktos ršys, kuri populiacijoms apsaugoti turi bti steigiamos buveini apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslins ršies svoka darbe vartojama tik kalbant apiekonkre BAST);Kitos augal ir gyv ršys ( ES Direktyvos 92/43/EEC II priedtrauktos ršys,kuri populiacijoms apsaugoti steigiamos buveini apsaugai svarbios teritorijos(BAST);Tikslins [qualifying] gamtins buveins ( ES Direktyvos 92/43/EEC I priedtraukt tip buveins, kurioms apsaugoti turi bti steigiamos buveini apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslins buveins svoka darbe vartojama tik kalbantapie konkre BAST);Kitos gamtins buveins, trauktos ES Direktyvos 92/43/EEC I pried, kuriomsapsaugoti steigiamos buveini apsaugai svarbios teritorijos (BAST);šys trauktos ES Direktyvos 92/43/EEC IV pried;šys rašytos Lietuvos raudon knyg (LRK);

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 358Agreguojanios [angliškai – aggregated] gyv ršys (kolonijins, migracij metuformuojanios sankaupas ir pan.);Medžiojamos ršys.Taigi, šiame darbe biologins vairovs vertybmis buvo laikomos gyv ir augalšys (j vietins populiacijos), taip pat verting tip gamtins buveins, kuriomsapsaugoti pagal ES direktyvas 79/409/EEC ir 92/43/EEC turi bti steigiamos saugomosteritorijos; šalyje retos ir nykstanios ršys, kuri išsaugojimui jos yra rašytos Lietuvos raudon knyg (LRK), ir taip pat kai kurios kitos žmoni bendruomenms,visuomenei svarbios saugomos ršys.7.6.1.2 NATURA 2000 saugom teritorij tinklo apžvalgaVertybs, svarbios kuriant NATURA 2000 saugom teritorij tinklEuropinis ekologinis tinklas ,,NATURA 2000” yra Europos Bendrij saugom teritorijtinklas. Jis yra kuriamas, formuojamas gyvendinant ES Direktyvas 79/409/EEC ir92/43/EEC. Svarbiausias NATURA 2000 saugom teritorij tinklo krimo tikslas yraret rši ir buveini, kurioms Europoje gresia išnykimas, išlikimo užtikrinimas.Remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Bendrijos Direktyva 79/409/EEC dl laukinipaukš apsaugos (toliau – Paukš direktyva arba ES Paukš direktyva) jos I priedenurodyt rši apsaugai tinkamiausiuose plotuose steigiamos ,,Paukš apsaugaisvarbios teritorijos” (PAST; angliškai – “Special Protection Areas” (PASTs)). šiosdirektyvos I pried yra trauktos paukš ršys, kurioms gresia išnykimas, kurios yrajautrios specifiniams j buveini pokyiams, o taip pat retos ir kitokios ršys, kuriosnusipelno ypatingo dmesio dl j specifišk buveini.Remiantis ES Paukš direktyvos 4 straipsniu (jo 2-ju paragrafu) reguliariaimigruojan paukš rši, kurios nra trauktos I pried, apsaugai reikia taip patimtis analogišk priemoni. Ypatingas dmesys turi bti skiriamas šlapyni, šlapžemiišsaugojimui. Šalys ES nars taip pat privalo užkirsti keli PAST užteršimui ir jbuveini kokybs pabloginimui bei vengti paukš trukdymo.gyvendinant 1992 m. gegužs 21 d. Bendrijos Direktyv 92/43/EEC dl natralibuveini ir faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveini direktyva arba ES Buveinidirektyva) turi bti steigiamos buveini apsaugai svarbios teritorijos (BAST; angliškai –Special Areas for Conservation (SACs)). Prieš steigiant BAST, remiantis moksliniaistyrimais parenkamos vietovs, atitinkanios buveini apsaugai svarbi teritorijkriterijus (angliškai – Sites of Community Importance (SCIs)). Vietovi, atitinkaniosbuveini apsaugai svarbi teritorij kriterijus, srašas yra pateikiamas EuroposKomisijai (EK). Po to, kai š buveini apsaugai svarbi teritorij kriterijus atitinkanvietovi sraš patvirtina EK, jas priimta vadinti bendrijos svarbos teritorijomis (BST).Bendrijos svarbos teritorij pagrindu šalys nars privalo steigti buveini apsaugaisvarbias teritorijas.Vietovs, atitinkanios buveini apsaugai svarbi teritorij kriterijus, tenkina BASTišskyrimo kriterijus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. birželio 15 d. sakyme Nr. 1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Pagal ES Buveinidirektyv, šalys nars, taikydamos vairias priemones, tur užtikrinti, kad NATURA2000 tinklo saugom teritorij natrali gamtini buveini ir rši buveini kokybnepablogs ir neatsiras veiksni, kurie trikdyt (veikt neigiamai) ršis, kuri vietospopuliacijoms apsaugoti šios teritorijos yra steigtos.Pagal Lietuvos Respublikos saugom teritorij statym (24 straipsnis, 2 paragrafas;Žin., 1993, Nr. 63–1188; 2001, Nr. 108-3902), pirmiausiai yra steigiama nacionalin

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 359saugoma teritorija. Vliau jai gali bti suteikiamas PAST arba vietovs, atitinkaniosbuveini apsaugai svarbi teritorij kriterijus, statusas, ar steigiama bendrijos svarbosteritorija, arba buveini apsaugai svarbi teritorija. Europos Komisija jau yra patvirtinusivietovi, atitinkan buveini apsaugai svarbi teritorij kriterijus, arba BST sraš.Min BST išskyrimo teisinis pagrindas yra 2005 m. birželio 15 d. LietuvosRespublikos aplinkos ministro sakymas Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).NAE regiono NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijosRegione yra 8 NATURA 2000 tinklui priklausanios bendrijos svarbos teritorijos(BST). Jos yra vertingos gamtini buveini, augal ir gyv apsaugai NAE regione(7.6-1 pav. ir 7.6-1 lent.).Remiantis literatriniais šaltiniais, daugiausiai biologins vairovs vertybi NAEregione yra susitelk NATURA 2000 tinklo teritorijose. Todl šiame NAE poveikioaplinkai vertinime didžiausi dmes ir skyrme NATURA 2000 tinklo teritorijoms.Dauguma BST yra vakarinje NAE regiono dalyje ir yra išsidst ryt-vakar ašieskryptimi. Gražuts regioninio parko ir Dietkaušiznos piev BST NAE regionpatenka tik dalinai.7.6-1 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveini, augal ir gyvapsaugai (BST) NAE regione ir svarbiausios žinios apie j ribas.Vietovs pavadinimas Plotas, ha Rib trumpa charakteristikaDrkši ežeras 3611 Ribos nustatytos pagal specialžemlap. Jos beveik sutampa suDrkši ežero PAST ribomis.Smalvels up iršlapžemsSmalvos ir Smalvykšioežerai ir pelksGražuts regioninisparkas547 Ribos sutampa su Smalvoshidrografinio draustinio ribomis. Jostaip pat beveik sutampa ir su Smalvosšlapžemi komplekso PAST ribomis.2225 Ribos sutampa su Smalvokraštovaizdžio draustinio ribomis.26125 Ribos sutampa su Gražuts regioninioparko ribomis, išskyrus rekreacins,žems kio bei kitos (gyvenamosios)paskirties prioriteto funkcines zonas. Jiapima Šiaurs rytins Gražutsregioninio parko dalies PAST.Pušnies pelk 779 Ribos sutampa su Pušniestelmologinio draustinio ribomis.žo ežeras 205 Ribos nustatytos pagal specialžemlap.Gervels pelk 373 Ribos nustatytos pagal specialžemlap.Dietkaušiznos pievos 147 Patenka Dysnos hidrografin draustin(dalis draustinio). Ribos nustatytospagal special žemlap.Vietovs kodasNATURA 2000tinklo duomenbazjeLTZAR0029LTZAR0026LTZAR0025LTZAR0024LTIGN0001LTIGN0026LTIGN0017LTIGN0004

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 360*Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomen forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomen bazje, skirtojepaukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Šakelišks piev BST tik ribojasi su NAE regionu. Aukštaitijos nacionalinis parkas yravos už keli kilometr pietryius nuo NAE regiono (7.6-2 pav. jo ribos pažymtosraudona spalva). Šios dvi už NAE regiono ribos esanios saugomos teritorijos darbedetaliau nebuvo analizuojamos.Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausan BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinsreikšms paukš apsaugai svarbios teritorijos (PAST), 5 teritorijos yra pilnai ar dalinainacionalins svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos yra vandens telkini apsaugoszonos (teritorij apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkini sausumosteritorij apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkam vanden kokyb), ir vienateritorija yra kol kas dar nepriskirta saugomoms teritorijoms.7.6-3 lentelje pateikta informacija rodo, kad NAE regione esanios bendrijos svarbosteritorijos (BST) yra tarptautiniu mastu svarbios saugant vairias mišk, pelki ir pievbuveines, dros (Lutra lutra), keli rši bestuburi bei augal vietines populiacijas.7.6-1 pav. NATURA 2000 tinklo bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingosbuveini, augal ir gyv apsaugai NAE regione (regiono perimetras pažymtaslyna spalva). Bendrijos svarbos teritorijos: 1 – Drkši ežeras; 2 – Smalvelsup ir šlapžems; 3 – Smalvos ir Smalvykšio ežerai ir pelks; 4 – Gražutsregioninis parkas; 5 – Pušnies pelk; 6 – Ržo ežeras; 7 – Gervels pelk; 8 –-Dietkaušiznos pievos; 9 – Šakelišks pievos.NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukš apsaugai svarbios teritorijos(PAST), vertingos vietos paukš praktinei apsaugai (7.6-2 pav. ir 7.6-2 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 361Ši PAST steigimo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybsnutarimas Nr. 399 (2006 m. rugsjo 25 d. LR Vyriausybs nutarimo Nr. 819 redakcija;Žin., 2006, 92-3635).Dauguma PAST yra vakarinje NAE regiono dalyje ir yra išsidst Ryt-Vakar ašieskryptimi. Gražuts regioninio parko šiaurs rytins dalies PAST užima tik Gražutsregioninio parko teritorijos dal. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už kelikilometr pietryius nuo NAE ribos (7.6-2 pav.; jo riba pažymta raudona spalva).7.6-2 lent. NATURA 2000 tinklo paukš apsaugai svarbios teritorijos (PAST),vertingos paukš apsaugai NAE regione ir svarbiausios žinios apie j ribas.*Vietovs pavadinimas Plotas, haDrkši ežerasDysn ir Dysnykšioapyežeri šlapžemikompleksasSmalvos šlapžemikompleksasŠiaurs rytin Gražutsregioninio parko dalisRib trumpa charakteristika3612,33 Ribos nustatytos pagal special žemla.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.4016,56 Ribos nustatytos pagal special žemla.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.538 Ribos sutampa su Smalvos hidrografiniodraustinio ribomis. Jos beveik sutampa suSmalvels ups ir šlapžemi BST ribomis.5699,85 Šiaurs rytins Gražuts regioninio parkodalies PAST apima Gražuts regioninioparko teritorijos dal. Ribos nustatytospagal special žemlap.Vietovs kodasNATURA 2000tinkloduomenbazjeLTZARB003LTIGNB004LTZARB002LTZARB004* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomen forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomen bazje, skirtojepaukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Iš 4 NATURA 2000 tinklui priklausan PAST, 3 vietovs yra tarptautins reikšmsbendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveini ir rši apsaugai ir 2 vietovsyra nacionalins svarbos saugomos teritorijos. Dvi teritorijos yra vandens telkiniapsaugos zonos. J apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkini sausumosteritorij apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkam vanden kokyb.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3627.6-2 pav. NATURA 2000 tinklo paukš apsaugai svarbios teritorijos (PAST)NAE regione: 1 – Drkši ežeras; 2 – Smalvos šlapžemi kompleksas; 3 – Šiaursrytin Gražuts regioninio parko dalis; 4 – Dysn ir Dysnykšio apyežerišlapžemi kompleksas (regiono perimetras pažymtas mlyna spalva).Svarbiausios (tikslins) vertybs, saugomos paukš apsaugai svarbiose teritorijose(7.6-4 lent.) rodo, kad NAE regiono PAST yra tarptautiniu požiriu vertingos vairiekologini grupi paukš populiacijoms. Jose saugom rši paukš svarbiausiosveisimosi ir maitinimosi buveins yra vandens telkiniai (pvz., didysis baublys (Botaurusstellaris ir juodakaklis naras (Gavia arctica)), miškai (žvirblin pelda (Glaucidiumpasserinum)), atviras agrarinis kraštovaizdis (griežl (Crex crex)) ir mišrios teritorijos,kuriose yra vandens telkini su pelkmis ir pievomis apylinkse (juodoji žuvdra(Chlidonias niger)).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3637.6-3 lent. NATURA 2000 tinklo dalies, skirtos buveini apsaugai (BST) NAEregione, svarbiausios vertybs.Vietovspavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenbazjeVertybi kiekis 1(vietinsSvarbiausios vertybs 2 populiacijosdydis; teritorijosplotas)Drkši ežeras LTZAR0029 dra (Lutra lutra) 6–10 ind.Smalvels up iršlapžemsSmalvos irSmalvykšioežerai ir pelksGražutsregioninis parkasGervels pelkPušnies pelkžo ežerasDietkaušiznospievosLTZAR0026 dra (Lutra lutra)1–5 ind.LTZAR0025 3140 Ežerai su menturdumbli bendrijomis 354,59 haLTZAR00249010* Vakar taiga 265,94 ha7140 Tarpins pelks ir linai 265,94 ha91D0 Pelkiniai miškai88,7 ha9080 Pelkti lapuo miškai 88,7 ha7230 Šarmingos žemapelks 88,7 ha7210 Žemapelks su šakotja ratainyte 88,7 ha3160 Natrals distrofiniai ežerai 53,2 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)251–500 ind.Žvilganioji riest (Drepanocladusvernicosus)3130 Mažai mineralizuoti ežerai su bdmainiaugal bendrijomis105 ha7140 Tarpins pelks ir linai 69,6 ha7120 Degradavusios aukštapelks 27,2 ha3140 Ežerai su menturdumbli bendrijomis 18,4 ha91D0 Pelkiniai miškai10,9 ha6210 Stepins pievos* 1,0 ha6120* Karbonatini smlyn smiltpievs 6,4 haDidysis auksinukas (Lycaena dispar)jaland šilag (Pulsatilla patens)251–500 ind.LTIGN0017 7120 Degradavusios aukštapelks 50 ha91D0 Pelkiniai miškai95 haLTIGN0001 6230* Rši turtingi briedgauryna 7,9 ha6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 39,7 ha7140 Tarpins pelks ir linai 237,9 haLTIGN0026 Plaioji dusia (Dytiscus latissimus)sltoji aldr (Aldrovanda vesiculosa)>10 000 ind.LTIGN0004 6410 Melvenynai 4 ha6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 4 ha6450 Aliuvins pievos 14 ha6510 Šienaujamos mezofit pievos 1 ha7230 Šarmingos žemapelks 21 ha9080* Pelkti lapuo miškai 4 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)51–100 ind.1 – Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomen forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomen bazje, skirtojepaukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3642 – Svarbiausios vertybs dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kuri pagrindu paskelbtivietovi, atitinkan BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorij srašai. Kai kuriais atvejais vertybspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinmis duomen formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomen bazje, skirtoje paukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveini apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybi (rašyti nauji duomenys (informacija)). Skaiiai –buveini tarptautiniai kodai. Žvaigždute pažymtos prioritetins buveins.7.6-4 lent. NATURA 2000 tinklo teritorij, steigt paukš apsaugai NAE regione(PAST) svarbiausios (tikslins) vertybs ir j gausa.*Vietovs pavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenbazjeVertybi gausa 1Svarbiausios (tikslins) (vietinsvertybs 2 populiacijosdydis)Drkši ežeras LTZARB003 Didysis baublys (Botaurusstellaris)Dysn ir Dysnykšio apyežerišlapžemi kompleksasSmalvos šlapžemi kompleksasŠiaurs rytin Gražuts regioninioparko dalis10 patinLTIGNB004 Griežl (Crex crex) 30 patinLTZARB002 Juodoji žuvdra(Chlidonias niger)LTZARB004Juodakaklis naras (Gaviaarctica)40 perin por3 perinios porosŽvirblin pelda(Glaucidium passerinum)4-5 perinios poros* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomen forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomen bazje, skirtojepaukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).1 Svarbiausios vertybs dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kuri pagrindu paskelbtivietovi, atitinkan BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorij srašai. Kai kuriais atvejais vertybspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinmis duomen formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomen bazje, skirtoje paukš apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveini apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybi (rašyti nauji duomenys, informacija).Juodakaklis naras (Gavia arctica) ir žvirblin pelda (Glaucidium passerinum) yra labaireti paukšiai Lietuvoje, todl j populiacij apsauga yra ypatingai svarbi taip pat irnacionaliniu požiriu. Šalyje turimais duomenimis (Kurlaviius, Raudonikis, 2001)vietin mažiausia juodakaklio naro (Gavia arctica) populiacija yra vos 3 poros. Šiosšies apsaugos Lietuvoje požiriu NAE regionas (ypa Šiaurs rytins Gražutsregioninio parko dalies PAST) yra svarbiausias. Besiveisianti žvirblins peldos(Glaucidium passerinum) populiacija šalyje taip pat palyginti maža (minimum 50 por;Kurlaviius, Raudonikis, 2001). Taigi, NAE regione besiveisianti populiacija kai kuriaismetais gali sudaryti net iki 10 % visos šalies populiacijos. Kit tikslini paukš rširegionins populiacijos sudaro žymiai mažesn dal nuo j šalies populiacij.7.6.1.3 Atskir NAE regiono NATURA 2000 teritorij aprašymasŠioje darbo dalyje NATURA 2000 teritorijos charakterizuojamos detaliau. Pirmiauaprašomos BST vietovs, o po to ir PAST. Didžiausias dmesys skiriamas Drkšiežero NATURA 2000 teritorijoms (BST ir PAST), kadangi numatoma, jog labiausiairealus NAE poveikis bus Drkši ežerui ir artimiausioms jo apylinkms.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 365BST vietov: Drkši ežeras (LTZAR0029)Drkši ežeras yra didžiausias ežeras Lietuvoje. Jo plotas Lietuvos Respublikoje yraapie 3611 ha. Kita ežero dalis priklauso Baltarusijai. Viso ežero plotas yra 4480 ha.Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 34 57 ryt ilgumos ir 55 37 19vakar platumos. Vietovje vyrauja vandenys (7.6-5 lent.). Didžiausias ežero gylis yra31 m.Kadangi numatoma, jog didžiausias galimas NAE poveikis teks Drkši ežerui, tai šiNATURA vietov, lyginant su kitomis šio regiono saugomomis teritorijomis, aprašomažymiai detaliau.7.6-5 lent. Drkši ežero BST biotop struktra pagal NATURA 2000 duomenbazs informacij* (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 58Aukštapelks, linai, žemapelks 3Grdini laukai 4Kita ariama žem 6Plaialapi lapuo miškai 6Mišrs miškai 16Kitos žems (tame tarpe: miestai, gyvenviets, keliai, dykviets, kasybosvietos, pramons objekt užimti plotai)Iš viso: 100* Šioje ir kitose panašiose lentelse pateikiami duomenys iš NATURA 2000 saugom teritorij tinkloduomen bazs (4 skyrius; vietovs aprašymas). Ši informacija naudinga norint geriau suprasti saugomosteritorijos biotop strukt.Ryšys su kitomis NATURA tinklo teritorijomis: Drkši ežero BST ribojasi su kitaNATURA 2000 teritorija – Smalvos šlapžemi komplekso PAST (LTZARB002) irSmalvels ups ir šlapžemi BST (LTZAR0026). Tuo paiu Drkši ežero BST išorinsribos beveik pilnai sutampa su Drkši ežero PAST (LTZARB003) ribomis.NATURA 2000 vertybs, kuri apsaugai steigtos saugomos teritorijos: SvarbiausiasDrkši ežero BST steigimo tikslas yra apsaugoti tikslins ršies - dros (Lutra lutra),kuri yra rašyta ES Buveini direktyvos II pried, vietin populiacij. Jos vietinpopuliacij sudaro 6–10 individ. Remiantis naujausiais duomenimis (Švažas ir kt.,2008) Drkši ežero BST yra 8 subarealai, kuriuose dros (Lutra lutra) registruojamosdažniausiai (7.6-3 pav.). Šie subarealai faktiškai yra dros (Lutra lutra) svarbiausiosbuveins. Remiantis žiniomis apie drai (Lutra lutra) bding elges galima teigti, kadjuddamos (migruodamos) tarp tinkamiausi buveini bei dispersijos metu josdaugiausiai renkasi vandens telkini pakrantes ir vairius upelius. Vis tik apie buveinsnaudojim ir dros (Lutra lutra) Drkši ežero populiacijos gausos dinamik detaliaira žinoma.Pagal NATURA 2000 tinklo duomen bazje talpinam informacij, kirtiklis (Cobitistaenia) yra kita šios saugomos teritorijos tikslin vertyb. Jis ežere yra prasta žuvšis.Kitos ršys / žinduoliai: Trys Drkši ežero BST gyvenanios žinduoli ršys yrarašytos ES Buveini Direktyvos II pried. Vilkas (Canis lupus) ši teritorij užklystaatsitiktinai. 2006–2008 m. paviens lšys (Lynx lynx) registruotos Zaras bei vienas7

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3667.6-3 pav. Drkši ežero BST ir PAST tikslini biologini vertybi (išskyruskirtiklio (Cobitis taenia)) radviets. Spalvotos figros apytikriai rodo vertybmssvarbias vietas (patinli giedojimo (veisimosi) vietas, radvietes bei dažniausiainaudojamas buveines). Gelsva spalva parodytos ežero pakrantse susiformavPhragmitetea ir Potamogenetea (Nymphaea) augal bendrijos (Vilniausuniversiteto Ekologijos instituto 2006–2007 m. ir L. Raudonikio (2008 m.) duomenys).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 367individas – Ignalinos rajonuose. Daroma išvada, kad NAE regionas nra labai svarbusšiam gyvnui (Švažas ir kt., 2008). Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, NAE regione,bebras (Castor fiber) yra prastas žinduolis. Regione 2006–2008 m. priskaiiuota nuo1100 iki 2700 individ.Ežero apylinkse gyvena retas, Lietuvos raudon knyg rašytas šermuonlis(Mustela erminea). Drkši ežero BST gyvena dar kitos trys žinduoli ršys, rašytos LRK. dra (Lutra lutra) yra traukta ES Buveini Direktyvos II pried ir yra tikslinšis. Baltasis kiškis (Lepus timidus) yra retas, bet stebimas reguliariai. Beržin sicista(Sicista betulina) retai aptinkama pievose ir aplinkiniuose miškuose (Švažas ir kt.,1999). Rud nakviš (Nyctalus noctula) kolonija j veisimosi metu buvo rasta Tilžsgyvenvietje. Taip pat regione kelet kart stebtas natuzijaus šikšniukas (Pipistrellusnathusii). Abi mintos ršys yra rašytos LRK.Kitos ršys / varliagyviai ir ropliai: NAE regione registruota 10 varliagyvi ir 5 roplišys (Rana temporaria, R. arvalis, R. lessonae, R. esculenta, Bufo bufo, B. calamita,Pelobates fuscus, Bombina bombina, Triturus vulgaris, T. cristatus; Lacerta vivipara, L.agilis, Anguis fragilis, Vipera berus ir Natrix natrix; Švažas ir kt., 2008).2006 m. iki 3 km nuo IAE atstumu buvo rastos dvi retos varliagyvi ršys, rašytosBuveini Direktyvos II priede (skiautertasis tritonas (Triturus cristatus) ir kmut(Bombina bombina)). Šios dvi ršys, o taip pat Bufo calamita yra trauktos LRK. 5šys (Triturus cristatus, Bombina bombina, Rana arvalis, Rana lessonae, Pelobatesfuscus, Lacerta agilis) yra rašytos ES Buveini Direktyvos IV pried (Švažas ir kt.,2008). Arti IAE kmuts (Bombina bombina) apgyvendina ne tik natralius, bet iržmoni veiklos smarkiai pažeistus vandens telkinius. Skiautertasis tritonas (Trituruscristatus) rastas Tumeliuos miške ršiai tipiškoje buveinje labai arti IAE.Kitos ršys / vabzdžiai: Drkši ežere ir jo apylinkse rasta daugiau nei 1500 ršivabzdži (Švažas ir kt., 2008). Entomologini vietovs tyrim metu taip pat rastasausumos vabzdži, kurie yra rašyti LRK. Šarvuotoji sk (Leucorrhinia pectoralis)yra rašyta ES Buveini Direktyvos II pried. Baltakakt sk (Leucorrhinia albifron)(Odonata) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) yra taip pat rašytos ES BuveiniDirektyvos IV pried bei LRK. Žirgeliai Odonata yra ekologiškai susij su vandenstelkiniais. NAE apylinkse jie yra daugiausiai susij su Drkši ežeru. Pavieniaiindividai yra rasti pietvakarinje ežero dalyje netoli Ylišks. Pavieniai didiejiauksinukai (Lycaena dispar; Lepidoptera, Lycaenidae) buvo randami visame regionepievose netoli nuo vandens telkini (Švažas ir kt., 2008).Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) (Coleoptera, Carabidae) yra taip pat trauktas LRK. Nedidels šio vabalo populiacijos rastos Tilžs miške. Pavieniai machaon(Papilio machaon; Lepidoptera, Papilionidae) individai pastoviai kasmet randami Tilžsir Visagino gyvenvie apylinkse. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon, Lepidoptera,Lycaenidae) atsitiktinai randamas visame regione šlapiose pievose. Pievinis satyriukas(Coenonympha tullia; Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievose netoli Visaginogyvenviets. Pastarosios ršys yra rašytos LRK (Švažas ir kt., 2008).Rhyssella obliterata ir Phytodietus geniculatus (Hymenoptera, Ichneumonidae) buvorastos Smalvels ups slnio pievoje netoli Drkši ežero. Tai vienintel ši rširadimviet šalyje (Švažas ir kt., 2008).Drkši ežero apylinkse rasta ir daugiau vabzdži rši. Pvz., Carabus convexus(Coleoptera, Carabidae) yra reta ršis Lietuvoje. Šis vabalas gyvena daugiausiaipamiškse, miškuose palei vandens telkinius. Jis rastas miškingoje vietoje netoliSmalvels upelio. Sospita vigintiguttata (Coleoptera, Coccinellidae) taip pat rastasmiške palei Smalvels upel. Stenoptinea cyaneimarmorella (Lepidoptera, Tineidae) ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 368Parornix traugotti (Lepidoptera, Gracilariidae) drugiai rasti Visagine. Tai vienintel šidviej rši radimviet šalyje. Drugys Caryocolum tischeriella (Lepidoptera,Gelechiidae) rastas Tilžs gyvenvietje. Tai taip pat vienintel vieta, kur šis vabzdisšalyje rastas. Deja, manoma, kad ši ršis šiuo metu jau yra išnykusi. Gausi Buckleriapaludum (Lepidoptera, Pterophoridae) vietin populiacija buvo rasta Mištautgyvenvietje prie Bedugnio ežero. Melitaea phoebe (Lepidoptera, Nymphalidae) drugysrastas pievoje Smalvels ups slnyje netoli Drkši ežero ir arti pagrindinio IAEpastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip pat rasta Smalvelsups slnyje netoli Drkši ežero (Švažas ir kt., 2008).Labai netoli IAE taip pat rastos kelios retos vabzdži ršys. Pvz., baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drkši ežero pakrantje apie 2 km atstumu nuo IAE. Didysisauksinukas (Lycaena dispar) rastas pievoje apie 2,5 km atstumu pietus nuo IAE.Kitos ršys / vžiagyviai: Literatroje nurodoma (Švažas ir kt. 1999; Raudonikis,Kurlaviius, 2000), kad Drkši ežere gyvena keletas reliktini gyv rši. Jamerandami reliktiniai vžiagyviai Mysis oculata relicta ir Pallasiola quadrispinosa yrarašyti LRK.Kitos ršys / flora: ia randama ret bei rašyt LRK (Baleviien, Sinkeviien ir kt.,1997) augal rši, pvz., eraiinin nendr (Scolochloa festucacea, rašyta LRK),Zanichelia palustris, Alisma gramineum, Nitella opaca (retos ršys; kurias reiksaugoti). Šie augalai, išskyrus siauralap dumblialaišk (Alisma gramineum), anksiaunet dominavo ežero makrofit bendrijose. Taip pat nemažai ret LRK rašytsausumos augal rši rasta Drkši ežero apylinkse (Švažas ir kt., 2008). Pvz.,dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), baltijin geg (Dactylorhiza baltica),Dactylohiza incarnata, lieknasis švylys (Eriophorum gracine), melsvasis gencijonas(Gentiana cruciata), Juncus stygius, šakotoji ratainyt (Cladium mariscus), Carexheleonastes. Žvilganioji riestun (Hamatocaulis vernicosus) yra ne tik rašyta LRK,bet taip pat yra traukta ES Buveini Direktyvos II pried. Dauguma ret augal rširasta Drkši ežero pakrantse, gretimose šlapynse bei pievose (7.6-4 pav.).Ilgalaiki detali botanini tyrim metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augal ršys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, eraiinin nendrin (Scolochloafestucaceae) tuo metu buvo retos ršys (Švažas ir kt., 2008).Kitos ršys / grybai, kerps: Drkši ežere ir jo apylinkse rastos kai kurios retosmakromicet ršys, rašytos LRK (Švažas ir kt., 2008), pvz., Russula aurata,Melanoleuca turrita ir Tricholoma inocyboides.IAE regionas pažymi biologins vairovs turtingumu. Lyginant su kitomis šaliesvietomis, šiame regione ji ištyrinta labiau. Ilgalaiki kompleksini tyrim metu (1979–1983 m.) Drkši ežere ir apylinkse (apytikriai 0,5 km atstumu nuo jo) visoužregistruota 213 agarikoidini makromicet (Agaricales) ir 120 rši Aphyllophorales,33 ršys dyskomicet, 29 ršys kerpi ir susijusi gryb rši ir 31 ršis vandens gryb(Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3697.6-4 pav. Kai kuri ret augal paplitimas Drkši ežero BST (Švažas ir kt.,2008); spalvoti taškai rodo ret rši augal kartografavimo vietas.Gamtins buveins: Drkši ežere ir jo apylinkse rastos kai kurios vertingos ESBuveini Direktyvos I priedrašytos gamtins buveins: 4 tip pievos (6210*, Stepinspievos; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvins pievos ir 6510, Šienaujamos mezofitpievos); vieno tipo miškai (9080*, Pelkti lapuo miškai); dviej tip pelks (7140,Tarpins pelks ir linai; 7230, Šarmingos žemapelks) ir dviej tip vandens telkini

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 370buveins (3140, Ežerai su menturdumbli bendrijomis ir 3150, Natrals eutrofiniaiežerai su pldži arba aštri bendrijomis). Piev buveins koncentruojasi Dkštos irSmalvels upeli slniuose netoli Drkši ir Karoliniški ežer. Pelki buveins yradaugiausiai susitelk Smalvels upelio slnyje ir arti Drkši bei Karoliniški ežer(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojoms Drkši ežero ir jo apylinkiverting buveini, traukt ES Buveini Direktyvos I pried kartografavimoduomenimis (Švažas ir kt., 2008).Pastar met svarbiausi augmenijos pokyiai: 1993–1997 m., kuomet veik du IAEreaktoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augal bendrijpokyius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo takoje labai suklestjoCladophora ršys. Šie dumbliai deng visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jiebeveik visur augo virš panirusi augal. Ežero pakrašiuose susidar 10–500 m ploiohelofit juostos. Taiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos(ypa šiaurinje, rytinje, pietinje ir šiaurs vakarinje dalyse, kur bang mša yradidžiausia; Baleviien, Sinkeviien ir kt., 1997).Ilgalaiki detali botanini tyrim metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augal ršys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metubuvo retos ršys (Švažas ir kt., 2008).Speciali ežero botanini tyrim metu 1996–1997 m. (Baleviien, Sinkeviien ir kt.,1997) rastos tik 69 vandens augal ršys. Nustatytos 27 skirtingos augal asociacijos,daugiausiai priskiriamos vyraujanioms Potamogetonetea pectinati, Phragmiteteaaustralis ir Charetea fragilis augal bendrij klasms.Medžiojami gyvnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams.Briedži (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zaras rajonuose sudaro apie vienšeštadal šalies populiacijos (tuo tarpu minti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šaliesploto). Kit medžiojam žvri, toki kaip stirn (Capreolus capreolus), tauri elni(Cervus elaphus) bei šern (Sus scrofa) vietins populiacijos IAE regione, lyginant su jšalies populiacijomis, nra didelsBST vietov: Smalvels up ir šlapžems (LTZAR0026)Šios saugomos teritorijos išorins ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio irbeveik sutampa su Smalvos šlapžemi komplekso PAST (LTZARB002) ribomis.Vietovs plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 2720 ryt ilgumos ir 55 38 09 vakar platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemsir miškai (7.6-6 lent.). Smalvels ups ir šlapžemi BST yra tiesiogiai susijusi sukitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drkši ežero BST (LTZAR0029),Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST (LTZAR0025), Drkši ežero ir Smalvosšlapžemi komplekso PAST (atitinkamai LTZARB003 ir LTZARB002).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3717.6-5 pav. Kai kuri gamtosaugos požiriu vertingiausi gamtini buveini,traukt ES Buveini Direktyvos I pried, paplitimas Drkši ežero BST(buveini kodai pateikti žemlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukšsankaup vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3727.6-6 pav. Kai kuri gamtosaugos požiriu vertingiausi gamtini buveini,traukt ES Buveini Direktyvos I pried, paplitimas Drkši ežero BST(buveini kodai pateikti žemlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukšsankaup vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3737.6-6 lent. Smalvels ups ir šlapžemi BST biotop struktra pagal NATURA2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelks, linai, žemapelks 43Grdini laukai 5Pagerintos žalienos 2Kita ariama žem 1Plaialapi lapuo miškai 12Mišrs miškai 37Iš viso: 100Smalvels ups ir šlapžemi BST steigimo svarbiausias tikslas yra saugoti tikslinsšies dros (Lutra lutra) vietin populiacij. Remiantis NATURA 2000 saugomteritorij duomen baze matyti, kad šios saugomos teritorijos kita tikslin ršis yramut (Bombina bombina). Šis varliagyvis yra rašytas ES Buveini Direktyvos IIpried. Ši ršis Smalvels ups ir šlapžemi BST laikoma prasta.BST vietov: Smalvos ir Smalvykšio ežerai ir pelks (LTZAR0025)Ribos sutampa su Smalvo kraštovaizdžio draustiniu. Vietovs plotas yra apie 2225 ha.Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 22 55 ryt ilgumos ir 55 37 07vakar platumos. Vietovje vyrauja vandens telkiniai ir miškai (7.6-7 lent.).7.6-7 lent. Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST biotop struktra pagalNATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 24Aukštapelks, linai, žemapelks 15Kita ariama žem 4Plaialapi lapuo miškai 2Spygliuo miškai 29Mišrs miškai 26Iš viso: 100Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST ribojasi su kitomis NATURA 2000saugomomis teritorijomis: Gražuts regioninio parko bei Smalvels ups ir šlapžemiBST (atitinkamai LTZAR0024 ir LTZAR0026).Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST yra steigta siekiant saugoti ES svarbostikslines gamtines buveines, kurios yra rašytos ES Buveini Direktyvos I pried iraugal ršis, kurios yra rašytos ES Buveini Direktyvos II pried: 3140 (Ežerai sumenturdumbli bendrijomis), 9010* (Vakar taiga), 7140 (Tarpins pelks ir linai),91D0 (Pelkiniai miškai), 9080 (Pelkti lapuo miškai), 7230 (Šarmingos žemapelks),7210 (Žemapelks su šakotja ratainyte, 3160 (Natrals distrofiniai ežerai) bei dvilappurvuol (Liparis loeselii) ir žvilgan riest (Drepanocladus vernicosus).Literatroje nurodoma, kad Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST gyvena retas,rašytas LRK, šermuonlis (Mustela erminea) (Švažas ir kt., 2008). Baltasis kiškis(Lepus timidus) yra taip pat rašytas LRK, taiau ia negausus. Šioje saugomojeteritorijoje gyvena ir dra (Lutra lutra) bei dvi šeimos bebr (Castor fiber). Šios abišys yra rašytos ES Buveini Direktyvos II pried. Vilkas (Canis lupus), kuris taip

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 374pat yra trauktas ES Buveini Direktyvos II pried, registruojamas kai kuriais metaisnereguliariai. Teritorijoje stebtos dvi retos drugi ršys: machaonas (Papilio machaon,rašytas LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje).Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST rasta augal, rašyt LRK (Švažas ir kt.,1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainyt (Cladium mariscus),lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo geg (Dactylorhiza russowii), beržaskeružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najasmarina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlap ežerut (Hydrilla verticillata) rastanet keliuose saugomos teritorijos ežeruose.BST vietov: Gražuts regioninis parkas (LTZAR0024)Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražuts regioninio parko ribomis. Josplotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 08 23 rytilgumos ir 55 37 19 vakar platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai(7.6-8 lent.). Gražuts regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugomateritorija Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST. j patenka visa Šiaurs rytinsGražuts regioninio parko dalies PAST.7.6-8 lent. Gražuts regioninio parko BST biotop struktra pagal NATURA 2000duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 19Grdini laukai 10Pagerintos žalienos 2Kita ariama žem 7Plaialapi lapuo miškai 6Spygliuo miškai 31Mišrs miškai 25Iš viso: 100BST steigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augal ir drugi ršis. Tikslinsgamtins buveins yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su bdmaini augalbendrijomis), 7140 (Tarpins pelks ir linai), 7120 (Degradavusios aukštapelks), 3140(Ežerai su menturdumbli bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinspievos) ir 6120* (Karbonatini smlyn smiltpievs). Tikslin gyv ršis yra drugysdidysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslin augal ršis – vjaland šilag(Pulsatilla patens).NATURA 2000 duomen bazs informacija rodo, kad Gražuts regioninio parko BSTtaip pat yra svarbi saugant ir kitas, ES Buveini Direktyvos I priedrašytas gamtinesbuveines, pvz., 3150 (Natrals eutrofiniai ežerai su pldži arba aštri bendrijomis),7110* (Aktyvios aukštapelks), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelks), 7220(Šaltiniai su besiformuojaniais tufais), 9010* (Vakar taiga), 9020* (Plaialapi irmišrs miškai), 9180* (Griov ir šlait miškai) ir 9080 (Pelkti lapuo miškai). Be toši vietov yra svarbi saugant vietines dros (Lutra lutra), skiautertojo tritono (Trituruscristatus), kmuts (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum),kurie yra rašyti ES Buveini Direktyvos II pried, vietos populiacijas.Kitos gamtosaugos požiriu vertingos floros ršys yra liekninis beržas (Betula humilis)ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios ršys yra rašytos LRK.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 375Ankstesniuose literatriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptshidrografiniame draustinyje, kuris patenka Gražuts regioninio parko teritorij (taigi,yra Gražuts regioninio parko BST dalis), registruota daugiau LRK rašyt rši.toji geg (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptsmarias. Menturlap ežerut (Hydrilla verticillata) auga Antaliepts hidrografiniamedraustinyje ties žuolyns gyvenviete. Pelkin uolask (Saxifraga hirculus) rastapelkje prie Degu gyvenviets. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapisgedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esanioje aukštapelkje. Melsvasisgencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraib (Orchis morio) auga pievose marišlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelktuose miškuose (Švažas irkt., 1999).BST vietov: Pušnies pelk (LTIGN0001)Pušnies pelks BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovsplotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 26 67 rytilgumos ir 55 29 52 vakar platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir vairitip šlapžems (7.6-9 lent.).Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelks kompleks sudaro tarpins pelks,žemapelks ir 5 ežerai. Biotop vairov labai didel. Buv sausinamieji kanalai yrabebr (Castor fiber) patvenkti.7.6-9 lent. Pušnies pelks BST biotop struktra pagal NATURA 2000 duomenbazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 27Aukštapelks, linai, žemapelks 36Šlapios pievos, mezofit pievos 7Kita ariama žem 8Plaialapi lapuo miškai 4Mišrs miškai 1Kitos žems (tame tarpe: miestai, gyvenviets, keliai, dykviets, kasybosvietos, pramons objekt užimti plotai)iIš viso: 100Pušnies pelks BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomisteritorijomis) NATURA 2000 vietov. Ji yra steigta saugoti ES svarbos gamtinesbuveines, tokias kaip 7140 (Tarpins pelks ir linai), 6430 (Eutrofiniai aukštiejižolynai) ir 6230 (Rši turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtins buveins yrarašytos ES Buveini Direktyvos I pried.Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkje gyvena retas LRK rašytas šermuonlis(Mustela erminea). dra (Lutra lutra) ir keletas šeim bebr (Castor fiber) taip patgyvena šiame pelki komplekse. Abi pastarosios ršys yra rašytos ES BuveiniDirektyvos II pried. Rastos dvi retos drugi ršys: machaonas (Papilio machaon;rašytas LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje).Vykdant Lietuvos vertingiausi pelki tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999),nustatyta, kad Pušnies pelk su kai kuriomis aplinkinmis teritorijomis yra svarbiretiems paukšiams, rašytiems ES Paukš Direktyvos 79/409/EEC I pried. ia peripavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) ia taip pat peri. Pelkježinomos j tuokviets. Peri ir viena tiku (Tringa glareola) pora. Pelkjebesimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spjama, kad taip pat peri17

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 376vapsvadis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievini lingi (Circus pagargus) poros iataip pat suka lizdus. Pelkje peri mažiausiai 5 gervi (Grus grus) poros ir 10–15nesubrendusi šios ršies paukš laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeninimigracij metu ia susirenka iki 100 individ. Vietovje kasmet registruojama 6–7švygžd (Porzana porzana) patinli tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežli (Crexcrex) teritorij. Pelkje peri mažiausiai 2 balini pel (Asio flammeus) poros.lyngurkl (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinia ršimi. iaregistruota ir daugiau ret paukš rši. Pvz., pelkje peri baltaskruost žuvdra(Chlidonias hibridus).Vykdant Lietuvos vertingiausi pelki tyrimus, 1996–1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taippat nustatyta, kad Pušnies pelk su kai kuriomis aplinkinmis teritorijomis yra svarbi irretiems LRK rašytiems paukšiams. Palankiais metais pelkje peri apie 5 porasraudonkojo tulik (Tringa totanus), 2–3 poros didži kuoling (Numenius arquata),daugiau nei 1 pora paprast griciuk (Limosa limosa), viena pora žali melet(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinios baltasparns žuvdros(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvs kiels (Motacilla citreola).Pušnies pelk yra viena iš nedaugelio vietovi Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželisnykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena j pora stebta veisimosi metu (Švažas ir kt.,1999).Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojanioms žsims. Iki 500 poilsiuisustojusi baltakak ž (Anser albifrons) ir želmenini ž (Anser fabalis) pelkjestebta pavasarins paukš migracijos metu (Švažas ir kt., 1999).Pelkje rasta ir ret augal, rašyt LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraib (Orchismorio) ir raudonoji geg (Dactylorhiza longifolia).BST vietov: Ržo ežeras (LTIGN0026)Vietovs plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 2629 39 ryt ilgumos ir 55 29 03 vakar platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai(7.6-10 lent.). žo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija.Svarbiausias jos steigimo tikslas yra saugoti augal ir bestuburi tikslini ršimažosios suktens (Vertigo angustior), plaiosios dusios (Dytiscus latissimus) irsltosios aldrs (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra rašytos ES BuveiniDirektyvos II pried, vietos populiacijas.7.6-10 lent. Ržo ežero BST biotop struktra pagal NATURA 2000 duomenbazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 100Iš viso: 100BST vietov: Gervels pelk (LTIGN0017)Vietovs plotas yra apie 373 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 2626 51 ryt ilgumos ir 55 27 13 vakar platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyraujamiškai ir vairi tip šlapžems (7.6-11 lent.). Gervels pelks BST yra izoliuotasaugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovmis). Ji buvo steigtasiekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 377aukštapelks) ir 91D0 (Pelkiniai miškai), kurios yra rašytos Buveini Direktyvos Ipried.7.6-11 lent. Gervels pelks BST biotop struktra pagal NATURA 2000 duomenbazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Aukštapelks, linai, žemapelks 8Kita ariama žem 3Plaialapi lapuo miškai 24Mišrs miškai 65Iš viso: 100BST vietov: Dietkaušiznos pievos (LTIGN0004)Vietovs plotas yra apie 147 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 2756 ryt ilgumos ir 55 20 19 vakar platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja žemskio ir medine augalija apaug plotai (7.6-12 lent.).7.6-12 lent. Dietkaušiznos piev BST biotop struktra pagal NATURA 2000duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Grdini laukai 29Mišrs miškai 41Kita ariama žem 17Plaialapi lapuo miškai 13Iš viso: 100Dietkaušiznos piev BST yra izoliuota NATURA 2000 vietov. Ši saugoma teritorijaužima Dysnos hidrografinio draustinio dal. Ji yra steigta siekiant išsaugoti ES svarbosgamtines buveines – melvenynus (6410). Ši gamtin buvein yra traukta ES BuveiniDirektyvos I pried.Remiantis NATURA 2000 duomen bazs informacija Dietkaušiznos piev BST yrataip pat vertinga saugant 91E0 (Aliuviniai miškai) gamtin buvein bei augalus - dvilappurvuol (Liparis loeselii) (51–100 individ) ir paprast tukl (Pinguicula vulgaris).PAST vietov: Drkši ežeras (LTZARB003)Drkši ežeras (BST ir PAST) yra IAE aušintuvas ir prie projektuojamos NAEariausiai esantis didelis atviro vandens telkinys bei ariausiai esanti NATURA 2000saugoma teritorija. Kitos saugomos teritorijos nuo NAE yra žymiai toliau (pvz.,Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST – apie 5 km, Dysn ir Dysnykšioapyežeri šlapžemi kompleksas (PAST) – apie 13 km; žir. 7.6-1 pav. ir 7.6-2 pav.).Žmoni lankymasis ia ribojamas dl pasienio režimo.Vietovs plotas yra apie 3612 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 2633 43 ryt ilgumos ir 55 36 59 vakar platumos. Vietovje vyrauja vandens telkiniai irvairs žems kio plotai (7.6-13 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3787.6-13 lent. Drkši ežero PAST biotop struktra pagal NATURA 2000 duomenbazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 71Aukštapelks, linai, žemapelks 5Grdini laukai 3Pagerintos žalienos 3Kita ariama žem 10Plaialapi lapuo miškai 3Mišrs miškai 5Iš viso: 100Vertybs, kuri apsaugai steigta NATURA 2000 saugoma teritorija: Drkši ežeroPAST yra steigta saugoti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), kuris yra rašytas ESPaukš Direktyvos I pried, vietin populiacij. Remiantis NATURA 2000 duomenbazs informacija (LR Aplinkos ministerija) Drkši ežere besiveisianti šios ršiespopuliacija yra viena didžiausi šalyje (10 baubian patin). Šioje PAST didžibaubli (Botaurus stellaris) populiacijos tankis tinkamose buveinse yra labai didelis(7.6-3 pav.).Ežeras taip pat yra svarbus saugant kitas paukš ršis, rašytas ES PaukšDirektyvos I pried. NATURA 2000 duomen bazje (LR Aplinkos ministerija)talpinama informacija apie tai, kad Drkši ežero PAST peri viena juodakakli nar(Gavia arctica) pora, 5 nendrini lingi (Circus aeruginosus) poros, 10 juod žuvdr(Chlidonias niger) por, viena mlyngurkli (Luscinia svecica) pora bei suskaiiuoti 6švygžd (Porzana porzana) patinai ir vienas plovins vištels (Porzana parva) patinas.Pagal literatrinius duomenis Švažas ir kt. (1999), prieš kelet met juodakaklis naras(Gavia arctica), kuriam šalyje gresia išnykimas, buvo laikomas Drkši ežere galimaiperinia ršimi. Praeito amžiaus gale juodakakliai narai (Gavia arctica) (ypanesubrend individai) ežere buvo stebimi kasmet.Kitos paukš ršys: Surinkta truputis duomen apie kitas retas paukš ršis, kuriosyra rašytos ES Paukš Direktyvos I pried bei Lietuvos raudon knyg. Pvz.,rinis erelis (Haliaeetus albicilla) buvo laikomas galimai Drkši ežero apylinkseperinia ršimi. Naujausiais literatriniais duomenimis (Švažas ir kt., 2008), šis paukštisia tikrai peri. Iki 7 individ registruojama ežere žiem. Ypa ši vietov yra vertingariniams ereliams (Haliaeetus albicilla) šaltomis žiemomis, kuomet kiti ši paukšmaitinimuisi tinkami regiono vandens telkiniai yra padengti ledu. Fragmentiškiapsilankymai ežere žiem leidžia teigti, kad jriniai ereliai (Haliaeetus albicilla)Drkši ežere koncentruojasi atšalim metu. Naujausiais tyrimais (Švažas ir kt., 2008)nustatyta, kad rud (Aythya nyroca) taip pat laikytina perinia ršimi.Viena pievini lingi (Circus pagargus) pora veisiasi Dkštos upelio slnio šlapiosepievose. Viena dvi gervi (Grus grus) poros veisiasi ties šiaurine ežero lanka. Paviensjuodakr bgik (Calidris alpina) poros anksiau perdavo Pilies saloje. Šiuo metu šisala priklauso Baltarusijai. Apskritai, ežero salos yra svarbios migruojan paukšpoilsio vietos.Naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 2008) Drkši ežere ir jo apylinkse iš visostebta 140 paukš rši. Iš j 33 ršys yra rašytos LRK ir 31 ršis yra traukta ESPaukš Direktyvos I pried.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 379Drkši ežeras ir Drkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukššims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnyks(nesiveisia), taiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpeli (Coturnix coturnix)teritorijos išaiškintos Dkštos upelio slnyje. Vidutinis daniasnapis (Mergus serrator)Drkši ežere taip pat veisiasi. Patel su jaunikli vada stebta 1999 m. Ši paukšriai iki 350 individ pasirodo paukš migravimo laikotarpiais. Ršis taip patreguliariai stebima neužšalusiame Drkši ežere sausio–vasario mnesiais. Dviraudonkoj tulik (Tringa totanus) poros peri Dkštos upelio slnyje. Dvi–trys didžikuoling (Numenius arquata) poros ir keletas paprast griciuk (Limosa limosa) porperi Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dkštos upelio slnyje. Vienaršarki (Haematopus ostralegus) pora peri rytins ežero lankos pakrantje, kuri šiuometu taip pat priklauso Baltarusijai. Paviens pilk an (Anas strepera) porospastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnap antis (Anas clypeata) kaikuriais metais peri ežero apylinkse. Didysis daniasnapis (Mergus merganser) yrapalyginti prasta perinti ršis. Vienos apskaitos metu suskaiiuota daugiau nei 10 patin.Drkši ežeras yra Ryt Lietuvoje svarbi didži daniasnapi sankaup ir žiemojimovieta. Ruden stebima iki 900 paukš. Žiemoja ežere iki 500 ši paukš. Tulžys(Alcedo atthis) laikomas galimai perinia ršimi. Jis reguliariai stebimas ežere ir paleikštos upel. Geltongalv kiel (Motacilla citreola) veisimosi metu rasta Dkštosupelio slnyje. Ši ršis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999).1985–2000 m. netoli Tilžs gyvenviets (šiauriau Drkši ežero) beveik kasmet stebimiteritorijas demonstruojantys (labai tiktina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo),pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai(Dendrocopos leucotos), sodins startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinelges demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Mintos ršys yra rašytos LRK.Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšark (Lanius collurio), lygut(Lullula arborea) ir llys (Caprimulgus europaeus) (mintos ršys yra trauktos ESPaukš Direktyvos I pried) šioje vietovje yra prastos ršys (P. Kurlaviiausasmeninis pranešimas).Mišri didži kormoran (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizd), pilk garni (Ardeacinerea; apie 150 lizd) ir didži balt garni (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yravakarins ežero lankos pakrants miške labai arti dabar veikianios IAE. Pastaraisiaismetais didži kormoran (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypaAukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama.Labiausiai dl šios veiklos didži kormoran (Phalacrocorax carbo) kolonijose paleiDrkši ežer lizd skaiius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egrettaalba) yra Lietuvoje nauja perinti paukš ršis. Ji yra rašyta ES Paukš DirektyvosI pried.Drkši ežeras yra svarbus ausuot krag (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai.Ši besiveisianti Drkši ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šiepaukšiai veisimosi metu telkiasi kelet kolonij. Baltasparn žuvdra (Chlidoniasleucopterus) registruota perint Dkštos upelio slnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis ršisšalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlaviius, 2000).1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapyni tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvonustatyta, kad pavasarini ir rudenini paukš migracij metu ežere susiformuojadidels migruojan vandens paukš sankaupos: iki 700 didži an (Anasplatyrhynchos), 550 lauki (Fulica atra), 480 klykuoli (Bucephala clangula), 120nebyli gulbi (Cygnus olor) ir dideli kai kuri kit rši paukš briai.Vakarinje ežero dalyje, ypa kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandenspašiltjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 380paukšiams yra labai tinkamos buveins. ia nuolat gausiai žiemoja didiejidaniasnapiai (Mergus merganser), klykuols (Bucephala clangula), didžiosios antys(Anas platyrhynchos), nebyls gulbs (Cygnus olor) ir laukiai (Fulica atra) (Švažas irkt., 1999).Paukš bendrij ir populiacij ilgalaikiai pokyiai. Kai kuriuose pastar metšaltiniuose (Švažas ir kt., 2008) nurodoma, kad Drkši ežero ir jo apylinki paukšfauna žymiai pakito. Nurodomos ir toki poky priežastys. Tai daugiausiai lemiaežero eutrofikacijos procesai ir žems kio veiklos nutraukimas laukuose, kas sukeliaatvir buveini apaugim sumedjusiais augalais bei nendryn plitim ežero pakrantse.l min priežas kai kuri ret rši vietins populiacijos sumažjo arba jos netlokaliai išnyko. Tai pasakytina apie juodakakl nar (Gavia arctica), jršark(Haematopus ostralegus), raudonkoj tulik (Tringa totanus), griciuk (Limosa limosa),didži kuoling (Numenius arquata), juodakr bgik (Calidris alpine), gaiduk(Philomachus pugnax) ir upin žuvdr (Sterna hirundo). Taiau po to, kai pradjoveikti IAE, dl min buveini poky nendryn paukš vietins populiacijos(didžiojo baublio (Botaurus stellaris) ir plovins vištels (Porzana parva)) pagausjobei atsirado nauj rši (pvz., suotoji zyl (Panurus biarmicus)).PAST vietov: Dysn ir Dysnykšio apyežeri šlapžemi kompleksas (LTIGNB004)Vietovs plotas yra apie 4016,56 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra26 19 56 ryt ilgumos 55 28 05 vakar platumos. Vietovje išimtinai vyrauja vandenstelkini biotopas (7.6-14 lent.).7.6-14 lent. Dysn ir Dysnykšio apyežeri šlapžemi komplekso PAST biotopstruktra pagal NATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkosministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 95Grdini laukai 1Kita ariama žem 1Mišrs miškai 3Iš viso: 100Dysn ir Dysnykšio apyežeri šlapžemi komplekso PAST yra izoliuota NATURA2000 vietov. PAST steigta tikslu išsaugoti vietin griežls (Crex crex) populiacij.PAST taip yra svarbi norint išsaugoti šalies didžiojo baublio (Botaurus stellaris),nendrins lings (Circus aeruginosus), pievins lings (Circus pygargus) ir švygždos(Porzana porzana) populiacijas. Šios ršys yra rašytos ES Paukš Direktyvos Ipried. Pagal NATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija) iasuskaiiuoti 7 didži baubli (Botaurus stellaris) baubiantys patinliai, 30 griežiangriežls (Crex crex) patinli, rasta 11 nendrins lings (Circus aeruginosus) perinpor, 2 poros pievini lingi (Circus pygargus) ir 8 giedantys švygždos (Porzanaporzana) patinliai.Dysn ir Dysnykšio apyežeri šlapžemi komplekso PAST yra taip pat svarbi kaikuriems regione retiems paukšiams (Raudonikis, 2004). 11 ia perin paukš ršiyra rašytos Lietuvos raudon knyg.PAST vietov: Smalvos šlapžemi kompleksas (LTZARB002)Išorins ribos beveik sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir su Smalvels ups iršlapžemi BST. Vietovs plotas yra apie 538 ha. Teritorijos centro koordinats pagal

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 381Grinvi yra E 26 28 34 ryt ilgumos 55 37 34 vakar platumos. Vietovje vyraujašlapžems ir miškai (7.6-15 lent.).7.6-15 lent. Smalvos šlapžemi komplekso PAST biotop struktra pagalNATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelks, linai, žemapelks 80Grdini laukai 1Kita ariama žem 2Mišrs miškai 17Iš viso: 100Smalvos šlapžemi komplekso PAST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma teritorija– Smalvels ups ir šlapžemi BST (LTZAR0026). Ši paukš apsaugai svarbiteritorija steigta tikslu išsaugoti vietin juod žuvdr (Chlidonias niger) perinpopuliacij. Ši ršis yra traukta ES Paukš Direktyvos I pried. Pagal NATURA2000 duomen bazs (LR Aplinkos ministerija) informacij vietin juod žuvdr(Chlidonias niger) populiacij sudaro 40 por.Ši saugoma teritorija yra taip pat svarbi kai kurioms kitoms paukš ršims, rašytoms ES Paukš Direktyvos I pried. Deja, j perinios populiacijos ia nra didels. PagalNATURA 2000 DB duomenis ia suskaiiuoti du didžiojo baublio (Botaurus stellaris)patinai, peri dvi poros nendrini lingi (Circus aeruginosus), pievini lingi (Circuspygargus) pora, rasti trys giedantys švygžd (Porzana porzana) patinliai, dvi gervi(Grus grus) poros ir penkios paprast medšarki (Lanius collurio) poros. Tetervinai(Tetrao tetrix) ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia) taip pat stebimi Smalvos šlapžemikomplekso PAST, bet nra duomen apie j populiacij vietin gaus.PAST vietov: Šiaurs rytin Gražuts regioninio parko dalis (LTZARB004)Vietovs plotas yra apie 5699,85 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra26 09 32 ryt ilgumos 55 39 17 vakar platumos. Vietovje vyrauja vandens telkiniai irspygliuo miškai (7.6-16 lent.).Šiaurs rytins Gražuts regioninio parko dalies PAST yra susijusi (teritorijos dalinaipersidengia) su kitomis NATURA 2000 vietovmis – Gražuts regioninio parko BST iršalies saugoma teritorija – Gražuts regioniniu parku. PAST buvo steigta tiksluišsaugoti vietines žvirblini pel (Glaucidium passerinum) ir juodakakli nar (Gaviaarctica) perinias populiacijas. Šios abi ršys yra trauktos ES Paukš Direktyvos Ipried. Pagal NATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija) iaperi 3 poros juodakakli nar (Gavia arctica) ir 4–5 poros žvirblini pel(Glaucidium passerinum).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3827.6-16 lent. Šiaures rytins Gražuts regioninio parko dalies PAST biotopstruktra pagal NATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkosministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 23Grdini laukai 1Plaialapi lapuo miškai 1Spygliuo miškai 64Mišrs miškai 11Iš viso: 100Vietov taip pat svarbi saugant kitas paukš ršis, rašytas ES Paukš Direktyvos Ipried. Pagal valstybins stebsenos (NATURA 2000 duomen baz; LR aplinkosministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juod pesli (Milvusmigrans) poros, 4–5 poros lutu (Aegolius funereus), 7 poros baltnugari geni(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirš geni (Picoides tridactylus), 3 poros mažereli rksni (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvadži (Pernis apivorus); girdti 7–8giedantys didži baubli (Botaurus stellaris) patinliai, gyvena 5 poros juodmelet (Dryocopus martius), 6 poros lygu (Lullula arborea) ir taip pat keltas poržuvinink (Pandion haliaetus), jerubi (Bonasa bonasia), gervi (Grus grus), lli(Caprimulgus europaeus) ir maž musinuki (Ficedula parva).Ankstesniais literatriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptshidrografiniame draustinyje, kuris patenka Šiaurs rytins Gražuts regioninio parkodalies PAST, yra stebta ir daugiau paukš rši (viso 24 ršys), kurios yra rašytos ES Paukš Direktyvos I pried bei Lietuvos raudon knyg. Pvz., dažnai buvoregistruojamas jrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena ši ereli pora turi lizdgretimame miške. Draustinyje stebti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra).Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievins lings (Circuspygargus) pora peri draustinio pietinje dalyje. Girdta keletas švygždos (Porzanaporzana) ir griežls (Crex crex) giedan patinli (Švažas ir kt., 1999).Antaliepts hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukš ršims,kurios yra rašytos Lietuvos raudon knyg (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdtipavieniai giedantys putpeli (Coturnix coturnix) patinliai. Manoma, kad draustinyjetikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebtas veisimosi sezono metu.Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didži kuoling (Numenius arquata). Rudakakliskragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinia ršimi. Draustiniolaukuose stebti pilk ž (Anser anser) briai iki 40 paukš. Draustinyjetikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapi an (Anas clypeata). Draustinio teritorijojepriskaiiuota iki 15 perin didži daniasnapi (Mergus merganser) por. Taip patstebtos didels j sankaupos (iki 380 paukš). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulži(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999).Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukšiams. Rudeniastebta iki 120 apsistojusi vidutini daniasnapi (Mergus serrator) (Švažas ir kt.,1999).7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei vairovei svarbios teritorijosNAE regione yra 7 nacionalins vertingos saugomos gamtins teritorijos (7.6-7 pav.).Teisins ši nacionalini verting gamtini saugom teritorij steigimo slygos ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 383aplinkybs bei kai kuri kita su j steigimu susijusi svarbi informacija yra pateikta7.6-17 lentelje.Daugiausiai nacionalini saugom teritorij yra NAE regiono vakarinje dalyje.Labiausiai saugomos teritorijos yra išsidst palei ryt – vakar aš. NAE regionpatenka tik Gražuts regioninio parko ir Dysnos hidrografinio draustinio teritorij dalis.Pratk geomorfologinis draustinis yra ant pateis NAE regiono ribos. Aukštaitijosnacionalinis parkas yra pietvakarius nuo NAE ir yra keli kilometrai už jo ribos (region nebepatenka). Dl šios priežasties Aukštaitijos nacionalinio parko saugomateritorija detaliau šiame darbe neanalizuojama.7.6-7 pav. NAE regione pagal nacionalinius teisinius aktus steigtos saugomosteritorijos (pagal valstybini saugom teritorij kadastr; Valstybin saugomteritorij tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos). Regiono perimetras pažymtaslyna spalva. Saugomos teritorijos: 1 – Tilžs geomorfologinis draustinis; 2 –Smalvos hidrografinis draustinis; 3 – Smalvo kraštovaizdžio draustinis; 4 –Gražuts regioninis parkas; 5 – Pušnies telmologinis draustinis; 6 – Dysnoshidrografinis draustinis; 7 – Pratk geomorfologinis draustinis; 8 – Aukštaitijosnacionalinis parkas.Iš 7 NAE regione esan šalies saugom teritorij 5 teritorijos yra tarptautins svarbos,skirtos gamtini buveini ir (arba) biologins vairovs rši apsaugai (yra Bendrijossvarbos teritorijos (BST) ir (arba) Paukš apsaugai svarbios teritorijos (PAST)). DviBendrijos svarbos teritorijos (BST) kol kas dar nra saugomomis pagal šalies teisiniusaktus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 384Teritorijos, pagal nacionalinius teisinius aktus laikomos vandens telkini apsaugoszonomis, šiame darbe detaliau nebuvo aptariamos. Jos nra nurodytos nei šaliessaugom teritorij žemlapyje (7.6-7 pav.), nei svarbiausios informacijos svade(7.6-17 lent.).Prieinamos informacijos apie NAE regiono nacionalines saugomas teritorijas analizsrezultatai rodo (7.6-17 lent.), kad jos yra multifunkcins. Šios teritorijos buvo steigtosdaugiausiai siekiant saugoti kraštovaizdžius su natrali upeli vertingais slniais irraiškingu reljefu. Viena saugoma teritorija yra steigta tikslu saugoti pelki kompleks irdar viena be gamtini vertybi taip pat saugoti kultros vertybes.7.6.1.5 Biologins vairovs vertybs už saugom teritorij ribŽinomi tik keli literatriniai šaltiniai, nagrinjantys, aprašantys biologins vairovsvertybes NAE regione nesaugomose teritorijose. Be to ši informacija nepakankamaidetali. Pagal duomenis, pateikiamus Lietuvos raudonojoje knygoje (Rašomaviius,2007), medicinin d (Hirudo medicinalis) randama Ignalinos ir Zaras rajonuose.Tuo remiantis darome išvad, kad ji yra paplitusi ir NAE regione. Analogiškaisamprotaujant taip pat daug kit rši, kurios yra rašytos LRK, pvz. machaonas(Papilio machaon), žalioji ir nendrin rups (Bufo calamita ir B. viridis), vapsvadis(Pernis apivorus), jrinis erelis (Haliaeetus albicilla), pievin ling (Circus pagargus),vištvanagis (Accipiter gentilis), mažasis erelis rksnys (Aquila pomarina), žuvininkas(Pandion haliaetus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Lyrurus tetrix), putpel(Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežl (Crex crex), gerv (Grus grus),uldukas (Columba oenas) ir baltasis kiškis (Lepus timidus) yra šalyje retos ršys, taiaupaplitusios visuose NAE regiono rajonuose (Rašomaviius, 2007). NAE regione taip patrasta daug ret rašyt LRK augal rši: Nitela syncarpa, Neckera pennata,Calliergon trifarium, Lycopodiela inundata, Huperza selago, Botrychiummatricariifolium, Nymphaea alba, Myriophyllum alterniflorum, Thesium ebracteatum,Callitriche hermaphroditica, Alisma gramineum, Hydrilla verticillata, Najas minor,Gymnadenia conopsea, Dactylorhiza fuchsii, D. incarnate, D. longifolia, D. maculate,D. ochroleuca, D. traunsteineri, Hammarbya paludosa, Malaxis monophyllos,Corallorhiza trifida, Juncus stygius, Carex heleonastes ir Scolochloa festucacea(Rašomaviius, 2007). Meesia triquetra yra rastas Zaras rajone.Remiantis esamais literatriniais duomenimis darome išvad, kad NAE regionebiologins vairovs vertybs yra daugiausiai susitelk saugomose teritorijose. Taiaukai kurios ši vertybi yra randamos ir vietovse, nepatenkaniose saugomasteritorijas. Šios vietovs yra mažiau žinomos ir, labiausiai tiktina, mažiau svarbios.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3857.6-17 lent. Svarbiausia informacija apie NAE regiono saugomas teritorijas, steigtas pagal LR teiss aktus*.Saugomos teritorijosoficialus pavadinimasTilžs geomorfologinisdraustinisSmalvos hidrografinisdraustinisSmalvo kraštovaizdžiodraustinisGražuts regioninisparkasPušnies telmologinisdraustinisDysnos hidrografinisdraustinisPratkgeomorfologinisdraustinisPlotas,haSteigimo teisinis pagrindas Steigimo tikslas Teritorijoskodas (ID)43,68 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)547,44 Lietuvos SSR Ministr Tarybos1983-12-14 sprendimas Nr. 342(Žin., 1983, 36-383; 22-244)2225,28 Lietuvos SSR Ministr Tarybos1960-09-27 sprendimas Nr. 517(Žin., 1960, 27-244)29471 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)779,4 LR Vyriausybs nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)586,63 LR Vyriausybs nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)623,47 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)Apsaugoti unikal limnoglacialinioreljefo kompleksApsaugoti Smalvos upelio natralslApsaugoti bding kraštovaizd suSmalvo ir Smalvykšio ežeraisAukštai aukštumojeApsaugoti bding kraštovaizd irkultrines vertybes Šventosios upsaukštupyjeApsaugoti pelki kompleksApsaugoti Dysnos ups sllimnoglacialinje žemumojeApsaugoti Sli aukštumosmorenin kompleks su Pratkkalva0210200000010 Nežinoma* Šaltinis: Valstybini saugom teritorij kadastras; Valstybin saugom teritorij tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.http://stk.vstt.lt/stk/default2.jsp?bs=1&lang=lt&jsessionid=E00C236D64073306E6A695C978F8110E.Tarptautin saugomos teritorijosreikšm0210300000009 Svarbi. Teritorija yra beveik tokia pat kaipir Smalvos šlapžemi komplekso PAST irkaip Smalvels ups ir šlapžemi BST0230100000014 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irSmalvos ir Smalvykšio ežer ir pelkiBST0700000000012 Svarbi. Dal teritorijos apima Gražutsregioninio parko BST ir Šiaurs rytinsGražuts regioninio parko dalies PAST0210900000027 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irPušnies pelks BST0210300000013 Svarbi. Dalis teritorijos yra tokia pat kaip irDysn ir Dysnykšio apyežeri šlapžemikomplekso PAST0210200000011 Nežinoma

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3867.6.1.6 Biologins vairovs vertybs už Lietuvos ribLatvijaNAE regiono saugomos teritorijosLatvijos Respublikos teritorijoje 30 km NAE zon pilnai ar dalinai patenka šiossaugomos teritorijos: saugomo kraštovaizdžio vietov ,,Augsdaugava”, apimanti gamtospark ,,Daugavas loki”; saugomo kraštovaizdžio vietov ,,Augszeme”, apimanti gamtosparkus ,,Meduma ezeraine” ir ,,Svente”; taip pat gamtiniai draustiniai ,,Bardinska ezers”(ežeras), ,,Skujines ezers” (ežeras) ir gamtos parkas ,,Silene”, apimantis gamtiniusdraustinius ,,Ilgas” ir ,,Glusonkas purvs” (pelk; (7.6-18 lent., 7.6-8 pav.). Teritorijnaudojim ir apsaug reglamentuoja Latvijos Ministr Tarybos sprendimas Nr. 415(2003 m. liepos 22 d.), patvirtinantis ,,Nurodymus dl saugom gamtini teritorijapsaugos ir naudojimo”. Latvijos teritorijoje iki 30 km nuo Lietuvoje numatomos statytiNAE zonoje taip pat yra 9 mikro draustiniai. J bendras plotas yra apie 126,8 ha. PagalLatvijoje galiojanius teisinius aktus (Latvijos Ministr Tarybos sprendimas Nr. 45 dl,,Mikro draustini stiegimo, apsaugos ir tvarkymo”), detalesn informacij apiemikrodraustinius galima gauti iš Latvijos valstybinje agentroje ,,Latvijas Vides,geologijas un meteorologijas agentura” (Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijosagentra). NAE regionas Latvijos teritorijoje taip pat apima šiuos gamtos paminklus:Medumu alley, Medumu park (dendrologiniai sodiniai) bei 74 saugomus medžius(Latvijos Respublikos 1998 m. balandžio 7 d. patvirtintas ,,Saugom gamtini teritorijstatymas”).Visos aukšiau mintos teritorijos yra svarbios europiniu mastu, kadangi jos yratrauktos NATURA 2000 saugom teritorij tinkl.NAE regioneLatvijos Respublikoje saugom teritorij srašasAugszemeApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietov (apima gamtos park – Medumuezeraine (ežerynas), Svente gamtos draustin – Bardinska ir Skujines ežerus); NATURA2000 teritorija.Administracin priklausomyb: Medumu, Sventes, Kalkunes ir Sederes kaimiškosiosseninijos.Plotas: 20 828 ha.steigimo metai: 1977.Gamtins vertybs: Vertinga kraštovaizdžio teritorija apima Sventes ir Medumu ežerussu salomis bei kelet aplinkini maž ežer. j patenka Augszeme aukštumos beikeletas biologins vairovs požiriu verting teritorij. ia randamos biologinsvertybs yra 12 ES Buveini Direktyvos I priedrašyt buveini ir 8 paukš ršys,saugomos pagal ES Paukš Direktyv.Bardinska ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka saugom kraštovaizdžio vietov –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Sederes kaimiška seninija.Plotas: 5 ha.steigimo metai: 2004.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 387Gamtins vertybs: saugoma teritorija steigta pagal ES Buveini Direktyv. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelks ir maršos. Ežere taip pat randamos trys ršys,saugomos pagal ES Buveini Direktyv. ia yra viena iš nedaugelio viet, kur Latvijojerandama samana Laplandin drepan (Hamatocaulis lapponicus).Skujines ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka saugom kraštovaizdžio vietov –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Sederes kaimiška seninija.Plotas: 10 ha.steigimo metai: 2004.Gamtins vertybs: saugoma teritorija steigta pagal ES Buveini Direktyv. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelks ir maršos. Ežere taip pat randamos trys ršys,saugomos pagal ES Buveini Direktyv. ia yra viena iš nedaugelio viet, kur Latvijojerandama samana Laplandin drepan (Hamatocaulis lapponicus).Medumu ezeraineApsaugos kategorija: gamtos parkas (yra saugomos kraštovaizdžio vietovs –Augszeme dalis. jeina ir gamtinis draustinis - Medumu ežero salos); NATURA 2000saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Medumu kaimiškoji seninija.Plotas: 1484 ha.steigimo metai: 1977.Gamtins vertybs: nedideli vairi tip miškai ir apyežeri pereinamo tipo pelks.Randami saugom rši orchidiniai augalai (pvz., dvilapis purvuolis (Liparis loeselii).Ežerai yra svarbios ret rši šikšnosparni maitinimosi vietos. ia taip pat auga daugši saugom ret aukštesni augal, saman ir kerpi.Medumu ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka gamtos park – Medumu ezeraine(ežerynas). Tai NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Medumu kaimiškoji seninija.Plotas: 3 ha.steigimo metai: 1987.Gamtins vertybs: saugoma teritorija steigta tikslu saugoti Medumu ežero salas.Didžiausia teritorijos gamtin vertyb yra ežero salose augantys miškai. Tai daugiausiaiplaialapi lapuo medynai, kur buveinse vyrauja liepos, drebuls, beržai bei žuolaiir uosiai.Medumu parkasApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracin priklausomyb: Medumu kaimiškoji seninija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 388Plotas: 12.5 ha.steigimo metai: 1977.Meduma aljaApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracin priklausomyb: Medumu kaimiškoji seninija.Plotas: 0.4 ha.steigimo metai: 2005.SventeApsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka saugomo kraštovaizdžio vietov –Augszeme. Apima gamtin draustin – Sventes ežero salas. Tai taip pat NATURA 2000saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Medumu, Sventes, Kalkunes, Sderes kaimiškosiosseninijos.Plotas: 2225 ha.steigimo metai: 1977.Gamtins vertybs: ypatingo grožio ežeras. Apima Sventes ežer, kuris yra Latvijojevienas švariausi. Jame yra 3 mišku padengtos salos. Ežeras eutrofinio tipo. Teritorijojeyra pereinamo tipo pelki, li, šlapi juodalksnyn. Iš ypatingai saugom augalmintini didžioji danten (Circaea lutetiana), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii),smailialap pl (Potamogeton acutifolius) ir kitos ršys.Sventes ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra gamtos parko Svente dalis). NATURA2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Sventes kaimiškoji seninija.Plotas: 3 ha.steigimo metai: 1987.Gamtins vertybs: ypatingai gražios Svente ežero salos. Didžiausios salos Viskuplotas – 1.7 ha. saloje vyrauja lapuoiai: juodalksniai, beržai ir uosiai.SileneApsaugos kategorija: gamtos parkas (apima gamtinius draustinius Ilgas ir Glusonkaspelk). NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Lidumnieku ir Skrudalienas kaimiškosios seninijos.Plotas: 3825 ha.steigimo metai: 1977.Gamtins vertybs: vairi tip miškai (ypatingai pelkiniai ir pelkti) ir eutrofinio tipoežerai. Ežerai yra labai vertingos ret saugom rši šikšnosparni maitinimosi vietos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 389Žinomos 2 stambios j kolonijos. Randama labai daug ret saugom gyv ir augalši.IlgasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka Selene gamtos park). TaiNATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Skrudalienas kaimiškoji seninija.Plotas: 157 ha.steigimo metai: 1999.Gamtins vertybs: auga ir gyvena daug saugom Latvijoje rši. Iš j mintiniaugalai: pataisas-varinius (Lycopodium annotinum), vaistinis pataisas (L. clavatum),mažoji geg (Orchis morio), rausvoji pl (Potamogeton rutilus). Gausu ret ršipaukš: mažasis erelis rksnys (Aquilla pomarina), baltnugaris genys (Dendrocoposleucotos), juodoji meleta (Dryocopus martius), pilkoji meleta (Picus canus), vapsvadis(Pernis apivorus), juodasis gandras (Ciconia nigra).Glusonkas pelkApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra Selene gamtos parko dalis) ir NATURA2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Skrudalienas kaimiškoji seninija.Plotas: 155 ha.steigimo metai: 1977.Gamtins vertybs: teritorijoje saugomi 2 distrofiniai ežerai (Glusas ir Glusonkas).Šie ežerai yra apsupti atvir tarpinio tipo pelki ir li. Toliau apylinkse auga irpelkinio tipo pušynai bei eglynai.AugsdaugavaApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietov (apima gamtos park –Daugavas loki (Daugavos ups kilpos)) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores,Skrudalienas kaimiškosios seninijos. Teritorija priklauso Kraslavos rajonui.Plotas: 52 325 ha.steigimo metai: 1990.Gamtins vertybs: saugoma teritorija kurta tikslu saugoti kultrines ir gamtinesvertybes Daugavos ups natraliame slnyje ir jo apylinkse. Joje randama daug ršisaugom augal ir gyv bei daug tip natrali biotop (pvz., pagal ES BuveiniDirektyv saugom upi vingi, atvir žemynini kop su smiltynini šepetuk(Corynephorus canescens) pievomis, šaltiniais ir šaltiniuotomis kalkingomis pelkmis,šlait ir griov miškais, saus kalking piev ir kt.Daugavas loki (Dauguva ups kilpos)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 390Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka saugomo kraštovaizdžio vietov –Augsdaugava) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracin priklausomyb: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores irSkrudalienas kaimiškosios seninijos. Teritorija priklauso Kraslava rajonui.Plotas: 12372 ha.steigimo metai: 1990.Gamtins vertybs: saugoma teritorija steigta palaikyti ir saugoti unikal Dauguvaups vidurupio kraštovaizd, vertingas gamtines vietoves, gamtini teritorij vairovbei vietinius istorinius paminklus. Gamtos parkas apima 8 dideles Dauguvos ups kilpastarp Kraslava miesto ir Naujene griovos.7.6-8 pav. NAE regione Latvijos Respublikos ribose esanios saugomos teritorijos.7.6-18 lent. Latvijoje NAE regione saugomos teritorijos ir j plotas.Nr. Saugomos gamtins teritorijos pavadinimas Plotas, ha1. Saugoma kraštovaizdžio vietov “Augsdaugava” 52 3251.1. Gamtos parkas “Daugavas loki” 12 3722. Saugoma kraštovaizdžio vietov “Augszeme” 20 8282.1 Gamtos parkas “Medumu ezeraine” 14842.1.1. Gamtinis draustinis “Meduma ezera salas” 32.2. Gamtos paminklas “Medumu parks” 12,52.3. Gamtos paminklas “Medumu aleja” 0,42.4 Gamtos parkas “Svente” 22252.4.1. Gamtinis draustinis “Sventes ezera salas” 32.5. Gamtinis draustinis “Skujines ezers” 10

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3912.6. Gamtinis draustinis “Bardinska ezers 53. Gamtos parkas “Silene” 38253.1. Gamtinis draustinis “Glusonkas purvs” 1553.2. Gamtinis draustinis “Ilgas” 157BaltarusijaNAE regione esanios saugomos teritorijosVisa 30 km spinduliu apie NAE zona Baltarusijos teritorijoje priklauso Braslavoadministraciniam rajonui. Joje yra keletas saugom teritorij. Ariausiai esant irplaiausiai žinoma saugoma teritorija yra Braslavo ežer nacionalinis parkas.Braslavo ežer nacionalinis parkasBraslavo ežer nacionalinis parkas steigtas tikslu saugoti Braslavo ežer grupsnatral kompleks, unikal ledynmeio suformuot kraštovaizd, vadinamamBaltarusijos ežerynui (Belaruskoe Poozerje) bding biologinvairov (ypa augalus irgyvnus); organizuoti aplinkosaugin gyventoj švietim bei kultrinio paveldoapsaug, o taip pat organizuoti rekreacij ir turizm. Braslavo ežer nacionalinis parkassteigtas 1995 metais.Parkas apima 71,5 tkstan ha teritorij, kas sudaro daugiau nei tredal Braslavoadministracinio rajono ploto (7.6-9 pav.). Šiaurs-piet kryptimi parkas yra nutyss 56km. Jo teritorijos plotis svyruoja nuo 7 iki 29 km. Priklausomai nuo prioritetini parkovertybi išsidstymo, jis yra suskirstytas funkcines zonas. 27746 ha (39 %) yrapriskirta reguliuojamos kins veiklos zonai. ia atliekami žmogaus kins veiklosnepažeist ekosistem tyrimai tikslu vertinti j atsparum, atstatymo bei pltrosgalimybes. Ekonomin zona apima 25815 ha (36,3 % nuo viso parko ploto). Joje yravisa park aptarnaujan institucij infrastruktra, rekreaciniai ir gyvenamieji pastatai.Rekreacijai skirta zona užima 12103 ha (17,0 %). Ji apima rekreacin ir turizmoinfrastrukt, skirt parko lankytoj rekreacijai ir kultrins veiklos organizavimui.Gamtos draustini ir rezervat zona sudaro tik 3452 ha (4,9 %). Jai yra priskirtosvertingiausios ir mažiausiai naudojamos Boginsky miško vietos. Šios zonos svarbiausiastikslas yra išsaugoti žmoni veiklos nepaliestas ir unikalias ekosistemas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3927.6-9 pav. Nacionalinis parkas “Braslavo ežerai”.Parke gausu mišk ir ežer. Miškai užima beveik pus nacionalinio parko ploto (46 %).60 parko ežer užima apie 17% jo teritorijos. Didžiausi ežerai yra šie: Driviaty, Snudy,Strusovo, Boginskoe. Volos Yužny ežeras parke yra giliausias. Jo didžiausias gylis yra40,4 m.Parko reljef suformavo paskutinis ledynmetis. Braslavo aukštuma yra vienas išunikaliausi natrali Baltarusijos gamtini kompleks. Kalv, ežer, pelki ir upikombinacija daro teritorij labai mozaikiška. Parke daug milžinišk rieduli. Kai kurie siekia iki 10 m ilgio. Geologiniu ir istoriniu požiriais jie yra labai vertingi. Braslavoaukštumai bdingi dalinai nujaur dirvožemiai. Priemolio ir priesmlio dirvožemiaisutinkami retokai.Šiuolaikinei parko faunai bdingos Vidurio Europos mišri mišk ršys. Ežeruosegyvena 29 rši žuvys. Stebimi 189 rši paukšiai. Iš j 45 ršys yra retos irnykstanios. Didžiausiomis vertybmis laikomi perintys juodieji gandrai (Ciconianigra), žvyrs (Lagopus lagopus), juodakrtis bgikas (Calidris alpina). Stambiejiparko žinduoliai yra briedis (Alces alces), rudasis lokys (Ursus arctos), vilkas (Canislupus) ir lšis (Lynx lynx). Parke rasta apie 500 floros rši. Apie 20 augal rši yraBaltarusijoje retos. Volos Yužny ežeras yra Baltarusijoje vienintel vieta, kur randamireliktiniai vžiagyviai (Crustacea), išlik regione nuo paskutinio ledynmeio laik.Kitos saugomos teritorijosVitebsko regione (srityje) yra ir tarptautins svarbos saugotin bei saugom teritorij.Kai kurios j yra arti Lietuvoje planuojamos statyti NAE regiono Baltarusijoje ribos, okitos yra netoli už jo ribos. Tarptautins svarbos vertingomis teritorijomis pirmiausiailaikytinos šios vietovs ir šios saugomos teritorijos (Kozulin ir kt., 2002): Elnia pelk

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 393(centro koordinats: E 27 55 ir N 55 34; 23200 ha), ežer ir pelki kompleksas,,Asveiski” (Azerna-bolotny kompleks ,,Asveiski”; centro koordinats: E 28 01 ir N 5606; 22600 ha); miško ir pelki kompleksas „Raudonasis šilas“ (Lesa-bolotny kompleks,,ervony bor“ centro koordinats: E 28 30 ir N 56 00; 34234 ha); Servatc (centrokoordinats: E 27 30 ir N 55 00; 9268 ha).Elnia pelk yra paskelbta hidrografiniu draustiniu (zakaznik). Jis stiegtas 1968 m.1998 m. ši pelk paskelbta tarptautins reikšms paukšiams svarbia teritorija(Important Bird Area (IBA) of international value). Ežer ir pelki kompleksas,,Asveiski” yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis kurtas 2000 m. 1998 m. jisbuvo nominuotas tarptautins reikšms paukšiams svarbia teritorija. Mišk ir pelkikompleksas ,,ervony bor“ yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis steigtas1995 m. Šiuo metu jis pripažintas potencialia tarptautins reikšms paukšiams svarbiateritorija. Saugoma teritorija „Servatc“ yra hidrografinis draustinis (zakaznik). Ji taip patpaskelbta tarptautins reikšms paukšiams svarbia teritorija.7.6.1.7 Biologins vairovs vertybi Lietuvoje santraukaNAE regione Lietuvoje yra 8 NATURA 2000 saugomos teritorijos (BST), skirtossaugoti gamtinms buveinms, augalams ir gyvnams, steigtos gyvendinant ESBuveini Direktyv. Bendrijos svarbos teritorijos steigtos apsaugoti 23 tip tarptautinssvarbos buveinms. Pagal min ES Buveini Direktyv šios 23 tip buveins ir 12ši tarptautins svarbos gyv bei augal yra NAE regiono tikslins biologinsvairovs vertybs (joms apsaugoti yra steigtos BST).NAE regione Lietuvoje yra 4 NATURA 2000 saugomos teritorijos (PAST steigtosgyvendinant ES Paukš Direktyv) ir skirtos saugoti gamtosaugos požiriuvertingoms paukš populiacijoms. Šiose NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijoseyra 26 perinios paukš ršys. Jos yra laikomos NAE regiono tikslinmis ršimis(vertybmis; joms apsaugoti yra steigtos PAST).Šiame darbe poveikio biologinei vairovei vertinimo požiriu svarbiausiomisvertybmis laikme tas, kuri vietos populiacij išsaugojimui steigtos Drkši ežeroBST ir Drkši ežero PAST. Taigi, svarbiausiomis biologins vairovs vertybmisšiame darbe laikme dr (Lutra lutra; 6–10 individ), kirtikl (Cobitis taenia; ežereprasta ršis), did baubl (Botaurus stellaris; vietin perinti populiacija – 10baubian patinli), juodakakl nar (Gavia arctica; 1 pora), nendrin ling (Circusaeruginosus; 5 poros), švygžd (Porzana porzana; 6 giedantys patinai), plovin vištel(Porzana parva; 1 giedantis patinas), juod žuvdr (Chlidonias niger; 10 por) irlyngurkl (Luscinia svecica; 1 pora).Dviej pasilyt NAE statybos viet artimiausi apylinki biologins vairovsvertybsKeleto tarptautins svarbos biologins vairovs vertybi buvimo (augimo, gyvenimo)vietos yra dviej pasilyt NAE statybos viet bei IAE artimiausiose apylinkse. Dvižinomos dros (Lutra lutra) kartografuotos buveins (tiktina ir veisimosi vietos), vienadidžiojo baublio (Botaurus stellaris), viena švygždos (Porzana porzana) ir vienanendrins lings (Circus aeruginosus) buveins (lizdins teritorijos arba veisimosivietos) yra Drkši ežero pakrantse arti pasilyt NAE statybos viet. Kaip jau minta,visos šios ršys yra laikomos Drkši ežero PAST ir Drkši ežero BST tikslinmisvertybmis (7.6-10 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3947.6-10 pav. Biologins vairovs vertybi paplitimas dviej pasilyt NAE statybosviet bei IAE artimiausiose apylinkse. Žymjimai: raudona brkšnin linija –dros (Lutra lutra) dažniausiai naudojama buvein; žydras taškas – nendrinslings (Circus aeruginosus) veisimosi vieta; žalias taškas - didžiojo baublio(Botaurus stellaris) patino teritorija; geltonas taškas – dirvoninio kalviuko (Antuscampestris) veisimosi vieta; violetinis taškas švygždos (Porzana porzana) patinoteritorija; raudonas taškas – skiautertojo tritono (Triturus cristatus) veisimosibuvein; raudonas trikampis – didžiojo baltojo garnio (Egretta alba) kolonija(veisimosi vieta).Kai kurios kitos ršys, rašytos ES Buveini Direktyvos II pried ir ES PaukšDirektyvos I pried yra taip pat rastos pasilyt NAE statybos viet bei IAEartimiausiose apylinkse. Laukini paukš masinio veisimosi laikotarpyje dirvoniniskalviukas (Anthus campestris) gyvena teritorijoje, kur kasant žvyr buvo stipriaipažeista žolin danga. Ši ršis yra rašyta ES Paukš Direktyvos I pried. dra(Lutra lutra), didysis baublys (Botaurus stellaris), švygžda (Porzana porzana) irdirvoninis kalviukas (Anthus campestris) yra rašyti LRK.Dvi varliagyvi ršys, trauktos ES Buveini Direktyvos II ir IV priedus, bei LRK(skiautertasis tritonas (Triturus cristatus) ir mut (Bombina bombina)), gyvena taippat labai arti IAE (7.6-10 pav.). Kmut (Bombina bimbina) gyvena beveik visoje IAEteritorijoje išlikusiuose ar žmoni veiklos pažeistose vietose - naujai susiformavusiuosemažuose vandens telkiniuose. Skiautertasis tritonas (Triturus cristatus) rastas mažuosevandens telkiniuose Tumeliuos miške.Mišri didži kormoran (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizd), pilk garni (Ardeacinerea; apie 150 lizd) ir didži balt garni (Egretta alba; keletas lizd) kolonijayra Drkši ežero pakrants miške netoli dabartins Ignalinos AE. Didysis baltasisgarnys (Egretta alba) yra naujai Lietuvoje vos prieš metus kitus pradjusi pertipaukš ršis. Ji yra traukta ES Paukš Direktyvos I pried.Labai netoli IAE yra reta tarptautiniu mastu saugoma buvein ,,Pelkti lapuo miškai”(9080). Ši buvein yra rašyta ES Buveini Direktyvos I pried.Didysis auksinukas (Lycaena dispar) stebtas pievoje apie 2,5 km atstumu pietus nuoIAE. Ši ršis yra rašyta ES Buveini Direktyvos II pried.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 395Kai kurie reti augalai, traukti Lietuvos raudon knyg rasti arti IAE (pvz., eraininnendrin (Scolochloa festucacea), lieknasis švylys (Eriophorum gracile).Kai kurios retos bestuburi gyv ršys taip pat rastos arti IAE. Pvz., Melitaea phoebe(Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievoje Smalvels upelio slnyje arti Drkši ežeroir arti pagrindinio IAE pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taippat rasta pievoje Smalvels upelio slnyje netoli Drkši ežero. Baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drkši ežero pakrantje apytikriai 2 km vakarus nuo IAE.7.6.1.8 Sausumos biologins vairovs radioekologin bklBendrai apie radioekologijRadioekologija yra mokslin disciplina, tirianti radioaktyvi medžiag ryšius suaplinka, kaip vairs veiksniai ir mechanizmai veikia j migracij ir patekim mitybines grandines bei ekosistemas bei kok poveik jos turi aplinkai. Radiologinpoveik sukelia natralios ir antropogenins kilms šaltiniai, tame tarpe pramoninskilms branduolins ir radioaktyviosios medžiagos.Žinoma, kad šiuolaikins atomins elektrins labai nedaug teršia aplink. Nepaisant to,svarbu nuolat vykdyti radioekologins bkls stebsen bei tirti radioaktyvimedžiag sklaid ir pernašas gamtoje.Ankstesns stebsenos (monitoringo) rezultataiIAE regione radionuklid savitojo aktyvumo ekotop augaluose tyrimai buvo pradti1996 m., vykdant valstybin mokslo tyrim program „Atomin energetika ir aplinka“,ir buvo tsiami 1998, 2000 ir 2001 m, jau pasibaigus mintai programai (Radiacinssaugos centro projekto ataskaita, 2007). Nustatyta, kad 1996–2001 m. didžiausias 137 Csaktyvumas (kiekis) miško augaluose svyravo nuo 71 iki 174, o dirvoje (j augimovietose) buvo iki 109 Bq/kg (7.6-19 lent.). Miško ekosistemose šio radionuklidodidžiausias aktyvumas nustatytas augaluose Hiloconium splendens ir Pteridiumaquilenium (atitinkamai 164 ir 174 Bq/kg). Tirtuose augaluose didžiausias 137 Csaktyvumas svyravo atitinkamai nuo 102 iki 130 Bq/kg, o j augimo vietose dirvožemyjeiki 108 Bq/kg (7.6-19 lent.). Tirtuose piev augaluose ir j augimo viet dirvožemyjedidžiausios 137 Cs aktyvumo reikšms buvo santykinai mažos, atitinkamai 26 ir 30 Bq/kg(7.6-19 lent.). Augaluose ir dirvoje didžiausias 137 Cs aktyvumas nustatytas mišk irpelki ekotopuose ariausiai nuo Ignalina AE esanioje Grikiniški tyrimo vietoje irTilžje, kuri yra kitoje IAE pusje ir kitoje Drkši ežero pusje. 2003–2005 ir 2007 m.,lyginant su 1996–2001 m. atliktais tyrimais,137 Cs kiekis (aktyvumas) IAE regionemiško, pelks ir pievos augaluose daugumoje atvej buvo panašus arba mažesnis(7.6-19 lent.) (Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007).7.6-19 lent. Svarbiausi radionuklid individualus aktyvumas (Bq/kg, s.m.)tirtuose vairi Ignalinos AE region ekotop augaluose.EkotopaiAugalai irkitos tirtosmedžiagosRadionuklid aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausiosreikšms1996–2001137 Cs2003–200520071996–200160 Co2003–20052007 1996–2005Miškas Samanos 50–71 – – 15 3 – 8–15 –Hilocomiumsplendens90 Sr200730–164 29–80 31±4 3–28

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 396EkotopaiPelkPievaAugalai irkitos tirtosmedžiagosVacciniummyrtillusPteridiumaquilinumDryopterisfilix-masCalamagrostisarundinaceaRadionuklid aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausiosreikšms1996–2001137 Cs2003–200520071996–200160 Co2003–20052007 1996–200590 Sr200717–75 32–64 26±3 2–3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 397lyginant su Ignalina AE regionu, buvo didesns (7.6-11 pav.). 90 Sr aktyvumo augaluosereikšms Plungs ir Varnos regionuose tarpusavyje skyrsi mažai, bet buvo didesnsnei Ignalinos AE regione. Tyrim laikotarpiu nuo 1994 iki 2002 m. išaiškinta 137 Cs ir90 Sr aktyvumo augaluose Plungs ir Varnos regionuose mažjimo tendencijos (7.6-11pav.). Taiau tirt rši augal masje Ignalinos AE regione 137 Cs ir 90 Sr aktyvumoreikšms tyrim laikotarpiu (1996–2007 m.) svyravo panašiame intervale, t.y. aukšiaumin aktyvumo sumažjimo tendencij nenustatyta (7.6-11 pav.) (Radiacins saugoscentro projekto ataskaita, 2007).25020015010050019941995137 Cs199619971998200020012002200320077.6-11 pav. Vidutins 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo reikšms (Bq/kg s.m.) augaluosefonins stebsenos taškuose (stotyse) IAE regione (Ignalina NPP) ir Ignalinos,Varnos bei Plungs regionuose (rajonuose).7.6.2 Poveikio augalams, faunai ir saugomoms teritorijoms vertinimasAkivaizdu, kad yra keletas veiksni, kurie gali turti vair poveik biologinei vairovei.Be to gali bti poveikis, kuris pasireikš tik ilgalaikje perspektyvoje ir priklausys nuodaugelio veiksni, kurie vargiai gali bti prognozuojami, numatomi dabar. Todl vertapaminti, kad šis poveikio vertinimas grindžiamas tik tokiais veiksniais, kurie gali btinumatomi dabar, t.y. šio vertinimo metu. Pvz., plaiai diskutuojamai klimato šiltjimogalimai takai šiame NAE poveikio vertinimo darbe didesnis dmesys apskritaineskiriamas. Panašiuose vertinimo darbuose verta tik skirti dmes labiausiaiakivaizdžiam, objektyviai numatomam poveikiui. Taip elgiantis poveikio vertinimas yraaiškesnis ir tikslesnis, ir išvengta vis galim ilgalaiki ateities situacij, kuriosnepriklausys nuo analizuojamo projekto, nagrinjimo, analizavimo.Kadangi kai kurios NATURA 2000 saugomos teritorijos yra arti projekto vykdymovietovs, poveikis NATURA 2000 tikslinms vertybms yra vertinamas atskirai. Taippat atskirai vertinamas poveikis sausumos faunai, florai ir gamtinms buveinms.Poveikis vandens ekosistemos vertybms (atskirai nuo NATURA 2000 vertybi)vertinamas 7.1 poskyryje ir nekartojamas šioje darbo dalyje.Poveik apsprendžiantys veiksniaiNumatoma, kad naujos atomins elektrins statybos ir vliau jos veikimo (darbo)tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai pasireikš keturiomis svarbiausiomiskryptimis: i) dl transporto poky, ii) dl triukšmo ir vibracijos poky, iii) dltiesioginio poveikio objekto statybos metu, iv) dl vandens ekosistemos Drkši ežerepoky (vandens temperatros, eutrofikacijos, vandens balanso ir srovi, ledo dangospoky ir kt.). Žemiau detalizuojant vertinimo proced šie veiksniai bus vadinamiatitinkamai i, ii, iii ir iv. Pateikiame trump j charakteristik:2502001501005001994199590 SrIgnalinos AE Ignalina Plung Varna1996199719982000200120022007

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 398i) Numatoma, kad transporto reikmms NAE statybos ir vliau darbo metupirmiausiai bus panaudojami esami keliai ir nesitikima, kad transporto pltrasukels didel poveik aplinkai (lyginant su esama situacija). Tikimasi, kad NAEstatybos metu, lyginant su vlesniu jos darbo laikotarpiu, eismas bus didesnis, bettai truks santykinai laikinai (net jei statybos darbai trukt, pavyzdžiui, 5 metus).ii)Triukšmas ir vibracija tiek NAE statybos, tiek ir jos darbo metu daugiausiai veiksaplink Drkši ežere. Apskritai manoma, kad, lyginant su dabartine padtimi,triukšmas reikšmingai nepadids.iii) Tiesioginis statybos poveikis gali bti nusakomas taip: NAE ir j lydin statini,rengini statybos vietoje dl tiesioginio užstatymo betarpiškai bus sunaikintos kaikurios buveins bei augalija ir vietins gyv populiacijos. Darbe vertinamos dvistatybai ir kitokiam su tuo susijusiam naudojimui parinktos vietos.iv)Numatoma, kad vandens aplinkos pokyiai bus svarbiausi poveikio veiksniai.Manoma, kad NAE terminis efektas vandens ekosistemai sukels esmin poveik.Akivaizdu, kad vandens savybs, parametrai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti irl kit veiksni. Pvz., vanden eutrofikacijai didel tak turi vandens valymosistem veikimas. Vis tik manoma, kad NAE terminis poveikis Drkši ežerui buslemiamas poveikio veiksnys. Ir dar daugiau – nuo šio veiksnio labiausiaipriklausys ir kiti vandens ekosistemos pokyiai. Todl poveikio aplinkai efektasaplinkai labiausiai priklausys nuo to, kaip technologiškai bus sprendžiami NAEaušinimo klausimai. Numatomi trys poveikio aplinkai variantai. Jie yra aprašytipoveikio vanden aplinkai poskyryje ir detaliai ia nekartojami.Siekiant trumpai, bet vis dar lengvai suprantamai pailiustruoti skirting terminio teršimoir aušinimo technologij kombinacij poveik aplinkai, remiantis modeliavimorezultatais bei hidrologijos, limnologijos ir ekologijos ekspert poveikio aplinkaivertinimu, buvo suformuoti trys scenarijai. Visi scenarijai numato, kad NAEgalingumas bus 3 400 MW e, bet technologiškai skirsis aušinimo sistemos ir dl tošilumins apkrovos Drkši ežere varijuos. Poveikio aplinkai vertinimui sukurti tokiescenarijai:Scenarijus T1. Didžiausia ežero šilumin apkrova b 3 160 MW. ia turimagalvoje išleidimas (angl. „released MW“). Tai apytikriai lygu 1 700 MW elektrosenergijos, pagamintos naudojant tiesiogin aušinim (šilum paskirstant). Likusieji1 700 MW e b pagaminami naudojant aušinimo bokštus. Šis scenarijus pagal jogalim poveik aplinkai b labai panašus dabar esan situacij, kuomet veikiaabu Ignalinos atomins elektrins reaktoriai.Scenarijus T2. Ežero šilumin apkrova daugiausiai siekt 6 310 MW (išleidime,išmetime). Tai apytikriai lygu 3 400 MW elektros energijos, pagamintos naudojanttiesiogin aušinim (šilum paskirstant). Pagal š scenarij ežero šilumos apkrovos irjo vandens temperatros, lyginant su IAE darbu dabar (atitinka T1 scenarij),padid.Scenarijus T3. NAE vsinimui b naudojami vien tik minti aušinimo bokštai,todl ežero šilumins apkrovos b nereikšmingos. Lyginant su esama situacija kaiveikia IAE, pagal š scenarij ežero vandens temperatros sumaž. Taip patlyginant su T1 ir T2 scenarijais, NAE veikiant pagal T3 scenarij, ežere vandenstemperatros taip pat b žemiausios.Taigi, šis vertinimas poveikio ežerui požiriu gali bti grubiai priligintas situacijai, kai gaminama 1 700 MWe (T1), 3 400 MWe (T2) ir 0 MWe (T3) elektros energijos,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 399elektrin aušinant ežero vandeniu tiesiogiai (T3 atveju – aušinimui vanduo ežerneb išleidžiamas visiškai).l aukšiau išaiškint priežas, vertinant NAE poveik biologinei vairovei,didžiausias dmesys bus kreipiamas Drkši ežero vandens temperatros galimuspokyius. Tuo tarpu kitoms teritorijoms aplink Drkši ežer (net jei jos yra NATURA2000 saugomos teritorijos ar kitokios svarbios vietovs) bus skiriama mažai dmesio.Mat akivaizdu, kad didžiausias NAE poveikis aplinkai pasireikš per jos tak Drkšiežero ekosistemai. Taip pat aišku, kad svarbiausias efektas – vandens temperatrospadidjimas ežere negali takoti aplinkini sausumos ekosistem dideliu atstumu, okitiems su Drkši ežeru ekologiškai susijusiems vandens telkiniams negali persiduoti„prieš srov“. Aukšiau minti ežero vandens temperatros režimai (galimostemperatrins apkrovos) toliau darbe bus apibendrintai nurodomos kaip T1, T2 ir T3scenarijai (variantai).7.6.2.1 Poveikio NATURA 2000 saugom teritorij tinklui vertinimasVertinimo aiškinimas ir analizuojamos vertybsNATURA 2000 tinklas suformuotas tikslu saugoti ir palaikyti svarbias biologinsvairovs vertybes. Kaip jau buvo minta aukšiau, šias vertybes priimta vadintitikslinmis vertybmis, kadangi btent j išsaugojimui vienos ar kitos vietovs buvoparinktos formuojant NATURA 2000 saugom teritorij tinkl. NATURA 2000saugomos teritorijos yra dviej tip. Skirting tip saugom teritorij tikslins vertybstaip pat yra skirtingos. Buveini apsaugai svarbios teritorijos (BAST), arba bendrijossvarbos teritorijos (BST) yra steigiamos saugoti gamtines buveines ir biologinsvairovs ršis. Šios vertybs yra rašomos oficialias NATURA 2000 duomen formas.Formos 3.1 poskyryje nurodomi gamtini buveini tipai, o 3.2.c-3.2.g poskyriuoseišvardinamos žinduoli, varliagyvi, žuv, bestuburi ir augal ršys (tos, kurios yratrauktos ES Buveini Direktyvos II pried). Paukš apsaugai svarbios teritorijos(PAST) steigiamos saugoti paukš ršis, kurios vliau nurodomos oficialiojeNATURA 2000 duomen formoje 3.2.a poskyryje (kurios yra trauktos ES PaukšDirektyvos I pried) ir 3.2.b poskyryje (kurios vietovje neperi ir nra trauktos ESPaukš Direktyvos I pried, taiau reguliariai pasirodo migruodamos).Taigi, atliekant poveikio NATURA 2000 tinklui vertinim didžiausias dmesys busskiriamas kiekvienos NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos tikslinms vertybms.Poveikis kitoms biologins vairovs vertybms bus aptariamas atskirai.Kaip jau buvo minta aukšiau, NAE regione yra daug NATURA 2000 saugomteritorij. Taiau kadangi svarbiausia NAE taka biologinei vairovei apibržiamaryšium su galimais aušintuvo vandens temperatros pokyiais (detaliau žr. 7.6.2poskyr), svarbiausi poveikio vertinimo akcentai turi bti sutelkti Drkši ežer, kaipNATURA 2000 vietov. Tuo tarpu NAE dirbant normaliai, ar net jos statybos metutiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkinms teritorijos nebus reikšmingas. Tiesa,nedidelis netiesioginis poveikis gali pasireikšti dl padidjusio žmoni srautosaugomose teritorijose ar šalia j. Taiau šis veiksnys šiame darbe laikomas mažaitiktinu, todl jam nebus skiriamas didelis dmesys. Taip pat reikia pastebti, kad nražini apie kitus vykdomus ar numatomus projektus, kurie turtak m vertinimuiir kuri taka aplinkai kartu su NAE statybos projektu NATURA 2000 tikslinmsvertybms gal turti bendr ar net akumuliuojant poveik.Šis vertinimas yra paremtas biologins vairovs vertybi (tikslini vertybi)gamtosaugins bkls palankumo analize. Vertybs palanki gamtosaugin bkl (PGB)trumpai gali bti nusakoma kaip situacija, kuomet tam tikro tipo gamtins buveins ar

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 400šies (jos vietos populiacijos) bsena yra pakankamai gera, t.y. pasižymi geraiskokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei geromis perspektyvomis toki bsen išlaikyti(numatomoje) ateityje. Ršys (j vietins populiacijos) privalo ilgalaikje perspektyvojeti natrali buveini komponentu. Rši ir gamtini buveini paplitimas (vietinispaplitimo arealas) nemažja ir nra tiktina, kad jis sumažs numatomoje ateityje;buveins ar populiacijos kiekybiniu požiriu ilgalaikje perspektyvoje atsinaujins(dauginsis, regeneruos). Bet koks neigiamas NAE projekto poveikis atskirai arbabendrai su kokiu nors kitu projektu dabar ar ateityje, keiiantis aukšiau mintusveiksnius, neturi turti reikšmingos takos tikslinms biologins vairovs vertybms.Kadangi nra aiškaus ar paprasto aiškinimo kas yra reikšmingas neigiamas poveikisbiologinms vertybms, todl jam vertinti ir yra naudojamas rodiklis „palankigamtosaugin bkl“.Atliekant NATURA 2000 vertinimus atsižvelgiama vadinam atsargumo princip.Taikant š princip visais atvejais, kuomet vertinimo metu tam tikros rizikos, kad planasar projektas turs reikšming neigiam tak atmesti nra galimybs, turi btipripažstama, kad tokia rizika egzistuoja (neigiamas poveikis bus).Poveikio vertinimas detaliauTransportas. Jei NAE statybos ir vliau darbo metu transporto eismas busorganizuojamas dabar esamais keliais, ir, tiktina, statybos metu, lyginant su darbolaikotarpiu, naudojamo transporto kiekis padids, tai neturs reikšmingo neigiamopoveikio tikslinms biologins vairovs vertybms (7.6-20 lent.). Ši išvada galios, jeinebus statomi nauji keliai kitur, nei šiuo metu pažeistose (urbanizuotose) vietose (ypaariau prie Drkši ežero, kadangi tikslins vertybs yra daugiau ar mažiau ekologiškaisusij su vandens ekosistemomis).Triukšmas, vibracija ir statyba. Triukšmas ir vibracija bei NAE statybos darbai galiturti vidutin neigiam tak trims vertybms (ršims). Nenumatomas neigiamas šiveiksni poveikis likusioms 5 ršims (tikslinms vertybms; žir. 7.6-20 lent.).Vandens aplinkos pokyiai. Priklausomai nuo maksimalios Drkši ežero vandenstemperatros numatomas labai skirtingas NAE poveikis NATURA 2000 tinklui(Drkši ežero PAST ir BST). Vandens maksimali temperatra priklausys nuo NAEšilumins apkrovos (terminio teršimo apim). Darbe buvo analizuojami trysscenarijai: T1, T2 ir T3. Didžiausias neigiamas poveikis NATURA 2000 saugomteritorij tinklo vertybms iškilt, jei b parinktas ir gyvendinamas T2 scenarijus(šilumin ežero apkrova b maksimaliai iki 6 310 MW (išleidime, išmetime) ir topaskoje žymiai padid ežero vandens temperatra. T2 temperatrinis variantas turdidžiausi neigiam poveik beveik visoms analizuotoms ršims. Svarbiausias poveikioekologinis rezultatas b maisto gyvnams (žuv, vabzdži ir kit vandens gyv)sumažjimas. Taip nutikt susidarius tik labai ekstremalioms slygoms. Vis tikakivaizdžiai labiausiai tiktina, kad net esant aukštoms ežero vandens temperatromsvisoms tikslinms ežero ekosistemos vertybms tikriausiai pakakt žuv, vabzdži irkit vandens gyv bei augal palaikyti j PGB. Vis tik laikantis aukšiau mintoatsargumo principo, T2 scenarijus turi bti laikomas sprendimu, kuris gali bti grsme,kad tai turs neigiamos takos vienai ar daugiau NATURA 2000 tikslini vertybi (žir.7.6-20 lent.), nes analizuojamos ršys yra ekologiškai pilnai priklausomos nuo ežeroekosistemos. Tuo tarpu sprendiniai pagal T1 ar T3 scenarijus, gyvendinus numatytasneigiamo poveikio mažinimo priemones, NATURA 2000 tinklo vertybms beveiknetur jokios neigiamos takos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4017.6-20 lent. Numatomas esminis NAE poveikis NATURA 2000 saugom teritorij (Drkši ežero BST ir PAST) tikslinms vertybms,priklausomai nuo statybos vietos ir vandens aušinimo scenarijaus.*Tikslin vertyb /NATURA vietovdra (Lutra lutra) /Drkši ežeroBST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitistaenia)/ Drkšiežero BST;LTZAR0029Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesiogintaka T1 T2 T3Reikšmingaspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautuspaanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmsnesikeis. Jei NAE statybaibus pasirinkta 2 vieta,trukdymo, baidymo rizikagali iškilti, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirast bent 10 kartariau iki vienos išprioritetini viet(dažniausiai naudojamosbuveins, kuri, labiausiaitiktina, yra dros (Lutralutra) veisimosi buvein.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis, jeistatybai bus pasirinkta 2siloma vieta.Poveikio Poveikio nebus.nebus (kirtiklisyra žuvis)Tiesiogiai statybos takoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Jei NAEstatybai bus pasirinkta 2 vieta, atsirasžmoni trukdymo, baidymo taka(triukšmas, žmoni buvimas,dispersijos ir migracijos keliužblokavimas, kt.). Ypa didelgrsm vietinei populiacijai iškils dlto, jog numatoma, kad statybos darbaiir pati nauja AE fiziškai blokuosvietins populiacijos individdispersijos ir migracijos kelius. drayra vanden pakran ršis, turintisantykinai dideles teritorij, kuriindividai kontroliuoja juddami(vaikšiodami) pakrantmis. Užstatytair kitaip šiuo požiriu pažeista teritorijayra beveik visiškai ršiai netinkama(net migravimui). Todl NAE galimastatyba 2 parinktoje vietoje sumažinsšies PGB, jei poveikio mažinimopriemons nebgyvendintos.Aušinamojo vandens mimo irišleidimo rengini statyba bei galimižemsiurbi darbai gali neigiamaipaveikti kirtiklio (Cobitis taenia)populiacij arti darb vietos. Poveikis,manoma, b labai lokalus ir laikinas.Jis negal turti reikšmingos takoskirtiklio populiacijos išlikimui ežere beišies PGB.Esama situacijareikšmingainesikeis ir išlikspanašios slygoskaip yra dabar,todl ir ateityjebus ršiaitinkamos slygosveistis ir naudotivietov.Kadangidabartin situacijažymiai nepakis,nesitikima jokioreikšmingonepalankauspoveikio vietospopuliacijai.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotenciali rizik, jog pakis(supaprasts) žuv bendrijos ršinsudtis (žuvys yra pagrindinis šiožinduolio maistas). Pagal prognozesnet jei žuv bendrijos ršin sudtissupaprasts, žuv biomas arbažuv kiekis nesumažs. Todl šiemsgyvnams bus pakankamai maisto,kad j PGB išlikt tokia pat.Kirtiklis yra tolerantiškas aukštaivandens temperatrai ir santykinaimažoms deguonieskoncentracijoms. Jis gyvenalitoralje, kur pastovios anaerobinslygos nra tiktinos. Jis neršiavietose, kur gausu vandens augal.Remiantis ršies buveinspasirinkimo dsningumais, daromaišvada, kad kirtiklis yra pakankamaieutrofikacijai ir vandens pašiltjimuitolerantiška ršis. TodlKadangiežerovandenstemperatros buspanašios natralias,nesitikimajokioneigiamopoveikio.Lyginant suesamapadtimi,litoralszonosbuveinspasikeistnežymiai.Todlneigiamopoveikiokirtiklio

Tikslin vertyb /NATURA vietovJuodakaklis naras Poveikio(Gavia arctica)/ nebusDrkši ežero (juodakaklisPAST LTZARB003 naras yraekologiškaisusijs tik suežeru).Nendrin ling(Circusaeruginosus)/Drkši ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 402Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesiogintaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmsnesikeis. Jokio didesniopoveikio ršiainenumatoma.Triukšmo intensyvumasilgalaikje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmsnesikeis. Nepriklausomainuo to, kuri iš dviejsilom viet buspasirinkta NAE statybai,šies trukdymo, baidymorizika gali atsirasti. Mattriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirast kritiškai artimažiausiai bent vienosperimviets. Galimasreikšmingas neigiamaslokalinis poveikis (vienaiporai). Taiau lyginant suesama situacija, tiek patpor ežere gal perti irateityje (PGB nesikeis), jeiStatybos darbtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos, todl joksdidesnis poveikis ršiai nenumatomas.Statybos darbtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Gali iškiltipavojus, kad padids ršiai nepalankižmoni trukdymo, baidymo taka(triukšmas, žmoni buvimas, kt.) vienaiporai. Taiau manoma, kad dabartinšies PGB nesikeis, jei specialiosneigiam poveik mažinaniospriemons bus gyvendintos.Kadangidabartinslygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todl irateityje išliksanalogiškoslygos šiai ršiaiperti bei naudotivietov.Kadangidabartinslygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todl irateityje išliksanalogiškoslygos šiai ršiaiperti bei naudotivietov.neprognozuojamas neigiamasreikšmingas poveikis.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotenciali rizik, jog žuv bendrijosšin sudtis supaprasts. Galimasneigiamas poveikis buveinskokybei, ypa dl maisto kokybspablogjimo bei dl helofit masiškosuvešjimo. Taigi, galimas bendrasneigiamas poveikis ršiai. Taiaunet jei žuv ršin sudtis tikriausiaipasikeis, žuv biomas (tuo paiužuv kiekis) nesumažs ir šiemspaukšiams ir tuomet maisto buspakankamai. Helofit plitimas ežeregali sumažinti ršies PGBartimiausioje ateityje.Galimas neigiamas ir teigiamaspoveikis ršies populiacijai.Veisimosi buveini bendras plotasežero terminio teršimo takojeakivaizdžiai padids (helofitai –labiausiai Phragmitetum australiesaugal bendrijos). Tuo tarpu ršiesmaitinimosi slygos gali pablogti.Kadangi ežero apylinks daugiausiaiyra ne žems kio plotai (be topievos ir ganyklos sudaro mažžems kio plot dal), todl ršiessvarbiausios mitybos vietos yraežere ir aplinkinse šlapynse.Nepaisant to labiausiai tiktina, kadir ateityje ršiai bus pakankamaimaisto, ir jos PGB nepakis.populiacijainesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatrabus panaši natrali, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatrabus panaši natrali, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.

Tikslin vertyb /NATURA vietovŠvygžda (Porzanaporzana)/ Drkšiežero PASTLTZARB003Plovin vištel(Porzana parva)/Drkši ežeroPAST LTZARB003Juodoji žuvdra(Chlidonias niger)/Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 403Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesiogintaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Neigiamaspoveikisnenumatomas, kadangišiesveisimosivieta yraežeropakrannendrynai.Svarbuspoveikisspecialios neigiampoveik mažinaniospriemons bgyvendintos.Jei NAE statybai bpasirinkta 1 numatytavieta, iškilt trukdymo,baidymo pavojus, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija, labaipriart prie vienos iššios ršies perjimo viet.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis 1statybviets pasirinkimoatveju. Nežirint to, ršiesPGB nesikeis ir NAEstatybos atveju, jeispecialios neigiampoveik mažinaniospriemons busgyvendintos.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todlreikšmingas poveikisšiai dl NAE statybosneprognozuojamas.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikjeNAE statybos darbtakoje veisimosivietos tiesiogiai nebus sunaikintos. Jei1 vieta bus parinkta statybai, iškilsrizika, jog akivaizdžiai padids žmonitrukdymas, baidymas (dl triukšmo,žmoni buvimo, kt.) vienoje iš ršiesveisimosi viet. Jei specialiosneigiam poveik mažinaniospriemons bus gyvendintos, dabartinšies PGB nepasikeis ir ateityje.NAE statybos darbtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis ršiai neprognozuojamas.NAE statybos darbtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiaiKadangidabartin situacijakeisis nežymiai,nevyks žymiežerotemperatrospoky, tai iršiai ateityje buspanašios kaipdabar slygosveistis bei kitaipnaudoti buvein.Žymus ežero vandens pašiltjimassukels pavoj, jog gali pakisti ršiesbuveini struktra, augal bendrijšin sudtis bei vandens lygis, dlko gali sumažti ežero pakrantinkamumas ir kokyb.Taiau manoma, kad maistoresursai išlikt tokie pat tinkamipalaikyti PGB.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartin situacija poveikis ršies populiacijai.keisis nežymiai, Veisimosi buveini bendras plotasnevyks žymi ežero terminio teršimo takojeežeroakivaizdžiai padids (helofitai –temperatros labiausiai Phragmitetum australiespoky, tai ir augal bendrijos). Tuo tarpu ršiesšiai ateityje bus maitinimosi slygos gali pablogti.panašios kaip Nepaisant to labiausiai tiktina, kaddabar slygos ir ateityje ršiai bus pakankamaiveistis bei kitaip maisto (vabzdži ir kitoki sunaudoti buvein. vandeniu susijusi gyvi) PGBpalaikyti.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartin situacija poveikis ršies populiacijai.Kadanginumatomavandenstemperatrabus panaši natrali, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatrabus panaši natrali, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatoma

Tikslin vertyb /NATURA vietovKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 404Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesiogintaka T1 T2 T3Drkši ežero nenumatomas perspektyvoje gali pakistiPAST LTZARB003 , kadangi tik nežymiai, todltransporto reikšmingas poveikissrautus šiai dl NAE statybosplanuojama neprognozuojamas.organizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.lyngurkl(Luscinia svecica)/Drkši ežeroPAST LTZARB003Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todlreikšmingas poveikisšiai dl NAE statybosneprognozuojamas.nebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis ršiai neprognozuojamas.NAE statybos darbtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis ršiai neprognozuojamas.keisis nežymiai,nevyks žymiežerotemperatrospoky, tai iršiai ateityje buspanašios kaipdabar slygosveistis bei kitaipnaudoti buvein.Kadangidabartin situacijakeisis nežymiai,nevyks žymiežerotemperatrospoky, tai iršiai ateityje buspanašios kaipdabar slygosveistis bei kitaipnaudoti buvein.Veisimosi buveini bendras plotasežero terminio teršimo takoje (dlpaspartjusios ežero eutrofikacijos)akivaizdžiai padids. Tuo tarpušies maitinimosi slygos galipablogti tik labai ekstremaliuatveju. Nepaisant to labiausiaitiktina, kad ir ateityje ršiai buspakankamai maisto (vabzdži irkitoki su vandeniu susijusi gyvi)PGB palaikyti.Galima buveins poky rizika (tuoatveju, jei ršis pers ežeropakrants šlapynje). Augalbendrijos ršins sudties beivandens lygio pokyiai galineigiamai takoti pakrants buveinstinkamum, kokyb. Nepaisant to,labiausiai tiktina, kad ir ateityješies PGB ir ateityje išliks.vandenstemperatrabus panaši natrali, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatrabus panaši natrali, taireigšmingoneigiamopoveikionesitikima.* ,,Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija” biologinei vairovei yra j trikdymo veiksniai, kilsiantys statybos darb ir bsimo darbo (veikimo) metu. ,,Statybos tiesiogintaka” reiškia tiesiogin darb poveik dl buveini sunaikinimo pasikeitus žems paskiriai. “T1”, “T2” ir “T3” reiškia skirtingus ežero vandens šildymo variantus,skirtingas vandens temperatras bei skirtingus techninius sprendimus. Detaliau žr. poskyr 7.6.2.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4057.6.2.2 Poveikio sausumos faunai vertinimasPradin darbo išvada (teiginys) yra tai, kad NAE poveikis biologinei vairovei labiausiaipasireiškia dl jos takos vandens telkiniui – aušintuvui (Drkši ežero ekosistemai) irl statybai paskirtos vietovs sisavinimo, pakeitimo. Kitais žodžiais tariant Drkšiežero šilumin apkrova (terminis teršimas) ir tiesioginis NAE statybos vietossunaikinimas yra dvi didžiausios grsms biologinei vairovei. Nesitikima, kad triukšmoir vibracijos lygiai žymiai padids, lyginant su dabartine j bkle. Todl nesitikima šiveiksni žymesnio NAE statybos neigiamo poveikio nei NATURA 2000 saugomomsteritorijoms, nei kitoms teritorijoms (jei bus gyvendintos numatytos neigiamo poveikiomažinimo priemons).Aukšiau buvo analizuotas NAE šilumins apkrovos Drkši ežerui poveikis NATURA2000 tinklo saugomoms teritorijoms (Drkši ežero PAST ir Drkši ežero BST;detaliau žr. poskyr 7.6.2.1). Buvo padarytos išvados, jog Drkši ežero šiluminapkrova neturs reikšmingos tiesiogins neigiamos takos vietinei sausumos ir pusiauvandens gyvnijai NAE statybos vietoje ir ežere tuo atveju, jei bus gyvendinamosspecialios neigiamo poveikio sumažinimo priemons. Nepriklausomai nuo numatyt irdarbe analizuot NAE poveikio aplinkai scenarij (T1, T2, T3), nuo žuv kaip maistošaltinio priklausantys gyvnai tur ir ateityje turti pakankamai maisto, kadangitikimasi, jog bendras žuv kiekis ežere (biomas) nesumažs (tik gyvendinant T2scenarij žuv bendrijos ršin sudtis pakist).Tiesioginis NAE statybos poveikis sausumos ir pusiau vandens gyvnams gali btireikšmingas statybos vietoje ir artimiausiose apylinkse. Jis priklausys nuo pasirinktosstatybai vietos. Biologins vairovs vertybs, gyvenanios ar naudojanios IAEteritorij bei jos apylinkes buvo aprašytos aukšiau. Galimo tiesioginio statybos darbpoveikio šioms vertybs analiz leido padaryti išvad, kad ryšium su NAE statybakylantys triukšmas ir vibracija neturs neigiamo poveikio vietinms sausumos gyvpopuliacijoms, jei parengtos jo sumažinimo priemons bus gyvendintos (7.6-21 lent.).Transporto intensyvumo NAE statybos metu gali turti neigiam poveik vietosvarliagyviams – skiautertiesiems tritonams (Triturus cristatus) ir kmutei (Bombinabombina). Manoma, kad šis neigiamas poveikis labiausiai pasireikš varliagyvimigracijos ir dispersijos metu.Jei 1 pasilyta vieta b pasirinkta NAE statybai, tai pilnai sunaikint dirvoniniokalviuko (Anthus campestris) veisimosi buvein ir ši ršis lokaliai išnykt.Jei 2 pasilyta vieta b pasirinkta NAE statybai, tai b sunaikinta dalis skiautertojotritono (Triturus cristatus) buveins ir atsirast rizika ši varliagyvi vietineipopuliacijai sumažti.Nepriklausomai nuo to kuri iš pasilyt dviej b pasirinkta NAE statybai, tai sukeltneigiam poveik vietinei kmu (Bombina bombina) populiacijai. Dalis ršiesbuveins ir dalis jos populiacijos b sunaikinta.Yra tam tikra rizika, kad statant NAE mišri didži kormoran (Phalacrocorax carbo),pilk garni (Ardea cinerea) ir didži balt garni (Egretta alba) kolonija galinukentti dl antropogeninio trikdymo (labai tiktino padidjusio žmoni lankymosi,rekreacijos ir pan.).Neprognozuojamas neigiamas NAE statybos poveikis didžiajam auksinukui (Lycaenadispar), kuris gyvena pievoje, maždaug apie 2,5 km pietus nuo IAE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4067.6-21 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos faunai, priklausomai nuopasilytos NAE statybos vietos.*Saugomos faunosšys, gyvenaniosartimiausioje NAEkaimynystjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesiogintakaDirvoninis kalviukas(Anthus campestris).1-2 poros.Reikšmingasneigiamaspoveikisneprognozuojamas tuo atveju, jeistatyba vyks 2pasilytoje vietojeir jei eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmolygis iš esmsnesikeis ir ilgalaikjeperspektyvoje.Neprognozuojamasreikšmingasneigiamas poveikis 2pasilytos statybosvietos pasirinkimoatveju.Jei statybai bus pasirinktaantroji pasilyta vieta,veisimosi buveins nebussunaikintos.Jei NAE statybai buspasirinkta pirmoji pasilytavieta, tai ršies veisimosibuvein bus pilnaisunaikinta.Skiautertasistritonas (Trituruscristatus). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Prognozuojamasreikšmingasneigiamaspoveikis atveju,jei statybai busparinkta pasilytapirmoji vieta. Norseismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,taiau jointensyvumopadidjimas galipažeisti ršiespopuliacij.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikjeperspektyvoje, todlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Jei statybai bus pasirinktapirmoji pasilyta vieta, neišies veisimosi, neigyvenimo vietosnenukents.Jei NAE statybai buspasirinkta antroji pasilytavieta, tai dalis ršiesveisimosi ir gyvenimo viet(buveini) b pilnaisunaikinta.mut (Bombinabombina). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Nors eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,taiau jointensyvumopadidjimaspažeis ršiespopuliacij.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikjeperspektyvoje, todlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Nepriklausomai nuo to,kuri iš dviej pasilytviet bus pasirinkta NAEstatybai, dalis ršiesveisimosi ir gyvenimobuveini bus pilnaisunaikinta, o vietospopuliacija nuskurs.Mišri didžikormoran(Phalacrocoraxcarbo), pilk garni(Ardea cinerea) irdidži balt garni(Egretta alba)kolonija. Atitinkamaiapie 500, 150 irkeletas lizd.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikjeperspektyvoje, todlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Tiesiogiai dl NAEstatybos nei ršiesveisimosi didžiojo baltojogarnio veisimosi vietanenukents. Atsiras rizika,kad žmoni trukdymas,baidymas gali padidti(daugiausiai dl žmonibuvimo, lankymosi, kt.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 407Saugomos faunosšys, gyvenaniosartimiausioje NAEkaimynystjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesiogintakaDidysis auksinukas(Lycaena dispar).Vietos populiacijosgausa tiksliainežinoma.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikjeperspektyvoje, todlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.l NAE statybos ršiesnuolatins buveinsnenukents.* Svokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesiogintaka” kaip ir 7.6-20 lent.7.6.2.3 Poveikio sausumos florai ir gamtinms buveinms vertinimasDarbe analizuotas galimas NAE statybos poveikis sausumos florai ir retoms gamtinmsbuveinms (vietovje, kur vyks statyba bei artimiausiose apylinkse). Biologinsvairovs vertybs, gyvenanios, auganios ar tiesiog esanios dabartins IAEteritorijoje ir artimiausiose jos apylinkse buvo aptartos aukšiau. Galimo tiesioginiostatybos poveikio šioms vertybms analiz leido daryti išvad, kad transportas,triukšmas ir vibracija bei tiesiogin NAE statyba neturs neigiamos takos saugomši sausumos augalams ir saugomoms buveinms (7.6-22 lent.).7.6-22 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos florai ir retomsgamtinms buveinms, priklausomai nuo pasilytos NAE statybos vietos.*Saugomos florosšys ir saugomosgamtins buveins,auganios ar esaniosartimiausioje NAEkaimynystjeScolochloa festucaceaTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesiogintakaNeprognozuojamasžymus neigiamaspoveikis, nestransport numatytaorganizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.Nepriklausomai nuo to,kuri pasilyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos takoje bsunaikinta ršiesaugaviet.Lieknasis švylys(Eriophorum gracine)Neigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.Nepriklausomai nuo to,kuri pasilyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos takoje bsunaikinta ršiesaugaviet.Buvein 9080, Pelktilapuo miškaiNeigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.Nepriklausomai nuo to,kuri pasilyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos takoje bsunaikinta 9080 buveinar jos užimamo plotodalis.* Svokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesiogintaka” kaip ir 7.6-20 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4087.6.2.4 Poveikio biologinei vairovei santraukaGali bti padaryta išvada, kad NAE projekto poveikis biologinei vairovei pasireikšbeveik vien tik Drkši ežere ir jo artimiausiose apylinkse. Poveikis vandensbiologinei vairovei vertintas ir aprašytas 7.1. skyriuje. ia aptariami poveikiosausumos biologinei vairovei ir NATURA 2000 vertybms vertinimo rezultatai.Svarbiausi poveikiai gali bti apibržiami taip:Poveikis NATURA 2000 vertybmsNenumatoma, jog neigiamas transporto poveikis bus reikšmingas NATURA 2000tikslinms vertybms (7.6-23 lent.).Triukšmo poveikis gali turti neigiam tak biologins vairovs vertybms,padidindamas j trikdymo rizik. Rizika padids todl, kad triukšmo šaltiniai, lyginantsu esama situacija, b kritiškai arti nuo kai kuri saugom rši (tikslini vertybi)paukš perjimo viet ir perinius individus gali išsibaidyti. Statybos tiesioginsneigiamos takos paskoje gali padidti tikslini vertybi trukdymo taka. Neigiamostakos vertybms gali turti žmoni buvimas perdaug arti, j lankymasis, kas jas galipaveikti neigiamai (ypa paukšius j veisimosi metu).7.6-23 lent. Numatomo esminio NAE poveikio NATURA 2000 tikslinmsvertybms poveikio stiprumas, priklausomai nuo pasilytos NAE statybos vietos irvandens aušinimo scenarijaus.*Tikslins vertybs /NATURA 2000teritorijosdra (Lutra lutra) / Drkšiežero BST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitis taenia)/Drkši ežero BST;LTZAR0029Juodakaklis naras (Gaviaarctica)/ Drkši ežeroPAST; LTZARB003Nendrin ling (Circusaeruginosus) / Drkšiežero PAST; LTZARB003Švygžda (Porzanaporzana) / Drkši ežeroPAST; LTZARB003Plovin vištel (Porzanaparva) / Drkši ežeroPAST; LTZARB003Juodoji žuvdra(Chlidonias niger) /Drkši ežero PAST;LTZARB003lyngurkl (Lusciniasvecica) / Drkši ežeroPAST; LTZARB003TransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesiogintakaT1 T2 T32x 2x - x (

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 409vertybms turs skirting poveik. Esant scenarijams T1 ir T3, neigiamas poveikisNATURA 2000 tikslinms vertybms mažai tiktinas. Taiau poveikio taka (pasekms,efektas) biologinei vairovei bei ekologiniams procesams turi bti stebimas(monitoringuojamas) ir poveikio mažinimo priemons turi bti gyvendinamos visur irvisada, kai tik galima.Scenarijus T2 potencialiai gali sukelti reikšmingiausi (didžiausi) neigiam poveik.Visos ršys (nebent išimtis b dalis mlyngurkls populiacijos) yra priklausomos nuoežero ekosistemos. Galimo neigiamo poveikio paskoje gali žymiai sumažti jpopuliacij gausa, ypa jei ežero vandens temperatra pakils tiek daug, kad tinkamomaisto objektai taps retais. Taiau tiktina, kad net jei žuv bendrijos ršin sudtiespokyiai b reikšmingi, žuv ir kit tinkamo maisto resurs (daugiausiai vabzdži)kiekis ir biomas nesumažs, ir aukšiau mintoms ršims ežere bus pakankamas kiekismaisto. Net taikant atsargumo princip negalima pilnai teigti, kad T2 scenarijustikslinms vertybms sukels reikšming neigiam tak. Neigiam tak gali taip patsukelti tikslini rši gyv maitinimosi slyg kokybs pablogjimas (maisto kiekioar jo kokybs sumažjimas) ežero ekosistemos buveinse ar vietose, kurios yraekologiškai priklausomos nuo ežero ekosistemos; ar j buveini kokybs pablogjimas(daugiausiai veisimosi buveini; pasikeitus augal kiekiui, j bendrijos ršinei sudiai,horizontaliai ir vertikaliai struktrai bei kt.).Priklausomai nuo gyv ršies, NAE neigiamas terminio ežero teršimo poveikis galipaveikti iki 70 % populiacijos nari (analizuotos keturios didžiausios populiacijos). Jeineb taikomos neigiamo poveikio mažinimo priemons, tolimesnje perspektyvojeneigiamas T2 scenarijaus poveikis lemtdros (Lutra lutra) ir juodakaklio naras (Gaviaarctica) vietini populiacij PGB pablogjim.Poveikis sausumos faunaiRyšium su NAE statyba, nei transportas, nei triukšmas netur turti reikšmingosneigiamos takos sausumos gyv populiacijoms (7.6-24 lent.).Transporto intensyvumo padidjimas NAE statybos metu turs neigiam poveikskiautertajam tritonui (Triturus cristatus) ir kmutei (Bombina bombina). Numatoma,kad, lyginant su esama situacija, dl to padids ši abiej rši populiacij mirtingumas,nes žymiai daugiau j suvažins keliais važinjantys automobiliai.7.6-24 lent. Numatomo esminio NAE poveikio stiprumas sausumos saugomaifaunai, priklausomai nuo pasilytos statybos vietos.*Sausumos saugomos faunos ršysartimiausiose NAE apylinkseTransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesiogintakaDirvoninis kalviukas (Anthus campestris). - - 1xxSkiautertasis tritonas (Triturus cristatus). 2x - 2xmut (Bombina bombina). 1,2x - 1,2xMišri didži kormoran (Phalacrocorax carbo),pilk garni (Ardea cinerea) ir didži baltgarni (Egretta alba) kolonija* Svokos ir žymjimai kaip 7.6-23 lent.- - 1,2xJei pirmoji pasilyta vieta b pasirinkta NAE statybai, jos metu b visiškaisunaikinta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) buvein ir veisimosi vieta, ir ši ršislokaliai išnykt. Jei NAE statybai b pasirinkta antroji pasilyta vieta, tuomet b

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 410sunaikinta dalis skiautertojo tritono (Triturus cristatus) buveins bei iškilt rizika, kadvietin jo populiacija sumažs ar net ilgalaikje perspektyvoje ir visai išnyks.NAE statant bet kurioje pasilytoje statybvietje, abiem atvejais tai turs neigiam takvietinei kmu (Bombina bombina) populiacijai. Mat statyb paskoje dalis šiosšies buveins bus sunaikinta ir dalis vietos populiacijos išnyks. Mišriai didžikormoran (Phalacrocorax carbo), pilk garni (Ardea cinerea) ir didži baltgarni (Egretta alba) kolonijai gali pakenkti per daug intensyvus žmoni lankymasis,rekreacija ir pan.NAE reikšmingas neigiamas poveikis kitoms saugomoms vertybms (rašytoms ESPaukš Direktyvos I pried, ES Buveini Direktyvos I ir II priedus bei Lietuvosraudon knyg) nra numatomas.Poveikis sausumos saugomai florai ir gamtinms buveinmsPrognozuojama, kad joks m analizuotas veiksnys (transportas, triukšmas ir vibracijabei tiesiogin NAE statyba) neturs reikšmingo neigiamo poveikio saugom ršisausumos augal vietos populiacijoms ir saugomoms gamtinms buveinms.7.6.2.5 Radiologinio poveikio santraukaIlgalaikiai (1994–2007) radionuklid aktyvumo sausumos augaluose ir j augimo vietosdirvožemyje Ignalinos AE regione parod, kad didžiausi poveik regiono augal irdirvos radioekologinei bklei turi 137 Cs. Jo aktyvumas šiuose substratuose per vistyrim laikotarp nesumažjo, o svyravo panašiame reikšmi intervale. Tuo tarpuIgnalinos AE sausumos augaluose 137 Cs ir taip pat 90 Sr aktyvumas buvo panašus arbažemesnis nei kit Lietuvos region (pvz., Plungs, Varnos ir Ignalinos) augaluose.Didžiausias 137 Cs kiekis, pateks sausumos ekosistem, susikaupia dirvoje 10–15 cmnuo paviršiaus sluoksnyje. Priešingai nei90 Sr, šiam radionuklidui bdinga taipvadinamas senjimo reiškinys. Tai reiškia, kad kuo ilgiau 137 Cs yra dirvoje, tuo labiaujis yra surišamas (liau iš jos pasišalina). Dl padidjusio 137 Cs surišimo (fiksacijos), jopasišalinimas iš dirvos gali sumažti iki 10 kart. Taigi, šiuo radionuklidu užteršt dirvsavaiminis apsivalymas yra žymiai ltesnis, nei kitais radionuklidais. Todlradionuklidais (ypa 137 Cs) užteršt dirvožemi apsivalymo procese tai vaidina svarbvaidmen.Remiantis atliktos analizs rezultatais galima konstatuoti, kad augal ir j dirvosradiologin bkl Ignalinos AE regione yra pakankamai gera; taiau vertinus natralausdirvos apsivalymo nuo 137 Cs galimybes, NAE galimas poveikis regiono radioekologineiklei turi bti mažesnis, nei dabartinje Ignalinos AE.7.6.3 Poveikio mažinimo priemons7.6.3.1 NATURA 2000 biologinvairovTais atvejais, kuomet projektas ar planas gali sukelti reikšming neigiam poveikNATURA 2000 tikslinms vertybms, vis dar išlieka galimyb š projekt ar plan tsti.Taiau tokiais atvejais reikia laikytis tam tikr reikalavim, kurie yra numatyti ESBuveini Direktyvos 92/43/EEC 6(4) straipsnyje.Turi bti parodyta, kad numatytos alternatyvos, kurias norima patvirtinti, tikslinesvertybes pažeis mažiau, ir kad nra kit galim atlikti alternatyv, kurios dar labiausumažint galim neigiam poveik. ia taip pat turi bti paisoma priežas, kuometneprivaloma atsižvelgti visuomens interesus. Taiau šios pareigojanios priežastys

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 411neatsižvelgti visuomens nuomon nra Direktyvoje apibržtos, taiau kaip pavyzdžiaiminima žmoni sveikata, saugumas ir palankumas aplinkai. Bendrojo intereso taikymEuropos Komisija nurodo kaip ,,komercins veiklos priežira tikslu užtikrinti bendrinteres, šalims narms pareigojimas užtikrinti vieš prieži. Tai daugiausiai turiti taikoma transporto, energetikos ir ryši tinkluose”. Vis tik bendrojo interesoprincipo taikymo priežastis turi bti labai svarbi bei turi bti atsižvelgta ilgalaikperspektyv. Atsižvelgiant tai, kas pasakyta aukšiau, NAE projekto atveju bendrojointereso taikymo priežastis yra akivaizdi, nes jis yra palankus globalinio klimatošiltjimo efektui mažinti. Energijos gamyba yra esminis dalykas Lietuvos ekonomikaibei taip pat vietinei ekonomikai ir vietos bendruomenei. NAE aušinimui skirto vandenspamimo ir aušinamojo vandens išleidimo sprendiniai bei aušinimo sistemos tur btiparenkamos taip, kad mažiausiai kenkt esamai gamtinei situacijai, turint galvoje, kadNATURA vertybms (taip pat daugeliui kit biologins vairovs vertybi) labaisvarbu, kad ežero vandens temperatra išlikt tokia kaip yra dabar. Jei poveikiomažinimo priemons ir kit „saugikli“ taikymas neduot norimo efekto, turi btisvarstomos kompensacins priemons. Apie parinktas kompensacines priemones turiti informuojama Europos Komisija (European Commission, 2007).Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad NAE neigiamas poveikis gal bti sumažintastrims tikslinms vertybms. Jei 2 vieta b parinkta NAE statybai, poveikio mažinimopriemones reik taikyti drai (Lutra lutra) ir nendrinei lingei (Circus aeruginosus; žr.7.6-25 lent.). Siekiant užtikrinti ši dviej rši PGB (gyvendinant atsargumo princip)rekomenduojama ežero pakrantje suformuoti apsaugin zon, kurioje neb vykdomajokia pltra. Numatoma, kad ši zona sumažins galim neigiam ršies trikdymo tak. Jadros (Lutra lutra) ir daugelis kit ekologiškai su ežero ekosistema susijusi gyvnaudosis migruodami bei ji bus savotiškas j dispersijos koridorius.Triukšming statybos darb poveikis gal bti sumažintas, jei darbai neb vykdomisvarbiausiu tikslini rši veisimosi laikotarpiu. Nendrins lings (Circus aeruginosus)veisimosi laikotarpis Lietuvoje tsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos.Jei pirmoji pasilyta vieta b pasirinkta NAE statybai, poveikio mažinimo priemonsturi bti skiriamos ariausiai perinioms tikslinms vertybms nendrinei lingei (Circusaeruginosus) ir švygždai (Porzana porzana). Šios abi ršys peri ežero pakrantje -nendryne ir pakrants pelkutje. Siekiant palaikyti ši rši PGB, rekomenduojamasuformuoti ir steigti apsaugos zon ežero pakrantje, kurioje nevykdyti jokios pltros(išskyrus NAE btinrengini statyb, prieži; detaliau žr. 7.6-26 lent.). Ši apsauginzona sumažins neigiam mintoms ršims trikdymo poveik. dros (Lutra lutra) irdaugelis kit su ežero pakrante ekologiškai susijusi gyv rši ja naudosis kaipmigracijos ir dispersijos koridoriumi. Didžioji pasilytos pirmos NAE statybos vietosužimamos teritorijos dalis ir greta esanti (iki dabar išlikusi) potenciali apsaugin zonayra siauresn nei 200 m. Nežirint to šis rekomenduojamas migracinis koridorius bnaudingas daugeliui vietos gyv.Triukšming statybos darb rekomenduojama nevykdyti tikslini rši veisimosilaikotarpiu. Nendrins lings (Circus aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvojesiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, švygždos (Porzana porzana) – nuogegužs pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšming statybos darb nereik vykdytibalandžio - birželio mnesiais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4127.6-25 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiam poveik tikslinmsvertybms mažinanios priemons: antroji pasilyta vieta.*Tikslinsvertybsdra (Lutralutra)Nendrin ling(Circusaeruginosus)Triukšmasir vibracijaStatybostiesiogintakaPoveikio mažinimo priemonsx x Pasilyt 2 statybos viet „pastmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drkši ežero pakrants pietus suformuota apsaugin zona tarp NAE (kaipgyv trikdymo šaltinio) ir ežero pakrants(sausumos ir vandens ribos), kaip ekologiškai labaivertingos teritorijos – vairi gyv, ypatingai dros(Lutra lutra) migracinio koridoriaus. Apsauginjezonoje netur vykti jokia pltra ir joje neturvykti jokios statybos (išskyrus NAE veikimui btinusrenginius – vandens pamimo kanal). Ji turi liktikaip manoma natralesn.Antroje pasilytoje statybos vietoje suformavusapsaugin zon sumažs galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose dros(Lutra lutra) buveinse ežero pakrantje.Ši priemon leis palaikyti ršies PGB, kadangi šiosir daugelio kit ekologiškai su ežero ekosistema, oypa jo pakrante – sausumos ir vandens riba,susijusi rši svarbiausias migravimo ir dispersijoskoridorius, bus išsaugotas ilgam.x(20%) x(20%) Pasilyt 2 statybos viet „pastmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drkši ežero pakrants pietus suformuota apsaugin zona tarp NAE (kaipgyv trikdymo šaltinio) ir ežero pakrants.Triukšming statybos darb nevykdymas ršiesveisimosi metu (balandis - birželis) sumažins ršiestrikdym dl triukšmo ir vibracijos. Tokiu bdu busužtikrintas vienos ariausiai antros pasilytosstatybviets perinios poros (apytikriai 20 % visosvietos populiacijos) PGB.* Svokos ir žymjimai kaip 7.6-23 lent.Taip pat nepriklausomai nuo to, kuri iš pasilyt viet bus pasirinkta NAE statybai,rekomenduojama mažinti potencial neigiam poveik drai (Lutra lutra). Laikantisatsargumo principo ir siekiant užtikrinti ršies PGB, siloma taikyti specialiaspriemones aukšiau aprašytoje NAE apsaugos zonoje. Kaip minta aukšiau, šiojezonoje netur bti vykdoma jokia pltra. Tikimasi, kad ši zona sumažins galimneigiam ršies trikdymo poveik, ir dra (Lutra lutra) bei ekologiškai su ežeroekosistema susij gyvnai j naudos kaip migravimo ir dispersijos koridori.Kadangi NAE aušinimui skirto vandens temperatra yra nenatraliai aukšta, šioaušinimui skirto vandens išleidimo atviras kanalas gali bti rimta klitimi droms(Lutra lutra) ir kitiems (neskraidantiems) sausumos gyvnams apsaugos zon naudojantmigravimui ar dispersijai. Tai reiškia, kad dros (Lutra lutra) ir kit ekologiškai panašisausumos žinduoli PGB arti IAE net šiuo metu gali bti neužtikrinta. Suprantama,netaikant speciali priemoni, PGB gali bti neužtikrinama ir ateityje, po to kai buspastatyta NAE. Faktin dros (Lutra lutra) gamtosaugin bkl IAE apylinkse nratiksliai žinoma, nes nra duomen apie ši žinduoli vietos populiacijos gausosdinamik. Todl siekiant atstatyti šiuo metu IAE užblokuotdros migracijos Drkšiežero pakrante (ties IAE) koridori rekomenduojama rengti uždar ,,tiltel” (primenantdidelio diametro vamzd), kuriuo migruojantys nedideli gyvnai paežerje (ties vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 413ir sausumos riba) gal saugiai pereiti iš vieno aušinamojo vandens kanalo kranto kit. Apsaugins zonos riba link NAE tur bti aptverta, kad gyvnai nepatekt NAEteritorij ir ten nenukent, než, o b nukreipiami link paežers. Ties ,,tilteliu”tvora nuo NAE ir nuo aušinamojo vandens kanalo puss turi nukreipti gyvnus link,,tiltelio”.7.6-26 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiam poveik tikslinmsvertybms mažinanios priemons: pirmoji pasilyta vieta.*TikslinsvertybsTriukšmasir vibracijaStatybostiesiogintakaPoveikio mažinimo priemonsNendrin ling(Circusaeruginosus)Švygžda(Porzanaporzana)dra (Lutralutra)x(20%)x(20%)x(20%)x(20%)Jei pirmoji pasilyta vieta b pasirinkta NAEstatybai, rekomenduojama išsaugoti esamneužstatyt teritorij tarp aušinamo vandens kanaloir ežero ir jos pagrindu suformuoti apsaugin zon.Ji turi likti kuo natralesn.Ši poveikio sumažinimo priemon atskirt NAE(gyv trikdymo šaltin) ir ežero pakrant(sausumos ir vandens rib), kaip ekologiškai labaiverting teritorij – vairi gyv, ypatingai dros(Lutra lutra) migracin koridori. Apsauginje zonojenetur vykti jokia pltra ir joje netur vykti jokiosstatybos (išskyrus NAE veikimui btinus renginius,pvz., aušinamo vandens kanal). Ji turi likti kaipmanoma natralesn. Ši priemon leis palaikytidros (Lutra lutra) vietos populiacijos PGB.Pirmojoje pasilytoje statybos vietoje suformavusapsaugin zon sumažs galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiosenendrins lings (Circus aeruginosus) ir švygždos(Porzana porzana) veisimosi vietose (buveinse)ežero pakrantje. Nežirint to, triukšming statybosdarb rekomenduojama nevykdyti tikslini ršiveisimosi laikotarpiu. Nendrins lings (Circusaeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje tsiasinuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos,švygždos (Porzana porzana) – nuo gegužspradžios iki birželio galo. Taigi, triukšming statybosdarb nereik vykdyti balandžio–birželionesiais.* Svokos ir žymjimai kaip 7.6-23 lent.Yra žinoma, kad dra kirsdama kelius puikiai naudojasi požeminiais perjimais (pogreitkeliais esaniais ,,kanalizuotais” grioviais, upeliais). Daugelyje Europos šalisukauptas patyrimas saugant dras (Lutra lutra) j migravimo ir žmoni naudojamgreitkeli susikirtimo vietose. Šis patyrimas gal bti pritaikytas ir statant NAELietuvoje.7.6.3.2 Kita biologinvairovRekomenduojama taip pat mažinti NAE neigiam poveik kitai saugomai ir taip patsvarbiai biologinei vairovei, savo statusu labai panašiai kaip ir tikslins vertybs. JeiNAE statybai b pasirinkta antroji pasilyta vieta, poveikio mažinimo priemonstur bti skiriamos kmutei (Bombina bombina) ir skiautertajam tritonui (Trituruscristatus) (7.6-27 lent.).Rekomenduojama saugoti vis kolonij, kadangi visos ten perinios ršys ekologiškaiyra susij. Pagal poreik, kai kuri vietos populiacij (pvz., didžiojo kormorano

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 414(Phalacrocorax carbo)) gausa gali bti kontroliuojama taikant humaniškus selektyviusmetodus.Vienintel galima poveikio dirvoniniam kalviukui sušvelninimo priemon naujosiosatomins elektrins statybos aikštelje b nauj dykvie zon rengimas gretastatybos teritorijos. Taiau, atsižvelgiant neabejotinus neigiamus poveikius kitomsgamtos vertybms bei bendr šios vienos teritorijoje gyvenanios porosnereikšmingum, šios poveikio sušvelninimo priemons negalima rekomenduoti. Be to,aikštels teritorija bet kuriuo atveju negali bti laikoma geriausia manoma buveinešioms ršims.7.6-27 lent. Rekomenduojamos NAE neigiamo poveikio biologinei vairoveimažinimo priemons: ES Buveini Direktyvos IV priedrašytos ršys.*Vertybs /pasilytosstatybosvietosmut(Bombinabombina)1 arba 2 vietosSkiautertasistritonas (Trituruscristatus)2 vietaTransportasStatybostiesiogintakaPoveikio mažinimo priemonsx x Ryšium su NAE statybos darbais, transportointensyvumas statybos vietoje ir jos apylinks daugiauar mažiau padids. Todl rekomenduojama mažintimu (Bombina bombina) ir skiauter triton(Triturus cristatus) žuvimo keliuose (esamuose irtuose, kurie bus statomi nauji) po automobili rataisrizik. Siloma parengti ir patvirtinti ši rši tvarkymoplan. J turgyvendinti NAE statybos projektovykdytojas. Rekomenduojama prieš tai parinktojestatyti NAE vietovje ir jos artimiausiose apylinkseatlikti ši rši detalius ekologijos tyrimus. Tyrimmetu turi bti kartografuotos veisimosi ir žiemojimovietos, svarbiausi migravimo ir dispersijos keliai.šies tvarkymo plane tur bti nurodyta:- ruožai, kur pakels tur bti aptvertos tiksluneleisti šiems gyvnams patekti ant kelio;- vietos, kur turi bti rengtos specialios požeminsperjimo migracij metu per kelius vietos (jei reikia šiveikl derinant su vandentvarkos priemonmis). Šiaisperjimais gals naudotis ne tik min, bet ir kitši varliagyviai, maži žinduoliai (skaitant netpavienius dros (Lutra lutra) individus);- saugotinos esamos ir reikalingos sukurti naujosžiemojimo vietos;- mažo ploto saugotini ar rengtini vandens telkiniai.Tvarkymo planas turi bti integruotas atitinkamuspltros, statyb planus ir gyvendinamas kartu su NAEstatybos, infrastruktros formavimo bei kitaisparuošimo darbais.

Vertybs /pasilytosstatybosvietosMišri didžikormoran(Phalacrocoraxcarbo), pilkgarni (Ardeacinerea) irdidži baltgarni (Egrettaalba) kolonija.1 arba 2 vietosTransportasStatybostiesiogintaka* Svokos ir žymjimai kaip 7.6-23 lent.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 415Poveikio mažinimo priemons- x Numatoma rizika, kad NAE statybos metu žmonitrukdymas, baidymas gali padidti (daugiausiai dlžmoni buvimo, lankymosi, kt.). Kolonijai gali btipakenkta padažnjus žmoni lankymuisi, stichiškaiatsiradus rekreacinei traukai. Todl rekomenduojamakolonijos teritorij bei likusi pusiasalio dal (kuriojera paukš lizd) jungti aukšiau minapsaugin zon tarp NAE ir Drkši ežero. Ilgalaikisšios zonos sukrimo tikslas yra dros (Lutra lutra) irkit sausumos bei pusiau sausumos gyvmigravimo ir dispersijos galimybi ežero pakrantmisužtikrinimas bei kai kuri verting gyv (tame tarpetikslini vertybi) veisimosi viet (buveini)išsaugojimas. Ši apsaugos zona tur bti santykinaiuždara teritorija, kurioje nesilankyt pašaliniai žmonsir kur palei Drkši ežer be kli gal judtisausumos gyvnai.Kalbant apie visas ršis, išvardintas 1992 m. gegužs 21 d. Tarybos Direktyvos92/43/EEC dl natrali buveini ir laukins faunos bei floros apsaugos IV priedo adalyje, galioja šios taisykls:Valstybs nars imasi reikiam priemoni sukurti IV priedo a dalrašyt gyvši griežtos apsaugos j paplitimo areale sistem, draudžian:(a) bet kokia forma tyia gaudyti ar žudyti ši rši individus gamtoje;(b) šias ršis tyia trikdyti, ypa j perjimo, jaunikli auginimo, žiemos miego irmigracijos metu;(c) tyia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;(d) pažeisti ar naikinti perjimo ar poilsio vietas.a ir b punktuose nurodytas draudimas galioja visiems gyv, kuriems 12 straipsnistaikomas, gyvenimo etapams. (Naujajai AE aktuali ištrauka iš 1992 m. gegužs 21 d.Tarybos Direktyvos 92/43/EEC dl natrali buveini ir laukins faunos bei florosapsaugos, 12 straipsnio)Jei nra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti leidžianios nuostatos taikymasnetrukdo palaikyti atitinkamos ršies populiacij ger apsaugos bkl j natralauspaplitimo areale, valstybs nars gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsni bei 15straipsnio a ir b dali:(a) siekdamos apsaugoti laukin faun ir flor bei išsaugoti natralias buveines;(b) siekdamos išvengti didels žalos, ypa pasliams, naminiams gyvuliams,miškams, žkls plotams, vandenims ir kitoms nuosavybs ršims;(c) atsižvelgdamos visuomens sveikat ir saug arba dl kitpareigojanpriežas neatsižvelgti visuomeninius interesus, skaitant socialinio arekonominio pobdžio, pirmins svarbos gamtinei aplinkai naudingaspasekmes;(d) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant ši rši populiacijatstatymo ir reintrodukcijos bei dl šiems tikslams gyvendinti btino veisimo,skaitant dirbtin augal dauginim;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 416(e) siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos bdu ir ribotais kiekiais imti irlaikyti ribot tam tikr IV priedrašyt rši egzempliori skai, kurnustato kompetentingos nacionalins institucijos.Kas dveji metai valstybs nars Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitapie aukšiau pamintas nukrypti leidžianias nuostatas. (Naujajai AE aktuali ištrauka iš1992 m. gegužs 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEC dl natrali buveini ir laukinsfaunos bei floros apsaugos, 16 straipsnio)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4177.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMNAUDA7.7.1 Dabartin aplinkos bklNauj AE planuojama statyti ir eksploatuoti IAE pramoninje teritorijoje. Silomaikšteli kraštovaizdis yra pramoninis ir susijs su elektros energijos gamyba(pagalbiniai renginiai, veikianti panaudoto kuro saugykla, buitini nuotek valymorenginiai, Visagino miesto šildymo sistemos vamzdynai ir elektros energijos perdavimolinijos), žr. 7.7-1 pav. Matomiausia esanios IAE dalis yra kaminai.7.7-1 pav. Dabartinis IAE pramonins zonos ir NAE aikšteli kraštovaizdis.Kraštovaizd aplink atomin elektrin daugiausia sudaro miškai ir pelks. Gyvenamsiasteritorijas sudaro nedideli kaimai su tradiciniais namais. Drkši ežeras yra pagrindinisgamtinis kraštovaizdžio elementas su susijusiomis veiklomis (žkl, poilsiavimas).Drkši ežero baseino kraštovaizd charakterizuoja reljefas, susiformavs ledynmeiolaikotarpiais, jam bdingi vaizdingi kalvagbriai, siauros daubos, ežerai ir lygumos, taippat pušynai bei didžiuls vandeningos pievos (7.7-2 pav.) (Pauliukeviius ir kt., 1997).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4187.7-2 pav. Drkši ežero baseino kraštovaizdžio tipai (Pauliukeviius ir kt., 1997).Vertingiausios kraštovaizdžio teritorijos yra gantinai toli nuo NAE. Smalvoshidrografinis draustinis, Smalvos kraštovaizdžio draustinis ir Tilžs geomorfologinisdraustinis yra saugomos teritorijos, patenkanios 10 km spindulio aplink nauj AEteritorij (žr. 7.8-1 pav. kitame – 7.8 skyriuje). Pušnies saugoma teritorija yra apytiksliaiuž 13 km nuo naujosios AE aikšteli. Gražuts regioninis parkas yra apytiksliai už 15km nuo numatyt naujos AE alternatyvi aikšteli.Gražuts regioninio parko, užimanio 29471 ha, paskirtis yra apsaugoti Šventosios upsbaseino kraštovaizd su jos ežerais, miškais, natralia ekosistema, taip pat kultriniopaveldo vertybes, išlaikant ir racionaliai jas naudojant. Parke dominuoja pušynai (72 %)ir beržynai (17 %). Vidutinis miško amžius yra 65 metai.Smalvos hidrografinis draustinis taip pat yra kraštovaizdžio atžvilgiu vertingas savokalvotu reljefu ir ypatingais ekologiniais dariniais.

7.7.2 Poveikio kraštovaizdžiui ir žemnaudai vertinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 419Kraštovaizdis Drkši ežero baseine degradavo statant ir eksploatuojant IAE, Visaginomiest ir j infrastrukt. Pagal valstybin mokslo program (Pauliukeviius ir kt.,1997) buvo nustatyta, kad 1,43 % baseino (neskaitant ežero) buvo pažeista negržtamai.Palikti dirbamos žems laukai sudaro 1,56 %, sumažs mišk plotas – 3,83 %. 7.7-3pav. parodyta pradiniam kraštovaizdžiui padaryta žala Drkši ežero baseine.7.7-3 pav. Kraštovaizdžio degradacijos laipsnis Drkši ežero baseine(Pauliukeviius ir kt., 1997).Drkši ežero baseine santykis tarp natrali bei pusiau natrali teritorij irurbanizuot rajon yra 21,4. Natralios bei pusiau natralios teritorijos taip pat vyraujavisoje 30 km aplink IAE teritorijoje. Nepaisant to, kad IAE ir Visagino miesto statybažymiai sumažino š santyk (apie 2 kartus), jis išlieka kelet kart didesnis, negu betkuriame kitame Lietuvos regione (vidutinis Lietuvoje – 7,9, Utenos apskrityje – 10,6,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 420Ignalinos rajone – 10,9). Taigi, galima daryti išvad, kad Drkši ežero baseine vyraujapusiau natralus, mažai paveiktas kraštovaizdis su intensyvios technogenizacijosrajonais. Aukšiau mintas santykis Visagino miesto ir IAE teritorijoje gerja dlapleist dirbam žemi ir rekultivuojam teritorij renatralizacijos (Poveikio aplinkaivertinimo ataskaita U1DP0, 2007).Drkši ežero krantai yra daugiausiai apaug mišku, o tai žymiai sumažina ežeroapžvalgos galimyb iš pakrants zon. Yra tik kelios vietos, kur ežero pakrantje bnadaugiau žmoni. Vaizdas iš toki viet pateiktas parengtuose fotomontažuose. Be to,buvo parengti fotomontažai, naudojant 7.7-1 pav. nuotrauk iš oro. Fotomontažuoseparodytas kraštovaizdis po naujos atomins elektrins pastatymo. Fotomontažai buvoparuošti vienam jgains blokui, dviem blokams bei dviem blokams su aušinimobokštais – visi variantai 1-ajai ir 2-ajai aikštelei yra pateikti šioje PAV ataskaitoje, nestai sudaro didžiausi poveik kraštovaizdžiui. Apžvalgos taškai pažemio lygiofotomontažams pateikti 7.7-4 pav. Iš 2 apžvalgos taško 2-ojoje aikštelje pastatyta NAEnebus matoma. Fotomontažo paveikslai, demonstruojantys NAE poveik esamamkraštovaizdžiui, pateikti paveiksluose nuo 7.7-5 iki 7.7-14.Fotomontažo paveiksluose pavaizduoti drgno aušinimo bokštai su natraliacirkuliacija. vertintas 850 MW elektros energijos galios elektrins drgno aušinimonatralios cirkuliacijos bokšto skersmuo yra apytikriai 120 m., o 1700 MW galioselektrinei reikia dviej tokio skersmens aušinimo bokšt. Jvertintas aukštis yra 150m. Vsaus ir drgno klimato slygomis virš bokšto dažnai susidaro matomas šleifas dlišeinanio oro sotinimo. Šie natralios cirkuliacijos drgno aušinimo bokštai darytdidžiausi poveik kraštovaizdžiui, kadangi priverstins cirkuliacijos drgno aušinimobokšt dydis yra žymiai mažesnis.7.7-4 pav. Apžvalgos tašk vieta pažemio lygio fotomontažuose.

7.7-5 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 421

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4227.7-6 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-7 pav. 1 apžvalgos taškas – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 423

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4247.7-8 pav. 1 apžvalgos taškas – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-9 pav. 2 apžvalgos taškas – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 425

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4267.7-10 pav. 2 apžvalgos taškas – 1-oji aikštel su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-11 pav. Nuotrauka iš oro – 2-oji aikštel su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 427

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4287.7-12 pav. Nuotrauka iš oro – 2-oji aikštel su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-13 pav. 1 apžvalgos taškas – 2-oji aikštel su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 429

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4307.7-14 pav. 1 apžvalgos taškas – 2-oji aikštel su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 431Galima padaryti toki išvad: naujos AE statyba šalia IAE nesudarys žymesnio poveikiokraštovaizdžio degradacijai ir nepažeis gamtini ir antropogenini teritorij santykio.Tik keliose ežero pakrants vietose AE matys didesnis žmoni skaiius. Todl poveikiskraštovaizdžiui nebus reikšmingas.7.7.3 Poveikio sumažinimo priemonsNaujosios AE išvaizdai pagerinti bus naudojama landšafto architektra, tinkamodizaino, medžiag ir statybos tip parinkimas bei apželdinimas.tino keli tinklo gerinimo ir galimo atnaujinimo metu naujos AE regione bussuremontuotos keli pralaidos arba rengtos papildomai, kur reikia. Todl esamosužlietos teritorijos bus nudrenuotos ir jas bus galima vl naudoti miškui arba žemskiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4327.8 KULTROS PAVELDO OBJEKTAIAplink nauj AE 10 km spinduliu yra saugomos šios teritorijos: Smalvos hidrografinisdraustinis, Tilžs geomorfologinis draustinis ir Smalvos kraštovaizdžio draustinis (7.8-1pav.). Pušnies telmologinis draustinis yra apie 13 km nuo naujos AE.7.8-1 pav. Saugomos teritorijos (pažymta tamsiai žalia spalva) 10 km spinduliuaplink nauj AE.Naujos AE aplinkoje yra septyni kultros paveldo objektai: Petrišks senovsgyvenviet I, Petrišks piliakalnis, Petrišks senovs gyvenviet II, Grikinišks senovsgyvenviet I, Grikinišks senovs gyvenviet II, Grikinišks senovs gyvenviet III irStabatišks dvarviet (7.8-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 433VandensINLETpamimasVandensišleidimasOUTLET7.8-2 pav. Kultros vertybs naujos AE alternatyvi aikšteli 1 (A) ir 2 (B)aplinkoje: 1 - Petrišks senovs gyvenviet I, 2 - Petrišks piliakalnis, 3 - Petriškssenovs gyvenviet II, 4 – Grikinišks senovs gyvenviet III, 5 - Grikiniškssenovs gyvenviet II, 6 - Grikinišks senovs gyvenviet I, 7 - Stabatišksdvarviet.Atstumas nuo IAE planuojamo mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvi atliekpaviršinio kapinyno Stabatišks aikštels iki Drkši ežero yra apie 2 km. Aikštel nuoežero skiria IAE pramonin teritorija (7.8-2 pav.). Stabatišks aikštelje 2006 m.birželio mn. atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo aptikta sunaikintaStabatišks dvarviet (kaimaviet). Tyrim metu centrinje dvarviets teritorijos dalyjeaptiktas iki 0,5 m storio kultrinis sluoksnis su statybinmis šiukšlmis ir pavieniaiskeramikiniais, metaliniais bei kauliniais radiniais. Pirminiais duomenimis buvusiosdvarviets teritorija užima apie 1,95 ha plot (Paviršinio kapinyno PAV ataskaita,2007). Atliekant papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus Stabatišksdvarviets (kaimaviets) teritorijoje aptikti dviej laikotarpi (XV a. antrosios puss–XVI a. ir XVIII a. antrosios puss–XX a.) kultriniai sluoksniai – 20–80 cm storiodirvožemio ir priemolio su statybine ir buitine keramika, metaliniai, stikliniai,osteologiniai archeologiniais radiniais (Lietuvos archeolog draugijos darbo ataskaita,2006). Nustatyta, kad tai XV a. antrojoje pusje–XVI a. egzistavusios sodybvietsliekanos. XVII a. ia žmons nebegyveno.Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Drkši dvaras jo iš vien rank kitas, kolgaliausiai palaipsniui buvo išparduotas. Tuo metu iš naujo apgyvendinta ir Stabatišksvietov (kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pabaigos). ia buvonedidelis dvarelis. Atlikus tyrimus buvo patikslinta šio objekto teritorija (Lietuvosarcheolog draugijos darbo ataskaita, 2006). Jis užima 1,5 ha plot.Aikštels aplinkoje yra tariam arba neidentifikuot nekilnojamojo paveldo paminkl.Dažniausiai tai – natralios kalvos, vietos gyventoj vadintos piliakalniais. Ilgameiokultrinio sluoksnio jose nerandama. Greta aikštels bta neišlikusios Montvildvarviets. Kiti buv objektai yra sunaikinti arba pažeisti AE ir jos infrastruktrosstatybos metu, kai kurie (pilkapiai) – dar anksiau. J atkrimas ar atstatymas nesietinassu planuojama kine veikla (Paviršinio kapinyno PAV ataskaita, 2007).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 434Regione yra ebarak, Pasamans (vadinamo Bažnyiakalniu A1537), Rimšs,Švgždži piliakalniai, Lapušišks, Sausalio (vadinamo Žuvdr kapais) pilkapynai irkitos kultros vertybs (Pauliukeviius ir kt., 1997), taiau jos yra gerokai toliau nuosilom naujos AE alternatyvi aikšteli.7.8.1 Poveikio kultros paveldo objektams vertinimasIAE statybos metu aikštels ribose buvo atlikta daug žems kasimo darb, kuri metunebuvo rasta joki svarbi archeologinio paveldo objekt.Kadangi esanios kultros vertybs yra už silom alternatyvi aikšteli rib, jos nebuspaveiktos statant nauj AE. Nauji privažiavimo keliai, dirvožemio laikino saugojimoaikštels ir kita nauja infrastruktra nepaveiks ariau ežero esan kultros vertybi.Daugiau kultros paveldo objekt, etnini ir kultros vertybi, kuriuos gal neigiamaipaveikti nauja AE, nra.7.8.2 Poveikio sumažinimo priemonsLaikini statiniai ir saugykl aikštels bus statomi toliau nuo kultros paveldo objekt.Atliekant papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo aptikta Stabatišksdvarviet (kaimaviet). Statant IAE planuojam mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyvi atliek paviršin kapinyn, ji b sunaikinta (Paviršinio kapinyno PAVataskaita, 2007). Poveikiui sumažinti yra pasilyti (Lietuvos archeolog draugijosdarbo ataskaita, 2006) šie bdai:1. Pakeisti projektuojamo kapinyno techninius parametrus taip, kad Stabatišksdvarviete (kaimaviet) išlikt nepažeista statyb metu; šiuo atveju vietoje vakarinskapinyno aikštels dalies galima b didinti rytin jos dal, paliekant dvarvietsteritorij neužimt. Šiuo atveju laisvoje aikštels teritorijoje telpa 50 rsi, taiaunebelieka rezervins teritorijos.2. Jeigu numatyta statyb vieta ir darb apimtys nesikeist, tai šiuo atveju reikalingaatlikti piln Stabatišks dvarviets (kaimaviets) teritorijos mokslin archeologiništyrim. Šiuo atveju b btina ištirti 0,6 ha plot (Lietuvos archeolog draugijosdarbo ataskaita, 2006).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4357.9 SOCIALIN EKONOMIN APLINKA7.9.1 Bendroji informacijaNaujos atomins elektrins (NAE) lokalizacija nekeiia jos sanitarins zonos irstebsenos zonos ar vadinamojo probleminio regiono rib sampratos iš esms, todlra pagrindo projekto aprpt traukti naujus teritorinius administracinius subjektus.Jais ir toliau tebelieka Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono, Visagino miesto, Zarasrajono savivaldybs, Latvijos Respublikos Daugpilio miesto ir Daugpilio rajonosavivaldybs bei Baltarusijos Respublikos Braslavo rajonas. NAE lokalizacija iš esmsnekeiia ir 30 km stebsenos zonos aprpties, todl joje, o taip pat probleminiame IAEregione atlikti atomins elektrins poveikio socialinei aplinkai tyrimai gali btinaudojami teritoriniu palyginamuoju pagrindu.Siekiant nauj palyginam duomen, buvo parengta ir NAE subjektams (savivaldosinstitucijoms, stambiausioms monms, saugom teritorij administracijoms, kitomsinstitucijoms) buvo pateikta speciali apklausos anketa, duomenys yra sukaupti irapibendrinti.Pažymtina, kad n vienas (išskyrus Visagino miesto savivaldyb) teritorinisadministracinis vienetas nepatenka NAE 30 km spindulio zon su visa savo teritorija.Sanitarins apsaugos 3 km zona galimai yra tik Visagino miesto savivaldybs ribose,taiau jos padtis gali kiek kisti dl aikštels lokalizacijos.7.9.1.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiPlanuojamoji kin veikla yra retai apgyventoje teritorijoje, tarpvalstybiniame ilgalaiksdepopuliacijos regione. Pažymtini šie svarbiausieji gyventoj sklaidos ir demografiniproces aspektai: Apgyvendinimo sistema: regione dominuoja itin smulkios (1–10 gyventoj)gyvenamosios vietovs (apie 17 proc. formali gyvenvie Lietuvos segmenteyra gyvenviets be nuolatini gyventoj); greta NAE esanioje Rimšsseninijoje yra mažiausia santykin vaik iki 15 m. dalis Lietuvoje; Lietuvos segmente yra 3 miestai nuo 900 iki 29 000 gyventoj, apie 12gyvenvie nuo 200 iki 900 gyventoj; Latvijos segmente – pietin Daugpiliomiesto dalis, 4 gyvenviets daugiau negu 1 000 gyventoj, 19 gyvenvie – tarp100 ir 1000 gyventoj. Baltarusijos segmente virš 100 gyventoj turi apie 10gyvenvie, o regiono centras Braslavas (Breslauja) yra ties NAE santykinsapžvalgos (30 km) riba; Lietuvos ir Latvijos regiono segmentuose plinta nenuolatini gyventoj (t. y.žems nuosavybs turtoj) iš Daugpilio ir Visagino miest. Pastarasis reiškinysliudija apie atominink miesto atskirties nuo aplinkos spart mažjim. Kaikuriuose teritoriniuose funkciniuose vienetuose (pvz., Ignalinos rajonosavivaldybs Rimšs seninijoje) registruot nuolatini gyventoj irnenuolatini (formaliai ,,bnan”) gyventoj skaiius yra apylygis; Visuose trijuose NAE regiono segmentuose vyksta ilgalaik kaimo gyventojdepopuliacija; Lietuvos ir Latvijos segmentuose yra stambi gyvenvie (Visagino irDaugpilio miestai), kuriuose po greitos depopuliacijos XX a. paskutiniajamedešimtmetyje demografin situacija stabilizavosi ir priartjo prie šalies vidurki.Baltarusijos segmente esantis subregioninis centras Braslavas (Breslauja) yramažo demografinio potencialo, taiau ir jame pastebima depopuliacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4362005 m. duomenimis bendrasis IAE regiono (Visagino savivaldyb – 59 km 2 , Ignalinosrajonas – 1496 km 2 ir Zaras rajonas – 1334 km 2 ) gyventoj skaiius siek 71700(Visagine – 28700, Ignalinos ir Zaras rajonuose – atitinkamai 21400 ir 21600). NorsNAE regionas sudaro 4,3 proc. šalies teritorijos, taiau jo gyventojai sudaro apie 2 proc.šalies gyventoj. Taigi, NAE regionas yra gantinai retai apgyvendinta šalies vietov.Per paskutinius kelet met yra pastebimas NAE regiono gyventoj mažjimas. Nuo1999 m. iki 2005 m. bendras regiono gyventoj skaiius sumažjo beveik 11500(~14%). Pagrindin informacija apie regiono demografinius bei gyventoj pasiskirstym30 km spinduliu apie Ignalinos AE yra pateikta 7.9-1 ir 7.9-2 lent. bei 7.9-1 pav. 30 km spindulio zon yra traukti ir Latvijos bei Baltarusijos gyventojai (7.9-1 pav.).30 km spinduliu gyventoj tankumas yra maždaug 48 žmons/km 2 . Tai yra mažiau neinominalus gyventoj tankumas Lietuvoje, kuris yra lygus 56,7 žmons/km 2 . Faktiškaigyventoj tankumas naujos AE regione yra vienas iš mažiausi Lietuvoje.Sanitarins apsaugos zonos ribose (R=3 km) nra pastoviai gyvenan gyventoj ir iaribojama kin veikla (žr. 7.9-2 pav.). Artimiausias miestas yra Visaginas, kuris yraapie 8 km nuo naujos branduolins jgains.7.9-1 lent. Demografiniai Ignalinos AE regiono rodikliai 2005 metais.Rodiklis Ignalinos r. Zaras r. VisaginasIAEregionasGyventoj 0-14 m. dalis, % 14,58 15,81 12,70 14,36Gyventoj 15-44 m. dalis, % 34,83 36,66 48,75 40,08Gyventoj 45-64 m. dalis, % 24,62 23,92 28,74 25,76Gyventoj 65+ m. dalis, % 23,45 20,85 7,35 17,22Gyventoj 75+ m. dalis, % 10,23 9,46 1,87 7,19Gimstamumas 1000 gyv. 7,45 8,49 8,16 8,03Mirtingumas 1000 gyv. 22,46 20,22 6,73 16,47Natralus prieaugis -15,04 -11,73 1,45 -8,447.9-2 lent. vertintas gyventoj pasiskirstymas (tkstaniais) 2005 metais.ApskritimospindulysŠ ŠR R PR P PV V ŠVGyventoj skaiiusŽiedeApskritime30 km 33,5 0,7 7,6 1,2 1,5 2,1 2,0 0,8 49,3 116,925 km 1,2 0,9 2,2 2,2 4,0 1,4 1,2 7,5 20,6 67,620 km 0,4 0,3 1,2 1,1 1,1 2,5 0,8 0,6 8,1 47,015 km 0,5 0,7 0,9 0,8 0,8 1,1 0,3 0,9 5,9 38,910 km 0,4 0,5 0,6 0,4 0,9 0,4 29,2 0,3 32,8 33,05 km - - - - 0,1 - - 0,1 0,2 0,23 km - - - - - - - - - -Iš visosegmente36,0 3,2 12,4 5,8 8,4 7,5 33,5 10,1 Iš viso 116,9

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4377.9-1 pav. Gyventoj pasiskirstymas 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 km spindulio zonose apienauj AE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4387.9-2 pav. Ignalinos AE sanitarins apsaugos zona ir šalia esantys objektai. (1 –IAE reaktori blokai, 2 – esama IAE panaudoto branduolinio kuro saugojimoaikštel 3 - atviri elektros paskirstymo renginiai, 4 – tiekimo baz, 5 – nuotekvalymo sistema ir autotransporto skyrius, 6 – Visagino miesto artezini gržinivieta, 7 – statybin baz, 8 – pramonin statybin baz, 9 – buvusi karin baz , 10– šilumin katilin, 11 – Visagino svartyno vieta, 12 – planuojamo kiet atliekapdorojimo komplekso ir planuojamos laikinosios panaudoto branduolinio kurosaugyklos aikštel, 13 – kiet atliek išmimo komplekso aikštel, 14 –planuojamo paviršinio labai mažo aktyvumo atliek kapinyno aikštel, 15 –planuojamo paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamži radioaktyviatliek kapinyno aikštel. Taip pat parodyta IAE esanti 3 km spindulio sanitarinsapsaugos zona).7.9.1.2 kin veiklakiniu požiriu naujos AE regionas yra nepakankamai išvystytas Lietuvos regionas (išskyrusVisagino miest). Regione dominuoja mažai intensyvus žems kis irmiškininkyst (pvz., gyvulininkysts intensyvumas yra apie 1,4 karto mažesnis neividutinis Lietuvoje). Regione nerasta svarbi mineral (išskyrus kvarco sm).Mažmenins prekybos apyvarta regione yra 1,5 karto, o paslaug apimtis daugiau nei2,5 karto mažesn nei šalies vidutin.Visagino miesto darbo jga yra urbanistinio tipo – jaunesnio amžiaus (67% sudarogyventojai neturintys 41 met), turintys geresn išsilavinim ir vairesnio pobdžioprofesin pasirengim. Ignalinos ir Zaras rajonuose dominuoja kaimiško tipo darboga – senesnio amžiaus, turintys žemesn išsilavinim ir nedidelio vairumo profesinpasirengim. Visagino mieste galintys dirbti darbingo amžiaus žmons sudaro 66%, taiyra 22,2 tkstanius žmoni; Ignalinos rajone – 52%, tai yra 12,9 tkstaniai žmoni ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 439Zaras rajone – 53% (13 tkstan žmoni). Bedarbyst Visagine yra truput didesnnei faktinis bedarbysts lygis Lietuvoje.Iš viso nagrinjamame regione yra apie 980 darbdavi (skaitant valstybs institucijas),iš kuri apie 700 yra smulkios ir vidutins verslo mons, turinios mažiau negu 250darbuotoj.Bendrieji nagrinjamo regiono kio bruožai yra šie:regione dominuojanti kin veikla pagal gyventoj užimtum yra aptarnavimas,pramon ir energetika, pagal teritorij – ekstensyvus žems kis, miškkis,kaimo turizmo ir ekologinio kio pltra;Visagino, kaip praeityje vadintino monofunkciniu AE aptarnaujaniu miestu,kin veikla darosi vairesn, didja miesto kin diversifikacija ir sryšis suregionu;regione ir jo gretimybse pltojama kurortin ir rekreacin veikla.Verslo lkesiams (iš Lietuvos puss) šiame tarpvalstybinio “trikampio” regione naujosatomins elektrins statybos ir eksploatacijos kontekste didžiausi tak preliminariaigal daryti šie veiksniai:dabar veikianios IAE uždarymas ir su tuo susij veiksniai:· užimtumo IAE mažjimas;· gyventoj perkamosios galios ir paklausos mažjimas Visagine;· elektros energijos brangimas;· IAE uždarymo darbai (naujos laikinos darbo vietos);naujos AE statyba ir su tuo susijusi preki, paslaug bei darbo jgos paklausa;tolesn Europos sjungos parama kaimui, regiono pltrai bei tarpvalstybiniambendradarbiavimui;periferin regiono padtis trij valstybi sien sandroje toli nuo stambikinicentr;verslo ryši su Latvija pltra dl tolesnio buvusio sienos barjero poveikiomažjimo.Užsienio subjektams (8 Latvijos pagastams/vietos municipalitetams, Daugpilio rajono irDaugpilio miesto savivaldybms, Baltarusijos respublikos Braslavo rajono tarybai,Braslavo nacionaliniam parkui ir kitoms galimai suinteresuotoms institucijomsužsienyje NAE regione) buvo pateiktos tikslins apklausos anketos.7.9.1.3 TransportasArtimiausias plentas yra už 12 km vakarus nuo naujos AE. Šis plentas jungia Ignalinosmiest su Zarasais ir Dkštu, iš jo taip pat yra išvažiavimas Kauno–Sankt Peterburgoplent. važiavimas plent iš pagrindinio nuo naujos AE einanio kelio yra netolikšto miestelio (7.9-3 pav.). Yra ir kitas išvažiavimas Vilniaus–Zaras plent. Kelioatkarpa nuo naujos AE iki Dkšto yra maždaug 20 km ilgio.Pagrindin geležinkelio magistral Vilnius–Sankt Peterburgas praeina už 9 km vakarusnuo NAE( 7.9-3 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4407.9-3 pav. Keli ir geležinkeli tinklas.Lietuvoje nustatytos 3 zonos, virš kuri skrydžiai yra draudžiami, viena iš j yra 10 kmskersmens teritorija virš IAE (7.9-4pav.).Apie 30 000 oro skrydži per metus (2005 m.) vyksta iš Vilniaus oro uosto, kuris yrauž 130 km nuo naujos AE aikštels. Apie 125 000 lktuv per metus kerta Lietuvos oroerdv. Šalies teritorijoje veikia 30 civili, karini ir mišrios paskirties oro uost.Vilniaus skrydži informacijos regione per 2000–2005 metus skridusi orlaivi skaiiaipateikti 7.9-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4417.9-4 pav. Lietuvos oro uostai, draudžiamos, apribotos ir pavojingos zonos.7.9-5 pav. Vilniaus skrydži informacijos regione skridusi orlaivi skaiius 2003–2007 m. (www.caa.lt)7.9.1.4 Triukšmas ir vibracijosAukšiausi triukšmo lygi šaltiniai AE yra garo išmetimo renginiai, turbinos irgeneratoriai, garo surinktuvai, maitinimo bei kondensatori siurbliai ir t.t. Pagalbiniuosekompleksuose taip pat gali bti atskir rengini, kur triukšmo lygiai viršija normas.Triukšmo modeliavimo rezultatai, kurie yra pateikti kitame 7.10 skyriuje, parodo, kadnormalios eksploatacijos slygomis triukšmo lygis šalia naujos AE neviršys 55 dB.

7.9.1.5 Esam darbuotoj perkvalifikavimo ir panaudojimo galimybsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 442Pagal potenciali tiek pateikt informacij ir konsorciumo patirt, vidutinis naujosAE vis energoblok eksploatacijai btinas darbuotoj skaiius sudaro apie 500žmoni. Tikslus skaiius priklauso nuo eksploatuojanios organizacijos struktros, kuribus nustatyta primus nutarim dl naujos AE rengini tipo. Kai tiktai paaiškseksploatuojanios organizacijos struktra, bus nustatytos individualios funkcijos šiojestruktroje. Kiekvienai funkcijai atlikti btina atitinkama kvalifikacija, kuri gali btigyjama nustatyt apmokym pagalba per btin laikotarp.Žemiau pateikti grafikai parodo esam IAE darbuotoj amžiaus strukt 2008 m.gegužs mnesio duomenimis. Bendroji esam IAE darbuotoj amžiaus struktrapateikta 7.9-6 paveiksle.Personalo skaiius1000900800700600500400300200100066Amžiaus grup7.9-6 pav. Bendroji esam IAE darbuotoj amžiaus struktra.Naujos AE komercin eksploatacija bus pradta tarp 2015 ir 2020 met, kadangiprojektavimas, statyba, perdavimas-primimas eksploatuoti, licencijavimas, bandymai irpaleidimas užtruks nuo 7 iki 12 met. Oficialus išjimo pensij amžius Lietuvojevyrams yra 62,5, o moterims – 60 met. Todl beveik visi esami darbuotojai, kuriemsdabar yra 46 arba daugiau met, iki to laiko, kai prasids naujos AE komercineksploatacija, turs bti iš pensij.Priimant, kad apmokyti darbuotojai privalo galti dirbti dar mažiausiai penkerius metusprieš išeidami pensij, lieka apie 500 jaunesni nei 41 met dabar esam IAEdarbuotoj (žr. 7.9-6 pav.), kurie turi bti vertinti, atsižvelgiant j užimamas pareigas,išsilavinim, papildomus apmokymus ir kvalifikacij, kad galima b nusprsti,kuriuos iš j b galima priimti nauj eksploatuojan organizacij ir kokiomislygomis (papildomas išsilavinimas, apmokymai, pakartotini apmokymai ir kitoskvalifikacijos klimo programos). Dabar dar per anksti daryti išsamesniusapibendrinimus, taiau kai kuri informacija apie esam darbuotoj strukt yra pateikta7.9-7 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 443Vadovai Specialistai Tarnautojai Darbininkai600Darbuotoj skaiius500400300200100066Amžiaus grups7.9-7 pav. vairi amžiaus grupi IAE darbuotoj struktra 2008 metais.7.9.2 Poveikio socialinei ekonominei aplinkai vertinimas7.9.2.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiDarbo jgos ištekli ir j prognozs požiriu, atsižvelgiant planuojamkin veikl,preliminariai pastebtina, kad:ligi šiol buvusios ilgalaiks demografins prognozs NAE regiono atžvilgiu(Lietuvos segmente) nepasitvirtino: Utenos apskriiai jos buvo apie minus 5proc., Visagino miestui – apie minus 15 proc. (t.y. gyventoj skaiius mažjospariau, nei tiktasi);regiono miestuose demografin situacija stabilizuojasi, o kaimuose kinta irkiekybiškai, ir kokybiškai: daugja ne gyventoj, o nekilnojamojo turtosavinink. Faktinis kaimo gyventoj skaiiaus tankumas kaimuose mažjavisuose teritoriniuose segmentuose, o miestuose gyventoj skaiiusstabilizuojasi;ra prielaid manyti, kad Latvijos ir Baltarusijos segmentuosegeodemografiniai procesai vyksta kitaip, nes anksiau atlikti tyrimai atskleidanalogiškas tendencijas Lietuvoje;ilgalaiks (pageidaujamos apie 60 met) demografins prognozs formaliai yraneatliekamos tokiu regioniniu lygmeniu, tam reik atskiro tyrimo;preliminariai prognozuotina, kad vietiniai darbo jgos resursai yra nepakankamine tik dl numatom darb apimties, pobdžio, demografini krašto tendencij,bet ir dl to, kad prasidjo Visagino miesto kins veiklos diversifikacija,gyvensenos pokyiai, kuri dal jo gyventoj atsiejo nuo tiesiogins veiklosatominje elektrinje. Tai ypa atsispindi AE regiono jaunimo nuostatose irkesiuose;Baltarusijos Respublikos segmento darbo jgos potencialas yra nedidelis irmažai perspektyvus dl amžiaus struktros, be to, jo dalyvavimas pirmosiosenaujos AE statybos, rengimo ir eksploatacijos stadijose yra ribotas politinipriežas.Darbo jgos ištekli požiriu btina atsižvelgti pakartotinius LatvijosRespublikos planus NAE 30 km stebsenos zonoje statyti stambi naftosperdirbimo gamykl, atliek naikinimo mones ir kitus pramons objektus, kuriegali bti paklausi darbo rinka regiono gyventojams, ypa – Latvijos segmente.

7.9.2.2 kin veiklaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 444Kai mažoje šalyje uždaroma didel atomin elektrin, prarandamas pagrindinisnacionalinis elektros tiekimo šaltinis, o tai slygoja didesnes elektros kainas, mažesneksport arba didesn import, kas savo ruožtu daro neigiam poveik nacionalineiekonomikai. Tokioje situacijoje daugja silym pakeisti uždarytus branduoliniusrenginius naujais. Esanti infrastruktra ir darbo jgos pasila daro tokius silymus itinpatraukliais, ir tokios investicijos turi žymiai sumažinti IAE uždarymo socialin irekonomin poveik.NAE statyba ir eksploatacija vertintina iš esms teigiamai, nors esama ir kai kurineigiam aspekt.Pagrindiniai teigiami aspektai yra:darbo rinkos aktyvjimas, kadangi numatoma, jog skirtingais statyboslaikotarpiais nuo 5 iki 7 met dirbs iki 3500 darbuotoj;papildom investicij poveikis, kadangi numatoma, jog dl NAE statybos josgali sudaryti apie 70 milijon Lt per metus;NAE eksploatacijos metu reiks apie 500 darbuotoj;infrastruktros, ypa Visagino ir aplinkini gyvenvie nam sektoriausvystymasis;socialin ir politin Visagino stabilizacija Ignalinos AE uždarymo kontekste.Pozityvi taka Visagino visuomens psichologiniam klimatui;multiplikacinis ekonominis efektas (per aptarnavimo sferos pltr);regiono investicinio patrauklumo padidjimas.Reikšmingiausi neigiami aspektai:mažai tiktinas teigiamas socialinis ekonominis poveikis Baltarusijos ir Latvijossegmentams NAE aplinkoje; j teritorij patrauklumas prioritetiniams turizmo,rekreacijos ir ekologinio kio verslams gali sumažti, nors atsižvelgiant tai, kadIAE jau veikia regione, o j uždarius atmosferos tarša sumažs, toks poveikismenkai tiktinas;nebaigta žems reforma besiformuojanios naujos žems paklausos kontekstegali sukelti interes konfliktus. Taiau abi naujos AE alternatyvios aikštels yraIAE sanitarins apsaugos zonoje, todl jokios kitos kins veiklos ia yraneleidžiamos bent jau iki IAE eksploatavimo nutraukimo pabaigos.Socialinis ekonominis poveikis turizmo ir rekreacijos sektoriams NAE regiono Lietuvossegmente ir gretimybse vertintinas prieštaringai: viena vertus, planuojama veikla galimažinti regiono patrauklum prioritetiniams turizmo, rekreacijos ir ekologinio kioverslams, kita vertus, nauja veikla ir darbuotoj pajamos gali didinti ši paslaugpaklaus, o tuo paiu ir šio sektoriaus pltr.Taip pat reikia pažymti, kad Ignalinos AE šiame regione eksploatuojama beveik 30met, o joje susidars PBK bus saugomas IAE teritorijoje dar apie 50 met;radioaktyvi atliek kapinynai taip pat numatyti šalia Ignalinos AE. Todl net irnulins alternatyvos atveju (nestatant NAE), regione ilg laik išliks branduolinsenergetikos objektai.Suomijos, Pranczijos ir kit šali patirtis rodo, kad AE statybos metu, dl darbo rinkossuaktyvjimo, aptarnavimo sferos pltros ir kit faktori jauiamas teigiamas socialinisekonominis poveikis visame regione.

7.9.2.3 Transportas ir triukšmasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 445Tiek esami krašto keliai, tiek geležinkeliai, potencialiai naudotini NEA veiklai, yraatokiai nuo apgyvent teritorij, j erdvinio santykio kaita nenumatoma. Iš pagrindiniotransporto mazgo, aprpinanio esama ir bsim AE (Dkšto) automobili kelias irgeležinkelis driekiasi atokiai Visagino ir kit gyvenam vietovi, tiesa, greta Visaginokolektyvini sod.Visgi galimas intensyvus eismas, susijs su NEA statyba ir eksploatacija, krašto keliaisir geležinkeliu vykt itin retai apgyventa teritorija.Transporto mazgu šioje kinje veikloje gal bti Dkšto miestas, taiau jame paleipagrindines komunikacijas dominuoja gamybiniai ir transporto infrastruktros renginiai(išskyrus mokykl ir kelet sodyb).Oro transporto poveikis AE aplinkoje yra neaktualus, nes tai yra neskraidoma zona(išskyrus NATO karin policij ir IAE bei pasienio saugos sraigtasparni skrydžius).ra prielaid tvirtinti, kad numatomos NAE poveikis aplinkai triukšmo ir vibracijospožiriu viršys esam (žir. 7.10 skyriuje pateiktus triukšmo modeliavimo rezultatus).7.9.2.4 Gyventoj nuomons tyrimasVisagino miesto ir apylinki gyventoj nuomons tyrimas (Gyventoj nuomons tyrimoataskaita, 2008) yra poveikio aplinkai vertinimo sudedamoji dalis, reikalinga vertinantplanuojamos kins veiklos socialin ekonomin poveik. Tyrim PAVA rengužsakymu atliko UAB „RAIT“ Rinkos analizs ir tyrim grup. Tyrimo metu buvosiekiama ištirti poži bei nuomon apie nauj AE bei jos galimus poveikius socialineiekonominei Visagino miesto ir aplinkini region gyventoj aplinkai.Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo ištirti netoli dabartins IAE gyvenan Lietuvosgyventoj poži naujosios AE poveik gyvenamajai aplinkai, susisiekimopriemonms/transportui, laisvalaikio užsimim galimybms, pragyvenimui irprofesiniam gyvenimui, gyventoj emigracinms nuostatoms, nekilnojamojo turto verteiregione, gyventoj užimtumui, didžiausius poveikius elektrins statybos ireksploatacijos metu, asmenin informuotum apie naujos AE projekt.Siekiant gyvendinti iškeltus tyrimo tikslus, buvo atliktas reprezentatyvusis regionogyventoj tyrimas. Jo metu buvo apklausta 518 Visagino mieste ir jo apylinkse 20 kmspinduliu (Dkšte, Rimšje, Turmante, Kanikuose, Kimbartiškje ir Dkšteliuose)gyvenan žmoni. Apklausa buvo atliekama, apklausiant respondentus j namuosepagal standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo fiksuojami respondent atsakymai.Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybin atranka, vertinant18 met ir vyresni Visagino miesto ir jo apylinki gyventoj pasiskirstym pagalamži, lyt, išsimokslinim, gyvenam vietov. UAB „RAIT“ tyrimai atlikti, laikantisESOMAR (angl. European Society for Opinion and Marketing Research – Europosorganizacija nuomoni ir rinkos tyrimams) reikalavim.7.9.2.4.1 Pagrindiniai tyrimo rezultataiVisagino miesto ir apylinki gyventojai teigiamai vertino galim naujosios AE poveikšiems socialins ekonomins aplinkos aspektams:Gyvenamajai aplinkai po naujosios AE statyb: („Kaip Js vertintumte savogyvenam aplink po to, kai bus pastatyta naujoji elektrin?“: labai patraukli -42,4%, patraukli – 41,6%: iš viso – 84,0%, 7.9-8 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 446GYVENAMOSIOS APLINKOS VERTINIMAS PONAUJOSIOS ELEKTRINS PASTATYMO1,6%8,9%5,5%42,4%Labai patraukliPatraukliNepatraukliLabai nepatraukliNegaliu vertinti41,6%7.9-8 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip Js vertintumte savogyvenam aplink po to, kai bus pastatyta naujoji elektrin?“ (N=518).Dabartin gyvenamoji aplinka vertinama ypa palankiai ir kiek palankiau, nei bsiantipo naujosios AE statyb („Kaip Js vertintumte savo gyvenam aplink šiuometu?“: labai patraukli – 36,0%, patraukli – 55,1%: iš viso – 91,2%).Šeimos pragyvenimui ir profesiniam gyvenimui: („Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks J ir J šeimos pragyvenim ar profesin gyvenim?“: labaiteigiamai – 22,9%, teigiamai – 43,7%: iš viso – 66,6%, 7.9-9 pav.).NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS POVEIKISŠEIMOS PRAGYVENIMUI AR PROFESINIAMGYVENIMUI0,5%6,2%24,7%2,0%22,9%Labai teigiamaiTeigiamaiNiekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamaiNegaliu vertinti43,7%7.9-9 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks J ir J šeimos pragyvenim ar profesin gyvenim?“(N=518).sto vertei: („Kaip manote, kaip naujoji atomin elektrin paveiks J nuolatiniosto vert?“: vert padids – 49,0% (skaiiuojant nuo gyvenan regione nuolat),

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4477.9-10 pav.).NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS POVEIKISNUOLATINIO BSTO VERTEI9,3%9,5%49,0%Vert padids32,2%Reikšmingo pokyionebusVert sumažsNegaliu vertinti7.9-10 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks J nuolatinio bsto vert?“ (N=508).Gyventoj užimtumo lygiui statybos ir eksploatavimo metu: („Kaip Js vertinatenaujosios atomins elektrins poveik gyventoj užimtumui (darbo padiai) statybosmetu?“: užimtumas labai padids – 46,7%, užimtumas padids – 42,8%:iš viso –89,5%, 7.9-11 pav.); („Kaip Js vertinate naujosios atomins elektrins poveikgyventoj užimtumui (darbo padiai) eksploatacijos metu?“: užimtumas labai padids– 26,6%, užimtumas padids – 38,7%: iš viso – 65,4%).NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS POVEIKISGYVENTOJ UŽIMTUMUI STATYBOS METU5,6%2,0% 3,0%46,7%Užimtumas labai padids42,8%Užimtumas padidsUžimtumas nepakisUžimtumas sumažsNegaliu vertinti7.9-11 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip Js vertinate naujosiosatomins elektrins poveik gyventoj užimtumui (darbo padiai) statybos metu?“(N=518).Vertindami susisiekimo priemones, transport: („Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks susisiekimo priemones/transport (autobusai, automobiliai ir t.t.),kurias Js naudojate?“: labai teigiamai – 13,9%, teigiamai – 35,9%: iš viso – 49,7%;niekaip nepaveiks – 41,6%). Regiono gyventojai pasidalino dvi apylyges grupes: kiek

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 448daugiau mano, kad naujoji AE susisiekim paveiks teigiamai, kiti, kuri kiek mažiau, –kad neturs jokio poveikio, 7.9-12 pav.NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS POVEIKISSUSISIEKIMUI0,1%1,9%6,7%13,9%Labai teigiamaiTeigiamai41,6%Niekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamaiNegaliu vertinti35,9%7.9-12 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks susisiekimo priemones/transport (autobusai, automobiliai irt.t.), kurias Js naudojate?“ (N=518).Visagino miesto ir apylinki gyventoj nuomone, naujoji AE niekaip nepaveiks šiaspekt:Poilsio ir laisvalaikio galimybi: („Kaip manote, kaip naujoji atomin elektrin paveiks poilsio ar kit laisvalaikio užsimim galimybes?“: niekaip nepaveiks – 61,5%,7.9-13 pav.).NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS POVEIKISLAISVALAIKIO UŽSIMIM GALIMYBMS5,4%1,6%6,6%8,7%16,2%Labai teigiamaiTeigiamaiNiekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamaiNegaliu vertinti61,5%7.9-13 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks J poilsio ar kit laisvalaikio užsimim galimybes?“ (N=518).Ketvirtadalis (24,9%) apklaust mano, jog NAE poveikis laisvalaikio sriiai regioneturs teigiamos takos, t.y. vertino elektrins poveik kaip labai teigiam (8,7%) arbateigiam (16,2%) laisvalaikio užsimim galimybms. Šeši iš dešimties (61,5%) mano,kad NAE niekaip nepaveiks laisvalaikio užsimim galimybi, o 7,0% mano, jog NAEturs neigiam poveik laisvalaikio užsimim galimybms. Apžvelgus atsakympasiskirstymus, matoma, kad galvodami apie NAE poveik savo poilsio ir laisvalaikio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 449galimybms didesn dalis regiono gyventoj mano, kad NAE šios gyvenimo sritiesniekaip nepaveiks.Paklausti, kokius laisvalaikio užsimimus konkreiai paveiks naujoji AE, žmons buvolink daugiau abstrakiai samprotauti, nei vardinti konkreias veiklos ršis. Teig, kadnaujoji AE apskritai laisvalaik paveiks labiau teigiamai, iš konkre laisvalaikioleidimo galimybi minjo, kad bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybi ir poilsioviet (7,3%), bus paveikta žvejyba (5,3%), atsiras poky turizmo sferoje (4,5%),7.9-14 pav. Manantys, jog naujoji AE laisvalaik paveiks neigiamai, teig, kad paveiktabus žvejyba (32,1%), poilsis miške (14,3%), plaukiojimas, plaukiojimas valtimi (6,3%),taip pat buvo sakan, kad neigiamai bus paveikti visi laisvalaikio praleidimo bdai(6,3%), 7.9-15 pav.LAISVALAIKIO UŽSIMIMAI, KURIEMS BUS TEIGIAMAS POVEIKISNepasikeis, nieko nepaveiks32,5%Visk paveiks teigiamai, bus geriau10,8%Bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybi, poilsio vietMiestas turs daugiau lPaveiks žvejybPokyiai turizmo sferojePokyiai gyventoj užimtumo, socialinje srityseBus saugiauPokyiai paslaug sferoje, infrastruktros pltra, investicijosPaveiks plaukiojim, plaukiojim valtimiViskas bus kitaip, bus nauja ateitisKitaNenurod7,3%5,3%5,3%4,5%3,9%2,3%2,1%2,0%1,1%6,6%28,9%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%7.9-14 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip Js manote, kokius laisvalaikioužsimimus naujoji atomin elektrin paveikt (pavyzdžiui, žvejyb, plaukiojimvaltimi, kitas atvirame ore vykdomas veiklas)?“. Atsakymai skaiiuojami nuo t,kurie teigiamai vertina naujosios atomins elektrins poveik laisvalaikioužsimim galimybms. (N=129).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 450LA ISVA LA IKIO UŽSIMIMA I, KURIEMS BUS NEIGIA MA S POVEIKISPaveiks žvejybBus taka poilsiui miškePaveiks gamtPaveiks plaukiojim, plaukiojim valtimiPaveiks visus laisvalaikio praleidimo bdusBus taka maudynms, šiltesnis vanduo maudynmstakos buvim sauljeNepasikeis, nieko nepaveiksGeresn nuomon atvykstan iš toliauBus mažiau žmoniBus daugiau žmoniBus taka turizmuiGali padidti blogas poveikis sveikataiNenurod9,0%6,3%6,3%5,8%5,8%4,6%3,7%3,0%2,7%2,5%2,4%14,3%25,7%32,1%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%7.9-15 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip Js manote, kokius laisvalaikioužsimimus naujoji atomin elektrin paveikt (pavyzdžiui, žvejyb, plaukiojimvaltimi, kitas atvirame ore vykdomas veiklas)?. Atsakymai skaiiuojami nuo t,kurie neigiamai vertina naujosios atomins elektrins poveik laisvalaikioužsimim galimybms. (N=36).Analizuojant atsakymus š klausim pagal socialines-demografines charakteristikas,statistiškai reikšming skirtum nra, taiau matoma tendencija, kad visaginieiai labiaunei aplinkini gyvenvie gyventojai link manyti, kad NAE poilsio ir laisvalaikiogalimybes paveiks teigiamai.Respondent paklausus, kaip NAE paveiks j nor išsikelti iš regiono, septyni išdešimties (70,4%) atsak, kad elektrin noro išsikelti nepaveiks, 4,4% atsak, jog norasišsikelti padids, o penktadalio (21,9%) teigimu noras išsikelti iš regiono sumažs.Vadinasi, didžioji dalis savo nuomons išvažiuoti, ar pasilikti dl NAE statyb neketinakeisti, o kas penktam regiono gyventojui noras išsikelti sumažs, 7.9-16 pav.NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS STATYBOSPOVEIKIS IŠSIKLIMUI IŠ REGIONO3,3%4,4%21,9%Noras išsikeltipadidsNoro išsikeltinepaveiksNoras išsikeltisumažsNegaliu vertinti70,4%7.9-16 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kaip manote, kaip naujoji atominelektrin paveiks J nor išsikelti iš regiono?“ (N=518).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 451Nors statistiškai reikšming skirtum pagal socialins-demografines charakteristikasra, matoma tendencija, kad Visagino miesto gyventojams labiau nei apylinkigyventojams noras išsikelti sumažs (25,3% visaginie ir 1,3% aplinkini vietovigyventoj teig, kad noras išsikelti sumažs). Aplinkini kaim ir miesteli gyventojaidažniau teig, kad NAE statyba noro išvažiuoti iš regiono nepaveiks.Didžiausias poveikis atomins elektrins statybos metu, regiono gyventoj nuomone,bus užimtumui (37,7%). Taip pat gyventojai mano, kad statybos metu didžiausiaspoveikis bus saugumo jausmui (28,6%), Drkši ežerui (26,5%) ir eismui (23,8%),7.9-17 pav.POVEIKIAI ELEKTRINS STATYBOS METUUžimtumuiSaugumo jausmuiDrkši ežeruiEismuiKraštovaizdžiui ir žemnaudaiTriukšmuiOro kokybei ir klimatuiŽvejybaiSveikataiRegiono tinkamumui gyventiRadioaktyvi išmetim poveikisKiti (žmoni tarpusavio santykiams, visuomens nuomonei)Jokio poveikio, niekas nepasikeisNenurod0,4%28,6%26,5%23,8%18,8%15,3%14,5%13,9%13,1%11,9%10,4%7,8%7,3%37,7%0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,07.9-17 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kam, J nuomone, bus daromasdidžiausias poveikis elektrins STATYBOS metu?“ (N=518).Kad bus daromas didžiausias poveikis saugumo jausmui dažniau minjo apklaustiejigyvenantys Visagino mieste, o eismui ir kraštovaizdžiui – gyvenantys apylinkse.Poveik oro kokybei ir klimatui dažniau nurod 26–35 met apklaustieji ir asmenys,gyvenantys Visagino miesto apylinkse. 18–25 met apklaustieji dažniau nurodpoveik sveikatai.Paklausti apie poveikius naujosios atomins elektrins eksploatavimo metu,respondentai teig, kad didžiausias poveikis bus energijos rinkai (41,0%). Taip patgyventojai dažniau teig, kad didžiausias poveikis bus užimtumui (29,0%), Drkšiežerui (26,3%) ir saugumo jausmui (23,8%), 7.9-18 pav.Poveik užimtumui dažniau minjo visaginieiai, o poveik Drkši ežerui ir orokokybei ir klimatui – apylinki gyventojai. Kad bus didžiausias poveikis oro kokybei irklimatui taip pat dažniau minjo gij profesin išsilavinim. Radioaktyvi išmetimpoveik, poveik sveikatai ir žvejybai dažniau minjo 18–25 met asmenys bei Visaginom. apylinki gyventojai. Poveik kraštovaizdžiui ir žemnaudai dažniau minjo 36–45met apklaustieji ir asmenys gij aukšt išsilavinim.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 452POVEIKIAI ELEKTRINS EKSPLOATACIJOS METUEnergijos rinkaiUžimtumuiDrkši ežeruiSaugumo jausmuiOro kokybei ir klimatuiRadioaktyvi išmetim poveikisSveikataiRegiono tinkamumui gyventiŽvejybaiKraštovaizdžiui ir žemnaudaiPoveikis eismuiTriukšmuiKitaJokio poveikio, niekas nepasikeisNenurod0,8 %3,0 %4,9 %7,2 %7,1 %8,8 %11,2 %14,8 %14,1 %17,1 %16,9 %23,8 %26,3 %29,0 %Pakils vandens temperatra, sumažsradiacijos lygis, viskas bus stabilu, teigiamaspoveikis šalies ekonomikai, visuomensnuomonei41,0 %0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%7.9-18 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kam, J nuomone, bus daromasdidžiausias poveikis elektrins EKSPLOATACIJOS metu?”Apibendrin 7.9-17 ir 7.9-18 paveiksluose pateiktus atsakymus matome, kad, gyventojnuomone, be energijos rinkos, didžiausi poveikiai statybos ir eksploatavimo metu busdaromi toms paioms sritims: užimtumui, saugumo jausmui ir Drkši ežerui. O kaikurioms sritims poveikis statybos ir eksploatavimo metu skirsis. Respondentai mano,kad statybos metu bus veikiamas eismas, kraštovaizdis ir žemnauda bei triukšmo lygis,taiau eksploatavimo metu tokio poveikio nebebus. Eksploatavimo metu respondentaidažniau žvelg poveik oro kokybei ir klimatui bei radioaktyvi išmetim poveikius,kurie statyb metu, j nuomone, šioms sritims nebus daromi.Visagino miesto ir apylinki gyventojai nra gerai informuoti apie NAE projekt: („Ars iki šiol gavote pakankamai informacijos apie naujosios atomins elektrinsprojekt?“: yra gav šiek tiek informacijos – 52,9%, nieko nra gird apie projekt –15,7%: iš viso – 68,6% mažai informuot ar neinformuot regiono gyventoj, 7.9-19pav.). Šiuo klausimu kiek išsiskiria Visagino miesto ir apylinki gyventoj nuomon.Visaginieiai labiau nei apylinki gyventojai jauiasi pakankamai informuoti ir daugiauinformacijos nepageidauja, taiau bendrai, tiek vien, tiek kit didesn dalis yra mažaiinformuota apie NAE projekt.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 453INFORMACIJA APIE ATOMINS ELEKTRINSPROJEKT15,7%0,6%3,2%27,6%Gavau per dauginformacijosGavau pakankamaiinformacijos52,9%Esu girds (-usi) arbaperskaits (-iusi) šiektiek informacijos apie šprojektIki šiol nebuvau girds(-usi) ar skaits (-iusi)apie š projektNenurod7.9-19 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Ar Js iki šiol gavote pakankamai arnepakankamai informacijos apie naujosios atomins elektrins projekt?“(N=518).Regiono gyventojai nor gauti daugiau informacijos klausimais, parodytais7.9-20 pav.KLAUSIMAI, KURIAIS NORIMA GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOSPoveikis sveikataiMan nereikia daugiau informacijosPoveikiai energijos rinkaiPoveikis užimtumuiPoveikis oro kokybei ir klimatuiPoveikis regiono tinkamumui gyventiRadioaktyvi išmetim poveikisPoveikis saugumo jausmuiPoveikis Drkši ežeruiPoveikis kraštovaizdžiui ir žemnaudaiPoveikis žvejybaiPoveikis eismuiTriukšmasKitiNenurod9,1%7,2%6,3%5,6%3,0%8,3%13,8%23,2%22,6%20,9%20,0%19,6%18,5%31,5%30,4%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%7.9-20 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Kokiais klausimais Js nortumtegauti daugiau informacijos?“Regiono gyventoj nuomone, nauja atomin elektrin Lietuvoje turi bti pastatyta(sutinka – 91,9%) ir jie pritaria naujosios elektrins statybai vienoje iš planuojamaikšteli (sutinka – 82,8%), taiau nesijauia galintys takoti, kurie poveikiai aplinkaiyra vertinami ir kaip vertinami. Šeši iš dešimties (63,4%) nesutiko su teiginiu, kad galitakoti, kurie poveikiai aplinkai yra vertinami ir kaip vertinami. Nepaisant to, kad

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 454gyventojai nesijauia galintys paveikti vertinimo proces, jie tiki, kad galimi poveikiaiaplinkai bus visapusiškai vertinti (sutinka – 66,3%).POŽIRIS NAUJOSIOS ATOMINS ELEKTRINS STATYBAS IR VERTINIM100,090,080,070,060,050,040,030,020,010,00,066,3%63,4%23,3% 22,0%14,5%10,3%Aš manau, kad galiminaujosios atominselektrins poveikiaiaplinkai bus visapusiškaivertintiAš galiu takoti tai, kuriepoveikiai aplinkai yravertinami ir kaip jie yravertinami91,9%82,8%4,5% 3,6%4,0%Aš manau, kad Lietuvojetur bti pastatytanaujoji atomin elektrin13,2%Aš pritariu naujosiosatomins elektrinsstatybai vienoje išplanuojam aikšteliSutinku Nesutinku Negaliu atsakyti7.9-21 pav. Gyventoj atsakymai klausim „Sutinkate ar nesutinkate su šiaisteiginiais?“ (N=518).Gyventojams gana sunku buvo pareikšti savo pageidavimus projekto planuotojams irvertintojams, taiau tie, kurie turjo savo nuomon, išreišk tokius pageidavimusplanuotojams („ kokius dalykus / klausimus Js nortumte, kad b atsižvelgtaplanuojant nauj elektrin. Kokie J pageidavimai planuotojams?“): kad b atsižvelgta AE saugum, eksploatacijos saugum (16,6%); kad b pagalvota apie žmoni užimtum (9,4%); kad b atsižvelgta kraštovaizdžio, gamtos saugojim (5,5%); kad b spartesn statybos darb eiga (5,1%).Vertintojams („ kokius dalykus / klausimus Js nortumte, kad b atsižvelgtavertinant naujosios elektrins poveik aplinkai. Kokie J pageidavimaivertintojams?“): kad b atsižvelgta AE saugum, eksploatacijos saugum (17,4%); kad b atsižvelgta oro kokyb, klimat, laikomasi ekologini norm (12,6%); kad b atsižvelgta kraštovaizdžio, gamtos saugojim (9,9%).Taigi, pagrindinis pageidavimas planuotojams ir vertintojams – atsižvelgti AEsaugum ir jos eksploatacijos saugum.IšvadaApibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, galima teigti, kad Visagino miesto irapylinki gyventojai naujos AE poveik daugumai tirt socialinio ekonominiogyvenimo sfer vertina palankiai, ir pritaria naujos AE statyboms vienoje iš planuojamaikšteli. Planuojant ir vertinant naujosios AE poveikius jie pageidauja, kad pirmiausiai atsižvelgta AE ir jos eksploatacijos saugum. Kadangi pus gyventoj yra mažaiinformuoti ar neinformuoti apie š projekt, jiems reik suteikti daugiau informacijosapie planuojamus darbus ir poveikius, tuo paiu informuojant ir apie galimybes pateikti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 455savo nuomon ir vertinimus projekto planuotojams bei vertintojams, kadangi didesnregiono gyventoj dalis nemano, kad gali takoti š proces.7.9.3 Poveikio sumažinimo priemons7.9.3.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiSilomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemons yra šios:su NAE statybos ir eksploatacijos veikla susijusi veikl diversifikacijosvairovs) atskleidimas visuomenei, ypa – ilgalaikio jos statytoj ireksploatuotoj aptarnavimo srityje: tai paskatint aplinkini teritorij verslus irstabilizuot j (teritorij) geodemografin situacij atsižvelgiant ilgalaikveiklos perspektyv;maksimalus Visagino darbo jgos potencialo pasitelkimas, vengiant masinsdarbo jgos imigracijos iš išors (išskyrus aukštos klass specialistus irspecialisias tarnybas).tina atsižvelgti svarb aspekt, taikant j ilgalaikei planuojamai veiklai: naujos AEstatybai ir eksploatacijai: esama demografin ir darbo rinkos situacija grindžiama 2001m. gyventoj ir bst surašymo bei einamaisiais savivaldybi strukt duomenimis.Atsižvelgiant numatom NAE statybos grafik itin aktuals ir pravarts bus 2012–2013 met surašym, atliekam visose regiono valstybse, duomenys, leisiantyspatikslinti geodemografines tendencijas, darbo ištekli potencial ir kt.7.9.3.2 kin veiklaSilomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemons yra šios:esamame IAE regione Ignalinos ir gretimos gyvenviets gavo kurortinivietovi status; jos nra Ignalinos AE stebsenos 30 km zonoje, taiau ir toliausiejamos su probleminiu Ignalinos AE regionu dl administracinspriklausomybs. Tai kelia kins veiklos priešprieš. Dl to btinos tokiosnaujos atomins elektrins vaizdžio formavimo priemons, kurios ne tikformuot paios NAE vaizd, bet ir psichologiškai atsiet j nuo likusio regiono(ypatingai Ignalinos rajono savivaldybs) bei mažint potenciali neigiamtakprioritetinms regione rekreacinms, kurortinms, turizmo bei ekologinio kioveikloms;LR Vyriausyb 2008 m. rugsjo mn. 10 d. nutarimu Nr. 875 Zaras miestuisuteik kurortins teritorijos status. Zaras miestas yra už 25 km nuoveikianios Ignalinos AE, ir jo rekreacinms, turizmo, kultrinms veikloms taikol kas netrukd, taiau formuojant NAE vaizd btina pabržti, kad pasen irVakar standart neatitinkantys IAE RBMK reaktoriai bus išmontuoti, naujojeelektrinje bus naudojamos paios moderniausios ir saugiausios technologijos, oNAE teigiamas poveikis regiono socialinei ekonominei pltrai dl darbo rinkossuaktyvjimo, investicinio patrauklumo padidjimo, aptarnavimo sferos pltrosgali pritraukti papildom investicij ir regiono rekreacinius, kurortinius beiturizmo objektus;sprendžiant šio interes balanso klausim b tikslinga atlikti special tyrim,skirt platesniam NAE poveikio socialinei ekonominei aplinkai išsiaiškinimuišalies Bendrojo plano kontekste;dumbljim Drkši ežero dalyje ties Tilžs, Raipols, Padrkšs, Burnikaimais Zaras rajone sukelia ne IAE radiologinis poveikis, o iš valstybs

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 456mons „Visagino energija“ eksploatuojam komunalini nuotek valymorengini Drkši ežer išleidžiamos nepakankamai išvalytos komunalinsnuotekos. Šiems nuotek valymo renginiams btina rekonstrukcija.Rekonstrukcijos projektas buvo pradtas vykdyti 2008 m. gegužs mnes.Naujosios Visagino nuotek valyklos galia bus 5 500 m 3 /d, valykla tursaktyvuot biologin dumbl perdirbim ir atitiks dabartinius Lietuvos ir ESnuotek tvarkymo reikalavimus. Rekonstrukcijos projekt finansuoja Lietuvosvalstyb ir ES sanglaudos fondas, tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010m. Galimas planuojamos kins veiklos poveikis Drkši ežero pakrantms buskoncentruotas ties pasirinkta statybos aikštele ir ties aušinimo vandens pamimoir išleidimo vietomis. Šis poveikis bus trumpalaikis, o poveikio tolesnms ežeropakrantms, poilsio zonoms, papldimiams ir kitoms rekreacinms veiklomsnesitikima. Jei toks neplanuotas poveikis b aptiktas ir labiau nutolusiomspakrantms, tai NAE eksploatuojanti organizacija imsis atitinkam poveikiosumažinimo priemoni.Atlikta visuomens nuomons apklausa parod, kad dauguma Visagino miesto irapylinki gyventoj (61,5%) mano, kad NAE niekaip nepaveiks j poilsio ir laisvalaikiogalimybi, ketvirtadalis (24,9%) apklaust mano, jog NAE poveikis laisvalaikio irrekreacijos sriiai regione turs teigiamos takos, t.y. vertino elektrins poveik kaiplabai teigiam (8,7%) arba teigiam (16,2%), ir tik 7,0% gyventoj mano, jog NAEdarys neigiam poveik j laisvalaikio užsimim galimybms.Visuomens nuomons apklausa taip pat parod, kad dauguma Visagino miesto irapylinki gyventoj (84,0%) mano, kad j gyvenamoji aplinka po to, kai bus pastatytanaujoji elektrin, bus labai patraukli (42,4%) arba patraukli (41,6%), ir tik 7,1%apklaust mano, kad ji bus nepatraukli (5,5%) arba labai nepatraukli (1,6%). Taip patdauguma Visagino miesto ir apylinki gyventoj (89,5%) mano, kad NAE statybosmetu gyventoj užimtumas labai padids (46,7%) arba padids (42,8%), tik 5,6%apklaust mano, kad gyventoj užimtumas nepakis, ir tik 2% apklaust mano, kadgyventoj užimtumas sumažs.7.9.3.3 Transportas ir triukšmasDarbai vyks negyvenamoje teritorijoje, todl pagrindin priemon yra darbo saugosreikalavim paisymas. Vengiant padidinto triukšmo dl intensyvesnio eismo Dkšte irgretimose gyvenvietse gali bti reguliuojamas krovos darb ir krovininio transportoeismo grafikas, rengiamos triukšmo užkardos gyvenvietse palei pagrindinius kelius.Vietos gyventoj nuomone, efektyvios priemons b alternatyvi esamiemspagrindini automobili keli modernizacija ir pritaikymas naujoms reikmms.7.9.3.4 Darbo kalbavairiose studijose branduolins energetikos, aviacijos ir medicinos srityse buvoanalizuojamas darbo kalbos poveikis gebjimams atlikti darb didels rizikos aplinkose.Rezultatai parod, kad gebjimas atlikti darb yra žymiai geresnis, kai yra vartojamagimtoji kalba. Ypa streso slygomis, tokiomis kaip trikdžiai ar avarins slygos, klaidskaiius dl neteisingo supratimo, kuris slygoja avarijas arba katastrofas, yra žymiaimažesnis, kai vietoj užsienio kalbos vartojama gimtoji kalba.Todl naujos AE eksploatavimas turi bti vykdomas vartojant lietuvi kalb. Visosinstrukcijos, apmokymo programos ir eksploatavimo procedros turi bti išleistoslietuvi kalba. Tuo atveju, kai tiekjas pateikia aprašymus ir procedras bet kuria kita

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 457kalba, jos turi bti išverstos lietuvi kalb. Originals dokumentai turi bti saugomikaip etalonas originalo kalba, bet nenaudojami kasdieniniame darbe.LR Valstybins kalbos statymo I-779 (Valstybs žinios, 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr.68-2760) 4 straipsnis nustato, kad „visos Lietuvos Respublikoje veikianios institucijos,staigos, mons ir organizacijos raštvedyb, apskaitos, atskaitomybs, finansinius beitechninius dokumentus tvarko valstybine kalba“. Šio statymo 24 straipsnis nustato, kad„bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyt valstybins kalbosstatus neleistini“ (Valstybs žinios, 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr. 68-2760).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4587.10 VISUOMENS SVEIKATA7.10.1 Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos gyventoj sveikatos bkl7.10.1.1 Demografiniai rodikliaiNaujos AE (NAE) alternatyvios aikštels yra pietrytinje Lietuvos dalyje, netoli nuovalstybs sienos su Baltarusija ir Latvija. Artimiausi gyventojai yra už maždaug 3 km pietvakarius nuo alternatyvios aikštels Nr. 2.Kaimynini šali populiacijos ir metinio prieaugio, nurodyto Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO) duomen bazje „Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatosrodikliai), duomenys pateikiami 7.10-1 lentelje. Duomen bazje yra tik 2005 metduomenys.Baltarusijos gyventoj skaiius yra tris kartus didesnis už Lietuvos ir keturis kartusdidesnis už Latvijos.7.10-1 lent. Gyventoj skaiius (tkstaniais).Šalis 2005Baltarusija 9 755Latvija 2 307Lietuva 3 431Metinio gyventoj prieaugio rodiklis yra neigiamas visose trijose šalyse, didžiausias –Latvijoje, žemiausias – Baltarusijoje. Metinis 2005 met prieaugis pateikiamas 7.10-2lentelje.7.10-2 lent. Metinis gyventoj prieaugis (%).Šalis 2005Baltarusija -0,5Latvija -0,8Lietuva -0,6Visoms trims šalims, turinioms sumažjus gyventoj prieaug (žir. 7.10-2 lentel),neiškils toki problem kaip padidjusi maisto, infrastrukt ir paslaug paklausa. Kitavertus, neigiamas prieaugis iš dalies atspindi tempt socialin aplink, kuri, savoruožtu, neigiamai veikia sveikatos rodiklius.7.10.1.2 Gyventoj sveikatos rodikliaiŠiame skyriuje min trij šali gyventoj sveikatos bkl perteikiama bendrojomirtingumo, standartizuoto mirtingumo ir gyvenimo trukms rodikliais.Šie rodikliai parodo tik esam sveikatos bkl. Šali sveikatos rodikli skirtumpriežastys nebuvo vertintos, kadangi tam reik vertinti specifinius mirtingumoatvejus (pvz., nuo jonizuojaniosios spinduliuots, rkymo, socialini veiksni ir pan.).Toks vertinimas netrauktas PAV apimt.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 459Esamos IAE regiono gyventoj sveikatos bkl nebuvo vertinta dl anksiau minpriežas. Vis trij šali sveikatos duomen rinkimas pareikalaut prieigos prietikslios statistikos ir išsamaus epidemiologinio tyrimo, o tai neeina šio PAV apimt.Bendrasis trij šali mirtingumas 1 000 gyventoj pateikiamas 7.10-3 lentelje. Kaipmatyti iš šios lentels, mirtingumas 1 000 gyventoj Lietuvoje per 20 met išaugo nuo10 (1990) iki 12 (2005), Latvijoje – nuo 12 (1990) iki 14 (2005), Baltarusijoje – nuo 10(1985) iki 14 (2005). Daugiausiai mirtingumas padidjo Baltarusijoje, mažiausiai –Lietuvoje. Didžiausias mirtingumas 1 000 gyventoj (1985-2005) yra Latvijoje (13,4),mažiausias – Lietuvoje (11,4).Informacijos šaltinis – JT statistikos skyrius, pateikiantis mirtingumo rodiklius tik kaspenkerius metus.7.10-3 lent. Bendrasis mirtingumas 1 000 gyventoj (Šaltinis: JT statistikosskyrius).Šalis ar vietovGyventoj projektavimovariantai1985 1990 1995 2000 2005Baltarusija Apytikris (praeityje) 10 10 12 14 14Vidutinis 12Latvija Apytikris (praeityje) 13 12 14 14 14Vidutinis 13,4Lietuva Apytikris (praeityje) 11 10 12 12 12Vidutinis 11,4Informacija apie standartizuoto mirtingumo rodiklius paimta iš PSO duomen bazs„Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos rodikliai). Turimas rodiklis yrastandartizuoto pagal amži mirtingumo nuo neužkreiam lig (100 000 gyventoj) irstandartizuoto mirtingumo nuo vžio (100 000 gyventoj) 2002 metais.Standartizuotas pagal amži mirtingumas nuo neužkreiam lig yra aukšiausiasBaltarusijoje, žemiausias – Lietuvoje (žir. 7.10-4 lentel).7.10-4 lent. Standartizuotas pagal amži mirtingumas nuo neužkreiam lig(100 000 gyventoj).Šalis 2002Baltarusija 839,0Latvija 733,0Lietuva 640,0Kita vertus, standartizuotas pagal amži mirtingumas nuo vžio yra didžiausiasLietuvoje, žemiausias – Baltarusijoje (žir. 7.10-5 lentel).7.10-5 lent. Standartizuotas pagal amži mirtingumas nuo vžio (100 000gyventoj).Šalis 2002Baltarusija 143,0Latvija 156,0Lietuva 161,0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 460Gyvenimo trukm atspindi bendr gyventoj mirtingum. Ji apima vis amžiaus grupi– vaik ir paaugli, suaugusi ir senyvo amžiaus žmoni – mirtingumo model. Jiapskaiiuoja vidutinišk met kiek, kuriuos naujagimis tur nugyventi esantdabartiniam mirtingumui. Duomen baz pateikia tik 2004–2005 met rodiklius.Didžiausia tiktina vyr ir moter gyvenimo trukm yra Lietuvoje, mažiausia –Baltarusijoje (žir. 7.10-6 lentel).7.10-6 lent. Gyvenimo trukm (metais).Vyrai:Šalis 2004 2005Baltarusija 63,0 63,0Latvija 66,0 65,0Lietuva 66,0 65,0Moterys:Šalis 2004 2005Baltarusija 74,0 75,0Latvija 76,0 76,0Lietuva 78,0 77,0Tiktina sveiko gyvenimo trukm arba sveiko gyvenimo trukms rodiklis (HALE),paremtas gyvenimo trukme, taiau traukiantis ir laik, praleist esant prastai sveikatai,dar nra prieinamas PSO duomen bazje.7.10.1.3 Naujos AE regiono ir Lietuvos gyventoj sveikatos rodikli palyginimasŠiame skyriuje Ignalinos AE regiono (Visagino savivaldybs, Ignalinos rajonosavivaldybs ir Zaras rajono savivaldybs) gyventoj sveikatos rodikliai palyginami suvidutinmis Lietuvos ir visos Utenos apskrities gyventoj sveikatos rodikliais.Gyventoj mirtingumo duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento duomenbazs. Mirtingumo rodikliai yra nestandartizuoti pagal amži, todl j palyginimasleidžia tik orientaciniai vertinti savivaldybi bkl.tina pabržti, kad mirtingumo detalizavimas pagal specifines ligas (pvz., skydliauks) gali bti klaidinantis dl toki veiksni kaip vykiai ernobylio atominjeelektrinje 1986 m. Tik specialus tyrimas leist vertinti, kok poveik Ignalinos AEveikla turi aplinkini gyventoj sveikatai.Visagino savivaldyb pagal gyventoj amži yra santykinai jauna: 2008 m. dominavo20–29 ir 45–54 m amžiaus gyventojai ir j santykinai buvo daugiau negu kitose Utenosapskrities savivaldybse, o gyventoj nuo 60 iki 85 met ir vyresni buvo santykinaimažiau (7.10-7 lentel).7.10-7 lent. Gyventoj skaiius 2008 met pradžioje pagal amžiaus grupes(Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs, http://db1.stat.gov.lt/statbank).LietuvosRespublikaAmžiausgrup GyventojskaiiusUtenosapskritis% GyventojskaiiusVisaginosavivaldyb% GyventojskaiiusIgnalinos rajonosavivaldyb% GyventojskaiiusZaras rajonosavivaldyb% Gyventojskaiius0–4 153653 4,56 6690 3,88 1205 4,22 754 3,74 830 4,035–9 164108 4,87 7549 4,37 1011 3,54 891 4,42 1011 4,91%

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 461LietuvosRespublikaAmžiausgrup GyventojskaiiusUtenosapskritis% GyventojskaiiusVisaginosavivaldyb% GyventojskaiiusIgnalinos rajonosavivaldyb% GyventojskaiiusZaras rajonosavivaldyb% Gyventojskaiius10–14 199237 5,92 9615 5,57 1249 4,37 1123 5,57 1159 5,6315–19 261469 7,77 13639 7,90 2215 7,75 1489 7,39 1721 8,3620–24 273337 8,12 14728 8,53 3277 11,5 1487 7,38 1729 8,4025–29 230019 6,83 9425 5,46 2201 7,70 899 4,46 915 4,4430–34 222989 6,62 9067 5,25 1811 6,34 931 4,62 915 4,4435–39 246077 7,31 11288 6,54 1803 6,31 1219 6,05 1279 6,2140–44 251161 7,46 12881 7,46 2400 8,40 1363 6,77 1459 7,0845–49 266562 7,92 14546 8,43 3520 12,32 1468 7,29 1550 7,5350–54 214653 6,38 11758 6,81 2837 9,93 1247 6,19 1230 5,9755–59 192278 5,71 10387 6,02 1853 6,48 1252 6,21 1223 5,9460–64 157658 4,68 8412 4,87 903 3,16 1118 5,55 1113 5,4065–69 164157 4,88 9526 5,52 1008 3,53 1339 6,65 1215 5,9070–74 142750 4,24 8546 4,95 669 2,34 1302 6,46 1150 5,5875–79 116095 3,45 7157 4,15 376 1,32 1164 5,78 1020 4,9580–84 72243 2,15 4874 2,82 183 0,64 770 3,82 710 3,4585 irvyresni37911 1,13 2492 1,44 61 0,21 331 1,64 364 1,77Iš viso 3366357 100 172580 100 28582 100 20147 100 20593 100%Visagino savivaldybs bendruomen yra gana uždara, suformuota iš Ignalinos AEdarbuotoj ir j šeim. Dl to šios savivaldybs gyventoj mirtingumo lygiai yra ypadoms dl galimos didesns radiologinio poveikio tikimybs.Utenos apskrities gyventoj mirtingumo rodiklis 1000 gyventoj yra didesnis už šaliesvidurk (7.10-8 lent., 7.10-1 pav.). Visagino gyventoj mirtingumo lygis yra mažiausiasvis apskrities savivaldybi kontekste ir beveik du kartus mažesnis negu šalies vidurkis.7.10-8 lent. Mirusi skaiius 1000 gyventoj (Statistikos departamentas prie LRVyriausybs, http://db1.stat.gov.lt/statbank).1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 11,5 11,5 11,3 11,1 11,6 11,8 11,9 12,0 12,8 13,2 13,5Utenos apskritis 14,4 14,5 13,5 13,5 13,7 14,5 14,7 14,8 15,8 15,8 16,8Visagino savivaldyb 4,9 4,2 5,6 5,5 6,2 5,2 6,0 6,8 6,7 7,6 8,0Ignalinos rajono savivaldyb 19,4 19,6 19,2 17,1 17,8 21,4 20,2 19,4 22,5 19,9 22,5Zaras rajono savivaldyb 19,0 19,2 18,0 18,9 16,2 18,0 19,4 19,7 20,2 19,5 20,2

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4621000 gyventoj tenka mirusi25201510501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaUtenos apskritisVisagino savivaldybIgnalinos raj. sav.Zaras raj. sav.7.10-1 pav. Mirusi skaiius 1000 gyventoj 1997–2007 laikotarpiu.Nustatyta reikšminga – daugiau kaip 0,8 – koreliacija tarp bendrojo mirtingumo ir 65met bei vyresni gyventoj skaiiaus. Taiau pažymtina, kad Visagino gyventojbendrojo mirtingumo rodiklis tur bti mažesnis, vertinant minto amžiaus gyventojskai (7.10-2 pav.).7.10-2 pav. Koreliacija tarp bendrojo mirtingumo ir 65 met bei vyresnigyventoj skaiiaus: X – mirtingumas 100000 gyventoj; Y – 65 met ir vyresnigyventoj dalis procentais.Utenos apskrities gyventoj mirtingumas nuo piktybini navik yra didesnis už šaliesvidurk, taiau Visagino gyventoj mirtingumo rodiklis yra mažesnis už gretimsavivaldybi (7.10-9 lent., 7.10-3 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4637.10-9 lent. Mirusi dl piktybini navik (C00C97) skaiius 1000 gyventoj(Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs, http://db1.stat.gov.lt/statbank).1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 2,00 2,05 2,10 2,21 2,24 2,27 2,27 2,32 2,36 2,40 2,45Utenos apskritis 2,15 2,44 2,14 1,22 2,45 2,64 2,63 2,66 2,64 2,79 2,83Visagino savivaldyb 0,89 0,80 1,07 2,80 1,02 1,22 1,29 1,39 1,26 1,57 1,51Ignalinos rajono savivaldyb 2,47 2,53 2,37 2,66 3,39 3,81 3,09 3,30 3,65 3,45 4,02Zaras rajono savivaldyb 2,90 2,91 2,56 2,11 2,32 2,87 3,26 2,73 3,57 3,35 3,411000 gyventoj tenkamirusi dl piktybininavik4,543,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaVisagino savivaldybUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.Zaras raj. saviv.7.10-3 pav. Mirusi dl piktybini navik (C00C97) skaiius 1000 gyventoj1997–2007 laikotarpiu.11 met laikotarpyje Visagino savivaldybje nustatytas mirtingumo nuo piktybininavik padidjimas 2000 metais. Apskrities ir visos respublikos mastu stebimasmirtingumo nuo piktybini navik augimas (7.10-3 pav.).Paskutini 6 met laikotarpiu Utenos apskrities gyventoj mirtingumo nuokraujotakos sistemos lig rodiklis auga ir yra didesnis už šalies vidurk. Visaginosavivaldybs gyventoj mirtingumo rodiklis yra mažesnis lyginant su gretimomissavivaldybmis beveik visais stebjim metais (7.10-10 lent., 7.10-4 pav.).7.10-10 lent. Mirusi dl kraujotakos sistemos ligos (I00I99) skaiius 1000gyventoj (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs,http://db1.stat.gov.lt/statbank).1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 6,14 6,02 5,92 5,98 6,28 6,44 6,45 6,56 6,98 7,17 7,20Utenos apskritis 8,34 8,07 7,42 2,71 7,96 8,33 8,37 8,54 8,73 9,09 9,39Visagino savivaldyb 2,02 2,46 2,35 8,88 3,17 2,26 2,79 3,09 3,03 3,18 3,81Ignalinos rajono savivaldyb 11,7 11,9 10,8 8,34 9,87 11,6 11,8 11,3 12,4 11,5 11,9Zaras rajono savivaldyb 11,9 11,4 10,3 5,48 10,5 10,8 12,2 12,5 11,0 11,1 10,4

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4641000 gyventoj tenka mirusi dlkraujotakos sistemos ligos141210864201997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos RespublikaVisagino savivaldybZaras raj. saviv.MetaiUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.7.10-4 pav. Mirusi dl kraujotakos sistemos ligos (I00I99) skaiius 1000gyventoj 1997–2007 laikotarpiu.Kaip matyti 7.10-4 paveiksle, Visagino savivaldybs gyventoj mirtingumas nuokraujotakos sistemos lig buvo pakils 2000 m., nors kitose Utenos apskritiessavivaldybse mirtingumas tais metais buvo net sumažs.Gyventoj mirtingumas nuo kvpavimo sistemos lig Utenos apskrityje yra didesnis užšalies vidurk. Visagino savivaldybs gyventoj mirtingumas nuo ši lig yra mažesnislyginant su kitomis apskrities savivaldybmis. Išimt sudaro 2000 m. rodiklis (7.10-11lent., 7.10-5 pav.).7.10-11 lent. Mirusi dl kvpavimo sistemos ligos (J00J98) skaiius 1000gyventoj (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs,http://db1.stat.gov.lt/statbank).1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 0,43 0,45 0,41 0,45 0,42 0,47 0,47 0,47 0,51 0,50 0,58Utenos apskritis 0,69 0,75 0,56 1,26 0,68 0,64 0,78 0,78 0,84 0,81 0,89Visagino savivaldyb 0,18 0,18 0,12 3,39 0,10 0,10 0,14 0,10 0,17 0,32 0,21Ignalinos rajono savivaldyb 0,99 0,80 0,76 4,27 0,78 0,83 1,48 1,19 1,27 1,34 1,72Zaras rajono savivaldyb 0,44 0,97 0,65 2,48 0,70 0,57 0,58 1,00 1,02 1,04 1,35

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4651000 gyventoj tenka mirusi dlkvpavimo sistemos ligos4,543,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos RespublikaVisagino savivaldybZaras raj. saviv.MetaiUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.7.10-5 pav. Mirusi dl kvpavimo sistemos ligos (J00J98) skaiius 1000gyventoj 1997–2007 laikotarpiu.Kaip matyti 7.10-5 paveiksle, 2000 m. stebtas mirtingumo nuo ši lig pakilimasvisose apskrities savivaldybse. Tokio pakilimo priežastys nra ištirtos. Šaliesgyventoj mirtingumo rodiklis 2000 m. pakilo labai nežymiai.Mirtingumas nuo išorini priežas Utenos apskrityje taip pat yra didesnis už šaliesvidurk. Išimt sudaro 2000 m. (7.10-12 lent., 7.10-6 pav.). Visagino savivaldybsgyventoj mirtingumas nuo išorini priežas yra mažesnis, irgi išskyrus 2000 metus.7.10-12 lent. Mirusi dl išorini mirties priežas (V01Y89) skaiius 1000gyventoj (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs,http://db1.stat.gov.lt/statbank).1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 1,47 1,45 1,42 1,46 1,58 1,52 1,52 1,48 1,63 1,57 1,55Utenos apskritis 1,81 1,72 1,72 0,93 1,82 1,84 1,81 1,62 2,04 1,70 1,81Visagino savivaldyb 1,13 1,07 1,19 1,78 1,47 1,04, 0,94 1,01 0,98 1,08 1,16Ignalinos rajono savivaldyb 2,35 2,25 2,98 1,96 2,70 3,29 2,33 2,06 2,72 2,11 2,06Zaras rajono savivaldyb 1,81 2,19 2,16 1,46 1,84 2,47 1,97 2,05 2,78 2,13 2,50

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4661000 gyventoj tenka mirusi dlišorini mirties priežas3,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaUtenos apskritisVisagino savivaldybIgnalinos raj. saviv.Zaras raj. saviv.7.10-6 pav. Mirusi dl išorini mirties priežas (V01Y89) skaiius 1000gyventoj 1997–2007 laikotarpiu.7.10.2 Poveikio visuomens sveikatai vertinimas7.10.2.1 Neradiologinis poveikisPagrindin neradiologin rizika gyventoj sveikataiPlanuojama kin veikla bus vykdoma IAE pramoninje teritorijoje ir esamos 3 kmspindulio IAE sanitarins apsaugos zonos ribose. Minimalus atstumas nuo planuojamosnaujos AE iki dabartins sanitarins apsaugos zonos ribos yra apie 1,5–2 km.Dabartinje IAE sanitarins apsaugos zonoje nra nuolatini gyventoj, taip patapribota kin veikla. Planuojama kin veikla bus vystoma toli nuo nuolatinigyventoj.Potencialus prast (neradiologins kilms) pavojing veiksni visuomens sveikataivertinimas pateiktas toliau esaniose lentelse. 7.10-13 lentelje pateikta statyb etaporizika, 7.10-14 lentelje – eksploatavimo etapo rizika.

7.10-13 lent. Statyb etapo rizika (trukm 5–7 metai).Teigiami (+);Sveikatai takneigiami (-); Mastasdarantys veiksniainedideli (0)1. Elgesio irgyvenimo bdoveiksniai(maitinimosiproiai, alkoholiovartojimas,kymas,narkotini irpsichotropinimedžiagvartojimas,saugus seksas,kita)2. Fizinsaplinkos veiksniaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 467Komentarai0 Šalies Nedideltaka šalies alkoholio suvartojimui.- RegioninisIš kit vietovi atvykstantys statybininkai, bdamiatskirti nuo šeim, gali padidinti alkoholio suvartojimregione.2.1. Oro kokyb 0 Šalies Šalies oro užterštumo lygiai beveik nebus paveikti.2.2. Vandenskokyb- RegioninisStatyb dulks, suvirinimo dmai, transportoišmetamosios dujos. Transporto išmetamosios dujos,galinios paveikti šalia keli esanias gyvenvietes,nurodytos skyriuje 7.10.2.10 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies vandens kokybei.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminiam geriamajamvandeniui, nes statybose naudojam chemikalkonteineriai bus tinkamai izoliuoti, taip apsaugantpožemin vanden nuo užteršimo jiems išsiliejus.Laukiamas minimalus poveikis paviršiniam vandeniuil buitini nuotek išleidimo ir lietaus vandensnuvedimo. Planuojamas mechaninis ir biologinisnuotek valymas bei paviršini nuotek valymas nuonaftos. Nuotek kiekis, užterštumo lygis paviršiniamsvandenims detaliau aprašyti skyriuje 7.1.Geriamojo vandens kiekis ir kokyb aprašyti skyriuje7.1.2.3. Maisto kokyb 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies maisto kokybei0 RegioninisPadids eismas ir transporto išmetam duj kiekis,taip pat užterštas lietaus vanduo netoli keli tursnedidels neigiamos takos netoli keli augantiemspasliams. Kaimynini ežer ir upi žuv kokybnepablogs dl nuotek ir paviršini nuotek valymo.2.4. Dirvožemis 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies dirvai0 RegioninisŽems darbai (kasinjimas) sudarys 1 400 000 m 3 , ožems darbai su užpildymo medžiagomis sudarys 1300 000 m 3 . Užpildymo medžiagos nebus užterštos,todl nenumatoma jokios žalos dirvai. Galimo dirvosužterštumo iš statybose naudojam chemikaltalpykl bus išvengta užtikrinant tinkam talpyklsandarinim ir apsaug nuo nutekjimo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 468Teigiami (+);Sveikatai takneigiami (-); Mastasdarantys veiksniainedideli (0)Komentarai2.7. Triukšmas 0 Šalies Nebus nutiesta joki specifini keli tarp AE statybosvietos ir tolim šalies region, todl triukšmas sudarysminimal pavoj šalies mastu.- RegioninisEsantys keliai gali bti atnaujinti ar išplsti.Transporto pagausjimas gali padidinti triukšmo lygprie kelisikrusiose gyvenvietse. Triukšmovertinimas pateiktas skyriuje 7.10.2.1.2.8. Nam slygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis nam slygoms šaliesmastu.darbinus didel skai darbinink iš tolim vietovi,aplinkinse vietovse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.Statybininkams apgyvendinti gali neužtekti but, tokiuatveju reiks pastatyti tam tikr skai laikingyvenam nam.2.9. Saugumas 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2.10. Susisiekimopriemons2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliektvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis+ RegioninisRegioninisTransporto pagausjimas ir didels mašinos galipadidinti keli avarij ir sužeidim skai.0 Jau rengtas susisiekimo tinklas.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomos joks kitas teritorinisplanavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijoje,taigi j supanios žems paskirtis nebus pakeista.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis0 RegioninisPopierius, stiklas, pakavimo atliekos, metalo laužas,elektros prietais laužas, panaudotos padangos,nebepataisomai suged automobiliai, nuoteknuosdos ir betono nuosdos bus utilizuoti vietinseleidim perdirbti atliekas turiniose monse.Atliek kiekis, atsirasiantis per statybas, aprašytasskyriuje 6.0 Šalies Statybos pareikalaus elektros energijos, tai padidinselektros energijos suvartojim šalies mastu.0 RegioninisGalimas prijungimas prie esamo tinklo. Numatomaselektros energijos suvartojimo padidjimas regionomastu.2.14. Avarij rizika 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2. 15. Pasyvuskymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. Kultrosvertybs- RegioninisraraGali padaugti nelaiming eismo vyki keliuose irstatyb aikštelje. Dažniausiai juos bus trauktidarbininkai ir vietovs šalia keli.Nenumatomas poveikis kultros vertybms arsaugomoms teritorijoms, kadangi statybos vyksdabartins IAE teritorijoje. (Skyrius 7.8.)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 469Teigiami (+);Sveikatai takneigiami (-); Mastasdarantys veiksniainedideli (0)Komentarai3.2. Diskriminacija ra Statybos neturi joki diskriminuojan element.3.3. Nuosavyb ra Nauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomas joks poveikis nuosavybei.3.4. Pajamos 0 Šalies NAE statyba darys teigiama poveik pajamomis,gaunamoms iš mokes. Taip pat dalis elektrosenergijos bus parduodama užsienio šalims. Vis taidarys didel teigiam poveik šalies pajamoms.3.5. Mokslogalimybs3.6. Užimtumas,darbo jgos rinka,verslo galimybs.3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis+ RegioninisraTikimasi regiono pajam padidjimo, kadangi padidspreki ir paslaug paradavimai.Nenumatomas joks poveikis mokslo galimybms. Jaurengtas mokymo tinklas. Nenumatomas statybininkšeim, galin reikalauti mokslo staig, atsiklimas.0 Šalies Tikimasi minimalaus darbo jgos rinkos padidjimošalies mastu.+ RegioninisStatybose bus darbinta maždaug 3 500 žmoni. Tailaikinai išvystys regiono darbo jgos rinkos rodikl,kadangi tam tikras skaiius statybinink buspasamdyta iš vietins darbo jgos rinkos. Taigi,laukiamas teigiamas poveikis darbo lygiui ir nedarbosumažjimui (smulkiau aprašyta skyriuje 7.9.1.2).0 Šalies Numatomas minimalus poveikis nusikalstamumuišalies mastu.- RegioninisraJei didelis skaiius statybinink atvyks iš tolimregion, tai gali pabloginti nusikalstamumo padregione. To priežastimi gali bti socialin atskirtis,susijusi su darbinink nutolimu nuo šeim.Laisvalaikio ir poilsio slygos išliks nepakitusios.3.9. Judjimas ra Statyb darbai nedarys takos judjimo laisvei.3.10. Socialinapsauga (socialiniskontaktas ir gerov)3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultrinis kontaktasraraStatybos yra laikina veikla, todl numatomas tikminimalus poveikis socialiniam saugumui.Statybos yra laikina veikla, todl numatomas tikminimalus poveikis visuomeniškumui.3.12. Migracija 0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.3.13. Šeimossudtis4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai,fiziniai,- RegioninisraPateikiamikitameskyriujeGali bti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruot tam tikras skaiius statyb specialist iš kitšali. Žmoni, susijusi su IAE eksploatavimu ireksploatavimo nutraukimu, emigracijos aspektaivertinti specialioje valstybinje pirmojo ir antrojo IAEblok eksploatavimo nutraukimo programoje(Valstybs žinios 2005, Nr. 17-536).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 470Teigiami (+);Sveikatai takneigiami (-); Mastasdarantys veiksniainedideli (0)biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. Estetinisvaizdas5.2. Supratingumas ra5.3. Sugebjimasišlaikyti situacij5.4.Reikšmingumas5.5. Galimikonfliktai6. Socialins irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,stinumas,našumas,apsauga,naudingumas,kokyb, pagalbossau technika)Komentarai0 Nauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomas joks poveikis estetiniamvaizdui. Naujos AE poveikis landšaftui vertintasskyriuje 7.7.ra+ Naujos AE statyba yra reikšminga visos šalies irregiono ekonomikai.0 Nauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais.0 Esamo socialini ir sveikatos paslaug tinklo pakaksstatyb laikotarpiu. Artimiausios staigos:• Visagino Pirmins sveikatos priežiros centras,Taikos prospektas 15 LT-31139;• „Ambulansas“ – Visagino greitosios medicinospagalbos skyrius, Taikos prospektas 15 LT-31139;• Visagino ligonin, Taikos prospektas 15 LT-31107.7.10-14 lent. AE eksploatavimo etapo rizika (trukm – 60 met).Sveikatai takdarantys veiksniai1. Elgesio irgyvenimo bdoveiksniai(maitinimosiproiai, alkoholiovartojimas,kymas,narkotini irpsichotropinimedžiagvartojimas, saugusseksas, kita)Teigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKomentarai+ Šalies Elektros energijos gamybos padidjimas ir dl tosumažjusi elektros energijos bei plataus vartojimopreki kaina padidins prieig prie kokybišk platausvartojimo preki ir paslaug.+ RegioninisGeresns darbo perspektyvos pagerins socialinpad, sumažins socialin atskirt ir narkotinimedžiag bei alkoholio vartojim, su slyga, jogdabartins IAE darbuotojai nra diskriminuojamijiems sidarbinant NAE.

Sveikatai takdarantys veiksniai2. Fizins aplinkosveiksniai2.1. Oro kokyb2.2. Vandens kokyb2.3. Maisto kokyb2.4. DirvožemisTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 471Komentarai+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro naudojimas sumažins oroužterštum ir su juo susijusias ligas.- RegioninisKaršto vandens ir garo katilini, transporto ir kitospramonins teršalai bus išmesti aplinkos or.Kadangi pagrindins or teršianios medžiagos busišmetamos toli nuo artimiausi gyvenvie, aplinkuiesaniose prie kelio išsidiusiose gyvenvietseoro užterštumas neviršys leistinos normos. Kitameskyrelyje žemiau pateikiami teršal išmetim kiekiaiir j poveikis aplinkos oro kokybei.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemio ir žems gelmi tarš ir pagerinsgruntinio vandens kokyb.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminio geriamovandens kokybei. Galimos žems gelmi taršos išstatybose naudojam chemikal talpykl busišvengta užtikrinant tinkam talpykl sandarinim irapsaug nuo nutekjimo.Geriamas vanduo bus naudojamas buitinmsreikmms, technologiniams procesams ir remontmetu. Vanduo bus tiekiamas iš Visaginosavivaldybs vandentiekio tinkl. Aušinimo irtechninis vanduo bus tiekiamas iš Drkši ežero.Vandens sunaudojimas detaliai aprašytas skyriuje7.1.Nuotekos bus nukreipiamas Visagino nuotekvalymo renginius, išvalytas – Skripk, po to – Drkši ežer. Nuotek valymas, išleidimas ir južterštumas aprašyti skyriuje 7.1.Lietaus ir pramoninis vanduo po vietinio valymo busišleistas Drkši ežer, kaip nurodyta skyriuje 7.1.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemio ir oro tarš, nuoding medžiag kiekpasliuose ar vaisiuose ir daržovse.+ RegioninisDrkši ežero žuv užterštumas nepakils, lyginantsu esama padtimi (žr. skyri 7.1.)+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro sunaudojimas sumažinsdirvožemio užterštum.0 RegioninisGalimos dirvožemio taršos iš statybose naudojamchemikal talpykl bus išvengta užtikrinant tinkamtalpykl sandarinim ir apsaug nuo nutekjimo.2.7. Triukšmas 0 Šalies Nenumatomas joks triukšmas šalies mastu.- RegioninisIAE nra triukšminga pramons šaka: dažniausiaitriukšm kelianios mašinos ir rengimai yra pastatviduje.Išorje, ant stog ar sien sumontuotos ventiliacijossistemos nepadidins triukšmo lygio artimiausiosegyvenvietse dl esamo nemažo atstumo irpakankamai žemo skleidžiamo triukšmo lygio.Nenumatoma, kad naujos AE eksploatavimaspadidins transporto sraut, jeigu IAE bus išmontuota

Sveikatai takdarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 472Komentaraiiki naujos AE eksploatavimo pradžios. Jeiišmontavimo darbai nebus užbaigti, tam tikraislaikotarpiais galimas transporto srauto ir triukšmopadidjimas.2.8. Nam slygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis nam slygoms.2.9. Saugumas2.10. Susisiekimopriemons2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliektvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis2.14. Avarij rizika+ Regioninisdarbinus didel skai darbinink iš tolim vietovi,aplinkinse vietovse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.+ Avarijos, išoriniai ir vidiniai vykiai, skaitant irterorizm, gali kelti grsm saugiai AEeksploatacijai. Taiau galimas avarijas bei vidaus ir(ar) išors grsmes atsižvelgiama elektrins projekte(žr. 5 ir 10 skyrius). Numatoma, jog AE sauga busužtikrinama diegiant pažangiausias fizins,branduolins ir radiacins saugos priemones.0 Susisiekimo tinklas jau yra rengtas.0 Šalies Be statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAEteritorijoje, taigi j supanios žem paskirtis nebuspakeista.0 Šalies Neradioaktyvi atliek ršys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. Neradioaktyvi atliek tvarkymas darys tikminimalitak šalies mastu, kadangi jos buslaidojamos arba perdirbamos regiono atliektvarkymo sistemoje.Radioaktyvi atliek susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 RegioninisNeradioaktyvi atliek ršys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. 6 skyriuje aprašomos vairi rši atliekos irkiekiai. Atliekos bus laidojamos arba perdirbamosregiono atliek tvarkymo sistemoje. Pavojingosatliekos bus pristatomos šalies sistem.Radioaktyvi atliek susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 Šalies Elektros energijos tinklas jau nutiestas dabartinsAE statyb metu.+ RegioninisBus nutiesti tam tikri kabeliai ar linijos,sujungsianios nauj AE su esamu tinklu.Naujos AE veikimui reiks elektros energijos,gamtini duj, dyzelinio ir branduolinio kuro.Energijos šaltiniai ir metiniai kiekiai aprašyti 1skyriuje.0 Šalies Neigiama taka neradiologinms avarijoms šaliesmastu vargiai manoma.- RegioninisGalimos mažos neradiologins avarijos, susijusiossu technologinmis problemomis, valymo rengini,rangos ir mašin gedimais, gaisrais ar sprogimais.Nenumatomas negatyvus neradiologini avarijpoveikis žmoni sveikatai, išskyrus transportoavarijas, kadangi artimiausi gyventojai yra už ne

Sveikatai takdarantys veiksniai2.15. Pasyvuskymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. KultrosvertybsTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)raraMastasmažiau kaip 2 km.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 473KomentaraiNauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomas joks poveikis esamomskultros vertybms ir kitiems objektams.3.2. Diskriminacija ra Statybos neturi joki diskriminuojan element.3.3. Nuosavyb3.4. Pajamos3.5. Mokslogalimybs3.6. Užimtumas,darbo jgos rinka,verslo galimybs3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis3.9. Judjimas3.10. Socialinapsauga (socialiniskontaktas ir gerov)3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultrinis kontaktas3.12. MigracijaraNauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomas joks poveikisnuosavybei.0 Šalies Numatomas bendrojo vidaus produkto (BVP)padidjimas šalies mastu.+ RegioninisraNumatomas BVP padidjimas regiono mastu.Mokymo tinklas jau yra. darbinus darbuotojus išužsienio, gali prireikti pajgum mokyti užsienievaikus.+ Šalies Tikimasi minimalaus darbo jgos rinkos padidjimošalies mastu.+ RegioninisNauja AE darbins maždaug 500 žmoni. Padidsšios grups pajamos. Padidjusios pajamos pakelsšio reginio pajam rodikl.0 Šalies Nenumatomas nusikalstamumo padidjimas šaliesmastu.+ RegioninisraraPadidjus socialinei apsaugai, regione turpagerti nusikalstamumo situacija, nebent vietiniamsgyventojams nra suteikiamos geros darbogalimybs.ra planuojamos laisvalaikio ar poilsioinfrastrukt statybos. Nauja AE bus pastatytadabartins IAE teritorijos ribose, todl nenumatomasjoks poveikis esamam tinklui.Planuojama kin veikla nedarys takos judjimolaisvei.0 Nenumatomas joks poveikis šalies mastu.raDarbai neturs jokios takos šiems aspektams.0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.0 RegioninisGali bti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruot tam tikras skaiius branduolinsenergetikos specialist iš kit šali. Didelis tokispecialist skaiius nenumatomas, kadangi yra

Sveikatai takdarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)3.13. Šeimos sudtis ra4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai, fiziniai,biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. EstetinisvaizdasPateikiamikitameskyriuje5.2. Supratingumas ra5.3. Sugebjimasišlaikyti situacijMastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 474Komentaraipakankamai vietini specialist, turinkompetencijos eksploatuoti AE.0 Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijos ribose. NaujosAE poveikis landšaftui vertintas skyriuje 7.7.ra5.4. Reikšmingumas + Nauja AE yra reikšminga visos šalies ekonomikai.5.5. Galimi konfliktai6. Socialins irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,stinumas,našumas, apsauga,naudingumas,kokyb, pagalbossau technika)0 Nauja AE bus pastatyta dabartins IAE teritorijosribose, todl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais, išskyrus interes grupes, pasisakaniasprieš atomin energij.0 Socialini ir sveikatos paslaug tinklas jau yra, jopakaks NAE.Kaip matyti iš aukšiau pateikt lenteli, kai kuri rizika gali bti vertinta kiekybiškai,kita – kokybiškai. Ta, kuri galima vertinti detaliau, yra susijusi su išmatuojamaaplinkos tarša, pvz.:Oro tarša;Triukšmas.Pagrindin neradiologin profesin rizikaKaip reikalauja Lietuvos visuomens sveikatos vertinimo teiss aktai, tarp j LietuvosRespublikos visuomens sveikatos priežiros statymas (Valstybs žinios, 2002, Nr. 56-2225), Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statyme nenumatytpoveikio visuomens sveikatai vertinimo atvej ir vertinimo atlikimo tvarka (Valstybsžinios, 2004, Nr. 109-4091) ir Poveikio visuomens sveikatai vertinimo metodiniainurodymai (Valstybs žinios, 2004, Nr. 106-3947), Poveikio visuomens sveikataiataskaitoje bus išnagrinta profesin rizika, kurios vertinimas yra darbdavioatsakomyb.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 475Toliau esanioje 7.10-15 lentelje nurodomi pagrindiniai neradiologiniai profesinsrizikos veiksniai naujos AE statybos metu.7.10-15 lent. Pagrindin statybos etapo profesin rizika.Rizikos veiksnysNepatogi kno padtis dirbant dl darboaplinkos ir daugkartini judesiJudjimas per užtvaras, judjimas slidžiais,nelygiais paviršiais netoli aštri kraštInstrument ir medžiag pristatymasJudjimas aukštais ir nepatvariais paviršiaisValymas aukšto slgio renginiaisLaikom daikt ar medžiag kritimasBlizginimas, lyginimasDarbas prastai apšviestoje vietojeJudjimas vietose, kur gausus mašin, kitotransporto eismasKasimo darbaiDarbas šalia aštri objekt, armatros,konstrukcij metalini dali ir panašiaiPavojus susižeistiPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautinarius, susižeisti delnus, nugarPavojus iš aukštai nukristiDulki, triukšmo, susižeidimo, aki uždegimopavojusSutraiškymo, prispaudimo, nukritimo pavojusDulks, vibracija, triukšmas ir daugkartiniaijudesiaiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiPavojus susižeistiPavojus nukristi, pasitemptiPavojus susižeisti ar sidurtiDarbas nuotek šuliniuose ar izoliuotose vietose Pavojus uždusti, užsikrsti mikrobaisDarbas šalia elektros linij ir instaliacijDarbas šalikelse ar keliuose ir gatvse sugausiu eismuDarbas šiltose patalpose ar laukeKontaktas su betonu, cementu, kalkmis, klijais,dažais, lakais, tirpikliais ir kitais chemikalaisSunkvežimi ir mašin vairavimasChemini medžiag ir duj laikymasPjovimas deguonimiElektros smgio pavojusPavojus susižeisti, patekti nelaimingusatsitikimusKaršio smgio pavojusPavojus pakenkti odai, apsinuodytiAvarij ir susižeidim pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus nusideginti ir apsinuodyti dmaisBetono bei kit statybini medžiag pjovimas,gržimas ir šlifavimasSuvirinimaslimo rangos naudojimasKilnojam pjovimo, gržimo, perforavimorengini naudojimasAtsakomyb, darbo intensyvumasDulks, šiluminis poveikis, galimi sužeidimai,vibracijaElektros smgio, nudegimo, apsinuodijimosuvirinimo dmais pavojus, ultravioletini,infraraudon spinduli radiacijaPavojus susižeistiTriukšmas, vibracija, pavojus susižeistiStresasIšvardint pavoj bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisykli irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesins rizikos vertinimas busatliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesins rizikos vertinimo nuostatais(Valstybs žinios, 2003, Nr. 100-4504).Pagrindiniai neradiologiniai profesins rizikos veiksniai naujos AE eksploatavimo metupateikti 7.10-16 lentelje.

7.10-16 lent. Pagrindin eksploatavimo etapo profesin rizika.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 476Rizikos veiksnysAtsakomyb, darbo intensyvumasNeergonomiška kno padtis dirbantInstrument ir medžiag pristatymasDarbas dideliame aukštyjeDarbas prastai apšviestoje vietojeJudjimas vietose, kur gausus mašin, kitotransporto eismasDarbas šalia elektros linij ir instaliacijChemini medžiag ir duj laikymasChemini medžiag naudojimaslimo rangos naudojimasDarbas kompiuteriuStresasPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautinarius, susižeisti delnus, nugarPavojus nukristi, susižeistiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiPavojus susižeistiElektros smgio pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus apsinuodyti, nusideginti cheminmismedžiagomis, galimas darbo vietos oroužterštumasPavojus susižeistiRegos, sveikatos sutrikim dl sdimo darbopavojusIšvardint pavoj bus išvengta, laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisykli irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesins rizikos vertinimas busatliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesins rizikos vertinimo nuostatais.Pagrindins naujos AE statybos metu naudojamos chemins medžiagos ir j keliamarizika sveikatai yra pateikta 7.10-17 lentelje. Chemins medžiagos naudojamoslaikantis chemini medžiag saugumo duomen lapo nurodym, taip sumažinama rizikadarbuotojams. Chemini medžiag kiekiai ir naudojimas smulkiai aprašyti 1 skyriuje.Išvardint pavoj bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisykli irnaudojant apsisaugojimo priemones.Naujos AE statyboje naudojam chemini medžiag atliekos surenkamos irsutvarkomos, kad nekelt grsms visuomens sveikatai. Chemini medžiag atliekossmulkiai aprašytos 6 skyriuje.7.10-17 lent. Pagrindins naujoje AE naudojamos chemins medžiagos ir galimas pavojus darbuotojams.CheminmedžiagaBoro rgštis(suslgtovandensreaktoriuje)HidrazinasPavojus sveikataikvpus: sudirginama kvpavimo tak gleivin. Gali bti absorbuota iš gleivins irapnuodyti nerv ir kitas sistemas. Nurijus: simptomai panašs pasireiškianiusnurijus. Patekus ant odos: sudirginama oda. Patekus ant odos per pažeist arnudegint od. Simptomai panašs pasireiškianius kvpus ir nurijus. Patekus akis: akys sudirginamos, parausta ir skauda. Esant ilgalaikiam kontaktui:ilgalaikis kontaktas sukelia svorio mažjim, vmim, viduriavim, odos brim,traukulius ir anemij. Lengviausiai pažeidžiamos kepenys ir ypa inkstai.Galimas stiprus poveikis sveikatai:Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), prarijus. Pavojingas patekus antodos (griaužia), patekus akis (dirgina), kvpus. kvpus, galimas stipruskvpavimo tak sudirginimas. Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Medžiaga nuodinga kraujui, inkstams, plauiams, nerv sistemai, gleivinei.Kancerogenin medžiaga.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 477CheminmedžiagaPavojus sveikataiAmoniakasLiiohidroksidasH 2 SO 4Amoniakas yra labai šarmingas ir graužia visus kno audinius.kvpus: graužia. Ypa pavojingas gleivins ir viršutini kvpavimo takaudiniams. Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stipri burnos, gerkls irskrandžio nudegim ir sukelti mirt. Patekus ant odos: odos kontaktas sušarminmis medžiagomis gali sukelti skausm, paraudim, smark sudirginimar stipri nudegim. Gali bti absorbuotas per od ir sukelti somatini poveiki.Patekus akis: graužia. Gali sukelti miglot regjim, aki paraudim, smarkiusaudini nudegimus ir aki pažeidimus. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis arpakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatit. Ilgalaikis ar pakartotinaskontaktas gali pažeisti akis, kepenis, inkstus ar plauius.Galimas stiprus poveikis sveikatai:Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), akis (dirgina), prarijus, kvpus.Pavojingas patekus akis (graužia). Dulkikvpimas sudirgina skrand iržarnyn arba kvpavimo takus, bdingas deginimas, iaudjimas ir kosjimas.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Pavojingas prarijus, kvpus. Medžiaga gali bti nuodinga inkstams,virškinamajam traktui ir žarnynui, viršutiniams kvpavimo takams, odai, akims,centrinei nerv sistemai (CNS).Galimas stiprus poveikis sveikatai:Gali nepagydomai pažeisti ak. Dirgina ir degina akis. Oda: stipriai dirgina irdegina od. Nurijus: degina virškinam trakt ir žarnyn. kvpus: gali stipriaisudirginti kvpavimo takus. Sukelia kvpavimo tak cheminius nudegimus.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatit. Ilgalaikis arpakartotinis kvpimas gali sukelti nosies kraujavim, kongestij, krtinsskausmus ir bronchit. Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su akimis gali sukeltikonjunktyvit.NaOH (50 %) kvpus: stiprus dirgiklis. Priklausomai nuo kvpto dulki ar gar kiekio, poveikisskiriasi nuo švelnaus dirginimo iki rimto viršutini kvpavimo tak pažeidimo.Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stipri burnos, gerkls ir skrandžio nudegim.Patekus ant odos: graužia. Patekus ant odos gali sudirginti ar smarkiai nudegintiod, patekus didesniam kiekiui, gali likti randai. Patekus akis: graužia. Dirginaakis, patekus didesniam kiekiui, gali nudeginti akis, tai gali lemti ilgalaik regjimopablogjim, net aklum. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis kontaktas suskiestais tirpalais ar dulkmis naikina audinius.NaOH (10-30%) (20 %)Tepalinalyva(tiktina)Oro taršaPoveikis toks pat, kaip aprašyta anksiau. Mažesn koncentracija keliamenkesn žal sveikatai.mi ir ltin žala sveikatai. kvpus: gali sukelti anestezij, galvos skausmus,svaigul, pykinim, dirginti viršutinius kvpavimo takus. Oda: gali išdžiovinti ir(arba) sudirginti od. Akys: gali sudirginti, sukelti paraudim ir ašarojim. Nurijus:gali sudirginti, sukelti pykinim, vmim ir viduriavim. kvpimo pavojus: prarijusgali patekti kvpavimo sistem.Pagrindins statybos etapo metu aplinkos or teršianios medžiagos yra:Anglies monoksidas;Azoto oksidai;Sieros dioksidas;Kietosios dalels;Anglies dioksidas.Apytiksliai NAE statyb etapo laikotarpio metiniai mobili šaltini (transportopriemoni) išmetam aplinkos or teršian medžiag kiekiai yra pateikti 7.10-18

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 478lentelje. Šioje lentelje yra pateikti suminiai naujos AE ir dabartins IAEeksploatavimo nutraukomo mobil šaltini išmetam aplinkos or teršian medžiagkiekiai.7.10-18 lent. Metinis statyb etapo laikotarpio mobili šaltini išmetam aplinkosor teršian medžiag kiekis, ton per metus.NAE statybos irIAE eksploatavimonutraukimotransportopriemons (mobilsšaltiniai)CO NO x SO 2KietosiosdalelsCO 297,8 30,3 0,11 0,55 3 549Statyb metu daug dulki atsiranda dl statyb, dirvožemio pervežimo ir iškrovimo,eismo ir kai kuri kit veikl, pvz., betono maišymo. Paprastai dulki kiekis nradidelis, taigi poveikis bus tik vietinis ir dulks neturs jokios takos oro kokybei užstatyb aikštels rib.Pagrindiniai aplinkos or teršian medžiag šaltiniai AE eksploatavimo metu yratransporto priemons, šilumin ir garo katilins, atsarginiai dyzeliniai generatoriai.Numatomi eksploatavimo laikotarpio metiniai transporto priemoni išmetam aplinkosor teršian medžiag kiekiai yra pateikti 7.10-19 lentelje. 7.10-19 lentelje yrapateikti suminiai naujos AE eksploatavimo ir dabartins IAE eksploatavimonutraukomo mobil šaltini išmetam aplinkos or teršian medžiag kiekiai. Dulkesdažniausiai sukelia transportas, jos neturi jokio svarbaus poveikio.7.10-19 lent. Metinis eksploatavimo etapo mobil šaltini išmetam aplinkos orteršian medžiag kiekis, ton per metus.NAE eksploatavimoir IAEeksploatavimonutraukimotransportopriemons (mobilsšaltiniai)CO NO x SO 2KietosiosdalelsCO 243,6 13,6 0,05 0,25 1 593Metiniai garo katilins, šilumins katilins ir rezervini dyzelini generatori išmetamaplinkos or teršian medžiag kiekiai skirtingais laikotarpiais pateikti 7.10-20lentelje. Btina paminti, jog naujai AE tenka tik maža dalis šilumins katilinspagamintos energijos, todl šilumins katilins išmetamos aplinkos or teršianiosmedžiagos negali bti priskiriamos AE išmetimams.7.10-20 lent. Metinis stacionari šaltini (garo katilins, šilumins katilins irdyzelini generatori) išmetam aplinkos or teršian medžiag kiekiai vairiaiseksploatavimo laikotarpiais, tonos/metai.Teršalas Garo katilin Šilumin katilinDyzeliniaigeneratoriai2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->SO 2 0 0 0 0 0,2NO x 16 33 39 116 1

Teršalas Garo katilin Šilumin katilinKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 479Dyzeliniaigeneratoriai2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->CO 6 12 14 41CO 2 21 300 44 620 524 500 157 046 500Kietosios dalels 0 0 0 0 0,5Kaip matyti iš 7.10-18, 7.10-19 ir 7.10-20 lenteli, planuojamos kins veiklos aplinkosor teršian medžiag išmetimai bus nedideli. Visagino savivaldybs mastu jiepadids maždaug 9 %, o šalies mastu padidjimas sudarys tik procento dalis.Apibendrinant galima konstatuoti, kad atsižvelgiant šalies ir regiono mastu suplanuotveiksm sumažinti oro tarš dl deginamo iškastinio kuro svarb, planuojamos kinsveiklos išmetimai or bus nežyms.TriukšmasNaujos AE statyba užtruks apytiksliai 5–7 metus. Vykstant statybos darbams, vietinjeteritorijoje galimas triukšmo padidjimas. Toks triukšmo poveikis, prastas bet kokiemsstatybos darbams, priimtinas tik naujos AE teritorijoje, kurioje nra nuolatinigyventoj. Kadangi statyb mašinos dirba su pertraukomis, o j ršys kintapriklausomai nuo projekto etapo, statyb metu triukšmo lygis kis. Taiau, kadangiartimiausi gyvenamieji namai yra nutol bent 2 kilometr atstumu nuo naujos AEstatybos vietos, tikimasi, jog statyb triukšmas retai teviršys norm.Pagrindiniai statyb etapo triukšmo šaltiniai yra statybos mašinos ir eismas. Statybmašin keliamo triukšmo stiprumas gali kisti sekaniai:Pneumatiniai renginiai – 115 dBA;Metaliniai renginiai – 105 dBA;Elektriniai varikliai – 85 dBA;Oro kompresoriai – 105 dBA.Numatomas eismo mašin triukšmo lygis statyb metu nurodytas 7.10-8 ir 7.10-9paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemlapiuose esanias spalvas pateikti7.10-7 paveiksle.7.10-7 pav. Spalvos ir atitinkami triukšmo lygiai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4807.10-8 pav. Triukšmo žemlapis 1-oje aikštelje statyb metu.7.10-9 pav. Triukšmo žemlapis 2-oje aikštelje statyb metu.Pagrindiniai triukšmo šaltiniai AE eksploatavimo metu yra ventiliacijos ranga,atsarginiai dyzeliniai generatoriai, turbinos ir eismas. rangos keliamo triukšmostiprumas gali kisti kaip parodyta:Elektros generatoriai – 90 dBA;Ventiliatoriai – 100 dBA;Turbogeneratoriai – 92 dBA (jie bus rengti pastato viduje su garso izoliacija).AE eksploatavimo metu lauke girdimas tik nenutrkstantis tylus žimas. Triukšmlengvai nuslopina kiti šaltiniai, pavyzdžiui, vjas. Jei naujoje elektrinje bus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 481naudojamas suslgto vandens reaktorius, gar grandin turs apsauginius vožtuvus,kurie bus tikrinami per kasmetin apži. Patikros metu, vožtuvai išleidžia aukštoslgio garus ir garsus, bei trump gars, kuris bus aukštesnis už prast triukšmo lygelektrins teritorijoje. Jei NAE aušinimui bus naudojami aušinimo bokštai, jie taip patkels tam tikr triukšm. Natralios cirkuliacijos šlapio aušinimo bokštuose, kurie btinkamiausias sprendimas pasirenkant NAE aušinimo sprendim. triukšmas susidaro dlkrentanio vandens bokšto viduje.Numatomas eismo ir rangos keliamas triukšmas eksploatavimo metu, skaitant irnatralios cirkuliacijos aušinimo bokštus, parodytas 7.10-10 ir 7.10-11 paveiksluose.Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemlapiuose esanias spalvas pateikti 7.10-7paveiksle.1 km7.10-10 pav. Triukšmo žemlapis 1-oje aikštelje eksploatavimo metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4827.10-11 pav. Triukšmo žemlapis 2-oje aikštelje eksploatavimo metu.Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (Valstybs žinios, 2007, Nr. 75-2990) reikalauja,kad triukšmo lygis neviršyt 7.10-21 lentelje nustatyt norm.7.10-21 lent. Triukšmo ribos reikšms (HN 33:2007).Infrastruktra007 Tiesiogingyvenam irvisuomeninipastat aplinkaEkvivalentiškastriukšmo lygis,dBA656055Maksimalus triukšmolygis, dBA706560Paros Tinkami triukšmo lygiai žymtimetas,valanda L av L 6-18 L 18-22 L 22-66–1818–2222–665 66 61 55Kaip matyti iš anksiau pateikt žemlapi, statyb (skaitant transport) triukšmasneviršys 55 dBA (nakties metu miesto rajonuose) 80–100 m atstumu nuo kelio centro.Maždaug 850 m atstumu nuo statyb vietos centro esanioje valdymo vietoje triukšmasneviršija 55 dBA.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 483Valdymo (skaitant transport) triukšmas neviršys 55 dBA (nakties metu miestorajonuose) 30–40 m atstumu nuo kelio centro. Maždaug 250-300 m atstumu nuovaldymo vietos centro esanioje valdymo vietoje triukšmas neviršija 55 dBA.Žinoma, veikimo etapo metu statybos ar pervežimo darbai nevyks nakt, taigi padidintotriukšmo zonos nebus tokios didels, kaip nurodyta anksiau.Triukšmas gali sukelti klausos sutrikim, trikdyti bendravim, mieg, sukelti širdies irkraujagysli bei psichini, psichofiziologini poveiki, sumažinti darbingum irišprovokuoti nepasitenkinim, bei socialinio elgesio pokyius. Pagrindin socialinklausos sutrikimo pasekm – negaljimas suprasti šnekos normaliomis slygomis, tailaikoma rimtu socialiniu trkumu.Klausos sutrikimai dažniausiai apriboti darbo aplinkos. Nepramoninis triukšmasvadinamas bendruomens triukšmu, taip pat žinomas kaip aplinkos, gyvenam rajonar nam triukšmas.Didžiajai daliai žmoni, buvimas aukštesnio nei prasto 70 dB triukšme vis gyvenim,nesukels klausos sutrikim. Suaugusio žmogaus ausis gali toleruoti retkariaispasitaikant iki 140 dB stiprumo triukšm, taiau vaikams maksimalus triukšmostiprumas negali viršyti 120 dB. (PSO, Profesinis ir bendruomens triukšmas)Pagrindiniai su triukšmu susij sveikatos pablogjimai nurodyti toliau esanioje 7.10-22lentelje.7.10-22 lent. Pagrindiniai su triukšmu susij sveikatos pablogjimai (* - Šaltinis:PSO, Profesinis ir bendruomens triukšmas).AplinkaAtvirame lauke esaniosgyvenamosios vietovsKritiškas poveikis sveikataiGarso lygisdB(A)*LaikasvalandomisSusierzinimas 50–55 16Viduje esantys bstai Sunkumai suprati kalb 35 16Miegamieji Miego trikdymas 30 8Mokyklos klass Bendravimo trikdymas 35 PamokmetuPramoniniai, komerciniairajonai bei rajonai, kur dideliseismasMuzikos klausymas perausinesKlausos sutrikimai 70 24Klausos sutrikimai 85 1Ceremonijos ir pramogos Klausos sutrikimai 100 4Kaip matyti iš pateikt triukšmo žemlapi (7.10-8, 7.10-9, 7.10-10 ir 7.10-11 pav.),triukšmo lygis neviršys gyvenamiesiems rajonams nustatytos triukšmo normos tiekgyvenvietse prie keli, tiek esaniose šalia numatytos statybos vietos sanitarinsapsaugos zonoje. Taigi neigiamas triukšmo poveikis sveikatai nenumatomas.Esant reikalui, bus matuojamas triukšmo lygis lauke. Esant reikalui, bus sustabdytidarbai ir imtasi triukšmo sumažinimo priemoni gyvendinimo. Vadinasi, statybosdarbtaka artimiausi gyvenam rajon triukšmo lygiui bus minimali ir laikina.Pasibaigus statybos darbams, sumažs ir potenciali triukšmo šaltini kiekis. Iš statybaikštels bus išvežtos mašinos bei nutrauktas statybini medžiag gabenimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 484Viduje esan rengim skleidžiam triukšm prislopins pastato konstrukcija. Taiginaujos AE vidiniai renginiai ir mašinos nesukels triukšmo, kuris b girdimasariausiai esan gyventoj.Operatori patalpos taip pat gali bti pakankamai izoliuotos nuo triukšmo.Neradiologinio poveikio santraukaPagrindiniai kokybiniai neradiologinio poveikio šaltiniai yra pateikti aukšiau esanioselentelse. Didžioji dalis poveiki – minimals.Taigi, pagrindinis teigiamas poveikis priskirtinas ekonomikai ir socialiniam saugumui, oneigiamas poveikis daugiausiai yra neradiologinis ir susijs su aplinkos tarša iravarijomis, kaip pateikta 7.10-23 lentelje. Neigiamas poveikis bus sušvelnintas ir tapsminimalus.7.10-23 lent. Planuojamos kins veiklos poveikis sveikatai.SveikataitakdarantysveiksniaiVeiklos arpriemonitipas,užkratošaltiniaiSveikatPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiNumatomiišanalizuotrodiklipokyiaiNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybsKomentarai irpastabosStatybos etapas1. Oro Transportas CO, NOx,užterštumasSO 2 , kietdaleliišmetimai2. Triukšmas Eismas,statybmašinos irrengimai3. AvarijrizikaEismasSusierzinimasGalipadaugtinelaimingeismo vykiNedidelis Nenustatytil mažišmetimTriukšmolygiopadidjimasPadidjuseismui,laukiamadaugiau80-100 metrStatybatstumu nuokelio centrotriukšmasneviršys 55dBA.Maždaug850 metratstumu nuostatybvietos centroesaniojevaldymovietojetriukšmasneviršys 55dBA.Triukšmas užsanitarinsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.Kokybinisvertinimasmašin irrengimskleidžiamotriukšmokontrol.Eismoorganizavimasir nauji keliaiPoveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busvertintas pagalprofesins rizikosvertinimokompetencij.Poveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busvertintas pagalprofesins rizikosvertinimokompetencij.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 485SveikataitakdarantysveiksniaiVeiklos arpriemonitipas,užkratošaltiniaiSveikatPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaikeliuose ir avarij.statybaikštelje.Dažniausiai juos bustrauktidarbininkai irvietovsšalia keli.Numatomiišanalizuotrodiklipokyiai4. Migracija Statybos KvalifikuotAEstatybininkimigracija išužsienioNedidelis KokybinisvertinimasEksploatavimo etapas1. Oro Transportas, CO, NO x ,užterštumasgaro katilin,šiluminkatilin irdyzeliniaigeneratoriaiSO 2 , kietdaleliišmetimai2. Triukšmas Eismas, Susierzinimventiliatoriai, asturbogeneratoriai3. AvarijrizikaGalimosnedidelsneradiologinGaisras,neapdorotišmetamNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybsEsantgalimybei,darbinti kuodaugiauvietins darbogosNedidelis 0,1–8,93 % Išmetampadid dujišmetimai problemossavivaldybs nagrinjimasmastu iržymiaimažesniišmetimaišalies mastuNedidelis Triukšmas Apsauga nuoneviršys 55 triukšmodBA (naktiesmetu miestorajonuose)30-40 metratstumu nuokelio centro.Maždaug 80metratstumu nuovaldymovietos centroesaniojevaldymovietojetriukšmasneviršija 55dBA.Triukšmas užsanitarinsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.Nedidelis KokybinisvertinimasNe mažesniskaip 2kilometrKomentarai irpastabos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 486Sveikataitakdarantysveiksniai4. MigracijaVeiklos arpriemonitipas,užkratošaltiniaiSveikatPoveikisbloginantyssveikataiveiksniais dujtechnologin išsiveržimass avarijosBranduolinsenergetikosobjekt ImigracijaeksploatavimasNumatomiišanalizuotrodiklipokyiaiNedidelis KokybinisvertinimasNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybsatstumas ikiartimiausigyvenamrajon užkirskelineigiamampoveikiuiVietinibranduolinsenergetikosspecialistdarbinimasKomentarai irpastabosDidelis tokispecialistskaiiusnenumatomas,kadangi yrapakankamaivietinibranduolinsenergetikosspecialist,turinkompetencijoseksploatuoti AE.Tiktinas neigiamas poveikis apibendrintas 7.10-24 ir 7.10-25 lentelse.7.10-24 lent. Galimas planuojamos kins veiklos poveikis visuomens grupms.Visuomens grupsVeiklos arpriemonitipas, užkratošaltiniaiGrups dydis PoveikisKomentarai ir pastabos1. Visuomensgrups (vietiniaigyventojai) užsanitarins apsaugoszonos rib2. Darbuotojai Nurodytaskyriuje3. Kita NesusijStatyba ir Sanitarinseksploatavima apsaugos zonossribose nranuolatinigyventoj.Ribota kinveikla500–1 0000(-)Poveikis sanitarins apsaugoszonos viduje bus minimalus.Poveik už AE sanitarinsapsaugos zonos ribos galimalaikyti nereikšmingu.Poveikis darbuotojams dlplanuojamos kins veiklos galiti valdoma ir apribojamanaudojant, kur galima,apsaugines priemones,nuotoliniu bdu valdomrang,tinkamas valdymo procedras irt.t. Poveikis darbuotojams busoptimizuotas techninioprojektavimo metu ir neviršysprofesins sveikatos ir saugosreikalavim nustatyt norm.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4877.10-25 lent. Kiekybinis poveikivertinimas.Poveikio ypatumaiPoveiksukeliantisveiksnys< 500Paveikt žmoniskaiius501–1000rodymai (tikimyb),rodym stiprumas> 1001 Aišks Tiktini GalimiTrukmTrumpa Vidut.(< 1 m.) (1–3 m.)Ilga(> 3 m.)1. Triukšmas + + +2. Oro tarša + + +7.10.2.2 Radiologinis poveikisSkyrelyje nagrinjamas radiologinis poveikis gyventojams naujos AE normalioseksploatacijos metu, primus radionuklid išmetimus aplink aprašytus 7.1 ir 7.2skyreliuose. Šiame skyrelyje taip pat vertintos vairi kritini gyventoj grupi narigaunamos metins dozs slygotos ne tik naujos AE, taiau atsižvelgiant ir esam beiplanuojam Ignalinos AE objekt poveik. Vienas iš planuojamos kins veiklos etapyra naujos AE statyba. Statybos metu radiologinio poveikio gyventojams nuo naujos AEnebus, taiau elektrins statybininkai patirs radiologin poveik nuo Ignalinos AEobjekt, kuris šiame skyrelyje taip pat vertintas. Galimi radionuklid išmetimaiprojektins ir sunkiosios avarijos metu bei j slygotas poveikis gyventojams išnagrinti10 skyriuje.Radiacins saugos reikalavimai personaluiLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybs žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato darbuotoj ribines dozes:Efektin doz – 100 mSv per penkerius metus.Metin efektin doz – 50 mSv.Lygiavert doz akies lšiukui –150 mSv per metus.Lygiavert doz odai, galms (rankoms ir kojoms) –500 mSv per metus. Ši ribaturi bti apskaiiuota vidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunaniam maksimaliapšvit.prasta atomini elektrini praktika yra papildyti norminius reikalavimus vidinmisradiacins saugos procedromis. Šios procedros numato papildomus reikalavimusnuolatins kontrols ir radiacinio poveikio personalui optimizacijos užtikrinimui. Taippat atsižvelgiama radiacins saugos optimizavimo (ALARA) principo gyvendinim.Pavyzdžiui, metin darbuotoj apšvita kontroliuojama, kad neviršyt 20 mSv, tam, kadneviršyt penkeri met laikotarpio dozs ribins verts metinio vidurkio, ir taipneatsirast ypating apribojim darbo veiklai paskesniais metais.Radiacins saugos reikalavimai gyventojamsLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybs žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato gyventoj ribines dozes :Metin efektin doz 1 mSv.Metin efektin doz ypatingais atvejais 5 mSv, su slyga, kad 5 iš eils metusvidutin doz nebus didesn kaip 1 mSv per metus.lygiavert metin doz akies lšiukui 15 mSv.Lygiavert doz odai yra 50 mSv per metus. Ši riba turi bti apskaiiuotavidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunaniam maksimali apšvit.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 488Pagal Lietuvos Respublikos Higienos norm HN 87:2002 (Valstybs žinios, 2003; Nr.15-624, 2008, Nr. 35-1251) gyventoj apšvita turi bti apribojama, taikant apribotdoz projektuojant, eksploatuojant branduolins energetikos objektus (normaliomiseksploatavimo slygomis ir planuojam eksploatavimo avarij metu) ir nutraukiant jeksploatavim. Jei prie gyventoj apšvitos prisideda daugiau nei vienas kompleksas,visa metini efektini dozi suma gyventojams iš vis prisidedan branduolinsenergetikos objekt turi neviršyti apribotosios dozs. Nustatyta apribotoji dozgyventojams yra 0,2 mSv per metus. Šis dydis slyginai yra mažas, pavyzdžiui, metinefektin doz, kuri Lietuvos gyventojai gauna nuo gamtini jonizuojaniosspinduliuots šaltini, vidutiniškai yra 2,1 mSv (RSC 1997-2007 veiklos metataskaita). Vidutins dozi, gaunam iš pagrindini gamtini spinduliuots šaltini,verts yra: radonas patalpose – 1 mSv, kosmin radiacija – 0,35 mSv, statybinsmedžiagos patalpose – 0,45 mSv, gamtiniai radionuklidai žmogaus kne – 0,34 mSv.Vidutin pasaulio gyventoj doz, gaunama dl gamtins radiacijos, yra 2,4 mSv permetus. Galima paminti, kad kritins gyventoj grups nario 2007 metais gauta metinefektin doz dl radionuklid išmetimo aplink iš šiuo metu veikianios Ignalinos AEbuvo 0,0033 mSv per metus.Pagal Lietuvos Respublikos norminio dokumento LAND 42-2007 (Valstybs žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus, jei radionuklidai pasklist aplink keliomistrasomis (pvz., oro ir vandens trasomis), ir tos paios ar skirting kritini gyventojgrupi nariai btakoti, doz, gaunama iš tam tikros trasos, turi bti ribojama taip, kadbendra iš vis tras gaunam dozi suma neviršyt apribotosios dozs. Tiesioginsišorins jonizuojanios spinduliuots poveikis turi bti vertintas, ir visa doz (dlišmetam aplink radionuklid ir tiesiogins apšvitos) kritins gyventoj grupsnariams neturi viršyti apribotosios dozs.Radiologinis poveikis normaliomis naujos AE darbo slygomisPlanuojama, kad pirmasis naujosios AE blokas prads veikti ne vliau kaip 2015 m.Papildom blok, reikaling tam, kad b pasiektas pilnas planuojamas galingumas,statyba ir paleidimas priklausys nuo projekto gyvendinimo grafiko (žr. 1 skyri).Radiologinis poveikis aplinkai normaliomis AE veiklos slygomis gali atsirasti dlradionuklid išmetim or ir vanden. AE pastatai ir konstrukcijos, kuriose yraradioaktyvi medžiag, gali bti išorins jonizuojanios spinduliuots šaltiniais.Esan ir planuojam Ignalinos AE kompleks (laikin panaudoto branduolinio kurosaugykl, radioaktyvi atliek tvarkymo ir saugojimo komplekso ir kit) radiologiniaipoveikiai, kurie turi bti aptarti bendrojo poveikio vertinime (iš naujosios AE bei išIgnalinos AE), aptariami 7.11 skyriuje.Metiniai radionuklid išmetimai aplinkRadionuklid galin patekti vanden ( ežer) aktyvumo vertinimas pateiktas 7.1skyriuje. Metinis radionuklid išmetam Drkši ežer aktyvumas apibendrintas pagalskirtingus reaktori tipus, kurie laikomi technologinmis alternatyvomis. or išmetam radionuklid vertinimas pateiktas 7.2 skyriuje. Metinis radionuklidišmetam or aktyvumas apibendrintas pagal skirtingus reaktori tipus, kurie laikomitechnologinmis alternatyvomis.Šie duomenys naudojami kaip pagrindas gyventoj galimai apšvitai apskaiiuoti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 489Kritins gyventoj grups nari metins apšvitos apskaiiavimo metodasDozs vertinimas naudojant dokumente LAND 42-2007 pateiktus dozs daugikliusGalima gyventoj apšvita dl radionuklid išmetim or ir Drkši ežer iš naujosAE buvo apskaiiuota, naudojant dozes daugiklius pateiktus dokumento LAND 42-2007(Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693) priede. Šie dozs daugikliai pateikia sryš tarppastoviai ilg laik aplink išmetam radionuklid aktyvumo ir dozs, kuri gaunagyventojas didžiausios numatytos apšvitos vietoje. Dozs daugikliai išvesti atlikusmokslin studij (Filistovi V. ir kt.), naudojant vietovei bding model, atsižvelgiant specifinius aplinkos komponentus, radionuklid sklaidos aplinkoje ypatumus ir tai vietaiding kritins gyventoj grups nari gyvenimo b bei mitybos ypatumus kartu suvisomis tiesiogiai susijusiomis išorins ir vidins apšvitos trasomis. Nors dozsdaugikliai LAND 42-2007 ir yra pateikti Ignalinos AE, taiau naujos AE poveikiovertinimui jie taip pat gali bti taikomi, kadangi dozs daugikliai pateiktiradionuklidams bdingiems ne tik RBMK-1500 reaktoriui, taiau ir kituose reaktoritipuose ir modeliuose šie radionuklidai yra dominuojantys ir sukeliantys didžiausiradiologin poveik. Taip pat silomos naujos AE aikštels yra greta Ignalinos AE, todlgalima daryti prielaid, kad radionuklid sklaidos bei žmoni gyvensenos ypatumai buspanašs arba tokie patys. Taiau tolimesniuose naujos AE projekto vykdymo etapuose,kai bus pasirinkta konkreti technologija, šios planuojamos veiklos subjektas tursperžiti ir atnaujinti LAND 42-2007 pateikt dozs daugikli nustatymo model beiprielaidas ir vertinti ribinius iš naujos AE aplinkos or ir vanden išmetamradionuklid aktyvumus.Normatyvinio dokumento LAND 42-2007 priede pateikti dozs daugikliai yra pagrstikeliomis nuorodomis; viena svarbi nuorod yra Nedveckait ir kt. 2000. Šiamedokumente pateikti matematiniai modeliai naudoti išmest radionuklid pernašosaplinkos komponentuose ir mitybos grandinse bei radionuklid poveikio kritinsgyventoj grups nariams, atsižvelgiant j proius, vertinime. Parenkant gyventojkritines grupes, nustatyta, kad didžiausi neigiam radionuklid, išmetam aplinkosor, poveik jaus kininkai, o radionuklid, išmetam vanden, – žvejai arba sodininkai(transuranini radionuklid atveju). Priimta, kad naujos AE eksploatacijos laikotarpiukritins gyventoj grups nari gyvensenos proiai ir ežero naudojimas nesikeis, todlkitoki apšvitos keli nebus. Tam, kad neb viršijama apribotoji doz, priimta, kadkiekvieno radionuklid srauto ( aplinkos or ir vanden) slygojama metin efektindoz neturi viršyti 0,1 mSv per metus.Normatyvinio dokumento LAND 42-2007 priede pateikti dozs daugikliai nustatytiremiantis šiais modeliais ir prielaidomis:išmetim or atveju atmosferin sklaida buvo vertinta, taikant Gauso debesiesmodel, kuris vertina atspind nuo žems paviršiaus ir nuo maišomo sluoksnioviršaus. Gauso debesies modelis yra plaiai taikomas vertinant radionuklidišmetim normalios eksploatacijos metu iš AE or sklaid bei poveik ir yraišsamiai aprašytas TATENA saugos standart serijoje Nr. 19 „Bendriejimodeliai, naudojami radioaktyvi medžiag išmetim aplink poveikiovertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19). Buvo naudojami nacionaliniai ilgalaikiaimeteorologiniai duomenys (vjo greitis ir kryptis, oro temperatra,debesuotumas, debes aukštis ir krituliai) iš artimiausios meteorologins stotiespanašioje vietovje (15 km nuo Ignalinos AE). Buvo padaryti pataisymai,vertinant vjo greit išmetimo kamino aukštyje ir debesies pakilim.atsižvelgiama radionuklid susikaupim per 40 met laikotarp ant iš pradžineužteršto žems paviršiaus. Planuojama, kad nauja AE bus eksploatuojama 60

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 490met, taiau daugeliui radionuklid, kuri poveikis vertinamas šioje PAVataskaitoje, susikaupimo pusiausvyra nusistovi greiiau nei per 40 met. Kaipparod preliminars dozi skaiiavimai pagal TATENA saugos standartserijoje Nr. 19 aprašyt metodik bei priimant 40 ir 60 met radionuklidsusikaupim, gaut rezultat skirtumas nesiekia 0,1%. Radionuklid savitiejiaktyvumai paiomis nepalankiausiomis slygomis augalininkysts irgyvulininkysts produktuose buvo apskaiiuoti naudojant tiesin pernašosmodel. Apskaiiuojant metin išorin ir vidin doz, kuri dl išmetim orgauna kritinkinink grup, svarbiausios yra šios apšvitos trasos: apšvita nuoore esan radionuklid, kvpimas, išorin apšvita dl radionuklid nusdimoant žems ir radionuklidais užteršt maisto produkt suvartojimo. Buvo priimta,kad ši kritin grup šalia IAE gyvena paiomis nepalankiausiomis slygomis.radionuklid išmetimo vanden atveju, tiktina, kad didžiausias radionuklidrinis aktyvumas bus aušinimo vandens išleidimo kanale Drkši ežere. Taigi,radionuklid, išmetam vanden iš AE, dozs daugikliai buvo apskaiiuotižvejams, žvejojantiems šioje zonoje, arba sodininkams, naudojantiems Drkšiežero vanden sod laistymui. Metin kritins žvej grups apšvita buvovertinta atsižvelgiant tokias apšvitos trasas: išorin apšvit, slygot vandenyjeir priekrants dirvožemyje esan radionuklid, ir vidin apšvit dlmaitinimosi žuvimi (radionuklid prarijimas ir kvpimas su vandens purslaisyra nereikšmingas). Taip pat buvo nustatyta maž priemiesio sod sodinink,esan netoli Drkši ežero ir naudojan šio ežero vanden laistymui, apšvita.Sodinink atveju atsižvelgta išorin apšvit nuo ežero vandeniu laistomosžems paviršiaus, vidin apšvit dl maitinimosi laistomoje žemje išaugintaismaisto produktas ir or pakelt dirvožemio dalelikvpimo. Daugumairadionuklid dozs daugikliai žvej apšvitai yra didesni, lyginant su sodininkapšvita.Vertinant radionuklid trin aktyvum ore buvo atsižvelgta antrin radionuklidpaklim – resuspensij (resuspensijos koeficientas – 10 -6 m -1 ). or išmestradionuklid poveikis dl kvpimo vertintas dviem amžiaus grupms – 10 metvaikams ir suaugusiems. Priimta, kad vaik kvpavimo greitis yra 15 l/min., osuaugusi – 30 l/min.Kritin žvej grup sudaro profesionals žvejai, dirbantys 8 val./dien, t.y. apie 2000val./metus. Apskaiiuojant dozs daugiklius priimta, kad dl nepalanki oro slygžvejybos laikas sutrumpja apie 25 %, t.y. iki 1500 val./metus. Vertinant apšvit dlžuvies valgymo, atsižvelgta dvi amžiaus grupes priimant t pat suvalgomos žuvieskiek. Vien amžiaus grup sudaro 7-12 met vaikai, o kit – vyresni nei 17 metgyventojai.Sodinink gaunamos metins dozs vertinime naudoti pagrindiniai parametrai pateikti7.10-26 lentelje.7.10-26 lent. Sodinink gaunamos metins dozs vertinime naudoti parametrai.ParametrasParametro vertBuvimo laistomoje vietoje laikas, val./metus 4500Laistymui sunaudojamas vandens kiekis, l/m 2 300Resuspensijos koeficientas, m -1 10 -6Kvpavimo greitis (suaugs žmogus), m 3 /val. 1,2

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 491Kadangi išsami statistini duomen apie maisto produkt suvartojim Ignalinosregionui nra, dozs daugikliams apskaiiuoti naudoti vidutiniai maisto produktsuvartojimo kiekiai Lietuvos mastu, kurie padidinti du kartus. Tik suvartojamos žuvieskiekis priimtas kaip 100 kg/metus, kuris yra maždaug 10 kart didesnis nei vidutinis.Apskaiiuojant dozs daugiklius naudoti duomenys apie vidutin maisto produktsuvartojim Lietuvoje pateikti 7.10-27 lentelje.7.10-27 lent. Vidutinis maisto produkt suvartojimas Lietuvoje (Filistovi V. ir kt.).Maisto produktaiSuvartojamas kiekis, kg/dsa ir msos produktai 0,26Pienas ir pieno produktai 1,29Grdins kultros 0,3Bulvs 0,37Šaknins daržovs 0,18Vaisiai 0,077Lapins daržovs 0,05Kiaušiniai 0,068Žuvis 0,03vertinus atskir radionuklid slygot doz aukšiau min kritini grupi nariams,buvo apskaiiuoti dozs daugikliai – santykis tarp metins efektins dozs ir išmesto aplink aktyvumo. Kadangi išmetim vanden atveju buvo vertintos dvi kritinsgrups, apskaiiuojant atskiram radionuklidui dozs daugikl buvo parenkama didesndozs vert. Todl dokumente LAND 42-2007 pateikti dozs daugikliai apima nekonkre kritin grup, o yra konservatyviai vertinti dozs daugikliai atskiriemsradionuklidams.TATENA rekomenduojama dozs vertinimo metodikaNormatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693)pateikti dozs daugikliai leidžia vertinti gyventoj apšvit, slygot analizuojamojevietovje esanio išmetim šaltinio, taiau naudojant šiuos daugiklius negalimanustatyti kaip keistsi tam tikros gyventoj grups nari doz esant skirtingiemsatstumams nuo išmetim šaltinio, o tai yra svarbu nustatant sanitarins apsaugos zonosdyd. Todl pagal TATENA saugos standart serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai,naudojami radioaktyvi medžiag išmetim aplink poveikio vertinimui“ (TATENASSS Nr. 19) rekomendacijas atlikti papildomi dozs, gaunamos dl radionuklidišmetimo or, skaiiavimai, kuriais vertinta konkreios kritins gyventoj grupsnario gaunama doz skirtingais atstumais nuo išmetim šaltinio, ir gauti rezultataipanaudoti SAZ dydžio pagrindimui (žr. 7.10.3.2 skyrel).TATENA saugos standart serijos Nr. 19 poveikio vertinimo modeliai apima iratsižvelgia visus pagrindinius radioaktyvi išmetim or sklaidos kelius ir apšvitostrasas. Tai yra:išmetam or radionuklid sklaidos atmosferoje ir savit aktyvum pažemiolygyje skaiiavimus tam tikruose apšvitos taškuose;gyventojo gaunamos metins efektins dozs dl išorins apšvitos, slygotosradioaktyvi išmetim debesies ir dozs dl vidins apšvitos, slygotosradionuklidais užteršto kvepiamo oro, skaiiavimus;radionuklid nusdimo ant žems paviršiaus ir j slygotos išorins apšvitosgyventojo gaunamos metins efektins dozs skaiiavimus;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 492radionuklid nusdimo ganyklose, ganykl žolje susikaupusio aktyvumo,aktyvumo dalies, patekusios gyvuli pašar ir žmogaus gaunamos metinsefektins dozs dl vidins apšvitos, slygotos pagrindini gyvulins kilmsprodukt – pieno ir msos – vartojimo, skaiiavimus;nusdimo bdu pasli laukuose susikaupusio radionuklid aktyvumo,aktyvumo dalies, patekusios paslius ir žmogaus gaunamos metins efektinsdozs dl vidins apšvitos, slygotos augalins kilms produkt vartojimo,skaiiavimus.Vertinant radionuklid išmetim atmosfer poveik gyventojams nagrinjamos dviatskiros kritins gyventoj grups:1-oji grup: ši kritin grup sudaro vietiniai gyventojai, gyvenantys ties SAZriba ir užsiimantys žems kiu (gyvulininkyste, daržininkyste). vertinimeatsižvelgiama suaugusi ir vaik (1-2 met) gaunam apšvitos doz. Bendrametin efektin doz E, slygota išorins ir vidins apšvitos, apskaiiuojamapagal ši formul:E Hj e( g)j, ingIj,ing e(g)j,inhIj,inh,jia:jjH j – kritins grups nario dozs ekvivalentas j-tojo radionuklido išorinsapšvitos spinduliuotei;e(g) j,ing ir e(g) j,inh – kaupiamoji efektin doz prarijus ar kvpus g amžiausgrups nariui j-tojo radionuklido vienetin aktyvum (Lietuvos higienosnorma HN 73:2001);I j,ing ir I j,inh – per metus praryjamas ar kvepiamas j-tojo radionuklidokiekis.2-oji grup: šios grups narys yra vietinis gyventojas kasdien du kartus (ikipaskirties punkto ir atgal) pereina naujos AE SAZ. Priimta, kad žmogus einavidutiniškai 5 km/h greiiu (1 km spindulio SAZ atveju tai sudaryt apie 290val. per metus). Bendra metin efektin doz E, slygota išorins ir vidinsapšvitos, 1-os kritins gyventoj grups nariui apskaiiuojama pagal ši formul: E H e(g)I k ,(j j,inh j,inh)jjia:H j – kritins grups nario dozs ekvivalentas j-tojo radionuklido išorinsapšvitos spinduliuotei;e(g) j,inh – kaupiamoji efektin dozkvpus g amžiaus grups nariui j-tojoradionuklido vienetin aktyvum (Lietuvos higienos norma HN 73:2001);I j,inh – per metus kvepiamas j-tojo radionuklido kiekis;k – met dalis, praleista IAE SAZ.Ilgalaiki išmetim atmosfer sklaidai vertinti naudotas Gauso sklaidos modelis. Jisplaiai naudojamas vertinant radiologin poveik. Modelis tinkamas tiek pastovi, tiekilgalaiki su pertrkiais išmetim sklaidai keli dešim kilometr atstumu nuo šaltiniovertinti. Pagrindiniai parametrai, naudojami sklaidos atmosferoje ir gyventoj apšvitosvertinime, apibendrinti 7.10-28 lentelje. Kadangi nra išsami statistini duomen

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 493apie Ignalinos regiono gyvensenos ypatumus, vertinant 2-osios kritins grups nariogaunam doz naudotos bendros parametr verts, kurios rekomenduojamos (TATENASSS Nr. 19). Matematini modeli išsamius aprašymus galima rasti mintamedokumente.7.10-28 lent. Pagrindiniai parametrai, naudojami gyventoj apšvitos dl orišmest radionuklidvertinime.Parametras Vert PastabosMet dalis, kai vjas puia receptoriniotaško 30º sektoriaus kryptimi,bedimensinisPer metus pasitaikan vjo greigeometrinis vidurkis, m/sŽols, skirtos pašarams, apšvitosperiodas (auginimo sezonas), dPasli apšvitos periodas (auginimosezonas), dLaiko tarpas tarp derliaus irsuvartojimo, kai pašarai yra ganyklose,dLaiko tarpas tarp derliaus irsuvartojimo, kai pašarai laikomi atsargsandliuose, dLaiko tarpas tarp pasli derliaus irsuvartojimo, dVidutinis laiko tarpas nuo pienoprimelžimo iki suvartojimo, dVidutinis laiko tarpas nuo gyvuliopaskerdimo iki msos suvartojimo, dPien duodan galvij sudamaspašar kiekis (stambs galvijai), kg/dsai skirt galvij sudamas pašarkiekis (stambs galvijai), kg/dMet dalis, kuri gyvuliai da šviežipašar, bedimensinis0,254Bendra reikšm, konservatyvivietinms slygoms10 m aukštyje, vietinmislygomis30 Bendra reikšm60 Bendra reikšm0 Bendra reikšm90 Bendra reikšm14 Bendra reikšm1 Bendra reikšm20 Bendra reikšm16 Bendra reikšm12 Bendra reikšm0,7 Bendra reikšmGanyklos dirvožemio (10 cm gylio)paviršinis sausasis svoris, kg/m 2 130 Bendra reikšmAriamos žems (plgo kabinamas gylis20 cm) paviršinis sausasis svoris, kg/m 2 260 Bendra reikšmSuaugusio žmogaus kvpavimo greitis,m 3 /sVaiko (1-2 met) kvpavimo greitis,m 3 /sSuaugusio žmogaus per metussuvartojamas augalins kilms produkt(vaisiai, daržovs ir grdins kultros,bulvs) kiekis, kg/metus2,66×10 -4 Bendra reikšm4,44×10 -5 Bendra reikšm410 Bendra reikšm

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 494Parametras Vert PastabosVaiko (1-2 met) per metussuvartojamas augalins kilms produkt(vaisiai, daržovs ir grdins kultros,bulvs) kiekis, kg/metusSuaugusio žmogaus per metussuvartojamas pieno kiekis, L/metusVaiko (1-2 met) per metussuvartojamas pieno kiekis, L/metusSuaugusio žmogaus per metussuvartojamas msos kiekis, kg/metusVaiko (1-2 met) per metussuvartojamas msos kiekis, kg/metus150 Bendra reikšm250 Bendra reikšm300 Bendra reikšm100 Bendra reikšm40 Bendra reikšmGyventoj gaunamos metins efektins dozsDozs vertinimas naudojant dokumente LAND 42-2007 pateiktus dozs daugikliusMetins gyventoj apšvitos, gaunamos dl radionuklid išmetimo or pagal skirtingusreaktori tipus yra apibendrinamos 7.10-29 lentelje.Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693)pateikiami dozs daugikliai radionuklid išmetimams iš trij skirting aukš kamin:150, 75 ir 10 m. Kadangi šioje PAV ataskaitoje nagrinjam tip reaktoriai ventiliacijoskamin aukšiai bus ne žemesni kaip 60 m bei kaip matyt iš (TATENA SSS Nr. 19)pateikt dispersijos koeficient reikšmi vairiems išmetimo aukšiams (46-80 mišmetimo aukšiams dispersijos koeficientai yra tokie patys), priimti dozs daugikliairadionuklid išmetimams iš 75 m aukšio kamino. Išmetimo iš 150 m atveju, dozsdaugikli verts yra mažesns.Metins kritins gyventoj grups nari apšvitos, gaunamos dl radionuklid išmetimo vanden, pagal skirtingus reaktori tipus ir modelius yra apibendrinamos 7.10-30lentelje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4957.10-29 lent. Gyventoj metins efektins dozs (Sv/metus), gaunamos dl radionuklid išmetimo or iš vieno bloko.Tipas BWR ESBWR PHWRModelis ABWR ESBWR EPR APWR AP-600 AP-1000WWER(V-392 / V-448)EC-6 / ACR-1000Ar-41 8,50E-10 9,69E-13 4,28E-09 4,28E-09 4,28E-09 4,28E-09 3,74E-09 -Ba-140 3,23E-09 2,53E-09 5,01E-13 5,01E-11 5,02E-11 5,01E-11 - -C-14 5,10E-07 5,31E-07 4,05E-07 4,05E-07 4,05E-07 4,05E-07 1,05E-07 1,58E-06Ce-141 8,44E-11 6,60E-11 1,19E-13 3,85E-13 3,86E-13 3,85E-13 - -Co-58 3,33E-10 1,38E-10 6,66E-11 3,18E-09 3,18E-09 3,18E-09 - -Co-60 9,32E-08 6,17E-08 7,90E-10 6,33E-08 6,25E-08 6,25E-08 1,07E-12 -Cr-51 7,07E-11 4,21E-12 1,95E-13 1,23E-12 1,23E-12 1,23E-12 1,14E-14 -Cs-134 6,49E-08 5,03E-08 5,03E-10 2,40E-08 2,40E-08 2,40E-08 5,51E-10 -Cs-136 3,14E-10 2,10E-10 1,74E-11 4,50E-11 4,49E-11 4,50E-11 - -Cs-137 1,43E-07 1,10E-07 1,36E-09 5,43E-08 5,43E-08 5,43E-08 1,86E-09 6,12E-09Cs-138 6,22E-14 8,39E-16 - - - - - -Fe-59 1,33E-10 8,57E-11 4,60E-12 1,29E-11 1,29E-11 1,29E-11 - -H-3 1,65E-08 1,71E-08 4,08E-08 4,08E-08 1,74E-08 7,96E-08 7,65E-08 7,22E-07I-131 1,83E-06 2,88E-06 6,21E-08 2,95E-08 4,65E-07 8,46E-07 7,24E-08 3,62E-08I-132 6,60E-09 4,80E-09 - - - 1,21E-09 6,92E-12 -I-133 4,08E-07 3,16E-07 7,64E-09 1,53E-08 5,75E-08 9,58E-08 3,56E-09 -I-134 3,38E-09 2,56E-09 - - - - 1,09E-12 -I-135 4,56E-08 3,14E-08 - - - - 1,56E-10 -Kr-85 3,21E-09 6,56E-10 1,93E-07 7,93E-09 1,30E-08 2,33E-08 1,84E-08 -Kr-85m 3,18E-10 2,65E-10 2,26E-09 - 3,47E-10 5,43E-10 3,88E-10 -Kr-87 2,06E-09 3,21E-09 4,34E-09 - 8,18E-10 1,23E-09 2,21E-08 -Kr-88 8,09E-09 1,26E-08 3,85E-08 - 6,42E-09 9,83E-09 1,45E-07 2,83E-07Kr-89 2,48E-08 3,90E-08 - - - - - -La-140 1,37E-11 2,63E-13 - - - - - -Mn-54 2,18E-09 1,60E-09 2,30E-11 1,73E-10 1,73E-10 1,73E-10 - -Mo-99 3,22E-10 2,43E-10 - - - - - -Na-24 6,63E-11 2,40E-13 - - - - 1,94E-13 -Nb-95 3,81E-10 3,00E-10 1,90E-12 1,14E-10 1,14E-10 1,14E-10 - -Np-239 2,54E-11 4,79E-13 - - - - - -Pr-144 3,09E-16 5,97E-18 - - - - - -Rb-89 9,79E-15 1,23E-16 - - - - - -Ru-103 3,40E-10 2,72E-10 1,65E-12 7,75E-12 7,75E-12 7,75E-12 - -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 496Tipas BWR ESBWR PHWRModelis ABWR ESBWR EPR APWR AP-600 AP-1000WWER(V-392 / V-448)EC-6 / ACR-1000Ru-106 1,86E-11 3,58E-13 7,66E-13 7,66E-11 7,65E-11 7,66E-11 - -Sr-89 8,57E-10 6,04E-10 2,42E-11 4,53E-10 4,53E-10 4,53E-10 - -Sr-90 6,19E-10 1,82E-10 5,55E-10 1,06E-08 1,06E-08 1,06E-08 - -Sr-91 2,14E-12 3,88E-14 - - - - - -Te-132 6,90E-13 1,39E-14 - - - - 1,53E-12 -Xe-131m 4,20E-11 2,43E-12 2,87E-09 2,13E-10 8,99E-10 1,47E-09 - -Xe-133 7,28E-09 2,54E-09 2,60E-08 - 8,47E-09 1,39E-08 4,91E-08 -Xe-133m 2,39E-13 6,43E-15 4,98E-10 5,54E-12 1,47E-10 2,41E-10 - -Xe-135 1,04E-08 1,49E-08 2,72E-08 4,53E-11 4,98E-09 7,47E-09 5,51E-09 -Xe-135m 1,28E-08 1,93E-08 4,40E-10 1,26E-10 1,26E-10 2,20E-10 1,06E-10 -Xe-137 5,68E-09 8,67E-09 - 4,42E-11 - - - -Xe-138 3,75E-08 5,44E-08 1,04E-09 8,68E-11 2,60E-10 5,21E-10 1,54E-10 -Zn-65 1,14E-07 7,80E-08 - - - - - -Zr-95 1,29E-10 9,78E-11 8,06E-13 8,06E-11 8,06E-11 8,06E-11 - -Iš viso 3,36E-06 4,24E-06 8,19E-07 6,60E-07 1,14E-06 1,65E-06 5,04E-07 2,62E-06

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 4977.10-30 lent. Gyventoj metins efektins dozs (Sv/metus), gaunamos dl radionuklid išmetimo vanden iš vieno bloko.Tipas BWR PWR PHWRModelis ABWR ESBWR EPR APWR AP-600 AP-1000WWER(V-392 / V-448)EC-6 / ACR-1000Ag-110m 3,05E-10 - 4,08E-10 1,67E-09 7,96E-10 9,73E-10 - 1,65E-11Ba-140 1,94E-10 2,33E-10 1,19E-09 1,66E-09 1,17E-09 1,57E-09 - -C-14 1,84E-08 - - - - - 1,27E-08 4,34E-08Ce-141 7,10E-12 4,14E-12 2,96E-12 1,71E-11 4,14E-12 5,33E-12 - 6,24E-13Ce-144 2,46E-09 - 1,68E-09 7,25E-09 3,37E-09 4,10E-09 - 4,20E-10Co-58 8,66E-11 4,24E-10 1,44E-09 9,44E-09 2,61E-09 3,22E-09 1,59E-10 1,27E-11Co-60 4,04E-07 3,99E-08 7,98E-09 6,21E-07 1,64E-08 1,95E-08 5,63E-09 3,00E-07Cr-51 3,42E-11 5,77E-11 4,44E-12 2,66E-11 6,39E-12 8,22E-12 3,60E-12 2,16E-11Cs-134 1,67E-06 1,86E-07 7,12E-07 3,29E-06 2,18E-06 2,72E-06 9,62E-08 1,41E-08Cs-136 2,36E-09 3,04E-09 2,30E-09 1,63E-07 3,40E-09 4,66E-09 - -Cs-137 7,90E-07 1,60E-07 3,12E-07 1,60E-06 9,52E-07 1,18E-06 7,44E-08 3,12E-08Fe-59 6,29E-11 4,40E-11 - 1,45E-09 1,01E-10 1,26E-10 1,43E-11 1,60E-10H-3 7,77E-08 1,81E-08 2,63E-06 2,07E-06 8,94E-07 1,31E-06 7,00E-07 4,73E-06I-131 2,36E-09 3,10E-09 2,52E-08 1,48E-09 7,63E-09 1,05E-08 1,26E-09 2,60E-09I-132 4,52E-12 1,42E-12 2,09E-12 5,41E-13 2,50E-12 2,85E-12 1,32E-13 -I-133 5,55E-10 1,17E-09 1,95E-09 4,50E-11 2,97E-10 3,72E-10 - 9,74E-12I-134 1,07E-12 2,51E-14 - 5,59E-14 4,27E-13 5,10E-13 - -I-135 5,00E-11 3,60E-11 9,98E-11 5,20E-12 2,96E-11 3,31E-11 - -Y-91 2,48E-11 3,16E-11 - 2,03E-11 - - - -La-140 1,07E-11 - 4,78E-10 5,03E-10 3,45E-10 4,68E-10 - 1,41E-13Mn-54 7,89E-09 4,85E-10 1,64E-09 1,37E-08 3,25E-09 3,94E-09 5,00E-10 2,14E-09Mn-56 1,41E-11 4,81E-12 - - - - - -Mo-99 1,01E-11 3,66E-11 - 2,08E-11 6,96E-12 6,96E-12 - 3,63E-13Na-24 4,58E-11 8,32E-11 9,94E-11 7,66E-11 2,08E-11 2,65E-11 - -Nb-95 5,18E-08 1,04E-09 5,18E-09 1,04E-07 1,09E-08 1,09E-08 1,54E-09 5,05E-07Np-239 2,99E-11 1,06E-10 5,59E-12 5,10E-12 1,64E-12 2,31E-12 - -Pr-143 9,14E-14 6,33E-12 3,52E-12 5,55E-12 7,03E-12 9,14E-12 - -Ru-103 5,73E-12 1,27E-12 7,96E-11 1,08E-10 1,24E-10 1,57E-10 - 3,18E-12Ru-106 2,01E-10 - 3,68E-08 5,57E-08 7,17E-08 8,70E-08 - 7,33E-10Sb-125 - - - - - - - 1,18E-10Sr-89 6,11E-11 1,22E-10 2,78E-11 8,33E-11 4,44E-11 5,55E-11 5,85E-14 -Sr-90 2,47E-09 1,41E-09 - 1,27E-09 - 7,03E-10 - 5,30E-10

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 498Tipas BWR PWR PHWRModelis ABWR ESBWR EPR APWR AP-600 AP-1000WWER(V-392 / V-448)EC-6 / ACR-1000Te-132 6,81E-11 3,40E-10 8,19E-09 8,00E-09 2,89E-09 4,08E-09 2,30E-10 2,12E-10Zn-65 4,66E-09 2,34E-08 8,80E-09 1,14E-08 1,76E-08 2,13E-08 - 4,35E-09Zr-95 1,65E-10 3,92E-12 2,55E-11 2,55E-10 4,51E-11 4,51E-11 9,01E-12 9,01E-10Iš viso 3,04E-06 4,40E-07 3,75E-06 7,96E-06 4,17E-06 5,38E-06 8,93E-07 5,63E-067.10-31 lent. Gyventoj gaunama doz, dl radionuklid išmetim aplink (bendra or ir vanden) nuo maksimalaus blok skaiiaus.TipasModelis ABWR ESBWR EPR APWR AP-600 AP-1000WWER(V-392 / V-448)EC-6 / ACR-1000Galia, MW e 1300 1535 1660 1700 600 1100 995 / 1365 750 / 1085Blok sk. 2 2 2 2 5 3 3 / 2 4 / 3Metin efektin doz, mSvl radionuklidišmetimo vanden6,08E-03 8,80E-04 7,50E-03 1,59E-02 2,09E-02 1,61E-02 2,68E-03 2,25E-02l radionuklidišmetimo or6,71E-03 8,48E-03 1,64E-03 1,32E-03 5,70E-03 4,94E-03 1,51E-03 1,05E-02Iš viso 1,28E-02 9,36E-03 9,14E-03 1,72E-02 2,66E-02 2,11E-02 4,19E-03 3,30E-02

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 499Pagal LAND 42-2007 normatyvinio dokumento metodik apskaiiuota bendra metingyventoj apšvita, gaunama dl radionuklid išmetim aplink ( vanden ir or) pagalskirtingus reaktori tipus su sumine galia neviršijania 3400 MW e yra apibendrinama7.10-31 lentelje. Priklausomai nuo reaktoriaus modelio, galingumo ir bendro reaktoriskaiiaus, metins dozs kinta nuo nuo 0,004 iki 0,033 mSv ir yra mažesn užapribot doz 0,2 mSv. Kaip jau buvo minta, ne visi reaktori gamintojai atsiliepplanuojamos kins veiklos organizatoriaus prašym pateikti radionuklid išmetimo aplink duomenis konkretiems reaktori modeliams. Todl WWER/V-392, WWER/V-448, EC-6, ACR-1000 ir SWR-1000 reaktori slygojamos metins dozs vertintosremiantis panaši reaktori modeli keliamu poveikiu arba kitose vertinimo ataskaitosepateiktais duomenimis. Reaktori EC-6 ir ACR-1000 gamintojas kompanija AECLpateik radionuklid išmetim aplink duomenis iš CANDU-6 reaktoriaus, taiaupažymjo, kad radionuklid išmetimai iš EC-6 ir ACR-1000 reaktori bus panašauslygio arba mažesni nei iš CANDU-6 reaktoriaus, todl 7.10-31 lentelje pateikta metindoz, kuri gyventojai gauna nuo keturi EC-6 blok skaiiaus, kadangi ACR-1000blok skaiius, neviršijantis planuojamos maksimalios naujos AE elektrins galios, blygus trims ir j suminis poveikis b mažesnis. WWER/V-392 ir WWER/V-448reaktori keliamo poveikio vertinimas remsi WWER-1000/V-320 reaktoriausduomenimis, kurie buvo pateikti Belene (Bulgarija) planuojamos statyti AE PAVataskaitoje. WWER/V-392 ir WWER-1000/V320 reaktori elektrins galios yra tokiospat, todl galima teigti, kad ir poveikiai bus panašs. WWER/V-448 reaktoriauselektrin galia didesn, todl ir vieno bloko radiologinis poveikis bus didesni. Taiaunaujoje AE šio modelio maksimalus blok skaiius, neviršijantis planuojamos suminsnaujos AE elektrins galios, lygus 2, o WWER/V-392 reaktoriaus atveju – 3 blokai.Todl radiologinis poveikis dviej WWER/V-448 blok ar trij WWER/V-392 busapytiksliai toks pats. Belene planuojamos statyti AE PAV ataskaitoje vertinta, kadmetin Belene AE regiono gyventoj doz nuo vieno WWER-1000 reaktoriaus blokobus 0,0012 mSv per metus, o nuo SWR-1000 - 0,0015 mSv per metus. Lietuvosgyventoj atveju, apskaiiuota metin doz nuo vieno WWER reaktoriaus bloko yra0,0014 mSv per metus. Apytiksliai galima vertinti, kad metin doz slygota išmetimiš maksimaliai galim dviej SWR-1000 reaktoriaus blok bus apie 0,004 mSv permetus.Vis esam ir planuojam BEO apšvitos prognoz yra pateikta 7.11.1 skyriuje. Dozs,gaunamos normaliomis naujosios AE darbo slygomis bus apie 6 kartus mažesns užapribot doz. Taip pat reikia atkreipti dmes tai, kad vidutiniai metiniairadionuklid išmetimai aplink apskaiiuojami naudojant kompiuterines programas irpriimant konservatyvias prielaidas. Faktins radionuklid išmetam iš veikian AEaktyvumo verts dažniausiai yra mažesns už apskaiiuotas vertes.Dozs vertinimas naudojant TATENA metodikaDozi, kurias slygoja radioaktyvieji išmetimai atmosfer, apskaiiavim rezultatai 1-osios kritins grups nariams pateikti 7.10-12 paveiksle. Rezultatai pateikti suaugusiemskritins grups nariams. Kaip matyti iš 7.10-12 pav., didesnes dozes dl radioaktyviišmetim or slygoja keturi EC-6 blokai, lyginant su dvejais ESBWR blokais.Santykis tarp EC-6 ir ESBWR slygojam dozi – apytiksliai 2,8. Abiem atvejaisdidžiausios dozs stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltin. Apšvitosdoz mažja, didjant atstumui, o taške, esaniame už 1 km nuo šaltinio, sudaro7,87×10 -2 mSv/metai EC-6 reaktoriui ir 2,88×10 -2 mSv/metai – ESBWR. Ties 3 km ribanuo išmetimo vietos dozs sudaro apie 1,7×10 -2 mSv/metai bei 5,9×10 -3 mSv/metai

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 500atitinkamai EC-6 ir ESBWR reaktoriams. Pagal vertinimo rezultatus, skirtumas tarpsuaugusi ir vaik gaunamos dozs EC-6 reaktoriui yra nedidelis (apie 2%), ESBWRreaktoriaus atveju vaiko gaunama doz yra apie 4 kartus didesn nei suaugusiojo ir už 1km nuo išmetim šaltinio sudaro apie 0,1 mSv/metai, o už 3 km – apie 0,01 mSv/metai.1,0E+00ESBWREC-6Doz, mSv/metai1,0E-011,0E-021,0E-030,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0Atstumas, km7.10-12 pav. 2-osios kritins gyventoj grups nario gaunamos dozspriklausomyb nuo atstumo.Vertinant doz, kuri gaut 2-osios kritins grups nariai nagrinjami tik dviej modelireaktoriai – EC-6 ir ESBWR, kadangi jie slygoja didžiausias dozes gyventojams (pagal7.10-29 lent.). Dozi, kurias slygoja radioaktyvieji išmetimai atmosfer,apskaiiavim rezultatai 2-osios kritins grups nariams (kurie praleidžia 290 val. SAZ)pateikti 7.10-32 lentelje. Vertinant gyventojo doz neatsižvelgta išmest radionuklidrinio aktyvumo kitim sanitarinje apsaugos zonoje, o konservatyviai priimtadidžiausia vertinta trinio aktyvumo vert visoje SAZ. 7.10-32 lentelje pateiktos dozsverts suaugusiems 2-osios kritins grups nariams. Skirtumas tarp vaiko ir suaugusiogyventojo gaunamos metins efektin dozs abiems reaktori tipams yra nežymus(

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 501Tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots poveikisTiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots poveikis 1-osios kritins gyventoj grupsnariui vertintas remiantis Ignalinos AE monitoringo 2007 m. ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktais „Skylink“ sistemos davikli matavimo duomenimis. Remiantis šiossistemos matavimais, matyt, kad Ignalinos AE SAZ užregistruotos dozs nesiskiria nuogamtins spinduliuots sukeliamos apšvitos, kuri iš esms lemia gamtinisradionuklidas K-40. Tai patvirtina ir matavimai kit šali elektrini aplinkose, kurfiksuojamos dozs nesiskiria nuo gamtinio jonizuojanios spinduliuots fono. Todltiesiogins jonizuojanios spinduliuots taka yra labai maža ir sunkiai išskiriama išgamtinio fono. Taiau net ir konservatyviai primus, kad vidutin dozs galia esamojeIAE SAZ lygi 0,115 Sv/val. ir priimant, kad tokia dozs galia bus veikiami 1-osioskritins gyventoj grups nariai, šios grups nario gaunama metin efektin doz dltiesiogins apšvitos, priklausomai nuo praleisto laiko SAZ, yra mažesn nei apribotojidoz (žr. 7.10-33 lentel). Tiesiogins spinduliuots poveikis 2-osios kritins gyventojgrups nariui yra nereikšmingas ir todl nevertinamas (žr. 7.11.1 skyriaus poskyr„Tiesiogins spinduliuots poveikis“).7.10-33 lent. 1-osios kritins gyventoj grups nario metin efektin doz dltiesiogins apšvitos.Laikas, praleistasSAZ, val. per metusMetin efektin doz, mSv/metus290 0,03870 0,10Doz darbuotojams, laikinai dirbantiems IAE SAZAtnaujintoje Lietuvos higienos normoje HN 87:2002 (Valstybs žinios, 2003, No. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) 89 punkte teigiama, kad asmenims, nuolat arba laikinaidirbantiems BEO ar kituose su BEO eksploatavimu ar priežira susijusiuose objektuose,esaniuose BEO sanitarinje apsaugos zonoje, ir nepriskiriamiems nei A, nei Bkategorij darbuotojams taikoma higienos normoje HN 73:2001 (Valstybs žinios, 2002,Nr. 11-388; 2003, Nr. 90-4080) nustatyta ribin doz, t.y. 1 mSv per metus. Naujos AEstatybos metu ši kategorij patenka statybininkai, kurie esamos Ignalinos AE vykdysstatybos darbus. Greta alternatyvios aikštels Nr. 1 yra laikinoji Ignalinos AE panaudotobranduolinio kuro saugykla, todl konservatyviai priimama, kad šioje aikšteljedirbdami statybininkai patirs didžiausi apšvit. Statybinink gaunama metin efektindoz aikštelje Nr. 2 bus mažesn. Pagal Ignalinos AE monitoringo 2007 m. ataskaitoje(INPP, PTOot-0545-15) pateiktus maršrutinio gama fiksavimo duomenis dozs galiaaikštelje Nr. 1 yra 0,152 Sv/val. Kaip buvo minta aprašant 1-osios kritins grupsnario patiriam apšvit dl tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots, ši dozs gali išesms lemia gamtin jonizuojanioji spinduliuot. Taiau net ir konservatyviai primus,kad statybininkai yra veikiami tokios gamtins apšvitos, atsižvelgus vidutinesIgnalinos AE SAZ išmatuot radionuklid koncentracijas ore ir dirvožemyje, ir primusprielaid, kad statybininkai per metus dirba 2000 valand, apskaiiuota statybininkgaunama metin doz yra 0,3 mSv per metus, o tai yra mažiau nei nustatyta ribin doz1 mSv per metus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 502Profesins apšvitos santrauka, remiantis egzistuojan AE eksploatavimo patirtimiTurbt daugiausiai informacijos apie profesins apšvitos dozes vairiose atominseelektrinse surinkta Branduolins energijos agentros (NEA) Informacins profesinsapšvitos sistemoje (ISOE). Taigi, šiame skyriuje pateikta informacija yra trumpanaujausios ISOE ataskaitos (OECD, 2008) santrauka.Nuo 1992 m. ISOE, kuri bendrai finansuoja OECD/NEA ir TATENA, remiadarbuotoj dozi optimizacij atominse elektrinse. vairiais informacijos sklaidosdais atomini elektrini radiacins saugos profesionalai ir nacionalins priežirosinstitucijos visame pasaulyje keiiasi patirtimi bei yra publikuojami svarbius techniniaišaltiniai.Vienas svarbiausi ISOE programos aspekt yra metins profesins apšvitos tendencijstebjimas atomini elektrini kompleksuose visame pasaulyje tam, kad galima bnustatyti gaires, padaryti lyginam analiz ir pasikeisti patirtimi tarp ISOE nari.Naudodamiesi ISOE duomen baze, kurioje yra metins profesins apšvitos duomenys,teikiami vis dalyvaujan staig, ISOE nariai gali atlikti vairius bandymus irtendencij analizes pagal šalis, reaktori tipus ar kitus kriterijus, tokius, kaip susijusiblok grupavimas. Žemiau esanioje santraukoje pateikti pagrindiniai profesinsapšvitos dozi atominse elektrinse bendr tendencij punktai.2006 m. pabaigoje ISOE programoje dalyvavo 71 mon iš 29 šali (336 eksploatuojamiblokai, 42 uždaryti blokai) kartu su prižiriniomis institucijomis iš 25 šali. ISOEprofesins apšvitos duomen bazje buvo informacija apie profesins apšvitos lygius irtendencijas iš 401 eksploatuojamo reaktoriaus 29 šalyse, o tai sudaro maždaug 91 %pasaulyje eksploatuojam komercini atomini reaktori. 7.10-34 lenteljeapibendrinamas dalyvavimas pagal reaktoriaus tip ir status.7.10-34 lent. Reaktori, traukt ISOE duomen baz, skaiius.Veikian reaktori, trauktISOE duomen baz, skaiiusGalutinai sustabdyt reaktori,traukt ISOE duomen baz,skaiiusBendras reaktori, trauktISOE duomen baz, skaiiusPWR BWR PHWR GCR LWGR KitasIšviso262 88 28 22 1 0 40126 15 2 31 4 2 80288 103 30 53 5 2 481Vidutins metins kolektyvins dozs už 2006 m. santrauka pagal reaktori tipusveikiantiems reaktoriams pateikiama 7.10-35 lentelje.7.10-35 lent. Vidutini kolektyvini dozi santrauka 2006 m.Reaktori tipai2006 m. vidutinmetinkolektyvin doz(žmogui•Sv)2004-2006 m.(žmogui•Sv):trej met nuolatatnaujinamasvidurkisAukšto spaudimo vandens reaktoriai(PWR/WWER)0,71 0,75Verdanio vandens reaktoriai (BWR) 1,32 1,41Aukšto spaudimo sunkaus vandens reaktoriai(PHWR/CANDU)1,15 1,06Visi reaktoriai, skaitant šaldomus dujomis (GCR) irlengvo vandens grafitinius reaktorius (LWGR)0,85 0,88

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5037.10-36 ir 7.10-37 lentelse pateikiamos apšvitos tendencijos per pastaruosius trejusmetus visiems reaktori tipams, išreikštos kaip atitinkamai vidutins metins ir trejmet nuolat atnaujinamos metins kolektyvins dozs. Šie rezultatai vis pirma yraparemti duomenimis, kurie buvo pateikti ir užregistruoti ISOE duomen bazje per2007 m. ir papildyti individualiomis šali ataskaitomis.7.10-36 lent. Vidutins metins kolektyvins dozs blokuose pagal reaktori tipus2004-2006 m. (žmogui•Sv).PasaulinisPWR, WWER BWR PHWR GCR LWGRvidurkis2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 20060.77 0.77 0.71 1.46 1.47 1.31 0.84 1.19 1.15 0.04 0.06 0.12 3.41 2.11 3.06 0.89 0.91 0.857.10-37 lent. Trej met nuolat atnaujinamas metini kolektyvini dozi blokuosepagal reaktori tipus vidurkis 2002-2006 m. (žmogui•Sv).PWR, WWER BWR PHWR GCR LWGR‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06Pasaulinisvidurkis0.84 0.80 0.75 1.64 1.57 1.41 0.96 1.05 1.06 0.07 0.06 0.07 4.03 3.49 3.00 0.99 0.95 0.88‘02-‘04’03-‘05’04-‘067.10-7 paveiksle parodyti 2006 m. duomenys juostinje diagramoje nuo aukšiausios ikižemiausios vidutins dozs pagal skirtingus reaktori tipus. 7.10-8 paveiksle parodytosvidutini kolektyvini dozi tendencijos pagal reaktori tipus 1992-2006 m., o 2006 m.vidutins metins dozs yra pakankamai mažos. 7.10-7 paveiksle „reaktori skaiius“reiškia reaktori blok, kuri t met duomenys buvo pateikti ataskaitose.7.10-7 pav. 2006 m. vidutins kolektyvins dozs pagal reaktoriaus tip.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5047.10-8 pav. Vidutin kolektyvin doz reaktoriuje visuose eksploatuojamuosereaktoriuose pagal reaktori tipus 1992-2006 m. (Pastaba: terptas grafikas parodovidutin kolektyvin doz LWGR tipo reaktoriuose)Europoje vidutin kolektyvin doz vienam PWR ir WWER tipo reaktoriui 2006 m.buvo maždaug 0,58 žm.·Sv viename reaktoriui; daugumoje šali tendencija buvo stabiliarba mažjo per pastaruosius trejus metus. Vidutin kolektyvin doz vienam BWR tiporeaktoriui Europoje 2006 m. buvo maždaug 1,00 žm.·Sv. Trej met nuolat atnaujinamometins kolektyvins dozs vidurkio tendencija, kuri geriau atspindi bendr dozstendencij, rodo nežym sumažjim PWR ir WWER tipo reaktoriuose: vert krito nuo0,74 žm.·Sv viename reaktoriui 2002-2004 m. iki 0,65 žm.·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Tendencija BWR tipo reaktoriuose atrodo stabilesn: 1,01 žm.·Sv vienamereaktoriui 2002-2004 m. ir 1,00 žm·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Trej metnuolat atnaujinami metins kolektyvins dozs vidurkiai vienam BWR tipo reaktoriuiyra labai panašs visose Europos šalyse, mažiausia vert yra Švedijoje (0,91 žm.·Sv,didžiausia – Šveicarijoje (1,08 žm.·Sv).Apskritai, metin vidutin kolektyvin doz vienam veikianiam reaktoriaus blokuinuolat mažjo per laikotarp, kuris buvo tirtas ISOE duomen bazje, ir 2006 m.vidurkiai išlaiko lyg, pasiekt per pastaruosius kelet met. Nepaisant kai kuri metinisvyravim buvo išlaikyta aiški kolektyvins dozs mažjimo tendencija daugumojereaktori.Smulkesn aptarim ir dozi tendencij vairiose šalyse analizes galima rasti (OECD,2008). Taiau pažymima, kad dl sudting kolektyvines dozes takojan parametr irbendradarbiaujan elektrini vairovs, aukšiau pateikta diskusija ir skaiiaineparemia joki išvad, susijusi su radiacins saugos funkcionavimo kokybe aukšiaupamintose šalyse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5057.10.3 Poveikio sumažinimo priemons7.10.3.1 Neradiologinio poveikio pasekmi sumažinimasNauja AE bus suprojektuota taip, kad atitikt visus Lietuvos statym ir kit teiss aktreikalavimus. Ankstesniuose 7.10.2.1 ir 7.10.2.2 poskyriuose išvardinti visi skirtinginaujos AE poveikio gyventoj sveikatai tipai, ir kai kuriems tipams nurodomos irpoveikio sumažinimo priemons. Daugelis veiksm ir technini sprendim, kaipapsaugoti ir sumažinti neigiamus poveikius, bus nustatyti detaliau naujos AEprojektavimo metu.Gyventoj sveikat takojantys veiksniai, kuriuos nauja AE gali veikti neigiamai jstatant ar eksploatuojant, yra oro kokyb, triukšmas, avarij (statybos ir eismo) rizika,migracija, alkoholio suvartojimas ir nusikalstamumas.Naujos AE poveikio oro kokybei mažinimo priemons apibdinamos 7.2.3. poskyryje.ia aptariamos taip pat ir eismo ir iš naujosios AE poveikio sumažinimo priemons.Kadangi karšto vandens ir garo katilins nra kins veiklos, vertinamos šiame PAV,dalis, j poveikiai ir sumažinimo priemons apibdinami juos lieianiuose PAV(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup, 2004a; Ignalinos AEeksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup, 2004b).Naujos AE statybins veiklos triukšmo poveikius galima sumažinti, pasirenkant laikypatingai triukšmingiems ar blaškantiems veiksmams atlikti darbo dienomis ir dienosmetu. Panašiai, jei reikia, galima pasirinkti ir didelio eismo, vykstanio statybaikštel, laikui. Triukšmo lygius galima sumažinti naudojant ir triukšmo barjerus.Mechanizm ir rengim sukeliam triukšm naujos AE eksploatavimo metu galimaefektyviai sumažinti, pasirenkant statybines technologijas ir pastat medžiagas. Taip pattriukšmo šaltinius galima izoliuoti gaubtais, arba, jei reikia, juose galima taisyti garsoslopintuvus. Dl vibracij kylant triukšm galima sumažinti, pastatant vibruojaniuosrenginius ant lankstaus pagrindo.Naujos AE poveik eismo saugumui galima sumažinti atitinkamu eismo planavimu irkontrole. Statant ir eksploatuojant nauj AE eismo kiek galima sumažinti,organizuojant autobus transport naujos AE darbuotojams. Statybos metu galimapastatyti specialias apgyvendinimo patalpas šalia statybos aikštels tam, kad bsumažintas eismo kiekis. Statybos metu galima sudaryti tvarkarašt specialiamtransportui, kad šis važin ne tomis valandomis, kai yra kasdieninis eismo piko metas.Profesins rizikos veiksniai ir bdai jiems sumažinti yra atskirai apibdinami 7.10.2.1 ir7.10.2.2 poskyriuose.Neigiam socialini poveiki, toki, kaip vairios socialins problemos, atsirandaniosl laikino statybins darbo jgos atsikraustymo t srit, sumažinimas turi btivertintas iš anksto, planuojant š projekt. Neigiamus poveikius galima sumažinti,bendradarbiaujant naujos AE organizatoriui ir šalia esanioms savivaldybms. Galimasuderinti vairi darbuotoj laisvalaikio veikl, o darbuotojams užsienieiams galimaduoti patarim apie vietin kult ir proius.7.10.3.2 Radiologinio poveikio pasekmi sumažinimasAplink naujosios AE aikštel bus sukurta sanitarins apsaugos zona (SAZ), kur nebusjoki nuolatini gyventoj, ir kin veikla bus apribota. Radiologinis poveikisgyventoj sveikatai sanitarinje apsaugos zonoje bus minimalus ir neviršys rib,nurodom radiacins saugos reikalavimuose. Už sanitarins apsaugos zonos rib

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 506poveik galima laikyti nereikšmingu. SAZ rimo tvarka aprašyta „Sanitariniapsaugos zon rib nustatymo ir režimo taisyklse“ (Valstybs žinios, 2004, Nr. 134-4878). Reikia pažymti, kad terminai ir kriterijai, naudojami srities aplink AEvardinimui ir šios srities dydžio nustatymui vairiose šalyse skiriasi. Lietuvos teissaktuose naudojamas terminas „Sanitarins apsaugos zona“, kuris buvo naudojamasbuvusioje Taryb Sjungoje, ir tipiškai tokios zonos aplink atomin elektrin spindulysTaryb Sjungoje buvo 3 km. Dabartins Ignalinos AE SAZ taip pat yra 3 km spindulio.Kitokie terminai, tokie, kaip „uždrausta zona“ (angl. exclusion area) ar „elektrinsaikštel“, yra naudojami JAV ir Suomijos statymuose. 7.10-38 lentelje pateikiamazon aplink AE sukrimo reikalavim ir kriterijvairiose šalyse santrauka.Naujos AE SAZ dydis silomas priimant prielaid, kad doz, kuri slygoja iš naujosAE or išmesti radionuklidai ir pagal kuri parenkamas SAZ dydis, neturi bti didesnnei 0,1 mSv per metus. Tai konservatyvi prielaida, nes primus apribotosios dozs vert(0,2 mSv per metus) SAZ dydis b mažesnis. Reikia pažymti, kad silomas naujosAE SAZ dydis yra preliminarus ir skirtas tik naujos AE SAZ dydžiui vertinti.Dabartinje Ignalinos AE SAZ teritorijoje yra veikian ir planuojam Ignalinos AEBEO objekt, kuriuos apima bendra 3 km spindulio SAZ, taiau galutiniai sustabdžiusIgnalinos AE bei sumažjus radionuklid išmetimams aplink, SAZ gali btiperžita, t. y. arba bus palikta dabartin SAZ, arba kiekvienas BEO, taip pat ir naujaAE turs savo SAZ.Sanitarins apsaugos zonos dyd apsprendžia 1-osios kritins grups nario gaunamadoz. Kaip matyti iš 7.10-12 paveikslo, apšvitos doz mažja, didjant atstumui, o taške,esaniame už 1 km nuo šaltinio, sudaro apie 0,08 mSv/metai EC-6 reaktoriui ir apie0,03 mSv/metai – ESBWR. Kit tip reaktoriams išmetim or slygota doz yra darmažesn.Naujos AE SAZ dydis pasilytas šioje PAV ataskaitoje yra preliminarus, o vlesniuoseprojekto etapuose SAZ ribos ir veikla joje bus nustatyti vadovaujantis „Sanitariniapsaugos zon rib nustatymo ir režimo taisykli“ (Valstybs žinios, 2004, Nr. 134-4878) nuostatomis.Remiantis 1-osios kritins grups nario gaunama dozs vertinimais, visiems reaktoritipams naujos AE SAZ dydis tur bti apie 1 km spindulio. Reikia pažymti, kadpagal LAND 42-2007 pateiktus dozs daugiklius apskaiiuota kritins gyventoj grupsnari maksimali metin apšvita slygota radionuklid išmetim vanden iš keturi EC-6 reaktori yra apie 0,023 mSv (žr. 7.10-31 lent.). Ši reikšm pridjus prie 1-osioskritins grups nario gaunamos dozs 1 km atstumu dl radionuklid išmetim or taippat iš iš keturi EC-6 reaktori, konservatyviai sumin doz bus apie 0,1 mSv, o taineviršija apribotosios dozs 0,2 mSv per metus.Silomos aikštels naujajai AE yra dabartinje IAE pramoninje aikštelje ir sanitarinsapsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo silom aikšteli iki dabartins sanitarinsapsaugos zonos rib yra maždaug 1,5 km. Taigi, naujai AE (bet kurio reaktoriaus tipoatveju) silomas SAZ b dabartins IAE SAZ ribose, todl nereik taikyti naujapribojim ar žmoni perklim iš naujosios AE SAZ.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5077.10-38 lent. Zona aplink atomin elektrin.Sanitarins apsaugos zona(Valstybs žinios, 1996, Nr.119-2771)Uždrausta zona (10 CFR)Elektrins aikštel (YVL1.10)Sanitarins apsaugos zona- tam tikra teritorija arbaradioaktyviojo užteršimovieta, kurioje apšvitinimolygis branduolinsenergetikos objektonormalaus eksploatavimolygomis gali viršyti leistinasnormas.Iki objekto eksploatacijospradžios iš sanitarinsapsaugos zonos teritorijosVyriausybs nustatyta tvarkaiškeldinami visi gyventojai.Joje draudžiama su objektoeksploatacija ar aptarnavimunesusijusi veikla ir renginibei pastat statyba. Žem,miškas ir vandens telkiniai,esantys sanitarinsapsaugos zonoje, gali btinaudojami kio reikalams tikgavus objekteksploatuojaniosorganizacijos sutikim irAplinkos ministerijos beiSveikatos apsaugosministerijos leidimus.Pagal (Valstybs žinias,2004, Nr. 134-4878)apribotoji doz gyventojams(0,2 mSv/per metus) neturiti viršijama prie SAZ ribnormaliomis naujosios AEeksploatavimo slygomis.Uždrausta zona reiškia reaktorisupan zon, kurioje reaktoriausoperatorius turi teis apsprstiveikl, skaitant darbuotoj irnuosavybs iškeldinim iš tossrities. Ši zon gali kirsti plentas,geležinkelis ar vandens kelias sulyga, kad jie nra taip artiobjekto, jog trukdyt normaliaiobjekto eksploatacijai, ir jeiefektyviai suderinama eismokontrol plentu, geležinkeliu arvandens keliu, kad, jei kilt avarinsituacija, galima b apsaugotigyventoj sveikat ir užtikrinisaug. Gyvenimas šaliauždraustosios zonos tur btiuždraustas. Bet kokiu atveju, kilustinybei reikia bti pasiruošusperkelti gyventojus. Uždraustojezonoje leidžiama veikla, nesusijusisu reaktoriaus eksploatacija sutam tikrais apribojimais, su slyga,kad nebus joki pastebim pavojgyventoj sveikatai ir saugai.Uždrausta zona turi bti tokiodydžio, kad žmogus, bdamas dvivalandas bet kurioje jos ribvietoje iš karto po dalijimosiprodukt išmetimo pradžiossumin apšvitos doz visam knuineviršyt 25 rem, arba sumindoz skydliaukje dl jodoapšvitos, neviršyt 300 rem.Atomins elektrins aikštelapima maždaug vienokilometro atstum nuoobjekto. Ji apibdinama kaipvieta, kur, kaip taisykl,leidžiama tik veikla, susijusisu atomine elektrine.Nuolatinis gyvenimasdraudžiamas, ir leidžiamastik labai ribotas darbuotoj arlaisvalaikio apgyvendinimas.Leidimo turtojas,atsakingas už atominselektrins eksploatacij, turisprendimo teis visai veiklaitoje vietoje ir, jei yratinyb, gali iš aikštelspašalinti žmones, neturiniusleidimo, ar neleisti tokiemsžmonms eiti. Elektrinsaikštelje gali bti vykdomakitokia veikla, nesusijusi suobjektu, jeigu ji nekeliapavojaus elektrinssaugumui. Aikštel gali kirstieismo juosta, jei eismas yramažas, ir jei, atsiradustinybei, j galima nukreiptikitur. Aikštels lankymasleidžiamas, jeigu leidimoturtojas turi galimybkontroliuoti lankytojjudjim.Be to, bus priimtos administracins ir technins priemons, kad b sumažintasradiologinis poveikis. Priemons yra tokios:Radioaktyvi šaltini kontrol. Bus naudojamos radioaktyvi medžiagsandarumui užtikrinti reikalingos priemons bei procedros. Bus diegta daugbarjer, kurie apsaugot nuo radioaktyvi medžiag patekimo aplink.Radioaktyvi išmetim kontrol. Ji apima priemones bei veikl, kurios busdiegtos naujoje AE, kad galima b kontroliuoti radioaktyviuosius išmetimus aplink, kad b laikomasi nurodyt rib.Radioaktyvi išmetim monitoringas. Bus diegtos radioaktyvi išmetimtam tikruose išmetimo taškuose matavimui reikalingos priemons beiprocedros.Aplinkos monitoringas. Bus diegtos priemons ir procedros, reikalingosaplinkoje esan radionuklid aktyvumo lygiams matuoti, radiologinio poveikiogyventoj sveikatai ir aplinkai dl radioaktyvi išmetim iš naujosios AEvertinti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 508Detalesns poveikio sumažinimo priemons bus išanalizuotos ir pagrstos saugosanalizs ataskaitoje, kurioje bus vertinti Techninio projekto aspektai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5097.11 PLANUOJAMOS KINS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAINORMALIOS EKSPLOATACIJOS SLYGOMIS APIBENDRINIMAS7.11.1 Radiologinio poveikio apibendrinimasKaip nurodoma PAV programoje, šis skyrius apibendrina radiologinio poveikioskirtingiems aplinkoms komponentams vertinim, kur slygoja normali naujosios AEeksploatacija. Taip pat svarstomi ir kiti esami ir planuojami BEO, esantys Ignalinos AEsanitarins apsaugos zonojeRadiologinis poveikis aplinkai NAE normalaus eksploatavimo metu gali pasireikšti dlradioaktyvi išmetim aplink. Radionuklid išmetim vanden ir or vertinimasskirtingiems branduolini reaktori tipams pateiktas atitinkamai 7.1.2 ir 7.2.2 skyriuose.LAND 42-2007 (Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693) nurodo principus, kaip turi btiatliktas radiologinio poveikio aplinkai vertinimas. Vienas iš princip teigia, jog tuoatveju, kai apsaugos priemons užtikrina pakankam žmoni saug, jos yra pakankamosir aplinkai bei gamtos ištekliams apsaugoti. Taigi, remiantis duomenimis apieradioaktyviuosius išmetimus aplink, buvo atlikti ir 7.10 skyriuje yra pateiktigyventoj galimos apšvitos skaiiavimai. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios irblok skaiiaus, kritins gyventoj grups nari metins dozs, slygojamosradioaktyvi išmetim ( or ir vanden), svyruoja nuo 4,19 iki 33,01 µSv (nuo 0,004iki 0,033 mSv). Nustatyta apribotoji dozs gyventojams yra 0,2 mSv (200 µSv) permetus. Taigi, dozs slygojamos naujosios AE normalios eksploatacij bus apie 6 kartusmažesns negu apribotoji doz. Tai reiškia, jog naujoji AE nesukels kenksmingsveikatai poveiki (pvz.: gyvenimo trukms sutrumpjimo ir kokybs pablogjimo dljonizuojanios radiacins apšvitos, somatini efekt, vžini ar genetini susirgim).Esam ir planuojam Ignalinos AE branduolinirengini apžvalgaAbi potencialios aikštels naujajai AE yra IAE pramoninje aikštelje su 3 km spinduliosanitarine apsaugos zona (SAZ). 2009 m. pabaigoje IAE bus visiškai sustabdyta. IAEeksploatacijos nutraukimui buvo pasirinkta nedelstino išmontavimo koncepcija.Vykdant IAE eksploatacijos nutraukim, nauji BEO (branduolins energetikos objektai)numatomi pastatyti IAE pramoninje aikštelje ir netoli jos esam eksploatacini ireksploatacijos nutraukimo metu susidarysian radioaktyvi atliek (tik tam tikrši atliek) kartu su panaudotu branduoliniu kuru tvarkymui, laikinajam saugojimui irlaidojimui.Esamos IAE eksploatavimo nutraukimas ir ši nauj BEO eksploatacija gali tstis kelisdešimtmeius ar net ilgiau. Šios esamos ir naujos veiklos gali slygoti radiologinpoveik naujosios AE aikštelse vykdant statybos darbus. Jau eksploatuojamosnaujosios AE radiologinis poveikis gali bti papildytas esamos ir naujos branduolinsenergetikos veiklos radiologiniu poveikiu.Pagal galutin IAE eksploatavimo nutraukimo plan (IAE ENPVG, 2004),eksploatavimo nutraukimo procesas yra suskaidytas keliolika savarankiškeksploatavimo nutraukimo projekt (ENP). Kiekvienas iš ši ENP yra procesas,apimantis tam tikr veiklos srit, apibržiantis darbus bei j ypatybes ir suteikiantispradinius duomenis konkreios veiklos organizavimui, saugos analizei ir poveikioaplinkai vertinimui. Siekiant, kad poveikio aplinkai vertinimas remtsi patikima irdetalia informacija, kuri tampa galima tik vykdant konkret ENP, IAE eksploatavimonutraukimo PAV programoje (IAE ENPVG, 2004) numatoma, kad PAV ataskaitos busrengiamos atskirai kiekvienam ENP. Kiekviena vlesnio ENP PAV ataskaita turiatsižvelgti ankstesni ataskait rezultatus. Tokiu bdu bendras IAE eksploatacijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 510nutraukimo poveikis aplinkai b vertinimas ir kontroliuojamas remiantis naujausiainformacija, o poveikio aplinkai sumažinimo priemons b adekvaios realiaisituacijai.Be eksploatavimo nutraukimo darb Ignalinos AE esamuose BEO, eksploatavimonutraukimo projektas numato ši objekt statybas:laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS);kiet atliek tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KATSK);labai mažo aktyvumo radioaktyvi atliek laidojimo moduliai (Landfill tipokapinynas);mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvi atliek paviršinis kapinynas.Šiuo metu eksploatuojam bitumuot radioaktyvi saugykl ateityje numatomapertvarkyti kapinyn. 2006 m. pradjo veikti skyst radioaktyvi atliek (t.y.panaudot jon pakaitos derv ir filtro nuos cementavimo) sukietinimo renginys.Sukietintos atliekos bus laikinai saugomos IAE aikštelje pastatytoje naujoje saugykloje,liau bus palaidotos paviršiniame trumpaamži mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyvi atliek kapinyne. Jau nusprsta išplsti esam panaudoto branduoliniokuro saugykl. 2006 m. VATESI papild licencijos slygas ir leido saugyklojepapildomai saugoti dar 18 CONSTOR RBMK-1500 tipo konteineri. Planuojama darviena modifikacija, padidinanti esamos saugyklos talp dar 10 CONSTOR RBMK-1500tipo konteineri.Ignalinos AE sanitarins apsaugos 3 km spindulio zonoje naujai planuojami arnumatomi pertvarkyti bei esami BEO parodyti 7.11-1 pav. BEO veiklos etapai(eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo, institucins priežiros ir pan.) apibendrinti7.11-2 pav.7.11-1. pav. Ignalinos AE dabartinje 3 km spindulio sanitarins apsaugos zonojeesantys ir planuojami branduolins energetikos objektai.

7.11-1 paveiksle pavaizduoti branduolins energetikos objektai:Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5111 – 158 statinys (numatomas bitumuot radioaktyvi atliek kapinynas) ir naujalaikinoji sukietint radioaktyvi atliek saugykla (158/2 statinys); 2 – Ignalinos AEreaktori blokai; 3A, 3B – planuojamos naujos AE alternatyvios aikštels; 4 – esamaPBK saugykla; 5 – nauja LPBKS; 6 – naujas KATSK; 7 – Landfill kapinyno laidojimomoduliai; 8 – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvi atliek paviršinis kapinynas; 9– Landfill kapinyno buferin saugyklaLandfill kapinyno buferin saugykaIgnalinos AENauja AEEsanti PBKSEksploatavimasEksploatavimo nutraukimasAktyvi institucin priežiraPasyvi institucin priežiraNauja LPBKSNaujas KAASKCementuot RA saugyklaLabai mažo aktyvumo RA laidojimomoduliai (Landfill kapinynas)158 stat. (bitumuot RA kapinynas)Mažo ir vidutinio akrtyvumo RApaviršinis kapinynas2000 2050 2100 2150 2200 2250 2300 2350M E T A I7.11-2 pav. Ignalinos AE dabartinje 3 km spindulio sanitarins apsaugos zonojeesan ir planuojam branduolins energetikos objekt veiklos pagrindiniaietapai.Planuojama, kad pirmas reaktoriau blokas bus pradtas eksploatuoti ne vliau nei 2015m. Taigi, bendras radiologinis poveikis dl naujosios AE ir esam bei planuojamIgnalinos AE rengini, esan IAE pramoninje aikštelje, yra apskaiiuotas 2015-iesiems. Naujosios AE eksploatacijos metu Ignalinos AE BEO radiologinis poveikis dlsaugomose radioaktyviose atliekose bei PBK esan radionuklid radioaktyvausskilimo, tiktai mažs.Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ esan BEOPagal monitoringo ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktus duomenis, šiuo metul radioaktyvi išmetim aplink iš Ignalinos AE gaunamos dozs, slygotos SAZesan BEO apibendrintos 7.11-3 paveiksle. Galima daryti išvad, kad dozs, slygotosfaktini išmetim iš IAE aikštels, yra daug mažesns už apribot doz (0,2 mSv permetus (HN 87:2002)). Nuo 1995 m. išmetim vanden slygojama doz palaipsniuimažja. Doz dl išmetim or bendru atveju yra žymiai mažesn. Dozs padidjimas2004 m. buvo slygotas I-131 išmetimo iš IAE skyst atliek apdorojimo renginio(pastatas 150)).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5127.11-3. pav. IAE SAZ esan BEO radioaktyvi išmetim or ir vandenlygojama kritins gyventoj grups nario metin efektin doz 1992–2007 m.laikotarpiu (IAE, PTOot-0545-15).Eksploatuoti IAE planuojama iki 2009 met pabaigos. Konservatyviam IAEeksploatacijos (iki 2010 m.) išmetim poveikiui prognozuoti pasirinktos paskutinimet (1999–2007 m.) didžiausios dozs. Priimta, kad kritins gyventoj grups nariometin efektin doz, kuri slygos radionuklid išmetimai or, yra 1,9-03 mSv(2004 m. apšvitos doz), o efektin doz, kuri slygos radionuklid išmetimai vanden bus 4,19-03 mSv (2002 m. apšvitos doz).IAE SAZ esan BEO poveikio prognoz taip pat apima bsim radioaktyviišmetim slygot poveik vykdant toki naujai planuojam veikl:galutinai sustabdant IAE 1-ojo bloko reaktori, iškraunant kur, vykdantrengini dezaktyvacij ir pan. pagal taip vadinam IAE eksploatacijosnutraukimo projekt U1DP0. U1DP0 veikl planuojama gyvendinti 2005-2012m.;toliau eksploatuojant nauj cementavimo rengin, skirt skyst radioaktyviatliek sukietinimui ir laikin saugykl, skirt sukietint atliek saugojimui.Cementavimo renginys bus eksploatuojamas apie 14 met. Projektinlaikinosios saugyklos eksploatacijos trukm yra apie 60 m.IAE SAZ esan BEO prognozuojama radioaktyvi išmetim slygojama gyventojapšvita apibendrinta 7.11-4. paveiksle. Kaip matyti, prognozuojama metin apšvitosdoz yra maža. Didžiausi dozs vert (9,69-03 mSv per metus) daugiausiai lemia2009 m. planuojama 1-ojo energobloko rengini dezaktyvacija ir priimta prielaida, kadIAE eksploatacija taip pat slygoja konservatyviai vertint doz (6,09-03 mSv).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5137.11-4. pav. IAE SAZ esan BEO radioaktyvi išmetim or ir vandenlygojamos kritins gyventoj grups nario metins efektins dozs prognoz7.11-4 paveiksle pateikta prognozuojama apšvita nevertina poveikio aplinkai dlpanašios rengini dezaktyvacijos 2-jame energobloke. Šiai veiklai bus rengiamasatskiras, taip vadinamas U2DP0 projektas. Radioaktyvi išmetim slygoto poveikiovertinimo šiuo metu nra, todl galimas tik apytikslis vertinimas. Planuojama, kad kuroiškrovimas iš 2-ojo energobloko, jau esant veikianiai LPBKS, bus užbaigtas per keletmet po galutinio reaktoriaus sustabdymo. Lyginant su pirmuoju energobloku, antrojoenergobloko rengini dezaktyvavimas gals bti pradtas prajus mažiau laiko pogalutinio reaktoriaus sustabdymo. Todl išmetam radionuklid (trumpaamži Mn-54,Fe-55, Co-58, Co-60, Cs-134 ir pan.) aktyvumas bus didesnis ir tai slygos didesnpoveik, nei panaši U1DP0 veikla. Priimama, kad 2-ojo energobloko renginidezaktyvacija gali slygoti apie dvigubai didesn kritins gyventoj grups nario metinapšvit (atskirais metais iki 8,0×10 -3 mSv). Apibendrinant, galima prognozuoti, kad po2015 met IAE SAZ esan BEO radioaktyvi išmetim slygota kritins gyventojgrups nario metin efektin doz bus mažesn nei 1-03 mSv.Detalesni radioaktyvi išmetim poveikio aplinkai prognozi tolimesniems IAEeksploatacijos nutraukimo etapams šiuo metu nra. Kaip numato IAE eksploatavimonutraukimo PAV programa, kiekvienas vlesnis poveikio aplinkai vertinimas tursatsižvelgti ankstesni studij rezultatus.Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ naujai planuojam BEORemiantis KATSK poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAVA KATSK)konservatyviai vertinta metins gyventoj grups nario efektin doz slygotaradioaktyvi išmetim vykdant atliek išmimo ir apdorojimo etapo darbus yra7,79-03 mSv. Užbaigus radioaktyvi atliek išmim iš IAE esam saugykl,radioaktyvi išmetim aplink kiekis ir gyventoj apšvita sumažs.LPBKS saugos analizs ataskaitoje, konservatyviai apskaiiuota kritins gyventojgrups nario metin efektin doz dl radionuklid išmetim or neviršija 4,15-04mSv. Planuojama, kad visas panaudotas branduolinis kuras iki 2016 m. bus patalpintas hermetiškus saugojimo konteinerius ir bus izoliuotas nuo aplinkos. Vliau šiosplanuojamos kins veiklos slygoti radioaktyvieji išmetimai galimi tik atsiradus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 514tinybei perkrauti kur LPBKS kuro inspektavimo karštojoje kameroje (KIKK). Mažaitiktinu PBK perkrovimo atveju, galima papildoma apšvita iki 1,67-04 mSv.Tikimyb, kad PBK saugojimo laikotarpiu konteineriai gali prarasti sandarum ir todlkur reiks perkrauti kit konteiner, yra labai maža. Konteineris bus suprojektuotaskaip suvirinta dviej barjer sistema, užtikrinanti mažiausiai 50 met saugieksploatacij. Todl KIKK eksploatacijos nereik laikyti normaliai planuojama veikla.Landfill kapinyno laidojimo moduliuose bus laidojamos tik kietos arba sukietintosradioaktyviosios atliekos. Prieš tai šios radioaktyviosios atliekos bus laikinai saugomosLandfill kapinyno buferinje saugykloje. Kapinyne nebus radioaktyvi atliekapdorojimo rengini – atliekos kapinyn bus atvežamos galutinai apdorotos,supakuotos ir paruoštos laidoti. Radioaktyvi atliek pakuots privals tenkintipriimtinumo laidoti Landfill kapinyne kriterijus. Numatoma, kad normaliaieksploatuojant kapinyn, radionuklidai atmosfer aerozoline ar dujine forma nepateks.Kapinyno laidojimo moduliuose užpildymo metu veiks laikina rsi drenažo sistema,radionuklid išmetim aplink taip pat nebus. Landfill kapinyno poveikio aplinkaivertinimas yra rengimo stadijoje. Pagal preliminarius vertinimus, kritins gyventojgrups nario metin efektin doz dl radioaktyvi išmetim iš Landfill kapinynobuferins saugyklos siek apie 2,54×10 -6 mSv, o dl radioaktyvi išmetim iš Landfilllaidojimo moduli neviršyt 6,00×10 -7 mSv.Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvi atliek paviršinio kapinyno PAV ataskaitoje(RATA, 2007) pateikti kritins gyventoj grups nario, t.y. vietinio gyventojo –kininko, maksimali apšvitos dozi, kurias slygoja paviršinis mažo ir vidutinioaktyvumo radioaktyvi atliek kapinynas, vertinimai. Maksimali vertinta bendrosiosapšvitos dozs vert sudaryt apie 0,009 mSv per metus užteršto vandens iš Drkšiežero vartojimo bei ežere sugautos žuvies valgymo atveju arba 0,0015 mSv per metusužteršto vandens iš gržinio, rengto 150 m atstumu nuo paviršinio kapinyno, vartojimoatveju. Maksimalios bendrosios apšvitos verts pasirodymo tikimasi prajus maždaug 9000 met po kapinyno uždarymo, taiau šioje naujos AE PAV ataskaitojekonservatyviai priimta, kad maksimali doz 0,009 mSv per metus bus 2015 metais.Kritins gyventoj grups nario didžiausios metins efektins dozs, slygotosradioaktyvi išmetim ( or ir vanden) iš IAZ SAZ esam ir planuojam BEO,prognoz apibendrinta 7.11-1 lentelje.7.11-1 lent. Radioaktyvi išmetim poveikio prognoz (2015-iesiems).BEOEsamos Ignalinos AE BEO 1,00×10 -3KATSK 7,79×10 -3LPBKS 4,15×10 -4KIKK (PBK perkrovimo metu LPBKS) 1,67×10 -4Landfill kapinyno buferin saugykla 2,54×10 -6Landfill kapinyno laidojimo moduliai 5,60×10 -7Paviršinis mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyvi atliek kapinynasRadioaktyvi išmetim slygota doz,mSv/metus9,00×10 -3Naujoji AE 3,30×10 -2IŠ VISO 5,14×10 -2Kaip matyti iš 7.11-1 lentels, didžiausi ind 2015 metais radioaktyvi išmetimlygot dozneša naujosios AE išmetimai.

Tiesiogins spinduliuots poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 515IAE pramoninje aikštelje ir jos aplinkoje vykdomi radiacini lauk monitoringorezultatai rodo, kad jonizuojaniosios spinduliuots dozs galios padidjimas yrastebimas lokaliai ir tik arti kai kuri radioaktyvi medžiag tvarkymo rengini.Planuojamoje KAASK ir LPBKS aikštelse, kurios yra apytikriai 1,5 km atstumu nuoIgnalinos reaktori blok, esam sausojo tipo PBK saugykl ir kit BEO, atliktimatavimai rodo, kad gama spinduliuots fonas ši aikšteli aplinkoje neišsiskiria išgama spinduliuots fono, matuojamo už IAE esamos SAZ rib. Vidutin dozs galiosreikšm atitinka IAE regiono dozs galios vidurk.Tai reiškia, jog taka, slygojama tiesiogins apšvitos iš esam Ignalinos AE BEO,nesukuria ypatingo poveikio didesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Panašuspoveikis bus ir nuo naujos AE slygotos tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots.Pavyzdžiui, EPR saugos analizs ataskaitoje (U.S. EPR Final Safety Analysis Report)parodyta, kad metin doz gyventojams ties uždraustos zonos riba (~800 m atstumu nuoAE) yra mažiau nei 0,01 mSv. Kit reaktori gamintoj vertinimuose tiesioginsjonizuojanios spinduliuots poveikis net nevertinamas, teigiant, kad šis poveikis yranereikšmingas. Taigi, radiologinis tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuotslygojamas poveikis visuomenei yra nereikšmingas ir toliau nenagrinjamas.Radiologinio poveikio išvadosPriklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir bendro NAE blok skaiiaus, metinskritins gyventoj grups nari dozs, slygotos radionuklid išmetim aplink ( orbei vanden), svyruoja nuo 4,19 iki 33,01 µSv (nuo 0,004 iki 0,033 mSv). Esamos SAZribose radiologinis poveikis dl tiesiogins apšvitos yra nereikšmingas.Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metin efektyvikritins gyventoj grups nario doz, slygojama radionuklid išmetim aplink išnaujosios AE ir esam bei nauj Ignalinos AE BEO, esan dabartins SAZ (3 kmspindulio) ribose, bus mažesn negu 0,0514 mSv. Nustatyta apribotoji dozgyventojams yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metin doz 2015-aisiais normaliosBEO, esan SAZ, eksploatacijos metu bus apie 4 kartus mažesn nei apribotoji doz.7.11.2 Poveikio Drkši ežerui apibendrinimas7.11.2.1 NAE aušinimo vandens poveikisIš naujosios AE Drkši ežer išleidžiamas aušinamo vandens kiekis priklauso ne tiknuo pagaminamos elektros energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos.Tiesioginje aušinimo sistemoje visa šiluma išleidžiama ežer, tuo tarpu aušinimobokšt atveju tik maža šilumos dalis patenka ežer, o didžioji dalis išsisklaido ore.Remiantis skaiiavimo rezultatais ir ekspert vertinimais galima daryti išvad, kadekologiškai priimtina šilumin ežero apkrova bus maždaug 3 160 MW išleista . Tokiosšilumins apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero bkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Taiau, taikant dabartin ežero sušildymo kriterij (t.y., maksimalus leidžiamas 20 %ežero paviršiaus ploto sušildymas virš 28 laipsni), maksimali leidžiama šiluminapkrova ežerui vasaros mnesiais bus maždaug 1390 MW išleista . Dl šios priežastieskaršiausiais vasaros mnesiais gali tekti papildomai sumažinti šilumin apkrov. 3160MW išleista šilumins apkrovos sumažinimas per pus karšiausiu laikotarpiu leistpalaikyti ežero temperat, neviršijan dabartins ribos, išskyrus gal tik kelet dien.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 516Todl aplinkosauginiu ir ekonominiu požiriu geriausia alternatyva gali bti šiluminsežero apkrovos ribojimas šiliausiais mnesiais. Yra keletas technologij ir jkombinacij. Aplinkosauginiu ir techniniu požiriu geriausia aušinimo technologija buspasirinkta vliau, naujosios jgains projektavimo etape.Jei šilumin apkrova bus nereikšminga (aušinimas vyks tik aušinimo bokštuose), ežerotemperatra sugrš prie gamtinio lygio, ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo slygasšims, mgstanioms v vanden. Taiau slyg ar rši sudties sugržimo ikikls, buvusios prieš IAE eksploatacijos pradži, nesitikima. Jei bendras intensyvuseutrofikacijos procesas tsis, šios alternatyvos rezultatas taip pat gali bti mažasdeguonies kiekis laikotarpiu, kai ežeras bna padengtas ledu. Iš šio požirio taškonedidelis ežero šildymas gali net bti naudingas aplinkai. Taigi, ši galimyb gali turtiskirting poveik ežero ekosistemai: tai geriausias pasirinkimas, kai galvojama apieežero šildym, bet gali privesti prie iš dalies neigiamo poveikio dl deguoniessumažjimo, jei ežero eutrofikacija tsis.Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumilaikoma šildoma sritis. Taiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasi nelabaismarkiai. Dabartin AE išleidimo vieta leidžia vsinamam vandeniui pasiskirstytiefektyviai pagrindin ežero dal, ir vsinimas vyksta ir dl šilumos apykaitos or, irvandeniui maišantis su vsesniu ežero vandeniu. Pietin išleidimo vieta yra labiauapribota ir seklesn, ir tai maišo šiltam išleidžiamam vandeniui susimaišyti su vsesniuežero vandeniu, todl sumažja paviršin sritis, kur vyksta vsinimas oru. Taigi, dlpietinio išleidimo kanalo atsirast žymesni sušilimo ir eutrofikacijos poveikiai pietineiežero daliai, nei pasirinkus kitas išleidimo kanalo galimybes.Išleidimo kanalo padalinimas dvi vietas nra žymiai geresnis sprendimas, nei dabartinišleidimo galimyb, lyginant vidutin sušildom sri dyd.Gilaus aušinimo vandens pamimo galimybs modeliavimo metu šalto vandenssaugykla gilesnje ežero vietoje sumažjo paioje modeliavimo pradžioje, po ko iš giliaipaimamo vandens temperatra nesiskyr nuo temperatros dabartins pamimoalternatyvos slygomis. Be to, gilaus pamimo alternatyvos atveju po ežerotemperatrinio gradiento pažeidimo padidja šiltesnio vandens susimaišymasgilesniuose sluoksniuose, ir taip padidja bendras šilumos kiekis ežere. Rezultate gilauspamimo alternatyvos atveju paviršiaus temperatra pakilt visame ežere šiltuojulaikotarpiu, lyginant su dabartine pamimo alternatyvos.Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dlgaravimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrov or garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrins veikimo ir aušinimometodo pasirinkimo.prastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiaunormos dl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir j pasekms laikominedideliais. Retais trej iš eils einan saus met periodais ežero lygis nukristžemiau normos ir galbt pasiekt mažiausi leidžiam lyg. Kadangi vandens tris irežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumaž tik slyginai, hidrologiniai poveikiaiežerui gali bti laikomi mažais net tokio reto vykio atveju.Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šilumins apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotek poveikis žiemos metu susidaranio ledoklei. Jei šilumin apkrova bus 2230 MW išleista , neapleds plotas b netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatros žiemos metu, poveikis ledo dangai b žymus, ypa, jei šiluminsapkrovos viršyt 3160 MW išleista . Dl 4460–6310 MW išleista šilumini apkrov

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 517pagrindin ežero dalis ilgiau nepasidengt ledu, prasidjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai b mažesnis pietinje ir vakarinje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi.7.11.2.2 Naujosios AE nuotek poveikiaiBiogenini medžiag apkrova iš naujosios AE sudarys tik 4-8 % visos biogeninimedžiag apkrovos, išleidžiamos iš Visagino naujojo nuotek valymo renginio. Taigi,biogenini medžiag apkrova iš naujosios AE yra maža, lyginant su visa apkrovaDrkši ežerui, patenkania iš kit šaltini (toki, kaip Visagino buitins nuotekos irgamtiniai nuotkiai). Taigi, naujosios AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijailaikomas nereikšmingu, ir jo negalima atskirti nuo bendro eutrofikacijos vystymosiežere.Nuotekos, susidaranios dl apdorojimo ir technini proces, bus apdorojamos,priklausomai nuo nuotek kokybs, mechaninmis, cheminmis arba biologinmispriemonmis, remiantis taisyklmis ir statymais. Nuotekos susidaranios techniniovandens gamybos proceso metu, bus neutralizuotos. Bus pašalinti galimi naftosprodukt likuiai. Skystos atliekos iš kontroliuojamos zonos bus apdorojamos skystradioaktyvi atliek apdorojimo komplekse. Apskaiiuota, kad apdorot nuotekpoveikis ežerui bus minimalus ir priimtinas. Taiau šis poveikis bus stebimas, ir jeiatsiras nepriimtin pasekmi, nuotek apdorojimas bus patobulintas.7.11.2.3 GamtovaizdisDrkši ežero baseino gamtovaizdis pasikeit dl IAE, Visagino miesto ir susijusiosinfrastruktros statybos bei eksploatacijos.Naujosios AE statyba šalia IAE nepadarys didesnio poveikio gamtovaizdžio nykimui irnepažeis gamtini ir antropogenini teritorij santykio. Todl poveikis Drkši ežerogamtovaizdžiui ir jo apylinkms nebus žymus.7.11.2.4 Kultrinis paveldasNesitikima jokio poveikio kultros paveldui ar objektams, susijusiems su Drkši ežeru.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5187.12 ALTERNATYV PALYGINIMAS7.12.1 Bendroji dalisŠioje PAV ataskaitoje buvo vertintos šios naujos atomins elektrins Lietuvojegyvendinimo alternatyvos :Branduolini reaktori technologins alternatyvos (visi reaktoriai yra III arba III+kartos):o suslgto vandens reaktorius (PWR);o verdanio vandens reaktorius (BWR);o suslgto sunkiojo vandens reaktorius (HWR).Galios alternatyvos:o Energijos gamyba daugiausiai iki 3400 MW e .Vietos alternatyvos:o aikštel Nr. 1 – IAE rytinje pusje;o aikštel Nr. 2 – IAE vakarinje pusje.Aušinimo alternatyvos:o Tiesioginis aušinimas:• Skirtingos pamimo ir išleidimo kanal viet alternatyvos:o Netiesioginis aušinimas:šiuo metu naudojamas pamimas;giluminis pamimas;vakarinis pamimas;šiuo metu naudojamas išleidimas;pietinis išleidimas.• šlapio aušinimo bokštai;• sauso aušinimo metodai;• mišrs aušinimo bokštaiŠi alternatyv poveikio aplinkai skirtumai yra trumpai apibendrinti tolesniuoseskyriuose.7.12.2 Alternatyv palyginimas7.12.2.1 Palyginimo lentels7.12-1 ir 7.12-2 lent. yra apibendrintas svarbiausias poveikis aplinkai, atsižvelgiant skirtingas alternatyvas, kurios buvo vertintos. Po to einaniuose skyriuose yraaptariamos ir lyginamos skirtingos aikšteli bei technins alternatyvos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5197.12-1 lent. vairi alternatyv svarbiausio poveikio aplinkai statybos metu suvestin.STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysAtomins Šiek tiek išaugselektrins statyba nuoteklygojamaapkrova, betrekonstruotnuotek valymorenginipajgumai yrapakankami.Klimatas ir orokokybLaikinas vietinisdulki poveikis.Dulki susidarymasneturs reikšmingopoveikio oro kokybeiuž statybosaikštels.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisDideli žemskasimo darbai,taiau žem jaubuvo stipriaipaveikta žmoniveiklos abejoseaikštelse.Jokio neigiamopoveikiogruntiniamvandeniui.BiologinvairovGalimas reikšmingasneigiamas poveikis dr(Lutra lutra) ir nendrini lingi(Circus aeruginosus)populiacijoms (Natura 2000 –zonos skiriamosiomsvertingoms ršims, dra yratraukta ES Arealdirektyvos IV pried), jeigubus pasirinkta 2 aikštel, galiti sumažintas iki priimtinolygio.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis nendrinilingi (Circus aeruginosus) iršvygžd (Porzana porzana )populiacijoms (Natura 2000zonos skiriamosiomsvertingoms ršims), jeigu buspasirinkta 1 aikštel, gali btisumažintas iki priimtino lygio.Gamtovaizdis,žemnauda irkultrinispaveldasNežymusgamtovaizdžiopokytis. Jokireikšmingskirtum tarpalternatyviaikšteli nra.Joki pokyžemnaudosapribojim sferojera nei vienojeaikštelje.Socialin -ekonominaplinkaVisuomenssveikataReikšmingas Garsai iš statybteigiamas poveikis aikštels neviršysregiono 55 decibelekonomikai ir apytiksliai 850visuomenei tiek metr atstumuLietuvoje, tiek nuo statybLatvijoje: vietos centro.- Reikšmingas Triukšmaspoveikis neviršys leistinoužimtumui. lygio.- Padidsilgalaikioapgyvendinimoir paslaugporeikis.AE statybaireikalingdarbuotoj išužsienio imigracija,vairiapusis poveikisvietinei visuomenei.Kitas neigiamas poveikisabiejose aikštelse nrareikšmingas biologineivairovei arba jis gali btisumažintas iki priimtino lygio.SusijusiosinfrastruktrosstatybaPoveikio nra. Laikinas vietinisdulki poveikis,nereikšmingasNaujprivažiavimo keliir kitos reikalingosinfrastruktrosstatyba daryspoveik gruntuiReikšmingo poveikio nra.Reikšmingopoveikio nra,nes naujperdavimo linijmaršrutai irelektros stulpaiReikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiTriukšmasneviršys leistinolygio.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 520STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysKlimatas ir orokokybGruntinisvanduo,geologija irdirvožemisBiologinvairovGamtovaizdis,žemnauda irkultrinispaveldasSocialin -ekonominaplinkaVisuomenssveikataatliekantreikalingus žemsdarbus.ra btini.Latvijoje.ReikalingaušinimokonstrukcijstatybaNaujo imtuvostatymasaikštelje Nr. 2gali sukeltilaikin vandensdrumstumartimojeaplinkoje.Jeigu naujasišleidimas busreikalingasabiej aikštelialternatyvatveju, statybagali sukeltilaikin vandensdrumstum.Poveikio nra.Reikšmingopoveikio nra.Galimas reikšmingas Reikšmingoneigiamas poveikis dr poveikio nra.(Lutra lutra ) ir nendrini lingi(Circus aeruginosus )populiacijoms (Natura 2000 –zonos skiriamosiosvertingoms ršims, dra yratraukta ES Arealdirektyvos IV pried), jei buspasirinkta antroji aikštel, galiti sumažintas iki priimtinolygio.Reikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.Triukšmasneviršys leistinolygio.Neapdorotasvanduo irnuotekosTransportavimasir eismasReikšmingpoveiki nra.Poveikio nra. Poveikio nra.Gruntinio vandenskiekispakankamas.Nauji svarbsrenginiai arvamzdynai nratini.Poveikio nra. Eismas keliuose Poveikio nra.padidins išmetas or naujos AEstatymo metu. EismoPoveikio nra. Poveikio nra. Poveikio nra. Poveikio nra.Galimas neigiamas poveikisraudonpilvms kmutms(Bombina bombina ) irskiautertiesiems tritonamsPoveikio nra.Padidjusio eismovietinis/regioninispoveikis.Eismo keliamastriukšmasneviršys 55decibel 80-100

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 521STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysKlimatas ir orokokyblygojamos išmetosstatybos metu buvovertintos irnustatyta, kadilgalaikio reikšmingopoveikio vietos orokokybei nra.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisBiologinvairov(Triturus cristatus ) turi btisumažintas, pasirinkusaikštel Nr. 2. Jeigu buspasirinkta aikštel Nr. 1,tinos poveikio sumažinimopriemons raudonpilvmsmutms. Šios ršys yragriežtai saugomos ES lygiutrauktos ES Arealdirektyvos IV pried).Gamtovaizdis,žemnauda irkultrinispaveldasSocialin -ekonominaplinkaVisuomenssveikatam atstumu nuomagistralscentro. Triukšmasneviršys leistinolygio.Galimastransporto avarijskaiiauspadidjimas dldidesnio eismointensyvumo.ra tikimasijokio reikšmingopoveikio dleismolygojamišmet.7.12-2 lent. vairi alternatyv svarbiausio poveikio aplinkai eksploatavimo metu suvestin.EKSPLOATAVIMOETAPASNaujos atominselektrinseksploatavimasVandenysKlimatas iroro kokybGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisDrkši ežeras Reikšmingo Reikšmingonaudojamasaušinimui ir kaippoveikio nra. poveikiora.neapdoroto vandensšaltinis.BiologinvairovIšleidžiamas aušinimo vanduogali paveikti biologinvairov.Kraštovaizdis,žemnauda irkultrinis paveldasElektrin busmatoma tik iš keliežero pakrantsviet. Nežymusgamtovaizdžiopokytis, jokioreikšmingo skirtumotarp aikštelsalternatyv.Socialinekonomin aplinkaUžimtumas apytiksliai500 žmoni.Reikšmingasteigiamas poveikisregioninei ekonomikaiir visuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.VisuomenssveikataReikšmingopoveikio nra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 522EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinvairovKraštovaizdis,žemnauda irkultrinis paveldasSocialinekonomin aplinkaVisuomenssveikataRadioaktyvimedžiagišmetimaiAušinimo vanduoir nuotekosReikšmingopoveikio nra.Šiluminis krvis,tenkantis Drkšiežerui, jeigunaudojamastiesioginisaušinimas. Ežerasekologiniu požiriugali netoleruotipastebimai didesniošiluminio krvionegu IAEsukeliamojo.Reikšmingo Poveikiopoveikio nra. ra.Išmetimaisudaro tikdidžiausileidžiamver dal.Poveikiora.Poveikiora.Esama sanitarinsapsaugos zonanebus pleiama,ra tikimasipokyžemnaudosapribojim arnormini aktsferoje aplinkinseteritorijose abiejoseaikštelse.Poveikio nra. Nesusijs Poveikio nra. Reikšmingopoveikio nra.Žymiradioaktyviišmet baim galikelti nerim irpaveikti saugumojausm, jokididesni pokyesamai situacijaira.Galimo reikšmingo neigiamo Reikšmingopoveikio Drkši ežero Natura poveikio nra.2000 –zonos skiriamosiomsvertingoms ršims bei kitomsbiologins vairovs vertybmsnegali bti išvengta, jei šiluminapkrova, viršijanti 3160MW išmesta. , pateks ežer.Teigiamas poveikis ypapaukš faunos biologineivairovei, kadangi ežero dalysApledjimo slyg Reikšmingopasikeitimas gali poveikio nra.paveikti žvejybosgalimybes tam tikrosevietose.Žvejyba galima, jokiopoveikio bendramsugavimui. Ršinsudtis gali pasikeisti,jei didelis aušinimovandens kiekis bus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 523EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinvairovKraštovaizdis,žemnauda irkultrinis paveldasSocialinekonomin aplinkaVisuomenssveikataToleruotina šiluminežero apkrova 3160MW išleista. Taiau,taikant dabartinežero sušildymokriterij (t.y.,maksimalusleidžiamas 20 %ežero paviršiausploto sušildymasvirš 28 laipsni),maksimali leidžiamašilumin apkrovaežerui vasarosnesiais busmaždaug 1390MW išleista . Dl šiospriežastieskaršiausiu vasarosnesiu gali tektipapildomaisumažinti šiluminapkrov.pastoviai žiemos metu bneužšalusios.išleidžiamas Drkšiežer.Reikšmino poveikiora.Naujas giluminisimtuvas neatneštpastebimos naudos.Naujas vakarinisimtuvas aikšteljeNr. 2 atneštnežymios naudos.Naujas pietinisišleistuvas slygosdidesn pietins irrytins Drkši

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 524EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinvairovKraštovaizdis,žemnauda irkultrinis paveldasSocialinekonomin aplinkaVisuomenssveikataežero dališilim irten paspartinseutrofikacija.Padalintasišleistuvasneatnešt žymiosnaudos.Vandens kiekis buspakankamas visaušinimo sprendimatvejais.Maksimali 3400 MWelektros energijosgamybos galia yragalima derinanttiesiogin aušinimsu aušinimobokštais.Apdorotas techninisvanduo, turintisdrusk, busišleidžiamas Drkši ežer, betjokio reikšmingopoveikio nesitikima.Triukšmas Poveikio nra. Poveikiora.Poveikiora.Poveikio nra. Poveikio nra. Reikšmingo poveikiora.Reikšmingopoveikio nra.Radioaktyviatliek tvarkymasir laidojimasPoveikio nra.Poveikiora.Poveikioratinkamaitvarkant irlaidojant.Poveikio nra. Poveikio nra. Poveikio nratinkamai tvarkant irlaidojant.Bus vykdomosBus vykdomosatskiros PAVprocedros.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 525EKSPLOATAVIMOETAPASKitos atliekos irchemikalaiEismas irtransportavimasVandenysPoveikio nra.Poveikio nra.Klimatas iroro kokybPoveikiora.Gruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBusvykdomosatskiros PAVprocedros.Poveikioratinkamaitvarkant irlaidojant.Reikšmingo Poveikiopoveikio nra. ra.BiologinvairovKraštovaizdis,žemnauda irkultrinis paveldasSocialinekonomin aplinkaatskiros PAVprocedros.Poveikio nra. Poveikio nra. Poveikio nratinkamai tvarkant irlaidojant.Galimas neigiamas poveikis Poveikio nra.raudonpilvmsmutms(Bombina bombina)ir skiautertiesiemstritonams(Triturus cristatus) turiti sušvelnintas, jeigupasirinkta antroji aikštel. Jeibus pasirinkta aikštel Nr. 1,poveikio sušvelninimopriemons yra btinosraudonpilvms kmutms. Šiosšys yra griežtai saugomos ESlygiu (trauktos ES Arealdirektyvos IV pried).Padidjusio eismoregioninis/vietinispoveikis.VisuomenssveikataPoveikio nratinkamai tvarkantir laidojant.Eismo keliamastriukšmas neviršys55 decibel 80-100 m atstumunuo magistralscentro. Triukšmasneviršys leistinolygio.Nesitikimareikšmingopoveikio dl eismolygojamišmet.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5267.12.2.2 Branduolini reaktori technologins alternatyvosNaujajai AE Lietuvoje pasirinktas reaktoriaus tipas arba tipai turi bti saugs, turinaudoti patvirtintas technologijas ir neatsilikti nuo naujausi branduolins technologijospasiekim. Pasirinktas reaktoriaus tipas turi atitikti saugos ir kitus Lietuvos norminiakt ir standart bei tarptautini standart reikalavimus.Saugos reikalavimai, nustatyti suslgto vandens reaktoriams (PWR), verdanio vandensreaktoriams (BWR) ir suslgto sunkiojo vandens reaktoriams (HWR), j saugos lygis,poveikiai aplinkai ir socialinei – ekonominei aplinkai vieni nuo kit žymiai nesiskiria.Taip pat nra dideli skirtum šviežio kuro vežimo, saugojimo ir tvarkymo, galutinioradioaktyvi atliek laidojimo ir saugojimo srityse. Suslgto sunkiojo vandensreaktorius (CANDU) reikalauja žymiai didesnio kuro kiekio ir tuo bdu jame susidarodidesnis panaudoto branduolinio kuro (PBK) kiekis. Šiam reaktoriui taip pat reikalingassunkusis vanduo, kuris tur bti importuojamas. Suslgto vandens reaktorius mažaiskiekiais aplink išskiria bor.7.12.2.3 Elektros energijos gamybos galios alternatyvosMažiausias reaktorius, trauktas poveikio aplinkai vertinim, yra 600 MW e galios, odidžiausias - 1 700 MW e galios. Maksimali 3 400 MW e elektros energijos gamybosgalia buvo nustatyta remiantis ateities elektros energijos poreikio scenarijais irapribojimais, kuriuos nustat esamos aikštels ir infrastruktra. Tikslus statomos NAEdydis ir galia priklauso nuo pasirinkto reaktoriaus tipo ir tiekjo bei nuo, pavyzdžiui,esam aikšteli technini ir aplinkos apribojim.Planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos gamybos galios poveikiai,priklausantys nuo pasirinkto reaktoriaus, reaktori skaiiaus ir aušinimo sprendim,kaip vienintels apkrovos, tenkanios aplinkai, kuri praktikoje keiiasi tiesiogiaiproporcingai elektros energijos gamybos galiai, yra reikalingas aušinimo vandenskiekis. Kadangi yra nustatyta viršutin riba pašildyto aušinimo vandens kiekiui, kurDrkši ežeras gali ekologiniu požiriu toleruoti (kaip aptarta 7.1 skyriuje), btinarealizuoti kitus aušinimo sprendimus, derinant su tiesioginiu aušinimu, panaudojantDrkši ežer.Elektros energijos galia ir tuo bdu NAE dydis takoja transportuojam ir NAE statybosbei eksploatacijos metu naudojam medžiag bei susidariusi atliek kiek, darbininkskai, taigi ir eismo apimt ir socialin ekonomin projekto poveik. NAE elektrosenergijos galios dydis neslygos žymaus poveikio elektros perdavimo linijoms, kadangiesamos aukštos tampos laid atramos buvo suprojektuotos net keturiems RBMKreaktori blokams. NAE galios dydis neturs žymios takos ir kitai reikalingaiinfrastruktrai.NAE galios dydis takoja radioaktyvi išmetim kiek normalios eksploatacijos metu,bet šis poveikis gali bti laikomas nereikšmingu, nes sukeltos dozs bus žymiaimažesns negu nustatyta apribotoji doz netgi didžiausios NAE elektros energijos galiosatveju.7.12.2.4 Vietos alternatyvosYra dvi naujos AE vietos alternatyvos. Aikštel Nr. 1 yra esamos IAE rytinje pusje,aikštel Nr. 2 – IAE vakarinje pusje. Abi aikštels ribojasi su IAE aikštele. NaujosAE galimybi studijoje, kuri buvo parengta prieš pradedant naujos AE PAV proced,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 527buvo nustatyta, kad esami aikšteli plotai yra pakankami naujos AE reaktori blokamsbei elektrins eksploatacijai reikalingiems kompleksams.Šiame poskyryje yra pateiktas alternatyvi aikšteli aplinkos slyg palyginimas beipoveiki aplinkai palyginimas, kuriuos gali slygoti alternatyvios aikšteli vietos.Alternatyvi aikšteli aplinkos slyg palyginimasŠioje naujos AE PAV ataskaitoje nagrinjamas galimas NAE poveikis aplinkai, taiauanaliz, kaip galim statybos aikšteli aplinka (geologins bei seismins slygos,meteorologins ypatybs, žmogaus veikla ir kt.) gali daryti tak NAE projektiniamssprendimams bei saugai, nra PAV sudedamoji dalis. Dl šios priežasties yra inicijuotasatskiras projektas „Potenciali naujosios AE statybos aikšteli vertinimas“, kuriotikslas – vadovaujantis TATENA saugos reikalavimais NS-R-3 „Site evaluation fornuclear installations“ vertinti potenciali aikšteli tinkamum naujos AE statybai.Atliekant tok vertinim bus parengtas statybos sklypo aprašymas bei nustatytosprojektavimo darbams svarbi parametr verts (grunt savybs, seismingumas, ribinsaplinkos temperatros ir pan.).Galimi išoriniai vykiai, kurie dl j galimos takos NAE saugai ir projektiniamssprendimams privalo bti išnagrinti atliekant potenciali statybos aikšteli tinkamumovertinim, yra šie:seisminiai faktoriai;geotechnins slygos;meteorologins slygos;vietovs užtvindymo tikimyb;žmogaus sukelti išoriniai vykiai.Ši veiksni vertinimas iš esms atliekamas vadovaujantis tam skirtais TATENAsaugos vadovais, kuriuose pateikti nurodymai dl taikytin vertinimo metodik,išeitini duomen patikimumo, nagrintin klausim rato bei kita aktuali informacija.Be jau pamin tyrim planuojama atlikti ir naujos AE galim aikšteli ekogeologintyrim (aplinkosaugin audit). Šio tyrimo tikslas yra nustatyti anksiau aikšteljevykdytos veiklos pasekmes, t.y. grunto užterštum, požeminius kliuvinius ir pan. Tokiotyrimo rezultatai yra svarbs nustatant aikštels vert bei planuojant projekto rizikosvaldymo veiksmus.Šioje PAV ataskaitoje pateikto palyginimo tikslas – pagal šiuo metu turimus duomenisidentifikuoti pagrindines alternatyvi aikšteli aplinkos teigiamas ir neigiamas savybesir palyginti poveikius aplinkai. Technins priemons, kuri pagalba b galimaeliminuoti neigiamas aplinkos savybes, bei kaip aikšteli aplinkos savybs gali takotinaujos AE saug, šioje PAV ataskaitoje nra nagrinjamos. Šie klausimai išsamiai busišnagrinti naujos AE techniniame projekte bei saugos analizs ataskaitoje. Alternatyviaikšteli slygos palygintos skirstant jas slygines klases pagal kiekvien analizuojamparametr (0 – nepriimtina, 1 – vidutiniškai ir 2 – priimtina). Apibendrinti alternatyvinaujosios AE aikšteli Nr. 1 ir Nr. 2 slyg palyginimai pateikti 7.12-3 lentelje.

7.12-3 lent. Alternatyvi aikšteli aplinkos slyg palyginimasCharakteristika1.1. Inžinerinsgeologins slygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 528Aikštel nr. 1 Aikštel nr. 2Apibdinimas1. Geologins slygosPirmosios aikštels pavirši dengia technogenins nuogulos(supiltinis gruntas), kurias sudaro vidutinio plastiškumopriemolio, priesmlio ir smlio mišinys. Aikštel išsamiai ištirtair grunt savybs žinomos. Pastat statybos vietose silpnibiogeniniai, limniniai ir supiltinai gruntai turs bti pašalinti. Posupiltinais gruntais 1–6 m. gylyje slgso pakankamo tankumo irstiprumo viršutinio ir vidurinio pleistoceno glacigeninsnuogulos (žir. 7.5 skyri). Inžineriniu geologiniu požiriudidelio takumo ir stiprumo gruntai suteikia stabil pagrindpastato pamatams.1.2. Geomorfologija Aikštels reljefas buvo pakeistas ankstesni statybos darbmetu. Žems paviršius buvo išlygintas su nedideliu nuolydžiu šiaurs vakarus. Žems paviršiaus aukštis virš jros lygiosvyruoja tarp +143 ir 149 m.1.3. GeotechninslygosAikštelje neaptikta joki nepalanki geologini proces.Grunt geotechnins slygos yra tinkamos stabiliemspamatams.Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Antrojoje aikštelje po dirvožemio sluoksniu slgsotechnogeninis gruntas, kur sudaro vidutinio plastiškumomoreninis priemolis ir priesmlis. Grunt savybs ištirtos iki 20m. gylio. Kai kuriose aikštels vietose technogeninio gruntosluoksnio storis siekia 10 metr. Vietomis aikšteljeglacigenines nuogulas dengia vairus fliuvioglacialinis smlis,kurio sluoksnio storis kinta nuo 0,5 iki 5 m. (žir. 7.5 skyri).Pakankamo tankumo ir stiprumo viršutinio ir viduriniopleistoceno glacigenins nuogulos, suteikianios stabilpagrind pamatams, slgso po technogeninmis nuogulomis,kurios turs bti pašalintos.2 Aikštelje yra keletas 3–6 m aukšio kalveli. Žems paviršiusbuvo pakeistas Ignalinos AE statybos darb metu. Teritorijospaviršius turi nedidel nuolyd (aukštis virš jros lygio 153,1–152,2) šiaur. Kai kurios drgnos aikštels vietos yraužpelkjusios.2 Aikštelje neaptikta joki nepalanki geologini proces,išskyrus užpelkjim mažuose plotuose. Grunt geotechninslygos yra tinkamos stabiliems pamatams.Išvada: Pagal turim informacij apie geologines, geomorfologines ir geotechnins slygas, aikštels Nr. 1 slygos yra šiek tiek palankesns2123) 2 – priimtina, 1 – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netaikomas esamam atvejui4) 2 – priimtina, 1 – – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netaikomas esamam atvejui

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 529CharakteristikaAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2Apibdinimas2. Hidrogeologins slygos2.1. Gruntinis vanduo Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po dideli liir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemspaviršiaus (ypa šiaurs rytinje aikštels dalyje), sausaislaikotarpiais nukrinta iki 4 m, kai kuriose vietose iki 9 m. Šisgruntinis vanduo yra morenos plyši ir smling lši vanduo,kurio tkms yra mažo intensyvumo ir nesudaro ištisiniovandeningo sluoksnio. Statybos ir eksploatavimo laikotarpiubus reikalingas gruntinio vandens lygio žeminimas(žir. 7.3skyri).2.2. Požeminis vanduo Pirmas nuo paviršiaus spdinis vandeningas sluoksnis (aqIII-II)slgso apie 25 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 3-5m, virš sluoksnio – apie 20 m storio molinga perdanga(morena). Dl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2.3. Pagrindiniaiiškrovos taškai2.4. Gruntinio vandenstekjimo kryptis irgreitis2.5. Požeminiovandens mitybaAikštel yra Drkši ežero baseine, gruntinis vanduo išsikraunašalia aikštels esaniuose pažemjimuose, grioviuose beiDrkši ežere.Pirmo nuo paviršiaus spdinio vandeningo sluoksnio (aqIII-II)požeminis vanduo išsikrauna Drkši ežere.Gruntinio vandens tkm apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta šiaurs rytus link Drkši ežero, vandens tkm(Darsi greitis) – 5.2 10 -6 cm/s.Infiltracins mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracins mitybos dydis yra apie 30mm/metai.Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po dideli liir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemspaviršiaus (beveik tredalyje pelktos teritorijos šiaursvakarinje aikštels dalyje), sausais laikotarpiais nukrinta iki 3m, kai kuriose vietose iki 13 m. Šis gruntinis vanduo yramorenos plyš ir smling lši vanduo, kurio tkms yra mažointensyvumo ir nesudaro ištisinio vandeningo horizonto.Statybos ir eksploatavimo laikotarpiu bus reikalingas gruntiniovandens lygio žeminimas (žir. 7.3 skyri).2 Pirmas nuo paviršiaus spdinis vandeningas sluoksnis (aqII)slgso apie 32 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 4-5m, virš sluoksnio – apie 23 m storio molinga perdanga(morena). Dl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2 Aikštel yra Drkši ežero baseine, gruntinis vanduo išsikraunaaikštelje esaniuose pelktuose pažemjimuose, grioviuosebei Drkši ežere.Pirmo nuo paviršiaus spdinio vandeningo sluoksnio (aqII)požeminis vanduo išsikrauna šiaurs kryptimi Dauguvos upsslnyje.2 Gruntinio vandens tkm apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta šiaurs rytus link Dauguvos ups, vandenskm (Darsi greitis) – 2.3 10 -5 cm/s.2 Infiltracins mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracins mitybos dydis yra apie 30mm/metai.12212Išvada: 2 aikštels hidrogeologins slygos yra šiek tiek sudtingesns nei 1 aikštels: labiau komplikuotas gruntinio vandens režimas dl pelki nuogul buvimo bei didesnspdinio vandens tkm. Abi aikštels yra tinkamos planuojamai kinei veiklai, taiau slygos aikštelje Nr. 1 šiek tiek geresns.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 530CharakteristikaAušinimo vandenskanalaiAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasAikštelje Nr. 1 esamos aušinimo vandens pamimo irišleidimo kanal vietos yra tinkamos ir užtikrina beveik visoežero paviršiaus dalyvavim aušinimo procese. Bus galimanaudoti esamas aušinimo vandens pamimo ir išleidimokonstrukcijas, reiks tik nedaug prailginti šiuos kanalus.3. Hidrologins slygosKlasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelje Nr. 2 turs bti pastatytas naujas aušinimovandens pamimo kanalas, o išleidimo kanalas turs btižymiai ilgesnis, siekiant išvengti aušinimo vandensrecirkuliacijos (žir. 4.2 skyri).1Išvada: Vertinant ežero vandens naudojim aušinimo reikmms, aikštel Nr. 1 gali naudoti esamus IAE vandens pamimo ir išleidimo kanalus. Aikštels Nr. 2 atveju, reiknaujo vandens pamimo kanalo ir ilgo išleidimo kanalo siekiant išvengti aušinimo vandens recirkuliacijos, todl aikštel Nr. 2 yra mažiau tinkama.4.1. Radionuklidsorbcijos, tirpimolygos4.2. Gruntinio vandenspH4.3. Natrals koloidaiir organins medžiagos4.4 Vandens poveikisbetonui4. Geochemins slygosRemiantis grunto litologinmis savybmis ir gruntini vandenchemine analize, galima padaryti išvad, kad galima koloid irorganini medžiagtaka radionuklid migracijai.Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinivanden tipui. pH kinta nuo 7,2 iki 7,7 (7.3 skyrius).Aikštelje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinsmedžiagos gali paveikti radionuklid migracijos savybes.1 Remiantis grunto litologinmis savybmis ir gruntini vandenchemine analize, galima padaryti išvad, kad galima koloid irorganini medžiagtaka radionuklid migracijai.2 Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinivanden tipui. pH kinta nuo 6,8 iki 7,3 (7.3 skyrius).1 Aikštelje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinsmedžiagos gali paveikti radionuklid migracijos savybes.Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2121Išvada : Pagal geochemij abi aikštels palankios ir vienodai priimtinos.5.1. Tektonika Pagal šiuo metu turimus duomenis aikštel yra priimtina irtinkama pagal tektonines slygas. Detalesniam aikštelsvertinimui pagal šias slygas reikalingi tiksls instrumentiniaimatavimai ir papildomi tyrimai.5.2. Seismingumovertinimas5. Tektonins ir seismins slygosAtsižvelgiant treios seismins kategorijos grunt dominavimviršutinje aikštels geologinio pjvio dalyje, seisminiaimikrozoniniai darbai ir tyrim duomenys galino nustatytiaikštelje 6 bal seismin lyg (SL-1) ir 7 bal seismin lyg (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseismin skal.2 Pagal šiuo metu turimus duomenis aikštel yra priimtina irtinkama pagal tektonines slygas. Detalesniam aikštelsvertinimui pagal šias slygas reikalingi tiksls instrumentiniaimatavimai ir papildomi tyrimai.2 Aikštel yra Ignalinos AE gamybinje zonoje. Seisminiai lygiaigali bti vertinti pagal tyrim rezultatus aplinkinse vietovse.Aikštels charakteristika yra 6 bal seisminis lygis (SL-1) ir 7bal seisminis lygis (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-98)makroseismin skal.22

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 531Charakteristika5.3. Neotektoniniaižems svyravimai5.4. GruntpraskydimasAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasPo Drkši ežeru yra neotektoniškai aktyvi zon susikirtimotaškas. Visas išmatuot poslinki dydis žymi, kad teritorija nraaktyvi tektonini lži zonoje ir diferencijuotas, be galo mažosamplituds žems paviršiaus pakilimas yra takotasgeodinamini proces, kurie vyksta gretimame Drkšižemumos grabene (žir 7.5 skyri).Vandeningi gruntai iš dumblo ar smulkaus grto smlio(geologinis indeksas tplIV; lIV; gIImd; fIImd; lgIIžm; gIIdn) galiturti aukšt suskystjimo potencial. Tie gruntai yra treiosseismins kategorijos (7.4 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Neotektoniškai aktyvios zonos kerta aikštel nr.2 iš vakarrytus. Šios zonos buvo nustatytos ruošiant žemlap pagalmorfometrinius ir morfostruktrinius duomenis. Preciziniaimatavimai aikštelje Nr. 2 nebuvo atliekami (žir 7.5 skyri).1 Vandeningi gruntai iš dumblo ar smulkaus grto smlio(geologinis indeksas tplIV; ftIIIbl) gali turti aukšt suskystjimopotencial. Tie gruntai yra treios seismins kategorijos (7.4skyrius).11Išvada: Pagal šiuo metu turimus duomenis abi aikštels yra vienodai priimtinos ir tinkamos pagal tektonines ir seimines slygas. Detalesniam aikšteli vertinimui pagal šiaslygas reikalingi tiksls instrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai. Atliekant projektini inžinerini geologini tyrim stadijos (patvirtinimo etapo) gržini gržimo darbustina numatyti bent vieno gržinio gyl padidinti iki Upnink svitos Led posvits nuosdini uolien slgsojimo gylio, nes apie vietinio tektoninio lžio tikimyb konkreiojeprojektuojamo statinio vietoje galima sprsti pagal ši uolien sluoksnio kraigo absoliutin gyl šiame ir gretutiniuose anksiau gržtuose gržiniuose.6. Paviršiniai procesai6.1. Potvynio galimyb Žems paviršiaus aukštis virš jros lygio svyruoja tarp +143 ir149 m. Galimybs aikštelei patvinti labai mažos. Žemspaviršiaus nuolydis sukuria labai palankias slygas paviršiausnutekinimui.Tikimybinis išorinio užtvinimo dl vandens lygio pakilimoDrkši ežere vertinimas buvo atliktas Ignalinos AE 2-ojo blokosaugos analizs ataskaitoje. Buvo apskaiiuota, kad tikimybsjog vandens lygis Drkši ežere pakils aukšiau kaip 143,0 m,yra mažesn negu 8,6×10 -5 per metus, o tikimyb, kadaukšiau nei 143,5 m – 2,1×10 -8 per metus.6.2. Nuošliaužos Aikštels žems paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.2 Žems paviršiaus aukštis virš jros lygio svyruoja tarp +153.1 ir152.2 m. Galimybi aikštelei patvinti nra. Žems paviršiausnuolydis sukuria labai palankias slygas paviršiaus nutekinimui.Tikimybinis išorinio užtvinimo dl vandens lygio pakilimoDrkši ežere vertinimas buvo atliktas Ignalinos AE 2-ojo blokosaugos analizs ataskaitoje. Buvo apskaiiuota, kad tikimybsjog vandens lygis Drkši ežere pakils aukšiau kaip 143,0 m,yra mažesn negu 8,6×10 -5 per metus, o tikimyb, kad aukšiaunei 143,5 m – 2,1×10 -8 per metus.2 Aikštels žems paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.226.3. Erozija Dirvožemio ar griov erozija nebuvo pastebta. Dirvožemisnederlingas ir geomorfologija nepalanki griov erozijai.2 Derlingas dirvožemis yra padengtas augmenija ir dirvožemioerozijos nebuvo užfiksuota. Geomorfologija nepalanki grioverozijai.2

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 532CharakteristikaAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasKlasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)Išvada: Abi aikštels vertintos kaip vienodai priimtinomis.7.1. Ekstremals vjai7.2. Krituliai7.3. Ekstremalus sniegodangos storis7.4 Ekstremaliostemperatros7.5 Viesulai (Tornado)7.6 Žaibavimas7. MeteorologijaAtstumas tarp aikšteli yra apie 1 km, todl tokios paios meteorologins slygos bdingos abejose aikštelse.Išsamus vertinimas kaip meteorologins slygos gali takoti naujos AE eksploatacij bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizsataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teiss aktais ir TATENA saugos standartais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.4 “Atomini elektriniaikštels vertinimas atsižvelgiant meteorologinius reiškinius”, ir kt.).Išvada: Abiejose aikštelse meteorologins slygos yra vienodos. Išsamus vertinimas kaip meteorologins slygos gali takoti naujos AE saug bus pateiktas saugosanalizs ataskaitoje.8.1. Sprogimas(bangos ir skeveldrpoveikis)8.2. Gaisras8.3. Degi, sprogi,toksišk, nuoding,korozini arradioaktyvi medžiagišmetimas8.4. Lktuvo kritimas8.5. Grunto nusdimas;8.6. Aušinimo vandenspamimo konstrukcijblokavimas arpažeidimas.8. Išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiaiKadangi atstumas tarp aikšteli yra apie 1 km, todl tokie patys išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiai bdingi abejose aikštelse.Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiai takos naujos AE saug bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizsataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teiss aktais ir TATENA saugos standartais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.1 “Atomini elektriniaikštels vertinimas atsižvelgiant išorinius žmoni sukeltus vykius”, ir kt.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 533Charakteristika8.7. ElektromagnetininterferencijaAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasKlasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)Išvada: Išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiai bdingi abiems aikštelms. Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiai gali takoti naujos AE saugbus pateiktas saugos analizs ataskaitoje.9.1. Žems arbanuosavybs jurisdikcija9.2 Iš ankstonumatomas žemspltojimasdominanioje vietovje.9. Žems naudojimasNumatytosios naujosios AE aikštels yra viduje gamybinsteritorijos, paskirtos valstybinei monei Ignalinos AE. Legaliosabiej aikšteli analizs, kurios gali bti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizs bus paruoštos,bus padaryti legali veiksm pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).Žems naudojimo tikslas yra apibržiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atomins jgains blok veikimas, branduoliniokuro sandliavimas, energijos rengini stebjimas ir techninpriežira ir kita)“. Pagal pasilyt ekonomin veikl žemspanaudojimo keisti nereiks.2 Numatytosios naujosios AE aikštels yra viduje gamybinsteritorijos, paskirtos valstybinei monei Ignalinos AE. Legaliosabiej aikšteli analizs, kurios gali bti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizs bus paruoštos,bus padaryti legali veiksm pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).2 Žems naudojimo tikslas yra apibržiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atomins jgains blok veikimas, branduoliniokuro sandliavimas, energijos rengini stebjimas ir techninpriežira ir kita)“. Pagal pasilyt ekonomin veikl žemspanaudojimo keisti nereiks.22Išvada: Abi aikštels vertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis10.1. Gyventoj apšvita Sanitarins apsaugos zonoje nra gyventoj. Atstumas tarppasirinktini aikšteli – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.10.2.Gyventojtankumas10. Gyventoj pasiskirstymasNaujajai AE pasilyta aikštel yra veikianios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarins apsaugos zona. Esamoje sanitarins apsaugoszonoje nra nuolatos gyvenan gyventoj ir ekonomin veiklataip pat yra apribota. Aikštel yra nutolusi nuo gyvenamvietovi (7.9 skyrius).2 Sanitarins apsaugos zonoje nra gyventoj. Atstumas tarppasirinktini aikšteli – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.2 Naujajai AE pasilyta aikštel yra veikianios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarins apsaugos zona. Esamoje sanitarins apsaugoszonoje nra nuolatos gyvenan gyventoj ir ekonomin veiklataip pat yra apribota. Aikštel yra nutolusi nuo gyvenamvietovi (7.9 skyrius).22

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 534CharakteristikaAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasKlasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)Išvada: Abi aikštels vertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis.11.1. Biologinvairov Aikštelje nra saugom rši. Specialios priemons saugotibiologinei vairovei nra reikalingos.11.2. Saugomosvietovs ir ekologinssistemos11.3. Reikšmingvieš vertybivietovs11.4. Socialinekonomin aplinka11. Aplinkos apsaugaAikštelje nra saugom buveini ar ekologini sistem. 30 kmspinduliu nuo aikštels yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausanios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtini buveini, augal ir gyv apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukšapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukšpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausanBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautins reikšms paukšapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalins svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkini apsaugos zonos (teritorij apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkini sausumosteritorij apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkam vandenkokyb) (žr. 7.6 skyrius).Aikštelje nra reikšming vieš vertybi vietovi. Yra septynikultrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštels kaimynystje(7.8 skyrius).Aikštel išsidiusi retai gyvenamoje užribinje teritorijoje,kurioje vyksta ilgalaik depopuliacija.Žirint iš ekonomins puss, naujoji AE, išskyrus Visaginomiest, yra mažiau išpltotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrokultra ir žemo intensyvumo miškininkyst.Regione yra 980 moninink (skaitant ir viešas institucijas), iškuri apie 700 yra mažos ir vidutins mons, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotoj. Regione nerandama joki svarbimineral (išskyrus kvarcin sm) (7.9 skyrius).2 Aikštelje ar arti aikštels yra saugom rši. Reikalingosspecialios priemons saugoti biologinei vairovei.2 Aikštelje nra saugom buveini ar ekologini sistem. 30 kmspinduliu nuo aikštels yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausanios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtini buveini, augal ir gyv apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukšapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukšpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausanBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautins reikšms paukšapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalins svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkini apsaugos zonos (teritorij apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkini sausumosteritorij apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkam vandenkokyb) (žr. 7.6 skyrius).2 Aikštelje nra reikšming vieš vertybi vietovi. Yra septynikultrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštels kaimynystje(7.8 skyrius).2 Aikštel išsidiusi retai gyvenamoje užribinje teritorijoje,kurioje vyksta ilgalaik depopuliacija.Žirint iš ekonomins puss, naujoji AE, išskyrus Visaginomiest, yra mažiau išpltotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrokultra ir žemo intensyvumo miškininkyst.Regione yra 980 moninink (skaitant ir viešas institucijas), iškuri apie 700 yra mažos ir vidutins mons, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotoj. Regione nerandama joki svarbimineral (išskyrus kvarcin sm) (7.9 skyrius).1222

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 535Charakteristika11.5. EsamainfrastruktraAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasAikštelje gera keli ir geležinkelio susisiekimo infrastruktra.Artimiausias greitkelis tsias 11 km aikštels vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miest su tokiais miestais kaipZarasai, Dkštas ir turi išjim magistral, jungian Kaunsu Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštels jimas greitkel yra netoli Dkšt miesto. Ten yra kitas išjimas greitkel Vilnius – Zarasai. Kelio pratsimas iš aikštels Dkštyra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus Sankt Peterburg tsiasi 8km aikštels vakarus.Aplink aikštel yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinspolicijos skrydžius ir pasienio kontrols malnsparnius).11.6. Gamtovaizdis Aikštels gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal galios gaminimo blokus ir pastatus, sujungtus galiosgamybos proces.Gamtovaizdis aplink aikštel daugiausiai sudarytas iš mišk irpelkyn. Gyvenamosios vietovs susideda iš maž kaimelitradiciniais namais. Drkši ežeras yra pagrindinis natralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms(žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelje turi bti nutiestas geresnis keli tinklas ir rengtanauja geležinkelio atšaka.Artimiausias greitkelis tsiasi 12 km aikštels vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miest su tokiais miestais kaipZarasai, Dkštas ir turi išjim magistral, jungian Kaun suSankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštels jimas greitkelyra netoli Dkšt miesto. Ten yra kitas išjimas greitkel Vilnius– Zarasai. Kelio pratsimas iš aikštels Dkšt yra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus Sankt Peterburg tsiasi 9km aikštels vakarus.Aplink aikštel yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinspolicijos skrydžius ir pasienio kontrols malnsparnius).2 Aikštels gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal skirstymo stot ir pastatus, sujungtus galios gamybosproces.Gamtovaizdis aplink aikštel daugiausiai sudarytas iš mišk irpelkyn. Gyvenamosios vietovs susideda iš maž kaimelitradiciniais namais. Drkši ežeras yra pagrindinis natralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms (žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).12Išvada: Abi aikštels vertintos tinkamomis, taiau aikštel Nr. 1 tinkamesn, nes joje nra saugom rši ir vietini keli infrastruktros yra geresn.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 536Charakteristika12.1.Aplinkos padtis irsavybs12.2. Žems gelmiypatumai12.3. Požeminiovandens ir kitosvertybs12.4. Aikštelstyrinjimo lygis irreikalingi papildomiduomenys12.5.MelioracijossvarbaAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasAikštel yra rytus nuo IAE antrojo bloko, ji buvo skirta 3 ir 4IAE blokams. Tai maždaug 0,493 km 2 dydžio teritorija, savošiaurine dalimi (ilgis 0,6 km) besiribojanti su 1 ir 2 blokaušinimo vandens išleidimo kanalu. Pietuose ši teritorijaapribota vakar–ryt krypties keliu. Rytiniame aikštelspakraštyje yra šiaurs vakar–pietry krypties geležinkelis.Rytuose teritorija apribota pradtu kasti aušinimo vandenskanalu, anksiau planuotu 4 IAE blokui. Aikštels perimetrasyra apie 3,5 km. Pietinje pusje (kraštins ilgis 1,26 km) yraIAE tarpin PBK saugykla.Naujos AE galimybi studijoje, kuri buvo parengta priešpradedant naujos AE PAV proces, buvo nustatyta, kadaikštels plotas yra pakankamas naujos AE ir pagalbinirengini statybai.12. Naujosios AE statybos slygosAptariamos aikštels ir jos apylinki žems gelms, šiandienosžiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybmis.Kiet nauding iškasen ir verting saugom geologiniobjekt nra.Požeminis (spdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Aikštel yra apie 1 km atstumu nuo Visagino vandenvietssanitarins zonos treios juostos ribos (7.3 skyrius).Aikštelje ir jos kaimynystje nra nauding iškasen armineralini šaltini. Pagal esamus duomenis nebuvo aptiktakitoki vertybi. Aikštels teritorijoje požeminis vanduonenaudojamas grimui.Aikštelje buvo vykdoma daug geologini tyrinjim (7.5skyrius). Reikalingi papildomi duomenys (dirvožemis,geotechnins charakteristikos) bus gauti prieš projektavim.Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastat pamat gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas prie aikštelsesanias požemines vietoves, griovius ir Drkši ežer.Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštel yra vakarus nuo esam atvir elektros paskirstymorengini. Tai šiuo metu neužstatyta (užpelkjusi ir apaugusikrmais) teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km 2 . Šiaurje jiribojasi su Drkši ežeru (ribos ilgis 0,75 km). Kitos trysteritorijos kraštins sudaro taisykling staiakamp, kurio rytinkraštin – 1,1 km ilgio, o vakarin – 0,66 km. Teritorijoje yrapastatas Nr. 108 (valstybs mons „Visagino energetikosremontas“ administracinis pastatas). Šiai aikštelei btinapagerinti privažiavimo kelius ir rengti nauj geležinkelio atšak.Naujos AE galimybi studijoje, kuri buvo parengta priešpradedant naujos AE PAV proces, buvo nustatyta, kadaikštels plotas yra pakankamas naujos AE ir pagalbinirengini statybai.2 Aptariamos aikštels ir jos apylinki žems gelms, šiandienosžiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybmis.Kiet nauding iškasen ir verting saugom geologiniobjekt nra.Požeminis (spdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Pietvakarin aikštels dalis ribojasi su Visagino vandenvietssanitarins zonos treia juosta (7.3 skyrius).2 Aikštelje ir jos kaimynystje nra nauding iškasen armineralini šaltini. Pagal esamus duomenis nebuvo aptiktakitoki vertybi. Aikštels teritorijoje požeminis vanduonenaudojamas grimui.Reikia atlikti daugiau išsami tyrim.2 tini išsamesni aikštels geologiniai tyrimai (7.5 skyrius).Reikalingi papildomi duomenys (dirvožemis, geotechninscharakteristikos) bus gauti prieš projektavim.2 Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastat pamat gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas pelktus šlaitus,grioviu ir Drkši ežer.11222

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 537Charakteristika12.6. Žems naudojimopakeitimasAikštel nr. 1 Aikštel nr. 2ApibdinimasŽems naudojimo tikslas yra apibržiamas kaip ”kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atomins jgains blok veikimas, branduoliniokuro sandliavimas, energijos rengini stebjimas ir techninpriežira ir kita)”. Pagal pasilyt ekonomin veikl žemspanaudojimo keisti nereiks (1.7 skyrius).12.7. Viešas vertinimas Visagino miesto ir aplinkini vietovi gyventojai išreiškiapozityv poži dl naujosios AE statybos aikštelje nr.1.Išvada: Naujos AE statybai 1-oje aikštelje slygos yra palankios. 2-oje aikštelje slygos yra mažiau palankios.Klasifikavimas 3) Apibdinimas Klasifikavimas 4)2 Žems naudojimo tikslas yra apibržiamas kaip ”kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atomins jgains blok veikimas, branduoliniokuro sandliavimas, energijos rengini stebjimas ir techninpriežira ir kita)”. Pagal pasilyt ekonomin veikl žemspanaudojimo keisti nereiks (1.7 skyrius).2 l šiuo metu tebevykstanio viešo bendro diskutavimo dlnaujosios AE aplinkos poveikio vertinimo, aikštel Nr.2 sukneigiam atsakom reakcij dl galimos sanitarinsapsaugins zonos, kuri gali siekti arba apimti šalia esaniussodus.21

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 538Palyginus alternatyvi aikšteli, skirt naujosios AE statybai ir eksploatavimui,aplinkos savybes, padarytos tokios išvados:Geochemijos slygos, paviršiaus procesai, meteorologija, žmogaus takoti vykiai,žems naudojimas ir gyventoj paplitimas yra vienodai palankus statyboms abejoseaikštelse.Pagal šiuo metu turimus duomenis abi aikštels yra vienodai priimtinos ir tinkamospagal tektonines ir seimines slygas. Detalesniam aikšteli vertinimui pagal šiaslygas reikalingi tiksls instrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai.Hidrogeologins slygos aikštelje Nr. 2 yra truput labiau komplikuotos neiaikštelje Nr. 1. Taigi, pirmoji aikštel laikoma tinkamesne. Taiau pirmojojeaikštelje turi bti numatytos priemons, kad NAE statybos metu neb pažeistosnei esama IAE, nei bsima paviršinio radioaktyvi atliek kapinyno Stabatišksaikštelje paviršini nuotek tvarkymo sistemos.Vertinant aušinamo vandens išleidimui ežer svarbias hidrologines slygas,aikštels Nr. 1 yra labiau tinkama. Norint turti efektyv tiesiogin aušinimaikštelje Nr. 2 reik iškasti ilg aušinimo kanal.Galutin aikštelivertinimo išvada yra tokia, kad abi aikštels yra tinkamos naujosiosAE statybai ir eksploatavimui.Alternatyvios aikšteli poveiki aplinkai palyginimasAikštel Nr. 1 buvo iš pradži numatyta treiam ir ketvirtam Ignalinos AE reaktoriams.Kai kurios pamato konstrukcijos buvo pastatytos praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje,nuo to laiko didžioji dalis buvo pašalinta. Vis aikštel visiškai pakeit žmogus ir dabar sudaro didel, atvira ir tušia teritorija su skurdžiu dirbtiniu dirvožemiu. Todltiesioginis poveikis, pasirinkus statybai aikštel Nr. 1, b labai mažas.Aikštel Nr. 2 daugiausia susideda iš krmyn, pakitusi IAE statymo metu. Kaikuriuos miškus reikia iškirsti, ruošiant aikštel.NAE aikštelje Nr. 1 bus galima naudoti esamas aušinimo vandens pamimo irišleidimo konstrukcijas, bus reikalingas tik nedidelis ši kanal prailginimas. AikšteljeNr. 2 turs bti pastatytas naujas aušinimo vandens pamimo kanalas, o išleidimokanalas turs bti žymiai ilgesnis.Abi aikštels gali paveikti biologin vairov dl tiesiogins statybos priemoni irverting rši areal trikdymo. Kadangi aikštel Nr. 1 jau yra paruošta, šios aikštelspoveikis b žymiai mažesnis, lyginant su aikštele Nr. 2.Kadangi abi aikštels yra išdstytos greta esamos IAE, NAE statyba kraštovaizdžiolabai nepakeis abiej alternatyv atveju.Aikštel Nr. 2 b išdstyta ariau Visagino miesto ir gyvenvie. Atstumas ikiartimiausios gyvenviets b mažiausiai 2 km, o atstumas iki Visagino miesto centro 6-8 km. Taigi, šis faktorius gali bti laikomas ne itin reikšmingu.Aplinkosaugos požiriu aikštel Nr. 1 yra tinkamesn, nes ji jau parengta ir ji yramažiau ar daugiau apsupta IAE technini konstrukcij. Taiau skirtumas tarp dviejaikšteli aplinkosaugos požiriu vis dlto yra nereikšmingas.7.12.2.5 Aušinimo alternatyvosPats svarbiausias faktorius, renkantis aušinimo sistem, yra pakankamai didelio vandenstelkinio buvimas ir šilumini išmet poveikis vandens telkinio ekologijai. Jei aušinimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 539geba pakankama ir jei poveikis aplinkai yra priimtinas, tiesioginiams aušinimuiteikiama pirmenyb. Šlapio aušinimo bokšto sprendimas yra antras pasirinkimas, jeivandens garavimo poveikis ir nuleidžiamo vandens išleidimas naudojam vandenstelkin yra priimtinas. Jei šie kriterijai yra tenkinami, tada pagrindiniai lemiantysfaktoriai yra esam aikšteli dydis, poveikis veiksmingumui ir investicij išlaidvertinimas.Tiesioginis aušinimasTiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalaujasantykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jospranašumai paprastai yra mažesns investicij išlaidos ir didesnis elektrinsveiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandentelkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama or garavimo bdu.Sušildyto vandens išleidimas gali turti vair poveik priimaniam vandens telkiniui.Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nra btina kita, nei mechaninis didesni dalelipašalinimas, procedra.Aušinimo vandens pamimo ir išleidimo vietos gali žymiai paveikti aplink. Buvovertintas poveikis Drkši ežero temperatrai, naudojant skirtingas tiesioginioaušinimo vandens pamimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingaielektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvi NAE aušinimo vandens pamimoir išleidimo viet derini scenarij konfigracijos buvo vertintos, naudojant trimathidrodinamin ežero model, specialiai sukurt paviršinio vandens modeliavimui. Buvonaudojami tokie aušinimo vandens pamimo ir išleidimo deriniai:(DD) – dabartinis pamimas ir dabartinis išleidimas;(GD) – giluminis pamimas ir dabartinis išleidimas;(DP) – dabartinis pamimas ir pietinis išleidimas;(VD) – vakarinis pamimas ir dabartinis išleidimas;(VP) – vakarinis pamimas ir pietinis išleidimas;(DPad) – dabartinis pamimas ir padalintas išleidimas.Iš skirting išleidimo pasirink dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai vertinimopagrindu laikomas šils ežero vandens plotas. Taiau skirtingos išleidimo pasirinktysviena nuo kitos žymiai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžiaaušinimo vandeniui veiksmingai plisti pagrindin ežero dal, taip sudarydama slygasaušinimui dl šilumos atidavimo atmosfer bei dl maišymosi su vsesniu ežerovandeniu. Pietin išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltamišleistam vandeniui susimaišyti su vsesniu ežero vandeniu, tuo bdu sumažindamapaviršiaus plot, kur gali vykti aušinimas atmosfer. Išleidimo padalinimas dvi vietasneb geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginantvidutin šilusi plot dyd. Taiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelprivalum karšiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatra viršija 28 °C rib,yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatra netoli pietinioišleidimo.Iš sumodeliuot pamimo pasirink, kaip kriterij naudojant šilus plot, vakarinispamimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni užgiluminio pamimo pasirinkt. Vakarinio pamimo pasirinkties atveju buvo gautavidutiniškai 0,1°C vsesn vandens temperatra, lyginant su šiuo metu naudojamupamimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši dabartin pamimo alternatyvmodeliavimo metu. Temperat skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu ikiišleidimo. Giluminio pamimo pasirinkties modeliavime gilesns ežero dalies šaltovandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko pamimo vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 540temperatra nesiskyr nuo šiuo metu naudojamos aušinimo vandens pamimoalternatyvos. Be to, giluminio pamimo pasirinktyje po ežero terminio gradientopažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvja, tokiu bduišauga viso ežero šilumos talpa. Todl giluminio pamimo pasirinkties atveju buvogautos aukštesns paviršiaus temperatros šiliausiais laikotarpiais, lyginant su šiuometu naudojama pasirinktimi.Skirtingi galios lygiai žymiai nekeiia parametr tarp dviej skirting pamimo irišleidimo viet alternatyv.Tiesioginis aušinimas taip pat gali sukelti ežero vandens garavim ir taip paveiktivandens lyg ir kiek ežere. Hidrologinis poveikis ežerui ir jo pasekms yra laikomosnereikšmingomis. Ret keleri vienas po kito einan saus met periodais ežero lygisnukrist žemiau normalaus, taiau išlikt virš minimalaus leistino lygio. Vandensgaravimas, aušinant NAE, periodiškai šiek tiek sumažint sumin vandens t, tuo bdupaveikdamas vandens, nutekanio Prorvos up Baltarusijoje, kiek.Remiantis trimaiu modeliavimu ir vertinimu aišku, kad dl ekologini priežas tikdalis planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos galios gali btigeneruojama, naudojant Drkši ežer tiesioginiam aušinimui. Ekologiniu požiriutoleruojama ežero šilumos apkrova apytiksliai lygi 3160 MW išmesta .Netiesioginis aušinimasNetiesioginis aušinimas turi bti taikomas, jei ežero šilumos apkrova didesn už 3160MW išmesta .Galimi netiesioginio aušinimo bdai:šlapio aušinimo bokštai;sauso aušinimo metodai;mišriojo aušinimo bokštai.Šlapio aušinimo bokštai naudoja ežero vanden aušinimui per garavim, konvekcij irspinduliavim. Šlapio aušinimo bokštai yra dažniausiai naudojama sistema vietose suribotais vandens ištekliais ar specialiais poreikiais riboti šilumin apkrov vandenstelkiniui. Tai antra pagal veiksmingum aušinimo sistema po tiesioginio aušinimosistemos, taip pat ši sistema turi didesnes investavimo išlaidas. Jos energijossuvartojimas bei ploto poreikis priklauso nuo konstrukcijos tipo. Aušinimo bokštai sunatralia trauka suvartoja daugiau energijos, bet reikalauja mažiau vietos nei aušinimobokštai su priverstine trauka. Aušinimo bokštams paprastai reikalingas aušinimovandens apdorojimas prieš bioapaugim, nuodegas ir pakibusias daleles, atitinkamainaudojant priimtinus biocidus, antiskalantus ir dispergentus. Kadangi didžioji šilumosdalis išgaruoja atmosfer ir nepatenka vandens sistemas, poveikis priimaniamvandens telkiniui išlieka mažesnis negu tiesiogiai aušinant.Šlapio aušinimo bokštai gali bti naudojami ir kaip tiesioginio aušinimo dalis.Naudojant tok b, aušinimo vanduo visas arba dalis vandens kiekio prieš jišleidžiant ežer yra ataušinamas.Šlapio aušinimo bokštai sukelia matomas gar sroves, esant tam tikroms oro slygoms.Sauso aušinimo sistemos gali bti oru aušinami kondensatoriai arba taip vadinamosHelerio sistemos. Sauso aušinimo sistemose aušinimo veiksmingumas yra mažesnisnegu šlapio aušinimo sistemose, taip pat mažesnis ir vandens poreikis. Specifiniai oruaušinam kondensatori ir Helerio sistemos bruožai yra nereikšmingas papildomomaitinimo vandens suvartojimas, bet taip pat ir gana neefektyvus aušinimas. Oruaušinamuose kondensatoriuose aušinimas vyksta konvekcijos ir išspinduliavimo dka.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 541l reliatyviai mažo šilumos perdavimo efektyvumo, oru aušinami kondensatoriaireikalauja didelio ploto. Helerio sistema yra netiesioginis sauso aušinimo metodas. Tarpkondensatoriaus ir sauso aušinimo bokšto yra uždara cirkuliacija, kurios konstrukcijayra labai panaši oru aušinam kondensatori. Kondensatorius yra iurkšlinis, kurispurškia v vanden tiesiai verdanio vandens cirkuliacij. Todl aušinimo vanduoturi bti demineralizuotas vanduo.Sauso aušinimo sistemos nra reguliariai naudojamos kaip pirmin aušinimo sistemadidelse (> 1 000 MW) atominse elektrinse, nes aušinimo sistemos reikalaujasantykinai didels teritorijos (iki dešimt kart didesns, negu šlapio aušinimo bokštai) iržymiai sumažina elektrins veiksmingum. Elektros energijos poreikis taip pat yradidelis dl ventiliatori, reikaling oro cirkuliacijai. Sauso aušinimo sisteminvestavimo išlaidos yra žymiai didesns nei šlapio aušinimo. Taip pat sauso aušinimobokšt sistema viena gali bti nepajgi užtikrinti reikiam eksploatacini savybi, esantaukštai aplinkos temperatrai. Sauso aušinimo sistem privalumas yra tai, kad jossuvartoja labai nedaug vandens, todl paprastai nebna nuostoli dl garavimo. Kadangiši sistema neišskiria šilumini išmet, nesukeliauji neslygoja jokio šiluminio poveikioaplinkinms vandens sistemoms.Esant slygoms, kai vanduo kai kuriais periodais gali bti ribojantis faktorius, gali btipalanku derinti sauso ir šlapio aušinimo metodus. Galima naudoti atskirai šlapio ir sausoaušinimo bokštus arba traukti ir šlapio, ir sauso aušinimo skyrius to paties bokštokonstrukcij (mišrus bokštas). Mišriojo bokšto konstrukcija skiriasi priklausomai nuogamintojo. Taiau pagrindin idja yra ta, kad šlapio aušinimo dalis yra bokštopagrinde, o sauso aušinimo – viršuje. Aušinimo sistema gali bti eksploatuojama,priklausomai nuo vyraujan slyg. Kai turimas pakankamas kiekis vandens, sausasaušinimas, kuris suvartoja daugiau elektros energijos, yra išjungiamas ir šilumospašalinimas priklauso nuo šlapio aušinimo bokšto. Kai vandens ištekliai yra riboti,šiluma arba bent jos dalis, priklausomai nuo konstrukcijos, išsklaidoma, naudojantsausojo aušinimo bokštus.Taikant dabartin ežero temperatros apribojimo kriterij (20 % / 28 ºC), leistinamaksimali šilumin apkrova ypa liepos ir rugpjio mnesiais ežerui yra ribota. Taiaukitais met periodais šilumin ežero apkrova, tenkinanti temperatros apribojimokriterij, gali bti gerokai didesn. Remiantis šilumins apkrovos ežerui vertinimorezultatais, 3160 MW išleista šilumins apkrovos sumažinimas per pus, karšiausiulaikotarpiu užtikrint, kad esamas 20 % / 28 ºC kriterijus leist palaikyti ežerotemperatras, neviršijanias dabartinio kriterijaus (išskyrus gal tik kelet dien). Dlšios priežasties aplinkosauginiu ir ekonominiu požiriu geriausias sprendimas bkaršiausiais met mnesiais riboti šilumin apkrov ežerui.7.12.2.6 Projekto negyvendinimo palyginimasPats ryškiausias projekto negyvendinimo poveikis yra socialinio - ekonominiopobdžio. Atsižvelgiant planuojam Ignalinos AE 2 bloko uždarym 2009 m.,negyvendinimo situacija neb tokia, kokia yra šiandien. Po Ignalinos AE uždarymosocialin - ekonomin Visagino regiono situacija dl bedarbysts pasikeist blogpus. Nauja atomin elektrin š neigiam poveik pakreipt priešing pus, silydamadarb ir kit ekonomin naud. Jei NAE neb statoma, jos pastebimas poveikisužimtumui ir NAE regiono socioekonomikai, skaitant ir Latvijos teritorij, nebgyvendintas.Po Ignalinos AE uždarymo šilumins apkrovos, šiuo metu tenkanios Drkši ežerui,nebebus, ir tai paveiks ežero ekologij ir biologinvairov bei pakeis dabartin pad.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 542Tai gali turti reikšming poveik ir biologinei vairovei, kaip antai Drkši ežeroNatura 2000 zonos skiriamosioms vertingoms ršims, ypa paukšiams. Sunku tiksliainuspti, kaip ežeras vystysis, bgant laikui, po šilumins apkrovos nutraukimo, betgalima numanyti, kad tai nesugržins situacijos, kokia buvo prieš Ignalinos AEperdavim eksploatuoti dl kit faktori, paveikusi ežero vystymsi kit pus. NAEšilumin apkrova pad kai kurioms šiandieninms biologins vairovs ršims toliauegzistuoti arba, jei jos išnykt po IAE uždarymo, sudaryt joms galimyb sugržti ežer po NAE perdavimo eksploatuoti. Tai ypa bdinga tam tikroms paukš ršims.Jeigu projektas nebus vykdytas, elektros energij, kuri b gaminusi NAE, gamintalternatyvios elektros energijos gamybos formos. Pakeitus elektros energijos kiekiškastiniu kuru, b sukelti žymiai didesni sieros dioksido, azoto oksid, angliesdioksido ir kit daleli išmetimai. Tiesioginis ši išmetim poveikis neb jauiamasVisagino regione, bet tose vietose, kurios yra arti elektrini, gaminan alternatyvielektros energij, ir arti kuro šaltini Lietuvoje ir užsienyje. Anglies dioksido išmetpoveikis klimato pokyiams yra visuotinis.7.12.3 Aplinkosauginio ir socialinio planuojamos kins veiklos pagrindimo išvadosDrkši ežero naudojimas tiesioginiam aušinimui dl ekologini priežas yra galimastik esant apytiksliai 3 160 MW išmesta šiluminiam išmetimui ežer. Derinant tiesioginaušinim su šlapio aušinimo bokštais ir/ar sausojo ar mišriojo aušinimo sprendimais,planuojama maksimali 3 400 MW elektros energijos gamybos galia yra pasiekiamaaplinkosaugos požiriu.Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metin efektinkritins gyventoj grups nario doz, slygojama radionuklid išmetim aplink išnaujosios AE ir esam bei nauj Ignalinos AE BEO, esan dabartins SAZ (3 kmspindulio) ribose, bus apie 0,05 mSv. Nustatyta apribotoji doz gyventojams yra 0,2mSv per metus. Taigi, bendra metin doz 2015-aisiais normalios BEO, esan SAZ,eksploatacijos metu bus apie 4 kartus mažesn nei apribotoji doz (žr. 7.11-1 lent.).Remiantis kit šali patirtimi ir naujos AE poveikio gyventojams vertinimais, sanitarinapsaugos zona naujai AE yra siloma 1 km spindulio visiems PAV ataskaitojenagrinjamiems reaktoriams. Galimos naujos AE aikštels yra dabartins IAEpramonins aikštels ir sanitarins apsaugos zonos ribose. Trumpiausias atstumas nuosilom aikšteli iki dabartins SAZ ribos yra apie 1,5 km.Aplinkosaugos požiriu NAE statybai aikštel Nr. 1 yra šiek tiek priimtinesn užaikštel Nr. 2. Aikštel Nr. 1 mažiaus paveiks Drkši ežero Natura 2000 saugomasteritorijas ir vertingas ršis, nors, statant NAE, abiej aikšteli atveju vertingosbiologins vairovs ršys gali b neigiamai paveiktos. Sušvelninimo priemons yrareikalingos tam, kad b pasiektas priimtinas poveikio vertingoms biologins vairovsšims lygis.Poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo aptikta jokio reikšmingo poveikio aplinkai arvisuomenei, slygojamo NAE statybos ar eksploatacijos, kurio neb galima priimti arsušvelninti iki priimtino lygio. Taigi, poveikis dl statybos, eksploatavimo ireksploatavimo nutraukimo visiems nagrinjamiems naujos AE III/III+ kartosreaktoriams b priimtinas abiejose galimose aikštelse.PAV nesilaiko pozicijos dl rimt avarij rizikos priimtinumo individualiu požirioetiniu ar kitu asmenini pagrindu. Vertinimas buvo nukreiptas kuo aiškesn galimavarij tikimybs pristatym ir informacijos apie susijusias pasekmes palyginim, kadskaitytojai gal tai panaudoti susidarydami savo nuomon. Branduolins saugos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 543pagrindai ir rimtos branduolins avarijos tikimyb buvo išnagrinta 5.3 skyriuje ir 10skirsnyje.Tinkamai tvarkant, panaudotas kuras ir kitos naujos atomins elektrinsradioaktyviosios atliekos nekelia žalingo poveikio aplinkai ar žmonms. Širadioaktyvi atliek tvarkymo sprendimams bus taikomos j poveikio aplinkaivertinimo procedros, kur bus vertintas ši sprendim ekologinis pagrindimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5448 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS8.1 AtliekosŠiame skyriuje yra apibendrintas galimas tarpvalstybinis poveikis naujos atominselektrins (NAE) statybos ir eksploatacijos metu. Nuodugniau poveikis yra aptartas 7-ame šios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos skirsnyje.8.1.1 Radiologinis poveikisPagal Lietuvos statymus radioaktyvi atliek tvarkymas be viso kito turi užtikrinti,kad:vis radioaktyvi atliek tvarkymo etap metu, naudojant tinkamus metodus,asmenys, visuomen ir Lietuvos bei už jos sien esanti aplinka yra apsaugotosatitinkamai nuo radiologinio, biologinio, cheminio ir kit pavoj, kurie gali btisusij su radioaktyviosiomis atliekomis;radioaktyvi atliek tvarkymo rangos sauga yra garantuota eksploatacijoslaikotarpiu ir po jo.Radioaktyviosios atliekos yra saugomos NAE aikštelje, Lietuvos teritorijoje, griežtailaikantis aukšiau pamin veiksni. Sprendimai dl ilgalaikio saugojimo ir panaudotobranduolinio kuro (PBK) laidojimo kol kas nra priimti. Tvarkymas, saugojimas irradioaktyvi atliek iš NAE laidojimas bus atskiro poveikio aplinkai vertinimoproced tema ateityje.Europos atomins energetikos bendrijos (Euratom) sutartis reikalauja, kad kiekvienašalis nar pateikt bendrijai planus, susijusius su radioaktyvi atliek šalinimu (37straipsnis), o licencijos turtojas paskelbt bendrijai technines kompleksocharakteristikas jo kontrolei (78 straipsnis) ir pateikt pranešim apie investavim (41straipsnis).ra numatoma, kad radioaktyvi atliek tvarkymas gali sukelti koki nors svarbitarpvalstybini radiologini poveiki.NAE radionuklid išmest vanden, tarpvalstybinis poveikis yra aptartas 8.2.1skyriuje.8.1.2 Neradiologinis poveikisNeradioaktyviosios atliekos bus tvarkomos Lietuvoje, laikantis Lietuvos atliektvarkymo statymo (Valstybs Žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir atliektvarkymo taisykli reikalavim (Valstybs žinios, 2004, Nr. 68-2381).Nenumatoma, kad neradioaktyvi atliek tvarkymas tokiu bdu gali sukelti kok norstarpvalstybin neradiologin poveik.Apdorot nuotek nukreipimo iš NAE Drkši ežer tarpvalstybinis poveikis yraaptartas 8.2.2 skyriuje.8.2 Vandens bklŠiame skyriuje nagrinjamas poveikis Drkši ežerui, kaip visumai, nes šis ežeras yradalinai išsidsts Baltarusijos teritorijoje, taip pat poveikis Prorvos upei Baltarusijoje,upei, kuria vandenys išteka iš Drkši ežero.

8.2.1 Radiologinis poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 545Nustatytas radionuklid aktyvumas vandens aplinkoje aplink Ignalinos AE perpaskutinius 10 met pastoviai mažjo. Nauja AE bus statoma ir eksploatuojamanaudojant geriausias esamas technologijas ir metodus, o tai reiškia, kad bendrasradionuklid išmetim vandens ekosistem kiekis mažs. Vadinasi, aplinkos bkl galipagerti. gyvendinus naujos AE projekt, išmetimai bus tokie maži, kad nesukels jokiosvarbesnio žalingo poveikio aplinkai.8.2.2 Neradiologinis poveikis8.2.2.1 Nuotek poveikisBiogenini medžiag iš NAE slygojama apkrova bus maža palyginti su bendraapkrova Drkši ežerui, kuri slygoja kiti šaltiniai (pvz., Visagino buitins ir gamtinsnuotekos). Tokiu bdu naujos AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai yralaikomas nereikšmingu. Apdorot nuotek poveikis ežerui vertinamas kaip antraeilis irpriimtinas. Vis dlto tokio pobdžio poveikis bus kontroliuojamas, ir jei b pastebtosnepriimtinos pasekms, nuotek priežira bus patobulinta.8.2.2.2 Aušinimo vandens poveikisŠilumos, išleidžiamos Drkši ežer, kiekis priklauso ne tik nuo pagamintos elektrosenergijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginje aušinimo sistemojevisa šiluma išteka ežer, kai tuo tarpu aušinimo bokšt atveju tiktai minimali šilumosdalis patenka ežer ir didžioji dalis yra išsklaidoma ore.Šilto aušinimo vandens išmetimo Drkši ežer poveikio modeliavimo apskaiiavimaitiesioginio aušinimo sistemoje buvo atlikti naudojant trimat hidrodinamin vandenssrauto model, specialiai pritaikyt ežer ir pakrants teritorij modeliavimui. Buvoištirti skirtingos NAE galios ir vairi NAE aušinimo vandens pamimo ir išleidimokanalo viet poveikis Drkši ežero, kaip visumos, vandens temperatrai, skaitant irBaltarusijos teritorij.Remiantis projektuojamais rezultatais ir ekspertvertinimais galima daryti išvad, kadekologiškai priimtina šilumin ežero apkrova bus maždaug 3 160 MW išleista . Tokiosšilumins apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero bkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Jei b naudojami vien tik aušinimo bokštai, ežero temperatra sugržt prie prastolygio ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo slygas ršims, mgstanioms vvanden. Taiau slyg ar rši sudties sugržimo iki bkls, buvusios prieš IAEeksploatacijos pradži, nesitikima. Jei bendras intensyvus eutrofikacijos procesas tsis,šios alternatyvos rezultatas taip pat gali bti mažas deguonies kiekis laikotarpiu, kaiežeras bna padengtas ledu. Iš šio požirio taško nedidelis ežero šildymas gali net btinaudingas aplinkai. Taigi, ši galimyb gali turti skirting poveik ežero ekosistemai: taigeriausias pasirinkimas, kai galvojama apie ežero šildym, bet gali privesti prie iš daliesneigiamo poveikio dl deguonies sumažjimo, jei ežero eutrofikacija tsis.Dabartinis išleidimas kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi laikomassušildytas plotas. Taiau vairios išleidimo kanalo alternatyvos žymiai viena nuo kitosnesiskiria. Esamoji AE išleidimo vieta leidžia aušinimo vandeniui efektyviai plisti pagrindin ežero dal, tuo paiu leisdama vandeniui atvsti dl šilumos atidavimo atmosfer bei maišymosi su vsesniu ežero vandeniu. Pietin išleidimo vieta yra labiau

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 546uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam išleidžiamam vandeniui maišytis su vsesniu ežerovandeniu, tokiu bdu sumažja paviršiaus plotas, kur vyksta šilumos atidavimas atmosfer. Tokiu bdu pietinis išleidimas slygot aiškesnius sušilimo ir eutrofikacijospoveikius pietinje Baltarusijos teritorijos ežero dalyje labiau negu kiti išleidimopasirinkimai.Išleidimo kanalo padalijimas dvi vietas, lyginant vidutin sušilusi plot dyd, nražymiai geresnis sprendimas negu dabartinio išleidimo kanalo alternatyva.Giluminio aušinamo vandens pamimo alternatyva duot aukštesn paviršiaustemperat visam ežerui šiliausiais met periodais, lyginant su esama vandenspamimo kanalo alternatyva dl ežero temperatrinio gradiento pažeidimo.Pagrindinis hidrologinis naujos AE eksploatavimo poveikis yra garavimo sukeltinuostoliai, kai šiltas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrov or garavimo bdu.Bendrieji nuostoliai priklauso nuo elektrins veikimo ir aušinimo metodo pasirinkimo.Per normalius hidrologinius metus vidutinis ežero lygio nukritimas žemiau normalausra laukiamas, ir tuo bdu hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologins pasekms yralaikomos nereikšmingomis. Per sausus metus (pasitaikanius 1 karto per 20 met ciklu)ežero lygis nukrisdavo žemiau normalaus, nors nenukrisdavo žemiau minimalausleidžiamo reguliuojamo lygio (apytiksliai trejiems vieniems po kit einantiems sausiemsmetams). Tokiu bdu tokio vykio pasekms vertinamos kaip mažos.Poveikis Prorvos upeiVandens garavimas aušinant NAE sumažint vis vandens t Drkši ežere, kartupaveikdamas vandens kiek, tekant Prorvos up. Naujos AE eksploatavimas pasireikšbendru vandens kiekio, ištekanio Prorvos up, sumažjimu, kuris b lygus aušinimosistem slygotam garavimui. Nuotkis, patenkantis Prorvos up, IAE eksploatavimometu nebuvo matuojamas. Tuo bdu nuotkis vertinamas, atimant papildom garavim(0,8 m 3 /s), vertinam kaip sukelt IAE su vidutine 1 800 MW galia 5 , iš prastiniovidutinio nuotkio (MQ=3,3 m 3 /s). Tokiu bdu apskaiiuotas dabartinis vidutinisnuotkis Prorvos up yra 2,5 m 3 /s.Naujasis vidutinis nuotkis yra apskaiiuojamas panašiai (atimant papildom garavim,kur slygoja NAE, iš gamtinio nuotkio.Garavimas iš naujos elektrins (imant 3400 MW gali) b apytiksliai 0,7 m 3 /sintensyvesnis negu yra dabar (kas atitinka 1 600 MW padidjim). Dl tos priežastiesdabartinis vidutinis metinis nuotkis Prorvos up sumaž apytiksliai 28 %.Vidutinio nuotkio sumažjimas paveikt apytiksliai 50 km ilgio Prorvos ups plotprieš tekant Dysnos up. Sumažs srautas gali pakeisti pakrants augmenij irpakrants bei pelki rši arealus palei Prorvos up. Jie taip pat gali turti neigiampoveik ups vandens naudojimui, pvz., drkinimui ar galvij girdymui. Taiau, kaiprodo vertinimas, nuotkio sumažjimas b toks mažas, kad nei žmonmis, nei gamtainesukelt jokio žymaus neigiamo poveikio. Minimalus Prorvos ups nuotkis išliksdabartinio lygio (0,64 m 3 /s) vis scenarij atvejais.Vidutinio Dysnos ups nuotkio sumažjimas yra toks mažas (7 % 10 m 3 /s vidutinionuotkio), kad po santakos su Dysnos upe NAE poveikis gali bti laikomasnereikšmingu.5 Vidutin elektros energijos gamyba buvo apskaiiuota kaip 1993-2004 m. laikotarpio metinis vidurkis, kai buvoeksploatuojami abu blokai.

Apledjimo slygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 547Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šilumins apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotek poveikis žiemos metu susidaranio ledoklei. Jei šilumin apkrova bus 2230 MW išleista , neapleds plotas b netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatros žiemos metu, poveikis ledo dangai b žymus, ypa, jei šiluminsapkrovos viršyt 3160 MW išleista . Dl 4460–6310 MW išleista šilumini apkrovpagrindin ežero dalis ilgiau nepasidengt ledu, prasidjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai b mažesnis pietinje ir vakarinje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi. Poveikis ledo dangai Drkši ežero dalyje, esanioje Baltarusijos teritorijoje,yra galimas esant didesnei galiai, naudojant tiesiogin aušinim.Bus atliekamas NAE aušinimo vandens poveikio Drkši ežerui ir ištekanioms upmsmonitoringas, taip bus galima apkeisti NAE eksploatacijos parametrus, jei tai reikalinga.8.3 Klimatas ir oro kokyb8.3.1 Radiologinis poveikisVisos atomins elektrins eksploatacijos metu or išmeta tam tikrus radionuklidus.Pagal LR teiss aktus aplink galima išmesti radioaktyvisias medžiagas tik gavusleidim aplink išmesti radioaktyvisias medžiagas. Š leidim išduoda Aplinkosministerija branduolinio renginio operatoriui pagal statymuose numatytas slygas irprocedras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklid išmetimo aplink iš branduolins energetikos objekt ribojimo ir leidim išmesti aplinkradionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybs žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Radionuklid išmetimai iš NAE aplinkos or bus gerokai mažesni, nei leistini, kurieyra nustatyti, kad apsaugot žmones ir aplink nuo kenksmingo jonizuojaniosiosspinduliuots poveikio. Radionuklid išmetimai bus pastoviai kontroliuojami.Tarpvalstybin gyventoj metin apšvita dl radionuklid išmetim aplink yra aptarta8.11.1 skyriuje.8.3.2 Neradiologinis poveikisNAE nesukels anglies dioksido išsiskyrimo atmosfer eksploatavimo metu. BendrasCO 2 išsiskyrimo kiekis iš šilumini elektrini, gaminan tok pat elektros kiek kaip irNAE su maksimaliu galingumu (3 400 MW e ), jei NAE neb statoma, b apie 5,8milijon ton per metus, iš kuri apie 3,8 milijonu ton b gaminama Lietuvoje. Taiatitinka 45 % viso Lietuvoje 2006 m. dl kuro deginimo energetikos sektoriujeišsiskyrusio CO 2 . CO 2 yra taip vadinamos šiltnamio efekt sukelianios dujos, kuriosprisideda prie globalinio atšilimo. Tuo bdu NAE turs teigiam tarpvalstybin poveik,nes ji neskatina globalinio atšilimo.NAE statyba ir eksploatacija turs tiktai vietin neigiam poveik oro kokybei,daugiausia statybos etape. Tarpvalstybinis poveikis oro kokybei nra numatomas.8.4 Gruntiniai vandenys8.4.1 Radiologinis poveikis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 548Remiantis IAE eksploatavimo patirtimi žalingo poveikio spdiniams vandeningiesiemssluoksniams ar paviršiniams gruntiniams vandenims netgi vietos mastu nebus.Todl tarpvalstybinio radiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nra numatoma.8.4.2 Neradiologinis poveikis8.5 DirvožemisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nra numatoma.8.5.1 Radiologinis poveikisNAE normalios eksploatacijos metu tikimasi, kad radionuklid koncentracijosdirvožemyje bus nežymios.Todl tarpvalstybinio radiologinio poveikio dirvožemiui nra numatoma.8.5.2 Neradiologinis poveikisPagrindinis poveikis dirvožemiui pasireikš statybos etapo metu ir bus apribotas statybosplote.Todl tarpvalstybinio neradiologinio poveikio dirvožemiui nra numatoma.8.6 Žems gelms8.6.1 Radiologinis poveikisNenumatoma, kad statyba ir eksploatavimas paveikt gilesnius geologinius sluoksnius.Nauja AE turi bti pastatyta ant stabilaus pamato, kuris nra išsidsts ant tektoniniožio. Abi NAE aikštels alternatyvos yra ant tos paios tektonins struktros, kuri yragana stabili. Absoliuios poslinki verts aikštelse praktiškai yra labai mažos,neigiamo poveikio dl tektoninio judjimo naujos AE statybai ar eksploatavimui nranumatoma.Todl tarpvalstybinio radiologinio poveikio geologinms slygoms ar dl geologinilyg nra numatoma.8.6.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio geologinms slygoms ar dl geologini slygra numatoma.8.7 Biologinvairov8.7.1 Radiologinis poveikisRemiantis turimais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad radioekologin dirvožemio,floros ir faunos bkl Ignalinos AE regione ir jos apylinkse yra gana gera. Todlradioekologin floros ir faunos bkl kaimyninse valstybse irgi gali bti laikoma gera.Naujos AE poveikis radioekologinei regiono bklei yra laikomas mažesniu neguveikianios Ignalinos AE poveikis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 549Todl tarpvalstybinio radiologinio poveikio poveikis florai, faunai ir biologineivairovei nra numatoma.8.7.2 Neradiologinis poveikisAušinimo vandens išleidimas Drkši ežer, tiesioginis NAE statybos aikštels, kaiparealo, pažeidimas, statybos aikštels apylinki trikdymas ir transportas galimai paveiksbiologinvairov.Buvo vertintas NAE šilumini nuotek poveikis Drkši ežerui. Gyv ršys, kuriosyra priklausomos nuo žuv, vabzdži ir kit vandens gyv ir augal, kaip nuo maistošaltinio, taip pat turs pakankamai maisto ateityje, nes nemanoma, kad žuv, vabzdži irt.t. kiekis sumažs – tik rši struktra gali pasikeisti, jeigu labai žymus aušinimovandens kiekis bus išleidžiamas Drkši ežer. Taiau atsižvelgiant prevenciniusprincipus, negalima atmesti galimybs, kad šiluminei ežero apkrovai viršijus 3 160MW išleista Drkši ežerui gali sukelti pastebim neigiam poveik ežero ekologijai ir tuopaiu ežero vertingoms biologins vairovs ršims per sudtingas sveikos grandines.Tai taip pat gali turti tarpvalstybini pasekmi ežero biologinei vairovei.NAE gali turti teigiam tarpvalstybin poveik ypa paukš faunos biologineivairovei, nes žiem ežero dalys pastoviai b neužšalusios. Tai ypa aktualu, turintomenyje, kad Ignalinos AE bus uždaryta 2009 m., po kuri ežeras nebegaus jokiosreikšmingos šilumos apkrovos, ir tai slygos, kad ežeras žiem bus padengtas ledu bentjau periodiškai ir tai neigiamai paveikt paukš faunos vairov.Reikšming tarpvalstybini poveiki sausumos faunai, florai ir biovairovei beivarliagyvi vairovei nenumatoma. Galimi neigiami poveikiai gyv populiacijomsbus maži arba juos bus galima sumažinti iki tokio priimtino lygio, kai Drkši ežeroši ateiiai nebebus keliama grsm dl NAE.8.8 Kraštovaizdis ir žemnauda8.8.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.8.2 Neradiologinis poveikisl IAE statymo ir eksploatavimo, Visagino miesto ir susijusi infrastrukt Drkšiežero baseino kraštovaizdis pasikeit.Naujos AE statyba netoli IAE žymiai nepakeis kraštovaizdžio, matomo nuo Drkšiežero pakran, taip pat ir nuo Baltarusijos pakran. Tik keliose vietose prie ežeropakrants NAE bus matoma didesniam skaiiui žmoni.NAE nebus matoma iš Latvijos teritorijos.Todl ryškaus tarpvalstybinio poveikio gamtovaizdžiui nra numatoma.8.9 Kultrinis paveldas8.9.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.

8.9.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio poveikio kultrinio paveldo objektams nebus.8.10 Socialin-ekonomin aplinka8.10.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.10.2 Neradiologinis poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 550Ryškus teigiamas poveikis socialinei-ekonominei aplinkai yra laukiamas NAE regionoužsienio dalyse. Atsiras Latvijos darbo jgos poreikis. Žymi visos darbo jgos(3 000 – 3500 darbinink) dalis statybos metu atvyks iš kit šali nei Lietuva ir Latvija, ir jiemsreiks apgyvendinimo keleriems metams. Šie darbuotojai atvyks kartu su šeimomis.Kadangi siena tarp Lietuvos ir Latvijos yra atidaryta, galima numanyti, kad darbo jgabus pasklidusi gyventi ne tik Visagine ar jo apylinkse, bet potencialiai ir Latvijospusje, bent jau Daugpilyje. Eksploatacijos fazs metu žymus skaiius užsienie, apie800 – 1000 darbinink, kuriems taip pat reiks apgyvendinimo, periodiškai dirbs NAEtuo metu, kai bus vykdomi metiniai kapitaliniai remontai.Darbo jga žymiu mastu naudos pagrindinio regioninio Daugpilio miesto Latvijospusje paslaug sfer, ir tai turs svarb teigiam socialin-ekonomin poveik šiamLatvijos regionui.Tarptautiniam oro transportui nra poveikio, kadangi dl Ignalinos atomins elektrinsskrydžiai šioje teritorijoje yra draudžiami.NAE projektas susid su šiokiu tokiu pasipriešinimu užsienio visuomens tarpe,pavyzdžiui, Latvijoje, kas nurodo, kad projektas kelia susirpinim bent jau daliaiužsienio visuomens. Tai bent jau dalinai rodo neigiam poži branduolinenergetik.Numatomas žymus teigiamas tarpvalstybinis socialinis-ekonominis poveikis. Ryškausneigiamo socialinio-ekonominio nra numatoma, nes NAE bus statoma šalia esaniosAE, prie kurios aplinkins teritorijos yra prisitaikiusios.8.11 Visuomens sveikata8.11.1 Radiologinis poveikis8.11.1.1 Išmetim vanden slygotas poveikisGalima gyventoj radiacin apšvita dl radionuklid išmetim Drkši ežer iš naujosAE buvo apskaiiuota, naudojant dozs daugiklius pateiktus dokumento LAND 42-2007(Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693) priede, o vertinimas bei gauti rezultatai išsamiaiaprašyti 7.10.2.2 skyrelyje. Šiame skyrelyje modeliuota radionuklid pernašahidrografiniu tinklu Drkši ežeras Prorva Drkša Dysna DauguvaRygos lanka ir galimas šios pernašos poveikis užsienio šali gyventojams.Šis radionuklid pernašos ir poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo bdas jau anksiaudetaliai nagrintas ir pritaikytas Ignalinos AE atvejui (Mažeika and Motiejnas, 2003).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 551Radionuklid pernašos ežer ir upi sistemoje skaiiavimai, taip pat maksimalimetini efektini dozi prognozavimai kritins gyventoj grups nariams atliktikompiuterine programa PC CREAM (Consequences of Releases to the EnvironmentAssessment Methodology) (Simmonds et al., 1995). Taiau kompiuterin programa PCCREAM 97 neturi ežerins sistemos modelio, nes Europoje AE daugiausia statomos ar dideli upi pakrantse. Todl m vertinimui reikjo paprast boksin ežerosistemos model traukti PC CREAM ups sistemos model. Tokiu atveju visanagrinjama sistema ap Drkši ežero model (du komponentai – vanduo ir dugnonuosdos), Prorvos-Dysnos upi sistemos dinamin model (iki Dysnos miestoBaltarusijoje), Dauguvos ups sistemos dinamin model (iki Daugpilio miestoLatvijoje), paprast praskiedimo model likusiai Dauguvos ups daliai ir Baltijos jrosRygos lankai.Radionuklid aktyvum koncentracijos suspenduotose dalelse, dugno nuosdose irfiltruotame vandenyje buvo suskaiiuotos trims eksploatacijos trukmms (1, 5, 50 met)kiekvienam sistemos segmentui. Remiantis aktyvum koncentracijoms, buvosuprognozuoti gyventoj apšvitos parametrai: išorin apšvita (nuo gama ir betaspinduoli, esant žmogui ežero pakrantje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime,nuo gama ir beta spinduoli, esant žmogui ups pakrantje, ups sistemos vertinime,radionuklid patekimas žmogaus organizm su žuvimi ir kvepiant pursl ežerosistemos vertinime, radionuklid patekimas žmogaus organizm su žuvimi ir geriamuvandeniu ups sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos doz suaugusiamgyventojui. Atliekant skaiiavimus PC CREAM 97 kodu, buvo naudojami vietoveidingi ir bendriniai parametr rinkiniai. Tai buvo: radionuklid pasiskirstymokoeficientai nuosdose glavandenei sistemai K d , sedimentacijos (grei) koeficientaik’, radionuklid koncentracijos faktoriai glavandenms žuvims (Simmonds et al.,1995); kiekvieno radionuklido gama kvant energijos ir skilimo konstantos (ICRP,1983); kiekvieno radionuklido beta dozi ekvivalentai (US DoE, 1988); kiekvienoradionuklido dozi koeficientai dl j patekimo organizm nurijus (IAEA, 1996).Foton apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir 0,2ups kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977).Dešimt tipišk radionuklid, patenkan aplink ir joje besikaupian kiek didesniaiskiekiais, buvo analizuoti skaiiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I,134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, bdingas skirtingiems hidrologins sistemos segmentams ,buvo nagrinta viena gyventoj kritin grup - žvejai.Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiame hidrologini stebjimduomen bazi Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upi nuotkiai: Prorvaties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebjim duomenys), Dysnažemiau santakos su Drkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebjim duomenys),Dysna ties Šarkovšina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebjim duomenys),Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebjimduomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebjim duomenys).Radionuklid aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos lankojeskaiiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotkis - 700 m 3 /s,vandens masi Rygos lankoje tris – 1,110 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE ikiRygos lankos – apie 550 km.Drkši ežero sistemos vertinime nagrintos šios apšvitos trasos: žuv naudojimasmaistui, vandens pursl kvpimas, išorin apšvita dl gama ir beta spinduoli, esantžmogui ežero pakrantje ir žvejo valtyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 552Upi sistemos vertinime nagrintos šios apšvitos trasos: žuv naudojimas maistui, upsvandens vartojimas grimui (labai konservatyvi prielaida), išorin apšvita dl gama irbeta spinduoli, esant žmogui ups pakrantje.Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejnas, 2003), Drkši ežero žvejo patirtapšvitos doz dl IAE normalios eksploatacijos nuotek lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indlis didja, nes šis nuklidasmobilus – greitai pernešamas vandeniu, taiau bendrai doz su atstumu mažja.Nemobili (sorbuojam) radionuklid (pvz.,60 Co) indlis žmogaus apšvitai, esantmintoms apšvitos trasoms, labai greitai mažja einant žemyn hidrografiniu tinklu.Einant žemyn hidrografiniu tinklu, keiiasi ir apšvitos tras svoris: pavyzdžiui, Drkšiežerui pagrindin apšvitos trasa yra žuvies naudojimas maistui, taiau žemiauesaniuose hidrologiniuose segmentuose žuvies taka apšvitai santykinai mažja, betišauga išorins apšvitos dl gama spinduoli svoris. Mobili radionuklid (pvz., 3 H)santykin taka apšvitai hidrologiniame kelyje mažai keiiasi. Kritinms grupms,kurios yra nagrinjamos sistemos tolimiausiuose segmentuose, pagrindin apšvitos trasayra ups vandens vartojimas grimui (itin konservatyvi prielaida, geriamo vandenstiekimas iš ups šiame regione retai pasitaikantis dalykas), o žuv vartojimas maistuisudaro apie 10% nuo visos dozs.Radionuklid pernašos IAE aplinkoje faktoriai (Sv/metai:Bq/metai), nustatyti IAEnuotek sklaidai vandens sistemoje nuo Drkši ežero iki Rygos lankos, gali btipritaikyti naujos AE poveikio aplinkai vertinimui, priimant tas paias aplinkos savybesir nuo radionuklid priklausanius parametrus. Tokia prielaida yra pateisinama, nesnaujos AE aikšteli hidrologins ir hidrogeologins slygos dabartiniame ištirtumolygyje nesiskiria nuo IAE slyg. Remiantis radionuklid pernašos aplinkoje faktorivertmis ir prognoziniais normalios eksploatacijos nuotek (žr. 7.1.2 skyri)radionuklid aktyvum dydžiais ( 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I, 134 Cs, 137 Cs)skirtingiems reaktoriams ir atitinkamiems blok skaiiams, vertintas naujos AEradiologinis poveikis vandens sistemai (8.11-1 lent. ir 8.11-1 pav.).Hidrologinio segmentas8.11-1 lent. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esaniai vandens sistemai,vertinta gyventoj apšvitos efektin doz, mSv/metai.ReaktoriausmodelisABWR ESBWR AP-600 AP-1000 EPR EC-6 APWR WWERBlok skaiius 2 2 5 3 2 4 2 3Ištekjimas išDrkši ež. – 1,37×10 -3 2,52×10 -4 1,85×10 -2 1,60×10 -2 1,97×10 -2 7,11×10 -2 1,69×10 -2 7,88×10 -3Prorvos upelis (1)Dysna tiesDrisviatos(Drkšos) upelio1,42×10 -4 2,42×10 -5 2,05×10 -3 1,79×10 -3 2,36×10 -3 8,60×10 -3 1,97×10 -3 9,47×10 -4tekjimu (2)Dysna tiesŠarkovšina 8,20×10 -5 1,33×10 -5 1,06×10 -3 9,30×10 -4 1,23×10 -3 4,49×10 -3 1,04×10 -3 4,93×10 -4Baltarusijoje (3)Dauguva žemiauDysnos miesto 1,90×10 -5 3,94×10 -6 4,49×10 -4 3,94×10 -4 5,27×10 -4 1,91×10 -3 4,20×10 -4 2,11×10 -4Baltarusijoje (4)Dauguva tiesDaugpiliu (5)8,74×10 -6 1,71×10 -6 1,85×10 -4 1,63×10 -4 2,18×10 -4 7,89×10 -4 1,75×10 -4 8,72×10 -5Dauguva ties Ryga(6)2,50×10 -6 4,90×10 -7 5,30×10 -5 4,65×10 -5 6,22×10 -5 2,25×10 -4 5,00×10 -5 2,49×10 -5Baltijos jros Rygoslanka (7)7,13×10 -7 1,40×10 -7 1,51E-05 1,33×10 -5 1,78×10 -5 6,44×10 -5 1,43×10 -5 7,12×10 -6

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 553Naujos AE radiologinis poveikis žemiau esanio vandens sistemai1,00E+00Efektin doz, mSv/metai1,00E-011,00E-021,00E-031,00E-041,00E-051,00E-06EC-6EPRAP-600APWRAP-1000WWERABWRESBWR1,00E-071 2 3 4 5 6 7Segmento numeris8.11-1 pav. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esaniai vandens sistemai,hidrologinis segmentas apibdintas 8.11-1 lentelje, o vieta parodyta 8.11-2 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5548.11-2 pav. Hidrologini segment vieta.l naujos AE nuot Drkši ežer radionuklid susidaranti gyventoj individualiosapšvitos efektin doz yra mažesn už dozs rib ir apribot doz visiems reaktoritipams ir labai mažja su hidrologiniu atstumu. Didžiausia doz prognozuojama EC-6reaktoriui, kuriam bdingi gerokai didesni 3 H aktyvumai nuotkose, palyginus su kitaisreaktoriais.Naujos AE radionuklid išmetim vanden pernaša hidrologine sistema kaimyninesvalstybes yra nereikšminga. Jau žemiau Obols ežero (hidrologiniame segmente Nr. 2maksimali doz nuo keturi EC-6 reaktori 0,008 mSv/metai) Baltarusijos Respublikojegyventoj apšvitos doz dl radionuklid išmetim vanden prognozuojama mažesnnei nereguliuojamasis lygis (0,010 mSv/metai).8.11.1.2 Išmetim or slygotas poveikisNorint vertinti išmetim or slygot poveik kaimynini šali gyventojams pasirinktakinink kritin grup (analogiška 1-ajai kritinei grupei, žr. 7.10.2.2 skyrel).Radionuklid išmetim or slygota gyventoj apšvita vertinta atlikus dozsskaiiavimus esant vairiems atstumams nuo išmetimo šaltinio. Remiantis TATENAsaugos standart serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai, naudojami radioaktyvi medžiagišmetim aplink poveikio vertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19) rekomendacijomis buvoapskaiiuotas dozs kitimas atstumui nuo šaltinio didjant iki 20 km. vertinime naudoti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 555parametrai pateikti 7.10-28 lentelje, kurie yra konservatyvs ir nepriklauso nuo to,kokioje šalyje gyventojas gyvena.Dozs, kuri slygoja radionuklid išmetimai or, priklausomybs nuo atstumoskaiiavimo rezultatai parodyti 8.11-3 pav. Didžiausios dozs (0,16 mSv/metus nuoketuri EC-6 reaktori) stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltin, vliauatstumui didjant doz mažja (t.p. žr. 7.10-12 pav.). Esant 1 km atstumui nuo šaltinio,gyventoj apšvita yra du kartus mažesn už maksimali, už 3 km doz sumažja 10kart, o už 10 km – 100 kart. Remiantis skaiiavimo rezultatais didžiausi dozlygojantiems reaktori modeliams – EC-6 ir ESBWR (žr. 7.10-12 pav.) ir dozsmažjimo tendencija (8.11-3 pav.) galima teigti, kad, doz, kuri slygoja radionuklidišmetimai or iš vis reaktori modeli ~4 km atstumu nuo elektrins yra mažesne užnebekontroliuojam lyg (0,010 mSv per metus). Trumpiausias atstumas nuoplanuojamos naujos AE aikštels Nr. 1 iki Baltarusijos sienos, einanios Drkši ežeru,yra apie 3,5 km (metin doz nuo keturi EC-6 reaktori apie 0,019 mSv), o iki Latvijossienos – apie 8 km (metin doz nuo keturi EC-6 reaktori apie 0,002 mSv). Taigi,tarpvalstybinis poveikis dl radionuklid išmetim aplink bus nežymus už 4 km nuonaujos AE mažesnis už nebekontroliuojam lyg (0,010 mSv per metus).Galimas tarpvalstybinis radiologinis poveikis vairi avarij metu išnagrintas 10skyriuje.1,00E+00Doz X m /Dozmax1,00E-011,00E-020 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Atstumas, km8.11-3 pav. Dozs priklausomyb nuo atstumo.8.11.1.3 Tiesiogins spinduliuots poveikisKaip jau buvo minta 7.11.1 skyrelyje, IAE pramoninje aikštelje ir jos aplinkojevykdomi radiacini lauk monitoringo rezultatai rodo, kad jonizuojaniosiosspinduliuots dozs galios padidjimas yra stebimas lokaliai ir tik arti kai kuriradioaktyvi medžiag tvarkymo rengini. Tai reiškia, jog taka, slygojamatiesiogins apšvitos iš esam Ignalinos AE BEO, nesukuria ypatingo poveikiodidesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Panašus poveikis bus ir nuo naujos AElygotos tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots. Pavyzdžiui, EPR saugos analizsataskaitoje (U.S. EPR Final Safety Analysis Report) parodyta, kad metin doz

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 556gyventojams ties uždraustos zonos riba (~800 m atstumu nuo AE) yra mažiau nei 0,01mSv. Kit reaktori gamintoj vertinimuose tiesiogins jonizuojanios spinduliuotspoveikis net nevertinamas, teigiant, kad šis poveikis yra nereikšmingas. Taigi,radiologinis tiesiogins jonizuojaniosios spinduliuots slygojamas tarpvalstybinispoveikis yra nereikšmingas.8.11.1.4 Bendras tarpvalstybinis poveikis nuo vis BEOBendras radiologinis poveikis nuo naujos AE, esam ir planuojam Ignalinos AEobjekt yra apibendrintas 7.11.1 skyrelyje. Planuojama, kad nauja AE prads veikti neanksiau kaip 2015 metais, todl bendras radiologinis poveikis vertintas atsižvelgiant šiuos metus. Apskaiiuota bendra metin efektin Lietuvos kritins gyventoj grupsnario doz, slygojama radionuklid išmetim aplink iš naujosios AE ir esam beinauj Ignalinos AE BEO, esan dabartins SAZ (3 km spindulio) ribose, yramažesn negu 0,0514 mSv, tai yra apie 4 kartus mažesn nei apribotoji doz 0,2 mSvper metus. Didjant atstumui, ši doz spariai mažja ir tarpvalstybinis poveikis tampanereikšmingas – metin doz gyventojams mažesn už nebekontroliuojam lyg(0,010 mSv per metus).8.11.2 Neradiologinis poveikisNauja atomin elektrin bus pastatyta Ignalinos AE pramoninje aikštelje ir 3 kmspindulio IAE sanitarins apsaugos zonoje. NAE bus pastatyta pakankamu atstumu nuopastoviai gyvenan gyventoj Latvijoje ir Baltarusijoje.Todl pastebimo tarpvalstybinio neradiologinio poveikio visuomens sveikatai nranumatoma.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5579 MONITORINGAS9.1 LR teisin baz, reglamentuojanti aplinkos monitoringAplinkos monitoringas yra sistemingas gamtins aplinkos bei jos element bklskitimo ir antropogeninio poveikio stebjimas, vertinimas ir prognoz. LR Aplinkosmonitoringo statymas (Valstybs žinios, 2006, Nr. 57-2025) nustato aplinkosmonitoringo turin, strukt, gyvendinim, aplinkos monitoringo procesedalyvaujan subjekt teises bei pareigas ir atsakomyb.Vykdant aplinkos monitoring, stebima, vertinama ir prognozuojama:aplinkos oro, vandens, žems gelmi, dirvožemio, gyvosios gamtos bkl;natrali ir antropogeniškai veikiam gamtini sistem (gamtini buveini,ekosistem) ir kraštovaizdžio bkl;fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jotaka gamtinei aplinkai;gamtinje aplinkoje vykstan globalini proces kaita ir tendencijos (rgštiejikrituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).Vadovaujantis Aplinkos monitoringo statymo (Valstybs žinios, 2006, Nr. 57-2025) 4straipsniu, aplinkos monitoringo sistem sudaro valstybinis, savivaldybi ir kiosubjekt aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacijaapie gamtins aplinkos element bkl ir jos pasikeitimus valstybs, savivaldybi irvietiniu lygmeniu.Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informacij, leidžianintegruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogenin poveik gamtinei aplinkai beigamtins aplinkos kokyb Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdytigamtins aplinkos bkl ir kins veiklos tak jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniumastu. Valstybin aplinkos monitoring organizuoja Aplinkos ministerija, j vykdoAplinkos ministerija ar jos galiotos institucijos, Žems kio ministerija ar jos galiotosinstitucijos, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybs institucijos.Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas, vadovaujantis Valstybine aplinkosmonitoringo programa. Valstybins aplinkos monitoringo programos turin, josrengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrols užtikrinimo irinformacijos teikimo tvark nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai(Valstybs žinios, 2007, Nr. 4-179). Šiuo metu valstybinis aplinkos monitoringasvykdomas pagal Valstybin aplinkos monitoringo 2005–2010 met program (Valstybsžinios, 2005, Nr. 19-608; 2008, Nr. 104-3973).Savivaldybi aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsami informacij apiesavivaldybi teritorij gamtins aplinkos bkl, planuoti ir gyvendinti vietinesaplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkam gamtins aplinkos kokyb. Savivaldybiaplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybs aplinkos monitoringo program,kuri rengia savivaldybs vykdomoji institucija. Savivaldybi aplinkos monitoringoprogramos turin, j rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybi aplinkos monitoringokontrols užtikrinimo ir informacijos teikimo tvark nustato Bendrieji savivaldybiaplinkos monitoringo nuostatai (Valstybs žinios, 2007, Nr. 76-3035).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 558kio subjekt aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti kio subjekt taršosšaltini išmetam teršal kiek ir kins veiklos poveik gamtinei aplinkai ir užtikrinti jsukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinim. Vadovaujantis teiss akto „kiosubjekt aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybs žinios, 2003, Nr. 50-2240;2004, Nr. 181-6712) 8 punktu, kio subjektai, kurie teiss akt nustatyta tvarka vykdoteršal išmetimo aplink apskait ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai,privalo vykdyti taršos šaltini monitoring. Taršos šaltini monitoringas yra kiosubjekt stacionari taršos šaltini emisijos (teršal išmetimo ar išleidimo) aplinkmonitoringas. vadovaujantis teiss akto „kio subjekt aplinkos monitoringo vykdymotvarka“ (Valstybs žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 9 punktu, stacionariaplinkos oro taršos šaltini monitoringas vykdomas pagal stacionari aplinkos orotaršos šaltini kontrols grafik. Vadovaujantis šio teiss akto 15 punktu, vandens taršosšaltini (nuotek) monitoringo kio subjektas vykdo pagal nuotek ir paviršiniovandens kontrols plan, kuris rengiamas vadovaujantis teiss aktais „Vandens išteklinaudojimo ir teršal, išleidžiam su nuotekomis, pirmins apskaitos ir kontrols tvarka“(Valstybs žinios, 2001, Nr. 29-941), „Vanden taršos prioritetinmis pavojingomismedžiagomis mažinimo taisykls“ (Valstybs žinios, 2002, Nr. 14-222) ir „Vandentaršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykls“ (Valstybs žinios, 2002, Nr. 14-523).kio subjekt aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas yra kio subjekt emituojam(išmetam ar išleidžiam) teršal poveikio aplinkai bei jos komponentamsmonitoringas. Vadovaujantis teiss akto „kio subjekt aplinkos monitoringo vykdymotvarka“ (Valstybs žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 16 punktu, kiosubjekt aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas vykdomas pagal kio subjektaplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo program, kuri apima kins veiklos vykdymometu susidariusi teršal poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požemin vanden)stebjimus bei vertinim. kio subjekt požeminio vandens monitoringo programosrengim, derinimo tvark, monitoringo vykdym ir duomen pateikim reglamentuojateiss aktas „kio subjekt požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“(Valstybs žinios, 1999, Nr. 54-1763). kio subjekt aplinkos (poveikio aplinkai)monitoringo program rengia kio subjektas, ji rengiama atsižvelgiant kio subjektoplanuojamos kins veiklos PAV ataskait, programa sudaroma 3–5 metams.tina pažymti, kad teiss akto „kio subjekt aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“(Valstybs žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 5 punktas nustato šiosTvarkos taikymo srit: „Šios Tvarkos taikymo sritis neapima radiologinio aplinkosmonitoringo ir radiologinio taršos monitoringo, kiek j reglamentuoja Radionuklidišmetimo aplink iš medicinos, pramons, žems kio objekt bei atliekant moksliniustyrimus normos ir radioaktyvi teršal išmetimo leidim išdavimo tvarka LAND 41-2001 (Valstybs žinios, 2001, Nr. 13-414) ir Radionuklid išmetimo aplink išbranduolins energetikos objekt ribojimo ir leidim išdavimo išmesti aplinkradionuklidus bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas LAND 42-2007 (Valstybsžinios, 2007, Nr. 183-5693)“. LAND 42-2007 reikalavimai branduolins energetikosobjekt (BEO) radiologinio monitoringo vykdymui pateikti 9.1.2 skyriuje.9.1.1 Reikalavimai valstybiniam radiologiniam monitoringuiValstybinis radiologinis monitoringas yra sistemingas ir nuolatinis valstybinis apšvitosdozs ir aplinkos ar jos komponent bei geriamojo vandens ir maisto produktužterštumo radionuklidais stebjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognoz.Valstybin radiologin monitoring reglamentuoja teiss aktas „Valstybinio radiologiniomonitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybs valdymo ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 559savivaldos institucijoms, Europos Bendrij Komisijai ir bei visuomenei tvarka“(Valstybs žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804).Vadovaujantis šio teiss akto 6 punktu, Valstybinis radiologinis monitoringas (toliau –Monitoringas) vykdomas visoje šalies teritorijoje ir yra apibržtas tankiuoju bei retuojuMonitoringo tinklais. Tankusis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, apimantisvis šalies teritorij ir skirtas vertinti jonizuojaniosios spinduliuots dozs galiosvidutines vertes. Retasis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, kuriame atliekamididelio tikslumo matavimai, skirti vertinti radionuklid aktyvumo koncentracijas ore,vandenyje ir t.t. bei j kaitos tendencijas.Nuolatinio Monitoringo vykdymo bdai:nuolatinis minimimas ir matavimai;nuolatinis minimimas ir periodiniai matavimai;periodinis minimimas ir periodiniai matavimai;nuolatiniai tiesioginiai matavimai.Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu Monitoringo regionu. Vadovaujantis šioteiss akto 8 punktu, Monitoring organizuoja ir vykdo šios institucijos:Aplinkos apsaugos agentra – aplinkos gama dozs galios, aerozoli ir paviršiniovandens (ši Monitoringo dalis yra Valstybinio aplinkos monitoringo dalis);Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacins saugos centras (toliau – Radiacinssaugos centras) – geriamojo vandens, pieno, „maisto krepšelio“.Radiacins saugos centras papildomai teikia radionuklid kieki krituliuose matavim iraplinkos dozs ekvivalento gyventojams Ignalinos ir Kupiškio rajonuose duomenis, oValstybin maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvnini žaliav radiologins kontrolsduomenis.9.1.2 Reikalavimai branduolins energetikos objekt radiologiniam monitoringuiBranduolins energetikos objekt (toliau – BEO) radiologinis monitoringas vykdomasvadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 42-2007„Radionuklid išmetimo aplink iš branduolins energetikos objekt ribojimo irleidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkosaprašas“ (Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693) nustatytais reikalavimais.Vadovaujantis Civilins saugos statymo 3 straipsnio 4 punktu ir 29 straipsniu(Valstybs žinios, 1998, Nr. 115-3230; 2006, Nr. 72-2691) ir Lietuvos Respublikosgyventoj apsaugos radiacins avarijos Ignalinos atominje elektrinje atveju plano11.5, 11.7, 11.10–11.13 ir kitais aktualiais punktais (Valstybs žinios, 2000, Nr. 32-908)Priešgaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikalu ministerijossprendimu vedamas sustiprintas ar ypatingas jonizuojaniosios spinduliuots dozsgali stebjimo sistemos darbo režimas vietins ar bendrosios avarijos bei ekstremaliossituacijos (ypatingos radiacins situacijos) atveju.9.1.2.1 Bendrieji principaiNauja AE gali bti pradta eksploatuoti tiktai gavus leidim radionuklid išmetimams aplink. Leidim išduoda Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Lietuvos aplinkosapsaugos normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklid išmetimo aplink išbranduolins energetikos objekt ribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 560išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybs žinios, 2007, Nr.138-5693) (toliau – LAND 42-2007) 17 punktu, subjektas – naujos AE eksploatuojantiorganizacija – turi pateikti Aplinkos ministerijai prašym leidimui gauti, radionuklidišmetimo aplink plan ir radiologinio monitoringo program, parengt pagal LAND42-2007 VI skyriaus reikalavimus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentra, Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacins saugos centru.Vadovaujantis LAND 42-2007 21 punktu, leidimas išduodamas neterminuotam laikui.Vadovaujantis LAND 42-2007 27 punktu, subjektas, eksploatuodamas ar nutraukdamasBEO eksploatavim, privalo:siekti, kad išmetam aplink radionuklid aktyvumas b kiek manomamažesnis;vykdyti taršos monitoring tam, kad b patvirtinta, jog veikla atitinka leidimolygas ir b galima vertinti kritini grupi nari apšvitos doz;kaupti ir saugoti monitoringo ir apšvitos dozi vertinimo duomenis statymonustatyta tvarka.Vadovaujantis LAND 42-2007 35 ir 41 punktais, BEO radiologinis monitoringasvykdomas pagal subjekto parengt radiologinio monitoringo program, susidedan ištaršos monitoringo ir aplinkos monitoringo. Subjektas turi vykdyti meteorologinius irhidrologinius stebjimus, kuri duomenys naudojami radionuklid sklaidos analizeiBEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir gyventoj kritini grupi nari efektinmsdozms vertinti.9.1.2.2 Reikalavimai radiologinio monitoringo programaiVadovaujantis LAND 42-2007 40 punktu, monitoringo programoje turi bti nurodyta:monitoringo tikslai, organizavimo principai; vykdytojai; trumpas BEO veiklos ir galimopoveikio aplinkai aprašymas; stebjimo viet parinkimo principai, pagrindimas; BEOaikštels schema su nurodytais taršos šaltiniais ir mini mimo/stebjimo vietomis;meteorologini ir hidrologini stebjim BEO poveikio aplinkai zonoje planas;analizuojami aplinkos komponentai; mini mimo ir analizavimo periodiškumas;matavim metodik ir proced srašas, aptikimo ribos; matavimo metod kalibravimoir kokybs užtikrinimo procedros; duomen kaupimas, dozi vertinimo modeliai;monitoringo rezultat vertinimo kriterijai; duomen ir ataskait pateikimo terminai,forma, duomen ir ataskait gavjai.Vadovaujantis LAND 42-2007 39 punktu, monitoringo programa turi apimti visasradionuklid sklaidos ir gyventoj apšvitos trasas, kad b galima vertinti metinradionuklid, išmest aplinkos or ir vanden, aktyvum, trumpalaikius radionuklidišmetimo pokyius ir kritini grupi nari efektines dozes.9.1.2.3 Reikalavimai taršos monitoringuiRadionuklid išmetimai aplinkos orVadovaujantis LAND 42-2007 43 punktu, radionuklid, išmetam aplinkos or,aktyvumui vertinti turi bti rengtos dujmini iš bendro ventiliacijos srauto pamimoarba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetam duj srautas turi bti patikimaimatuojamas bet kokiomis slygomis.Vadovaujantis LAND 42-2007 44 punktu, ne reiau kaip kas mnes turi bti vertinama aplinkos or išmetam radionuklid sudtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3 H,14 C).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 561Vadovaujantis LAND 42-2007 45 punktu, išmetamo aplinkos or 3 H aktyvumaspagrindinse fizinse-cheminse formose turi bti matuojamas ne reiau kaip kasketvirt.Vadovaujantis LAND 42-2007 46 punktu, trumpalaikei BEO taršos kaitai vertinti nereiau kaip 1 kart per par (svarbiausi radionuklid sraut – kas valand) turi btimatuojamas bendras išmetam aplinkos or radionuklid aktyvumas.Rekomenduojama radionuklidus grupuoti šias grupes: inertins radioaktyviosios dujos,radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi bti matuojama tiesiogiai arbanepertraukiamai imant integralius minius.Radionuklid išmetimai vandenVadovaujantis LAND 42-2007 47 punktu, ne reiau kaip kas mnes turi bti vertinamaišmetam vanden radionuklid radioizotopin sudtis ir radionuklid (skaitant 3 H,bet neskaitant14 C) aktyvumas. Pagrindinse nuolatins taršos trasose turi btirengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integrali mini pamimo sistemos(rekomenduojama, veikianios automatiškai) ir ne reiau kaip kart per parvertinamasradionuklid bendrasis aktyvumas. Kitais atvejais miniai turi bti imami periodiškumu,atitinkaniu išmetim dažn. Visose trasose bet kokiomis slygomis turi bti patikimaimatuojami išleidžiamo vandens srautai.Vadovaujantis LAND 42-2007 48 punktu, jei vanduo ilg laik kaupiamas, prieš jišleidžiant iš BEO aplink turi bti imami miniai ir vertinama radioizotopin sudtisir radionuklid aktyvumas.Papildomi reikalavimaiVadovaujantis LAND 42-2007 49 punktu, išmetamos aplinkos or ir vanden 14 Caktyvumas turi bti matuojamas arba vertinamas skaiiavimais, juos patvirtinantmatavimais, kai BEO veikia vairiais režimais.Vadovaujantis LAND 42-2007 50 punktu, aplinkos or ir vanden išmetamradionuklid aktyvumas turi bti vertinamas trumpalaikio taršos padidjimo slygomis.Numaius intensyvesn nei paprastai aplinkos tarš radionuklidais (pvz., paleidžiant arstabdant branduolins energetikos objekt ar jo dal remonto metu), turi bti atliekamipapildomi taršos stebjimai. Tam naudojamos stacionarios stebjimo sistemos ir taikomilaboratoriniai metodai.9.1.2.4 Reikalavimai aplinkos monitoringuiVadovaujantis LAND 42-2007 51 punktu, aplinkos monitoringas turi apimtijonizuojaniosios spinduliuots dozs galios bei išorins sugertosios dozs irradionuklid vairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkantaplinkos objektus, turi bti atsižvelgiama juose besikaupian radionuklid takkritini grupi nari apšvitai.Vadovaujantis LAND 42-2007 52 punktu, nepertraukiami jonizuojaniosiosspinduliuots matavimai turi bti atliekami, atsižvelgiant vietovs ypatumusreprezentatyviose branduolins energetikos objekto teritorijos, sanitarins apsaugoszonos vietose ir tolstant nuo branduolins energetikos objekto link artim svarbigyvenam vietovi. Dozs galiai matuoti turi bti taikomi automatiniai telemetriniaiprietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai)prietaisai.Vadovaujantis LAND 42-2007 53 punktu, radionuklid išmetimo (išleidimo) vietose arnetoli j bei didžiausio tiktino (pagal radionuklid sklaidos vertinimus ir vietovs

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 562ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio aplinkai zonoje, kuri nustatomamonitoringo programoje, turi bti imami aplinkos komponentminiai.Vadovaujantis LAND 42-2007 54 punktu, sausumos ekosistem atveju turi bti imamišie miniai: oro (duj ir aerozoli), iškrit, dirvožemio, miško grybi (uog ir gryb)bei augal, ganykl žols, maisto produkt (msos, pieno ir gr), geriamojo vandens,požeminio vandens (tarp j gruntinio), indikatorini (pasižymin savybe kauptiradionuklidus) organizm ir medžiag.Vadovaujantis LAND 42-2007 55 punktu, vandens ekosistem atveju turi bti imamišie miniai: filtruoto vandens, skendos daleli, dugno nuos, vandens augal,bentosini gyvi, žuv, indikatorini organizm ir medžiag.Vadovaujantis LAND 42-2007 56 punktu, miniai turi bti imami periodiškumu,atitinkaniu aplinkos komponent sezonin kait, o gaut duomen turi pakakti vertintikritins grups (grupi) nari apšvitai.Vadovaujantis LAND 42-2007 57 punktu, aplinkos komponent užterštumui vertintituri bti nustatoma mini radionuklidin sudtis ir matuojamas gama spinduoli ( 137 Cs,134 Cs,60 Co,54 Mn,95 Zr,9 5Nb,131 I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas betaspinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) ir alfa spinduoliais ( 239,240 Pu) turi bti vertinamasanalizuojant parinktus bdingiausius minius. Atliekant beta ir alfa spinduoli savitojoaktyvumo matavimus, kai btina, taikomi element cheminio išskyrimo metodai.Vadovaujantis LAND 42-2007 58 punktu, miniai gali bti imami dažniau bei atliekamipapildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis aplinkos or ir vandenišmetam (išleidžiam) radionuklid aktyvumas ar sudtis.9.1.2.5 Pagrindiniai taikom metod ir rengini reikalavimaiVadovaujantis LAND 42-2007 60 punktu, monitoringas turi bti atliekamas taikanttokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leist pakankamaitiksliai išmatuoti atskir izotop radionuklid aktyvumus, galinius slygoti didesnesnei 0,01 mSv per metus dozes.Vadovaujantis LAND 42-2007 63 punktu, monitoringo sistemos turi bti dubliuotos irnuolat veikianios, kad b galima vertinti išmetam aplink radionuklid bet kuriolaikotarpio aktyvum ir palyginti su ribiniu aktyvumu.Vadovaujantis LAND 42-2007 64 punktu, duomen kokybei užtikrinti monitoringosistemos turi bti rengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos iratnaujinamos pagal branduolinje pramonje taikomus standartus, gyvendinantkokybs užtikrinimo program.9.1.2.6 Reikalavimai požeminio vandens monitoringo vykdymuiVadovaujantis norminio dokumento „kio subjekt požeminio vandens monitoringotvarka“ (Valstybs žinios, 2003, Nr. 101-4578) 4 punktu, pagal šio dokumentoreikalavimus parengta ir patvirtinta kio subjekto požeminio vandens monitoringoprograma yra privalomas priedas prie paraiškos Taršos integruotos prevencijos irkontrols leidimui gauti.Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybs žinios, 2003, Nr. 101-4578) 12.5punktu, požeminio vandens monitoringo programoje pateikiami monitoringo tinklas irjo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebjimo tašk, gržini pasai,parengti pagal Žems gelmi registro (Valstybs žinios, 2006, Nr. 54-1961)reikalavimus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5639.1.2.7 Reikalavimai buitinms, gamybinms ir paviršinms nuotekoms tvarkytiNaujos AE buitins ir gamybins nuotekos turi bti tvarkomos pagal „Nuotektvarkymo reglamento“ (Valstybs žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus.Vadovaujantis šio reglamento 6 punktu, nuotek išleidimas aplink gali bti vykdomastik per išleistuv, kuriam rengti teiss akt nustatyta tvarka išduotas statybos leidimasarba suderintas statybos projektas ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamosnuotek išleidimo aplink slygos (slygos nustatomos patvirtintame statybostechniniame projekte (pagal kur išduotas statybos leidimas) arba leidime nuotekišleidimui).Naujos AE paviršins nuotekos turi bti tvarkomos pagal „Paviršini nuotek tvarkymoreglamento“ (Valstybs žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus. Vadovaujantis šioreglamento 5 punktu, paviršins nuotekos turi bti tvarkomos atskirai nuo buitini,komunalini ir gamybini nuotek.Vadovaujantis šio reglamento 7 punktu, projektuojant paviršini nuotek tvarkymosistem turi bti išnagrinjami ir, esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai:sumažinantys paviršini nuotek susidarym ir (ar) surinkim (turi bti rengiamakiek galima mažiau nelaidži pavirši (išskyrus galimai teršiamas teritorijas),rengiami švari paviršini nuotek sugerdinimo gruntrenginiai, planuojamoskiek galima mažesns galimai teršiamos teritorijos ir pan.);sumažinantys kiek centralizuotai aplink išleidžiam paviršini nuotek (pvz.,numatomas nuotek panaudojimas gamybos, žali plot laistymo reikmms irpan.);sumažinantys susidaran paviršini nuotek užterštum (pvz., numatyti sausgalimai teršiam teritorij valym, rengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiosevietose ar pan.).Vadovaujantis šio reglamento 8 punktu, projektuojant paviršini nuotek tvarkymosistem, apskaiiuojant paviršini nuotek projektin sraut ir kt., turi btivadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 (Valstybs žinios,2003, Nr. 83-3804).9.2 Valstybinis radiologinis monitoringas9.2.1 Automatini jonizuojaniosios spinduliuots gama dozs galios matavimo stosistemaLR teiss aktas „Aplinkos ministerijos administracijos padalini, pavaldži ir kitinstitucij informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“ (Valstybsžinios, 2005, Nr. 4-79) reglamentuoja pasikeitim informacija bei duomenimis tarp LRaplinkos ministerijos administracijos padalini, pavaldži ir kit institucij (toliau –Atsaking institucij) ypating radiacini situacij Lietuvoje ar kitose šalyse atvejais.Ypatinga radiacin situacija – yra ekstremali situacija, tokia kaip jonizuojaniosiosspinduliuots gama dozs galios padidjimas, radiacin avarija, incidentas branduolinsenergetikos objekte ar branduolins veiklos metu, dl kuri vyko arba gali vyktiradioaktyvi medžiag išmetimas aplink, galintis turti neigiam radiacin poveikgyventojams bei aplinkai.Vadovaujantis šio teiss akto (Valstybs žinios, 2005, Nr. 4-79) 3 punktu, Aplinkosapsaugos agentra (toliau – AAA) vykdo automatizuot jonizuojaniosios spinduliuotsgama dozs galios monitoring (toliau – Monitoring), yra atsakinga už nuolat

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 564veikian radiacinio pavojaus perspjimo ir monitoringo informacin sistem (RADIS),kaupia bei analizuoja Monitoringo duomenis ir atlieka radionuklid pernašos prognoz(jei ypatinga radiacin situacija vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje arba ne toliaukaip 200 km nuo valstybins sienos visomis kryptimis). Radionuklid pernašosprognoz atliekama naudojantis sprendim paramos sistema ARGOS (angl. AccidentReporting and Guiding Operational System), pagal meteorologinius duomenis ir išValstybins atomins energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) gautinformacij apie radionuklid išmetim aplinkos or. AAA atsakinga už nuolatveikian ARGOS duomen baz ir ryš su darbo stotimis ir suteikia galimybVATESI, Priešgaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui prie Vidaus reikalministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacins saugos centrui savarankiškaiatlikti radionuklid pernašos aplinkos ore prognoz (naudojantis jstaigose rengtomisARGOS darbo stotimis ir ryšiu su pagrindine ARGOS duomen baze, esania AAA),9.2-1 pav. AAA ypating radiacini situacij atvejais teikia Atsakingoms institucijomsinformacij apie jonizuojaniosios spinduliuots gama dozs galias bei prognozuojamradionuklid pernaš aplinkos ore.Vadovaujantis Civilins saugos statymo 3 straipsnio 4 punktu ir 29 straipsniu(Valstybs žinios, 1998, Nr. 115-3230; 2006, Nr. 72-2691) ir Lietuvos Respublikosgyventoj apsaugos radiacins avarijos Ignalinos atominje elektrinje atveju plano11.5, 11.7, 11.10–11.13 ir kitais aktualiais punktais (Valstybs žinios, 2000, Nr. 32-908)Priešgaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikalu ministerijossprendimu vedamas sustiprintas ar ypatingas jonizuojaniosios spinduliuots dozsgalios stebjimo sistemos darbo režimas vietins ar bendrosios avarijos bei ekstremaliossituacijos (ypatingos radiacins situacijos) atveju.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5659.2-1 pav. ARGOS sistemos darbo stotys (AAA svetain http://193.219.133.11/v1/).Radiacinio pavojaus perspjimo ir monitoringo informacin sistema RADISRADIS šiuo metu eksploatuoja 18 gama radiacinio monitoringo sto, kurios išdstytosvisoje Lietuvos teritorijoje. RADIS tinkl sudaro 3 radiacinio monitoringo stotinklai: PMS, ALNOR ir AGIR (AAA svetain http://193.219.133.11/v1/).PMS (angl. Permanent Measuring Station) yra daniškos automatins radiaciniomonitoringo stotys. J šiuo metu yra 9. Penkios PMS stotys rengtos didžiuosiuoseLietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Dar keturiosPMS stotys rengtos Ignalinos AE aplinkoje: Visagine, Turmante, Rimšje irMaionyse.ALNOR yra suomiškos automatins radiacinio monitoringo stotys (ALNOR stotys daryra vadinamos AAM-95). J šiuo metu veikian yra 2. Viena ALNOR stotis rengtaUtenoje, kita – Tilžje.AGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškos automatinsradiacinio monitoringo stotys. J šiuo metu veikian yra 7. Visos AGIR stotysrengtos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos stotyse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 566Pagrindins radiacinio pavojaus perspjimo ir monitoringo informacins sistemosRADIS funkcijos yra pateiktos 9.2-2 paveiksle.9.2-2 pav. Pagrindins RADIS vykdomos funkcijos (AAA svetainhttp://193.219.133.11/v1/).Stotys PMSLietuvoje radiacinio monitoringo sto PMS tinkl sudaro 9 stotys, sujungtos supagrindine PMS tarnybine stotimi bei duomen baze. Visos stotys bei su jomis susijusiinfrastruktra (tarnybin stotis, kompiuteriniai tinklai ir pan.) rengtos pagal „Danijos irLietuvos tarpvalstybin sutart dl paramos programos branduolinio saugumo,radiacins apsaugos ir pasirengimo galimoms branduolinms avarijoms srityse". PMSradiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Danijoje.Radiacinio monitoringo stotys PMS veikia nenutrkstamu režimu ir išmatuotusduomenis kaupia stotyje esanio kompiuterio atmintyje. Visus PMS sto sukauptusduomenis nustatytu dažnumu atsisiunia PMS tarnybin stotis, esanti Aplinkosapsaugos agentroje (toliau – AAA), kurie po to patenka pagrindin RADIS duomenbaz. Esant normaliai radiologinei situacijai duomenys iš kiekvienos PMS sotiesatsisiuniami kart per par.PMS stotys taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspjimo funkcij. PMSmonitoringo stoiai ar kitoms AAA stotims išmatavus jonizuojanios spinduliuotsgama dozs gali, viršijan 300 nSv/h (nanosivert per valand), RADIS sistemaautomatiškai siunia perspjimo signal – tekstin pranešim RADIS specialistmobiliuosius telefonus-komunikatorius su trumpu priežasties aprašymu. AAA

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 567specialistai patikrina RADIS sistemos bkl ir, sitikin perspjimo signalo pagrstumu,jungia dažnesn monitoringo sto apklausos režim – ne reiau nei kas vien valand.AAA nedelsdama telefonu informuoja Atsakingas institucijas. Monitoringo duomenisAAA kas valand pagal nustatyt form siunia Atsakingoms institucijoms,vadovaujantis teiss akto „Aplinkos ministerijos administracijos padalini, pavaldži irkit institucij informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“(Valstybs žinios, 2005, Nr. 4-79) reikalavimais.Jei susidarius ypatingai radiacinei situacijai yra pasiekiami ar viršijami kriterijai,patvirtinti LR Vyriausybs 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dl ekstremalivykikriterij patvirtinimo“ (Valstybs žinios, 2006, Nr. 29-1004; 2008, 143-5702),Valstybin aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – VAAI) nedelsdama informuojaAplinkos ministerijos vadovyb bei Ekstremali situacij valdymo centro vadov.PMS stotys yra visiškai automatins ir reikalauja tik minimalios priežiros. Kartu sukiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrkuselektros maitinimui (iki 5 dien). Gama spinduliuots dozs galios matavimai atliekaminatrio jodido (NaI) detektoriumi. Naudojant šio tipo detektori galima gauti ne tikjonizuojaniosios spinduliuots gama dozs galias, bet ir energetin spektr. Energetiniospektro analiz automatiškai atliekama tiek stotyje, tiek PMS tarnybinje stotyje. PMSstotys dar papildomai matuoja ir temperat bei lietaus intensyvum. Lietausintensyvumo jutiklis leidžia išvengti „klaiding“ aliarmo signal, susijusi su natraliugama dozs galios padidjimu lyjant. Kiekvienoje stotyje papildomai rengtas darvienas, kontrolinis Geigerio-Miulerio tipo gama dozs galios detektorius (AAA svetainhttp://193.219.133.11/v1/).Stotys ALNORLietuvoje radiacinio monitoringo sto ALNOR tinkl sudaro 2 stotys sujungtos supagrindine ALNOR tarnybine stotimi bei duomen baze. ALNOR sto rengimLietuvoje par Švedija.ALNOR radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Suomijoje, jos veikianenutrkstamu režimu ir išmatuotus duomenis kaupia stotyje esaniame duomenkaupiklyje. Vliau Lietuvoje rengt ALNOR sto sukauptus duomenis nustatytudažnumu atsisiunia ALNOR tarnybin stotis, esanti AAA, Vilniuje. ALNOR tarnybinstotis gautus duomenis persiunia pagrindin RADIS duomen baz. ALNOR stotystaip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspjimo funkcij, kaip buvoaprašyta aukšiau PMS sto skyrelyje.ALNOR stotys yra visiškai automatins ir reikalauja tik minimalios priežiros. Kartu sukiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrkuselektros maitinimui (iki 3 dien). ALNOR stotyse jonizuojanios spinduliuots gamadozs galios matuojamas Geigerio-Miulerio tipo detektoriumi RADOS RD-02L (AAAsvetain http://193.219.133.11/v1/).Stotys AGIRLietuvoje radiacinio monitoringo sto AGIR (Automatizuoti Gama Intensyvumo oreRegistratoriai) tinkl sudaro šiuo metu veikianios 7 stotys, rengtos LietuvosHidrometeorologijos tarnybos stotyse. AGIR stotys sukurtos ir pagamintos Lietuvoje,Fizikos institute. Programinranga sukurta Aplinkos apsaugos agentroje, RADIS.Stotyse sumontuoti jonizuojaniosios spinduliuots jutikliai ir elektronika registruojaradionuklid aktyvumo koncentracijas ore ir leidžia stebti lygiaverts dozs galiospažemio ore paros ar sezonin kait. Stotys AGIR veikia nenutrkstamu režimu irišmatuotus dozs galios duomenis kaupia stotyje esaniame duomen kaupiklyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 568liau duomenys automatiškai perduodami vietin Hidrometeorologijos stotieskompiuter, kuriame suformuojamas duomen byla. Ši duomen byla perduodama kartusu meteorologine informacija, kuri suformuoja ir kas tris valandas siuniahidrometeorologins stoties operatorius. Tokiu bdu jonizuojaniosios spinduliuotsgama dozs galios duomen byla patenka Hidrometeorologijos tarnybos duomenbazs tarnybin stot. Vliau šie duomenys internetu perduodami AGIR tarnybin stotir RADIS duomen baz. AGIR stotys yra visiškai automatins ir reikalauja tikminimalios priežiros (AAA svetain http://193.219.133.11/v1/). Stotys AGIR taip patatlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspjimo funkcij, kaip buvo aprašytaaukšiau PMS sto skyrelyje.Mobili radiacinio monitoringo stotisRADIS turi vien mobili radiacinio monitoringo stot Exploranium GR-660.Monitoringo stotis rengta visureigio bazje, todl gali bti naudojama radioaktyvišaltini paieškai ir aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimams.jungta GR-660 sistema nuolat automatiškai matuoja radionuklid aktyvumokoncentracijas ore ir nurodytu laiko intervalu (pvz., kas sekund) gautus duomenis rašo kompiuterio kiet disk. rašomas ne tik pilnas kiekvieno matavimo energetinisspektras, bet ir DGPS (angl. Differential Global Positioning System – geografinivietovs koordina nustatymo sistema) pagalba gautos tikslios matavimo vietosgeografins koordinats. Be to, matavimo metu yra galimyb „gyvai“ stebti matavimorezultatus, pateikiamus monitoriuje. Monitoriuje galima stebti kintant energetinspektr, konkre radionuklid aktyvumo koncentracijas, sistemos judjimo trajektorijir pan. mobilios monitoringo stoties komplekt taip pat eina nešiojamas spektrometras(AAA svetain http://193.219.133.11/v1/).Radiacinio monitoringo sto išdstymas Lietuvoje, RADIS struktra irpagrindin ARGOS duomen bazRadiacinio monitoringo sto tinklo išdstymas Lietuvoje pateiktas 9.2-3 pav.9.2-3 pav. Radiacinio monitoringo sto išdstymas Lietuvoje (AAA svetainhttp://193.219.133.11/v1/).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 569Pagrindinje RADIS bstinje Vilniuje ištis par veikia RADIS tarnybin stotis irRADIS duomen baz. Šioje duomen bazje kaupiami bei analizuojami duomenys,gaunami iš vairi šaltini ir vairiais bdais (kompiuteriniu tinklu, modemu, internetu,diskeliais ir pan.). Kita vertus, RADIS ne tik gauna, bet ir teikia informacij. 9.2-4paveiksle parodyta RADIS struktra pagal informacijos šaltinius ir jos gavjus.9.2-4 pav. RADIS struktra pagal informacijos šaltinius ir jos gavjus (AAAsvetain http://193.219.133.11/v1/).HIRLAM (angl. HIgh-Resolution Limited-Area Model) yra meteorologini duomenpaketas. RADIS šiuos duomenis gauna iš Danijos meteorologijos instituto. HIRLAMmeteorologiniai duomenys naudojami ARGOS radiacins taršos sklidimo atmosferojeprognozms atlikti.RADIS sistem sudaranti techninranga (radiacinio monitoringo stotys, kompiuteriaibei tarnybins stotys) rengta vairiose Lietuvos vietose. Be to, RADIS turi nuolatiniinformacijos apsikeitimo ryši su giminingomis organizacijomis tiek Lietuvoje, tiekužsienyje. Žemiau pateiktame 9.2-5 paveiksle pavaizduota RADIS struktra pagal fizintechnins rangos rengimo viet.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5709.2-5 pav. RADIS struktra pagal fizin technins rangos rengimo viet (AAAsvetain http://193.219.133.11/v1/).ARGOS duomen baz gali bti papildoma duomenimis iš vairi šaltini. Tai gali btirankiniu bdu ARGOS klient vedami duomenys arba automatiškai importuojamiduomenys iš vairi tip radiacinio monitoringo sto. pagrindin ARGOS duomenbaz patenkan duomen schema pateikta 9.2-6 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5719.2-6 pav. Duomenys, patenkantys pagrindin ARGOS duomen baz (AAAsvetain http://193.219.133.11/v1/).9.2.2 Pagal Valstybinio aplinkos monitoringo program vykdomi radiologiniai tyrimaiValstybinje aplinkos monitoringo 2005–2010 met programoje (Valstybs žinios,2005, Nr. 19-608; 2008, Nr. 104-3973) patikslintas aplinkos oro radiologiniomonitoringo tinklas, turintis užtikrinti radioaktyvi aerozolini priemaiš sudtiesnustatym Ignalinos AE eksploatavimo ir jo nutraukimo metu, sekti Lietuvpatenkanius ir išnešamus radionuklid srautus, vertinti teritorijos, kur galimadidžiausia kolektyvin radionuklid doz gyventojams – Vilniaus miesto, – radiologinaplink (6.1.6 punktas). Vienas iš šios programos tiksl aplinkos oro bkls stebjimosrityje – gauti duomenis, kurie leist analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos orokokyb Lietuvos teritorijoje atsižvelgiant tolim ir artim radionuklid pernaš (iriš branduolins energetikos objekt). Uždaviniai tikslui pasiekti yra šie (8.1.2 punktas):nustatyti aerozolini radionuklid šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamradionuklid sklidim aplinkoje, j poveik gyventojams jgains eksploatavimo irjo nutraukimo metu;fiksuoti radiacin bkl Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiaverts dozsgalios pokyius.Valstybinis aplinkos radiologinis monitoringas Lietuvoje vykdomas daugiau nei 40met. J vykdo Aplinkos apsaugos agentra (AAA). Vadovaujantis Valstybine aplinkosmonitoringo programa, kuri buvo parengta atsižvelgiant Europos Komisijos (EK),Tarptautins atomins energetikos agentros (TATENA) bei Helsinkio komisijos(HELKOM) rekomendacijas, vykdomas gama dozs galios, oro aerozoli, iškrit,paviršini vanden bei dugno nuos upse, ežeruose, Baltijos jroje ir Kurši marioseradiologinis monitoringas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 572Atmosferos iškritos nenutrkstamai renkamos 5 stotyse (Vilnius, Kaunas, Klaipda,Utena ir Dkštas). Matuojamas bendrasis beta aktyvumas.Nenutrkstamai renkami aerozoli bandiniai Utenoje. Stebima kosmogenini irtechnogenini gama spinduoli trinio aktyvumo kaita.Paviršinio vandens bandiniai imami kart per ketvirt, dažniau Kauno mariose irDrkši ežere. Nustatomi 137 Cs bei kit gama spinduoli ir 90 Sr triniai aktyvumai.Dugno nuos bandiniai imami 1–4 kartus per metus, matuojami 137 Cs bei kit gamaspinduoli ir 90 Sr savitieji aktyvumai.9.2.3 Radiacins saugos centro vykdomas radiologinis monitoringasRadiologin maisto ir geriamo vandens monitoring vykdo Radiacins saugos centras(toliau – RSC). Pieno, msos, žuvies, daržovi (kopstai, bulvs) miniai iš Ignalinosrajono tiriami nuo 1976 met ir iš Zaras regiono nuo 1979 met. Maisto produktminiai iš Utenos ir žols miniai iš Ignalinos ir Zaras region tiriami nuo 1992 met.1998–2000 metais miniai buvo gaunami ir iš Švenioni regiono.Nuo 2002 met RSC radiologin maisto ir geriamo vandens monitoring vykdosutinkamai su Europos Komisijos rekomendacijomis (2000/473/Euratom),vadovaudamasis LR Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministr 2002 m. spalio 7 d.sakymu Nr. 528/490 “Dl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo,vykdymo ir informacijos teikimo valstybs valdymo ir savivaldos institucijoms,Europos Bendrij Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Valstybs žinios,2002, Nr. 100-4460).miniuose matuojami bendras alfa ir beta aktyvumai bei 137 Cs ir 90 Sr aktyvumai.Geriamojo vandens miniuose metins efektyvios dozs nustatymui matuojami bendrasalfa ir beta aktyvumai ir triio aktyvumas, sutinkamai su Lietuvos higienos norma HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai” (Valstybs žinios, 2003,Nr. 79-3606; 2007. Nr. 127-5194).9.3 Ignalinos AE esama aplinkos monitoringo sistemaNuo eksploatacijos pradžios IAE vykdo aplinkos monitoring 30 km spinduliostebjimo (monitoringo) zonoje aplink reaktori blokus. Monitoringas vykdomas pagalpatvirtint aplinkos monitoringo program. IAE esama aplinkos monitoringo programa(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darb saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)apibržia:ežero ir požeminio vandens kokybs stebsen (fizinius ir cheminius parametrus);radionuklid savitojo aktyvumo ore ir krituliuose stebsen;buitini ir paviršini nuotek iš IAE aikštels chemins sudties ir radiologinstebsen;radionuklid išmetimo aplinkos or stebsen;meteorologinius stebjimus (temperatras, vjo kryptis ir greit, drgnum ir kt.);ežero vandens temperatros stebsen (žir. 7.1.1.3 skyrel);radionuklid savitojo aktyvumo ežero ir požeminiame vandenyje stebsen;dozs ir dozs galios sanitarins apsaugos (3 km) ir stebjimo (30 km) zonosestebsen;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 573radionuklid savitojo aktyvumo stebsen žuvyje, dumbliuose, dirvožemyje, žolje,dugno nuosdose, grybuose, lapuose;radionuklid savitojo aktyvumo stebsen maisto produktuose (piene, bulvse,kopstuose, msoje, grduose).Buitini nuotek iš IAE aikštels chemins taršos monitoring atlieka valstybs mon,,Visagino energija“.Radiologiniai matavimai, atliekami pagal IAE esam aplinkos monitoringo program(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darb saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3),yra apibendrinti 9.3-1 lentelje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5749.3-1 lent. IAE esamo radiologinio monitoringo suvestin (Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darb saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3).Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)1. Nuotekos(išleidžiamasvanduo)2. Dujiniai iraerozoliniaiišmetimai atmosfer77Bendras aktyvumas Radiometrinis Kart per savait – 1, 2 energoblok techninio vandens pamimas,iš reaktori ir turbin skyri išleidžiamas vanduo, iš 150 pastatoišleidžiamas techninis vanduo;Kart per mnes – techninis vanduo po šilumokai;Radionuklid trinisaktyvumasSpektrometrinisKiekvienam išleidimui – iš spec. skalbyklos išleidžiamas vanduo.Kart per mnes – iš reaktori ir turbin skyri išleidžiamasvanduo, techninis vanduo po šilumokai, iš 150 pastatoišleidžiamas vanduo, vanduo koridoriaus 003 (D1, D2) priduobse;Kiekvienam išleidimui – iš 150 pastato išleidžiamas nebalansinisvanduo.Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kart per mnes – iš reaktori ir turbin skyri išleidžiamasvanduo.Nuo 0,1 iki 1,85×10 8Bq/l, priklausomai nuomonitoringo objekto0,74÷1,85×10 8 Bq/l0,1÷3×10 3 Bq/lBendras aktyvumas Radiometrinis Kart per mnes – iš 150 pastato išleidžiamas vanduo. 0,01÷10 3 Bq/lBendras aktyvumas Radiometrinis Nuo karto per par iki karto per ketvirt, priklausomai nuo filtroekspozicijos laiko.Bendras aktyvumas Radiometrinis Kart per mnes –duj ir aerozoli išmetimai per 1, 2 reaktoriventiliacinius kaminus.Radioaktyviinertini dujaktyvumasRadioaktyviaerozoli aktyvumasRadioaktyviinertini dujaktyvumasSpektrometrinisSpektrometrinisSpektrometrinisKart per savait – duj ir aerozoli išmetimai iš 150 pastato per153 rengin.Kart per par ir savait – išmetimai per 1, 2 reaktoriventiliacinius kaminus;Kart per mnes – išmetimai iš 130 ir 156 pastat;Kart per ketvirt – išmetimai iš 157 pastato.Kart per par – išmetimai per 1, 2 reaktori ventiliaciniuskaminus;Kart per savait – išmetimai dl 1, 2 reaktori remonto metuišsiskirianios likutins šilumos.Nuo 2,4×10 -8 iki1,85×10 7 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto0,01÷10 3 Bq/l1,85÷3,7×10 5 Bq/lNuo 2,5×10 -6 iki3,7×10 5 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto1,85÷ 3,7×10 5 Bq/l

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 575Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)3. Termofikaciniorenginio vanduo119 pastate4. Aplinkos oras iratmosferiniaikrituliai29Radioaktyviaerozoli aktyvumasSpektrometrinisKart per par ir mnes – išmetimai per 1, 2 reaktoriventiliacinius kaminus;Kart per savait – išmetimai per 1, 2 reaktori ventiliaciniuskaminus, išmetimai iš 150 pastato per 153 rengin, išmetimai dl1,2 reaktori remonto metu išsiskirianios likutins šilumos.Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kart per mnes – išmetimai per 1, 2 reaktori ventiliaciniuskaminus, išmetimai iš 130, 156 ir 159 pastat.I-131 Spektrometrinis Kart per par, savait, mnes – išmetimai per 1, 2 reaktoriventiliacinius kaminus;Kart per savait – išmetimai iš 150 pastato per 153 rengin,išmetimai dl 1,2 reaktori remonto metu išsiskirianios likutinsšilumos.H-3, C-14 Radiometrinis Išmetimai per 1, 2 reaktori ventiliacinius kaminus, priklausomainuo projekto TATENA LIT/9/005 vykdymoNuo 2,5×10 -6 iki6,7×10 3 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto0,1÷3×10 3 Bq/lNuo 2,4×10 -7 iki 26Bq/l priklausomai nuomonitoringo objektoBendras aktyvumas Radiometrinis Kart per par – šilumini tinkl vanduo. 0,1÷3×10 3 Bq/lRadionuklid trinisaktyvumas radionuklidaktyvumasSpektrometrinisSpektrometrinisKart per dvi savaites – vanduo iš 141 renginio;Kart per ketvirt – šilumini tinkl vanduo.Tris kartus per mnes – atmosferos oras nuolatinio stebjimopunktuose;Kart per mnes – atmosferos krituliai nuolatinio stebjimopunktuose ir pramoninje aikštelje.Sr-90 Radiometrinis Du kartus per metus (žiem, vasar) – atmosferos oras nuolatiniostebjimo punktuose.0,74÷1,85×10 8 Bq/l1,5×10 -6 ÷15 Bq/m 33×10 -5 ÷3×10 2 Bq/m 3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 576Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)5. IAE aplinkosvandens terps104 radionuklidaktyvumasSpektrometrinisišgarinus20 kart per mnes (darbo dienomis) – techninio vandensišleidimo ir pamimo kanalo vanduo;1×10 -3 ÷0,3 Bq/lKart per 10 d. – kins-buitins kanalizacijos vanduo, pramoninsaikštels PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;Kart per mnes – gamybini atliek poligono apvedimo kanalovanduo, IAE pramonins aikštels drenažo vanduo;Kart per ketvirt (saus, baland, liep, spal) – šilumos tinklvanduo;Du kartus per metus (pavasar, ruden) – stebjimo gržini vanduopramoninje aikštelje ir PBKS teritorijoje;Keturis kartus per metus (vasar, geguž, rugpj, lapkrit) –geriamas vandentiekio vanduo, geriamas vanduo iš šulini Tilžjeir Gaidje;Kart per metus (vasar) – Drkši ež. vanduo;Kart per metus (žiem) – sniegas nuolatinio stebjimo vietose,pramonins aikštels krituli pamimo vietose ir PBKS aikštelje.Sr-90RadiocheminisišskyrimasDu kartus per metus (pavasar, ruden) – techninio vandensišleidimo ir pamimo kanalo vanduo, kins-buitins kanalizacijosvanduo, stebjimo gržini vanduo pramonins aikštels ir PBKSteritorijose;0,3 Bq/lKart per metus (vasar) – Drkši ež. vanduo;Kart per metus (žiem) – šilumos tinkl vanduo, gamybiniatliek poligono apvedimo kanalo vanduo, sniegas nuolatiniostebjimo vietose, pramonins aikštels krituli pamimo vietose irPBKS aikštelje, pramonins aikštels PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo, IAE pramonins aikštels drenažo vanduo.Pu izotop aktyvumasRadiocheminisišskyrimasDu kartus per metus (pavasar, ruden) – techninio vandensišleidimo ir pamimo kanalo vanduo.1×10 -2 Bq/l

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 577Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)6. Doz ir dozsgalia IAEaplinkoje7. Dumblas išsaugojimoaikštels86TLDdozimetrišdstymasparodytas9.3-1 pav.1H-3 Be koncentravimo,filtruojantBendras aktyvumasBendras aktyvumas spinduliuots dozsgalia spinduliuots doz radionuklidaktyvumasPu izotop aktyvumasKoncentruotasginysKoncentruotasginysRadiometrinisRadiometrinis,TLDKart per mnes – techninio vandens išleidimo kanalo vanduo,kins-buitins kanalizacijos vanduo, pramonins aikštels kritulipamimo vietose ir PBKS aikštelje, pramonins aikštels PLK-1,2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;Kart per ketvirt – gamybini atliek poligono apvedimo kanalovanduo;Du kartus per metus (pavasar, ruden) – stebjimo gržini vanduopramoninje aikštelje ir PBKS teritorijoje;Keturis kartus per metus (vasar, geguž, rugpj, lapkrit) –geriamas vanduo iš šulini Tilžje ir Gaidje.Keturis kartus per metus (vasar, geguž, rugpj, lapkrit) –geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenviet), geriamas vanduo iššulini Tilžje ir Gaidje.Keturis kartus per metus (vasar, geguž, rugpj, lapkrit) –geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenviet), geriamas vanduo iššulini Tilžje ir Gaidje.Keturis kartus per metus (vasar, geguž, rugpj, lapkrit) –statybini atliek svartyne ir keliuose.Kart per ketvirt – dozs galia nuo SPD-1, SPD-2 rangos, r,avalyns ir technikos.Nuolat – SkyLink sistemaDu kartus per metus (pavasar, ruden) – doz sanitarins apsaugosir stebjimo zon TLD išdstymo vietose.3 Bq/l0,1 Bq/l0,01 Bq/l1×10 -6 ÷1×10 -1 Sv/h2×10 -8 iki 10 Sv/h2,5×10 -4 ÷5 SvBe koncentravimo Kart per mnes 15 Bq/kgRadiocheminisišskyrimasDu kartus per metus (pavasar, ruden)300 Bq/kg8. Drkši ež. dugnonuosdos10minimimo radionuklidaktyvumasDžiovintas,koncentruotasginys.SpektroskopinisKart per ketvirt – pramonins aikštels PLK-1, PLK-3, PBKSaikštels, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo rengini.3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 578Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)vietosDrkšiežereparodytos9.3-2 pav.Viršutinio sluoksnio (2cm) radionuklidinsudtisSr-90 viršutiniamesluoksnyje (2 cm)Džiovintas,koncentruotasginys.SpektroskopinisDeginimas irradiocheminisišskyrimasKart per metus (vasar) – Drkši ež. minimimo vietose.Kart per metus (vasar) – Drkši ež. minimimo vietose.15 Bq/kg30 Bq/kg radionuklidpasiskirstymo profilis(3-10 cm)RadiocheminisišskyrimasKart per 5 metus – Drkši ež. minimimo vietose.15 Bq/kgPu izotoppasiskirstymo profilis(3-10 cm)RadiocheminisišskyrimasKart per 5 metus – Drkši ež. minimimo vietose.300 Bq/kg9. Drkši ež.vandensaugmenija11minimimovietosDrkšiežerepateiktos9.3-2 pav. radionuklidaktyvumasSr-90DžiovinantspektroskopinisDeginimas irradiocheminisišskyrimasKart per ketvirt – pramonins aikštels PLK-1, PLK-3, PBKSaikštels, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo rengini;Kart per metus (vasar) – Drkši ež. minimimo vietose.Kart per metus (ruden) – išleidimo kanale, po valymo rengini;Kart per vasar – Drkši ež. minimimo vietose.3 Bq/kg3 Bq/kg10. Maisto produktai,augalai, gruntas34 radionuklidaktyvumasKoncentruotas,nekoncentruotas,integruotasginyspriklausomai nuomonitoringoobjektoKart per mnes – pienas Tilžje;Kart per mnes (nuo gegužs iki spalio) – ganykl žol nuolatiniostebjimo post vietose ir Grikeniški pusiasalyje;Du kartus per metus (pavasar, ruden) – Drkši ež. žuvis;Kart per metus (vasar) – vandens terpi organizmai (moliuskai);Kart per metus (rugpj) – kopstai Tilžje;Kart per metus (rugs) – bulvs Tilžje;Kart per metus (ruden) – gruntas nuolatinio stebjimo postvietose ir Grikeniški pusiasalyje, grybai ir samanos Vilaragio,Grikeniški, Tilžs, Gaids, Visagino vietovse, stirniena 10 kmspindulio nuo IAE zonos ribose, grdins kultros (rugiai arbaavižos) Tilžje, msa (kiauliena, jautiena) Tilžje arba Turmantovietovse.3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 579Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškskaiiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /aptikimo riba*)Sr-90 radionuklidaktyvumasRadiocheminisišskyrimasRadiocheminisišskyrimasKart per mnes (nuo gegužs iki spalio) – ganykl žol nuolatiniostebjimo post vietose ir Grikeniški pusiasalyje.Kart per metus (pavasar) – Drkši ež. žuvis;Kart per metus (vasar) – vandens terpi organizmai (moliuskai);Kart per metus (rugpj) – kopstai Tilžje;Kart per metus (ruden) – pienas Tilžje.Kart per metus (ruden) – gruntas nuolatinio stebjimo postvietose ir Grikeniški pusiasalyje.Kart per metus (vasar) – vandens terpi organizmai (moliuskai).3 Bq/kg0,3 Bq/kg*) Lentelje nurodyta aptikimo riba atitinka mažiausi išmatuojam mginio aktyvum su 95% patikimumu. Su mažesniu patikimumu gali bti matuojami ir mažesni aktyvumai. Taip pat, topaties tipo bandiniai gali skirtis savo sudtimi (pvz. grunto bandiniai gali bti skirtingos granuliometrins sudties) todl j detektavimo ribos bus skirtingos. Lentelje pateiktoskonservatyvios (maksimalios) detektavimo rib reikšms.Lentelje:150 pastatas – IAE skyst radioaktyvi atliek apdorojimo kompleksas;D1, D2 – IAE 1 ir 2 reaktori kontrols, elektros ir deaeratori patalpos;153 renginys – 150 pastato ventiliacijos kaminas;130 pastatas – IAE remonto dirbtuvs;156 pastatas – IAE speciali skalbykla;157 pastatas – IAE vidutinio ir didelio aktyvumo radioaktyvi atliek saugykla;159 pastatas – IAE automobili plovimo pastatas;PLK-1, 2, PLK-3 – IAE pramonins lietaus kanalizacijos;PLK-PBKS – esamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos (PBKS) pramonin lietaus kanalizacija;SPD-1, 2 – IAE sukarintos priešgaisrins tarnybos daliniai.30 Bq/kg3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5809.3-1 pav. Termoliuminescencini dozimetr išdstymo aplink IAE vietos(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darb saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3).9.3-2 pav. mini mimo vietos Drkši ežere (Aplinkos monitoringo programa.IAE, Darb saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5819.4 Silymai naujos AE monitoringo sistemaiNaujos AE monitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad atitikt visus LR statym irkit teiss akt reikalavimus, TATENA saugos standartus ir sipareigojimus pagalJungtini Taut konvencijas.Galutinai sustabdžius 2- IAE blok, dar ne vien dešimtmet bus eksploatuojamiesami ar bsimi šio subjekto branduolins energetikos objektai, todl turs btivykdomas radiologinis (taršos ir aplinkos) monitoringas. Pagal LAND 42-2007 42 p.nuostatas turs bti peržirima monitoringo programa, todl gali pasikeisti mginimimo vietos, periodiškumas ir pan. Naujoji atomin elektrin bus atskiras subjektas,todl turs parengti atskir aplinkos monitoringo program ir užtikrinti jos vykdym.Naujosios AE aplinkos monitoringo programa turs bti suderinta su Aplinkosministerija, AAA, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos irRSC. Pirmoji peržira – po 1-eri veiklos met, po to – kas 5-eri metai. Pagal LAND42-2007 38 p. nuostatas monitoringas bus pradtas vykdyti ne mažiau nei 1-erius metusiki naujos AE eksploatavimo pradžios.9.4.1 Išmetimai orTikslus išmetam or radionuklid aktyvum matavimas reikalingas nustatyti, aratomin elektrin neviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime išmesti aplinkradioaktyvisias medžiagas nustatyt ribini aplinkos or išmetam radioaktyvimedžiag aktyvum. Radionuklidai iš atomins elektrins išmetami perkontroliuojamus kelius, per elektrins ventiliacin kamin ir, galimas daiktas,mažesnija dalimi, per oro kondicionavimo sistem turbin salje. Siekiant nustatytiradionuklid, išmetam iš naujos AE aplinkos or, aktyvumus, matavimai busvykdomi imant ventiliacinio oro kamine minius ir nepertraukiamai matuojant.Trumpalaikei naujos AE taršos kaitai vertinti ne reiau kaip 1 kart per par(svarbiausi radionuklid sraut – kas valand) bus matuojamas bendras išmetam aplinkos or radionuklid aktyvumas. Radionuklidai bus sugrupuoti tris grupes:inertins radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai.Aktyvumas bus matuojamas tiesiogiai arba vertinamas, matuojant nepertraukiamaiimam integrali mini gama-spektrus. Išmetam duj srautas bus patikimaimatuojamas bet kokiomis slygomis, sistema bus dubliuota. Bus nustatytaradionuklidin sudtis išmetamame ore ir išmatuoti radionuklid aktyvumai. Išmetamo aplinkos or 3 H aktyvumai bus matuojami pagrindinse fizinse-cheminse formose.Silymai bendr duj ir daleli naujos AE ventiliaciniame ore mini matavimui irišmetam radionuklid pavyzdžiai bei išmatuotinos j trinio aktyvumo ribos pateikti9.4-1 lentelje.9.4-1 lent. Silymai bendr duj ir daleli AE ventiliaciniame ore minimatavimui ir išmetam radionuklid pavyzdžiai, bei išmatuotinos ribos (Edilex,2008).MatavimoobjektasInertinidujradionuklidai oro iraerozolioMatavimo metodasNuolatinis matavimasNustatymaslaboratorijojemažiausiai kart perDubliavimas RadionuklidastaiptaipMinimalusišmatuotinasaktyvumas,skaiiuojant 1m³ oro133 Xe 10 kBq/m³ matavimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 582MatavimoobjektasdalelimišinyjeJodas oro iraerozoliodalelimišinyjeAerozoliodalels oreAlfaspinduoliaiore irdalelseSvarbsbetaspinduoliaioreMatavimo metodasDubliavimas Radionuklidassavait 133 Xe 1 kBq/m³Minimalusišmatuotinasaktyvumas,skaiiuojant 1m³ oroNuolatinis matavimas 131 I 2 Bq/m³ matavimo < 1val. metuNustatymaslaboratorijojemažiausiai kart persavaittaip131 I 4 mBq/m³Nuolatinis matavimas visi 4 Bq/m³ matavimo < 1val. metuNustatymaslaboratorijojemažiausiai kart persavait60 Co 1 mBq/m³taip 137 Cs 1 mBq/m³Nustatymasvisi bendras aktyvumas 1taiplaboratorijoje ne reiaumBq/m³kaip kas mnes 241 Am 0,1 mBq/m³Nustatymaslaboratorijoje ne reiaukaip kas mnesNustatymaslaboratorijoje ne reiaukaip kas mnesNustatymaslaboratorijoje ne reiaukaip kas mnestaip89 Sr ir 90 Sr suminis aktyvumas 0,1mBq/m³³H 0,1 kBq/m³14 C 10 Bq/m³Radionuklid kiekis išmetimuose nustatomas gama spektrometrini matavim pagalbamatuojant aerozolini daleli ir inertini dujminius iš ventiliacinio oro kamine. Taileis vertinti atskir radionuklid patekim pažemio or. Kadangi radionuklidai išnaujos AE aplink gali pakliti iš reaktori ventiliacini kamin ir per ventiliaciniuskanalus iš patalp su radioaktyvi atliek apdorojimo ranga, skaiiavimai busatliekami trims skirtingiems išmetim aukšio atvejams. Naujos AE ventiliaciniaikaminai turs pavyzdži mimo rang visuose taškuose, per kuriuos bus išmetamosdujos. rangoje bus panaudotos efektyviausios ir pažangiausios technologijos, kuriasgalima pritaikyti praktikoje. Kietos dalels, esanios sraute, iš kurio imamas pavyzdys,bus gaudomos pavyzdži mimo filtruose, kurie bus nuolat keiiami ir analizuojami.Radionuklid aktyvumas dujinse medžiagose bus matuojami nuolat veikianiuradiometru. Specifinei analizei bus imami dujminiai reguliariais intervalais.Statant nauj AE, btina vertinti sistemos RADIS bkl ir papildyti ankstyvojoperspjimo sistem dešimia automatizuot dozimetr, registruojan gamaspinduliuots dozs gal, išdstyt 3–5 km žiede aplink nauj AE, kiek galint aukšiauvirš žems paviršiaus. Radionuklid pernašos ore iš naujos AE dislokacijos taškoskaiiavimo programa (nepriklausomai nuo NAE sistem avarijos metu darbo) vertinsišmetam or radionuklid kiekius bent vieno pavjinje pusje atsidrusioautomatizuoto dozimetro registruojamos dozs galios dydžio ir reali ar prognostinimeteorologini duomen (lengvai prieinam internete) pagrindu. Avarijos metu išmest

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 583radionuklid ir j spinduliavimo dozs galios pasiskirstymas teritorijoje busskaiiuojamas kas 15 minu.9.4.2 Išmetimai vandenPanašios kaip ir išmetim or mini rinkimo procedros gali bti taikomosradionuklid matavimui vandenyje, išleidžiamame iš naujos AE Drkši ežer. Busnustatyta radionuklidin sudtis ir radionuklid aktyvumas vandenyje, patenkaniame aplink. Pagrindiniuose išleidim keliuose bus rengtos stacionarios sistemostiesioginiam matavimui arba integruotmini rinkimui. Kai bus tikslinga, bus rengtosautomatizuotos sistemos. Mažiausiai kart per par bus nustatomi bendri aktyvumai.Mažiau svarbiose kelio dalyse miniai bus renkami reguliariai. Išleidžiamo aplinkvandens srautai bus patikimai išmatuoti visuose keliuose ir bet kuriomis slygomis.Silymai iš naujos AE aplink išleidžiamo vandens monitoringui ir išmatuotinosavitojo aktyvumo juose rib pavyzdžiai yra pateikti 9.4-2 lentelje.Visos paviršins nuotekos iš naujos AE aikštels bus apdorojamos nuotek valymorenginiuose. Nuotekos iš valymo rengini bus renkamos specialias talpas, kur busatliekami radionuklid aktyvumo koncentracij vandenyje matavimai. Vanduo busvalomas, kad radionuklid aktyvumo koncentracijos vandenyje b pakankamaimažos, ir vanden b galima išleisti aplink. Jei radionuklid aktyvumokoncentracijos vandenyje bus nepakankamai mažos, vanduo bus gržinamaspakartotiniam valymui. Prieš išvalyt vanden išleidžiant ežer bus paimami sudtiniaiminiai. Geriausi galim technologij automatizuoti matavimo renginiai bus rengtiišmetimo vamzdyje. Taip pat bus rengtos automatiškai užsidaranios sklends, kairadionuklid aktyvumai vandenyje bus per dideli. Be to, tokie pagalbiniai renginiai,kaip kiet atliek apdorojimo bei saugojimo kompleksas ir šalia naujos AE aikštelsesanti IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla, bus jungti naujos AE išmetimkontrols sistem.Sistemos, skirtos radionuklid aktyvumo koncentracij vandenyje, patenkaniame išnaujos AE aplink, matavimams, turs priemones kalibravimui ir operatyviamtikrinimui.9.4-2 lent. Silymai radionuklid monitoringui vandenyje, patenkaniame išnaujos AE aplink, ir išmatuotin aktyvumo koncentracij rib pavyzdžiai(Edilex, 2008).Išmetimai Matavimo metodas Dubliavimas RadionuklidasGamaspinduoliaivandenyje,patenkaniame aplinkAlfa- spinduoliaivandenyjepatenkaniame aplinkSvarbs betaspinduoliaivandenyjeNuolatinis rinkimasNustatymasspecifinje išmetimlaboratorijojeTaip arbatikrinimasrenkantvisivisiIšmatuotinasaktyvumas 1 m³vandens400 kBq1 kBqNustatymasvisiBendras aktyvumaslaboratorijoje ne reiau1 kBqkaip kas mnes 241 Am 10 BqNustatymaslaboratorijoje ne reiaukaip kas mnes89 Sr ir 90 Sr Suminis aktyvumas0,2 kBq

patenkaniame aplinkNustatymaslaboratorijoje ne reiaukaip kas mnesKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 584³H 50 kBqIšmetamos aplinkos or ir vanden 14 C aktyvumas bus matuojamas arba vertinamasskaiiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai nauja AE veikia vairiais režimais. aplinkos or ir vanden išmetam radionuklid aktyvumas bus vertinamas trumpalaikiotaršos padidjimo slygomis. Numaius intensyvesn nei paprastai aplinkos taršradionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant energetinius blokus), bus atliekamipapildomi taršos stebjimai. Tam bus naudojamos stacionarios stebjimo sistemos irtaikomi laboratoriniai metodai.9.4.3 Jonizuojaniosios spinduliuots dozi gyventojams ir aplinkai monitoringasJonizuojaniosios spinduliuots aplinkoje matavimai leidžia nustatyti išmest išatomins elektrins radionuklid spinduliavimo dozes gyventojams ir aplinkai.Jonizuojaniosios spinduliuots matavimai atomins elektrins aplinkoje ir apylinksegalina patvirtinti, kad LR teiss aktuose nustatytos ribins jonizuojaniosiosspinduliuots dozs verts nra viršijamos. Jonizuojaniosios spinduliuotsmonitoringas taip pat patvirtina radionuklid aktyvum matavim rezultatus atominselektrins ventiliaciniame ore ir leidžia nustatyti trumpalaikius bei ilgalaikius prastinsjonizuojanios spinduliuots dozs aplinkoje pakitimus. Jonizuojanios spinduliuotsmonitoringo programos sudtin dalis yra, pvz., išorins jonizuojaniosios spinduliuotsmatavimai ir su oru kvpiam radionuklid duomen bei radionuklid kiekiminiuose, reprezentuojaniuose skirtingas maisto grandines, siekianias žmog,analiz.Naujos AE radiologinio monitoringo programa apims visas radionuklid sklaidos irgyventoj apšvitos trasas, kad b galima vertinti metin radionuklid, išmest aplinkos or ir vanden, aktyvum, trumpalaikius radionuklid išmetimo pokyius irkritini grupi nari efektines dozes.Aplinkos monitoringas apims jonizuojaniosios spinduliuots dozs galios, išorinssugertosios dozs ir radionuklid vairiuose aplinkos komponentuose aktyvumomatavimus. Nepertraukiami jonizuojaniosios spinduliuots matavimai bus atliekami,atsižvelgiant vietovs ypatumus reprezentatyviose naujos AE teritorijos, sanitarinsapsaugos zonos vietose ir tolstant nuo naujos AE link artim svarbi gyvenamvietovi. Visi prietaisai, naudojami dozs galios ir išorins sugertosios dozsmatavimams, reprezentuos geriausias turimas technologijas. Aplinkos indikatoriminiai bus paimami sanitarins apsaugos zonoje tose vietovse, kur teršalai yraišmetami arba išleidžiami ir kur tikimasi didžiausios taršos (pagal radionukliddispersijos skaiiavimus ir teritorijos ypatumus). miniai bus renkami dažnumu,atitinkaniu aplinkos komponento kait ir užtikrinaniu kritins grups nari apšvitosvertinim. Aplinkos indikatori užterštumo vertinimui turi bti nustatytaradionuklidin sudtis miniuose ir išmatuoti gama spinduoli ( 137 Cs, 134 Cs, 60 Co, 54 Mn,95 Zr, 95 Nb, 131 I ir kit) aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C)bei alfa spinduoliais ( 239, 240 Pu) bus nustatomas analizei parinkus mini prototipus. Kaibus žinoma ar spjama, kad radionuklid kiekiai ar aktyvumai oro ar vandensišmetimuose keisis, miniai bus imami dažniau ir naudojami atitinkami matavimai.Monitoringas bus atliekamas taikant tokius matavimo metodus ir naudojant tokiusprietaisus, kad jie leist pakankamai tiksliai išmatuoti atskir izotop radionuklidaktyvumus, galinius slygoti didesnes nei 0,01 mSv per metus dozes. Monitoringosistemos bus dubliuotos ir nuolat veikianios, kad b galima vertinti išmetam aplink radionuklid bet kurio laikotarpio aktyvum ir palyginti su ribiniu aktyvumu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 585Duomen kokybs užtikrinimui monitoringo sistemos bus instaliuojamos, atestuojamos,kalibruojamos, naudojamos ir renovuojamos sutinkamai su branduolins pramonsstandartais ir kokybs užtikrinimo programa. Silymas naujos AE radionuklidmonitoringo programai pateiktas 9.4-3 lentelje.9.4.3.1 Išorin jonizuojanioji spinduliuotIšorins jonizuojaniosios spinduliuots dozs bus matuojamos nuolat. Dabar esantiIAE monitoringo ranga (pvz., SkyLink sistemos davikliai) gali bti integruota naujosAE monitoringo sistem, taiau tuo atveju ranga turs bti atnaujinta ir naudojamosnaujausios technologijos. Nuolat veikiantys aplinkos dozimetrai irtermoliuminescenciniai dozimetrai stotyse, išdstytose 0–10 km zonoje nuo naujos AE,bus naudojami nenutrkstantiems matavimams ir duomen kaupimui. Papildomai kartper du metus bus atliekami gama-spektrometriniai matavimai.9.4.3.2 Aerozoliniai radionuklidai ir jodas9.4.3.3 IškritosMonitoringo programoje bus nustatytas aerozolini radionuklid ir jodo ore minipamimas radionuklid išmetimo vietose ar netoli j bei didžiausio tiktino (pagalradionuklid sklaidos vertinimus ir vietovs ypatumus) užterštumo vietose naujos AEgalimo poveikio aplinkai zonoje. Aerozolini radionuklid ir jodo monitoringas ore busvykdomas naudojant didelio trio oro mini rinkiklius. Oro miniai bus renkami nuolatir vienu metu. Visa ranga, skaitant ir filtrus, bus geriausia iš dabar naudojam. Filtraibus keiiami ne reiau kaip 2 kartus per mnes, bet btinai branduolinio kuro keitimoatominje elektrinje dienomis. Rinkiklyje, esaniame prie atomins elektrins, filtraibus keiiami dažniau – kas savait. Portatyvinis oro mini rinkiklis bus naudojamas,kai reiks, kompleksiniam monitoringui kart per savait branduolinio kuro keitimometu.Radionuklid aktyvumai iškritose bus nuolat matuojami krituli miniuose. Iškritrinkikliai (kritulimini rinkikliai) sausoms iškritoms ir iškritoms su krituliais rinktibus išdstyti 1–10 km atstumu nuo naujos AE. Elektrinis šildymas bus naudojamas tam,kad išvengti užšalimo, ir surinkto rinkiklyje sniego tirpinimui žiem. mini rinkimoindai bus reguliariai keiiami. (STUK-A227, 2008, p. 27)9.4.3.4 Dirvožemio miniaiPrieš pradedant dirbti naujai AE bus vertintas dirvožemio užterštumas regione. NaujosAE eksploatavimo metu miniai bus imami iš viet, kur bus gausiausios iškritos,siekiant nustatyti ilgaamži radionuklid akumuliacij. miniai bus imami iš 6standartini tašk du kartus per metus.9.4.3.5 Ganykl žolGanykl žols miniai bus imami du kartus per augimo sezon 0–10 km atstumuose nuonaujos AE. Ganykl žols miniai bus sudtiniai (jungtiniai), atspindintys piengaminanias fermas.

9.4.3.6 Sausumos augalai, miško grybs ir medžiojama faunaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 586Sausumos augal, toki kaip samanos, miško grybs (uogos ir grybai) miniai busimami mažiausiai trijose vietose, o medžiojamos faunos (elni ar stirn msos) – išvieno rinkimo punkto. Bus stengiamasi surinkti minius manomai mažesnje irvienarje teritorijoje. Miško grybiminiai bus renkami prie naujos AE 2 kartus permetus augimo sezono metu tuo paiu metu, kai imami dirvožemio miniai,medžiojamos faunos miniai – kart per metus, o samanminiai – kart per metus pobranduolinio kuro keitimo.9.4.3.7 Kiti maisto produktaiBus imami msos (kiaulienos, jautienos), pieno, žuvies, daržovi (kopst, bulvi,salot), grdini kult (rugi arba aviž) miniai. Visi miniai bus renkami kuo ariaunuo naujos AE (0–30 km atstumais), panašiais, kaip yra dabar renkami IAE. Pienominiai iš vietini pienini, esan naujos AE regione, bus imami kas savait. miniai,reprezentuojantys vis regiono pieno produkcij, bus imami iš pieno surinkimo cisternkart per mnes, sutinkamai su standartiniais maisto mini rinkimo metodais.Kopst, bulvi ir salotminiai bus renkami du kartus per augimo sezon iš parinktdarž, auginan daržoves, naudojamas nam kyje. Grdini kult (rugi arbaaviž) miniai bus renkami kart per metus iš vietini lauk. Msos (kiaulienos,jautienos) miniai iš namini gyvuli bus renkami kart per metus.9.4.3.8 Geriamas vanduoGeriamo vandens miniai bus imami 2–4 kartus per metus tiesiogiai iš vandensvamzdži tinklo arba žaliavinio vandens rezervuar.9.4.3.9 Aplinkiniai gyventojaiIšorins jonizuojaniosios spinduliuots matavimai šalia nam leidžia patikrinti, kadtikrai nra reikšmingos arba neatpažintos apšvitos apylinki gyventojams. Matavimaibus atliekami pas 8–15 gyventojus(j).9.4.3.10 Ežero ekosistemaEžero ekosistemos miniai bus imami iš artim naujai AE viet: filtruoto vandens (4kartus per metus), indikatorini organizm (du kartus per metus), dugno nuos (dukartus per metus), vandens augal (kart per metus), skendos daleli (kart per metus),bentosini gyvi (kart per metus) šešiose stotyse. Žuvies miniai turi susidti iš 2–4ekonomiškai svarbi rši, paimt iš išmetimo zon ir palyginam zon.9.4.4 Požeminio vandens monitoringasKaip btina aplinkos monitoringo dalis aplink naujos AE aikštel bus numatytistebjimo gržiniai požeminio vandens monitoringui. Požeminio vandens monitoringoprograma bus parengta, vadovaujantis norminio dokumento „kio subjekt požeminiovandens monitoringo tvarka“ (Valstybs žinios, 2003, Nr. 101-4578) reikalavimais, irpateikta Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti.Išsami informacija apie naujos AE požeminio vandens monitoringo sistem,pagrindžiant atskirus jos komponentus, numatomus stebti požeminio vandens kokybsrodiklius, j stebjimo periodiškum, bus pateikta NAE techniniame projekte.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 587MonitoringoobjektasIšorinjonizuojaniojispinduliuot ore9.4-3 lent. Silymas naujos AE radionuklid monitoringo programai (adaptuotas STUK-A227, 2008, p. 14–17).Matavim ar mini ršis Matavimo dažnis Analiz ir dažniaiAplinkos dozimetrai 0–10 km nuo atomins elektrins Nuolatinis matavimas irduomen kaupimasDozs galia, min., max., vidutin,analogin diagrama ar vidutinsreikšms valandai skaiiais.TLD dozimetr stotys 0–10 km nuo atomins elektrins Nuolatinis matavimas Gama doz, 4 kartus per metusPapildomi gama-spektrometriniai matavimai Kart kas du metus Gama spektrasAerozoliniai Oro mini rinktuvai 0–10 km nuo atomins elektrins Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai, du kartus per mn.radionuklidai ir(prie NAE – kart per savait)jodas pažemio ore Papildomi stebjimai su portatyviniu mini rinkikliu pavjinje AE pusje Kart per savait kuro keitimometuGama spinduoliaiIškritos Iškrit rinkikliai 0–10 km nuo atomins elektrins Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai ir 3 H, 4–12 kart permetus; 89 Sr ir 90 Sr, 4 kartus per metusDirvožemis Dirvožemio miniai iš viet, kur bus gausiausios iškritos, ilgaamži Du kartus per metusGama spinduoliai ir90 Sr, vertikalusradionuklid akumuliacijai nustatytipasiskirstymasSausumos augalai,natrals produktaiir medžiojama faunaMiško uogos ir grybai iš trij vietMedžiojam gyv msa iš vieno rinkimo punkto, artimo atomineielektrineiSamanos iš trij vietDu kartus per metus kartu sudirvožemio minimimuKart per metusKart per metus po kurokeitimoGama spinduoliaiGama spinduoliaiGama spinduoliaiGanykl žol Sudtinis (jungtinis) minys, atspindintis pien gaminanias fermas Du kartus per augimo sezon Gama spinduoliaiPienasminys, atspindintis fermose gaminam pienKart per savait131 I ir gama spinduoliaiDaržo produkcijaminys, atspindintis vis regiono pieno produkcij Kart per mnes/ kart per 2nesiusBulvs Du kartus per augimo sezon Gama spinduoliaiKopstai Du kartus per augimo sezon Gama spinduoliaiSalotos Du kartus per augimo sezon Gama spinduoliaiGrdins kultros Rugiai arba avižos Kart per metus Gama spinduoliaisa Jautienos ir kiaulienos miniai iš gyvuli, auginam regione Kart per metus Gama spinduoliaiGama spinduoliai ir 131 I (jei reikia) –kart per mnes;89 Sr,90 Sr – šešiskartus per metus)Geriamas vanduo Geriamo vandens, vandens iš atomins elektrins ir artim gyvenvie 2–4 kartus per metus Gama spinduoliai ir 3 H, 2–4 kartus per

MonitoringoobjektasminiaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 588Matavim ar mini ršis Matavimo dažnis Analiz ir dažniaimetus, 89 Sr ir 90 Sr, 2 kartus per metusEžero vanduo miniai iš 6 sto aplinkinse ežero dalyse 4 kartus per metus Gama spinduoliai, 3 H, 89 Sr ir 90 SrDugno nuosdos Skendos dalels, surinktos gaudykle stotyse aplinkinse ežero dalyse Kart per metus Gama spinduoliai, 238 Pu ir 239,240 PuDugno nuosminiai, imami iš keleto sto aplinkinse ežero dalyse Du kartus per metus Gama spinduoliai,90 Sr,238 Pu ir239,240 Pu, vertikalus pasiskirstymasVandensindikatoriniaiorganizmaiminiai pagal galiojanius rinkimo standartus Nuolatinis rinkimas peraugimo sezonGama spinduoliai, 4 kartus per augimosezonBentosiniai gyviai miniai pagal galiojanius rinkimo standartus Kart per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 SrVandens augalai miniai pagal galiojanius rinkimo standartus Kart per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 SrŽuvisŽuvies miniai turi susidti iš 2–4 ekonomiškai svarbi rši, paimt išišmetimo zon ir palyginam zonDu kartus per metusGama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 5899.5 Kitas monitoringas9.5.1 Esama monitoringo sistema9.5.1.1 Seisminio perspjimo monitoringo sistemaLietuvos teritorija tradiciškai vertinama kaip ne-seismin ar mažai seismin zona.Taiau istoriniai ir dabarties duomenys rodo, kad mažo ar vidutinio intensyvumoseisminiai vykiai stebimi ir Baltijos šali teritorijoje. IAE regione steigtos keturiosseismologini stebjim stotys. Duomenys gauti stotyse apdorojami ir analizuojamisutinkamai su VATESI teiss aktu P-2006-01 “Reikalavimai seisminio poveikiobranduoliniams renginiams analizei” (Valstybs žinios, 2006, Nr. 87-3447) ir TATENAsaugos standartais.Seisminio perspjimo monitoringo sistema turi daviklius išdstytus daugiau nei 30 kmatstume nuo elektrins ir gali skelbti aliarm pirmiau nei žems drebjimo bangapasieks stot. Sistema nustato seisminius vykius mažesnius nei nustatyti žemsdrebjimai, kurie netrukdo kit sistem darbui ir j atsiradimas nesudaro jokios rizikoselektrins darbui.9.5.1.2 Aušinimo vandens ir nuotek monitoringasAušinimo vanduoŠilumini efekt IAE aušinimo vandenyje monitoringas vykdomas sutinkamai su teissakto LAND 7-95/M-02 „Drkši ežero vandens leistino pašildymo normatyvai irtemperatros kontrols metodika” (Valstybs žinios, 1997, Nr. 103-2602) reikalavimaisir Ignalinos AE aplinkos monitoringo programa. Teiss akto LAND 7-95/M-02reikalavim aprašym galima rasti 7.1.1.8 skyrelyje „Drkši ežero vandenstemperatros monitoringas”.NuotekosNuotek kokyb stebima sutinkamai su Nuotek tvarkymo reglamentu (Valstybsžinios, 2007, Nr. 110-4522) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrols leidimu (Nr.TV(2)-3, išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento).Buitini nuotek apdorojimas yra pagal sutart perduotas valstybinei monei “Visaginoenergija”, kuri valdo Visagino vandens valymo renginius ir taip pat vykdo nuotekstebjimus. Be to, nuotek monitoringas apima gamybini nuotek ir paviršiniovandens sistem stebjimus. Paviršinis vanduo tvarkomas sutinkamai su teiss akto,,Paviršinio vandens tvarkymo reglamentas” (Valstybs žinios, 2007, Nr. 42-1594)reikalavimais. Stebjimai atliekami pašildyto vandens nutekjimo kanale, tekjimokanale ir pramoninio-lietaus vandens nutekjimo kanaluose 1,2 (PLK-1,2), 3 (PLK-3)bei Panaudoto branduolinio kuro aikštels nutekjimo kanale.9.5.1.3 Aplinkos efekt monitoringasIstoriškai aplinkos efekt monitoringas buvo dalis vairi valstybs finansuojammokslini tyrim program (1978–2007) apiman abudu radiologin ir neradiologinmonitoringus. Vandens ekosistem monitoringo rezultat santrauka pateikta 7.1.1.4skyrelyje. Radionuklid Drkši ežero vandenyje monitoringo rezultat santraukapateikta 7.1.1.5 skyrelyje, radiologins Drkši ežero floros ir faunos bsenos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 590monitoringo rezultat santrauka – 7.1.1.6 skyrelyje, ekotoksikologins bsenos Drkšiežere monitoringo rezultat santrauka – 7.1.1.7 skyrelyje ir radiologins sausumosfloros ir faunos monitoringo rezultat santrauka – šios PAV ataskaitos 7.6 skyrelyje.Detals mokslini tyrim duomenys yra Lietuvos valstybin mokslo programos,,Atomin energetika ir aplinka” ataskaitoje (Mokslini ataskait rinkinys, 1993–1997,Vilnius, ssiuviniai 1–5) ir neseniai parengtoje Radiacins saugos centro kartu sumokslo institucijomis projekto ataskaitoje (Radiacins saugos centro projekto ataskaita,2007).9.5.1.4 mtraukio duj monitoringasPilnos dmtraukio duj išmetim reikšms apskaiiuotos remiantis kuro suvartojimu.mtraukio duj poveikis oro kokybei gali bti vertintas remiantis stoties Aukštaitijojemonitoringo duomenimis (7.2 skyrius).9.5.1.5 Triukšmo monitoringasTriukšmo iš IAE lygis reguliariais intervalais nestebimas.9.5.1.6 Socialinio poveikio monitoringasSocialinio ekonominio monitoringo IAE regione programa buvo parengta Geologijos irgeografijos instituto regionins geografijos skyriuje 2002 metais (R. Baubinas ir kt.,2002). Programos parengim finansavo Jungtini Taut vystymosi programa, okoordinavo Socialins apsaugos ir darbo ministerija. Monitoringas atliktas pasirengimoIAE eksploatavimo nutraukimui kontekste. Tikslas buvo galimai sumažinti negatyvIAE eksploatavimo nutraukimo poveik ir padidinti socialins politikos efektyvum.Daugiau informacijos apie socialinius procesus regione pateikta šios PAV ataskaitos 7.9skyriuje.9.5.2 Silymai naujos AE monitoringo sistemai9.5.2.1 Seisminio perspjimo monitoringo sistemaEsanti seisminio perspjimo monitoringo sistema IAE aplinkoje rengta 1999 metais.Sistema bus pritaikyta ir naujau AE. Be to, nauja AE bus projektuojama ir statomavertinant galim seismin aktyvum.Visi seisminio perspjimo monitoringo sistemos renginiai bus modernizuoti, jei tai busreikalinga, kad atitikt dabartinius nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.9.5.2.2 Aušinimo vandens ir nuotek monitoringasAušinimo vanduoAušinimo vandens monitoringas apima išleidžiamo vandens kiekio, temperatros irkokybs matavimus.Aušinimo vandens kiekis bus sekamas pagal naujosios AE eksploatacinius duomenis iraušinimo vandens siurbli našum.Temperatros monitoringas bus vykdomas pastovaus temperatros matavimo sistemos,kuri bus diegta naujojoje AE, dka. Monitoringas bus vykdomas naudojantautomatinius temperatros monitoringo prietaisus. tekanio ir ištekanio vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 591temperatra (mini punktuose, esaniuose vandens pamimo ir išleidimo kanaluose)bus pastoviai kontroliuojama realaus laiko monitoringo prietaisais. Rezultatai busrašomi kompiuterin sistem. ši sistem taip pat bus nuolatos rašoma informacijaapie naujosios AE eksploatacij. Matavimai naudojami temperatros pakilimokondensatoriuje bei aušinimo vandens srauto skaiiavimams. Remiantis šiaismatavimais taip pat bus skaiiuojamas šilumins energijos kiekis, nukreipiamas Drkši ežer.Drkši ežere bus kontroliuojami šiluminiai išleidžiamo aušinimo vandens poveikiai.Bus diegta ežero temperatros monitoringo sistema. mini punkt skaiius irišsidstymas bei jutikli gylis bus nustatytas taip, kad b galima sukurti algoritm,apibdinant ežero temperatros režim, palyginam su teiss aktuose nustatytaiskriterijais.Remiantis monitoringo sistemos teikiama informacija, atitikimas teiss aktuosenustatytiems kriterijams leistinam Drkši ežero vandens temperatros režimui busstebimas interaktyviai. Todl informacij apie viršytus kriterijus AE operatoriai gausgreitai, o tai leis laiku sumažinti ežero šilumin apkrov. Atitinkamai, ežero vandenstemperatra bei meteorologin informacija leis gržti prie didesns šilumins apkrovos,neviršijant teiss aktuose nustatyt šiluminio režimo kriterij.Siekiant palengvinti kontrol, monitoringo informacija bus teikiama aplinkosaugosatsakingai institucijai.NuotekosBuitini nuotek kokyb stebs Visagino nuotek valymo mon. ,,Visagino energija“stebi išleidžiam nuotek kokyb ir kiek, kadangi ji yra atsakinga už aplinkišmetamo vandens kokyb. mons rekonstrukcijos projektas buvo pradtas 2008 m.gegužs mnes, o naujoji mon atitiks šiandienos Lietuvos teiss akt (Nuotektvarkymo reglamentas, Valstybs žinios, 2007, Nr. 110-4522; Paviršini nuotektvarkymo reglamentas, Valstybs žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus ir ESstandartus (Tarybos Direktyva 91/27/EEC dl miest nuotek apdorojimo).Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos statym ir kit teiss aktreikalavimais, kuri laikytis reikalauja ir EEC miest nuotek apdorojimo direktyva.miniai, proporcingi srautui arba renkami 24 valand periodiškumu, bus renkami tamepaiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus btina, pamime. Minimalus minikiekis kiekvienais metais bus 12; šie miniai bus renkami lygiais intervalais per metus.Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduot kietmedžiag kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga, stebjim program taip pat gals bti trakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai,nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yrapateikti 7.1 skyriuje “Vandens bkl”. Neutralizavimo baseine prieš išmetim aušinimo vandens kanal bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandenskokyb bus tikrinama kas 10 dien. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr ,NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei buspanaudoti pesticidai, jie taip pat bus traukti stebjim program. Kai tikslinga, turti nagrinjami ir kiti parametrai.Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžirosšuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus rengti alyvos detektoriai,automatiškai pranešantys apie aptikt alyv. Prieš išmetant ežer, alyvosseparatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokyb bustikrinama kas 10 dien. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 592Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) mini rinkimo irlaboratorij darbo patirtis.9.5.2.3 Aplinkos efekt monitoringas stebjim program bus trauktas aplinkos efekt monitoringas. Bus sudarytas detalusmonitoringo (stebjim) planas, j gali bti traukti, pvz., šie rodikliai: fizikinchemin vandens kokyb, pirmin produkcija (chlorofilas-a), vandens augmenija iržuv atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas silymas dl stebjim parametr irdažni. Fizikin chemin Drkši ežero vandens kokyb bus stebima (tiriama) 3–12kart per metus, minius imant 2–5 mini rinkimo stotyse. Bus tiriama bent jau pH,O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 . Jei reiks, bus tiriamiir kiti parametrai.Pirmins produkcijos stebjimai gali bti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-amatavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono mini deriniu. Stebjimai turi btiatliekami reguliariai (2–6 kartus per mnes), imant minius keliose mini rinkimostotyse (2–5) augimo sezono metu.Vandens augmenijos sudtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimosezono metu, minius (pavyzdžius) imant keliose mini rinkimo stotyse (2–5). Žuvfondo stebjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 met. Žuv ršin sudtis ir gausabus tiriama tiek vandens paviršinje, tiek pakrants zonoje (2–5 mini rinkimostotyse). Kiti bdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taippat gali bti naudojami. Visais galimais atvejais jau esaniose mini rinkimo stotysenebus daroma joki pakeitim. Siekiant užtikrinti rezultat palyginamum visi taikomimini rinkimo ir j analizs bdai (metodai) bus grindžiaminacionaliniais/tarptautiniais standartais.9.5.2.4 mtraukio duj monitoringasPilnos dmtraukio duj išmetim reikšms, apskaiiuotos remiantis kuro suvartojimu,bus taikomos ir naujai AE. Dmtraukio duj poveikis oro kokybei gali bti vertintasremiantis matavimais integruoto monitoringo stotyse.9.5.2.5 Triukšmo monitoringasNaujos AE statybos metu bus atliekami triukšmo matavimai, jei to reiks.Naujos AE eksploatavimo metu triukšmo matavimai bus atliekami reguliariai, siekiantnustatyti, ar triukšmo iš AE lygis neviršija teiss aktuose nustatyto lygio.Jei reiks, triukšmo lygis atvirame ore bus išmatuotas tose vietose, kur toks triukšmaslabai girdimas.9.5.2.6 Atliek registravimasvairi tip atliekos, susidaranios naujojoje atominje elektrinje, bus registruojamos.9.5.2.7 Socialinio poveikio monitoringasEsamo socialinio ekonominio IAE monitoringo metodai ir rezultatai, kur galima, buspritaikyti naujai AE. Bendradarbiavimas su interes grupmis yra svarbi normalioperacij dalis vis moderni, socialiai patikim kompanij. Regione gyvenanžmoni nuomons bus tiriamos atliekant apklausas ir naudojamos socialins paramos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 593projektams apmokti. Poveikio sveikatai apmokjimas taip pat yra projekto socialiniopoveikio apmokjimo dalis. Tinkama naudojimui informacija apie negatyv projektopoveik ir apie galim jo prevencij gali bti gauta atvir pokalbi su interes grupmismetu. Ryšiai, nustatyti poveikio aplinkai apmokjimo proced metu, gali tarnauti kaipbendravimo kanalai ateityje.Operatorius organizuos reguliarius susirinkimus su kaimynini sri atstovais, o esantisIAE informacijos centras gali platinti informacij apie nauj AE (ekskursijos,informaciniai biuleteniai, naujien puslapiai, bukletai, kalendoriai, žurnalai ir kt.). Taippat bus tiriamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis gyventojams ir verslui.9.6 Duomen ir ataskait teikimasPasibaigus mnesiui, ne vliau kaip per savait, duomenys apie mnesin tarš (išskyrus3 H, kurio duomenys pateikiami kas trys mnesiai) bus pateikiami AAA, RSC irVATESI. Monitoringo metin ataskaita bus pateikiama Aplinkos ministerijai, AAA,RSC, VATESI ir vietos savivaldos institucijoms iki kit kalendorini met balandžio 1dienos.Monitoringo ataskait sudarys:vis Monitoringo programoje numatyt matavim rezultatai, j analiz; aplinkos or ir vanden išmest radionuklid aktyvumas (mnesiais) ir bendrasmetinis radionuklid (pagal sraš, pateikt LAND 42-2007 4 priedo dokumente„2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dl standartizuotos informacijosapie prastai veikian branduolini reaktori ir perdirbimo gamykl dujines irskystsias radioaktyvisias išmetas aplink (2004/2/Euratomas)“) aktyvumas;bendroji informacija apie veikl (pagamintos elektros energijos kiekis, naujoje AEperdirbtos, susidar, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos); aplink išmest radionuklid aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu,normuotosios taršos vert;taršos ir užterštumo kaitos tendencijos ir j analiz;vertintos per metus išmest radionuklid slygotos kritini grupi nari efektinsdozs (kiekvienam radionuklidui, radionuklid srautui, radionuklid grupms,bendra naujos AE), j palyginimas su apribotja doze;neplanuot radionuklid išmetim aplink priežastys, išmetim analiz;kita svarbi informacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 59410 RIZIKOS ANALIZ IR VERTINIMAS10.1 vadas rizikos analizŠiame skyriuje analizuojamos potencialiai galimos avarins situacijos (rizikos),tiktinos vykdant planuojamkin veikl, ir kurios gali sukelti poveik aplinkai.Rizikos vertinimas poveikio aplinkai vertinime (PAV) skiriasi nuo rizikos vertinimo,atliekamo vliau, AE saugos analizs ataskaitoje (SAA). Paprastai poveikio aplinkaivertinimo procese AE techninis projektas dar nebna parengtas, todl PAV svarbuidentifikuoti galimas avarines situacijas, kurios b bendros skirting tip jgainms,bei nustatyti avarines situacijas, daran didžiausi poveik aplinkai. Rizikosvertinimas, pateikiamas PAV ataskaitoje, tur bti traktuojamas kaip preliminarus, jisnepakeiia btinybs atlikti sudtingesn ir išsamesn rizikos analiz, kuri turi btipagrsta realiais projektiniais sprendimais. Vlesnse stadijose, kai bus pasirinktasreaktoriaus tipas ir bus parengtas šio pasirinkto AE tipo techninis projektas, išsamirizikos analiz, susijusios pasekms ir prevencins/poveikio sumažinimo priemons busaprašytos saugos analizs ataskaitoje.Avarins situacijos, kurios gali slygoti radionuklid išmetimus ir personalo ir/arbagyventoj radiacin apšvit, yra ypatingai svarbios poveikio aplinkai vertinimui.Vykdant planuojam kin veikl dauguma galim avarini situacij gali slygotiradiologin ir neradiologin poveik arba tik neradiologin poveik, kaip pavyzdžiuireaktoriaus avarinio sustabdymo atveju. Avarijos su neradiologinmis pasekmmispaprastai slygoja daug mažesn poveik. Dauguma neradiologini chemini medžiaggainje naudojama pagalbiniuose procesuose. Chemikal saugojimo talpyklkonstrukcija bei diegtos procedros užtikrina chemikal saug naudojim beisaugojim nedarant žalingo poveikio nei aplinkai, nei darbuotojams. Pavojingchemikal ar naftos produkt dideli kieki išmetimo vanden, atmosfer ar dirvožemrizika yra minimali, todl tolesnje analizje nagrinjamos tik radiologini avarijpasekms.Lietuvos Respublikos teiss aktas „Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitosrengimo nuostatai“ (Valstybs žinios, 2006, Nr. 6-225) nustato, kad planuojamos kinsveiklos avarins situacijos bei j galimos rizikos tur bti vertinamos pagal normindokument „Planuojamos kins veiklos galim avarij rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).”Pramonini avarij prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Valstybs žinios,2004, Nr. 130-4649) numato reikalavimus pramonini avarij vertinimui. Šiodokumento 3.1 pastraipoje nurodoma, kad šie nuostatai negalioja objektams, kurie galisukelti jonizuojaniosios spinduliuots pavoj. Kadangi radiologinis poveikis yrapirmaeils svarbos poveikio aplinkai vertinime, pramonins avarijos ir j tyrimas busnagrinjamas techninio projekto etape.Rizikos vertinim, atlikt šioje PAV ataskaitoje, sudaro tokie etapai:pradinivyki, projektini avarij (PA), sunki avarij identifikavimas;avarij, daran ribin poveik aplinkai, atranka ir pasirinkimas;jonizuojanios spinduliuots šaltini ir radionuklid išmetim aplink avarijmetu nustatymas;avarini radionuklid išmetim sklaidos modeliavimas bei gyventoj apšvitosvertinimas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 595gyventoj apsaugom veiksm aprašymas radiologins ar branduolinsavarijos atveju.Pradini vyki, PA ir sunki avarij pasirinkimas paremtas TATENA saugosstandartais ir ataskaitomis: Atomini elektrini aikštels vertinimas atsižvelgiant išorinius žmonisukeltus vykius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.1); Atomini elektrini aikštels vertinimas atsižvelgiant meteorologiniusreiškinius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.4); Atomini elektrini avarij analiz (TATENA saugos standart serija Nr. 23).Avarij analiz, pasekmi klasifikacija ir ribini atvej pasirinkimas pateiktas 10.2skyriuje ir yra paremtas „Planuojamos kins veiklos galim avarij rizikos vertinimorekomendacijomis” (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).Jonizuojanios spinduliuots šaltini ir radionuklid išmetim aplink avarij atvejuidentifikavimas yra paremtas skirting reaktori tip projektavimo kontrolsdokumentacija (angl. Design Control Documentation (DCD)), kuri yra laisvai prieinamaJAV branduolinio reguliavimo komisijos interneto svetainje (www.nrc.gov). DCDyra traukta informacija apie tai, kokie radionuklidai išmetami aplink normalioseksploatacijos metu bei avarij atveju iš skirting tip reaktori.Avarini išmetim iš naujosios AE sklaidos modeliavimui buvo naudojama oro kokybsir avarini slyg modeliavimo sistema SILAM (http://silam.fmi.fi). Radionuklidišmetimai avarijos metu, j sklaidos modeliavimas ir galimos pasekms aptarti 10.3skyriuje.Avarijos pasekmi vertinimas, gyventoj apsaugomieji veiksmai radiologins arbranduolins avarijos atveju yra paremti Lietuvos higienos norma HN 87:2002„Radiacin sauga branduolins energetikos objektuose ” (Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) bei Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventoj apsaugavykus radiacinei ar branduolinei avarijai” (Valstybs žinios, 2000, Nr. 57-1691).10.2 Naujosios AE rizikos vertinimas10.2.1 Eksploatacins bsenos ir avarin slygos AEVisas apribojim ir slyg, pagal kuriuos AE yra projektuojama, siekiant užtikrinti, kadkuro pažeidimas ir radioaktyvi medžiag išmetimas neviršys nustatyt rib, rinkinyssudaro AE projektavimo pagrindus. Atomins elektrins yra suprojektuotos,eksploatuojamos ir prižirimos taip, kad b išvengiama pirmini vyki, sukelianavarines situacijas. Be to, „apsaugos gilyn“ principas, saugos kultra, pastovuspersonalo apmokymas, nepriklausomos inspekcijos, avarij valdymo galimybs ir kt.užtikrina, kad avarij, sukelian sunkias pasekmes, tikimybe yra ypatingai maža.Neskaitant projektuojant numatyt priemoni avarijoms bei galimiems apšvitosšaltiniams išvengti, laikantis projektavimo pagrind, nagrinjamas tam tikras skaiiusnenumatytvyki, tarp j operatori klaidos ir rangos gedimai, kuri pasekms arbagalimos pasekms yra reikšmingos saugos požiriu. Pagal vykio pasireiškimo dažn irgalimas pasekmes vykis gali bti klasifikuojamas kaip numatytas eksploatacijossutrikimas (dar vadinamas pereinamuoju režimu), projektin avarija, neprojektinavarija arba sunkioji avarija.Normali eksploatacija – tai tokia AE eksploatacija, kurios charakteristikos neviršijanustatyt eksploatacini rib ir slyg. Tai apima paleidim, eksploatacij, stabdym,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 596sustabdym, technin aptarnavim, bandymus ir kuro perkrovim. Galim radiologinipoveiki aplinkai naujosios AE normalios eksploatacijos metu vertinimas pateiktas 7skirsnyje.Numatytas eksploatacinis sutrikimas (NES) yra eksploatacijos proceso nukrypimas nuonormalios eksploatacijos eigos, kuris, kaip tikimasi, vyks bent vien kart per AEeksploatacijos laik, bet kuris atitinkam projektini priemoni dka nesukelia saugaisvarbi element pažeidimo ir nesudaro avarins situacijos. NES nra klasifikuojamaskaip avarija; tai dalis AE eksploatacins bsenos, kuri sudaro normali eksploatacija irNES. Numatyt eksploatacini sutrikim pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijostiekimo nutrkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikianiosgains atskir element veikimo sutrikimas, kontrols rengini atskir elementfunkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrkimas. AEyra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai aplink retai viršijanormaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinsgyventoj apšvitos dozs apribojimas, atsižvelgiant NES, neturi viršyti 0,2 mSv permetus.Projektins avarijos (PA) – tai avarins situacijos, kuri siekiama išvengti branduolinsenergetikos objekt projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kuri metuprojekte nustatyti parametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytoseribose, o aplink išmest radionuklid aktyvumas neviršija projekte nustatyt ribiniaktyvum. Projektini avarijvykimo dažnis paprastai kinta nuo 10 -4 iki 10 -2 per metus(IAEA Safety Reports Series No. 23). PA atveju AE saugos sistemos ir apgaubas taipriboja radioaktyvi medžiag kiek, išmetam aplink, kad pagal HN 87:2002(Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) maksimali jonizuojaniosiosspinduliuots doz gyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv. Tipišk PA pavyzdžiaiyra reaktyvumo kontrols praradimas, kuro tvarkymo avarijos, avarijos su šilumnešiopraradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t.Avarija, vykstanti už projektavimo pagrind rib, yra vadinama neprojektine avarija(NA). Neprojektini avarijvykimo dažnis paprastai kinta nuo 10 -6 iki 10 -4 per metus(IAEA Safety Reports Series No. 23). Tokios avarijos metu gali vykti arba gali nevyktireaktoriaus aktyviosios zonos degradacija (slygojanti reikšming aktyviosios zonospažeidim). NA pavyzdžiai yra visiškas elektros energijos ar vandens tiekimonutrkimas, LOCA kartu su visišku avarins aktyviosios zonos aušinimo sistemossutrikimu ir t.t. Atominse elektrinse paprastai yra sudarytos ir diegtos specialiosprocedros, kad gražinti elektrin projektines slygas ir šios technins beiadministracins priemons sumažina neprojektini avarij rizik.Avarin bsena, apimanti didel aktyviosios zonos degradacij, yra vadinama sunkiojiavarija (SA). SA atveju pažeidžiama didel dalis kuro rinkli reaktoriuje, ir yraišmetamas didelis radioaktyvi medžiag kiekis iš kuro matricos (pirmas barjeras).išmetamas apgaub, Taiau yra kit barjer, toki kaip reaktoriaus slginis indas irpirminis kontras, išorinis ir vidinis apgaubai kurie neleidžia vykti dideliam išmetimui aplink. Didžiausi leidžiami išmetimai po aktyviosios zonos pažeidimo, esantefektyviam paskutiniam barjerui (apgaubui), turi nesukelti mi poveiki gyventojsveikatai netoli nuo AE, neturi slygoti ilgalaiki dideli žems plot ar vandensnaudojimo apribojim. Lietuvos teiss aktai nereglamentuoja išmetim SA atveju.Todl poveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas radioaktyvimedžiag išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 išmetimas or),nustatytas Suomijos teiss aktuose (Valstybins tarybos nutarimas 395/91). PagalSuomijos valstybins tarybos nutarim (395/91) avarijos, sukelianios dideliusradioaktyvi medžiag išmetimus, turi bti labai mažai tiktinos. Projektinis kriterijus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 597šiam labai mažai tiktinam radioaktyvi medžiag išmetimui nustatytas SuomijosRadiacins ir branduolins saugos inspekcijos (STUK) vadove YVL 2.8, kur nurodoma,kad vidutin išmetim, viršijan nustatyt Cs-137 100 TBq vert, tikimyb turi btimažesn negu 5·10 -7 per metus.Sunkiosios avarijos dažnis turi bti mažesnis nei 10 -6 per metus (IAEA Safety ReportsSeries No. 23), o vykiams apimantiems žym ankstyv apgaubo pažeidim tur bti10 ar daugiau kart mažesnis. Tai yra parodoma tikimybinje rizikos analizje (TRA),kurioje apimami visi galimi pirminiai pažeidim vykiai (žr. žemiau), apsauginssistemos bei veiksm (saugos vadov) nesuveikimo tikimyb ir naudojant loginanaliz, nustatoma skirting išmetimo tip dažniai. Paprastai TRA vertinami skirtingiscenarijai: sandaraus apgaubo, prajimo ne per apgaub, apgaubo ankstyvas ar vluspažeidimas ir kt. Dideli išmetim dažniai skirtingiems scenarijams kinta nuo 10 -10 iki10 -6 per metus. 5.1.3 skyrelyje pateikiami Europos moni reikalavim kriterijai, pagalkuriuos nagrinjamiems reaktori tipams jau parodytas atitikimas arba yra jie yraatitikimo vertinimo stadijoje.Daugelis technini priemoni, skirt gyventoj radiacinei apsaugai normalioseksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacins saugos esant avarinms slygoms.Ypatingosios priemons, numatytos gyventoj apsaugai avarinse situacijose, yratokios:apgaubo sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus aplink;radioaktyvi medžiag išmetim sumažinimas.Pirmasis gyventoj apsaugos reikalavimas yra užtikrinti, kad yra priemons, kuripagalba išmetimus aplink galima nutraukti. Apgaubo sandarumas užtikrinamas vairipriemoni pagalba, tarp j sandarumas, paremtas oru pernešam radioaktyvimedžiag matavimais reaktoriaus pastate.Antrasis reikalavimas yra užtikrinti, kad ten, kur vyksta išmetimai, jie sumažinamiatitinkamos filtracijos dka bei užtikrinant mažesn radionuklid (konkreiai jodo)lakum.10.2-1 lent. pateikiamas galimas vyki pasireiškimo suskirstymas.10.2-1 lent. vyki pasireiškimo suskirstymas, pagal (TATENA saugos standartserij Nr. 23).Pasireiškimodažnis (perreaktoriauseksploatacijosmetus)10 -2 – 1(numatomasper jgainseksploatacijoslaik)10 -4 – 10 -2(galimybdidesn negu1% pergainseksploatacijoslaik)10 -6 – 10 -4(galimybmažesn neguCharakteristikosTerminologijaTiktinas NES Numatomi pereinamiejirežimai, pereinamieji režimai,prasti gedimai, vidutiniodažnumo incidentai, sutrikimlygos, nenormalios slygosmanomas PA Retai pasikartojantysincidentai, retaipasikartojantys gedimai,ribiniai gedimai, avarinslygosMažaitiktinasPriimtinumokriterijaiKurasnepažeidžiamasJokio radiologiniopoveikio nra arbajokio radiologiniopoveikio uždraudžiamosioszonos ribNA Avarinis gedimas Radiologinspasekms uždraudžiamosios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 598Pasireiškimodažnis (perreaktoriauseksploatacijosmetus)1% pergainseksploatacijoslaik)< 10 -6(labai mažaitiktina)CharakteristikosMenkaitiktinasTerminologijaPriimtinumokriterijaizonos,neviršijaniosnustatyt ribSA Avarinis gedimas Reikalingas avarinisreagavimas10.2.2 Išoriniai ir vidiniai vykiaiAtomini elektrini saugos analizje didelis dmesys skiriamas vertinant kaip išoriniaiir vidiniai vykiai gali takoti AE saug. Šis vertinimas ir gauti rezultatai pateikiamiatomins elektrins saugos analizs ataskaitoje. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitojera svarbu vertinti kokie išoriniai ar vidiniai vykiai suk avarij. PAV svarbiausiainustatyti ir išnagrinti tokias avarijas, kuri poveikis aplinkai yra maksimalus lyginantsu kitomis avarijomis. Plaiau apie tai, koki avarij poveikis yra vertinamas šioje PAVataskaitoje, yra pateikta 10.3.1 skyrelyje.Išoriniai ir vidiniai vykiai, kurios atsižvelgiama AE techniniame projekte ir saugosanalizje, dažniausiai skirstomi šias keturias vyki grupes:išoriniai gamtiniai;išoriniai žmogaus sukelti;vidiniai žmogaus veiklos sukelti;rangos ar element gedimai.Išoriniai gamtiniai vykiai, kuriuos paprastai atsižvelgiama projektuojant AE irvertinant jos saug, yra tokie:žems drebjimas;išorinis potvynis;ekstremalios temperatros;ekstremals vjai ir uraganai;lietus, sniegas, ledo susidarymas;sausra;žaibas;gamtiniai gaisrai.Išoriniai žmogaus veiklos slygoti vykiai gali bti šie:ktuvo kritimas;pavojai dl greta esanrengini, transporto veiklos (raket, duj debesies,sprogimo bangos ir t.t.);elektromagnetin interferencija;sabotažas, terorist ataka;grunto nusdimas;išorinis gaisras;aušinimo vandens pamimo konstrukcij blokavimas ar pažeidimas.Vidiniai žmogaus veiklos sukelti vykiai:vidinis gaisras;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 599vidinis sprogimas (skaitant skriejan objekt susidarym)pavojing (dusinan, toksini), degi ir sprogi duj susidarymas ir/arbaišmetimas aplink;chemiškai agresyvi duj ir skys susidarymas ir/arba išmetimas aplinkdarbuotoj sabotažas ir tyinis kenkimas;personalo klaidos.Kaip jau buvo minta aukšiau, šiuos ir kitus išorinius ir vidinius vykiusatsižvelgiama projektuojant AE bei rengiant saugos analizs ataskait, kuriojevertinamos tokivyki pasekms ir numatomos technins ir administracins priemonskaip išvengti ar sušvelninti šias pasekmes.10.2.3 Tarptautin branduolinivyki skal (angl. International Nuclear Event Scale(INES))Avarini slyg AE aprašymas pateiktas 10.2.1 skyriuje. Taiau toks suskirstymasnerodo avarijos reikšmingumo. Pavyzdžiui, ir kuro tvarkymo avarijos, ir LOCA yraprojektins avarijos, taiau ši avarij pasekms yra labai skirtingos. Todl buvo diegtatarptautin branduolini vyki skal INES (TATENA ir EBPO/BEA, 2001), skirtaužtikrinti spart informacijos perdavim žiniasklaidai bei visuomenei apie vykivisuose branduolins energetikos objektuose, susijusiuose su civiline branduolinepramone, skaitant vykius, kuri metu naudojami spinduliuots šaltiniai ir gabenamosradioaktyviosios medžiagos, reikšmingum saugai. Tinkamai sugrupuodama vykius,INES palengvina bendr suvokim apie incidentus ir avarijas AE (žr. 10.2-2 lent.).vykiai, apie kuriuos turi bti pranešama, yra 2 ar aukštesnio lygio bei vykiai, keliantystarptautins bendruomens susidomjim.vykiai, turintys branduolins ar radiologins reikšms, klasifikuojami naudojant INESskal, kuri yra padalinta aštuonis lygius. Gamybiniai vykiai, neapimantysbranduolini ar radiologini operacij, nevertinami pagal skal (angl. „out of scale“).Toks pavyzdys yra gaisras, jeigu jis neslygoja jokio galimo radiologinio pavojaus irnepaveikia saugos lygio. Numatyti eksploatacijos sutrikimai priklauso INES 0 lygiui.Buvo atrinkti penki lygiai, skirti apibržti poveikiams už aikštels rib, rimiausias iš jyra INES 7 lygis. Tokios avarijos metu b išmesta aplink didel AE aktyviosioszonos radionuklid dalis. Lengviausios, INES 3 lygio avarijos atveju gyventojas gautdoz, apytiksliai lygi vienai dešimtajai didžiausios leidžiamos metins dozs. ŽemiauINES 2 lygio turi bti svarstomas tik poveikis aikštelje bei poveikis „apsaugos gilyn“barjerams.Incidentai, kuri metu civilins saugos veiksmai nereikalingi, išsidsto nuo INES 1lygio (anomalija) iki INES 3 lygio (pavojingas incidentas). Avarija, nesukeliantireikšmingo pavojaus už aikštels rib, priskiriama INES 4 lygiui. Šiuos lygius apibržiakritins grups gauta doz. Avarij, priskiriam INES 5 lygiui, pasekms yra ribotiišmetimai, dl kuri b dalinai gyvendintos atsakomosios priemons, trauktos avarinius planus tiktin poveiki žmoni sveikatai sumažinimui. INES 6-7 lygiaiklasifikuojami kaip avarijos, kurioms vykus btina gyvendinti civilins saugosveiksmus. Pastaruosius lygius apibdina išmest radioaktyvi medžiag kiekis,atitinkantis radiologin ekvivalent pagal nustatyt radioizotopo I-131 terabekereliskai.Didžioji dauguma vyki, apie kuriuos pranešama iš pasaulyje eksploatuojam AE,priskiriami žemesniems nei INES 3 lygiams.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 60010.2-2 lent. Tarptautin branduolinivyki skal (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Lygis /AprašymasINES 0NuokrypiaiINES 1AnomalijaINES 2IncidentasINES 3PavojingasincidentasINES 4Avarija,nesukeliantididels rizikosuž aikštels ribvyki apibdinimasNukrypimai nuo normalios eksploatacijos slyg gali bti klasifikuojami kaipINES 0, kai eksploatacijos ribos ir slygos nra viršijamos, o tokienukrypimai yra valdomi pagal atitinkamas procedras.Pavyzdžiai: dubliuojanios sistemos vienetinis atsitiktinis gedimas, aptiktasperiodini inspektavim ar bandym metu, planuotas reaktoriaus atjungimasir nežymus apgaubo sandarumo praradimas kontroliuojamojoje zonoje berimtesni pasekmi saugos kultrai.Anomalija, kurios parametrai viršija nustatytas eksploatacijos ribas, betišlieka visi „apsaugos gilyn“ barjerai. Tai gali bti dl rangos gedimo,operatoriaus klaidos ar proced neatitikim ir tai gali atsitikti vykdantveiklas, kurias apima skal, tokias kaip elektrins eksploatacija,radioaktyvi medžiag transportavimas, kuro tvarkymas ir atlieksaugojimas.Pavyzdžiai: technini specifikacij ar transportavimo nuostat pažeidimas,nedideli defektai vamzdyne, neatitinkantys priežiros programos nustatym.Apima incidentus su reikšmingu saugos požiriu gedimu, bet su pakankamu„apsaugos gilyn“ barjer skaiiumi, galiniu susidoroti su papildomaisgedimais. vykiai, sukeliantys doz darbuotojui, viršijan nustatytdidžiausi leidžiam metin doz, ir/arba vykis, slygojantis dideliradioaktyvi medžiag kieki atsiradimrenginiuose, nenumatyti projekteir reikalaujantys koreguojan veiksm.Išorinis radioaktyvi medžiag išmetimas, slygojantis gyventoj kritinsgrups dešimt dali mSv dydžio doz. Esant tokiam išmetimui gali btireikalingos apsaugomosios priemons už aikštels rib. vykiai aikštelje,lygojantys darbuotojams doz, galin sukelti mius poveikius sveikatai,ir/arba slygojantys žym užterštumo pasklidim. Tolesnis saugos sistemgedimas gali sudaryti avarines slygas.Toks incidentas yra buvs Paks AE Vengrijoje 2003 m. Elektros energijostiekimo atjungimo metu kuro rinkls buvo valomos gilaus vandens baseinodugne, atskirame valymo renginyje. Dl rangos projektinio gedimo,šilumnešio cirkuliacijos sistema buvo sutrikdyta, todl kuro rinkls perkaito.Tai suk radioaktyvi inertini duj bei nedidelio jodo kiekio išmetimreaktoriaus sal. Išmetimai už aikštels rib buvo nereikšmingi; išorinsspinduliuots lygiai aikštelje ir greta jos neviršijo normali fonini lygi.Žmons nebuvo sužeisti; spinduliuots doz darbuotojams sudardaugiausiai 10% didžiausios leidžiamos metins dozs.Radioaktyvi medžiag išmetimas aplink, slygojantis keli mSv dozgyventoj kritinei grupei. Mažai tiktina, kad b reikalingi apsaugomiejiveiksmai už aikštels rib. Aikštelje padaroma žymi žala renginiams. Dlavarijos apšvitinami vienas ar daugiau darbuotoj, viršijant doz, todlsusidaro didel mirties tikimyb.Toks vykis yra buvs Japonijoje, Tokkaimure branduolinio kuro gamykloje,kur 1999 m. vyko kritiškumo avarija. Trys darbuotojai gavo per didelapšvitos doz, du iš j dl apšvitos vliau mir. Gamykla buvo miestoteritorijoje, kuri vliau buvo evakuota, toliau gyvenantiems gyventojams buvopatarta saugotis. Plonos pastato bei urano konteinerio sienos neapsaugojoaplinkos nuo spinduliuots. Didžiausia asmens, ne darbuotojo, gauta dozsiek 16 mSv.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 601Lygis /AprašymasINES 5Avarija,sukelianti rizikuž aikštels ribINES 6Rimta avarijaINES 7Didel avarijavyki apibdinimasRadioaktyvi medžiag išmetimas aplink (kiekiais, radiologiškaiatitinkaniais nuo šimt iki tkstan jodo-131 terabekereli). vykus tokiamišmetimui, tiktina, kad reik dalinai gyvendinti avarijos likvidavimo irgyventoj apsaugos priemones, trauktas avarinius planus tiktin poveikisveikatai sumažinimui.Incidentas Three Mile Island (JAV) 1979 m. buvo INES 5 lygio vykis. Avarijaprasidjo dl protkio reaktoriaus sistemoje. Buvo automatiškai paleistasreaktoriaus avarinis aušinimas, kur klaidingai nutrauk operatoriai. Taisuk perkaitim ir dalin aktyviosios zonos išsilydim. Nepaisant rimtosreaktoriaus aktyviajai zonai padarytos žalos slginis indas ir apgaubas išlikonepažeisti, todl buvo užkirstas kelias išmetimui aplink. Poveikiai aplinkaibuvo nereikšmingi.Išoriniai radioaktyvi medžiag išmetimai (kiekiais, radiologiškaiatitinkaniais dešimtis tkstan jodo-131 terabekereli). vykis tokiamišmetimui, tiktina, kad reik pilnai gyvendinti avarijos likvidavimo irgyventoj apsaugos priemones, trauktas vietinius avarinius planus rimtpoveiki sveikatai apribojimui.Yra vykusi tik viena INES 6 lygio avarija. Tai vyko Taryb Sjungoje(dabartinje Rusijoje) 1957 m., perdirbimo gamykloje prie Kyštym miesto.Talpykla su didelio aktyvumo skystosiomis atliekomis buvo susprogdinta, kassuk radioaktyvi medžiag išmetim. Poveikiai sveikatai buvo apribotigyvendinus likvidavimo ir gyventoj apsaugos priemones, tokias kaip aplinkgyvenan gyventoj evakuacija.Dideli radioaktyvi medžiag kieki išmetimas iš didelio renginio (pvz., išreaktoriaus aktyviosios zonos). Paprastai tai bna trumpaamži ir ilgaamžidalijimosi produkt mišinys (kiekiais, radiologiškai atitinkaniais daugiau kaipdešimtis tkstan jodo-131 terabekereli). Dl tokio išmetimo susidarytmi poveiki sveikatai pasireiškimo tikimyb; uždelsti poveikiai sveikataididelje teritorijoje; galimyb, kad bus traukta daugiau nei viena šalis;ilgalaiks pasekms aplinkai.Yra vykusi tik viena INES 7 lygio avarija; tai buvo avarija ernobylioatominje elektrinje1986 m. Taryb Sjungoje (dabartinje Ukrainosteritorijoje). Reaktori sunaikino sprogimas, po to prasidjo grafito,naudojamo kaip ltiklis reaktoriuje, gaisras. Tai suk didžiul radioaktyvimedžiag išmetim aplink. Keletas elektrins darbuotoj bei žmoni,dalyvaujan valyme, žuvo dl avarijos sukelt sužeidim arbaspinduliuots sukelto tiesioginio poveikio sveikatai. Buvo nustatyta 30 kmspindulio draudžiamoji zona aplink reaktori, apie 135 000 žmoni buvoevakuota.Labai didel skai atskir avarij scenarij atominje elektrinje galima išvesti išvyki kategorij, jgains eksploatacini bsen, taikytin priimtinumo kriterij ir t.t.derini. Net saugos analizs ataskaitai pilna vis sudarom scenarij analiz nrapraktiška ir logiška. Todl PAV vertinime nagrinjamos tik tipiškos AE avarijos(kritiškumo avarija, avarija su šilumnešio praradimo, kuro tvarkymo avarijos ir t.t.).Kadangi numatomi eksploataciniai sutrikimai nedaro reikšmingo poveikio darbuotojamsir jokio poveikio aplinkai, PAV jie nra nagrinjami.10.2.4 Rizikos identifikavimas ir analizRizikos analizs rezultatai pateikti 10.2-3 lent. Šioje lentelje yra apibendrinti visomsatominms elektrinms bendri tipiniai pavojai, rizika ir pasekms, o taip pat irprevencins priemons. Lentels struktra ir turinys sudarytas pagal norminiamedokumente „Planuojamos kins veiklos galim avarij rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297) pateiktasrekomendacijas. Galim avarij padarini (žmonms, aplinkai ir nuosavybei)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 602klasifikacija, klasifikacija pagal avarijos pltojimosi greit ir avarijos tikimybpaaiškinta žemiau. Išsamesni paaiškinimai yra pateikti „Planuojamos kins veiklosgalim avarij rizikos vertinimo rekomendacijose“ (Informaciniai pranešimai, 2002,Nr. 61-297). Reikt paminti, kad anksiau mintos rizikos vertinimo rekomendacijosyra bendros bet kokiai planuojamai kinei veiklai, ir netur bti prilyginama rizikosvertinimui, kuris vykdomas atliekant branduolini objekt saugos analiz.Pasekmi žmoni gyvybei ir sveikatai klasifikacija (L)Žymjimas KlasPožymiai1 Nereikšmingos laikinas lengvas savijautos pablogjimas2 Ribotos keletas sužalojim, ilgalaikis savijautos pablogjimas3 Didels keletas sunki sužalojim, labai žymus savijautos pablogjimas4 Labai didels kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika - keliasdešimt sunkiaisužalot, iki 500 - evakuot5 Katastrofins keliolika mir, keli šimtai sunkiai sužalot, daugiau kaip 500evakuotPasekmi gamtai klasifikacija (E)Žymjimas KlasPožymiai1 Nereikšmingos ra užteršimo, poveikis lokalizuotas2 Ribotos nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas3 Didels nestiprus užteršimas, išplits poveikis4 Labai didels stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas5 Katastrofins ypa stiprus užteršimas, išplits poveikisPasekmi materialinms vertybms (nuosavybei) klasifikacija (P)Žymjimas KlasPadarytos žalos vert, tkst. Lt.1 Nereikšmingos mažiau 1002 Ribotos 100 - 2003 Didels 200 - 10004 Labai didels 1000 - 50005 Katastrofiniai daugiau 5000Avarij pltojimosi greiio klasifikacija (S)Žymjimas KlasPožymiai1 Ankstyvas ir aiškus padariniai lokalizuoti, žalos nraspjimas2 Vidutiniškas šiek tiek išplits, nežymi žala3 Jokio spjimo vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labaistaigus (sprogimas)Avarij tikimybs klasifikacija * (Pb)Žymjimas KlasGrubiai paskaiiuotas dažnis1 Nemanoma reiau negu kart per 1000 met2 Beveik nemanoma kart per 100 - 1000 met3 Visiškai tiktina kart per 10 - 100 met4 Tiktina kart per 10 - 1 metus5 Labai tiktina dažniau kaip kart per metus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 603* – avarij tikimybs klasifikavimas yra bendras bet kokiai planuojamai kinei veiklai. Branduoliniamsobjektams yra taikomi daug griežtesni patikimumo reikalavimai, todl šioje klasifikacijoje yra nesutapimsu klasifikacija pateikta žemiau.Pasekmi svarbos klasifikacija (Pr)Žymjimas Pasekmi požymiaiABCDENereikšmingosRibotosDidelsLabai didelsKatastrofins

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 60410.2-3 lent. Galim avarij, kurias slygoja planuojama kin veikla, rizikos analiz.L – pasekms sveikatai ir gyvybei S – avarijos pltojimosi greitisE – pasekms gamtaiPb – tikimybP – pasekms turtuiPr – pasekmi svarbaObjektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosL E P S P b PrAEAEElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyv atlieksaugojimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyv atlieksaugojimasPoveikiskonstrukcijomsPoveikiskonstrukcijomsIšoriniaigamtiniaivykiai(Projektiniaiišoriniaivykiai)Išoriniaižmogausveikloslygotivykiai(Projektiniaiišoriniaivykiai)ktuvokritimas;teroristNuosavybNuosavybEksploatuojantysdarbuotojaiApkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dl žemsdrebjimo, potvynio,ekstremali temperat, ir uragan; lietaus;sniego, žaibo ir t.t.Apkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dlsprogimo bangos ir raket;išorinio gaisro;elektromagnetinsinterferencijos ir t.t.Šie ekstremals vykiaigali slygoti AEkonstrukcijos pažeidim,- - 1 1 5 A išorini gamtinivykiai apkrovderinius atsižvelgiamaAE projektavimo irstatybos metu, saugossistemos suprojektuotosatlaikyti šias išorinesgamtines apkrovas irpoveikius.- - 1 1 2 A išorinius žmogausveiklos slygotusvykius yraatsižvelgiama AEprojektavimo metu.Naudojami atitinkamiprojektavimo standartaibei medžiagos.3 2 3 3 1 B Tikimasi, kad visosnaujosios AEpasižyms sugebjimuVandens lygis Drkši ežereyra reguliuojamoshidrotechninirenginipagalba (žr. 7.1.1 skyri). Jeišis reguliuojantis renginysbus sugriautas dl išorinivyki, vandens lygissumažs iki 139,1 m.Vandens lygio kritimoprocesas bus gana ilgas.Dabartinio aušinimo vandenspamimo kanalo dugnas yra135 m lygyje. Todl AEaušinimas nebus visiškai irgreitai sutrikdytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 605Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosL E P S P b PrAEAEElektrosenergijosgamybaKuroperklimasRadiacinapšvitaRadiacinapšvitaataka(Projektiniaiišoriniaivykiai)Reaktyvumo kontrolspraradimas(PA)Kritiškumoavarija(PA),gyventojai,nuosavybEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybmanomos radioaktyvimedžiag išmetimas aplink.Reaktyvumo kontrolspraradimas gali slygotiper didel šilumossusidarymbranduoliniame kure beisu tuo susijus barjer,saugan nuoradioaktyvi medžiagišmetim, pažeidim.Intensyvs spinduliuotslaukai dl tiesioginsneutron ir gamaspinduliuots, sukeliantyspotencialiai dideldarbuotoj radiacinapšvit; gyventoj apšvital išmetim;eksploatacijos nutrkimas.Intensyvs spinduliuotslaukai dl tiesioginsneutron ir gamaspinduliuots, sukeliantyspotencialiai didelpilnai atlaikyti lktuvokritimo bei kitterorist keliamgrsmi poveikkonstrukcijvientisumui.Atitinkamos fizinsapsaugos priemons.2 2 1 1 2 B Reaktyvumo kontrolssistemos yrasuprojektuotos suatitinkamomisreaktyvumo galimolaipsnio ir didjimospartos ribomis,siekiant užtikrinti, kadreaktyvumo avarijospoveikiai negallygoti nei reaktoriausšilumnešio slgioslenksio pažeidimo,nei sutrikdytiaktyviosios zonos, jpalaikankonstrukcij ar kitreaktoriaus slginiobako vidaus renginitiek, kad b žymiaipakenkta aktyviosioszonos aušinimui.1 2 1 2 1 B Avarijos pasireiškimogalimyb ir jospasekms yra ribojamosprojektini ireksploataciniPAV ataskaitojenagrinjamos LOCA avarijos(pagal INES skalatitinkanios 5-t lyg)radiologins pasekmsdidesns nei šios projektinsavarijos atveju.Pagrindinis pavojus yradarbuotojams. Antrojipasekm gali btitrumpaamži radioaktyviojoskilimo produkt išmetimas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 606Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosL E P S P b PrAEKuroperklimasRadiacinapšvitaKurotvarkymoavarija(PA)Eksploatuojantysdarbuotojaidarbuotoj radiacinapšvit; gyventoj apšvital išmetim;eksploatacijos nutrkimas.Avarija gali vykti dlkuro rinkli klimomechanizmo gedimo, dlkurio pakelta kuro rinklnukrenta ant reaktoriausaktyviosios zonos arba PBK saugojimo basein.Radiacin darbuotojapšvita;eksploatacijos nutrkimasproced dka.1 1 - 1 3 A Pagal eksploatavimoprocedras tokiosavarijos atvejuventiliacijos sistematuri bti išjungta, oreaktoriaus pastato arkuro pastato kurotvarkymo zonaizoliuota. Priklausomainuo AE konfigracijosapgaubas daugeliuatvej taip pat sudarysvien iš saugoslygmen.už aikštels rib bei galimaskomplekso užterštumas.Daugeliu atvej poveikiai užaikštels rib ir aikšteljeneviršija INES 4 lygio.vykiai nepanaudoto kurotvarkymo metu paprastaipriskiriami INES 0 lygiui,jeigu nra panaudoto kuroelement pažeidimo rizikos.Radionuklid kiekispavienje apšvitintoje kurorinklje yra daug mažesnisnei panaudoto kuro baseine arreaktoriaus aktyviojojezonoje.Kol yra užtikrinamaspanaudotos kuro rinklsaušinimas, tol bnaužtikrinamas svarbus saugoslygmuo, kadangi kuromatricos vientisumui nedaropoveikio perkaitimas.Bendrai su kuro perkaitimuyra susij dideli laikomasteliai.vykiai, kurie netakojapanaudot kuro rinklielement aušinimo, o tiklygoja nedideliusišmetimus arba net irnesukelia išmetim, paprastaipriskiriami INES 0 lygiui.vykiai, kuri metu dlžymaus kuro element

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 607Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosAEAEPBKsaugojimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyv atlieksaugojimasRadiacinapšvitaGaisrasPBKsaugojimobaseinoaušinimosutrikimas(PA)Vidinis irišorinisgaisras(PA)EksploatuojantysdarbuotojaiNuosavybRadioaktyviojo skilimošilumos nuvedimas nuopanaudot kuro rinkligali bti sutrikdytas, todlgalimi kuro apvalkalpažeidimai.Išmetimai saugojimobasein vanden bei PBKsaugojimo basein salserdvDegi medžiagužsiliepsnojimas.Eksploatacijos nutrkimasL E P S P b Pr kaitimo pažeidžiamas kuroapvalkal vientisumas, galiti priskiriami 2 lygiui.1 1 - 2 3 A l didelio vandensrio ir santykinaimažos radioaktyviojoskilimo šilumospaprastai bnapakankamai laikokoreguojantiemsveiksmams gyvendintivyki, apimanpanaudoto kuro baseinaušinimo sutrikim,atveju. Pratekjimas išbaseino ribojamaskonstrukcijos dka.- - 1 3 4 A Naujoje AE busnumatytos atitinkamosgaisro prevencijos irgaisro likvidavimopriemons bei bussteigtos priešgaisrinsgelbjimo pajgos,kuri dydis ir apimtysbus nustatomosrengiant avarinsparengties plan beivadovaujantis LRVyriausybs nutarimuNr. 794 (Valstybsžinios, 2003, Nr. 60-2726).Nedideli pratekjimai iš PBKbaseino paprastaiklasifikuojami kaip INES 0lygio.Eksploatacija, kuriosparametrai viršijaeksploatacines ribas irlygas, žymus temperatrospadidjimas arba aušinimovandens lygio sumažjimaspanaudoto kuro baseineklasifikuojami kaip INES 1lygio vykiai. INES 2 lygiopožymis yra kuro elementopažeidimo pradžia.Pagal INES skal ši avarijagali bti ir nereitinguojama,jei gaisras neslygojaradionuklid išmetimo aplink. Taiau jei tokieišmetimai ir b, PAVataskaitoje nagrinjamosLOCA avarijos (pagal INESskal atitinkanios 5-t lyg)radiologins pasekmsdidesns nei gaisro atveju.AE Techninis Cheminis Chemin Eksploatuo Pavojing ar potencialiai 1 - - 2 3 A Išleidimo rangos Dauguma chemikal,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 608Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosL E P S P b PrAEAEaptarnavimas /dezaktyvavimasElektrosenergijosgamybaElektrosenergijosgamybapavojus avarija jantysdarbuotojaiRadiacinapšvitaRadiacinapšvitaŠilumnešiopraradimoavarija(apgaubassandarus,nominalusprojektinisprasiskverbimas)(PA)Pagrindinsgaro linijosar vandenstiekimolinijospažeidimoavarijaapgauboEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai.pavojing chemikalpasklidimas.Vamzdyno trkis apgauboviduje, slygojantisšilumnešio praradimreaktoriaus aušinimosistemoje; reaktoriausaktyviosios zonosaušinimo pajgumassumažja. Žymus skaiiuskuro apvalkal gali btipažeistas. Išmetimai apgaub.Dideli garo linijos arvandens tiekimo linijospažeidimai apgauboišorje. Radioaktyviosiosmedžiagos, išmestos išpažeisto vamzdyno,patenka tiesiai aplink.l tokios avarijos kuraskonstrukcija, rengimasir eksploatacija,saugojimo irtransportavimovamzdynai.Automatinssignalizacijos sistemosbei priežirosinstrukcijos, skirtosužtikrinti, kadnesusidaryt jokinekontroliuojam arneaptinkampratekjim.2 2 2 1 3 B Vamzdynai yra aukštoskokybs, suprojektuotipagal branduolinsstatybos pramonsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkoslygas. Be to, apgaubokonstrukcija tokiavarij atveju užtikrinavientisum ir išlaikoprojektines išmetimribas.1 2 - 2 2 A Vamzdynai yra aukštoskokybs, suprojektuotipagal branduolinsstatybos pramonsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkoslygas.saugom AE, yra naudojamapagalbiniuose procesuose,tokiuose kaip vandensapdorojimas. Chemikalai taippat naudojami tokiemstikslams, kaip pirminiokontro rangos ir vamzdyndezaktyvavimas.Nesitikima, kad PA LOCAvykt per jgainseksploatacijos laik, ši avarijayra postuluojama kaipmaksimali projektin avarija.10.3 skyrelyje nagrinjamaLOCA avarija APWRreaktoriui atitinka 5-t lygpagal INES skalPAV ataskaitojenagrinjamos LOCA avarijos(pagal INES skalatitinkanios 5-t lyg)radiologins pasekmsdidesns nei šios projektinsavarijos atveju.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 609Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobdisPažeidžiamiobjektaiPasekmsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinspriemonsPastabosL E P S P b Prišorjenepažeidžiamas.AEAEElektrosenergijosgamybaElektrosenergijosgamybaRadiacinapšvitaRadiacinapšvita(PA)Aktyviosioszonospažeidimas(SA)Aktyviosioszonos irapgaubopažeidimas(Sunkiojiavarija)Eksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybDideli išmetimai apgaub. Apgaubasužkerta keli išmetimamsarba juos sumažina.Dideli dalijimosi produktišmetimai aplink.3 4 4 1 1 D Daugybins saugossistemos, skirtosužkirsti keliaktyviosios zonospažeidimui. Apgaubasužtikrina, kad nebdideli išmetimaplink.5 5 5 1 1 E Daugybins saugossistemos, skirtosužkirsti keli apgaubopažeidimui. Pagrindinisuždavinys yra užkirstikeli, kiek tai manoma,visoms sunkiosiomsavarijoms, kurios galsukelti pirminioapgaubo apkrovas irlygoti jo per ankstyvpažeidim.Kad vykt aktyviosios zonospažeidimas, vienu metu turiti pažeistos daugybinssaugos sistemos bei turi btiatlikta keletaseksploatuojan darbuotojklaiding veiksm.Aktyviosios zonos pažeidimodažnis yra mažesnis nei 10 -5per metus, o dideliradioaktyvi medžiagišmetim dažnis yra mažesnisnegu 10 -6 per metus.PAV ataskaitojenagrinjamos sunkiosiosavarijos (pagal INES skalatitinkanios 6-t lyg)radiologins pasekmsdidesns nei šiosneprojektins avarijos atveju.Labiau tiktin sunkiavarij pasekms nesukeliaapgaubo pažeidimo daugiaukaip 72 valandas. Mažodažnio sunki avarijpasekms nesukelia apgaubopažeidimo mažiau nei per 24valandas. Dideli išmetimdažnis per metus yra 10 -10 –10 -8 riboje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 610

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 61110.3 Avarij poveikio modeliavimasGalim avarij naujoje AE poveikio vertinimo tikslas – nustatyti kokius gyventojapsaugomuosius veiksmus reik taikyti vykus projektinei (maksimalaus poveikio) irsunkiajai avarijomis. Kriterijai, pvz. dozs galia iš debesies, dirvožemio užterštumas I-131, Cs-137 ir kt., kuriems esant turi bti taikomi atitinkami gyventoj apsaugomiejiveiksmai, yra pateikti HN 99:2000 „Gyventoj apsaugomieji veiksmai radiologins arbranduolins avarijos“ (Valstybs žinios, 2000, Nr. 57-1691). Todl avarij poveikiomodeliavimo rezultatuose pateikti tik tie rezultatai, pagal kuriuos galima nusprsti kokieapsaugomieji veiksmai tur bti taikomi.Žemiau esaniuose skyreliuose aprašytos prielaidos charakterizuojant avariniusišmetimus, j sklaidos modeliavimo metodika ir modeliavimo rezultatai, pagal kuriuos10.4 skyrelyje vertinta kokie gyventoj apsaugomieji veiksmai tur bti taikomiprojektins avarijos ir sunkiosios avarijos atvejais.10.3.1 Išmetim šaltinio apibržimas avariniams išmetimamsAvariniai išmetimai iš naujosios atomins elektrins (NAE) buvo išnagrinti dviematvejams:maksimalaus poveikio projektinei avarijai (PA), kuri kaip parod žemiau esantysvertinimai atitink 5-t lyg pagal INES skal;sunkiajai avarijai (pagal žemiau esanius vertinimus atitink 6-t lyg pagalINES skal).Lietuvos statymuose nra specifini nurodym ar reikalavim, kaip tur btivertinamas poveikis aplinkai PA ar sunkiosios avarijos atveju. Todl buvo naudojamaužsienio šali patirtis ir buvo remtasi šias dokumentais: Alternatyvs radiologini išmetim šaltiniai atomini reaktori projektiniavarij vertinimui. JAV Branduolins saugos inspekcija, Reguliavimo vadovas1.183, 2000; Avarini išmetim šaltiniai lengvojo vandens atomins elektrinms NUREG-1465, 1995; Vyriausybins Tarybos nutarimas 395/91 dl bendr atomini elektrinisaugos nuostat, Suomija, 1991; Atomini elektrini avarij analiz. TATENA saugos standart serija Nr. 23,2002. Tarptautin branduolinivyki skal (INES). Bendrai parengta TATENA irEBPO/BEA. 2001.Atominse elektrinse pasitaiko skirting PA (kritiškumo avarija, kuro tvarkymoavarija, gaisras ir t.t.), taiau poveikio aplinkai vertinimui yra svarbu nustatyti tipiškasavarijas, kurios apima vis PA pasekmes. Pagal RG 1.183, tokia visa apimantiprojektin avarija yra avarija su šilumnešio praradimu LOCA su nepažeistu apgaubu(t.y., apgaubo pratekjimas lygus projektiniam pratekjimui), kuri yra konservatyvigaubianti avarija, skirta nagrinjamo objekto dizaino atskir aspektvertinimui.Išmetim šaltinio vertinimui, siekiant reprezentuoti sunki avarij išmetimus, buvonaudojami Suomijos nutarimo 395/91 nuostatai.Kaip naujosios AE Lietuvoje alternatyvos yra svarstomi skirtingi technologiniaivariantai (reaktori tipai). Išmest radionuklid aktyvumas priklauso nuo reaktoriaustipo, todl remiantis laisvai prieinama informacija buvo palygintas avarijos metu

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 612išmest radionuklid aktyvumas skirtingiems reaktori tipams. Technologinsalternatyvos (reaktori tipai), nagrinjamos kaip galimi pasirinkimai naujajai AELietuvoje, aprašytos 5 skirsnyje.Avarini išmetim vertinimui buvo naudojami du laisvai prieinamos informacijosšaltiniai:JAV Branduolins saugos inspekcijos Interneto svetain (ABWR; AP1000;ESBWR; U.S. EPR; US-APWR);Didžiosios Britanijos Health and Safety Executive (HSE) Interneto svetain(ACR-1000; Didžiosios Britanijos EPR; ESBWR; AP1000).Detalesn informacija apie kai kuriuos reaktorius (V-392, V-448, SWR-1000, etc.) nralaisvai prieinama. Taiau laisvai prieinamos informacijos avarini išmetim iš skirtingreaktori analiz parod, kad išsiskyrusi radionuklid aktyvumas pagrinde priklausonuo reaktoriaus galios. Todl galingiausi reaktori, toki kaip ESBWR, EPR beiAPWR, poveikis aplinkai tur bti laikomas ribiniu išmetim šaltiniu ir galimpasekmi vertinimo pagrindu.Taip pat reik pažymti, kad laisvai prieinama informacija apie kai kuriuos reaktoriusyra labai išsami (pateikiamos visos prielaidos, pradiniai duomenys, tarpiniai rezultataibei galutiniai rezultatai), o apie kai kuriuos kitus reaktorius pateikiami tik pradiniaiduomenys ir galutins radiologins pasekms.Izotop rinkinys, kur buvo atsižvelgta išmetim PA ir sunkiosios avarijos vertinime,paremtas j specifine žala sveikatai, kaip pateikta Tarptautine branduolini vykiskals (INES) vadove (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Projektin avarija su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident(LOCA))Duomenys apie ABWR (US-ABWR DCD, 2008), APWR (US-APWR DCD, 2007) irESBWR (US-ESBWR DCD, 2007) buvo išnagrinti kaip pagrindas avarini išmetimšaltinio charakteristikoms nustatyti, kadangi yra pateiktos išsamios ši reaktoricharakteristikos (galios tankiai, iškraunamo kuro charakteristikos, sodrinimas ir kt.), ošie duomenys btini norint išsamiai vertinti trumpaamži ir ilgaamži dalijimosiprodukt poveik. Radionuklid, išmetam avarijos metu aplink, aktyvum analiz,pagal dokumentuose (JAV-ABWR DCD, 2008), (JAV-APWR DCD, 2007), (JAV-ESBWRDCD, 2007) pateiktus duomenis skirtingoms projektinms avarijoms, leido padarytiišvad, kad išmetimai aplink esant PA LOCA avarijai yra gaubiantis atvejisprojektini avarij pasekmi vertinime. Konservatyviai buvo naudojami APWRprojektins LOCA avarijos išmetimai, nes šio rektoriaus modelio išmetim aktyvumasyra didžiausias. Detalesn informacija apie potencialias išmetim aplink trasas išAPWR reaktoriaus projektins avarijos metu yra pateikta dokumente (JAV-APWR DCD,2007).Nuo laiko priklausantys išmetimai aplink PA LOCA atveju APWR (DCD US-APWR,2007) reaktoriui apibendrinti 10.3-1 lent. Iš lentelje pateikt duomen matyti, jogdidžioji aktyvumo dalis yra išmetama per pirmsias 24 valandas. Lentelje 10.3-1pateikti duomenys pagal APWR reaktoriaus projektavimo dokumentacij. Kai kuriuradionuklid išmetimai tam tikrais periodais yra lygs “0”. Nors ir nra aiškiai apibržta(JAV-APWR DCD, 2007), kaip interpretuoti tuos “nulinius” išmetimus, taiau reiksuprasti, jog nagrinjant nuo laiko priklausomus išmetimus buvo naudojam tam tikraslenkstin aktyvumo vert, ir radionuklidai, kuri aktyvumas buvo žemiau šios verts,buvo nevertinami. PA LOCA atveju yra bti priimta 30 dien (720 valand)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 613radioaktyvi medžiag išmetimo trukm remiantis avarijos dozs kriterijumi pateiktuRG.INES skalje avarijos reitinguojamos pagal I-131 radiologinio ekvivalento išmetimus aplink. Siekiant vertinti kokio lygio pagal INES skal yra vertinama sunkioji avarija,reikia vertinti vairi išmetam radionuklid aktyvumus pagal I-131 ekvivalent. INESvartotojo vadove (TATENA ir EBPO/BEA, 2001) yra pateikti ši nuklid radiologinioekvivalento koeficientai. Radionuklid išmetimai PA LOCA atveju gali btiklasifikuojami kaip INES 5 lygio vykis.10.3-1 lent. Nuo laiko priklausantys išmetimai aplink PA LOCA metu (Bq)(JAV-APWR DCD, 2007).NuklidasKr-85(inertini duj ekv.)Skilimopus.0-8 val. 8-24 val. 24-96 val.96-720val.IŠ VISO10,72 m 3,44×10 16 1,71×10 16 1,13×10 16 2,04×10 16 8,32×10 16I-131 8,04 d 5,25×10 13 2,08×10 13 6,85×10 13 2,07×10 14 3,49×10 14Cs-134 2,06 m 5,33×10 12 5,99×10 10 0 0 5,40×10 12Cs-137 30,0 m 3,03×10 12 3,41×10 10 3,70×10 7 0 3,06×10 12Te-132 78,2 val 5,22×10 12 6,33×10 10 3,70×10 6 0 5,29×10 12Sr-90 29,12 m 1,45×10 11 1,89×10 9 0 0 1,47×10 11Co-60 5,27 m 5,88×10 8 7,40×10 6 3,74×10 4 0 5,96×10 8Ru-106 368,2d 9,88×10 10 1,28×10 9 0 0 9,99×10 10Am-241 432,2 m 2,78×10 6 3,61×10 4 0 0 2,81×10 6Pu-239 24065 m 1,48×10 7 1,92×10 5 0 0 1,50×10 7Sunkioji avarijaKaip jau buvo minta 10.2.1 skyriuje, Lietuvos teiss aktai nereglamentuoja išmetimsunkiosios avarijos atveju. Todl didelio išmetimo scenarijaus reprezentavimui, siekiantparodyti galim toki vyki pasekmi mast bei informuoti apie avarinio planavimopriemoni apimt, kurios tur bti gyvendintos, jeigu prasid naujosios AE statybair eksploatacija, yra naudojamas sunki avarij išmetimo aplink kriterijus (100 TBqCs-137 išmetimas), nustatytas Suomijos teiss aktuose (Valstybins tarybos nutarimas395/91). Kadangi PA LOCA avarijos analizei, kaip ribinis atvejis, naudojamas APWRreaktorius, šis reaktorius taip pat pasirinktas sunkiosios avarijos poveikio vertinimui.(Valstybins tarybos nutarime 395/91) nurodytas apribojimas tik Cs-137 išmetimui;taiau turi bti atsižvelgta ir kit radionuklid išmetimus. Išmetim aplink šaltinisvertinamas, remiantis Cs-137 100 TBq išmetimu. Kit izotop išmetimai perskaiiuotipagal APWR aktyviosios zonos radionuklidin sud išmetimo metu. Tokios prielaidoslemia ne piln trumpaamži inertini duj radionuklid išmetim pasekmivertinim.Taiau, kaip parodyta žemiau, inertini radioaktyvi duj poveikis nra žymus.APWR aktyviosios zonos radionuklidin sudtis pateikta (JAV-APWR DCD, 2007).Pagal tikimybin rizikos vertinim bei APWR sunki avarij vertinim (tok vertinimatliko reaktoriaus projektuotojai ir jis pateiktas (JAV-APWR DCD) apgaubo vientisumasišlaikomas daugiau kaip 24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijos pradžiosdaugeliui aktyviosios zonos pažeidim scenarij. 24 valand laiko periodas yra apgaubofunkcionalumo uždavinys, nustatytas JAV BSI nuostatuose bei Europos reikalavimuose(EUR 2001), kuriame nurodama, kad apgaubo vientisumas turi bti išlaikytas apytiksliai24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijos pradžios, o apgaubo pažeidimotikimyb turi b mažesn negu 0,1 aktyviosios zonos pažeidimo tikimybs nustatytos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 614tikimybins rizikos vertinimo metu. Todl išmetim šaltinio skaiiavimuose priimtas 24valand uždelsimas iki išmetim aplink.Išmetimai aplink sunki avarij atveju apibendrinti 10.3-2 lent. Išmetim šaltinisnormalizuotas Cs-137 100 TBq išmetimui. Kit radionuklid išmetimai perskaiiuotipagal APWR aktyviosios zonos radionuklidin sud prajus 24 valandoms beiremiantis „Avarini išmetim šaltinius lengvojo vandens atomins elektrinms“(NUREG-1465, 1995) duomenimis. Aktyviosios zonos radionuklidin sudtis iraktyvumai yra naudojama nustatyti santyk tarp vairi nuklid. Radioaktyviišmetim dalys apgaub skirtingiems radionuklidams yra nustatytos remiantis(NUREG-1465, 1995). Išimtis yra išmetim dalis ceziui, kuri priimama lygi 0,50((NUREG-1465, 1995) nurodoma 0,75). Kadangi išmetimai normalizuojami Cs-137 100TBq, esant didesnei Cs-137 išmetim daliai apgaub, bus nepakankamai vertinti kitradionuklid aktyvumai. Be to, skirtingos šalys priima skirtingas išmetim dalis apgaub. Dokumente „Sunki reaktori avarij išmetim šaltini naudojimo pasaulyjepalyginimas“ (SAND94, 1994) pateikiama apžvalga, kaip vairiose šalyse nustatomisunki avarij išmetim šaltiniai.Priimtas 100 m išmetimo aukštis. Toks aukštis artimam atstumui yra konservatyvus,kadangi sanitarins apsaugos zonoje (1-3 km) nra gyvenan gyventoj. Pasekmivertinimui didžioji dalis išmetim tur tekti apgyvendintai teritorijai. Konservatyviai,išmetim trukm priimta 6 valandos. Ilgesni išmetim pasekms b mažesns.Kaip buvo minta, INES skalje avarijos reitinguojamos pagal I-131 radiologinioekvivalento išmetimus aplink. 100 TBq Cs-137 išmetim šaltinis pagal I-131radiologinio ekvivalent yra pateiktas žemiau esanioje lentelje, sutinkamai su šaltiniunaudojamu INES skalje. Radiologiniai atskir radionuklid ekvivalentai yra pateiktiINES vadove (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). 10.3-2 lentels paskutiniame stulpelyjesuminis I-131 radiologinio ekvivalento išmetimas lygus 8,18×10 15 Bq, o tai pagal INESskal atitinka 6 lygio vyk.10.3-2 lent. Išmetimai aplink sunkiosios avarijos atveju (Bq).Aktyviosios zonos Išmetim Išmetimai Skilimoradionuklidin sudtis dalis aplink popusamž.Nuklidas0 val. 24 val. apgaub 24 val.I-131 ekv.Kr-85m 4,48 val 1,79×10 18 4,41×10 16 1,00 1,24×10 13 0Kr-85 10,72 m 6,40×10 16 6,40×10 16 1,00 1,79×10 13 0Kr-87 1,27 val 3,55×10 18 7,49×10 12 1,00 2,10×10 9 0Kr-88 2,84 val 5,00×10 18 1,43×10 16 1,00 4,00×10 12 0Xe-133 5,245 d 1,11×10 19 1,07×10 19 1,00 2,99×10 15 0Xe-135 9,09 val 3,38×10 18 4,23×10 18 1,00 1,19×10 15 0I-131 8,04 d 5,33×10 18 4,97×10 18 0,75 1,04×10 15 1,04×10 15Te-132 2,06 m 7,59×10 18 6,13×10 18 0,50 8,59×10 14 2,58×10 14Sr-90 29,12 m 5,14×10 17 5,14×10 17 0,05 7,20×10 12 7,20×10 13Cs-134 2,06 m 1,25×10 18 1,25×10 18 0,50 1,76×10 14 3,51×10 15Cs-137 30 m 7,14×10 17 7,14×10 17 0,50 1,00×10 14 3,00×10 15Pu-239 24065 m 2,09×10 15 2,09×10 15 0,001 5,84×10 8 5,84×10 12Co-60 5,27d 1,61×10 16 1,61×10 16 0,05 2,25×10 11 1,35×10 13Ru-106 368,2 d 2,79×10 18 2,78×10 18 0,05 3,89×10 13 2,73×10 14Am-241 432,2 m 9,77×10 14 9,81×10 14 0,003 8,24×10 8 7,42×10 12Suma 8,18×10 15

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 615Kaip pagrindas sunkiosios avarijos išmetim šaltiniui apibržti yra naudojamas Cs-137išmetimas, o kit radionuklid išmetimai yra apskaiiuojami pagal aktyviosios zonosradionuklidin sud išmetim metu. Perskaiiavimai buvo atlikti panašiai visiemsnuklidams, ir tai l mažesnius inertini duj išmetimus.Išmetimai iš kuro apgaub ir atmosfer yra aerozoli daleli ir inertini duj mišinys.Inertins dujos mažai sveikauja su aplinka ir pasižymi greitu išmetimo mechanizmu bežymesnio sulaikymo ar filtracijos mechanizmo, išskyrus sulaikym apgaube.Radionuklid išmetim dali palyginimas sunki avarij atveju nagrinjamiems AP-1000, EPR, APWR ir ESBWR reaktoriams yra apibendrintas 10.3-3 lentelje. Išpateikt duomen matyti, jog rimtos avarijos išmetimai normalizuoti 100 TBq Cs-137išmetimams pervertina Jodo ir Cezio bei nepilnai vertina inertini duj (Xe, Kr)išmetimus.10.3-3 lent. Išmetim iš aktyviosios zonos dalys.Reaktorius Išmetim dažnisIšmetim dalis (% nuo aktyviosios zonos inventoriaus)Xe, Kr Jodas CezisAP-1000 2,20×10 -7 2,6×10 -3 2,3×10 -5 1,2×10 -5EPR 5,00×10 -7 1,9×10 -3 1,0×10 -5 2,6×10 -5APWR 1,10×10 -6 2,1×10 -3 1,7×10 -6 1,7×10 -6ESBWR 1,12×10 -8 2,7×10 -3 1,6×10 -4 2,2×10 -4SA išmetimaiPAVA5,00×10 -7 3,0×10 -4 2,0×10 -4 1,4×10 -4Inertins dujos kelia išorins apšvitos pavoj nuo išmetim debesies. Gi aerozoliai keliavidins apšvitos pavoj dl kvpimo ar maisto vartojimo bei nusdimo ant odos.Aplinkoje nus aerozoliai taip pat sukelia išorin apšvit.Inertini duj radionuklid poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis, lyginant su kitaisišmetim radionuklidais. Taip yra todl, kad inertini duj radionuklidai turi mažesniuspusamžius ir jie takoja tik išorin doz.Taiau tam kad vertinti gaubianio atvejo efektus, skaiiavimai buvo atlikti naudojantdidesnius inertini duj išmetimus nei pateikta 10.3-2 lentelje. Skaiiavimai sunkiosiosavarijos atveju buvo atlikti naudojant 10 kart didesnius išmetimus. Šie išmetimai yrapagrsti keturi nagrinjam reaktori modeli (AP-1000, EPR, APWR ir ESBWR),kuriems buvo prieinama informacija apie aktyviosios zonos pažeidimo dažn irnesandaraus apgaubo bei inertini duj, jodo ir cezio išmetim dalis, vertinimu.Didesni inertini duj išmetimtaka sunkiosios avarijos pasekmms yra aptarta 10.4skyrelyje.10.3.2 Radionuklid sklaida ir j slygojamas poveikis10.3.2.1 MetodikaSklaidos modeliavimas dviem avarij scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybs ir avarini slyg modeliavimo sistemSILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrsta dviej branduoli Langranžo –Oilerio modeliavimo struktra, kuri suk SMI kartu su keliais kitais skirting šaliinstitutais, skirta sprsti plataus spektro avarini slyg, oro kokybs ir kontrolsproblemas. Laikydamasi avarini slyg modeliavimo standart, SILAM vertinakiekvieno aplink išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinje susidariusi izotopkoncentracijas ir nusdim.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 616Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais išEuropos vidutins trukms oro prognozi centro (angl. European Center for MediumRange Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvini duomen archyvo. Duomenys apimadu einanius iš eils 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todl, kadmeteorologins t met slygos atitinka tipiškas slygas Europoje.Dozi, kurias slygoja radionuklid avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtassklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai beimetodikos, skirtos sumodeliuot koncentracij ore bei nuosdose konvertavimui dozes. Metodologijos ir koeficientai yra parinkti taip, kad vertinimai bkonservatyvs.Yra keletas vandens telkini aplink nauj AE skaitant ir aušinimui naudojam ežer(45 km 2 ), bet visi jie yra maži palyginus su regioninio modelio 20 km skiriamja geba(tokio tinklelio cels plotas yra 400 km 2 ). Taigi jiems nereikia jokio specialausapdorojimo modelyje, kur tinklelio cels paviršiaus ploto padengimo vandeniu dalis irtaip yra nurodoma kaip standartinis vesties parametras. Didels skiriamosios gebos(vietiniame) modeliavime kai kuri tinklelio celi paviršius gali bti visiškai padengtasvandeniu, bet tada duomen grubumas lemia konservatyvvertinim: sauso nusdimogreitis ant vandens paviršiaus yra mažesnis nei ant kit pavirši. O sausam nusdimuiesant mažiau nei 30 % nuo pilno nusdimo, ši papildoma pataisa lemiamos takosnedaro. Maži ežer dydžiai, galimi kiti glo vandens šaltiniai bei intensyvios nuolatinskls nebuvimas aplink elektrin esaniuose ežeruose leido nevertinti maistograndins dalies, susijusios su vandeniu, nesukeliant žymesni skaiiavimo rezultatnukrypim.Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmenins konstantos, naudojamos dozs vertinimoskaiiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (Sofiev et al. 2008).Palyginimas su kitais metodaisPrincipas, anksiau plaiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtasmodeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtineslygas, taip vadinam „blogiausi sklaidos scenarij“. Gauso modeliavim rezultatas –tai viršutins ribins nusistovjusios koncentracijos bei nusdimo srautai bei avarijospoveikio vertinimais. Nors arti elektrins Gauso modeliai duoda pagrstus rezultatus,taiau ignoruoja tikrsias sklaidos ypatybes – besikeiianio vjo, realaus vertikalaus irhorizontalaus maišymosi eigos per dien takos ir t.t. Šie modeliai nenurodomodeliuojamo modelio tikimybs realybje. Rezultatai gaunami be informacijos apietai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidarotokios sklaidos slygos.Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaiiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis, skaitant ir duomenis apielietus, iš reali stebjim archyv. Trimaio modeliavimo sistema, naudojama šiamevertinime, yra skirta sprsti skurins sklaidos lygt, atsižvelgiant meteorologinilyg kitim bei skurins sklaidos koeficiento nehomogeniškum erdvje ir laike. Šismetodas yra susietas su realiomis slygomis ir leidžia pakeisti dirbtinai sukurtkonservatyv „blogiausi atvej“ fiziškai ir statistiškai pagrstomis charakteristikomis.Atlikus pakankamai ilgo periodo modeliavimus, koncentracij ir nusdimo procentiniaikiekiai gali bti apskaiiuoti paprastu bdu. Šis metodas pasižymi labai dideliais ir ilgaitrunkaniais kompiuteriniais skaiiavimais, taiau jis yra ir pats universaliausias: jgalima taikyti bet kokiu mastu ir bet kokio tipo šaltiniui.

10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozi vertinimo rezultataiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 617Aplinkos ir žmoni apšvita priklauso nuo specifini meteorologini slyg avarijosmetu bei modeliuojamo taško geografins padties. Siekiant apimti visas realiasmeteorologines slygas, buvo sumodeliuoti keli skirting meteorologini slyg atvejaiper 2001 ir 2002 m. Modeliuojami atvejai turi skirtingas charakteristikas ir tuo paiuskirtingas dispersijos slygas priklausomai nuo atstumo. To pasekoje buvo sudarytidvimaiai apšvitos lygi, neviršijam su tam tikra tikimybe bet kokioms realiomsmeteorologinms slygoms, žemlapiai. Radionuklid pernaša skirtingomis kryptimisnuo naujos AE nra vienoda, todl nra ir tiesins priklausomybs tarp apšvitos lygio iratstumo nuo elektrins.Sklaida buvo modeliuojama 1200 km ploio teritorijai (skaiiavim sriiai), kuri yrapakankamai didel vertinimo tikslams. Projektins avarijos su šilumnešio praradimu(LOCA) bei sunkiosios avarijos (SA) išmetim scenarijams konkretaus atvejomodeliavimas trunka, kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaiiavimo srit.Reikiamo laiko vertinimas: t X s/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yratipiškas vjo greitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžiosriiai nuklid pernašos per zon laikas sudaro apie 40 valand.Naudojant aukšiau aprašyt avarij pasirinkim, modeliavimo trukm vienam avarijosatvejui buvo paimta 32 dienos PA LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelispradeda kiekvieno atvejo skaiiavimus kiekvienos dienos pradžioje per vis vertinimuipasirinkt laikotarp (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dl trumpos išmetim trukmssunkiosios avarijos atveju reikjo išanalizuoti du atvej rinkinius: dienos išmetimus irnakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingomsatmosferos slygoms, todl yra logiška vertinti dviej nepriklausom atvej rinkinius.PA LOCA avarijos metu išmetimai vyksta apytiksliai 24 val. su papildomu išmetimuvykstaniu ~48 val. ir todl pakanka tik vieno modeliavimo atvejo. Vertinimuosenaudotas sunkiosios avarijos išmetim šaltinis yra pasirinktas bdingas tam tikr dideliišmetim atvejui ir yra sunormuotas 100 TBq Cs-137 nuklidui ir proporcingai likusiemsradionuklidams. Panašiai ir pati išmetim trukm yra pasirinkta konservatyviai. Gi PALOCA atveju naudotas išmetim šaltinis bdingas konkreiam atvejui, o išmetimtrukm paremta remiantis vykstaniais fizikiniais procesais. Licencijuojant konkretreaktori Saugos analizs ataskaitoje bus pateikti detals skirting radionuklidišmetim scenarij pasekmi vertinimai.Kiekvienas iš trij modeliavimo atvej (PA LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvoišanalizuoti su dviem erdvinmis skiriamosiomis gebomis, kad b atsižvelgta ir regioninius, ir vietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidaiir 2 km skiriamoji geba – artimajai.Vertinimas buvo atliktas 98 % tiktin nusdimo ir dozi pagrindu. Tai reiškia, kadavarijos atveju pateiktos verts gali bti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.Taigi, jei tam tikroje vietoje PA LOCA scenarijui nusdimo tikimyb yra 98 %, opaviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jeivyks PA LOCA avarija, tikimyb, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu100 Bq/m 2 , yra lygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifin konkreiai vietai,t.y., vertinimo išdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikiožemlapiai.Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusdimo ver priklausomyb nuo atstumo nuoNAE bei nuo tikimybs. X ašis – tai ilguma ryt – vakar skersiniam pjviui beiplatuma šiaurs – piet skersiniam pjviui. Y ašis rodo tikimybs procentin vert –kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vert), 100 % reikšm yra apaioje. Dl vjo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 618kryp anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjviai. Pvz., tiesiairyt kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusdim tankis PA LOCA avarijos atvejuyra daugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131nusdimo tankiui PA LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 %tikimyb šiuose skersiniuose pjviuose. Panašiai dozi verts taip pat priklauso nuoatstumo nuo NAE bei tikimybs.Kaip matyti, zona su didesnmis koncentracijomis yra didesn didesnei tikimybei. Šisdidjimas yra stebimas (bet nebtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje:kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimyb yra didesn negu 98 %tikimybs atveju. Skersinio pjvio paveikslai rodo žymius ir nevienodus šuolius nuo99 % iki 100 %. Maksimalios verts iš vis parametr yra jautriausios modelioapribojimams bei meteorologini duomen netikslumams, todl jos yra labiausiaineapibržtos. Todl yra prasminga nenaudoti maksimali tikimybi kaip vertinimopagrindo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 61910.3-1 pav. Projektin avarija su šilumnešio praradimu (LOCA), jodo-131nusdimo tankis, Bq/m 2 , didelje srityje su 20 km skiriamja geba; žemlapisviršuje: ryt – vakar pjvis, žemlapis apaioje: šiaurs – piet pjvis.Žemlapiai, pateikiami rezultat aprašymui, turi skal platumos ir ilgumos laipsniais.Paios NAE geografin padtis yra 26,56 0 E, 55,6044 0 N. Šioje platumoje vieno laipsnioatstumas tarp lygiagre (vakar – ryt skerspjvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnioatstumas tarp meridian (piet – šiaurs skerspjvis) atitinka 111 km.NusdimasCs-137 ir I-131 yra pagrindiniai nuklidai, vertinant radioaktyv nusdim bei doz popostuluotos AE avarijos, kadangi jie yra biologiškai reikšmingiausi tarp radionuklid,išmest AE avarijos metu. Cs-137 pusjimo trukm – apie 30 met. Taigi, kai šisnuklidas išsiskiria aplink, jis išlieka daugel met. Todl jis yra ypatingai svarbusilgalaiki poveiki vertinimui. Lyginant su Cs-137, I-131 pusjimo trukm yra trumpa –8 dienos. I-131 gali kauptis skydliaukje ir j pažeisti. Rizika ypatingai didel yra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 620vaikams, taiau j galima sumažinti vartojant jodo papildus. Šioje ataskaitoje nusdimožemlapiai pateikiami Cs-137 ir I-131. Aktyvumo vienetas, naudojamas šiuosežemlapiuose, yra bekerelis [Bq].10.3-2 pav. Mastelis naudojamas nusdimo žemlapiuose.DozsRadionuklid išmetimai atmosfer gali slygoti radiacin apšvit keletu išorini arbavidini keli. Išorin apšvita vyksta dl tiesiogins spinduliuots iš radioaktyviojodebesies, arba nuo radionuklid, nusdusi ant žems. Todl išorin doz apima dozl jonizuojanios spinduliuots iš radioaktyviojo debesies bei doz dl spinduliuotsnuo žems paviršiaus. Vidin apšvit slygoja radionuklid kvpimas ir nurijimas.Nurijimo doz dl užteršt radionuklidais maisto produkt ir geriamojo vandensvartojimo bei atsižvelgia radionuklid migracij maisto grandinse.Sumin efektyvioji doz vertina ir išorin, ir vidin doz. Trumpalaik efektyvi dozlygoja doz dl spinduliuots iš radioaktyviojo debesies ir nuo žems bei doz perkvepiam. Ilgalaik efektyvi doz slygoja spinduliuot nuo žems paviršiaus ir, tuoatveju jei nra taikomi jokie apsaugomieji veiksmai, užteršt radionuklidais maistoprodukt ir geriamojo vandens vartojimas. Sunkiosios avarijos atveju, tur btitaikomi keletas gyventoj apsaugom veiksm siekiant, kad sumaž efektin doz(žr. 10.4 skyrel). Didel dozs dalis, slygota nurijimo, b išvengta primus maisto,geriamo vandens apribojim. Tokiu bdu efektin doz iš esms slygot tik išorinapšvita.Šiame skyriuje dozi žemlapiai pateikiami spinduliuots iš debesies, suminei išorineidozei per 50 met. Siekiant apšvitos dozes palyginti su apsaugom veiksm taikymokriterijais, taip pat pateikiamos spinduliuots nuo žems paviršiaus ir išorinsspinduliuots dozs galios reikšms. Dozs vienetas yra sivertas [Sv].Šiame skyriuje taip pat pateikta ir skydliauks dozs žemlapiai tiek suaugusiems, tiekir vaikams, kurios vienetas yra Grjus (Gy).10.3-3 pav. Mastelis naudojamas spinduliuots iš debesies ir išorins spinduliuotsdozi žemlapiuose.10.3-4 pav. Mastelis naudojamas skydliauks dozi žemlapiuose.

AVARIJA SU ŠILUMNEŠIO PRARADIMUKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 621Šiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybs žemlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusdimams bei dozms dl jonizuojanios spinduliuots iš debesies, išorinms irskydliauks dozms, kurias slygoja išmetimai PA LOCA scenarijaus atveju. Taip patpateikiami dozs galios dl apšvitos nuo žems paviršiaus ir išorins apšvitos dozsgalios rezultatai. Žemlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagre (vakar – rytskerspjvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridian (piet – šiaursskerspjvis) atitinka 111 km.10.3-5 pav. LOCA, I-131 nusdimas Bq/m 2 (kairje: didel sritis su 20 kmskiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamjageba).10.3-6 pav. LOCA, Cs-137 nusdimas Bq/m 2 (kairje: didel skaiiavimo sritis su20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkius skaiiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62210.3-7 pav. LOCA, Sr-90 nusdimas Bq/m 2 (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamja geba).10.3-8 pav. LOCA, doz dl spinduliuots iš debesies [mSv] (kairje: didelskaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiuskaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62310.3-9 pav. LOCA, sumin išorin doz per 50 met [mSv] (kairje: didelskaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiuskaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-10 pav. LOCA, skydliauks doz suaugusiems [mGy] (kairje: didelskaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiuskaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62410.3-11 pav. LOCA, skydliauks doz vaikams [mGy] (kairje: didel skaiiavimosritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2km skiriamja geba).10.3-12 pav. LOCA, doz galia dl apšvitos nuo žems paviršiaus [mSv/h] (kairje:didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiuskaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62510.3-13 pav. LOCA, išorins apšvitos dozs galia [mSv/h] (kairje: didelskaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis su smulkiuskaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).SUNKIOJI AVARIJASunkioji avarija, išmetimai dienŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybs žemlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusdimams bei dozms dl jonizuojanios spinduliuots iš debesies, išorinms irskydliauks dozms, kurias slygoja dienos išmetimai SA scenarijaus atveju. Taip patpateikiami dozs galios dl apšvitos nuo žems paviršiaus ir išorins apšvitos dozsgalios rezultatai. Kaip ir anksiau, žemlapiuose vieno laipsnio atstumas tarplygiagre (vakar – ryt skerspjvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarpmeridian (piet – šiaurs skerspjvis) atitinka 111 km.10.3-14 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); I-131 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62610.3-15 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Cs-137 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkius skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-16 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Sr-90 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62710.3-17 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); doz dl apšvitos iš debesies[mSv] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritissu smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-18 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); sumin išorin doz per 50met [mSv] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje:sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62810.3-19 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); skydliauks dozsuaugusiems [mGy] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba;dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-20 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); skydliauks doz vaikams[mGy] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritissu smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 62910.3-21 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); doz galia dl apšvitos nuožems paviršiaus [mSv/h] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamjageba; dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-22 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); išorins apšvitos dozs galia[mSv/h] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje:sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).Sunkioji avarija, išmetimai naktŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybs žemlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusdimams bei dozms dl jonizuojanios spinduliuots iš debesies, išorinms irskydliauks dozms, kurias slygoja nakties išmetimai SA scenarijaus atveju. Taip patpateikiami dozs galios dl apšvitos nuo žems paviršiaus ir išorins apšvitos dozsgalios rezultatai. Kaip ir anksiau, žemlapiuose vieno laipsnio atstumas tarplygiagre (vakar – ryt skerspjvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarpmeridian (piet – šiaurs skerspjvis) atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 63010.3-23 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); I-131 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-24 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Cs-137 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 63110.3-25 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Sr-90 nusdimas Bq/m 2(kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritis susmulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-26 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); doz dl apšvitos iš debesies[mSv] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritissu smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 63210.3-27 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); sumin išorin doz per 50met [mSv] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje:sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-28 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); skydliauks dozsuaugusiems [mGy] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba;dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 63310.3-29 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); skydliauks doz vaikams[mGy] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba; dešinje: sritissu smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.3-30 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); doz galia dl apšvitos nuožems paviršiaus [mSv/h] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamjageba; dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 63410.3-31 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); išorins apšvitos dozsgalia [mSv/h] (kairje: didel skaiiavimo sritis su 20 km skiriamja geba;dešinje: sritis su smulkiu skaiiavimo tinkleliu, 2 km skiriamja geba).10.4 Avarij pasekmivertinimasAvarijos pasekmi bei gyventoj apsaugom veiksm taikymo ir j masto vertinimasremiasi avarijos poveikio modeliavimo rezultatais aprašytais 10.3 poskyryje. 10.3poskyryje taip pat pateikiama specifin informacija apie apšvitos dozs priklausomybnuo atstumo bei apšvitos keli. Remiantis šiais duomenys galima nustatyti kokie irkokiu mastu apsaugomieji veiksmai tur bti taikomi vykus nagrinjamomsavarijoms. Šiame avarij pasekmi vertinime nra detaliai vertinamas poveikius vairikit projektini avarij išmetim, kurio poveikis b mažesnis nei pasirinktosprojektins avarijos, taip pat jonizuojanios spinduliuots šaltinio charakteristikosavarijos metu ir kitos detals. Šie klausimai bus išsamiai vertinti naujos AE saugosanalizs ataskaitoje. PAV procesui svarbiausiai parodyti kokios ribins avarijos galiti, koks j galimas poveikis, kokius apsaugomuosius veiksmus ir kokiu mastu reiktaikyti. Apsaugomieji veiksmai, kuriuos reik taikyti nagrinjamos projektins irsunkiosios avarijos atveju aprašyti 10.4-3 lentelje.Pagal HN 87:2002 (Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) naujaiprojektuojam ir statom atomini elektrini sauga turi užtikrinti, kad jaseksploatuojant ar nutraukiant j eksploatavim, projektini avarij metu gyventojapšvitos doz, nulemta vienos projektins avarijos, b mažesn negu apsaugomosiosveiklos taikymo lygis, taikomas apsaugomajam veiksmui – slpimuisi, t. y. 10 mSv. HN99:2000 (Valstybs žinios, 2000, Nr. 57-1691) nurodo, kad išvengtosios dozs dydis,nuo kurio reikia slptis, yra 10 mSv ne ilgiau kaip dvi paras. Konservatyviai vertinuskoki maksimali doz visais galimais apšvitos keliais (iš debesies, kvpuojant, valgantmaist bei geriant pien ir kt.) per dvi paras gauna vaikas PA LOCA avarijos atveju,gauta reikšm lygi 7,6 mSv. Gyventoj apsaugomieji veiksmai radiologins arbranduolins avarijos atveju yra aprašyti HN 99:2000 (Valstybs žinios, 2000, Nr. 57-1691). HN 99:2000 pateikti apsaugomosios veiklos taikymo lygiai, kurie apibdinamiišvengtosios dozs dydžiu, kur viršijus btina imtis apsaugomosios veiklos. Išvengtojidoz – tai dozs sumažjimas dl apsaugom veiksm (t.y. išvengtoji doz lyginumatomosios dozs ir dozs, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones,skirtumui). Apsaugomieji veiksmai skirstomi skubius ir ilgalaikius. Skubs gyventojapsaugomieji veiksmai taikomi iki radionuklid išmetimo aplink (tai yra laikotarpis,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 635nuo avarijos, kuri gali slygoti išmetimus aplink, pradžios iki radionuklid išmetimo aplink; ši faz trunka nuo pusvalandžio iki paros arba ilgiau) ir ankstyvojoje avarijosfazje (tai laikotarpis nuo radionuklid išmetimo atmosfer pradžios iki išmetimopabaigos; šios fazs trukm - nuo valandos dalies iki keli par). Remiantis HN99:2000, skubs gyventoj apsaugomieji veiksmai apibendrinti 10.4-1 lentelje.10.4-1 lent. Skubs gyventoj apsaugomieji veiksmai.ApsaugomasisveiksmasSlpimasisJodo profilaktikaEvakavimasKvpavimo takapsaugaAprašymasSlpimasis apsaugo gyventojus nuo išorins apšvitos iš radioaktyviojodebesies, vidins apšvitos nuo kvepiam radioaktyvi aerozoli beiradionuklid patekimo ant atvir kno viet, drabuži.Išvengtosios dozs dydis, nuo kurio reikia slptis, yra 10 mSv ne ilgiaukaip dvi paras. Slptis gali bti rekomenduojama ir esant mažesneiišvengtajai dozei bei trumpesn laik, ypa tada, kai gyventojus ruošiamasievakuoti.Slptis gyventojams rekomenduojama visais atvejais, kai yra nustatytabendrosios avarijos klas (iki radionuklid išmetimo aplink), kaiprognozuojamos tokios apšvitos dozs, dl kuri reikia taikyti skubiusapsaugomuosius veiksmus, ir atsižvelgiant tokius operatyviuosiusapsaugomosios veiklos lygius: aplinkos dozs galia radioaktyvi medžiag debesyje – (0.1 – 1)mSv/h; aplinkos dozs galia nuo radioaktyvi nusdim - 1 mSv/h;Jodo profilaktikos tikslas - išvengti nulemt jonizuojaniosiosspinduliuots sukelt reiškini: maus radiacinio tiroidito, ltinio limfocitiniotiroidito, hipotireozs, ir, kiek manoma, sumažinti skydliauks apšvitosdoz siekiant išvengti atsitiktini reiškini - skydliauks vžio ir grybininavik.Jodo profilaktikos apsaugomosios veiklos taikymo lygis yra 100 mGyskydliauks išvengtoji doz suaugusiems iki 40 met. Naujagimi, kdiki,vaik, paaugli, n ir maitinan moter skydliauks išvengtoji doz,l kurios reikia taikyti jodo profilaktik, yra 10 mGy, suaugusiesiems virš40 met - 5 Gy.Evakavimas yra skubus gyventoj apsaugomasis veiksmas, kuris turi btiiš anksto planuojamas ir taikomas iki radioaktyvi medžiag išmetimo aplink. Gyventoj evakavimas iš užterštos teritorijos gali bti taikomas irankstyvojoje avarijos fazje po radionuklid išmetimo.Evakavimo tikslas yra išvengti arba sumažinti trumpalaik dideli apšvitosdozi pavoj: apsaugoti gyventojus nuo radionuklidkvpimo (t.y. sumažintividin apšvit); išvengti išorins apšvitos, slygotos radionuklid, iškritusi antžems paviršiaus ir aplinkos objekt.Išvengtosios dozs dydis, dl kurio reikia evakuoti gyventojus, yra 50mSv ne ilgiau kaip vien savait, taiau galima evakuoti gyventojus esantišvengtosios dozs dydžiui mažesniam negu 50 mSv, taip pat didesniamnegu 50 mSv.Gyventoj evakavimas vykdomas atsižvelgiant šiuos operatyviuosiusapsaugomosios veiklos taikymo lygius: aplinkos dozs galia radioaktyvi medžiag debesyje 1 mSv/h; aplinkos dozs galia nuo radioaktyvi nusdim 1 mSv/h.Gyventoj evakavimas rekomenduojamas, kai viršijamas bent vienasoperatyvusis apsaugomosios veiklos lygis.Ankstyvojoje avarijos fazje gyventojams, kurie radioaktyviojo debesiespraslinkimo metu yra atvirame ore, rekomenduojama kvpavimo takapsauga. Taip sumažinama kvpt radioaktyvi aerozoli ir jodoradionuklid slygota vidin apšvita.Kvpavimo tak apsaugai naudojami specials respiratoriai. J neturint,gali bti naudojamos medžiagins apsaugos priemons.

ApsaugomasisveiksmasMaisto produkt,geriamojovandens beipašar apsaugaŽmoni ir rdezaktyvavimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 636AprašymasUžteršt maisto produkt ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arbauždraudimas yra svarbs apsaugomieji veiksmai ankstyvojoje(radioaktyvi medžiag išmetimo) ir vlyvojoje avarijos fazse.Atsižvelgiant avarijos klas, prognozuojam avarijos mast,radioaktyviojo debesies judjimo krypt, gyventojai perspjami nevalgytiatvirame lauke augan lapini daržovi, vaisi, uog, negerti neuždengtšachtini šulini vandens, o ganiavos metu negerti pieno 100 km spinduliu2-3 savaites.Nustaius aplinkos dozs gali nuo radioaktyvi nusdim 1 Sv/h,uždraudžiamas arba apribojamas potencialiai užteršt maisto produktvartojimas. Šis operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis rodo, kad dozsgalia nuo radioaktyvi iškrit pirmomis dienomis po avarijos viršijagamtins jonizuojaniosios spinduliuots fon, o maisto produktradioaktyvusis užterštumas tokiais atvejais gali viršyti didžiausi leidžiamradionuklid aktyvum.l dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio I-131 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atomins elektrins avarijos draudžiama vartotiproduktus, kuri paviršius gali bti užterštas, taip pat gerti pien, jeigugyvuliai gansi užterštose pievose. Esant dirvožemio užterštumo tankiui I-131 radionuklidu 10 kBq/m 2 , draudžiama vartoti jais užterštus maistoproduktus, o 2 kBq/m 2 - pien ir geriam vanden. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produkt, pieno ir geriamojo vandens bandinisavitasis ar trinis aktyvumas.l dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio Cs-137 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atomins elektrins avarijos draudžiama vartotiproduktus, kurie yra užteršti mintais radionuklidais, taip pat gerti pien,jeigu gyvuliai gansi užterštose pievose. Jei dirvožemio užterštumo tankisCs-137 radionuklidu 2 kBq/m 2 , draudžiama vartoti užterštus maistoproduktus, o 10 kBq/m 2 - pien ir geriam vanden. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produkt, pieno ir geriamojo vandens bandinisavitasis ar trinis aktyvumas.Pirmsias 1-2 savaites po bendrosios atomins elektrins avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti užterštus maisto produktus, esant I-131Iradionuklido savitajam aktyvumui juose 1 kBq/kg, o pien ir geriamvanden - esant triniam aktyvumui 0,1 kBq/l.Pirmsias 1-2 savaites po bendrosios atomins elektrins avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti maisto produktus, esant Cs-137radionuklido savitajam aktyvumui juose 0,2 kBq/kg, o pien ir geriamvanden - esant triniam aktyvumui 0,3 kBq/l.Dezaktyvavimas – tai radionuklid šalinimas nuo žmogaus kno, aprangosir kit objekt bei žems paviršiaus. Žmoni, kurie gali bti apšvitinti išpraslenkanio radioaktyviojo debesies ir dl radionuklid, patekusi antatvir kno viet, drabuži, ir nusdim ant žems paviršiaus,dezaktyvavimas atliekamas dezaktyvavimo punktuose, kurie gali btitarpini gyventoj evakavimo punkt sudtin dalis, taip pat gali btipanaudoti mobils dezaktyvavimo punktai.Dezaktyvavimo punkto uždaviniai: priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus; nustatyti asmen, drabuži, daikt radioaktyv užterštum; dezaktyvuoti žmones ir kontroliuoti dezaktyvavimo efektyvum; vertinti viso kno ir atskir organ apšvit, nustatyti organizmpatekusius radionuklidus; surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, sisti juos skalbyklas, valymo mones ar laidoti; prireikus suteikti medicinin pagalb arba medicininius tyrimus.Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra taikomi vlyvojoje avarijos fazje (tai laikotarpispo atomins elektrins avarijos, kuris tsiasi tol, kol atsisakoma apsaugos priemoni;priklausomai nuo atomins elektrins avarijos masto gali trukti kelet ir dar daugiau

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 637met). Ilgalaikiais apsaugomaisiais veiksmais siekiama sumažinti arba išvengtiatsitiktini jonizuojaniosios spinduliuots sukelt reiškini (vžio ir paveldimreiškini), taip pat apsaugoti nuo ilgalaiks apšvitos sukelt nulemt jonizuojaniosiosspinduliuots reiškini. Remiantis HN 99:2000, ilgalaikiai apsaugomieji veiksmaiapibendrinti 10.4-2 lentelje. Reikia pažymti, kad remiantis HN 73:2001, o taip pat irTATENA saugos standart serija Nr. 115, dozs, kurios turi atitikti laikino gyventojperklimo ir nuolatinio iškeldinimo apsaugomosios veiklos lygius, yra vis šaltinidozi suma, kuri, pritaikius atitinkamus pataisomuosius veiksmus, galima išvengti. ši dozi sum paprastai netraukiama apšvita nuo suvartot maisto produkt irgeriamojo vandens radioaktyviosios taršos.10.4-2 lent. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai.ApsaugomasisveiksmasLaikinas žmoniperklimasNuolatinisžmoniiškeldinimasAplinkosdezaktyvavimasAtkuriamosiospriemonsžems kyjeAprašymasLaikinas gyventoj perklimas - tai organizuotas ir suderintas žmoniišklimas iš avarijos pakenktos zonos ilgesniam, bet ribotam laikui (nuo kelinesi iki met), siekiant apsaugoti nuo paviršiaus radioaktyvinusdim išorins apšvitos ir pakartotinai pakelt or (resuspenduot)radioaktyvi daleli inhaliacijos (vidins apšvitos).Gyventojai laikinai perkeliami iš užterštos teritorijos, kad b išvengtadidesns kaip 30 mSv apšvitos dozs per vien mnes.Gyventojai laikinai perkeliami esant paviršiaus radioaktyvi nusdimdozs galiai 0,2 mSv/h. Dozs galia 0,2 mSv/h atvirame lauke atitinka 30mSv išvengt doz, kuri žmogus gaut per 30 d. nuo paviršiausradioaktyvi iškrit, vertinant tai, kad dl buvimo namuose apšvitasumažja 50 %.Jeigu išvengtoji doz kit mnes yra mažesn už 10 mSv, gyventojai išlaikino perklimo viet gržinami atgal. Gyventoj laikino perklimo metuvykdomos atstatomosios priemons - dezaktyvuojama gyvenamoji aplinka(žem, pastatai, keliai ir kt.).Nuolatinis gyventoj iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamassiekiant išvengti 1 Sv dozs, kuri žmogus gaut per vis gyvenim.lyvojoje avarijos fazje rekomenduojamos šios aplinkos dezaktyvavimopriemons: Dezaktyvuoti žem, taikant vairaus gylio arim. Pašalinti užteršt dirvos sluoksn (5-10) cm.Žems kio atkuriam priemoni pagrindinis principas yra tam tikrmedžiag, pvz. ežer dumblo nuos, kalio tr, aliuminio silikat,organini, fosfatini tr ir kt. naudojimas, kurios sumažina augal cezio irstroncio radionuklidsisavinim.Taip pat yra rekomenduojama taikyti sjomain, auginti mažiau cezio irstroncio radionuklid kaupianias kultras; vietoj smulki galvij (avi, ožk)auginti stambius raguoius, nes cezio radionuklid avi ir ožk piene irsoje gali bti 2-5 kartus daugiau negu karvi; ir kitas atkuriamsiaspriemones.Remiantis avarini išmetim sklaidos modeliavimo rezultatais (žr. 10.3 poskyr),apsaugomieji veiksmai, kuri gali prireikti naujoje AE vykus projektinei avarijai sušilumnešio praradimu ir sunkiajai avarijai, aprašyti 10.4-3 lentelje. Reikia pažymti,kad modeliavimas atliktas 98 % tiktin nusdimo ir dozi pagrindu, priimant, kadvyko radionukli išmetimai. Tai reiškia, kad avarijos atveju pateiktos verts gali btiviršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe. Todl apšvitos ir nusdim poveikisavarijos metu gali bti, ir labai tiktina, kad bus mažesnis nei pateiktas šiame vertinime.Taip pat reikia pažymti, kad gauti modeliavimo rezultatai priklauso nuo vietos slyg(žr. 10.3 poskyryje pateiktus rezultat žemlapius). Remiantis šiais argumentais, galimateigti, kad apsaugom veiksm mastas gali ir nebti toks didelis kaip kad yra pateiktas10.4-3 lentelje. Be to, kaip matyti iš skaiiavim, poveikis nra tolygiai pasiskirsts

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 638aplinkui naujos AE viet, jis priklauso nuo to, kokios meteorologins slygos bus ir kaipsklis radioaktyvusis debesis.Reikia pažymti, kad dozs, sukauptos avarijos vykio metu (doz dl spinduliuots išradioaktyviojo debesies, doz odai ir t.t.), tur bti aiškiai atskirtos nuo dozs gali,toki kaip spinduliuots nuo žems paviršiaus slygojamos dozs galia, sumin išorinsdozs galia ir t.t. Esminis ši parametr skirtumas yra tas, kad, pvz., radioaktyviojodebesies slygojama doz gaunama tik paties avarijos vykio metu – t.y. per 2 dienarba 32 dien laikotarp atitinkamai SA ir PA LOCA atveju. Kai pagrindinis vykisbaigiasi, baigiasi ir dozs kaupimasis, nes radioaktyvusis debesis bna nuneštas arbanuss. Priešingai, dozs, kurias slygoja nus radionuklidai – doz dlspinduliuots nuo žems paviršiaus, doz dl užteršt radionuklidais maisto produkt irgeriamojo vandens vartojimo ir t.t. – iš esms yra ilgalaiks, ir avarijos vykio pabaigojenusistovi tik j kaupimosi sparta. Esant tokiai spartai (atmus radioaktyv skilim beiaplinkos savaimin ir priverstin apsivalym), kaupimasis tsiasi ilg laikotarp.10.4-3 lent. Apsaugomieji veiksmai PA LOCA ir sunkiosios avarijos atveju.ApsaugomasisveiksmasSlpimasisJodoprofilaktikaKriterijus PA LOCA Sunkioji avarijaAplinkos dozsgalia debesyje:(0.1 – 1) mSv/h;Aplinkos dozsgalia nuonusdim: 1mSv/hSkydliauksIšvengtojiskydliauks doz: 100 mGynaujagimiams,dikiams,vaikams,paaugliams,iosioms irmaitinaniomsmoterims; 10 mGysuaugusiesiemsiki 40 met; 5 Gysuaugusiesiemsvirš 40 met.Maksimali apskaiiuotadoz debesyje per visLOCA trukm (32 paras)lygi 3,1×10 -2 mSv.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 1,0×10 -4 mSv/h.Maksimaliai apskaiiuotosdozs reikšms yra arti AE(iki 10 km).LOCA atveju slpimasisra btinas.Maksimali apskaiiuotaskydliauks doz neviršija 2mGy. Pagal I-131 dozskriterij, LOCA atveju jodoprofilaktika netaikoma.Maksimali apskaiiuotaaplinkos doz debesyje pervis sunkiosios avarijostrukm (2 paras) lygi6,2×10 -2 mSv.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 0,011 mSv/h.Maksimaliai apskaiiuotosdozs reikšms yra arti AE(iki 10 km).Sunkiosios avarijos atvejuslpimasis nra btinas.Maksimali apskaiiuotaskydliauks doz naujosAE aplinkoje viršina 100mGy.Pagal I-131 dozs kriterij,jodo profilaktika taikomagyventojams:suaugusiems iki 40 metmaždaug 10 km atstumunuo naujos AE;naujagimiams, kdikiams,vaikams, paaugliams,iosioms irmaitinanioms moterims -maždaug 150 km atstumu.

ApsaugomasisveiksmasEvakavimasMaistoprodukt,geriamojovandens beipašarapsaugaLaikinasžmoniperklimasNuolatinisžmoniiškeldinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 639Kriterijus PA LOCA Sunkioji avarijaIšvengtoji doz: 50 mSv;Aplinkos dozsgalia debesyje: 1 mSv/h;Aplinkos dozsgalia nuonusdim: 1mSv/h.Aplinkos dozsgalia nuonusdim: 1Sv/h;I-131 nusdimas: 10 kBq/m 2(maisto produktuždraudimas);I-131 nusdimas: 2 kBq/m 2 (pienoir geriamojovandensuždraudimas);Cs-137nusdimas: 2kBq/m 2 (maistoproduktuždraudimas);Cs-137nusdimas: 10kBq/m 2 (pieno irgeriamojovandensuždraudimas).30 mSv pernes;Aplinkos dozsgalia nuonusdim: 0.2mSv/h (po 2-30par nuoavarijos)Doz per visgyvenim: > 1Sv.Išvengtoji doz yramažesn nei 50 mSv.Maksimali apskaiiuotadoz debesyje per visLOCA trukm (32 paras)lygi 3,1×10 -2 mSv.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 1,0×10 -4 mSv/h.LOCA atveju evakavimasra btinas.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 1,0×10 -4 mSv/h.Maksimalus apskaiiuotasI-131 ir Cs-137 nusdimasyra atitinkamai lygus 41,2 ir4,3 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusdimokriterij, maisto produktvartojimas tur btiuždraustas 10-15 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 30-35km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusdimokriterij, maisto produktvartojimas tur btiuždraustas ~5 km atstumunuo AE.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdim1,0×10 -4 mSv/h. Per mnesgauta doz b lygi 0,074mSv.LOCA atveju laikinasžmoni perklimas nratinas.Maksimali apskaiiuotadoz dl išorins apšvitosper vis gyvenim lygi 3,44mSv.LOCA atveju nuolatinisžmoni iškeldinimas nratinas.Išvengtoji doz yramažesn nei 50 mSv.Maksimali apskaiiuotaaplinkos doz debesyje pervis sunkiosios avarijostrukm (2 paras) lygi6,2×10 -2 mSv.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 0,011 mSv/h.Sunkiosios avarijos atvejuevakavimas nra btinas.Maksimali apskaiiuotadozs galia nuo nusdimlygi 0,011 mSv/h (11Sv/h).Maksimalus apskaiiuotasI-131 ir Cs-137 nusdimasyra atitinkamai lygus 1272,0ir 143,8 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusdimokriterij, maisto produktvartojimas tur btiuždraustas 100-250 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 200-600 km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusdimokriterij, maisto produktvartojimas tur btiuždraustas 50-100 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 20-50km atstumu nuo AE.Išorins apšvitos dozsgalia lygi 0,011 mSv/h. Pernes gauta doz bus lygi7,92 mSv.Sunkiosios avarijos atvejulaikinas žmoni perklimasra btinas.Maksimali apskaiiuotadoz dl išorins apšvitosper vis gyvenim lygi 117mSv.Sunkiosios avarijos atvejunuolatinis žmoniiškeldinimas nra btinas.Vieninteliai apsaugomieji veiksmai PA LOCA yra užteršt maisto produkt, geriamojovandens bei pašar vartojimo apribojimas. Apsaugomieji veiksmai sunkiosios avarijosatveju yra jodo profilaktika bei užteršt maisto produkt ir geriamojo vandens vartojimoapribojimas arba uždraudimas. Projektins avarijos su šilumnešio praradimu (PALOCA) atveju, kuri pagal INES skal atitinka 5-t lyg, teritorija, kurioje reik taikytiužteršt maisto produkt, geriamojo vandens bei pašar vartojimo apribojim yra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 640žymiai mažesn (iki 35 km atstumu nuo AE) palyginus su teritorija sunkiosios avarijos,kuri pagal INES skal atitinka 6-t lyg, atveju (iki 600 km). Reikia pažymti, kaddidžiausius atstumus, kuriuose reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus, slygoja I-131nusdimas. Taiau užteršt maisto produkt ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas yra laikini, nes I-131 pusjimo trukm yra 8 dienos, todl nusdusioI-131 aktyvumas spariai mažja. Cs-137 aktyvumas mažesnis nei I-131, todl pagalCs-137 nusdimo kriterij, teritorij, kuriuose taikomas užteršt maisto produkt irgeriamojo vandens vartojimo apribojimas arba uždraudimas, dydis mažesnis (iki 5 kmPA LOCA atveju ir iki 100 km sunkiosios avarijos atveju), taiau Cs-137 pusjimotrukm 30 met, todl šis apribojimas ar uždraudimas yra ilgalaikis.Nei PA LOCA, nei sunkiosios avarijos atvejais neb sukeliamas žymesnis tiesioginisar neuždelstas poveikis sveikatai elektrins apylinkse, netgi nesimus apsaugomveiksm. Uždelstas apšvitos poveikis gali bti vertintas tiktai statistiškai. TarptautinsRadiacins Saugos Komisijos (angl. ICRP) yra nustatyta, kad esant jonizuojaniosiosspinduliuots apšvitos dozei 1000 mSv per vis gyvenim (j gaunant mažomis dozmisesant mažoms dozs galioms), padidina vžini susirgim rizik 5,5 % (ICRP 2007).Sunkiosios avarijos atveju, maksimali apskaiiuota išorin doz per vis gyvenimnesiimant apsaugom veiksm yra žymiai mažesn, t. y. 117 mSv.Sunkiosios avarijos atveju didesni radioaktyvi inertini duj išmetimai lemtdidesnes spinduliuots iš debesies dozes. PAV metu atlikti skaiiavimai parod, jog 10kart padidinus radioaktyvi inertini duj išmetimus, spinduliuots iš debesies dozvykus sunkiajai avarijai padid 3-4 kartus. Taiau spinduliuots iš debesies doz visdar b mažesn už doz, kuri viršijus reikt imtis apsaugom veiksm (slpimosi,jodo profilaktikos, evakuacijos), ir tokiu bdu didesni radioaktyvi inertini dujišmetimai nesukelt joki papildom veiksm, nei paminta 10.4-3 lentelje.10.5 Avarin parengtis ir avarij likvidavimasgyvendintos avarinio reagavimo priemons atominse elektrinse reiškia, kad yranumatytos reikiamos priemons reaguoti avarin situacij. Esant radiacinio pavojaussituacijai, gyvendinami civilins saugos veiksmai. Branduolin energetik ir civilinsaug reglamentuojantys teiss aktai nustato reikalavimus civilinei saugai, gelbjimo beiavarinio reagavimo veiksmams. Pagrindiniai tiess aktai, reglamentuojantys avarinpasirengim ir avarij likvidavim yra šie: Avarins parengties reikalavimai branduolins energetikos objekteksploatuojaniai organizacijai (P-2008-01) (Valstybs žinios, 2008, Nr. 130-5017); Civilins saugos statymas (Valstybs žinios, 1998, Nr. 115-3230; 2006, Nr. 72-2691); Priešgaisrins saugos statymas (Valstybs žinios, 2002, Nr. 123-5518);Pagal avarins parengties reikalavimus BEO eksploatuojaniai organizacijai (Valstybsžinios, 2008, Nr. 130-5017), nauj AE eksploatuojanti organizacija turs:užtikrinti avarij ir incident prevencij bei vykus avarijai, skubiai atlikti šiaspagrindines avarins parengties užduotis:· vykdyti priemones, kad branduolins energetikos objektas b gržinta normalios eksploatacijos pad;· apsaugoti žmones, esanius branduolins energetikos objekte;· švelninti avarijos pasekmes;· nustatyti avarijos klas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 641· informuoti apie avarij VATESI ir kitas valstybs valdymo ir priežirosinstitucijas, dalyvaujanias reagavime avarij;· pasitelkti pagalb avarines tarnybas už objekto rib;· vykdyti radioaktyvi išmetim monitoring branduolins energetikosobjekto viduje ir sanitarins apsaugos zonoje;· padti valstybs valdymo ir priežiros institucijoms informuoti visuomen.numatyti avarijos pasekmi sušvelninimo priemones, kuriuose turs bti:· parengta avarijos valdymo programa;· rengtos ryšio linijos tarp objekto valdymo pulto ir padalini, pagal nustatyttvark dalyvaujan avarinje parengtyje, ir užtikrinta, kad jos veiksavarijos slygomis;· numatyta, kaip bus pasitelkiama pagalb avarins tarnybos ir pagalbiniaidarbuotojai, kokiu bdu jie bus informuojami apie esam avarin situacij irkaip jie gals patekti objekt;· numatytos darbuotoj ir avarij likviduojan darbuotoj dezaktyvavimovietos, metodai ir resursai.užtikrinant skubi apsaugos priemoni planavim, turi bti:· numatyti, kad priklausomai nuo avarijos klass BEO nedelsdama pateiksrekomendacijas valstybs valdymo ir priežiros institucijoms beisavivaldybms dl skubi apsaugos veiksm taikymo gyventojams;· aprašyta, kokiu bdu objekte ir objekto sanitarins apsaugos zonoje esantysžmons bus spti apie avarij ir jiems bus pateiktos skubi apsaugosveiksm taikymo instrukcijos;· numatytos tinkamos žmoni, esan objekte, susirinkimo vietos,evakuacijos maršrutai;· numatyta monitoringo sistema, kuri matuot dozes BEO žmoni susirinkimovietose;· numatytos ryšio priemons, užtikrinanios skubi apsaugos veiksmgyvendinim avarijos metu;· aprašyti kriterijai kiekvienam apsauginiam veiksmui nutraukti;užtikrinant visuomens perspjim, informavim, turi bti:· numatyta, kaip ir kokia informacija apie avarij bei BEO EO reagavimavarij bus teikiama visuomenei;· numatyta, kokiu bdu bus perspjama visuomen, paskelbus atitinkamavarijos klas;· BEO poveikio zonoje suprojektuota perspjimo ir informavimo sistemosorganizacini ir technini priemoni visuma bei rengta elektronins tono irbalso sirenos, užtikrinanios garsinio perspjamojo civilins saugos signalobei informacijos apie gresian ekstremali situacij, jos galimus padarinius,priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremalios situacijosdus, perdavim gyventojams, valstybs ir savivaldybi institucijoms irstaigoms, kio subjektams.užtikrinant tinkam planavim, reikiam instrukcij parengim bei materialintechninaprpinim ir avarinirengim, ryši sistem ir ištekli planavim, turiti:· numatytos standartins instrukcij formos arba taisykls, kaip rengti šiasinstrukcijas;· numatytos pareigos visas instrukcijas, informacin medžiag, dokumentus,reikalingus funkcijoms vykdyti, laikyti prieinamais tose vietose, kur šiosfunkcijos vykdomos;· numatytos procedros, analizs priemons ir kompiuterins programosavarinio reagavimo funkcijgyvendinimui;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 642· numatyti rankiai, priemons, atsargos, ranga, ryši sistemos,dokumentacija, reikalingi avarins parengties organizacijos funkcijomsatlikti;· numatytas BEO avarij valdymo centras, aprpintas btina ranga irdarbuotojais, kaip pagrindinis reagavimo avarij punktas;· numatyta techninranga BEO eksploatuojantiems darbuotojams, kuri leistefektyviai sušvelninti avarijos pasekmes ir b lengvai prieinama;· numatytos priemons ir renginiai, leidžiantys atlikti bandini analizstacionarioje arba mobiliojoje laboratorijoje, esanioje už skubi apsaugospriemoni zonos ribos, jei objekte esantys renginiai tampa neprieinami arbaužteršti;· numatytos priemons, leidžianios stebti jonizuojaniosios spinduliuotslyg objekto viduje bei sanitarins apsaugos zonos ribose;· numatyta sistema, galinti nustatyti potencialias avarines situacijas;· numatyta ranga, kuria bus teikiama informacija avarijos metu;· numatytos avarij likviduojan darbuotoj individualiosios apsaugospriemons, skaitant priemones pagalb atvykstantiems ne BEOdarbuotojams;· numatyti priemoni, reikaling reaguojant avarij, ištekliai ir numatyta,kaip bus organizuotas j tiekimas.Avarinis pasirengimas ir avarij likvidavimas išsamiai aprašomi avarins parengtiesplane – tai dokumentas, numatantis organizacines, finansines, technines, medicinines,evakavimo ir kitas priemones, kuri imamasi vykus avarijai branduolins energetikosobjekte, siekiant apsaugoti darbuotojus, gyventojus ir aplink nuo avarijos padarini.Šis planas rengiamas atsižvelgiant techninio projekto duomenis, saugos analizsišvadas, technin reglament, eksploatacijos procedras bei kitus dokumentus,rengiamus po to, kai atsakinga institucija priima sprendim, kad planuojama kinveikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Avarins parengties planas turi bti parengtas irsuderintas su VATESI ir kitomis valstybs valdymo ir priežiros institucijomis beipraktiškai patikrintas pratyb metu, prieš pradedant BEO eksploatacij.Naujos AE statybos metu taip pat galimos ir avarijos nesukelianios radiologiniopoveikio (gaisras, eismo vykiai, cheminis pavojus ir kt.), kuri prevencijai irlikvidavimui bus numatytos priemons rengiant statybos bei logistikos planavim.Per Ignalinos AE beveik 30-ties met eksploatacijos laikotarp tiek atomin elektrineksploatuojanti organizacija, tiek valdymo ir priežiros institucijos yra sukaupusiosdidel patirt avarins parengties ir avarij likvidavimo srityse. Neabejojama, kadsukaupta patirtis, reagavimo avarij ir jos likvidavimo procedros bus pritaikytos irnaujai AE, atsižvelgiant aukšiau min teiss akt reikalavimus. Išsami informacijaapie avarin parengt, likvidavimui reikaling priemoni ir paj skai, darbuotoj irgyventoj apsaug bus pateikta rengiant naujos AE technin projekt bei saugos analizsataskait. Žemiau pateikiama informacija apie Ignalinos AE esam avarin pasirengim.Dabartin Ignalinos AE pranešimo ir operatyviosios informacijos apie avarijelektrinje schema bei Ignalinos AE avarij likvidavimo metu naudojamos ryšio irinformavimo priemons pateiktos 10.5-1 ir 10.5-2 pav. Tiktina, kad panaši sistema busdiegta ir naujoje AE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 64310.5-1 pav. Ignalinos AE pranešimo ir operatyviosios informacijos apie avarijelektrinje schema (IAE instrukcija -0812-202).10.5-2 pav. Ignalinos AE avarij likvidavimo metu naudojamos ryšio irinformavimo priemons (IAE instrukcija -0812-202).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 644Ignalinos AE avarinio reagavimo planas gyvendinamas avarijos metu arba pripažinus,kad jgainje gali susidaryti rimta problema. Priemons, reikalingos avarijos metu, ircivilins saugos veiksmai aprašyti avarins parengties plane. Planas skirtas apsaugotidarbuotojus bei apriboti ir sušvelninti pasekmes radiacins avarijos atominjeelektrinje atveju. Pagrindiniame dokumente yra instrukcija, kaip organizuotitechninius, medicininius, evakuacijos bei kitus veiksmus, kuri gali reikti. Šis planasgalioja visam aikštelje esaniam personalui, priešgaisrins apsaugos darbuotojams,apsaugininkams bei komandiruotiems asmenims.Avarins situacijos yra skirstomos tris tipus, priklausomai nuo rimtumo ir galimybsjas kontroliuoti: avarin parengtis, aikštels avarija ir bendroji avarija. Kiekvienossituacijos atveju taikomi atitinkami veiksmai, priklausomai nuo situacijos pobdžio irapimties.Avarins parengties metu jgains saugos lygis bna nepažeistas, taiau operatoriai galilaikyti ar pripažinti, kad yra galimyb, jog situacija pablogs, todl jie gali imtisprevencini ar vietini atsargumo priemoni. Parengtis aktyvuojama, sukvietusatsaking grup avarin operatori centr. Apie situacij taip pat pranešama VATESI irvietinei gelbtoj tarnybai.Aikštels avarijos metu sauga jau bna pablogjusi arba jai iškils neišvengiamaspablogjimo pavojus tiek, kad radiacin grsm yra laikoma galima. Avarinorganizacija pilnai pasirengusi tam atvejui, jei vykis peraugt bendr avarij(aktyviosios zonos pažeidim, radioaktyvi medžiag išmetimas ar per didel radiacinpavoj). VATESI spjama, vietin gelbjimo tarnyba informuojama.Bendrosios avarijos metu susidaro reali ar faktin radioaktyvi išmetim rizika, o taireikalauja civilins saugos veiksm. Avarin organizacija pilnai pasirengusi, jipasiruošusi neatidliojant gyvendinti apsaugomuosius veiksmus. VATESI ir vietingelbjimo tarnyba nedelsiant spjama.Ignalinos atomin elektrin ir naujosios jgains aikštel yra už 6 km nuo Visaginomiesto, kuriame gyvena 32 600 gyventoj. Dabar galiojantis avarins parengties planasleidžia informuoti gyventojus apie avarij per nuotolinio valdymo ryšio sistem. Taiapima garsiakalbi ryšio tinkl ir avarines spjanias sirenas. Avarins parengties planenenumatytas slpimasis. Taiau yra numatyti tokie veiksmai: pranešimas miestogyventojams, patariantis likti patalp viduje ir uždaryti visus langus ir duris, jodotable skyrimas, evakuacija teritorij, virš kurios nepraeina radioaktyvusis vjonešamas debesis bei maisto produkt ir vandens tiekimo kontrol.Pirmosiomis avarijos stadijomis yra svarbu apsisaugoti nuo spinduliuots iš išmetimdebesies bei išvengti spinduliuots dozs, kvpus radioaktyvi medžiag. Evakuacijayra efektyviausia apsaugos forma, taiau daugelio avarij atveju spinduliuots doz yrapakankamai sumažinama pastato sudaromos apsaugos (t.y. ekranavimo) dka.Vartojant jodo tabletes skydliauk gali bti apsaugota nuo radioaktyviojo jodo. Taiužtikrina, kad skydliauk yra užpildyta stabiliuoju jodu, todl k susigeria nedidelisradioaktyviojo jodo kiekis.Jonizuojaniosios spinduliuots doz, kuri tiesiogiai slygoja nusdimai ir dulks, galit žymiai sumažinta, laikinai išklus gyventojus iš užterštos zonos, bei po to atlikus, jeitai reikalinga ar manoma, vietin žems paviršiaus ir pastat valym (dezaktyvavim).Judjimo apribojimas gali bti diegtas, siekiant kontroliuoti patekim užteršt zon,išskyrus btin avarini veiksm metu. Jeigu reikia ir jei tai manoma, evakuacijavykdoma prieš tai, kai radioaktyvusis debesis pasiekia zon. Atsižvelgiant vjo krypt,parengiama keletas evakuacijos keli. Gyventojai evakuojami visuomeniniu ar

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 645darbuotoj transportu tarpinius evakuacijos punktus, kuriuos kontroliuoja savivaldybinepaprast situacij komisijos. Šie punktai kuriami tam, kad b galima kontroliuotiišvykim iš užterštos teritorijos bei atvykim j, vykdyti žmoni, gyv ir transportopriemoni radiologin kontrol, užtikrinti reikiam medicinos pagalb, vykdyti žmonisanitarin apdorojim bei technikos dezaktyvavim.Jodo table vartojimas, gyventoj evakuacija ir judjimo apribojimas gali efektyviaisumažinti didžiausi spinduliuots doz, slygojam avarijos. Tokie apribojimaireikalingi tik artimoje atomins elektrins aplinkoje ir apima tik nedidel teritorij.Toliau nuo užterštos zonos doz bus tokia maža, kad joki ilgalaiki judjimoapribojim nebus numatoma.Namini ir ferm gyv apsauga (laikant juos patalpose ir apsaugant pašarus) galisumažinti spinduliuots doz maisto produktuose. Iškrit atveju bus pateiktosinstrukcijos paruošti kaip manoma švaresnius pašarus ir išsaugoti švar vanden.Maisto ir vandens tiekimo kontrol yra labai svarbi vykus didelms avariniamsradioaktyvi medžiag išmetimams aplink. Kai kurie maisto produktai gali btiuždrausti. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai maisto produktuosepateikti Lietuvos higienos normoje HN 99:2000.Plataus masto civilins saugos veiksmai reikalingi tik sunkiosios avarijos metu, 6-tolygio pagal INES skal ar sunkesns avarijos metu. Kaimynini šali (Latvijos,Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities) civilins saugos struktras, TATENA,Europos Komisij apie avarij informuoja VATESI, naudodama tarpvalstybines ryšiopriemones, o Latvijos ir Baltarusijos civilines saugos struktras – ir per atominselektrins vietin spjimo zon (aptarnaujan 30 km spindulio teritorij aplinkIgnalinos AE, kuri tur bti patvirtinta ir naujajai elektrinei, taiau, pritarusatitinkamoms reguliuojanioms institucijoms, gali bti sumažinta).Jeigu vykt radioaktyvi medžiag išmetimas už aikštels rib, Aplinkos ministerijapirmiausia informacij apie branduolin avarij turi pateikti VATESI. Tada VATESIperduoda informacij apie avarij TATENA, Europos Komisijai ir kaimyninms šalims,nurodydama: avarijos laik, tiksli viet ir pob, galimas ar nustatytas avarijospriežastis, bendrsias išmetim aplink charakteristikas bei radioaktyvi medžiagišmetim ypatybes, sud ir aukšt. Branduolins avarijos atveju Priešgaisrinsapsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos pateiksinformacij apie avarij savivaldybi civilins saugos poskyriams per automatinvaldymo ir informavimo sistem.Visagino gyventojai, tarp j ir elektrins darbuotojai, b evakuoti Vyriausybsnutarimu pagal Priešgaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikalministerijos plan. Naujosios atomins elektrins blokas neneš joki poky esamusregiono civilins saugos veiksmus.Priešgaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas organizuoja radiacin monitoring.Pastovi jonizuojaniosios spinduliuots lygio monitoringo sistema šiuo metu yranaudojama Ignalinos aikštelje bei aplink j. Spinduliuots lygi pokyiai Lietuvoje,kuriuos sukelia radioaktyvi medžiag perklimas iš kit šali arba avarijos Ignalinosaikštelje slygoti išmetimai atmosfer, gali bti kontroliuojami ir sekami. Aplinkosapsaugos agentra vykdo ypa didelio, taip pat avarinio užterštumo, ypatingekologini ir kit ekstremali situacij bei avarij atvejais tyrimus, vertina beiprognozuoja paviršinio vandens bei aplinkos oro bkl pagal ypating ekologini irkit ekstremali situacij bei avarij atvejais poveikio aplinkai tyrim duomenis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 64611 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRŽTUMAIVertinimo metu kiek manoma išsamiau buvo identifikuoti galimi neapibržtumveiksniai arba praktiniai sunkumai, su kuriais buvo susidurta PAV ataskaitos rengimometu, bei buvo atsižvelgta j pasekmes poveikio vertinimo rezultat patikimumui.Identifikuoti neapibržtumai bei sunkumai ir j pasekms aprašyti atitinkamuose 7 ir 10skyri poskyriuose.Turimuose duomenyse apie aplink bei poveiki vertinime visada bna apibendrinimir prielaid. Šioje NAE projekto stadijoje, pvz., techniniai duomenys vis dar yrapreliminars ir nepilni, todl jie slygoja aukšiau pamin apibendrinim ir prielaidporeik.Riboti duomen apie Baltarusijos region kiekiai tam tikrose vertinimo darbo dalysesuk sunkum. Iš Baltarusijos buvo gauta informacija tik apie atliekam radiologinmonitoring, nors per LR aplinkos ministerij buvo pateikti oficials prašymai ir kitaiinformacijai gauti.Buvo susidurta su kai kuriais sunkumais, bandant surinkti pakankamai patikimusnaujausius duomenis apie Drkši ežero hidrologij bei Prorvos ups ir kit Baltarusijosupi hidrologij. Pavyzdžiui, nra reali nuotkio iš Drkši ežero matavimo duomen.Ekstrapoliuojant esamus matavim duomenis, sudaromi vertinimui reikalingihidrologiniai duomenys nra pakankamai tiksls. Patikim, pakankam ir tiksliduomen trkumas slygoja tam tikrus neapibržtumus poveikio vertinime.Todl PAV ataskaitoje pateikti aušinamo vandens modeliavimo rezultatai tur btilaikomi preliminarias.Lietuvos teiss aktai nereglamentuoja išmetim sunkiosios avarijos atveju. Todlpoveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas radioaktyvi medžiagišmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 išmetimas or), nustatytasSuomijos teiss aktuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 64712 NUORODOS1 skyriusEuropos Komisija, 2007. „Europos energetikos politika“. Komisijos biuletenis EuroposTarybai ir Europos Parlamentui. Europos Sjungos Komisija, 2007 m. sausio 10 d.[http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/site/fi/com/2007/ com2007_0001fi01.pdf] (2008kovo 3 d.).Europos Komisija, 2008. Pasilymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dlskatinimo naudoti energij iš atsinaujinan šaltini. Briuselis, 2008.01.23,COM(2008) 19 final, 2008/0016 (COD) [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0019:FIN:EN:PDF].Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita(U1DPO PAVA). Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, A1.4/ED/B4/0006,7 leidimas, 2007.Ignalinos atomin elektrin, 2003. Ignalinos AE, Turbin sal. Eksploatacija;Hidrotechnini konstrukcij techninis aprašymas.Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. gegužs 7 d. nutarimas Nr. 442 „DlLietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „DlLietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano gyvendinimo priemoni planopatvirtinimo“ papildymo. Valstybs žinios, 2008, Nr. 55-2080.NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008. Ignalinos AE naujojo kiet atliektvarkymo ir saugojimo komplekso PAV ataskaita. NUKEM Technologies GmbH ir LEI,14-780.6.7/EIAR/R:5, 2008.2 skyriusKonvencija dl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO,1991). Ratifikuota nuo 1999-10-07. Valstybs žinios, 1999, Nr. 92-2688.Plan ir program strateginio pasekmi aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. PatvirtintaLRV 2004 m. rugpjio 18 d. nutarimu Nr. 967.Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymo pakeitimo statymasNr. X-258. Valstybs žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomens informavimo ir dalyvavimo planuojamos kins veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.sakymu Nr. D1-370. Valstybs žinios 2005, Nr. 93-3472.3 skyriusPlanuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymo pakeitimo statymasNr. X-258. Valstybs žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomens informavimo ir dalyvavimo planuojamos kins veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.sakymu Nr. D1-370. Valstybs žinios 2005, Nr. 93-3472.4 skyriusIAEA TECDOC Series No. 1408, 2004. Energy Supply Options for Lithuania. Adetailed Multi-sector Integrated Energy Demand, Supply and Environmental Analysis.IAEA, Vienna.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 648IAEA TECDOC Series No. 1541, 2007. Analyses of Energy Supply Options andSecurity of Energy Supply in the Baltic States. IAEA, Vienna.Messner & Strubegger (1995); Riahi & Roehrl (2000). MESSAGE – Model for EnergySupply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact. InternationalInstitute for Applied Systems Analysis (IIASA), Austria.Nacionalin energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m.sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. Valstybs žinios, 2007, Nr. 11-430.5 skyriusAP1000 informacinis biuletenis. www.energetics.com/pdfs/nuclear/ap1000.pdf.ESBWR informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf]Fennovoima Oy 2008. Environmental Impact Assessment Report for a Nuclear PowerPlant. October 2008.General Electric informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf.]Kwasny R., Aul F., Lohrey K., 2007. Šiuolaikin veikla ir tendencijos urano rinkoje.Alzenau. Heft 11/2007.OECD ir TATENA, 2006. Uranas 2005 – resursai, produkcija ir paklausa.Tarptautin branduolins saugos priežiros grup, 1996. Apsauga gilyn branduolinjesaugoje. INSAG-10.TATENA, 2005. Vadovavimo sistema saugiam radioaktyvi atliek apdorojimui,tvarkymui ir saugojimui.[http://www-ns.iaea.org/downloads/standards/drafts/ds336.pdf]TATENA, 2006. Pagrindiniai saugos principai: Saugos pagrindai. TATENA saugosstandart serijos, Nr. SF-1, VienaTATENA, 2008. INFCIS (Bendroji branduolinio kuro cikl informavimo sistema).2008, birželis. [http://www-nfcis.iaea.org]US-APWR informacinis biuletenis. [www.mnes-us.com/htm/usapwrdesign.htm]WNA, 2007. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Pasaulin urano gavyba. 2007, liepa. [http://www.worldnuclear. org/info/inf23.html].WNA, 2008a. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Urano sodrinimas. 2008, kovas. [http://www.world-nuclear.org/info/inf28.html].WNA, 2008b. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.In Situ Leach (ISL) Urano gavyba. 2008, kovas. [http://www.worldnuclear.org/info/inf27.html?terms=ISR]WNA, 2008c. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas pakartotinam panaudojimui. 2008, balandis.[http://www.world-nuclear.org/info/inf69.html].WNA 2008d. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Radioaktyvi medžiag transportavimas. 2008, sausis. [http://www.worldnuclear.org/info/inf20.html].WNA 2008e. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Pasaulin urano gavyba 2008, liepa. [http://world-nuclear.org/info/inf23.html].WNA 2008f. Pasaulio branduolins energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Urano gavybos aplinkosauginiai aspektai. 2008, rugpjtis. [http://www.worldnuclear.org/info/inf25.html].

6 skyriusKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 649DCD APWR, 2007. Design Control Document for the US-APWR. Chapter 11 –Radioactive Waste Management. MUAP- DC011, December 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html).DCD AP-1000, 2005. AP1000 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, Revision 10. 2005 (http://www.nrc.gov/reactors/newreactors/design-cert/ap1000.html)DCD AP-600, 1999. AP600 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, 1999 (NRC Accession Number ML003691382).DCD ABWR, 2007. US ABWR Design Control Document/Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management. August 2007 (http://www.nrc.gov/reactors/newreactors/design-cert/abwr.html).DCD ESBWR, 2007. US ESBWR Design Control Document /Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management, Rev. 4, September 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html).Devgun J. S., 2008. A Review of Decommissioning Considerations for New Reactors.WM2008, Phoenix, Arizona, USA, February 24–28.EIA ACR-1000, 2006. Description for the ACR-1000 Environmental Assessment.10820-03700-ENA-001-NP, November 2006.EPR FSAR, 2007. U.S. EPR Final Safety Analysis Report. AREVA.IAEA TECDOC Series No. 1394. Planning, Managing and Organizing theDecommissioning of Nuclear Facilities: Lessons Learned. IAEA, Vienna, 2004.IAEA TECDOC Series No. 1478. Selection of Decommissioning Strategies: Issues andFactors. IAEA, Vienna, 2005.IAEA-TECDOC-1492. Improvements of radioactive waste management at WWERnuclear power plants. IAEA, Vienna 2006.Kanopiene R., Sliaupa S., Lazauskiene J., Giedraitis R., Mazeika J., Maseliene V.,Baliukevicius A. 2005. Investigations of Possibilities to Dispose of Spent Nuclear Fuelin Lithuania: a Model Case. Volume 1: Suitability of Geological Environment inLithuania for Disposal of Spent Nuclear Fuel / Edited by: Satkunas J.; RadioactiveWaste Management Agency, Lithuanian Energy Institute, Geological Survey ofLithuania, Institute of Geology and Geography, Swedish Nuclear Fuel and WasteManagement Co. – Vilnius: LGT, 2005. – 66 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 65–66.Poskas, P., Brazauskaite, A., Narkunas, E., Smaizys, A. & Sirvydas, A. 2006. Genericrepository concept for RBMK-1500 spent nuclear fuel disposal in crystalline rocks inLithuania. Paper at TopSeal 2006 conference on 17–20 September 2006, Olkiluoto,Finland [http://www.euronuclear.org/events/topseal].Regulation on Sewage Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-515 of 8 October 2007. State Journal, 2007, No. 110-4522.Regulation on Surface Water Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-193 of 2 April 2007. State Journal, 2007, No. 42-1594.Reisenweaver, D.W., 2003. The International Atomic Energy DecommissioningConcept, Proc. of an Int. Conf. on Safe Decommissioning for Nuclear Activities, Berlin,14–18 Oct. 2002, IAEA, Vienna (2003) 123–130.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 650Safety Standards Series No. WS-R-5. Decommissioning of Facilities Using RadioactiveMaterial. Safety Requirements. IAEA, Vienna, 2006.TQ AECL, 2008. Response to Technical Questions from Atomic Energy of CanadaLimited (AECL), dated 4 th April 2008.WNA, 2008. Information Papers. Waste Management in the Nuclear Fuel Cycle.August 2008 [http://www.world-nuclear.org/info/inf04.html].7.1 skyrelis(78/659/EEB) Tarybos direktyva 1978 m. liepos 18 d. dl glojo vandens, kuriamreikalinga apsauga arba kur reikia gerinti, kad b išsaugoma žuv gyvyb, kokybs.Oficialus žurnalas L: 1978-08-14 Nr.222–1(92/43/EEB) Tarybos direktyva dl natrali buveini ir laukins faunos bei florosapsaugos 1992 m. gegužs 21 d.Adlien D., Adlyt R., 2005. Vandens augal užterštumas ilgaamžiais radionuklidaisIgnalinos atomins elektrins apylinkse. Environmental research, engineering andmanagement, 3(33), 32–39.Almenas K., Kaliatka A., and Ušpuras E. 1998. Ignalina RBMK-1500. Informacinknyga. Išplsta ir atnaujinta versija. Paruošta Lietuvos energetikos instituto. PublikuotaLietuvos energetikos instituto, Kaunas.Aplinkos apsaugos agentra. (AAA) Valstybinio ežer monitoringo metins ataskaitos2002–2006 m. (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696)Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerini-geologini tyrinjim IAE aikštelje(ORU–750) technin ataskaita. 33978DSP (rus k.).Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „vertinti valstybs monsIgnalinos atomins elektrins aušinimo baseino, tai yra Drkši ežero, radioekologin irekotoksikologin bkl, prognozuoti radionuklid jonizuojaniosios spinduliuotspoveik florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavim ir atliktielektrins aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorins apšvitos dozs) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveik žmonms ir aplinkai Ignalinos atomins elektrins regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacins saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251Blindow I., 1992. Decline of Charophytes during eutrophication: comparison withangiosperms. Freshwat. Biol. vol. 28, p. 9–14Bružinskien A., Virbickas J. 1988. Verslin ir mjiška žvejyba Lietuvos TSRvandenyse 1974 – 1985 metais. Vilnius. P. 1–169Bukantis A., Rimkus E., 2005. Klimato nepastovumas ir kaita Lietuvoje, ActaZoologica Lituanica, 15 tomas, Nr. 2, ISSN 1392-1657, p. 100–104.Bulgakov N., ir Levich A., 1999. Azoto fosforo santykis – faktorius reguliuojantisfitoplanktono bendrijos strukt. Archiv für Hydrobiologie 146: 3–22.Drižius R. ir kt. 1984. Mokslo-tiriamojo darbo ataskaita. Aktyvi ir profilaktinipriemoni diegimas kovojant su techninio vandens tiekimo sistemos užterštumu irDrkši ežero – vandens telkinio – aušintuvo aušinimo gebjimo tyrimai. Fizikinitechninienergetikos problem institutas, Kaunas, 55 psl.EPA, 1996a. Vadovo test ekologiniai efektai. OPPTS 850.4150. Sausumos augaltoksiškumas. I pakopa (vegetative vigor). EPA 712-C-96-163.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 651EPA, 1996b. Vadovo test ekologiniai efektai. OPPTS 850.4250. Vegetative vigor, IIpakopa. EPA 712-C-96-164.Galutin IAE kiet radioaktyvi atliek saugykl saugos analizs ataskaita, 2003.Final Supplementary Report to SAR T12/13. SKB International Consultants AB,Contract 405-10-1559, April 2003.Gylio duomenys, 2008. IAE tarnybos pateikti viso Drkši ežero kontro 1 mintervalais gyli duomenys DXF formate.Grigelis A., 1993. Zoobentos// Šilumin energetika ir aplinka, 10 T., 2 dalis.Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo bkl pradiniame IAEeksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 105-110.Gudelis A., Remeikis V., Plukis A., Lukauskas D., 2000. HPGe detektori kalibravimoefektyvumas matuojant aplinkos minius. Aplinka ir chemin fizika 22(3-4). 117-125psl.Helsingin energia, 2008. Metin ataskaita, 2007.[http://www.helsinginenergia.fi/vuosi2007/tal_lampo.html].I. Magone, 1989. Transporto emisijos fitotoksiškumo bioindikacija. Kachalova OL,redaktorius. Transporto emisijos magistraliniuose keliuose natrali aplinktoksiškumo bioindikacija Ryga, Latvija: Zinatne, P 108–116.IAE laiškas Nr. 109-4859 (12–14, datuotas 2007-08-27).IAE ataskaita -0545-15, 2008. IAE regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultat ataskaita. IAE Darb saugos skyrius, 2008.Ichikawa S., 1992. Tradescantia stamen – plauk sistema kaip geras botaninis mutacijbandiklis: tai atitinka jonizuojanios spinduliuots ir chemin mutacijas; atrasti kai kuriesinenergetiniai efektai. Mutacij tyrimas, 270, 3-22IEA, 2005. Energijos balansas OECD priklausanioms šalims ir OECDnepriklausanioms šalims.Ignalinos atomins elektrins šaldomojo tvenkinio ekosistemos bkl pradiniu joseksploatacijos periodu. Serija „Šilumin energetika ir aplinka“, T. 10, 1 d., 248 p., 1992.(rus kalba).Jakimavi V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzeviius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvi atliek saugyklos ilgalaiks takos natraliems vandenims vertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.JAV Branduolinio reguliavimo komisija, skirting tip reaktori projektavimo kontrolsdokumentacija (DCD). Pasiekimas www.nrc.gov. Lankytasi 2008.06.26.Jungtini taut aplinkos apsaugos programa, Tarptautin darbo organizacija, PasaulinSveikatos organizacija, 1988. Tarptautin chemins saugos programa. Aplinkossveikatos kriterijai: 204 Boron.Koponen J., Kummu M., Lauri H., Virtanen M., Inkala A.,Sarkkula J., Suojanen I.,Veijalainen N., 2008 PAV 3D modelio vadovas, [http://www.eia.fi/wupfin/training/manuals.html].Langford T., 1990. Aušinimo vandens išmetimo ekologinis poveikis. Elsevier taikommoksl leidykla Ltd. Londonas, 1990.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 652LST EN ISO 7346-1:2000. Vandens kokyb. Medžiag minio letalaus toksiškopoveikio glavandenei žuviai [Brachydanio rerio Hamilton-Buchanan (Teleostei,Cyprinidae)] nustatymas. 1 dalis. Statiškasis metodas (ISO 7346-1:1996).LST ISO 9698:2006. Vandens kokyb. Triio trinio aktyvumo nustatymas. Skysioscintiliacijos skaiiavimo metodas (tpt ISO 9698:1989).LST ISO 10229:2000. Vandens kokyb. Medžiag ilgalaikio toksiško poveikiolavandenei žuviai nustatymas. Metodas vertinti medžiagos poveik vaivorykštiniouptakio [Oncorhynchus mykiss Walbaum (Teleostei, Salmonidae)] augimo greiiui (tptISO 10229:1994).Lukšien B., Druteikien R., Gvozdait R., Gudelis A., 2006. 239,240 Pu, 137 Cs, 210 Pb ir40 K erdvinio pasiskirstymo Baltijos pajrio viršutinio dirvos sluoksnyje palyginamojianaliz. J. Environ. Radioactivity, 87, p. 305–314.Lukšiene D., 1995. Lydekos Esox lucius L. reprodukcins sistemos pokyiai Drkšiežere – Ignalinos AE aušintuve. Straipsni rinkinys (Red. L. Kairikštis, Z. Rudzikas, P.Suveizdis, P. Grybauskas): Ignalinos atomins elektrins poveikis gamtai ir visuomenei.Botanikos institutas, Vilnius, 191–195.Marcinkeviius V., Bucevi S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštels kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drkši objektas). Ataskaita:Lietuvos geologini tyrinjim archyvas, Vilnius, P 4436 (rus k.).Mariulionien D., Kazlauskien N., Švobien R., Budrien S., 1996. Ignalinos AEaušinimo vandens telkinio ir Dniepro kaskadini vandens telkini ekotoksikologiniaityrimai naudojant biotestus. Vilnius, Ekologija, 1, 74–80.Mariulioniene D., Montvydien D., Kiponas D., Lukšiene B., Butkus D. 2004:Technogenini radionuklid ir j mišini su sunkiaisiais metalais toksiškumastradeskantms. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 346–350.Mariulionien D., Petkevi D., 1997. Technogenini radionuklid akumuliacijoslavandense žuvyse ypatumai. Ekologija 3, Vilnius, 44–48.Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Minouflet, M., S. Ayrault, P.-M. Badot, S. Cotelle, J.-F. Ferard, 2005. Assessment ofthe Genotoxicity of 137Cs Radiation Using Vicia-micronucleus, Tradescantiamicronucleusand Tradescantia-stamen-hair Mutation Bioassays. J. EnvironmentalRadioactivity, 81, 143–153.Mokslini tyrim studija/Botanikos institutas, 2008. Drkši ežero ekosistemosaprašymas, Botanikos institutas, Vilnius. Sutarties Nr. 14-193.8.8 55 p.Montvydiene D., Mariulionien D., 2004. Sunki metal toksiškumo sveikosvertinimas daugiakomponentiniame mišinyje naudojant Lepidium sativum ir Spirodelapolyrrhiza. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 351–358.OECD 208 (pirmin versija), 2003, Sausumos augal bandymas: daigo atsiradimo iraugimo testas Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija, Paryžius.Patenkan teršal vertinimas ir biogenini element balanso sudarymas išmetimo IAE vandens telkin-aušintuv ekologinio normavimo diegimui, 1991. Galutinataskaita Nr. 11/91-KS su Ignalinos atomine elektrine. Ekologijos ir mikroorganizmgenetikos institutas UrO AN SSSR. Perm, 187 psl.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 653Paviršini vandens telkini, kuriuose gali gyventi ir veistis glavandens žuvys,apsaugos reikalavim aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d.sakymu Nr. D1-633. Valstybs žinios, 2006, Nr. 15-159.Lietuvos valstybin moksloprograma “Atomin energetika ir aplinka” (1993–1997), 1998. Ekosistem bkl irperspektyvos Ignalinos atomins elektrins regione, Baigiamasis mokslini ataskaitrinkinys), Vilnius, 6 ssiuv.Pimpl M., 1996. Analitins procedros nustatant radionuklidus dirvoje. TATENATarptautiniai mokymo kursai nustatant radionuklidus aplinkos mginiuose. Karlsruhe,1–7.Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „vertinti valstybs monsIgnalinos atomins elektrins aušinimo baseino, tai yra Drkši ežero, radioekologin irekotoksikologin bkl, prognozuoti radionuklid jonizuojaniosios spinduliuotspoveik florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavim ir atliktielektrins aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorins apšvitos dozs) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveik žmonms ir aplinkai Ignalinos atomins elektrins regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacins saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Salickait-Bunikien L., Kirkutyt I., 2003. Ignalinos AE aušinimo baseino (Drkšiež.) biogenini medžiag tyrimas 1998–2002 m. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba,Nr. 3(25)Sandström O. & Svensson B 1990. (In Swedish) Kylvattnets ekologiska effekter.Froskningen i Bitestsjön, Forsmark, 1984–1988. Statens vattenfallsverk. Grafik & Prab.55 s.Sokolova I., 1971. Kalcis, stroncis-90 ir stroncis jros organizmuose. Kijevas, 1-239.Sparrow A., Underbrink A., Rossi H., 1972. Mutacijos sukeltos Tradescantia naudojantmažas x-spinduli ir neutron dozes. Mokslas, 176, 916–918STUK, 2004. Ydinturvallisuus. Toim. Jorma Sandberg. Säteilyturvakeskus, Helsinki.STUK, 2005. Ydinturvallisuus. Suomi ja lähialueet. Neljännesvuosiraportti 1/2005.Kirsti Tossavainen (eds.). ISBN 952-478-008-9 (pdf).STUK, 2006. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2006. ElinaKainulainen (eds.). [http://www.stuk.fi/ydinvoimalaitokset/nvr/nvr1-2006.html]ISBN952-478-008-9 (pdf)STUK, 2007. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2007. Risto Isaksson(eds.). [http://www.stuk.fi/julkaisut/stuk-b/stuk-b78.pdf ]Suomela J., 1993. Stroncio-90 nustatymo metodai maisto produktuose ir aplinkosminiuose pagal erenkovo skaiiavimus. SSI - ataskaita Nr. 93-11. Švedijos radiacinssaugos institutas. Stokholmas.Ševenko V., Pomeranceva ., 1985. Jonizuojan spinduliuo poveikio genetiniaityrimai. Maskva, Nauka, 278 p. (rus kalba).Valstybs žinios, 2005, Nr. 24–786. LAND 64–2005 „Radioaktyvaus stroncio–90nustatymas aplinkos element mginiuose. Radiocheminis metodas“.Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentasLAND 42-2007. Radionuklid išmetimo aplink iš branduolins energetikos objektribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo bei radiologinio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 654monitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 22 d.sakymu Nr. D1-699.Valstybs žinios, 2006, Nr. 5-159. Paviršini vandens telkini, kuriuose gali gyventi irveistis glavandens žuvys, apsaugos reikalavim aprašas. Patvirtintas LR aplinkosministro 2005 m. gruodžio 21 d. sakymu Nr. D-633.Virbickas J. ir kt. 1993. Ichtiocenozs produktyvumas // Šilumin energetika ir aplinka.10 T, 2 dalis. Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo bkl pradiniameIAE eksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 123-130.Virbickas J., 1988. G vandens telkini žuv populiacijos struktra ir dinamika esantšiluminiam poveikiui. Disertacija biologijos mokslo daktaro laipsniui gauti. Vilnius. Psl.440.Vosyliene M.Z., Kazlauskiene N., Jokstas K. 2005. Toxic effects of crude oil combinedwith oil cleaner simple green on yolk-sac larvae and adult rainbow trout Oncorhynchusmykiss. Environ. Sci. & Pollut. Res. 12(3), 136–139.Wang W. 1992. Augal panaudojimas aplinkos teršalvertinimui. Aplinkos užterštumoir toksikologijos apžvalga, 126, 88–127.7.2 skyrelisAE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004b. Naujos garo katilins poveikio aplinkaivertinimo analiz. B5/TN/B2/0006, Versija 01 (angl kalba).Aplinkos oro užterštumo normos. Patvirtinta LR aplinkos ministro ir LR sveikatosapsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. sakymu Nr. 591/640. Valstybs žinios, 2001,Nr. 106-3827.IAE ataskaita -0545-15, 2008. IAR regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultat ataskaita. IAE Darb saugos skyrius, 2008.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a. Naujos šilumins katilinspoveikio aplinkai vertinimo analiz. B5/TN/B2/0005, Versija 01 (angl kalba).Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklid išmetimo aplink iš branduolinsenergetikos objekt ribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 22 d. sakymu Nr. D1-699.Nacionalin energetikos strategija. 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimonutarimas Nr. X-1046. Valstybs žinios, 2007, Nr. 11-430.Nacionalin išmetam atmosfer šiltnamio efekt sukelian duj apskaitos ataskaita,2008 m. (Aprašas už 1990–2006 metus), Metin ataskaita pagal Jungtini TautKlimato kaitos konvencij (angl kalba).7.3 skyrelis„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006a. V Ignalinos AE teritorijos sklypo taikommokslini geologini tyrim naujos atomins elektrins statybai ataskaita (aikštelsištyrimo-parinkimo stadija), Kaunas.„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b. V Ignalinos AE teritorijos sklypo taikommokslini geologini inžinerini tyrim naujos atomins elektrins statybai ataskaita. IItyrim etapas (patvirtinimo etapas), I ir II tomai, Kaunas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 655„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c. Bsimo šuntinio reaktoriaus renginio statybosaikštels išankstiniai inžineriniai geologiniai tyrinjimai IAE 330 kV skirstykloje, Itomas, 2 dalis, Kaunas.Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerini-geologini tyrinjim IAE aikštelje(ORU–750) technin ataskaita. 33978DSP (rus k.).Jakimavi V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzeviius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvi atliek saugyklos ilgalaiks takos natraliems vandenims vertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.Marcinkeviius V., Bucevi S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštels kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drkši objektas). Ataskaita:Lietuvos geologini tyrinjim archyvas, Vilnius, P 4436 (rus k.).Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Pavojing medžiag išleidimo požemin vanden inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. Valstybs žinios, 2003, Nr. 17-770.kio subjekt požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. Valstybsžinios, 2003, Nr. 101-4578.IAE ir UAB „Vilniaus hidrogeologija“ ataskaita, 2003. Visagino m. vandenvietssanitarins apsaugos zonos perskaiiavimas ir jos bkls vertinimas (SAZ projektas). Ignalinos AE Eksploatavimo nutraukimo tarnybos ir UAB ,,Vilniaus hidrogeologija“ataskaita, I tomas (tekstai ir priedai). Vilnius, 2003. IAE kodas TASpd-0499-70766/1.7.4 skyrelisIAE ataskaita -0545-15, 2008. IAR regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultat ataskaita. IAE Darb saugos skyrius, 2008.Kadnas V., Budaviius R., Gregorauskien V., Katinas V., Kliaugien E., RadzeviiusA., Taraškeviius R., 1999. Lietuvos geocheminis atlasas. Ats. red. J. Satknas:Lietuvos geologijos tarnyba, Geologijos institutas.- Vilnius: LGT, 1999.- 90 p,:18lent.+162 žeml.Keraševicius T., Kropas A., 2006. V Ignalinos AE teritorijos sklypo taikommokslini geologini tyrim naujos atomins elektrins statybai ataskaita (aikštelsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Klimas A., 1988. Erdviniai-laiko netolygumai gruntinio vandens infiltracinei mitybai.Vandens resursai, 1988, Nr. 3. psl. 66-72 (rus kalba).Mažeika J., 1993. Izotopiniai požeminio vandens migracijos tyrimai Ignalinos atominselektrins rajone. Geologija. 15. Vilnius. 67–73.V. Marcinkeviius, S. Bucevi, S. Marfin, J. Valiukeviius, V. Rakauskas, R.Kanopien, 1995. Kompleksin 1:50 000 mastelio geologin, hidrogeologin irinžinerin-geologin nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, , N-35-17-B, N-35-18-, N-35-17-G-, , N-35-18-V-, . LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrintomis LatvijosRespublikos hidrogeologinmis ir inžinerinmis-geologinmis slygomis (Drkšiobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 656Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „vertinti valstybs monsIgnalinos atomins elektrins aušinimo baseino, tai yra Drkši ežero, radioekologin irekotoksikologin bkl, prognozuoti radionuklid jonizuojaniosios spinduliuotspoveik florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavim ir atliktielektrins aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorins apšvitos dozs) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveik žmonms ir aplinkai Ignalinos atomins elektrins regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacins saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.7.5 skyrelisDarbo grups išvados vertinant Ignalinos AE aikštels seismines slygas, 1988.Maskva. Ignalinos AE archyvas (rus kalba).Hidroprojektas, 1981. Ignalinos AE (antrojo etapo) statybos aikštels pradinis seisminiopavojingumo vertinimas pagal fondin ir literatrin medžiag, 1981. Ataskaita,Hidroprojektas, Maskva. IAE archyvas (rus kalba).Jonušas A., Kropas A., Keraševiius T., 2006. Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomiejimoksliniai inžineriniai geologiniai tyrimai naujos atomins elektrins statybai. II tyrimetapas (patvirtinimo etapas). UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Junkelis I., Marcinkeviius V., Šeštokas I., 1990. Lžiai Ignalinos AE rajone. Pabaltijoir Baltarusijos ekologins geologijos problemos. Pranešim tezs. Vilnius, LitNIGRI,194–197 psl. (rus kalba).Juozapaviius G., Juodkazis V., 1987. Ignalinos AE rajono inžinerini-geologini,hidrogeologini ir geologini-ekologini padties ir galim poky slyg išvados.Lietuvos SSR geologijos valdyba, LitNIGRI, Vilnius. Geologijos tarnybos fondas (ruskalba).Keraševiius T., Kropas A., 2006. V Ignalinos AE teritorijos sklypo taikommokslini geologini tyrim naujos atomins elektrins statybai ataskaita (aikštelsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Krainiukov S., Krivulin N., Chorunžij V., 1986. IAE antro bloko ORU-750 inžinerini -geologini tyrim technin ataskaita. VNIPET, Leningradas. IAE archyvas (rus kalba).Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 03 26 sakymas Nr. 135 „Dl pavojingmedžiag išleidimo požemin vanden inventorizavimo ir informacijos rinkimovykdymo tvarkos“. Valstybs žinios, 2002, Nr. 38-1406.Marcinkeviius V., Bucevi S., Marfin S., Valiukeviius J., Rakauskas V.,Kanopien R., 1995. Kompleksin 1:50 000 mastelio geologin, hidrogeologin irinžinerin-geologin nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, , N-35-17-B, N-35-18-, N-35-17-G-, , N-35-18-V-, . LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrintomis LatvijosRespublikos hidrogeologinmis ir inžinerinmis – geologinmis slygomis (Drkšiobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).Michailienko O., Možachenko D., Nikolskij M., 1989. Ignalinos AE mikrorajonavimopradins seismologins informacijos analiz (pagal PNIIIS tyrim medžiag, tema 568),mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Visasjunginis projektavimo mokslo tiriamasisenergetikos technologijos institutas (VNIPET), Maskva. IAE archyvas (rus kalba).Pavojing medžiag išleidimo požemin vanden inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 657direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. sakymu Nr.1-06. (Valstybs žinios, 2003, Nr. 17-770).PN AE G-5-006-87. Seismiškai atspari atomini elektrini projektavimo normos,Maskva, 1989 (rus kalba).Seisminio poveikio branduolins energetikos objektams analizs reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. sakymu Nr. 22.3-33.Valstybs žinios, 2006, Nr. 87-3447.Stanionis A., 2005. Žems plutos horizontali judesi Ignalinos atomins elektrinsrajone tyrimas geodeziniais metodais. Daktaro disertacijos santrauka. VilniausGedimino technikos universitetas, Vilnius.Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995. Projektavimo normos II dalis, 7skyrius. Rusijos Federacijos Statybos ministerija, Maskva, GP CPP (rusu kalba).Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2004. Inžineriniai geologiniai(geotechniniai) tyrimai. Valstybs žinios, 2004, Nr. 25-779.TATENA saugos standartas Nr. NS-R-3. Aikštels vertinimas branduolins energetikosobjektams. TATENA, Viena, 2003.TATENA saugos standartas Nr. 110. Branduolins energetikos objekt sauga.TATENA, Viena, 1993.TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6. Atomini elektrini seisminis projektavimas irkvalifikavimas. TATENA, Viena (2003)TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3. Seisminio pavojaus vertinimas atominmselektrinms. TATENA, Viena, 2002.kio subjekt požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. sakymu Nr. 1-59. Valstybs žinios, 2003, Nr. 101-4578.Voskresenskaja L., Mindel I., Trifonov B., Šmidt G., 1988. Ignalinos AE aikštelsseisminio mikrorajonavimo laboratorini tyrim atskaita (2 knygos). 1 knyga (tekstas irpriedai). Gamybinis ir mokslo statybini tyrinjim institutas (PNIIIS), Maskva, IAEarchyvas (rus kalba).Zakareviius A., 1999. Dabartiniai žems plutos judesiai Ignalinos atomins elektrinsrajone. Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija, 23 knyga. Vilnius, leidykla„Lietuvos mokslas“. 490–501 psl.7.6 skyrelisBaleviien J., Sinkeviien Z., Baleviius A. 1997. Drkši ežero litorals augmenijoskl ir daugiamets jos kaitos. – Lietuvos valstybin mokslo programa Atomineenergetika ir aplinka. Mokslini ataskait rinkinys. 1993–1997. 3. 3-73.Baleviien J., Lazdauskait Z., Sinkeviien Z., Stankeviiut J. 1997. AE regionoaugmenijos charakteristika, dinamika, kaitos, apsauga. – Lietuvos valstybin moksloprograma Atomin energetika ir aplinka. Mokslini ataskait rinkinys. 1993 – 1997. 4.103-184.Barauskas R., Baškyt R., Kirstukas M., Mikalauskas G., Snitkien L., Valantiejien V.2004. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Lutut.European Commission. 2007: Guidance document on Article 6(4) of the ‘HabitatsDirective’ 92/43/EEC. Clarification of the concepts of: Alternative solutions, Imperate

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 658reasons of overriding public interest, Compensatory measures, Overall Coherence,Opinion of the Comission. January 2007.Kozulin A. V., Vergeichik L. A., Nikiforov M. E., Ivanovski V. V., Birjukov V. P.,Dombrovski V. Ch., Grichik V. V., Mximenkov M. V, Byshniov I. I., Sidorovich V. E.,Cherkas N. D., Mongin E. A. 2002. Treasures of Belorusian Nature. Minsk.Kurlavicius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukšiu vietini perin populiacijgausa. Ciconia. 9:92-97.Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „vertinti valstybs monsIgnalinos atomins elektrins aušinimo baseino, tai yra Drkši ežero, radioekologin irekotoksikologin bkl, prognozuoti radionuklid jonizuojaniosios spinduliuotspoveik florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavim ir atliktielektrins aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorins apšvitos dozs) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveik žmonms ir aplinkai Ignalinos atomins elektrins regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacins saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Rašomaviius V. (red). 2007. Lithuanian Red Book. Lietuvos raudonoji knyga. Lutut.Raudonikis L., 2004. Europos Sajungos reikšms paukšiams svarbios teritorijosLietuvoje. Important bird areas of the European Union importance in Lithuania.Lietuvos ornitolog draugija ir Ekologijos institutas. Kaunas, Lutute.Raudonikis L., Kurlavicius P. 2000. Paukšiams svarbios teritorijos Lietuvoje.Important bird areas in Lithuania. Lietuvos ornitolog draugija. Kaunas, Lutut.Results of Radiation Monitoring at IAE Region in 2007. IAE Report PTOot-0545-15,2008.Švažas S., Drobelis E., Baliauskas L., Raudonikis L., 1999. Important wetlands inLithuania. OMPO and Institute of Ecology. Vilnius.Švažas S., Baliauskas L., Stankeviiut J., Ivinskis P., Rimšait, J., Sorokait J.,Raudonikis L., Matuseviiut A., 2008. Ignalinos atomins elektrins regiono sausumosbiologins vairovs aprašymas ir vertinimas. Ekologijos institutas. Ataskaita Nr. 14-000.8.8. 206 p.7.7 skyrelisPauliukeviius G., Masilinas L., Eitmanaviien N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponent kartografavimas bei geosistem stabilumo nustatymas.Valstybin mokslo programa „Atomin energetika ir aplinka“. Mokslini ataskaitrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 ssiuvinis, 1–102 psl.Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita U1DP0, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimotarnyba, A1.4/ED/B4/0006, 7 leidimas, 2007.7.8 skyrelisLietuvos archeolog draugijos darbo ataskaita, 2006. Dl Stabatišks dvarviets(kaimaviets) archeologini tyrim ir projektuojamo paviršinio radioaktyvi atliekkapinyno poveikio vertinimo nekilnojamoms kultros paveldo vertybms. Lietuvosarcheolog draugija. Darbo ataskaita.Pauliukeviius G., Masilinas L., Eitmanaviien N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponent kartografavimas bei geosistem stabilumo nustatymas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 659Valstybin mokslo programa „Atomin energetika ir aplinka“. Mokslini ataskaitrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 ssiuvinis, 1–102 psl.Paviršinio kapinyno PAV ataskaita, 2007. V Radioaktyvi atliek tvarkymoagentra. Paviršinio radioaktyvi atliek kapinyno rengimo PAV ataskaita. Vilnius.7.9 skyrelisGyventoj apklausos ataskaita, 2008. Visagino miesto ir aplinkini gyvenviegyventoj nuomons dl naujos AE statybos tyrimo ataskaita. UAB ,,RAIT“, Rinkosanalizs ir tyrim grup, 2008 m kovo 31 d., 65 psl.7.10 skyrelis10 CFR. U.S. NRC Reglament 10 skyrius, Federalini reglament kodas. JAV.YVL 1.10. Saugos kriterijus. Suomija, 2000.Branduolins energijos statymas, Valstybs žinios, 1996, Nr. 119-2771.Galutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blok eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup,2004.IAE Eksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup, 2004a. Naujosios šildymokatilins, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicij paket B5,B5/TN/B2/0005, Poveikio aplinkai analiz, 01 leidimas.IAE Eksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup, 2004b. Naujosios garokatilins, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicij paket B5,B5/TN/B2/0006, Poveikio aplinkai analiz, 01 leidimasIgnalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo programaA1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projekt valdymogrup2004.Valstybs žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklid išmetimo aplink iš branduolinsenergetikos objekt ribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 22 d. sakymu Nr. D1-699.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindins radiacins saugos normos”.Valstybs žinios, 2003, Nr. 90-4080Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacin sauga branduolins energetikosobjektuose. Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624, 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos respublikos planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymenenumatyt poveikio visuomens sveikatai vertinimo atvej vertinimo atlikimotaisykls. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m liepos 5 d. sakymu Nr.V-511. Valstybs žinios, 2004, Nr. 109-4091.Nedveckaite T, Motiejunas S, Kuinskas V, Mažeika J, Filistovi V, Jušiene D,Maceika E, Morkelinas L. ir Hamby D.M. Radioaktyviosios išlakos aplink irskydliauks ligos incidentas Ignalinos atominje elektrinje, Apsauga nuojonizuojanios spinduliuots, 79 tomas, Nr. 6, 2000.OECD, 2008. Atomini elektrini profesin apšvita, Septyniolikta metin ISOEprogramos Ataskaita. 2006 NEA Ataskaita Nr. 6318, 2008.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 660Poveikio visuomens sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. Patvirtinta LRSveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. sakymu Nr. V-491. Valstybs žinios,2004, Nr. 106-3947.RSC 2008 Lietuvos Radiacins saugos centras. [www.rsc.lt]. (2008 liepa).Sanitarini apsaugos zon rib nustatymo ir režimo taisykls. Patvirtinta LR Sveikatosapsaugos ministro 2004 rugpjio 19 d. sakymu Nr. V-589. Valstybs žinios, 2004, Nr.134-4878.Visuomens sveikatos priežiros statymas. Valstybs žinios, 2002 Nr. 56-2225.7.11 skyrelisGalutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blok eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projekt valdymo grup,2004.IAE, PTOot-0545-15. IAE regiono 2007 m. radiologinio monitoringoataskaita.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimoprograma A1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektvaldymo grup2004.J. Dahlberg, U. Bergström, 2004. IAE landfill. Studsvik ataskaita. ISBN 91-7010-371-2.Studsvik, RadWaste AB, Švedija.LEI, 2006. Landfill tipo kapinyno preliminari atliek priimtinumo kriterijparengimas. Galutin ataskaita.Valstybs žinios 2007, Nr. 138-45693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentasLAND 42-2007. Radionuklid išmetimo aplink iš branduolins energetikos objektribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo bei radiologiniomonitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d.sakymu Nr. D1-699.HN 87:2002, Lietuvos higienos norma ,,Radiacin sauga branduolins energetikosobjektuose”. Patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2002 12 17 sakymu Nr. 643.Žin., 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.PAVA KATSK, Ignalinos AE naujasis kiet atliek tvarkymo ir saugojimokompleksas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas NUKEMTechnologies GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-780.6.7/EIAR/R:4, 4leidimas, 2007 m. gruodžio 22 d.PAVA LBPKS, Panaudoto RBMK branduolinio kuro iš Ignalinos AE 1 ir 2 bloklaikinas saugojimas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas GNS–NUKEM GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-658.5.9/EIA-R-04, 4 leidimas,2007 m. spalio 24 d.RATA, 2007. Paviršinio radioaktyvi atliek kapinyno rengimo poveikio aplinkaivertinimo papildyta ataskaita. 3-2 versija. RATA, Vilnius 2007.7.12 skyrelisSafety Standards Series No. NS-R-3. Site Evaluation for Nuclear Installations. SafetyRequirements. IAEA, Vienna, 2003.8 skyriusICRP (1983). Radionuklid transformacija, emisij energija ir intensyvumas ICRPPublikacija 38, Pergamon leidykla.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 661J. Mažeika., S. Motiejnas. Vandens nuotek su radionuklidais iš Ignalinos AEvertinimas, veikiant elektrinei normaliu režimu. Ekologija, Vilnius, 2003, Nr. 4, 36-42.J. R. Simmonds, G. Lawson, ir A. Mayall, (1995). Radiologini pasekmi vertinimometodologija esant planiniams radionuklid išmetimams aplink. CECLiuksemburgas, EUR 15760 EN.JAV DoE (1988). Išorin dozs galios konversijos faktorius skaiiuojant dozgyventojams. DoE/EH – 0070.NRC (1977). Branduolinio reglamentavimo komisija, Reglamentavimo vadovas 1.109.Metini dozi skaiiavimas žmogui nuo reaktoriaus planini išmetim skaiiavimatitikimvertinimui pagal 10 CFR Part 50 (NRC, Vašingtonas).TATENA (1996). Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai apsaugai nuojonizuojaniosios spinduliuots ir radiacijos šaltini sauga. Saugos standart serija 115.Viena, TATENA.TATENA Saugos standart serija Nr. 19 “Pagrindiniai modeliai naudojami išmetamradioaktyvi medžiag poveikio aplinkai vertinimui”9 skyrius2000/473/Euratom. Commission Recommendation of 8 June 2000 on the application ofArticle 36 of the Euratom Treaty concerning the monitoring of the levels ofradioactivity in the environment for the purpose of assessing the exposure of thepopulation as a whole (notified under document number C(2000) 1299).91/271/EEC. Council Directive of 21 May 1991 concerning urban waste watertreatment. The Council of the European Communities. Official Journal, L 135,30/05/1991, P. 0040–0052.Aplinkos monitoringo programa. Ignalinos AE, kodas PTOed-0410-3V2.Baubinas R. ir kt., 2002. Ignalinos AE regiono socialinis-ekonominis monitoringas:metodologija, programa, diegimas. Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius.Edilex 2008. Monitoring of discharges of radioactive substances from a nuclear powerplant (In Finnish). [http://www.edilex.fi/stuklex/fi/lainsaadanto/saannosto/YVL7-6].IAE regiono radiologins-ekologins bkls tyrimai prieš pradedant eksploatacij, 1985.Galutin ataskaita 1-05-03-01-033 160-126, Maskva–Vilnius–Kaunas (rus kalba).Ignalinos atomins elektrins šaldomojo tvenkinio ekosistemos bkl pradiniu joseksploatacijos periodu; Serija "Šilumin energetika ir aplinka" Tomas 10, dalis 1,2Vilnius "Akademija" 1992 (Rus kalba).Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 36-2000 „Aplinkoselement užterštumo radionuklidais matavimas” Valstybs žinios, 2000, Nr. 101-3208;2005, Nr. 59-2083.Valstybs žinios 2007, Nr. 138-45693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklid išmetimo aplink iš branduolinsenergetikos objekt ribojimo ir leidim išmesti aplink radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“.Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybsreikalavimai”. Valstybs žinios, 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindins radiacins saugos normos”.Valstybs žinios, 2003, Nr. 90-4080.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 662Lietuvos higienos norma HN 87:2002 “Radiacin sauga branduolins energetikosobjektuose”. Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos valstybin mokslo programa ,,Atomin energetika ir aplinka”. Moksliniataskait rinkinys, 1993–1997, Vilnius, ssiuviniai 1–5.LR aplinkos apsaugos statymas Nr. I-2223. Valstybs žinios, 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr.47-1558.LR aplinkos monitoringo statymas Nr. X-595. Valstybs žinios, 2006, Nr. 57-2025.Nuotek tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2006 m. gegužs 17 d.sakymu Nr. D1-515 (LR aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. sakymo Nr. D1-515redakcija). Valstybs žinios, 2007, Nr. 110-4522.Paviršini nuotek tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.balandžio 2 d. sakymu Nr. D1-193. Valstybs žinios, 2007, Nr. 42-1594.Radiacins saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „vertinti valstybs monsIgnalinos atomins elektrins aušinimo baseino, tai yra Drkši ežero, radioekologin irekotoksikologin bkl, prognozuoti radionuklid jonizuojaniosios spinduliuotspoveik florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavim ir atliktielektrins aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorins apšvitos dozs) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveik žmonms ir aplinkai Ignalinos atomins elektrins regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacins saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Seisminio poveikio branduolins energetikos objektams analizs reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. sakymu Nr. 22.3-33.Valstybs žinios, 2006, Nr. 87-3447.STUK-A227, 2008. Ilus Erkki, Klemola Seppo, Vartti Vesa-Pekka, Mattila Jukka,Ikäheimonen Tarja K. Monitoring of Radionuclides in the Vicinities of Finnish NuclearPower Plants in 2002–2004. Helsinki.Šilumin energetika ir aplinka, 1992. Ignalinos AE vandens aušinimo rezervuaroekosistema eksploatavimo pradinje stadijoje. Tomas 10, Vilnius, ,,Mokslas” (ruskalba).kio subjekt aplinkos monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta LR aplinkos ministro2003 m. gegužs 15 d. sakymu Nr. 230. Valstybs žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr.181-6712.kio subjekt požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Lietuvosgeologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. sakymu Nr. 1-59. Valstybsžinios, 2003, Nr. 101-4578.10 skyriusDCD JAV-ABWR. 2 Pakopa. 15 Skyrius. Avarijos ir analiz. 2008.(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/abwr.html)DCD JAV-APWR. 15 Skyrius – Pereinam proces ir avarij analiz. 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html)DCD JAV-ESBWR. ESBWR. 2 pakopa 15 skyrius. Saugos analiz. 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 663ICRP, 2007. The 2007 Recommendations of the International Commission onRadiological Protection. Annals of the ICRP, Vol 37, Nos 2-4 2007. ICRP Publication103. Elsevier. Ed. J. Valentin.EUR 2001. Europini moni reikalavimai LVR atominms elektrinms. Pagrindiniairadioaktyviosios dalies reikalavimai.Ignalinos AE instrukcija -0812-202, Avarin parengtis. Pranešimo avarijosIAE atveju instrukcija.YVL 2.8. tikimybin saugos analiz atomini elektrini saugos darb organizavime.Suomija, 2003.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacin sauga branduolins energetikosobjektuose. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d sakymuNr. 643. Valstybs žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos higienos norma HN 99:2000 Gyventoj apsauga vykus radiacinei arbranduolinei avarijai. LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. sakymas Nr.380. Valstybs žinios, 2000, Nr. 57-1691.NUREG-1465, 1995. Avarij radioaktyvi išmetim šaltiniai lengvojo vandensatominms elektrinms.Planuojamos kins veiklos galim avarij rizikos vertinimo rekomendacijos.Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. sakymu Nr. 367. Valstybsžinios, 2002, Nr. 61-297.Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Patvirtinta LRAplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. sakymu Nr. D1-636. Valstybs žinios, 2006,Nr. 6-255, 2008, Nr. 79-3138.Pramonini avarij prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Patvirtinta LRV 2004m. rugpjio 17 d. nutarimu Nr. 966. Valstybs žinios, 2004, Nr. 130-4649.SAND94, 1994. Pasaulyje plaiai naudojam reaktori radioaktyvi išmetim šaltinipalyginimai sunki avarij metu.Sofiev, M., Prank, M., Jalkanen, J.-P., Valkama, I., Karppinen, A. & Pietarila, H. 2008.Dispersion simulations and dose estimates for Accidental Radioactive Releases from thePlanned New Nuclear Power Plant in Lithuania. – Finnish Meteorological Institute,Helsinki, 9.9.2008.Valstybs Tarybos nutarimas 395/91. Valstybs Tarybos nutarimas dl pagrindinisaugos reikalavim atominms elektrinms. Suomija, 1991.Avarins parengties reikalavimai branduolins energetikos objekt eksploatuojaniaiorganizacijai (P-2008-01), Valstybs žinios, 2008, Nr. 130-5017.Valstybs žinios, 2003, Nr. 60-2726. LR Vyriausybs nutarimas Nr. 794 „Dl gaisroatžvilgiu pavojing objekt, kuri savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigtipriešgaisrinius gelbjimo padalinius (žinybines priešgaisrines pajgas), kriterijpatvirtinimo“.