BOTANICA LITHUANICA 2005, Suppl. 8: 35–40 - Botanikos institutas

BOTANICA LITHUANICA 2005, Suppl. 8: 35–40
APIE EKSPERIMENTINËS BOTANIKOS LIETUVIÐKOS TERMINIJOS RAIDÀ
Ona RUPAINIENË
Botanikos institutas, Augalø fiziologijos laboratorija, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406 Vilnius;
el. paðtas mokslas@botanika.lt
Abstract
Rupainienë O., 2005: Apie eksperimentinës botanikos lietuviðkos terminijos raidà [Development of
Lithuanian terminology of experimental botany]. – Botanica Lithuanica, Suppl. 8: 35–40.
The paper deals with the names of test-objects of experimental botany – plant organs, cell organelles,
processes, products. The contribution of plant biologists to the development of terminology of
plant biology and the development of terms presently used in Lithuanian are discussed.
Keywords: terminology, history, development, anatomy, morphology.
ÁVADAS
Eksperimentinë botanika – botanikos dalis, kurios tyrimuose
pagrindinis metodas yra bandymas, arba eksperimentas
(botanica experimentalis) (DAGYS ir kt., 1965).
Tai apima: tyrimo objekto paþinimà, metodus ir sàlygas,
bûtinas darbui atlikti, naudotinas medþiagas ir árangà,
þinias apie tiriamajame augale natûraliai vykstanèius procesus,
eksperimento metu susidaranèius produktus ir
tyrimo rezultatø interpretacijà.
Nuo seniausiø laikø þmogus stebëjo aplinkà – gyvàjà
gamtà – ir stebëdamas jà apibûdino, pavadino pirmiausia
morfologinius, vëliau – ir anatominius jø skiriamuosius
ar panaðius bruoþus. Botanikas, atliekantis eksperimentà,
pagal savo tikslà pasirinkdamas tiriamàjá objektà, jei
bus tyrinëjamas iðoriniø sàlygø poveikis, turi þinoti jo
egzistavimo sàlygas natûralioje aplinkoje. Augalo poreikius
– jo mitybà, drëgmës, apðvietimo, temperatûros poreiká
– þinoti privalu, norint augalà auginti dirbtinëje
aplinkoje. Tai kontrolinis variantas, nuo kurio priklauso
bûsimosios tyrimø iðvados, palyginus su augalu, kuris
buvo vienaip ar kitaip paveiktas iðoriðkai. Nuo padarytø
iðvadø tikslumo priklausys, ar panaðus poveikis galëtø
bûti naudingas, kultivuojant tokius augalus ûkinëms
reikmëms. Pirmiausia reikia daugiau þinoti apie visà, nepaþeistà,
vadinamàjá intaktiná, augalà. Toliau gali bûti tyrinëjami
jo atskiri organai, làstelës lygmeniu – organoidai,
molekuliniu – susidarantys metabolitai, procesai,
vertinami eksperimento metu nustatyti pokyèiai.
Tiriamajam objektui, o taip pat aplink vykstantiems
reiðkiniams, ávardinti reikëjo sugalvoti pavadinimus,
kurie atspindëtø daikto ar reiðkinio esmæ kiek ámanoma
tiksliau. Tad turime nulenkti galvas prieð ieðkojusius tø
vardø, juos pateikusius savajai kartai, vëliau tobulinusius
ir tikslinusius. Ðiandien mes vartojame tuos terminus,
nesusimàstydami apie kelià, kurá nuëjo mûsø kasdien
sakomi þodþiai.
ÞODÞIO KELIAS
Besivystant pramonei, atsirandant naujoms technologijoms
bei didëjant jø poreikiui, maþëjant planetai,
informacijos gausos ir keitimosi ja poþiûriu, vis daugiau
naujø terminø pasiekia mûsø ausis, kuriuos ávardyti gimtàja
kalba kasdien darosi sunkiau. Kadangi geriausiai
paruoðti straipsniai su ádomiausiais eksperimentø duomenimis
skelbiami tik uþsienio spaudoje, daugelis mûsø
35

mano, kad pakanka gerai þinoti anglø kalbà. Tai reprezentatyvu
tiek mokslo institucijai, tiek paèiam autoriui,
o ðiuo metu – net bûtina. Taèiau tarpusavyje kolegoms
turbût derëtø bendrauti normalia lietuviø kalba, kad,
kaip teigia kalbininkai, mokslo sferoje neásivyrautø darkyta
kalba, panaðëjanti á gatvës þargonà. Galbût didelës
tautos galëtø sau leisti lengvai priimti ir vartoti kitø sugalvotus
þodþius, kitomis kalbomis ávardinant daiktus
ar procesus. Pavyzdþiui, biologiniuose þodynuose rusø
1 lentelë.
Table 1.
Bendrieji botanikos terminai
General terms of botany
Ankstesni pavadinimai
Former terms
Fitologija
Augimë (Pbr.), augmuo
Atšaka, atvaša, auglys, augis, želma
Atauga, atgaja
Auga, augtis
Augiavietë, augimvietë
Augimo stadijos, tarpsniai, fazës
Augalo orutinë dalis
Bloma (Pbr.)
Drëgminiai
Druskiai
Gaubtasëkliai (Angiospermae)
Išauginimas
Kailiaraugës medþiagos
Kerojimasis
Kryžmodulka
Kupeta (Pbr.)
Melsvadumbliai (Cyanophyta)
Plikasëkliai (Gymnospermae)
Puveèiai
Riebuliai
Sëklunlizdai (Pbr.), sporagurbis
Siurbtukas, èiulpiklis, èiulptuvas, siurbtuvëlis
Skrobylas
Sporaaugis
Šviesolinka
Skauduliai, sopuliai, auguonis, obuolukai
Sodintinis
Sëtinukas
Sëjokaita
Skaira, vernalizacija
Šviesolinka
Vabzdžiadulka
Þemëlinka, geotropizmas
Þiorynë, þiorys (Pbr.)
kalba daþnai siûlomi anglø kalboje vartojami terminai,
tik ávelkant juos á rusø kalbos rûbà. Sakysim, nucleic
acid – íóêëåèíîâàÿ êèñëîòà, ascorbic acid – àñêîðáèíîâàÿ
êèñëîòà, affinity chromatography – àôèííàÿ
õðîìàòîãðàôèÿ; dehydration – äåãèäðàòàöèÿ, îáåçâîæèâàíèå;
transfer ribonucleic acid – òðàíñïîðòíàÿ
ÐÍÊ, blue green algae – ñèíåçåëåíûå âîäîðîñëè. Gal
mes taip pat dviraèio neiðrasime ið naujo, taèiau dël to,
kad iðsaugotume mûsø graþià kalbà, pastangø turëtume
dëti kiekvienas (1 lentelë).
Vartojamieji pavadinimai
Generally used terms
– botanika
– augalas
– ûglis
– 1. ûglis; 2. ûsas
– vegetacija
– augavietë
– fazës, tarpsniai
– augalo antþeminë dalis
– gniužulas
– higrofitai
– halofitai
– magnolijûnai
– vystymasis
– rauginës medžiagos
– krûmijimasis (apie varpinius)
– kryžminis ap(si)dulkinimas
– soras
– cianbakterës (Cyanobacteria)
– puðûnai
– saprofitai
– riebalai
– sporangë, sporinë
– haustorija (apie parazitinius augalus)
– krakmolas
– sporofitas
– fototropizmas, heliotropizmas
– galai, cecidijos
– sodinukas
– sëjinukas
– sëjomaina
– jarovizacija
– heliotropizmas, fototropizmas
– entomofilija
– gravitropizmas
– peristomas (apie samanø sporinæ)
36

Vis dëlto galime stebëti ir teigiamà poslinká. Atmetus
mums ilgainiui áprastas rusiðkàsias galûnes turbût
ne be chemikø pastangø jau ásitvirtina ir tokie þodþiai,
kaip nukleorûgðtis, askorbo rûgðtis, ieðkoma pakaitalø
ir kitur. Taèiau lietuviø kalba turi savus dësnius, á kuriuos
bûtina atsiþvelgti. Ðtai, kalbant apie procesus, vykstanèius
augalo organizme, daþnai tenka kalbëti apie jonø
pernaðà: carrier, ïåðåíîñ÷èê. Taèiau tiesioginiø vertiniø
ðiuo atveju vartoti negalime – nevadiname nei neðiku, nei
neðëju ar perneðëju, nes tokios galûnës taikomos tik
gyvajam, siûloma: nešiklis, pernešiklis. Daþnai vartojamas
þodis site – saitas, þodis, ið tikrøjø reiðkiantis
vietà. Atrodytø – nieko blogo, taèiau raðant kalbininkai
deda ne deðininá kirtá ant a, o riestiná ant i, ir þodis ágyja
kità, mums þinomà prasmæ – sa¤tas. Antai kolegoms fiziologams
nepriimtina þodþio plazmolema kirèiuotë, áprasta
sakyti: plasmolèmma, ïëàçìîëåììà. Antra vertus,
nëra to blogo... Pavyzdþiui, chemijos þodyne shicimic
acid, øèêèìîâàÿ êèñëîòà dël kirèio virto šíkimo
rûgðtimi. Derëtø diskutuoti ir dël fermentø raðybos. Pavyzdþiui,
raðome „ nuo NAD priklausoma dehidrogenazë“,
gal bûtø galima tiesiog „NAD dehidrogenazë“
ar pan. Beje, chemikai ðioje srityje, galima sakyti,
pirmauja: dël didelio, autoritetingo autoriø kolektyvo
darbo iðleistas jau antrasis „Chemijos terminø aiškinamojo
þodyno” (DAUKÐAS ir kt., 2003) leidimas. Tiesa,
botanikams, ir galbût ne tik jiems, tai sukelia papildomø
sunkumø – reikia ásiminti naujus per eksperimentà naudojamø
ar susidaranèiø cheminiø medþiagø, junginiø
pavadinimus (DAUKÐAS ir kt., 2003). Pavyzdþiui:
Acto rûgðtis – etano rûgðtis
Asparagino rûgðtis – asparto rûgðtis
Benzolas – benzenas
Pirovynuogiø rûgðtis – piruvo rûgðtis
Rûgðtyniø rûgðtis – etano dirûgðtis, oksalo rûgðtis ir pan.
Dël chemijos: prieð keletà metø raðiusi ne ATP, o ATF,
ne tiek dël rusø kalbos átakos, o, kaip man atrodë, dël
tarimo, sulaukiau kritikos. Sutinku, kad, turint galvoje
cheminæ adenozintrifosforo rûgðties sudëtá, tai taikytina,
bet abejoju, ar tikrai tai tinka fermentui adenozintrifosfatazei
vadinti, juk èia kalbama tik apie to fermento
poveiká ATP. Tad, mano nuomone, jei tame pavadinime A
ir P yra ávardijamos „teisëtai“, o T ar D kituose junginiuose
reiðkia tik skaièiø, logiðka bûtø manyti, kad, pavyzdþiui,
cikliðkàjá monofosfatà (cAMP), lietuviðkai turëtume
ávardinti kaip cAVP.
Kalbëjau apie chemikus, pasiûliusius daug naujoviø.
Þaviuosi mûsø klasikinës botanikos atstovø fundamentaliu,
labai graþiu darbu – „Botanikos vardø þodynu“
(JANKEVIÈIENË, 1998). Reikðmingi grybø, ir þemesniøjø,
ir aukðtesniøjø, tyrëjø darbai. Botanikui, eksperimentuojanèiam
su aukðtesniaisiais augalais, man rodos,
turëtø bûti ádomûs ir þemesnieji (1, 2 lentelë), bent tiek,
kiek ðie veikia aukðtesniuosius augalus kaip patogenai.
Gaila tik, kad iðleisti stambûs veikalai sunkiai pasiekiami
ne tik mokyklose, bet ypaè pavieniø asmenø. Savajame
þodynëlyje genetikams nemaþai naujø lietuviðkø
terminø, ið dalies, gal jau ir vartojamø, yra pasiûlæs dr.
Jonas Rubikas, nors tuomet daugelis pasiûlytø pavadinimø
buvo kritikuojami.
Akademiko A. Merkio paraginta mëginau ir að, pagal
savàjà sampratà, prisijungti prie lietuviðkøjø eksperimentinës
botanikos terminø paieðkos, daugiausia pateikdama
vertinius, bûdama ásitikinusi, kad nauji, daugumai
priimtini terminai nëra ir negali bûti vieno þmogaus darbas.
Mokslo bendruomenë tam, deja, skiria per maþai
dëmesio. Man atrodo, kad èia galëtø, o gal ir privalëtø,
savàjá, tegu ir nedidelá, indëlá á lietuviðkàjá botanikos
þodynà áneðti kiekvienas, kasdien savo tiesioginiame
darbe susiduriantis su specifiniais pavadinimais. Gal reikëtø
tam ryþtis Juk kompiuterijos specialistai ðioje
sparèiai besivystanèioje srityje naujus pavadinimus siûlo
nuolat, kartais, mums gali atrodyti, keistus, matyt, þino,
kad pripaþinimui tikriausiai reikës laiko. Svarbu, kad bûtø
ið ko rinktis. Kelià, kaip sakoma, nueina einantis.
Kartais tenka skaityti straipsniø ar girdëti praneðimø,
kai vartojami nauji þemës ûkio srityje terminai – tai þemës
ûkio srities mokslininkø nuopelnas. Taèiau daþnai
skaitanèiajam ar klausanèiam, ypaè neþinanèiam darbo
specifikos, jie sunkiai suprantami. Bûtø gerai, jei jie
bûtø vartojami ne tik ðios srities specialistø, bet pateikiami
ir platesnei visuomenei.
Diskutuotini terminai, kuriems reikia lietuviðkø atitikmenø:
Acetic fermentation – actarûgðtis rûgimas
Affinity chromatography – afininë chromatografija
ATP-sintetazë – ATP-sintazë
Compartment – kompartmentas
Dehydrogenation – dehidrogenizacija
Inhibition – inhibicija (slopinimas)
Ionic pump – jonø pompa (jonø siurblys)
Phosphorylation – fosforilinimas (fosforinimas)
Reductase – reduktazë (redukazë)
Sensibilization – sensibilizacija (ájautrinimas)
Solubilization – soliubilizacija (tirpdymas, tirpinimas)
Vesicles – vezikulës (pûslelës)
Baigti norëèiau garbiojo kunigo Ambraziejaus Jurgio
Pabrëþos þodþiais, kuris mûsø terminijos pradþiø
pradþioje raðë:
„èia iðpuolë daboti, kad spasabu taisliaus
augimiø – naujau raðomojo (systema vegetabilium)
37

2 lentelë.
Table 2.
Morfologijos terminai
Morphology terms
Ankstesni terminai
Former terms
Vartojamieji terminai
Generally used terms
1 2
Stiebas
driekintas (Pbr.) ~
– šliaužiantysis
kokintas (Pbr.) ~
– sumedëjæs
pypgiriuotas (Pbr.) ~
– tušèiaviduris
Epikotilis
– antskiltis
Floema
– karniena
Hipokotilis
– poskiltis
Ksilema
– mediena
Indai
ávijiniai ~
– spiraliniai indai
~ su grandelëmis – žiediniai indai
Ražys (Pbr.)
– šiaudas
Roputë (Pbr.), ðakniaropë
– stiebagumbis
Suolas (Pbr.)
– stagaras
Svoguona (Pbr.)
– svogûnas
Kelukas (Pbr.), krumplelis, stiebmazgis, tarpmazgis,
tarpuðakë
– bamblys
Paliepa (Pbr.)
– palaipa, stolonas
Uostai (Pbr.)
– ûseliai (apie vijoklinius)
Vytis (Pbr.)
– ûsas
Šaknis
blakuminga (Pbr.) ~
– gulsèioji, horizontalinë, horizontalioji ðaknis
driekota (Pbr.), plaušuota ~
– kuokðtinë ðaknis
gruntvoginë (Pbr.) ~
– vertikalioji, staèioji šaknis
kokinta (Pbr.), medëta ~
– sumedëjusi šaknis
pasparinë ~
– ramstinë ðaknis
patenkanti, patenkama (Pbr.) ~
– daugiametë ðaknis
rëpliojanti ~
– palaipinë ðaknis
roputëta (Pbr.) ~
– gumbinë ðaknis
stumburinë, stuburinë ~
– liemeninë ðaknis
Kaliptra (gr. colyptra – apdangalas)
– 1. gaubtuvëlis (apie samanø sporinæ) ;
2. šaknies šalmelis
Kaliptrogenas
– šalmapradis (apie šaknies šalmelio meristem¹)
Ðaknø plaukeliai
– šakniaplaukiai
Ðaknø stumiamoji, slegiamoji jëga
– ðaknø siurbiamoji geba
Uþmovëlis, ðaknies kepuraitë
– šaknies šalmelis
Lapas
barvintas (Pbr.) ~
– spalvotas lapas
buntuoti (Pbr.) lapai
– kuokštiniai lapas
delnotas (Pbr.) ~
– plaštakiškas lapas
eglëti, grutëti (Pbr.) lapai
– plunksniški lapai
kryžauni (Pbr.) lapai
– kryžminiai lapai
skritiniuotas ~
– apskritas lapas
tykšantis (Pbr.) ~
– blizgantis lapas
38

2 lentelë (tæsinys).
Table 2 (continued).
1 2
tveriantys (Pbr.), patenkantys (Pbr.)lapai
– daugiameèiai lapai
Atvarëlis
– hidatodë (apie liaukas)
Blyška
– chlorozë (apie lape stebimus augalo ligos
požymius)
Diegamakðtë
– koleoptilë (apie varpiniø pirminá lapelá)
Gyslavimasis, nervatûra
– gyslotumas (apie lap¹)
Kelnë (Pbr.), ðlebë (Pbr.), makšnis
– makštis (apie stieb¹ ir lap¹)
Kertelë, lapakertë
– lapo pažastis
Lakštas, lapo plaštaka
– lapalakštis
Palapës (Pbr.), palapiai
– prielapiai
Ripka (Pbr.)
– menturis
Sprogymë (Pbr.)
– pumpuras
slaptoji ~
– miegantysis pumpuras
Uodegutë (Pbr.)
– lapkotis
Žiedas, vaisius
abugimtis (Pbr.) ~
– dvilytis žiedas
patogus (Pbr.), tikslinis ~
– taisyklingas, aktinomorfinis žiedas
viengimtis (Pbr.) ~
– vienalytis žiedas
Bragas (Pbr.)
– skëtis (apie žiedyn¹)
Bumburas
– 1. pumpuras; 2. žiedynpumpuris
Dulkelë, dulkutë, pereklë dulkelë
– þiedadulkë
Dulkdaviai, vyrukai (Pbr.)
– kuokeliai
Dulkdavio galvutë, dulkylas, pleiskis, inkstukas, – dulkinë
strajus
Gilelës (Pbr.)
– liaukos
midutis, nektarindis, salduminë liauka
– nektarinë
Karûna (Pbr.)
– vainikëlis
lygi (Pbr.) ~
– taisyklingas vainikëlis
plaðtakinë, pleðtekëta, plestekiðka ~
– drugiðkasis vainikëlis
Kiauðininë, kiauðelis, kiauðianarvis
– kiaušialàstë
Knitlys
– gemalas (apie sëklà)
Kulnis
– burbuolë
Megztuvë, uþmazgas (Pbr.), vaisinë
– mezginë
Midutinës sultys, midutinis saldumas
– nektaras
Motelë, motë, gurklelis, vaisgamëlë, vaisinukas – piestelë
Sàþiedis, þiedinë, þiedynë
– žiedynas
Skuja, skujokas, gurgutis
– kankorëþis
Sosta (Pbr.)
– 1. žiedsostis; 2. žiedynsostis
Laputis, taurëlaiðkis
– taurëlapis
Piestažiotis
– purka
Ðëtra (Pbr.), þiedðluotë
– ðluotelë (apie žiedyn¹)
Vainiklaiškis, vainiksklypis
– vainiklapis
Žiedgurbis (Pbr.)
– 1. graiþas; 2. skraistë (apie graižažiedžius)
Þiedkrûva (Pbr.)
– graižas
Làstelë
Narvelis, celë (die Zelle – vok., cell – angl., cellule –
pranc.)
– làstelë
Celës oda, celës odelë
– làstelës sienelë
Chondriosoma
– mitochondrija
39

2 lentelë (tæsinys).
Table 2 (continued).
Elektronø perneðëjai
Ergonai
Faktorius
Granulës, granos
Làstelës átampa
Mikrofilamentai
Narveliena
Plazminës gijos
Protonø pompa
Tuðtymë
Žalis, žalymas
1 2
– elektronø (per)neðikliai
– biokatalizatoriai
– veiksnys
– granai (apie chloroplast¹)
– làstelës turgoras
– mikroplauðeliai, mikrosiûlai
– celiuliozë
– plazmodezmos
– protonø siurblys
– vakuolë
– chlorofilas
paraðyèiau, o tuomi spasabu norint rašyti nëra në vieno
þodþio lieþuvyje þemaitiškame... To darodþius, reikëjo
pasitiekti veikalø tobulø, labiausiai kalboje lotyniðkoje
iðduotøjø. Prie tø visø vargø reikëjo dar nekuriø asabø
ðiderstvos iðturëti, kaipo bûèiau niekø darbà ëmæs, kurá
koþnas norintis gali aplam rasti lieþuvyje lenkiðkame,
norint tas lieþuvis po visam jau baigias mûsø þemëje.
Bet vienog maþ tokiø protingø terado; toli daugiaus
buvo ne tiktai nepeikianèiø, ale dar pauginanèiø ant
nesiliovimo nuo pradëto darbo. Daug buvo ir tokiø,
kurie davinëjo pagelbà dël manæs tame reikale.”
PADËKA
Dëkoju akad. Alfonsui Merkiui – ðio darbo iniciatoriui
– ir kolegoms, padëjusiems ruoðti ðá darbà: dr. Aurikai
Rièkienei – uþ pagalbà renkant terminijà, dr. Sigitai
Jurkonienei ir dokt. Vygantui Gainai – já ruoðti ir pateikti.
LITERATÛRA
DAGYS J. (red.), 1965: Botanikos terminø þodynas. –
Vilnius.
DAUKÐAS K., BARKAUSKAS J., DAUKÐAS V., DAUMANTAS
E., KABAILIENË M., KAREIVA A., MAÈIONIS Z., NA-
RUÐKEVIÈIUS L., SASNAUSKIENË S., SKUÈAS V., 2003:
Chemijos terminø aiðkinamasis þodynas (2-as pataisytas
ir papildytas leidimas). – Vilnius.
JANKEVIÈIENË R. (sud.), 1998: Botanikos vardø þodynas. –
Vilnius.
PABRËÞA J., 1900: Botanika arba Taislius auguminis. –
Shenandoah.
DEVELOPMENT OF LITHUANIAN TERMINOLOGY OF EXPERIMENTAL BOTANY
Ona RUPAINIENË
Summary
The usage of experimental botany terms in Lithuanian
is discussed. The development of names of plant
organs generally accepted in Lithuania at present is mostly
based on those proposed by Jurgis Pabrëþa in the 19th
century. The offered terms have been constantly perfected.
Lithuanian terms with evident features of foreign
languages are discussed.
40