Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 615Kaip pagrindas sunkiosios avarijos išmetim šaltiniui apibržti yra naudojamas Cs-137išmetimas, o kit radionuklid išmetimai yra apskaiiuojami pagal aktyviosios zonosradionuklidin sud išmetim metu. Perskaiiavimai buvo atlikti panašiai visiemsnuklidams, ir tai l mažesnius inertini duj išmetimus.Išmetimai iš kuro apgaub ir atmosfer yra aerozoli daleli ir inertini duj mišinys.Inertins dujos mažai sveikauja su aplinka ir pasižymi greitu išmetimo mechanizmu bežymesnio sulaikymo ar filtracijos mechanizmo, išskyrus sulaikym apgaube.Radionuklid išmetim dali palyginimas sunki avarij atveju nagrinjamiems AP-1000, EPR, APWR ir ESBWR reaktoriams yra apibendrintas 10.3-3 lentelje. Išpateikt duomen matyti, jog rimtos avarijos išmetimai normalizuoti 100 TBq Cs-137išmetimams pervertina Jodo ir Cezio bei nepilnai vertina inertini duj (Xe, Kr)išmetimus.10.3-3 lent. Išmetim iš aktyviosios zonos dalys.Reaktorius Išmetim dažnisIšmetim dalis (% nuo aktyviosios zonos inventoriaus)Xe, Kr Jodas CezisAP-1000 2,20×10 -7 2,6×10 -3 2,3×10 -5 1,2×10 -5EPR 5,00×10 -7 1,9×10 -3 1,0×10 -5 2,6×10 -5APWR 1,10×10 -6 2,1×10 -3 1,7×10 -6 1,7×10 -6ESBWR 1,12×10 -8 2,7×10 -3 1,6×10 -4 2,2×10 -4SA išmetimaiPAVA5,00×10 -7 3,0×10 -4 2,0×10 -4 1,4×10 -4Inertins dujos kelia išorins apšvitos pavoj nuo išmetim debesies. Gi aerozoliai keliavidins apšvitos pavoj dl kvpimo ar maisto vartojimo bei nusdimo ant odos.Aplinkoje nus aerozoliai taip pat sukelia išorin apšvit.Inertini duj radionuklid poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis, lyginant su kitaisišmetim radionuklidais. Taip yra todl, kad inertini duj radionuklidai turi mažesniuspusamžius ir jie takoja tik išorin doz.Taiau tam kad vertinti gaubianio atvejo efektus, skaiiavimai buvo atlikti naudojantdidesnius inertini duj išmetimus nei pateikta 10.3-2 lentelje. Skaiiavimai sunkiosiosavarijos atveju buvo atlikti naudojant 10 kart didesnius išmetimus. Šie išmetimai yrapagrsti keturi nagrinjam reaktori modeli (AP-1000, EPR, APWR ir ESBWR),kuriems buvo prieinama informacija apie aktyviosios zonos pažeidimo dažn irnesandaraus apgaubo bei inertini duj, jodo ir cezio išmetim dalis, vertinimu.Didesni inertini duj išmetimtaka sunkiosios avarijos pasekmms yra aptarta 10.4skyrelyje.10.3.2 Radionuklid sklaida ir j slygojamas poveikis10.3.2.1 MetodikaSklaidos modeliavimas dviem avarij scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybs ir avarini slyg modeliavimo sistemSILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrsta dviej branduoli Langranžo –Oilerio modeliavimo struktra, kuri suk SMI kartu su keliais kitais skirting šaliinstitutais, skirta sprsti plataus spektro avarini slyg, oro kokybs ir kontrolsproblemas. Laikydamasi avarini slyg modeliavimo standart, SILAM vertinakiekvieno aplink išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinje susidariusi izotopkoncentracijas ir nusdim.