Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 374pat yra trauktas ES Buveini Direktyvos II pried, registruojamas kai kuriais metaisnereguliariai. Teritorijoje stebtos dvi retos drugi ršys: machaonas (Papilio machaon,rašytas LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje).Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST rasta augal, rašyt LRK (Švažas ir kt.,1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainyt (Cladium mariscus),lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo geg (Dactylorhiza russowii), beržaskeružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najasmarina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlap ežerut (Hydrilla verticillata) rastanet keliuose saugomos teritorijos ežeruose.BST vietov: Gražuts regioninis parkas (LTZAR0024)Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražuts regioninio parko ribomis. Josplotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 08 23 rytilgumos ir 55 37 19 vakar platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai(7.6-8 lent.). Gražuts regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugomateritorija Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST. j patenka visa Šiaurs rytinsGražuts regioninio parko dalies PAST.7.6-8 lent. Gražuts regioninio parko BST biotop struktra pagal NATURA 2000duomen bazs informacij (LR Aplinkos ministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 19Grdini laukai 10Pagerintos žalienos 2Kita ariama žem 7Plaialapi lapuo miškai 6Spygliuo miškai 31Mišrs miškai 25Iš viso: 100BST steigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augal ir drugi ršis. Tikslinsgamtins buveins yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su bdmaini augalbendrijomis), 7140 (Tarpins pelks ir linai), 7120 (Degradavusios aukštapelks), 3140(Ežerai su menturdumbli bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinspievos) ir 6120* (Karbonatini smlyn smiltpievs). Tikslin gyv ršis yra drugysdidysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslin augal ršis – vjaland šilag(Pulsatilla patens).NATURA 2000 duomen bazs informacija rodo, kad Gražuts regioninio parko BSTtaip pat yra svarbi saugant ir kitas, ES Buveini Direktyvos I priedrašytas gamtinesbuveines, pvz., 3150 (Natrals eutrofiniai ežerai su pldži arba aštri bendrijomis),7110* (Aktyvios aukštapelks), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelks), 7220(Šaltiniai su besiformuojaniais tufais), 9010* (Vakar taiga), 9020* (Plaialapi irmišrs miškai), 9180* (Griov ir šlait miškai) ir 9080 (Pelkti lapuo miškai). Be toši vietov yra svarbi saugant vietines dros (Lutra lutra), skiautertojo tritono (Trituruscristatus), kmuts (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum),kurie yra rašyti ES Buveini Direktyvos II pried, vietos populiacijas.Kitos gamtosaugos požiriu vertingos floros ršys yra liekninis beržas (Betula humilis)ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios ršys yra rašytos LRK.