Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 03 27 3827.6-16 lent. Šiaures rytins Gražuts regioninio parko dalies PAST biotopstruktra pagal NATURA 2000 duomen bazs informacij (LR Aplinkosministerija).Biotop tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 23Grdini laukai 1Plaialapi lapuo miškai 1Spygliuo miškai 64Mišrs miškai 11Iš viso: 100Vietov taip pat svarbi saugant kitas paukš ršis, rašytas ES Paukš Direktyvos Ipried. Pagal valstybins stebsenos (NATURA 2000 duomen baz; LR aplinkosministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juod pesli (Milvusmigrans) poros, 4–5 poros lutu (Aegolius funereus), 7 poros baltnugari geni(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirš geni (Picoides tridactylus), 3 poros mažereli rksni (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvadži (Pernis apivorus); girdti 7–8giedantys didži baubli (Botaurus stellaris) patinliai, gyvena 5 poros juodmelet (Dryocopus martius), 6 poros lygu (Lullula arborea) ir taip pat keltas poržuvinink (Pandion haliaetus), jerubi (Bonasa bonasia), gervi (Grus grus), lli(Caprimulgus europaeus) ir maž musinuki (Ficedula parva).Ankstesniais literatriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptshidrografiniame draustinyje, kuris patenka Šiaurs rytins Gražuts regioninio parkodalies PAST, yra stebta ir daugiau paukš rši (viso 24 ršys), kurios yra rašytos ES Paukš Direktyvos I pried bei Lietuvos raudon knyg. Pvz., dažnai buvoregistruojamas jrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena ši ereli pora turi lizdgretimame miške. Draustinyje stebti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra).Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievins lings (Circuspygargus) pora peri draustinio pietinje dalyje. Girdta keletas švygždos (Porzanaporzana) ir griežls (Crex crex) giedan patinli (Švažas ir kt., 1999).Antaliepts hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukš ršims,kurios yra rašytos Lietuvos raudon knyg (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdtipavieniai giedantys putpeli (Coturnix coturnix) patinliai. Manoma, kad draustinyjetikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebtas veisimosi sezono metu.Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didži kuoling (Numenius arquata). Rudakakliskragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinia ršimi. Draustiniolaukuose stebti pilk ž (Anser anser) briai iki 40 paukš. Draustinyjetikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapi an (Anas clypeata). Draustinio teritorijojepriskaiiuota iki 15 perin didži daniasnapi (Mergus merganser) por. Taip patstebtos didels j sankaupos (iki 380 paukš). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulži(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999).Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukšiams. Rudeniastebta iki 120 apsistojusi vidutini daniasnapi (Mergus serrator) (Švažas ir kt.,1999).7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei vairovei svarbios teritorijosNAE regione yra 7 nacionalins vertingos saugomos gamtins teritorijos (7.6-7 pav.).Teisins ši nacionalini verting gamtini saugom teritorij steigimo slygos ir