V. Atodangų ir olų buveinės

EB svarbos natūralių buveiniųinventorizavimo vadovasBuveinių aprašai, būdingos irtipinės rūšys, jų atpažinimasV. Atodangų ir olų buveinės:8210, 8220, 8310Atsakingasis redaktorius ir sudarytojasValerijus RašomavičiusTekstų autoriusValerijus RašomavičiusVilnius, 2012

TurinysĮvadas...................................................................................................................V-48210 Karbonatinių uolienų atodangos............................................................V-58220 Silikatinių uolienų atodangos................................................................V-108310 Olos..........................................................................................................V-12Literatūra...........................................................................................................V-14V-3

ĮvadasStabilios karbonatinių ir silikatinių uolienų atodangos nėra Lietuvoje itinpaplitęs gamtinis darinys. Dauguma jų, kaip ir žinomos olos, yra suregistruotosir aprašytos, žymesnės – saugomos geologiniuose draustiniuose arba paskelbtosgamtos paveldo geologiniais objektais.Karbonatinių uolienų buveinės apima gamtines (natūralias) atodangas,susijusias su kai kurių upių slėnių atkarpomis, karstinėmis įgriuvomis, irdirbtines atodangas, pasitaikančias seniau eksploatuotuose, bet jau apleistuosear iki šiol eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose. Abiejų rūšiųatodangos priklauso viršutinio devono, viršutinio permo, viršutinės kreidos,kvartero geologinėms sistemoms. Dauguma natūraliai atsiveriančių atodangųaptinkamos Šiaurės Lietuvos upių – Nemunėlio, Mūšos, Lėvens, Ventos – ir jųbaseinų upelių krantuose.Atodangų geografinė padėtis, paviršiaus polinkiai labai įvairūs, apšviestumosąlygos – skirtingos ir kaičios; natūralių atodangų aukštis siekia 5−11 m,dirbtinių − priklausomai nuo karjerų ar kitokių iškasų gylio gali siekti 18 mir daugiau. Apleistuose karjeruose sienelių su karbonatinėmis uolienomisapatinės dalys dažniausiai yra atsidūrusios po vandeniu, nes slūgso žemiaugruntinio vandens paviršiaus atsikūrusio lygio. Daugelio natūralių atodangųapatinės dalys upių slėniuose, jų šlaitus kertančiose griovose taip pat nestokojadrėgmės dėl prasiveržiančių gruntinio vandens šaltinių, vietomis jos yrapažliugusios.Silikatinių uolienų atodangų buveinė Lietuvoje yra siejama su gamtinėmis(natūraliomis) atodangomis, išsidėsčiusiomis palei gilesnius slėnius, aukštesniusvagos krantus turinčias upes, taip pat ši buveinė apima dalį dirbtiniųatodangų, kurių didžiuma atsiradusios eksploatuojant statybines naudingąsiasiškasenas dabar veikiančiuose jų telkinių karjeruose ar iki šiol išlikusiosjau apleistuose (nerekultivuotuose) karjeruose. Visas silikatinių uolienų atodangasgalima grupuoti pagal šių uolienų susidarymo geologinį laiką, t. y.akcentuoti jų priklausymą devono, juros, triaso, kreidos, neogeno ar kvarterogeologinėms sistemoms. Iš jų labiausiai paplitusios kvartero silikatinių uolienųatodangos, aptinkamos visoje šalies teritorijoje.Prie olų buveinės Lietuvoje galima priskirti tik kelis gamtinius objektus:olas Šiaurės Lietuvoje, kur slūgso devono sukarstėjusių uolienų (gipso ir dolomito)sluoksniai, ir Rytų Lietuvos olas, kurios sutampa su kvartero uolienomis(konglomeratu virtusiu žvyru, sumišusiu su gargždu ir smėliu).V-4

8210 Karbonatinių uolienų atodangosBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių)atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose. Šiam tipui taippat priklauso apleistų karjerų atodangos ir labai retai pasitaikančios karstiniųįgriuvų dolomito ir gipso atodangos. Atodangos skiriasi ne tik pagal uolienųsudėtį, bet ir pagal tų uolienų sudūlėjimo laipsnį, pagal drėkinimo režimą(būna prasiveržiančio gruntinio vandens), ekspozicijos kryptį ir laipsnį, apšviestumosąlygas (atviros, medžių pavėsyje). Nuo šių ir kitų savybių ir sąlygųpriklauso uolienų plyšiuose įsitvirtinančių augalų rūšių sudėtis.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniaiveiksniai. Kietų, karbonatųturinčių uolienų (dolomito,klinčių, kreidos) atodangos,atsiveriančios upiųkrantuose, taip pat apleistųkarjerų atodangos. Jos skiriasipagal uolienų sudėtį irjų sudūlėjimo laipsnį, drėkinimorežimą (būna prasiveržiančiogruntinio vandens),ekspozicijos kryptįir laipsnį, apšviestumo sąlygas(atviros, medžių pavėsyje).Gamtiniai biologiniaiveiksniai. Neaprašyti.Antropogeniniaiveiksniai. Prie šio tipo priskiriamosir dirbtinės, apleistųkarjerų atodangos.V. Rašomavičiaus nuotr.V-5

8210Buveinės struktūraNeaprašyta.Sukcesijos kryptysNeaprašytos.Augalų bendrijosNeaprašytos.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNenustatytas.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisKarbonatinių atodangų viršuje dažniausiai veši 6210 Stepinių pievų augalija,jas supa 9180 *Griovų ir šlaitų miškai.V-6

8210Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Anthemis tinctoriaConsolida regalisCystopteris fragilisHylotelephium telephiumLonicera xylosteumPoa nemoralisSilene nutansEncalypta streptocarpaGyroweisia tenuisPalustriella commutataAloina rigidaBryum neodamenseCampylium chrysophyllumDidymodon fallaxDitrichum flexicauleLeiocolea badensisPreissia quadrataTortula muralisV-7

8210Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Bent 1 tipinė rūšis.• Būdinga uolienų sudėtis ir atodangos struktūra.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Uolienos padengtos dirvožemio nuobiromis ir nuo jų priklausančia augalija.Skiriamieji buveinės požymiai• Netaikomi.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas nenustatytas. Kartografinėjemedžiagoje gali būti žymimas tašku arba linija.• Šio tipo atodangų tikėtina rasti Nemunėlio, Mūšos, Lėvens, Ventos ir jųbaseinų upelių krantuose, senuose dolomitų ir klinčių karjeruose šiaurinėješalies dalyje, taip pat pavienių atodangų gali pasitaikyti Merkio, Jiesioskrantuose, Nemuno ir jo griovų šlaituose.V-8

8210Z. Gudžinsko nuotr.Anthemis tinctoriaGeltonasis bobramunisZ. Gudžinsko nuotr.Consolida regalisDirvinis raguolisV. Rašomavičiaus nuotr.Palustriella commutataKaičioji pelkmėV-9

8220 Silikatinių uolienų atodangosBendrasis buveinės aprašasSilikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito)atodangos dažniausios upių krantuose. Pagal geologines jų susiklostymo sąlygaskai kurios gali turėti karbonatų. Paprastai silikatinių uolienų atodangosneapaugusios induočiais augalais, tik kartais pasitaiko pavienių kserofitų,bet šios atodangos būna gausiai padengtos mikroskopinių dumblių plėvele,o plyšiuose pasitaiko samanų. Daugiau žolių dangos randasi, kai atodangosapnešamos humusingomis dirvožemio nuoplovomis.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato,molio, aleurito) atodangos dažniausios upių krantuose. Pagal geologinesjų susiklostymo sąlygas kai kurios gali turėti karbonatų.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Neaprašyti.Antropogeniniai veiksniai. Neaprašyti.Buveinės struktūraNeaprašyta.Sukcesijos kryptysNeaprašytos.Augalų bendrijosNeaprašytos.Ryšys su kitų klasifikacijųvienetaisNenustatytas.V. Rašomavičiaus nuotr.V-10

8220Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisSilikatinių atodangų viršuje dažniausiai veši 6210 Stepinių pievų arba 6510Šienaujamų mezofitų pievų augalija, jas supa *9180 Griovų ir šlaitų miškai.Būdingos augalų rūšysNežinomos.Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Šiai buveinei priklauso natūralią susiklostymo struktūrą išlaikiusios atodangos(būdinga uolienų sudėtis ir atodangos struktūra).Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Uolienos padengtos dirvožemio nuobiromis ir nuo jų priklausančia augalija.Skiriamieji buveinės požymiaiNeaprašyti.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas nenustatytas. Kartografinėjemedžiagoje gali būti žymimas tašku arba linija.V-11

8310 OlosBendrasis buveinės aprašasOlos – tai karstinės požeminės tuštumos, atsiradusios požeminio vandenstėkmėms išplovus tirpias uolienas, daugiausia gipsą. Didžiausia žinoma atviraola – Karvės ola Biržų rajone – prasideda karstinės įgriuvos dugne. Olos tūris– 28 m 3 , bendras urvų ilgis – 64 m. Joje telkšo 1,5 m gylio ežeriukas.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Prie šios buveinės priskiriamos karstinėspožeminės tuštumos, atsiradusios požeminio vandens tėkmėms išplovus tirpiasuolienas, daugiausia gipsą.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Neaprašyti.Antropogeniniai veiksniai. Neaprašyti.Buveinės struktūraNeaprašyta.V. Mikulėno nuotr.V-12

8310Sukcesijos kryptysNeaprašytos.Augalų bendrijosNeaprašytos.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNenustatytas.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisNenustatytas.Būdingos augalų rūšysNenustatytos.Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Nėra.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Natūrali olos ertmės struktūra pažeista dėl intensyvaus žmonių lankymosi.Skiriamieji buveinės požymiai• Nenustatyti.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas nenustatytas. Kartografinėjemedžiagoje gali būti žymimas tašku.• Dvi didžiausios olos yra Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone – Nemunėliokranto atodangos karstiniame plyšyje esanti Velniapilio ola ir Karajimiškiokaimo karstinės įgriuvos dugne atsiverianti Karvės ola.V-13

Literatūra1. Baltrūnas V. (ats. red.) 2004: Lietuvos Žemės gelmių raida ir ištekliai, Vilnius.2. Bucevičiūtė S., Marcinkevičius V. 1992: Karsto morfologija. – Geologija13, 49–58.3. Gailius R., Grigelis A., Jankauskas T. ir kt. 1994: Lietuvos geologija,Vilnius.4. Linčius A. 1991: Apie gamtinių reiškinių įtaką geologijos paminklų irdraustinių būklei Lietuvoje. − Geografijos metraštis 27, 163−169.5. Linčius A. 1994: Geologijos paminklai ir draustiniai. – Lietuvos geologija,Vilnius.6. Narbutas V., Linčius A., Marcinkevičius V. 2001: Devono uolienųkarstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje, Vilnius.7. Vodzinskas E. V., Kadūnas V. B. 1969: Karbonatnoje syrjo Litovskoj SSR(dolomity i izvestniaki). – Trudi Instituta Geologii 13, 1−200.V-14