Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 370buveins (3140, Ežerai su menturdumbli bendrijomis ir 3150, Natrals eutrofiniaiežerai su pldži arba aštri bendrijomis). Piev buveins koncentruojasi Dkštos irSmalvels upeli slniuose netoli Drkši ir Karoliniški ežer. Pelki buveins yradaugiausiai susitelk Smalvels upelio slnyje ir arti Drkši bei Karoliniški ežer(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojoms Drkši ežero ir jo apylinkiverting buveini, traukt ES Buveini Direktyvos I pried kartografavimoduomenimis (Švažas ir kt., 2008).Pastar met svarbiausi augmenijos pokyiai: 1993–1997 m., kuomet veik du IAEreaktoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augal bendrijpokyius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo takoje labai suklestjoCladophora ršys. Šie dumbliai deng visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jiebeveik visur augo virš panirusi augal. Ežero pakrašiuose susidar 10–500 m ploiohelofit juostos. Taiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos(ypa šiaurinje, rytinje, pietinje ir šiaurs vakarinje dalyse, kur bang mša yradidžiausia; Baleviien, Sinkeviien ir kt., 1997).Ilgalaiki detali botanini tyrim metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augal ršys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metubuvo retos ršys (Švažas ir kt., 2008).Speciali ežero botanini tyrim metu 1996–1997 m. (Baleviien, Sinkeviien ir kt.,1997) rastos tik 69 vandens augal ršys. Nustatytos 27 skirtingos augal asociacijos,daugiausiai priskiriamos vyraujanioms Potamogetonetea pectinati, Phragmiteteaaustralis ir Charetea fragilis augal bendrij klasms.Medžiojami gyvnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams.Briedži (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zaras rajonuose sudaro apie vienšeštadal šalies populiacijos (tuo tarpu minti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šaliesploto). Kit medžiojam žvri, toki kaip stirn (Capreolus capreolus), tauri elni(Cervus elaphus) bei šern (Sus scrofa) vietins populiacijos IAE regione, lyginant su jšalies populiacijomis, nra didelsBST vietov: Smalvels up ir šlapžems (LTZAR0026)Šios saugomos teritorijos išorins ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio irbeveik sutampa su Smalvos šlapžemi komplekso PAST (LTZARB002) ribomis.Vietovs plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinats pagal Grinvi yra 26 2720 ryt ilgumos ir 55 38 09 vakar platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemsir miškai (7.6-6 lent.). Smalvels ups ir šlapžemi BST yra tiesiogiai susijusi sukitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drkši ežero BST (LTZAR0029),Smalvos ir Smalvykšio ežer ir pelki BST (LTZAR0025), Drkši ežero ir Smalvosšlapžemi komplekso PAST (atitinkamai LTZARB003 ir LTZARB002).