Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

KonsorciumasPöyry Energy OyLietuvos energetikos institutasPoveikio aplinkai vertinimo ataskaitaNauja atominė elektrinė Lietuvoje2008 m. spalio 22 d.Planuojamos ūkinės veiklosorganizatorius:PAV ataskaitos rengėjas:AB „Lietuvos energija“Pöyry Energy Oy (Suomija)Lietuvos energetikos institutas (Lietuva)

SUOMIJOS RENGĖJŲ SĄRAŠASKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2

LIETUVOS RENGĖJŲ SĄRAŠASKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 4

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 5VERSIJŲ LENTELĖVersija Data AprašymasVersija 1 2008 m. liepos 24 d.Versija 2 2008 m. rugpjūčio 27 d.Versija 3 2008 m. spalio 22 d. Papildyta ir atnaujinta pagal visuomenės pastabas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 6

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 7SĄVOKOSAAA (Aplinkos apsaugosagentūra)AerozolisAGIRAktyvumasALARA (angl. As Low AsReasonable Achievable)Alfa, beta, gama spinduoliaiAM (Aplinkos ministerija)AOO (angl. AnticipatedOperational Occurrence)Apšvita iš radioaktyviojodebesiesApšvita nuo žemės paviršiausASKRO (rus. автоматическаясистемаконтролярадиационной обстановки),automatinė radiacinės padėtieskontrolės sistemaAtominė elektrinė (AE)Valstybės biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – rinkti, analizuoti ir teiktipatikimą informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų srautus irtaršos prevencijos priemones bei užtikrinti vandens apsaugos ir valdymoorganizavimą vandensaugos tikslams pasiektiKietosios, skystosios ar kietosios ir skystosios dalelės, pakibusiosdujinėje terpėjeAGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškosautomatinės radiacinio monitoringo stotysRadionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje,kiekis, išreikštas formule A=dN/dt (čia A – aktyvumas, dN – tikėtinassavaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos)skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetas s -1 , specialus vienetopavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq = 1 s -1 .Radiacinės saugos optimizavimo principo As Low As ReasonableAchievable angliškas akronimas. Tarptautiniu mastu pripažintasradiacinės saugos optimizavimo principas, teigiantis, kad praktinėsveiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, apšvitos veikiamų žmoniųskaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius įmanoma pasiektiprotingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant įsocialines ir ekonomines sąlygas. ALARA principas taip pat vis plačiautaikomas ir aplinkos apsaugoje.Branduoliai, skleidžiantys jonizuojančias – alfa, beta daleles arba gamaelektromagnetines bangasKoordinuoja PAV procedūrą, informuoja užsienio šalis apie PAV procesąbei priima motyvuotą sprendimą, ar planuojam ūkinė veikla leistinapasirinktoje vietojeNumatomas eksploatacinis sutrikimasApšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosiosmedžiagos radioaktyviųjų išlakų debesyjeApšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosiosmedžiagos, iškritusios žemės paviršiujePastovios realiuoju laiku veikiančios aplinkos ir sanitarinės kontrolėssistemos dalis. Sistemos paskirtis yra informuoti gyventojus apieradiacinę saugą.Visuma sistemų ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumosenergijai gaminti, naudojant branduolinį kurą.Aušinimo vanduo Aušinimo vanduo yra jūros/ežero/upės vanduo, naudojamaskondensatoriuje garo, ateinančio iš turbinos, aušinimui ir pavertimui įvandenį. Aušinimo vanduo nekontaktuoja ir nesimaišo su atominėselektrinės techniniu vandeniu.BarasSlėgio vienetas. 1 baras = 100 000 Paskalių (Pa). Atmosferos slėgisapytiksliai lygus 1 barui.Bq, bekerelisAktyvumo vienetas lygus 1 skilimui per sekundę

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 8Branduolinės medžiagosBranduolinis kurasBranduolių dalijimasisBSTBWR (angl. boiling waterreactor), verdančio vandensreaktoriusPlutonis, uranas (natūralus, prisodrintas urano 235 arba 233 izotopų irišsodrintas) ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio arkoncentrato pavidalo arba kitų medžiagų mišinyjeBranduolinės medžiagos, naudojamos branduolinei energijai gaminti.Sunkiojo elemento atomo branduolio ir neutrono branduolinė reakcija,kurios metu branduolys dalijasi į dvi dalis ir išmetami 2-3 greitiejineutronai.Bendrijos svarbos teritorijosLengvojo vandens reaktorius, kuriame aušinimui naudojamas vanduoužverda pratekėdamas pro reaktoriaus aktyviąją zoną. Susidaręs garasnaudojamas turbinos varymui.CANDU reaktoriusCANDU reaktorius, ACR tipoCirkonio lydinysDalijimasisDCD (angl. Design controldocumentation)DeuterisE.ONEDFEfektinė dozėEfektyvumasElektrinė galia, MW eEMS (angl. EnvironmentalManagement System),aplinkosaugos vadybos sistemaEnBWEUR (angl. European UtilitiesRequirements document),Reikalavimų Europos įmonėmsdokumentasEutrofikacijaFoninis užterštumasKanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium")suspausto sunkaus vandens reaktorius naudojantis sunkų vandenįaušinimui ir neutronų lėtinimui bei gamtinį uraną (0,72% U-235) kurui.Pažangusis CANDU reaktorius gali būti laikomas PWR hibridine forma,turinčią kitokią reaktoriaus konstrukciją. Tai lengvuoju vandeniuaušinamas reaktorius, kuriame įdiegtos ir suslėgto sunkiojo vandensreaktorių (HWR), ir pažangiųjų suslėgto vandens reaktorių (APWR)technologijų savybės.Sunkiojo cirkonio lydinių grupė. Daugiausiai naudojamas kaip šilumąišskiriančių elementų apvalkalasSunkiojo elemento atomo branduolio dalijimasis į dvi dalis, kurio metuišmetami greitieji neutronai.Projektavimo kontrolės dokumentacijaVandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 1 neutronąE.ON AG - Vokietijos energetikos bendrovėElectricité de France – Prancūzijos energetikos bendrovėApima ir išorinę (sąlygojamą spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies irnuo žemės paviršiaus), ir vidinę (dėl radionuklidų įkvėpimo ir prarijimo)dozę.Elektrinėje pagamintos elektros energijos ir energijos, esamossuvartotame kure, kiekių santykis.Per laiko vienetą elektrinės galimas pagaminti elektros kiekis.EMS naudojama kaip priemonė pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą.Apibrėžta ISO 14001 standarte. Užtikrina sistemingą organizacijosaplinkosauginių reikalų tvarkymą ir yra organizacijos bendrosios valdymostruktūros aspektas, susijęs su tiesioginiais ir ilgalaikiais jos produktų,paslaugų ir procesų poveikiais aplinkai.Energie Baden-Württemberg AG – Vokietijos energetikos bendrovėReikalavimų Europos įmonėms dokumentu (EUR) siekiama koordinuoti irstabilizuoti sąlygas, pagal kurias turi būti statomos standartizuotos LWRatominės elektrinės Europoje.Maisto medžiagų kiekio ekosistemoje padidėjimas.Pavojingų medžiagų (gamtinių, sąlygojamų kitų taršos šaltinių arbabendro zonos užterštumo) kiekiai aplinkoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 10LOCA (angl. Loss Of CoolantAccident)LRKLWR (angl. light water reactor),lengvojo vandens reaktoriusMonitoringo zonaMOX kurasMW, megavatasMWd(th)/TeUMW išleistaNANAENPLNVĮMPLOKB (rus. Опытноеконструкторское бюро)PAPanaudotas branduolinis kuras(PBK)PAVAvarija su šilumnešio praradimuLietuvos Raudonoji knyga naudojamas kaip teisinis dokumentas, kuriuoparemta retų ir nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga.Reaktoriaus tipas, kuriame įprastinis vanduo naudojamas šilumai nuvestiir kaip lėtiklis. Daugelis pasaulyje veikiančių reaktorių yra lengvojovandens reaktoriai.Zona, kurioje vykdomas monitoringas.Maišytas oksidų kuras. Plutonio ir gamtinio urano, perdirbto urano irnuskurdinto urano oksidų mišinys.Galios vienetas (1 MW = 1 000 kW).Energija, gauta pradiniam branduolinio kuro svorio vienetui.Šiluminės energijos kiekis išleistas į ežerą, kai naudojama tiesioginioaušinimo būdas (arba šiluminės energijos kiekis išleistas į orą aušinimobokštų atveju). Apskaičiuojama pagal suminį pagamintą energijos kiekį(šiluminį ir elektrinį), priimant, kad elektrinės efektyvumas 35%.Neprojektinė avarijaNaujoji atominė elektrinėNormalus patvankos lygisNuotekų valymo įrenginiaiMinimalus patvankos lygisEksperimentinis konstruktorių biurasProjektinė avarijaReaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, jeigureaktorių eksploatuojanti organizacija licenciaro nustatyta tvarkaįformina, kad jis nebebus naudojamas reaktoriuose.Poveikio aplinkai vertinimasProjektobendrovėįgyvendinimoProjekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimo darbųvykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugosreikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusiatitinkamus leidimus bei licencijas, ji tampa atominę elektrinęeksploatuojančia organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečiaelektros energijos gamybos pajėgumus (žr. LR Atominės elektrinėsįstatymą, Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3004)Projekto organizacijaPusėjimo trukmėPWR (angl. pressurized waterreactor), suslėgto vandensreaktoriusRadioaktyviosios atliekosRadioaktyviosios išlakosUž planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija (AB „Lietuvosenergija“)Laikas, per kurį radioaktyviąją medžiagą sudarančių dalelių kiekissumažėja perpus dėl radioaktyviojo skilimo, t.y. pusė medžiagospaverčiama kitokios rūšies medžiaga.Lengvojo vandens reaktorius, kuriame vanduo, naudojamas aušinimui irneutronų lėtinimui, yra tiek suslėgtas, kad neužverda net ir esant 300°Ctemperatūrai. Vanduo, pratekėjęs pro reaktoriaus aktyviąją zoną,atskirtuose garo generatoriuose savo šilumą atiduoda antrinio kontūrovandeniui. Antrinis vanduo virsta garu, naudojamu turbinos varymui.Nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras irkitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje,kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius.Iš šaltinių į atmosferą išlekiančios radioaktyviųjų medžiagų dalelės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 11Radionuklidų išmetimai įaplinkąRadioaktyviosios medžiagosRadioaktyvumasIš šaltinių į aplinkos orą bei vandenį išmetami radionuklidai dujų,aerozolių, skysčių ar kitokiu pavidaluKiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kuriųaktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu.Atomo branduolio virsmas kitu branduoliu. Radioaktyvus branduolysskleidžia virsmui būdingą spinduliuotę (alfa, beta ar gama spinduliuotę).RadionuklidaiRADISRBMK (rus. Реактор большоймощности канальный) didelėsgalios kanalinis reaktoriusRWESASAASATSavitasis aktyvumasNestabili nuklidų formaAutomatinių matavimų sistemų padalinys. Jį sudaro automatinio gamamonitoringo tinklas ir kilnojamoji radiologinė laboratorija.Rusiškas vandeniu aušinamas grafitu lėtinamas kanalinio tipo reaktorius,naudojamas IAERWE AG – Vokietijos energetikos bendrovėSunkioji avarija (angl. Severe Accident)Saugos analizės ataskaitaSpecialioji apsaugos teritorijaBandinio aktyvumo ir jo masės santykis (vienetas - Bq/kg).SAZ Sanitarinė apsaugos zona: tam tikra teritorija arba radioaktyviojoužteršimo vieta, kurioje apšvitinimo lygis branduolinės energetikosobjekto normalaus eksploatavimo sąlygomis gali viršyti leistinas normas.SILAMSuomijos meteorologijos instituto Oro kokybės ir pavojingų sąlygųmodeliavimo sistemaSMISodrinimasSpinduliuotė (alfa, beta, gama)SSTSunkusis vanduoSuomijos meteorologijos InstitutasMedžiagos koncentravimas. Prieš sodrinimą cheminių procesų dėkauranas paverčiamas į dujinę formą – urano heksafluoridą (UF 6 ). Uranoheksafluorido sodrinimas atliekamas, taikant arba dujų difuziją, arbapastaruoju metu vis populiarėjančius centrifugavimo metodus, kuriuosenaudojamos cheminės ir fizinės urano savybės.Alfa spinduliuotė – tai teigiamai įkrautų dalelių, kurias išspinduliuojaatomo branduolys, srautas. Alfa dalelės yra identiškos helio branduoliui,jas sudaro 2 protonai ir 2 neutronai.Beta – dalelių srautas, sudarytas iš elektronų ir pozitronų.Gama spinduliuotė yra srautas, sklindantis kaip elektromagnetinėsbangos, gama srauto bangos ilgis yra mažesnis, o energija – didesnė neiRentgeno spinduliuotėsSpeciali saugomoji teritorijaChemiškai sunkusis vanduo yra tas pats, kas ir įprastas (lengvasis)vanduo, tačiau jo molekulėje du vandenilio atomai (kaip H 2 O) yrapakeisti deuterio atomais (iš čia simbolis D 2 O).Sv, sivertas Jonizuojančiosios spinduliuotės dozės vienetas, parodantisjonizuojančiosios spinduliuotės sąlygojamą biologinį poveikį. Kadangi taiyra labai didelis vienetas, dažniau naudojami milisivertai (1 mSv = 0,001Sv) ir mikrosivertai (1 µSv = 0,001 mSv).Šiluminė galia, MW thTATENA (angl. IAEA)Per laiko vienetą reaktoriaus galimas pagaminti šilumos kiekis.Tarptautinė atominės energetikos agentūra. TATENA yra pasaulinisbendradarbiavimo centras branduolinių technologijų srityje. Agentūra,kartu su šalimis-narėmis ir kitais partneriais iš viso pasaulio vystosaugias, patikimas ir taikiems tikslams skirtas branduolinestechnologijas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 12Techninis aptarnavimasPlanuojamų ir sistemingai atliekamų priemonių kompleksas, siekiantužtikrinti patikimą sistemų (elementų) funkcionavimą projekte nustatytoresurso ribose bei palaikyti jų projektines charakteristikas. TA darbaiapima sistemų (elementų) bendrą aptarnavimą, kapitalinį remontą,vidutinį remontą, einamąjį remontą, detalių pakeitimą ir modifikacijas,taip pat bandymus, kalibravimą ir inspekcijas, kada tai būtina.Tiesioginio aušinimo (TA)sistemaTLD stotysAušinimo vanduo paimamas iš vandens telkinio (pvz., ežero),nukreipiamas per šilumokaitį, o sušilęs vanduo išleidžiamas atgal įvandens telkinį.Termoliuminescencinių dozimetrų (TLD) stotys naudojamos matuotiišorinės radiacinės apšvitos dozes aikštelėje.Tritis Radioaktyvus vandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 2neutronus (H-3).TWh, teravatvalandėUK HSE (angl. United KingdomHealth and Safety Executive)UNECE (angl. United NationsEconomic Commission forEurope) Jungtinių tautųEkonomikos komisija EuropaiEnergijos vienetas. Viena teravatvalandė lygi vienam milijarduikilovatvalandžių arba vienam tūkstančiui gigavatvalandžių.Didžiosios Britanijos Higienos ir darbo saugos inspekcijaUNECE, Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija Europai, įkurta 1947 m.,yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų. Jos tikslas yrastiprinti ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių – narių.UO 2Urano dioksidasUranas Cheminis elementas, žymimas simboliu U. Uranas sudaro 0,0004%žemės plutos (keturi gramai tonoje). Visi urano izotopai yra radioaktyvūs.Gamtinis uranas daugiausiai randamas kaip izotopas U-238, kuriopusėjimo trukmė 4,5 milijardo metų. Tik 0,72% gamtinio urano randamakaip izotopas U-235.US NRC (angl. United StatesNuclearRegulatoryCommission)JAV Branduolinės saugos inspekcijaVandeningas sluoksnis Vandeningas sluoksnis – požeminis, vandenį talpinantis laidus uolienų arpurių medžiagų (žvyro, smėlio, dumblo ar molio) sluoksnis, iš kuriogruntinis vanduo gali būti sėkmingai išgaunamas, naudojant šulinį.VATESINepriklausoma Lietuvos Respublikos valstybinė atominės energetikossaugos inspekcijaVidinė apšvitaDozė, kurią sąlygoja radioaktyviųjų medžiagų įkvėpimas ar prarijimasŽmogaus sivertas (žm x Sv) Kolektyvinės dozės matavimo vienetas. Pvz., jei kiekvienas asmuo 1000narių populiacijoje gauna vidutiniškai 20 milisivertų apšvitos dozę, taikolektyvinė dozė bus 1000 x 0,02 Sv = 20 žm x Sv

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 13TURINYSSUOMIJOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................................1LIETUVOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................................3VERSIJŲ LENTELĖ....................................................................................................................................................5SĄVOKOS....................................................................................................................................................................7TURINYS.................................................................................................................................................................... 13SANTRAUKA............................................................................................................................................................. 151 BENDRIEJI DUOMENYS................................................................................................................................ 231.1 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIUS....................................................................................... 231.2 PAV ATASKAITOS RENGĖJAI ........................................................................................................................ 241.3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS IR KONCEPCIJA ..................................................................... 241.4 VEIKLOS ETAPAI IR TRUKMĖ ........................................................................................................................ 251.5 ENERGIJOS GAMYBA.................................................................................................................................... 251.6 IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ POREIKIS .................................................................................................................... 261.7 AIKŠTELIŲ STATUSAS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI .................................................................... 281.8 ESAMOS INFRASTRUKTŪROS PANAUDOJIMAS................................................................................................ 312 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS................................................................................................................ 362.1 BENDRA INFORMACIJA ................................................................................................................................ 362.2 PAV PROCEDŪRA........................................................................................................................................ 362.3 PAV ATASKAITOS PARENGIMAS................................................................................................................... 372.4 VISUOMENĖS INFORMAVIMAS ...................................................................................................................... 392.5 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS TARPVALSTYBINIAME KONTEKSTE ............................................................. 392.6 SPRENDIMAS DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMUMO ...................................................................... 403 INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR DALYVAVIMAS.................................................................................. 423.1 SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ GRUPĖ ..................................................................................................................... 423.2 INFORMACIJOS PRISTATYMAS IR SUSITIKIMAI ............................................................................................... 433.3 PAV PROGRAMOS BEI PAV ATASKAITOS PATEIKIMAS VISUOMENEI ............................................................... 443.4 PAV SUBJEKTŲ ATLIEKAMAS PAV PROGRAMOS IR PAV ATASKAITOS VERTINIMAS ....................................... 443.5 ATSAKINGOS INSTITUCIJOS PAV PROCESO KOORDINAVIMAS......................................................................... 443.6 KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO PRIEMONĖS............................................................................................... 453.7 TARPVALSTYBINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS .................................................................................... 454 ALTERNATYVOS............................................................................................................................................ 554.1 VIETOS ALTERNATYVOS .............................................................................................................................. 554.2 AUŠINIMO ALTERNATYVOS.......................................................................................................................... 564.3 TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS ATOMINIAMS REAKTORIAMS..................................................................... 614.4 NULINĖ ALTERNATYVA ............................................................................................................................... 624.5 NEVERTINAMOS ALTERNATYVOS ................................................................................................................. 655 TECHNOLOGINIAI PROCESAI .................................................................................................................... 675.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBO PRINCIPAI .................................................................................................... 675.2 REAKTORIAUS TIPO ALTERNATYVOS ............................................................................................................ 745.3 BRANDUOLINĖS SAUGOS PRINCIPAI .............................................................................................................. 895.4 KURO ĮSIGIJIMAS ....................................................................................................................................... 1026 ATLIEKOS...................................................................................................................................................... 1066.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBA............................................................................................................... 1066.2 ATOMINĖS ELEKTRINĖS EKSPLOATAVIMAS ................................................................................................. 1086.3 EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMAS ............................................................................................................... 1207 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIŲAPLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIO SUMAŽINIMO PRIEMONĖS.......................................................... 1267.1 VANDENS BŪKLĖ....................................................................................................................................... 1267.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ ............................................................................................................... 210

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 147.3 POŽEMINIS VANDUO ........................................................................................................................... 2267.4 DIRVOŽEMIS ............................................................................................................................................. 2357.5 GEOLOGIJA ........................................................................................................................................... 2417.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ......................................................................................................................... 2697.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA..................................................................................................... 3277.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI....................................................................................................... 3437.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA ................................................................................................... 3457.10 VISUOMENĖS SVEIKATA .................................................................................................................... 3677.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAI NORMALIOSEKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS...................................................................................... 4057.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS ......................................................................................................... 4148 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS.................................................................................................................. 4398.1 ATLIEKOS ................................................................................................................................................. 4398.2 VANDENS BŪKLĖ....................................................................................................................................... 4398.3 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ ........................................................................................................................ 4428.4 GRUNTINIAI VANDENYS............................................................................................................................. 4428.5 DIRVOŽEMIS ............................................................................................................................................. 4438.6 ŽEMĖS GELMĖS ......................................................................................................................................... 4438.7 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ ................................................................................................................................ 4438.8 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA................................................................................................................ 4448.9 KULTŪRINIS PAVELDAS ............................................................................................................................. 4448.10 SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA .............................................................................................................. 4458.11 VISUOMENĖS SVEIKATA ............................................................................................................................ 4459 MONITORINGAS........................................................................................................................................... 4509.1 ĮVADAS..................................................................................................................................................... 4509.2 VALSTYBINIS RADIOLOGINIS MONITORINGAS ............................................................................................. 4519.3 IGNALINOS AE ESAMA APLINKOS MONITORINGO SISTEMA........................................................................... 4609.4 SIŪLYMAI NAUJOS AE MONITORINGO SISTEMAI.......................................................................................... 4699.5 KITAS MONITORINGAS............................................................................................................................... 4819.6 DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS ........................................................................................................... 48510 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS ........................................................................................................ 48710.1 ĮVADAS Į RIZIKOS ANALIZĘ ........................................................................................................................ 48710.2 NAUJOSIOS AE RIZIKOS VERTINIMAS ......................................................................................................... 48810.3 AVARIJŲ POVEIKIO MODELIAVIMAS ........................................................................................................... 50310.4 AVARIJŲ PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS .............................................................................................................. 51810.5 AVARINIS PASIRENGIMAS IR AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS.................................................................................. 52511 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI ........................................ 52912 NUORODOS.................................................................................................................................................... 530PRIEDAS: VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO PAV PROCESE DOKUMENTAI.................545Geologiniai žemėlapiai pateikti Lietuvos geologijos tarnybos leidimu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 15SANTRAUKA2007-ųjų pavasarį, AB „Lietuvos energija“ pradėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV)procedūrą naujosios atominė elektrinės (NAE) statybai prie dabartinės Ignalinosatominės elektrinės (IAE). PAV yra būtina sąlyga tokio svarbaus objekto statyboms.PAV turi apibūdinti, kaip elektrinė įtakos ją supančią aplinką ir įvertinti, ar projektopoveikiai nepažeis ekologinės ir socialinės pusiausvyros. Tik po to, kai PAV ataskaitabus paviešinta vietinėms ir tarptautinėms bendruomenėms ir Lietuvos Aplinkosministerija priims sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje,projekto vykdymas galės būti tęsiamas. Pagal Lietuvos norminius aktus, PAV procesaspirmiausiai apima PAV programos (PAVP), kuri turi pateikti PAV struktūrą, aprašytitemas, kurios bus studijuojamos, ir vartotinus metodus, paruošimą. Remiantis PAVprograma, Aplinkos ministerijos nustatytais terminais ir atsižvelgiant į gautas pastabas,paruošiama PAV ataskaita (PAVA), kuri aprašo aplinką ir įvertina projekto aplinkos irsocialinius poveikius. PAV programa buvo išleista 2007-ųjų liepos 26 dieną ir buvopatvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007-ųjų lapkričio 15 dieną poplataus nacionalinio ir tarptautinio komentavimo. PAV ataskaitą, AB „Lietuvosenergija“ užsakymu, parengė tarptautinis konsorciumas, sudarytas iš Pöyry Energy Oyir Lietuvos energijos instituto (LEI). PAV ataskaitos rengimas prasidėjo 2008-ųjų vasarįir 2008-ųjų rugpjūčio 27 d. PAV ataskaita buvo išleista ir pateikta viešamkomentavimui.PROJEKTO TIKSLAS, VIETA IR PLANASPlanuojama ūkinė veikla, įvertinta šioje PAV ataskaitoje, yra naujosios atominėselektrinės (NAE) statyba šalia dabartinės Ignalinos atominės elektrinės (IAE), Visaginosavivaldybėje ant Drūkšių ežero kranto, šiaurės rytų Lietuvoje. Šiuo metu IAE yrapagrindinis Lietuvos elektros energijos šaltinis, bet, kaip įstojimo į Europos Sąjungąsąlyga, Lietuvos Vyriausybė sutiko uždaryti IAE, kadangi ji neatitinka reikiamų saugosstandarto sąlygų. Pirmasis IAE blokas buvo sustabdytas 2004-aisiais. Antrasis vis darveikia, tačiau jį planuojama sustabdyti iki 2009-ųjų pabaigos. Tam, kad būtų padengta šielektros energijos gamybos „spraga“, Lietuvos Vyriausybė pradėjo ryžtingą naujos irsaugesnės regioninės AE statybos procesą. Ši elektrinė taip pat bus pajėgi iš daliespatenkinti kaimyninių šalių elektros energijos poreikį.Planuojamas naujosios AE statybos laikas yra 8–9 metai skaičiuojant nuo PAV procesopradžios. Tai reikštų, kad anksčiausiai NAE galėtų būti perduota eksploatuoti 2015 m.,kurie sutaptų su Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos prognozėmis.PROJEKTO ALTERNATYVOS IR APRIBOJIMAIYra dvi galimos aikštelės naujosios AE statyboms. Abi yra ant Drūkšių ežero kranto:aikštelė Nr. 1 yra Ignalinos AE rytuose, o aikštelė Nr. 2 yra į vakarus nuo dabartinėsIAE elektros skirstymo stoties.Reaktoriaus tipo, kuris bus naudojamas naujoje AE, pasirinkimo klausimas vis darneišspręstas. Visos tinkamos pagrindinės reaktorių technologijos (verdančio vandensreaktorius BWR, suslėgto vandens reaktorius PWR ir suslėgto sunkiojo vandensreaktorius PHWR) buvo įvertintos šioje PAV ataskaitoje, apsvarstant skirtingustiekėjus, skirtingus galios lygius, dviejų aikštelių alternatyvas elektrinės statybai irskirtingas aušinimo vandens alternatyvas. Naujos AE maksimali galia, svarstoma šiojePAV ataskaitoje, yra 3400 MW, o reaktorių skaičius svyruoja nuo 2 iki 5, priklausomainuo būsimų technologinių alternatyvų ir bendros elektros gamybos galios. Skirtingosaušinimo vandens alternatyvos taip pat buvo ištirtos ir buvo įvertinta aušinimo geba beijo padariniai Drūkšių ežerui.

SĄSAJOS SU KITAIS PROJEKTAIS IR PLANAISKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 16Naujoji AE bus pastatyta prie Ignalinos AE, tačiau bus eksploatuojama kitos bendrovės.Vieta prie IAE suteikia galimybę naudoti esamą infrastruktūrą, kai tik tai bus įmanoma.Ši esama infrastruktūra, kuria gali būti įmanoma naudotis, be viso kito susideda išaušinimo vandens paėmimo ir išleidimo kanalų, elektros sistemų bei perdavimo linijų iraplinkos monitoringo sistemų. Nauji IAE kompleksai panaudoto branduolinio kuro irradioaktyviųjų atliekų saugojimui šiuo metu yra planuojami ir vertinami, o jų poveikisišnagrinėtas kitose PAV ataskaitose.IAE Visagino miestą aprūpina centralizuotu šildymu. Nauji dujas deginantys boileriaibuvo pastatyti aprūpinti miestą šiluma po IAE sustabdymo. Centralizuotas šildymotiekimas Visagino miestui bus nagrinėjamas ir naujos AE projekte.IAE eksploatacijos nutraukimas tęsis dešimtmečius ir tebevyks NAE statybos ireksploatacijos metu. Nauji radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksai buspastatyti kaip eksploatacijos nutraukimo projekto dalis. Šių projektų bendri poveikiaiyra įvertinti šiame PAV.Visagino savivaldybės nuotekų valymo įrenginiai (NVĮ), kuria naudojasi IAE ir kuriataip pat naudosis NAE, turi būti modernizuoti, modernizavimo projektas prasidėjo2008-aisiais metais. Po modernizavimo NVĮ pajėgumai ir apdorojimo veiksmingumasbus pakankamas ir NAE.POVEIKIAI STATYBOS ETAPEAtominės elektrinės statyba pareikalaus didelio skaičiaus darbininkų toje teritorijoje.Yra numatyta, kad iki 3 500 darbininkų reikės statyboms ir apie 500 darbuotojų reikėseksploatavimo etape, priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir eksploatavimoprocedūrų. Užsienio darbo jėga bus reikalinga statybų etape.Naujoji darbo jėga, reikalinga atominės elektrinės statyboms, paveiks regiono ūkį irdemografiją. NAE regionas Lietuvoje ir Latvijoje 5–7 metams turės priimti išimtinįkiekį žmonių. Tai sąlygos žymią prekių ir paslaugų paklausą ir labai reikšmingusteigiamus socio-ekonominius poveikius.Statybų darbai turės būti kruopščiai organizuojami, kadangi bus pasitelktas didelisdarbuotojų skaičius, tuo pačiu greta vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą. Dėmesysturės būti atkreiptas į tai, jog šių veiklų kaimynystė gali sukurti viena kitai eismo irgrūsčių problemų.Pirmasis darbų žingsnis bus žemės kasimo darbai, pašalinant iki 1,4 milijono kubiniųmetrų iškastų ir išsprogdintų medžiagų. Tokiam dirvožemio kiekiui patalpinti busreikalingos saugojimo aikštelės. Statybų darbai padidins eismą (ypač automobilių irsunkvežimių) keliuose, jungiančiuose Visaginą su atominės elektrinės statybų aikštele.Apskaičiuota, jog 1800 automobilių, 100 sunkvežimių ir 60 autobusų važinės pirmynatgal kiekvieną dieną, skleisdami išmetamąsias dujas ir sukeldami triukšmą. Taip patbus daug dulkių, bet jos paveiks tik statybų aikštelės teritoriją.Drūkšių ežero vandenys, taip pat kaip ir gruntiniai, nebus ypatingai paveikti NAEstatybų dėl atitinkamos nuotekų sistemos įdiegimo. Bet koks tiesioginis neapdorotų,teršiančių ar pavojingų medžiagų išleidimas į ežero vandenis bus griežtai draudžiamas.Didelis kiekis komunalinių atliekų susidarys šiame etape, įskaitant pakartotinaipanaudojamas atliekas, atliekas, tinkančias energijos gamybai, ir pavojingas atliekas.Atliekų dalys ir proporcijos priklausys nuo projektą įgyvendinančios bendrovėsgalimybių sumažinti iki minimumo atliekų kiekius ir maksimaliai padidinti antrinįatliekų panaudojimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 17Triukšmo lygis per statybų metus išaugs, tačiau statybų aikštelės vieta yraneapgyvendinta teritorija.Statybų etape nebus radioaktyvių išmetimų į aplinką.EKSPLOATACIJOS ETAPO POVEIKIAIPaviršinis vanduoNaujoji AE aušinimui naudos Drūkšių ežero vandenį. Aušinimo vanduo bus sušildytasapytikriai iki dešimties laipsnių, kai keliaus per atominę elektrinę tiesioginio šildymoatveju, kur sušilęs aušinimo vanduo bus išleidžiamas atgal į ežerą. Aušinimo vandenssavybės kitokiu būdu nepasikeis. Modeliniai šilto aušinimo vandens išmetų į Drūkšiųežerą poveikio apskaičiavimai buvo atlikti, naudojant trimatį hidrodinaminį modelį.Buvo ištirti skirtingų NAE galių ir skirtingų NAE aušinimo vandens paėmimo irišleidimo vietų poveikiai Drūkšių ežero vandens temperatūrai.Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai aušinimokriterijumi laikomas ežero pašildymo plotas. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietosskiriasi nelabai smarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniuipasiskirstyti efektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumosapykaitos į orą, ir vandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu.Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėlgaravimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą įorą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimometodo pasirinkimo. Pagal vandens balanso skaičiavimus, vandens ištekliai buspakankami NAE eksploatacijai ir tada, jei metai būtų sausi.Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiaunormos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikominedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristųžemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris irežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiaiežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju.Visos nuotekos iš naujosios AE bus tvarkomos pagal norminius aktus. Biogeniniųmedžiagų ir kitos apkrovos iš NAE bus nedidelės palyginti su visa apkrova Drūkšiųežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai.Klimatas ir oro kokybėNaujosios AE eksploatacija sąlygos labai ribotus teršalų išmetimus, daugiausiai dėlrezervinių dyzelinių variklių ir transporto. Šie išmetimai neturės reikšmingo žalingopoveikio Visagino regiono aplinkos oro kokybei, įvertinant ir foninį užterštumą.Žemės gelmės, dirvožemis ir gruntinis vanduoNAE eksploatacijos metu nei vienoje aikštelėje nėra tikimasi sulaukti jokių reikšmingųpoveikių geologinėms sąlygoms, dirvožemiui ar gruntiniam vandeniui.Biologinė įvairovė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 18Drūkšių ežeras ir kelios kitos regiono vietovės yra įtrauktos į Europos Sąjungossaugomų vietovių sistemą, pavadinimu “Natura 2000”, taigi, šių vietovių tam tikrosvertybės yra saugomos pagal specialias ES taisykles. Pagrindinis dėmesys poveikiobiologinei įvairovei vertinimo metu buvo skirtas Drūkšių ežero Natura 2000 – zonai.Drūkšių ežeras buvo įtrauktas į Natura 2000 sistemą remiantis ES Paukščių direktyva irArealų direktyva. Didžiausias dėmesys buvo skirtas galimiems ežero vandenstemperatūros pokyčiams dėl aušinimo vandens išleidimo, ir galimiems to poveikiamsbiologinės įvairovės vertybėms. Drūkšių ežeras dėl ekologinių priežasčių galinetoleruoti numatytos gamybos galios maksimumo. Maksimali šiluminė ežero apkrova,kuriai esant ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, įskaitant ir Drūkšių ežero Natura2000 zonos skiriamąsias vertingas rūšis, yra apie 3 200 MW išleista . Biologinės įvairovėspoveikiams sušvelninti bus reikalingos poveikį mažinančios priemonės.Triukšmas ir darbininkų buvimas, taip pat ir tiesioginės statybų priemonės naikinančiosarealus, įtakos kenksmingus poveikius kitoms biologinės įvairovės vertybėms abejoseaikštelių alternatyvose. Tačiau šie poveikiai taip pat gali būti sušvelninti iki priimtinolygio.Gamtovaizdis, žemėnauda ir kultūrinis paveldasTeritorijos gamtovaizdžio įvertinimas rodo, kaip jis jau yra pažeistas dėl dabartinėsatominės elektrinės statybų ir eksploatacijos. NAE projektas neįtakos tolimesnės tokiosgamtovaizdžio žalos. Buvo paruošti ir PAV ataskaitoje yra pateikti fotomontažai,rodantys galimus poveikius gamtovaizdžiui iš pačių svarbiausių apžvalgos taškų.Nei vienoje aikštelėje nėra tikimasi poveikio kultūros paveldo vertybėms.Socio-ekonominė aplinkaYra tikimasi svarbaus teigiamo poveikio NAE regiono socioekonominei aplinkai. Naujaveikla sumažintų kenksmingus IAE uždarymo padarinius, nes elektrinės uždarymaspaliktų regioną be pagrindinio užimtumo šaltinio. Didžiulis darbo jėgos poreikis,maždaug iki 3 000 – 3 500 darbininkų, atsiras statybų laikotarpiu. Ši darbo jėgadidžiuliu mastu naudos ir Lietuvos, ir Latvijos regionų paslaugas ir tai atneš regionuižymius teigiamus socioekonominius poveikius. Apie 500 darbuotojų NAE dirbsnuolatos.Kaip PAV dalis buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa Visagino miesto vietovėje irjo apylinkėse. Rezultatai parodė, jog dauguma apklaustų gyventojų pritaria NAEprojektui.Gyventojų sveikataNAE ir su ja susijęs eismas gali turėti kenksmingą poveikį oro kokybei, tačiau poveikistoks nedidelis, jog tai nepaveiks gyventojų sveikatos. Triukšmo lygis šalia NAEneviršys leidžiamos ribos. Pagrindiniai teigiami NAE poveikiai gyventojų sveikatai busdėl pagerintos ekonomikos ir socialinio saugumo.NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai poveikiai bus nežymūs.Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir suminio blokų skaičiaus, metinėkritinės gyventojų grupės narių dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai į aplinką (įorą ir į vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv(from 0.0087 to 0.0507 mSv). Tai yrakeletą kartų mažiau nei apribotoji dozė, nustatyta visuomenės narių sveikatos apsaugai,kuri yra 200 µSv (0,2 mSv) per metus.Konservatyviai įvertinta, kad 2015-aisiais (planuojama, kad tais metais nauja AE buspastatyta) bendra metinė efektyvi kritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojamaradionuklidų išmetimų į aplinką iš naujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 19BEO, esančių dabartinės SAZ (3 km spindulio) ribose, bus mažesnė negu 0,06 mSv.Nustatyta apribotoji dozė gyventojams yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinėdozė 2015-aisiais normalios BEO, esančių SAZ, eksploatacijos metu bus apie 3 kartusmažesnė nei apribotoji dozė.Remiantis patirtimi ir NAE poveikio visuomenei vertinimais, NAE sanitarinė apsauginėzona, priklausomai nuo reaktoriaus tipo, siūloma 1-3 km spindulio. Abi potencialiosaikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje ir esamoje IAE sanitarinėsapsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės SAZ ribosyra maždaug 1,5 km.BRANDUOLINIO KURO GAMYBOS IR GABENIMO POVEIKAIUrano dioksidas bus naujosios atominės elektrinės kuras ir jis bus įsigyjamastarptautinėje branduolinio kuro rinkoje. Urano rinka veiks nepriklausomai nuo NAEprojekto įgyvendinimo.Urano gavyba, apdorojimas ir gabenimas yra vykdomas laikantis nacionalinių irtarptautinių taisyklių ir susitarimų, paruoštų tam, kad būtų sumažinta žala aplinkai irdarbuotojų apšvita.Branduolinis kuras į NAE būtų gabenamas traukiniu arba sunkvežimiu.ATLIEKOSRadioaktyvios atliekos yra pagrindinis atominės elektrinės šalutinis produktas ir jokiekiai gali žymiai skirtis dėl skirtingų turimų technologijų. Panaudotas branduoliniskuras pirmiausiai yra atvėsinamas baseinuose, esančiuose atominės elektrinės bloke,tam, kad sumažėtų jo aktyvumas. Vėliau kuras turi būti palaidotas ir šiam tiksluipasiekti yra skirtingų būdų. IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla yra beveikužpildyta, joje negalėtų būti saugomas panaudotas branduolinis kuras iš naujosios AE.Temos svarba skatina tolesnius tyrinėjimus ir šiai temai skirtus PAV tam, kad būtųsurastas geriausias sprendimas, atsižvelgiant į regionines, nacionalines ir tarptautinessąlygas.NAE susidarys kietosios, skystosios ir dujinės radioaktyviosios atliekos, kurios buvovertintos šiose PAV ataskaitoje, atsižvelgiant į skirtingas technologijų alternatyvas. AEnormalios eksploatacijos metu radioaktyvieji išmetimai į aplinką bei tarša dėlsusidarančių radioaktyviųjų atliekų nesukels žalingo poveikio aplinkai. Atliekų poveikisbus mažesnis nei teisės aktuose numatytos didžiausios leidžiamos vertės ir elektrinęsupanti aplinka nebus ženkliai paveikta.NAE taip pat susidarys komunalinės ir pavojingos atliekos. NAE operatoriai nustatysvidines operacijas, kurių dėka išaugs pakartotinis panaudojimas, ir pasirašys susitarimussu licencijuotomis atliekų tvarkymo kompanijomis, galinčiomis pašalinti šias atliekassaugiai, be jokios žalos aplinkai.MONITORINGO SISTEMAAplinkos apsaugos teisės aktai reikalauja šalių, atsakingų už projektus ir ūkines veiklas,veikiančius aplinką, vykdyti aplinkos monitoringą. Lietuvos Respublikos aplinkosministerija kontroliuoja aplinkos monitoringo realizavimą, duomenų ir informacijoskokybę ir standartų bei kitų normatyvinių įstatymų laikymąsi. Naujosios AEmonitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad būtų tenkinami visi Lietuvos įstatymųir nuostatų reikalavimai, TATENA rekomendacijos ir įsipareigojimai pagal JungtiniųTautų konvencijas. Dabartinė IAE monitoringo sistema bus panaudota, jei ją bus galimakur nors pritaikyti. Visos monitoringo sistemos ir naudojami įrenginiai busmodernizuojami, kad atitiktų dabartinius tikslumo ir periodiškumo reikalavimus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 20Monitoringo aikštelės ir objektai bus laikomi nepakitę tiek, kiek bus įmanoma, kad būtųužtikrintas esamos IAE monitoringo duomenų palyginamumas su nauja sistema.TARPVALSTYBINIAI POVEIKIAITarpvalstybiniai poveikiai daugiausiai yra socioekonominiai arba susiję su įtakaDrūkšių ežerui. NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai tarpvalstybiniaipoveikiai ženkliai nepasireikš.Yra tikimasi reikšmingo teigiamo poveikio socioekonominei aplinkai NAE regionoužsienio dalyse, daugiausiai Latvijoje, dėl darbo jėgos paklausos, apgyvendinimo irpaslaugų. Nėra tikimasi jokių reikšmingų neigiamų socioekonominių poveikių, nesNAE bus statoma prie esamos AE, prie kurios aplinkinės vietovės jau prisitaikė.Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų Drūkšių ežero vandens tūrį, tuo būdupaveikdamas vandens, išleidžiamo į Prorvos upę, kiekį. Vidutinio srauto susilpnėjimaspaveiktų apytiksliai 50 km Prorvos upės ilgio dalį prieš Dysnos įsiliejimą. Minimalusgamtosauginis debitas išleidimas į Prorvą liks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų aušinimoscenarijų atveju.Nėra tikimasi jokių tarpvalstybinių poveikių sausumos gyvūnijai, augalijai ir biologineiįvairovei bei varliagyviams.BRANDUOLINĖ SAUGA IR RIZIKOS ANALIZĖAukšta saugos kultūra ir ypatingi saugos principai bei taisyklės yra būtinos atominėselektrinės projektavime ir eksploatacijoje. Svarbiausias saugos principas yra apsaugotižmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingų padarinių. Visi svarbiausibranduolinės saugos principai yra išsamiai pristatyti PAV ataskaitoje, kartu su visomisnusistovėjusiomis procedūromis, galinčiomis minimizuoti bet kokią avarijos riziką.Atominės elektrinės naudojimas Lietuvoje reikalauja licencijos, o eksploatacijavykdoma atsižvelgiant į teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Valdžiosįstaigos, įtrauktos į Lietuvos branduolinės energetikos objektų saugą, yra Valstybinėatominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Sveikatos apsaugos ministerija (perRadiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalųministerija.Galimų avarijų rizikos, kurią sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė, kaip PAV dalis,buvo atlikta pagal normatyvinio dokumento „Planuojamos ūkinės veiklos galimųavarijų rizikos vertinimo rekomendacijos“, rekomendacijas. Avariniai išmetimai iš NAEir jų poveikis aplinkai bei visuomenei buvo svarstomas pagal du scenarijus: projektinėsavarijos (PA) ir sunkiosios avarijos atveju. Avarija su šilumnešio praradimu buvopasirinkta kaip PA, nes ji apima visų kitų PA padarinius. Sunkiosios avarijos atvejuibuvo apskaičiuotas jonizuojančios spinduliuotės ir radionuklidų išmetimas į aplinką,remiantis Cs-137 100 TBq išmetimų.Avarinių išmetų sklaida šiose situacijose buvo modeliuojama, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir pavojingų sąlygų modeliavimo sistemąSILAM. Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaičiavimais, naudojant faktinius meteorologinius duomenis iš orų archyvų. Norintapimti visas realias meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli atvejai skirtingomismeteorologinėmis sąlygomis per 2001-uosius ir 2002-uosius metus.Dozių, kurias gauna gyventojai dėl avarinių išmetimų, įvertinimas yra paremtas sklaidosmodeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei metodikos,skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei iškritose konvertavimui į dozes. Aplinkos iržmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų per avariją ir priėmimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 21taško geografinės padėties. Taigi, studijų rezultatai yra pateikti kaip dvimačiai apšvitoslygių, neviršijamų su tam tikra tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėmssąlygoms, žemėlapiai.Sklaidos modeliavimo rezultatai ir dozės apskaičiavimas parodė, jog dozė visuomenėsnariams, kurią sąlygoja projektinė avarija su šilumnešio praradimu, yra mažesnė nei 10mSv, kaip ir reikalauja Lietuvos norminiai aktai. Pagrindiniai apsaugomieji veiksmaiprojektinės avarijos su šilumnešio praradimu ir sunkiosios avarijos atveju yra jodoprofilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas. Slėpimasis, evakavimas, laikinas ar nuolatinis žmonių perkėlimasnagrinėtoms avarijoms nebus būtinas.Norint sušvelninti avarijos pasekmes visuomenei, atominė elektrinė ir gelbėjimo tarnybapalaiko avarinę parengtį. Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymasnustato reikalavimus civilinei saugai, gelbėjimo ir avarinio reagavimo veiksmus.EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMO POVEIKISEksploatacijos nutraukimo etapas yra ilgas ir brangus procesas, per kurį susidaryskomunalinių ir radioaktyvių atliekų. Galima sutaupyti reikšmingą išteklių ir laiko kiekį,jei projektuojant reaktorių bus atsižvelgta į būsimą eksploatacijos nutraukimo projektą.Be to, faktas, kad šis etapas neprasideda iki elektrinės gyvavimo ciklo pabaigos (apie 60eksploatacijos metų), atominės elektrinės operatoriams duoda laiko sukaupti reikalingųišteklių šio etapo realizavimui.NAE eksploatacijos nutraukimui reikiamu laiku bus atliktas poveikio aplinkaivertinimas .INFORMACIJOS PERDAVIMASVienas iš pagrindinių PAV procedūros tikslų yra pagerinti informacijos apie planuojamąūkinę veiklą pasiekiamumą ir padidinti piliečių dalyvavimo galimybes.Atsakinga institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, yra atsakinga už PAVprocedūros koordinavimą. Aplinkos ministerija, remdamasi PAV ataskaita, priimantsprendimą ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje.Taip pat rengiant PAV ataskaitą ir pagalbines apžvalgas, kada buvo reikalinga, buvokonsultuojamasi su skirtingomis suinteresuotomis pusėmis.PAV ataskaita bus paviešinta. Motyvuoti (pagrįsti) pasiūlymai, kurie bus gauti, busužregistruoti, įvertinti ir pridėti prie patvirtintos PAV ataskaitos kaip priedai.Visuomenės informavimo ir aptarimo susitikimai bus organizuojami Lietuvoje,Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir kitose šalyse, kurios pageidaus susipažinti su naujosAE PAV ataskaita.PAV ataskaitą peržiūrintys PAV subjektai, įskaitant vyriausybines institucijas,atsakingas už branduolinę ir radiacinę saugą, sveikatos apsaugą, gaisrų prevenciją,kultūrinių vertybių apsaugą, ekonomikos ir žemės ūkio plėtojimą, ir savivaldybėsadministracijas, vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant PAV procedūros kokybę.Poveikio aplinkai vertinimą tarpvalstybiniame kontekste reglamentuoja Planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir Jungtinių Tautų konvencija dėlpoveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). Aplinkosministerija yra atsakinga už praktinį poveikio aplinkai vertinimo procedūrosorganizavimą tarpvalstybiniame kontekste. Aplinkos ministerija informavo atitinkamusLatvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos valdžios organusapie Lietuvoje pradėtą naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimoprocesą ir pasiteiravo apie jų ketinimus dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 22Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija įteikė savo pastabas apienaujosios AE poveikio aplinkai vertinimą. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAVataskaitą ir pagalbines apžvalgas.Informacija apie PAV procedūrą yra pateikta naujos atominės elektrinės projektointerneto svetainėje http://www.vae.lt. Svetainėje pateikiama naujausia informacija apiePAV procedūros eigą. PAV programa ir PAV ataskaita svetainėje yra pateiktos lietuvių,anglų ir rusų kalbomis, o PAV ataskaitos santrauka – vokiečių, estų, anglų, suomių,latvių, lenkų, rusų ir švedų kalbomis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 231 BENDRIEJI DUOMENYS2007 m. pradžioje AB „Lietuvos energija“ pradėjo naujos atominės elektrinės Lietuvojepoveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Elektrinė būtų statoma šalia esamų Ignalinosatominės elektrinės (IAE) blokų. Naujos atominės elektrinės (NAE) suminė elektrinėgalia neviršys 3400 MW, ji pakeistų dabartinį IAE 1-ąjį bloką, kuris buvo sustabdytas2004 m. gruodžio 31 d., ir 2-ąjį bloką, kuris bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje.Lietuva beveik neturi savo pirminių energijos šaltinių. Nuo praeito šimtmečio aštuntojodešimtmečio Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gamino didžiąją dalį Lietuvos elektrosenergijos. Lietuvos elektros ir dujų tinklai yra glaudžiai susiję su Rusijos Federacijosšiaurės-vakarų energijos sektoriais.Septynių pasaulio industrinių šalių grupės finansų ministrų susitikimas Miunchene 1992metais buvo lemtingas Lietuvai ir IAE eksploatavimui. Buvo priimtas politinissprendimas, kad RBMK reaktoriai turi būti uždaryti, kadangi buvo prieita išvados, kadšio tipo reaktoriai yra iš principo nesaugūs.Šiuo metu IAE yra vienintelė atominė elektrinė Lietuvoje. 2005 m. IAE pagamino apie70 % šalyje suvartojamos elektros energijos. Esamų Lietuvos elektros gamybospajėgumų, įskaitant planuojamas pastatyti mažos galios termofikacines elektrines,vidaus poreikių užtikrinimui pakaks iki 2013 m. Sustabdžius IAE 2-ąjį bloką, naujaatominė elektrinė taptų pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu Lietuvoje.Planuojama nauja AE atitiktų Nacionalinės energetikos strategijos (Valstybės žinios,2007, Nr. 11-430) tikslus. Vienas iš pagrindinių strategijoje iškeltų uždavinių yra„užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą ir plėtrą; ne vėliau kaip2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regionoporeikiams tenkinti“.Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105), atominių elektrinių ir kitų branduolinėsenergetikos objektų įrengimas bei eksploatavimo nutraukimas yra ūkinės veiklos, kuriųpoveikis aplinkai privalo būti vertinamas. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tikslai yraapibrėžti šio įstatymo 4 straipsnyje ir yra šie:· nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamosūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui,žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui irbiologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūrosvertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;· sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai irkitiems ankstesniame punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šiopoveikio išvengti;· nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai,leistina pasirinktoje vietoje.Šios PAV ataskaitos turinys ir struktūra atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) reikalavimus, taip patatsižvelgia į Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų(Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) rekomendacijas.1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriusPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Lietuvos energija“.

AdresasKontaktinis asmuoŽvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, LietuvaTadas MatulionisTelefonas +370 5 278 2589Faksas +370 5 278 2115El. paštastadas.matulionis@lpc.ltKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 241.2 PAV ataskaitos rengėjaiPAV ataskaitos rengėjas yra Pöyry Energy Oy (Suomija) ir Lietuvos energetikosinstituto (Lietuva) konsorciumas. Pöyry Energy Oy yra konsorciumo lyderis.OrganizacijaAdresasPöyry Energy OyTekniikantie 4 A, P.O. Box 93,FI-02151 Espoo, FinlandKontaktinis asmuo Mika Pohjonen Povilas PoškasLietuvos energetikos institutas,Branduolinės inžinerijosproblemų laboratorijaBreslaujos 3, LT-44403 KaunasLietuvaTelefonas +358 10 33 24346 +370 37 401 891Faksas +358 10 33 24275 +370 37 351 271El. paštas mika.pohjonen@poyry.com poskas@mail.lei.lt1.3 Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir koncepcijaPlanuojamos ūkinės veiklos pavadinimas yra “Nauja atominė elektrinė Lietuvoje”.Šia planuojama ūkine veikla numatoma pastatyti naują atominę elektrinę šalia esamosIgnalinos AE. Naujos atominės elektrinės suminė elektrinė galia neviršys 3400 MW.Naująją atominę elektrinę sudarys nuo vieno iki penkių energetinių blokų. Kai kuriosešio vertinimo dalyse poveikiai vertinami vienam arba dviem apytiksliai 1600–1700 MWgalios reaktoriams. Tokiais atvejais trijų–penkių mažesnės galios reaktorių poveikiailaikomi tokie patys, kaip dviejų didesnės galios reaktorių poveikiai.Naujoje AE elektros energija bus generuojama pagal Europos Sąjungos (ES) vidausenergetikos rinką reglamentuojančius principus ir nuostatas. Pagal tvariosios plėtrosprincipus ES siekia sumažinti žalingus energijos gamybos ir vartojimo poveikiusaplinkai. Kitas tikslas yra padidinti ES konkurencingumą, o tam reikia investicijų įenergijos gamybą ir perdavimo pajėgumus. Numatoma, kad per ateinančius 20 metų ESzonoje reikės investuoti 900 milijardų eurų į naujuosius elektros energijos generavimopajėgumus. Siekdama padidinti energijos tiekimo patikimumą ES ypatingą dėmesįskiria sustabdyti poreikio importuoti naftą ir gamtines dujas didėjimą. (EuroposKomisija, 2007).Lietuvai reikia naujų elektros energijos gamybos, kurios metu aplinkos oras nebūtųteršiamas anglies dvideginiu, pajėgumų, siekiant išspręsti klimato kaitos,konkurencingumo ir eksploatacijos patikimumo sąlygojamas problemas bei užtikrintiekonominį augimą ir Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį. Tikslas yra sumažintipriklausomybę nuo iškastinio kuro. Priemonės, kurias Europos Komisija pasiūlė 2008m. sausį siekdama sustabdyti klimato kaitą, reikalauja, kad anglies dvideginio išmetimainuo 1990 m. lygio ES zonoje iki 2020 m. būtų sumažinti 20 %. Ilgalaikis tikslas yra iki2050 m. išsivysčiusiose šalyse sumažinti anglies dvideginio išmetimus 60–80 %.(Europos Komisija, 2008)

1.4 Veiklos etapai ir trukmėGalima išskirti tris pagrindinius planuojamos ūkinės veiklos etapus:1. statyba ir perdavimas eksploatuoti;2. eksploatavimas;3. eksploatavimo nutraukimas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 25Planuojama, kad bent jau pirmasis naujos AE reaktorius bus pradėtas eksploatuoti nevėliau kaip 2015 m. Paprastai naujo elektrinės energetinio bloko statybos trukmė yra 5–7 metai (1.4-1 pav.). Eksploatavimas tęsiasi apytiksliai 60 metų ar dar ilgiau.Eksploatavimo nutraukimo trukmė priklauso nuo eksploatavimo nutraukimo strategijosir gali tęstis nuo 20 iki 100 metų.1.4-1 pav. Numatomos naujos AE projekto trijų pagrindinių etapų trukmės vienoreaktoriaus atveju.Dviejų ar daugiau reaktorių atveju laikoma, kad reaktorių statybos darbai prasidėspraėjus dvejiems metams po ankstesniojo reaktoriaus. Dviejų reaktorių atveju taireikštų, kad visi skirtingi projekto etapai pailgėtų dviem metais.Reaktoriaus statybos ir perdavimo eksploatuoti etapą galima toliau padalinti į trisstadijas: projekto adaptacija ir aikštelės paruošimas, faktinė statybos trukmė irpaleidimo bandymai. Priklausomai nuo pasirinkto reaktoriaus tipo šių stadijų trukmėssvyruoja taip, kad bendroji statybos ir perdavimo eksploatuoti trukmė sudaro apie 5–7metus (1.4-2 pav.).1.4-2 pav. Naujos AE statybos ir perdavimo eksploatuoti skirtingų etapų trukmės.1.5 Energijos gamybaInformacija apie planuojamą energijos gamybą pateikta 1.5-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 261.5-1 lent. Energijos gamyba.Energijos rūšisPlanuojamas metinis kiekis(galia 1700 MW)Planuojamas metinis kiekis(galia 3400 MW)Elektros energija, TWh/metus 13 26Šiluminė energija, TWh/metus 0,4* 0,7** Jeigu šiluminė energija bus gaminama Visagino miesto šildymui1.6 Išteklių ir žaliavų poreikisIšteklių ir žaliavų poreikis naujos AE statybos ir eksploatacijos metu apibendrintas1.6-1, 1.6-2, 1.6-3 ir 1.6-4 lentelėse.Pagrindinių žaliavų maksimalaus suvartojimo naujos AE statybos metu vertinimaipateikti 1.6-1 lentelėje. Šie vertinimai atitinka didžiausios galios reaktorių, pvz. EPR.1.6-1 lent. Duomenys apie žaliavų suvartojimą naujos AE statybos metu (kiekiai 2energetiniams blokams po 1700 MW).MedžiagaKiekisŽemės darbai (kasyba) 1 400 000 m 3Žemės darbai (užpildančios medžiagos) 1 300 000 m 3Betonas; armuotas 640 000 m 3Betonas; užpildas 60 000 m 3Apmušimas (apvalkalas ir rankovės)Turbinų pastatas (metalo konstrukcijos)Baseinai (plieno lydinys Inox)Plieno armatūraIšankstinis įtempimas1 800 t10 000 t + 46 000 m 2 metalo apkala600 t90 500 t3 970 tKuro ir energijos sąnaudų naujos AE eksploatavimo metu vertinimai pateikti 1.6-2lentelėje. Branduolinio kuro suvartojimas priklausys nuo apsirinkto reaktoriaus tipo.1.6-2 lent. Informacija apie kuro ir energijos vartojimą naujos AE eksploatavimometu.Energijos ir technologiniai ištekliaiMatavimovienetasPer metussuvartojamaskiekis(1 reaktorius)Per metussuvartojamaskiekis(2 reaktoriai)ŠaltinisElektrinės savosios reikmės MW 100 200 Nauja AEGamtinės dujos(jei naudojamos ir rezerviniamsšiluminiams katilams, ir rezerviniamsvarikliams)Dyzelinis kuras(jei naudojamos ir rezerviniamsšiluminiams katilams, ir rezerviniamsvarikliams)Branduolinis kuras (urano dioksidasUO 2 )Branduolinis kuras (urano dioksidasUO 2 ) “CANDU reaktoriams”m 3 156 000 312 000LietuvosDujos ABl 143 000 286 000 Kuro tiekėjait 29 58t 102 204DarnenustatytasDarnenustatytas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 271.6-3 lentelėje pateikiama informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčiustirpiklių, kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu. Boro rūgštis yranaudojama EPR reaktorių pirminiam aušinimui. Ji taip pat gali būti naudojama kaikuriose palaikančiose sistemose panaudoto branduolinio kuro saugojimo zonose.Hidrazinas yra naudojamas komponentų tarpinio aušinimo sistemoje deoksidavimui irkorozijos prevencijai. Amoniakas yra naudojamas vandens tiekimo sistemoje vandenspH kontrolei. Ličio hidroksidas naudojamas pirminiame kontūre vandens pH kontrolei.Sieros rūgštis (H 2 SO 4 ) yra naudojama demineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervųregeneracijos medžiaga. Natrio hidroksidas yra naudojamas įvairių tirpalų pavidaludemineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervų regeneracijos medžiaga bei vandenstiekimo sistemoje vandens pH kontrolei. Taip pat bus naudojamos tepalinės alyvos.1.6-3 lent. Duomenys apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčius tirpiklių,kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu.Cheminėsmedžiagos irpreparato,turinčiotirpiklių,pavadinimasPer metussuvartojamaskiekis(1 reaktorius)Per metussuvartojamaskiekis(2 reaktoriai) KategorijaCheminės medžiagos ar preparato klasifikacija iržymėjimas 1PavojauscharakteristikaRizikos kodasBoro rūgštis 8 000 kg 16 000 kg Xi Dirginantis R36/37/38Hidrazinas 22 m 3 44 m 3 R10; 2 kat.kancerogenasDegus,kancerogeniškasR45 T; R23/24/25 C;R34 R43 N; R50-53Amoniakas 1 200 l 2 400 l R10; T Degus, toksiškas R23 C; R34 N; R50Ličiohidroksidas40 kg 80 kg T Toksiškas R22 R23 R34H 2SO 4 11 000 kg 22 000 kg C Korozinis R35NaOH (50 %) 3 200 kg 6 400 kg C Korozinis R35NaOH (10 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35NaOH (30 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35Tepalinė alyva(Addinol CLP460 S)0,5 m 3 1 m 3 T; Xn; Xi; N Toksiškas;kenksmingas;dirginantis;pavojingasaplinkaiR22 R23 R24 R34R38 R41 R43 R48R50 R51 R531 – pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Valstybės žinios, 2000, Nr. 36-987) ir LR aplinkosministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 345/313 ,,Dėl pavojingųcheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-50;2002 , Nr. 81-3501).Visi chemikalai aikštelėje bus tvarkomi ir saugomi taip, kad būtų sumažinta poveikioaplinkai rizika (1.6-4 lent.).1.6-4 lent. Cheminių medžiagų ir preparatų, turinčių tirpiklių, saugojimasŽaliavos, cheminėsmedžiagos ar preparatopavadinimasAikštelėjesaugomaskiekis(1 reaktorius)Aikštelėjesaugomaskiekis(2 reaktoriai)Boro rūgštis 10 t 20 tHidrazinas 17 t 30 tAmoniakas 2 000 l 4 000 lSaugojimo būdas 1Chemikalų saugojimokompleksas, saugomiatskirose talpyklose antdugninių padėklųLičio hidroksidas 0,01 t 0,02 t Chemikalų saugojimokompleksas, saugomaspirktoje pakuotėjeH 2 SO 4 2 m 3 4 m 3 Chemikalų saugojimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 28NaOH (50 %) 2 m 3 4 m 3 kompleksas, saugomiNaOH (10 %) 0,5 m 3 1 m 3 atskirose talpyklose antNaOH (30 %) 0,2 m 3 1 m 3 dugninių padėklųTepalinė alyva 140 m 3 280 m 3 Saugoma atskirojetalpykloje ant dugniniopadėklo1 – Požeminės cisternos, talpyklos, konstrukcijos, kuro saugojimo zonos padengtos betonu, siekiantsumažinti poveikio aplinkai riziką.1.7 Aikštelių statusas ir teritorijų planavimo dokumentaiNaujai AE numatomos aikštelės (1.7-1 pav.) yra valstybės įmonei Ignalinos AE skirtožemės sklypo (kadastro Nr. 4535/0002:5 ir Nr. 4535/0003:2) ribose (Dėl valstybinėsžemės suteikimo naudotis Ignalinos rajone. 2003-06-20 Utenos apskrities viršininkoįsakymas Nr. 14-293). Pagal 2003 m. liepos 2 d. žemės panaudos sutartį (Valstybinėsžemės panaudos sutartis Nr. PN 45/03-0071 ir Nr. PN 45/03-0072, Ignalina, 2003-07-02), valstybės įmonė Ignalinos AE naudoja šį žemės sklypą neterminuotai.Nustatytas žemės naudojimo būdas – kitai specialiai paskirčiai (elektros gamybai irpaskirstymui, atominių reaktorių eksploatacijai, branduolinio kuro saugojimui,energetinės įrangos techninei priežiūrai, remontui ir kt.). Dėl planuojamos ūkinėsveiklos žemės naudojimo būdo keisti nereikės. Taip pat bus laikomasi specialiųjų žemėsnaudojimo sąlygų.2006 m. gruodžio 12 d. Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymuNr. ĮV-652 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo Nr. 4535/0002:5 naujądetaliojo plano versiją, kurią paruošė ir su valstybės įmone Ignalinos AE suderino UAB„Urbanistika“. Plano pakeitimo pagrindinis tikslas buvo optimizuoti žemėspanaudojimą. Pakeitimai naujoje detaliojo plano versijoje neturės įtakos numatytųnaujos AE aikštelių statusui.Naujai AE numatomos aikštelės yra esamoje IAE pramoninėje teritorijoje. Ignalinos AEaikštelei nustatyta 3 km spindulio sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Esamoje sanitarinėsapsaugos zonoje nėra nuolat gyvenančių gyventojų, taip pat yra ribojama ūkinė veikla.Planuojama ūkinė veikla bus nutolusi nuo gyvenamųjų vietovių. Naujos AE sanitarinėsapsaugos zonos ribos yra pasiūlytos šios PAV ataskaitos 7.10.3 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 291.7-1 pav. Naujai AE numatomos aikštelėsPirma galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 1 (žr. 1.7-1 ir 1.7-2 pav.) yra už IAE antrojobloko rytų kryptimi. Ignalinos AE statybos metu ši teritorija buvo rezervuota trečiajamir ketvirtajam IAE blokams. Tai maždaug 0,493 km 2 dydžio teritorija, savo šiaurinedalimi (ilgis 0,6 km) besiribojanti su pirmo ir antro bloko aušinimo vandens išleidimokanalu. Pietuose ši teritorija apribota vakarų–rytų krypties keliu. Rytinė aikštelės dalisyra trikampės formos dėl jos rytiniame pakraštyje esančio šiaurės vakarų–pietryčiųkrypties geležinkelio. Rytuose teritorija apribota pradėtu kasti aušinimo vandens kanalu,anksčiau planuotu ketvirtajam IAE blokui. Vakarinės kraštinės ilgis – 0,58 km.Aikštelės perimetras apie 3,5 km. Pietinėje pusėje (kraštinės ilgis 1,255 km) yra IAEpirmojo ir antrojo energetinių blokų laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla(pastatai Nr. 192, Nr. 193 ir Nr. 194). Prie pirmos alternatyvios aikštelės vakarinėssienos taip pat numatoma pastatyti buferinę labai mažo aktyvumo trumpaamžiųradioaktyviųjų atliekų (LMAA) saugyklą ir IAE radioaktyviųjų atliekų atitiktiesnebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginius. Atliekų atitiktiesnebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginių pastatas ir apsauginė tvora apieaukščiau minėtus pastatus jau pradėti statyti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 301.7-2 pav. Pirmos alternatyvios aikštelės panorama (į rytus nuo esamo IAE antrojobloko).Antra galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 2 (žr. 1.7-1 ir 1.7-3 pav.) yra vakarųkryptimi nuo esamų atvirų elektros paskirstymo įrenginių. Tai šiuo metu neužstatyta(užpelkėjusi ir apaugusi krūmais) teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km 2 . Šiaurėjeji ribojasi su Drūkšių ežeru (ribos ilgis 0,75 km). Kitos trys teritorijos kraštinės sudarotaisyklingą stačiakampį, kurio rytinė kraštinė – 1,1 km ilgio, o vakarinė – 0,66 km.Teritorijoje yra pastatas Nr. 108 (valstybės įmonės „Visagino energetikos remontas“administracinis pastatas). Šiai aikštelei būtina pagerinti privažiavimo kelią ir įrengtinaują geležinkelio atšaką.1.7-3 pav. Antros alternatyvios aikštelės panorama (į vakarus nuo esamų atvirųelektros paskirstymo įrenginių).Dabartinis teritorijų planavimo dokumentų statusas yra toks:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 31Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Buvo atlikta Lietuvos Respublikosteritorijos bendrojo plano ir naujos AE teritorijų planavimo tarpusavio ryšioproblemų analizė. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m gegužės 7 d.nutarimu Nr. 442 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080) papildė LietuvosRespublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą 89 1 punktu:„Organizuoti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje parengiamuosiusdarbus“.Utenos apskrities planas. Buvo nutarta ir patvirtinta, kad naujoji AE bus įtraukta įUtenos apskrities planą. Numatyta, kad Utenos apskrities planas bus parengtas irpatvirtintas iki 2008 m. pabaigos.Visagino, Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planas. Buvo nutarta ir patvirtinta (Visaginomiesto savivaldybės tarybos sprendimu), kad naujoji AE bus įtraukta į Visagino,Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planą. Numatyta, kad šis planas bus parengtas irpatvirtintas iki 2008 m. pabaigos.Naujos AE detalusis planas. Teisinės visų aikštelių, kurios gali būti reikalingos naujosAE statybai, analizės yra rengiamos. Kai analizės bus parengtos, bus atlikti teisėsaktų pakeitimai ir pataisos bei bus pradėtas detalusis planavimas. Numatyta, kadnaujos AE detaliojo plano rengimo procedūros bus baigtos 2009m.1.8 Esamos infrastruktūros panaudojimasKai dabartinė Ignalinos AE bus uždaryta, dalį teritorijoje esančios infrastruktūros busgalima panaudoti naujajai AE. Esamos infrastruktūros bei įrangos dalių pakartotiniopanaudojimo galimybės turi būti išnagrinėtos jų amžiaus, integravimo galimybių, senosir naujos infrastruktūros sąveikos, sertifikavimo reikalavimų, kaštų taupymo bei įvairiųkitų aspektų atžvilgiu, kad būtų užtikrintas teisingas pasirinkimas. Šiame skyriujepateikiamas pirminis esamos infrastruktūros, kuri gali būti integruota į naują AE,vertinimas. Išsamesnis tyrimas bus atliktas naujos AE projektavimo etape. Kadangiesamos infrastruktūros bei įrangos suderinamumas su naujos AE sistemomis ir senosiosbei naujosios infrastruktūros sąveikos valdymas yra vieni iš svarbiausių klausimų,kuriuos būtina išnagrinėti, naujos AE tiekėjas turi patvirtinti esamos infrastruktūrosdalies integraciją.1.8.1 Drūkšių ežero hidrotechniniai įrenginiai1.8.1.1 Vandens lygio reguliavimasDrūkšių ežero lygis yra reguliuojamas iki jo dabartinio lygio. Manoma, kad toksreguliavimas bus tęsiamas ir naujos AE eksploatavimo metu.1953 m. susijungimo su Apyvardės upe vietoje buvo pastatyta aklina piltinė užtvanka,kad būtų uždarytas Drūkšos (Baltarusijoje vadinamos Drisveta) kanalas ir žemaslėnis(žr. žemėlapį 7.1 skyriuje). Ši užtvanka užtikrina srautą iš Apvardų ežero Apyvardėsupe į Drūkšių ežerą. Užtvankos ketera ir šlaitai padengti betonu Apyvardės upės pusėje,šlaitas papildomai sutvirtintas gelžbetonio plokštėmis. Kitoje užtvankos šlaito pusėjebuvo įrengtas papildomas pylimas (Ignalinos atominė elektrinė, 2003 m.).1953 m. Prorvos upėje buvo pastatytas nuotėkio reguliavimo šliuzas, vadinamas“Objektas 500”, skirtas reguliuoti Drūkšių ežero lygį. Pasroviui tarp Stavoko ir Abaliųežerų buvo pastatyta hidroelektrinė (HE), vadinama ,,Tautų draugystė”. HE pastatas irvandens paėmimo angos yra sujungti į vieną betono bloką. Betono bloke yra trys nagos,dvi – turbinų eksploatacijai, o trečioji – perteklinio vandens išleidimui. Ir “Objektas500”, ir HE yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 32HE eksploatacija buvo nutraukta 1982 m., turbinos buvo išmontuotos. Tačiau Drūkšiųežero lygį vis dar reguliuoja HE uždoris. “Objektas 500” šiuo metu funkcionuoja tikkaip tranzitinė konstrukcija. Jo segmentinis uždoris šiuo metu yra maksimaliai pakeltas,kad vanduo pilnai ištekėtų. Vanduo iš Drūkšių ežero teka į Stavoko ežerą, iš kuriovanduo išleidžiamas per vandens lygį reguliuojančio hidraulinio įrenginio, esančio antbuvusios HE, užtvarą.Pagal susitarimą (pasirašytą 1995 m. vasario 6 d.) dėl “Objekto 500” ir HE “Tautųdraugystė” tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybiųatsakomybė už “Objektą 500” buvo perleista Lietuvos Respublikai, tačiau jokiosusitarimo dėl HE savininko teisių iki šiol nėra pasirašyta.Jeigu HE arba HE apvedamojo kanalo piltinė užtvanka dėl kokios nors priežasties buspažeista, Drūkšių ežero lygis gali būti reguliuojamas “Objektu 500”.1.8.1.2 Aušinimo vandens kanalaiDrūkšių ežero kranto su pusiasaliu forma sudaro idealias sąlygas esamos IAE aušinimovandens ėmimui ir išleidimui. Drūkšių ežero giliausia vieta yra arti kranto, vandensėmimo vietoje. Vandens imtuvas yra 6,6 m gylyje (prie dugno), jis sukonstruotas kaipatviras kanalas su pylimais ežero dalyje. Vanduo iš elektrinės išleidžiamas per uždarągelžbetonio kanalą, kuris vėliau įeina į atvirą kanalą. Kanalus jungia sifonokonstrukcija.Aušinimo vandens paėmimas ir išleidimas buvo suprojektuoti keturiems blokams, iškurių buvo pastatyti pirmieji du. Kanalai jau yra dalinai iškasti ir likusiems, betnerealizuotiems blokams. Išleidimo kanalas yra suprojektuotas maksimaliam 170 m 3 /sišleidimui su keturiais užpildymo lygiais (Ignalinos atominė elektrinė, 2003).Dabartinės IAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo kanalai gali būti pakartotinaipanaudoti, ypač naujos AE 1-ajai alternatyviajai aikštelei. Paėmimo kanalas turėtų būtiišplėstas. Maksimalus išleidimas iš naujos AE būtų 160 m 3 /s. Atstumas nuo naujos AE2-osios alternatyvios aikštelės gali būti per didelis, kad būtų įmanoma panaudoti esamąaušinimo vandens paėmimo kanalą.Renovacijos darbus būtų galima vykdyti tik po to, kai iš IAE 2-ojo bloko būtų pilnaiiškrautas panaudotas branduolinis kuras. Modifikacijos siekiant išvengti senų ir naujųpaėmimo ir išleidimo prijungimų sankirtos turės būti išsamiai išstudijuotos naujos AEprojektavimo etape.1.8.2 Vandens tiekimasNaujoje AE geriamasis vanduo yra naudojamas buitinėms reikmėms ir kaip techninisvanduo. Geriamąjį vandenį dabartinei IAE tiekia VĮ “Visagino energija”, kuri taip pataptarnauja Visagino miestą. Gruntinis vanduo yra naudojamas kaip neapdoroto vandensšaltinis, jam reikalingas tik nesudėtingas apdorojimas (aeracija ir filtracija perteklinėsgeležies pašalinimui). Bendrasis “Visagino energijos” vandens gavybos našumas yra 31000 m 3 per parą, tačiau kadangi vienas iš IAE blokų jau yra uždarytas, o Lietuvoje, tuopačiu ir Visagine, vandens suvartojimas drastiškai sumažėjo, šiuo metu suvartojamipajėgumai yra tik apie 10 000 m 3 per parą, o vidutinė paros išeiga – apie 6 900 m 3 perparą. Apdoroto vandens saugojimo talpyklų talpa – 12 000 m 3 , tai užtikrina reikiamąrezervinį tiekimo tūrį. Pastovaus tiekimo IAE užtikrinimui naudojamas 500 kVArezervinis dyzelinis generatorius. Elektrinės prietaisai ir automatika bus patobulintiprojekto, pradėto 2008 m. gegužės mėn., metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 33Maksimalus naujos AE geriamojo vandens poreikis yra 1300 m 3 per parą (išsamiau žr.7.1 skyrių). Taigi, “Visagino energija” arba jos perėmėjas turės pakankamai pajėgumųtiekti reikiamą geriamojo vandens kiekį naujai AE.Dalį geriamojo vandens reikia demineralizuoti prieš jį panaudojant, kaip techninįvandenį. IAE esamos demineralizuoto vandens sistemos neaktyvios dalies maksimalusnašumas – 1080 m 3 per parą. Naujos AE demineralizuoto techninio vandens poreikisbus daugiausia 1000 m 3 per parą. Todėl esama sistema gali būti pakartotinai panaudotanaujos AE reikmėms.1.8.3 Nuotekų tvarkymas“Visagino energija” taip pat eksploatuoja regiono buitinių nuotekų valymo įrenginius.IAE neradioaktyviosios nuotekos nukreipiamos į šiuos įrenginius valymui. Įrenginiųnašumas – 21 000 m 3 per parą, bet jiems reikalingas remontas. Buvo parengtasrekonstrukcijos projektas, jo įgyvendinimas pradėtas 2008 m. gegužės mėn. pasirašiusrangos sutartį. Naujųjų įrenginių našumas bus 5 500 m 3 per parą. Jų veikimas busparemtas biologiniu aktyvuoto dumblo procesu. Naujieji įrenginiai tenkins dabartiniusLietuvos ir ES nuotekų tvarkymą reglamentuojančius standartus. Pabaigusrekonstrukcijos projektą, esamus buitinių nuotekų valymo įrenginius bus galima naudotinaujos AE aptarnavimui. Šiuo metu nuotekų srautas iš Visagino miesto sudaro apie4 000 m 3 per parą ir vis mažėja. Naujajai AE reikės daugiausia 600 m 3 per parą buitiniųnuotekų valymo pajėgumų. Maksimalūs pajėgumai bus reikalingi naujos AE statybosmetu. Normalios eksploatacijos metu reikiamas našumas sudarys apie pusę šios vertės(žr. 7.1 skyrių).Skystosioms radioaktyvioms atliekoms bus pastatytas naujas apdorojimo kompleksas.Esamo apdorojimo komplekso eksploatacija bus nutraukta, o pastačius naująjį galės būtiužtikrintas visiškas suderinamumas su naująja AE.Paviršinių nuotekų sistema IAE skirta surinkti lietaus vandenį nuo stogų bei kitųnelaidžių zonų, tokių kaip keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir t.t. Paviršinėsnuotekos turi dalelių, be to, jos gali būti užterštos angliavandeniliais. Paviršinių nuotekųsistema turi tepalų/alyvų separatorius (Ignalinos AE Eksploatavimo nutraukimo tarnyba,2007). Sistema gali būti pakartotinai panaudota, kai naujosios aikštelės paviršiausreljefo nuotekų sistema bus pritaikyta senajai paviršinių nuotekų sistemai. Gali būtiįmanoma prisijungti prie senųjų paviršinių nuotekų vamzdynų.1.8.4 Atliekų tvarkymasAtliekos, susidarančios regione ir IAE nekontroliuojamoje zonoje, dažniausiaišalinamos jas išvežant į sąvartynus, kuriuos tvarko skirtingos Lietuvos bendrovės,besispecializuojančios atliekų tvarkymo srityje. Komunalinės atliekos, susidarysiančiosnaujos AE statybos ir eksploatavimo metu (žr. 6 skirsnį), bus šalinamos naujuoseregioniniuose sąvartynuose .Pagal IAE eksploatavimo nutraukimo projektą yra pasirašyta sutartis dėl naujojoKietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, jo perdavimas eksploatuotinumatytas 2010 m. (NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008). Numatoma, kad IAEeksploatacinių radioaktyviųjų atliekų apdorojimas bus vykdomas iki 2020 m. Po 2020m. ir iki kietųjų atliekų apdorojimo komplekso (KAAK) 30 metų eksploatavimotrukmės pabaigos kompleksas bus naudojamas IAE eksploatavimo nutraukimo atliekųapdorojimui. Ir IAE eksploatavimo nutraukimo atliekų, ir naujos AE eksploataciniųatliekų apdorojimas vienu metu gali būti techniškai perspektyvus. Naujojo kietųjųatliekų saugojimo komplekso (KASK) trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 34eksploatavimo laikas bus 50 metų (iki 2060 m.). Vykdomas naujasis projektastrumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų (MVAA-TA) paviršinio kapinynostatybai ir perdavimui eksploatuoti. Patvirtinta, kad paviršinio kapinyno aikštelė busStabatiškėje, netoli nuo IAE (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d.nutarimas Nr. 1227). Kai paviršinis kapinynas bus perduotas eksploatuoti irsaugojimo/laidojimo konteineriai su MVAA-TA iš KASK bus perkelti į paviršinįkapinyną, konteineriai su MVAA-TA iš naujos AE galės būti laikinai saugomi KASKiki 2060 m. Išsamesnė galimybių pakartotinai panaudoti esamus apdorojimo irsaugojimo kompleksus naujos AE radioaktyviosioms atliekoms analizė pateikta 6.2.2skyriuje.1.8.5 Elektros sistemosIAE atviroji elektros energijos skirstymo sistema IAE eksploatavimo nutraukimo metuišliks nepakitusi, naujo elektros tinklo instaliuoti nereikės. Esamų elektros energijosperdavimo linijų būklė priklauso nuo daugelio veiksnių, jų būklė turi būti patikrintaprieš naujos AE eksploatavimo pradžią. Dėl perdavimo linijų svarbos visai elektrinėseksploatacijai yra ekonomiškai perspektyvu užtikrinti gerą perdavimo sistemos būklę iratnaujinti jos dalis, kurių eksploatavimo laikas baigiasi.IAE 330/110 kV atvira transformatorinė pastotė eksploatuojama jau beveik 25 metus.Iki 2015 m. dauguma komponentų jau pasieks apie 80 % numatomo eksploatavimolaiko. Dėl transformatorinės pastotės svarbos naujos AE įjungimui į elektros tinkląsiūloma po IAE uždarymo pilnai pakeisti transformatorinės pastotės technologiją. Porekonstrukcijos transformatorinę pastotę bus galima pakartotinai panaudoti. Tačiau josvieta yra santykinai toli nuo 1-osios aikštelės. Jei 1-oji aikštelė bus pasirinkta projektoįgyvendinimui, turėtų būti išstudijuota, ar būtų patogiau statyti visiškai naujątransformatorinę pastotę.Jei būtų pakartotinai naudojami pagrindiniai IAE transformatoriai, jie turės būti perkeltišalia naujos AE turbinų salės. IAE aikštelės esamos bėgių sistemos dėka ši operacijabūtų įmanoma. Tačiau technologijos būklė ir jos aplinkosauginis įvykdomumas turėtųbūti išsamiau išstudijuoti prieš priimant sprendimą dėl pakartotinio panaudojimo.1.8.6 Keliai ir geležinkeliaiPagrindinis kelias iš Visagino į IAE taip pat gali būti naudojamas naujai AE. Kai buspatvirtinta aikštelė, turės būti nutiesti nauji keliai į naują AE ir susijusius kompleksus.IAE aikštelės geležinkelio sistema gali būti visiškai perimta ir vėl naudojama. Gali tektiatlikti nedidelių perdirbimų.1.8.7 Šilumos ir garo šaltiniaiNaujos AE reikmėms yra įmanoma panaudoti esamus netoli nuo IAE šilumos gamybosir garo katilus.1.8.8 Monitoringo sistemosEsamos monitoringo sistemos ir įranga bus panaudojamos, kiek tai įmanoma. Tačiau josbus atnaujintos pagal naujausius reikalavimus ir standartus (žr. 9 skirsnį).IAE seisminės signalizacijos ir monitoringo sistema buvo sumontuota visai neseniai. Jąsudaro jutikliai, išdėstyti iki 30 km atstumu nuo IAE, kas leidžia perspėti prieš žemėsdrebėjimo bangoms pasiekiant aikštelę. Sistema aptinka seisminius reiškinius, ji neturi

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 35sąveikos su kitoms sistemoms, todėl jos integracija nesukelia jokios rizikos naujos AEtiekėjui.Taip pat turėtų būti pakartotinai panaudota IAE radiologinio monitoringo už aikštelėsribų sistema. Tačiau jos renovacija turėtų būti numatyta per pirmuosius du naujos AEeksploatavimo dešimtmečius.1.8.9 Kita infrastruktūraSeni statybinių konstrukcijos sandėliai ir prie jų esanti aikštelė, nuo pat jos įrengimopradžios aprūpinta bėgiais, jungiančiais kelias saugojimo sales ir zonos dalis, bustinkama naudoti naujos AE statybai, jei projekto įgyvendinimui bus pasirinkta 1-ojiaikštelė. Esami šios zonos pastatai turi būti renovuoti.IAE suslėgto oro tiekimo sistema techniškai galėtų integruota į naują AE. Tačiaususlėgto oro naudojimo ir IAE 1-ojo ir 2-ojo blokų išmontavimui, ir naujos AEeksploatacijai vienu metu atveju reikėtų atlikti tam tikrų sistemos pakeitimų.IAE N 2 tiekimo sistema buvo naudojama šilumos nuvedimui iš RBMK aktyviosioszonos su grafito lėtikliu. Sistema gali būti pakartotinai panaudota, jei naujoji atominėelektrinė bus su BWR (verdančio vandens reaktoriumi).IAE vandenilio elektrolizės įrenginys galėtų būti naudojamas tam pačiam tikslui, kaip irdabar, t.y. elektros generatoriaus statoriaus aušinimui. Jo našumas turėtų būtipakankamas.Gaisro gesinimo hidrantų sistema yra saugos sistemos dalis, todėl turėtų būtinagrinėjamas tik siurblinės pakartotinis naudojimas. Jeigu siurblinę reikės išmontuoti irvėl sumontuoti, jos pakartotinis naudojimas neturėtų būti nagrinėjamas.Karšto vandens tiekimo į Visagino miesto šilumos tinklus vamzdynai neseniai buvorenovuoti, todėl gali būti naudojami, jeigu nauja AE bus naudojama miesto šildymui.IAE nenaudoto branduolinio kuro saugojimo salė yra netinkama naudoti naujai AE. Topriežastis yra salės vieta ir pastato konstrukcija, kuri gali netenkinti dabartiniųreikalavimų.Naujai AE bus pastatyti nauji rezerviniai dyzeliniai varikliai.IAE ryšių sistema yra naujai įrengta. Tačiau tikėtina, kad kai prasidės naujos AEeksploatavimas, ji jau bus pasenusi, ir gali būti ekonomiškai tikslingiau įrengti visiškainaują sistemą negu pakartotinai panaudoti esamąją.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 362 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS2.1 Bendra informacijaPoveikio aplinkai vertinimas (PAV) – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklospotencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kuriopagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėlveiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingątos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes, bei būtų susipažinusisu visuomenės nuomone.Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, PAV atliekamastik tai veiklai, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali darytireikšmingą poveikį aplinkai. Atominių elektrinių ar kitų branduolinės energetikosobjektų įrengimas yra veikla, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikisaplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinėsveiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedas, Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105). Todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai poveikio vertinimas yra būtinas. Šiosūkinės veiklos planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis pateiktas 2.1-1 pav.2.1-1 pav. Planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis.2.2 PAV procedūraTeisinius reikalavimus PAV procedūrai apibrėžia Lietuvos Respublikos planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84-3105) ir kiti teisės aktai. PAV yra atliekamas dviem etapais (2.2-1 pav.). Pirmame etapeparuošiama PAV programa ir pateikiama PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 37programa nustato PAV ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir turi būtipatvirtinta atsakingos institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). Antrameetape, remiantis patvirtinta PAV programa, paruošiama PAV ataskaita. PAV ataskaitą,prieš atsakingai institucijai priimant sprendimą ar planuojama ūkinė veikla leistinapasirinktoje vietoje, taip pat vertina PAV subjektai bei visuomenė.2.2-1 pav. PAV procedūros atlikimo tvarka.2.3 PAV ataskaitos parengimasPoveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintąprogramą ruošia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Visos problemos, numatytosprogramoje, yra išsamiai išnagrinėtos šioje ataskaitoje. Procedūrų, reikalingų PAVataskaitai, vykdymas yra pateiktas 2.3-1 paveiksle.Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarkaorganizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Poveikio aplinkai vertinimodokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiapatikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkaivertinimo subjektai patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijaipriklausantys ir programoje numatyti klausimai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 382.3-1 pav. PAV ataskaitos procedūrų įgyvendinimas.Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo josgavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklosgalimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkaivertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateiktiją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektaiataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadasdėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjui.Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikiaataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamosūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymųįvertinimą. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuotivisuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jei po viešo supažindinimo su ataskaita ji

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 39yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos,technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikioaplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų bei atsakingos institucijos motyvuotųreikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą.Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą,turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jųkompetencijos klausimais raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant,apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdantpoveikio aplinkai vertinimo procedūras.2.4 Visuomenės informavimasPAV procesas užtikrina efektyvų ir laiku atliekamą visuomenės dalyvavimą irpasitarimą su visuomene. Visi suinteresuoti gyventojai ir suinteresuotos grupės turi teisęišreikšti savo nuomones faktiškai kiekvieno PAV etapo metu. Priežastys, kodėlvisuomenė turi būti įtraukta į PAV procesą:· gyventojai gali suteikti vertingą informaciją apie vietos sąlygas;· visuomenės dalyvavimas gali padėti identifikuoti svarbius klausimus ar problemas,apibrėžiančias PAV apimtį;· vietos gyventojai gali pasiūlyti papildomų projekto alternatyvų;· visuomenės dalyvavimas užtikrina, kad bus išvengta galimų vėlesnių konfliktų;· visuomenės pritarimas gali būti papildomas argumentas gauti teigiamą sprendimądėl planuojamos ūkinės veiklos;· visuomenės dalyvavimas užtikrina viso PAV proceso ir sprendimų priėmimoviešumą, aiškumą ir objektyvumą.Labai efektyvus būna įvairių nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei visuomenėsgrupių dalyvavimas PAV procese. Jos gali teikti informaciją suinteresuotiemsvisuomenės atstovams, padeda organizuoti visuomenės susirinkimus. Nevyriausybinėsorganizacijos neretai disponuoja informacija, kurios neturi užsakovai, projektuotojai,konsultantai ar valstybės institucijos. Jos taip pat bendradarbiauja su kitomis panašauspobūdžio vietinėmis ar kitų šalių organizacijomis, ekspertais ir kitų šaliųorganizacijomis, ekspertais ir specifinių sričių specialistais. Vertingas gali būti ir jųpatyrimas PAV srityje ar bendraujant su politikais bei valstybės institucijų atstovais.Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84-3105) apibrėžia visuomenės teises ir funkcijas,užtikrinančias visuomenės dalyvavimą visame poveikio aplinkai vertinimo procese.Procedūrinės visuomenės dalyvavimo detalės yra pateiktos visuomenės informavimo irdalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkoje, patvirtintoje Aplinkosministerijos (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472).2.5 Poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame konteksteTais atvejais, kai ūkinė veikla, kurią planuojama įgyvendinti Lietuvos Respublikosteritorijoje, gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį bet kurios kitos valstybės,pasirašiusios Jungtinę Tautų Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimotarpvalstybiniame kontekste (ESPOO, 1991) (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 92-2688),aplinkai, ar tokiai valstybei pageidaujant, visuomenė dalyvauja poveikio aplinkaivertinimo procese, remiantis aukščiau minėtos Konvencijos reikalavimais, tarptautiniaissusitarimais tarp atitinkamų valstybių ir Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 40planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės Žinios,2005, Nr. 84-3105) ir kitų teisės aktų reikalavimais.PAV procesas vykdomas atsižvelgiant į ESPOO konvenciją. Atsakinga institucija turiinformuoti valstybes, kurios gali patirti žalingą planuojamos ūkinės veiklos poveikįaplinkai. Atsakingai institucijai iš suinteresuotų šalių gavus atsakymus ir jų komentarusapie PAV ataskaitą, ji turi juos pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui(užsakovui).2.6 Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumoAtsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektųišvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotąsuinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotosvisuomenės motyvuotus prašymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti;2) priima motyvuotą sprendimą, ar planuojam ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistinapasirinktoje vietoje.Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai vertinimosubjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikioaplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklosgalimybių prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą,kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jųišvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingųneigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėraalternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būtileistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės sveikata, tam tikrųaplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, sukitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamosvisos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. Apie šias kompensacines priemonesinstitucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą,informuoja Europos Komisiją pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkaivertinimo tvarką, patvirtintą Aplinkos ministerijos (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 130-4650).Jei atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkaipasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatytavisuomenės informavimo ir dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 93-3472) praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, arplanuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktųnuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikiagalimybę su juo susipažinti.Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklosgalimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 41

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 423 INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR DALYVAVIMASVienas iš PAV procedūros tikslų yra padidinti informacijos apie planuojamą ūkinęveiklą prieinamumą ir pagerinti visuomenės dalyvavimo galimybes. Žemiau aprašomosnumatomos informacijos teikimo ir bendravimo priemonės naujos atominės elektrinėsPAV procedūroje. PAV procedūros dalyviai nurodyti 3-1 paveiksle.3-1 pav. PAV procedūros dalyviai.3.1 Suinteresuotų šalių grupėSuinteresuotų šalių grupės paskirtis yra skatinti informacijos mainus tarp organizacijų,atsakingų už projektą, valdžios įstaigų ir kitų interesų grupių. Remiantis Aplinkosministerijos raštu, į suinteresuotų šalių grupę buvo pakviestos šios organizacijos:· Atsakinga institucija:· Aplinkos ministerija,· PAV subjektai:· Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija,· Radiacinės saugos centras,· Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas,· Utenos visuomenės sveikatos centras,· Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas,· Kultūros paveldo apsaugos departamentas,· Utenos apskrities viršininko administracija,· Visagino savivaldybės administracija,· Ignalinos rajono savivaldybės administracija,· Zarasų rajono savivaldybės administracija.Suinteresuotų šalių grupėje PAV subjektai veikia kaip konkrečių sričių ekspertai.Tačiau nuomonės, išreikštos diskusijų metu suinteresuotų šalių grupėje, neįpareigojaPAV subjektų vėliau išreiškiant oficialią nuomonę.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 43Suinteresuotų šalių grupė susitikimų metu aptaria poveikio aplinkai vertinimo eigą irpateikia nuomones apie PAV programos rengimą, PAV ataskaitą ir papildomasapžvalgas. Suinteresuotų šalių grupė pirmą kartą susirinko 2007 m. gegužės 24 d.Susitikimo metu buvo pristatyta bei aptarta planuojama ūkinė veikla, PAV procedūra,informacijos teikimas ir numatomas PAV programos turinys.Rengiant PAV programą, buvo atsižvelgta į susitikimo metu ir po jo gautas pastabas beiišaiškinimus, susijusius su PAV programa. Kitais atvejais į visas pastabas buvoatsižvelgta atliekant PAV procedūrą ir rengiant PAV ataskaitą.Suinteresuotų šalių grupė susirinko antrą kartą 2007 m. rugpjūčio 14 d., pateikus PAVprogramą PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV programos turinys ir poveikiai,kurie turėjo būti įvertinti, buvo pristatyti ir aptarti susirinkime kartu su suinteresuotųšalių grupe.PAV ataskaitos rengimo etape nebuvo suorganizuotas nei vienas suinteresuotų šaliųgrupės susitikimas. Tačiau su įvairiais grupės nariais buvo konsultuotasi, kai tai buvoreikalinga PAV ataskaitos ir patvirtinamųjų apžvalgų ruošimo metu. Vienas iš tokiųkonsultacinių susitikimų su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija irRadiacinės saugos centru buvo organizuotas tam, kad detaliau būtų aptarti rizikosanalizės bei vertinimo metodai ir turinys.3.2 Informacijos pristatymas ir susitikimaiInformacijos visuomenei pristatymas ir vieši susitikimai organizuojami rengiantpoveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Susitikimų metu visuomenė turigalimybę apsvarstyti ir išreikšti savo nuomonę apie PAV eigą ir jo pakankamumą, beigauti informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą bei PAV procedūrą išplanuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) bei PAV programos rengėjų.Lietuvos ir kaimyninių šalių visuomenė su naujos AE PAV programa buvo supažindintatrijuose viešuose susitikimuose 2007 rudenį.2007 m. rugsėjo 3 dieną Daugpilyje, Latvijoje, buvo surengta vieša diskusija dėl PAVprogramos. Diskusijoje dalyvavo AB „Lietuvos energija“, PAV programos rengėjai,Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai, Latvijos aplinkos ministerijosatstovas ir Latvijos radiacinės saugos centro bei Latvijos pavojingų atliekų tvarkymoagentūros atstovai, taip pat vieno iš Latvijos regionų gyventojai.2007 m. rugsėjo 14 dieną Visagine įvyko PAV programos pristatymas ir diskusija suVisagino, Ignalinos ir Zarasų rajono savivaldybių visuomenės nariais2007 m. rugsėjo 26 dieną Vilniuje įvyko susitikimas su įvairių mokslinių organizacijųatstovais.2007 m. rugsėjo 27 dieną Taline, Estijoje, taip pat vyko vieša diskusija tarp PAVorganizatorių ir Estijos visuomenės. Susitikime dalyvavo AB Lietuvos Energija, PAVprogramos rengėjai, Estijos aplinkos ministerijos atstovai, Estijos parlamento nariai, taippat visuomeninės organizacijos ir bendruomenės.2008 m. rugpjūčio 27 dieną buvo išleista PAV ataskaita ir pagal Aplinkos ministerijosnustatytą tvarką planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) organizavovisuomenės supažindinimą su šia ataskaita. Lietuvos ir kaimyninių šalių visuomenė sunaujos AE PAV ataskaita buvo supažindinta penkiuose viešuose susitikimuose:· 2008 m. rugsėjo 23 d. Visagine;· 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 44.· 2008 m. spalio 1 d. Taline (Estija);· 2008 m. spalio 8 d. Daugpilyje (Latvija);· 2008 m. spalio 9 d. Rygoje (Latvija);· 2008 m. spalio 13 d. Breslaujoje (Baltarusija).3.3 PAV programos bei PAV ataskaitos pateikimas visuomeneiTiek PAV programos, tiek PAV ataskaitos rengimo etapuose planuojamos ūkinėsveiklos organizatorius (ar PAV dokumentų rengėjas) turi informuoti visuomenę pagalnustatytą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo procese tvarką (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472). Visuomenė turiteisę vertinti programą ir išreikšti savo nuomonę apie PAV programą bei PAV ataskaitą.PAV rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, juosregistruoja, argumentuotai įvertina ir kaip priedus prideda prie PAV programos ar PAVataskaitos.Šalia esančių teritorijų gyventojai galėjo susipažinti su PAV programa nuo 2007 liepos30 d. iki rugpjūčio 20 d. Lietuvos energetikos muziejuje, Visagino miesto, Ignalinos irZarasų rajono savivaldybių administracijose bei AB „Lietuvos energija“ vestibiulyje.Pristatymas truko 15 darbo dienų. Skelbimai, skirti PAV programos pristatymui, buvopublikuoti visuose Respublikos dienraščiuose: „Lietuvos ryte“, „Respublikoje“ (lietuviųir rusų kalbomis), „Lietuvos žiniose“, „Kauno žiniose“, „Verslo žiniose“, „Valstiečiųlaikraštyje“ ir regioninėje Visagino, Ignalinos ir Zarasų spaudoje.Visuomenės siūlymai buvo susiję, pavyzdžiui, su esamos IAE infrastruktūrosnaudojimu, projekto poveikiu Drūkšių ežerui ir galimybėmis naudoti netiesioginįaušinimą. Kai kurie siūlymai buvo susiję su klausimais, kurie nėra PAV proceso sritis,pavyzdžiui, techniniai ir ekonominiai klausimai, kurie yra vertinami atskirojeįgyvendinamumo studijoje. Siūlymai ir atsakymai yra pridėti kaip priedas priepatvirtintos PAV programos (originalioje programoje lietuvių kalba).PAV ataskaita taip pat bus pateikta visuomenei. Motyvuoti (pagrįsti) siūlymai, kurie busgauti, bus užregistruoti, įvertinti ir pridėti kaip priedai prie PAV ataskaitos.3.4 PAV subjektų atliekamas PAV programos ir PAV ataskaitos vertinimasPoveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina PAV programą ir ataskaitą ir turi teisępateikti savo išvadas rengėjui (vykdytojui), kuris turi į tai atsižvelgti. PAV subjektai yravyriausybinės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą,kultūros paveldo apsaugą, ekonomikos ir žemės ūkio vystymą, ir savivaldybiųadministracijos. Vertinimas yra svarbus užtikrinant PAV proceso kokybę.PAV subjektų vertinimo procedūra yra detaliau aprašyta 2.3 skyriuje.3.5 Atsakingos institucijos PAV proceso koordinavimasAtsakinga institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, koordinuoja PAVprocesą ir vykdo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo(Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) nustatytas funkcijas.Pirmą kartą PAV programa Aplinkos ministerijai dėl pastabų ir patvirtinimo buvopateikta 2007 m. spalio 4 dieną. AB „Lietuvos Energija“ gavo PAV programai skirtaspastabas ir pasiūlymus (47 pastabos) iš Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio 19 d. PAV

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 45programa buvo peržiūrėta, atitinkamai papildyta ir pateikta patvirtinimui 2007 m. spalio29 d. Aplinkos ministerija patvirtino PAV programą 2007 m. lapkričio 15 d.Atsakinga institucija per 25 darbo dienas nuo PAV ataskaitos gavimo dienos teikiamotyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima motyvuotąsprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisėsaktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.Detalesnė informacija yra pateikta 2.6 skyrelyje.3.6 Kitos informacijos pateikimo priemonėsPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) informaciją apie projektąpateikia spaudoje arba spaudos konferencijose. Kaip informacijos perdavimo priemonėtaip pat bus parengtos apžvalginės brošiūros. Pirmoji apžvalga buvo parengta 2008 m.pradžioje, pabaigus PAV programą. Joje aprašytas projektas, PAV procedūra,apibendrintas PAV programos turinys. Antroji apžvalga bus parengta, pabaigus PAVataskaitą. Joje bus aprašytas projektas ir svarbiausi poveikio aplinkai vertinimorezultatai.Informacija apie PAV procedūrą taip pat pateikiama ir naujos atominės elektrinėsprojekto interneto svetainėje http://www.vae.lt. Svetainėje pateikiama naujausiainformacija apie PAV procedūros eigą, PAV programa ir ataskaita pateiktos lietuvių,anglų ir rusų kalbomis, o PAV ataskaitos santrauka pateikta vokiečių, estų, anglų,suomių, latvių, lenkų, rusų ir švedų kalbomis.3.7 Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimasTarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja LR planuojamos ūkinėsveiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės žinios, 2005, No. 84-3105) irJungtinių Tautų Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniamekontekste (Espoo Konvencija).Konvencijos šalys turi teisę dalyvauti Lietuvoje vykdomoje poveikio aplinkai vertinimoprocedūroje, jeigu projekto žalingas poveikis aplinkai potencialiai gali paveikti šiasšalis. Atitinkamai, Lietuva turi teisę dalyvauti kitoje šalyje vykdomo projekto poveikioaplinkai vertinimo procedūroje, jeigu tokio projekto sąlygotas poveikis potencialiai galipaveikti Lietuvą.Aplinkos ministerija atsakinga už praktinį tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimoprocedūrų organizavimą. Aplinkos ministerija pranešė Latvijos, Estijos, Lenkijos,Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos atitinkamoms institucijoms apie pradedamąnaujos atominės elektrinės įrengimo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo procesą irpasiteiravo šalių dėl jų pageidavimo dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje.Pranešimas buvo nusiųstas kartu su PAV programos versija anglų ar rusų kalba, taip patšalims pateikta išsami PAV programos santrauka, išversta į oficialias šalių kalbas.Minėtos šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus PAV programai, kuriuosPAV dokumentų rengėjas įvertino.Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija pateikė savo pastabas dėl naujosAE poveikio aplinkai vertinimo. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAV ataskaitą irapžvalgas. 3.7-1 lentelėje yra pateiktos pastabos ir atsakymai į jas. Pastabosedaugiausiai domėtasi tarpvalstybiniu poveikiu, kuris yra įvertintas atskirai 8 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 463.7-1 lent. Tarptautinės pastabos ir atsakymai į pateiktas pastabas (nuorodos pastabose yra nuorodos į PAV programos skyrius arba dalis).AUSTRIJAPASTABABe PAV ataskaitos pateikimo, Jūs galėtumėte padėti mums vertinantprojektą, informuodami mus apie teisinius reikalavimus, taikomus šiamprojektui, ir pateikdami aiškius įrodymus, kad projektas, kuris galėtų sukeltipastebimą neigiamą tarpvalstybinį poveikį (atsižvelgiant į projektinių irneprojektinių avarijų poveikius) nebus licencijuotas, pvz., iš esmėsatmetant:• Skubius apsaugomuosius veiksmus arba ilgalaikius veiksmustoliau nei 800 metrų nuo reaktoriaus ir• atidėtuosius veiksmus bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus.Jeigu Lietuvos valdžia galėtų raštu patvirtinti Austrijos valdžiai, kad minėtitikslai bus pasiekti arba neatšaukiamu valdytojo/operatoriaus sprendimu,paremtu įtikinamais techniniais įrodymais pagal pasirinktą reaktoriaus tipą,arba (pageidautina) atsižvelgiant įsąlygas, nurodytas teisiškai privalomuosereikalavimuose arba nustatytas Lietuvos branduolinės energetikostvarkojimosios institucijos, Austrija savo ruožtu galėtų laikyti, kad nebuspadaryta ženklaus neigiamo poveikio Austrijos aplinkai tarpvalstybiniamekontekste.Prašome atėjus laikui mus informuoti, ar Lietuva gali pateikti tokiusįrodymus.Galimi trukdžiai tuo pat metu vykstant kelioms veikloms aikštelėje, tai yrasenų reaktoriaus blokų eksploatavimo nutraukimas, naujos AE statyba irvėliau eksploatavimas, turėtų būti išanalizuoti PAV ataskaitoje (įskaitantabiejų veiklų grafikus). Bendroji radioaktyvių medžiagų sudėtis ir aktyvumaiaikštelėje turėtų būti įvertinta skirtingais veiklos aikštelėje etapais.Atsižvelgiant į šiluminės taršos poveikį dėli AE nuotekų išmetimo į ežerą,PAV ataskaitoje turi būti išanalizuota alternatyva statyti mažesnestermofikacines elektrines, deginančias dujas arba biomasę. Tokioselektrinės galėtų būti statomos netoli kaimų ir efektyviai aprūpinti elektra iršiluma, šie energijos šaltiniai galėtų būti naudojami lokaliai.Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir poreikių plėtrą bei prognozes,PAV ataskaitoje turėtų būti pateikta daugiau infomacijos, įskaitantduomenis apie elektros energijos eksportą ir importą. PAV ataskaita turipateikti rimtą elektros energijos poreikio prognozių aptarimą, taip patveiksmingumo padidinimo galimybių ir vartojimo pusės valdymo vertinimą.ATSAKYMASSkubūs apsaugomieji veiksmai ar ilgalaikiai veiksmai už 800 metrų nuo reaktoriaus iratidėtieji veiksmai bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus yra saugos reikalavimai,paimti iš dokumento ”Europos komunalinių įmonių reikalavimai LVR atominėmselektrinėms, 2001”. Apskritai, EUR dokumente pateikiami nurodymai AE saugospagrindimui, o tokie klausimai turi būti apsvarstyti Saugos analizės ataskaitoje.PAV tikslas yra parodyti, kad planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikįaplinkai, leistina pasirinktose vietose. Po PAV proceso bus įgyvendinami kiti projektoetapai: paraiškos pateikimo procesas, techninis projektas, saugos pagrindimas,licencijos išdavimas ir t.t. EUR dokumentas bus apsvarstytas šiuose tolesniuoseetapuose.Aikštelėje tuo pat metu vykdomos veiklos yra aptariamos tose vertinimo dalyse, kur galipasitaikyti trukdžiai, pavyzdžiui, transporto įtaka. Galimos radioaktyviosios išmetos išnaujos AE ir kitų jau egzistuojančių bei planuojamų objektų toje pačioje teritorijoje yraįvertintos 7.10 skyriuje.4.5 skyriuje aprašytos nevertinamos alternatyvos ir pateikiami paaiškinimai, kodėl šiosalternatyvos nenagrinėjamos.Elektros energijos gamybos ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4skyriuje tiek, kiek tai yra PAV sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 47Tam, kad būtų išanalizuoti poveikių oro kokybei, šiltnamio efektąsukeliančių dujų ir kitų teršalų, išsiskiriančių naudojant skirtingą kurą,skirtumai tarp atominių elektrinių ir kitų elektros energijos gamybos šaltinių,mes rekomenduojame įtraukti vartojimo pusės efektyvumo pagerinimus beienergijos taupymą ir vartojimo pusės valdymą, taip pat ir skirtingasatsinaujinančių energijos šaltinių formas. Poveikio aplinkai palyginimas turiįtraukti visų svarstomų alternatyvų visą gyvavimo ciklą.Jeigu PAV yra atliekamas tam, kad būtų parengtas sprendimas dėlreaktoriaus tipo, turi būti detaliai palygintos emisijos, atliekos ir reikalavimai.Tačiau tikslesnis vertinimas bus reikalingas elektrinės saugos ir rizikosįvertinimui.PAV ataskaitoje turėtų būti tikslesnė informacija apie reaktorius, kurieturėtų būti pastatyti Lietuvoje.Tolesnė informacija, atitinkanti reaktoriaus tipą, turi būti pateikta PAVataskaitoje:• elektrinės ir jos saugos bei kontrolės sistemų aprašymas;• reaktoriaus blokų skaičius;• pagrindinių įrenginių ir struktūrų aprašymas;• visų įrenginių paskirstymas AE aikštelėje,• kuro perkrovimo ciklas ir maksimalus kuro išdegimas;• reaktoriaus aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis;• saugos rodikliai, saugos standartai ir reikalavimai, (TATENAnurodymai, Euratom direktyvos ir t.t.).• PAV ataskaitoje turi būti pateikti PSA rezultatai, įskaitantradioaktyviųjų išlakų šaltinius įtraukiant projektinėms avarijoms irneprojektinėms avarijomsPAV ataskaitoje turėtų būti preliminarus kainos ilgalaikiam PBK irradioaktyviųjų atliekų apdorojimui apskaičiavimas toks, kokio reikalaujamaeksploatacijos nutraukimui PAV programoje, ir kad gamyklos naudojimometu būtų įsteigtas ir surinktas reikalingas kapitalas, skirtas šiomsveikloms.Monitoringo rezultatai turėtų pateikti detektavimo ribas vietoj nulinių verčių.Monitoringo rezultatai turėtų būti užbaigti mėginių ėmimo (vieta ir dažnis)apibūdinimu ir matavimo metodais.Skaičiavimo metodas dozei įvertinti, įskaitant i sklaidos modeliavimą,apšvitos kelius ir kritinės grupės aprašymą, turi būti pateiktas PAVataskaitoje.4.5 skyriuje yra paaiškinta, kodėl energijos taupymas kaip alternatyvva nėranagrinėjama šioje PAV ataskaitoje.Į aplinką išmetami teršalai, deginant skirtingą iškastinį kurą, bus lyginami tuoseskyriuose, kurie susiję su poveikiu oro kokybei ir projekto neįgyvendinimo poveikiu.PAV nėra atliekamas tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, kokį reaktorių pasirinkti.PAV tikslas yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikįaplinkai, gali būti vykdoma pasirinktose vietose.Rizikos analizė ir vertinimas yra pateikti 10 skirsnyje tokiu mastu, kuris reikalingas, kadatitiktų PAV tikslus.Svarstomos reaktoriaus tipo alternatyvos yra apibūdintos 5 skirsnyje.5 skirsnis apibūdina atominės elektrinės eksploatavimo principus, elektrinės tipoalternatyvas ir branduolinės saugos principus. Jis apima ir svarbius saugos rodiklius,saugos standartus ir reikalavimus tokiu mastu, kuris yra PAV kompetencijoje. Reaktoriųskaičius bus nuo vieno iki penkių.Apskritai reikalaujama informacija yra svarbesnė Techninio Projekto ir saugos analizėsataskaitai. PAV turi visą reikalingą informaciją tokiu mastu, kuris reikalingas naujos AEpoveikio įvertinimui normalaus eksploatavimo metu ir per galimas avarijas.Ilgalaikė saugykla ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema ir šisklausimas nėra PAV ataskaitos temaPAV programoje (6.3 skyrius) teigiama, kad naujos AE projekto kūrimo metu priešvaldymo licencijos išdavimą pirminis eksploatacijos nutraukimo planas turėtų būtiparengtas. Pirminis eksploatacijos nutraukimo planas turi tiksliai specifikuoti galimąatliekų kiekį ir pateikti eksploatavimo nutraukimo išlaidų apskaičiavimą.Pasiūlymai naujosios AE monitoringo programaiyra apibūdinti 9 skirsnyje. Programojeaprašytas ėminių ėmimas ir matavimo metodai.Sklaidos modeliavimo metodai, dozės vertinimas ir apšvitos keliai yra pateikti 7.10 ir 10skyriuose .

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 48BALTARUSIJAKadangi IAE yra eksploatuojama jau 30 metų turėtų būti pateiktosmatavimo duomenų laiko eilutės. Mes rekomenduojame pateikti ne tik apieradiologinio monitoringo sistemos duomenų laiko eilutes, bet taip pat irduomenų apie visuomenės sveikatą laiko eilutes tam, kad būtų galimaatlikti rimtą radioaktyviųjų išlakų poveikio aptarimą.PAV ataskaitoje turėtų būti apskaičiuota naujos AE oro užterštumo sklaidair jos poveikis.Kodėl aplinkos ir visuomenės nevyriausybinėms organizacijoms nebuvopasiūlyta atsiųsti savo specialistus į tarpininkavimo grupę?Kokios yra tiesiogiai su PAV susijusios grupės?Skirtumas tarp tiesiogiai su PAV susijusių grupių ir tarpininkų turėtų būtiaiškiai apibrėžtas.PAV ataskaita turėtų pateikti rimtą elektros poreikio prognozių aptarimą irišanalizuoti efektyvumo padidinimo alternatyvas ir vartojimo pusėsvaldymą.Atsižvelgiant į jau realų radioaktyviai pavojingų įrengimų skaičiųBaltarusijos kaimynystėje ir planuojamų naujos AE blokų įrengimą, mesmanome, kad būtų teisinga atlikti ilgalaikį sudėtinį sąlygotos apkrovospoveikio aplinkai vertinimą, kuris būtų atliekamas ir BaltarusijosRespublikos teritorijoje.Alternatyvos, pasirenkant vietą, neturėtų būti pašalintos iš 4.3 punkto„Alternatyvos, pašalintos iš tyrimo“, atsižvelgiant į panašius AE dislokacijospavyzdžius pasaulio praktikoje, kai įrengiama kaimynystėje su gretimašalimi. Be to, mes siūlome išanlizuoti kitas galimas naujos AE dislokacijosvietas Lietuvos teritorijoje6.2.2 punkte “Rdioaktyviosios atliekos” mes manome, kad PAV , kurisatliekamas dėl naujos AE, turi pateikti bendrą supratimą apie panaudotobranduolinio kuro (PBK) laidojimą ir programą , kaip bus elgiamasi su PBK100 metų laikotarpyje.Kalbant apie radioaktyvių medžiagų plitimą, yra būtina atsižvelgti ne tik įsanitarinę apsaugos zoną, bet ir į priežiūros zoną (30 km teritorija), nesdalis šios zonos yra Baltarusijos teritorijoje.Radiologinio monitoringo sistemos programos IAE istorija yra apibūdinta 9 skirsnyje.Esama visuomenės sveikatos padėtis ir poveikis sveikatai yra įvertinti 7.10 skyriuje.Poveikio oro kokybei vertinimas yra pateiktas 7.2 skyriuje.Aplinkos ir socialinėms nevyriausybinės organizacijoms yra suteikta galimybė išreikštisavo nuomonę apie PAV ataskaitą (taip pat ir apie PAV programą), kaip viešojodalyvavimo dalyviams. (3.3 skyrius).Tiesiogiai susijusios grupės yra vyriausybinės institucijos, atsakingos už branduolinę irradiacinę saugą, sveikatos apsaugą, gaisrų prevenciją, kultūrinio paveldo išsaugojimą,ekonomikos ir žemės ūkio vystymą ir savivaldybių administraciją (3.4 skyrius).Tarpininkai yra asmenys, grupės ir organizacijos, kurios gali paveikti arba gali būtipačios paveiktos PAV įvertintos ūkinės veiklos.Elektros energijos gamyba ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4skyriuje tiek, kiek tai yra PAV sritis.AE kartu su kitomis veiklomis regione poveikis yra svarstomas, kur tai yra reikalinga(pavyzdžiui, judėjimas, radioaktyviosios išlakos).Priežastys, kodėl alternatyvios kitos Lietuvos vietos yra pašalintos iš tyrimo, yrapaaiškintos 4.5 skyriuje.Skirtingi PBK tvarkymo pasirinkimai yra aprašyti 6 skirsnyje, kur remiamasi jauegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis saugojimas ir PBK laidojimas bus pačios PAVprocedūra ateityje ir šis klausimas nėra šios PAV ataskaitos tema.Radioaktyviųjų išlakų sklaida yra įvertinta taip, kur jos poveikis gali būti pastebėtas.Radioaktyviųjų išlakų poveikis vandeniui naujos AE eksploatacijos metu yra įvertintas7.1 skyriuje ir radioaktyviosios spinduliuotės poveikis oro kokybei – 7.2 skyriuje.Poveikis kitoms valstybėms yra įvertintas 8 skirsnyje ir sklaida, kuri susiformuotų dideliuatstumu nelaimingo atsistikimo atveju, yra pateikta 10 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 49ESTIJAPunktui 7.1.2 „Poveikio vandeniui vertinimas“, mes siūlome išanalizuotigalimų veiksmų planą, jei radioaktyviosios išlakos persineštų vandeniuįvairių nelaimingų atsitikimų atveju ir eksploatavimo režimu metu, nes dėlegzistuojančių hidrografinių ir hidrologinių sąlygų paviršiniai vandenys įtekaį planuojamos AE statybos regioną Lietuvos teritorijoje ir tuomet pasiekiaBaltarusijos teritoriją. Tuo atveju, jei radionuklidai išsiskiria į aplinką, ypačvandeniu, labai svarbių vandens kelių Baltarusijos teritorijoje užterštumasgali būti pastebėtas.7.3.1 punktui „Poveikio sumažinimo priemonės“ mes manome, kad būtųtikslinga giliau išanalizuoti klausimus dėl aplinkos objektų atkūrimopriežiūros zonoje, pavyzdžiui, dėl vyraujančių vakarų vėjų (7.2.1.1 sk).Išplėsti 7.3.2 punktą „Poveikio gruntiniams vandenims vertinimas“,apsvarstant radioaktyviųju atliekų prasiskverbimo į gruntinius vandenis ir jųpatekimo į kaimyninių šalių teritorijas galimą įvykių seką.Papildyti 7.8 punktus ”Kultūrinis paveldas” ir 7.9.1.1 „Populiacija irdemografija“ informacija apie populiacijos skaičius ir kultūrinės bei aplinkosreikšmės objektus, išsidėsčiusius priežiūros zonoje BaltarusijosRespublikos teritorijoje.7.9.1.3 punktui ”Transportas ir triukšmas“ atlikti papildomą oro maršrutoMinskas – Ryga analizę.7.10 punkte „Anomalios ir avarinės situacijos“ mes manome, kad yra būtinapristatyti anomalių ir avarinių situacijų sąrašą ir tuomet įvertinti tokiusgalimus nenumatytus atvejus kaip lėktuvo atsitrenkimas į AE, gaisras,teroristų ataka ir žemės drebėjimas. Jie gali sukelti ryškių radioaktyviųpasekmių ne itk Lietuvos Respublikai, bet ir kaimyninėms valstybėms.8 skirsnis „Galimas poveikis kaimyninėms valstybėms“. Mesrekomenduojame išplėsti šį skyrių išanalizuojant jį, vadovaujantis tomispačiomis Programos sąlygomis, kurios buvo taikytos ir Lietuvos teritorijai.PAV ataskaitos rengimo metu, analizuojant galimą specifinių technologiniųprocesų poveikį, mes rekomenduojame remtis maksimalaus saugumostandartais, paremtais TATENA rekomendacijomis.Mes siūlome parengti ir išplatinti brošiūras bei lankstinukus Baltarusijosteritorijoje, taip pat sutvarkyti Interneto puslapį rusų kalba tam, kadBaltarusijos Respublikos žmonės gautų visą informaciją ir galėtų susidarytinuomonę apie Lietuvoje planuojamą statyti naują AE.PAV ataskaitoje tai pat turėtų būti įvertintas naujos atominės elektrinėsstatymo poveikis vien Lietuvos krašto elektros energijos reikmėms.Radioaktyviosios išlakos vandenyje normalios eksploatacijos sąlygų metu yra aprašytosir įvertintos 7.1 skyriuje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Naujos AE radioaktyviųjų nuotekųtarpvalstybinės pernašos hidrologiniu keliu į Baltarusiją yra įvertintos šiame skyriuje.PAV svarsto galimą poveikį ir apibūdina prieinamas priemones, kurios gali sumažintišiuos poveikius. Atkūrimo klausimai nėra PAV tema.Poveikis gruntiniam vandeniui yra įvertintas 7.3 skyriuje.Aplinkos reikšmės objektai, išsidėstę Baltarusijos teritorijos priežiūros zonoje, yraaptarti 7.6 skyriuje, o populiacija – 7.9.Informacija apie oro maršrutą Minskas – Ryga yra įtraukta.10 skirsnyje yra atsižvelgta į normalios eksploatacijos sutrikimus, projektines irsunkiąsias avarijas bei į išorinius gamtos ir žmogaus sukeltus įvykius.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Šio poveikio vertinimas yraatliekamas panašiai kaip ir vertinant poveikį Lietuvos teritorijai.Saugos standartais, įskaitant TATENA rekomendacijas, yra remiamasi, vertinant galimąatominės elektrinės poveikį, ten, kur tai pritinka.Aplinkos įvertinimo programos santrauka yra prieinama rusų kalba naujos atominėselektrinės projekto interneto svetainėje http://www.vae.lt..PAV yra atliekamas planuojamai ūkinei veiklai. Ši veikla yra nauja AE su ne didesne nei3400 MW sumine elektros energijos galia.Ekonominių klausimų ir krašto poreikių analizė nėra PAV sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 50Nulinės alternatyvos atveju PAV turėtų apimti įvairias alternatyvas:· Ar įmanoma gaminti energiją iš kitų šaltinių (planuotu kiekiu ir tikkrašto reikmėms): elektros energijos gamyba naudojanttermofikacines elektrines, kurių pagrindas būtų anglių, mazuto irgamtinių dujų derinys; elektros energijos gamyba, kaipdecentralizuota gamyba, daugybėje mažų bendrai sukurtųgamyklų, kur naudojamas biomasės, gamtinių dujų ir vėjo energijosderinys.· neįgyvendinimas turėtų numatyti dažnai pasitaikančius, įprastusenergijos gamybos pasirinkimus naudotus regione, be to irenergijos efektyvumo priemonių įgyvendinimą.· PAV ekspertai turėtų išanalizuoti galimybes eksportuoti elektrą iškitų valstybių.PAV ataskaita turėtų suteikti informaciją apie tai, kodėl buvo pasirinktos dvivietos alternatyvos.PAV dokumentacija turi išaiškinti, kaip planuojamas projektas gali paveiktienergijos gamybos procesą aplinkinėse valstybėse (pavyzdžiui, tai galisumažinti elektros energijos gamybą iš ekologiškai švarių šaltinių).PAV ataskaita turi pateikti informaciją apie avarijų tikimybę irtarpvalstybines implikacijas (”blogiausio atvejo” veiksmų planas) irapibūdinti galimas pasekmes susijusias su šiomis situacijomis (erdvėsmastu, iš to, pvz., oro ir vandens užterštumas, radiacijos lygis, išoriniaipavojai – turint omenyje įsivyravusias vėjų kryptis ir greičius ir t.t.). Kolradioaktyviosios medžiagos (avarijos atveju) gali kirsti Estijos sieną, būtinapaskelbti visas sąlygas, į kurias Estija turėtų atkreipti dėmesį, kad būtųgarantuotas saugumas nuo radiacijos poveikio. Taip pat būtina apibūdinti,kaip planuojama informuoti kitas valstybes ir visuomenę apie padidėjusįradiacijos lygį Lietuvoje.Tarptautiniai reglamentai, specifiniai reikalavimai branduolinio kurotransportui, saugykloms,pakrovimui ir tvarkymui turi būti charakterizuotiataskaitoje.PAV ataskaita turi pateikti aprašymą, kaip panaudoto branduolinio kurosaugyklos yra reguliuojamos ir įvykdomos praktikoje iki šiol. Bendrassupratimas apie tai, kaip ir kur galutinai bus palaidotas panaudotasbranduolinis kuras, turi būti pateiktas. Skirtingos panaudoto branduoliniokuro generavimo fazės ir galimas poveikis panaudoto kuro saugykloms irlaidojimui turi būti apibūdinti detaliai.Būtina nustatyti, kaip bus vykdomas atliekų tvarkymas normalioseksploatacijos metu.Nulinė alternatyva ir jos poveikis yra aptarti 4.4 skyriuje.Vietos pasirinkimo alternatyvos yra paaiškintos 4.1 skyriuje.Ekonominių ir energijos gamybos problemų aplinkinėse valstybėse analizė nėra PAVsritis.Įvairios avarinės situacijos yra apibūdintos ir įvertintos 10 skirsnyje. Taip pat galimospasekmės, susijusios su šiomis situacijomis, yra apibūdintos šiame skyriuje. Vertinimasyra atliktas tiek Lietuvai, tiek ir kitoms valstybėms, kurios galėtų būti paveiktos avariniųsituacijų.Esminiai AE saugos principai yra charakterizuoti 5 skyriuje. Tarptautiniai reglamentai,specifiniai branduolinio kuro transporto ir saugyklų reikalavimai ir jų laikymasis yraSaugos analizės ataskaitos temos.Skirtingi PBK tvarkymo pasirinkimai yra charakterizuoti 6 skirsnyje remiantisegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačiosPAV procedūros tema, ir šis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Atliekų tvarkymas eksploatavimo metu yra charakterizuotas 6 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 51SUOMIJAEsamos ir planuojamos monitoringo sistemos aprašymas turėtų būtipateiktas.PAV ataskaita turi įvertinti, kaip planuojamas projektas gali paveikti CO 2emisiją kitose valstybėse, atsižvelgdama į į tai, kad pagal programąprojekto tikslas yra patenkinti energijos sąnaudas visose Baltijosvalstybėse.PAV ataskaita turėtų įvertinti, kaip vandens, skirto aušinimui, ėmimas išDrūkšių ežero paveiks vandenį ir gyvąją gamtą.PAV specialistai turėtų išanalizuoti, ar Lietuva ateityje turės pakankamaidarbuotojų naujai atominei elektrinei ir kokius įgūdžius jie turėtų turėti.PAV dokumentacija turi pateikti kumuliacinio poveikio aprašymą(atsižvelgdama ir į dabartinės atominės elektrinės eksploatacijosnutraukimo poveikį).Tolimojo susisiekimo transportas ir galimas radioaktyviosios emisijospoveikis turi būti įvertinti PAV atitinkamu laipsniu, apimant 1000 kilometrųteritoriją nuo atominės elektrinės.PAV turėtų paaiškinti struktūrines problemas ir nurodyti saugossprendimus, susietus su skirtingomis techninėmis alternatyvomis, pvz.,kokie skirtumai yra tarp reaktoriaus modelių išimtiniais atvejais.Turėtų būti nurodyta, ar panaudoto branduolinio kuro transportacijos irgalutinio panaudoto kuro laidojimo sprendimai gali būti susiję su poreikiutransportuoti panaudotą kurą į Baltijos jūrą ar į Suomijos apylinkes.Apdorojimas, laikinas sandėliavimas ir galutinis panaudoto branduoliniokuro laidojimas bei avarijos turėtų būti įvertinti ir aptarti išsamiau.Svarbiausios temos yra rizikos įvertinimas ir pasiruošimas, kad būtųapsisaugota nuo neigiamos įtakos.Svarbu įtraukti gyvavimo ciklo tyrimą (pvz., neapdirbtų medžiagų šaltinis,atominės elektrinės naudojimas, eksploatacijos nutraukimas, atliekųtvarkymas ir galutinis panaudoto branduolinio kuro laidojimas) ir saugosmonitoringą PAV programojePoveikis Suomijai avarijos atveju turėtų būti įvertintas vėjo modeliųpagalba.Galimybė ,kad užterštas vanduo gali nutekėti ir turėti įtakos Baltijos jūrai,turi būti įvertinta (esamais modeliais).Naujos AE monitoringo planas yra charakterizuotas 9 skirsnyje.CO 2 išmetimas nulinės alternatyvos atveju yra pateiktas 7.2 skyriuje. Spėjimai, kokiosatominės elektrinės bus statomos užsienio valstybėse ir jų CO 2 emisijos apskaičiavimasnėra PAV sritis.Galimas poveikis vandeniui ir biologinei Drūkšių ežero įvairovei yra įvertintasatitinkamai 7.1 ir 7.6 skyriuose.Darbo užimtumo poveikis yra įvertinta 7.9 skyriuje, kuriame yra įtrauktas iregzistuojančios IAE personalo perkvalifikavimo ir pakartotinio panaudojimo galimybiųcharakterizavimas.Į kumuliacinį poveikį yra atsižvelgta ten, kur tai būtina (pavyzdžiui, judėjimas,radioaktyviosios išlakos).Radioaktyviųjų išlakų sklaida avarijos atveju yra sumodeliuota ir rezultatai yra pateikti10 skirsnyje. Vertinimas apima visą teritoriją, kur reikšmingas poveikis gali pasitaikyti.Gamyklos modelio pasirinkimas ir techniniai skirtumai yra apibūdinti 5.2 skyriuje.Išimtiniai atvejai yra aptarti 10 skirsnyje, remiantis „blogiausio atvejo“ veiksmų planu.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra charakterizuotos 6 skirsnyje. Pagal dabartiniusLietuvos įstatymus, PBK transportacija iš Lietuvos teritorijos yra uždrausta.Detalesnis ilgalaikio PBK sandėliavimo ir laidojimo aprašymas ir veiklos susijusios sutuo ateityje bus pačios PAV procedūros tema ir šis klausimas nėra PAV ataskatostema.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra apibūdintos 6 skirsnyje, remiantisegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačiosPAV procedūros tema ir šis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Galimos avarijos ir ribinės pasekmės yra pristatyti 10 skirsnyje.10 skirsnyje nagrinėjama rizikos analizė ir vertinimas tokiu laipsniu, kokio reikalaujamaPAV tikslo įgyvendinimui.Atominės elektrinės gyvavimo trukmė, nuo kuro įsigijimo iki eksploatacijos nutraukimo irpanaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra charakterizuoti PAV ataskaitoje.Branduolinės saugos principai yra aprašyti 5.3 skyriuje.Avarijos poveikis buvo sumodeliuotas remiantis vyraujančiais duomenimis apie orą.Rezultatai yra pateikti 10 skirsnyje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 52LATVIJATaip pat netiesiogiai gali būti paveikta ir Suomijos gamta, pvz., permigruojančius paukščius ir vandens rūšis.Eksploatacijos poveikis taip pat turi būti ištirtas:· Jei vanduo, skirtas aušinimui, nuteka į Rygos įlanką, Baltijos jūrostemperatūra gali pakilti.· Pataisymai, atsižvelgiant į elektros energijos poreikio ir energijosatsargų pasikeitimus, ir jų poveikis aplinkai turėtų būti įvertinti.Galimas tarpvalstybinis poveikis aplinkai išskirtinių situacijų metu ir avarijosatveju turėtų būti įvertintas ir atitinkamai turėtų būti padarytas pranešimas.Poveikis augmenijai, gyvūnijai ir saugomoms teritorijoms yra įvetintas 7.6.2 skyriuje.Vandens, skirto aušinimui, poveikis Drūkšių ežero vandeniui yra įvertintas 7.1 skyriuje.Nutekėjimai iš Drūkšių ežero pasiekia Baltijo jūrą hidrografiniu tinklu, kuris tęsiasi 550km, todėl Baltijos jūros temperatūros kilimas dėl vandens, skirto aušinimui, nėralaukiamas.Elektros energijos poreikio tyrimas, energijos atsargos nėra PAV sritis.Avarinių situacijų galima įtaka kitoms valstybėms, kurios galėtų būti paveiktos, taip patyra įvertinta. Rezultatai yra pateikti 10 skirsnyje. Visi tarpvalstybiniai poveikiai yraapibendinti 8 skirsnyje.Saugos temos ir rizikos yra įvertintos nepaisant paveiktos teritorijos.Turėtų būti pateiktas tikslus visų rūšių galimų poveikių vaizdas ir ypač,susijęs su saugos klausimais ir rizikomis Latvijos teritorijoje.Projektas turi būti įvertintas atsižvelgiant į egzistuojančias pradinio taško Poveikio įvertinimas yra paremtas esama aplinkos būkle. Numatyti pokyčiai, susieti susąlygas ir numatytus pokyčius per kitus metus, susietus su Ignalinos AE IAE uždarymu, yra apsvarstyti ten, kur būtina įvertinti naujos AE poveikį.uždarymu ir su tuo susijusiomis veiklomis.Turi būti nustatytas reaktorių skaičius. Galimos technologinės alternatyvos (reaktoriaus modeliai) yra charakterizuoti 5skirsnyje. Tikslus reaktoriaus modelis ir reaktorių skaičius bus nustatytas paraiškospateikimo proceso metu, kur įvairūs aspektai bus apsvarstyti. PAV svarsto įvairiusreaktorių modelius ir blokų skaičius svyruoja nuo 1 iki 5, remiantis planuojama naujosAE bendra elektros gamybos talpa (iki 3400 MW).Reikėtų pabrėžti, kad vertinimas bus vykdomas tik III ir III+ kartosreaktoriams, be to, tik tiems reaktoriams, kurie kažkur jau buvo pastatyti irnaudoti.Jei nebus padaryta pakeitimų ryšium su alternatyvomis (hermetiškovandens reaktorius, verdančio vandens reaktorius), tuomet dėl sunkiojovandens gamybos turi būti atliktas PAV, nes kitų šalių, kurios naudojasunkiojo vandens reaktorius, patirtis patvirtina, kad anksčiau ar vėliauvalstybė pradeda sunkiojo vandens gamybą, tačiau tam būtina įranga taippat veikia aplinką.Vertinant skirtingų reaktorių modelių poveikį, svarbu išanalizuotiradioaktyviųjų atliekų (kiekį ir radioaktyvumą) tokiai pačiai skirtingųreaktorių elektros energijai.Papildomų elektros linijų ir kitų infrastruktūrinių objektų būtinybė turi būtiįvertinta ir charakterizuota tam, kad būtų užtikrinta galimybė panaudotigaminamą elektros energiją ir šilumą.Nauja atominė elektrinė yra planuojama kaip elektrinė, kuriai atiteksdidžiausias krūvis, todėl techninio aptarnavimo ir kiti laikotarpiai, kadagamykla nefunkcionuos, turi būti įvertinti kartu su galimybėmis užtikrintialternatyvius elektros energijos šaltinius, taip pat klausimai ir aplinkybės, įkurias būtina atsižvelgti šių laikotarpių metu, turi būti įvertinti.Vertinimas yra vykdomas III ir III+ kartos reaktoriams. Gamyklos modelio pasirinktys yracharakterizuotos 5.2 skyriuje..Sunkiojo vandens ištekliai pasaulinėje rinkoje yra pakankami ir jei sunkiojo vandensreaktorius bus pasirinktas naujai AE, sunkusis vanduo bus importuojamas. Tuo atveju,jei bus nuspręsta gaminti sunkųjį vandenį tam tikroje Lietuvos vietoje, tai jau bus kitaūkinė veikla ir atskiras PAV bus atliktas.Radioaktyviųjų atliekų susidarymas skirtinguose reaktorių modeliuose yracharakterizuotas 6 skirsnyje.Galimybės panaudoti egzistuojančią infrastruktūrą yra aprašytos 1.8 skyriuje.Alternatyvių elektros energijos šaltinių vertinimas nėra PAV ataskaitos sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 53ŠVEDIJAKlausimai, susiję su saugiu panaudoto kuro ir įvairių rūšių radioaktyviųjųatliekų tvarkymu, turi būti įvertinti, įtraukiant galimas alternatyvas irįsipareigojimų pasirinktys eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo irreabilitacijos metu. Taip pat turi būti atsižvelgta į geologinius,hidrogeologinius, hidrologinius ir seisminius, taip pat sienų artumo irsaugos klausimus.Galimas poveikis Latvijos vandens objektams, oro kokybei, gamtosvertybėms ir žemės panaudojimui normalios eksploatacijos sąlygomis irnenumatytų situacijų metu turi būti įvertintas.Ypatingą dėmesį reikėtų skirti artimiausio miesto Daugavpilio savivaldybėsrizikos vertinimui, įskaitant monitoringo ir išankstinio įspėjimo sistemas, taippat bendradarbiavimui su Lietuvos institucijomis.Galimos avarinės situacijos, įskaitant blogiausio atvejo veiksmų planocharakteristikas, turi būti įvertintos, taip pat būtinos saugos priemonės beigalimybės jas užtikrinti turi būti detaliai išaiškintos.Būtinos papildomos priemonės monitoringo ir kontrolės klausimamsteritorijoje aplink AE (pvz., Latvijoje) taip pat ir kitos reikalingos veiklos,įranga, saugos planų išdėstymas ar kiti klausimai, susiję su planuojamaveikla, turi būti įvertinti.”Ankstyvo perspėjimo” sistema, paremta pažangiomis technologijomis, turibūti detalizuota.Tyrimų sritis turi įtraukti rinkinį reprezentacinių pagrindinių duomenų apieesamą situaciją Latvijos pusėje, taip pat ginčytinas prognozes, paremtassiūlomomis technologijomis, ir saugos klausimus, įskaitant tuos, kurie yrasusiję su sveikata bei visuomene ir galimu ilgalaikiu poveikiu žemėsnaudojimui.Kiti tiesioginiai ir netiesioginiai naujos atominės elektrinės sukelti poveikiaikartu su tuo susijusiomis ar kitomis žinomomis veiklomis regione (pvz.,esamos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas ir veiklos susijusios sutuo, naujų elektros linijų tiesimo būtinybė, alternatyvių energijos šaltiniųreikalingumas ir nenumatytų atvejų klasifikavimas) turi būti įvertinti.Pilna PAV dokumentacija būtent šiuo reikalu turi būti paruošta taip pat irlatvių kalba, kad būtų užtikrinta, jog Latvijos visuomenę pasieks visa irpilnai suprantama informacija apie šį projektą.PAV dokumentai turi būti papildyti reikalavimų,skirtų naujameksploatavimui, atžvilgiu taip, kaip to reikalauja reaktoriaus saugumas iratliekų tvarkymas.Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra aprašytas 6 skirsnyje. Skirtingos PBK tvarkymopasirinktys yra charakterizuotos šiame skyriuje, remiantis egzistuojančia patirtimi.Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema iršis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Detalus vertinimas ir radioaktyviųjų atliekų bei PBK tvarkymo saugos pagrindimas busatliktas vėliau Techninio projektavimo ir Saugos Analizės ataskaitoje.Tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje.Rizikos analizė ir vertinimas (10 skirsnis) apima visas zonas, kurios gali būti paveiktos.Branduolinė sauga ir avarinio reagavimo priemonės yra aptartos 10.4 skyriuje.Bendradarbiavimo susitarimai tarp Latvijos ir Lietuvos institucijų aplinkos apsaugossferoje yra aptarti 8 skirsnyje.Galimos nenumatytos ir avarinės situacijos bei jų poveikis yra charakterizuoti 10skirsnyje. Branduolinės saugos principai yra apibūdinti 5.2 skyriuje.Monitoringo programos siūlymai naujai AE yra charakterizuoti 9 skirsnyje. Branduolinėsauga ir avarinio reagavimo priemonės yra aptartos 10.4 skyriuje. Kontrolės klausimai,kita įranga, saugos planai nėra PAV sritis. Šie klausimai bus aptarti Techninioprojektavimo ir Saugos analizės ataskaitoje.Egzistuojančios avarinio reagavimo priemonės apskritai yra aptartos 10.4 skyriuje.Detalesnis aptarimas nėra PAV sritis.7.9 ir 7.10 skyriuose yra pateikta bendra informacija apie esamą padėtį sveikatos irvisuomenės temomis. Situacija Latvijoje taip pat yra įtraukta. Informacija paremtaLatvijos institucijų atsiliepimais. Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.Į poveikį, kurį sąlygoja NAE kartu su kitomis veiklomis regione yra atsižvelgta ten, kurtai yra reikalinga (pavyzdžiui, judėjimas, radioaktyviosios išlakos).Pilna PAV dokumentacija bus prieinama anglų, lietuvių ir rusų kalbomis. PAVprogramos ir PAV ataskaitos santraukos bus prieinamos ir latvių kalba.Į nuostatus, susijusius su branduoliniesauga, ir į rizikos vertinimą yra atsižvelgta 5.3skyriuje ir 10 skirsnyje. Reikalavimai atliekų tvarkymui yra aptarti 6 skirsnyje tokiulaipsniu, kad būtų įgyvendintas PAV tikslas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 54Reikalingas tolimesnis aprašymas PAV ataskaitoje apie tai, kaip bustvarkomos atominės elektrinės atliekos.Tai susiję su eksploatavimo atliekųtvarkymu, išardymo atliekų tvarkymu po eksploatacijos nutraukimo irgalutiniu panaudoto kuro laidojimu.Pageidautina turėti trijų skirtingų techninių alternatyvų, taip pat ir nulinėsalternatyvos aplinkos poveikio aprašymus branduolinės energijos gamybai,pristatytai programoje.Tam, kad būtų palengvintas poveikio aplinkai palyginimas, pageidautinasaiškesnis alternatyvių būdų aprašymas, kaip gaminti ekvivalentų elektrosenergijos kiekį (įtraukiant ir nulinę alternatyvąReikėtų nušviesti, kaip projektas gali paveikti žuvų rūšis, jų išteklius iržuvininkystę taip, kiek tai turi ryšį su Švedija.Nulinė alternatyva turi būti aiškiau paremta visapusiu eksperimentinėsenergijos sistemos paveikslu.Galimybės energijos produktyvumo pagerinimui turi būti apsvarstytosnulinės alternatyvos energijos sistemoje.Poveikis aplinkai, kuris gali pasireikšti visoje elektros energijos tiekimosistemoje, jei atsirastų neplanuotų avarinių reaktoriaus sustabdymų sukėlėabejonių, todėl turi būti aptartas.PAV programos aprašyme neaiškūs lūžių pavadinimai, neotektonikosamžius ir lūžių išsidėstymas planuojamos atominės elektrinės atžvilgiu.Tiek nulinė alternatyva, tiek alternatyvios vietos ir alternatyvioskonstrukcijos turi būti įtraukti į poveikio visuomenei vertinimą ir turi būtiišanalizuoti bei įvertinti remiantis saugos aspektais ir rizikos vertinimu.Saugos aspektai ir rizikos vertinimai turi būti apsvarstyti tikintis ateitiesklimato pokyčių, ir juose turi būti išanalizuota, kas gali nutikti avarijų atveju.Neaiškumai Švedijos branduolinių atliekų vystymo programoje turi būtiįtraukti į poveikio aplinkai vertinimą.PAV turėtų būti įtrauktas ir vietos bei metodo, kuris bus naudojamasgalutiniam panaudoto branduolinio kuro laidojimui, taip pat įrangos, skirtosgalutiniam laidojimui, talpumo aprašymai.PAV turėtų būti informacija apie bet kokį galimą poveikį aplinkai Švedijosteritorijoje.PBK tvarkymas, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo atliekos iš naujos AE yraapibūdintos 6 skirsnyje tokiu laipsniu, koks reikalingas šio PAV tikslo įgyvendinimui.Detalesnė informacija apie eksploatacijos nutraukimo atliekas ir galutinį PBK laidojimąbus pateikta 6 skirsnyje skirtinguose PAV ateityje.Skirtingų techninių alternatyvų poveikis aplinkai yra įvertintas atskirai tose dalyse, kurpoveikis gali skirtis. Nulinės alternatyvos poveikis klimatui ir oro kokybei yra įvertintas7.2 skyriuje.Nulinės pasirinktys yra įvertintos 4.4 skyriuje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.Nulinės pasirinktys yra įvertintos 4.4 skyriuje.Energijos produktyvumo pagerinimo galimybės yra apsvarstytos 4.4 skyriuje ir nulinėspasirinktys ir pasirinktys, pašalintos iš tyrimo – 4.5 skyriuje.Tokio pobūdžio poveikio aplinkai, kuris būtų įtrauktas į PAV akiratį, nėra tikimasi.Detalesnė informacija apie aikštelės geologiją pateikta 7.5 skyriuje.Įvertintos alternatyvos yra charakterizuotos 4 skirsnyje. Šios alternatyvos yraapsvarstytos atskirose vertinimo dalyse, kur reikalinga remtis poveikio skirtingumais.Atominės elektrinės saugos klausimai yra charakterizuoti 5.3 skyriuje. Elektrinė bussuprojektuota , kad atlaikytų išorines grėsmes, tokias kaip gamtos reiškiniai. Rizikosvertinimas 10 skirsnyje taip pat atsižvelgia ir į galimus klimato pokyčius.PBK tvarkymo pasirinkčių aprašymas yra paremtas esama patirtimi.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra aprašytos 6 skirsnyje remiantis patirtimi.Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema iršis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Visi tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 554 ALTERNATYVOSPlanuojama ūkinė veikla – naujos atominės elektrinės (NAE) statyba jau esančiosIgnalinos AE (IAE) kaimynystėje. Naujos AE suminė elektrinė galia neviršys 3400MW. Naują AE sudarys nuo vieno iki penkių energetinių blokų., priklausomai nuo to,kokio tipo ir galios reaktoriai bus pasirinkti.Šiame skirsnyje pateikiamos ir lyginamos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimoalternatyvos. Taip pat pateikiamos į tyrimą neįtrauktos galimybės (nevertinamosalternatyvos) ir neįgyvendinimo (,,nulinė“) alternatyva. Įvertintas alternatyvas galimasuskirstyti į šias grupes:· vietos alternatyvos;· aušinimo alternatyvos (tiesioginis ir netiesioginis (aušinimo bokštai) aušinimas);elektros gamybos lygmenų alternatyvūs scenarijai; aušinimo vandens paėmimoir išleidimo kanalų vieta);· technologinės alternatyvos (reaktorių tipai);· neįgyvendinimo alternatyva;· nevertinamos alternatyvos.4.1 Vietos alternatyvosYra dvi galimybės naujos AE vietos pasirinkimui. Alternatyvios aikštelės yra esamosIgnalinos AE teritorijoje (4.1-1 pav.):· Aikštelė Nr. 1: aikštelė į rytus nuo IAE antrojo bloko;· Aikštelė Nr.2: aikštelė į vakarus nuo esamų atvirų elektros paskirstymoįrenginių.Alternatyviaikštelė Nr.2Alternatyviaikštelė Nr.14.1-1 pav. Alternatyvių aikštelių 1 ir 2 vietos.Teritorijoje branduolinės energetikos objektų statyba pradėta 1974 m. Ignalinos AEeksploatuojama nuo 1983 m., aušinimui naudojamas Drūkšių ežero vanduo. PirmasisIAE energoblokas buvo buvo galutinai sustabdytas 2004 m. 2009 m. numatoma

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 56galutinai sustabdyti IAE antrąjį energobloką. Eksploatavimo nutraukimo procesas tęsismažiausiai iki 2030 m. Todėl aikštelės paskirtis – gaminti elektrą naudojant branduolinęenergiją – išliks ta pati ir pastačius naują atominę elektrinę.Dabartinė IAE teritorija yra vienintelė teritorija Lietuvos Respublikoje, kurioje yraatominės elektrinės eksploatavimui būtina elektros energijos perdavimo, aušinimovandens, transporto kelių infrastruktūra ir pagalbiniai įrenginiai. Be to, čia yraprojektuojami ir/arba statomi kiti branduolinės energetikos objektai, įskaitantradioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginius ir kapinynus.4.2 Aušinimo alternatyvos4.2.1 Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosPanaudojant 3D tėkmės modelį buvo tirtos trys vandens paėmimo ir dvi vandensišleidimo vietų alternatyvos. Alternatyvios vandens paėmimo vietos buvo: 1) dabartinėvieta, 2) vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir 3) tunelis iš giliosiosežero dalies. Vandens išleidimui numatyta: dabartinė vieta ežero viduryje bei išleidimasį įlanką pietinėje ežero dalyje. Papildomai nagrinėta vandens išleidimo paskirstantvandens išleidimą į abi minėtas vietas alternatyva. Vietovės parodytos 4.2-1 paveiksle.4.2-1 pav. Vandens paėmimo ir išleidimo vietos.Dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo vietos modeliavimui pasirinktos todėl, kadesanti infrastruktūra galėtų būti naudojama ir naujos AE reikmėms. Papildomos vietosmodeliavimui pasirinktos remiantis ekspertų vertinimais, norint įvertinti visusįmanomus terminio poveikio variantus.Vandens paėmimo iš ežero gilumos alternatyva nagrinėta norint nustatyti tokiopasirinkimo privalumus. Alternatyvi vandens paėmimo vieta vakaruose yra šaliaalternatyvios naujos AE aikštelės Nr. 2, o atstumas iki išleidimo vietų yra ilgesnis negunuo dabartinės vandens paėmimo vietos. Nustatyta, kad ilgesnis atstumas tarp paėmimoir išleidimo vietų gali sukelti skirtingą terminį poveikį. Dar daugiau – tai gali sumažintiaušinimo vandens recirkuliaciją, kuri gali būti palanki elektros gamybai. Pietinėalternatyva taip pat pasirinkta norint padidinti atstumą tarp vandens paėmimo irišleidimo vietovių. Vandens išleidimo dviejose vietose alternatyva pasirinkta įvertintigalimus privalumus, jei pašildytas vanduo nukreipiamas į dvi skirtingas ežero vietas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 57Naujos AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų įtakai ežero vandenstemperatūroms tirti buvo modeliuojamos šešios naujos AE vandens paėmimo irišleidimo vietų kombinacijų alternatyvos (modeliavimo aprašymą ir rezultatus žr. 7.1.2skyriuje).4.2.2 Vandens aušinimo sistemosElektrinės aušinimo sistemos paskirtis yra kondensuoti žemo slėgio garus, išleidžiamusiš garo turbinos. Kuo žemesnė aušinimo skysčio temperatūra, tuo didesnis vakuumaskondensatoriuje ir tuo našesnė elektrinė. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą aušinimosistemą. Tam reikalinga ištirti daugybę parametrų, susijusių su naujos AE įranga beivieta.Tiesioginio aušinimo sistema (TAS), toliau vadinama tiesioginiu aušinimu, ir drėgnoaušinimo bokštas (DAB) yra laikomi drėgno aušinimo metodais, kadangi abiejuose kaippirminė aušinimo substancija naudojamas vanduo. Abi sistemos turi aukštą aušinimoefektyvumą ir todėl yra dažniausiai naudojamos aušinimo sistemos energijos gamybaielektrinėse. Drėgno aušinimo bokštas gali būti natūralios arba priverstinės cirkuliacijostipo. Sauso aušinimo sistemos gali būti tiesioginės, tokios kaip oru aušinamaskondensatorius (OAK), kuriame oras naudojamas kaip pirminė aušinimo substancijaarba netiesioginės, tokios kaip Helerio (Heller), kur pirminė aušinimo substancija yravanduo, o antrinė – oras. Sauso aušinimo sistemose aušinimo efektyvumas yražemesnis, negu drėgno aušinimo sistemose, bet ir vandens sunaudojama mažiau.Sekančiame skyrelyje aušinimo sistemos išanalizuotos detaliau.4.2.2.1 Tiesioginis aušinimasAušinant tiesiogiai, vanduo aušinimui imamas, pvz., iš ežero ar jūros, leidžiamas perfiltrus ir nukreipiamas į kondensatorių. Taip pat galima netiesioginė tiesioginioaušinimo konstrukcija, kur pirminis aušinimo vanduo (iš vandens telkinio) yraleidžiamas per atskirą šilumos keitiklį, kuris aušina antrinio (uždaro) aušinimo vandenssrautą, naudojamą kondensatoriuje. Pirminis aušinimo vanduo grąžinamas atgal įvandens telkinį.Vanduo aušinimui turi būti siurbiamas iš vandens telkinio, kas reikalauja energijossąnaudų, bet kadangi nėra energijos išlaidų kitokiems įrenginiams, pvz., ventiliatoriams,energijos sunaudojimas lyginant su DAB yra mažesnis. Taip pat investavimo įtiesioginio aušinimo sistemą išlaidos paprastai būna mažesnės, kadangi nereikia statytibokšto. Vis dėlto yra labai svarbu, kad šalia AE būtų vandens sistema su pakankamomisvandens atsargomis.4.2.2.2 Drėgno aušinimo bokštasDAB aušinimo vanduo yra išpurškiamas į aušinimo bokštą. Didelis kiekis mažų lašeliųsuformuoja milžinišką šilumos perdavimo plotą tarp vandens ir vėsaus oro. Latentinėšiluma, absorbuota garuojančio vandens, kartu su konvekcija ir spinduliavimu sukuriaaušinimo efektą. Po kontakto su oru atvėsęs vanduo nuvarva į baseiną, iš kur yragrąžinamas atgal į kondensatorių.Aušinimo bokštas gali būti su natūralia arba priverstine cirkuliacija. Natūralioscirkuliacijos bokšte karštas vanduo verčiamas kilti aukštu kaminu, norint sukurti orosrovę bokšte. Bokšte esančio šilto drėgno oro tankis yra mažesnis negu to paties slėgiosausesnio oro išorėje. Oras natūraliai kyla dėl tankio skirtumo, kuris bokšte sukuriasrovę. Priverstinės cirkuliacijos bokšte naudojami elektriniai ventiliaciniai varikliai,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 58verčiantys judėti orą bokšte. Natūralios cirkuliacijos tipo aušinimo bokštas paprastai yradidelė konstrukcija, tačiau nereikalauja energijos ventiliatorių eksploatavimui.Priverstinės cirkuliacijos aušinimo bokštas yra žymiai mažesnio dydžio, bet reikalaujaelektros energijos sąnaudų.Ypač dažnai vėsaus ir drėgno klimato sąlygomis dėl išeinančio lauk drėgno oro viršbokšto susidaro rūkas. Esant neigiamai oro temperatūrai ypatingas dėmesys turi būtikreipiamas bokšto eksploatavimui norint išvengti apledėjimo, kadangi tai mažinašilumos perdavimo efektyvumą ir gali sugadinti aušinimo bokšto struktūras. Įcirkuliuojantį aušinimo bokšte vandenį turi būti pridedama specialių cheminiųmedžiagų, apsaugančių konstrukcijas nuo biologinio apžėlimo.Drėgno aušinimo bokštai taip pat gali būti naudojami kaip tiesioginio aušinimo sistemosdalies terminio nuotėkio į vandens telkinį sumažinimui. Naudojant tokį sprendimą,kondensatoriaus aušinimo vanduo yra praleidžiamas (visas arba jo dalis) pro taipvadinamą „pagalbinį aušintuvą“, kuris aušina išleidžiamą vandenį. Toks įrenginyspašalina dalį terminio nuotėkio iš vandens telkinio į atmosferą.4.2.2.3 Sauso aušinimo metodaiSpecifinės oru aušinamo kondensatoriaus (OAK) ir Helerio sistemos ypatybės yranedidelis vandens sunaudojimas, bet taip pat ir neefektyvus aušinimas. Vis dėlto taisatvejais, kai vandens nėra, šie aušinimo metodai gali būti protingas sprendimas,nežiūrint didesnių investavimo išlaidų ir didesnio ploto poreikio.OAK naudoja orą kaip aušinimo medžiagą. Žemo slėgio garai iš turbinos leidžiami įkondensatorių, kuris sudarytas iš daugybės briaunuotų vamzdelių, dažniausiaisumontuotų A forma. Garai vamzdelių viduje kondensuojasi į vandenį ir atvėsta ikinumatytos temperatūros. Aušinimas vyksta kartu su šiluminė konvekcija irspinduliavimu. Oras slenka pro kondensatorių stumiamas ventiliatorių, kurie naudojaelektros energiją. Dėl žemo slėgio garų vamzdžių didelio skersmens, kondensatorius turibūti įrengiamas netoli garų turbinos. Dėl santykinai žemo šilumos pernešimo našumo,OAK pastatymas taip pat reikalauja didelio ploto.Helerio metodas yra netiesioginio sauso aušinimo metodas. Tarp kondensatoriaus irsauso aušinimo bokšto, kurio konstrukcija labai panaši į OAK, vyksta uždaracirkuliacija. Kondensatorius yra purškimo tipo, kuris išpurškia ataušintą vandenį tiesiai įboilerio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduo turi būti demineralizuotas.Kadangi kondensatorius yra vakuume, atvėsintas vanduo iš bokšto paskleidžiamasregeneracijos turbinoje, kuri regeneruoja dalį pumpavimo energijos, reikalingosaušinimo vandens cirkuliacijai.4.2.2.4 Hibridinis aušinimo bokštasHibridinis aušinimo bokštas apjungia drėgno ir sauso aušinimo ypatybes. Hibridiniobokšto konstrukcija gali kisti priklausomai nuo skirtingų gamintojų. Tačiau pagrindinėypatybė yra ta, kad drėgno aušinimo dalis yra bokšto apačioje, o sausoji – viršuje.Paprastai pagrindinis konstrukcijos kriterijus yra tam tikromis sąlygomis sumažintivandens sunaudojimą ir išvengti garų debesies (rūko) susidarymo.4.2.2.5 Aušinimo sistemų palyginimaiPagrindinis faktorius aušinimo sistemos pasirinkimo procese yra pakankamai dideliovandens telkinio buvimas. Kiti aspektai – elektrinės našumas ir reikalingo žemės plotobuvimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 594.2-1 lentelėje pateiktas trumpas išnagrinėtų aušinimo sistemų palyginimas. Drėgnoaušinimo bokštas pasirinktas bazine sistema (įvertinimo faktorius 1 visiemsparametrams), su kuria lyginamos kitos sistemos. Daroma prielaida, kad visi bokštai yrapriverstinės cirkuliacijos tipo.4.2-1 lent. Santykinis aušinimo sistemų palyginimas.Parametras DAB 1 TA 2 SAS 3 Helerio 4 Hibr. 5Investavimo išlaidos 1 1 >1 >1Vidinis energijos sunaudojimas 1 1 >1 ~1Vandens poreikis 1 >1 0*

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 60gali būti geras sprendimas antrinei pagalbinei aušinimo sistemai ir gali būti naudojamastik šilčiausiais vasaros mėnesiais.Sauso aušinimo sistemos, kaip pirminė aušinimo sistema, nėra reguliariai naudojamosdidelėse (> 1000 MW) elektrinėse, kadangi joms reikia santykinai didelio ploto (10kartų didesnio, negu drėgno aušinimo bokštams), kas pastebimai sumažina jųefektyvumą. Elektros sunaudojimas taip pat didesnis, negu aušinant tiesiogiai, nes orocirkuliacijai naudojami ventiliatoriai. Be to, sauso aušinimo bokšto sistemos vienos galinepajėgti dirbti reikiamu pajėgumu prie aukštų aplinkos oro temperatūrų. Drėgnųaušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos sunaudoja labai nedaug vandens, todėlbeveik nėra vandens nuostolių dėl išgaravimo. Kadangi jas eksploatuojant nesusidarojokio terminio nuotėkio, jos nedaro jokios šiluminės įtakos aplinkinei vandens sistemai.Tais atvejais, kada tam tikrais laiko periodais vanduo gali būti limituojančiu faktoriumi,tinka apjungti sauso ir drėgno aušinimo metodus. Yra galimybė naudoti atskirus drėgnoir sauso aušinimo bokštus arba sujungti drėgno ir sauso aušinimo sekcijas vienamebokšte (hibridiniame). Tokia aušinimo sistema gali būti eksploatuojama atsižvelgiant įvyraujančias sąlygas. Kada yra pakankamas vandens kiekis, sausas aušinimas, kurisreikalauja didesnių elektros sąnaudų, gali būti išjungtas ir tada šilumos šalinimas vyksdrėgno aušinimo principu. Ribotų vandens išteklių periodu šiluma arba, priklausomainuo konstrukcijos, tam tikras jos kiekis būtų šalinamas sausų bokštų pagalba.Skirtingų aušinimo sistemų palyginimui keletas svarbiausių parametrų 1700 MWjėgainei pateikti 4.2-2 lentelėje. 1700 MW dydžio bendroji galia pasirinkta jėgainei,naudojančiai tiesioginio aušinimo sistemą. Bendroji galia kitokioms aušinimosistemoms paskaičiuota atsižvelgiant į našumo nuostolius dėl didesnio slėgiokondensatoriaus. Reali galia gaunama išskaičiuojant vidines aušinimo sistemų išlaidas(siurbliai, ventiliatoriai ir pan.).4.2-2 lent. Skirtingų aušinimo sistemų palyginimas.Parametras TA 1 DAK (nc) 2 DAK (pc) 3 OAK 4 Hibr. 5Elektros galia (bendroji, MW) 1 700 1680 1680 1642 1680Elektros galia (grynoji, MW) 1678 1663 1646 1614 1644Kondensatoriaus slėgis (ba) 0,032 0,04 0,04 0,062 0,04Aušinimo vandens debitas (m3/s) 80 70 70 0 70Išgaravimas (m3/s) 0, 75 0,75 0,75 0 0,73Išleidimas į ežerą (m3/s) 80 0,25 0,25 0 0,24Reikalingas plotas (m2) na* 23 000 15 000 33 000 22 0001 TA – Tiesioginio aušinimo sistema2 DAK (nc) – Drėgno aušinimo bokštas; natūralios cirkuliacijos3 DAK (pc) – Drėgno aušinimo bokštas; priverstinės cirkuliacijos4 SAS (OAK) – Sauso aušinimo sistemos; oru aušinamas kondensatorius5 Hibr. – Hibridinis bokštas* neaktualuPateikti dydžiai aiškiai parodo, kad tiesioginio aušinimo sistema yra geriausiaspasirinkimas, kada kriterijus yra elektros gamyba. Tiesioginio aušinimo sistemossunaudoja mažiau vandens lyginant su drėgno aušinimo bokštais. Drėgnas aušinimasyra akivaizdžiai daugiausiai elektros ir ploto sąnaudų reikalaujanti sistema. Drėgnoaušinimo bokštai sunaudoja daugiau energijos negu tiesioginio aušinimo sistemos, betvis tiek žymiai našesni negu sauso aušinimo sistemos. Apskaičiuoti dydžiai hibridiniambokštui stipriai priklausomi nuo konstrukcijos ir nuo šilumos kiekio išskiriamo iš

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 61drėgno aušinimo sistemų. Ekologiniai ir hidrologiniai efektai bei rodikliai įtakojantysaušinimo sistemos pasirinkimą toliau aptariami 7.1 skyriuje.4.3 Technologinės alternatyvos atominiams reaktoriamsPirmosios atominės jėgainės buvo pradėtos eksploatuoti per 1950 ir 1960-uosius metus.Pradžioje buvo ištirti ir pastatyti keli skirtingi reaktoriai, bet tik keli projektai pasiteisinoduodami didelę komercinę naudą. Pirmieji testiniai ir prototipiniai reaktoriai pristatopirmosios kartos atomines jėgaines, sukurtas plėtoti šiandieninei branduolinei pramonei.Dauguma dabartinių veikiančių atominių jėgainių yra antros kartos (įskaitant irdabartinę Ignalinos AE), sukonstruotų 1970-aisiais ir išsivysčiusių iš pirmos kartosreaktorių. Šie blokai buvo pripažinti saugiais ir patikimais, tačiau dabar yra išstumiamidar geriau suprojektuotų.Trečios kartos reaktoriai buvo plėtojami per vėlesniuosius 1980 ir 1990-uosius metus.III+ karta remiasi pažangiausiais šiuo metu prieinamais naujų jėgainių tipais, tačiaulieka paremta originaliais kuro ir gamyklos projektavimo principais, pagal kuriuosreaktorius veikia prie vidutinės temperatūros ir slėgio. Ketvirtos kartos blokai yrakoncepciniai/ankstyvo vystimo stadijoje ir nesitikima, kad jie taptų komerciniai iki2015–2020 metų. Jų veikimo principai labai skirtingi, paprastai veikia esant aukštomstemperatūroms (ir pagerinto efektyvumo), reikalauja naujo kuro ir specialių aušinimopriemonių.Visi dabartiniai komerciniai atominių jėgainės reaktoriai naudoja vandenį, kad pašalintųšilumą iš reaktoriaus aktyviosios zonos. Dauguma pasaulio atominių reaktorių yra taipvadinami lengvojo vandens reaktoriai (angl. light water reactor, LWR), kuriuos sudarosuslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir verdančio vandens reaktorius (angl. BWR).Be LWR tipo reaktorių yra ir reaktoriai su sunkiojo vandens lėtikliu (CANDU). Kitimažiau paplitę komercinio naudojimo reaktoriai yra reaktoriai su grafito lėtikliu ir sudujomis aušinami reaktoriai. Lietuvoje esančioje Ignalinos atominėje jėgainė šiuo metuveikia RBMK-1500 reaktorius, kuris yra aušinamas vandeniu, o neutronų lėtinimuinaudojamas grafitas.Trečioji karta (pažangūs LWR) ir III+ (evoliuciniai reaktoriai) turi daug charakteringųsavybių ateities atominėms jėgainėms:· Standartiniai projektai kiekvienam tipui palengvinti licenzijavimą, sumažintikapitalo kainą ir statymo laiką;· Paprastesnė ir tvirtesnė konstrukcija, supaprastinantis reaktorius eksploatavimąir sumažinantis jautrumą eksploatavimo sutrikimams;· Didesnis naudingumas ir ilgesnis eksploatavimo laikotarpis – paprastai 60 metų(palyginti su šiandieniniais projektais, kurie veikia 30 – 40 metų);· Konstrukcija ir papildomos apsaugos sistemos sumažina aktyviosios zonosdegradacijos galimybę;· Atsparumas poveikiams ir avarijoms, kurie įtakotų radioaktyviuosius išmetimusį aplinką dėl išorinių poveikių ir terorizmo;· Didesnio išdegimo kuras sumažina kuro sąnaudas ir radioaktyvių atliekų kiekį;· Specialūs išdegantys absorberiai prailgina kuro naudojimo resursus.Didžiausias II kartos projektavimo patobulinimas yra daug įdiegtų pasyvių arneatskiriamų saugos elementų, kurios reikalauja mažiau (arba išvis nereikalauja)kontrolės ar skubaus operatoriaus įsikišimo veiksmų, siekiant išvengti avarinėssituacijos nenumatyto sutrikimo atveju. Jie ne tik iš esmės saugesni, bet ir turi

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 62optimalias savybes, suteikiančias didesnį naudingumą ir ekonomiškumą nei jųpirmtakai.Visas nagrinėjamas technologinės alternatyvas naujai AE Lietuvoje sudaro III ir III+kartos reaktoriai:· Suslėgto vandens reaktorius (PWR);· Verdančio vandens reaktorius (BWR);· Suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (PHWR).III kartos reaktorių ypatybės ir kitos charakteristikos aprašytos 5.2 poskyryje.4.3-1 pav. pavaizduota atominės energetikos raidą.4.3-1 pav. Atominės energetikos raida.4.4 Nulinė alternatyvaTaip vadinama neįgyvendinimo arba ,,nulinė“ alternatyva yra nestatyti naujos atominėselektrinės Lietuvoje. Tokiu atveju energijos tiekimas naudojant įvairius, nepavojingus,atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie nesąlygotų šiltnamio dujų ir kitų teršalųišmetimo į aplinkos orą, nebus patikimas ir šalies energetikos sektoriaus saugumasnebus užtikrintas.4.4.1 Elektros paklausos prognozėNuo 2000-ųjų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga labai sparčiai –vidutiniškai 7,9 % per metus. Numatoma, kad greitas ekonomikos augimo tempasužsitęs dar du ateinančius dešimtmečius. Nacionalinėje energetikos strategijoje(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) trys galimi ekonominės plėtotės scenarijai buvopasirinkti ateities prognozėms: 1) greito ekonominio augimo scenarijus (metinis augimotempas – 6 % per laikotarpį nuo 2005 iki 2025), 2) pagrindinis scenarijus (4,5 % metinisBVP augimo tempas), ir 3) lėto ekonominio augimo scenarijus (metinis augimo tempas– 4 %). Pagrindinis scenarijus yra pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtotės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 63tendencijomis, priimant, kad Lietuvos ekonomika pasieks dabartinį ES valstybiųekonomikos lygį per ateinančius 15 metų.Greitas nacionalinės ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, kurispadidina energijos sunaudojimą, ypač elektros poreikį. Per 2000–2006-ųjų laikotarpįgalutinis elektros suvartojimas vartotojui išaugo 5,3 % per metus. Tačiau bendraselektros sunaudojimas išaugo tik 3 % per metus, nes atominės jėgainės poreikiai 2006-aisiais buvo 27 % mažesni nei 2000 dėl Ignalinos AE pirmo bloko uždarymo ir dėlelektros perdavimo ir paskirstymo praradimų, taip pat sumažėjusių per tą laikotarpį.Nors elektros suvartojimo augimas per 2000–2006-ųjų laikotarpį buvo greičiausiaslyginant su kitų energijos formų vartojimu, Lietuva nuo išsivysčiusių Europos šaliųdaug atsilieka galutine elektros santykinio rodiklio suvartojimo išraiška vienamgyventojui ūkio sektoriuje (2336 kWh vienam gyventojui). 2005-aisiais elektrossuvartojimo vidurkis vienam gyventojui 27 ES šalyse buvo 2,4 kartus didesnis neiLietuvoje (6,6 kartus Suomijoje, 2,7 kartus Vokietijoje, netgi naujose narėse-šalyse apie2 kartus). Taigi, energijos paklausos prognozė buvo paremta prielaida, jog Lietuvosekonomikos modernizacija pareikalaus greito elektros paklausos augimo.Elektros paklausos augimas bus stipriai įtakotas makroekonominių indikatoriųdinamikos (BVP augimas, ekonomikos šakų struktūra ir t.t.), kylančių degalų irenergijos kainų, vartotojų reakcijos į kylančias pajamas ir aukštesnes energijos kainas,energijos tobulinimo veiksmingumo ir kitų faktorių. Siekiant įvertinti ekonomikosaugimo ir kitų faktorių neapibrėžtumą, prognozavimui buvo taikoma neapibrėžtumoanalizės metodika. Tai leidžia nagrinėti energijos suvartojimo ekonominiuosesektoriuose pasikeitimus, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį tarp nustatyto faktoriųsuvartojimo, taip pat įvertinti jų pasikeitimo tendencijas.Turint nuoseklią modeliavimo bazę energijos sektoriaus plėtotės analizei, elektrospaklausos (elektros energijos gamybos) prognozės, parodytos 4.4-1 pav., atsižvelgia įgalutinį energijos suvartojimą, energijos pakeitimo sistemos (įskaitant naftos rafinavimofabriko reikmes, naftos išgavimą, šilumos gamyklų ir kitų energijos sektorių veiklas)suvartojamą elektrą ir elektros perdavimo bei paskirstymo nuostolius. MatematinisMESSAGE modelis (Messner ir kt., 1995, 2000), kuris iš grupės esamų ir naujųtechnologijų atrenka geriausią gamybos pajėgumų mišinį, sukuria prognozę jėgainiųnuosavoms reikmėms suvartojamai elektros energijai. Kaip parodyta 4.4-1 pav.,planuojamo laikotarpio pabaigoje elektros gamyba šalies vidaus paklausai greitoekonomikos augimo scenarijuje išaugs 2 kartus, pagrindinio – 1,8 karto ir lėtoekonomikos augimo scenarijuje – 1,5 karto.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 644.4-1 pav. Elektros paklausa pagal scenarijų.Pagal sektorius išskaidytos elektros paklausos pagrindiniam scenarijui prognozės yrapateiktos 4.4-2 pav. Pagal prognozę, galutinė elektros paklausa ekonomikos šakosepasiektų ir pralenktų 1990-ųjų lygį 2017-aisiais metais.4.4-2 pav. Elektros paklausa įvairiuose sektoriuose.Šiuo metu Ignalinos AE yra dominuojanti elektros gamyboje – 2007 m. jos dalis buvo72,6 %. Elektros dalis iš atsinaujinančių šaltinių padidėjo iki 4,4 %, o likusioji dalis (13%) buvo pagaminta šiluminių elektrinių, naudojančių gamtines dujas ir mazutą. Lietuvaatitiks ES reikalavimams dėl elektros gamybai naudojamų atsinaujinančių šaltinių.Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo jėgainės, mažos hidroelektrinės ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 65biokurą deginančios katilinės, kurios bus pastatytos per keletą ateinančių metų, sudarysvirš 7 % visos elektros gamybos balanse 2010 m. 2025 m jų indėlis turėtų išaugti iki 10%. Taigi, po Ignalinos AE uždarymo daugiau nei 90 % elektros bus gaunama išiškastinio kuro, jei nebus pastatyta nauja AE. Analizuojamoje neįgyvendinimoalternatyvoje priimama, kad elektros kiekis, lygus naujos AE gamybai, būtų dalinaigaminamas Lietuvoje šiluminėse elektrinėse ir dalis kiekio būtų importuojama.Įvairių energijos šaltinių panaudojimo ekonominio efektyvumo įvertinimas, naujųenergijos gamybos pajėgumų statyba, esamų energijos technologijų modernizavimas iratitinkamų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas sąlygoja kompleksinęproblemą, kuri turėtų būti išspręsta analizuojant šalies ateities energijos sektoriausplėtojimą per palyginti ilgą laikotarpį. Be tokios analizės gali būti pateikti tikpreliminarūs vertinimai.Priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos ir energijos tiekimo nutraukimo rizikaženkliai išaugs. Elektros energijos gamybos kaina žymiai išaugs – daugiau nei triskartus dėl labai aukštų dujų ir naftos kainų ir palyginti žemo esamų Lietuvos šiluminiųelektrinių energoblokų efektyvumo. Be to, atominės energijos pakeitimas iškastiniukuru ženkliai padidins CO 2 išmetimus.4.4.2 Nulinės alternatyvos poveikis aplinkaiTuo atveju, jei ateityje elektros energija bus gaminama naudojant daugiausia iškastinįkurą, esantys Lietuvos elektinės energoblokai turėtų gaminti daugiau nei 50 % elektros,reikalingos patenkinti šalies vidinę paklausą. Be to, reikės statyti naujas šilumineselektrines ir kombinuoto ciklo dujų turbinų energoblokus. Natūralios dujos tapspagrindiniu pirminės energijos šaltiniu. Kadangi Nacionalinėje energetikos strategijoje(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) yra numatyta padidinti biomasės naudojimą, įnulinę alternatyvą yra įtraukiama ir elektros energijos gamyba naudojant biomasę.Priimama, kad importuojama elektra bus gaminama šiluminėse elektrinėse, naudojantanglį ir mazutą kaip kurą, taip pat hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse.Teršalų ir šiltnamio dujų išmetimai, kurių yra išvengiama naujos AE dėka, yra įvertinti,o nulinėje alternatyvoje įvertinti išmetimai yra pateikti 7.2.2.2 skyriuje.4.5 Nevertinamos alternatyvosKitų Lietuvos vietų alternatyvosLietuvoje nėra kitų realių naujos AE vietovės variantų, negu pasiūlytos aikštelės,esančios netoli nuo dabartinės Ignalinos AE. Planuojamai ūkinei veiklai yra svarbupanaudoti esamą atitinkamos paskirties žemę ir infrastruktūrą. Pasirinktų vietųtinkamumas detaliau aprašytas 7.12 skyriuje.Energijos taupymasUž planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija neturi priemonių taupyti energijąLietuvoje taip, kad nereikėtų naujos AE ar atitinkamo elektros energijos kiekio. Todėlenergijos taupymas nebus nagrinėjamas kaip alternatyva naujai AE.Alternatyvūs energijos gamybos būdaiKiti alternatyvūs energijos gamybos būdai būtų elektros energijos gamyba naudojanttokius energijos šaltinius kaip naftos produktai, anglis, gamtinės dujos, durpės,biokuras, hidroenergija ar vėjo energija. Tačiau atominės elektrinės projektoorganizacija (ir vėlesnė šio projekto bendrovė) buvo įsteigta statyti ir eksploatuoti naująatominę elektrinę Lietuvoje ir todėl neturi įgaliojimų bei galimybių statyti kitokio tipo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 66elektrinę. Jeigu kita bendrovė ar organizacija pradėtų rengti kitokių jėgainių projektus,jų poveikiai aplinkai turėtų būti vertinami kaip šių veiklų dalis. Atominės elektrinėsprojekto tikslas ir pagrindimas detaliau aprašyti 1 skyriuje.Todėl alternatyvių elektros energijos gamybos būdų Lietuvoje poveikiai nebusvertinami šiame PAV procese. Tačiau norint parodyti skirtingą atominių elektrinių irkitų energijos gamybos šaltinių poveikį oro kokybei, šiltnamio dujų ir kitų išmetamųteršalų kiekis dėl atitinkamo energijos kiekio gamybos, naudojant kitas kuro rūšis, yrapateiktas 7.2.2 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 675 TECHNOLOGINIAI PROCESAI5.1 Atominės elektrinės darbo principai5.1.1 Įvadas į branduolinius reaktoriusBranduolinė energija yra šilumos gamybos būdas, paremtas energijos išsiskyrimuvykstant tokių elementų, kaip uranas bei plutonis, branduolių skilimui (dalijimuisi).Energija, išsiskirianti nenutrūkstamo dalijimosi kure metu, naudojama gaminti garą,kuris naudojamas varyti turbiną – generatorių elektros energijos gamybai (kaip irdaugumoje didelių šiluminių elektrinių).Atominės elektrinės nenaudoja deguonies, jose tiesiogiai nesusidaro sieros dioksido,azoto oksidų, kietųjų dalelių, gyvsidabrio ar kitų teršalų, kurie susidaro deginantiškastinį kurą ir sukelia, pvz., poveikį sveikatai, ozono susidarymą pažemio zonoje beirūgštųjį lietų. Eksploatuojant atominę elektrinę taip pat nesusidaro anglies dioksido arkitų šiltnamio dujų, sąlygojančių globalinį klimato atšilimą.Atominėje elektrinėje kuras (daug tonų urano) saugiai laikomas šilumą išskiriančiuoseelementuose, kurie surenkami į kuro rinkles, kad juos būtų galima įkrauti ir iškrauti išreaktoriaus. Kai kurių tipų reaktoriuose kuras keičiamas diskrečiais intervalais, kitųkonstrukcijų reaktoriuose kuras pastoviai perkraunamas. Aktyviąją zoną galima laikytirezervuaru, iš kurio energija gali būti išgaunama vykstant grandininiam dalijimosiprocesui.Keletas komponentų yra būdingi daugumai reaktorių tipų, naudojamų ar šiuo metuprieinamų komercinei eksploatacijai:Kuras: Paprastai naudojamos urano dioksido (UO 2 ) tabletės, sudėtos į sandarius metalovamzdelius, taip vadinamus šilumą išskiriančius elementus. Iš šilumą išskiriančiųelementų sudarytos kuro rinkles (kai kuriose konstrukcijose vadinamos kuro pluoštais)talpinamos į aktyviąją zoną. Didelio reaktoriaus aktyviojoje zonoje gali būti iki 1100kuro rinklių, dažniau nuo 150 iki 260, kurias vietoje laiko galinės plokštės, o metalinėsdistancionuojančios retinės paremia šilumą išskiriančius elementus ir išlaiko reikiamusatstumus tarp jų (aušinimui). Reaktoriaus eksploatacijos metu naudingų (daliųjų) atomųkoncentracija kure mažėja, nes šie atomai sunaudojami šiluminės energijos gamybai.Produktai, susidarę dalijimosi reakcijų metu, lieka kuro tabletėse, kur jie kaupiasi irįtakoja likusio skilaus kuro efektyvų panaudojimą. Galų gale pasiekiamas taškas, kaidalį kuro tenka pakeisti arba reaktoriui veikiant, arba jį laikinai sustabdžius (paprastaitai trunka keletą savaičių), priklausomai nuo reaktoriaus tipo. Energijos kiekis,išsiskyręs iš branduolinio kuro, vadinamas kuro išdegimu, kuris išreiškiamas energija,pagaminta pradiniam kuro svorio vienetui (paprastai MWd(th)/TeU).Panaudotą branduolinį kurą sudaro dalijimosi produktai, kurių dauguma yraradioaktyvūs ir dėl radioaktyviojo skilimo ir toliau išskiria šilumą ganėtinai ilgą laiką poreaktoriaus sustabdymo ir kuro iškrovimo. Panaudotas kuras iš pradžių saugomasvandenyje šalia reaktoriaus esančiuose specialiuose aušinimo baseinuose – didelėsebetono baseinuose, padengtose nerūdijančiu plienu tam skirtame pastate. Šie baseinaiužtikrina ir aušinimą, ir žmonių bei aplinkos apsaugą nuo liekamosios jonizuojančiosiosspinduliuotės.Valdymo strypai: Valdymo strypai pagaminti su neutronus sugeriančia medžiaga, tokiakaip kadmis, hafnis arba boras, jie įstatomi arba ištraukiami iš reaktoriaus aktyviosioszonos grandininės dalijimosi reakcijos spartos valdymui arba jos sustabdymui. Kaip

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 68priemonė saugos padidinimui (tuo atveju, jei koks nors įvykis trukdytų normaliamvaldymo strypų veikimui) reaktoriaus konstrukcijoje yra antrinės stabdymo sistemos,kurios paprastai į pirminę aušinimo sistemą įveda kitus neutronų sugėriklius.Šilumnešis/Lėtiklis: Skystis arba dujos, cirkuliuojančios per reaktoriaus aktyviąją zoną,naudojamos šilumos nuvedimui nuo šilumą išskiriančių elementų į turbiną –generatorių, arba tiesioginiame cikle (verdančiojo vandens reaktoriaus atveju, žr.žemiau), arba netiesioginiame cikle per garo generatorių (kitų vandens reaktorių ir šiuometu komerciškai eksploatuojamų dujomis aušinamų reaktorių atveju). Cirkuliuojantisšilumnešis taip pat atlieka ir lėtinimo funkciją neutronų dalijimosi proceso efektyvumopagerinimui dabartiniuose komerciniuose reaktoriuose. Kai kuriuose reaktoriuosenaudojamas atskiras lėtiklis (pvz., CANDU (sunkusis vanduo talpykloje, supančiojepirminio aušinimo / kuro kanalus) arba RBMK (grafitas). Lėtiklio pasirinkimas lemiareaktoriaus aktyviosios zonos konstrukciją ir kuro ciklą, konkrečiai skiliojo uranoįsodrinimo kiekį šilumą išskiriančių elementų gamybos metu, energijos kiekį, kuris galibūti gautas iš kiekvieno šilumą išskiriančio elemento, ir reaktoriaus aktyviosios zonosdydį (galios tankį).Slėginis indas arba slėginiai vamzdžiai: Paprastai tvirtas daugiau kaip 20 cm storioplieno indas, kuriame yra aktyvioji zona ir lėtiklis / šilumnešis, bet gali būti ir grupėvamzdžių, kuriuose yra kuras ir kuriais šilumnešis praeina per lėtiklį (pvz., kaipCANDU ir RBMK).Pirminis kontūras: Sistema, kuria šilumnešis su šiluma pernešamas iš reaktoriausaktyviosios zonos arba tiesiogiai į turbiną - generatorių, arba į garo generatorių. Poenergijos perdavimo atvėsęs šilumnešis grąžinamas į reaktoriaus aktyviąją zoną uždaruciklu arba naudojant siurblius, arba natūralios cirkuliacijos proceso dėka. Prie pirminiokontūro yra sumontuota keletas pagalbinių “pirminių sistemų”, naudojamų šilumnešiocheminei (korozijos) ir tūrio kontrolei.Kai kurių reaktorių konstrukcijos pagrįstos fazių kaitos (virimo) prevencija pirminiamekontūre, tokie reaktoriai turi slėgio kompensatorių virimo slopinimui. Tai leidžiacirkuliuojančiam vandeniui ir garui turbinoje išlaikyti daugiau energijos tūrio vienetui irpadidinti bendrą atominės elektrinės našumą. Tokios konstrukcijos turi tarpinį garogeneratorių ir atskirą antrinį (garo – maitinimo vandens) kontūrą, paduodantį garą įturbiną – generatorių.Turbina-generatorius: Turbina (viena ar kelios) paverčia garą į rotacinę energiją, kurisuka elektros generatorių. Apytikriai trečdalis gautos šiluminės energijos gali būtipaversta elektros energija. Liekamoji šiluma paprastai išleidžiama į aplinką. Nuoturbinos garas leidžiamas į kondensatorius, kur šaltas vanduo iš ežero aušina ir paverčiagarą vandeniu pakartotiniam įšilimui reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Vanduo,naudojamas aušinimui kondensatoriuose, sušyla keletu laipsnių ir yra arba išleidžiamas įvandens telkinį, arba nukreipiamas į aušinimo bokštus. Vandenyje, cirkuliuojančiamereaktoriaus pirminiame kontūre, gali būti nedideli dalijimosi ir aktyvacijos produktųkiekiai, tačiau šis vanduo niekada nesimaišo su kondensatorių aušinimo vandeniu.Apsauginis kiautas: Gaubtas arba konstrukcija aplink reaktoriaus aktyviąją zoną, kurisyra skirtas ją apsaugoti nuo išorės poveikių ir, kaip pagrindiniam barjerui, apsaugotiišorėje esančius nuo spinduliuotės poveikio arba radionuklidų išmetimo į aplinką.Apsauginis kiautas paprastai būna metro storio įtemptojo gelžbetonio konstrukcija,apkalta plienu, šiuolaikinėse reaktoriuose suprojektuota atlaikyti, pvz., krintančiolėktuvo sąlygojamą poveikį. Kai kuriose konstrukcijose būna du apsauginiai kiautai.Kaip matyti, egzistuoja nemažai kriterijų, sąlygojančių atominės elektrinės reaktoriųsistemų konstrukciją, kiekviena konstrukcija turi privalumų ir trūkumų. Pažymėtina, kad

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 69reaktorių konstrukcijų evoliucijos dėka saugos lygiai vis didėja, šiuo metu pasaulinėkomercinė plėtra yra sutelkta ties reaktoriais vandens pagrindu. Tokie reaktoriaibendrais bruožais yra aprašyti žemiau; konstrukcijos, nagrinėjamos naujajai AELietuvoje, išsamiau aprašytos 5.2 skyriuje.5.1.2 Reaktoriaus tipo alternatyvos LietuvojeDauguma branduolinių reaktorių pasaulyje yra taip vadinami lengvojo vandensreaktoriai (angl. light water reactor, LWR). LWR šilumos iš reaktoriaus aktyviosioszonos nuvedimui naudojamas paprastas vanduo. Jis tuo pačiu atlieka ir lėtiklio funkciją.Yra dviejų tipų LWR konstrukcijos: 1) suslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir 2)verdančio vandens reaktorius (angl. BWR). Be to, kaip alternatyva nagrinėjami irsuslėgto sunkiojo vandens reaktorių (angl. PHWR) tipai.Suslėgto vandens reaktorius (PWR)Tai labiausiai paplitęs komercinių reaktorių tipas, sukurtas JAV povandeninių laivųvarymui. Apytikriai 60 % pasaulio komercinių reaktorių yra PWR.Urano dioksido kuras įsodrinamas iki apytiksliai 4–5 % ir sudedamas į cirkonio lydiniopaprastai 3,5–4 m ilgio vamzdelius. Suslėgtas vanduo veikia ir kaip lėtiklis, ir kaipšilumnešis; jis šildo vandenį antriniame kontūre per garo generatorių, taip gaunamasgaras, naudojamas turbinos (turbinų) varymui (5.1-1 pav.).PWR veikia esant aukštam slėgiui; tokiu būdu šilumnešis neužverda, o tai užtikrinaefektyvesnį šilumos perdavimą. Pirminiame kontūre palaikomas 120–155 barųšilumnešio darbinis slėgis. Elektrinė su suslėgto vandens reaktoriumi turi dvi atskirascirkuliacijos sistemas; pirminėje sistemoje cirkuliuoja vanduo, pumpuojamas peraktyviąją zoną į garo generatorių (šilumokaitį), kuris perneša šilumą į antrinį kontūrą irgamina sotųjį garą. Suslėgtas vanduo pirminiame kontūre įkaista iki 300–320 ºC.Antriniame kontūre vanduo įkaista iki 260–290 ºC, o jo slėgis yra palaikomas žemesnis(45–78 barai), todėl vanduo užverda ir yra gaminamas garas, reikalingas sukti turbiną.PWR šiluminis efektyvumas - 32–37 %.Reaktorius yra betoniniame apsauginiame kiaute, suprojektuotame atlaikyti vidinį slėgį,kurį sąlygotų staigus pirminio vandens slėginio kontūro trūkis, bei išorinius poveikius,tokius kaip lėktuvo kritimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 705.1-1 pav. Pagrindiniai suslėgto vandens reaktoriaus komponentai. (1) Reaktorius,(2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis (vandens) kontūras, (5)Pagrindinis cirkuliacinis siurblys, (6) Slėgio kompensatorius, (7) Garogeneratorius, (8) Antrinis (garo) kontūras, (8a) Garas turbinai, (8b) Vanduo garogeneratoriams, (9) Aukšto slėgio turbina, (10) Tarpinis garo perkaitintuvas, (11)Žemo slėgio turbina, (12) Generatorius, (13) Kondensatorius, (14) Aušinimovandens kontūras, (15) Kondensatas, (16) Transformatorius.Verdančio vandens reaktorius (BWR)BWR iš esmės yra PWR be garo generatoriaus (5.1-2 pav.). Vanduo cirkuliuoja peraktyviąją zoną, vėlgi veikdamas ir kaip lėtiklis, ir kaip šilumnešis, slėginio indo viduje.Tokiu būdu vanduo įšyla iki 300 °C ir verda, sudarydamas apie 70 barų slėgio garą.Apie 10 % vandens pavirsta garu ir patenka į garo turbinas. Po kondensacijos jis grįžta įslėginį indą, tokiu būdu ciklas užbaigiamas. Kuras panašus į PWR naudojamą kurą, betjo galios tankis (energija aktyviosios zonos tūrio vienetui) sudaro tik apie pusę, esantmažesnei temperatūrai ir slėgiui. Tai reiškia, kad atitinkamos šiluminės galios BWRslėginiai indai yra didesni nei PWR, tačiau kadangi nėra garo generatorių, o sistemosslėgis mažesnis, reaktoriaus apsauginis kiautas gali būti mažesnis.Vieno kontūro (t.y. nesant garo generatorių) savikainos privalumą atsveria galimas visogaro įrenginio radioaktyvusis užteršimas retais kuro rinklių pažeidimo atvejais. Esantžemesniam slėgiui (70 barų) ir temperatūrai BWR šiluminis efektyvumas yra šiek tiekmažesnis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 715.1-2 pav. Verdančio vandens reaktoriaus pagrindiniai komponentai. (1)Reaktorius, (2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis kontūras, (4a)Garas turbinai, (4b) Vanduo reaktoriui, (5) Aukšto slėgio turbina, (6) Tarpinisgaro perkaitintuvas, (7) Žemo slėgio turbina, (8) Generatorius, (9) Kondensatorius,(10) Aušinimo vandens kontūras, (11) Kondensatas, (12) Transformatorius.Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriai (CANDU)CANDU (kanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium"))reaktorius, kaip rodo pavadinimas, naudoja deuterio oksidą (tam tikrą vandens formą) iraušinimui, ir neutronų lėtinimui. Tai leidžia kaip kurą naudoti gamtinį arba mažaiįsodrintą urano dioksidą, patalpintą į cirkonio lydinio vamzdelius. CANDU reaktoriauskonstrukcija yra panaši į PWR, tačiau vietoje didelio slėginio indo urano kuras yratalpinamas į šimtus horizontalių slėginių vamzdžių (vadinamųjų kanalų). Kanalai yraaušinami sunkiuoju vandeniu, kuris nuveda šilumą nuo aktyviosios zonos tokiu patbūdu, kaip ir PWR atveju. Slėginiai vamzdžiai yra dideliame inde, arba kalandrijoje,kuriame taip pat yra atskiras sunkiojo vandens lėtiklis, veikiantis esant žemam slėgiui(5.1-3 pav.).Vidutinis galios tankis sudaro apie vieną dešimtąją PWR galios tankio, o tai reiškia, kadpanašios galios reaktorius ir jo apsauginis kiautas yra atitinkamai didesni.CANDU kuras skiriasi nuo PWR / BWR kuro – jo ilgis daug mažesnis, keletas kuropluoštų (paprastai 12, kiekvieno ilgis 50 cm) talpinama į kuro kanalą galas prie galo.Toks kuro vamzdelių / pluoštų išdėstymas reiškia, kad CANDU reaktorius galimaperkrauti juos eksploatuojant, o tai padidina potencialųjį naudingumą. Pirminis kontūraspaprastai eksploatuojamas, esant 120 barų slėgiui ir 285 °C temperatūrai, tai sąlygojaapie 30 % šiluminį efektyvumą.Pažangusis CANDU reaktorius (ACR), žr. 5.2 skyrių, yra laikomas hibridine PWR irCANDU technologija, naudojanti šiek tiek įsodrintą kurą ir lengvąjį vandenį kaippirminį šilumnešį, ko dėka pasiekiama galios tankio padidėjimo bei intensyvesnio kuroišdegimo, kas sąlygoja dydžio bei susidarančio panaudoto kuro kiekio sumažėjimą,lyginant su gamtiniu urano ekvivalentu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 725.1-3 pav. Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriaus (CANDU, ACR tipo) pagrindiniaikomponentai.5.1.3 Naujosios atominės elektrinės techniniai reikalavimaiDetaliosios techninių reikalavimų specifikacijos naujajai atominei elektrinei busparengtos projekto įgyvendinimo metu kaip atskira darbų grupė, todėl šioje PAVAnegali būti pateiktos. Elektrinės galios vertinimai aprašyti kitur šioje ataskaitoje; šiameskyriuje apžvelgiami pagrindiniai techninių reikalavimų šaltiniai naujosios atominėselektrinės projektui.Pagrindiniai Europos elektros energijos gamintojai nuo 1992 m. rengia bendrąjįreikalavimų dokumentą (Europos įmonių reikalavimai, angl. European UtilitiesRequirements, EUR) būsimoms elektrinėms su lengvojo vandens reaktoriais, siekiantnustatyti specifikacijas, priimtinas galimiems savininkams ir operatoriams, visuomeneiir valdžios įstaigom. Parengtas bendrųjų reikalavimų dokumentas leistų projektuotojamsparengti standartinius LWR projektus, kurie būtų priimtini visoje Europoje, o įmonėsgalėtų pradėti konsultuotis su reaktorių pardavėjais bendrais pagrindais. Ryšiai suvisuomene ir reguliuojančiomis įstaigomis taip pat turėtų pagerėti. EUR propaguotojaiyra grupė organizacijų, atstovaujančių didžiuosius Vakarų Europos elektros energijosgamintojus. Tikėtina, kad EUR įneš didžiausią indėlį į naujosios AE Lietuvojespecifikaciją.Pagrindiniai EUR dokumento tikslai buvo parengti reikalavimus, skirtus LWRelektrinių projektuotojams ir pardavėjams. Tai priemonė paskatinti svarbiausiųelektrinės charakteristikų, kurios istoriškai dažnai būdavo būdingos tik tam tikrai šaliai,harmonizavimą. Pagrindinės problemos, nagrinėjamos šiame konvergencijos procese,yra požiūriai į saugą, jos tikslai, kriterijai ir vertinimo metodai, standartizuotosaplinkosauginio projektavimo sąlygos bei projektavimo metodai, eksploatacijos tikslai,pagrindinių sistemų ir įrangos projektinės charakteristikos bei (mažesniu mastu) įrangosspecifikacijos bei standartai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 73EUR dokumentas yra suskirstytas į 4 tomus (žr. www.europeanutilityrequirements.org).Visą dokumentą sudaro apie keturiasdešimt skirsnių ir apie 4000 atskirų reikalavimų,kurie apima visą įvairovę temų, susijusių su elektrinės projektavimu, eksploatacinėmissavybėmis bei sauga:· 1 tomas: Pagrindinės strategijos ir aukščiausios kategorijos reikalavimai; taisaugos standartų vadovas, apibūdinantis pagrindinius projektavimo tikslus,įgyvendinamus EUR dokumente;· 2 tomas: Detalūs bendrieji reikalavimai radiacinei daliai; apima visusbendruosius EUR reikalavimus bei nuostatas radiacinei daliai. Jie nagrinėjaklausimus, taikytinus visoms reaktorių konstrukcijoms, tokius kaip dydis,funkcionavimas, saugos būdai ir tikslai, reikalavimai energetinei sistemai,kuro ciklas, komponentų technologija bei funkcinei reikalavimai sistemoms;· 3 tomas: Reikalavimai radiacinei daliai pagal reaktorių konstrukciją; apimapogrupį, specifinį kiekvienai atominės elektrinės konstrukcijai, dominančiaidalyvaujančias įmones. 1-oji šio pogrupio dalis apima elektrinės aprašymą,2-oje pristatomi atominės elektrinės konstrukcijos atitikimo bendriesiemsEUR 2-ojo tomo reikalavimams vertinimo rezultatai, o 3-ioji dalis apimaspecifinius reikalavimus, jei tokių yra, kuriuos EUR pateikė konkrečiaikonstrukcijai;· 4 tomas: Reikalavimai elektros energijos gamybos jėgainei; apimabendruosius detaliuosius reikalavimus jėgainės būsenai.EUR propaguotojai atlieka atrinktų LWR konstrukcijų vertinimus, kurių rezultatai yraįtraukti į EUR dokumento 3 tomą. Iki šiol yra išleisti septyni pogrupiai, skirti GEABWR, Westinghouse BWR90, EPP bei AP1000, Areva EPR bei SWR1000, irrusiškam WWER AES92 projektams bei toliau yra atliekamas Mitsubishi APWRpreliminaraus atitikimo EUR reikalavimams vertinimas. Taip pat EUR reikalavimaitaikomi ESBWR reaktoriams. Planuojama, kad naujų reaktorių tipų atitikimo vertinimusateityje gali finansuoti EUR propaguotojai. Formalus reaktoriaus tipo atitikimo EURreikalavimams vertinimas gali trukti 18 mėn.Reikia pažymėti, kad EUR dokumentas yra vartotojo nuorodinis dokumentas jėgainėmssu LWR, kurios bus statomos Europoje, tačiau tai nėra dokumentas jėgainiųlicencijavimui. Jėgainės projektai visada turės tenkinti nacionalinius licencijavimonuostatus ir įstatymus.Norint gauti leidimą informacijos paieškai pagrindiniuose EUR dokumento reikalavimųskyriuose, būtina užsiregistruoti EUR sistemoje. Tačiau pagrindiniai saugosreikalavimai (remiantis laisvai prieinama literatūra, pvz., Scherrer Instituto beiTarptautinės atominės energetikos agentūros leidiniu „Pažangiųjų lengvuoju vandeniuaušinamų reaktorių konstrukcijų statusas, 1996“, TATENA ataskaita, IAEA-TECDOC-968, 1997 m. rugsėjis), kurie minimi ir EUR dokumentą tenkinančių reaktorių saugosaspektuose, yra šie:· Radiacinės saugos optimizavimo principo (ALARA) taikymas;· Kur įmanoma naudoti paprastos konstrukcijos ir pasyvius saugos elementus;· Saugos klasifikacija, paremta: projektinėmis sąlygomis (PS) bei neprojektinėmissąlygomis (NS);· Saugos sistemų, vykdančių PS bei kai kurių NS užtikrinimo funkcijas,dubliavimas ir nepriklausomumas, siekiant užtikrinti gedimo dėl bendrosiospriežasties prevenciją;· Esant PS, saugaus sustabdymo būsena pasiekiama per 24 valandas nuo avarijospradžios, ir bet kuriuo atveju – per 72 valandas. Esant NS, saugaus sustabdymo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 74būsena turėtų būti pasiekiama per vieną savaitę kaip tikslas, bet kuriuo atveju –iki 30 dienų. Dalijimosi produktų izoliavimas ir apsauga nuo išorinių įvykiųnormalios eksploatacijos metu, esant PS ir NS. Esant NS, apsauginis kiautasneturėtų būti anksti pažeistas;· Apsauginio kiauto konstrukcija turi būti tokia, kad negalėtų įvykti vandeniliodetonacija;· Jeigu neįmanoma užtikrinti pakankamo aušinimo indo viduje, turi būtinumatytos aušinimo priemonės indo išorėje bei užtikrinti iki kritinė būsenoskriterijai;· Pratekėjimo sparta per apsauginį kiautą turėtų neviršyti 0,5-1,0 V% per parąįtemptojo gelžbetonio kiautui be plieninio apmušimo, 0,1-0,5 V% per parą – suplieniniu apmušimu arba metaliniu kiautu;· Nenutrūkstantis apsauginio kiauto sandarumo monitoringas eksploatacijos metu;· Apsauginiame kiaute po avarijos neturėtų būti padidinto slėgio. Slėgis turėtųbūti sumažintas mažiausiai 50 % nuo jo didžiausios vertės, esantnepalankiausioms PS;· Reikalavimai antriniam apsauginiam kiautui, pvz., įdiegti dalinį sprendimą –visų angų uždarymas;· Antrinio apsauginio kiauto pratekėjimas neturėtų viršyti 10 % pirminio kiautopratekėjimo;· Kitos kartos AE bus labiau saugesnės dėl tvirtesnės konstrukcijos, geresnėseksploatacijos ir techninio aptarnavimo (prevencinių priemonių), o ne dėlapsauginių veiksmų;· Jeigu tai įmanoma, gyventojų evakuacijos planavimas neturėtų būti reikalingas(800 m aikštelės ribose);· Avarijų prevencijai – saugos sistemų supaprastinimas, grupinio tipo gedimųpašalinimas fizinio atskyrimo bei skirtingų rezervinių sistemų dėka, mažesnisjautrumas operatorių klaidoms projektuojant komponentus su didesniu vandenskiekiu, optimizuota operatoriaus – įrenginio sąsaja skaitmeninių matavimoprietaisų bei kontrolės sistemų dėka, tikimybinio rizikos vertinimo naudojimas,siekiant sumažinti liekamąją riziką dėl visiško saugos vertinimo sistemųsutrikimo;· Dažnumo tikslai:· aktyviosios zonos avarijų (už 800 m nuo pažeistos jėgainės nebūtina imtisjokių veiksmų, ekonominis poveikis dėl jėgainės labai ribotas), esantnepažeistam apsauginiam kiautui: < 10 -5 reaktoriui per metus;· kriterijai ribotam poveikiui (skubių apsaugomųjų veiksmų nereikia už 800 mnuo reaktoriaus; uždelstųjų apsaugomųjų veiksmų nereikia bet kuriuo metunereikia už 3 km ribos nuo reaktoriaus; ilgalaikių apsaugomųjų veiksmųnereikia bet kuriuo atstumu už 800 m ribos nuo reaktoriaus; ekonominispoveikis dėl jėgainės ribotas):

5.2-1 lent. Reaktorių tipų alternatyvos naujajai AE.Galia,MW eReaktoriaustipasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 75Modelis Tiekėjas Karta Interneto svetainė 1600 PWR AP-600 Westinghouse-Toshiba700 PHWR Patobulintas Atomic Energy ofCANDU-6 Canada LimitedIII+IIIwww.ap600.westinghousenuclear.comwww.aecl.ca/reactors/1006 PWR V-392 Atomstroyexport III www.gidropress.podolsk.ru/english/razrab_e.html1085 PHWR ACR-1000 Atomic Energy ofCanada Limited1100 PWR AP-1000 Westinghouse-ToshibaIII+III+www.aecl.ca/reactors/www.ap1000.westinghousenuclear.com1254 BWR SWR-1000 Areva NP III+ www.areva-np.com1300 BWR ABWR GE-Hitachi III www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm1500 PWR V-448 Atomstroyexport III www.gidropress.podolsk.ru/english/razrab_e.html1535 BWR ESBWR GE-Hitachi III+ www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm1660 PWR EPR Areva NP III+ www.areva-np.com1700 PWR APWR Mitsubishi HeavyIndustriesIIIhttp://www.mhi.co.jp/en/nuclear/1 – Informacija apie reaktorių sistemas buvo paimta iš atvirai paskelbtų šaltinių, ypatingą dėmesį skiriantreaktorių tiekėjų Interneto svetainėms, nurodytoms lentelėje. Papildoma informacija paimta iš viešaiskelbiamų dokumentų, pateiktų reaktorių tiekėjų patvirtinimui, kad ši informacija yra išnagrinėta arbaįvertinta reguliuojančios įstaigos, pvz., JAV NRC bei Didžiosios Britanijos HSE.Skyriuje žemiau pateikiama tolesnė informacija apie šiuos reaktorius, akcentuojantpagrindines konstrukcijos ypatybes bei pastabas apie konstrukcijos statusą elektrosenergijos gamybos įmonių susidomėjimo ir licencijavimo atžvilgiu. Pateikta informacijagali pastoviai keistis. Informacija pateikiama siekiant nurodyti atominės elektrinės tipus,kurie gali būti statomi Lietuvoje, tačiau konkrečiai nenurodant koks rektoriaus tipasturėtų būti pasirinktas. Pageidautinos jėgainės konstrukcijos pasirinkimas beilicencijavimas bus vykdomas vėlesniame AE projekto plėtros etape.Siekiant palengvinti pristatymą, žemiau pateikta informacija struktūrizuota pagalreaktorių tiekėją, o ne pagal reaktorių elektrinę galią.Areva NPEuropietiškas suslėgto vandens reaktorius (angl. European Pressurised Reactor(EPR))EPR yra evoliucinis PWR, kurį gamina Areva/Framatome ANP. Šis III+ kartosreaktorius yra skirtas gaminti iki 1600 MW elektros energijos. EPR buvo išplėtotas išFramatome N4 blokų bei Siemens/KWU Konvoi jėgainių, šiuo metu eksploatuojamųPrancūzijoje ir Vokietijoje. Projektavime dalyvavo kelios elektros įmonių bendrovės,tarp jų EDF, E.ON, RWE bei EnBW. Reaktoriaus konstrukcijoje laikomasi evoliucinėskoncepcijos, kur sauga priklauso nuo aktyviųjų saugos sistemų, pagrįstų tradicine

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 76inžinerija, priešingai nei kituose III+ kartos reaktoriuose, kur taikomos pasyviosiossaugos užtikrinimo priemonės.EPR konstrukcija yra pagrįsta 4 kontūrų PWR technologija su viena didele turbina –generatoriumi, konstrukcijoje yra 4 nuoseklios saugos sistemos, skirtos apsaugoti nuojėgainės veikimo sutrikimų. Reaktoriaus apsauginio kiauto pastatas turi dvi sienas;pirmoji - tai vidinis įtemptojo gelžbetonio korpusas su metalo apvalkalu, kurį dengiaantroji siena – gelžbetonio apvalkalas. Apsauginio kiauto pastatas turi specialiaisuprojektuotą medžiagų iš aktyviosios zonos pasklidimo sritį. Aktyviosios zonosišsilydymo atveju šioje srityje būtų surinkta, sulaikyta ir ataušinta išsilydžiusi medžiaga,ištekėjusi iš reaktoriaus indo. Dyzelinių generatorių pastate yra keturi avariniaidyzeliniai generatoriai bei jų palaikančios sistemos, skirti tiekti elektros energiją saugosįrenginiams, jei įvyktų elektros energijos teikimo sisteminė avarija. Apskaičiuotasisaktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 77EPR yra atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (1999 m. gruodį), taip pat yraatliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje bei NRC projektoatestavimas JAV.AE statybos trukmė – apie 45 mėnesiai. Pirmasis EPR yra šiuo metu statomasOlkiluoto, Suomijoje. Iš pradžių eksploatacijos pradžia buvo numatyta 2009 m., tačiauneseniai TVO paskelbė, kad dėl statybos problemų ji buvo atidėta apytiksliai 18mėnesių, dabar tikimasi eksploataciją pradėti 2010/2011 m. Jėgainės su EPRreaktoriumi statyba Flammanville, Prancūzijoje, jau prasidėjo, taip pat yra pateiktiKinijos bei JAV užsakymai.Verdančio vandens reaktorius (vok. Siede Wasser Reaktor) (SWR-1000)SWR 1000 yra III+ kartos pažangusis verdančio vandens reaktorius originaliaisuprojektuotas Siemens (dabar Areva dalis), skirtas gaminti iki 1254 MW elektrosenergijos. Konstrukcija paremta Vokietijos verdančio vandens reaktoriųtechnologijomis, modifikuotomis įtraukiant integralius recirkuliacijos siurbliuspirminiam kontūrui, supaprastinant konstrukciją. Konstrukcijoje buvo įdiegtospasyviosios saugos sistemos, kartu su pasitvirtinusiomis aktyviosiomis saugossistemomis. Konstrukcija taip pat buvo supaprastinta, įskaitant vienaeilės tiekiamovandens šildymo sistemos pritaikymą bei tiekiamo vandens talpyklos ir tarpiniųperkaitintuvų pašalinimą.SWR 1000 reaktoriaus dalies schema pateikta 5.2-2 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 785.2-2 pav. SWR 1000 reaktoriaus dalies schema (www.areva-np.com).Saugos užtikrinimo priemones sudaro: didesnis vandens kiekis reaktoriaus slėginiameinde, todėl visa aktyvioji zona išsandarinimo metu būtų vandenyje, tokiu būdu pailgėtųlaikas, per kurį būtų galima paduoti papildymo vandenį iki kuro perkaitimo; pridėtiaktyviosios zonos užliejimo baseinai apsauginio kiauto viduje sudaro didelę saugojimoerdvę pagalbinei sistemai ir pasyviajai šilumos nuvedimo sistema per apsauginį kiautąaušinančius kondensatorius. Saugos analizės metu apskaičiuotasis aktyviosios zonospažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 79Pažangusis verdančio vandens reaktorius (angl. Advanced Boiling Water Reactor(ABWR))ABWR yra didelis priverstinės cirkuliacijos, tiesioginio ciklo BWR reaktorius. Jokonstrukcija yra III kartos, šis reaktorius gali gaminti 1300 MW elektros energijos.Konstrukcija paremta ilga GE BWR plėtros istorija. ABWR yra vienas iš rektorių tipų,parengtų pagal JAV jungtinę EPRI/DOE pažangiojo lengvojo vandens reaktoriausplėtros programą, pradėtą 1987 m.Tiesioginio ciklo BWR sistemoje aušinančiam vandeniui leidžiama užvirti, jampraeinant aukštyn per reaktoriaus aktyviąją zoną, ir taip gaunamas garas. Reaktoriausaktyviosios zonos schema parodyta 5.2-3 pav. Garas džiovinamas, po to tiesiogiainukreipiamas varyti turbinų. Po to garas kondensuojamas į vandenį ir grąžinamas įaktyviąją zoną.5.2-3 pav. ABWR reaktoriaus aktyviosios zonos schema.(www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm).Konstrukcijos patobulinimai padidino reaktoriaus saugą, patikimumą bei pagerinoekonominius rodiklius. Šie patobulinimai apima išorinių recirkuliacijos siurbliųpakeitimą vidiniais, kas leidžia pašalinti didelio skersmens vamzdžius žemiauaktyviosios zonos viršaus. Tokiu būdu buvo ženkliai sumažintas suvirintųjų siūliųskaičius bei pirminio kontūro vamzdynų poreikis. Patobulinimai supaprastinakonstrukciją ir sumažina profesinę apšvitą, kadangi sumažėja techninės priežiūrosporeikis reaktoriaus eksploatacijos metu. Reaktoriaus pastatas, kuriame yra aktyviojizona, sudaro antrinį apsauginį kiautą. Ir reaktoriaus slėginis indas, ir reaktoriaus pastatasyra integruoti, siekiant pagerinti bendrą seisminį atsaką. Pilnai skaitmeniniai prietaisai irkontrolės sistemos užtikrina didesnį patikimumą bei tikslumą. Naudojant tobulesneskuro medžiagas bei taikant geresnę šilumnešio cheminių rodiklių kontrolę, o taip patmažiau naudojant lydinius, turinčius kobalto priemaišų, buvo sumažinta personaloapšvita. Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 80trunkančią 39 mėnesius. ABWR yra atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (2000m.), taip pat yra atliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje bei jamJAV yra išduotas NRC sertifikatas (2008 m. kovo mėn.).ABWR konstrukcija yra licencijuota trijose šalyse – JAV, Japonijoje ir Taivane.Pirmasis ABWR buvo įrengtas Japonijoje kaip Kashiwazaki 6-tas blokas, kur yraeksploatuojamas nuo 1996 m. Japonijoje yra eksploatuojami dar keturi ABWR blokai,dar daugiau yra statoma bei planuojama.Eksploatuojant reaktorių susidaro 28,7 TeU panaudoto branduolinio kuro per metus,kurį reikia saugoti ir pakeisti. Kuro ciklai trunka iki 24 mėn.Ekonomiškai supaprastintas verdančio vandens reaktorius (angl. EconomicSimplified Boiling Water Reactor (ESBWR))ESBWR yra III+ kartos reaktorius, gaminamas General Electric-Hitachi Nuclear Energy(GEH), jis išsivystė iš tiesioginio ciklo BWR sistemos. Projektuodama ESBWRbendrovė GE supaprastino konstrukciją ir sumažino sąnaudas, kas užtikrina greitesnęstatybą, mažesnes eksploatacijos išlaidas bei didesnį saugumą. To buvo pasiekta,pasinaudojus natūralios cirkuliacijos sistema aktyviojoje zonoje bei pasyviosiomissaugos sistemomis. ESBWR yra suprojektuotas gaminti 1550 MW elektros energijos.5.2-4 pav. ESBWR jėgainės schema (ESBWR informacinis biuletenis, 2007).ESBWR įdiegta pažangi natūralios cirkuliacijos sistema bei pasyvios saugos sistemos,kurios eksploatuojant jėgainę priklauso nuo tokių gamtinių reiškinių, kaip gravitacija,garavimas ir kondensacija, o ne nuo didelio kiekio aktyviųjų siurblių bei sklendžių,kuriuos naudoja esami reaktoriai. Iš viso iš ankstesnių konstrukcijų buvo pašalinta 11sistemų, dėl ko sklendžių, siurblių ir variklių kiekis sumažėjo 25 %.Šiluma, susidariusi aktyviojoje zonoje, paverčiama tiesiogiai į garą, vandens cirkuliacijaaktyviojoje zonoje vyksta natūraliai, kadangi kai vanduo kaitinamas, jis kyla ir sudarogarą, kuris tada yra nukreipiamas į turbiną. Šios natūralios cirkuliacijos dėka nebereikianaudoti recirkuliacijos siurblių, taip konstrukcija tampa paprastesnė. Nors natūralicirkuliacija yra visuose BWR, ESBWR ji sustiprinama, padidinus ertmės viršaktyviosios zonos tūrį (“ištraukimo kaminą”), patobulinus garo separatorių beiužtikrinus laisvesnį kelią srautui tarp nuleidimo kameros ir apatinio plenumo.ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralios cirkuliacijos sistemą,pateikta 5.2-5 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 815.2-5 pav. ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralioscirkuliacijos sistemą (ESBWR informacinis biuletenis, 2007).ESBWR konstrukcijoje pirmenybė teikiama pasyviosioms saugos užtikrinimopriemonėms. Aktyvieji komponentai, tokie kaip siurbliai, motorizuotos sklendės bei kitielektra varomi įrenginiai yra pakeičiami sistemomis, kurių veikimas nepriklauso nuoišorinio maitinimo. Avarinę aktyviosios zonos aušinimo sistemą sudaro žemiauišvardintos pasyviosios saugos užtikrinimo priemonės (General Electric informacinisbiuletenis):· automatinė slėgio sumažinimo sistema (angl. ADS), pagrindinėse garo linijosenaudojanti apsauginius vožtuvus, kurie išleidžia garą į slėgio slopinimo baseiną beisausąjį šulinį slėgio padidėjimo sistemoje atveju.· gravitacijos jėgos varoma aušinimo sistema (angl. GDCS), naudojanti gravitacijosjėgą tiekti papildymo vandenį slėgio sumažėjimo atveju.Kitos pasyviosios priemonės:· Kondensatą izoliuojanti sistema (angl. ICS). ICS pašalina radioaktyviojo skilimošilumą nuo reaktoriaus įvykus numatytiems eksploataciniams sutrikimams,susijusiems su staigiu reaktoriaus sustabdymu, įskaitant energijos tiekimopraradimą. ICS sudaryta iš keturių nepriklausomų aukšto slėgio kontūrų, kuriųkiekvienas turi po šilumokaitį, kuris kondensuoja garą vamzdžio pusėje, ši sistemanaudoja natūralią cirkuliaciją radioaktyviojo skilimo šilumai pašalinti.· Pasyvioji apsauginio kiauto aušinimo sistema (angl. PCCS). PCCS pašalina šilumąiš apsauginio kiauto vidaus įvykus avarijai su šilumnešio praradimu. Saugos sistemąsudaro keturi žemo slėgio kontūrai. Kiekvienas kontūras turi šilumokaitį, atvirą įapsauginį kiautą, kondensato drenažo liniją ir ventiliacijos liniją, panardintą į slėgioslopinimo baseiną. Keturi šilumokaičiai, panašios konstrukcijos kaip ir kondensatąizoliuojantys šilumokaičiai, yra aušinimo baseinuose apsauginio kiauto išorėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 82Reaktorius naudoja 4,2 % įsodrintą UO 2 (24 mėnesių ciklui). Planuojama, kad jėgainėsefektyvumas bus apie 34,7 %. Vidutinis kuro išdegimas - 50 GW·d/tU, kas sąlygoja30,2 TeU panaudoto branduolinio kuro susidarymą per metus.Entergy Corp, Dominion ir energetikos įmonių konsorciumas NuStart EnergyDevelopment pasirinko ESBWR keliems potencialiems atominės energetikosprojektams Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu NRC vykdo ESBWR sertifikavimo procesąJAV, tikimasi, kad konstrukcija bus patvirtinta 2008 m. pabaigoje, o oficialiaisertifikatas išduotas po 12 mėnesių. Jo pranašumas yra ankstyva statyba JAV, joeksploatacija galėtų būti pradėta 2014 m. Nurodoma, kad statybos trukmė – apie 36mėn.Kai kuriose kitose šalyse taip pat yra svarstoma galimybė statyti ESBWR, taip pat yraatliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje.Westinghouse-ToshibaAP600AP600 yra pažangusis suslėgto vandens reaktorius, suprojektuotas gaminti 600 MWelektros energijos ir yra priskiriamas III kartos reaktoriams. Naudojamas dviejų kontūrųišdėstymas sumažina AE statybai reikalingą plotą. AP600 buvo suprojektuotas kaippažangiojo lengvojo vandens reaktoriaus (ang. ALWR) programos dalis JAVdešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje.Į AP600 konstrukciją buvo įtraukta nemažai pasyviųjų sistemų, tokiu būdu konstrukcijatapo paprastesnė ir sumažėjo aktyviųjų komponentų (t.y., siurblių, motorizuotųsklendžių, aušintuvų), naudojamų tradicinėse PWR technologijose, kiekis. Tai tuo pačiusąlygojo eksploatacijos ir statybos kaštų sumažėjimą. Pasyvūs saugos komponentaipriklauso nuo gravitacijos jėgos, natūralių cirkuliacijos, konvekcijos, garavimo irkondensavimo procesų, o ne nuo elektros energija naudojančių ir varikliais varomų(arba aktyviųjų) komponentų. Projektuojant AP600, “pasyvioji” saugos technologijabuvo įdiegta į vandeniu aušinamų reaktorių sistemas.Pasyviosios saugos sistemos yra naudojamos avariniam aktyviosios zonos aušinimui irapsauginio kiauto aušinimui. Avariniam aušinimui naudojami trys atskiri vandensšaltiniai. Aukšto slėgio šilumnešis trumpu impulsu įpurškiamas iš aktyviosios zonospapildymui naudojamo vandens talpyklų ir kaupiamųjų talpyklų. Dvi talpyklos,užpildytos boruotu vandeniu, yra suprojektuotos funkcionuoti esant bet kokiamreaktoriaus šilumnešio sistemos slėgiui, naudojant tik gravitacijos jėgą, o temperatūrosir aukščių skirtumas reaktoriaus šilumnešio sistemoje veikia kaip varomoji jėga.Ilgalaikis aušinimas tiekiamas iš apsauginio kiauto viduje esančio kuro perkrovimovandens saugojimo talpyklos. Vanduo iš šios talpyklos teka veikiant gravitacijos jėgai įreaktoriaus ertmę; šiluma nuvedama veikiant konvekcijai ir virimui. Vandens garai kylair kondensuojasi ant apsauginio kiauto plieninio indo paviršiaus, tada veikiantgravitacijos jėgai kondensatas nubėga atgal į kuro perkrovimo vandens saugojimotalpyklą. Apsauginio kiauto aušinimas užtikrinamas dėka nenutrūkstamo plieniniokiauto indo konvekcinio aušinimo oru. Šį procesą galima papildyti garinant vandenį,kuris veikiamas gravitacijos jėgai nuteka iš talpyklos, esančios ant apsauginio kiautopastato.Kita svarbi konstrukcijos ypatybė – ypatingai patikimų ekranuotų elektrinių siurblių,sumontuotų tiesiogiai kiekvieno garo generatoriaus kanalo priekinėje dalyjenaudojimas. Tokia siurblių konstrukcija nereikalauja veleno sandarinimo, o to dėkapagalbinės skysčių sistemos tampa paprastesnės, sumažėja techninio aptarnavimoporeikis bei pašalinamos galimos avarijos, susijusios su sandarumo praradimu. Siurblio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 83siurbiamosios dalies integravimas į garo generatoriaus kanalo priekinės dalies dugnąsupaprastina garo generatoriaus ir vamzdynų pagalbines sistemas.Bendrasis jėgainės planas parodytas 5.2-6 pav.5.2-6 pav. Atominės elektrinės su AP1000/AP600 reaktoriumi iliustracija (AP1000informacinis biuletenis, 2007).Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 84kurie gali būti surinkti prieš juos atgabenant į statybos vietą. Numatoma 36 mėnesiųstatybos trukmė.Reaktorius veikia su 4,95 % įsodrintu UO 2 arba pilnai įkrautas MOX kuru. Jėgainėsefektyvumas – 32,7 %. Eksploatacijos ciklo trukmė paprastai būna 18 mėn., tokiu būduper metus susidaro 18,6 TeU panaudoto kuro.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 85Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrauti reaktoriui veikiant pilna galia,tokiu būdu sumažinant laiką, kai jėgainė nedirba. Aktyvioji zona yra padalinta į 380atskirų slėginių vamzdžių, kiekviename iš jų yra eilė gamtinio urano pluoštų, panardintųį sunkiojo vandens šilumnešį. Šie vamzdžiai yra išdėstyti horizontaliai, taipsupaprastinant kuro perkrovimo procesą. Aktyviosios zonos galuose yra kuroperkrovimo mašina, viename gale vyksta iškrovimas, kitame – įkrovimas. Toks kuroperkrovimas formuoja reikiamą neutronų srauto pasiskirstymą, o tai sąlygojąaktyviosios zonos efektyvumą bei ilgalaikį kuro naudojimą. Trumpalaikio reaktyvumokontrolė vykdoma kontroliuojamų lengvojo vandens skyrių bei neutronus sugeriančiųstrypų dėka.CANDU reaktorių pirminis aušinimo kontūras yra dviejų kontūrų konstrukcijos suaštuoniomis konfigūracijomis. Tai sumažina avarijų su šilumnešio praradimu, pvz. dėltrūkusio vamzdžio, pasekmes.Patobulintame CANDU 6 reaktoriuje įdiegtos pasyviosios saugos priemonės, tarp jų dvinepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos. Pirmoji yra valdymo strypai, kurieįkrenta į aktyviąją zoną veikiant gravitacijos jėgai. Antroji – tai aukšto slėgio skystosneutronus absorbuojančios medžiagos (gadolinio nitrato) įpurškimas į žemo slėgiolėtiklį. Avarinis aktyviosios zonos aušinimas užtikrinamas pasyviosios avarinėsšilumnešio įpurškimo sistemos dėka. Aukšto slėgio šilumnešis trumpu impulsuįpurškiamas iš aktyviosios zonos papildymui naudojamo vandens talpyklų irkaupiamųjų talpyklų. Ilgalaikė aušinimo sistema užtikrina ilgalaikę šilumnešiokompensaciją bei recirkuliaciją. Vėsus žemo slėgio lėtiklis taip pat tarnauja kaippasyvus šilumos iš kuro kanalų absorberis sunkiosios avarijos atveju.Kitos saugos priemonės apima sandarumo užtikrinimo sistemą, kurią sudaro slėgįišlaikantis apsauginis kiautas aplink reaktoriaus aktyviąją zoną ir pirminį kontūrą. Jisneleidžia radioaktyviosioms medžiagoms pasklisti į aplinką. Sunkiosios avarijos atvejupurkštuvų sistema, prijungta prie pakeltos rezervinės vandens talpyklos, jeigu reikės,sumažins slėgį reaktoriaus pastate. Galiausiai oro aušintuvai, išdėstyti įvairiuosereaktoriaus pastato patalpose, užtikrina šilumos nuvedimą ir sumažina slėgį.Kuro išdegimas yra palyginus mažas, 7,5 GWd/TeU, todėl susidaro didesnis kiekispanaudoto branduolinio kuro, paprastai 100 TeU per metus. Bendrasis jėgainėsefektyvumas – apie 35 %.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 86išlaidas. Kuro išdegimas pagerinamas, naudojant lengvai įsodrintą (1 % - 2 %) uranokurą, tai pailgina kuro ciklą tris kartus, lyginant su gamtinio urano kuru. Panaudoto kurokiekis paprastai būna 72,1 TeU per metus. Bendrasis jėgainės efektyvumas – apytiksliai37 %.ACR yra dviejų kontūrų konstrukcijos su aštuoniomis konfigūracijomis; eksploatacijosprincipai yra panašūs į 5.1 skyriuje aprašytuosius PWR eksploatacijos principus.Pagrindinis skirtumas yra tas, kad lengvojo vandens šilumnešis praeina per slėginiusvamzdžius, o ne per slėginį indą. Šiluma pašalinama iš aktyviosios zonos, naudojanttuos pačius metodus, kaip ir PWR atveju.Saugos sistemos yra panašios kaip ir patobulinto CANDU-6 reaktoriaus.Statyba yra modulinė, trunkanti 42 mėnesius. Dviejų blokų jėgainės užimamas plotasbuvo sumažintas, pritaikius bendrąsias zonas. Dviejų blokų ACR-1000 elektrinėsužimamas plotas – 48000 m 2 . Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrautieksploatacijos metu, tokiu būdu prailginant eksploatacijos ciklus (iki 3 metų) tarpsustabdymų techniniam aptarnavimui atlikti.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 875.2-8 pav. US-APWR konstrukcijos schema (US-APWR informacinis biuletenis,2007).MHI taip pat sukūrė US-APWR, patobulintą APWR versiją, skirtą JAV bei Europosrinkai, šio reaktoriaus NRC sertifikavimas kaip tik yra vykdomas šiuo metu. US-APWRpasižymi keliais patobulinimais, tarp jų 39 % šiluminis efektyvumas, 20 % mažesnisjėgainės pastato tūris, didesnė - 1700 MW elektrinė galia bei 24 mėnesių kuro ciklas.Pagrindiniai reaktoriaus sistemos komponentai yra didesnių gabaritų, kas sąlygojadidesnę šiluminę galią bei didesnį jėgainės efektyvumą.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 88reaktoriaus aušinimo siurblio su pažangia sandarinimo konstrukcija, pasyvios šilumosnuvedimo sistemos ir pasyvios boro greitojo įpurškimo sistemos įtraukimas įkonstrukciją.Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema parodyta 5.2-9 pav.5.2-9 pav. Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema: (1)horizontalus garo generatorius, (2) reaktoriaus aušinimo siurblys, (3) apsauginiokiauto pastatas, (4) kuro perkrovimo kranas, (5) valdymo strypų rinklės ir (6)reaktoriaus indas (Tarptautinio branduolinės saugos centro Interneto svetainė).Yra planuojama V-392 blokus statyti Novovoroneže, jie jau yra statomi Indijoje.Statybos trukmė – 54 mėnesiai.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 89Konstrukcijoje numatyti du apsauginiai kiautai su ventiliacijos tarpu tarp jų. Vidinisapsauginis kiautas užtikrina reaktoriaus bloko bei jo pagrindinių pagalbinių komponentųsandarumą. Išorinis apsauginis kiautas pajėgus atlaikyti visus gamtinius ar žmogausveiklos sąlygotus poveikius, pvz., lėktuvo kritimo, sprogimo, tornado ir t.t. Ertmėje tarpapsauginių kiautų yra dvi nepriklausomos ventiliacijos sistemos, užtikrinančiospapildomą sandarumo laipsnį, - viena aktyvioji ir viena pasyvioji.Pasyvioji reaktoriaus avarinio sustabdymo sistema veikia valdymo strypų įvedimo,veikiant gravitacijos jėgai, arba staigaus boro įpurškimo į šilumnešį principu. Įkonstrukciją taip pat yra įtraukta pasyvi šilumos nuvedimo sistema tam atvejui, jeiįvyktų avarija be didelio pirminio šilumnešio kiekio netekimo. Šiluma nuvedama pergaro generatorius, perduodančius šilumą į aplink esantį orą per specialius šilumokaičius,esančius apsauginio kiauto išorėje. Aktyviosios zonos išsilydimo atveju techniškaiįmanoma išlaikyti išsilydžiusią medžiagą reaktoriaus inde; jei dėl kokių nors priežasčiųišsilydžiusi aktyviosios zonos medžiaga nebus išlaikyta, ji bus surinkta specialiamekonteineryje po reaktoriaus indu. Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 90· Branduolinės energijos įstatymas, Nr. I-1613, 1996-11-14 (2002-07-02 pataisa Nr.IX-1021), Vilnius;· Radiacinės saugos įstatymas, 1999-01-12, Nr. VIII-1019, Vilnius;· Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, 1999-05-20, Nr. VIII-2506 (2004-10-26pataisa), Vilnius.Šie teisės aktai įgyvendina Lietuvos įsipareigojimus kaip vienos iš TATENAkonvencijas pasirašiusiųjų šalių :· Branduolinio saugumo konvencija;· Jungtinė panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugoskonvencija;· Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą;· Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją;· Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniampavojui;· Konvencija dėl branduolinių medžiagų fizinės saugos.Lietuva taip pat yra pasirašiusi EURATOM sutartį, kuri reguliuoja branduolinėsmedžiagos apsaugos priemones ir naudojimą.1993 m. Lietuva tapo Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) nare.TATENA tikslas yra vykdyti „nepavojingo, saugaus ir taikaus atominės energetikosmokslų ir technologijų naudojimo“ politiką.Bet kokia nauja atominė elektrinė Lietuvoje turėtų tenkinti TATENA reikalavimus.Licencijas (dėl branduolinės saugos) išduoda VATESI, suderinusi su Ūkio ministerija,Radiacinės saugos centru bei vietos savivaldos įstaiga.5.3.2 TATENA saugos principaiPagrindiniai branduolinės saugos principai yra pateikti TATENA leidinyje„Fundamentalieji saugos principai: Saugos pagrindai. TATENA saugos standartų serijaNr. SF-1, 2006”. Šių principų ir kitų TATENA leidinių rekomendacijomis busvadovaujamasi pasirinkant, pagrindžiant saugą ir patvirtinant atominės elektrinėsprojektą. Žemiau pateikiamas tekstas paremtas TATENA leidiniu:Pagrindinis saugos tikslas yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingųjonizuojančiosios spinduliuotės poveikių.Pagrindinis saugos tikslas apsaugoti žmones - individualiai bei kolektyviai - ir aplinkąturi būti pasiektas be per didelio įrenginių eksploatacijos ribojimo arba be veiklų, kuriosdidina apšvitos pavojus, vykdymo. Siekiant užtikrinti, kad įrenginiai yra eksploatuojamibei veiklos vykdomos taip, kad būtų pasiekti aukščiausi saugos standartai, kuriųpagrįstai galima pasiekti, turi būti įgyvendintos tokios priemonės:· žmonių radiacinės apšvitos bei radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinkąkontrolė;· įvykių, dėl kurių gali būti prarasta branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos,branduolinės grandininės reakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kitospinduliuotės šaltinio kontrolė, atsiradimo apribojimas;· tokių įvykių, jei jie įvyktų, pasekmių švelninimas.Pagrindinis saugos tikslas galioja visiems branduolinės energetikos objektams irveikloms bei visoms branduolinės energetikos objekto ar spinduliuotės šaltinioeksploatacijos laiko stadijoms, tarp jų planavimui, aikštelės parinkimu, projektavimui,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 91gamybai, statybai, perdavimui eksploatuoti ir eksploatavimui, taip pat eksploatacijosnutraukimui bei uždarymui. Tai apima susijusį radioaktyviųjų medžiagų transportavimąbei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.Yra suformuluota dešimt saugos principų, kuriais remiantis yra sudaryti saugosreikalavimai ir turi būti įgyvendintos saugos priemonės, norint pasiekti pagrindinįsaugos tikslą. Saugos principai sudaro rinkinį ir visi šio rinkinio principai turi būtitenkinami.1 principas: Pagrindinė atsakomybė už saugą turi tekti asmeniui arbaorganizacijai, atsakingam už branduolinės energetikos objektus bei veiklas,sąlygojančius apšvitos pavojus.Taigi, licenciatas (jėgainę eksploatuojanti organizacija) yra atsakingas už:· būtinų kompetencijų nustatymą ir išlaikymą;· atitinkamo mokymo ir informacijos užtikrinimą;· procedūrų bei priemonių, skirtų saugos palaikymui esant bet kokioms sąlygoms,nustatymą;· branduolinės energetikos objektų, veiklų ir susijusios įrangos atitinkamoskonstrukcijos bei geros kokybės tikrinimą;· visų radioaktyviųjų medžiagų, kurios yra naudojamos, susidaro, yra saugomos arbatransportuojamos, saugios kontrolės užtikrinimą;· visų susidarančių radioaktyviųjų atliekų saugios kontrolės užtikrinimą.2 principas: Turi būti sukurta ir palaikoma efektyvi saugą reglamentuojantiteisinė bei vyriausybinė sistema, įskaitant ir nepriklausomą reguliuojančiąinstituciją.5.3.3 skyriuje aprašoma vyriausybinė sistema bei organizacijos, dalyvaujančiosatominės elektrinės saugos reguliavime bei kontroliavime. Nustatyti su sauga susijęįstatymai, aprašytos susijusios reguliuojančios įstaigos bei kiti valstybiniaidepartamentai, dalyvaujantys atominių elektrinių saugos administravime Lietuvoje.3 principas: Organizacijose, susijusiose su apšvitos pavojais, bei branduolinėsenergetikos objektuose ir veiklose, sąlygojančiuose apšvitos pavojus, turi būtisukurta ir palaikoma efektyvi vadovavimo ir valdymo sistema saugai.Kaip dalis naujosios atominės elektrinės vystymo projekto, reguliuojančiosios įstaigosišnagrinės rengėjo bei eksploatuojančios organizacijos organizavimą, personalą,mokymą bei patirtį, konkrečiai siekiant užtikrinti, kad visuose organizavimo lygiuose,kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai atsakingi už branduolinę saugą, yra įdiegta tinkamasaugos kultūra.4 principas: Branduolinės energetikos objektai bei veiklos, sąlygojančios apšvitospavojus, bendrai turi duoti naudą.Tai dalinai yra nagrinėjama šioje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, šio principotenkinimas turės būti pademonstruotas vėlesnėse paraiškose dėl licencijos bei leidimųišdavimo šiam projektui. Atominės elektrinės įstatymas (X-1231, X-1446) jau nurodo,kad elektrinės projektavimas yra Lietuvos nacionalinis interesas.5 principas: Sauga turi būti taip optimizuota, kad būtų užtikrintas aukščiausiassaugos lygis, kurį pagrįstai įmanoma pasiekti.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 926 principas: Apšvitos pavojų kontrolės priemonės turi užtikrinti, kad jokiamasmeniui nėra keliamas nepriimtinas žalos pavojus.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.7 principas: Dabarties ir ateities žmonės bei aplinka turi būti apsaugoti nuoapšvitos pavojų.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.8 principas: Turi būti dedamos visos praktinės pastangos, siekiant užkirsti keliąbranduolinėms ar radiacinėms avarijoms bei jas sumažinti.Žalingiausios pasekmės, kurias sąlygoja branduolinės energetikos objektai ir veiklos,susidaro dėl branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininėsreakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo.Todėl siekiant užtikrinti, kad avarijos su žalingomis pasekmėmis dažnumas būtų labaimažas, reikia įgyvendinti šias priemones:· užkirsti kelią gedimų ar nenormalių sąlygų (tarp jų apsaugos pažeidimų)susidarymui, kurie galėtų sąlygoti tokį kontrolės praradimą;· užkirsti kelią tokių įvykusių gedimų ar susidariusių nenormalių sąlygų plėtojimuisi;· užkirsti kelią radioaktyvaus šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio praradimui arba jųkontrolės praradimui.Svarbiausia priemonė užkirsti kelią avarijoms ir sumažinti jų pasekmes yra „apsaugosgilyn“ principas. „Apsaugos gilyn“ principas grindžiamas nuoseklia apsaugos lygių irbarjerų sistema, kurie užkerta kelią jonizuojančiai spinduliuotei ir radioaktyviosiomsmedžiagoms plisti į aplinką. Jeigu vienas apsaugos lygis arba barjeras yra pažeidžiamas,išlieka kiti lygiai arba barjerai. Tinkamai įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principasužtikrina, kad joks vienetinis techninis gedimas, žmogaus klaida ar organizacinė klaidanegalėtų sukelti žalingų poveikių, o gedimų derinys, kuris galėtų sąlygoti ženkliusžalingus poveikius, yra labai mažai tikėtinas. Skirtingų apsaugos lygių nepriklausomasefektyvumas yra būtinas „apsaugos gilyn“ principo elementas.Aukščiausiame lygyje „apsaugos gilyn“ principas užtikrinamas žemiau išvardintųpriemonių derinio dėka:· efektyvi valdymo sistema su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti saugą bei stipria saugoskultūra;· tinkamas aikštelės parinkimas ir gerų projektavimo bei inžinerijos charakteristikųįtraukimas, užtikrinant patikimumo atsargą, įvairumą ir dubliavimą, daugiausianaudojant:o aukštos kokybės ir patikimumo konstrukciją, technologiją ir medžiagas;o kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemas bei priežiūros priemones;o tinkamą būdingų ir inžinerinių saugos priemonių derinį;· Išsamios eksploatavimo procedūros ir personalo treniravimas, taip pat avarijųvaldymo procedūros.Avarijų valdymo procedūros turi būti parengtos iš anksto, kad kontrolės praradimoatveju būtų užtikrintos priemonės branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos,branduolinės grandininės reakcijos ar kito spinduliuotės šaltinio valdymo atstatymui beibet kokių žalingų pasekmių sušvelninimui.9 principas: Turi būti įgyvendintos avarinės parengties ir reagavimo įbranduolinius ar radiacinius incidentus priemonės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 93Svarbiausi avarinės parengties ir reagavimo į branduolinius ar radiacinius incidentustikslai yra tokie:· užtikrinti, kad yra įgyvendintos priemonės efektyviam reagavimui į branduolinę arradiacinę avariją įvykio vietoje bei atitinkamai vietiniu, regioniniu, nacionaliniu beitarptautiniu lygiu;· užtikrinti, kad pagrįstai numatomiems incidentams apšvitos pavojai būtų minimalūs;· bet kokiems įvykusiems incidentams įgyvendinti praktines priemones, kad būtųsumažintos bet kokios pasekmės žmonių gyvybėms, sveikatai ir aplinkai.10 principas: Turi būti patvirtinti ir optimizuoti saugos veiksmai, skirti sumažintiesamus ar nevaldomus apšvitos pavojus.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.Sauga yra siejama ir su apšvitos pavojais esant normalios eksploatacijos sąlygoms, ir suapšvitos pavojais, kaip incidentų pasekmėmis, taip pat ir su kitomis galimomistiesioginėmis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininėsreakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kito spinduliuotės šaltinio kontrolėspraradimo pasekmėmis. Saugos priemonės apima veiksmus, skirtus užkirsti keliąincidentams, bei priemones, taikomas jų pasekmių sušvelninimui, jei jie įvyktų.„Apsaugos gilyn“ principasKaip jau buvo minėta aukščiau, branduolinė sauga yra užtikrinama taikant „apsaugosgilyn“ principą. Taikant šią koncepciją apsaugomi ir gyventojai, ir darbuotojai.„Apsaugos gilyn“ principas yra branduolinės energetikos objektų saugos pagrindas.Pagal šį principą, visa su sauga susijusi veikla, nesvarbu ar organizacinė, ar susijusi suįrangos funkcionavimu, turi būti organizuojama taip, kad būtų sudaryti tam tikri barjeraiir lygiai, kuriuos, įvykus gedimui, kompensavus arba pakoregavus, nebūtų padaromažala nei pavieniams asmenims, nei visuomenei. Šis daugelio apsaugos barjerų irlygmenų būdas yra esminis „apsaugos gilyn“ principo bruožas (Tarptautinėbranduolinės saugos konsultacinė grupė, 1996).„Apsaugos gilyn“ principas įgyvendinamas projektavimo ir eksploatacijos metu,siekiant užtikrinti daugiapakopę apsaugą nuo įvairių eksploatacijos sutrikimų, incidentųir avarijų, įskaitant įrangos gedimus bei operatorių klaidas jėgainėje bei įvykių,prasidėjusių už jėgainės ribų.Istoriškai susiklostė bendra penkių vienas paskui kitą einančių lygių struktūra, kaipparodyta 5.3-1 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 945.3-1 lent. „Apsaugos gilyn“ lygiai (Tarptautinė branduolinės saugos konsultacinėgrupė, 1996).„Apsaugosgilyn“ lygiaiTikslas1 lygis Nenormalios eksploatacijos ir gedimųprevencija2 lygis Nenormalios eksploatacijos valdymasir gedimų aptikimas.Pagrindinės savybėsNeatsiejami saugos principai, konservatyvikonstrukcija bei aukšta statybos ireksploatacijos kokybė.Kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemosbei kita priežiūra.3 lygis Projektinių avarijų valdymas. Techninės saugos priemonės ir avarinėsprocedūros.4 lygis Sunkių jėgainės sąlygų valdymas, Papildomos priemonės ir avarijų valdymas.įskaitant sunkiųjų avarijų prevenciją beipasekmių švelninimą.5 lygis Didelių radioaktyviųjų medžiagųišmetimų radiologinių pasekmiųšvelninimas.Avarinis reagavimas už aikštelės ribų.Aukštos kvalifikacijos, kompetentingi darbuotojai ir atsakingas eksploatavimasAtominės elektrinės projektavimo, statybos ir eksploatacijos metu sauga užtikrinamakokybiškos eksploatacijos bei saugos kultūros dėka. Saugos kultūra yra susijusi su visųasmenų, pasitelktų bet kokiai veiklai, įtakojančiai atominės elektrinės saugą, asmeniniuatsidavimu ir atsakingumu. Kokybiška statyba ir eksploatacija užtikrina netrikdomąjėgainės eksploataciją. Pasiekiamas ne tik pastovus elektros energijos gamybosprocesas, bet ir aukšti saugos lygiai. Aukštą saugos lygį užtikrina pastovi darbo kokybėskontrolė, vidiniai inspektavimai, eksploataciją reguliuojantys reikalavimai bei įgaliotųjųinstitucijų vykdomi inspektavimai.Atsakingoms pareigoms atominėje elektrinėje yra reikalingas reguliuojančių institucijųpatvirtinimas; tokios pareigos – tai atominės elektrinės generalinis direktorius bei jopavaduotojai, asmuo, atsakingas už branduolines medžiagas bei avarinės parengtiespriemones, ir reaktorių blokų operatoriai. Naujų darbuotojų mokymas prasidės statybosetape kaip įmanoma anksčiau. Eksploatacijos metu visi darbuotojai, ypač operatoriai,bus reguliariai mokomi. Šio mokymo metu bus naudojami stimuliatoriai, kuriais busgalima išbandyti įvairius scenarijus bei atlikti pratybas. Operatoriai privalo parodytisavo kompetenciją, reguliariai laikydami egzaminus.Atominės elektrinės struktūros, sistemos ir įranga yra klasifikuojamos pagal jų svarbąsaugai, o pagal tai išvestų techninių specifikacijų dėka užtikrinami eksploatacijosapribojimai bei funkciniai reikalavimai, kad būtų įgyvendinta jėgainės projektinėpaskirtis. Klasifikacija taip pat naudojama tam, kad inspektavimas, kokybėsužtikrinimas ir nepriklausomų įgaliotųjų institucijų vykdoma kontrolė būtų nukreipta įzonas, svarbias saugos požiūriu.Priemonės incidentams bei avarijomsSiekiant užtikrinti saugią atominės elektrinės eksploataciją, ji turi būti projektuojamapagal branduolinės energetikos teisės aktus ir branduolinės saugos standartus. PagalVATESI norminius dokumentus (VD-B-001-0-97 ir VD-T-001-0-97) fundamentaliossaugos funkcijos yra tokios:· reaktyvumo valdymas;· kuro aušinimas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 95· radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, eksploatacinių radioaktyviųjųišmetimų kontrolė bei avarinių radioaktyviųjų išmetimų ribojimas.Šių reikalavimų tenkinimas užtikrina, kad sunkios branduolinės avarijos pavojus yra begalo mažas. Saugos funkcijos diegiamos, naudojant ir lygiagrečias saugos sistemas(dubliavimą), ir skirtingus veikimo principus (įvairumą). Lygiagrečiosios saugossistemos yra atskirtos viena nuo kitos taip, kad, pvz., gaisras ar kitas įvykis negalėtųpažeisti visų lygiagrečiųjų sistemų (gedimas dėl bendrosios priežasties). Dubliavimodėka taip pat užtikrinama apsauga nuo komponentų vienetinių gedimų vienoje išlygiagrečiųjų sistemų (blokų). Saugos funkcijas atliekančių sistemų įvairumas užtikrinaapsaugą nuo grupinio tipo gedimų, pvz., ir elektra, ir garu varomų avarinio vandenstiekimo siurblių naudojimas.Saugos sistemos gedimo atveju „apsaugos gilyn“ principas sumažina riziką, kadvienetinis kritinės sistemos gedimas sukels avariją. Tai reiškia daugybinių,dubliuojančių, nepriklausomų saugos sistemų praktiką. To pavyzdys yra dvinepriklausomos saugos sistemos (valdymo strypų įvedimas ir boro (ar kitų neutronusabsorbuojančių medžiagų) įpurškimas į aktyviąją zoną) branduolinio dalijimosislopinimui aktyviojoje zonoje tuo atveju, jei būtų prarasta branduolinės grandininėsreakcijos kontrolė. Reaktyvumo sustabdymo sistemų įvairumas užtikrina, kadspecifiniai saugos reikalavimai būtų patikimai vykdomi, t.y., jei viena sistema sutrinka,kita sistema gali atlikti tą pačią saugos funkciją (šiame pavyzdyje – sustabdytireaktorių). Kiekviena saugos sistema kontroliuoja branduolinius procesusnepriklausomai, kiekviena suprojektuota taip, kad būtų užtikrintas didelis eksploatacijospatikimumas, taikant dubliavimo ir atskyrimo principus.Esant normaliai eksploatacijai, kuro aušinimas vykdomas pastovaus šilumnešio srautoper aktyviąją zoną dėka. Tai gali būti vykdoma arba natūralios cirkuliacijos būdu (kaipESBWR atveju), arba naudojant siurblių grupes. Siurblio gedimo atveju sistemoje yrapakankamai dubliavimo, kad būtų palaikomas šilumnešio srautas. Avarijos sušilumnešio praradimo atveju (pvz., dėl staigaus didelio pirminio aušinimo vamzdžiotrūkio) aktyvuojama avarinė aktyviosios zonos aušinimo sistema. Tai apima įvairiassistemas, kurios užlieja aktyviąją zoną šilumnešiu. Paimkime PWR kaip pavyzdį:pirmoji sistema užtikrina trumpalaikį šilumnešio papildomą padavimą į reaktoriausaktyviąją zoną, aukštu slėgiu įšvirkšdama vandens iš kaupiamųjų arba papildomovandens talpyklų. Antroji sistema atlieka ilgalaikio aušinimo vaidmenį, kai pirmojisistema nebeveikia; ši antroji sistema taip pat gali turėti normalios eksploatacijospaskirtį – aušinti reaktorių techninio aptarnavimo metu. Antrasis pavyzdys nagrinėjaįvykius, kurių metu netenkama pagrindinio vandens tiekimo iš kondensatoriaus į garogeneratorių. Tokiu atveju yra numatyta avarinė vandens tiekimo sistema, skirta pašalintiradioaktyviojo skilimo šilumos perteklių, imanti vandenį arba iš kondensatoriaus, arbaiš rezervinių vandens tiekimo talpyklų, jei kondensatoriaus blokas neprieinamas. Taileidžia ataušinti reaktorių per pirminį kontūrą ir garo generatorių, išleidžiant šilumą(garą) į atmosferą ar vandens telkinį.Radioaktyviųjų išmetimų prevencijaAtominės elektrinės sauga privalo būti užtikrinama įgyvendinant „apsaugos gilyn“principą, t.y. nuosekliai diegiant apsaugos priemones, grindžiamas barjerų sistema,kuri užkerta kelią jonizuojančiai spinduliuotei ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti įaplinką, ir techninių bei organizacinių priemonių sistema, apsaugančia šiuos barjerusir palaikančia jų efektyvumą bei tiesiogiai apsaugančia gyventojus.Nekontroliuojamam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką fiziškai keliasužkertamas, naudojant izoliuojančių barjerų seką. Kiekvienas fizinis barjeras

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 96suprojektuotas atlaikyti grėsmes, jam iškylančias galimų avarijų ar incidentų metu, irjeigu ankstesni/vidiniai barjerai buvo pažeisti. Barjerų sistemą sudaro:· keraminės kuro tabletės;· šilumą išskiriančių elementų apvalkalai;· sandari plieninė reaktoriaus sistema;· sandarus vidinis apsauginis kiautas;· tvirtas išorinis apsauginis kiautas.Sunkios avarijos atveju svarbiausias barjeras, neleidžiantis radioaktyviosiomsmedžiagomis pasklisti į aplinką, yra dvigubas apsauginis kiautas. Jį sudaro slėgiuiatsparus, sandarus vidinis apsauginis kiautas, sukonstruotas arba iš specialaus plieno,betono, arba iš abiejų derinio. Išorinis apsauginis kiautas paprastai statomas išgelžbetonio. Išorinis apsauginis kiautas supa vidinį apsauginį kiautą taip, kad bet koksdujų pratekėjimas iš vidinio apsauginio kiauto galėtų būti surinktas ir išfiltruotas dujiniųišmetimų sumažinimui. Išorinis apsauginis kiautas taip pat veikia kaip spinduliuotėsslopinimo ekranas, užtikrinantis, kad išorėje išliktų žemi spinduliuotės lygiai, net jeiguišorinio apsauginio kiauto viduje sandarumas būtų pažeistas. Svarbiausia išorinioapsauginio kiauto funkcija yra apsaugoti reaktorių nuo išorinių pavojų. Planuojama, kadvisos naujosios atominės elektrinės pilnai pajėgs atlaikyti lėktuvo kritimo ar kitųteroristų keliamų grėsmių poveikį reaktoriaus pastato struktūrų vientisumui. Naujosatominės elektrinės taip pat projektuojamos atlaikyti įvairios tolerancijos išoriniųgamtinių reiškinių poveikį, tarp jų meteorologinius ir seisminius pavojus. Numatoma,kad konstrukcijos ir kruopštaus aikštelės parinkimo dėka naujajai atominei elektrineiženkli grėsmė dėl šių reiškinių nebus keliama.Naujosiose atominėse elektrinėse apsauginis kiautas yra suprojektuotas atlaikytiblogiausiuosius scenarijus; šios sunkios avarijos apima aktyviosios zonos išsilydimą,kur išsilydžiusi reaktoriaus aktyviosios zonos medžiaga ir dauguma dujiniųradioaktyviųjų medžiagų sulaikoma apsauginio kiauto viduje, todėl pavojai darbuotojųbei aplink gyvenančių gyventojų sveikatai yra nedideli.Reaktoriaus saugos sistemų vystymasAtominės elektrinės kuriamos jau daugiau kaip 50 metų, ir jos pastoviai daugeliuatžvilgių yra plėtojamos, siekiant pagerinti jų saugą ir eksploatacinį patikimumą. Šiossaugą užtikrinančios priemonės buvo sukurtos reaktorių konstrukcijos raidos metu.Pirmosios ir antrosios kartos reaktorių (I ir II kartos) konstrukcijose apsaugai nuojėgainės veiklos sutrikimų ir sistemų gedimų buvo naudojama daug „aktyviųjų“ saugossistemų. Šių sistemų eksploatacijai reikėjo elektros arba hidraulinės energijos, jossąlygojo didelį vėlesnių, praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio jėgainių (t.y., tų,kuriuos dabar yra komerciškai eksploatuojamos) konstrukcijų sudėtingumą.Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje sukurtiIII kartos reaktoriai pasižymi didesniais patobulinimais saugos srityje dėka sudėtingųsistemų supaprastinimo bei pasyviųjų saugos sistemų įdiegimo. Pasyviosios saugossistemos priklauso nuo gamtos reiškinių, t.y. gravitacijos (sunkio) jėgos, konvekcijos irgaravimo; kad jos veiktų, joms nereikia operatoriaus ar elektroninės sistemosdalyvavimo (kaip tai yra aktyviųjų sistemų atveju). Pasyviosios sistemos naudojamosdaugelyje III ir aukštesnės kartos reaktoriuose, jų naudojimas buvo pradėtasWestinghouse AP600 konstrukcijoje, sukurtoje 1985 m. Westinghouse siekė ženkliaisupaprastinti saugos sistemas, veikiančias įprastiniuose PWR, pakeičiant aktyviuosiuskomponentus (sklendes, variklius ir t.t.) pasyviosiomis sistemomis. Kitos kartos, III+

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 97kartos, reaktoriai yra tokie, kurie buvo neseniai sukurti, įtraukiant pažangias pasyviąsiassaugos sistemas. Tokie rekatoriai yra ACR, AP1000, ESBWR.Šiuo metu yra kuriami IV kartos reaktoriai, tikimasi, kad jų komercinis naudojimas buspradėtas per artimiausius 20-30 metų. Šių reaktorių veikimo principai ženkliai skiriasinuo šiuo metu eksploatuojamų reaktorių ir, jeigu bus išspręstos su medžiagųcharakteristikomis susijusios problemos, šie reaktoriai gali būti netgi dar saugesniateities reaktoriai. Tokiems reaktoriams vis dar reikia praeiti ilgą plėtros kelią, kol busgalima svarstyti demonstracinį prototipą.Saugos vertinimasRengiant atominės elektrinės projektą, jėgainės funkcionavimas yra studijuojamaseksperimentiškai ir teoriškai. Jėgainės eksploatacijos nukrypimų ir avarijų poveikiųmodeliavimui plačiai naudojamos kompiuterinės programos; įrodyta, kad toks vertinimometodas yra patikimas. Atominės elektrinės normalios eksploatacijos bei įvairių galimųavarijų analizei naudojami skirtingi skaičiavimo metodai. Metodai apima: incidentų iravarijų analizę, atsparumo analizę (skirtą patvirtinti jėgainės vientisumą ir atsparumoatsargas) paprastai naudojant patvirtintus projektavimo standartus, gedimo tipus bei jųpoveikių analizę ir tikimybinį rizikos vertinimą. Skaičiavimų modeliuose visadadaromos tokios prielaidos ir vertinimai, kad, skaičiuojant neapibrėžtus faktorius, visadaelektrinės atžvilgiu pasirenkamas blogiausias variantas, kad net ir blogiausi atvejai būtųsaugiai valdomi. Rezultatai naudojami apibrėžti saugos funkcijas, reikalingas avarijųmetu, o jų patikimumo atsargos parenkamos tokios, kad būtų užtikrintas didelispatikimumas.Pabaigus atominės elektrinės statybą, analizė ir toliau vykdoma, atsižvelgiant įeksploatacijos patirtį, eksperimentinių tyrimų rezultatus bei skaičiavimo metodų plėtrą.Dokumentai vis papildomi naujais duomenimis ir pateikiami už branduolinę saugąatsakingai įstaigai.Eksploatuojamos atominės elektrinės sauga yra pastoviai kontroliuojama. Saugosvertinimas atliekamas arba kaip jėgainės eksploatacijos terminuotos licencijosatnaujinimo dalis, arba praėjus dešimčiai metų po paskutinio vertinimo. Kaip periodiniosaugos vertinimo dalis, bus atliekamas reaktorių blokų saugos statuso, potencialiųplėtros objektų ir saugos išlaikymo vertinimas. Tai apims peržiūrėtos saugos analizėssantrauką bei iš jos rezultatų padarytas išvadas. Dėmesys bus skiriamas reikalavimams,nustatytiems nuostatose, reaktorių blokų senėjimo kontrolei, susidėvėjimui, įdiegtiemsir galimiems jėgainės patobulinimams bei saugos kultūrai ir valdymui.5.3.3 Branduolinės saugos administravimas LietuvojeAtominę energetiką Lietuvoje administruoja ir kontroliuoja keletas institucijų, tarp jų:Valstybinė atominės energetikos inspekcija (VATESI), Sveikatos apsaugos ministerija(per Radiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija bei Vidausreikalų ministerija.VATESI (įsteigta 1991 m.) yra atsakinga už branduolinės saugos valstybinį reguliavimąir radiacinės apsaugos priežiūrą branduolinės energetikos objektuose, už branduoliniųmedžiagų panaudojimo bei branduolinės energetikos objektų ir branduolinių ir beibranduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugosvalstybinį reguliavimą.Ten, kur branduolinės saugos užtikrinimas susijęs su kitais saugos aspektais, turinčiaisįtakos branduolinei saugai, pvz. priešgaisrinė apsauga, aplinkos apsauga, fizinė apsauga,pasiruošimo avarijoms planavimas ir pan., reguliavimo institucijų atsakomybę nustato

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 98įstatymai ir kiti teisės aktai. VATESI kartu su kitomis Lietuvos valstybinio reguliavimoinstitucijomis bendradarbiauja ir aiškiai apibrėžiamos kiekvienos institucijosatsakomybės sritys ir įsitikinama ar visi nagrinėjami aspektai yra įvertinti.Lietuvos Respublika suteikia VATESI vykdomąją valdžią, o Ministras Pirmininkasskiria VATESI direktorių. VATESI atsiskaito Lietuvos Vyriausybei ir, esant reikalui,dėl saugos problemų nagrinėjimo gali kreiptis tiesioginės pagalbos į aukščiausiusVyriausybės lygius.Vykdydama savo funkcijas VATESI yra visiškai autonomiškai institucija,nepriklausoma nuo jėgainės statytojo, projektuotojo ar eksploatuojančios organizacijos.VATESI skirta apsaugoti ir darbuotojus, ir visuomenę nuo žalos, kurią sukelia atominėselektrinė eksploatacija, pagal įstatymus, savo nuostatus bei kitus teisės aktus.Branduolinės energetikos veiklų pastovaus monitoringo užtikrinimui VATESI turiskyrius Vilniuje bei Ignalinos AE. Techninės pagalbos teikimui ir VATESI, ir esamaielektrinei, Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune vyriausybės buvo įsteigtatechninės paramos organizacija, Nepriklausoma saugos analizės grupė (ISAG). VATESIvykdo tokias pagrindines funkcijas:· rengia projektus ir, su vyriausybės įgaliojimu, tvirtina saugos standartus irtaisykles branduolinės energetikos objektų projektavimui, statybai ireksploatacijai, branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjųmedžiagų saugojimui ir atliekų laidojimui;· užtikrina reikalavimų, nustatytų licencijose ir saugos taisyklėse beistandartuose, laikymąsi;· nustato branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą;· išduoda licencijas branduolinių objektų ir jų sistemų projektavimui, statybai,eksploatacijai ir eksploatacijos nutraukimui, o taip pat vertina branduoliniųobjektų saugą;· kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apiebranduolinės energetikos objektų saugos būklę;· įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, nustatytąja tvarka vertinasituaciją ir prognozuoja branduolinės avarijos eigą, teikia informaciją apieesamą padėtį Lietuvos Respublikos ir kitoms institucijoms;· teikia informaciją branduolinės saugos ir radiacinės saugos klausimaisvisuomenei.Kalbant apie saugią atominės elektrinės eksploataciją, VATESI vaidmuo apimainspektavimą, priežiūrą, kontrolę ir, kai kurių veiklų atveju, leidimų išdavimą. VATESIturi teisę naudotis visais reikalingais dokumentais ir informacija,Remiantis tuo, kad dabartinės (Ignalinos AE) reguliuojamosios praktikos bus tęsiamos,VATESI elektrinės aikštelėje išlaikys grupę inspektorių. Priežiūros grupės inspektoriaikiekvieną dieną lanko elektrinę ir atlieka jiems paskirtas funkcijas bei turi teisę naudotiseksploatacijos dokumentais ir pagrindinėje valdymo patalpoje, ir kitose vietose, kurioseatliekamas darbas. VATESI gali įsakyti uždaryti branduolinės energetikos objektą, jeigunustatytų, kad yra nepaisoma saugos nuostatų arba standartų.Elektrinės operatorius turi pateikti VATESI tokias ataskaitas:· metinę atominės elektrinės saugos ataskaitą;· ataskaitas apie nenormalius įvykius elektrinės eksploatacijos metu;· ataskaitas apie su sauga susijusių sistemų įrangos gedimus ir defektus (dukartus per metus);· kasmėnesines bei metines poveikio aplinkai (išmetimų į aplinką) ataskaitas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 99· metines ir ketvirtines elektrinės darbuotojų radiacinės apšvitos ataskaitas,ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygių viršijimo atvejus beiprofesines ligas ir t.t.VATESI reikalavimai atominės elektrinės saugai yra apibrėžti šiuose dokumentuose:· Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai, VD-B-001-0-97;· AE rektoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklės , VD-T-001-0-97.Kaip dalis darbo tikrinant nuolatinę Ignalinos AE eksploatacijos saugą, įvertinusnurodytų dokumentų atitikimą pripažintai Vakarų šalių praktikai, kaip pavyzdžiai buvonaudojami šie AE pagrindinių principų dokumentai:· TATENA saugos standartų serija Nr. 75 INSAG 3;· Atominių elektrinių saugos kodeksas: Projektavimas, TATENA saugosstandartų serija Nr. 50-C-D;· Atominių elektrinių saugos kodeksas: Eksploatacija, TATENA saugosstandartų serija Nr. 50-C-O;· kai kurie tiesiogiai susiję saugos vadovai, kai reikėjo daugiau detalių.TATENA dokumentai periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami. Dokumentai, tiesiogiaisusiję su naująja atomine elektrine, bus apibrėžti vėlesnėje projekto stadijoje. Išsamiauapie TATENA standartus ir vadovus galima sužinoti www.iaea.org.Bet kokioje paraiškoje eksploatuoti naująją atominę elektrinę turės būtipademonstruotas Lietuvos ir TATENA reikalavimų tenkinimas.Dabartiniai teisės aktai branduolinės energetikos srityje paremti Branduolinės energijosįstatymu. Įstatymas nustato pagrindinius valstybinio branduolinės energetikos saugosreguliavimo tikslus. Branduolinės energetikos objektų saugos kontrolės funkcijas vykdoLietuvos Respublikos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).Aplinkos apsaugos įstatymas kartu su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu nurodo, kadbet kokio branduolinės energetikos objekto įrengimui turi būti atliekamas poveikioaplinkai vertinimas.Aplinkos ministerija pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą nustatoaplinkos radiacinės saugos reikalavimus bei išduoda leidimus radionuklidų išmetimamsį aplinką. Šių reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos agentūra prieAplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos agentūra užtikrina aplinkos radiologinękontrolę ir monitoringą šalia branduolinės energetikos objekto.Elektrinės operatorius teikia Aplinkos ministerijai šias ataskaitas:· mėnesines ir metų ataskaitas apie poveikį aplinkai (radionuklidų išmetimus įaplinką);· metines ataskaitas apie aikštelėje esančias radioaktyviąsias atliekas irkenksmingas chemines medžiagas;· ataskaitas apie maksimalių leistinų išmetimo į aplinką ribų viršijimo atvejus.Radiacinės saugos įstatymas nustato teisinį gyventojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingųjonizuojančios spinduliuotės poveikių pagrindą. Įstatymas taip pat apibrėžialicencijavimo sistemą radioaktyviųjų medžiagų bei spinduliuojančių įrenginiųvartojimui bei nustato bendrąsias jų vartojimo taisykles.Pagal Radiacinės saugos įstatymą Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatosapsaugos ministerijos yra reguliuojanti institucija, koordinuojanti kitų institucijų ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 100savivaldos įstaigų veiklą radiacinės saugos, monitoringo ir gyventojų apšvitosekspertizės srityje. Be kita ko, RSC yra atsakingas už darbuotojų bei plačiosiosvisuomenės radiologinę apsaugą nuo neigiamų poveikių, kuriuo sąlygoja branduolinėsenergetikos objektų eksploatacija ir eksploatacijos nutraukimas.Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys radiacinės saugos reikalavimusbranduolinės energetikos objektuose, yra šie:· Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugosnormos";· Lietuvos higienos norma HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinėsenergetikos objektuose";· Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacineiar branduolinei avarijai”.Elektrinės operatorius turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai metines ir ketvirtinesdarbuotojų apšvitos ataskaitas, ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygiųviršijimo atvejus bei profesines ligas.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už potencialiai pavojingos įrangos(kranų, vamzdynų, bakų) priežiūrą per techninės kontrolės tarnybas, išskyrus tą įrangą,kurią inspektuoja VATESI, pagal Potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūrosįstatymą.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tikrina darbo saugos reikalavimų,nustatytų įstatymuose, reglamentuojančiuose darbo santykius, bei kituose nuostatuose,laikymąsi. Elektrinės operatorius turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie visusgamybinių avarijų atvejus ir pateikti metines gamybos darbų saugos ataskaitas.Vidaus reikalų ministerija kontroliuoja atominės elektrinės ir kitų branduolinėsenergetikos objektų priešgaisrinę apsaugą. Tai apima nedelstiną gaisrų gesinimą,statybos/rekonstrukcijos konstrukcijų tyrimą, priešgaisrinės apsaugos sistemųkoordinavimą, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę bei dalyvavimąbranduolinių avarijų ir jų pasekmių valdyme.Vidaus reikalų ministerija per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentąparengia gyventojų radiacinės saugos planą branduolinės avarijos atveju ir įgyvendinapriemones avarijos ir jos pasekmių pašalinimui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimodepartamentą sudaro trys ugniagesių – gelbėtojų brigados, dislokuotos už elektrinėsribų. Panašią struktūrą planuojama sukurti ir naujajai atominei elektrinei.Gaisro elektrinėje atveju elektrinės pamainos viršininkas būna atsakingas užeksploataciją, kol į elektrinę atvyks pirmosios brigados pareigūnas.Be kita ko, į pareigas įeina saugus branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų kroviniųgabenimas šalies teritorijoje kartu su Susisiekimo ministerija.Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su elektrinės operatoriumi bei kitomisvietinėmis ir valstybinėmis įstaigomis, rengia planus atominės elektrinės ir kitųbranduolinės energetikos objektų apsaugai nuo teroristų bei prasiskverbimo į atominęelektrinę ar kitus branduolinės energetikos objektus.Vadovaudamasis Civilinės saugos įstatymu, Civilinės saugos departamentas vykdo šiuosuždavinius:· organizuoja avarijos padarinių likvidavimą atominėse elektrinėse;· koordinuoja visų organizacijų, dalyvaujančių likviduojant avarijos padariniusatominėse elektrinėse, veiklą;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 101· reguliariai informuoja Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę apie avarijųlikvidavimo darbų eigą;· vykdo LR Vyriausybės sprendimus ir potvarkius susijusius su avarijųpasekmių likvidavimo darbais;· organizuoja visuotinę gyventojų evakuaciją iš avarijos poveikio zonos;· informuoja suinteresuotas organizacijas ir žiniasklaidą apie avarijųlikvidavimo darbus ir jonizuojančio spinduliavimo pavojų.5.3.4 Saugos reikalavimų naujajai AE įgyvendinimasKaip aptarta aukščiau, visose III+ kartos ir kai kuriose II bei III kartos reaktoriuose yraatsižvelgta į aukštus saugos tikslus. Naujai atominei elektrinei keliamas reikalavimasužtikrinti, kad avarijos, sąlygojančios reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimą,tikimybė būtų mažesnė nei vieną kartą per 100 000 metų, o didelis radioaktyviųjųmedžiagų išmetimas į aplinką įvyktų ne dažniau kaip vieną kartą per 1 000 000 metų.Visi nagrinėjami reaktorių tipai tenkina šiuos reikalavimus su ženklia atsarga. Begebėjimo atlaikyti sunkias avarijas, kurias sukelia aktyviosios zonos išsilydimas,elektrinė taip pat turi būti suprojektuota atlaikyti išorines grėsmes ir terorizmą. Tokiepoveikiai apima susidūrimą su dideliu keleiviniu lėktuvu bei išorines grėsmes, kuriassukelia gamtiniai reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimas ar stiprūs vėjai.Sprendimas dėl naujosios elektrinės reaktoriaus tipo bus priimtas po šios Poveikioaplinkai vertinimo ataskaitos remiantis tam tikrais veiksniais, tarp jų elektrinės sauga,jėgainės efektyvumas bei kuro naudingumo koeficientas / ekonomiškumas. Dabartinėsfizinės apsaugos bei saugos priemonės ir esama avarinė parengtis Ignalinoje gali būtinaudojamos ir naujai atominei elektrinei.Ataskaitos, kurios bus rengiamos toliau vykdant projektąPo planuojamos naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV)procedūros pagal Lietuvos įstatymus bus kreiptasi dėl Vyriausybės nutarimo.Kreipiantis dėl nutarimo, dar nebus pasirinktas nei elektrinės tiekėjas, nei detalūsprojekto saugos standartai ir kriterijai, taigi, sprendimas bus priimtas remiantis saugostikslais, aprašytais VATESI ir TATENA nuostatose. Jeigu nutarimas bus palankus irSeimas jį patvirtins, bus pradėtos derybos su elektrinės tiekėjais.Kai bus pasirinktas jėgainės tipas, galima bus pradėti rengti preliminarią saugos analizėsataskaitą, kuri bus pateikta VATESI statybos licencijai gauti. Šioje saugos ataskaitojebus išsamūs jėgainės tipui būdingi saugos vertinimai, skirti pademonstruoti reaktoriaussaugą, atitinkamas saugios eksploatacijos ir techninio aptarnavimo ribas bei sąlygas irtinkamą eksploatuojančios bendrovės bei aikštelės darbuotojų valdymo struktūrą. Bekompiuterinės avarijų modeliavimo analizės, bus atlikti ir tikimybiniai rizikosvertinimai, apimantys skirtingų įvykių tikėtinumą, pvz., aktyviosios zonos pažeidimodažnį ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimus į aplinką.Kai bus gautas statybos leidimas, reikės parengti galutinę saugos analizės ataskaitąeksploatacijos licencijai gauti. Eksploatacijos licencijos išdavimo sąlyga yra tokia, kadstatybos metu saugos analizės būtų atnaujinamos taip, kad atspindėtų bet kokiuspakeitimus, susidarančius dėl projekto pakeitimo. Tokie pakeitimų pasiūlymai turės būtielektrinės statytojo patvirtinti ir, kai reikia, pateikti atitinkamai instancijai, tik po topakeitimas galės būti priimtas. Perdavimo eksploatuoti bandymai patvirtins jėgainės irsistemų funkcionavimo efektyvumą, iki leidimo pradėti komercinę eksploataciją. Ikiobjekto eksploatacijos turi būti sudaryti ir paruošti fizinės apsaugos bei avarinioreagavimo priemonių planai ir eksploatacijos kokybės valdymo programa.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1025.4 Kuro įsigijimas5.4.1 Galimybė įsigyti branduolinį kurąPaprastai nauja atominė elektrinė per metus suvartoja apie 30 tonų įsodrinto urano kaipkuro, tam reikia 200 tonų gamtinio urano. Tikslus kuro rinklių ir urano kiekisbranduolinio reaktoriaus viduje priklauso nuo reaktoriaus tipo ir jo galingumo.Atominės elektrinės paprastai turi savo kuro saugyklas, kuriose paprastai laikomas pervienerius metus suvartojamas kuras.Branduolinio kuro gamybos procesą sudaro tokie keturi skirtingi etapai: kasimas,smulkinimas ir koncentravimas, kol uranas pasiekia U 3 O 8 (angl. yellowcake) formą,paprastai parduodamą tarptautinėse rinkose; jo konversija į dujinę formą – uranoheksafluoridą (UF 6 ); sodrinimas, padidinant U-235 izotopo procentinį kiekį, ir galų galekuro rinklių gamyba, naudojant urano dioksidą UO 2 , gautą sodrinimo proceso metu.Branduolinio kuro gamybos seka išsamiau aprašyta kituose šio skyriaus poskyriuose.Galima pirkti arba kuro rinkles, paruoštas naudoti reaktoriuje, arba iškastą gamtinįuraną. Be to, įmanoma iš skirtingų tiekėjų įsigyti atskiras kuro gamybos fazes arba jųderinius. Pastovi galimybė įsigyti uraną užtikrinama ilgalaikių tiekimo sutarčių dėka.Paruoštos naudoti kuro rinklės gali būti pristatomos į atomines elektrines traukiniu arbasunkvežimiu. Į Ignalinos atominę elektrinę kuro rinklės pristatomos traukiniu iš Rusijos.Šį produktą įmanoma įsigyti tarptautinėje urano rinkoje. Bendrosios globaliosiosgamtinio urano reikmės 2006 m. sudarė apie 62 000 tonų, toks kuro kiekis buvotiekiamas daugiau kaip 370 GWe branduolinės energetikos gamybos pajėgumams.Pagal Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (PBEA, angl. World NuclearAssociation (WNA)) 2007 m. pagrindinį scenarijų branduolinės energetikos gamybospajėgumai per ateinančius metus išaugs iki apytiksliai 520 GWe 2030 m. (Kwasny,2007; WNA, 2007).Šiuo matu gamtinis uranas (iškastinis uranas) padengia du trečdalius bendrųjųbranduolinio kuro reikmių. Likusi dalis urano branduoliniam kurui gaunama iš kariniųšaltinių, urano saugyklų bei pakartotinai įsodrinant nusodrintą uraną. Be to, kai kuriosešalyse dalis panaudoto branduolinio kuro yra perdirbama ir vėl naudojama. Šis procesasįvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, yra draudžiamas.2007 m. gamtinio urano gamybos apimtis sudarė šiek tiek daugiau nei 40 000 tonų(5.4-1 pav.). Tais pačiais metais didžiausios gamtinio urano gamybos šalys buvoKanada (25 %), Australija (19 %) ir Kazachstanas (13 %). Kitos svarbios urano verslešalys yra Rusija, kai kurios Afrikos šalys, Uzbekistanas ir JAV. 2007 m. 12 didžiausiųšalių – gamintojų pagamino 98 % gamtinio urano, pagaminamo pasaulyje.Didžiausios bendrovės, specializuojančios gamtinio urano gamyboje, yra Cameco(Kanada), Rio Tinto (Australija) ir AREVA (Prancūzija), kurios kartu pagaminodaugiau kaip 50 % pasaulio gamtinio urano 2007 m. Didžiausia pasaulyje uranogavybos aikštelė, vadinama Key Lake/Mc Arthur River ir valdoma bendrovės Cameco,yra Kanadoje, šioje aikštelėje 2007 m. buvo išgauta 7200 tonų gamtinio urano (17 %bendrosios pasaulinės gamybos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1035.4-1 pav. Urano gavyba iš kasyklų pagal šalis 2007 m., iš viso 41 279 tU (WNA,2008).Šiuo metu techniškai ir ekonomiškai tinkamų urano išteklių turima apie 4,7 milijonotonų. Be to, vertinama, kad apie 10 milijonų tonų urano išteklių galima panaudoti suesamomis technologijomis. Numatoma, kad šie ištekliai yra pakankamai pastovūs, kadir ateinančiais dešimtmečiais būtų galima patenkinti tarptautinius poreikius, nepaisantišaugusių elektros energijos gamybos branduolinės energetikos objektuose pajėgumų(EBPO ir TATENA, 2006).Pastaraisiais metais urano kaina ženkliai išaugo. Tai sąlygojo kelių naujų urano paieškosir žvalgymo darbų pradžią pasaulyje, jau pradėtos eksploatuoti naujos kasyklos, tuopačiu svarstant galimybes tęsti darbus keliose senose, dabar jau uždarytose kasyklose.Šiuo metu pasaulyje yra 8 urano konversijos kompleksai su konversijomis įmonėmis,esančiomis Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje irArgentinoje (TATENA duomenų bazės, 2008), pasižyminčiomis skirtingu dydžiu irtechninėmis charakteristikomis, pritaikytomis šalyje naudojamų reaktorių tipams beitarptautinės rinkos poreikiams.Pasaulio mastu yra ir daugau šalių, dalyvaujančių urano sodrinime, tarp jų Vokietija,Japonija, Nyderlandai ir Pakistanas (TATENA duomenų bazės, 2008), atskirų įrenginiųskirtingi sodrinimo lygiai taip pat priklauso reaktoriaus charakteristikų ir rinkosporeikių.Kuro rinklių gamyba vykdoma dar keliose šalyse be jau minėtųjų, tarp jų Belgijoje,Brazilijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Kazachstane, Pakistane, Rumunijoje, PietųKorėjoje, Ispanijoje ir Švedijoje (TATENA duomenų bazės, 2008). Tai procesas, dideledalimi priklausantis nuo jėgainės tipo. Šiuo metu kuro rinklių gamybos srityje yraperviršis, o tai reiškia, kad artimojoje ateityje gamybos pajėgumų netrūks.5.4.2 Urano kasimas ir gryninimas2006 m. 41 % bendrosios gamtinio urano produkcijos buvo gauta iš požeminių kasyklų,24 % – iš atvirųjų kasyklų ir 26 % – naudojant požeminį išplovimą; 9 % bendrosios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 104urano produkcijos buvo gauta kaip kitų kalnakasybos produktų (vario ir aukso)subproduktai (WNA, 2007).Tradicinėse kasyklose, rūda išgaunama iš pamatinės uolienos, susmulkinama irsumalama. Po to atskiroje gamykloje uolienos medžiaga paprastai būna apdorojamasieros rūgštimi, kad uranas atsiskirtų nuo jos (malimo procesas). Bendrai gali būtipanaudota apie 75 – 90 % bendro urano kiekio rūdoje. Po to uranas sodrinamas keliaistirpikliais ir nusodinamas amoniaku. Gaunamas U 3 O 8 (triurano oksidas), vadinamasurano koncentratu (angl. yellowcake).Taikant išplovimo vietoje metodą (angl. ISL - in-situ leaching method), grunteišgręžiamos skylės, kuriomis cirkuliuoja rūgšties arba šarminis tirpalas. Urano mineralaiištirpsta cirkuliuojančiame tirpale, iš kurio uranas išgaunamas urano sodrinimogamykloje, esančioje žemės paviršiuje. Priklausomai nuo gruntinio vandensrūgštingumo, tirpalas apdorojamas arba taikant tirpalo ekstrakcijos metodą, arba jonųpakaitos dervas. Urano koncentratas (U 3 O 8 ), gaunamas nusodinimo fazėje, džiovinantaukštoje temperatūroje. ISL kasyklos yra, pvz., Kazachstane, JAV ir Australijoje (WNA,2008b).Urano kasybos veiklos poveikiai aplinkai yra susiję su radiologiniais urano rūdospoveikiais, radiologiniais raudono dujų, išsiskyrusių iš rūdos, poveikiais, kasybosatliekomis ir nuotekomis.Šiuo metu šalyse, kur vykdoma urano kasyba (tokiose kaip Kanada ir Australija),procesus, susijusius su kasyklų atnaujinimu ir urano kokybės pagerinimu, reglamentuojavyriausybės nuostatai bei aplinkos ir branduolinės saugos įstaigos, griežtai prižiūrinčioskasybos darbus. Aplinkos būsena kontroliuojama dar keletą metų po veiklos nutraukimoir netgi po to, kai kasybos teritorijoje pradedam vykdyti kita veikla. Aplinkos, sveikatosir saugos klausimus, susijusius su kasybos darbais, vis labiau kontroliuoja tarptautiniaistandartai ir išoriniai auditai.5.4.3 Konversija ir sodrinimasPrieš sodrinimą, taikant cheminius procesus, uranas paverčiamas dujine uranoheksafluorido (UF 6 ) forma. Šiame procese, vadinamame konversija, naudojami įvairūschemikalai ir šiluminė energija.Gamtiniame urane izotopo U-235, reikalingo branduoliniuose reaktoriuose inicijuotigrandininę dalijimosi reakciją, dalis sudaro tik 0,7 %. Likusi 99,3 % dalis – daugiausiaU-238. Įprastiniuose lengvojo vandens reaktoriuose U-235 dalis kure sudaro apie 3,5 %.Urano heksofluorido sodrinimas vykdomas, taikant arba dujų difuziją, arba šiuo metuvis populiarėjančius centrifugavimo metodus, naudojant chemines ir fizines uranocharakteristikas. Centrifugavimo metodų energijos suvartojimas yra ženkliai mažesnis,nei dujų difuzijos atveju.Sodrinimo proceso pabaigoje tik 15 % pradinio urano kiekio transformuojama įįsodrintą uraną, o likę 85 % vadinami liekamuoju uranu. Liekamasis uranas šiek tiekgali būti naudojamas tam tikrų tipų reaktoriuose, o anksčiau buvęs karinės paskirtiesuranas atitinkamai apdorotas gali būti naudojamas komerciniuose reaktoriuose.Konversijos ir sodrinimo procesai priskiriami chemijos pramonei, kur naudojami,apdorojami ir saugojami pavojingi chemikalai. Šias operacijas reglamentuoja keletastarptautinių ir nacionalinių nuostatų, susijusių su pavojingų chemikalų ir atliekųtvarkymu.

5.4.4 Branduolinio kuro gamybaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 105Branduolinio kuro gamybos stadijos yra tokios: įsodrinto urano heksafluoridokonversija į urano oksidą, tablečių gamyba ir šilumą išskiriančių elementų gamyba.Urano oksidas paverčiamas į keramiką ir supresuojamas į 1,5 bei 2 cm skersmenstabletes. Kuro tabletės dedamos į apytiksliai 4 m ilgio vamzdelius, pagamintus išcirkonio lydinio arba nerūdijančio plieno. Po to keletas šilumą išskiriančių elementųsurenkama į apytiksliai 30 cm skersmens kuro rinkles.Gamybos stadijų metu radiologiniai poveikiai kuro gamykloje yra nereikšmingi. Tačiaukuro gamykloje yra naudojami pavojingi chemikalai. Tvarkymo procesai vykdom pagalpavojingų chemikalų tvarkymo ir saugojimo įstatymus ir nuostatus.5.4.5 Panaudoto branduolinio kuro perdirbimasTaip vadinamas PUREX (angl. Plutonium URanium EXtraction) procesas šiuo metu yralabiausiai išplėtotas ir plačiausiai perdirbimo gamyklose naudojamas procesas. Kurasištirpinamas azoto rūgštyje, o uranas bei plutonis chemiškai atskiriami, naudojanttirpiklius cheminio proceso metu. Gautas plutonis gali būti naudojamas MOX (maišytooksido, angl. Mixed Oxide) kuro gamybai, tuo tarpu urano perdirbimui į kurąreikalingas pakartotinio sodrinimo procesas. Perdirbant panaudotą branduolinį kurą,sugrąžinama 30 % urano energijos. Taip sutaupomi reikšmingi kiekiai neapdorotogamtinio urano, be to, sumažėja bendri labai radioaktyvių atliekų kiekiai.Perdirbimo alternatyva vis dar yra aktyviai svarstoma tarptautinėje bendruomenėje,kadangi esama abejonių dėl jos ekonominio pagrįstumo bei dėl jos artimo ryšio subranduolinių ginklų gamyba ir laidojimu. Bet kuriuo atveju, šiuo metu tokia alternatyvanėra įmanoma Lietuvoje, kadangi pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, priimtą 1992 m.(paskutinė pataisa – 2003 m.), panaudoto branduolinio kuro perdirbimas yradraudžiamas.5.4.6 Branduolinio kuro gabenimai ir saugojimasMetinis kuro ir panaudoto branduolinio kuro kiekis atominėse elektrinėse yra mažas,palyginus su kitą kurą naudojančiomis jėgainėmis. Dėl šios priežasties transportavimoapimtys yra santykinai mažos. Tačiau transportavimas yra reikalingas keliose gamybossekos stadijose, atstumai gali būti dideli, o pristatomos medžiagos gali būti pavojingosarba radioaktyvios. Kai kurios bendrovės, dirbančios atominėms elektrinėms,specializuojasi branduolinio kuro ir kitų pavojingų bei radioaktyviųjų medžiagųgabenimo srityje.Tarpiniai produktai ir kuro sudedamosios dalys, gabenami iš kasyklų į atominęelektrinę, yra mažo aktyvumo. Tačiau kai kurios šių medžiagų (tokios kaip uranoheksafluoridas, gabenamas iš konversijos gamyklos į sodrinimo gamyklą) yra labaitoksiškos, todėl jų gabenimo metu yra taikomos atsargumo priemonės.Radioaktyviųjų medžiagų transportavimą ir saugojimą reglamentuojantys nacionaliniaiir tarptautiniai nuostatai yra paremti plačiai taikomais TATENA (Tarptautinės atominėsenergetikos agentūros) standartais ir vadovais. Nuostatų tikslas yra apsaugoti žmones iraplinką nuo spinduliuotės radioaktyviųjų medžiagų transportavimo metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1066 ATLIEKOS6.1 Atominės elektrinės statybaApskaičiuotas naujos AE statybos laikas 4–7 metai, per šitą laikotarpį radioaktyviosiosatliekos nesusidarys. Nepaisant to, atitinkamas komunalinių atliekų kiekis susidarys irturės būti atitinkamai pašalintos.Yra keli statybų etapai: žemės darbai, energobloko(ų) statyba, montavimo darbai,perdavimas eksploatuoti ir t.t. Susidariusios atliekos paprastai būna civilinės pramonėsatliekos, gaunamos dėl gelžbetoninių konstrukcijų statybų, įrangos montavimo irstatybų veiksmų organizavimo (t.y. statybinis laužas, pakavimo medžiagų atliekos,darbuotojų sanitarinės atliekos, užterštos benzino produktais nuotekos ir pan.).Pirmasis etapas naujos AE statyboje bus žemės darbai. Naujos AE statybos aikštelėsgylis bus nuo 8 iki 16 metrų. Pašalintas dirvožemis bus nukeltas į laikiną dirvožemiosaugojimo aikštelę. Dirvožemio saugojimo aikštelės plotas turėtų būti apie 240 000 m 2 ,jis galėtų sutalpinti apie 700 000 m 3 dirvožemio (žr. 7.4 skyrių).Iškasto dirvožemio kiekiai bus apie 850 000 m 3 vienam AE blokui ir 1 400 000 m 3dviem blokams. Tam tikras kiekis pašalinto dirvožemio bus sugražintas į naujos AEstatybų aikštelę, o kita dalis pasiliks galutiniam saugojimui dirvožemio aikštelėje.Statybos etape susidarys reikšmingas komunalinių kietųjų atliekų kiekis, bendraisudarytas iš statybų ir buitinių atliekų. Dažniausiai pasitaikančių atliekų tipai kartu suorientaciniais apskaičiavimais pateikti 6.1-1 lentelėje.6.1-1 lent. Komunalinių atliekų, susidarysiančių naujos AE statybos metu, kiekis.Atliekų rūšis 1 × 1600/1700 MV reaktorius 2 × 1600/1700 MV reaktoriaiPopieriusStiklasPakavimo atliekosMetalo laužasElektronikos atliekosPadangų atliekosNebeveikiančiostransporto priemonėsNuotekų dumblasBetono dumblasŠvininės baterijosUžterštas dirvožemisPanaudotos alyvosDažų likučiai, tirpikliaiGeriamas ir neapdorotasvanduo – nuotekųapdorojimasVisas kiekis: 14 500 t1 000–2 000 t netinkamatolesniam panaudojimui (apatinėriba)Didžiausias kiekis 385 t permėnesį730 000 m 3Didžiausias kiekis 20 000 m 3 permėnesįVisas kiekis: 27 000 t2 000–4 000 t netinkamatolesniam panaudojimui (apatinėriba)Didžiausias kiekis 740 t permėnesį1 400 000 m 3Didžiausias kiekis 40 000 m 3 permėnesįTikslūs kiekiai, savybės ir tūriai yra susiję su kintamaisiais, kurie galės paaiškėti tiktaitoliau tęsiantis projektui, kai paaiškės reaktorių tipas ir skaičius, galutinis išdėstymasaikštelėje ir t.t.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 107Atsižvelgiant į statybų laikotarpį, užtruksiantį 50–55 mėnesius, maksimalūs kietųjųatliekų kiekiai susidarys pirmųjų metu gale ir per antruosius statybų metus, o po toatliekų kiekiai lėtai ir nuolat mažės. Didžiausios apytikrės apskaičiuotosios vertės taippat pateiktos 6.1-1 lentelėje.Atliekų rūšis galima suskirstyti į skirtingas kategorijas:· pakartotinai panaudojamos medžiagos: atskiriamos ir sukraunamos atskirai;· bioatliekos: surenkamos į atskiras statines, bidonus ar šiukšlių dėžes;· elektronikos atliekos;· atliekos energijos gamybai (atliekos, potencialiai tinkamos elektrinei, deginančiaiatliekas, tokios kaip popierius ar kartonas);· medienos atliekos;· pavojingos atliekos.Šių skirtingų kategorijų proporcijos, taip pat kaip ir kiekiai, kurie bus pakartotinaiperdirbti arba sudeginti, priklausys nuo licencijuotos atliekų tvarkymo kompanijosorganizavimo ir nuo aikštelei specifinių operacijų. Atsakingai tvarkant atliekas, įskaitantpakartotino atliekų perdirbimo patobulinimą ir galimybę naudoti energijos gamybos išatliekų technologijas, galutinis atliekų kiekis sąvartynuose galės būti apribotas ikiapskaičiuotų kiekių, pateiktų 6.1-1 lentelėje.Licencijuotai atliekų tvarkymo kompanijai, naujos AE atliekų tvarkymo rangovoparaiškos laimėtojai, bus suteikta atsakomybė atliekų apdorojimui ir laidojimui pagalLietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726;2002, Nr. 72-3016), Atliekų tvarkymo taisyklių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381)bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimus. Kietosios atliekosbus atitinkamai sutvarkytos ir patalpintos saugoti iki galutinio laidojimo iš aikštelės įatitinkamas licencijuotas kapinyno teritorijas už aikštelės ribų. Kai įmanoma, visidarbuotojai mažins atliekų ir vandens, susidariusių dėl jų kasdieninių veiksmų, kiekius;bus ištirtos ir, jei praktiška ir efektyvu kainos atžvilgiu, įgyvendintos galimybės jaspakartotinai perdirbti ar panaudoti. Rangovas privalo tvarkyti visas atliekų medžiagas,susidariusius statybos metu, ir užtikrinti ištaisymo darbus, reikalingus tam, kad paliktųstatybų ir dirvožemio aikšteles tvarkingas ir švarias.Geriamojo ir neapdirbto vandens kiekių, tampančių nuotekomis, kurias reikės apdoroti,apytikriai viso sunaudojimo apskaičiavimų vertės taip pat pateiktos 6.1-1 lentelėje. Šieskaičiai tampriai susiję su reikalingu elektrinės statybai darbuotojų skaičiumi.Atsižvelgiant į vieno reaktoriaus, ar skirtingų reaktorių, pastatytų per tuos pačius 50–55mėnesius, statybą, mėnesinis nuotekų valymo intensyvumas pasieks aukščiausią vertęantrųjų statybos metų pabaigoje ir trečiųjų pradžioje, kai darbuotojų kiekis busdidžiausias. Iki to laiko ir po to nuotekų kiekis pastoviai didės/mažės.Lengvai užsidegančios/degios atliekos, oksiduojančios atliekos, korozinės atliekos,toksinės ir kitos atliekos, klasifikuojamos kaip pavojingos, taip pat susidarys ir busypatingai tvarkomos. Visi šie kiekiai bus rūšiuojami, pakuojami ir hermetizuojamirangovo kompanijos ir po to vežami licencijuoto rangovo į regioninį sąvartyną užstatybų aikštelės. Kitos pavojingos atliekos, tokios kaip cheminės medžiagos irangliavandeniliai (aušalai, panaudotos alyvos, tirpikliai ir kitos cheminės medžiagos)taip pat susidarys statybų etape. Visi šie kiekiai sunkiai apskaičiuojami ir didele dalimipriklauso nuo statybų veiksmų ir aikštelei būdingų operacijų.Skystosios atliekos (tarp jų nuotekos, alyvos atliekos ir t.t.) bus nukreiptos į tinkamastarpinio saugojimo ir/ar drenažo sistemas. Konkrečiai tiesioginis užterštų nuotekųišmetimas į ežerą bus uždraustas. Nuotekos atitinkamu būdu bus apdorotos nuotekų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 108valymo įrenginyje. Nuotekos bus tvarkomos pagal „Nuotekų tvarkymo reglamento“(Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus.Taip pat bus įrengta lietaus nuotekų sistema. Paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal„Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594)reikalavimus.Atitinkamas atliekų ir nuotekų tvarkymas bus įtrauktas į naujos AE statybų aikštelėsaplinkos valdymo sistemą.6.2 Atominės elektrinės eksploatavimas6.2.1 Neradioaktyviosios atliekosKietos neradioaktyvios atliekos, susidarysiančios AE eksploatavimo metu, bus,pavyzdžiui, komunalinės nepavojingos atliekos (popierius, plastmasė ir t.t.) irpavojingos atliekos, susidarysiančios techninio aptarnavimo metu (perdegusios dienosšviesos lempos, baterijos, panaudota alyva ir kiti). Tokiu atveju atliekos bus tvarkomospagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Atliekų tvarkymo taisyklių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimus. Galimiplanuojamos ūkinės veiklos metu susidarysiančių atliekų kiekiai, atliekų tvarkymo beišalinimo būdai pateikti 6.2-1 lentelėje.

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1096.2-1 lent. Atliekos ir atliekų tvarkymas, NAE eksploatavimo fazė.PavadinimasMišrioskomunalinėsatliekosTechninioaptarnavimoatliekosKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Kodas pagalatliekų sąrašąAtliekų saugojimasaikštelėjePavojingumas1Saugojimosąlygos110 205 kietosios 20 03 01 Nepavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose15 25 kietosios 15 02 03 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuosePopierius 30 60 kietosios 20 01 01 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseAtliekos,tinkančiosenergijosgamybaiOrganinėsatliekos55 105 kietosios 15 01 03 Nepavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose30 55 kietosios/skystosios20 02 01 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseMetalai 80 150 kietosios 20 01 40 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseMediena 120 230 kietosios 20 01 38 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimo iršalinimo būdai10 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne4 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne5 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne6 Išvežimas į atliekas naudojančiasįmones5 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne8 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne20 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 110Kodas pagalatliekų sąrašąAtliekų saugojimasaikštelėjePavojingumas1SaugojimosąlygosStiklas 1 1.5 kietosios 20 01 02 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseElektriniai irelektroniniaielementaiKietosiosnaftosproduktųturinčiosatliekos7 14 kietosios 20 01 35 Pavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose15 30 kietosios/skystosios15 02 02 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseAušalai 3 6 skystosios 16 01 14 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseTirpikliai 3 6 kietosios/skystosios20 01 13 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseBaterijos 0,5 1 kietosios 20 01 33 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDienosšviesoslempos0,3 0,6 kietosios 20 01 21 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimo iršalinimo būdai2 Išvežimas į atliekas naudojančias aršalinančias įmones arba šalinimasspecialiai įrengtame sąvartyne5 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmones9 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmones2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmones2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmones0,2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmones0,2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas šalinančias įmonesElektrinės Boro rūgštis 2 4 skystosios CAS Nr.11113- Dirgiklis Aikštelėje - Boro rūgštis bus pirminės sistemos

TechnologinisprocesaseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 111Kodas pagalatliekų sąrašą(H 3 BO 3 ) 50-1EINECS 234-343-4Ličiohidroksidas(LiOH)Hidrazinas(N 2 H 4 )Mažiau nei0,001Mažiau nei0,001skystosios CAS Nr. 1310-65-2EINECS 215-183-40,007 0,014 skystosios CAS Nr. 302-01-2EINECS 206-114-9Amoniakas 0,02 0,04 skystosios CAS Nr. 1336-21-6EINECS 215-647-6Skystasnatriohidroksidas,koncentracija50 100 skystosios CAS Nr. 2815 1200 02Atliekų saugojimasaikštelėjePavojingumas1SaugojimosąlygosToksinėsDegios;kancerogeninėsnesaugomaAikštelėjenesaugomaAikštelėjenesaugomaKancerogeninės AikštelėjenesaugomaKancerogeninės AikštelėjenesaugomaDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimo iršalinimo būdainuotekose. Techninės nuotekos busapdorotos skystųjų radioaktyviųatliekų apdorojimo sistemoje.Apdorotas vanduo bus išmetamas įaušinamojo vandens kanalą.Numatytas metinis išmetimas – 2tonos, maksimalus – 7 tonos.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – < 1 kg/blokui,maksimalus – 4 kg/ blokui.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – 7 kg, maksimalus – 14kg.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – 20 kgTechninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojo

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 112Kodas pagalatliekų sąrašąAtliekų saugojimasaikštelėjePavojingumas1SaugojimosąlygosDidžiausiaiskiekis,tonos50% vandens kanalą.Sierosrūgštis,koncentracija93 %28 56 skystosios CAS Nr. 7664-93-9EINECS 231-639-5Kancerogeninės AikštelėjenesaugomaSiūlomi atliekų apdorojimo iršalinimo būdaiTechninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą.Pastaba: 1 – Pagal cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Valstybės žinios, 2000, Nr. 36-987) ir tesės aktą „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimoir ženklinimo tvarka“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 113Visas kas metus susidarančių komunalinių atliekų kiekis siekia apie 450–500 tonų vienoreaktoriaus atveju ir apie 850–900 tonų, jei bus eksploatuojami du blokai. Tikslūs šiųskirtingų medžiagų kiekiai, taip pat ir jų dalys, kurios bus pakartotinai perdirbtos,patalpinamos į kapinyną arba deginamos, priklausys nuo licencijuotos atliekų tvarkymokompanijos organizavimo ir nuo aikštelei specifinių operacijų. Atsakingai tvarkantatliekas, įskaitant pakartotinio atliekų perdirbimo patobulinimą ir galimybę naudotienergijos gamybos iš atliekų technologijas, galutinis atliekų kiekis kapinynuose galėtųbūti apribotas iki 10 % viso kiekio. Tačiau, labiau tikėtina, kad ši dalis sudarys apie 40–50 %, tokiu būdu metinis atliekų kiekis sieks 250 ir 500 tonų atitinkamai vienam ardviem blokams. Visas kiekis susidariusių neradioaktyviųjų pavojingų medžiagų sieksapie 20 tonų/metus vienam reaktoriaus blokui ir apims elektros ir elektroniniųkomponentų atliekas, baterijas, aušalus, kietąsias alyvų turinčias atliekas, tirpiklius irdienos šviesos lempas bei elektros lemputes. Cheminės medžiagos, naudojamosnormalaus eksploatavimo metu, – tai natrio hidroksidas ir sieros rūgštis. Pavojingosatliekos turi būti išrūšiuotos, supakuotos ir hermetizuotos rangovo kompanijos ir po toišvežtos licencijuoto rangovo į licencijuotą sąvartyną už AE aikštelės ribų. Kai kuriaschemines nuotekas, kuriose atliekų kiekiai stipriai priklauso nuo pasirinktostechnologijos ir vykdomų aikštelėje operacijų specifikos, naudojamas technologiniamebranduolinės pramonės eksploatavimo manevrų ir techninio aptarnavimo operacijųprocese, planuojama išleisti po perdirbimo, visuomet atsižvelgiant į nustatytas Lietuvosir Europos teisės aktų ribas. Šie numatomi kiekiai taip pat pateikti 6.2-1 lentelėje.Bus įvairių nuotekų rūšių, kurios turės būti sutvarkytos, filtruotos ir apdorotos, taip patapimant tinkamų tarpinių saugojimo ir/ar drenažo sistemų naudojimą, prieš saugų jųišleidimą į ežerą per išleidimo sistemą arba pašalinimą iš elektrinės aikštelės.Apskaičiuota, kad visas nuotekų kiekis, kasdien susidarysiantis eksploatuojamojeelektrinėje, sieks maždaug 350–400 m 3 /parą vienam blokui ir 750–800 m 3 /parą dviemblokams. Šios nuotekos apims komunalines-buitines nuotekas (apskaičiuotas kiekis 50–100 m 3 / parą), technologinio proceso nuotekas (apskaičiuotas kiekis 240–480 m 3 / parą),nuotekas, naudojamas technologinio proceso vandens gamybai (apskaičiuotas kiekis60–120 m 3 / parą) ir nuotekas, gaunamas po neapdoroto vandens apdorojimo(apskaičiuotas kiekis 25–50 m 3 /parą). Nei viena šių nuotekų rūšis nebus išleidžiama įežerą iš pradžių tinkamai neapdorojus; nuotekos bus tinkamai apdorojamos ir pagalnacionalinius, ir Europos teisės aktus. Šiam tikslui turi būti išnagrinėti ir panaudotinuotekų valymo įrenginiai ir lietaus nuotekų sistema. Nuotekos bus tvarkomos pagal„Nuotekų tvarkymo reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus.Paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“(Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus.6.2.2 Radioaktyviosios atliekosRadioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių dažniausiai sudaro panaudotasbranduolinis kuras, eksploatavimo atliekos ir taip vadinamos eksploatavimo nutraukimoatliekos, susidarančios dėl elektrinės eksploatavimo nutraukimo.Naujos elektrinės atliekų tvarkymo pagrindas yra kiek įmanoma plačiau panaudotiesamus IAE (suprojektuotus ar jau naudojamus) sprendimus. Esamų radioaktyviųatliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksų tinkamumas naujosios AE radioaktyviųjųatliekų tvarkymui ir saugojimui įvertintas 1.8 skyriuje. Planuotų laidojimo kompleksųtalpumą galima padidinti, jei būtina.Pagrindiniai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai nustatyti Radioaktyviųjų atliekųtvarkymo įstatymo 3 straipsnyje (Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1600; 2005, Nr. 122-4361). Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 114· visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijose taikant tinkamus metoduskiekvienas asmuo bei aplinka tiek Lietuvoje, tiek ir už jos sienų būtų pakankamaiapsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukeltiradioaktyviosios atliekos;· radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;· būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų stadijų tarpusaviopriklausomybę;· radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visąįrenginio veikimo laikotarpį ir po to.VATESI dokumentas „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jųlaidojimo reikalavimai, VD-RA-01-2001“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467)taikomas radioaktyviųjų atliekų, susidarančių AE eksploatavimo ir eksploatavimonutraukimo metu, ir kitų radioaktyvių atliekų, kurios vežamos į AE saugojimui ir/arapdorojimui, tvarkymo iki jų laidojimo saugumui. Šie reikalavimai nustato tvarkymoprocedūrą ir atliekoms, susidariusioms ankstesnių veiklų metu, ir naujai susidariusiomsatliekoms, išskyrus panaudotą branduolinį kurą.Naujoje AE bus įdiegta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa. Ši programa apimstokias priemones· naudojant tinkamą technologiją, išlaikomas kaip įmanoma mažesnis radioaktyviųjųatliekų susidarymo kiekis, tiek aktyvumo tiek tūrio aspektais;· kiek įmanoma, medžiagos naudojamos pakartotinai ir perdirbamos;· atliekos atitinkamai klasifikuojamos ir rūšiuojamos, kiekvienas radioaktyviųjųatliekų srautas charakterizuojamas, atsižvelgiant į turimas šalinimo ir laidojimogalimybes;· radioaktyviosios atliekos surenkamos, charakterizuojamos ir laikomos taip, kad būtųužtikrintas priimtinas saugos lygis;· užtikrinama atitinkama saugyklų talpa numatomoms radioaktyviosioms atliekoms;· užtikrinama, kad radioaktyviąsias atliekas būtų galima išimti jų saugojimolaikotarpio pabaigoje;· radioaktyviųjų atliekų pradinis ir galutinis apdorojimai atliekami atsižvelgiant į jųsaugojimo ir laidojimo būdus;· radioaktyviosios atliekos tvarkomos ir transportuojamos saugiai;· kontroliuojamas nuotekų išleidimas į aplinką;· vykdomas taršos šaltinio ir aplinkos monitoringas;· atliekama atliekų surinkimo, apdorojimo ir saugojimo kompleksų bei įrangostechninė priežiūra, siekiant užtikrinti jų saugų ir patikimą eksploatavimą;· kontroliuojama radioaktyviųjų atliekų saugos barjerų būklė atliekų saugojimovietose;· atliekant inspektavimus ir nuolatinius matavimus, kontroliuojami radioaktyviųjųatliekų savybių pokyčiai, ypač tais atvejais, kai atliekų saugojimas trunka ilgą laiką;· esant būtinybei, atliekami tyrimai ir patobulinimai, siekiant pagerinti esamusradioaktyviųjų atliekų apdorojimo metodus arba sukurti naujus metodus beiužtikrinti, kad turimi metodai užtikrintų saugomų radioaktyviųjų atliekų išėmimą.Dauguma atliekų, susidarančių normalaus AE eksploatavimo metu, yra mažo aktyvumo.Šias atliekas didžiąją dalimi sudaro įprastinės techninio aptarnavimo atliekos, tokioskaip izoliacinės medžiagos, popierius, panaudota darbo apranga, mechanizmų dalys,plastmasės ir naftos produktai. Vidutinio aktyvumo atliekas daugiausia sudaro jonųpakaitos dervos iš cirkuliacinio vandens valymo sistemos bei garintuvo nuosėdos išpanaudoto vandens valymo įrenginių.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 115Radioaktyvios atliekos klasifikuojamos ir atskiriamos pagal fizinę būsena (kietos,skystos arba dujinės), chemines savybes (vandens atliekos ir organiniai skysčiai) irradiologines savybes (labai mažo, mažo ar vidutinio aktyvumo, trumpaamžės arbailgaamžės atliekos). Radioaktyviųjų atliekų atskyrimas vykdomas atsižvelgiant į jųdegumo, piroforines, sprogstamąsias ir korozines savybes.Kietųjų, skystųjų, dujinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro kiekiai įvertinti šiameposkyryje pagal reaktoriaus rūšis, kurios pasirinktos kaip technologinės alternatyvos (žr.4 ir 5 skirsnį). Taip pat aprašyti galimi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, apdorojimo irsaugojimo būdai. 7 skirsnyje įvertintas radioaktyviųjų atliekų poveikis tam tikriemsaplinkos komponentams.6.2.2.1 Kietosios radioaktyviosios atliekosKietąsias radioaktyviąsias atliekas sudaro panaudotos jonų pakaitos dervos; kasetiniaifiltrai; kietųjų dalelių filtrai iš ventiliacijos sistemų; anglies filtrai; instrumentai,užterštas metalo laužas; aktyviosios zonos komponentai; užteršti skudurai, drabužiai,popierius, plastmasė ir t.t. Metiniai susidarančių kietųjų atliekų kiekiai skirtingomsreaktorių rūšims, kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-2lentelėje. Palyginimui, kietųjų radioaktyviųjų atliekų kiekis, susidarantis vienameesamos Ignalinos AE bloke, yra ~550 m 3 per metus (~420 m 3 /metus/GW).6.2-2 lent. Kietųjų radioaktyvių atliekų kiekis, susidarantis per metus.Verdančiovandensreaktorius(BWR)Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(PHWR)ABWR (DCDABWR, 2007)ESBWR (DCDESBWR, 2007)EPR (EPRFSAR, 2007)APWR (DCDAPWR, 2007)AP-1000 (DCDAP-1000,2005)AP-600 (DCDAP-600, 1999)WWER (IAEA-TECDOC-1492)CANDU-6 (TQAECL, 2008)ACR-1000(EIA ACR-1000, 2006)Vienamblokui ,m 3 /metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis iš visųblokų,m 3 /metusKiekis, GW,m 3 /metus/GW~430 2 ~860 ~330~470 2 ~940 ~300~225 2 ~450 ~135~310 2 ~620 ~180~160 3 ~480 ~145~140 5 ~600 ~200120–250 2 240–500 85–175~40 4 ~160 ~50~55 3 ~165 ~50Kietosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal radiologinės klasifikacijoskriterijus, nurodytus 6.2-3 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1166.2-3 lent. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų klasifikacijos sistema pagal VD-RA-01-2001 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467).Atliekųklasė0Apibrėžimas(santrumpa)Nebekontroliuojamosatliekos (NA)Paviršinėdozėsgalia,mSv/hGalutinisapdorojimasTrumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos*NereikalingasLabai mažo aktyvumoA£0,5atliekos (LMAA)Laidojimo būdas– Nereikalingas Tvarkomos ir laidojamosvadovaujantis LR atliekųtvarkymo įstatymo(Valstybės žinios, 1998.Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatytaisreikalavimaisLabai mažo aktyvumoatliekų kapinyne (Landfillkapinyne)BMažo aktyvumo atliekos(MAA-TA)0,5–2 Reikalingas Paviršiniame kapinyneCVidutinio aktyvumoatliekos (VAA-TA)>2 Reikalingas Paviršiniame kapinyneIlgaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos**DPaviršiniame kapinyneMažo aktyvumo atliekos£10 Reikalingas (ertmės vidutiniame(MAA-IA)gylyje)Vidutinio aktyvumoEatliekos (VAA-IA)Panaudoti uždarieji šaltiniaiPanaudoti uždariejiFšaltiniai (PUŠ)>10 Reikalingas Giluminiame kapinyne– ReikalingasPaviršiniame arbagiluminiame kapinyne**** Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė mažesnė negu 30 metų, įskaitant 137 Cs,ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus,savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje neviršija 4000 Bq/g, su sąlyga, kad suvidurkinus pagalvisas atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumasneviršija 400 Bq/g.** Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė didesnė negu 30 metų, neįskaitant 137 Cs,ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus,savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje viršija 4000 Bq/g, taip pat jeigu suvidurkinus pagal visasatliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas viršija 400Bq/g.*** Priklausomai nuo priimtinumo kriterijų panaudotiems uždariesiems šaltiniams.Yra daug gerų, pagrįstų ir pasaulyje naudojamų technologijų, skirtų kietųjųradioaktyviųjų atliekų apdorojimui. Kietųjų radioaktyvių atliekų apdorojimu siekiamasumažinti atliekų tūrį ir/ar paversti atliekas į formą, tinkamą apdorojimui, saugojimui irlaidojimui. Pagrindiniai apdorojimo būdai yra tokie:· dezaktyvavimas – atitinkamas užterštumo pašalinimas nuo paviršiaus, taip apdorotaįranga ar medžiaga, kuri turėjo būti laikoma radioaktyviomis atliekomis, gali būtipaversta į paprastas atliekas ar medžiagą, kuri gali būti pakartotinai panaudota;· presavimas – plačiai naudojamas būdas sausų presuojamų atliekų tūriui sumažinti,panaudojant mechaninę jėgą;· deginimas – leidžia ženkliai sumažinti tūrį ir paverčia degias radioaktyvias atliekas įformą, tinkamą tolesnei imobilizacijai ir laidojimui.Nedegios ir nepresuojamos radioaktyvios atliekos dažnai reikalauja ypatingoapdorojimo, priklausomai nuo tam tikrų joms būdingų savybių. Atliekos, užterštosilgaamžiais radioizotopais, tokios kaip uždarieji šaltiniai, turi būti imobilizuotos prieš jųsaugojimą ir laidojimą. Dažniausiai naudojamas ar rekomenduojamas skystas cementas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 117kaip geriausiai tinkanti medžiaga nepresuojamų radioaktyvių atliekų galutiniamapdorojimui.6.2.2.2 Skystosios radioaktyviosios atliekosPirminis šilumnešis vandeniu aušinamuose reaktoriuose ir vanduo iš panaudotobranduolinio kuro išlaikymo baseinų yra pagrindiniai potencialūs skystųjų radioaktyviųatliekų šaltiniai, kadangi tam tikros juose esantis radioaktyviųjų medžiagų kiekis galipatekti į skystųjų radioaktyvių atliekų srautą per technologinio proceso srautus arpratekėjimus. Kitas skystųjų radioaktyvių atliekų šaltinis – tai skysčiai, susidarantyskontroliuojamuose zonose:· nuotekos iš dušų ir tualetų;· nuotekos po įrangos ir pastato konstrukcijų valymo ir dezaktyvavimo;· vandens kondensatas nuo pastato konstrukcijų ir konstrukcijų paviršių;vandens kondensatas iš šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos.Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai skirtingoms reaktoriausrūšims, kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-4 lent.6.2-4 lent. Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai.Verdančiovandensreaktorius(BWR)Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(PHWR)ABWR (DCDABWR, 2007)ESBWR (DCDESBWR, 2007)EPR (EPRFSAR, 2007)APWR (DCDAPWR, 2007)AP-1000 (DCDAP-1000, 2005)AP-600 (DCDAP-600, 1999)WWER (IAEA-TECDOC-1492)CANDU-6 (TQAECL, 2008)ACR-1000 (EIAACR-1000,2006)Vienamblokui,m 3 /metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis išvisų blokų,m 3 /metusKiekis GW,m 3 /metus/GW~29500 2 ~59000 ~22700~28600 2 ~57200 ~18500~8000 2 ~16000 ~4800~7000 2 ~14000 ~4100~2500 3 ~7500 ~2300~2300 5 ~11500 ~3800~15000 2 ~30000 ~11000~14000 4 ~56000 ~19000ni 3 ni nini – nėra informacijosSkystosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal:· tūrinį aktyvumą: į mažo aktyvumo(≤4·10 5 Bq/l) ir vidutinio aktyvumo (>4·10 5 Bq/l)atliekas;· chemines savybes: į vandens ir organines atliekas;· fazinę būseną: į homogenines ir heterogenines atliekas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 118Skystosios atliekos bus toliau klasifikuojamos pagal jų cheminę sudėtį ir busnukreipiamos į atitinkamus skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo kompleksus.Esamų apdorojimo kompleksų ir įrenginių tinkamumas bei naujų apdorojimokompleksų poreikis įvertinti 1.8 skyriuje.Skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo būdai apima garinimą, membraninįapdorojimą (pvz. atvirkštinis osmosas, ultrafiltracija, filtrai be išankstinės filtravimoterpės), elektrodejonizaciją, jonų pakaitą, cheminį nusodinimą, filtraciją,centrifugavimą, elektrodializę ir deginimą. Kiekvienu atveju į kategorizavimo procesąturi būti įtraukti apdorojimo apribojimai. Pavyzdžiui, ypatingas dėmesys turi būti skirtaskorozijos, nuosėdų susidarymo, putodaros poveikiui bei gaisro arba sprogimo pavojui,esant organinėms medžiagoms, ypatingai operacijų ir techninio aptarnavimo saugosatžvilgiu.Kaip ir bet kokia atominė elektrinė, nauja AE išmes į aplinką tam tikrus radionuklidųturinčių skysčių kiekius. Radioaktyviosios nuotekos, t.y., techninis vanduo, buitinėsnuotekos, neturėję tiesioginio sąlyčio su radioaktyviosiomis medžiagomis, ir paviršinėsnuotekos (pvz., lietaus vanduo) gali būti išleistos į aplinką, jei radionuklidų aktyvumaineviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime nustatytų ribinių aktyvumų.Radioaktyviosios medžiagos į aplinką gali būti šalinamos tik teisės aktų numatytatvarka gavus leidimą išmesti į aplinką radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą pagalgaliojančią tvarką ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42-2007„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo irleidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkosaprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimais, Aplinkos ministerijaišduoda branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai. Galimųradioaktyvių išmetimų į aplinką iš skirtingų rūšių reaktorių normalaus eksploatavimometų aprašytos 7.1.2 skyriuje.6.2.2.3 Dujinės radioaktyviosios atliekosAE eksploatavimo metu galimi radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai yra šie:· pratekėjimas iš aušinimo, lėtiklio kontūrų ar paties reaktoriaus;· išmetimai iš aušinimo kontūro degazacijos sistemos;· išmetimai iš kondensatoriaus vakuuminių oro ežektorių ar siurblių;· išmetimai iš turbinų sandarinimo sistemų alsuoklių;· aktyvuotas ar užterštas oras iš ventiliacijos sistemų.Iš AE į orą gali būti išmetamos inertinės dujos, jodo radionuklidai, aerozoliniairadionuklidai, tritis ir radioaktyvioji anglis. Išmetimai į orą vyksta per ventiliacijoskaminą. Dujinių atliekų apdorojimo sistemos užtikrina radioaktyvių teršalų, tokių kaipaerozoliai, inertinės dujos ir jodas, pašalinimą iš išmetamųjų dujų, esant normalioms irneįprastosioms sąlygomis, iki leistinų išmetimų lygių, neviršijančių Aplinkosministerijos nustatytų didžiausių leidžiamų išmetimo lygių. Į šias sistemas įeina aktyviištraukiamosios ventiliacijos sistema su išlaikymu, jodo ir aerozolių filtrai.Radioaktyvios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką tik gavus leidimą radioaktyviųmedžiagų išmetimams į aplinką. Šį leidimą išduodama branduolinio įrenginiooperatoriui pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo įaplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinkąradionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. Galimi radioaktyvūs išmetimai į aplinką iš skirtingųrūšių reaktorių normalaus eksploatavimo metu aprašyti 7.2.2 skyriuje.

6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kurasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 119Po to kai PBK pašalinamas iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jis yra saugomas išlaikymobaseinuose atitinkamą radioaktyviojo skilimo laikotarpį, iki kol PBK galima išvežti įkompleksus už aikštelės ribų tolesniam tvarkymui ar saugojimui. Visos AE turi tokiuspanaudoto branduolinio kuro baseinus, susijusius su reaktoriaus eksploatacija.Paskutiniuose reaktorių projektuose įtraukti baseinai, kurie gali sutalpinti per 30 metųsusidariusį PBK. Ateityje ilgalaikiam PBK saugojimui ir laidojimui turės būti atliktaatskira PAV procedūra, todėl šis klausimas nėra nagrinėjamas šioje PAV ataskaitoje.Per metus susidarantys PBK kiekiai skirtingų rūšių reaktoriuose, kurie laikomitechnologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-5 lentelėje. Metinis vienamereaktoriuje susidarantis kiekis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į reaktoriaus šiluminęgalią, vidutinį kuro išdegimą ir reaktoriaus veikimo laiką per metus. Kaip matyti, apie10 kartų didesnis PBK kiekis susidaro PHWR reaktoriuose. Tokį didesnį kiekį sąlygojatas, kad PHWR naudoja gamtinį kurą arba mažai įsodrintą branduolinį kurą.Palyginimui, esamosios Ignalinos AE viename bloke per metus susidaro 50–70 tonųPBK (38–54 tonos/metus/GW). Toks kiekio diapazonas yra dėl to, kad esamojeIgnalinos AE naudojamas branduolinis kuras su skirtingu pradiniu įsodrinimu (nuo 2,0% iki 2,8 %).6.2-5 lent. PBK susidarymas per metus.Vienamblokui,tonos HM/metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis iš visųblokų, tonosHM/metusKiekis GW,tonosHM/metus/GWVerdančiovandensreaktorius(BWR)ABWR 26,4 2 52,8 ~20ESBWR30,2 2 60,4 ~20EPR 23,4 2 46,8 ~15APWR 27,4 2 54,8 ~16Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(PHWR)AP-1000 17,6 3 52,8 ~16AP-600 10,0 5 50,0 ~17WWER (V-392)WWER (V-448)21,4 3 64,2 ~2127,3 2 54,6 ~20EC-6 92,4 4 369,6 ~132ACR-100053,5 3 160,5 ~49Yra skirtingos PBK tvarkymo alternatyvos. PBK tvarkymo strategijos pasirinkimas yrasudėtingas sprendimas su daugeliu faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įskaitantpolitiką, ekonomiką, racionalų išteklių naudojimą, aplinkosaugą ir visuomenėssuvokimą. Pagrindinės PBK tvarkymo strategijos yra tokios:· PBK saugojimas baseino tipo kompleksuose ne šalia reaktoriaus. Tokie kompleksai,kur PBK saugomas panardintas vandenyje, yra paprastai vadinami PBK šlapiojosaugojimo kompleksais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 120· Sausojo saugojimo technologija naudojama PBK saugojimui ne šalia reaktoriaus.Toks PBK tvarkymas šiuo metu yra parinktas Ignalinos AE panaudoto kurosaugojimui.· PBK perdirbimas. Šio proceso metu naudingi elementai tokie kaip uranas ir plutonisatskiriami nuo skilimo produktų ir kitų medžiagų PBK. Perdirbimo kompleksai yraDidžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje. Šiuo metu PBK perdirbimą draudžiaLietuvos įstatymai.Esama šalies radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija (Valstybės žinios, 2002, Nr. 15-567) numato, kad turi būti išnagrinėtos kelios galimybės prieš galutinį apsisprendimą:· galimybė laidoti PBK šalies giluminiame geologiniame kapinyne;· galimybė laidoti PBK regioniniame giluminiame geologiniame kapinyne;· galimybė išvežti ir palaidoti PBK kitose šalyse;· galimybė saugoti PBK 100 metų ir ilgiau.PBK tvarkymo alternatyvos ir saugojimo bei laidojimo techniniai sprendimai tiesiogiaipriklauso nuo PBK charakteristikų. Pagrindinės PBK charakteristikos, į kurias turi būtiatsižvelgta, yra tokios:· sistemos, kurioje yra laikomas PBK, siekiant užkirsti kelią savarankiškaibranduolinei grandininei reakcijai, kritiškumas;· skilimo produktų, aktinidų ir lengvųjų cheminių elementų sudėtis bei aktyvumas;· neutronų ir gama išmetimų šaltiniai;· radioaktyviojo skilimo šiluma.Tam, kad būtų išvengta kritiškumo susidarymo PBK tvarkymo, šlapio/sauso saugojimoar laidojimo metu, atsižvelgiama į tokias priemones, kaip kuro pluošto konstrukcija,teisingas kuro rinklių geometrinis išdėstymas, PBK aplinkos operatyvinis valdymas irt.t.Po PBK iškrovimo iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jame būna intensyvių gama irneutronų spinduliuotės šaltinių, todėl yra būtinas pastovus ekranavimas darbuotojųapsaugai ir tiesioginių spinduliuotės dozių ribojimui už AE pastatų ribų. Iš pradžių tokįekranavimą užtikrina storas vandens sluoksnis ir didelis tūris išlaikymo baseinuose.Kadangi laikui bėgant vyksta radioaktyvus dalijimosi produktų, kurie yra pagrindiniaijonizuojančios spinduliuotės dydį sąlygojantys veiksniai, skilimas, spinduliuotėsintensyvumas sumažėja iki tokių reikšmių, kai PBK gali būti saugiai išvežtas į sausojosaugojimo kompleksą.Dalijimosi produktų skilimas taip pat gamina šiluminę energiją, kuri turi būti pašalinta,kad apsaugotų šilumą išskiriantį elementą nuo įkaitimo ir nuo apvalkalo pažeidimo,sąlygojančio dalijimosi produktų dujų išsiskyrimą. Todėl PBK laikymas po vandeniuišlaikymo baseine taip pat padeda kontroliuoti kuro rinklių temperatūras konvekcinioaušinimo būdu.Paprastai po 5–10 metų PBK iš saugojimo baseinų galima išvežti į sausojo saugojimo arperdirbimo kompleksus. Sausojo saugojimo kompleksas užtikrina atitinkamąhermetiškumą ir ekranuojančius barjerus bei radioaktyviojo skilimo šilumos šalinimosistemą. Kaip minėta anksčiau, šiuo metu PBK iš Ignalinos AE saugomas laikinojojesauso tipo saugykloje.6.3 Eksploatavimo nutraukimasNumatoma, kad nauja AE bus eksploatuojama apie 60 metų. Paskui bus pradėtas AEeksploatavimo nutraukimo procesas. Jo metu susidarys įvairios radioaktyviosios ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 121neradioaktyviosios atliekos, besiskiriančios fizine būkle (kietosios, skystosios),cheminėmis ir radiologinėmis savybėmis. Kadangi IAE atliekų tvarkymo įrenginiųprojektinis laikas bus pasibaigęs, naujos AE eksploatavimo nutraukimo atliekomsapdoroti bus naujai įrengti atitinkami atliekų tvarkymo, apdorojimo ir saugojimokompleksai. Dalis susidariusių apdorotų atliekų bus toliau nebekontroliuojamos,palaidotos Landfill tipo kapinyne, paviršiniame kapinyne arba laikinai saugomosaikštelėje.Pagal Švedijos vertinimus eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiai priklauso nuoinstaliuotos šiluminės galios. Eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis (perskaičiavusm 3 ) suslėgto vandens reaktoriui gali būti apskaičiuotas dauginant reaktoriau šiluminęgalią (MW th ) iš koeficiento 3,03; verdančio vandens reaktoriui – dauginant iškoeficiento 3,5. Eksploatuojant verdančio vandens reaktorius, susidaro šiek tiek daugiauatliekų, nei suslėgto vandens reaktoriaus atveju. Pagal tokius apytikrius vertinimusdidžiausias eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis būtų ekonomiškai supaprastintoverdančio vandens reaktoriaus atveju – apie 16 000 m 3 vienam blokui.Tarptautinės atominės energijos agentūros dokumentas (IAEA-TECDOC serija Nr.1394) pateikia nurodymus dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimoplanavimo ir valdymo bei apie išmoktas pamokas.6.3.1 Eksploatavimo nutraukimo strategijos, procedūros ir metodaiTATENA dokumente „Eksploatavimo nutraukimo strategijos pasirinkimas“ (IAEATECDOC serija Nr. 1478) analizuojami specifiniai eksploatavimo nutraukimo veiksniaiir apribojimai, siekiant suteikti pagalbą eksploatavimo nutraukimo strategijospasirinkimo procese. Renkantis tinkamą eksploatavimo nutraukimo strategijąkonkrečiame objekte, turi būti išnagrinėti (paprastai atliekant daugiamatę analizę)bendrieji ir aikštelei būdingi veiksniai. Šie veiksniai apima kaštus, sveikatos ir saugosklausimus bei poveikį aplinkai, išteklių prieinamumą, socialinius poveikius,suinteresuotų pusių dalyvavimą ir t.t.TATENA yra apibrėžusi tris eksploatavimo nutraukimo strategijas, konkrečiai:nedelstinas išmontavimas, atidėtasis išmontavimas ir laidojimas (Reisenweaver, D.W.,2003; Saugos standartų serija Nr. WS-R-5). Jokių veiksmų nesiėmimas nelaikomaspriimtina eksploatavimo nutraukimo strategija, todėl nebus toliau nagrinėjamas šiojeataskaitoje.Nedelstinas išmontavimas pradedamas greitai po sustabdymo, jeigu reikia – po trumpopereinamojo laikotarpio pasirengti eksploatavimo nutraukimo strategijos įgyvendinimui.Numatoma, kad eksploatavimo nutraukimas prasidės po pereinamojo laikotarpio ir tęsisfazėmis arba kaip atskiras projektas iki bus pasiekta patvirtinta galutinė būsena,įskaitant tolesnį objekto ar aikštelės nebekontroliavimą.Kaip alternatyvi strategija, išmontavimas gali būti atidėtas iki kelių dešimtmečiųtrukmės laikotarpiui. Atidėtasis išmontavimas – tai strategija, kai objektas arba aikštelėsaugiomis sąlygomis laikoma tam tikrą laikotarpį, o po atliekamas dezaktyvavimas irišmontavimas. Atidėtojo išmontavimo laikotarpio metu įdiegiama priežiūros ir techninioaptarnavimo programa, skirta užtikrinti, kad bus išlaikomas reikiamas saugos lygis.Uždarymo ir pereinamuoju laikotarpiu būtina įgyvendinti objektui specifinius saugosveiksmus, skirtus sumažinti ir izoliuoti radioaktyviųjų išmetimų šaltinį (panaudoto kuroišėmimas, likusių eksploatavimo ar pasenusių atliekų galutinis apdorojimas ir t.t.) tam,kad objektas/aikštelė būtų paruošti atidėto išmontavimo laikotarpiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 122Laidojimas – tai strategija, pagal kurią likusios radioaktyviosios medžiagos yra visamlaikui hermetizuojamos aikštelėje. Įrengiamas mažo ir vidutinio aktyvumo atliekųkapinynas, taikomi atliekų kapinynų įrengimo, eksploatavimo ir uždarymo reikalavimaibei valdymas.Nors vyraujančių veiksnių vertinimas galėtų aiškiai nurodyti vieną iš aukščiau paminėtųstrategijų, praktikoje gali atsirasti apribojimų ir blokuojančių veiksnių, dėl kurių galitekti naudoti strategijų derinius arba išbraukti vieną ar kelias strategijas iš tolesniųsvarstymų.Disponavimas tinkamomis technologijomis yra svarbi eksploatavimo nutraukimoplanavimo dalis, galinti įtakoti strategijos pasirinkimą. Dėl aikštelei būdingų ypatybiųgali būti reikalinga technologijos plėtra ir adaptacija, bet daugeliu atveju yra prieinamosjau išplėtotos technologijos.Eksploatavimo nutraukimo veiklos yra vykdomos optimizuotu principu, kad būtųpasiekta progresyvaus ir sistemingo radiologinio pavojaus sumažinimo, šios veiklosįgyvendinamos planavimo ir vertinimo pagrindu, siekiant užtikrinti darbuotojų irgyventojų saugą bei aplinkos apsaugą, ir eksploatavimo nutraukimo operacijų metu, irpo jų (saugos standartų serija Nr. WS-R-5).Naująją AE eksploatuojanti organizacija turi vykdyti eksploatavimo nutraukimo irsusijusias atliekų tvarkymo veiklas pagal Lietuvos saugos standartus ir reikalavimus.Eksploatuojanti organizacija turi būti atsakinga už visus saugos aspektus bei aplinkosapsaugą eksploatavimo nutraukimo veiklos metu.Siekdama užtikrinti atitinkamą saugos lygį, eksploatuojanti organizacija be kita ko turiparengti ir įgyvendinti atitinkamas saugos procedūras; taikyti gerą inžinerinę praktiką;užtikrinti, kad darbuotojai yra tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti bei yra kompetentingi;vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas pagal reguliuojančios įstaigos reikalavimus.Dezaktyvavimo ir išmontavimo metodai turi būti pasirinkti taip, kad darbuotojų,gyventojų ir aplinkos apsauga būtų optimizuota, o atliekų susidarymas – minimalus.Eksploatavimo nutraukimo veiklos, tokios kaip stambios įrangos dezaktyvavimas,pjaustymas ir tvarkymas bei laipsniškas saugos sistemų išmontavimas ar pašalinimas,gali sudaryti naujų pavojų. Šių veiklų poveikis saugai turi būti įvertintas ir valdomastaip, kad šie pavojai būtų sumažinti ir jų parametrai neviršytų priimtinų ribų irapribojimų.6.3.2 Eksploatavimo nutraukimo planasNaujos AE projektavimo etape, prieš gaunant eksploatavimo licenciją, turi būtiparengtas pradinis eksploatavimo nutraukimo planas. Pradinis eksploatavimonutraukimo planas turi bendrais bruožais parodyti, kad eksploatavimo nutraukimas yragalimas, ir pateikti bendrus eksploatavimo nutraukimo būdus ir technologijas.Pradiniame eksploatavimo nutraukimo plane būtina nurodyti susidarysiančių atliekųkiekį ir įvertinti eksploatavimo nutraukimo išlaidas.Eksploatavimo nutraukimo planas turi būti periodiškai atnaujinamas siekiant mažintieksploatavimo nutraukimo poveikį žmonėms ir aplinkai bei palengvinti eksploatavimonutraukimą, atsižvelgiant į pasikeitimus eksploatavimo nutraukimo technologijų srityjebei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Einamieji eksploatavimo nutraukimo planaituri būti koreguojami įvykus esminėms sistemų ir konstrukcijų modifikacijoms, taip patįvykus incidentams ar avarijoms, nenumatytai užteršusioms AE teritoriją ar atitinkamassistemas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 123Įstatymų nustatyta tvarka nusprendus nutraukti atominės elektrinės ar jos atskiro blokoeksploatavimą, būtina prieš 5 metus pateikti VATESI šio objekto eksploatavimonutraukimo programą ir galutinį eksploatavimo nutraukimo planą, suderintą su Ūkioministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos irdarbo ministerija, apskrities viršininku bei vietos savivaldos institucija, kurios teritorijaar jos dalis yra objekto sanitarinėje apsaugos zonoje. Programoje turi būti numatytosįrenginių demontavimo, konservavimo, radioaktyviųjų medžiagų bei radioaktyviųjųatliekų tvarkymo ir objekto vėlesnės kontrolės bei priežiūros priemonės.6.3.3 Eksploatavimo nutraukimo kaštai ir fondasKai reaktorius pradeda veikti, aktyvioji zona apšvitinama ir pirminės sistemoskomponentai tampa radioaktyvūs, branduolinio reaktoriaus eksploatavimo nutraukimokaštai iš esmės yra fiksuoti ir pastovūs. Kiti faktoriai gali kažkiek pakeisti bendrassąnaudas, bet bendras uždarymo kaštų lygis išliks panašus. Eksploatavimo fazės metu,faktoriai, galintys sąlygoti galutinės eksploatavimo nutraukimo kainos išaugimą, galibūti, pavyzdžiui, potenciali eksploatavimo charakteristikų degradacija ar didelisužteršimo atvejis. Kita vertus, dezaktyvavimo technologijų inovacijos ir vystymasis galisumažinti eksploatavimo nutraukimo kainą (Devgun J. S., 2008). Vienas svarbusfaktorius, kuris gali žymiai pakeisti eksploatavimo nutraukimo kainą, tai kompleksai irradioaktyvių atliekų laidojimo kaina, o taip pat panaudoto branduolinio kuro tvarkymoir saugojimo kompleksai. Nauja AE turės įrengti naują panaudoto branduolinio kurosaugojimo kompleksą, nes esama saugykla ir statomas kompleksas bus pilni iki tų metų,kai prasidės eksploatavimo nutraukimas.Eksploatavimo nutraukimo fondai bus kaupiami per reaktoriaus funkcionavimolaikotarpį (apmokestinimo už kWh būdu) ir laikomi eksploatavimo nutraukimo fonde.Vieno reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo kaina gali būti maždaug nuo $300milijonų iki virš $600 milijonų, priklausomai nuo reaktoriaus ir aikštelėms būdingųypatingų faktorių. Vidutinė dezaktyvavimo ir eksploatavimo nutraukimo kainareaktoriui yra apie $600 milijonų reaktoriui (Devgun J. S., 2008). Tai yra žymi visųgyvavimo ciklo sąnaudų dalis. Eksploatavimo nutraukimo kaina proporcingaeksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiui.Galima padaryti išvadą, kad jei keli faktoriai gali paveikti visą eksploatavimonutraukimo strategiją ir eksploatavimo nutraukimo kaštus, vienas būdas sumažintieksploatavimo nutraukimo kaštus yra optimizuoti sistemų ir struktūrų projektusgalutiniam eksploatavimo nutraukimui.6.3.4 Eksploatavimo nutraukimo įvertinimas projektavimo metuPagrindiniai veiksniai, valdantys naujų reaktorių konstrukciją – tai saugos užtikrinimopriemonių pagerinimas, saugos priemonių vertinimas ir ekonominiai veiksniai.Komplekso ir sistemos konstrukcijų optimizavimas eksploatavimo nutraukimuipaprastai nėra aukščiausias prioritetas. Tai reiškia, kad eksploatavimo nutraukimovertinimai nėra pilnai pateikiami kaip projekto elementas naujojo reaktoriausprojektavimo procese.Galiausiai, visų reaktorių, įskaitant ir statomus bei planuojamus, eksploatavimas turėsbūti nutrauktas jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Tai, kad naujų reaktorių eksploatavimonutraukimo fazė gali užtrukti 60 ir daugiau metų, lėmė tai, kad eksploatavimonutraukimo vertinimams suteikiamas mažas prioritetas projekte ir reguliavimo tvarkoje.Tačiau, tokie vertinimai ankstyvojoje projektavimo stadijoje turi daug privalumų.Eksploatavimo nutraukimo vertinimų įtraukimas į naujų reaktorių projektus gali

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 124užtikrinti, kad galiausiai eksploatavimo nutraukimas gali būti užbaigtas per trumpesnįlaikotarpį, su minimaliu radioaktyviųjų atliekų kiekiu ir esant geresnei radiologineisaugai.Kai kurie reaktoriaus projektai šiuo požiūriu buvo sėkmingai optimizuoti. Ypatingasdėmesys naujų reaktorių projekto fazėje turėtų būti skirtas dviem veiksniams: sistemosprojektui ir komplekso projektui (Devgun J. S., 2008).6.3.4.1 Sistemų projektavimasŽemiau pateikiamų aspektų pabrėžimas optimizuos projektą nuo pat pradžių ikigalutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai:· sistemos komponentų skaičiaus sumažinimas;· modulinės sistemų konstrukcijos;· daugiau priklausomumo nuo pasyvių saugos sistemų;· hermetinių sistemų panaudojimas (taip mažinant tarpusavio užteršimo galimybę);· geresni vamzdynų sistemos, šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemųbei rinktuvų ir drenažo projektai.Eksploatavimo nutraukimo projektų patirtis rodo, kad iki šiol apie 65–75 procentųsąnaudų susiję su pašalinimo veiksmais (sistemų ir konstrukcijų dezaktyvavimas,nugriovimas ir pašalinimas), komponentų ir mažai aktyvių atliekų laidojimu, sauso tipopanaudoto branduolinio kuro saugyklos komplekso statyba ir kadrais. Likusios išlaidosskiriamos tokiems elementams, kaip apsaugos paslaugos, radiologiniai tyrimai,mokesčiai ir kiti įvairūs elementai.Sistemos projektavimo optimizacija, atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimovertinimus, gali sumažinti galutinę eksploatavimo nutraukimo kainą ir pašalinimoveiklai, ir laidojimui. Abi šios veiklos sudaro pagrindinį visų eksploatavimo nutraukimoišlaidų dalį. Sistemos komponentų skaičiaus mažinimas ir modulinės konstrukcijos,palengvinantys išmontavimo veiksmus, žymiai sumažins eksploatavimo nutraukimokaštus. Papildoma optimizuoto projekto nauda bus eksploatavimo nutraukimodarbuotojų bendros apšvitos sumažinimas.6.3.4.2 Atominės elektrinės projektavimasStruktūrinių ir architektūrinių projektų vertinimų išskyrimas optimizuos projektą nuopat pradžių iki galutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai:· struktūrų pagrindo sumažinimas;· modulinės struktūrų konstrukcijos;· didelių komponentų pašalinimo projektavimas.Statybinio laužo laidojimo kaštai yra esminiai, ypač jei jis turi būti apdorotas kaip mažoaktyvumo radioaktyviosios atliekos. Net jei gali būti įmanoma atskirti radioaktyvųjįlaužą nuo neradioaktyvaus, licencijavimo klausimai, tolesnio nebekontroliavimokriterijai ir kiti veiksniai gali paveikti tokių medžiagų laidojimą. Tokiu būdu, struktūrų,kurios galiausiai bus nugriautos, sumažinimas sumažina bendrą medžiagų, kurias reikialaidoti, tūrį.Didelių komponentų pašalinimo projektavimas yra svarbus klausimas, nes išpramoninės patirties pirmenybė suteikiama reaktoriaus bako segmentacijai išvengti. Taisumažina kaštus ir eksploatavimo nutraukimo darbuotojų apšvitos dozę. Tokiu būdu,statybos metu optimizuotas projektas suteiks galimybę pašalinti pagrindiniuskomponentus ir palengvins eksploatavimo nutraukimą (Devgun J. S., 2008).

6.3.4.3 Pagrindinių veiksnių apibendrinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 125Remiantis plačia dabar turima eksploatavimo nutraukimo patirtimi, galima apibendrintipagrindinius veiksnius, susijusius su naujais reaktoriais, kurie palengvins jų būsimąeksploatavimo nutraukimą:· Modulinių koncepcijų įtraukimas į struktūrinį projektą;· Naujovių diegimas įrangoje, medžiagose ir sistemos išdėstyme;· Pamokos iš eksploatavimo nutraukimo projektų, ypatingai susijusios su pagrindiniųkomponentų pašalinimu;· Priėjimas prie labai užterštų komponentų dezaktyvavimui;· Atsižvelgimas į visą gyvavimo ciklą, įskaitant ir eksploatavimo nutraukimą, įrangosir konstrukcijų projektavimo metu bei diegiant modifikacijas reaktoriauseksploatavimo laikotarpiu;· Kiek įmanoma sumažinti gruntinį drenavimą ir užkastus vamzdynus;· Konstrukcijos, padėsiančios išvengti ir sumažinti pratekėjimo ir išsipylimo galimybęir leisiančios anksti juos aptikti;· Būsimų susidarysiančių atliekų tūrio sumažinimas reaktoriaus eksploatavimonutraukimo fazėje;· Geras istorinis aikštelės įvertinimas su įrašais apie visus išsiliejimus, radiologinįužterštumą, dirvos iškasimą ir laidojimą elektrinės eksploatavimo metu;· Projekto vertinimas pagal eksploatavimo nutraukimo sąnaudų megavatui elektrosenergijos efektyvumą;· Projekto koncepcijos, įtraukiančios ankstų eksploatavimo nutraukimo alternatyvospasirinkimą;· Eksploatavimo nutraukimo inžinieriai, įtraukti į reaktoriaus projektavimo komandą,turintys ypatingą užduotį optimizuoti reaktoriaus sistemas ir struktūras galutiniaidezaktyvacijai ir eksploatavimo nutraukimui;· Nebekontroliuojamų lygių kriterijų parengimas eksploatavimo nutraukimoaikštelėms ir medžiagoms.Projektuojant dezaktyvaciją ir eksploatavimo nutraukimą naujų reaktorių projektuoseyra būtina užtikrinti, kad galutinės atominės elektrinės sąnaudos yra valdomos. Tokiesvarstymai projektavimo stadijoje palengvins efektyvesnį kaštų požiūriu, saugų irsavalaikį komplekso eksploatavimo nutraukimą, kai reaktorius bus galutinaisustabdytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1267 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖSVEIKLOS POVEIKIŲ APLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIOSUMAŽINIMO PRIEMONĖS7.1 Vandens būklė7.1.1 Esama aplinkos būklė7.1.1.1 Hidrogeologinės sąlygosNaujos AE rajonas yra Baltijos artezinio baseino rytinėje dalyje, šio baseino mitybossrityje. Hidrogeologinės sąlygos apibūdintos pagal įvairių laikotarpių ir įvairiospaskirties gręžinių, sudarančių hidrogeologinį pjūvį AA’, medžiagą (7.1-1 pav.) Rajonohidrogeologiniame pjūvyje išskiriamos trys hidrodinaminės zonos: aktyvios,sulėtėjusios ir lėtos požeminio vandens apykaitos. Aktyvios vandens apykaitos zoną nuosulėtėjusios vandens apykaitos zonos skiria 86–98 m storio Vidurinio Devono nelaidžiųvandeniui uolienų sluoksnis – regioninė Narvos vandenspara. Ši vandenspara slūgso165–230 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Ją sudaro aleurolitas, molis, domeritas,molingas dolomitas. Sulėtėjusios vandens apykaitos zoną nuo lėtos apykaitos zonosskiria 170–200 m storio regioninė Silūro – Ordoviko vandenspara (domeritas, molingasdolomitas, klintis ir mergelis), slūgsanti 220–297 m gylyje nuo žemės paviršiaus(Marcinkevičius ir kt., 1995).Kvartero vandeningų ir mažai laidžių vandeniui sluoksnių sistemos storis – 60–260 m(dažniausiai 85–105 m) (įskaitant mažo laidumo sluoksnius). Šią sistemą sudaro septynipagrindiniai vandeningieji sluoksniai: viršutinis gruntinio vandens sluoksnis ir šešispūdinio vandens sluoksniai, susiję su skirtingų Pleistoceno laikotarpiųtarpmoreninėmis nuogulomis. Detalioje Kvartero darinių stratigrafinėje schemoje šiesluoksniai skirstomi į Baltijos-Grūdos (aqIII), Grūdos-Medininkų (aqIII-II), Medininkų-Žemaitijos (aqII), Žemaitijos-Dainavos (aqII-I), Dainavos-Dzūkijos (aqI1)tarpmoreninius ir Dzūkijos (aqI2) pomoreninį sluoksnius (7.1-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1277.1-1 pav. Hidrogeologinio pjūvio AA’ padėtis naujosios AE rajone. 1–3 – buvusiosmonitoringo sistemos stebėjimo gręžiniai (1 – gruntinis vandeningas sluoksnis, 2 –spūdinis Kvartero vandeningas sluoksnis, 3 – spūdinis Viršutinio ir VidurinioDevono vandeningas kompleksas), 4 – Visagino Energijos vandenvietė.7.1-2 pav. Hidrogeologinis pjūvis pagal liniją AA’(supaprastinta pagalMarcinkevičius ir kt. 1995) (pjūvio linija parodyta 7.1-1 pav.): 1 – išdūlėjęsmoreninis priemolis; 2 – gruntinis vandeningas sluoksnis (smulkus smėlis sužvirgždu); 3 – gruntinis ir spūdinis vandeningi sluosniai (smėlis įvairus sužvirgždu); 4 – spūdinis sluoksnis (smėlis įvairus su žvirgždu ir aleurito ir miliotarpsluoksniais); 5 – vandenspara (moreninis priemolis); 6 – spūdinio vandeningosluoksnio agII-I vandens lygis; 7 – stebėjimo gręžinio su filtru numeris.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 128Tarpmoreninius spūdinius vandeninguosius sluoksnius vieną nuo kito skiria vandeniuimažai laidūs įvairaus storio moreninio priemolio ir priesmėlio sluoksniai su smėlio iržvyro lęšiais. Tarpmoreninių sluoksnių storiai kinta nuo 0,5–1 iki 50–70 m, dažniausiainuo 10–15 iki 25–30 m. Tarpmoreninius vandeningus sluoksnius sudaro įvairausrupumo smėlis, žvyras, o kai kur paleoįrėžiuose – gargždo-žvirgždo nuogulos. Jų storiaikinta nuo 0,3–2 iki 20–40 m, o paleoįrėžiuose siekia 100 ir daugiau metrų(Marcinkevičius ir kt., 1995).AE rajone gruntinis vanduo slūgso pelkių (durpės), akvaglacialinėse (įvairaus rupumosmėlis, žvirgždas, žvirgždas-gargždas) nuogulose ir viršutinėje išdūlėjusioje irplyšiuotoje moreninių priemolių ir priesmėlių dalyje.Prieš tai minėti vandeningi sluoksniai sudaro bendrą vandeningą sistemą, kuriaibūdingos vandens mitybos srities sąlygos. Viršutinio-Vidurinio Devono vandeningojokomplekso pjezometrinis paviršius didžiojoje rajono dalyje yra žemiau gruntinio irtarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių pjezometrinių paviršių, t.y. čia vyrauja mitybossrities hidrodinaminis režimas. Dominuoja vandens judėjimas iš šiaurės, šiaurės rytųlink Drūkšių ežero ir link Dauguvos upės į šiaurę.Požeminis vanduo vandeninguose sluoksniuose yra gėlas, magnio-kalciohidrokarbonatinis, bendras ištirpusių medžiagų kiekis (mineralizacija) yra nuo 0,3 iki0,5 g/l. Mineralizacijos vertės moreninio priemolio plyšiuose gruntiniame vandenyje yradidesnės ir svyruoja nuo 0,58 iki 0,85 g/l (Marcinkevičius ir kt., 1995; HidroprojektasReport, 2006a; Hidroprojektas Report 2006b). Bendras vandens kietumas svyruoja nuo5,19 iki 5,95 meq/l, vandens laidumas nuo 610 iki 705 μS/cm. Remiantis vandenskokybes klasių standartu Lietuvos Higienos Standartas HN 48:2001“Žalio geriamovandens kokybės higieniniai reikalavimai” (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 104-3719) irhidrogeocheminiais duomenimis Devono ir Kvartero vandeningų sluoksnių vanduodažniausiai atitinka aukščiausios klasės vandens standartą (gera kokybė). TačiauKvartero vandeningų sluoksnių vanduo kai kuriais atvejais gali būti priskirtas antrajaiklasei dėl didesnių organinės medžiagos (tai rodo permanganato skaičius) ir amoniojonų koncentracijų vandenyje. Tai yra sąlygota natūralių hidrogeocheminių procesų.Detalesnis abiejų aikštelių požeminio vandens apibūdinimas ir vertinimas yra aprašytas7.3 skyriuje.7.1.1.2 Hidrologinės sąlygosDrūkšių ežeras priklauso Dauguvos baseinui. Drūkšių ežero ištakos pasiekia Baltijosjūrą hidrografiniu tinklu, kurio ilgis apie 550 km: Drūkšių ežeras → Prorva → Drūkša→ Dysna → Dauguva→ Rygos įlanka.Drūkšių ežero baseino (7.1-3 pav.) plotas nedidelis – tik 564 km 2 . Maksimalus baseinoilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus yra 40 km, maksimalus plotis – 30 km, vidutinis plotis– 15 km. Ežerai sudaro 16 % baseino ploto. Tai vienas ežeringiausių Lietuvos rajonų.Didžiausią baseino dalį užima miškai (38 %). Ariama žemė sudaro 26 %, pelkės – 16 %.Teritorijoje vyrauja smėliai, priesmėliai ir priemoliai, kurie sąlygoja skirtingas vandensfiltravimosi sąlygas įvairiose regiono dalyse (Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė,1989).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1297.1-3 pav. Drūkšių ežero hidrografinio tinklo schema.Drūkšių ežeras turi 11 intakų, iš ežero vanduo išteka viena upe (Prorva). Pagrindinėsupės įtekančios į Drūkšių ežerą yra Ričia (Ričianka), Apyvardė ir Smalva (7.1-1 lent.).7.1-1 lent. Drūkšių ežero intakai ir jų charakteristikos.Upė Upės ilgis, km Baseino plotas, km² Debitas, m 3 /sApyvardė 11,4 156,6 0,861Gulbinėlė 5,9 6,3 0,035D–1 4,0 4,3 0,024D–2 4,9 5,6 0,031Gulbinė 8,0 33,0 0,181Smalva 11,9 88,3 0,485D–3 3,7 6,6 0,036D–4 8,0 16,5 0,091D–5 3,2 3,3 0,018D–6 2,0 3,3 0,018Ričia (Ričianka) 20,3 215,3 1,184Drūkšių ežeras – pats didžiausias ežeras Lietuvoje, jo bendrasis vandens tūris yra apie369×10 6 m 3 . Bendrasis ežero paviršiaus plotas, įskaitant devynias salas, šiandien yraapie 49 km 2 (6,7 km 2 Baltarusijos teritorijoje ir 42,3 km 2 – Lietuvoje). Maksimalusežero gylis siekia 33 m, vidutinis gylis – 7 m. Pietinė ežero dalis yra sekliausia (3–7 m),o didesni gyliai būdingi centrinei, vakarinei ir šiaurinei ežero dalims. Ežero ilgis – 14,3km, maksimalus plotis – 5,3 km, o perimetras – 60,5 km. Ežerui būdinga palyginti lėta

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 130vandens apykaita. Pagrindinis ištekėjimas vyksta pietinėje Drūkšių dalyje Prorvos upe(Jurgelevičienė ir kt., 1983, Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė, 1989; Drūkšiųežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinė būklė, 1986; Jakimavičiūte ir kt.,1999). Pagrindinės ežero hidrologinės charakteristikos pateiktos 7.1-2 lent.7.1-2 lent. Drūkšių ežero pagrindinės hidrologinės charakteristikos (esantnormaliam patvankos lygiui).Drūkšių ežero charakteristikosSkaitinė vertėBaseino plotas, km 2 564Vandens paviršiaus plotas, km 2 49Daugiametis vandens debitas iš ežero, m 3 /s 3,33Daugiametis nuotėkis, m 3 /metus 105,07×10 6Daugiametis kritulių kiekis, mm/metus 592Daugiametis išgaravimo nuo vandens paviršiaus dydis, mm/metus 600Normalus patvankos lygis (NPL), m virš jūros lygio 141,6Minimalus patvankos lygis, m virš jūros lygio 140,7Aukščiausias patvankos lygis (AVL), m virš jūros lygio 142,3Reguliuojamas vandens aukštis*, m 0,90Naudingas ežero tūris*, m 3 43x10 6Bendras ežero vandens tūris, m 3 369 × 10 6*Reguliuojamas vandens aukštis ir naudingas tūris pateikti kaip skirtumas tarp normalaus ir minimalauspatvankos lygio.7.1.1.3 Drūkšių ežero vandens režimasBeveik visas paviršinis vandens nuotėkis (74 %) Ričios (Ričiankos) ir Apyvardėsupėmis įteka pietinėje Drūkšių ežero dalyje. Likęs paviršinis nuotėkis Smalvos irGulbinės upėmis įteka vakariniame krante. Iš ežero vanduo išteka Prorvos upe, kuriišteka iš pietinio vandens telkinio kranto. Pietinėje ežero dalyje vyksta intensyviausiavandens apykaita.Drūkšių ežero vandens režimą formuoja tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai.Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra paviršinis pritekėjimas (73 %) ir ištekėjimas (77%). Dėl didelio ežero paviršiaus ploto taip pat svarbią reikšmę turi krituliai (24 %) irgaravimas (23 %). Laisvų ir pusiau laisvų gruntinių vandenų pritekėjimas yra nežymus(mažiau kaip 3 %). Nutekėjimas į giliau slūgsančius vandeningus sluoksnius yralaikomas nežymiu dėl mažo dugninių nuosėdų ir nuogulų skvarbumo (Drūkšių ežerobazinė hidrofizinė būklė, 1989).Antropogeniniai veiksniai, apsprendžiantys vandens režimą, yra vandens ištekėjimokontrolė (7.1-3 pav.) ir AE aušinimo vandens išleidimas. Ežeras yra reguliuojamas,norint išlaikyti stabilų vandens lygį ir užtikrinti pakankamą vandens kiekį, reikalingąAE aušinimui. Drūkša (kuri iki to buvo ežero ištakas) žemiau Apyvardės žiočių buvopertverta pylimu, ir tokiu būdu visas Apyvardės baseino nuotėkis Drūkšės vaga buvonukreiptas Drūkšių ežerą (Mazeika et al 2006). Ant Prorvos upės buvo įrengtas Drūkšiųvandens lygį reguliuojantis šliuzas (“Objektas 500”). Taip pat ant šios upės, 1,5 kmpasroviui, tarp Stavoko ir Abalių ežerų, 1953 metais buvo pastatyta “Tautų draugystės”elektrinė. Pastačius Ignalinos AE, ežero vandens lygis yra reguliuojamas buvusioshidroelektrinės įrenginiais.Garavimas iš ežero didėjo priklausomai nuo į ežerą kartu su aušinimo vandeniupatenkančios šilumos kiekio. 1984–1996 m. šiltuoju (V–VIII mėn.) laikotarpiugaravimas vidutiniškai padidėjo 49 % (nuo 31 % iki 67 %), lyginant su natūraliuišgaravimo dydžiu (buvusiu iki IAE eksploatacijos) (Kriauciuniene and Sarauskiene,2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 131Nesureguliuoto (natūralaus režimo) ir sureguliuoto Drūkšių ežero metinio vandensbalanso įvertinimas yra pateiktas 7.1-3 lentelėje. Nesureguliuoto ežero vandens balansasyra skaičiuojamas vidutiniams hidrologiniams metams. Pagrindinės balanso pajamosyra paviršinė prietaka į ežerą (Q = 3,27 m 3 /s) ir krituliai (592 mm). Požeminė vandensprietaka yra nežymi. Balanso išlaidas sudaro nuotėkis iš ežero (Q = 3,33 m 3 /s) irišgaravimas (vidutinis natūralus 600 mm). Vandens balansas sureguliuotam ežerui buvoskaičiuotas sausiems metams, kurie gali pasikartoti kartą per 20 metų (95 % tikimybės).Tokį balansą sudaro tie patys komponentai, skiriasi tik nuotėkio dydis. Patvenkus ežerąProrvos upe išleidžiamas gamtosauginis debitas (Q = 0,64 m 3 /s * ). Sureguliuotame ežere,vandens tūris, kuris gali būti panaudojamas kompensuoti vandens nuostolius dėlpapildomo garavimo, yra didesnis, negu nesureguliuotame ežere. Sausais metaismaždaug 33,1 mln.m 3 vandens gali būti naudojama papildomam išgaravimui nuo ežeropaviršiaus prie normalaus patvankos lygio (141,6 m).7.1-3 lent. Drūkšių ežero metinis vandens balansas (mln. m 3 ).ParametrasNesureguliuotas,vidutiniovandeningumometai (vidutinisdebitas 3,33)Sureguliuotas,vidutiniovandeningumometai(gamtosauginisdebitas 0,64)Sureguliuotas, sausimetai,(gamtosauginisdebitas 0,64)Paviršinė prietaka 103 103 51Požeminė prietaka 3,5 3,5 3,5Krituliai 29 29 22,3Viso pasipildė 135,5 135,5 76,8Nuotėkis 105,1 20,2 20,2Išgaravimas 29,4 29,4 23,5Viso sumažėjo* 134,5 49,6 43,7Vandens atsargos** 85,9 33,1* Apytikris požeminės prietakos ar paviršinės prietakos ir nuotėkio skaičiavimas, naudojant upę–analogą,gali būti vandens balanso nesąryšio (1,004 mln. m 3 ) priežastimi.**Vandens atsargas sudaro vandens tūris, kuris patvenktame ežere susikauptų virš normalaus patvankoslygio (141,6 m), ir į kurį neįeina reguliuojamas ežero tūris.Pašildyto aušinimo vandens įtaka išgaravimui nuo ežero paviršiaus buvo aprašytaregresijos lygtimi, sudaryta remiantis atliktais garavimo matavimais šiltuoju metųperiodu bei AE darbo režimo duomenimis: DE = f (N), kur N – elektrinės galia (GW).Diapazone N = 1–2500 MW šią priklausomybę (7.1-4 pav.) galima aproksimuoti tiesinelygtimi (Janukeniene 1992):DE mėn = 21,4 N mėn. + 4,9.* Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-382 pasirašytą 2005 metų liepos 29 dieną (Žin., 2005,Nr. 94-3508), tai yra gamtosauginis sureguliuotos upės debitas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1326050DEmėn, mm4030201000 500 1000 1500 2000 2500AE galia, MW7.1-4 pav. Mėnesinio papildomo garavimo iš Drūkšių ežero priklausomybė nuo AEgaliosRemiantis pateikta regresijos lygtimi bei vandens balanso skaičiavimais, ežero vandensatsargų pakanka 3400 MW galios atominės elektrinės aušinimui. Ekspertai(Janukėnienė 1992) teigia, kad padidinus AE apkrovą 1000 MW, išgaravimas nuo ežeropaviršiaus padidėja 14,3 mln. m 3 . Pagal vandens balanso lygtį 33,1 mln. m 3 ežerovandens (esant NPL) sausais metais gali būti naudojama aušinimo tikslams. Papildomaigali būti panaudotas ežero naudingas tūris – 43,0 mln. m 3 vandens (iki kol vandens lygisežere nukris iki minimalaus patvankos lygio). Metinės 33,1 mln. m 3 vandens atsargosbei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandens kiekisvisiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiems sausiemsmetams (95 % tikimybės).Vis dėlto yra keletas dalykų, kurie įtakoja tokio vertinimo patikimumą. Pirma, gali būtinetikslumų vandens balanso parametrų įvertinime dėl riboto hidrologinių duomenųkiekio. Pavyzdžiui, vandens garavimo matavimai buvo atliekami tik vienoje ežerodalyje, todėl jie nebūtinai atspindi išgaravimą iš viso ežero. Be to, neturima nuotėkio išežero per Prorvos upę, veikiant AE, stebėjimo duomenų. Antra, išgaravimo ir AEapkrovos ryšio regresijos lygtis pagrinde remiasi garavimo matavimais prie 0–1500MW AE galios. Išgaravimo dydžių ekstrapoliacija, didesnė už turimus duomenisdaugiau nei dvigubai (3500 MW), nėra tiksli. Taigi, pateikti vertinimai turi būti laikomipreliminariais. Reikalinga detali hidrologinė vandens resursų ir garavimo studija, kaipdalis detalaus techninio projekto.7.1.1.4 Drūkšių ežero ekosistemaRemiantis ilgamečių ekologinių tyrimų rezultatus, akivaizdžiai ryškėja trysantropogeninio poveikio sąlygoti reikšmingų ekologinių pasikeitimų Drūkšių ežereetapai. Pirmasis iš jų prasidėjo vos tik pradėjus statyti IAE. Šiuo laikotarpiu kartu suterigeninės kilmės dalelėmis (patenkančiomis dėl dirvos struktūros pažeidimų, erozijosir kt.) į Drūkšių ežerą pateko dideli maistinių medžiagų kiekiai, kas pastebimaisuaktyvino autochtoninių šaltamėgių dumblių ir cianobakterijų vystymąsi, paspartėjo irorganinės medžiagos pirminės produkcijos procesai. Savo ruožtu į tai reagavo kitosetrofinės grandinės pakopose esantys organizmai. Nepaisant to, Drūkšių ežeras pagalvidutines metines pirminės produkcijos reikšmes (25 g C/m 2 ) išliko nedidelioproduktyvumo mezotrofinio tipo vandens telkinys.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 133Antrasis reikšmingas ekologinių pokyčių etapas prasidėjo po pirmojo energetinio blokopaleidimo 1984 metais. Pašildytas vanduo tapo veiksmingu faktoriumi, iššaukusiutolesnius organizmų bendrijų struktūros ir jų funkcinių ryšių pakitimus. Destabilizavusnatūralias aplinkos sąlygas ežere, sumažėjo planktoninių organizmų įvairovė, prasidėjosparti sezoninė ir ilgametė jų kiekio bei biomasės kaita. Iškart po IAE pirmojoenergetinio bloko paleidimo, buvo rasta tik 19 procentų fitoplanktono rūšių, lyginant superiodu prieš elektrinės paleidimą. Atitinkamai 5–10 kartų sumažėjo pirminės organiniųmedžiagų produkcijos lygis. Taip pat ryškiai pasikeitė meta- ir protozooplanktonorūšinė įvairovė, beveik 2,6 karto sumažėjo jų skaičius ir biomasė. Buvo nustatyta, jogvienos, euriterminės, organizmų rūšys lengviau prisitaikė prie naujų nestabilių aplinkossąlygų, rūšies individų skaičius padidėjo, o kitos, šaltamėgės, atsidūrė depresinėjebūklėje, jų individų skaičius pastebimai sumažėjo.Paleidus antrąjį energetinį bloką, 1987 metais ir sustabilėjus IAE darbo režimui,prasidėjo trečiasis laikotarpis, palaipsniui ėmė formuotis ir stabilizuotis naujos sąlygosvisoje technogenizuotoje Drūkšių ežero ekosistemoje. Būtent šiuo laikotarpiu vėlpradėjo atsikurti planktoninių organizmų rūšinė įvairovė, tačiau jau dominavo labiaušiltamėgės rūšys. Jų skaičius, biomasė ir organinės medžiagos pirminės produkcijosintensyvumas, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, pastaraisiais metais prilygo eutrofiniamsvandens telkiniams.Vandens kokybė pagal fizikinius-cheminius parametrus ir bioindikatoriusDrūkšių ežero hidrocheminis monitoringas intensyviausiai buvo vykdomas 1979–1997m. laikotarpiu. Matavimai buvo atliekami keliose mėginių ėmimo vietose, išsidėsčiusivisoje ežero akvatorijoje (7.1-5 pav.). Naujausi rezultatai (1999–2006 m.) gauti pagalatskirų tyrimų ataskaitas, IAE ir AAA monitoringo programas.Pagrindiniai Drūkšių ežero teršimo šaltiniai yra Visagino miesto ir Ignalinos AEgamybinių blokų ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos. Į ežerą suteka IAE ir miestoapvalytos nuotekos bei Visagino ir IAE lietaus kanalizacijos sistemų neapvalytasvanduo. Lietaus vanduo nuo IAE pastatų stogų (8×10 6 m 3 /metus) ir drenažo vanduo(1,5×10 6 m 3 /metus) surenkamas tam, kad būtų išlaikomas pakankamai žemas gruntiniųvandenų lygis IAE aikštelėje ir nukreipiamas į lietaus vandens kolektorių beiišleidžiamas į Drūkšių ežerą.Nuotekos apdorojamos biologiniam valymui skirtuose įrenginiuose ir papildomaivalomos smėlio filtrais. Apvalytos nuotekos išleidžiamos į Drūkšių ežerą perpapildomam valymui skirtą tvenkinį (Skripkų ežerą) (tretinis valymas). Tačiau, šiuometu Skripkų ežeras gali būti traktuojamas, kaip antrinis organinių teršalų šaltinis, nessedimintuojanti biomasė ar aukštesnieji augalai nėra pašalinami iš ežero, todėlsusidariusios biomasės kaupimasis lemia antrinės eutrofikacijos procesus. Po biologiniovalymo į Drūkšių ežerą patenka apie 5,5×10 6 –8,5×10 6 m 3 vandens.Per metus IAE sunaudoja apie 356 tonas H 2 SO 4 ir 14 tonų NaOH regeneruoti dervai sustipriai rūgštiniais katijonais ir stipriai šarminiais anijonais, kurie naudojami pašalintiištirpusiai druskai iš vandens valymo sistemos. Panaudoti reagentai neutralizuoja vienaskitą specialiame rezervuare (iki pH nuo 6 iki 9). Po neutralizavimo jie yra išleidžiami įelektrinės lietaus kanalizacijos sistemą, kartu su ištirpusiomis druskomis (SO 4 2- , Na + ,Ca 2+ , Mg 2+ , Cl - , ir kt.) (Almenas ir kt., 1998).Kiti antropogeniniai veiksniai įtakojantys Drūkšių ežero vandens kokybę yra organiniųkomponentų nuotekos iš žemės ūkio objektų ir dirbamų žemės ūkio laukų (trąšos,grunto dalelės ir kt.), tačiau jie vertinami kaip mažiau reikšmingi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1347.1-5 pav. Nuolatinių tyrimų stočių išdėstymas (1979–1997m. dažniausiaihidroekologiniai tyrimai buvo atliekami 1–6 stotyse) ir pagrindiniai įsiurbimo irnuotekų kanalai Drūkšių ežere. PLK – pramoninė ir lietaus kanalizacija,Įsiurbimas – IAE vandens įsiurbimo kanalas, Išmetimas – IAE pašildyto vandensišmetimo kanalas, BNVK – Visagino m. ir IAE buitinių nuotekų valymo įrenginiai,ŪBK – ūkio buitinių nuotekų išleidimas po biologinio apdorojimo ir papildomovalymo tvenkinyje (Skripkų ežere), PBKS – panaudoto branduolinio kurosaugykla.Tokiu būdu, Visagino miesto ir IAE buitinės nuotekos yra pagrindinis Drūkšių ežeroteršėjas maistinėmis medžiagomis. Ši eutrofikacija sukėlė daugelis nustatytų Drūkšiųežero vandens ekosistemos pasikeitimų. IAE maksimalaus pajėgumu veikimolaikotarpiu iki 1991 m. kasmet į ežerą patekdavo iki 1000 tonų organinės anglies, iki700 tonų azoto ir iki 50 tonų fosforo (Teršalų patekimo vertinimas..., 1991). Kaip rodoatliktų apskaičiavimų rezultatai, azoto ir fosforo vidutinės metinės koncentracijospatekančios į ežerą net ir po papildomo nuotekų valymo Skripkų ežere tuo metu siekėatitinkamai 37,7 mg N/l ir 3,5 mg P/l. Pastaraisiais metais, dėl patobulintos BNVvalymo sistemos, jų srautas į ežerą kiek sumažėjo (7.1-6 pav.). Tačiau iki šiol subuitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis į ežerą patenka apie 55 % azoto ir 80 % fosforonuo bendros jų metinės apkrovos (7.1-4 lentelė) (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1357.1-6 pav. Azoto ir fosforo prietaka į Drūkšių ežerą.7.1-4 lent. Daugiametės (1991–2000 m.) maistinių medžiagų srauto į Drūkšių ežerąreikšmės.Šaltiniai Nb, t (N)/metus Pb, t (P)/metusBuitinės ir pramoninės nuotekos 85,53 15,291Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-1,2) 1,663 0,244Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-3) 0,335 0,081Visagino ir IAE buitinių vandenų valymo įrenginiųnuotekos81,625 14,720Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-2 miesto) 0,617 0,046Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-1 miesto) 0,416 0,04Panaudoto kuro saugyklų teritorijos pramoninė lietauskanalizacija (PLK–PBKS)0.870 0.16Natūrali prietaka 62,02 3,88Viso 147,54 19,17Nuotaka Prorvos upe 98 14,11Be to, 1984 m. prasidėjusi terminė tarša paspartino eutrofikacijos procesus ežere.Pašildyto vandens išmetimas lėmė hidrologinio režimo pasikeitimus – paviršaustemperatūros padidėjimą, natūralios vertikalios terminės stratifikacijos sutrikimą,temperatūros ir vandens naudojimo svyravimą dėl energetinių blokų bandymų ireksploatacijos režimo kaitos, hidrodinaminių procesų suintensyvėjimą. Taip patsuintensyvėjo vandens garavimas.Padidėjusi ežero vandens temperatūra ir dėl to sumažėjęs šalto vandens tūris (7.1-7 pav.ir 7.1-4 lentelė) ne tik paspartino eutrofikacijos procesus ežere, bet ir sudarė nepalankiassąlygas šaltavandenių organizmų (stenoterminių kriofilinių rūšių) vystymuisi. Tačiau,pagal daugiametės vidutinės pirminės produkcijos reikšmes (25 gC/m 2 ), Drūkšių ežeras1984–1987 m. laikotarpiu vis dar buvo priskirtas mažo produktyvumo mezotrofiniamtipui (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008) (7.1-8 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1367.1-7 pav. Terminės zonos pasiskirstymas vasaros stratifikacijos metu Drūkšiųežere, 1977–1983 – A ir 1984–1997 m. – B (Lietuvos valstybinė..., 1998).7.1-8 pav. Pirminės fitoplanktono produkcijos daugiametės vidutinės kasmetinėsreikšmės (PP, g C/m2y-1) Drūkšių ežere.Intensyvūs terigeninių dalelių ir organinių medžiagų sedimentacijos procesai (nuo 0,5kg/m 2 1979 m. iki 2,9 kg/m 2 per metus 1983 m.) lėmė organinių ir biogeninių medžiagųsusikaupimą dugno nuosėdose, ypač giluminėse ežero dalyse. Ištirpusios organinėsmedžiagos (IOM) koncentracijos vandenyje vidutiniškai padidėjo nuo 14 mg/l (1979–1983 m.) iki 19 mg/l (2004 m.). Taip pat buvo stebima bendrojo organinių medžiagųkiekio (C org.bendr. ) dugno nuosėdose didėjimo tendencija.Suaktyvėjus mikrobiologiniams procesams ežero vertikalėje mažėjo deguonies kiekisypač vasaros metu žemesniuose nei 12 metrų vandens sluoksniuose (7.1-5 lentelė).Pastaruoju metu mažesnė nei 4 mg/l deguonies koncentracija jau fiksuojama 10 mgylyje, t.y. viršutiniame metalimniono sluoksnyje. Deguonies sumažėjimas ir kai kuriųterminalinių anaerobinių organinių medžiagų mineralizacijos produktų pagausėjimasgilesniuose vandens sluoksniuose sudaro nepalankias sąlygas čia gyvenantiemsorganizmams, pirmiausia šaltamėgei ichtiofaunai.7.1-5 lent. Ištirpusio vandenyje deguonies pasiskirstymas Drūkšių ežero giluminiųzonų vertikaliame profilyje.Gylis, m1983 m. rugpjūtis 2007 m. rugpjūtisO 2 , mg/l0 8,5 8,646 – 8,3210 6,9 3,84

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 13712 3,3 3,5214 0,6 1,4416 0,4 0,6418 0,1 –20 0 0,3430 0 0Dėl kompleksinio (terminio ir cheminio) antropogeninio poveikio Drūkšių ežeresusiformavo kelios ekologinėmis sąlygomis besiskiriančios zonos (7.1-9 pav.):· Zona A: Labiausiai eutrofikuota pietrytinė ežero dalis; pagrindinis eutrofikuojantisfaktorius šioje zonoje yra buitinių nuotėkų, turtingų biogeninėmis medžiagomis (N,P) patekimas iš Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinių-buitinių nuotekų valymoįrenginių. Ši zona pasižymi visų planktoninių organizmų gausumo padidėjimu irdideliu produkcinių ir destrukcinių procesų aktyvumu. BDS 5 reikšmės kartais siekėnet 12,5 mg O 2 /l;· Zona B: Pašildyto vandens išmetimo zona – maksimalaus šiluminio poveiko vieta,kur vandens temperatūra daugelis atveju viršija 28 o C. Šioje zonoje nustatytasmažiausias planktono organizmų (fitoplanktono ir zooplanktono) gausumas irįvairovė, žemas produkcinių procesų intensyvumas kontrastuoja su aukštudestrukcinių procesų intensyvumu;· Zona C: Likusi pagrindinė ežero dalis, apimantį gilumines ir vidutinio gylio zonas,kur įvairūs poveikio faktoriai pasireiškia neperiodiškai, priklausomai nuo IgnalinosAE darbo režimo ir vėjo krypties, bangavimo ir kitų gamtinių sąlygų kaitos.7.1-6 lent. Kai kurių rodiklių kitimo ribos skirtingose Drūkšių ežero zonose 1993–1997 metų liepos–rugpjūčio mėn. (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008).Rodiklai Zona A Zona B Zona CVandens skaidrumas (S), m 1,0–2.8 3,0–3,9 1,2–6,5Chlorofilas „a”, µg/l 6,6–113,5 0,88–16,5 0,99–70,0Zooplanktonas biomase, mg/m 3 2 046–7 180 431–1 863 596–1 153Pirminė fitoplanktono produkcija, mgC/m 3 -1 330–2 800 44–440 2–1 500dC org. bendras dugno nuosėdose, % 11,7–12,4 3,5–3,7 7,6–12,6Organinių medžiagų mineralizacijadugno nuosėdose, mg C/m 2 per parą1 127–1 590 915–939 513–720

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1387.1-9 pav. Skirtingų ekologinių zonų pasiskirstymas Drūkšių ežere (1997).Per 20 metų nuo IAE darbo pradžios Drūkšių ežeras pasikeitė iš mezotrofinės (suvidutine maistinių medžiagų koncentracija ir biologine produkcija), buvusios dar priešpradedant eksploatuoti IAE, iki eutrofinės (su didele maistinių medžiagų koncentracijair biologine produkcija) būklės. N bendro /P bendro metinio vidutinio santykio kitimas nuo21:1 (1983 metais) iki 8:1 (1997 metais) tik patvirtina eutrofikaciją (Salickaitė-Bunikienė, Kirkutytė, 2003). Yra teigiama, kad maistinių medžiagų santykio kitimasskatino pokyčius planktono bendrijoje, sumažėjus N/P santykiui iki 5–10 bendrijojeėmė vyrauti Cyanophycea (Bulgakov, Levich, 1999). Iki pastarojo meto Drūkšių ežereN/P santykis svyruoja nedidelėse ribose arba turi nedidelę tendenciją didėti (7.1-10pav.).N b /P b403530252015Mezotrofinė būklė1050Eutrofinė būklė19831985198719891991199319951997199920017.1-10 pav. Bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) vidutinių metiniųkoncentracijų santykių dinamika Drūkšių ežero vandenyje 1983–2002 m.Per pirmus penkis AE darbo metus (1984–1988 m.) ežero vandenyje vidutinėdaugiametė N bendro koncentracija padidėjo iki 1,53 mg /l lyginant su buvusia (1,29 mgN/l) prieš IAE darbo pradžios (7.1-7 lentelė). Vėliau organinių medžiagų fiksavimas irsedimentacija, o taip pat aukštas denitrifikuojančių mikroorganizmų aktyvumas dugno

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 139nuosėdose sumažino azoto pasiekiamo kitiems organizmams kiekį. Įvertinta, kad azotopraradimas denitrifikacijos metu siekė 40 % bendro jo kiekio (Teršalų patekimovertinimas..., 1991).7.1-7 lent. Drūkšių ežero vandens maistinių medžiagų daugiametės vidutinės vertės(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).RodikliaiLaikotarpiai1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 1998–2002 2001–2006N-NH 4 + , mg/l 0,22 0,35 0,21 0,20 0,29 0,058N-NO x - , mg/l 0,051 0,062 0,072 0,083 0,054 0,05N bendras , mg/l 1,29 1,53 1,14 1,26 1,55 0,93P min. , mg/l 0,007 0,012 0,023 0,025 0,028 0,031P bendras , mg/l 0,061 0,05 0,072 0,146 0,179 0,058Praeito šimtmečio pabaigoje vidutinė daugiametė Nbendro koncentracija netgi padidėjoir siekė 1,55 mg/l. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pastaruoju metuvakarinėje ežero dalyje vidutinės metinės bendro azoto koncentracijų reikšmėsvandenyje buvo mažesnės ir svyravo 1,028–0,863 mg N/l ribose(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696 ).Skirtingai nei azoto, fosforo koncentracija (tiek mineralinio, tiek bendro Drūkšių ežerepastoviai didėjo per visą tyrimų laikotarpį (7.1-7 lentelė). Iki šiol stebima vidutinėsfosfatų koncentracijos didėjimo tendencija, nors AAA duomenimis bendro fosforokoncentracija pastebimai sumažėjo. Tai, savo ruožtu, turėtų parodyti aplinkos sąlygųgerėjimo tendenciją Drūkšių ežere.Pastaruoju laikotarpiu ežero vandenyje nustatytas nežymus bendros ištirpusių druskųkoncentracijos padidėjimas. Drūkšių ežero vanduo yra hidrokarbonatinis-kalcinis,vidutiniškai mineralizuotas. Dėl papildomo garavimo nuo vandens paviršiaus buvotikėtasi bendros druskų koncentracijos padidėjimo ežero vandenyje (Dryžius ir kt.,1984). Tačiau per keletą AE darbo etapų žymių vandens mineralizacijos kitimųneįvyko, daugiausia dėl HCO 33-ir Ca2+koncentracijų sumažėjimo ežero vandenyje, norspastebėtas chloridų, natrio, kalio, sulfatų, magnio koncentracijų augimas (7.1-8 lentelė)(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-8 lent. Drūkšių ežero vandens pagrindinių jonų ir bendro ištirpusių druskųkiekio (Sj) daugiametės vidutinės vertės.RodikliaiRodikliai1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 2001–2006Cl - ,mg/l 8,8 9,9 10,7 9,8 12.9SO 4 2- , mg/l 8,9 12,6 18,6 19,3 18,0HCO 3 - , mg/l 160,5 150,4 157,6 159,4 169,5Ca 2+ , mg/l 39,3 35,8 36,8 35,8 37,9Mg 2+ , mg/l 10,0 10,9 12,9 13,8 15,9Na + , mg/l 4,6 6,3 7,0 6,9 7,5K + , mg/l 1,8 2,7 3,0 2,9 3,2S j , mg/l 233,9 228,6 246,6 247,9 264,3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 140Manoma, kad intensyvus moliusko Dreissena polymorpha vystymasis ir plintanti-aukštesnioji vandens augalija lėmė HCO 3 ir Ca 2+ koncentracijų sumažėjimą ežerovandenyje IAE darbo pradžioje (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). Ežero vandensmineralizacijos minimumas fiksuotas 1985 m. (7.1-11 pav.).mg/l2802702602502402302202102001979-19831984198519861987198819891990199119921993199419951996199720012002200320047.1-11 pav. Drūkšių ežero vandens mineralizacijos daugiametės vidutinės vertės(1979–1997 m. – visos ežero akvatorijos metiniai vidurkiai, 2001–2004 m.vakarinės ežero dalies metiniai vidurkiai).Vienas iš labiausiai akivaizdžių pasikeitimų, kuris įvyko IAE veikimo metu, yraganėtinai greitas sulfatų padidėjimas ežero vandenyje ir dugno nuosėdose. Pagrindiniaišių sieros junginių šaltiniai yra panauduotų reagentų (H 2 SO 4 ir NaOH) išleidimas įlietaus kanalizacijos sistemą po regeneracijos ir neutralizacijos procesų. Tai paspartinomikrobiologinę sulfatų redukciją dugno nuosėdose, išstumiant kitą terminalinį procesąmetanogenezę. Dėl to jau prieš paleidimą ir pradėjus dirbti pirmam AE blokuivandenilio sulfidas buvo nustatytas artimiausių IAE zonų dugno nuosėdose. Didžiausiassulfatų redukcijos intensyvumas (iki 3,8–4,3 mg S 2- dm 3 d -1 ) buvo registruotas 1992metais. Vėliau šiuo proceso intensyvumas sumažėjo, tačiau jis liko palyginti aukštas kaikuriuose ežero dalyse (7.1-12 pav.). Kartu su deguonies išeikvojimų tai gali neigiamaipaveikti faunos gyvenimo sąlygas šiuose vandens sluoksniuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1417.1-12 pav. Fiziniai-cheminiai parametrai Drūkšių ežero 1 stoties vandensvertikalėje maksimalios vasaros stratifikacijos metu 2007m. rugpjūčio 23 d.Tiesioginis Drūkšių ežero užteršimas sklinda iš pramoninių teritorijų ir miesto perlietaus vandens išleidimo sistemas, taip papildant ežero ekosistemą taršos produktais irbiologinių procesų inhibitoriais. Tačiau, vario, švino, chromo, kadmio ir nikeliokoncentracija neperžengė leidžiamų vandens kokybės ribų, išskyrus magnį, kuriokoncentracija didžiausią leistiną ribą viršijo 5 kartus (47μg/l) (Aplinkos apsaugosagentūra, metinis pranešimas, 2003 http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Buvopaskaičiuota, kad nuosėdos, užterštos sunkiaisiais metalais (nuo vidutinio iki aukštoužterštumo lygio), užima 27,5 % ežero dugno ploto, tačiau didžioji dalis jo yranatūralios kilmės dėl dominuojančių angliavandenių. Užterštumas naftos produktaisapima 3,9 % dugno ploto (Lietuvos valstybinė mokslo …, 1998).Apibendrinant, eutrofikacija, druskų kiekio didėjimas ir ežero vandens šiltėjimas kartuįtakoja ežero ekosistemas ir buveines. Nepaisant šių pasikeitimų ežero ekosistemoje,tirtų parametrų reikšmės vis dar atitinka reikalavimus nustatytus 78/659/EEC direktyvosir valstybės įstatymų (Įsakymas Nr. D1-633, 2005) dėl gėlavandenėms žuvims būtinossaugotinų arba gerintinų gėlųjų vandenų kokybės. Vandens kokybė ir ežero būklėapibūdinama kaip gera ir atitinka kokybės reikalavimus. Visos kokybės rodikliųreikšmės yra panašios eilės, kokie yra paprastai nustatomi paviršiniuose vandenyse(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696).Fitoplanktono ir zooplanktono bendrijos Drūkšių ežereIntensyvūs Drūkšių ežero fito– ir zooplanktono tyrimai buvo vykdomi nuo 1979 iki1997 m. Planktono organizmų bendrijų struktūros ir funkcionavimo pokyčių tendencijosskirtingose ežero ekologinėse zonose buvo įvertintos 1993–1997 m. (Lietuvos valstybinėmokslo …, 1998). Nuo 2001 m. fitoplanktono tyrimai atliekami Aplinkos ApsaugosAgentūroje (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Pagal Valstybinę aplinkosmonitoringo programą planktono dumblių tyrimams buvo pasirinkta viena tyrimų stotisDrūkšių ežero vakarinėje dalyje. Sumažėjus tyrimų taškų skaičių ežere ir planktonomėginių paėmimo dažnumui pastarųjų metų tyrimų duomenys yra nepakankami irdažnai kontraversiški.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 142Galima konstatuoti, kad pagrindiniai veiksniai nulėmę planktono bendrijų pokyčius yrapašildyto vandens išmetimas iš IAE bei ūkinių-buitinių ir pramoninių vandens nuotekųpatekimas į ežerą iš gamybinių ir kitų urbanizuotų teritorijų. Ežero vandenstemperatūros pakilimas, dėl ko sumažėjo šalto vandens tūris ežere, nulėmė rūšiųįvairovės pakitimus. Nuo 1984 m. vyraujančių planktono rūšių skaičius sumažėjo 2–3kartus, lyginant su laikotarpiu prieš paleidžiant IAE: fitoplanktono rūšių sumažėjo nuo116 iki 40–50, metazoo- ir protozooplanktono – atitinkamai nuo 118 iki 38 ir nuo 129iki 45–53 taksonų. Prieš IAE paleidimą laikotarpiu ežere vyraujančios fitoplanktono(melsvabakterės Limnothrix redekei (Van Goor) Meffert, Planktothrix agardhii(Gomont) Anag. and Komar. ir kai kurios titnagdumblių rūšys) ir zooplanktono rūšys(pvz., Limnocalanus macrurus Sars, ledynmečio reliktai) išnyko.Sumažėjo fitoplanktono rūšių įvairovė, pagal gausumą ir biomasę pradėjo vyrauti tikkelios dumblių rūšys. Ežere vykstantys procesai veda prie reiškinio, kai viena dumbliųrūšis (pvz. titnagdumbliai Stephanodiscus binderanus (Kütz.) Krieger 1992 m. kovomėn.) tampa beveik monodominantine planktono bendrijoje. Titnaginių dumbliųląstelės, kolonijos vegetatyvinėje ramybės stadijoje suformuoja storą gleivėtą apvalkalą.Būtent tokį gleivėtą apvalkalą turintys dumbliai gali užkimšdami būgnų, apvalančiųvandenį nuo jame esančių mechaninių dalių, angas ir sutrikdyti AE reaktorių aušinimuibūtino ežero vandens patekimą. Tokia situacija buvo susidariusi Drūkšių ežere paskutinįdešimtmetį pavasarinio fitoplanktono ,,žydėjimo” laikotarpiu. Keletas potencialiaitoksinių melsvabakterių rūšių (Anabaena, Aphanizomenon, Gloeotrichia, Microcystisgenčių rūšys) taip pat buvo aptiktos ežere. Intensyvus jų vystymasis buvo nustatytasvasaros laikotarpiu Drūkšių ežero vandens ,,žydėjimo” metu.Fitoplanktono gausumas ir biomasė ženkliai kito 1979–2006 m. tyrimų laikotarpiu,tačiau aiškios pokyčių tendencijos nebuvo nustatytos. Vis dėlto fitoplanktono biomasėsumažėjo nuo 2,6 mg/l 1984 m. iki 0,2 mg/l 1988 m. (7.1-13 pav.). Fitoplanktonobiomasė vėliau padidėjo, tačiau skirtingų metų tyrimų rezultatai ir toliau parodė dideliusvidutinis metinius dumblių biomasės svyravimus. Tokius ženklius pokyčius galėjonulemti nestabilus IAE darbas metų bėgyje. Atsitiktinai kintančios aplinkos sąlygosežere gali nulemti naujų neprognozuojamų ir intensyvų dominantinių rūšiųfitoplanktono bendrijoje vystymąsi.Fitoplanktono bendrijos kaita skirtingose ežero zonose buvo tirta 1993–1996 m. (7.1-14pav.). Nežiūrint į erdvės ir laiko požiūriu didelius biomasės svyravimus ežeroakvatorijoje, eutrofikuota pietrytinė ežero zona pastoviai buvo produktyviausia ežerodalis. Būtent pastarojoje dalyje daugiamečiai fitoplanktono vystymosi svyravimai buvoypač akivaizdūs, o jų kaita ne visada buvo analogiška lyginant su kitomishidroekoistemos dalimis. Be to, ir daugiametė vidutinės metinės chlorofilo akoncentracijos kaita (nuo 2 ir virš 14 µg/l) taip pat indikuoja ekosistemos nestabilumą,kas taip pat sąlygojo reikšmingai pastebimą erdvinio pigmentų pasiskirstymonetolygumą net labai eutrofikuotame vandens telkinyje. Pastaraisiais metais ypačsudėtinga įvertinti būklę ir pokyčių tendencijas tokio vandens telkinio, kuriamevegetacijos laikotarpiu paimama nepakankamai mėginių analizei bei per mažaipasirinkta taškų tyrimams. Vienas taškas neatspindi reikšmingos įvairių ežero zonųežero aplinkos sąlygų bei organizmų įvairovės kaitos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1437.1-13 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono (g/m3) ir zooplanktono (mg/m3)biomasės reikšmių kaita Drūkšių ežere.3.002.502.001993 19941995 1996mg/l1.501.000.500.001 2 3 4 5 6sites7.1-14 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono biomasės (mg/l) reikšmių kaitaskirtingose Drūkšių ežero zonose.Metazooplanktono gausumas sumažėjo daugiau nei 2,7 kartus (nuo 107,5 iki 39,1 tūkst.ind./l), o protozooplanktono perpus (nuo 2,8 iki 1,2 tūkst.ind./l) per pirmuosius dumetus po IAE paleidimo (7.1-15 pav.). Po tam tikro žemo produktyvumo ir vyraujančiųrūšių kaitos planktono bendrijoje laikotarpio buvo nustatytas kitas, santykinai trumpaszooplanktono biomasės padidėjimas Drūkšių ežere nuo 1986 m., kai stabilizavosisusiformavusios naujos aplinkos sąlygos. Pastaruoju laikotarpiu plačiai paplitusių,tačiau sunkiai prisitaikančios prie greitai besikeičiančių aplinkos sąlygų verpečių(Rotatoria) gausumas sumažėjo daugiau nei 10 kartų (7.1-15 pav.). Vėžiagyvių(Crustacea) ir ypatingai Cladocera gausumas labai išaugo, praėjus keliems metams poIAE paleidimo. Po 1988 m. nestabilios sąlygos ežere sąlygojo zooplanktonotaksonominės įvairovės, gausumo ir biomasės svyravimus Drūkšių ežere.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1447.1-15 pav. Vidutinių metinių zooplanktono grupių biomasės (mg/m3) reikšmiųkaita giluminėje Drūkšių ežero dalyje 1980–1997 m. vasaros laikotarpiais.IAE eksploatacija akivaizdžiai ir ženkliai įtakojo planktono bendrijas, nulėmė jųnestabilią sezoninę sukcesiją (kaitą) laike ir erdvėje. Nežiūrint į tai, kad vidutinėsmetinės planktono organizmų biomasės vertės pastoviai nedidėjo, kiti fitoplanktonoparametrai demonstruoja menkai nuspėjamas eutrofikacijos procesų pasekmes. Vandens,,žydėjimo” dažnumas ir intensyvumas išaugo bei kinta skirtingų metų vegetacijosperiodu. Rūšių įvairovės sumažėjimas, intensyvus melsvabakterių vystymasis yra vieniiš svarbiausių rodiklių, parodančių tendencingai stiprėjančią ežero eutrofikaciją. Iki šiųdienų ežere vyraujančių rūšių kompleksas kinta, o ežero planktone pastaruoju metupastoviai vyrauja rūšys, būdingos eutrofiniams vandens telkiniams.Drūkšių ežero vandens augalija1996–1997 metų tyrimų laikotarpiu Drūkšių ežere inventorizuotos 73 makrofitų rūšys, išjų 8 – maurabragūnų (Charophyta), 2 – samanų (Bryophyta), 1 – asiūklių(Equisetophyta) ir 58 – žiedinių augalų (Magnoliophyta).Taip pat nustatytos 27 šių rūšių formuojamos asociacijos rango bendrijos. Iš jų,paprastosios nendrės ir ežerinio meldo sudaromos bendrijos (Phragmitetum australis,Scirpetum lacustris) vyrauja pusiau pasinėrusių augalų (helofitų) juostoje nuo ežeropakraščio iki 1,5–2 m gylio, plūdžių bendrijos (Potamogetonetum lucentisPotamogetonetum perfoliati, Potamogetonetum mucronati, Potamogetonetum rutili)gana dažnos 1–5 m gylyje, žvakidumblio (Nitellopsidetum obtusae) bendrijos vyraujavisiškai pasinėrusių augalų (limneidų) juostoje 3–5(7) m gylyje. Ežere aptinkamos 3retos Lietuvos vandens telkiniuose bendrijos (Scolochloetum festucaceae,Zannichellietum palustris Nitelletum opacae).Iki Ignalinos atominės elektrinės paleidimo, 1979–1983 tyrimų laikotarpiu ežeras buvoapibūdintas kaip tipiškas vidutinio gylio mezotrofinis ežeras, su gerai išsivysčiusiapovandenine augalija, kurioje vyrauja maurabraginių dumblių ir plūdžių rūšys (Chararudis, C. filiformis, Nitellopsis obtusa, Potamogeton lucens, P. perfoliatus) irfragmentiškai išsivysčiusia plūdurlapių augalų ir pakrančių augalija (Potamogetonnatans, Phragmites australis). Augalai augo iki 7–9 m gylio.Pagal šiuos požymius, o ypač maurabraginių dumblių (Charophyta) dominavimąpovandeninėje augalijoje, Drūkšių ežeras tuo metu visiškai atitiko ežerų sumaurabragūnų bendrijomis buveinių tipą, kuris šiuo metu įrašytą į ES BuveiniųDirektyvos 1 Priedą, kaip saugotinas visos Europos mastu.Praėjus ~20 metų po IAE paleidimo (1996–1997 tyrimų laikotarpis), žymūs augalijospasikeitimai pastebėti visose ekologinėse augalijos juostose:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 145Maurabragūnų (Charophyta) rūšys visiškai išnyko iš povandeninės augalijos ežerodalyje, labiausiai paveiktoje pašildyto vandens ir nuotekų (4, 6 stotys), išliko tikeutrofikacijai tolerantiškos rūšys (Ceratophyllum demersum, Myriophyllum spicatum).Maurabragių, ypač anksčiau vyravusių rūšių (Chara rudis, Chara filiformis) nykimaspastebėtas viso ežero povandeninėje augalijoje.Povandeninės augalijos išplitimo riba sumažėjo nuo 7–9 m iki 5–6 m. Povandeninėsaugalijos, ypač maurabraginių dumblių, nykimui giliausiose augimvietėse didelės įtakosturėjo masiškas siūlinių dumblių vystymasis pailgėjusio vegetacijos laikotarpiosąlygomis ir vandens skaidrumo sumažėjimas. Helofitais (Phragmites australis,Schoenoplectus lacustris) apaugusių plotų žymiai padidėjo viso ežero seklumose iki 2 mgylio.Pastebėti augalijos pokyčiai, visų pirma mautrabragūnų (Chaophyta) visiškas išnykimasir intensyviausio poveikio zonose, o taip pat jų užimamų plotų ir gausumo sumažėjimasvisame ežere yra akivaizdus vandens telkinio – Atominės elektrinės aušintuvo –trofiškumo lygio didėjimo požymis (Blindow, 1992). Vandens drumstumo svyravimai iržaliadumblių suvešėjimas, buvo viena iš svarbiausių povandeninės augalijos išplitimogylio sumažėjimo priežasčių. Tuo pat metu vykstantis pakrantės helofitų suvešėjimaspakrantės seklumose, taip pat yra akivaizdus antropogeninės eutrofikacijos požymis.Drūkšių ežero bentofauna ir kiti bestuburiai gyvūnaiDrūkšių ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinės būklės tyrimai buvoatlikti 1976–1983 metais. Makrozoobentoso bendrijose rasta 143 rūšys, iš jų Spongia –1, Coelenterata – 3, Turbellaria – 2, Nematomorpha – 1, Oligochaeta – 37, Hirudinea –7, Mollusca – 39, Crustacea – 10, Insecta – 43 (Grigelis, 1986). Skaičiumi ir biomasedominavo chironomidai ir oligochetai, o litoralėje ir sublitoralėje – taip pat moliuskai,ypač Dreissena polymorpha, kuri masiškai paplito ežere bazinių tyrimų laikotarpiu priešIAE paleidimą. Litoralėje ir sublitoralėje vyravo Stictochironomus psammophilus,Psammoryctides barbatus, Lumbriculus variegatus, Bithynia tentaculatae, Leptoceruscinerans, profundalėje – Chironomus anthrecinus, P. hommoniensis, Chaoborusflavicans, Mysis oculata relicta, Pallasea quadrispinosa. Taip pat buvo aptikti šaltįmėgstantieji stenotermai – Ch. ahthracinus, S. longiventrus, P. amnicum bei ledynmečioreliktai M. o. relicta, P. quadrispinosa.1984–1986 m. laikotarpiu (pradėjus dirbti IAE), bentofaunos bendrijose sumažėjovėžiagyvių ir unionidų kiekis, nors pagerėjo sąlygos oligochetams ežere (Григялис,1993). Profundalėje sumažėjo arba iš viso išnyko kai kurių stenoterminių kriofilinių iroksifilinių vėžiagyvių rūšys – ledynmečio laikotarpio reliktai.Litoralės cenozės pokyčiai buvo sąlygojami euriterminių moliuskų – Dreissenapolymorpha (dreisenų), patekusių į ežerą IAE statybos laikotarpiu, intensyvausvystymosi. 1981 m. jos buvo keletą egzempliorių, 1982 m. vyravo jaunikliai, kuriųmasiškas vystymasis prasidėjo 1983–1984 m., ypač maurabraginių dumblių (Chara)pievose ir nendrynuose (Phragmites). 1985 m. dreisenos biomasė sudarė 1300 t(Grigelis, 1993). Didžiausia (5600 t) jos biomasė buvo nustatyta 1989 m.Zoobentoso biomasė, neskaitant Dreissena polymorpha, ežere liko pirminio lygio.Reikšmingi zoobentoso biomasės sumažėjimo procesai, vykę dėl dugno erozijos,suspenduotų dalelių ir sąnašų pernešimo cirkuliacinių srovių, Drūkšių ežere iki 1989 m.nebuvo pastebėti.Drūkšių ežero žuvų bendrijaBazinėje būklėje Drūkšių ežeras pagal savo žuvų bendrijos sudėtį buvo tipiškasmezotrofinis ežeras, t.y. buvo priskiriamas vienai iš ankstyvųjų Lietuvos ežerų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 146sukcesinių stadijų (Virbickas ir kt., 1993). IAE statybos bei jos eksploatacijos eigojeprasidėjo ežero žuvų bendrijos kaita.Praėjusio šimtmečio antroje pusėje, įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23–26 žuvųrūšys. Iki IAE statybos pradžios (1950–1975 m.) Drūkšių ežero žuvų bendrijojedominavo stenoterminės šaltamėgės žuvų rūšys – stintos (Osmerus eperlanus L.) irseliavos (Coregonus atbula L.), kurių biomasė sudarė apie 40% bendros ežero žuvųbiomasės. Be jų, svarią dalį užėmė kuojos, ešeriai, karšiai, lydekos. Dėl introdukcijos iškaimyninių ežerų per upelius į ežerą buvo patekusios ne vietinės rūšys – Čiudo ežerosykai (Coregonus lavaretus marenoides Poljakow), karpiai (Cyprinus carpio L.), o vėliauir Lietuvoje išplitę starkiai (Sander lucioperca`L.) bei saulažuvės (Leucaspiusdelineatus Heck.). Įdomu pažymėti ir tai, kad tuomet čia gyveno retesnės rūšys – šamai(Silurus glanis L.), gružliai (Gobio gobio L.), o litoralinėje dalyje prie upių ištakų nettipiškos upinės žuvys – paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio L.), strepečiai (Leuciscusleuciscus L.), meknės (Leuciscus idus L.). Didelė ichtiofaunos įvairovė, tame tarpe irstenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologinės sąlygos buvo labai palankiosšiai gyvūnų grupei.Ežerinių stintų biomasė sumažėjo jau elektrinės statybos laikotarpiu 1976–1983 m., kaiį ežerą iš sausumos pateko nemaži biogenų ir toksikantų kiekiai, giliavandenių vietųpriedugniniuose sluoksniuose atsirado didesnės deguonies stygiaus zonos. Ypačdrastiškai šaltamėgių stenoterminių žuvų biomasė sumažėjo pirmaisiais IAEeksploatacijos metais (1984–1986 m.): bendra – 8, stintų – 2,7, o seliavų – net 58,8karto. Tuo tarpu bendra euriterminių žuvų rūšių biomasė padidėjo apie 35%, nors visosžuvų bendrijos biomasė padidėjo tik 2,5%. Pradėjus 2-ojo reaktoriaus eksploataciją(1987–1988 m.), bendra žuvų biomasė, palyginti su 1976–1983 m., padidėjo 14,2%(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).IAE statybos laikotarpiu seliavų populiacija sumažėjo 28,9 karto, nuo 2,31 milijonųindividų 1979 m. iki 0,08 mln. individų 1981 m. Vėliau eilę metų seliavų gausumasbuvo labai žemas ir tik nuo 1991 m. stebimas jų populiacijos dalinis atsistatymas. 1993–1997 m. seliavų gausumas svyravo nežymiai (7.1-9 lentelė).7.1-9 lent. Pelaginių žuvų gausumas Drūkšių ežere hidroakustinių tyrimųduomenimis, patvirtintais tyrimais naudojant statomuosius tinklus (milijonaisindividų).1979 1981 1983 1985 1986 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997Ežerinė stinta 25,47 60,78 19,02 5,12 1,12 0,14 0,04 0,02 0,03 0,028 0,027 0,03Aukšlė 24,31 12,62 13,2 5,85 2,38 0,79 2,62 4,5 6,2 2,8 3,37 9,85Ešerys 0,58 0,96 1,62 1,75 2,99 1,66 7,44 8,9 9,3 7,8 6,94 7,46Kuoja 2,59 4,18 3,73 3,19 1,38 1,76 5,41 5,5 7 6,6 5,14 4,43Seliava 2,31 0,08 0,04 0,08 0,09 0,27 1,2 3,2 3,3 2,3 2,76 2,74Pūgžlys 0,29 1,04 0,16 0,25 0,03 0,37 1,31 2,4 2,3 1,8 1,49 1,06Plakis 0,05 0,08 0,15 0,17 0,01 0,4 2,1 2 3,4 1,9 1,37 1,29Karšis 0,39 0,48 0,46 0,34 0,48 0,41 1,03 0,8 1,2 0,5 1,32 0,181981 m. stintų gausumas siekė 60,8 mln. vnt., o po to jų populiacija pradėjo staigiaimažėti ir 1986 m. tesiekė 1,1 mln. vnt. 1993–1997 m. stintų populiacija buvo labainegausi. Stintų fiziologiškai optimali temperatūra, nustatyta vasaros terminėsstagnacijos metu, siekia apie 12°C, taigi yra žemesnė negu seliavų. Be to, jų gausumoryškus sumažėjimas siejamas ir su priedugninio sluoksnio deguonies režimopablogėjimu, dugno nuosėdų formavimosi tempų paspartėjimu, epizootinių židiniųatsiradimu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 147Euriterminių bei termofilinių žuvų rūšių gausumas bei santykinė biomasė ežero žuvųbendrijoje nuo pat IAE statybos bei eksploatacijos pradžios nuolat didėjo. Ežeropelagialėje ypatingai padaugėjo ešerių: nuo 0,6 mln. vnt. 1979 m. iki 7,4 mln. vnt. 1992m. 1993–1997 metais ešerių populiacijos gausumas išliko aukštame lygyje ir svyravonežymiai.1992–1997 m. Drūkšių ežero pelagialėje žuvų rūšinė sudėtis kito labai nežymiai.Dominavo euriterminės žuvų rūšys: kuojos, ešeriai, aukšlės, plakiai (Blicca bjoerknaL.), kurių santykinė dalis bendroje ichtiomasėje sudarė, atitinkamai, 35,5, 20,0, 11,2, ir8,8 %. Seliavų santykinė biomasė sumažėjo iki 5,5, o stintų – net iki 0,001 %.1994–1999 m. didesnių daugumos žuvų rūšių biomasės svyravimų nenustatyta.Pagrindinė ežero ichtiomasės dalį sudarė 9 žuvų rūšių populiacijos: kuojos, ešeriai,plakiai, karšiai, aukšlės, raudės (Scardinius erythrophthalmus L.), pūgžliai(Gymnocephalus cernuua L.), lydekos ir lynai (Tinca tinca L.). Iš viso tyrimųlaikotarpiu buvo užregistruotos 18 rūšių žuvys.Žuvų produkcinių rodiklių kaitos tyrimai buvo atlikti Ignalinos AE aušintuve – Drūkšiųežere pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais (Virbickas ir kt., 1993). Deja, vėlesnityrimai IAE aušintuve apėmė tik žuvų gausumo bei biomasės kaitą ežero pelagialėje,todėl be abejo negalėjo pilnai atspindėti kokybinių bei kiekybinių pokyčių, vykusiųžuvų bendrijoje. Drūkšių ežero seliavų amžiaus grupių struktūros ir augimo tyrimai,atlikti paleidus IAE parodė, kad jų augimo greitis, kintant ežero ekologinėms sąlygomslabai pasikeitė (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).Abiejose ežero skirtingo terminio režimo litoralės zonose dominavo kuojos, kuriosšaltojoje zonoje sudarė 41,4 % bendro žuvų skaičiaus bei 50,7 % bendros ichtiomasės, ošiltojoje, atitinkamai, 46,6 ir 34,3 %. Ežero litoralėje taip pat buvo gausios ešeriių beiplakiių populiacijos. Abiejose ežero litoralės zonose ešeriai sudarė apie 23 % bendrožuvų skaičiaus, tuo tarpu plakiai šaltojoje zonoje sudarė 28,9, o šiltojoje – 11,0 %bendro žuvų skaičiaus. Ežero šiltosios zonos litoralėje didelę žuvų bendrijos dalį sudarėraudės, kur jų santykinis gausumas siekė 17,5, o santykinė biomasė – net 32,0 %, kaituo tarpu ežero šaltosios zonos litoralės žuvų bendrijoje jų santykinė dalis buvo nedidelė(atitinkamai 1,7 ir 1,7 %). Kitų rūšių žuvų gausumas ir biomasė ežero litoralėje buvonedideli.Atlikus ichtiofaunos tyrimus įvairiose ežero akvatorijose 2005–2007 metais Drūkšių ež.pastebėti gana ženklūs pakitimai žuvų rūšinės įvairovės ir bendrijų struktūroslygmenyse sukelti dėl terminio režimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninėseutrofikacijos poveikio.Drūkšių ežere žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 žuvų rūšių (prieš IAEeksploataciją) iki 14 rūšių. Išnyko stintos, šamai, introdukcijos keliu patekę sykai irstarkiai. Litoralinėje ežero dalyje visai neaptinkama anksčiau gyvenusių upinių žuvųrūšių – paprastųjų kūjagalvių, strepečių, meknių, gružlių. Ežere išplito ir pagausėjo lynųbei introdukuotų šiltamėgių rūšių – sidabrinių karosų, karpių, taip pat užregistruotisugavimai baltųjų amūrų ir baltųjų plačiakakčių.Ichtiofaunos sąrašą sudaro tipinės, dažniausiai tokio tipo ežeruose gyvenančios žuvųrūšys: seliava, lydeka, kuoja, karšis, plakis, lynas, paprastoji aukšlė, raudė, paprastasiskarosas, karpis, kirtiklis, vėgėlė, pūgžlys ir ešerys. Jų tarpe, 2 žuvų rūšys įrašytos į ESBuveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašus: kirtiklis, palyginti dažnai aptinkama rūšis,gyvenanti išimtinai seklioje ežero dalyje ir seliava, kuri, priešingai nei kirtikliai, gyvenaežero gelmėse ir yra pelaginė šaltamėgė žuvis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 148Žuvų bendrijų struktūros lygmenyje pastebimi ženklūs pakitimai, sukelti terminiorežimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninės eutrofikacijos. Apibendrinti 2005–2007m. duomenys apie žuvų bendrijų struktūrą pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) perVŽP (viena žvejybos pastanga) Drūkšių ežere pateikti 7.1-16 pav.N, %35302520151050Blicca bjoerknaPerca fluviatilisRutilus rutilusAbramis bramaGymnocephalus cernuusDrūkšiaiN, % B, %Coregonus albulaTinca tincaAlburnus alburnusScardinius erythrophthalmusEsox luciusCarassius gibelioCyprinus carpioB, %45,040,035,030,025,020,015,010,05,00,07.1-16 pav. Žuvų bendrijų struktūra pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) per VŽP(30 m ilgio tinklui) Drūkšių ežere 2005–2007 m.Drūkšių ežero žuvų bendrijų struktūros lygmenyje vyksta dominuojančių rūšių kaita.Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminės rūšys: plakiai – 32,9 %, ešeriai –30,1 % ir kuojos – 21,7 %. Per pastarąjį laikotarpį ypač išaugo plakių gausumas, oatitinkamai sumažėjo kuojų ir karšių gausumas. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšiųpopuliacijos kritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, oseliavos sudaro tik apie 3% nuo visų žuvų gausumo. Pagal biomasę ežere dominuojakuojos – 38,7 %, po to seka kelios rūšys, kurių biomasė kinta nedidelėse ribose: ešeriai– 15,7 %, karšiai –14,0 %, lynai – 12,1 % ir plakiai – 9,5 %.Monitoringo 2007 m. rezultatai rodo, kad Drūkšių ežere žuvų gausumas ir biomasėskirtingose ežero vietose kinta. Šiltoje zonoje žuvų gausumas vasarą ir rudenį yradidesnis negu šaltoje zonoje ir VŽP (vienai žvejybos pastangai) siekia 61,4 ind., ošaltoje zonoje vidutinis gausumas buvo tik 25,1 ind. Tuo tarpu biomasės rodikliai VŽPkinta priešinga linkme, šaltoje zonoje jie yra žymiai didesni – 59,96 kg, negu šiltojezonoje – 15,01 (7.1-10, 7.1-11 ir 7.1-12 lentelės) (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-10 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šaltoje zonoje 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Seliava 22 1,4 5,6 0,912 0,059 1,7Lydeka 2 0,08 0,31 3,79 0,203 5,9Kuoja 141 7,0 27,9 28,767 1,686 49,0Karšis 23 1,3 5,2 8,104 0,457 13,3Plakis 69 3,8 15.1 1,654 0,093 2,7Aukšlė 3 0,16 0,64 0,008 0,0005 0,01Lynas 10 0,51 2,1 9,835 0,526 15,3Raudė 2 0,08 0,31 0,345 0,018 0,5

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 149Ešerys 159 9,4 37.4 6,29 0,382 11,1Pūgžlys 23 1,4 5,6 0,258 0,015 0,4Iš viso: 327 25,13 100 59,963 3,439 1007.1-11 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ež., šaltoje zonoje, (profundalėje prieš IAEįsiurbimą) 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Seliava 15 1,6 19,0 0,568 0,060 9,7Lydeka 1 0,1 1,2 2,230 0,239 38,6Plakis 1 0,1 1,2 0,034 0,004 0,6Ešerys 54 5,8 69,0 2,876 0,308 49,7Pūgžlys 8 0,8 9,5 0,074 0,008 1,3Iš viso: 79 8,4 100 5,782 0,619 1007.1-12 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šiltoje zonoje 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Kuoja 93 12,7 20,7 3,424 0,467 22,1Karšis 28 3,8 6,2 0,924 0,126 6,0Plakis 221 30,1 49,0 6,066 0,827 39,2Raudė 1 0,1 0,2 0,054 0,07 3,3Ešerys 89 12,1 19,7 4,349 0,593 28,1Pūgžlys 19 2,6 4,2 0,194 0,026 1,2Iš viso: 451 61,4 100 15,011 2,109 100Žuvų augimas Drūkšių ežere pasikeitė pradėjus dirbti IAE. Pirmaisiais IAEeksploatacijos metais visų Drūkšių ežero žuvų rūšių tarp jų ir šaltamėgių stenoterminiųseliavų bei stintų, augimo greitis padidėjo, kurį lėmė pakilusi vandens temperatūra, otaip pat ir dreisenų masinis išplitimas (Virbickas, 1988).Šiltoje zonoje žuvų augimas daugelio rūšių yra spartesnis negu šaltoje zonoje. Taiparodo 2005 metais Drūkšių ežere palyginti kuojų ir ešerių augimo skirtumai dvejosetermiškai labai skirtingose ežero dalyse – šaltojoje zonoje, kur terminė Ignalinosatominės elektrinės tarša yra minimali ir šiltojoje zonoje, kur vandens temperatūra 4–60 C didesnė už normalią. Tiek kuojų, tiek ešerių augimas šiltojoje zonoje buvo gerokaispartesnis, visose vidutinio amžiaus grupėse.Apibendrinant galima teigti, kad Drūkšių ežero žuvų bendrija kito pagal termino irtrofinio režimų trendus. Ežero žuvų bendrija per gana trumpą laiko tarpą, sukcesiniųpokyčių tempams dešimtis kartų viršijant šių procesų raidą natūraliuose ežeruose, perėjoper šešias sukcesines stadijas. Žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 rūšių (priešIAE eksploataciją) iki 14 rūšių. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšių populiacijoskritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, o seliavos sudaro tikapie 3 % nuo visų žuvų gausumo. Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminėsrūšys: plakiai (32,9 % bendro žuvų gausumo), ešeriai (30,1 %) ir kuojos (21,7 %).Žūklė Drūkšių ežereDuomenys apie verslinę žvejybą Drūkšių ežere buvo renkami nuo 1950 m.(Bružinskienė, Virbickas, 1988). 1950–1973 m. žvejai verslinės žūklės įrankiais

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 150sužvejojo nuo 6,23 iki 36,4 t žuvų, vidutiniškai – 18,62 t. Pagrindinis laimikis buvostinta (38,1 %). Iki 6 t ir daugiau buvo sugaunama aukšlių. Kai kuriais metais buvonemaži seliavų laimikiai, pvz., 1973 m. – 8 t. Tačiau, atsižvelgiant į didelį ežero plotą,tokie laimikiai nėra dideli – tik 4,4 kg/ha.Žvejyba nebuvo intensyvi, tai rodo žuvų amžinė sudėtis verslinės žūklės laimikiuose:karšiai buvo sugaunami 6–22 m. amžiaus (vyravo 8–17 m. žuvys), lydekos – 2–14 metų(vid. 5–7 m.), kuojos – 4–18 m. (vid. 12–15 m.), ešeriai 4–14 m. (vid. 5–10 m.),seliavos – 2–6 m. (vid. 2–3 m.) ir stintos – 2–3 m..Pradėjus eksploatuoti Ignalinos AE, Drūkšių ežere padidėjo kuojų, karšių, aukšliųlaimikiai, sumažėjo – stintų, seliavų, lydekų. 1974–1983 m. laikotarpiu vidutiniškaiDrūkšių ežere buvo sužvejojama 23,43 t žuvų (5,5 kg/ha). Vyravo aukšlės (39,3%),seliavos (14,4 %), kuojos (13,9 %) ir stintos (11,4 %).Pradėjus IAE eksploatavimą, bendri žuvų versliniai laimikiai išaugo nuo 18,6 t (4,4kg/ha) 1950–1973 m. iki 23,4 t (5,5 kg/ha) 1974–1983 m (7.1-13 lent.) (Moksliniųtyrimų studija..., 2008).7.1-13 lent. Versliniai laimikiai Drūkšių ežere 1950–1973 ir 1974–1983m (t/permetus).Rūšis1950–1973 1974–1983minimalus maksimalus vidutinis minimalus maksimalus vidutinisSeliava 0,03 8 1,8 0,01 8,5 3,4Stinta 0,08 13,1 7,5 0,1 12 2,7Lydeka 0,4 2,1 2,3 0,5 4 1,4Kuoja 0,4 2,4 0,7 0,2 12,7 3,3Aukšlė 0,2 6,8 2,3 0,3 18,4 9,2Karšis 0,04 2,8 0,5 0,3 2,6 1,6Ešerys 0,6 6,6 1,7 0,2 1,6 0,7Kitos rūšys 0,06 6,2 1,8 0,01 11,6 1,2Iš viso 1,9 36,4 18,6 9,2 43,9 23,4kg/ha 1,4 8,6 4,4 2,1 10,1 5,5Žuvininkystės požiūriu Drūkšių ežeras yra didelio produktyvumo vandens telkinys,intensyviai eksploatuojamas žvejų mėgėjų ir nepakankamai eksploatuojamas žvejųverslininkų. Žuvų ištekliai Drūkšių ežere 2007 m. vidutiniškai siekė apie 671,78 t, overslinis žuvų sugavimo limitas gali siekti apie 67,180 t, arba 18,5 kg/ha. Lyginant šiuosrezultatus su 1994–1999 m. duomenimis, ištekliai sumažėjo apie 9 % (7.1-14 lentelė)(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-14 lent. Žuvų ištekliai (kg) ir metinė verslinė produkcija (kg) Drūkšių ežere.RūšisApskaičiuotasžuvų ištekliųdydis (kg) BendraVerslinė produkcija, kg/ežereMaksimalus žuvų kiekis,kuris gali būti sugautasmėgėjiškais įrankiaisMaksimalus žuvų kiekis,kuris gali būti sugautasversliniais įrankiaisEšerys 94860 9486 4743 4743Kuoja 290860 29086 14543 14543Lydeka 46800 4680 2340 2340Karšis 81740 8174 2452 5722

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 151Lynas 93850 9385 2815 6570Seliava 11410 1141 0 1141Kitos 52260 5226 2613 2613Iš viso 671780 67178 29506 37672Kai kurių menkaverčių ir retesnių rūšių ištekliai yra įvertinti pagal faktiniuseksperimentinės žvejybos duomenis, todėl tikslūs apskaičiavimai negali būti atlikti.Realiai šių rūšių bendra produkcija gali būti didesnė. Tai liečia aukšlių, vėgėlių, raudžiųir plakių populiacijas. Labiausiai sumažėjo ešerių (nuo 180,5 t iki 94,86 t) ir seliavų(nuo 30,56 t iki 11,4 t) ištekliai. Kitų rūšių biomasė sumažėjo ne taip ženkliai. Lynųištekliai padidėjo nuo 7,14 t iki 93,85 t ir lydekų padidėjo nuo 7,81 t iki 46,8 t.Statistiniai duomenys rodo, kad 1950–1973 m. versliniai laimikiai vidutiniškai siekė18,6 t (4,4 kg/ha), o 1974–1983 m. jie padidėjo iki 23,4 t (5,5 kg/ha) (Bruzinskienė,Virbickas, 1988). Šiuo metu verslinė žūklė faktiškai nevyksta. Pvz., 2005–2007 m.versliniai laimikiai vidutiniškai siekė tik 0,381 t (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1.1.5 Radionuklidai Drūkšių ežere ir gruntiniame vandenyjeRadionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinių objektų tvarką nustato Aplinkosministerijos normatyvinis dokumentas LAND 42–2007 „Radionuklidų išmetimo įaplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinkąradionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693). Remiantis šiuo dokumentu nustatyta tvarka, Aplinkos ministerijaišduoda leidimą IAE radioaktyviųjų medžiagų šalinimui į aplinką.Radioaktyviųjų medžiagų su nuotekomis patekimas iš IAE į Drūkšių ežerą yra nuolatstebimas, atliekant monitoringą. Informacija apie radionuklidus nuotekose į ežerą yrapateikta 7.1-15 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007).Radionuklidų kiekiai nuotekose yra daug mažesni negu leidžiamos Aplinkosministerijos nustatytos vertės.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, No. 15-624) nustatyta,kad metinė efektinė dozė gyventojų kritinėms grupėms dėl atominės elektrinėseksploatacijos ir jos eksploatacijos nutraukimo darbų neturi viršyti 0,2 mSv/metai.Duomenys apie gyventojų patiriamą jonizuojančios spinduliuotės apšvitos efektinę dozędėl nuotekų iš Ignalinos AE į Drūkšių ežerą pateikti 7.1-16 lentelėje (IAE ataskaitaПТОот-0545-14, 2007). Faktinė metinė kritinės grupės narių efektinė dozė dėl nuotekųiš Ignalinos AE radionuklidų yra apie 1 % nuo nustatytos apribotosios dozės apšvitostrasai per vandenį (0,1 mSv/metai).7.1-15 lentelė. Radionuklidų aktyvumai (10E6 Bq), pašalinti į Drūkšių ežerą sunuotekomis per 2000–2006 m., ir metinės ribinės nuotekų vertės.MetaiNuklidas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006VidurkisMetinėribinėvertė% nuometinėsribinėsvertėsCs-137 45,5 512 1190 386 245 21,4 24,6 291 20800 1,4Cs-134 0 1,2 0 0,2 0 0 0 0,2 255,7 0,08Mn-54 0,3 67,6 0,4 2,4 0,6 0,09 0 10,2 4374 0,23Co-58 0 15,4 0 0,4 0 0 0 2,26 634,8 0,36Co-60 39,9 424 8,1 0,9 17,9 10,7 0 71,6 37040 0,19

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 152Fe-59 0 92,1 0 1,9 0 0 0 13,4 872,9 1,54Cr-51 0 79,9 0 0,9 0 0 0 11,5 1323 0,87Zr-95 0 83,8 0 0,4 0,2 0 0 12,1 670 1,8Nb-95 0 129 0 0,7 0,3 0 47,9 25,4 975,7 2,6I-131 0 0 0 0 0 0 0 0 8641 0Sr-90 350 91 – 0 0 411 0 142 793,5 17,9H-3 8,70E5 5,70E5 9,70E5 6,80E5 7,5E5 3,24E6 5,76E5 1,09E6 8,733E6 12,5Bendrai(gamanuklidų)85,7 1400 1190 394 264 32,1 72,8 491 – –7.1-16 lent. Metinė dozė (Sv) gyventojų kritinei grupei (2000–2006 m.) dėlradionuklidų nuotekų į Drūkšių ežerą.MetaiNuklidas2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Cs-137 1,09·10 -7 1,23·10 -6 2,85·10 -6 9,26·10 -7 5,88·10 -7 5,1·10 -8 5,98·10 -8Cs-134 – 9,09·10 -9 – 1,71·10 -9 – – –Mn-54 3,0·10 -11 5,54·10 -9 3,0·10 -11 1,9·10 -10 4,8·10 -11 7,4·10 -12 –Co-58 – 4,0·10 -10 – 1,0·10 -11 – – –Co-60 4,79·10 -8 5,09·10 -7 9,72·10 -9 1,13·10 -9 2,14·10 -8 1,28·10 -8 –Fe-59 – 1,57·10 -9 – 3,0·10 -11 – – –Cr-51 – 1,0·10 -10 – – – – –Zr-95 – 4,4·10 -10 – – 1,11·10 -12 – –Nb-95 – 1,80·10 -7 – – 9,7·10 -10 4,41·10 -10 6,71·10 -8I-131 – – – – – – –Sr-90 6,57·10 -7 1,73·10 -6 9,42·10 -7 – 6,93·10 -7 7,81·10 -7 0H-3 7,46·10 -8 1,76·10 -7 2,33·10 -7 1,07·10 -7 1,20·10 -7 1,13·10 -7 2,02·10 -8Suma 8,93·10 -7 3,79·10 -6 4,08·10 -6 1,04·10 -6 1,42·10 -6 9,59·10 -7 1,47·10 -7Suma (dėl gnuklidų)1,57·10 -7 1,93·10 -6 2,86·10 -6 9,30·10 -7 6,10·10 -7 6,41·10 -8 1,27·10 -7Bendra vidutinė metinė dozė per 2000–2006 m. periodą pagal 7.1-16 lentelėje pateiktusduomenis yra 1,23E-3mSv/metai. Kaip jau minėta anksčiau, apribotoji dozėradionuklidų išmetimams į vandenį yra 0,1 mSv/metai. Todėl, bendra metinė gyventojųpatiriama dozė sudaro tik 1,23 % apribotosios dozės, kuri nustatyta LietuvosRespublikos teisinių dokumentų.Drūkšių ežere ir kituose IAE rajono paviršinio vandens objektuose 3 H ir 14 C tūriniaiaktyvumai pradėti tirti dar prieš IAE darbo pradžią (Jasiulionis ir kt., 1993; Mazeika irkt., 1995; Mazeika ir kt., 1998). ). Prasidėjus IAE eksploatacijai, buvo pradėti matuoti3 H ir 14 C ties IAE – naujuose su IAE susijusiuose kanaluose: vandens aušinimuipaėmimo, pašildyto vandens išmetimo, pramoninės lietaus kanalizacijos (PLK-1,2;PLK-3) kanaluose (7.1-17 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1537.1-17 pav. Su IAE susijusių paviršinio vandens kanalų stebėsenos vietos.Vandens mėginiai 3 H ir 14 C matavimams buvo dažniausiai imami 1–2 kartus per metus.2003–2004 metais 3 H aktyvumas vandenyje buvo matuojamas beveik kas mėnesį.Tačiau 14 C matavimai dėl sudėtingos metodikos ir šiuo laikotarpiu buvo atliekami 1–2kartus per metus. Rečiau buvo matuojami ir 137 Cs, 60 Co, bei 90 Sr tūriniai aktyvumaipaviršiniuose vandens objektuose.Gruntiniame (vietomis, ir spūdiniame) vandenyje 3 H ir 14 C aktyvumai buvo pradėtimatuoti IAE statybos laikotarpiu. Tada gruntinio vandens mėginiai3 H ir14 Cmatavimams dažniausiai buvo imami iš kastinių šulinių – Kimbartiškės, Antalgės,Žibakių gyvenvietėse ir kaimuose. Sistemingas gruntinio vandens stebėjimo tinklasbuvo įrengtas apie 1987 m. IAE regione, įskaitant Drūkšių ežero teritoriją Baltarusijojeir Latvijoje buvo įrengta apie 30 stebimų gręžinių iki 10 metrų gylio. Nuo tų laikųLietuvos teritorijoje yra likę apie 15 stebėjimo gręžinių. Dauguma šios sistemosgręžinių tinkami 3 H matavimams, tačiau 14 C matavimams nebetinka nei vienas iš šiųgręžinių. Vandens pritekėjimas per filtrus yra per mažas, kad būtų galima surinktireikalingą vandens kiekį 14 C nustatymui. Bendri gruntinio vandens stebėsenos tinklobruožai atsispindi 7.1-18 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1547.1-18 pav. Gruntinio vandens stebėjimo tinklas IAE rajone skirtingaislaikotarpiais.Šioje schemoje pirmoji grupė gręžinių išsidėstę šalia IAE radioaktyviųjų atliekųsaugyklų greta vakarinės AE aikštelės dalies tarp AE ir Drūkšių ežero. Antra gręžiniųgrupė susijusi su Visagino sąvartyno ir Valymo įrenginių komplekso objektųmonitoringu. Trečia gręžinių grupė – tai Stabatiškės aikštelė ir ketvirta – Galilaukėsaikštelė.14 C aktyvumo aplinkos objektuose įvertinimui buvo naudojamas žemo fono skystųscintiliatorių beta spektrometrijos metodas, tiriant iš mėginio anglies susintezuotąbenzeno mėginį, kaip aprašo Gupta ir Polach 1985.3 H tūrinio aktyvumo vandensmėginiuose bei iš biologinių objektų ir dugno nuosėdų išskirtuose drėgmės mėginiuosenustatymui buvo naudojamas žemo fono skystų scintiliatorių metodas, matuojantmėginio vandenį, sumaišytą su scintiliaciniu tirpalu (LST ISO 9698:2006).Intensyvūs aplinkos radionuklidų stebėjimai buvo atliekami 2007 metais. Iš paviršiniovandens objektų 3 H tūrinis aktyvumas nustatytas 6 mėginiuose, 14 C tūrinis aktyvumasnustatytas 3 mėginiuose. 3 H tirtas 17 gruntinio vandens mėginių. 14 C tirta 4 gruntiniovandens mėginiuose. Gama spinduoliai radionuklidai ir 90 Sr tirti 5 gruntinio vandensmėginiuose.3 H ir 14 C savitieji ar tūriniai aktyvumai nustatyti ir kituose aplinkosobjektuose – beržų suloje, augaluose ir dugno nuosėdose. Pagrindiniai rezultatai pateikti7.1-17, 7.1-18 ir 7.1-19 lentelėse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1557.1-17 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas paviršiniame vandenyje IAE regione2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginio paėmimodata3 H, Bq/l ±1s14 C, Bq/m 3 ±1s1 Zarasų raj., Smalvelės upė 29-06-2007 1,3±0,4 6,8±0,32 IAE, aušinimui panaudotovandens išmetimo kanalas3 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo išviršutinio sluoksnio4 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo išpriedugninio sluoksnio28-06-2007 4,9±0,5 9,3±0,527-06-2007 4,2±0,5 8,9±0,22007-06-27 5,4±0,5 –5 PLK-1,2 28-06-2007 36,9±2,0 -6 PLK-3 28-06-2007 16,9±1,0 –7.1-18 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas gruntinime vandenyje 2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginiopaėmimo data3 H, Bq/l ±1s14 C, Bq/m 3 ±1s1 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 02-04-2007 1,6±0,4 –2 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 28-06-2007 1,2±0,4 –3456IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž.6kIAE apylinkės, Stabatiškė, gręž.6kIAE apylinkės,Grikiniškė,pjezometrasIAE apylinkės, pjezometras40036p02-04-2007 1,3±0,4 –29-06-2007 0,5±0,4 11,0±0,128-06-2007 1,1±0,4 –28-06-2007 2,5±0,5 –7 IAE apylinkės, gręž. 40036 28-06-2007 2,5±0,5 20±0,28 IAE apylinkės, gręž. 40035 28-06-2007 1,0±0,4 16,4±0,29 IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž. 4 28-06-2007 1,4±0,4 –1011121314IAE apylinkės,gręž. 71zIAE apylinkės,gręž. 1431IAE apylinkės,gręž. 35955IAE apylinkės,gręž. 1430IAE apylinkės,gręž. 142928-06-2007 4,6±0,5 –29-06-2007 2,7±0,5 –29-06-2007 0,3±0,4 –28-06-2007 2,7±0,5 –28-06-2007 3,7±0,5 –15 IAE apylinkės, gręž. 35221 29-06-2007 1,5±0,5 40,4±0,416 IAE apylinkės, gręž. 35219 29-06-2007 1,1±0,5 –17IAE apylinkės,gręž. 3522029-06-2007 7,1±0,7 –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1567.1-19 lent. Sr-90, Cs-137 and Co-60 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginiopaėmimo dataTūrinis aktyvumas, Bq/m 3 ±1s90 Sr137 Cs60 Co1 IAE apylinkės, gręž. 1429 28-06-2007 33±4

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 157variacijos čia buvo tirtos detaliau (2001–2004 metais mėginiai buvo imami kas mėnesį).Tuo metu 3 H aktyvumas vandenyje iš 1 ir 2 kanalų svyravo nuo 10 iki 50 Bq/l (7.1-20pav.). IAE kilmės 3 H yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui iraplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 3 H yra mažesnėnegu 0,02 mSv/metai.7.1-20 pav. H-3 tūrinio aktyvumo su IAE susijusių kanalų vandenyje kaita 1992–2007.14 C aktyvumo matavimai vandenyje ištirpusioje neorganinėje anglyje vandens paėmimokanaluose prasidėjo nuo 1975 metų. Vandens mėginiai buvo imami skirtinguperiodiškumu (7.1-21 pav.).14 C aktyvumo koncentracija foniniuose objektuose atitinka tarptautinių duomenų vertes,būdingas Šiaurės pusrutulio atmosferai. Atmosferos ir hidrosferos rezervuaruose yradaug kosmogeninės ir šiuo metu jau mažai vandenilinių bombų sprogdinimų kilmės 14 C.Nuo 1992–1993 m. atmosferoje ir paviršiniame vandenyje visame pasaulyje vyraujakosmogeninės kilmės radioanglis. Per beveik visą stebėjimų laikotarpį su IAEsusijusiuose paviršinio vandens objektuose 14 C aktyvumui IAE nuotėkų įtaka buvosunkiai įvertinama. 14 C tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere ir vandens aušinimui paėmimokanale buvo padidėjęs 2001–2006 metais, o 2007 vėl sumažėjo. Didžiausiais 14 Caktyvumas buvo 2005 metais ir siekė 13,6±0,2 Bq/m 3 , kai tuo tarpu foninis lygis buvo10,0±0,2 Bq/m 3 . 14 C aktyvumo prieaugis buvo apie 3,6 Bq/m 3 . 14 C aktyvumas sumažėjoiki 8,9 Bq/m 3 2007 metais.IAE kilmės 14 C yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui iraplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 14 C yra mažesnėnegu 0,5 mSv/metai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1587.1-21 pav. C-14 tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere, Skripkų ežere, pašildytovandens išmetimo kanaluose ir foniniuose vandens objektuose 1975–2007 metais.3 H tūrinis aktyvumas sistemingai buvo matuojamas gruntiniame vandenyje arčiausiaiIAE esančiuose stebėjimo gręžiniuose – 71z, 1429, 1430, 1431. Šie stebėjimo taškaisudaro profilį gruntinio vandens tėkmės kryptimi nuo pat IAE aikštelės iki Drūkšiųežero. 3 H koncentracijos stebėjimų periodas apima 1987–2007 m (7.1-22 pav.).7.1-22 pav. H-3 tūrinis aktyvumas gruntiniame vndenyje 1987–2007 metais.Vandens mėginiai buvo imami ir iš foninio gręžinio Būdiniai, 17. Jis yra šiaurinėjeDrūkšių ežero pakrantėje ir nėra susijęs su IAE. Didesnis už foninį 3 H tūrinis aktyvumasdažniausiai būdavo tik už kelių metrų nuo IAE aikštelės esančio 71z gręžiniovandenyje. Didžiausia 3 H tūrinio aktyvumo vertė (18,3 Bq/l) buvo 2001 m. Foninis 3 Hlygis gruntiniame vandenyje tuo metu buvo apie 2 Bq/l. Tolstant nuo IAE 3 H tūrinisaktyvumas gruntiniame vandenyje mažėjo, dažniausiai buvo nedaug didesnis už foninįlygį. 1431 stebėjimo gręžinyje 3 H aktyvumas buvo labai artimas foniniam lygiui, arbašiek tiek didesnis tik tais momentais, kai į gręžinio zoną pritekėdavo Drūkšių ežerovandens. 3 H gruntinio vandens duomenų bazė yra didesnė negu 14 C. 14 C aktyvumokoncentracija gruntiniame vandenyje 1987–2007 metais yra pateikta 7.1-23 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1597.1-23 pav. C-14 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 1987–2001 m(taškinėmis linijomis parodytas C-14 foninio lygio kaitos intervalas).14 C aktyvumas gruntiniame vandenyje niekada neviršijo foninio lygio. IAE įtakanebuvo pastebima. 14 C aktyvumui nustatyti reikalingas didelis vandens kiekis (150–300 l), todėl mėginių paėmimas įmanomas tik iš kelių IAE apylinkėse esančių gręžinių.Gruntiniame vandenyje 2007 m. karjero gręžinyje 35221 14 C aktyvumas buvo didesnisnegu globalių šaltinių. 14 C aktyvumas buvo 40,4±0,4 Bq/m 3 . Prieš tai į karjerą buvopašalinta dumblo iš Visagino valymo įrenginių.90 Sr ir gama spinduolių aktyvumas gruntiniame vandenyje buvo matuojamas kartu su 3 Hir14 C. Gama spinduolių aktyvumai dažniausiai buvo mažesni už minimalųdetektuojamą aktyvumą (MDA). Labai nežymus 60 Co aktyvumas buvo užfiksuotaskarjero gręžinyje.7.1.1.6 Drūkšių ežero floros ir faunos radioekologinė būklėTyrimų tikslai ir metodaiDrūkšių ežero radioekologinės būklės įvertinimui augalų ir dugno nuosėdų mėginiaibuvo renkami šio ežero monitoringo stotyse ir Ignalinos AE pramoninės-lietauskanalizacijos ir pašildyto vandens kanaluose 1988–2004 ir 2007 m. (7.1-24 pav.). Be to,buvo renkami žuvų ir moliuskų mėginiai. Drūkšių ežero indikatorinės vandens augalųrūšys yra pateiktos 7.1-20 lentelėje.137 Cs,90 Sr,60 Co,54 Mn ir90 Sr aktyvumaimėginiuose buvo matuojami pagal moksliniuose žurnaluose publikuotas metodikas(Gudelis ir kt., 2000; Lukšiene ir kt., 2006; Sokolova, 1971; Pimpl, 1996; Suomela,1993).Ignalinos AE regiono radioekologinei būklei nustatyti buvo renkami sausumos augalųmėginiai regiono etaloninėse aikštelėse ir Lietuvos regionų foninio monitoringo stotyse(7.1-24 pav.). Indikatorinės sausumos augalų rūšys ir tyrimų rezultatai yra pateikti šiosPAV ataskaitos 7.6.1.1.2 skyrelyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1607.1-24 pav. Sausumos ir vandens augalų bei dugno nuosėdų mėginių surinkimoregionai: a – Lietuvos regionų foninio monitorinio stotys (Plungė, Varėna,Ignalina), b – Ignalinos AE regiono etaloninės aikštelės (I – Tilžė, II – Grikiniškiai,II – Vosyliškės, IV – Šakiai – Zavisiškės, V – Visaginas) ir Drūkšių ežeromonitorinio stotys 1.Tyrimų rezultataiŠitame skyriuje yra pateikti Drūkšių ežero augalų, dugno nuosėdų, moliuskų ir žuvųradioekologinės būklės tyrimų duomenys.1988–1999 m. nustatytos Drūkšių ežero augaluose ir dugno nuosėdose 137 Cs, 90 Sr, 60 Coir54 Mn aktyvumo vertės svyravo plačiame intervale priklausomai nuo mėginiųsurinkimo metų ir vietos (monitoringo stoties).60 Co ir 54 Mn aktyvumo didžiausiosvertės ežero augaluose (atitinkamai iki 200 ir 90 Bq/kg) ir dugno nuosėdose (atitinkamaiiki 120 ir 130 Bq/kg) nustatytos Ignalinos AE pramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) irpašildyto vandens (PVK) poveikio zonose (7 ir 4 monitoringo stotys). Daugelyje atvejuvisų tirtų radionuklidų aktyvumo didžiausios vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose iraugaluose nustatytos 1988–1990 m. laikotarpyje. Tačiau nuo 1994–1996 m. stebimaradionuklidų, ypač 60 Co ir 54 Mn, aktyvumo augaluose ir dugno nuosėdose mažėjimotendencija.Iki 1996 m. Drūkšių ežero monitorinio stočių dugno nuosėdose ir augaluose nustatytas134 Cs, kurio aktyvumas atitinkamai svyravo 2–52 ir 2–20 Bq/kg intervale. 1991–1997m. laikotarpyje Drūkšių ežero moliuskuose Dreissena polymorpha, priklausomai nuotyrimo metų ir surinkimo vietos (monitorinio stoties), 137 Cs aktyvumo vertės svyravo 4–50 Bq/kg, 60 Co – 3–129 Bq/kg, 54 Mn – 1–56 Bq/kg, 90 Sr – 24–94 Bq/kg orasausėsmasės (s. sv.) intervale.1 1 st. – labiausiai nutolusi nuo Ignalinos AE, kitoje ežero pusėje ties Tilže; 2 st. – elektrinės vandens paėmimo zonoje; 3st. – nuo elektrinės į vakarus nutolusi ties Visagino miestu (šio miesto pramoninės-lietaus kanalizacijos vandens išleidimozonoje); 4 st. – apie 200 m nutolusi nuo šilto vandens išleidimo kanalo; 5 st. – pašildyto vandens poveikio zonospabaigoje; 6 st. – į rytus nuo elektrinės (arčiausiai Baltarusijos), seklioje, labiau izoliuotoje nuo pagrindinės ežero daliesįlankoje, Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinės-buitinės kanalizacijų nuotekų poveikio zonoje; 7 st. – netoli IgnalinosAE, šios elektrinės pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų poveikio zonoje; PVK – pašildyto vandens kanalas; PLK –pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų kanalai; ŪBK – Ignalinos AE ir Visagino miesto ūkinės-buitinės kanalizacijosnuotekų kanalas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 161Didžiausios radionuklidų aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvyse nustatytos 1988 m.137 Cs aktyvumo vertės plėšriose žuvyse (ešeryje ir lydekoje) buvo žymiai didesnės negukarpinėse žuvyse (kuojoje ir karšyje). Tačiau 1994 m. šio radionuklido aktyvumo vertėsir plėšriose, ir karpinėse žuvyse sumažėjo. Žuvų raumenyse 137 Cs aktyvumo vertės buvožymiai didesnės negu visoje žuvyje (7.1-25 pav.).90 Sr aktyvumo vertės žuvysenepriklausė nuo jų mitybos būdo. 60 Co ir 54 Mn aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvysebuvo labai mažos (Lukšienė, 1995; Marčiulionienė, Petkevičiūtė, 1997).Bq/kg40137 CsBq/kg3,590 Sr353302520152,521,510150,501994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 200101994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001kuoja karšis ešerys lydeka7.1-25 pav. Cs-137 ir Sr-90 aktyvumo (Bq/kg drėgno svorio) verčių metinė kaitaDrūkšių ežero žuvų raumenyse.Pagal radionuklidų aktyvumų Drūkšių ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunojedaugiamečių stebėjimų analizės rezultatus ežero radioekologinė būklė pastoviai gerėjadėl mažėjančio radionuklidų įsiskverbimo į ežerą iš Ignalinos AE. Tačiau 137 Csaktyvumo mažėjimas buvo gana mažas, o kai kuriose dugno nuosėdų plotuose 137 Csaktyvumas padidėjo (7.1-26 pav.). 2007 m. Drūkšių ežero dugno nuosėdose 134 Csaktyvumo vertės buvo mažesnės už minimalų išmatuojamą lygį, o 60 Co ir 54 Mnaktyvumo vertės siekė atitinkamai 7,4 ir 0,9 Bq/kg ir buvo žymiai mažesnės negu 1989–1996 m. laikotarpyje (7.1-26 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1627.1-26 pav. Cs-137, Co-60 ir Mn-54 aktyvumas (Bq/kg orasausės masės) Drūkšiųežero monitoringo stočių (1, 4, 6, 7) ir Ignalinos AE pašildyto vandens (PVK) irpramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) nuotekų kanalų dugno nuosėdose 1989–1996, 1999 ir 2007 m.90 Sr aktyvumo vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose buvo labai mažos (svyravo 0,5–2,5 Bq/kg intervale).Pagal D. Adlienės ir R. Adlytės (2005) duomenis, 2001–2004 m. Drūkšių ežero vandensaugaluose buvo išmatuotos tokios radionuklidų aktyvumo vertės: 137 Cs nuo 2,5 iki 14Bq/kg s.sv., 60 Co nuo 0,5 iki 7,5 Bq/kg s.sv. ir 54 Mn nuo 0,9 iki 3,7 Bq/kg s.sv.2007 m. Drūkšių ežere buvo rastos tik dvi augalų (makrofitų) rūšys (7.1-20 lent.). 137 Csaktyvumo vertės šiuose augalų rūšyse priklausomai nuo jų surinkimo vietos(monitorinio stoties) svyravo 3–22 Bq/kg intervale. 60 Co aktyvumas nustatytas tik 7 ir 4monitoringo stočių augaluose (atitinkamai 42 ir 1,3 Bq/kg) (7.1-20 lent.).54 Mnaktyvumas tirtuose Drūkšių ežero augaluose buvo mažesnės už minimalų išmatuojamąlygį, išskyrus 7 monitoringo stotyje, kurioje šio radionuklido aktyvumas augalams buvo2 Bq/kg (7.1-20 lent.). 90 Sr aktyvumo vertės tirtuose augaluose buvo labai mažos irpriklausomai nuo augalų surinkimo vietos (monitoringo stoties) svyravo 1,2–6,2 Bq/kgintervale (7.1-20 lent.).7.1-20 lent. Radionuklidų aktyvumas (Bq/kg s.sv.) Drūkšių ežero ir Ignalinos AEnuotekų kanalų vandens augaluose 2007 m.Monitoringostotys1 stotisRūšis137 CsEžeras60 Co54 Mn90 SrCeratophyllum demersum 22 ± 2 < mdl < mdl 1,2 ± 0,3Myriophyllum spicatum 3 ± 0.4 < mdl < mdl 2,5 ± 0,54 stotis Ceratophyllum demersum 7 ± 0.7 1,3 ± 0,2 < mdl 21,9 ± 0,46 stotis7 stotisCeratophyllum demersum 7 ± 0.7 < mdl < mdl 6,2 ± 0,8Myriophyllum spicatum 4 ± 0.4 < mdl < mdl 3,3 ± 0,6Ceratophyllum demersum 17 ± 2 42 ± 2 2 ± 1 2,9 ± 0,5Myriophyllum spicatum 4 ± 0.8 < mdl < mdl 5,2 ± 1,0

MonitoringostotysRūšis137 CsNuotekų kanalaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 16360 Co54 MnPV kanalas Myriophyllum spicatum 4 ± 0,8 < mdl < mdl 6,6 ± 0,9PLK kanalas Ceratophyllum demersum 20 ± 2 34 ± 2 2 ± 0,6 2,3 ± 0,5< mdl – mažesnis už minimalų išmatuojamą lygį137 Cs ir 60 Co aktyvumo vertės IAE PLK augaluose buvo atitinkamai 20 ir 34 Bq/kg, oPVK augaluose 137 Cs aktyvumas buvo 4 Bq/kg, 60 Co ir 54 Mn aktyvumas buvo mažesnisuž minimalų išmatuojamą lygį (7.1-20 lent.). 90 Sr aktyvumas IAE kanalų augaluosesiekė 6,6 Bq/kg (7.1-20 lent.).Daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad nuo 1988 iki 2007 m. Drūkšių ežeroaugaluose stebima ryški 137 Cs aktyvumo mažėjimo tendencija (7.1-27 pav.). Drūkšiųežero augaluose stebima panaši 60 Co ir 54 Mn aktyvumo mažėjimo tendencija.100Bq/kg90 Sr8060402001988 1989 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 20071677.1-27 pav. Cs-137 aktyvumo (Bq/kg orasausės masės (s. sv.)) verčių metinė kaitavandens augaluose Myriophyllum spicatum Drūkšių ežero 1, 6 ir 7 monitoringostotyse.2007 m. Drūkšių ežere 1, 6 ir 7 monitoringo stočių moliuskuose 137 Cs aktyvumas buvoatitinkamai 5, 7 ir 4 Bq/kg, o 60 Co ir 54 Mn aktyvumai buvo mažesni už minimalųišmatuojamą lygį.Daugiamečiai Drūkšių ežero radioekologiniai tyrimai rodo, kad 1988–2004 m., veikiantabiem IAE blokams, šio ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje radionuklidų ( 137 Cs,134 Cs,90 Sr,60 Co ir 54 Mn) aktyvumo didžiausios vertės nustatytos 1988–1993 m.laikotarpyje. Nuo 1994 m., o kai kuriais atvejais nuo 1996 m., Drūkšių ežero dugnonuosėdose, floroje ir faunoje stebima radionuklidų (ypač 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn) aktyvumomažėjimo tendencija. 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo vertės augaluose, ir ypač dugno nuosėdose,Drūkšių ežere buvo didesnės negu IAE PLK ir PV kanaluose, o 60 Co ir 54 Mn, priešingai,Drūkšių ežere buvo mažesnės negu šiuose IAE kanaluose.Apibendrinant daugiamečių tyrimų duomenis galima teigti, kad tiek dar veikiant abiemIAE blokams, tiek nutraukus pirmojo bloko eksploatavimą, Drūkšių ežeroradioekologinė būklė pastoviai gerėjo.7.1.1.7 Drūkšių ežero ekotoksikologinė būklėTyrimo tikslai ir metodaiVandens ir dugno nuosėdų mėginiai buvo imami 1988–2000 m. ir 2007 m. IAEpramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) ir pašildyto vandens išmetimo kanale (PVK),Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekų kanale (ŪBK), Skripkų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 164ežerėlyje, į kurį įteka šios nuotekos (po valymo) bei Drūkšių ežero monitoringo stotyse(7.1-24 pav.). Atsižvelgiant į metodus, naudojamus atliekant ekotoksikologiniustyrimus, kaip kontrolinė terpė buvo naudotas distiliuotas arba artezinis vanduo.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo irgenotoksiškumo tyrimai atlikti pasaulyje plačiai naudojamais (EPA, 1996a,b; OECD,2003; Minouflet ir kt., 2005) biologiniais testais: daugiašaknės maurės (Spirodelapolyrrhiza (L) Schleid.) ir sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) (Magone, 1989;Montvydiene, Marciulioniene, 2004); tradeskantės klono 02 (Tradescantia) (Osipova,Ševčenko, 1984; Marčiulionienė ir kt., 2004) bei vaivorykštinio upėtakio(Oncorhynchus mykiss Walbaum.) (ISO, 1994; ISO, 1999; Vosyliene ir kt., 2005).Vandens bei dugno nuosėdų toksinio poveikio daugiašaknei maurei ir pipirnei laipsnisbuvo vertinamas pagal W. Wang (1992), o genotoksiškumo laipsnis tradeskantei – pagalD. Marčiulionienės ir kt. (1996) pasiūlytas metodikas.Tyrimų rezultatai1988–2000 ir 2007 m. tirtų IAE nuotekų poveikis augalams – testorganizmams,įvertinus jį pagal toksiškumo ir genotoksiškumo skales, mažai skyrėsi. Nustatyta, kaddaugeliu atvejų šios nuotekos daugiašaknei maurei ir pipirnei sukėlė silpną toksinįpoveikį arba buvo netoksiškos, tradeskantei jos buvo vidutiniškai arba stipriaigenotoksiškos. Drūkšių ežero vanduo daugiašaknei maurei dažniausiai buvonetoksiškas, pipirnei – silpnai toksiškas arba netoksiškas, o tradeskantei – 6-osios ir 7-osios ežero stočių vanduo buvo vidutiniškai, o 1-osios stoties – silpnai arba vidutiniškaigenotoksiškas. 1988–2000 ir 2007 m. iš tiesiogiai į Drūkšių ežerą patenkančių IAEnuotekų labiausiai toksiškos tirtiems augalams buvo PLK kanalo nuotekos. Visaginomiesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos (po valymo) ir jų trasoje į Drūkšiųežerą esančių Skripkų ežero ir Vosyliškių upelio vandenys tirtiems augalams buvotoksiškesni negu IAE nuotekos. Visos tirtos nuotekos sukėlė įvairius (nespecifinius)daugiašaknės maurės kultūros morfologinius pokyčius.1989–1996 m. dr. N. Kazlauskienės atlikti tyrimai (Ataskaita, 2007) rodo, kad, kaip iraugalams, vaivorykštinio upėtakio ikrams ir lervoms labiausiai toksiškos buvo PLKnuotekos. PLK ir ŪBK nuotekų patekimo į Drūkšių ežerą zonų vanduo (6-oji ir 7-ojimonitoringo stotys) pasižymėjo nedideliu toksiškumu, o labiausiai nuo IAE objektųnutolusios 1-osios stoties vanduo buvo netoksiškas. 2007 m. gautus rezultatus palyginussu ankstesnių Ignalinos AE nuotekų ir Drūkšių ežero vandens poveikio vaivorykštinioupėtakio jauniklių mirtingumui tyrimais nustatyta, kad 7-osios ir 6-osios Drūkšių ežeromonitoringo stočių vandens toksiškumas padidėjo. Tačiau IAE nuotekų ir 1-osiosDrūkšių ežero monitoringo stočių vandens poveikis vaivorykštinio upėtakio jaunikliųmirtingumui ir vidutinei kūno masei bei santykiniam kūno masės padidėjimui nepakito.1989–1996 m. visų tirtų Ignalinos AE kanalų nuotekose buvo stebimas upėtakioembrionų ir išsiritusių lervų fiziologinės būklės pablogėjimas.Nustatyta, kad 1996–2000 ir 2007 m. IAE nuotekų kanalų ir Visagino miesto ir IAEūkinės-buitinės kanalizacijos kanalų dugno nuosėdų toksinis poveikis pipirnei svyravonuo stipriai iki silpnai toksiško arba netoksiško. Šių dugno nuosėdų genotoksinispoveikis tradeskantei svyravo nuo vidutiniško arba stipriai genotoksiško (7.1-28 pav).Visų tirtų Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje sukėlė didesnį nei 1 % somatinių mutacijų kiekį, o yra manoma (Ševčenko,Pomeranceva, 1985), kad 1 % somatinių mutacijų atsiradusių tradeskantės kuokeliųplaukelių (KP) sistemoje liudija apie genetinius pakitimus, kurie sąlygoja jautrių augalųrūšių išnykimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1657.1-28 pav. Ignalinos AE PLK kanalo ir Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinėskanalizacijos nuotekų kanalo bei Drūkšių ežero dugno nuosėdų poveikistradeskantei 1988–2000 metais.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vanduo bei dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje dažniausiai sukeldavo bespalves bei morfologines, ir tik retais atvejais (ir tikiki 1993 m.) – rožines mutacijas, kurios, kaip manoma (Sparrow ir kt., 1972; Ichikawa,1992; Marčiulionienė ir kt., 1996), dažniausiai atsiranda dėl jonizuojančiosspinduliuotės poveikio. Todėl galima teigti, kad IAE kanalų ir Drūkšių ežero vandens irdugno nuosėdų genotoksiškumą daugiau sąlygojo ne radioaktyvių, o suminis įvairiųtoksinių medžiagų poveikis.Ilgamečiai tyrimai rodo, kad labiausiai toksiškas Drūkšių ežero vanduo ir dugnonuosėdos buvo 1993–1998 m. Didžiausia radioaktyvi ir cheminė tarša Drūkšių ežerebuvo nustatyta 1988–1993 m. laikotarpiu, o ryškiausi genetiniai pakitimai biologiniuosetestuose buvo užfiksuoti 1993 m.7.1.1.8 Drūkšių ežero vandens temperatūros monitoringasGaliojantys Drūkšių ežero vandens leistino pašildymo normatyvai ir temperatūroskontrolės metodika (LAND 7-95/M-02) buvo parengti Drūkšių ežero ekosistemos būklės– trofinio režimo, vandens kokybės, biocenozių struktūros – apsaugai nuo tolesniųsukcesinių pokyčių. Remiantis šiais teisiniais aktais Drūkšių ežero naudojimui nustatytisekantys apribojimai:· Vandens paviršiaus temperatūra turi neviršyti 28 o C ne mažesnėje kaip 80 %akvatorijos dalyje;· Vandens ėmimo elektrinei kanalo tėkmėje 10 cm gylyje temperatūra turi būtižemesnė kaip 24,5 o C;· Ignalinos atominės elektrinės 2 energetikos blokų eksploatavimas vėsiuoju metųlaikotarpiu (spalio 1 d. – balandžio 30 d.) neribojamas.Temperatūros kontrolės metodikoje yra pateikti sekantys reikalavimai:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 166· Drūkšių ežero vandens temperatūra kontroliuojama matuojant vandenspaviršiaus temperatūrą Ignalinos atominės elektrinės vandens ėmimo kanalotėkmėje visą laiką tame pačiame taške;· Vandens paviršiaus temperatūra turi būti matuojama 10 cm gylyje kiekvienądieną nuo 10 iki 12 val.;· Temperatūra matuojama gyvsidabrio termometru, kurio standartinė paklaida±0,2 °C. Jei matuojama kitais prietaisais, jų paklaida turi neviršyti standartinės±0,2 °C paklaidos.· Išmatuota ežero vandens temperatūra turi būti fiksuojama tam tikslui skirtamežurnale.Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą temperatūros matavimai taip patatliekami:· Vandens ėmimo kanale – kiekvieną dieną nuo 10:00 iki 12:00 (įsiurbimas šaliaPastato 120/1, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą);· Visuose išleidimo kanaluose (RSR-1,2, Įsiurbimo, RSR-3, Išleidimo, RSRSFSF, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą) kas dvi savaitės;· Drūkšių ežere – 3 kartus per metus (kaip pvz. žr. 7.1-21 lent., matavimų vietosparodytos 7.1-29 pav.);· Drūkšių ežere, daug matavimų akvatorijoje tomis dienomis, kai vandens ėmimokanale vanduo yra šiltesnis nei 24,5 °C, dažniausiai 1–3 kartus metuose,remiantis LAND 7-95/M-02.Jei temperatūra vandens ėmimo kanale viršija nustatytus normatyvus, t.y. 20 % ežeropaviršiaus yra aukštesnės negu 28 °C temperatūros, turi būti ribojama elektrinės apkrovair aušinimo vandens išleidimas.7.1-21 lent. Vandens temperatūra Drūkšių ežere.Matavimų dienaVandens temperatūra (°C) matavimo vietose(1, 2, 3, 4 ir 6 parodytos 7.1-29 pav. )1 2 3 4 62005-05-30 18,1 19,2 15,8 25,4 19,12005-08-01 23,1 25,4 21,9 30,3 22,62005-09-19 16,8 17,3 16,0 16,1 16,02006-05-10 12,3 14,5 15,2 22,9 15,92006-07-10 27,6 26,8 27,8 33,2 26,32006-09-25 17,9 20,0 17,1 21,0 16,6Ežero šiluminė apkrova, veikiant vienam energetiniam blokui yra 0,06 kW/m 2 (t.y. permėnesį į ežerą patenka vidutiniškai 8700 TJ šilumos), veikiant dviems – 0,11 kW/m 2 .Aušinimo vandens įtaka ežero temperatūrai matoma 7.1-21 lentelėje ir 7.1-29 paveiksle.Vandens temperatūra 4-oje matavimų vietoje, kur išleidžiamas pašildytas vanduo, yramaždaug 4–7 °C šiltesnis negu 2-oje vietoje, kur vyksta vandens aušinimui įsiurbimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1677.1-29 pav. Drūkšių ežero foninio terminio režimo matavimo vietų išsidėstymas (5-oje vietoje paskutiniais metais matavimai nebeatliekami, kadangi netoli nuo josyra Baltarusijos Respublikos pasienis).Ežero vandens temperatūros stebėjimų duomenys apima 18 metų (1981–1998) iratspindi platų elektrinės apkrovos ir gamtinių sąlygų diapazoną. Atlikta daugiau kaip150 paviršinės ežero temperatūros matavimų 12–90 taškų (priklausomai nuo sezono)(7.1-30 pav.). Interpoliacijos būdu iš matavimo duomenų atskiruose taškuose gautiežero vandens paviršiaus temperatūrų skaitmeniniai žemėlapiai.GulbinëSmalva15 14 13 121110 9 8 7 6 5IIgnalinos AE46332116 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 2939 38 37 36 35 34 33 32 31 30O6261605985 86 87 88 89 90 91 925876 77 78 79 80 81 82 83 845771 72 73 74 7564 65 66 67 68 69 70565554535240 41 4243RièankaI - vandens ėmimo kanalasO - vandens išleidimo kanalas49c49b49a48514750464544Prorva490 1 2 kmApyvardë7.1-30 pav. Ežero vandens temperatūros matavimo taškų išdėstymo schema beiIgnalinos AE vieta.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 168Ežero paviršiaus temperatūros natūralus pasiskirstymas vasarą (1983 m. rugpjūčio 3dieną) parodytas 7.1-31 paveiksle. Kadangi vėjas buvo silpnas (0,75 m/s), todėl į jopoveikį galima neatsižvelgti ir teigti, kad paviršiaus temperatūrą lėmė ežero batimetrija,forma ir intakų prietaka. Pagrindinis vandens temperatūrą nulėmęs veiksnys buvo orotemperatūra.Temperature, o C20.5 – 21.021.0 – 21.421.4 – 21.921.9 – 22.47.1-31 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1983 m.rugpjūčio 3 d. prieš IAE pastatymą)Didelis ežero paviršiaus plotas leidžia vėjui gerai įsibėgėti. Stiprūs vėjai keičiatemperatūros pasiskirstymą, priversdami šiltą paviršinį vandenį judėti vėjo kryptimidreifine srove (7.1-32 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1694,5 m/sTemperatūra, oC19,1 - 19,619,6 - 20,120,1 - 20,520,5 - 21,021,0 - 21,57.1-32 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1981 m.liepos 9 d.; prieš IAE pastatymą).Pirmasis AE energetinis blokas pradėjo veikti 1984 m.; nuo 1988 m. veikė 2energetiniai blokai, kurių bendra galia neviršijo 2500 MW. Vienam energetiniam blokuiaušinti naudojama apie 80 m 3 /s ežero vandens, dviem blokams – 135 m 3 /s žiemą ir 160m 3 /s vasarą. Elektrinės kondensatoriuose vandens temperatūra pakyla 9–12 °C (lyginantsu vandens temperatūra paėmimo įrenginiuose), išleidimo kanale vanduo atvėsta 2–3 °C(Janukeniene, Jakubauskas 1992).7.1-33 paveiksle parodyta ežero terminė būklė 1984 m. rugpjūčio 5 dieną. Elektrinėdirbo 788 MW pajėgumu. Tyrimų dieną pūtė silpnas vėjas, buvo giedra. Taigi ežeroterminio lauko pobūdį lėmė ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir išleidžiamas AE aušinimovanduo. Paveiksle matyti, kad paviršiaus vandens temperatūra kito nuo 22,1 °Cvakarinėje (giliausioje) ežero dalyje iki 27,9 °C 1–1,5 km spinduliu nuo elektrinėsvandens išleidimo kanalo. Pagal B. Gailiušį ir J. Virbicką (1995) aukščiausia natūraliDrūkšių ežero temperatūra svyruoja nuo 20,4 iki 25,5 °C. Taigi, ežero vanduo buvoįšildytas virš maksimalios natūralios temperatūros. Ežero akvatorija, kuriojetemperatūra pakilo virš 25,5 °C sudarė 17 % ežero paviršiaus ploto. Kadangi vėjo įtakadarant terminę nuotrauką nereikšminga, išmetamas karštas vanduo tolygiai pasklidoežero paviršiuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 170Temperatūra, o C22,1 – 23,123,1 – 24,024,0 – 25,025,0 – 26,026,6 – 26,926,9 – 27,97.1-33 pav. Ežero aušintuvo būklė (1984 m. rugpjūčio 5 d.); AE galia 788 MW.Ežero atsakas į dviejų energetinių blokų eksploatavimą esant aukštai oro temperatūrai(25,9 ºC) ir tykos sąlygomis parodytas 7.1-34 paveiksle. Vandens paviršiaus vidutinėtemperatūra pasiekė 30,1 ºC, o maksimali – net 36,6 ºC. Tai buvo stipriausiasužfiksuotas ežero peršildymo rekordas per visą technogenizuoto ežero tyrimų istoriją(7.1-22 lentelė). Nepalankiausių gamtinių ir antropogeninių veiksnių sutapimas nulėmėekstremalų ežero įšildymą. 86 % ežero paviršiaus buvo aukštesnės negu 28 °C, o 100 %– aukštesnės negu 25,5 °C temperatūros.Temperatūra, o C27,0 – 28,628,6 – 30,230,2 – 31,831,8 – 33,433,4 – 35,035,0 – 36,67.1-34 pav. Ežero aušintuvo būklė (1988 m. liepos 15 d.); AE galia 2447 MW.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 171Vėjuotomis dienomis susiformavęs pašildyto vandens laukas rodo, kad pietų ir rytųvėjai elektrinės darbui nepalankūs, o šiaurės ir vakarų – padidina ežero aušinamąsiasgalimybes, nukreipdami šilto vandens srautus į pietinę ežero dalį ir pagerina aušinimą.7.1-22 lent. Ežero peršildymo metiniai ekstremumai.DataEžero paviršiaus temperatūra, o CAukščiausiaišleidimovietoje(39 taškas)ŽemiausiaPeršildyto ežeroplotas, %Vidutinė >25,5 o C >28 o CAE galia,MWOrotemperatūra, °C1984-08-09 30,3 23,9 25,4 50 6 796 21,41985-06-26 32,5 21,5 23,5 12 5 1505 19,81986-06-18 33,4 23,6 26,8 66 24 1490 25,51987-06-23 27,4 19,6 21,7 3 0 1051 21,11988-07-15 36,6 27,0 30,1 100 86 2447 25,91989-07-12 32,5 23,1 25,3 34 8 1264 22,51990-08-10 32,6 20,3 21,6 8 4 2500 18,51991-08-04 35,4 23,6 25,5 31 11 1296 25,81992-06-01 30,5 19,2 21,5 11 2 1243 23,61993-07-19 27,3 20,6 21,7 1 0 778 21,81994-08-05 31,1 26,3 27,3 100 38 759 25,01995-08-22 32,8 24,0 24,4 41 11 1293 21,51996-08-23 35,0 21,3 24,0 13 7 1272 25,51997-07-06 32,5 22,6 24,1 4 3 747 22,11998-06-06 32,1 21,7 22,7 25 17 1306 24,0Aukščiausios ežero vandens paviršiaus temperatūros būdingos šiltiems vasarosmėnesiams. Į ežerą išleidžiamas pašildytas aušinimo vanduo pakėlė ežero vidutinęmėnesio temperatūrą 3–4 °C (7.1-35 pav.).7.1-35 pav. Drūkšių ežero vandens paviršiaus temperatūros iki ir po AEpastatymo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 172Vertikalių vandens sluoksnių vidutinės metinės temperatūros Drūkšių ežere ir kituosenatūraliuose ežeruose lyginamoji analizė parodė, kad 1985–1989 metais Drūkšiųvandens temperatūra 10 m gylyje pakilo 4,2 °C, o 30 m gylyje – 2,2 °C. Antropogeninįpoveikį Drūkščiams įvertinti sudėtinga, kadangi dugno temperatūros didėjimas yrastebimas ir kituose Lietuvos ežeruose (Dusioje, Plateliuose, Tauragne) (Pernaravičiūtė,1998).7.1.2 Poveikio vandeniui įvertinimas7.1.2.1 Žaliavinio vandens naudojimasGeriamas vanduo esamai Ignalinos AE tiekiamas iš valstybės įmonės ,,VisaginoEnergija”, kuri taip pat aptarnauja ir Visagino miestą. Kaip žaliavinis naudojamasgruntinis vanduo, kuriam reikia tik paprasto apdorojimo: aeracijos ir filtracijos perdideliam geležies kiekiui pašalinti. Visa vandens gamybos galia yra 31 000 m 3 /d, bet popirmojo IAE bloko uždarymo ir vandens suvartojimo drastiško sumažėjimo dabarnaudojama galia yra tik apie 10 000 m 3 /d, o dienos gamybos vidurkis yra apie 6 900m 3 /d. Apdoroto vandens rezervuarų talpa – 12 000 m 3 – užtikrina atitinkamą rezervinįtiekimą. Taigi, geriamo vandens tiekėjas turi atitinkamus pajėgumus ir vamzdynų tinklątiekti geriamą vandenį ir naujai AE.Naujoje AE geriamas vanduo naudojamas dviem tikslams: namų ūkiui (pvz., gerti,dušams, tualetams) ir apdoroto technologinio vandens gamybai. Geriamo vandensvartojimas priklauso nuo naujos AE dydžio ir nuo projekto etapo. (7.1-23 lent.).Jėgainės statybos laikotarpiu vandens sunaudojimas bus didžiausias ir, aišku, priklausysnuo statybų etapo ir tuo metu dirbančių darbininkų skaičiaus. Tačiau bendrassuvartojimas bus apytikriai toks pat ar truputį mažesnis, negu eksploatavimo laikotarpiu,kadangi apdorotas technologinis vanduo statybos metu yra nereikalingas. Reikalingageriamo vandens tiekimo galia 1 700 MW jėgainei yra 650 m 3 /d ir 1 300 m 3 /d 3 400MW jėgainei.7.1-23 lent. Reikalingas geriamo vandens kiekis dviems alternatyvoms.Geriamo vandens poreikisStatybos laikotarpisEksploatavimo laikotarpis, namų ūkisEksploatavimo laikotarpis, apdoroto vandens gamybaMetinė techninė priežiūra, namų ūkisMetinė techninė priežiūra, apdoroto vandens gamybaSuvartojamo vandens dienosvidurkis m 3 /dAlternatyva 1≤1 700 MW300–450150400–500250200Alternatyva 2≤3 400 MW600–750300800–1 000250600–700Reikalinga geriamo vandens tiekimo galia 650 1300Geriamo vandens kokybė yra tinkama namų ūkio reikmėms ir jokio papildomoapdorojimo AE nereikia. Tačiau technologinis vanduo turi būti demineralizuojamas(,,druskų pašalinimas“) demineralizacijos gamykloje naujos AE aikštelėje.Denimeralizacijos gamyklos galingumas – 400–700 m 3 /d, jis priklauso nuo AE dydžioir tipo.

7.1.2.2 NuotekosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 173Be geriamo vandens bus naudojamas ir Drūkšių ežero vanduo tokiems tikslams,kuriems nereikia tokios geros vandens kokybės. Ežer vanduo naudojamas kaip techninisir gaisro gesinimo vanduo. Techninis vanduo naudojamas namų ūkio tikslams, tokiemskaip grindų ir įvairių paviršių valymas ir plovimas, aušinimo sistemos skydų ir filtrųvalymas (žr. 7.1.2.3 skyrelį). Ežero vanduo taip pat naudojamas gaisro atveju.Pakankamą gaisro gesinimo vandens tiekimą garantuoja siurblinė ir dirbtiniai vandensbaseinai, esantys AE aikštelėje.Toliau yra aprašomos tik neradioaktyviosios nuotekos. Skystų radioaktyviųjų atliekųtvarkyams yra aprašytas 6.2.2 skyriuje.Namų ūkio nuotekosDabartinės IAE namų ūkio nuotekas pagal sutartį apdoroja valstybės įmonės „Visaginoenergija“, kuri taip pat aptarnauja ir Visagino miestą. Ta pati įmonė bus atsakinga ir užnamų ūkio nuotekų apdorojimą naujai AE.„Visagino energija“ naudoja savivaldybės nuotekų valymo įrenginius (NVĮ). NVĮgalingumas – 21 000 m 3 /d, tačiau jiems reikalingas atnaujinimas. Pertvarkymo projektasbuvo pradėtas 2008 gegužę pasirašant pertvarkymo sutartį. Naujų NVĮ galia bus 5 500m 3 /d, jie turės aktyvuotą biologinį dumblų perdirbimą ir atitiks dabartinius Lietuvos irES nuotekų tvarkymo reikalavimus. Rekonstrukcijos projektą finansuoja Lietuvosvalstybė ir ES sanglaudos fondas, tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010 m.7.1-24 lentelė rodo apskaičiuotą didžiausią namų ūkio nuotekų išleidimą po valymo AEeksploatavimo metu.7.1-24 lent. Metinis namų ūkio nuotekų kiekis po valymo naujuose NVĮ.ParametrasAlternatyva 1≤1700 MWAlternatyva 2≤3400MWSrovė m 3 /d 150 300BDS 5 25 mgO 2 /l, kg BDS 5 /metai 1 370 2 740CDS 125 mgO 2 /l, kg O 2 /metai 6 850 13 700Iš viso skendinčios medžiagos 35 mg/l, kgVSM/metai1 920 3 830Iš viso fosforo į 2 mg/l, kg P/metai 110 220Iš viso azoto į 15 mg/l, kg N/metai 820 1 640Apkrovos iš naujos AE sudarys 4 % ar 8 % Visagino savivaldybės apkrovų. Išvalytosnuotekos per Skripkų tvenkinį išleidžiamos į Drūkšių ežerą.Techniniai vandenysTechninės nuotekos susideda iš regeneruojamų nuotekų ir išleidžiamojo vandens.Regeneruojamos nuotekos atsiranda jonų mainų dervos apdorojimo stipria rūgštimi(sieros rūgštis, H 2 SO 4 ) ir baze (natrio hidroksidas, NaOH) metu. Maždaug 5–10 %vandens srauto techninių vandenų apdorojimo metu suformuosišleidžiamasis vanduo.Šios nuotekos daugiausiai susideda iš katijonų (pvz., sulfatai) ir anijonų (pvz., geležis,natris) gaunamų iš žaliavinio vandens ir apdorojimo. Regeneruojamos ir išleidžiamojovandens nuotekos prieš išleidžiant į ežerą yra įleidžiamos į neutralizacijos baseiną, kurpH pasiekia 5–9 ribas. Išleistose nuotekose po neutralizacijos daugiausiai liekamineralai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 174Apytikriai 28–56 tonos sieros rūgšties ir 50–100 tonų natrio hidroksido (50 %koncentracijos) naudojama kasmet techninių vandenų neutralizacijai. Jei naujoji jėgainėbus suslėgto vandens tipo (SVT), tai taip pat įtakos boro kiekį (apytikriai 2–4 tonos permetus) priklausomai nuo šios cheminės medžiagos naudojimo techniniuose vandenyse.Lietaus ir drenažo vanduoVisas lietaus ir kanalizacijos vanduo iš AE teritorijos bus perleidžiamas per tepalųaptikimo šulinius ir lietaus vandens nuotakus į nuosėdinį baseiną. Baseinas busaprūpintas automatine tepalų aptikimo sistema.Tepalų galintys turėti vandens srautai (pvz., lietaus vanduo iš antrinių alyvos rezervuarobaseinų ir alyvos priežiūros aikštelių) bus perleidžiamos per tepalų atskirtuvus priešišleidžiant vandenis į ežerą per nuosėdinį baseiną. Rezervuaras su tepalų skirtuvusurinks panaudotą tepalą antriniam panaudojimui už aikštelės ribų ar licencijuotampalaidojimui. Vanduo iš skirtuvo bus paleistas į lietaus vandens nuotakus.7.1.2.3 Aušinimo vanduoAušinimo vandens šaltinis yra Drūkšių ežeras. Didžioji aušinimo vandens dalis yrareikalinga kondensatorių aušinimui, kita – įvairiems besisukantiems įrenginiams bei kaikuriems kitiems komponentams. Aušinimo vanduo į jėgainę yra pumpuojamas peraušinimo vandens paėmimo įrenginius iš Drūkšių ežero.Aušinimo vandeniui nereikalingas joks apdorojimas. Tačiau vandenyje esančiosstambios organinės ar kitokios dalelės (tokios kaip augalai, žuvys, šiukšlės ir t.t.)aušinimo vandens paėmimo įrenginiuose yra filtruojamos per stambius sietus, o arčiaujėgainės – tankesniuose filtruose. Filtrai reguliariai plaunami ežero vandeniu šalinantsusikaupusias medžiagas, kurios apdorojamos remiantis kietųjų atliekų tvarkymonuostatais ir procedūromis.Iš kondensatorių pašildytas aušinimo vanduo nukreipiamas atgal į Drūkšių ežerąaušinimo vandens išleidimo kanalu.Tekant pro atominės jėgainės aušinimo sistemą aušinimo vandens kokybė paprastainepakinta – keičiasi tik vandens temperatūra, kuri pakyla maždaug 9–11 laipsnių. Tamtikromis sąlygomis gali būti reikalinga į aušinimo vandenį pridėti cheminių medžiagųtokių, kaip hipochloritai, kad išvengti biologinio užterštumo. Biologiniu užterštumulaikomas bakterijų, dumblių ir gyvūnų, pavyzdžiui, moliuskų augimas ant aušinimosistemos paviršių tokiais kiekiais, kurie gali pakenkti efektyviam sistemos darbui.Cheminių priedų kiekiai ir išleidžiamo vandens kokybė bus stebima ir kontroliuojamalaikantis nurodymų.Aušinimo vandens poreikis priklauso nuo gaminamos energijos kiekio, jėgainės tipotechninių ypatybių (skirtingų atominių jėgainių tipų šiluminė galia ir bendra elektrinėgalia šiek tiek skiriasi) ir temperatūros pakilimo kondensatoriuje. Apytikrės aušinimovandens sąnaudos skirtingoms galioms pateiktos 7.1-25 lentelėje. Įvertinimas atliktasįprastai, darant prielaidą, kad atominės jėgainės efektyvumas yra 35 %, o apytikrisaušinimo vandens temperatūros padidėjimas 10 o C.7.1-25 lent. Pagaminama energija (P elektrinė , P bendra , P išleista ) ir aušinimo vandensporeikis.P elektrinė P šiluminė P išleista DebitasMW MW MW m 3 /s750 2143 1393 351200 3429 2229 55

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1751400 4000 2600 651700 4857 3157 802400 6857 4457 1102800 8000 5200 1303400 9714 6314 160Dabartinės aušinimo sistemos struktūros suprojektuotos 170 m 3 /s debitui. Kadangiįvertintas maksimalus aušinimo vandens poreikis naujojoje AE yra 160 m 3 /s, dabartinėsstruktūros bus tinkamos ir naujosios AE eksploatavimui.Panaudoto branduolinio kuro iš esamos AE reaktoriaus saugyklų baseinams reikalingastik vienas aušinimo vandens siurblys (IAE laiškas Nr. 109-4859 (12-14, 2007-08-27)).Šią fazę preliminariai planuojama užbaigti prieš 2015 metų pabaigą. Aušinimo vandensporeikis šiuo periodu yra labai mažas (apie 1,7 m 3 /s) lyginant su naujos AE aušinimovandens poreikiu. Taigi, nėra jokių prieštaravimų naudoti tą patį vandens paėmimokanalą naujajai AE.7.1.2.4 Nuotekų vandenų kiekio poveikis vandens kokybeiNamų ūkio nuotekų vandenysDrūkšių ežeras per pastaruosius dešimtmečius perėjo eutrofikacijos plėtimąsi ir šisnepalankus plėtojimasis vis dar tęsiasi. Namų ūkio nuotekų vandenys iš Visaginonuotekų valymo įrenginių (NVĮ) formavo ir vis dar formuoja daugumą ežero maistiniųmedžiagų. Dėka vandens apdorojimo patobulinimo azoto kiekis sumažėjo, tačiaufosforo – ne.Dabar apytiksliai 80 % viso fosforo kiekio ir 55 % viso azoto kiekio į Drūkšių ežerąatkeliauja iš Visagino NVĮ. Nauji NVĮ sumažins bendrą metinį fosforo kiekį iki 60 % irazoto iki 40 % palyginti su dabartiniais skaičiais. Maistinių medžiagų kiekis iš naujųNVĮ apims tik nuo 4 iki 8 % bendro maistinių medžiagų kiekio išleidžiamo iš Visaginonaujų NVĮ.Nauji NVĮ yra laikomi geriausiu aplinkai pasirinkimu dėl namų ūkio nuotėkųapdorojimo iš naujos AE. Naujų NVĮ dėka maistinių medžiagų kiekis iš naujos AE įDrūkšių ežerą bus mažesnis negu dabartinis kiekis iš IAE. Maistinių medžiagų kiekis išnaujos AE bus mažas palyginti su visu kiekiu į Drūkšių ežerą ateinančių iš kitų šaltinių(pvz.: Visagino savivaldybės ir natūralios nuotekos). Taigi, naujos AE įtaka ežerovandens kokybei ir eutrofikacijai gali būti laikoma nereikšminga, o pasiūlytasapdorojimas naujuose NVĮ – tinkamas.Techniniai nuotekų vandenysTechniniai nuotekų vandenys leidžiami į ežerą savyje turi ištirpusių druskų, kurios taippat mažais kiekiais yra randamos natūraliai ežero vandenyje. Ištirpusios druskos irpadidėjęs išgaravimas gali privesti prie ežero vandens druskingumo padidėjimo (kurisežeruose dažnai matuojamas kaip bendra ištirpusių druskų koncentracija (IDK)).Techninių vandenų produkcija naujojoje AE pagamins apytiksliai 180–450 kg druskosper dieną, kuri yra išleidžiama į ežerą. Techninių vandenų įtaka ežero druskingumuibuvo įvertinta remiantis druskų išleidimo kiekiu ir vandens balansu (įtekėjimas,garingumas ir ištekėjimas). Pagal šį apytikrį skaičiavimą druskų kiekis padidintų ežeroIDK iki 0,1–0,34 mg/l per metus. Per gamyklos veikimo laikotarpį (60 metų) bendrasišaugimas siektų apytiksliai 6–20,4 mg/l skaičiuojant linijiškai. Tačiau šis skaičiavimasyra tik apytikris ir, galimas daiktas, pervertintas, nes įtraukia tiktai ištekėjimą iš ežerokaip būdą sumažinti druskoms. Tikrovėje ištirpusios druskos taip pat yra pašalinamosbiologinių organizmų, cheminių reakcijų ir galiausiai nuosėdų kaupimosi ežero dugne.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 176Kita vertus, ištirpusios druskos nėra vienodai pasiskirstę po visą ežerą. IDK galipadidėti ypatingai jei techninių nuotekų vandenys nėra išleidžiant gerai sumaišomi suežero vandeniu. Tankesnis ir sunkesnis techninis vanduo gali kauptis į vandenssluoksnius prie ežero dugno. Teoriškai tai gali suintensyvinti ežero sluoksniavimąsi irmažinti vandens cirkuliaciją. Tai gali vesti į deguonies koncentracijos sumažėjimą irsulfato mažėjimo intensyvėjimą, ir maistinių medžiagų išsilaisvinimą nuo dugno įgiluminius vandens sluoksnius.Ignalinos AE eksploatavimo laikotarpiu IDK pakilo nuo 224 mg/l iki 264 mg/l. Žinoma,kad IDK nepakilo tiek daug, kiek buvo tikėtasi prieš IAE eksploatavimo pradžią.Spėjama, jog taip nutiko dėl moliusko Dreissena polymorpha ir makrofitų, kurie mažinaHCO 3 - ir Ca 2 + koncentracijas vandenyje. Pastebėtas IDK augimas apytiksliai derinasi sudruskingumo padidėjimu nuo 0,022 iki 0,026 %.Naujoji AE nepadidins druskų kiekio lyginant su šiandienine situacija. IDK augimas ikišiol buvo lėtas ir nesitikima, kad naujojoje AE tai žymiai pasikeis. Kadangi daugumagėlo vandens gyvūnų rūšių gali gyventi kai vandens sūrumas yra žemesnis nei 0,5 %,nesitikima, kad druskingumas išaugs iki organizmams pavojingo lygio.Boras yra esminė mikromaistinė medžiaga, tačiau dideli jo kiekiai yra nuodingi. Jeinaujoji AE taip pat bus suslėgto tipo reaktorius (SVR) boras bus išleidžiamas į aplinką,kadangi yra naudojamas perdirbime. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO, 1998),1 mg/l boro koncentracija aplinkoje neturi jokio poveikio. Manoma, kad borokoncentracija nepakils aukščiau šio skaičiaus per naujosios AE veikimo laikotarpį (60metų). Taigi, nesitikima jokių žalingų pasekmių.Kadangi IDK arba pavienių jonų koncentracijos (pvz.: boras, chloridas) gali padidėti kaikuriose ežero dalyse, jos turėtų būti nuolat tikrinamos. Jei koncentracija kyla iki tokiolygio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai žalingai veikia ežero ekosistemą, papildomi turėtųbūti apsvarstyti techninių nuotekų apdorojimo metodai, tokie kaip garinimas.7.1.2.5 Vandens vartojimo ir apdorojimo suvestinėIšsami informacija apie planuojamą vandens suvartojimo kiekius ir apdorojimąapibendrinta 7.1-26, 7.1-27, 7.1-28 ir 7.1-29 lentelėse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1777.1-26 lent. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas dviejuose alternatyviuose elektros energijos gamybos variantuose.VandensšaltinisMaksimalus, planuojamopaimti vandens tūrisVeikla, kuriai naudojamasvanduoMaksimalus planuojamosunaudoti vandens kiekiskiekvienai veiklaiPlanuojamasvandensnetekimasKitiems vartotojamsplanuojamas tiektivandens kiekisNr. m 3 /metai m 3 /d m 3 /hm 3 /metai m 3 /d m 3 /h m 3 /metaiALTERNATYVA ≤1700 MW1 Drūkšių ežeras 29x10 8 86x10 5 360 000 Vanduo aušinimui 23x10 8 69x10 5 288000 Nežymus Ne2 Visaginosavivaldybėssistema3 Visaginosavivaldybėssistema60 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms normalaus veikimolaikotarpiu8 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms per metinę techninępriežiūrą54 750 150 20 Nežymus Ne7 500 250 30 Nežymus Ne4 Drūkšių ežeras 645 000 2 000 180 Vanduo įvairioms paslaugų 640000 1 900 160 Nežymus Nereikmėms (Vandens aušinimoekranų skalavimas ir pan.)5 Visagino 170 000 500 30 Techninio vandens gamyba 167 500 500 30 Nežymus NesavivaldybėssistemaALTERNATYVA ≤3400 MW1 Drūkšių ežeras 52x10 8 16x10 6 648000 Vanduo aušinimui 46 x10 8 14x10 6 576 000 Nežymus Ne2 Visaginosavivaldybėssistema120 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms normalaus veikimolaikotarpiu109 500 300 40 Nežymus Ne3 Visaginosavivaldybėssistema8 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms per metinę techninępriežiūrą4 Drūkšių ežeras 810 000 2 600 240 Vanduo įvairioms paslaugųreikmėms (Vandens aušinimoekranų skalavimas ir pan.)5 Visaginosavivaldybėssistema7 500 250 30 Nežymus Ne804000 2 400 200 Nežymus Ne340 000 1 000 70 Techninio vandens gamyba 335 000 1 000 60 Nežymus Ne

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1787.1-27 lent. Informacija apie nuotekų šaltinius ir nuotėkius.Nr.Nuotekų šaltinisNuotekų tipas/techniniaiduomenysNuotekų teritorijos Maksimalus nuspėjamas nuotekų kiekisaprašymas m 3 /s m 3 /h m 3 /d m 3 /metaiALTERNATYVA ≤1700 MW12Netinkamas koncentratas iš Neutralizacija Drūkšių ežeras 0,002 5 100 33500techninio vandens gamybosNamų ūkio nuotekos Sanitarinė Visagino Pagrindinis Skripkųnuotekų apdorojimo ežeras, paskui Drūkšiųgamyklaežeras0,010 15 150 550003Vanduo įvairioms paslaugų Alyvos/tepalo atskyrimas Drūkšių ežeras1900 6400000,1 160reikmėms4 Vanduo aušinimui Nuotekų kanalai Drūkšių ežeras 80 288000 69x10 5 23x10 8ALTERNATYVA ≤3400 MW1Netinkamas koncentratas iš Neutralizacija Drūkšių ežeras 0,004 10 200 67000techninio vandens gamybosNamų ūkio nuotėkų Sanitarinė Visagino Pagrindinis Skripkų 0,018 30 300 1095002 vandenysnuotekų apdorojimo ežeras, paskui Drūkšiųgamyklaežeras3Vanduo įvairioms paslaugų Alyvos/tepalo atskyrimas Drūkšių ežeras 0,1 200 2 400 804000reikmėms4 Vanduo aušinimui Nuotekų kanalai Drūkšių ežeras 160 576000 14x10 6 46 x10 8

7.1-28 lent. Planuojamas išleisti teršalų kiekis/ prognozuojama aplinkos tarša.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 179Nr.TeršalopavadinimasMaksimali prognozuojamanuotekų tarša prieš nuotėkįmom. 1 ,mg/lALTERNATYVA ≤1700 MWvid. 2mg/lt/d 3 t/metaiMaksimalūs leistini ir tikrieji prognozuojami planuojamų nuotekų teršalai/ numatomiaplinkos teršalaiMLMA 4 ,mg/lplanuojamamom. 5 ,mg/lMLMAvid. 6 ,mg/lplanuojamavid. 7 ,mg/lMLMA 24h 8 ,t/dplanuojama24 h 9 ,t/dMLMAmetams.10 ,t/metaiplanuojamametams. 11 ,t/metaiPrognozuojamasvalymoefektyvumas. %BDS 7 na 250 0,038 13,9 na na 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92N bendras na 40 0,006 2,2 na na 15 12 0,0023 0,0018 0,82 0,66 70P bendras na 7 0,001 0,38 na na 2 1.5 0,0003 0,0002 0,11 0,07 75VSD na 350 0,053 19,2 na na 35 30 0,0055 0,0045 1,92 1,64 90ALTERNATYVA ≤3400 MWBOD 7 na 250 0,075 27,4 na na 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92N bendras na 40 0,012 4,4 na na 15 12 0,0045 0,0036 1,64 1,31 70P bendras na 7 0,002 0,77 na na 2 1.5 0,0006 0,00045 0,22 0,16 75VSD na 350 0,105 38,3 na na 35 30 0,0105 0,009 3,83 3,3 901 – Maksimali numatoma momentinė teršalo koncentracija arba 24 h nuotekų pavyzdžio prieš valymą vidurkis;2 – Maksimalus numatomas metinės teršalo koncentracijos vidurkis nuotekose prieš valymą;3 – maksimalus numatomas teršalo kiekis nuotekose pagamintas per 24 h prieš valymą;4 – maksimalus leidžiamas momentinis aktyvumas arba nustatytas 24 h nuotekų pavyzdys/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui įkanalizaciją, vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);5 – Planuojama momentinė teršalo koncentracija arba 24 h nuotekų pavyzdžio vidurkis;6 – Maksimalus leidžiamas metinis nustatytos teršalo koncentracijos vidurkis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);7 – Planuojamas metinis teršalo koncentracijos vidurkis;8 – Maksimalus leidžiamas 24 valandų nustatyto teršalo kiekio vidurkis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);9 – Planuojamas 24 valandų teršalo kiekio vidurkis;10 – Maksimalus leidžiamas metinis nustatyto teršalo išleidimo kiekis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);11 – Planuojamas metinis teršalo išleidimo kiekis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1807.1-29 lent. Nuotekų kiekio mažinimo būdai ir planuojamas aplinkos taršospanaudojimas.Nr.Nuotekų šaltinis/nutekėjimo įrenginysMatavimo aprašymas ir jotikslas1 Visagino sanitarinė nuotekų Mechaninis ir biologinisapdorojimo gamykla apdorojimas (organinių irneorganinių substancijų kiekiomažinimas)2 Demineralizacija Neutralizacija (HCl, NaOH)(balansavimas pH dydžiu)3 Tepalų skirtuvas Tepalų/alyvos atskyrimasužtvankose/ baseinuose(išskyrimas iš tepaluotųsubstancijų)Planuojamų priemomiųprojektinėscharakteristikosMatavimovienetasvertėm 3 /d 5 500nananana7.1.2.6 Terminės apkrovos poveikisTerminis modeliavimasModeliavimas buvo atliekamas naudojant EIA Ltd 3D hidrodinaminį vandens tėkmėsmodelį, kuris yra paremtas Navje-Stokso lygtimis ir specialiai sukurtas ežerų irpriekrančių akvatorijų modeliavimui (Koponen ir kt., 2008).Modelio tinklelis sukurtas naudojant gylio izolinijų duomenis (Depthdata, 2008), gautusiš Ignalinos AE. Pirmiausiai, 5 m horizontalios rezoliucijos gylio modelis buvointerpoliuotas, panaudojant izolinijų duomenis. Po to modelio tinklelis sukurtas,panaudojant gylio modelį suvidurkinant 5 m rezoliucijos gylio duomenis į 50x50 mtinklelio gardeles. Pagal iš IAE gautą informaciją vandens paėmimo ir išleidimo kanalųgyliai: 6,6 m ir 2,9 m.Skaičiavimams naudoti Dūkšto meteorologinės stoties duomenys. Modelio kalibravimasir scenarijų skaičiavimai buvo atlikti naudojant pasirinktų metų vasaros periodus.Kalibravimui imti 1981, 1989 ir 1991 metai, kriterijais pasirenkant duomenų buvimą,IAE eksploatavimo ir meteorologines sąlygas. Modelio kalibravimui naudotųtemperatūros matavimo taškų, išsidėstymas parodytas 7.1-36 paveiksle. 2002 metaipasirinkti scenarijų skaičiavimams, kadangi šių metų vasara buvo karščiausia iš turimųduomenų. Skirtingų terminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimovandens paėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvotirta panaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimainustatyti, kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1817.1-36 pav. Modelio kalibravimui naudotų matavimo taškų išsidėstymas.Modelio kalibravimasKalibruojant modelį paskaičiuoti modelio rezultatai lyginami su matavimų duomenimis.Skirtingas modelio suderinamumo lygis gali būti pasiekiamas, priklausomai nuopanaudotų kraštinių sąlygų duomenų, meteorologinių parametrų ir kitų modelioduomenų tikslumo, paties modelio, išmatuotų duomenų kokybės, o taip pat nuomodeliuojamo gamtinio reiškinio natūralios kaitos. Jei randami skirtumai, modelioparametrai gali būti koreguojami, siekiant geresnio paskaičiuotų rezultatų ir matavimoduomenų atitikimo.Tėkmės modelio kalibravimasModelis pakankamai gerai skaičiavo ežero vandens paviršiaus temperatūras. Vidutinisskirtumas tarp paskaičiuotų ir išmatuotų ežero temperatūrų buvo mažesnis kaip ±1,2laipsnio visuose matavimo taškuose, išskyrus P38 šalia AE aušinimo vandens išleidimovietos. 1981 metais (AE dar neveikė) modelis šiek tiek pervertino ežero vandenstemperatūras (0,2 laipsnio). 1989 ir 1991 metais, kada AE dirbo skirtingu pajėgumu,modelis ežero paviršiaus temperatūras paskaičiavo beveik tiksliai 1989 metams (± 0,6laipsnio visuose taškuose) bei nepakankamai įvertino paviršiaus temperatūras 1991metais vidutiniškai 1 laipsniu (nuo -2 iki -0,5). Vidutinių skirtumų tarp apskaičiuotų irišmatuotų paviršiaus temperatūrų apibendrinimas pateiktas 7.1-37 paveiksle.7.1-37 pav. Vidutinis skirtumas ( o C) tarp apskaičiuotų ir išmatuotų (modeliorezultatas minus matavimas) paviršiaus temperatūrų verčių matavimo taškuose1989 ir 1991 metais visam modeliavimo periodui (kairėje) ir šiltajam periodui

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 182(dešinėje).Ledo dangos modeliavimasLedo dangos modeliavimas buvo kalibruojamas pagal Žemės skaitmenines palydovinesnuotraukas, gautas iš ,,Google Earth“. Gautos trys nuotraukos: 2002.12.09, 2002.12.14ir 2003.01.06. Sumodeliuotas ežero pasidengimas ledu ir atitinkami skaitmeniniaipalydoviniai duomenys parodyti 7.1-38 paveiksle.Kalibravimui pasirinkta 2002–2003 metų žiema buvo šalta ir ankstyva. Pasidengimasledu sekliose pietinėse ežero dalyse prasidėjo jau lapkričio mėnesį, o gruodžio pabaigojebeveik visas ežeras buvo apledėjęs, išskyrus AE vandens išleidimo kanalo pradžią.Modeliavimo periodo pradžioje visuose ežero gyliuose pasirinkta 9 o C temperatūra.Pradinė temperatūra nustatyta pagal AE paėmimo kanalo matavimų duomenis.Lapkričio mėnesį vidutinė elektrinė AE galia buvo 2020 MW, o aušinimo vandensdebitas − 92 m 3 /s, gruodį ir sausio pradžioje elektrinė galia siekė 2480 MW, o vidutinisaušinimo vandens debitas − 117 m 3 /s. 2003.01.06 AE elektrinė galia buvo 2650 MW.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1832002.12.09 Apskaičiuotas ledo storis 2002.12.09 Stebėtas ledo storis2002.12.14 Apskaičiuotas ledo storis 2002.12.14 Stebėtas ledo storis2003.01.06 Apskaičiuotas ledo storis 2003.01.06 Stebėtas ledo storis0 10 20 30 40 cm7.1-38 pav. Apskaičiuotas ir stebėtas ledo dangos storis 2002.12.09, 2002.12.14 ir2003.01.06.Scenarijų modeliavimasSkirtingų terminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimo vandenspaėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvo tirtapanaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimai nustatyti,kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 184Scenarijų modeliavimas atliktas naudojant 2002 metų vasaros meteorologiniusduomenis išmatuotus Dūkšto meteorologinėje stotyje bei darant prielaidą, kad AE dirbapastoviu režimu. Scenarijuose naudotas 2002.05.01–2002.10.01 periodas. Pradinė ežerotemperatūra 1–4 m gylyje pasirinkta 11 o C, o gilesniuose sluoksniuose – 10 o C. Pradiniųsąlygų nusistovėjimas modeliuojant truko apie vieną mėnesį.2002 metai pasirinkti scenarijų modeliavimui dėl aukščiausių mėnesinių temperatūrųvisais vasaros mėnesiais. 2001 ir 2003 metai taip pat modeliuoti daliai naujosios AEalternatyvų, norint ištirti, kaip skirtingais metais orai lemia ežero temperatūras.Naujosios AE alternatyvos bei atitinkami aušinimo vandens debitai ir temperatūrospadidėjimai naudoti modeliavimuose pateikti 7.1-25 lentelėje. Aušinimo vandensdebitas ir temperatūros pakilimas buvo vertinamas priimant, kad naujosios AEefektyvumas yra 35 %, o temperatūros pakilimas - 9,5-10 o C.7.1-39 paveiksle pavaizduotos skirtingos aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosnaudotos scenarijų modeliavime. Modeliuotos 3 vandens paėmimo vietos alternatyvos:dabartinė vieta, vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir tunelis išgiliosios ežero dalies. Vandens išleidimo alternatyvos: dabartinė vieta ežero viduryje beipietinė vandens išleidimo vieta – į įlanką ežero pietinėje dalyje.7.1-39 pav. Skaičiavimuose naudotos naujosios AE aušinimo vandens paėmimo irišleidimo vietų alternatyvos.Terminės apkrovos scenarijaiSkirtingos terminės apkrovos poveikiui ežero temperatūroms tirti buvo modeliuoti 6terminės apkrovos ežerui (MW išleista ) scenarijai, naudojant dabartinį aušinimo vandenspaėmimo ir išleidimo kanalų išsidėstymą. Pagamintos elektrinės energijos kiekiai,tariant, kad aušinama tiesiogiai, o jėgainės efektyvumas 35 %, pateikti skliausteliuose(MW e ) Skaičiavimai atlikti sekantiems dydžiams:· 1390 MW išleista (750 MW e );· 2230 MW išleista (1200 MW e );· 3160 MW išleista (1700 MW e );· 4460 MW išleista (2400 MW e );· 5200 MW išleista (2800 MW e );· 6310 MW išleista (3400 MW e ).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 185Modeliavimo rezultatas – kintantys laike trijų dimensijų terminiai ežero laukai. Šierezultatai apibendrinti žemiau, naudojant 2 vizualizacijos tipus:1) liepos mėnesio vidutinės ežero vandens temperatūros pasiskirstymą;2) ežero paviršiaus ploto (%) peršildyto virš ribinių 28 ir 30 laipsnių temperatūrųkitimą laike.7.1-40 paveiksle pateiktas vidutinės vandens temperatūros pasiskirstymas 2002 metųliepą keturioms terminės apkrovos alternatyvoms. Temperatūros pasiskirstymas yrapanašus visoms modeliuotoms alternatyvoms, tačiau didinant terminę apkrovą vandenstemperatūros kyla.2230 MW išleista 3160 MW išleista4460 MW išleista 6310 MW išleista7.1-40 pav. Vidutiniai ežero vandens temperatūros (oC) laukai įtakoti skirtingųterminių apkrovų 2002 metų liepos mėnesį.7.1-41 paveiksle parodytas ežero plotas (%), kuriame pateiktos temperatūros yraviršijamos visu modeliavimo periodu. Esant 1390 MW išleista ir 2230 MW išleista terminėmsapkrovoms peršildyto virš 28 o C ežero vandens plotas išlieka mažesnis arba artimas 20

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 186% ribai. Esant 3160 MW išleista apkrovai riba viršijama 2002 metų birželio antroje pusėjebei rugpjūčio pradžioje. Esant 4460 MW išleista ir didesnei apkrovai daugiau negu pusėežero šilčiausiu vasaros periodu įšyla virš 28 laipsnių.Plotas Area[%] (%)90807060504030over 28Cvirš 28 o C6310 MW5200 MW4460 MW3160 MW2230 MW1390 MW2010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09Plotas Area[%] (%)90807060504030over 30Cvirš 30 o C6310 MW5200 MW4460 MW3160 MW2230 MW1390 MW2010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-41 pav. Ežero vandens paviršiaus ploto dalis (vidutinė paros) peršildyta virš 28ir virš 30 o C temperatūros, esant terminei apkrovai nuo 1390 iki 6310 MW išleista .Paskaičiuotai vidutinei vandens paviršiaus temperatūrai ežero viduryje būdinga linijinėpriklausomybė nuo terminės apkrovos. 7.1-42 paveiksle parodyta vidutinėstemperatūros P24 taške priklausomybė nuo terminės apkrovos. Terminiam nuotėkiui įežerą padidėjus 2000 MW, temperatūra ežere pakyla 2 o C. Šie skaičiai gauti naudojant2002 m. duomenis P24 taške – kitais metais ir kituose ežero taškuose temperatūrospakilimas gali būti kitoks, kaip pvz., panašūs duomenys paskaičiuoti P38 taškui taispačiais metais.Dienų skaičiaus, kai temperatūra viršija nustatytą ribą, priklausomybė nuo naujosios AEterminės apkrovos pateikta 7.1-43 paveiksle. 28 laipsnių ribai dienų skaičius pradedastipriai didėti terminei apkrovai padidėjus iki 2000 – 3000 MW išleista . 30 laipsnių ribaistaigus didėjimas prasideda terminei apkrovai padidėjus iki 3500 – 4500 MW išleista .Gautos vertės stipriai priklauso nuo modeliuotų metų oro sąlygų ir galioja tik 2002metams.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1873230P243836P38Temp [C]282624Temp [C]3432302228200 2000 4000 6000 8000P [MW]260 2000 4000 6000 8000P [MW]7.1-42 pav. Modeliuojant gauta vidutinės vandens temperatūros P24 ir P38taškuose priklausomybė nuo naujosios AE terminės apkrovos. Regresijos lygtisP24 taškui yra T = 0,00217 P + 22,88, koreliacijos koeficientas – 0,99.Modeliavimui pasirinktas periodas 2002.06.01–09.01.DienųNumberskaičiusof days1201008060402000 2000 4000 6000 8000P[MW]7.1-43 pav. Dienų skaičiaus, kada 20 % ežero paviršiaus įšyla virš duotostemperatūros ribos, priklausomybė nuo naujosios AE terminės apkrovosmodeliuotais 2002 metais.Ežero vandens paviršiaus temperatūros perviršis sukeltas AE eksploatavimo gali būtigautas atimant temperatūrinį lauką, paskaičiuotą neveikiant AE, iš scenarijaustemperatūrinio lauko paskaičiuoto, veikiant AE. 7.1-44 paveiksle pateikti temperatūrospadidėjimo laukai sumodeliuoti pagal vidutinius temperatūrinius laukus 2002 metųliepos mėnesiui 2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleista terminėms apkrovoms. Vidutinėežero paviršiaus temperatūra 2002 metų liepą be AE buvo 23,5 o C, minimalitemperatūros vertė − 22,9, o maksimali − 24,5 o C. 7.1-45 paveiksle parodyti peršildytivirš pateiktų temperatūrų ežero plotai esant skirtingai naujosios AE terminei apkrovai.28C30C

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1882230 MW išleista 3160 MW išleista4460 MW išleista 5200 MW išleista1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C7.1-44 pav. Vidutinis ežero paviršiaus temperatūros padidėjimas 2002 metų liepą esant2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleista terminei apkrovai.50Area (km2)Plotas (km 2 )454035302520151051°C2°C3°C4°C5°C6°C7°C8°C9°C10°C00 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000Power level (MW)7.1-45 pav. Ežero paviršiaus padidėjusių temperatūrų plotų priklausomybė nuo terminėsapkrovos liepos mėnesio vidutinės temperatūros atžvilgiu.

Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų scenarijaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 189Naujosios AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų poveikiui ežerotemperatūroms tirti pasirinktos 6 alternatyvos. Naudotos sekančios paėmimo irišleidimo vietų kombinacijos:DD ─ dabartinė paėmimo ir dabartinė išleidimo vietaGD ─ gilaus paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vietaDP ─ dabartinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vietaVD ─ vakarinė paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vietaVP ─ vakarinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vietaDS ─ dabartinė paėmimo vieta ir vandens išleidimas dviejoseskirtingose vietoseVakarinio vandens paėmimo ir pietinio išleidimo scenarijai7.1-46 paveiksle parodytas vidutinės temperatūros pasiskirstymas 2002 metų liepą DD,DP, VD ir VP scenarijams esant 3160 MW išleista terminei apkrovai.Vandens paėmimo vietos perkėlimas į vakarus turi tik mažą poveikį paviršiaustemperatūros pasiskirstymui šalia vandens paėmimo kanalo žiočių. Vakarinė vandenspaėmimo vieta nežymiai sumažina pašildytus plotus, nes paėmimo vanduo yra šiek tiekvėsesnis, negu dabartinėje vandens paėmimui naudojamoje vietoje.Vandens išleidimas pietinėje ežero dalyje visiškai keičia temperatūros pasiskirstymą:vakarinė ežero dalis išlieka vėsesne, o pietinė dalis, ypač įlanka, į kurią išleidžiamaspašildytas aušinimo vanduo, stipriai įšyla. Naudojant pietinę išleidimo vietą,temperatūra ežero viduryje sumažėja 1 laipsniu, o paėmimo vietoje – 0,5 laipsnio.Pietinė ežero dalis pašiltėja maždaug 4 laipsniais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 190DD alternatyvaDP alternatyvaVD alternatyvaVP alternatyva7.1-46 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukai esant 3160 MW išleista terminei apkrovai2002 metų liepą naudojant skirtingas vandens paėmimo-išleidimo vietų alternatyvas.Gilaus paėmimo scenarijusDD ir GD alternatyvų terminiai laukai parodyti 7.1-47 paveiksle. Pasirinkimas vandenįaušinimui imti iš gilesnių ežero sluoksnių esant 2230 MW išleista terminei apkrovai įšildoežerą labiau, negu imant vandenį dabartinėje ežero vietoje. Modeliuojant šalto vandensatsargų gilesniuose ežero sluoksniuose pakanka 1,5 mėnesio, vėliau paimamo vandenstemperatūra yra panaši į vandens imamo iš ežero paviršinio sluoksnio temperatūrą. Popradinio periodo šalia vandens paėmimo vietos metalimniono sluoksnis išnyksta, iršiltesnio paviršiaus vandens maišymasis su gilesnių sluoksnių vandeniu suintensyvėja.Tai sumažina ežero paviršiaus temperatūrą, tačiau taip pat sumažina ežero šiluminiusmainus su atmosfera. Karštais vasaros mėnesiais ežeras jau būna įšildytas ir todėl ežeropaviršius įšyla stipriau, negu tuomet, kai vanduo aušinimui imamas dabartinėje vietoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 191DD alternatyvaGD alternatyva7.1-47 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 2230 MW išleista terminei apkrovai2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandenspaėmimo iš giliųjų ežero sluoksnių alternatyvas.Vandens išleidimo dviejose skirtingose vietose scenarijusPaskirstant 4460 MW išleista terminės apkrovos AE aušinimo vandenį į dvi skirtingasvietas, sumažėja temperatūros ežero viduryje. Tuo pačiu metu pietinėje ežero dalyjeesanti įlanka, į kurią išleidžiamas aušinimo vanduo bei pietinė ežero dalis įšyla. Šialternatyva sumažina ežero paviršiaus plotą įšildytą virš 28 o C bei vandens temperatūrąežero rytinėje dalyje. DD ir DS scenarijų terminiai laukai pateikti 7.1-48 paveiksle.Paskirstant aušinimo vandenį į dvi skirtingas vietas temperatūros ežero viduryje ir šaliavandens paėmimo vietos yra šiek tiek vėsesnės, negu naudojant dabartinę išleidimovietą.DD alternatyvaDS alternatyva7.1-48 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 4460 MW išleista terminei apkrovai2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandens

išleidimo dviejuose skirtingose ežero vietose alternatyvas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 192Poveikis ledo dangaiŽiemos periodu ežero pasidengimas ledu modeliuotas 2230, 3160 ir 4460 MW išleistaterminei apkrovai. Modeliavimui pasirinktas 2002.11.01–2003.01.06 periodas.2003 metų sausį temperatūra buvo žema, taigi gautos vertės atspindi minimalų atvirovandens ploto dydį (7.1-49 pav.). Esant 2230 MW išleista terminei apkrovai 2,4 km 2 ežeropaviršiaus ploto buvo be ledo. Plotas nepadengtas ledu padidėjo iki 5 km 2 esant 4460MW išleista terminei apkrovai ir iki 9 km 2 esant 6310 MW išleista terminei apkrovai.Nuo 2002 metų gruodžio modeliavimas aiškiai parodo skirtingos terminės apkrovosįtaką ežero paviršiaus apledėjimui. Prie 2230 MW išleista terminės apkrovos ledo dangosnėra tik šalia aušinimo vandens išleidimo vietos. 4460 ir 6310 MW išleista terminėapkrova sąlygoja ilgesnį ledo dangos nebuvimą didžiojoje ežero dalyje nuo žiemospradžios. Apibendrinant, galima pasakyti, kad poveikis ledo dangai pietinėje irvakarinėje ežero dalyse yra mažesnis, lyginant su centrine ežero dalimi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1932002.12.14 2003.01.062230 MW3160 MW4460 MW6310 MW0 10 20 30 40 cm 0 10 20 30 40 cm7.1-49 pav. Sumodeliuota ledo danga 2002.12.14 (kairėje) ir 2003.01.06 (dešinėje) esant2230, 3160, 4460 ir 6310 MW išleidžiamai terminei apkrovai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 194Modelio jautrumas oro temperatūros padidėjimui ir vėjo duomenimsModelio jautrumas meteorologinių sąlygų pokyčiams buvo vertintas naudojantsekančius scenarijus:(1) temperatūros padidėjimas +2 o C, rodantis klimato pokytį, esant 3160 MW išleistanaujosios AE terminei apkrovai;(2) AE meteorologinės stoties vėjo duomenys.Oro temperatūros padidėjimo scenarijus atspindi prognozuojamas klimato šiltėjimosukeltas sąlygas nuo 2040 metų. Prognozuojamas (didžiausias) šiltojo (balandis-spalis)periodo oro temperatūros pakilimas Lietuvoje 2040–2069 metais, lyginant sutemperatūromis 1961–1990 metais, yra 2,2 o C (Bukantis ir Rimkus, 2005).Vėjo scenarijuose naudoti vėjo greičio ir krypties duomenys išmatuoti AEmeteorologijos stotyje, o ne Dūkšto hidrometeorologijos stoties (HMS) duomenys. Šisscenarijus atspindi galimų vėjo duomenų klaidų įtaką modeliavimo rezultatams.Išmatuoti AE stotyje vėjo duomenys turėtų labiau atspindėti realias ežero sąlygas, neguduomenys gauti iš Dūkšto HMS. Tačiau Dūkšto HMS duomenys buvo naudoti taip pat,kadangi AE stoties duomenų visiems reikalingiems modeliavimo periodams neturėta.7.1-50 paveiksle parodyta klimato šiltėjimo scenarijaus įtaka lyginant ją su DDalternatyvos 3160 MW išleista terminės apkrovos scenarijumi. Oro temperatūrospadidėjimas +2°C įšildo ežero vandenį beveik tiek pat. Klimato pokyčio scenarijausrezultatų kreivė taip pat labai panaši į 5200 MW išleista terminės apkrovos scenarijausdabartinėmis klimato sąlygomis (žr. 7.1-41 pav.).9080703160 MWCC > 30 CCC > 28 C> 30 C> 28 CArea[%]Plotas (%)605040302010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-50 pav. Ežero paviršiaus plotas įšildytas virš 28 ir 30 o C esant 3160 MW išleistanaujosios AE terminei apkrovai 2002 metais ir klimato kaitos (CC) scenarijuje.Modelyje naudojant AE vėjo duomenis virš 28 ir 30 o C įšildytų ežero teritorijų dydžiaikeičiasi (7.1-51 pav.). Silpni vėjai 2002 metų birželio pradžioje padidina įšildytus ežeroplotus. Didžiausias peršildytas plotas rugpjūčio pradžioje yra šiek tiek didesnis, negumodeliuojant pagal Dūkšto HMS duomenis, bet dienų skaičius, kada 20 % riba yraviršijama, yra mažesnis. Vis dėlto skirtumai modeliavimui naudojant skirtingųstebėjimo stočių vėjo duomenis yra nedideli.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1959080703160 MW> 30 C, INPP wind> 30 C, Dukstas wind> 28 C, INPP wind> 28 C, Dukstas wind>30 o C, AE vėjas>30 o C, Dūkšto vėjas>28 o C, AE vėjas>28 o C, Dūkšto vėjasArea[%]6050403020100Plotas (%)01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-51 pav. Skirtingų stebėjimo stočių vėjo duomenų įtaka peršildyto virš 28 ir 30 o Cežero plotui esant 3160 MW išleista naujosios AE terminei apkrovai 2002 metais.IšvadosTerminės apkrovos scenarijaiGalima daryti išvadą, kad jeigu naudojamas šiandieninis ežero peršildymo kriterijus(leistinas 20 % ežero paviršiaus ploto peršildymas virš 28 laipsnių), maksimali leistinaterminė apkrova ežerui vasaros mėnesiais bus maždaug 1390 MW išleista .Jei kriterijus nustatomas leidžiant 20 % ploto peršildyti virš 30 o C, maksimali leistinaterminė apkrova ežerui šilčiausiais vasaros mėnesiais būtų maždaug 3160 MW išleista . Šierezultatai gauti naudojant 2002 metų duomenis ir todėl galioja tik šitiems metams.Realiomis sąlygomis terminės apkrovos apribojimas skirtingais metais gali kistipriklausomai nuo oro sąlygų.Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosDabartinė išleidimo vieta yra geriausia alternatyva, jei kriterijumi naudojamas įšildytasvandens plotas. Skirtingi išleidimo variantai tarpusavyje nedaug skiriasi. AE aušinimovandens išleidimas dabartinėje vietoje leidžia pašildytam vandeniui pasklistipagrindinėje ežero dalyje, sudarant sąlygas aušinimui šilumos mainų su atmosfera būdubei maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra uždaresnė ir sekli,kas apriboja šilto vandens su vėsesniu ežero vandeniu ir sumažina paviršiaus plotą,kuriame vyksta šilumos atidavimas atmosferai. Pasirinkimas išleisti vandenį dviejoseskirtingose vietose nebuvo geresnis pasirinkimas negu dabartinė išleidimo vieta, jeilyginame įšildyto ežero plotus. Nors aušinimo vandens išleidimas dviejose vietoseturėjo nedidelį pranašumą šilčiausią dieną − peršildytas virš 28 °C vandens paviršiausplotas buvo šiek tiek mažesnis, kas paaiškinama aukštesnėmis negu 30 °Ctemperatūromis šalia pietinio išleidimo vietos.Iš vakarinės ežero dalies imamas vanduo vidutiniškai 0,1 °C vėsesnis negu vanduo išdabartinės paėmimo vietos, ir įšildyto vandens plotas yra šiek tiek mažesnis. Kitaisatžvilgiais vakarinio paėmimo scenarijus turi panašią įtaką ežerui kaip ir vandensišleidimas dabartinėje vietoje. Temperatūros skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumuiki išleidimo vietos.Modeliuojant vandens paėmimą iš gilesnių ežero sluoksnių, šalto vandens atsargosišseko jau modeliavimo pradžioje, vėliau temperatūra paėmimo vietoje nesiskyrė nuo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 196temperatūros dabartinėje vietoje. Be to, gilaus paėmimo atveju panaikinus metalimnionąšiltesnio vandens maišymasis su gilesniais sluoksniais suintensyvėja padidindamasbendrąsias šilumos atsargas ežere. Todėl gilaus paėmimo atveju šilčiausiais periodaisežero paviršiaus temperatūra yra aukštesnė lyginat su dabartinio paėmimo alternatyva??Jautrumo skaičiavimas ir modelio tikslumasJautrumo analizės skaičiavimai parodė, kad tiek 2001, tiek 2003 metai turėjo panašiaišiltus šiltuosius periodus, lyginant su 2002 metais. Klimato kaitos analizės scenarijus su+2.0 °C temperatūros padidėjimu vasaros mėnesiais iššaukė 2 laipsnių ežero vandenstemperatūros pakilimą.Klaidų tikimybė modelio skaičiavimuose labiausiai susijusi su vėjo duomenimis beipaviršiaus energijos balanso skaičiavimais. Naudotas modelis neįvertina tikimybės, kadpats ežeras gali įtakoti atmosferą − pavyzdžiui, įšilęs gali sukelti oro sroves. Tai galiįtakoti permažą ežero aušinimo įvertinimą, ypač tuomet, kai vėjas yra silpnas. Dėl toaukščiausios temperatūros, būdingos šiltoms, mažai vėjuotoms dienoms, gali būti šiektiek pervertintos.Ežero paviršiaus energijos balansas nevertina atmosferos stabilumo, o naudojaneutralaus stabilumo prielaidą. Šilto vandens ir vėsesnio oro sąlygomis tai gali įtakotimažesnius aušinimo galimybių vertinimus negu realiomis sąlygomis. Be to, modelyjenaudota viena vėjo greičio ir krypties vertė visam ežerui, tuo tarpu realiai šios vertėsskirtingose ežero dalyse gali skirtis. Gali būti ginčytinas meteorologinių duomenųtinkamumas Drūkšių ežero modeliavimui, kadangi artimiausia meteorologijos stotis(Dūkšto HMS), turinti duomenis visiems kalibravimo ir modeliavimo periodams,nutolusi nuo AE 17 km.Taip pat reikia pažymėti, kad šiltais periodais ežeras stipriai įšyla ir natūraliomissąlygomis. Pavyzdžiui, 2002.08.01, neveikiant AE, vidutinė paviršiaus temperatūrabuvo 26,2 °C ir svyravo 24,8–30 °C intervale.Scenarijai, sukurti poveikio ežerui vertinimuiĮ ežerą išleidžiamas šilumos kiekis priklauso nuo pagaminamos elektros kiekio beipasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginio aušinimo sistemoje visa perteklinė šilumaišleidžiama į ežerą, o naudojant aušinimo bokštus tik labai nedidelė šilumos dalispasiekia ežerą, didžioji jos dalis patenka į atmosferą. Šiame vertinime terminis nuotėkisį ežerą iš aušinimo bokštų gali būti laikomas nežymiu.Įvairios terminės apkrovos ir skirtingų aušinimo technologijų kombinacijų įvertinimuibuvo sukurti 3 scenarijai, kurių pagrindas modeliavimo rezultatai (7.1.2.7) irhidrologijos, limnologijos bei biologijos mokslų specialistų atlikti galimo poveikiovertinimai. Visuose scenarijuose elektros gamyba lygi 3400 MW e , o aušinimo sistema irterminė apkrova ežerui skiriasi. Vertinimui pasirinkti sekantys scenarijai:· T1 scenarijus – maksimali terminė apkrova ežerui bus 3160 MW išleista . Tai apytikriaiatitinka 1700 MW elektros energijos gamybą šilumos išsklaidymui naudojanttiesioginį aušinimą. Kiti 1700 MW e bus pagaminami aušinimui naudojant aušinimobokštus. Šis scenarijus apytikriai atitinka sąlygas, kai dirbo 2 AE blokai.· T2 scenarijus – maksimali terminė apkrova ežerui bus 6310 MW išleista . Tai apytikriaiatitinka 3400 MW elektros energijos gamybą visos šilumos išsklaidymui naudojanttiesioginį aušinimą. Šilumos kiekis ir temperatūros ežere bus didesnės lyginant suIAE eksploatacijos periodu ir su T1 scenarijumi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 197· T3 scenarijus – aušinimui bus naudojami tik aušinimo bokštai ir šiluminis poveikisDrūkšių ežerui bus nereikšmingas. Šiame scenarijuje ežero vandens temperatūrosbus mažesnės lyginant su IAE eksploatacijos periodu ir su T1 ir T2 scenarijais.Šį vertinimą galima apytikriai prilyginti 1 700 MW e (T1), 3 400 MW e (T2) ir 0 MW e(T3) gamybai naudojant tiesioginį aušinimą.Papildomai buvo vertintos skirtingų aušinimo vandens paėmimo/išleidimo vietųkombinacijos.Poveikis hidrologijaiNaujosios AE eksploatavimo pagrindinis hidrologinis poveikis yra garavimo nuostoliai,atsirandantys aušinimo vandens šilumai garavimo metu patenkant į atmosferą. Bendrinuostoliai priklauso nuo jėgainės darbo režimo ir pasirinkto aušinimo metodo (žr.skirtingų aušinimo alternatyvų aprašymą 4.2 skyriuje, ežero hidrologiją ir vandensbalansą 7.1.1.2. ir 7.1.1.3 skyreliuose).Vandens ištekliaiVandens išteklių pakankamumas naujosios AE eksploatavimui buvo vertintasnormalaus vandeningumo bei sausiems hidrologiniams metams (95% tikimybės; žr.7.1.1.3 skyrelį).Pagal Janukienės (1992; žr. 7.1.13 skyrelį) tyrimus, IAE galios didinimas 1000 MW,padidina išgaravimą nuo ežero paviršiaus 14,3 mln. m 3 per metus. Tai maždaug atitinka0,45 m 3 /s.Tačiau turi būti pastebėta, kad rezultatų ekstrapoliacija virš 1500–2200 MW, iki 3400MW, ir santykinai nedidelis matavimų kiekis daro šiuos skaičiavimus nepatikimais.Matavimai yra atlikti esant AE galiai nuo 0 iki 1500 MW. Tėra tik vienas matavimasatspindintis 2200 MW AE galios įtaką.Garavimas iš aušinimo bokšto taip pat yra 0,45 m 3 /s 1000 MW galiai. Taigi galimateigti, kad papildomas garavimas iš ežero 3400 MW galios jėgainei yra maždaug1,5 m 3 /s be papildomos aušinimo įrangos. Tai atitinka 48 mln. m 3 per metus.Vidutinio vandeningumo metais AE aušinimui papildomai gali būti panaudojama 85,9mln. m 3 ežero vandens per metus, darant prielaidą, kad išlaikomas pastovus normalusežero patvankos lygis (NPL = 141,6 m), o minimalus nuotėkis iš ežero 0,64 m 3 /s. Taigividutinio vandeningumo metais jėgainės aušinimui vandens ištekliai yra pakankami visųalternatyvų scenarijuose.Sausais hidrologiniais metais papildomam išgaravimui gali būti panaudota maždaug33,1 mln. m 3 vandens (darant tas pačias prielaidas, kaip ir prieš tai). Garavimonuostoliams padengti papildomai gali būti panaudojamas reguliuojamas ežero tūris(skirtumas tarp normalaus ežero patvankos lygio ir minimalaus leidžiamo ežeropatvankos lygio) – 43 mln. m 3 vandens per metus. Metinės 33,1 mln. m 3 vandensatsargos bei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandenskiekis visiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiemssausiems metams (95 % tikimybės).Kadangi dažniausiai vandens ištekliai viršija poreikį, kaip paaiškinta aukščiau, daromaišvada, kad vandens atsargos Drūkšių ežere yra pakankamos vandens poreikiuipatenkinti, išskyrus atvejus, jei iš eilės pasikartoja treji sausi metai. Tačiau yra beveikneįtikėtina, kad galima tokio lygio sausra naujosios AE eksploatavimo periodu. Šio retoįvykio atveju laikinai turėtų būti ribojamas vieno ar daugiau AE blokų darbas, arba

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 198Drūkšių ežero vandens lygiui leidžiama nukristi žemiau šiuo metu leidžiamominimalaus patvankos lygio.Ežero vandens lygisVidutinio vandeningumo metais vidutinis ežero lygis neturėtų nukristi žemiaunormalaus, todėl hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologinės pasekmės laikomosnedidelėmis. Sausais metais (95 % tikimybės) ežero lygis nukristų žemiau NPL, betišliktų aukštesnis negu MPL (maždaug 3 sausus metus iš eilės). Taigi tokio įvykiopasekmės gali būti vertinamos kaip nereikšmingos.Upių debitai žemiau ežeroAušinant naująją AE, garavimas sumažins bendrą ežero vandens tūrį, tuo pačiudarydamas įtaką vandens nuotėkiui iš ežero Prorvos upe. Naujosios AE eksploatavimassąlygos į Prorvą išleidžiamo vandens kiekio sumažėjimą proporcingą aušinimosistemose išgaravusio vandens kiekiui.Prorvos upės debitai IAE eksploatavimo periodu nebuvo matuojami. Todėl nuotėkis išežero buvo vertintas atėmus papildomą išgaravimą (0,8 m 3 /s), kuris apskaičiuotasvertinant, kad vidutinė galia 2 lygi 1800 MW, iš vidutinio nuotėkio (3,3 m 3 /s). Tokiubūdu nustatytas daugiametis vidutinis debitas į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s.Panašiai skaičiuojamas ir naujasis vidutinis debitas (atimant papildomai išgaruojančiovandens kiekį dėl naujosios AE eksploatavimo iš vidutinio daugiamečio debito).Eksploatuojant naująją jėgainę (3400 MW galios) garavimas būtų maždaug 0,7 m 3 /sdidesnis negu dabar (atitinkantis galios padidėjimą 1600 MW). Vadinasi dabartinisvidutinis metinis nuotėkis Prorvos upe sumažėtų apytikriai 28 %.Vidutinio nuotėkio sumažėjimas turės įtakos maždaug 50 km ilgio Prorvos upės,tekančios pro Obolės ir Bogino ežerus, atkarpai iki santakos su Dysnos upe (vidutinisdebitas 10 m 3 /s, stebėjimų postas žemiau Drūkšos upelio). Sumažėjęs debitas galisukelti upės slėnio augalijos ir pelkių rūšių gyvenimo sąlygų pokyčius išilgai upės. Taitaip pat turės neigiamą poveikį upės vandens naudojimui, pavyzdžiui, drėkinimo tikslaisar gyvulių girdymui. Tačiau gamtosauginis debitas Prorvos upėje išliks nepakitęs(0,64 m 3 /s) visuose scenarijuose.Dysnos upės vidutinio debito sumažėjimas yra toks mažas (7 % vidutinio 10 m 3 /sdebito), kad žemiau santakos su Dysnos upe naujosios AE poveikis gali būti laikomasnereikšmingu.Poveikiai vandenų ekologijaiPoveikiai vandenų ekologijai buvo įvertinti, remiantis modeliavimo rezultatais,išsamiais turimais ežero mokslinių tyrimų ir monitoringo duomenimis bei tarptautiniušiluminių išmetų poveikio tyrimu.Laikotarpis tarp IAE uždarymo ir naujosios AE perdavimo eksploatuotiAntrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje, o naujoji AE pradėsveikti 2015 m. Šiuo laikotarpiu aušinimo vandens išleidimas iš IAE į Drūkšių ežerą busminimalus. Tai ežero ekosistemą paveiks keliais būdais. Dėl eutrofikacijos ežeraspasižymi didele pirminės produkcijos, taigi ir ganėtinai didele skaidymo sparta. Tai jausąlygojo deguonies trūkumą gilesniuose vandens sluoksniuose. Pastaraisiais metaisdeguonies kiekis buvo sumažėjęs jau 10 m gylyje.2 Vidutinė galia paskaičiuota kaip vidutinė metinė 1993-2004 metais, kada dirbo 2 AE blokai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 199Kai po 2009 m. ežeras nebešils dėl šiluminių išmetų, šaltuoju metų laiku jis užšals.Kadangi deguonies kaita tarp oro ir vandens negalės vykti, žiemą tai gali sąlygoti tolesnįdeguonies situacijos prastėjimą, o tai vėlgi prisideda prie maistinių medžiagųišsiskyrimo iš nuosėdų ir taip skatina eutrofikacijos procesą. Blogiausiu atveju visiškasdeguonies trūkumas po ledo danga gali sukelti žuvų žūtį, bet dėl ganėtinai trumpų iršvelnių Lietuvos žiemų bei trumpos apledėjimo trukmės tai yra mažai tikėtina.Kadangi numatomas laikotarpis be šiluminės apkrovos bus ganėtinai trumpas, 6–8metai, esminių dabartinės ežero būklės pokyčių negalima tikėtis. Viena vertus, ledodangos susidarymas galu pagreitinti eutrofikacijos procesą, tačiau šiluminės apkrovosnebuvimas ją lėtina.Reikia pažymėti, kad šis laikotarpis žymiai primena pokyčius, numatomus T3scenarijuje. Vienas svarbus skirtumas yra, žinoma, tas, kad T3 scenarijuje sąlygos tęsisateinančius 60–80 metų, o ne 6–8 metus. Šis klausimas išsamiau aptartas žemiau.Šiluminės apkrovos lygiaiBendroji dalisŠiluminiai išmetimai didina priimančio vandens telkinio temperatūrą. Temperatūrospakilimas organizmus veikia skirtingai, priklausomai nuo jų poreikių. Poveikiai gali būtitiesioginiai (pvz., ilgesnis augimo laikotarpis) arba netiesioginiai (pvz., nebėrapakankamai maisto arba yra daugiau maisto). Augimo laikotarpio pradžioje, t.y.,balandį – gegužį, aukštesnės nei gamtinė temperatūros ekologiniai poveikiai gali būtireikšmingi, net jei tokios temperatūros ir nėra žalingos,Kai aplinkinio vandens temperatūra pakyla virš 30-32 laipsnių, tai laikoma žalingadaugumai vandens organizmų. Poveikiai priklauso nuo organizmų tolerancijos beipoveikio laiko. Net ir gamtiniuose vandens telkiniuose vandens temperatūra kartais galipakilti virš 30 laipsnių. Nors dauguma organizmų (pvz., žuvys) sugeba išvengti aukštostemperatūros ar ją toleruoti trumpą laiką (Langford, 1990), jie bus paveikti, jei vidutinėtemperatūra yra aukštesnė ilgesnį laiką. Taigi, dauguma ekosistemos pokyčių įvyksta tikper ilgesnį laiko tarpą, kuris gali svyruoti nuo dienų iki kelerių metų. Juntamiekosistemų pokyčiai paprastai būna susiję su zonomis, kur vandens temperatūra yranuolatos vienu laipsniu aukštesnė nei gamtinės sąlygos.Temperatūros pakilimas skatina biologinį aktyvumą. Organizmų metabolinis aktyvumasyra didesnis esant aukštesnei temperatūrai, o tai sąlygoja greitesnį augimą, laikant, kadkitos sąlygos yra palankios (maisto medžiagų/maisto yra). Pirminės produkcijos, t.y.,fitoplanktono ir augalijos augimo ir dauginimosi, sparta paprastai išauga dėl pakilusiostemperatūros ir ilgesnio augimo laikotarpio. Be to, greitėja skaidymas, o maistomedžiagos efektyviai pakartotinai panaudojamos. Intensyvi produkcija padidinsorganinių medžiagų nusėdimą, o tai savo ruožtu vėlgi greitina skaidymą. Skaidymometu naudojamas deguonis arti dugno esančiuose sluoksniuose (hipolimnione). Dėl tosusidariusios bedeguonės ar mažo deguonies kiekio sąlygos yra žalingos dugnogyvūnijai bei žuvims, gyvenančioms ar besimaitinančioms hipolimnione.Aprašyti šiluminių išmetų į rūšių gyvenamąją aplinką poveikiai bei produkcijos spartayra pagrindiniai veiksniai, lemiantys reikšmingus rūšinės sudėties ir įvairovės pokyčiusDrūkšių ežere IAE eksploatacijos metu.T1 scenarijuje šiluminė apkrova bus apytiksliai tokia pati, kokia yra šiuo metu.Pastaraisiais dešimtmečiais ežeras iš šalto ir oligotrofinio pasikeitė į šiltą ir eutrofinį dėlšiluminės apkrovos iš IAE bei maisto medžiagų apkrovos iš komunalinių ir kitų šaltinių.Tai sąlygojo rūšinės sudėties ir gausos pokyčius. Taigi, organizmai gyvenantys ežerešiuo metu, yra prisitaikę prie vyraujančių sąlygų. Kadangi naujoji AE pagal šį scenarijų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 200ženkliai nepakeis dabar esančių šiluminių sąlygų, reikšmingų poveikių dabartineiekosistemai nenumatoma. Tačiau, jei maistinių medžiagų apkrova ežerui negalės būtiženkliai sumažinta artimojoje ateityje, eutrofikacijos procesas tęsis ir greitės.Pagal T2 scenarijų šiluminė apkrova bus didesnė nei buvo IAE eksploatacijos metu.Temperatūra pakils beveik visame ežero plote. Vėsesnė vakarinė ežero dalis, kuriojedabar gyvena rūšys, mėgstančios šaltą vandenį, taip pat iki tam tikro laipsnio sušils.Temperatūra šalia išleistuvo (P38) gali pakilti iki 37-38 laipsnių, toks lygis laikomasmirtinu daugeliui vandens organizmų. Zonos, kur temperatūra pakyla iki žalingų lygių(virš 30-32 laipsnių), bus didesnės nei dabar. Be to, aukštos vidutinės temperatūroslaikotarpiai tęsis ilgiau nei dabar.Šio scenarijaus poveikiai greičiausiai apytiksliai bus panašūs į poveikius, stebimusaušinimo baseinuose ar kitose ribotose zonose, kur temperatūra pastoviai palaikomakeliais laipsniais aukštesnė nei aplinkoje (pvz., uždarame biologinių tyrimų baseineForsmark AE Švedijos pakrantėje. (Sandström & Svensson 1990). Šiluminė apkrovasuintensyvins dabartinę eutrofikacijos plėtrą. Rūšinė įvairovė gali sumažėti, kadangi visdar likusios šaltamėgės rūšys iš ežero dingsta. Tuo pačiu metu ežero biologinėprodukcija gali išaugti, nes aukštesnė temperatūra skatina likusių šiltamėgių rūšiųaugimą. Lokaliai poveikiai gali būti priešingi – dėl pavojingai aukštos temperatūrosbiologinė produkcija gali sumažėti zonoje, esančioje šalia išleistuvo.T3 scenarijuje vandens temperatūra sumažės lyginant su IAE eksploatacijos laikotarpiu,grįždama prie to paties regiono gamtinių vandens telkinių lygio. Tai pagerins sąlygasšaltamėgiams organizmams. Tačiau, kadangi eutrofikacijos procesas buvo ir vis dar yraganėtinai intensyvus, galima vertinti, kad ežero ekosistema nepradės ženkliai keistis linkankstesnės, oligotrofinės būklės.Rūšys, būdingos eutrofikuotiems vandenims, vis dar vyraus, švarius ir šaltus vandenismėgstančių rūšių populiacijos liks nedidelės, kokie yra ir dabar, arba netgi gali toliaumažėti. Dėl šaltesnio vandens ir trumpesnio augimo laikotarpio pirminės produkcijossparta gali šiek tiek sumažėti, tačiau tikėtina, kad išliks didelė, kas yra būdingaeutrofikuotiems vandenims. Šaltomis žiemomis ežeras užšals. Tai kartu su eutrofikacijagali sąlygoti suprastėjusią deguonies situaciją, kadangi negalės vykti deguonies kaitatarp oro ir vandens. Dėl to suintensyvėja maistinių medžiagų išsiskyrimas iš nuosėdų,tokiu būdu vystosi eutrofikacija.Vandens kokybėAušinimo vandens kokybė nepasikeičia, kai jis praeina per tiesioginio aušinimo sistemą,todėl poveikis vandens kokybei nepriklauso nuo šiluminės apkrovos. Kai naudojamiaušinimo bokštai (T1 ir T2)medžiagų koncentracijų padidėjimui cirkuliuojančiameaušinančiame vandenyje kelias turi būti užkirstas pastoviai paimant tam tikrą kiekįvandens (,,papildomo maitinimo vandens”) į sistemą ir išleidžiant atitinkamą kiekįvandens (,,nuleidimo vandens”) iš sistemos.Papildomo maitinimo vanduo bus apdorojamas chemikalais, apsaugančiais nuoapaugimo vandens organizmais, kad būtų slopinamas organizmų augimas ant paviršiųaušinimo bokšto vandenyje. Pridedamų chemikalų kiekis bei išleidžiamo vandenskokybė bus stebimi ir kontroliuojama pagal norminius aktus, nustatančius didžiausiasleidžiamas medžiagų išleidžiamame vandenyje koncentracijų ir kiekių vertes. Šiosribinės vertės bus nustatytos, siekiant apsaugoti vandens organizmų bendrijas. Todėlnesitikima, kad šių chemikalų koncentracijos nuleidimo vandenyje darys reikšmingusžalingus poveikius vandenų rūšims.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 201Nuleidimo vanduo yra koncentruotas ežero vanduo. Druskų ir kitų medžiagų, buvusiųežero vandenyje, koncentracijos paprastai išauga iki lygio, 5-10 kartų didesnio nei ežerovandenyje. Numatoma, kad visuminių ištirpusių kietųjų medžiagų (angl. total dissolvedsolids (TDS)) koncentracijos svyruos apytiksliai nuo 1 320 iki 2 640 mg/l. Tai tiesiogiainepadidina TDS koncentracijų ežero vandenyje, kadangi nieko papildomainepridedama, bet vanduo yra garinamas. Šis intensyvus garinimas gali padidintivisuminių ištirpusių kietųjų medžiagų koncentraciją ežero vandenyje. Tačiaupapildomas garinimas yra santykinai mažas, lyginant su ežero tūriu.Kitas mechanizmas, galintis sukelti poveikių vandens kokybei, yra vandens„transportavimas“ iš paėmimo zonos į išleidimo zoną, kai jis yra naudojamas kaipaušinimo vanduo. Jeigu vandens kokybė šiose zonose skiriasi, vandens kokybė galipasikeisti abiejose zonose. Šis galimas poveikis, esant įvairiems paėmimo / išleidimovietų deriniams, įvertintas žemiau.Dabartinė paėmimo vieta – dabartinė išleidimo vieta ir vakarinė paėmimo vieta -dabartinė išleidimo vieta: vandens kokybė ženkliai nesiskiria tarp šių paėmimo irišleidimo zonų. Todėl naudojant tokius derinius, poveikis vandens kokybei nebusdaromas.Dabartinė paėmimo vieta – pietinė išleidimo vieta, vakarinė paėmimo vieta - pietinėišleidimo vieta ir dabartinė paėmimo vieta – padalintas išleistuvas: vandens kokybėvakarinėje ežero dalyje yra geresnė nei pietinėje ežero dalyje, kur yra išleidžiamoskomunalinės nuotekos. Nukreipiant vandenį iš mažiau maisto medžiagų turinčiosvakarinės dalies (pietinė išleidimo alternatyva ir padalinto išleistuvo alternatyva),galėtų kažkiek pagerėti vandens kokybė ir pietinėje išleidimo vietoje. Įlankai taip patbūtų daromas teigiamas poveikis dėl geresnės vandens kaitos. Aukštesnė temperatūragreitina denitrifikacijos procesą (azotas išsiskiria iš ežero į atmosferą), toks natūralusazoto pašalinimas kažkiek galėtų sumažinti neigiamus maistinių medžiagų apkrovospoveikius. Tačiau pietinė ežero dalis yra eutrofikuota ir ganėtinai sekli, todėl aukštesnėtemperatūra greičiausiai pagreitintų pirminę produkciją ir taip suintensyvintųeutrofikacijos procesą. Remiantis tuo, galima manyti, kad bendras šios alternatyvospoveikis pietinei išleidimo zonai greičiausiai būtų neigiamas.Giluminis imtuvas – dabartinė išleidimo vieta: šiuo metu vanduo giliuose sluoksniuoseturi daug maistinių medžiagų, mažai deguonies, tokia alternatyva darytų neigiamąpoveikį vandens kokybei išleidimo zonoje. Tačiau, kadangi šios gilios zonos tūris yrasantykinai mažas ir būtų pilnai sunaudotas apytiksliai per 90 elektrinės eksploatacijosdienų, neigiamas poveikis vandens kokybei išleidimo zonoje būtų ganėtinai trumpas. Beto, gilesnių sluoksnių deguonies situacija ženkliai pagerėtų dėl efektyvios vandenskaitos, o tai būtų naudinga ežerui. Tačiau, anksčiau aptarti šiluminiai poveikiai sąlygoja,kad kalbant apie bendrą ežero būklę ši alternatyva yra blogesnė nei kitos alternatyvos.Planktonas ir vandens augmenijaIAE eksploatacijos metu ir fitoplanktono, ir vandens augmenijos įvairovė sumažėjo. Dėleutrofikacijos, kurią pagreitino šiluminė apkrova, kelios ežero rūšys išnyko (išsamiaužr. 7.1.1.4 skyrelį). Vyraujančioms rūšims būdinga didelė tolerancija įvairiemskenksmingiems aplinkos veiksniams (tokiems kaip aukšta temperatūra ir prasta vandenskokybė). Tačiau pirminė produkcija turėjo augimo tendenciją, lyginant su laiku iki IAEeksploatacijos. Tikėtina, kad tą sąlygojo šiluminė apkrova ir eutrofikacija, paskatinusilikusių tolerantiškų rūšių augimą. Galimas poveikis planktono bendrijoms greičiausiaibuvo netiesioginis (priimančio vandens telkinio temperatūros padidėjimas /eutrofikacijos pagreitėjimas), kadangi nebuvo užfiksuota, jog vandens praėjimas per

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 202elektrinę darytų poveikį planktono bendrijoms priimančiuose vandenyse (Langford,1990, Sandström & Svensson, 1990).T1 scenarijaus atveju planktono bendrijos bei vandens augmenijos vystymasisgreičiausiai būtų panašus į dabartinę situaciją. Eutrofikacija, kuri didele dalimi taipnepriklauso nuo naujosios AE, kaip nuo išorinių ir vidinių maisto medžiagų apkrovųkartu su šilumine apkrova, išlaikytų fitoplanktono biomasę tokio lygio, koks yrabūdingas eutrofikuotiems vandens telkiniams. Fitoplanktono rūšinė sudėtis greičiausiaiišliktų ganėtinai panaši į dabartinę. Melsvadumblių „žydėjimas“, būdingaseutrofikuotiems vandenims, gali tapti dar labiau paplitęs ateityje. Vandens augmenijagreičiausiai ženkliai nepasikeis, lyginant su dabartine padėtimi, kadangi reikšmingiausipokyčiai jau yra įvykę IAE eksploatavimo metu, o vyraujančios rūšys yra prisitaikę priešiltų ir eutrofikuotų vandenų sąlygų. Šiuo metu vyraujančios tolerantiškos rūšys, tokioskaip Myriophyllum spicatum bei Phragmites australis, vis dar bus dominuojančios,tikėtina, kad bendras biomasės kiekis išliks apytikriai toks pats, koks yra dabar.Tikėtina, kad ir zooplanktono bendrija išliks panaši, kokia yra šiuo metu, kadangišaltamėgės rūšys (tokios kaip ledynmečio reliktas Limnocalanus marcus) jau išnyko.T2 scenarijaus atveju šiuo metu stebimi šiluminių išmetų bei eutrofikacijos poveikiaipagreitėtų dėl didesnės šiluminės apkrovos. Aukštesnė temperatūra gali iššauktiplanktono bendrijos nestabilumą ir pagerinti pavienių vyraujančių rūšių, pvz.,melsvadumblių ar diatominių dumblių, masės vystymosi („žydėjimo“) sąlygas, todėltokios rūšys gali tapti dar labiau paplitę. Zooplanktono bendrijoje vyraus rūšys,toleruojančios aukštesnę temperatūrą.Tikėtina, kad aukšta temperatūra padidins vandens augmenijos biomasę, nes sušilęplotai bus didesni. Tik šalia išleistuvo (B zonoje) vandens augmenijos kiekis galėtųsumažėti dėl didesnės erozijos ir žalingos aukštos temperatūros. Kai kurių likusiųmažiau tolerantiškų rūšių, kaip antai menturdumblių, kiekiai gali sumažėti ežere.T3 scenarijaus atveju temperatūra liks gamtinio lygio, tai reiškia, - mažesnė nei yradabar. Tačiau dėl maistinių medžiagų apkrovos eutrofikacija yra labiau dominuojantisveiksnus nei šiluminė apkrova, veikiantis fitoplanktono produkciją ir vandensaugmeniją. Todėl rūšinė sudėtis greičiausiai labai nepasikeis, lyginant su dabartinepadėtimi. Net melsvadumblių “žydėjimas” greičiausiai liks toks pat įprastas, kaip dabar,ar netgi išaugs, jei dabartinis persislinkimas link azoto apribojimo tęsis. Be to, vandensaugmenijos sudėtis bei biomasė tikriausiai išliks ganėtinai panaši į dabar esamą.Tačiau sąlygos augmenijai šalia išleidimo vietos (B zonoje) pagerėtų, kadangi išaugtųstipri srovė ir temperatūra. Šioje zonoje augmenijos augimas ir įvairovė padidėtų.Zooplanktono bendrijoje šaltamėgės rūšys greičiausiai turėtų geresnes sąlygas ir jųskaičius galėtų išaugto, tačiau kitais požiūriais jokio reikšmingo poveikio zooplanktonobendrijai nereikėtų tikėtis.Dugno gyvūnijaŠiluminės išmetos daugiausia šildo ežero paviršinį sluoksnį, taigi, poveikiai dugnogyvūnijai kelių metrų gylyje daugiausiai būna netiesioginiai. Scenarijų (T1, T2 ir T3)poveikiai laikomi beveik panašiais, nors T2 scenarijuje didesnė šiluminė apkrova suintensyvesne eutrofikacija, o T3 scenarijuje - ledo danga greičiausia sąlygotų prastesnesdeguonies sąlygas didesniuose plotuose, nei T1 scenarijuje.T1 ir T2 scenarijuose dugno gyvūnijos yra mažiau arba jos visai nėra greta aušinimovandens išleidimo vietos, nes dėl didelių srauto greičių yra pašalinamos nuosėdos,panašiai kaip yra dabar. Viršutiniuose vandens sluoksniuose, kur vyrauja geros

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 203deguonies sąlygos, dugno gyvūnijos biomasė greičiausiai padidėtų dėl pagerėjusiųmaistinių sąlygų, kurias lemia eutrofikacija ir pakilusi temperatūra.Giliau esančiose dugno nuosėdose poveikis būtų priešingas dėl suprastėjusių deguoniessąlygų, kurias lemia išaugusi produkcija bei skaidymas ir/arba ledo danga (T3scenarijuje). Dugno gyvūnija išnyktų arba ją pakeistų kelios mažai deguonieskoncentracijai tolerantiškos rūšys didesniuose plotuose, nei dabar.Šaltamėgės reliktinės rūšys, gyvenančios giliose dugno zonose, jau yra išnykę arba jųpopuliacijos labai sumažėję. Todėl ženklių neigiamų poveikių joms nėra numatoma neiviename scenarijuje.Žuvų populiacijos ir žvejybaIAE šiluminės išmetos ir eutrofikacija jau pakeitė ežero žuvų bendrijas ganėtinaiženkliai. Rūšių, mėgstančių šaltą ir švarų vandenį, kaip antai stintų ir seliavų, gausasumažėjo, o, pvz., karpinių (tokių kaip kuojos ir plakiai), būdingų šiltiems ireutrofikuotiems vandenims, gausa išaugo.Šiuo metu ežere nežvejoja profesionalūs žvejai, praktikuojama tik vietinė ir poilsinėžvejyba. Planuojamos ūkinės veiklos neigiami poveikiai daugiausia susiję su rūšinėssudėties pokyčiais (daugėja mažiau vertingų rūšių), didesnio žvejybinės įrangos (tinklųir t.t.) užteršimo bei apaugimo ir ribotų galimybių žvejoti ant ledo.T1 scenarijuje žuvų bendrija liktų daugmaž tokia pati, kaip dabar. Šaltesnės vakarinėsežero dalys greičiausiai liktų kaip prieglobstis šaltamėgėms rūšims, tačiau jų ateitisežere vis tik išlieka neaiški dėl bendros ežero eutrofikacijos. Karpinės žuvys bei, pvz.,ešeriai ir toliau būtų vyraujančios rūšys. Kadangi žuvų populiacija jau yra prisitaikiusiprie vyraujančių temperatūros sąlygų, reikšmingų pokyčių lyginant su dabartinepadėtimi nenumatoma.T2 scenarijuje žuvų bendrija ir toliau keistųsi dėl aukštesnės viso ežero temperatūros.Tikėtina, kad šiuo metu šaltesnė vakarinė ežero dalis tiek sušiltų, kad plotas, tinkantisšaltamėgėms rūšims, ženkliai sumažėtų, arba netgi tiek sumažėtų, kad kai kurios rūšys,pvz., seliava ir stinta, nebegalėtų išgyventi. Seliavos neršia gilesnėse vietose dugnerudenį, dėl to jos tampa jautrios deguonies trūkumui ir padidėjusiai sedimentacijai.Karpinės žuvys ir kitos tolerantiškos rūšys taptų dar labiau dominuojančiomis žuvųbendrijoje. Todėl bendroji žuvų biomasė turėtų išlikti dabartinio lygio ar net sumažėti.Iš kitos pusės, vidutinė temperatūra bent jau kai kuriose ežero dalyse gali būti tokiaaukšta, kad net tolerantiškesnių rūšių augimas gali pradėti mažėti. Pokyčiai busneigiami žvejybai dėl vertingiausių rūšių populiacijų sumažėjimo bei žvejybos įrangos(tinklų ir t.t.) apaugimo. Žvejyba ant ledo būtų labiau ribota dėl trumpesnio užšalimolaikotarpio.T3 scenarijuje vanduo būtų pastoviai šaltesnis, o tai pagerintų, pvz., stintų ir seliavųgyvenimo sąlygas. Dėl žemesnės temperatūros rūšių, mėgstančių šaltą ir daugdeguonies turintį vandenį, proporcija ežero žuvų populiacijoje galėtų kažkiek padidėti.Tačiau bendras ežero eutrofikacijos procesas bei pokyčiai žuvų bendrijoje yra tokiestiprūs, kad žuvų populiacija nesugrįš į būseną, buvusią iki IAE eksploatacijos. Rūšys,būdingos eutrofikuotiems vandenims, ir toliau vyraus. Pastovi ledo danga žiemą kartusu bendru eutrofikacijos procesu gali sukelti bedeguones ar mažos deguonieskoncentracijos sąlygas, kurios yra kenksmingos žuvims bei ikrams. Tai gali sąlygotiseliavų populiacijos sumažėjimą, nes jos neršia gilesnėse vietose.Vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 204Dabartinė vandens paėmimo alternatyva praktiškai nereikalauja jokių statybos darbųežero teritorijoje, todėl poveikiai statybos laikotarpiu yra maži. Šios alternatyvos atvejunereikia jokių naujų konstrukcijų, kurios pakeistų naujas teritorijas.Vakarinė vandens paėmimo alternatyvos atveju reikės pastatyti naujas vandenspaėmimo konstrukcijas. Fizinių konstrukcijų vieta bus visam laikui pakeista. Dėlgilinimo, kuris greičiausiai bus reikalingas vandens paėmimo konstrukcijoms ir priešaisjas, statybos zonoje kietųjų dalelių ir maisto medžiagų koncentracija laikinai padidėtų.Dugno gyvūnija ir augmenija laikinai būtų pašalinta iš pagilintos zonos. Lokaliaipadidėjusi sedimentacija ir maisto medžiagų apkrova gali daryti neigiamą poveikį, pvz.,žuvų ikrams ir mailiui, esantiems sekliose zonose. Tačiau statybos darbų poveikiai yralaikini ir lokalūs.Eksploatacijos metu dėl sumažėjusios aušinimo vandens recirkuliacijos ši alternatyvalemtų vidutiniškai 0,1 laipsnio žemesnę paviršiaus vandens temperatūrą negu naudojantdabartinę paėmimo vietą. Tačiau šis skirtumas yra praktiškai toks mažas, kad jokiųekologinių skirtumų, lyginant su dabartiniu vandens paėmimo kanalu, nebūtų stebima.Giluminio vandens imtuvo alternatyvos atveju reikėtų pastatyti didelį tunelį (100 – 160m 2 skerspjūvio ploto) bei vandens paėmimo konstrukciją giliausioje ežero dugnovietoje. Tai sukeltų didesnį drumstumą ir su tuo susijusius poveikius, nei vakarinėpaėmimo vietos alternatyva, tačiau poveikiai vis tik gali būti laikomi laikinais.Eksploatacijos etape giliosios zonos šalto vandens rezervas būtų išnaudotas perapytiksliai 1–2 mėnesius, o po ežere nebebūtų terminio sprūdžio, todėl paimamovandens temperatūra priartėtų prie paviršinio vandens temperatūros. Dėl to šiluminėenergija ežero vandenyje pasiskirstytų tolygiau, o energijos atidavimas į atmosferąsumažėtų. Vidutiniškai vasaros pabaigoje ežero vanduo būtų šiltesnis, negu tuo atveju,kai naudojami paviršiniai vandens paėmimo kanalai. Tai sustiprintų eutrofikacijosprocesą.Nauda būtų tokia, kad deguonies sąlygos giliojoje ežero dalyje pagerėtų, nes vanduoefektyviau cirkuliuotų. Tai atneštų naudos dugno gyvūnijai ir kitai bijotai, gyvenančiaigilesniuose vandens sluoksniuose.Dabartinė vandens išleidimo alternatyva nereikalauja praktiškai jokių statybos darbų,nes galima naudoti esamas konstrukcijas. Teritorija aplink dabartinį išleistuvą yrastipriai paveikta ir srovės, kurią sukelia aušinimo vanduo, ir jos sukeliamos šiluminėsapkrovos. Kadangi teritorija jau yra pakeista dėl IAE, esamojo kanalo naudojimasnaujajai AE ženkliai nepakeis dabartinės būklės.Pietinės vandens išleidimo ir padalinto išleistuvo alternatyvų atveju reikėtų pastatytinaują pietinį išleidimo kanalą ir išleidimo konstrukcijas. Poveikiai statant naująišleidimo kanalą yra panašūs į naujos vandens paėmimo konstrukcijos statybospoveikius (žr. aprašymą aukščiau). Tačiau pagrindiniai poveikiai yra susiję sueksploatacijos etapu ir šilto vandens išleidimu. Pietinė ežero dalis šiuo metu yraganėtinai nestipriai veikiama šiluminių išmetų, tačiau ją veikia nuotekų sąlygojamamaistinių medžiagų apkrova. Aušinimo vandens išleidimas į daug maisto medžiagųturinčią zoną sąlygotų tos zonos eutrofikacijos suintensyvėjimą. Išaugtų pirminėprodukcija, taip pat greičiausiai suintensyvėtų melsvadumblių „žydėjimas“, kadangiseklus, šiltas ir daug maisto medžiagų turintis vanduo palankiai veikia šį procesą.Temperatūra šalia išleistuvo šiltomis dienomis gali pakilti virš 30 laipsnių didesniameplote, kadangi dėl seklios ir uždaros zonos šilto vandens maišymasis yra ribotas.Sąlygos aplink dabartinį išleistuvą galėtų šiek tiek pagerėti dėl sumažėjusio aušinimovandens išleidimo arba jo nebevykdymo, tačiau šie teigiami poveikiai liktų nedideli,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 205lyginant su neigiamais šios alternatyvos poveikiais. Bendrai šios alternatyvos neigiamipoveikiai yra vertinami kaip reikšmingesni nei teigiami poveikiai.IšvadosEkologiniai šiluminės apkrovos scenarijų poveikiaiSkirtingų scenarijų poveikiai iš dalies yra panašūs dėl bendro ežero eutrofikacijosproceso, kuris daugiausia ir nulemia ekosistemos pokyčius. Skirtingų scenarijų poveikiųmastas yra skirtingas. Tačiau planuojama naujoji AE nedaro reikšmingo poveikio ežerotrofinei būklei, kadangi maistinių medžiagų apkrova iš NAE yra nedidelė, o jospoveikių neįmanoma atskirti nuo bendro ežero eutrofikacijos proceso.T1 scenarijuje poveikiai yra apytiksliai tokie patys, kokie yra dabar, eksploatuojantIAE. IAE eksploatacijos laikotarpiu ežero ekosistema buvo pakeista iki dabartiniųšiluminių ir trofinių sąlygų. Todėl jokių reikšmingų pokyčių ekosistemoje šiamescenarijuje nenumatoma, ir jis yra laikomas aplinkosauginiu požiūriu primintinu.T2 scenarijuje šilimas apimtų visą ežero teritoriją, aukštos temperatūros laikotarpiaitruktų ilgiau negu dabar, o zonos, kur temperatūra viršija pavojingus 30-32 laipsnius,būtų didesnės. Bendrai galima laikyti, kad rūšinė įvairovė sumažėtų, tačiau visuminėbiologinė produkcija išaugtų. Taigi, šiame scenarijuje neigiami poveikiai ežeroekosistemai gali būti reikšmingi.T3 scenarijuje ežero temperatūra daugiau primins gamtinę būseną ir tai gali iš daliespagerinti šaltamėgių rūšių gyvenimo sąlygas. Tačiau ankstesnių sąlygų ar rūšinėssudėties atstatymo nesitikima. Jeigu bendrasis intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis,ši alternatyva gali nulemti mažos deguonies koncentracijos sąlygas laikotarpiais, kai yraledo danga. Šiuo požiūriu nedidelis ežero šilimas gali būti laikomas netgiaplinkosaugiškai palankiu. Ši alternatyva turi tam tikra prasme įvairiapusių poveikiųežero ekosistemai. Tai geriausia alternatyva, kalbant apie ežero šilimą, tačiau ji taip patgali sąlygoti neigiamą poveikį dėl deguonies trūkumo.Ekologiniai skirtingų vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvų poveikiaiAplinkosauginiu požiūriu dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvos yrageriausios. Naujo vakarinio vandens paviršinio imtuvo statyba atneštų tik nežymiosnaudos šiluminio poveikio požiūriu. Tačiau ši alternatyva gali būti laikoma priimtina,nepaisant nedidelių statybos laikotarpio neigiamų poveikių.Santykinai nedideli teigiami poveikiai, kurių būtų pasiekta pastačius ir eksploatuojantnaujas gilumines vandens paėmimo ar naujas pietines vandens išleidimo konstrukcijas,gali būti laikomi nereikšmingais, lyginant su neigiamais šių alternatyvų poveikiais.7.1.2.7 Radiologinis poveikisKaip ir bet kuri kita atominė elektrinė, naujoji AE į aplinką išmes nedidelį, griežtaikontroliuojamą radionuklidų turinčių skysčių kiekį į aplinką. Apskaičiuoti išmetimų įvandenį kiekiai iš skirtingų tipų reaktorių, laikant, kad suminė blokų galia neviršija3400 MW e , apžvelgti 7.1-30 lentelėje. 7.1-30 lentelėje pateikti duomenys sudarytiremiantis skirtingų tipų reaktorių projektavimo dokumentais (angl. design controldocumentation (DCD)). Šios radionuklidų išmetimų į vandenį vertės yra apskaičiuotoskonservatyviai, todėl faktiniai išmetimai bus žymiai mažesni.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2067.1-30 lent. Apskaičiuoti metiniai radionuklidų išmetimo į vandenį kiekiai(MBq/metus) AE normalios eksploatacijos metu.BWR PWR HWRReaktoriaustipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Ag-110m 2,44E+01 in 3,26E+01 1,33E+02 1,17E+02 inBa-140 5,04E+01 6,06E+01 3,11E+02 4,29E+02 6,13E+02 inC-14 1,18E+01 in in in in inCe-141 8,88E+00 5,18E+00 3,70E+00 2,15E+01 9,99E+00 inCe-144 1,41E+02 in 9,62E+01 4,14E+02 3,51E+02 inCo-58 6,66E+00 3,26E+01 1,11E+02 7,25E+02 3,73E+02 2,67E+03Co-60 6,74E+02 6,66E+01 1,33E+01 1,04E+03 4,88E+01 3,14E+02Cr-51 5,70E+02 9,62E+02 7,40E+01 4,44E+02 2,05E+02 8,62E+02Cs-134 4,52E+02 5,04E+01 1,92E+02 8,88E+02 1,10E+03 inCs-136 2,36E+01 3,04E+01 2,29E+01 1,63E+03 6,99E+01 inCs-137 6,58E+02 1,33E+02 2,59E+02 1,33E+03 1,48E+03 inFe-59 7,40E+00 5,18E+00 in 1,70E+02 2,22E+01 inH-3 4,44E+06 1,04E+06 1,50E+08 1,18E+08 1,12E+08 7,80E+08I-131 2,36E+02 3,10E+02 2,52E+03 1,48E+02 1,57E+03 inI-132 1,92E+02 6,06E+01 8,88E+01 2,29E+01 1,82E+02 inI-133 7,40E+02 1,55E+03 2,59E+03 5,99E+01 7,44E+02 inI-134 1,26E+02 2,96E+00 in 6,59E+00 8,99E+01 inI-135 5,56E+02 4,00E+02 1,11E+03 5,77E+01 5,52E+02 inY-91 8,14E+00 1,04E+01 in 6,66E+00 in inLa-140 1,26E+01 in 5,62E+02 5,92E+02 8,25E+02 inMn-54 1,92E+02 1,18E+01 4,00E+01 3,33E+02 1,44E+02 1,04E+04Mn-56 2,82E+02 9,62E+01 in in in inMo-99 6,14E+01 2,22E+02 in 1,26E+02 6,33E+01 inNa-24 2,08E+02 3,78E+02 4,51E+02 3,48E+02 1,81E+02 inNb-95 7,40E+01 1,48E+00 7,40E+00 1,48E+02 2,33E+01 8,37E+03Np-239 2,30E+02 8,14E+02 4,29E+01 3,92E+01 2,66E+01 inPr-143 9,62E-02 6,66E+00 3,70E+00 5,85E+00 1,44E+01 inRu-103 1,33E+01 2,96E+00 1,85E+02 2,52E+02 5,47E+02 inRu-106 1,26E+01 in 2,29E+03 3,48E+03 8,16E+03 inSr-89 8,14E+00 1,63E+01 3,70E+00 1,11E+01 1,11E+01 inSr-90 2,60E+00 1,48E+00 in 1,33E+00 1,11E+00 inTe-132 2,96E-01 1,48E+00 3,55E+01 3,48E+01 2,66E+01 inZn-65 6,66E+00 3,34E+01 1,26E+01 1,63E+01 4,55E+01 inZr-95 6,22E+01 1,48E+00 9,62E+00 9,62E+01 2,55E+01 inIŠ VISO (H-3neįtrauktas)5,65E+03 5,27E+03 1,11E+04 1,30E+04 1,76E+04 2,26E+04in – informacijos nėraPalyginimui 7.1-31 lent. pateikti faktiniai metiniai vidutiniai radionuklidų išmetimai įvandenį 2004–2006 metais iš dviejų esamų atominių elektrinių Suomijoje (STUK 2005,STUK 2006, STUK 2007). Suomijos jėgainėse metiniai tričio išmetimai sudarėapytiksliai 10 %, o metiniai kitų dalijimosi produktų išmetimai – apie 0,002–0,003 %nuo aikštelėms nustatytų didžiausių leidžiamų išmetimų verčių.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2077.1-31 lent. Metiniai radionuklidų išmetimai (MBq/metus) iš dviejų Suomijos AE iraikštelėms nustatytos didžiausios leidžiamos vertės.Išmetimai į vandenį(MBq/metus)Loviisa 1 & 22x860 MW PWRDidžiausialeidžiamavertėOlkiluoto 1 & 22x860 MW BWRDidžiausialeidžiamavertėTritis (H-3) 1,60E+07 1,50E+08 2,17E+06 1,83E+07Kiti dalijimosi iraktyvacijos produktai(iš viso)8,00E+02 8,90E+05 6,00E+02 2,96E+05Radioaktyviosios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką, tik gavus tam leidimą. Šįleidimą pagal galiojančią tvarka ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo irleidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkosaprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimais, Aplinkos ministerijaišduoda branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai. Leidime busnustatytos didžiausios leidžiamos radioaktyviųjų išmetimų į vandenį vertės. Pagalnorminius dokumentus apsaugomosios priemonės, užtikrinančios reikiamą žmoniųsaugą, yra pakankamos ir aplinkos bei gamtos išteklių apsaugai.Stebimų nuklidų radioaktyvumas IAE vandens aplinkoje pastaraisiais metais pastoviaimažėja (apie išmetimus iš IAE žr. 7.1.1.5 skyrelyje). Išmetimai buvo ir yra tokienedideli, kad nėra stebima jokių neigiamų poveikių aplinkai. Naujoji AE bus pastatyta ireksploatuojama, naudojant geriausius turimus metodus ir praktikas, siekiant užtikrintimažus radionuklidų išmetimus į aplinką. Todėl radionuklidų išmetimai iš naujosios AEnedarys neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.Metinė gyventojų kritinės grupės narių apšvita dėl išmetimų į aplinką iš skirtingų tipųreaktorių įvertinta 7.10 skyriuje. Naujosios AE radiologinis poveikis pasroviui esančiaivandens sistemai efektinės dozės atžvilgiu yra įvertintas 8 skirsnyje.7.1.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.1.3.1 Nuotekų apdorojimasNuotekos, atsirandančios iš perdirbimo ir techninio naudojimo bus apdorojamospriklausomai nuo nuotėkų vandenų kokybės taikant mechanines, chemines ar biologinespriemones pagal įstatymus ir taisykles. Nuotekos, gaunamos iš techninės produkcijosbus neutralizuojamos. Galimi tepalų pėdsakai bus pašalinami. Nuotekos iškontroliuojamosios teritorijos bus perdirbamos skystų atliekų apdorojimo gamykloje.Apskaičiuota, kad apdorotų techninių vandenų poveikis ežerui bus priimtinas irminimalus. Tačiau šie padariniai bus tikrinami ir jei iškiltų nepriimtinų pasekmiųpavojus, nuotekų apdorojimas bus tobulinamas.Naujosios AE namų ūkio nuotekos bus apdorojamos naujoje Visagino miesto nuotekųapdorojimo gamykloje. Apkrovos iš naujosios AE pateikia tik 4–8 % apkrovų,išleidžiamų į ežerą iš naujosios nuotekų apdorojimo gamyklos ir natūraliai netgimažesnę bendros apkrovos dalį į ežerą. Taigi, sanitarinių nuotekų apdorojimas naujojojenuotekų apdorojimo gamykloje gali būti laikomas pakankamu.

7.1.3.2 Aušinimo metodasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 208Parenkant aušinimo sistemos tipą ar kombinaciją naujajai AE, turi būti atsižvelgiama įsekančius dalykus:· terminės apkrovos ežerui dydį,· terminės apkrovos poveikį vandens ekosistemai,· hidrologinį poveikį ežerui ir iš jo ištekančiai upei.Esant dabartiniam reguliavimui (žr. sekantį skyrių) maksimalus terminis nuotėkis įežerą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais yra ribotas. Tuo tarpu likusiais mėnesiaisežeras gali toleruoti žymiai didesnes termines apkrovas. Todėl aplinkosauginiu irekonominiu požiūriu geriausias sprendimas būtų riboti terminę apkrovą ežeruišilčiausiais mėnesiais.Naujoji AE gali būti statoma taip, kad tiesioginis aušinimas būtų naudojamas šaltesniaismėnesiais. O kada terminės apkrovos ežerui poveikis tampa ekologiškai reikšmingas,t.y. pavasarį ir vasarą, visa jėgainė ar jos dalis gali būti aušinama panaudojant kitokiasaušinimo technologijas.Aplinkosauginiu ir techniniu požiūriu geriausia aušinimo technologija bus parinktavėliau naujosios jėgainės projektavimo fazėje. Gali būti pasirinktos kelios technologijosir jų kombinacijos. Pavyzdžiui, aušinimas gali būti vykdomas apjungiant tiesioginįaušinimą ir drėgno aušinimo bokštus.Skirtingos aušinimo technologijos detaliau aptartos 4.2 skyrelyje.7.1.3.3 Kasmetinės techninės priežiūros planavimasVidutinis kasmetinės techninės priežiūros pertraukos ilgis – nuo 2 iki 6 savaičių vienamblokui. Tuo atveju, jei yra du ar daugiau blokų, techninės peržiūros periodai vykdomivienas paskui kitą. Per šį periodą terminės apkrovos kiekis būna žemesnis nei normaliai,kai vienas blokas nustoja veikti. Vieno bloko AE atveju terminė apkrova praktiškai yralygi nuliui per techninės apžiūros periodą.Jei kiti veiksniai palankūs, galima planuoti techninės apžiūros periodus šilčiausiaisvasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį), tačiau per šį ekologiškai kritiškiausią periodąterminės apkrovos poveikis gali būti žymiai sumažėjęs.7.1.3.4 Terminės energijos panaudojimo galimybėsKai naudojamas tiesioginis aušinimo vanduo išleidžiamas į ežerą temperatūra pakylaapie 10 ºC. Terminė energija, patekusi į ežerą, svyruoja priklausomai nuo galiosgamybos (žiūrėti 7.1-25 lentelę). Pavyzdžiui, jei 1 700 MW e blokas veikia 8 000valandų per metus, metinis energijos kiekis, išleidžiamas į ežerą apytikriai yra 90 900TJ = 25 260 GWh. Palyginimui, šis energijos kiekis yra apie 4 kartus didesnis neicentrinio šildymo metinė energija, naudojama Helsinkio (500 000 gyventojų) šildymuiarba apie 2,8 kartus didesnis nei metinis centrinio šildymo kiekis suvartojamasLietuvoje (Helsingin Energia 2008, IEA 2005) arba apie 80 kartų daugiau už centriniošildymo metinę energiją naudojamą Visagino mieste (lyginant su 2004 metųduomenimis).Tam, kad atominėje jėgainėje būtų pagaminta šilumos ar garų, gamykla turi būti iš patpradžių suprojektuota šiam tikslui. Tačiau, šiluma ar garai, kuriuos naujoji AE galėtųgaminti šildymui ar industriniais tikslais gali būti transportuojama tik palyginti trumpasdistancijas – kelias dešimtis kilometrų, kad neprarastų ekonominio perspektyvumo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 209Energijos kiekio, naudojamo šildymui Helsinkyje, palyginimas su visa Lietuva rodo, jognaujoji AE šilumos atliekoms neegzistuoja reikšmingo panaudojimo galimybė.Kiti galimi būdai panaudoti perteklinę šilumą aušinimo vandenyje būtų naudoti jąžemės, naudojamos rekreacijos tikslais šildymui, pvz, sporto aikšteles. Panaudojimasšiltnamiuose ar žvejybos ūkiuose taip pat galimas. Tačiau, tik labai mažas šilumoskiekis galėtų būti naudojamas šioms veikloms ir todėl žymių terminės energijos,išleidžiamos į Drūkšių ežerą, sumažėjimų nebūtų pasiekta. Be to, kitų veiksnių, tokiųkaip maistinių medžiagų kiekis iš žvejybos ūkių padarytų ežerui didesnę žalą nei duotųnaudą nežymus šilumos apkrovos sumažinimas.Dar vienas faktorius, darantis šilumos atliekų panaudojimą sudėtingu yra palyginti žemaišleidžiamo aušinimo vandens temperatūra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2107.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ7.2.1 Dabartinė aplinkos būklė7.2.1.1 KlimatasNaujos AE regionas yra kontinentinėje Rytų Europos klimato zonoje. Viena išpagrindinių šio regiono klimato ypatybių yra ta, kad čia nesusidaro oro masės. Ciklonaidažniausiai susiję su poliariniu frontu, tuo sudarydami pastovų oro masių judėjimą. Jieformuojasi Atlanto vandenyno vidutinėse platumose ir juda virš Rytų Europos iš vakarųį rytus, o naujos AE regionas dažnai atsiduria ciklonų, atnešančių drėgną jūros orą, keliųsankirtoje. Kadangi jūros ir žemyno oro masių kaita dažna, regiono klimatas yrapereinamasis – nuo Vakarų Europos jūrinio klimato iki Eurazijos žemyninio klimato.Lyginant su kitomis Lietuvos zonomis, naujos AE regionas pasižymi dideliais metiniaisoro temperatūros pokyčiais, šaltesnėmis ir ilgesnėmis žiemomis su daug sniego beišiltesnėmis, tačiau trumpesnėmis vasaromis. Vidutinis kritulių kiekis taip pat yradidesnis.7.2.1.2 Krituliai ir sniego dangaVidutinis mėnesinis kritulių kiekis naujos AE regione pateiktas 7.2-1 lent. Vidutinismetinis kritulių kiekis naujos AE regione yra 638 mm. Apie 65% metinio kritulių kiekioiškrenta šiltuoju metų laikotarpiu (balandį-spalį) ir apie 35% - šaltuoju metų laikotarpiu(lapkritį-kovą).7.2-1 lent. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis (mm) naujos AE regione.Meteorologinėstotis irstebėjimųlaikotarpisDūkštas, 1961–1990Utena, 1961–1990Zarasai, 1961–1990IAE, 1988–1999IAE, 2000–20057.2.1.3 VėjasMėnuo01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Viso mėnesiais32 25 28 43 58 69 75 66 64 50 42 40 592 167 42539 31 37 47 53 69 73 75 66 50 57 53 650 217 43345 36 39 42 59 72 75 66 66 55 60 56 671 236 43541 41 46 33 55 84 60 64 70 66 58 57 676 244 43246 46 36 40 52 92 78 68 38 75 59 46 676 233 443Sniego danga regione išsilaiko apie 100–110 dienų per metus. Vidutinis sniego dangosstoris yra maždaug 16 cm, o maksimalus – 64 cm. Sniego dangos tankis palaipsniuididėja nuo 0,2 iki 0,5 g/cm 3 kovo viduryje. Absoliučiai maksimalus užregistruotassniego dangos svoris yra 120 kg/m 2 .Regione vyrauja vakarų ir pietų vėjai. Stipriausi vėjai pučia vakarų ir pietryčių kryptimi.Vidutinis metinis vėjo greitis yra apie 3,5 m/s, maksimalus vėjo greitis (gūsiai) galisiekti 28 m/s. Sąlygos, kai vėjo nebūna visiškai, yra stebimos vidutiniškai 6 % laiko ir01-1211-0304-10

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 211vasarą netrunka ilgiau kaip vieną parą (24 val.), o žiemą netrunka ilgiau kaip dvi dienas.Regiono vėjų ,,rožė“, parengta pagal vietinius vėjo matavimus, pateikta 7.2-1 pav.Vyrauja vėjai, kurių greitis žemesnis nei 7 m/s, tai iliustruoja užregistruoti įvykiai, kuriesudaro daugiau nei 90 % visų stebėtų atvejų. Užregistruoti atvejai, kai vėjo greitisdidesnis nei 10 m/s nėra dažni – mažiau nei 10 atvejų per metus.Vidutinis paskaičiuotas vėjo slėgis yra 0,18 kPa, o vėjo apkrovos pulsacinė komponentėyra 0,12 kPa. Su 1,4 patikimumo koeficientu paskaičiuota pastovioji vėjo apkrova yra0,42 kPa, o ekstremali vėjo apkrova (su tikimybe 1 per 10000 metų) yra 1,05 kPa, kaipatikimumo koeficientas yra 2,5 (Almenas ir kt., 1998).TurmantasTilžėVisaginas280-289 300-309 320-329260-269240-249220-229340-349543210200-209180-1890-920-29160-16940-4960-6980-89120-129100-109140-1497.2.1.4 Insoliacija7.2-1 pav. Vėjų ,,rožė“ naujos AE regione (vėjo kryptis nuo naujos AE).Ekstremalūs įvykiai yra reti Ignalinos aikštelės apylinkėse. Per 1998 metų audrąužregistruotas vėjo greitis siekė 33 m/s. Naujosios AE apylinkėse viesulai neviršijo F-2klasės pagal Fujita klasifikaciją. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje irbaigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje irbaigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų judėjimo kryptis 75% atvejų yra iš pietvakarių įšiaurės rytus. Vidutinis viesulų trajektorijos ilgis yra apie 20 km ir kinta nuo 1 iki 50km. Vidutinis viesulo plotis yra 50 m ir kinta nuo 10 iki 300 m. Paskaičiuotasmaksimalus viesulo greitis su tikimybe 1 per 10000 metų yra 39 m/s (Almenas ir kt.,1998).Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis(http://www.meteo.lt) didžiausias 40 m/s vėjo greitis, išmatuotas 1986 m. birželįUtenoje, yra Lietuvos meteorologinis rekordas. Didžiausias viesulo greitis – apie 70m/s– buvo nustatytas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose. Tokio greičio viesulas yra F-2klasės pagal Fujita klasifikaciją.Vidutinė metinė saulėto laikotarpio trukmė regione sudaro apie 1710 valandų (42%maksimaliai galimos trukmės, kada saulė apšviečia žemės paviršių). Birželis yra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 212labiausiai saulėtas mėnuo: birželyje saulėto laikotarpio trukmė yra apie 280 valandų(58% maksimaliai galimos trukmės). Trumpiausias saulėtas laikotarpis, dėl debesuotooro, stebimas gruodžio mėn. ir sudaro apie 20 valandų (12% maksimaliai galimostrukmės).Vidutinis debesuotumas regione yra apie 7 balai. Gruodžio mėn. debesuotumas padidėjaiki 8,5 balo ir gegužės mėn. sumažėja iki 6,5 balo. Vidutinis metinis debesuotų dienųskaičius (175 dienos) yra žymiai didesnis nei giedrų dienų (Almenas ir kt., 1998).7.2.1.5 TemperatūraVidutinės mėnesinės oro temperatūros naujos AE regione pateiktos 7.2-2 lentelėje.Vidutinės paskaičiuotos oro temperatūros šalčiausiuoju 5 dienų laikotarpiu yra –27 ºC.Absoliutus užregistruotos temperatūros maksimumas yra 36 ºC, o absoliutusminimumas yra –40 ºC. Absoliutus paskaičiuotos temperatūros maksimumas sutikimybe 1 per 10000 metų yra 40,5 ºC, ir absoliutus paskaičiuotos temperatūrosminimumas su tikimybe 1 per 10000 metų yra –44,4 ºC (Almenas ir kt., 1998).7.2-2 lent. Vidutinės mėnesinės oro temperatūros (ºC) naujos AE regione.Meteorologinėstotis ir stebėjimųlaikotarpisMėnuo 01–1201 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VidurkisDūkštas, 1961–1990 -6.8 -5.9 -1.9 5.2 12.1 15.5 16.8 15.9 11.2 6.2 0.9 -3.8 5.5Utena, 1961–1990 -6.0 -5.2 -1.2 5.5 12.2 15.6 16.8 15.9 11.4 6.6 1.4 -3.2 5.8IAE, 1988–1999 -2.5 -2.2 0.3 6.6 12.4 16.5 17.9 16.5 11.3 6.0 -0.1 -3.1 6.6IAE, 2000–2005 -3.6 -4.4 0.7 7.4 12.4 15.2 19.1 17.3 11.8 6.4 1.6 -3.3 6.77.2.1.6 Atmosferos slėgisVidutiniškai atmosferos slėgis yra 994 hPa. Didžiausios 24 valandų periodo atmosferosslėgio reikšmės stebimos žiemą ir kinta nuo 1010 iki 1027 hPa. Mažiausios 24 valandųperiodo atmosferos slėgio reikšmės stebimos vasarą ir kinta nuo 970 iki 985 hPa. 24valandų slėgio svyravimo amplitudė kinta nuo 15 iki 25 hPa.7.2.1.7 DrėgmėVidutinė santykinė oro drėgmė siekia 80%, ir apie 90% žiemą. Minimali santykinėdrėgmė (53–63%) stebima birželio mėn., ir maksimali – sausio mėn.7.2.1.8 Audrų su žaibais dažnumasVidutinis audrų su žaibavimu skaičius per metus yra apie 11. Keturios audros permėnesį paprastai įvyksta liepos–rugpjūčio ir 1–2 audros – kitais šiltojo metų laikomėnesiais.Vidutinė audros trukmė yra 2 valandos, maksimali – 4 valandos. Vidutinė audrų sužaibavimu trukmė per vienerius metus yra maždaug 22 valandos.7.2.1.9 RūkaiIgnalinos AE regione rūkas gali susidaryti bet kurią dieną per visus metus. Vidutinisūkanotų dienų skaičius per metus yra 45. Rūkas absorbuoja įvairias priemaišas(kenksmingas dujas, dūmus, dulkes) ir, kartu su dideliu oro drėgnumu, didina korozijosintensyvumą, sumažina matomumą ir trukdo transporto judėjimui. Vidutinė mėnesinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 213ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 4 iki 29 valandų ir per metus sudaro apie 173valandas. Šaltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 92 iki 106valandų. Šiltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė apie dvigubai mažesnė irsudaro 49–68 valandas.7.2.1.10 Apledėjimas, šerkšnas, grunto įšalasPer metus yra apie 15 dienų, kada susidaro plikšala (apledėjimas), 14 dienų, kadasusidaro šerkšnas ir 18 dienų, kada vyksta pūgos. Šerkšno gijų ilgis siekia 50 mm.Grunto įšalas paprastai prasideda pirmoje gruodžio mėnesio pusėje ir tęsiasi ikibalandžio mėnesio vidurio. Vidutinis įšalo gylis siekia iki maždaug 50 cm. Priklausomainuo grunto sudėties ir jo drėgnumo, maksimalus įšalo gylis gali siekti 110 cm.7.2.1.11 Aplinkos oro foninis užterštumas ir šiltnamio dujosŠiame skyrelyje pateikta informacija apie aplinkos foninį užterštumą ir šiltnamiodujas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt/)pateiktomis atmosferos teršalų koncentracijų tyrimų ataskaitomis.Oro teršalų koncentracijų analizė Lietuvoje vykdoma Integruoto monitoringo (IM)stotyse Aukštaitijoje (LT01), Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje. Automatinės orokokybės stebėjimo stotys yra didžiausiuose Lietuvos miestuose (artimiausia stotisyra Panevėžyje); tačiau jos atspindi oro padėtį tik didžiuosiuose miestuose. Orokokybę naujos AE regione galima įvertinti, remiantis oro užteršimo koncentracijosmatavimais Aukštaitijos (LT01) stotyje, kuri yra maždaug už 80 km į šiaurės vakarusnuo IAE. Šioje stotyje matuojamos dujinių (SO 2 , NO 2 ), aerozolinių (SO 2- 4 ) ir bendrų--+ΣNO 3 (dujinių NO 3 ir aerozolinių dalelių NO 3 suma) ir ΣNH 4 (dujinių NH 3 ir+aerozolinių dalelių NH 4 suma) teršalų koncentracijos. 7.2-3 lentelėje pateiktos2006 m. Aukštaitijos stotyje (LT01) išmatuotos oro teršalų vertės.7.2-3 lent. Statistinės oro teršalų koncentracijų vertės LT01 stotyje 2006 m.(Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).KomponentasMatavimovienetasTeršalų koncentracijosMažiausia Didžiausia Metinis vidurkisLT01 LT03 Preila LT01 LT03 Preila LT01 LT03 PreilaSO 2 mgS/m 3 0,07 0,04 0,01 5,64 4,10 7,59 0,85 0,89 0,47NO 2 mgN/m 3 0,15 0,08 0,23 2,29 2,89 5,33 0,70 1,10 1,30SO 42-ΣNO 3-ΣNH 4+mgS/m 3 0,16 0,26 0,02 2,84 2,76 2,00 0,84 0,79 0,39mgN/m 3 0,14 0,20 0,01 1,49 1,17 3,27 0,52 0,58 0,69mgN/m 3 0,46 0,32 0,17 2,96 3,27 5,06 1,26 1,51 1,71Aplinkos oro taršos ribinės vertės pagal Aplinkos oro užterštumo normas (Valstybėsžinios, 2001, Nr. 106-3827) pateiktos 7.2-4 lentelėje.7.2-4 lent. Aplinkos oro užterštumo ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos,ekosistemų ir augmenijos apsaugai.Teršalas SO 2 SO 2 SO 2 NO 2 NO 2 NO x KD 10 KD 2.5 COVidutiniškaslaikotarpis1 val.24val.1metai,½ metų1 val. 1 metai 1 metai 24 val. 24 val. 8 val.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 214Ribinėvertė, μg/m 3 350(24 t)125(24 t)20E200(18 t)4030A50(35 t)40(14 t)10mg/m 3KD – kietosios dalelės(24 t), (18 t), (35 t), (14 t) – leidžiamas viršijimas per metusE – ekosistemų apsaugaiA – augmenijos apsaugaiGalima pastebėti, kad išmatuotosios vertės neviršija ribinių verčių. Lyginant metinesvidutines oro teršalų koncentracijos vertes 2006 m. IM stotyse ir Preiloje, galimapastebėti, kad SO 2 ir SO 2- 4 koncentracijos Preiloje sudaro beveik pusę koncentracijų IMstotyse. Tačiau metinė vidutinė NO 2 koncentracija Preiloje yra beveik dvigubai didesnė,lyginant su LT01, ir truputį (maždaug 18 %) didesnė už LT03. Aukštaitijoje (LT01)metinės vidutinės visų matuojamų teršalų koncentracijų vertės 2006 m. buvo mažesnėsnei Žemaitijoje (LT03). Metinės NO 2 , ΣNO - 3 ir ΣNH +4 koncentracijos Žemaitijoje yra12–57 % didesnės nei Aukštaitijoje.SO 2 ir NO 2 koncentracijų pokyčiai smarkiai priklauso nuo metų laiko. Didžiausios sierosdioksido koncentracijos, kelis kartus viršijančios vidutinę vertę visose analizės vietose2006 m., LT01 ir LT03 stotyse Preiloje buvo sausio–kovo mėnesiais. Aukštaitijoje(LT01) nuo balandžio iki metų pabaigos, išskyrus kelias rugpjūčio savaites, SO 2koncentracija buvo mažiau nei 0,85 µgS/m 3 . Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje SO 2koncentracijos, mažesnės už vidurkį, buvo išmatuotos 2006 m. balandžio–spaliomėnesiais, o didesnės nei metinės vidutinės SO 2 koncentracijos buvo pastebėtos kaikuriomis lapkričio–gruodžio savaitėmis. Didelės NO 2 koncentracijos (iki 2,5–3,7µgN/m 3 ) LT01 ir LT03 stotyse dažnai pasitaikė sausio–vasario mėnesiais ir gruodį.Tačiau nuo kovo iki spalio vidurio NO 2 koncentracijos buvo mažesnės už vidutines2006 m. vertes, užfiksuotas LT01 ir LT03. Preiloje, kaip ir IM stotyse, NO 2koncentracijų pokyčiai nereikšmingi. Didžiausios koncentracijos vyravo sausio,lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nuo kovo iki lapkričio NO 2 koncentracijos buvodažniausiai mažesnės už vidutines 2006 m. vertes. Tačiau taip pat ir vasaros metu buvodienų, kuomet NO 2 koncentracijos siekė 2–3 µgN/m 3 . Oro virš Lietuvos užteršimosieros ir azoto mišiniais lygį įtakoja šių teršalų išmetimas iš vietinių užteršimo šaltinių irdaugiausiai iš Vakarų ir Pietų Europos šalių.Keičiantis SO 2- 4 koncentracijoms visose oro užteršimo monitoringo vietose pastebėta,kad didžiausios koncentracijos užfiksuojamos žiemos mėnesių savaitėmis (IM stotyse)ar dienomis (Preiloje), ir jos sutampa su didelėmis SO 2 koncentracijomis. Keičiantisamonio darinių ΣNH +4 koncentracijoms, dažnesni mažesnių už 2006 m. vidutineskoncentracijas atvejai pastebimi vasaros, o ne žiemos mėnesiais. Didesnės ir mažesnės+2-ΣNH 4 koncentracijos pastebimos kartu su didelėmis ir mažomis SO 4koncentracijomis.Abiejose IM stotyse ir Preiloje ΣNO - 3 koncentracijos dažniau viršijo 2006 m. vidurkįsausio–balandžio mėnesiais. Mažesnės nei 0,4 µgN/m 3 -ΣNO 3 koncentracijospasitaikydavo nuo gegužės iki spalio.Turint galvoje vidutinių metinių SO 2 koncentracijų pokytį per 13 metų laikotarpį,galima pastebėti reikšmingą jų sumažėjimą visose monitoringo vietose nuo 1994 m. iki1997 m. LT01 ji sumažėjo maždaug tris kartus, LT03 ir Preiloje – maždaug du kartus.SO 2 koncentracijos per pastaruosius 10 metų kito palyginus nedaug, ir nebuvo pastebėtajokios ryškios padidėjimo ar sumažėjimo tendencijos. SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,74 ± 0,16μgS/m 3 , LT03 – 0,76 ± 0,24 μgS/m 3 ir Preiloje – 0,93 ± 0,26 μgS/m 3 .

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 215Vidutinių metinių SO 4 2- koncentracijų pokytis panašus į SO 2 . SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,89 ± 0,15μgS/m 3 , LT03 – 0,83 ± 0,18 μgS/m 3 ir Preiloje – 1,06 ± 0,28 μgS/m 3 .Metinės vidutinės NO 2 koncentracijos 1999-2006 m. Aukštaitijoje (LT01) kito nuo 0,66iki 0,70 μgN/m 3 , nebuvo pastebėta jokios reikšmingos padidėjimo ar sumažėjimotendencijos, šio periodo vidurkis buvo 0,66 μgN/m 3 , standartinis nuokrypis – ±0.03μgN/m 3 , o Žemaitijoje (LT03) buvo pastebėtas nežymus vidutinių metinių koncentracijųpadidėjimas nuo 0,69 μgN/m 3 (1999 m.) iki 1,1 μgN/m 3 (2006 m.). Preiloje iki 2000 m.vidutinės metinės NO 2 koncentracijos sumažėjo nuo 2,20 iki 1,18 μgN/m 3 , o tolesnėjeeigoje nepastebima vienos pokyčio tendencijos, vidutinė koncentracija yra 1,26 μgN/m 3 ,o standartinis nuokrypis – ±0,07 μgN/m 3 .Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad IM stotyse metinės ΣNO 3-koncentracijos kinta labai nedaug, ir viso periodo vidutinių koncentracijų vertės irstandartiniai nuokrypiai yra tokie: LT01 – 0,49 ± 0,07 μgS/m 3 , LT03 – 0,56 ± 0,10μgS/m 3 , Preiloje – 0,75 ± 0,15 μgS/m 3 .+2-ΣNH 4 k oncentracijos pokytis ore yra panašus į SO 4 koncentracijos pokytį.Aukštaitijoje ji sumažėjo iki 1,44 µgN/m 3 (1997 m.), Žemaitijoje – iki 1,56 µgN/m 3(1998 m.), tolesnėje koncentracijų eigoje nėra bendros padidėjimo ar sumažėjimotendencijos.Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išskyrimasLietuva pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvenciją (JTBKKK)kaip I Priedo šalis 1992 m. ir ratifikavo ją 1995 m. Kioto protokolas buvo pasirašytas1998 m ir ratifikuotas 2002 m. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio dujų išmetimą8 %, lyginant su 1990 m. lygiu, per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį 2008–2012 m.1990 m. iš viso buvo išskiriama maždaug 49 milijonai tonų CO 2 ekvivalento, taigi per2008–2012 m. metinis šiltnamio dujų (GHG) kiekis turi būti bent jau 45 milijonai tonųCO 2eqv /per metus. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.)Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų susidarantys išmetimai, išreikšti CO 2 ekvivalentu(be CO 2 pašalinimų ir išmetimų iš žemėnaudos, žemėnaudos keitimos irmiškininkystės sektoriaus) sumažėjo maždaug 53 % per 1996–2006m. (7.2-2 pav.).Iš viso be ŽNŽNPM Iš viso su ŽNŽNPMŠiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu)emisija į orą, milijonai tonų605040302010019901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Metai7.2-2 pav. Išmetimo tendencijos susikaupusioms šiltnamio dujoms (milijonai tonų CO 2ekvivalentu) Lietuvoje (ŽNŽNPM – žemėnauda, žemėnaudos paskirties keitimas irmiškininkystės)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 216Po nacionalinės ekonomikos nuosmukio 1990-aisiais sekė greitas šiltnamio dujųišmetimo sumažėjimas. Šiltnamio dujų išmetimo sumažėjimas nuo 1990 iki 2000 m.siekė daugiau nei 60 %. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos bendrasis vidausproduktas (BVP) pradėjo kilti, ir išmetimų sumažėjimas sulėtėjo. Metinis šiltnamio dujųišmetimo padidėjimas 2000–2006 m. buvo maždaug 4 % per metus.Pagrindinių šiltnamio dujų išmetimų sumažėjimas nuo 1990 m. iki 2006 m. parodytas7.2-3 pav.CO2 CH4 N2O45Išmetimai, mln. t CO2 ekvivalentu403530252015105019901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Metai7.2-3 pav. Šiltnamio dujų išmetimo tendencijos pagal dujas CO 2 ekvivalentu, milijonaistonų.Visų trijų dujų išmetimai nuolat didėjo nuo 2000 m. iki 2006 m. Šis padidėjimasdaugiausiai vyko dėl BVP augimą atspindinčio pramoninės gamybos padidėjimo.Didžiausi anglies dioksidų išmetimo kiekiai susidarė dėl kuro degimo procesų įvairiuosesektoriuose.1996 m. CO 2 išmetimai iš transporto augo, didėjant automobilių parkui. CO 2 išmetimaiiš biomasės nuo 1990 m. padidėjo daugiau nei 2,5 karto. Vyriausybė, remdamaatsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą, skatino biomasės kaip kuro naudojimą.Taip pat buvo manoma, kad tai švaresnis ir pigesnis kuro šaltinis. Be to, daug namų sukatilinėmis atsisakė sunkaus mazuto ir pasirinko biomasę pagal Bendrai įdiegiamosveiklos programą su Skandinavijos šalimis. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita,2008 m.)Metano išmetimai sumažėjo nuo maždaug 6,1 iki maždaug 3,2 milijonų tonų CO 2ekvivalento nuo 1990 m. iki 2000 m., tačiau išliko pakankamai pastovios nuo 2000 m.,kisdamos ribose maždaug nuo 3,2 iki 3,4 milijonų tonų CO 2 ekvivalento.Didžioji dalis metano išmetimų yra iš žemės ūkio sektoriaus, ir sumažėjimas atsiradodaugiausiai dėl žemės ūkio sektoriaus restruktūrizacijos atgavus nepriklausomybę, dėlko smarkiai sumažėjimo galvijų skaičius. Antras didelis metano išmetimo šaltinis yraatliekų apdirbimas, apimantis maždaug 40 % bendro kiekio, ir išmetimai taip pat jausumažėjo, tačiau ne taip dramatiškai. Nors metano išmetimas energetikos sektoriujenuolat mažėjo per visą 1990–2006 m. laikotarpį, nuo 2000 m. išmetimai išliko stabilūsdėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimosi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 217N 2 O išmetimas sumažėjo maždaug perpus nuo 1990 m. iki 1995 m., bet tada vėl pradėjodidėti ir pasiekė 5,2 milijonų tonų CO 2 ekvivalento 2006 m., lyginant su 7 milijonaistonų CO 2 ekvivalento 1990 m.Nuo 1990 m. iki 1996 m. N 2 O išmetimas mažėjo visuose sektoriuose (energetikos,pramonės, žemės ūkio ir atliekų). Išmetimas nuo 1995 m. didėjo daugiausiai dėl labaižymaus N 2 O išmetimų pramonėje augimo – pramoniniai išmetimai 2006 m. viršijo 1990m. lygį maždaug 3 kartus. Dėl to pramoninių išmetimų bendrame N 2 O išmetimų kiekyjedalis padidėjo nuo 11 % 1990 m. iki 42 % 2006 m., o žemės ūkio N 2 O išmetimų dalissumažėjo nuo 84 % 1990 m. iki 54 % 2006 m. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita,2008 m.).Šiltnamio dujų išmetimas auga greičiau, nei buvo prognozuojama Nacionalinėje darnausvystymosi strategijoje. Tačiau tai nesudaro sunkumų Lietuvai laikytis Kioto protokoloreikalavimų. Sunkumų gali iškilti po 2010 m., kai bus uždarytas antrasis Ignalinos AEblokas, ir be naujos AE dalį energijos poreikio reikės kompensuoti, deginant iškastinįkurą.Potencialūs foninio užteršimo pokyčiai dėl IAE uždarymoAntrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas 2009 m. pabaigoje, todėl prieš naujo AEpaleidimą bus reikalingi pakaitiniai pajėgumai. Antrasis blokas pagamina maždaug 20TWh per metus. Tokį elektros energijos kiekį galima pakeisti Lietuvos šiluminiųelektrinių produkcija ir importuojama elektros energija. Priešingai atominėmselektrinėms, šiluminės elektrinės į orą išmeta teršalus – tokius, kaip azoto oksidas,sieros dioksidas ir kietosios dalelės. Šie teršalai veikia aplinkos oro kokybę elektriniųapylinkėse. Poveikio dydis ir paveikta sritis priklauso nuo šiluminės elektrinės dydžio irtipo bei nuo naudojamų poveikio sumažinimo priemonių. Skirtingų teršalų kiekiai, taippat ir jų poveikiai aplinkos oro kokybei skiriasi priklausomai nuo šiluminės elektrinėsnaudojamo kuro.Jei elektros energijos gamybai naudojamas iškastinis kuras, gaminsis šiltnamio dujos,tuo tarpu branduolinės elektrinės, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės, naudojančiosbiokurą, negamina šiltnamio dujų.7.2.1.12 Radionuklidų išmetimai į orąIgnalinos AE yra vienintelis radionuklidų išmetimo į orą šaltinis Lietuvoje. Leidimusišmesti radionuklidus iš branduolinių įrenginių į aplinką išduoda Aplinkos ministerijapagal normatyvinio dokumento „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinėsenergetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarka, LAND 42-2007“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus Aplinkos ministerija išduoda leidimusIgnalinos AE į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Radionuklidų išmetimai išIgnalinos AE yra nuolat stebimi. Informacija apie radionuklidus, išmestus iš esamosIgnalinos AE į aplinkos orą, ir jų aktyvumą yra pateikta 7.2-5, 7.2-6, ir 7.2-7lentelėse(IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007).Reikia pažymėti, kad šie tam tikrų radionuklidų išmetimai yra 100 ar daugiau kartųmažesni už ribines vertes, nurodytas galiojančiame Aplinkos ministerijos leidime (7.2-8lentelė).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2187.2-5 lent. Aerozolinių radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2000–2006m., aktyvumas (10 5 Bq).NuklidasMetai2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Metinė ribinėvertėNa-24 0 14,8 15,2 529 1840 0 0 463Cr-51 0 312 124 190 86,2 0,02 365 682000Mn-54 3120 1790 949 1430 1090 333 560 96200Co-58 55,6 98,9 42,0 112 64,4 27,7 39,7 73400Fe-59 441 599 238 318 52,5 105 226 491000Co-60 4680 2990 1920 2260 2320 1030 1020 2880000Zn-65 0 27,0 4,74 18,5 1,92 160 234 8320As-76 0 0 0 0 0 0 0 103000Sr-89 438 332 483 587 618 553 287 61100Sr-90 450 421 587 453 597 559 592 53800Sr-91 0 0 0 0 0 0 0 25900Zr-95 486 325 87,9 120 91,2 0 2,62 733000Nb-95 902 1430 421 458 431 13,4 140 487000Mo-99 0 0 0 0 44,4 44,4 41,2 146000Ru-105 0 0 0 0 0 0 0 125000Sb-122 0 0 0 0 0 0 0 27700Sb-124 0 0 0 0 0 0 0 147000I-131 20,5 166 671 138 281 49,9 1240 9870000I-132 0 0,40 12,3 0 0,41 0 9580I-133 0 15,2 0,16 342 104 1430 1100 19800Cs-134 127 178 279 147 133 12,2 22,7 13300I-135 0 0 0 0 0 0 0 86700Cs-136 0 0 0 0,40 0,25 0,05 0 14800Cs-137 1320 1770 1170 925 661 1280 1020 1390000Ba-140 0 0 0 0 0 0 0 10800La-140 0 2,70 0 0 0 0 0 77200Ce-144 0 0 0 0 0 0 0 78600W-187 0 0 0 0 0,04 0 0 56400Iš viso 12000 10500 7010 8030 8420 5590 69107.2-6 lent. Inertinių dujų radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2000–2006 m., aktyvumas (10 10 Bq).NuklidasMetai2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Metinė ribinėvertėAr-41 3630 6180 3780 3220 1430 1340 961 900000Kr-85m 52,9 61,1 200 196 90,3 145 49,6 45000Kr-87 106 25,9 120 22,6 45,1 28,1 0 21500Kr-88 43,7 27,4 117 57,4 34,8 24,8 0 14700Xe-133 1530 2640 4550 2740 4090 5110 1780 360000Xe-133m 7,40 2,60 17,4 11,8 15,5 175 0 2730Xe-135m 195 56,2 143 0 33,7 0 0 8000Xe-135 219 552 719 470 369 625 332 30600Xe-138 343 94,7 430 0 45,1 0 0 6810Iš viso 6130 9640 10100 6720 6160 7440 3120

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 219Dozės gyventojams, sąlygotos radionuklidų išmetimo iš esamos Ignalinos AE, yrapateiktos 7.2-7 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007). Matyti, kad faktinėmetinė kritinės gyventojų grupės narių dozė, sąlygojama Ignalinos AE veiklos, yramaždaug tik 1 % nuo nustatytos ribinės 0,1 mSv/per metus = 100 µSv/per metus dozėsvertės.7.2-7 lent. Metinė kritinės gyventojų grupės narių dozė, sąlygojama radionuklidųišmetimų iš Ignalinos AE 2000–2006 m.MetaiInertinės dujosKritinės gyventojų grupės narių metinė dozė, μSvAerozoliai irI-131Bendra dozė, μSv% nuo ribinėsdozės vertės (0,1mSv)2000 0,041 0,196 0,237 0,242001 0,065 0,154 0,219 0,222002 0,047 0,172 0,219 0,222003 0,035 0,110 0,145 0,152004 0,017 1,878 1,894 1,892005 0,016 1,109 1,126 1,132006 0,011 1,377 1,388 1,397.2-8 lent. Radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą iš Ignalinos AE, ribiniaiaktyvumai.Ribinis aktyvumas Aj,Ribinis aktyvumas Aj,NuklidasNuklidasBq per metusBq per metus3 H 5,5×10 16 131 I 1,8×10 1214 C 2,3×10 14 132 I 4,2×10 1524 Na 7,7×10 14 133 I 5,3×10 1341 Ar 1,0×10 17 134 I 1,4×10 1651 Cr 6,3×10 15 135 I 6,7×10 1454 Mn 3,1×10 13 131m Xe 1,5×10 1959 Fe 7,7×10 13 133m Xe 4,5×10 1858 Co 9,1×10 13 133 Xe 4,2×10 1860 Co 1,8×10 12 135m Xe 4,0×10 1765 Zn 1,2×10 12 135 Xe 1,6 ×10 1885m Kr 8,3×10 17 137 Xe 1,1×10 1885 Kr 2,2×10 18 138 Xe 1,4×10 1787 Kr 1,5×10 17 134 Cs 1,2×10 1288 Kr 5,9×10 16 136 Cs 2,3×10 1389 Kr 1,2×10 17 137 Cs 8,3×10 1188 Rb 1,3×10 17 138 Cs 3,4×10 1689 Rb 5,6×10 16 140 Ba 1,1×10 1489 Sr 8,3×10 13 140 La 1,7×10 1590 Sr 1,4×10 12 141 Ce 1,4×10 1591 Sr 5,9×10 15 144 Pr 7,7×10 1795 Zr 1,6×10 14 152 Eu 2,7×10 1495 Nb 2,8×10 14 154 Eu 2,3×10 1299 Mo 2,3×10 15 155 Eu 6,3×10 13103 Ru 1,3×10 14 239 Np 5,9×10 15

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 220106 Ru 1,3×10 13 239 Pu 2,6×10 11132 Te 3,4×10 14 240 Pu 2,6×10 11129 I 8,3×10 10Pastaba. Kadangi radionuklidai iš IAE į aplinkos orą gali patekti pro energoblokų ventiliacijosvamzdžius (150 m aukščio) ir pro radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginių patalpų ventiliacijosvamzdžius (8–13 ir 75 m aukščio), skaičiavimai atlikti trijų skirtingų aukščių atvejais: 150, 75 ir 10 m.Lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai radionuklidų išmetimo 150 m aukštyje atveju. Išmetimo 75 maukštyje atveju F ij vertė dauginama, o A ij vertė dalijama iš faktoriaus 3,4. Išlakų iki 13 m aukštyje atvejušis faktorius yra 37.Susumavus pristatytus rezultatus, galima matyti, kad didžiausi radionuklidų išmetimai įaplinkos orą 2006 m. buvo tokie (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007):· inertinių dujų radionuklidai: 1,5 × 10 12 Bq per parą (maždaug 1,0 % ribinio parosaktyvumo);· aerozoliniai radionuklidai: 4,5 × 10 7 Bq per parą (maždaug 0,5 % ribinio parosaktyvumo);· I-131: 1,30 × 10 8 Bq per parą (maždaug 1,3 % ribinio paros aktyvumo).7.2.2 Poveikio oro kokybei vertinimas7.2.2.1 Teršalai, išmetami į orą NAE statybos ir eksploatacijos metuTeršalų kiekiaiNaujos AE statybos metu pagrindinis teršalų išmetimų į aplinkos orą šaltinis buseismas, dėl kurio atsiras išmetamosios dujos ir dulkės. Atominės elektrinės statybeireikia didelio skaičiaus darbuotojų ir daug transporto. Daugiausiai darbuotojų reikės perketvirtuosius statybos metus, kai maždaug 1800 mašinų ir 60 autobusų kasdien važinėsiš Visagino į Ignalinos AE ir atgal. Be to, kasdien reikės maždaug 100 sunkvežimių.Statybos metu dulkės kils ir dėl žemės darbų, transporto aikštelėje ir tam tikrų atskirųveiklų, tokių, kaip betono maišymo vietose.Naujos AE eksploatavimo metu daugiausiai teršalų išmetimų į aplinkos orą bus dėlrezervinių variklių veikimo ir dėl eismo. Kasdien į ir iš naujos AE važinės maždaug1000 automobilių ir 30–35 autobusai. Be to, kasdien į elektrinę važinės maždaug 40sunkvežimių.Transporto sąlygoti teršalų išmetimai į aplinkos orą pateikti 7.2-9 lentelėje.Apskaičiuotos vertės apima ir eismą, susijusį su IAE eksploatavimo nutraukimu.7.2-9 lent. Numatomi išmetimai dėl eismo, statant ir eksploatuojant naują AE.Azoto oksidai NO xSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies monoksidas COAnglies dioksidas CO 2Statybos stadija, t/per metus300,11983549Eksploatavimo stadija, t/per metus140,10,2441593Rezerviniai varikliai naudojami avarinėse situacijose, kai nėra ryšio su energetinesistema. Normalios eksploatacijos sąlygomis rezerviniai varikliai naudojami tik kasmėnesį vykdomiems funkciniams bandymams. Teršalų išmetimai iš naujos AE

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 221rezervinių variklių pateikti 7.2-10 lentelėje. Apskaičiuojant buvo priimta, kad varikliainaudoja dyzelinį kurą, ir kad per metus veikia maždaug 200 valandų.7.2-10 lent. Apskaičiuoti rezervinių variklių išmetimai.Azoto oksidai NOxSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies dioksidas CO 2t/per metus10,20,5500Naujai AE šiluma turbūt bus tiekiama iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamosšiluminės katilinės, kuri taip pat tiekia centrinį šildymą Visagino miestui. Garasgreičiausiai bus tiekiamas iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamos garokatilinės. Šių katilinių poveikis aplinkai buvo įvertintas abiejų katilinių PAV ataskaitose(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a ir Ignalinos AE eksploatavimonutraukimo tarnyba, 2004b).Poveikis oro kokybeiStatant naują AE, dėl eismo keliais padidės teršalų išmetimai į aplinkos orą. Kadangidarbuotojų skaičius bus didžiausias ketvirtaisiais statybos metais, didžiausi išmetimaidėl eismo bus tik tuo laikotarpiu. Kitais statybos metais išmetimai į aplinkos orą dėltransporto bus mažesni. Taigi, teršalų išmetimai į aplinkos orą, sąlygoti transporto NAEstatybos metu, nedarys reikšmingo ilgalaikio poveikio vietinio oro kokybei.Dulkių šaltiniai dažniausiai yra gana žemai, o kiekis mažas, todėl poveikis yra vietinis,ir dulkės neturės didelės įtakos oro kokybei už statybos aikštelės ribų.Naujos AE eksploatavimo metu eismo intensyvumas bus beveik toks pat, kaip ir IAEeksploatavimo metu, todėl nauja AE nedarys reikšmingo neigiamo poveikio orokokybei.Rezervinių variklių išmetimai normalios eksploatacijos metu yra gana nedideli, todėl jieirgi nesąlygos reikšmingo poveikio oro kokybei.Galima padaryti išvadą, kad naujos AE statyba ir perdavimas-priėmimas eksploatuotinedarys reikšmingo žalingo poveikio NAE regiono aplinkos oro kokybei, atsižvelgiant įfoninį užterštumą. Tikimasi tik labai vietinės reikšmės neigiamo poveikio statybosmetu, daugiausiai statybos aikštelėje.7.2.2.2 Išvengiami dujų išmetimaiIšmetamųjų dujų ir šiltnamių dujų išmetimai, kurių išvengiama dėl naujos AE, buvoapskaičiuoti priimant, kad elektros energijos kiekis, lygus naujos AE pagaminamamkiekiui, būtų iš dalies gaminamas Lietuvoje šiluminėse elektrinėse, ir iš daliesimportuojamas. Pagal nulinės alternatyvos apibūdinimą, pateiktą 4.4 skyriuje, jei nebuspastatyta nauja AE, daugiausia elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama naudojantgamtines dujas. Kadangi Lietuvos energetikos strategijoje yra numatyti tikslai padidintibiomasės naudojimą, priimama, kad elektros energija, pagaminta naudojant biomasę,irgi įtraukiama į nulinę alternatyvą. Priimama, kad importuojama elektros energija busgaminama šiluminėse elektrinėse, kurui naudojant anglį ir mazutą, ir hidroelektrinėsebei atominėse elektrinėse. Apskaičiuojant išvengiamus dujų išmetimus, naudojamiišmetimų faktoriai atitinka ES direktyvą dėl didelių kurą deginančių įrenginių(2001/80/EB).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 222Įvertinti išmetimai nulinėje alternatyvoje (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh eenergijos kiekis) pateikti 7.2-4 paveiksle. Tokie išmetimų kiekiai būtų pagamintiLietuvoje (deginant gamtines dujas ir biomasę) ir šalyje, eksportuojančioje elektrosenergiją į Lietuvą, jei nebūtų pastatyta nauja AE.Išmetimų įvertinimas nulinėje alternatyvoje taip pat apibūdina situaciją prieš naujos AEpaleidimą, kai antrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas. Gali būti, kad tuo metuimporto dalis bus didesnė, jei Lietuvoje nebus pastatyti nauji pajėgumai.7.2-4 pav. Išvengiami išmetimai (tonomis per metus), kai nauja AE pakeičia gamybą pagalnulinę alternatyvą (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis)7.2-5 pav. iliustruoja anglies dioksido išmetimus nulinės alternatyvos atveju (priimant,kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis). Nelaikoma, kad dėl biomasės deginimoatsiranda išmetimai, todėl CO 2 išmetimai iš biomasę deginančių elektrinių yra lygūsnuliui. Bendras CO 2 kiekis, pagaminamas nulinės alternatyvos atveju, būtų maždaug 5,8milijonai tonų, iš kurių maždaug 3,8 milijonų tonų būtų pagaminama Lietuvoje. Taiatitinka 45 % visų Lietuvos CO 2 išmetimų dėl kuro deginimo energetikos sektoriuje2006 m. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2237.2-5 pav. Anglies dioksido (CO 2 ) išmetimai (tonomis per metus) nulinės alternatyvosatveju (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis)7.2.2.3 Radiologinis poveikisVisos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.Paprastai šiose išmetimuose yra inertinių dujų, jodo, aerozolių, tričio, radioanglies.Pagal Lietuvos įstatymus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavusleidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkosapsaugos ministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytassąlygas ir procedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidųišmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Esami dujinės išmetimai į aplinką iš Ignalinos AE aprašytos skyriuje 7.2.1.12. Galimidujiniai išmetimai iš skirtingų reaktorių tipų, tariant, kad bendra blokų galia neviršija3400 MW e , apibendrintos 7.2-11 lentelėje. 7.2-11 lent. pateikti duomenys gauti išprojektavimo dokumentacijos (angl. Design Control Documentation – DCD), pateiktosskirtingiems reaktorių tipams. DCD yra laisvai prieinama JAV atominėsreglamentavimo komisijos svetainėje (www.nrc.gov).Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, sąlygojamos dujinių išmetimų įaplinką iš skirtingų branduolinių reaktorių tipų, yra apskaičiuotos 7.10.2.2 skyriuje.7.2-11 lent. Metiniai dujiniai išmetimai (MBq/per metus) į aplinką normaliomisvieno reaktoriaus bloko eksploatacijos sąlygomis.BWR PWR HWRReaktoriaus tipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Ar-41 5,00E+05 5,70E+02 2,52E+06 2,52E+06 3,77E+06 neturimaBa-140 2,00E+03 1,56E+03 3,11E-01 3,11E+01 4,66E+01 neturimaC-14 6,80E+05 7,08E+05 5,40E+05 5,40E+05 8,10E+05 4,20E+06Ce-141 6,80E+02 5,32E+02 9,62E-01 3,11E+00 4,66E+00 neturima

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 224BWR PWR HWRReaktoriaus tipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Co-58 1,78E+02 7,40E+01 3,55E+01 1,70E+03 2,55E+03 neturimaCo-60 9,60E+02 6,36E+02 8,14E+00 6,51E+02 9,66E+02 neturimaCr-51 2,60E+03 1,55E+02 7,18E+00 4,51E+01 6,77E+01 neturimaCs-134 4,60E+02 3,56E+02 3,55E+00 1,70E+02 2,55E+02 neturimaCs-136 4,40E+01 2,94E+01 2,44E+00 6,29E+00 9,44E+00 neturimaCs-137 7,00E+02 5,38E+02 6,66E+00 2,66E+02 4,00E+02 neturimaCs-138 1,26E+01 1,70E-01 neturima neturima neturima neturimaFe-59 6,00E+01 3,88E+01 2,07E+00 5,85E+00 8,77E+00 neturimaH-3 5,40E+06 5,60E+06 1,33E+07 1,33E+07 3,89E+07 6,60E+08I-131 1,92E+04 3,02E+04 6,51E+02 3,11E+02 1,33E+04 8,00E+01I-132 1,62E+05 1,18E+05 neturima neturima 4,44E+04 neturimaI-133 1,26E+05 9,76E+04 2,37E+03 4,74E+03 neturima neturimaI-134 2,80E+05 2,12E+05 neturima neturima neturima neturimaI-135 1,78E+05 1,23E+05 neturima neturima neturima neturimaKr-85m 1,56E+06 1,30E+06 1,11E+07 neturima 4,00E+06 neturimaKr-87 1,86E+06 2,90E+06 3,92E+06 neturima 1,67E+06 neturimaKr-88 2,80E+06 4,36E+06 1,33E+07 neturima 5,11E+06 1,96E+08Kr-89 1,78E+07 2,80E+07 neturima neturima neturima neturimaLa-140 1,34E+02 2,58E+00 neturima neturima neturima neturimaMn-54 4,00E+02 2,94E+02 4,22E+00 3,18E+01 4,77E+01 neturimaMo-99 4,40E+03 3,32E+03 neturima neturima neturima neturimaNa-24 3,00E+02 1,08E+00 neturima neturima neturima neturimaNb-95 6,20E+02 4,88E+02 3,11E+00 1,85E+02 2,78E+02 neturimaNp-239 8,80E+02 1,66E+01 neturima neturima neturima neturimaPr-144 1,40E+00 2,70E-02 neturima neturima neturima neturimaRb-89 3,20E+00 4,02E-02 neturima neturima neturima neturimaRu-103 2,60E+02 2,08E+02 1,26E+00 5,92E+00 8,88E+00 neturimaRu-106 1,40E+00 2,70E-02 5,77E-02 5,77E+00 8,66E+00 neturimaSr-89 4,20E+02 2,96E+02 1,18E+01 2,22E+02 3,33E+02 neturimaSr-90 5,20E+00 1,53E+00 4,66E+00 8,88E+01 1,33E+02 neturimaSr-91 7,40E+01 1,34E+00 neturima neturima neturima neturimaTe-132 1,40E+00 2,82E-02 neturima neturima neturima neturimaXe-131m 3,80E+06 2,20E+05 neturima 1,92E+07 2,00E+08 neturimaXe-133 1,78E+08 6,22E+07 6,36E+08 neturima 5,11E+08 neturimaXe-133m 6,40E+03 1,72E+02 1,33E+07 1,48E+05 9,66E+06 neturimaXe-135 3,40E+07 4,86E+07 8,88E+07 1,48E+05 3,66E+07 neturimaXe-135m 3,00E+07 4,54E+07 1,04E+06 2,96E+05 7,77E+05 neturimaXe-137 3,80E+07 5,80E+07 neturima 2,96E+05 neturima neturimaXe-138 3,20E+07 4,64E+07 8,88E+05 7,40E+04 6,66E+05 neturimaZn-65 8,20E+02 5,60E+02 neturima neturima neturima neturimaZr-95 1,18E+02 8,98E+01 7,40E-01 7,40E+01 1,11E+02 neturimaNeturima – informacijos apie išmetamų nuklidų aktyvumą nėra7.2.3 Poveikio sumažinimo priemonėsNeradiologinio poveikio sumažinimo priemonėsEismo sukeliamą dulkėjimą galima sumažinti išasfaltavus kelius, vedančius į aikštelę.Greičio apribojimai žvyruotuose keliuose bei darbo aikštelėse ir nuolatinis keliųvalymas sumažins dulkių išmetimus.Automobilių, važinėjančių į ir iš aikštelės statybos metu, kiekį galima sumažinti,organizuojant apgyvendinimo vietas statybininkams netoli aikštelės, kad jiems nereikėtųkasdieninio transporto.

Radiologinio poveikio sumažinimo priemonėsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 225Dujinių radioaktyviųjų medžiagų surinkimas ir išmetimas vyks per naujosios AEventiliacijos sistemą. Iš esmės ventiliacijos sistema suprojektuota taip, kad orocirkuliacija būtų pernešama iš mažo užteršimo sričių į didelio užteršimo sritis ir,galiausiai, po filtravimo oras būtų išleidžiamas per ventiliacijos kaminą į atmosferą. Dėltam tikro kamino aukščio išleistų radioaktyviųjų izotopų dispersija būna geresnė. Todėlsumažėja jų koncentracija ore, ir apšvitos dozė gyventojams dėl išmetimų būnamažesnė.Tipinės techninės AE įrengtos priemonės, norint sumažinti radioaktyvųjį poveikį dėldujinių išmetimų, yra tokios:· Nuolat stebimi radioaktyviųjų aerozolių, radioaktyvaus jodo, inertinių dujų, tričio,radioanglies aktyvumai išmetimuose per kaminą;· Išleidžiamas oras yra filtruojamas. Yra skirtingos filtravimo stadijos:o Didelio efektyvumo filtravimas, norint sulaikyti teršalų daleles;o Radioaktyvaus jodo, esančio užterštame ore, sulaikymas;o Galimų aktyvių anglies dalelių oro sraute sulaikymas.· Periodiška ventiliacijos sistemos dalių apžiūra bei priežiūra.Faktinės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos Saugumoanalizės ataskaitoje, kurioje bus atsižvelgta Techninio projekto aspektus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2267.3 POŽEMINIS VANDUO7.3.1 Dabartinė aplinkos būklė7.3.1.1 Naujos AE aikštelė Nr. 1Naujos AE aikštelėje Nr. 1 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 8,7 m. („Hidroprojekto“ ataskaita,2006a; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).23-R206277213122 8 315 6941110710 500 1000m7.3-1 pav. Naujos AE alternatyvių aikštelių (1 ir 2) ir gręžinių jose išsidėstymas.Mėlynai pažymėti geologinės – hidrogeologinės paskirties gręžiniai, rudai –geotechninės paskirties gręžiniai.7.3-1 lent. Neįsotintos zonos gruntų hidraulinės savybės, nustatytos in situinfiltrometro pagalba (stebint vandens lygio pažemėjimą infiltrometre).No Vieta Data Gylis, m1 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 12 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 13 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 24 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 35 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 4Filtracijos koeficientas,m/para2006-08-27 0,3 0,142006-08-28 0,3 0,452006-08-28 0,3 0,442006-08-26 0,3 0,242006-08-23 0,2 0,06

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2276 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 47 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 52006-08-04 0,5 0,082006-08-25 0,3 0,34Durpingos nuogulos paplitusios kai kur šiaurės rytinės aikštelės dalies paviršiausįdubose. Čia pelkėtose vietose gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijoszona susidaro laikinai tik vasaros sausmečiu. Aeracijos zonos storis mažėja šiaurės –šiaurės rytų link. Kiti būdingi teritorijos hidrogeologiniai kūnai apibūdinti pagalduomenis gręžinio Nr. 1, kuris buvo išgręžtas aikštelės centrinėje dalyje (7.3-1 pav.).Nespūdiniai vandeningi sluoksniai paplitę visoje aikštelės teritorijoje ir yra susiję sukeliais litologiniai sluoksniais – durpių, smėlio ir priemolio sluoksniais pagrindinėjeaikštelės dalyje. Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio irlimnoglacialinio smėlio ir žvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo(Baltijos ledynmečio) moreninėse nuogulose. Šis gruntinis vanduo yra pirmas nuožemės paviršiaus. Vandeningas sluoksnis slūgso nuo 0,8 iki 24 m gylio intervale.Vandens tėkmės kryptis yra šiaurės, šiaurės rytų – Drūkšių ežero link. Metinė gruntiniovandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0 m, aukščiausias vandens lygisgruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningųsluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo grunto sudėties. Bandomųjų išpumpavimų(išsiurbimų) būdu įvertintos filtracijos koeficiento vertės tiriamojoje teritorijoje:smulkaus dulkingo smėlio – 2,3×10 -6 –6,9×10 -6 m/s; smulkaus smėlio – 1,9×10 -5 –2,8×10 -5m/s; rupaus žvyringo smėlio – 5,6×10 -5 –1,3×10 -5 m/s; žvyro – 9,1×10 -5 –1,9×10 -5 m/s.Vandens sudėtis – kalcio-magnio hidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduoyra silpno agresyvumo betono atžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2287.3-2 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 1 gręžinio Nr. 1 supaprastintas hidrogeologinispjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda – vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 229Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3×10 -9 iki 9×10 -9 m/s. Todėl, netatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Tiriamoje teritorijoje detaliau buvo apibūdinti kvartero tarpmoreniniai vandeningiejisluoksniai, kurie nuo žemės paviršiaus yra išsidėstę taip: pirmas vandeningas sluoksnis– aqIII-II (Grūda–Medininkai), antras vandeningas sluoksnis – aqII (Medininkai–Žemaitija) ir trečias – aqII-I (Žemaitija–Dainava). (7.3-2 lent.).7.3-2 lent. Vandeningų sluoksnių filtracijos koeficiento vertės pagal išpumpavimoduomenis.GręžinioNr.VandeningassluoksnisLitologijaFiltrointervalas, mVandeningų sluoksniųfiltracijos koeficientas Kpagal išpumpavimoduomenis, m/paraVandenslygiopažemėjimasVandenslygiopakilimasVidutinė Kvertė,m/para1 Devono Smulkus smėlis 131-136 (5) 19,1 28,0 23,62345Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Vidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis, labaimolingasVidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis62-65 (3) 3,5 4,5 4,050-53 (3) 0,4 0,5 0,4554-57 (3) 0,8 0,8 0,831-34 (3) 15,1 10,9 13,0Pirmas tarpmoreninis sluoksnis (aqIII-II) paplitęs visoje aikštelės teritorijoje. Sluoksnįsudaro smulkiagrūdis smėlis su žvirgždu. Vyraujanti vandens lygio altitudė (aukštisabsoliutine išraiška) apie 130 m. Vandens spūdis pakyla iki 15 m virš sluoksnio.Pagrindinė vandens tekėjimo kryptis iš pietų į šiaurę, požeminis vanduo išsikrauna įDrūkšių ežerą. Bendra vandens mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magniokalciohidrokarbonatinis, pagal angliarūgštės kiekį nėra agresyvus betonui. Gręžiniųdebitas yra 8–9 l/s, lyginamasis debitas – 0,1–1,2 l/s.Antras tarpmoreninis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs beveik visoje aikštelėsteritorijoje. Sluoksnį susidaro rupus smėlis, jo storis – apie 3 m. Šio vandeningosluoksnio spūdžio altitudė aukščiausia pietinėje, žemiausia – šiaurinėje teritorijosdalyje. Tai rodo, jog pagrindinė požeminio vandens tėkmių kryptis yra iš pietų į šiaurę,link Dauguvos, kur yra sluoksnio iškrovos zona. Vandeningo sluoksnio filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4×10 -6 iki 1,5×10 -4 m/para, filtracinio laidumokoeficientas – nuo 2,5×10 -4 iki 2,9×10 -3 m 2 /s. Vanduo yra kalcio-magniohidrokarbonatinis, bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Kitų kvartero vandeningųsluoksnių savybės yra panašios. Dažniausiai jie paplitę tik paleoįrėžiuose.

7.3.1.2 Naujos AE aikštelė Nr. 2.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 230Naujos AE aikštelėje Nr. 2 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 13 m. (Ataskaita Nr. 33978DSP,1986; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).Pelkių nuogulos labiausiai paplitę aikštelės vakarinėje dalyje ir užima beveik pusęaikštelės teritorijos. Čia gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijos zonalaikinai susidaro tik vasaros sausmečiu. Apskritai, aeracijos zonos storis mažėja šiaurės–šiaurės vakarų kryptimi link Drūkšių ežero ir pelkės, kuri Holocene buvo Drūkšių ežerodalis. Aikštelės paviršiaus altitudė pelkės paplitimo plote yra 143–144 m abs.a, olikusioje teritorijos dalyje – 143–153 m. abs.a. Kiti būdingi hidrogeologiniai kūnai yraapibūdinti pagal duomenis gręžinių Nr. 3-R ir 20627 (7.3-3 pav.), kurie buvo išgręžtiaikštelės rytinėje dalyje (7.3-1 pav.).Gruntinis vanduo paplitęs visoje aikštelės teritorijoje ir yra susijęs su keliais litologiniaisluoksniais: durpių sluoksniu – vakarinėje aikštelės dalyje, smėlio ir priemoliosluoksniais – likusioje teritorijos dalyje.Pelkių nuogulose (bIV) gruntinio vandens lygis priklauso nuo kritulių kiekio. Durpėsyra gerai ir vidutiniškai susiskaidžiusios. Durpių sluoksnio storis yra nuo 0,1 iki 8,6 m.Durpes dažnai dengia technogeniniai supilti gruntai.Limninės nuogulos (lIV), kurių storis yra 0,5–2,9 m, paplitę vakarinėje aikštelės dalyje.Jos paplitę po pelkių nuogulomis. Litologiškai – tai uždurpėjęs priesmėlis, priemolis,pilkas smėlis.Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio ir limnoglacialinio smėlio iržvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo (Baltijos ledynmečio)moreninėse nuogulose. Šio vandeningo sluoksnio storis yra nuo kelių centimetrų iki 3 mpietvakarinėje aikštelės dalyje. Gruntinio vandens tėkmių kryptis yra šiaurės vakarų –link Drūkšių ežero. Metinė gruntinio vandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0m, aukščiausias vandens lygis – gruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningų sluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo gruntosudėties ir yra panašios kaip pirmoje aikštelėje. Vandens sudėtis – kalcio-magniohidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduo yra silpnai agresyvus betonoatžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2317.3-3 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 2 gręžinio Nr. 20627 supaprastintashidrogeologinis pjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda –vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 232Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3×10 -9 iki 9×10 -9 m/s. Todėl, net giatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Antros aikštelės teritorijoje nėra vandeningo sluoksnio (aqIII-II). Šis sluoksnis paplitęspirmos aikštelės teritorijoje, o taip pat ir į vakarus nuo antros aikštelės už pastarosiosribų. Šio sluoksnio storis didėja vakarų kryptimi.Aikštelėje yra paplitę trys spūdiniai kvartero vandeningi sluoksniai: pirmas vandeningassluoksnis – agII (Medininkai–Žemaitija), antras vandeningas sluoksnis – aqII-I(Žemaitija–Dainava), trečias – aqI-1 (Dainava–Dzūkija). Nuo aikštelės vakarų kryptimiesančiuose paleoįrėžiuose paplitęs vandeningas sluoksnis aqI-2 (pomoreninis sluoksnis).Pirmas spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs visoje aikštelės teritorijoje.Sluoksnį sudaro smėlis su žvirgždu, storis – 3–40 m. Vyraujanti vandens lygio altitudėapie 120 m. abs.a. Virš vandeningo sluoksnio spūdis siekia apie 20 m, vandens lygisnusistovi 10–12 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Požeminio vandens tėkmių kryptis yraiš pietų į šiaurę, vandeningas sluoksnis išsikrauna Dauguvos slėnyje. Filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4×10 -6 iki 3,2×10 -4 m/s, filtracinio laidumo koeficientas– nuo 2,5×10 -4 iki 2,9×10 -3 m 2 /s. Bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l, vanduo yramagnio-kalcio hidrokarbonatinis. Kitų giliau slūgsančių kvartero vandeningų sluoksniųsavybės yra panašios, tačiau dėl informacijos stokos pastarieji sluoksniai mažiauapibūdinti. Giliau slūgsantys kvartero vandeningi sluoksniai dažniausiai paplitę tikpaleoįrėžiuose. Čia jie gali sudaryti iki 100–200 m storio vandeningų sluoksnių,sudarytų iš įvairaus smėlio, žvirgždo ir gargždo, sistemas. Vandeningo sluoksnio aqII-Ifiltracijos koeficiento vertės svyruoja nuo 0,8 iki 4,8 m/para. Bendra vandensmineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magnio-kalcio hidrokarbonatinis.7.3.2 Poveikio požeminiam vandeniui vertinimasAlternatyvios aikštelės (Nr. 1 ir Nr. 2) yra beveik vienodos požeminio vandens sąlygųpožiūriu. Todėl galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis bus nagrinėjamas kartuabiem aikštelėms.Gruntinis (nespūdinis) vanduo: Svarbiausi gamtiniai faktoriai, lemiantys gruntiniovandens pažeidžiamumą (arba saugą) yra tokie: aeracijos zonos storis ir sandara,aeracijos zoną sudarančių nuogulų filtracinės ir sorbcinės savybės, infiltracinės mitybospobūdis, dydis ir kt. Sąlyginai priimama, jog kuo prastesnės aeracijos zoną sudarančiųuolienų filtracinės savybės ir kuo giliau slūgso gruntinis vanduo, tuo geriau jisapsaugotas nuo paviršinės taršos.Turint tai omeny, galima teigti, kad gruntinis vanduoabejose aikštelėse yra silpnai apsaugotas nuo paviršinės taršos, t.y., egzistuoja potencialipoveikio gruntiniam vandeniui rizika naujos AE statybos ir eksploatacijos laikotarpiu.Tačiau per visą IAE eksploatacijos periodą IAE kilmės radionuklidų gruntiniamevandenyje už AE aikštelės ribų nebuvo nustatyta. Tik pačioje IAE aikštelėje ir visiškaišalia jos buvo užfiksuoti mobilūs radionuklidai – 3 H ir 14 C. Įvertintos efektyviosiosdozės vertės iki šiol buvo daug mažesnės nei apribotosios dozės (Mažeika, 2002).Gama spindulius skleidžiančių radionuklidų gruntiniame vandenyje beveik neįmanomanustatyti netgi prie pat IAE radioaktyviųjų atliekų saugyklų komplekso. Kartaisgruntiniame vandenyje yra fiksuojami 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn itin maži tūriniai aktyvumai.Remiantis IAE eksploatacijos patirtimi, AE aplinkoje gruntiniam vandeniui nėra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 233didesnio radiacinio poveikio. Tačiau atsižvelgiant į negiliai slūgsančio gruntiniovandens pažeidžiamumą, turėtų būti įrengta gruntinio vandens monitoringo sistema.Požeminis (spūdinis)vanduo: Spūdinių vandeningų sluoksnių pažeidžiamumą lemiavandeninguosius sluoksnius dengiančių silpnai laidžių sluoksnių storis bei vandensapykaitos sistemoje trukmė.15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių Lietuvos teritorijoje yra 5 vandeningisluoksniai, kurie gali būti naudojami centralizuotam vandens tiekimui. Iš jų pagrindiniaiyra šie: Kvartero (aqII) vandeningas sluoksnis ir Devono (D 3 +D 2 ) vandeningaskompleksas (sluoksnių sistema). Devono vandeningas kompleksas naudojamasVisagino miesto centralizuotam vandens tiekimui ir IAE poreikiams. Vidutinė vandensgavyba iš Visagino vandenvietės yra apie 8800 m 3 /para. Naujos AE aikštelė Nr. 1 yra 1km atstumu nuo Visagino vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3 juostos. NaujosAE aikštelės Nr. 2 pietvakarinė dalis ribojasi su sanitarines apsaugos zonos 3 juosta. Bešios pagrindinės vandenvietės 15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 30veikiančių gręžinių, skirtų vandens tiekimui mažoms gyvenvietėms ir ūkio subjektams.Tokių pavienių gręžinių vandens gavyba dažniausiai yra iki 10 m 3 /para. Visi pavieniaigręžiniai, eksploatuojantys Kvartero ir Devono vandeningus sluoksnius, yra išsidėstętoliau nuo naujos AE aikštelių nei Visagino vandenvietė.Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių,skirtų centralizuotam vandens tiekimui. Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuonaujos AE aikštelių yra 7 veikiantys požeminio vandens gavybos gręžiniai. 30 kmspinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50 pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių.Latvijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių, skirtųcentralizuotam vandens tiekimui. Taip pat nėra pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių. 30 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50pavienių požeminį vandenį eksploatuojančių gręžinių.Devono vandeningą kompleksą Visagino miesto ir IAE poreikiams eksploatuojantivandenvietė yra 4 km atstumu nuo dabartinės IAE aikštelės. Šis vandeningaskompleksas gerai apsaugotas paviršinės taršos atžvilgiu. Šis teiginys buvo pagrįstasmodeliavimo metodais, kurie parodė, kad vanduo, įsifiltravęs IAE aikštelėje, niekadanepateks į Visagino vandenvietę, esant natūraliai požeminio vandens tėkmių būklei. Tikesant didelei vandens gavybai (40 000 m 3 /para) iš vandeningo komplekso vandenvietėsteritorijoje, požeminio vandens tėkmių kryptis pasikeistų, o modeliuojamų elementariųvandens dalelių judėjimo laikas nuo IAE iki vandenvietės būtų 300–400 metų(Jakimavičiūtė ir kt., 1999). Šis laikotarpis yra daug ilgesnis nei naujos AEeksploatavimo laikas.Taigi, remiantis tyrimų ir modeliavimo duomenimis, galima teigti, jog spūdiniaisluoksniai gerai apsaugoti nuo AE statybos ar eksploatavimo poveikio. Spūdiniopožeminio vandens saugos požiūriu abi aikštelės yra tinkamos AE statybai ireksploatavimui.7.3.3 Poveikio požeminiam vandeniui sumažinimo priemonėsPotenciali požeminio vandens ir eksploatacinių gręžinių kaptažo zonų užteršimo rizikabus minimizuota, naudojant geriausius techninius sprendimus statant ir eksploatuojantAE. Tai pat bus minimizuojama nuotėkų bei kitų taršos būdų rizika, bus įrengtamonitoringo (ankstyvojo perspėjimo) sistema.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 234Yra keli tinkami techniniai sprendimai, siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą.Naujos AE statybos ir eksploatacijos metu visi potencialūs pavojingų medžiagų šaltiniai(pvz., naftos produktų konteineriai, transformatoriai ir kt.) bus talpinami į antriniusapsaugos baseinus. Požeminio vandens tarša bus ribojama nuo visų įrengimų nuvedantgruntinį nuotėkį į drenažo sistemą. Taip pat gruntinio vandens lygis aplink giliaisiekiančias statinių ir įrengimų struktūras bus nuolat pažeminamas, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo galimos taršos.Bus įrengta požeminio vandens monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringasturi būti vykdomas pagal kas 3–5 metus rengiamas požeminio vandens monitoringoprogramas. Šių programų rengimo ir vykdymo tvarka aprašyta dokumente „Ūkiosubjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.101-4578). Ši sistema turi apimti gruntinį vandeningą sluoksnį bei gali apimti pirmą nuopaviršiaus spūdinį vandeningą sluoksnį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2357.4 Dirvožemis7.4.1 Esama būklėPagal Lietuvos higienos normą HN 60: 2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1357)dirvožemis – viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos,veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiemsorganizmams), ir turintis potencialų derlingumą. Dėl pramoninės statybos teritorija,kurioje yra parinktos aikštelės naujos AE statybai, praeityje buvo smarkiai pakeista.Ignalinos AE trečiojo bloko statyba prasidėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.Statybinės medžiagos ir įrengimai statybos metu buvo saugomi aikštelėje, parinktojeketvirtojo bloko statybai. Šiuo metu trečiojo bloko konstrukcijos ir nebaigti statytistatiniai yra išardyti, anksčiau saugotos medžiagos pašalintos. Teritorijos žemėspaviršius yra išlygintas ir didžiojoje dalyje padengtas technogeniniu supiltiniu gruntu.Parinktose aikštelėse dirvožemio sluoksnis dažniausiai yra nukastas.Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779) gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos,kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama irpanaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas arstatinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arbakaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka.Naujos AE statybai parinktose aikštelėse dirvožemis nebuvo specialiai tiriamas ir galibūti apibūdinamas tik pagal regioninių tyrimų ir kartografavimo duomenis. Naujos AEparinktoms aikštelėms yra būdingi pasotinti bazėmis jauriniai (JRb) ir, vietomis,paprastieji smėlio (SMp) dirvožemiai. Pasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai yrasusiformavę ant glacigeninių molingų ar priemolingų nuogulų, o paprastieji smėliodirvožemiai – ant smėlingų nuogulų. Drėgnose aikštelių vietose ar reljefopažemėjimuose kartais aptinkami žemapelkių durpiniai dirvožemiai (DPz). Jauriniųdirvožemių tankis siekia apie 2 g/cm³, smėlinių – apie 1,2 g/cm³, o durpiniaidirvožemiai yra gana purūs (tankis tesiekia 1,1 g/cm³).Rytų Lietuvos dirvožemiai sąlyginai yra mažai derlingi, jiems būdingas mažas humusokiekis (apie 1–2 %). Tik durpiniai dirvožemiai gali būti laikomi išimtimi, nes juosepaprastai humuso yra daug. Rūgščių-šarmų pusiausvyra (pH rodiklis) smėliniuosedirvožemiuose yra apie 6,4, molinguose – 7,4, o durpiniuose – apie 6,5. Ignalinos AEapylinkėse žemė ir dirvožemis nėra naudojami žemės ūkiui. Dirvožemio cheminėsudėtis paprastai yra panaši į motininės uolienos cheminę sudėtį. Dirvožemio mineralinėdalis susiformuoja iš motininės uolienos ir sudaro apie 90 % jo svorio. Organinędirvožemio dalį (apie 10 % svorio) sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės liekanos irhumusas. Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės – huminorūgštis, fulvorūgštis, humatomelaninė rūgštis, nehidrolizuotoji liekana, bitumai, vaškai,dervos, lipoidai. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto,fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.Svarbiausi elementai dirvožemio mineralinėje dalyje yra fosforas, kalis, azotas, siera,kalcis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yrakalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamaimikroelementais. Dalis pastarųjų yra sunkieji metalai, kurie dažnai būna technogeninėskilmės. Pagal Lietuvos geocheminį atlasą (Kadūnas ir kt., 1999) Ignalinos AE apylinkiųdirvožemių foninės mikroelementų koncentracijos yra pateiktos 7.4-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2367.4-1 lent. Ignalinos AE apylinkių dirvožemių foninės mikroelementųkoncentracijos.ElementasKoncentracija skirtinguose dirvožemiotipuose, ppmSmėliniai Priemolingi DurpiniaiAg 0,065 0,064 0,058As 2,8 3,7 1,7B 27,2 32,7 19,8Ba 291 370 231Co 4,4 6,0 3,3Cr 24,2 42,5 20,5Cu 6,5 11,3 8,7Ga 5,1 7,5 4,0Y 20,7 28,8 16,4Yb 2,5 2,4 2,5La 18,2 26,5 19,2Li 10,7 16,3 7,5Mn 502 600 466Mo 0,65 0,8 0,71Nb 14,5 13,6 9,8Ni 10,1 16,9 11,9P 598 527 680Pb 14,8 14,6 18,1Rb 58 76,6 38,5Sc 2,5 7,7 4,2Sn 1,3 2,3 1,1Sr 68,3 91,2 67,6Th 4,2 7,5 3,8Ti 1916 3075 1870U 1,7 3,0 1,4V 27,5 45,3 31,4Zn 24,7 32,9 29,4Zr 282 363 192Vanduo dirvožemyje yra kelių formų. Pirmoji – hidroskopinis vanduo, kurį stipriai laikodirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C temperatūra .Hidroskopinis vanduo augalams neprieinamas. Antroji forma – plėvelinis, arba silpnaisurištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis judalėtai, augalams sunkiai prieinamas. Trečioji forma – kapiliarinis vanduo. Jis laikosismulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose. Ketvirtoji forma – gravitacinisvanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamasgravitacijos. Vertikali drėgmės migracija dirvožemyje lemia įvairių medžiagų patekimonuo žemės į gilesnius sluoksnius galimybes.Didžiąją parinktų aikštelių paviršiaus dalį dengia technogeniniai supiltiniai gruntai ardirvožemiai. Tik antroje aikštelėje vietomis lokaliai yra išlikęs natūralus dirvožemis.Buvusių statinių vietose abiejose aikštelėse tiek dirvožemyje, tiek giliau slūgsančiuosegruntuose gausu statybinio laužo, vamzdžių ar kabelių likučių. Technogeniniaisupiltiniai gruntai buvo pilami čia nuo pat Ignalinos AE pirmosios eilės statybospradžios. Gruntai buvo pilami iš sunkvežimių, jų netankinant. Šie gruntai yra priemolio,priesmėlio, smėlio, statybinio laužo mišinys. Kai kuriose aikštelių vietose supiltiniųgruntų storymė siekia 10 metrų. Gruntas buvo pilamas į iškastų durpių vietas, o

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 237dažniausiai – į pažemintas reljefo vietas neiškasant durpių. Taigi, yra vietų, kur po piltogrunto sluoksniu slūgso durpės. Balų nuogulos– durpės ir dumblas – sudarė anksčiaubeveik penktadalį tyrimų teritorijos ploto. Dabar šios nuogulos arba iškastos, arba slūgsopo piltinio grunto storyme, arba yra nejudintos. 1988 metais pietrytinėje pirmosiosaikštelės dalyje buvo išaiškinta vieta, kur durpių sluoksnis siekė net 10,8 m.Parinktųaikštelių žemės paviršių dažniausiai dengiančio technogeninio supiltinio grunto(dirvožemio) drėgnis ir plastingumas yra apibūdinti 7.4-2 lentelėje.7.4-2 lent. Technogeninio supiltinio grunto (dirvožemio) drėgnis ir plastingumas.LitologijaDrėgnisTakumo riba PlastingumoribaPlastiškumorodiklisLikvidumorodiklisw n wL wp Ip I LDulkingas molis 0,166 0,316 0,147 0,169 0,112Priemolis 0,151 0,263 0,133 0,130 0,138Priemolis 0,151 0,265 0,130 0,135 0,156Priesmėlis ir dulkingaspriesmėlis0,174Priemolis 0,159 0,262 0,138 0,124 0,169Technogeninis gruntas ar dirvožemis dažniausiai yra be augalijos. Tik antrojojeaikštelėje drėgnuose pažemėjimuose auga krūmokšniai. Šio dirvožemio cheminė sudėtispriklauso nuo jį sudarančių nuogulų cheminės sudėties. Abiejose aikštelėse supiltinįgruntą sudaro dulkingas priemolis. Šias nuogulas sudaro silikatai, karbonatai feldšpatai,plagioklazai ir molio mineralai (montmorilonitas, kaolinitas, hidrožėručiai). Gruntolaidumas vandeniui ir filtracijos koeficientas priklauso nuo jo granuliometrinės sudėties.Juo didesnės dalelės, juo geresnės dirvožemio ar grunto filtracinės savybės. Dulkio irmolio dalelių kiekis parinktų aikštelių supiltiniame grunte siekia 20–30%. Jeipriemolingas gruntas nėra plyšiuotas jo filtracijos koeficientas yra gana mažas. Tačiaugamtinėmis sąlygomis jame būna daug plyšių. Filtracijos koeficientas yra nustatomaslauko bandymų metu. Parinktų aikštelių supiltinio grunto filtracijos koeficientas buvonustatytas geologinio kartografavimo ir specialių tyrimų metu. Lauko bandymaisnustatytas priemolio filtracijos koeficientas kinta nuo 0,14 iki 0,34 m per parą. Dulkingųir smėlingų gruntų filtracijos koeficientas siekia 0,45 m per parą (Marcinkevičius ir kt.,1995; Keraševičius ir Kropas, 2006).Filtracijos koeficientas apibūdina prisotintą filtraciją. Tačiau viršutinė dirvožemio irgrunto dalis yra neprisotinta vandeniu ir sudaro aeracijos zoną virš gruntinio vandenslygio. Vandens ar drėgmės migracija čia vyksta pagal kapiliarinio judėjimo dėsnius irpriklauso nuo slėgio dirvožemio porose. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad drėgmėsvertikalios migracijos aeracijos zonoje greitis kinta nuo 1 iki 2 m per metus. Molinguosegruntuose jis siekia 1, o smėlinguose – 2 m per metus. Parinktose aikštelėse aeracijoszonos storis kinta nuo 1 iki 5 m.Drėgmės migracija taip pat priklauso ir nuo dirvožemio sorbcinių savybių. Šios savybėsnebuvo specialiai tirtos naujos AE statybai parinktose aikštelėse. Tačiau pagalankstesnių Lietuvos dirvožemių tyrimų rezultatus yra žinoma, kad glacigeninių nuogulųir jų pagrindu susidariusių dirvožemių sorbcinė talpa yra gana didelė. Pavyzdžiui,priemolio sorbcinė talpa naftos produktams siekia 15 mg/kg.Dirvožemio tarša paprastai yra pastebima viršutiniame (0–10 cm gylyje) arbaariamajame (0–25 cm gylyje) dirvožemio sluoksnyje. Natūralus dirvožemioapsivalymas priklauso nuo dirvožemio tipo, klimatinių sąlygų ir teršalų pobūdžio.Teršalai greitai migruoja smėlio dirvožemiuose, o molingi juos sorbuoja. Esant drėgnam

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 238ir šiltam klimatui, teršalai iš dirvožemio išplaunami greičiau negu esant šaltam irsausam klimatui. Kai kurie toksiški sunkieji metalai nedegraduoja ir kaupiasidirvožemyje, vandenyje, dugno nuosėdose, augaluose ir gyvūnų organizmuose.Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą dirvožemio kokybė yra pastoviaistebima. Duomenys apie aptiktus radionuklidus ir jų radioaktyvumą yra pateikti 7.4-3lent.7.4-3 lent. Radionuklidų savitasis aktyvumas Ignalinos AE regiono dirvožemiuose.MetaiSavitasis aktyvumas dirvožemyje, Bq/kgIš viso(išskyrus Ra, Th, K)Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Sr-90* Ra-226 Th-228 К-40 Bq/kg Bq/m 21999 7,89 1,28 0,17 0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 239AB7.4-1 pav. Preliminarios statybos metu pašalinto grunto saugojimo aukštelių vietos: A-pirmajai statybos aikštelei, B- antrajai aikštelei.Potencialūs dirvožemio taršos šaltiniai iki naujos AE eksploatavimo pradžios gali būtitransporto priemonės, įrengimai, cheminės medžiagos, naudojamos statyboje, irnuotėkos iš laikinųjų statinių. Naujos AE eksploatavimo metu dirvožemis gali būtiteršiamas dėl galimai užteršto oro, nuotėkų iš reaktoriaus, administracinių pastatų arįvairių cheminių medžiagų saugyklų išsiliejimo.Statybos metu taip pat gali padidėti švino, cinko ar naftos produktų koncentracijosdirvožemyje. Statyba truks 4–5 metus, kas yra per trumpas laikas atsirasti žymesniemsdirvožemio cheminės sudėties pokyčiams. Minėtas poveikis dirvožemiui bustrumpalaikis. Numatoma, kad normaliu režimu veikiant naujai AE, jonizuojančiosiosspinduliuotės dozės, susidariusios dėl radionuklidų patekimo į dirvožemį, bus labainežymios. Galima dirvožemio tarša dėl užteršto oro statybos metu bus labai maža, oeksploatacijos metu – nepastebima, nes, veikiant elektrinei oro tarša bus eliminuota.Bet kokios galimos dirvožemio taršos atveju teršalų migracija bus labai ribota dėlanksčiau minėtų dirvožemio savybių.Pašalinus dirvožemio ir grunto sluoksnį, žemės paviršiuje slūgsos gilesnieji kvarteronuogulų sluoksniai. Šios nuogulos yra sąlygiškai švarios. Dėl naujos AE įrenginių irpastatų apkrovos šios nuogulos (gruntai) bus sutankinti. Sutankėjimo laipsnis ir galimiįsėdžiai yra prognozuojami ir bus apskaičiuoti pagal lauko tyrimų rezultatus.Planuojama ūkinė veikla nesukels dirvožemio erozijos ar kitų nepageidaujamų procesų.7.4.3 Poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonėsStatybos darbai bus vykdomi naudojant įrangą, kuri yra sukonstruota taip, kad būtųišvengta dirvožemio erozijos ar pavojingų cheminių medžiagų (degalų, tepalų)išsiliejimo į dirvožemį. Statybai reikalingos medžiagos bus saugomos pastatuose arbabetonuotose aikštelėse ir bus izoliuotos nuo aplinkos. Nuotėkos iš laikinųjų pastatų bussurenkamos ir išvežamos į nuotėkų valymo įrenginius.Iškastas dirvožemis ir gruntas bus saugomas sąlygiškai trumpą laiką (1–2 metus).Saugojimo aikštelių plotas bus kiek įmanoma mažesnis, siekiant sumažinti fizinįpoveikį aplinkai. Pasibaigus statybai, nukastas gruntas bus panaudotas aplinkossutvarkymui, nedidelių pakilumų suformavimui. Kraštovaizdis bus kuriamas pagalspecialų projektą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 240Siekiant išvengti dirvožemio taršos naujos AE aikštelėje, tam tikrose vietose žemėspaviršius bus padengtas nelaidžia vandeniui medžiaga. Kitose vietose bus pasėta pieva,apsodinti dekoratyviniai augalai. Mažą galimų teršalų kiekį iš dirvožemio galės pašalintiaugalai.Nauja AE bus suprojektuota taip, kad būtų išvengta cheminės ir radiologinės aplinkostaršos. Visi nuotėkų šalinimo technologiniai įrenginiai bus konstruojami iš sąlygiškainelaidžių skysčiams medžiagų. Tinkamos elektrinės eksploatacijos metu dirvožemiotarša bus neįmanoma.Galimų aplinkos kokybės pokyčių valdymui bus vykdomas naujos AE aplinkoskompleksinis monitoringas, kurio metu bus stebima ir dirvožemio kokybė. Pastebėjusneigiamus dirvožemio kokybės pokyčius, bus imtasi techninių priemonių jo atkūrimui.galimos techninės priemonės yra mechaninis užteršto dirvožemio pašalinimas(nukasimas) arba dirvožemio valymas vietoje (in situ), sukeliant dirbtinius fizikiniusprocesus (pavyzdžiui, elektrolizę) ar panaudojant specialias medžiagas (pavyzdžiui,sorbentus).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2417.5 GEOLOGIJA7.5.1 Esama būklėArealo piečiau Drūkšių ežero geologinė sandara ir jos ypatumai yra išsamiai apibūdinti,remiantis visais ankstesnių tyrimų duomenimis, esančiais Valstybinėje geologijosinformacijos sistemoje. Naujai AE parinktos aikštelės apibūdintos, naudojant tiekgeologinio kartografavimo fondinę medžiagą, tiek specialių tyrinėjimų medžiagą.7.5.1.1 Prekvartero uolienosIgnalinos atominės elektrinės rajonas yra Rytų Europos platformos dviejų stambiųregioninių tektoninių struktūrų – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės ir Latvijos balnosandūros zonoje. Todėl jo struktūrinės tektoninės sąlygos yra sudėtingos. Pagalkristalinio pamato paviršiaus reljefą čia išskiriamos žemesnės eilės tektoninės struktūros(blokai): Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas, Rytų Drūkšių įlinkis(grabenas) ir Pietų Drūkšių pakilimas. Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas,Rytų Drūkšių pakilimas priklauso Latvijos balnui, Pietų Drūkšių pakilimas – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizei, o Drūkšių įlinkis (grabenas) – minėtųjų regioninių struktūrųsandūros zonai (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Kristalinis pamatas slūgso apie 720 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Jį sudaro apatinioproterozojaus uolienos – dažniausiai biotito ir amfibolo sudėties gneisas, granitas,migmatitas ir kt. Prekvartero uolienų nuosėdinės dangos storis regione kinta nuo 703 iki757 metrų. Ją sudaro vendo komplekso ir paleozojaus uolienos. Vendo kompleksąsudaro gravelitas, įvairiagrūdis feldšpato-kvarcinis smiltainis, aleurolitas ir argilitas.Paleozojaus geologinį pjūvį sudaro apatinio ir vidurinio kambro, ordoviko, apatiniosilūro ir vidurinio bei viršutinio devono uolienos (7.5-1 ir 7.5-2 pav.). Apatinį kambrąsudaro įvairaus rupumo, dažniausiai smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis kvarcinis,kvarcinis-glaukonitinis smiltainis, aleurolitas ir molis, apatinį ir vidurinį kambrą –smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis smiltainis, ordoviką – klinties ir mergelio sluoksniai,apatinį silūrą – domeritas ir dolomitas, vidurinį devoną – gipsinga brekčija, domeritas,dolomitas, taip pat smulkaus ir smulkučio smėlio, smiltainio, aleurolito ir moliosluoksniai, viršutinį devoną – smulkaus ir smulkučio smėlio bei smiltainio, aleurolito irmolio sluoksniai. Vendo komplekso storis – 135–159 m, bendras apatinio ir viduriniokambro uolienų storis – 93–114 m, ordoviko – 144–153 m, silūro – 28–75 m, devonouolienų storis siekia 250 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2427.5-1 pav. Naujos AE rajono prekvartero geologinis žemėlapis (Marcinkevičius ir kt.,1995): 1 – kvartero dariniai (pjūvyje); viršutinio devono svitos: 2 – Stipinai; 3 – Tatula –Įstra; 4 – Suosa – Kupiškis; 5 – Jara; 6 – Šventoji; vidurinio devono svitos: 7 – Butkūnai;8 – Kukliai; 9 – Kernavė; 10 – Ledai; 11 – lūžis; 12 –geologinio-tektoninio pjūvio linija; 13 –gręžinys; 14 – Ignalinos AE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2437.5-2 pav. Naujos AE rajono geologinis pjūvis (Marcinkevičius ir kt., 1995): 1 – kvarteras:morena, smėlis, aleuritas ir molis; 2 – vidurinis ir viršutinis devonas: smėlis, smiltainis,aleurolitas, molis, domeritas, dolomitas, brekčija; 3 – apatinis siluras: domeritas,dolomitas; 4 – ordovikas: klintis, mergelis; 5 – apatinis-vidurinis kambras Aisčių SerijaLakajų svita: smiltainis; 6 – apatinis kambras Rudaminos-Lontovo svitos: argillitas,aleurolitas, smiltainis; 7 – vendas: smiltainis, gravelitas, aleurolitas, argillitas; 8 –apatinisproterozojus: granitas, gneisai, amfibolitas, milonitas; struktūriniai kompleksai: 9 –hercininis; 10 – kaledoninis; 11 – baikalinis; 12 – kristalinis pamatas; 13 – ribos tarpsistemų; 14 – ribos tarp kompleksų; 15 –lūžiai.

7.5.1.2 Regiono kvartero nuogulos ir geomorfologijaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 244Arealas piečiau Drūkšių ežero yra Baltijos aukštumų distalinėje dalyje, atsitraukiančioNemuno amžiaus ledyno suformuotame kraštinių darinių ruože, Gaidėsglaciodepresijoje, esančioje į pietus nuo Drūkšių ežero (Marcinkevičius ir kt., 1995).Didžiąją glaciodepresijos dalį užima moreninių kalvų, volų ir į volus panašių formųlaukai ir masyvai. Kalvos – vidutinės ir smulkios, jų viršūnės plokščios, o šlaitainuožulnūs. Vyrauja 155–165 m absoliutinio aukščio kalvos, o į šiaurės rytus nuoDrūkšių ežero jų aukštis siekia ir 170–172 m. Būdingos fliuvioglacialinės irlimnoglacialinės kalvos, volai, limno- ir fliuviokeimai, ozai ir į ozus panašūs volai.Pažemėjimai tarp kalvų, esantys 141–145 m absoliutiniame aukštyje, dažnai užpelkėję. Įpietus nuo Ignalinos AE, Gaidės glaciodepresijoje, išsiskiria Čebarakų masyvas, kuriopaviršius padengtas plona zandrinio smėlio danga. Jo paviršius plokščias, vietomissmulkiai kalvotas, su termokarstinėmis įdaubomis. Daugelyje vietų iš po zandriniosmėlio kyšo vidutinės ir smulkios moreninės kalvos. Ignalinos AE apylinkėse vyraujasmulkiai kalvotas moreninis reljefas.Kvartero nuogulos slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais išraižyto, pokvarterinio paviršiaus(7.5-3 pav.). Jų storis regione kinta nuo 62 iki 260 m. Kvartero storymę sudaroviduriniojo ir viršutiniojo pleistoceno bei holoceno nuogulos. Nustatytos viduriniojopleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žemaitijos, Medininkų ledynų bei viršutiniojopleistoceno Viršutiniojo Nemuno Grūdos ir Baltijos stadijų ledynų ir jų tirpsmovandenų paliktos nuogulos. Kvartero nuogulų storymėje aplink Drūkšių ežerą vyraujaglacialinės nuogulos (morena) – moreninis priemolis bei priesmėlis, čia slūgsančiosvietomis iki 60–80 m gylio be smėlingų tarpmoreninių sluoksnių (7.5-4 pav.). Betdažniausiai storymėje moreninis priesmėlis arba priemolis sluoksniuojasi su įvairausgrūdėtumo smėlių, aleuritų arba molių sluoksniais (7.5-6 pav.). Vyraujantistarpmoreninių nuogulų storis yra nuo 10–15 iki 25–35 m (molio sluoksnių storis – nuo0,5–1 iki 50–70 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).Regiono paviršius sudarytas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno bei jotirpsmo vandenų paliktų nuogulų. Vyrauja kraštiniai glacialiniai dariniai (morena),sudarantys didžiąją įvairiai kalvotą regiono paviršiaus dalį. Pavienės kalvos bei jųmasyvai supilti iš įvairaus grūdėtumo smėlių: tai ozų, keimų ir kitokios tirpusio ledoplyšius užpildžiusios nuogulos. Tarp Drūkšių ir Švento ežerų duburių suklotossmėlingos ledyno tirpsmo vandenų srautų nuogulos, kurių storis vietomis siekia net 40–50 m. Kai kurių kalvų viršūnės arba paviršiaus pažemėjimai apkloti nestoru (2–4 mstorio) molio sluoksniu.Holoceno (poledynmečio laikotarpio) nuogulos – tai aliuvinės, ežerinės nuosėdos,deliuvis (šlaitų nuogulos) ir pelkių nuogulos (durpės). Jos išplitę visos teritorijospaviršiuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2457.5-3 pav. Naujos AE rajono pokvartero paviršiaus schema: 1 – paleoįrėžiai; 2 –pokvartero paviršiaus isohipsės, m; 3 – Gręžiniai ir pokvartero paviršiaus absoliutusgylis; 4 – Ignalinos AE (autoriai: R. Kanopienė, V. Marcinkevičius).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2467.5-4 pav. Naujos AE regiono kvartero geologinis žemėlapis (originalo mastelis 1:50 000,autorius: R. Guobytė (Marcinkevičius ir kt., 1995)).

7.5-5 pav. Kvartero geologinio žemėlapio legenda.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 247

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 248

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2497.5-6 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis A–A (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2507.5-7 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis B–B (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2517.5.1.3 Siūlomų aikštelių geologinės sąlygosKristalinis pamatasKristalinis pamatas slūgso labai nevienodame 550–750 m gylyje nuo žemės paviršiaus.Tai yra todėl, kad kristalinis pamatas (7.5-2, 7.5-8 pav.) yra suskaidytas į nevienododidumo skirtingai iškilusius vienas kito atžvilgiu struktūrinius blokus. Šių blokųnevienodo iškilimo amplitudė Ignalinos AE apylinkėse siekia 55 m. Pačios IAEpramoninėje teritorijoje kristalinio pamato paviršiaus altitudės sudaro nuo minus 561,2m (gręž. P6) iki minus 581,4 m (gręž. P5), o absoliutinio aukščio izolinija, kertanti IAEpramoninę aikštelę, lygi minus 575 m.Kristalinio pamato uolienos yra ankstyvojo-vidurinio proterozojaus amžiaus. PrieDrūkšių ežero, kiek į šiaurę nuo IAE pramoninės teritorijos išgręžtas gilusis gręžinyspasiekė kristalinio pamato uolienas 732 m gylyje (Vaitonis ir kt., 1976; Juozapavičius irJuodkazis, 1987). Į šias uolienas įsigręžta iki 781 m gylio. Šiame gylio tarpsnyje nuo781 iki 732 m kristalinio pamato uolienos yra granito gneisas, amfibolitas ir kristalinisskalūnas.Ant dislokuoto kristalinio pamato paviršiaus slūgso nuosėdinių uolienų danga, kuriojeišskiriamos vendo, kambro, ordoviko, silūro, devono ir kvartero geologinių sistemųuolienos.Nuosėdinės uolienosGiliųjų gręžinių, išgręžtų gretutiniuose plotuose, duomenys rodo, kad tektoniniųdeformacijų suskaidytą blokinės sandaros kristalinį pamatą dengia viršutinioproterozojaus geologinio amžiaus vendo kompleksui priskiriamos uolienos, o dislokuotąir išplautą vendo komplekso storymės paviršių dengia apatinio kambro terigeninėsuolienos. Vendo kompleksas slūgso 732–596 m gylio intervale. Jį sudaro margaspalvissmiltainis ir aleurolitas.Argilito ir smiltainio sluoksnis su litifikuoto molio sluoksneliais, slūgsantis virš vendokomplekso 598–585 m gylio tarpsnyje, priskiriamas apatiniam kambrui. Viduriniokambro margaspalvis smulkiagrūdis smiltainis slūgso 585–570 m gylio intervale. Šįvidurinio kambro sluoksnį nedarniai dengia kaledoninio komplekso uolienos.Tiriamosios teritorijos geologiniame pjūvyje apatinio ordoviko geologinio amžiausšviesiai pilka klintis ir smiltainis slūgso ant vidurinio kambro uolienų 570–507,2 mgylio tarpsnyje, vidurinio ordoviko klintis ir mergelis slūgso 507,2–496,2 m gyliointervale, o viršutinio ordoviko šviesiai pilka klintis slūgso 496,2–440,1 m gyliotarpsnyje.Ordoviko sistemos uolienas nedarniai dengia apatinio silūro geologinio amžiaus šviesiaipilkas dolomitinis mergelis, kurio sluoksnis yra 440,1–354 m gylyje. Viršutinio silūrodolomitas, klintis ir mergelis tiriamoje teritorijoje slūgso 354–220 m gylio intervale.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2527.5-8 pav. Kristalinio pamato paviršiaus struktūrinė schema: 1– tektoninių struktūrų(blokų) ribos; 2– šiaurės Zarasų pakopa; 3– Anisimovičių gabenas; 4– rytų Drūkšiųpakilimas; 5– Drūkšių įlinkis (grabenas); 6– pietų Drūkšių pakilimas; 7– stratoizohipsėsabs.a.m.; 8–tektoniniai lūžiai, nustatyti pagal aeromagnetinės ir gravitacinės nuotraukosduomenis; 9– tektoniniai lūžiai, numatyti pagal seisminės žvalgybos duomenis; 10–gręžinys: skaitiklyje– gręžinio numeris, vardiklyje– kristalinio pamato paviršiausabsoliutinis aukštis, m; 11– geologinio pjūvio linija; 12– Ignalinos AE (pagalMarcinkevičių ir kt., 1995).Ant silūro sistemos uolienų išplauto paviršiaus slūgso hercininio komplekso uolienos.Tai viduriniam devonui priklausantis šviesiai pilkas aleurolitas, smiltainis ir dolomitas.Šios uolienos tiriamoje teritorijoje slūgso labai nevienodai ir galima tik prognozuoti,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 253kad gręžinys galėtų šį sluoksnį pasiekti 220–119,5 m gylio intervale. Kai kuriuosegręžiniuose (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995; Juozapavičius irJuodkazis, 1987), kurie yra išgręžti tiriamosios teritorijos rajone kiek į pietvakarius nuoDrūkšių ežero, devono sistemos smiltainio ir aleurolito storymė siekia 76–77 m, o kitosevietose ši storymė arba visiškai išplauta paleoįrėžiuose, arba likusi nedidelio storio.Vidurinio devono Narvos horizonto uolienos Ignalinos AE rajone sudaro 86–98 mstorio regioninę vandensparą. Išplautų devono sistemos uolienų paleoįrėžiais eroduotosevietose (7.5-1 pav.) Narvos vandensparinis horizontas daug plonesnis, o kai kur jo storistesiekia vos 5 m. Vidurinio-viršutinio devono Šventosios–Upninkų smiltainio storymėIgnalinos AE rajone vietomis visiškai išplauta, kitur likusi tik apatinė eroduotosstorymės dalis. Tiriamoje teritorijoje Upninkų serijos Kuklių ir Butkūnų svitų smiltainisir aleurolitas sudaro erozijos išraižytą ikikvarterinį paviršių, kurį dengia kvarterinėsledynmečiais susiformavę nuogulos ir nuosėdos.Kvartero nuogulosŠi labai sudėtingos sandaros ir labai nevienoda kvartero geologinio amžiaus nuogulų irnuosėdų storymė sudaryta iš ledynmečiais susidariusių nuogulų ir nuosėdų. Šiaistorymei priskiriamos ir dabartinės holoceninės nuogulos (durpės, sapropelis, sudurpėjęnuogulos) ir technogeniniai gruntai.Kvartero nuogulų ir nuosėdų storymė rajone siekiaapytiksliai 120 m. Nuogulų storis priklauso nuo paviršiaus reljefo altitudės irikikvarterinio paviršiaus absoliutinių aukščių.Kadangi aikštelėse nebuvo gręžiami gręžiniai gilesni kaip 50 m, tai kvartero nuogulų irnuosėdų storymės dalį, slūgsančią giliau kaip 50 m iki 120 m gylio galima apibūdinti tikatsižvelgiant į gretutinių teritorijų bei Ignalinos AE pramoninės teritorijos geologinėssandaros dėsningumus.Sudėtingame kvartero sistemos nuogulų geologiniame pjūvyje galima išskirti keliųledyno antslinkių glacigeninius darinius. Šių nuogulų storymė sudaryta iš žvyniniųsustumtiniųir monolitinių sluoksnių ir lęšių, kurių sandaroje vyrauja moreniniaipriemoliai ir priesmėliai. Šiuos monolitinius ar skeldiškus sustumtinius sluoksnius skirialimnoglacialinių ir fliuvioglacialinių nuosėdų sluoksniai ir lęšiai.Aikštelė Nr. 1Pirmoji aikštelė yra Ignalinos AE pramoninės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje. Pietinėriba yra arti vakarų–rytų transporto juostos, vakarinė riba sutampa su trečiojoenergetinio bloko griuvenų ruožu, o iš šiaurės ir šiaurės vakarų tyrimų teritoriją ribojaDrūkšių ežero pakrantėje įrengtų hidrotechnikos kanalų ruožas. Iš šiaurės ir šiaurės rytųteritoriją supa nuleidžiamųjų hidrotechnikos įrenginių atskirtas 100–200 m Drūkšiųežero pakrantės ruožas, toliau į šiaurę pereinantis į pusiasalį.Geomorfologiniu požiūriu aikštelės teritorija yra Baltijos aukštumos dalis. Jospaviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo Baltijos ledyno pakrašty. Tai tipiškaskraštinių moreninių darinių reljefas. Pietinėje dalyje paviršiaus reljefas priklausovadinamosios Gaidės glaciodepresijos Čebarakų masyvui (Vaitonis ir kt., 1976), kuriopaviršius daugelyje vietų padengtas plona zandrinio smėlio danga. Čebarakųgeomorfologinio masyvo paviršius plokščias, vietomis smulkiai kalvotas, su labaidažnomis reljefe lėkštomis termokarstinėmis duobėmis, įdaubomis.Šiaurinės aikštelės dalies reljefui būdingas lėkštas užpelkėjusios banguotos lygumosperėjimas į pelkėtą Drūkšių ežero pakrantę. Šiaurinės ir rytinės dalies paviršiausabsoliutiniai aukščiai keliais metrais, o vietomis metru ar net mažiau viršija Drūkšiųežero vandens lygio absoliutinį aukštį, kuris sudaro vidutiniškai per metus 141,5 m.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 254Geomorfologiniu aspektu vertinant aikštelę, galima sakyti, kad jos pietinės daliesgamtinis reljefas yra visiškai pakeistas IAE trečiojo energobloko statybos vietoje, okitos šio statybos sklypo dalys – suplaniruotos žemės darbų eigoje. Buvusių pelkiųvietose durpės visiškai ar iš dalies iškastos, užpiltos smėliu, žvyru, kitu supiltiniugruntu. Supiltos privažiavimo kelių sampylos. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje,prišlietoje prie hidrotechnikos kanalų, pirminis gamtinis reljefas pažeistas iškasų,sampylų, kitų technogeninio reljefo formų. Tačiau ir pietinės, ir šiaurinės daliesdabartinio planiruojamo paviršiaus nuolydis yra šiaurės ir šiaurės rytų, Drūkšių ežeropakrantės kryptimi.Aikštelės teritorijoje pačią apatinę kvartero storymės dalį sudaro Dzūkijos svita. Šiossvitos glacigeninės nuogulos (gIIdz) slūgso tiesiog ant eroduoto prekvartero paviršiaus.Dzūkijos svitos morena masyvi, monolitinė ar mažai plyšiuota. Tai moreninis priemolisir priesmėlis su žvirgždu ir gargždu. Dzūkijos svitos nuogulas kai kur dengiatarpmoreninės proglacialinės nuogulos – akvaglacialinis smėlis ar žvyras.Glacigeniniai Dainavos svitos dariniai (gIIdn) išplitę labai nevienodai, lokaliai.Glacigeniniai Dainavos svitos moreniniai dariniai – moreninis masyvus priemolis sužvirgždu ir gargždu sudaro lokalinius lęšius ir sluoksnius, kurių storis gali siekti daugiaukaip 10 m (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Vidurinio pleistoceno tarpmoreniniai dariniai – akvaglacialinis smėlis irlimnoglacialinis aleuritas – slūgso tiriamos teritorijos kvartero nuogulų pjūvio apatinėjedalyje, po Žemaitijos glacigeninėmis nuogulomis. Žemaitijos svitos (gIIžm) moreninispriemolis turi mažiau žvirgždo ir gargždo intarpų už Dainavos moreną (Marcinkevičiusir kt., 1995; Juozapavičius ir Juodkazis, 1987).Medininkų svitos glacigeniniai dariniai (gIImd) sudaro limnoglacialinių,fliuvioglacialinių ir glacialinių nuogulų kompleksą (lgIImd, fIImd, gIImd). Medininkųmoreniniai dariniai – moreninis priesmėlis ir priemolis – yra būdingos rudos ir rusvairudos spalvos ir turi daug nuosėdinių uolienų žvirgždo ir gargždo. Medininkų svitoslimnoglacialinis molis (lgIImd) gręžiniuose pastebėtas šalia tiriamosios teritorijos.Viršutinio pleistoceno Grūdos morena sudaro tiriamos teritorijos geologinio kvarterosistemos pjūvio dalį (gIIIgr). Grūdos moreninis priemolis yra išskirtas Ignalinos AEpramoninės teritorijos geologiniuose pjūviuose. Grūdos moreninės nuogulos sudaroištisinius sluoksnius, kurie yra Baltijos pagrindinės morenos bei Baltijos posvitėskraštinių moreninių darinių pagrindas.Baltijos kraštiniai moreniniai dariniai (gtIIIbl) formuoja gamtinį reljefą, o glacigeninėsnuogulos sudaro IAE statinių natūralų pagrindą. Taigi, Baltijos posvitėsfliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir glacialinės nuogulos yra tiriamosios daliesteritorijos natūralūs gruntai, tiriami ir vertinami inžineriniu geologiniu ir geotechniniuaspektu.Kvartero sistemos nuogulų storymės geologinį pjūvį užbaigia dabartinės holoceninėsnuogulos, kurios sudaro silpnų gruntų masyvus. Tai morenos duburiuose susiklostęlimninės nuogulos ir nuosėdos, balų durpės ir sudurpėję gruntai bei sampylų supiltiniaigruntai (tIV) (Jonušas ir kt., 2006).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2557.5-9 pav. Pirmosios aikštelės schematizuotas geologinis- hidrogeologinis pjūvis.Nuogulų genezė:1 – pelkių, 2 – fliuvioglacialinės, 3 – glacialinės nuogulos;tarpmoreniniai spūdiniai vandeningi sluoksniai: 4 – Baltijos–Grūdos, 5 – Grūdos–Medininkų, 6 – Medininkų–Žemaitijos, 7 – Žemaitijos–Dainavos, 8 – Dainavos–Dzūkijos, 9– Dzūkijos fliuvioglacialinių nuosėdų; mažai laidūs sluoksniai (sąlyginės vandensparos):10 – Grūdos, 11 – Medininkų, 12 – Žemaitijos, 13 – Dainavos, 14 – Dzūkijos glacialinės; 15– durpė, 16 – sapropelis; 17 – smėlis, smulkutis smulkus; 18 – smėlis įvairus; 19 –žvirgždas; 20 – aleuritas; 21 – molis; 22 – priemolis; 23 – prekvartero uolienos; 24 –išbandytas gręžinys ir išbandyto horizonto vandens pjezometrinis lygis (skaitmuo –mineralizacija, g/l) (pagal Keraševičių ir Kropą, 2006)Aikštelė Nr. 2Aikštelė Nr. 2 yra vakarinėje Ignalinos atominės elektrinės pramoninės teritorijosdalyje. Aikštelė priklauso Baltijos aukštumų daliai – Aukštaičių aukštumosgeomorfologiniam rajonui, Gaidės kalvotos moreninės pakilumos mikrorajonui.Aikštelės paviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijosledyno pakraštyje.Aikštelės žemės paviršiuje ryškėja keletas neaukštų, 3–6 m aukščio kalvelių. Žemėspaviršiaus absoliutinis aukštis žemėja šiaurės kryptimi, Drūkšių ežero link. Aikštelėspaviršius buvo pakeistas Ignalinos AE statybos metu. Šiuo metu aikštelėje yra išlikękeletas elektros srovės paskirstymo stočiai priklausiusių pastatų dalių.Prekvartero uolienos aikštelės teritorijoje buvo tirtos ir kartografuotos tik paskutiniojokompleksinio 1: 50 000 mastelio geologinio kartografavimo metu. Detalesniųgeologinių ir inžinerinių geologinių tyrimų gylis siekė 20 m. Remiantis keleto įvairiųtyrimų rezultatais, iki 20 m gylio kvartero nuogulų storymę sudaro viršutiniojopleistoceno glacigeninės (gIII bl), fliuvioglacialinės (fIII bl) kraštinių darinių nuogulosir šiuolaikinės (holoceno) biogeninės (bIV), limninės (lIV) bei technogeninės (tIV)nuogulos (7.5-10 pav.). Technogeninės nuogulos – tai supiltiniai gruntai, kuriuos sudaroprieš išlyginimą aikštelės paviršiuje slūgsojusios nuogulos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2567.5-10 pav. Schematizuotas antrosios aikštelės geologinis pjūvis.Glacigenines nuogulas sudaro moreninis priemolis ir priesmėlis. Šios nuogulos slūgso0,5–1,0 m gylyje pietinėje aikštelės dalyje ir 5,5–10 m gylyje šiaurinėje dalyje.Glacigeninių nuogulų bendras vidutinis storis aikštelėje siekia 20–25 m. Šios nuogulossusiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno pakraštyje (gtIII bl) irpriešpaskutiniojo apledėjimo Medininkų ledyne (dugninė morena gII md). Medininkųmoreninės nuogulos slūgso 137–151,2 m absoliutiniame aukštyje. Vietomis aikštelėjeglacigenines nuogulas dengia įvairus fliuvioglacialinis smėlis. Smėlio sluoksnio storisnėra didelis ir kinta nuo 0,5 m didžiojoje aikštelės dalyje iki 5 m negiliuosepaleoįrėžiuose. Sluoksnio slūgsojimo gylis kinta nuo 1,0 iki 9,2 m. Šios smėlingosnuogulos priskiriamos Baltijos stadijos kraštiniams fliuvioglacialiniams dariniams (ftIIIbl). Didžiąją aikštelės žemės paviršiaus dalį dengia technogeninės nuogulos (supiltinisgruntas), kurias sudaro mažo tankumo, vietomis uždurpėjęs dulkingas priemolis.Technogeninių nuogulų (tIV) storis kinta nuo 0,5 iki 11 m. Didžiausias supiltinio gruntostoris yra būdingas šiaurinei aikštelės daliai (Krainiukovas ir kt., 1986).Inžineriniu geologiniu požiūriu pakankamo stiprumo statinių pagrindu gali būtilaikomos tik viršutinio ir vidurinio pleistoceno glacigeninės nuogulos. Naujos AEpastatų statybos vietose silpni biogeniniai, limniniai ir supiltiniai gruntai turės būtinukasti ir pašalinti nuo abiejų aikštelių žemės paviršiaus.7.5.1.4 Tektoniniai lūžiaiNaujos AE apylinkėse nustatyti dviejų tipų tektoniniai lūžiai: ikiplatforminiai –nekertantys nuosėdinės dangos ir platforminiai – kertantys nuosėdinę dangą. Nuosėdinędangą kertantys lūžiai yra sublatuminės, submeridianalios, šiaurės vakarų ir šiaurės rytųkrypčių. Ryškiausiai išsiskiria Drūkšių įlinkio (grabeno) ir Anisimovičių grabeno lūžiųserijos. Drūkšių grabenas, kurio plotis 3–5 km, yra sudėtinga tektoninė struktūra,sudaryta iš trijų 0,5–1,5 km pločio juostų. Vidurinė grabeno dalis iškelta ir sudarohorstą. Lūžių ilgis – virš 20 km. Horstą ribojančių lūžių amplitudės – 25–55 m, iššiaurės ir pietų įlinkį (grabeną) ribojančių lūžių amplitudės siekia 10–20 m. Lankoformos Anisimovičių grabeno lūžiai jį suskaldo į beveik lygiagrečias 0,5–0,7 km pločiojuostas, pako-pomis nusileidžiančias rytų – šiaurės rytų kryptimi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 257Lūžių ilgis yra apie 10 km, amplitudė – 15–60 m. Bendra sprūdžių amplitudė nuoapatinio silūro kraigo yra apie 180 m. Šiaurės Zarasų pakopoje ir Pietinio Drūkšiųpakilimo rytinėje dalyje paplitę submeridianalios krypties lūžiai. Šiaurės Zarasųpakopos rytinė dalis submeridianalios krypties lūžių suskaldyta į siaurus 0,5–1,5 kmpločio horstus ir grabenus. Lūžiai – 5–9 km ilgio, jų amplitudės – 10–20 m. PietiniųDrūkšių pakilimo lūžių, ribojančių 0,7–1,75 km pločio Apvardų-Prūto ir Mačioniųgrabenus, ilgis – 13–15 km, amplitudės – 10–25 m.Šiaurės rytų ir šiaurės vakarų krypties lūžiai nustatyti visose NAE apylinkių tektoninėsestruktūrose (blokuose). Jų ilgis kinta nuo 3–5 km iki 15–18 km, amplitudės – 15–20 m(Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas, už jo į rytus esantis Anisimovičių grabeno blokas beiRytų Drūkšių pakilimo blokas priklauso stambiai regioninei tektoninei struktūrai –vadinamajam Latvijos balnui, o Pietų Drūkšių blokas – kitai regioninei tektonineistruktūrai – Mozūrijos–Baltarusijos anteklizei. Drūkšių depresijos blokas (grabenas) yrašių regioninių tektoninių struktūrų sandūros zona (Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas yra šiauriau Drūkšių ežero. Nuo Drūkšių depresijosbloko jį skiria platuminės krypties Zarasų tektoninis lūžis. Per Drūkšių ežero vidurįsubmeridianalia kryptimi einantis Skirno tektoninis lūžis dalija Šiaurės Zarasų pakoposbloką į dvi dalis.Rytų Drūkšių pakilimo blokas yra pietinėje ir šiaurės rytinėje Drūkšių ežero ir pakrantėsdalyje. Iš pietvakarių jį riboja Stankovičių, o iš šiaurės – Zarasų lūžiai.Drūkšių depresijos blokas sudaro lanko pavidalo juostą, kuri tęsiasi iš vakarų įpietryčius per visą IAE rajoną. Blokas suskaidytas žemesnės eilės lūžių ir sudaroneotektoniškai aktyvią grabeno – horsto-grabeno struktūrą. Iš šiaurės Drūkšių depresijosbloką riboja Zarasų ir Stankovičių lūžiai, iš pietų ir pietryčių Drūkšių (Visagino) irObolės lūžiai.Pietų Drūkšių blokas užima pietinę Ignalinos AE rajono dalį. Šiaurėje ir šiaurės rytuosenuo Drūkšių depresijos jį skiria Drūkšių (Visagino) ir Obolės lūžiai. Pietuose šį blokąriboja Rudžių lūžis, o iš vakarų – meridianinės krypties Smalvos lūžis.Pietų Drūkšių bloką kerta keli submeridianinės krypties vietiniai lūžiai, kurie skaidobloką į nedidelės amplitudės grabeno tipo struktūras – Apvardų–Prūto, Mačionių ir kt.(Marcinkevičius ir kt., 1995).Tiriamos teritorijos tektoniniam vertinimui yra svarbūs platforminiai lūžiai, kurie kertanuosėdinių uolienų storymę. Tokie artimiausi yra Drūkšių depresijos bloką – Drūkšiųgrabeną ir iš pietų ribojantys Drūkšių (Visagino) ir iš pietryčių pusės – Obolės lūžiai.Šių lūžių ilgis siekia 20 km, o iš pietų Drūkšių bloką ribojančio Drūkšių (Visagino)lūžio amplitudė siekia 10–20 m. Pietų Drūkšių pakilimo bloko rytinėje dalyje yrasubmeridianinės krypties vietinių lūžių, kurių ilgis 5–9 km, o amplitudė – 10–29 m.Pietų Drūkšių pakilimo bloke yra vietinių lūžių, kurių amplitudės Apvardų–Prūto irMačionių grabenuose siekia 10–25 m. Regioninių lūžių sankirta yra Drūkšių ežere, kursusikerta įvairių krypčių giluminiai lūžiai (7.5-11 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2587.5-11 pav. Ignalinos AE pramoninės teritorijos tektoninė schema. 1– tektoniniai lūžiai; 2–neotektoninės zonos pagal morfometrinę analizę; 3– neotektoninės zonos pagalmorfosruktūrinę analizę (Marcinkevičius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajone yra neotektoniškai aktyvių zonų, kurios gali būti lokaliai siejamossu giluminių lūžių zonomis, bet yra šiek tiek persistūmusios lūžių linijų atžvilgiu.Parinktos aikštelės, esančios greta Ignalinos AE energetinių statinių, yra Pietų Drūkšiųstruktūrinio bloko šiaurės rytinėje dalyje. Ši bloko dalis yra 4–5 km atstumu nuoDrūkšių (Visagino) ir Skirno regioninių lūžių sankirtos. Drūkšių (Visagino) regioniniolūžio zona yra apytikriai 1,0 km atstumu nuo pirmosios aikštelės šiaurinės ribos.Apvardų–Prūto ir Mačionių grabenus sudarantys vietiniai giluminiai lūžiai parinktųaikštelių nesiekia.Išvados· regioniniai giluminiai tektoniniai lūžiai, kertantys kristalinį pamatą ir nuosėdiniųuolienų storymę, suskaido Ignalinos AE rajoną į keturis struktūrinius blokus;· parinktos NAE aikštelės yra Pietų Drūkšių struktūrinio bloke, sąlyginai stabiliojeištisinėje monolitinėje šio bloko dalyje;· nuo Drūkšių (Visagino) giluminio regioninio lūžio zonos NAE pirmoji aikštelė yraapytiksliai 1,0 km atstumu, o nuo Skirno regioninio lūžio nutolusi per 5–6 km;· atliekant projektinių inžinerinių geologinių tyrimų studijos (patvirtinimo etapą)gręžinių gręžimo darbus būtina numatyti bent vieno gręžinio gylį padidinti ikiUpninkų svitos Ledų posvitės nuosėdinių uolienų slūgsojimo gylio, nes apie vietinio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 259tektoninio lūžio tikimybę konkrečioje projektuojamo statinio vietoje galima spręstipagal šių uolienų sluoksnio kraigo absoliutinį gylį šiame ir gretutiniuose anksčiaugręžtuose gręžiniuose.7.5.1.5 Neotektoniniai žemės plutos judesiaiPagal morfometrinės ir morfostruktūrinės analizės bei kosminių nuotraukų dešifravimoduomenis galima parodyti, kad neotektoniškai aktyvių linijinių zonų dauguma beveiksutampa su pagal geofizinių metodų ir gręžimo duomenis išskirtų tektoninių lūžiųzonomis arba atskirais lūžiais. Patys aktyviausi lūžiai yra Drūkšių regiono,Anisimovičių gabeno bei Skirno lūžis. Su neotektoniškai aktyviomis linijinėmiszonomis susiję ir siauri paleoįrėžiai, kartais siekiantys beveik 200 m gylį (nuopokvarterinio paviršiaus) (Marcinkevičius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajonas regioniniu mastu yra žemės paviršiaus neotektoninio vertikalauskitimo srityje, kuri sudaro 120 × 230 km matmenų ruožą. Šioje srityje žemės paviršiauskilimo greitis sudaro apytiksliai 2 mm per metus (Hidroprojektas, 1981). Lyginant sufundamentiniu Vilniaus reperiu, Ignalinos AE pramoninės teritorijos žemės paviršiausregioninis kilimo greitis siekia 2,5 mm per metus.Bendrame Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus neotektoninio vertikalaus kilimo fonedėl tektoninių lūžių vyksta struktūrinių blokų diferenciniai poslinkiai. Šie poslinkiai –vertikalūs ir horizontalūs – yra matuojami įrengtame geodinaminiame poligone. 1988metų ataskaitose apdorotų kompleksinių tyrimų duomenų pagrindu nustatyta(Voskresenskaja ir kt., 1988; Darbo grupės išvados ..., 1988), kad visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra ištisiniame struktūriniame bloke, bet dėl giluminių lūžiųaktyvumo vyksta diferenciniai žemės paviršiaus judesiai Drūkšių grabeno sandūroje suPietų Drūkšių bloku.Vertinant Ignalinos AE pramonės teritorijos seismines sąlygas 1988 m. sudarytabuvusios SSSR valstybinė komisija konstatavo, kad IAE rajone nepakanka tyrimų, tarpjų ir geodezinių, dabartiniam tektoninių lūžių aktyvumui analizuoti. Tokių geodeziniųtyrimų duomenys yra vienas iš kokybinių rodiklių vertinant Ignalinos AE geodinaminėsrizikos laipsnį. Tyrimų tikslai buvo suformuluoti taip: ar Ignalinos AE rajone giluminiaitektoniniai lūžiai yra aktyvūs, ar tektoninių lūžių aktyvumo sukelti žemės paviršiausposlinkiai nekelia grėsmės veikiantiems branduolinės energetikos objektams, jųeksploatacinei saugai.Dabartiniams vertikaliesiems žemės paviršiaus poslinkiams matuoti 1989 m. įrengtasgeodinaminis poligonas (Juknelis ir kt., 1990). Ignalinos AE geodinaminį poligonąsudaro precizinės niveliacijos tinklas (Zakarevičius, 1999), kuris apima apie 110 km 2plotą, esantį Drūkšių ežero dubumoje ir aprėpiantį Ignalinos AE pramoninę teritoriją.Geodeziniai preciziniai matavimai atlikti 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais.Vertikaliųjų žemės paviršiaus poslinkių matavimo duomenys grafine išraiška pateikti7.5-12 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2607.5-12 pav. Matavimų geodinaminiame poligone rezultatai.Iš geodinaminio poligono reperių vertikaliųjų poslinkių galima išaiškinti, kad poligonoteritorijoje vertikalieji žemės paviršiaus judesiai yra diferencijuoti pagal blokus. Ryškiaipagal tektoninius blokus reperių poslinkiai išsiskiria pagal giluminį Drūkšių lūžį.Šiaurinio ir pietinio blokų tarpusavio vertikaliųjų poslinkių amplitudė per tyrimųlaikotarpį nuo 1989 iki 1994 m. buvo apie 5 mm (Zakarevičius, 1999). Šiaurinis blokaskyla pietinio atžvilgiu. Pastebėta vertikaliųjų poslinkių krypties inversija – vienų metųmatavimų ciklo duomenys rodo tam tikros vietos kilimą, kitų metų matavimo cikloduomenys rodo toje vietoje reperį pasislenkant žemyn (Zakarevičius, 1999). Kadangiskirtingi struktūriniai teritorijos blokai apriboti giluminių tektoninių lūžių, galima darytiprielaidą, kad vyksta atskirų blokų posvyriai. Matavimų rezultatai liudija, kad žemėspaviršiaus judesių diferenciacija Ignalinos AE rajone susijusi su tektoniniais lūžiaisapribotais struktūriniais blokais. Geodeziniais preciziniais matavimais nustatytiposlinkiai yra ne tik žemės paviršiaus, bet ir kristalinio pamato blokų diferenciniųvertikalių judesių išraiška. Todėl teigiama (Voskresenskaja ir kt., 1988; Zakarevičius,1999), kad Ignalinos AE rajone aktyvūs tektoniniai procesai vyksta ir šiuo metu. Tačiauabsoliutūs poslinkių dydžiai, sudarantys per trejus metus apie 5 mm amplitudę irkaitaliojantys poslinkių vektoriaus linkmę, praktiškai yra nykstamai maži. Gal būtsvarbesnė šių geodinaminių poslinkių tyrimo išvada yra ta, kad dviejų regioniniųtektoninių struktūrų sandūroje esanti Ignalinos AE pramoninė teritorija, esanti netoliesenuo tektoninių lūžių sankirtos Drūkšių ežere, seismingumo vertinimo aspektu yrapadidinto jautrumo zonoje.Iš pateiktų duomenų matyti, kad tiriamos teritorijos vertikaliųjų neotektoninių žemėspaviršiaus poslinkių intensyvumą geriausiai reprezentuoja matavimai, atlikti 21 ir 23taškuose. Matyti, kad matavimų ciklų duomenys rodo esant 21 taško nuoseklaus kilimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 261tendenciją. Kilimo amplitudė sudaro apie plius du milimetrus per 1989–1992 m.laikotarpį. 23-čiojo taško vertikalių poslinkių inversijos nustatytos 1989–1991 m.laikotarpiu ir sudarė beveik pusės milimetro amplitudę, o 1989–1992 m. suminėvertikalaus poslinkio vektoriaus amplitudė neviršijo vieno milimetro. Tokiosabsoliutinės išmatuotų poslinkių skaitmeninės vertės liudija, kad tiriamoji teritorija nėraaktyvių tektoninių lūžių zonoje, o žemės paviršiaus diferencijuotą nykstamai mažosamplitudės kilimą sukelia geodinaminiai procesai, vykstantys gretimame Drūkšiųįlinkio grabene.Pastaraisiais metais užbaigtas ir Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus horizontaliųjųdiferencinių poslinkių matavimas preciziniais geodeziniais būdais. Atlikushorizontaliųjų poslinkių tyrimus nustatyta, kad Ignalinos AE rajono blokinė sandarapasitvirtina su labai aukšta tikimybe.Matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone ir apie Drūkšių ežerą įrengtamegeodinaminiame poligone didžiausių santykinių horizontalių poslinkių kryptys sutampasu geologiniais metodais išaiškintų tektoninių lūžių kryptimis (Stanionis, 2005).Preciziniai geologiniai matavimai, atlikti 1992–1994 metais, parodė, kad Ignalinos AErajone metinės didžiausio pailgėjimo vertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant išpietvakarių į šiaurės rytus spaudimo zona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra bendrojo tektoninio gniuždymo zonoje (Stanionis, 2005).Taigi, horizontalių žemės paviršiaus poslinkių preciziniai matavimai parodo, kad naujosAE pirmosios aikštelės teritorija yra veikiama tektoninio gniuždymo (7.5-13 pav.).Didžiojo svarbiausiojo įtempio kryptis beveik sutampa su meridianine, todėlgniuždomasis įtemptumas yra statmenas Drūkšių ežerą kertančiam Drūkšių (Visagino)regioniniam lūžiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2621 – seisminis tyrimas, 2 - aeromagnetinis tyrimas, 3 – morfostruktūrinė analizė. Kiti: 4 -Ignalinos atominė elektrinė, 5 – GPS taškai, 6 – pagrindinės apkrovos (1 – maksimaluspagrindinės apkrovos pokytis, 2 – minimalus pagrindinės apkrovos pokytis)7.5-13 pav. Žemės plutos svarbiausio tektoninio įtempio struktūra (pagal Juknelį ir kt.,1990).Išvados· žemės paviršiaus poslinkių precizinių geodezinių matavimų duomenys patvirtinageologinių tyrimų išvadą apie blokinę žemės gelmių sandarą Ignalinos AE rajone;· šie tyrimai ir matavimai patvirtina prielaidas apie Drūkšių (Visagino) ir Skirnotektoninių lūžių aktyvumą;· preciziniai matavimai parodė, kad pirmojoje aikštelėje žemės paviršiaus poslinkiaiyra nykstamai maži, kad tam tikru laikotarpiu vertikalių poslinkių vektorius keičiasavo linkmę – žemės paviršius tai kyla, tai leidžiasi;· preciziniai matavimai aikštelėje Nr. 2 nebuvo atliekami;· horizontalių poslinkių matavimai paliudija apie nykstamai mažas santykinesdeformacijas ir nykstamai mažus deformacijų gradientus;· dabartinių žemės paviršiaus judesių pobūdis rodo, kad aikštelės yra pakankamuatstumu nuo Drūkšių (Visagino) tektoninio lūžio sankirtos su tektoniniu Skirno lūžiu

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 263ir patenka į gniuždomojo įtemptumo sritį piečiau Drūkšių (Visagino) tektoniniolūžio zonos.7.5.1.6 Seisminis aktyvumasLietuvos teritorija tradiciškai traktuojama kaip aseisminė arba labai mažo seismingumosritis. Tą apsprendžia geologinės sandaros ypatumai (ankstyvojo prekambrokonsolidacijos Žemės pluta) bei didžiulis nuotolis iki aktyvių tektoninių sričių. Tačiauturimi istoriniai ir dabartiniai duomenys rodo, jog gretimuose Lietuvai kraštuose yrabuvę juntamų žemės drebėjimų (7.5-14 pav.).7.5-14 pav. Baltijos kraštų seismingumas: apskritimai – istoriniai įvykiai nuo 1616 iki 1965m.; šešiakampiai – tektoniniai įvykiai, užregistruoti nuo 1965 iki 2004 m.; trikampiai –veikiančios seisminės stotys.Paskutiniai 4,4 ir 5,0 magnitudės (pagal Richterio skalę) stiprumo žemės drebėjimaibuvo užfiksuoti Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje 2004 m. rugsėjo 21 d. Juosužfiksavo pasaulinės seisminės stotys, taip pat Ignalinos AE seisminio monitoringostotis.Pagal istorinius duomenis nuo 1616 m. 250 km spinduliu apie Ignalinos AE yra buvę 19žemės drebėjimų (PNIIIS, Maskva, 1988). 1999 m. IAE apylinkėse, vykdant elektrinėssaugumo projektus, buvo įrengtos 4 seisminio monitoringo stotys (žr. 7.5-14 pav.). Nuoto laiko Lietuvos geologijos tarnyba pagal susitarimą su IAE apdoroja ir analizuojašiose stotyse surenkamus duomenis.Naujas VATESI normatyvinis dokumentas „Seisminio poveikio branduolinėsenergetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01“ (Valstybės žinios, 2006, Nr.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 26487-3447) nustato branduolinės energetikos objektų konstrukcijų, sistemų ir komponentųprojektavimo ir analizės reikalavimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti jų saugąįvykus žemės drebėjimui.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3, 2002; TATENAsaugos reikalavimai Nr. NS-R-3, 2003; TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003)nustatyti reikalavimai atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektųstatybos aikštelių seismingumui įvertinti ir kiekybiškai apibūdinti žemės virpesiųprojektinius parametrus bei gruntų seismines kategorijas.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos reikalavimai Nr. NS-R-3, 2003;TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003) atsižvelgiama, kad vykstant žemėsdrebėjimui AE statinys virpa kartu su geologiniu pagrindu, t.y. kartu su gruntų masyvu,į kurį remiasi statinys. Todėl vertinant seismingumą vertinama visa sistema “statinys–pagrindas”. Todėl būtina nagrinėti du aspektus.Pirmasis aspektas – kaip virpantis žemės drebėjimo metu pagrindas veikia statinioseisminius poslinkius. Tektoninių pagrindo plyšių poslinkiai gali sukelti AE statiniųgriūtį. Todėl tiesiog virš tektoninių plyšių statyti AE yra draudžiama (TATENA saugosserija Nr. 110, 1993). Kiti poveikiai AE statiniams priklauso ir nuo statiniųkonstrukcijos, išdėstymo ir jų dinaminių charakteristikų. Bet labai svarbios yra pagrindogruntų sudėties, sandaros, vandeningumo ir fizinės būklės charakteristikos, kuriosapibūdina gruntų seismines kategorijas.Antrasis aspektas – pagrindo gruntų laikomosios gebos įvertinimas ir nuosėdųdeformacijos, kurias sukelia nuolatinės ir seisminės apkrovos. Seismiškai patvarių AEstatinių ir įrenginių projektavimo esminis principas yra griežtai laikytis TATENAsaugos standartų nuostatų, kad būtų išvengta radiologinių avarijų, kurias gali sukeltibranduolinės energetikos objektų sugriovimai vykstant žemės drebėjimui.Kadangi atominė jėgainė yra potencialiai pavojingas radiacinės saugos aspektubranduolinės energetikos objektas, būtina garantuoti jo apsaugą nuo seisminių poveikių.Tačiau nėra prasmės nepagrįstai didinti seisminį patvarumą tų statinių ir įrenginių, kuriųsugriovimas nesukelia radiologinės avarijos. Taigi, TATENA saugos filosofija –kiekvienam atominės jėgainės elementui keliami seisminio patvarumo saugosreikalavimai yra skirtingo lygmens. Nustatytos skirtingos AE statinių ir įrenginiųpatvarumo kategorijos susiejamos su radiacine sauga. Aukščiausios kategorijos yrabranduolinio reaktoriaus statiniai.Taigi, kiekvienai seisminio patvarumo statinių kategorijai nustatomi skirtingi pavojingointensyvumo ir tikimybės virpesių lygiai, kurie gali pasireikšti galimo žemės drebėjimometu toje konkrečioje AE aikštelėje.TATENA saugos standartai nustato, kad kiekvienai parinktai AE aikštelei turi būtiįvertinti du seisminių virpesių, kuriuos su tam tikra nustatyta tikimybe toje aikštelėjegali sukelti žemės drebėjimas, lygmenys:· SL-1 (seismingumo lygmuo 1), kuris atitinka Rusijos Federacijos standartų seisminįlygmenį PZ (projektnoje zemletriasenije), JAV vadinamą santrumpa OBE(Operating Basis Earthquake – pagrindinis darbinis žemės drebėjimas), DidžiojeBritanijoje vadinamą DBE (Design Basis Earthquake);· SL-2 (seismingumo lygmuo 2), kuris atitinka Rusijos federacijos MRZ(maksimalnoje rasčiotnoje zemletriasenije), JAV vadinamą SSE (Safe ShutdownEarthquake – saugaus sustabdymo žemės drebėjimo lygmuo), Didžiojoje BritanijojeSSE ar BDBE (Beyond Design Basis Earthquake).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 265Seismingumo lygmuo SL-1 yra toks tikėtinai didžiausias seisminių grunto virpesiųlygmuo AE aikštelėje, kai galima nutraukti elektros ar šilumos energijos gamybąnesustabdant reaktoriaus, o tik pakeičiant jo eksploatacijos būklę. TATENA nustato,kad vertinant tokio lygmens žemės drebėjimo lygmenį, jo pasikartojimo tikimybė yra10 -2 1/metai. Tai yra, tokio lygmens grunto seisminius poslinkius gali sukelti žemėsdrebėjimas, kuris gali įvykti bet kuriuo laiko momentu bet vieną sykį per 100 metų.Taigi, galimai didžiausias seisminių virpesių intensyvumas AE aikštelėje, kurį galisukelti SL-1 stiprumo žemės drebėjimas, turi nustatytą tikimybę, kad gali įvykti toskonkrečios AE eksploatavimo laikotarpiu.Seismingumo lygmuo SL-2 yra įmanomai stipriausio žemės drebėjimo sukeltųseisminių virpesių lygmuo AE aikštelėje, kai dar įmanoma saugiai sustabdytibranduolinį reaktorių. Pagal VATESI dokumentą P-2006-01 (Valstybės žinios, 2006,Nr. 87-3447) SL-2 – seismingumo lygmuo, kurio tikimybė per reaktoriauseksploatavimo metus yra didesnė už intervalo nuo 1 × 10 -3 iki 1 × 10 -4 (vidutinių verčių)arba nuo 1 × 10 -4 iki 1 × 10 -5 (medianos) ribą. Taigi, SL-2 seismingumo lygmuo nustatodidžiausią įmanomą seisminių virpesių intensyvumą, kurį AE aikštelėje gali sukeltitokio stiprumo žemės drebėjimas, kurio galimybės negalima atmesti net ir tuo atveju,kai jo tikimybė yra nykstamai maža.Seismingumo lygmenys SL-1 ir SL-2, kaip ir žemės drebėjimų intensyvumas, nusakomibalais pagal tarptautinę 12-os balų skalę MSK-64 (1964 metų Medvedevo–Šponhojerio–Karniko skalę) arba pagal tapačią 12-os balų 1998 metų Europosmakroseisminę skalę EMS–98.AE statinių ir įrenginių seisminių deformacijų riziką didina pagrindo gruntų prastosseisminės charakteristikos, kurios priklauso nuo gruntų sudėties, vandeningumo irfizinės būklės. Gruntų storymės kategorizuojamos. Seisminiu aspektu yra pavojingiausitrečiosios seisminės kategorijos gruntai (Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2004; PN AE G-5-006-87; Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995). Jei AEaikštelės 10-ties metrų grunto storymėje jos pusę ar daugiau sudaro trečiosios seisminėskategorijos gruntai, AE aikštelės seismingumo lygiai didinami vienu balu. Taivadinamasis AE aikštelės seismingumo lygmens įvertinimas atsižvelgiant į gruntųsąlygas.Ignalinos AE teritorijos seismingumo dabar galiojantis įvertinimas paremtas oficialiaišvada, kurią parengė SSSR ministrų tarybos 1988-09-22 nutarimu Nr.1886 P sudarytadarbo grupė Ignalinos AE aikštelės seisminėms sąlygoms įvertinti (Darbo grupėsišvados ..., 1988). Vadovaujantis TATENA saugos standartų reikalavimais buvoišsamiai išnagrinėti Ignalinos AE aikštelės geologinių, tektoninių, geofizinių,geodezinių, seismologinių, hidrogeologinių, inžinerinių-geologinių bei inžineriniųseisminiųtyrimų duomenys. Šių duomenų nagrinėjimo pagrindu buvo nustatytiIgnalinos AE aikštelės seismingumo lygmenys PZ (SL-1) ir MRZ (SL-2) balais pagalMSK-64 skalę atsižvelgiant į gruntų sąlygas (t.y. įvertinant III-sios seisminėskategorijos gruntų buvimą AE statinių pagrinduose).Darbo grupė, atsižvelgdama, kad Ignalinos AE aikštelėje statinių pagrindų storymėsviršutinę 10-ties metrų dalį sudaro III-sios seisminės kategorijos gruntai, nustatė 6 balų(pagal MSK – 64 skalę) seismingumo lygmenį PZ, kas atitinka 6 balų lygmenį SL-1pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę. Darbo grupė nustatė 7 balų (pagal MSK-64 skalę)seismingumo lygmenį MRZ, kas atitinka 7 balų lygmenį SL-2 pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę (Darbo grupės išvados ..., 1988).1988 metų birželio- spalio mėnesiais Maskvos gamybinio ir mokslo tyrimo institutoPNIIIS specialistai atliko instrumentinius seismingumo tyrimus ir Ignalinos AE