Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais

STUDENTO KNYGA 

2‐asis modulis 

Kompiuterio naudojimas ir darbas su 

failais 

Šiam kūriniui suteikta Creative Commons 

Attribution‐ShareAlike 3.0 Unported 

licencija. 

Šis dokumentas sukurtas, panaudojant 

Europos Sąjungos finansinę paramą. 

Dokumente išreikšta autoriaus nuomonė 

jokiu būdu negali būti laikoma oficialia 

Europos Sąjungos nuomone. Medžiaga 

paruošta ECDL sertifikatui gauti, 

atsižvelgiant į Sylabus 5 reikalavimus.

TURINYS 

Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais ______________________________ 4 

Kompiuterio naudojimas __________________________________________________ 4 

Kompiuterio įjungimas__________________________________________________________ 4 

Prisijungimas prie operacinės sistemos_____________________________________________ 5 

Programos atidarymas__________________________________________________________ 8 

Programos langas______________________________________________________________ 9 

Duomenų išsaugojimas ________________________________________________________ 11 

Kompiuterio išjungimas ________________________________________________________ 15 

Naudotojo aplinkos valdymas _____________________________________________ 17 

Darbo aplinkos nustatymai _____________________________________________________ 18 

Ekrano užsklanda _____________________________________________________________ 22 

Klaviatūros išdėstymai _________________________________________________________ 24 

Data ir laikas_________________________________________________________________ 28 

Darbas su keletu langų_________________________________________________________ 32 

Programinės įrangos diegimas ir šalinimas ___________________________________ 34 

Pagrindinė sistemos informacija ___________________________________________ 39 

Spausdinimo darbų valdymas _____________________________________________ 40 

Kompiuterio failų sistema ________________________________________________ 45 

Naudotojo aplankai ___________________________________________________________ 45 

Tinklo ir nutolę aplankai _______________________________________________________ 48 

Matavimo vienetai____________________________________________________________ 48 

Duomenų saugojimo įrenginiai __________________________________________________ 49 

Naršyklės ___________________________________________________________________ 50 

Failų ir aplankų rūšiavimas _____________________________________________________ 52 

Failų savybės ________________________________________________________________ 54 

Veiksmai su failais ir aplankais_____________________________________________ 59 

Failo, aplanko paieška _________________________________________________________ 59 

Naujo aplanko sukūrimas ______________________________________________________ 62 

Failų, aplankų pasirinkimas (žymėjimas) ___________________________________________ 63 

Failų, aplankų kopijavimas______________________________________________________ 63 

Failų, aplankų perkėlimas ______________________________________________________ 64 

Failų, aplankų ištrynimas ir atstatymas ____________________________________________ 64 

Kiti veiksmai su failais____________________________________________________ 69 

Failų glaudinimas _____________________________________________________________ 69 

Failų apsauga nuo virusų _______________________________________________________ 71 

Pagalbos sistemų naudojimas _____________________________________________ 73 

Operacinės sistemos pagalbos funkcijos___________________________________________ 73 

Pagalbos funkcijos programose__________________________________________________ 74 

Ekrano vaizdo nuotrauka_______________________________________________________ 74 

Priverstinis programos uždarymas _______________________________________________ 74

MODULIS 2 

KOMPIUTERIO NAUDOJIMAS IR DARBAS SU FAILAIS 

Šiame modulyje Jūs išmoksite: 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įjungti kompiuterį; 

Atlikti veiksmus operacinės sistemos aplinkoje; 

Pakeisti naudotojo aplinkos nustatymus; 

Sužinoti pagrindinę informaciją apie kompiuterį; 

Spausdinti dokumentus; 

Dirbti su failais; 

Dirbti su aplankais; 

Naudotis sistemoje įdiegtomis pagalbinėmis funkcijomis. 

Kompiuterio naudojimas 

Beveik visus darbus, atliekamus kompiuterių, galima būtų suskirstyti I sekančius 

žingsnius: 

Kompiuterio įjungimas; 

Programos atidarymas; 

Darbas programoje su dokumentu (failu); 

Darbo išsaugojimas; 

Kompiuterio išjungimas. 

Apžvelkime viską detaliau. 

Kompiuterio įjungimas 

Pagrindiniai kompiuterio komponentai yra sisteminis įrenginys ir monitorius. Gali būti 

prijungti ir papildomi įrenginiai, pavyzdžiui, spausdintuvas, skeneris. Modernūs 

kompiuteriai dažnai turi prijungtų ir papildomų daugialypės terpės įrenginių – 

internetinės kameros, garsiakalbiai, mikrofonai. Taipogi svarbu yra, jog būtų prijungti 

informacijos įvedimo įrenginiai – klaviatūra, pelė. Skirtingi kompiuterio komponentai yra 

prijungti laidais, vieni turi savo atskirus maitino šaltinius, kiti naudoja energiją gaunamą 

iš kompiuterio ar nepertraukiamos energijos šaltinio įrenginio. Pastarasis naudojamas, 

kad apsisaugoti nuo elektros srovės dingimo ar elektros šuolių tinkle. Nešiojamų 

kompiuterių atveju, sisteminis įrenginys ir monitorius yra viena korpuse. 

Pastaba! 

Laidai gali būti prijungiami, pakeičiami, atjungiami, tik tada, kai kompiuteris yra 

išjungtas. 

Išimtis būtų – USB ir tinklo jungtys.

5 Modulis 2 

Kompiuterio įjungimas: 

1. Paspauskite įjungimo/išjungimo mygtuką, esantį sisteminiame bloke. Jis 

dažniausiai būna sisteminio įrenginio priekyje; 

2. Įjunkite monitorių, jei jis neįsijungia automatiškai (jei anksčiau buvo išjungtas, 

pasinaudojant įjungimo/išjungimo mygtuku, esančiu monitoriaus priekyje); 

3. Palaukite kol užsikraus operacinė sistema. 

Kompiuteris įsijungia pagal tam tikrą seką. Pirma įsijungia kompiuterio maitinimo 

šaltinis. Tai parodo specialios lemputės, esančios sisteminiame įrenginyje. Tada yra 

paleidžiama kompiuterio BIOS (Pagrindinė įvedimo/išvedimo sistema) sistema, kuri 

patikrina laisvosios kreipties atmintį, aktyvuoja kompiuterio įrenginius, taipogi ir vaizdo 

plokštę, įgalina vaizdą monitoriaus ekrane. BIOS sistemos įdiegti nereikia, nes ji yra 

kompiuterio pastoviojoje atmintyje pagal nutylėjimą. Dėl to, kompiuterio darbo metu, 

galimas garso signalas – vienas pyptelėjimas reiškia, jog sistema veikia gerai. 

Toliau aptinkama kompiuteryje esanti operacinė sistema. BIOS ieško kompiuterio kietųjų 

diskų ir kitų jungčių tam tikra tvarka, kol yra surandama operacinė sistema. 

Pastaba! 

Jei operacinė sistema nestartuoja, gali būti, jog lankstusis diskelis yra paliktas diskelių 

nuskaitymo įrenginyje. 

Operacinė sistema yra tam tikra programinė įranga, kuri pasileidžia tada, kai kompiuteris 

yra pilnai įjungtas. Ji suteikia grafinę sąsają su kompiuteriu, kuri suprantama naudotojui. 

Operacinė sistema valdo kompiuterio techninę įrangą ir kitus įrenginius bei užtikrina jų, 

kaip vientisos sistemos, darbą. Kai kurių populiarių operacinių sistemų pavyzdžiai: 

Windows (įvairios versijos); 

Linux (įvairios distribucijos); 

Mac OS operacinė sistema skirta Apple kompiuteriams. 

Užduotis 2.1. Ką reiškią, kai kompiuterio ekrane pasirodo toks pranešimas: DISK BOOT 

FAILURE, INSERT SYSTEM DISK AND PRESS ENTER? 

Pasirinkimai: 

1. Kompiuteryje nėra įdiegta operacinė sistema; 

2. Muzikinis kompaktinis diskas paliktas diskų nuskaitymo įrenginyje; 

3. Kietojo disko gedimas, arba jo iš vis nėra; 

4. Kompiuteris buvo išjungtas nekorektiškai; 

5. USB atmintinė yra prijungta prie kompiuterio; 

6. Visi punktai išvardinti aukščiau. 

Prisijungimas prie operacinės sistemos 

Sėkmingą operacinės sistemos startą, parodo grafinis vaizdas kompiuterio ekrane. Šis 

vaizdas skirtingoms operacinėms sistemoms gali skirtis. Linux siūlo keletą skirtingų 

grafinių sąsajų.

Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais 6 

Šioje knygoje aptariama Linux Ubuntu (versija 10.10) distribucija su grafine sąsaja 

Gnome. 

Aplanką 2_computer_files su užduoties šablonu reikėtų patalpinti aplanke Documents, 

prisijungusio naudotojo paskyroje. 

Naudotojo duomenims apsaugoti gali būti naudojamas slaptažodis. Jei kompiuteriu dirba 

keli naudotojai, patogu sukurti keletą nepriklausomų darbo aplinkų – naudotojų paskyrų. 

Naudotojų paskyros kompiuteriuose naudojamos: 

 

 

Atskiroms darbo aplinkoms kiekvienam naudotojui sukurti: darbalaukis, 

aplankai, kalbos nustatymai keičiami neįtakojant kitų to paties kompiuterio 

naudotojų darbo aplinkos; 

Leidžiant atlikti specifinius veiksmu operacinėje sistemoje, bei nustatyti 

leidimus, naudojimuisi kompiuteriu ir tinklo ištekliais. 

Internetinės paslaugos taipogi turi naudotojų paskyras, kad užtikrintų saugų išteklių 

naudojimąsi. Pavyzdžiui, elektroninio pašto naudotojas turi prieigą tik prie savo pašto 

dėžutės. 

Speciali paskyra yra administratorius. Šis naudotojas turi daugiausiai 

leidimų 

kompiuterinėje sistemoje; jis gali diegti/šalinti programas, kurti kitas naudotojų 

paskyras, nustatyti leidimus naudotojams, tvarkyti išteklius, kuriais bus dalinamasi, keisti 

svarbius sistemos nustatymus, tokius kaip pvz., data ir laikas. 

Naudotojo paskyra taip pat gali būti sukurta ir prieigai prie kompiuterio per tinklą. 

Tai atlikti yra būtina pasirinkti (įvesti) savo naudotojo vardą ir įvesti slaptažodį, 

patvirtinant savo teisę naudotis kompiuteriu operacinėje sistemoje. 

Kad prisijungti prie savo paskyros Linux Ubuntu operacinėje sistemoje: 

1. Paspauskite ant savo naudotojo vardo; 

2. Įveskite slaptažodį; 

3. Paspauskite Prisijungti (Log In): 

Po prisiregistravimo, atsidaro naudotojo grafinė aplinka. Pagal nutylėjimą Linux 

Ubuntu naudoja Gnome aplinką.

7 Modulis 2 

A B C D E 

F 

G 

H 

I 

J 

A B C D E F G 

Paveikslėlis 1.Grafinė aplinka Gnome 

Programos (Applications), programų meniu – A; 

H I J


Vietos (Places), failų struktūros vietų pasirinkimas – B; 

Sistema (System), sisteminių įrankių meniu – C; 

Viršutinis skydelis – D. Dažniausiai čia yra sisteminių pranešimų vieta, klaviatūros 

išdėstymo perjungiklis, laikrodis, operacinės sistemos išjungimo mygtukas, 

elektroninio pašto kliento mygtukas; 

Klaviatūros išdėstymo perjungiklis – E. Gali būti nematomas, jei operacinės 

sistemos diegimo metu nebuvo nurodytos papildomos kalbos; 

E – įvairūs sistemos pranešimai – laikas ir data, gautas elektroninio pašto 

pranešimas, naudotojo paskyros vardas; 

Sistemos išjungimo meniu – G; 

Apatinis skydelis – H. parodo kiekvieno atidaryto lango mygtuką; 

Šiukšlinė – I; 

Darbalaukių keitimo įtaiso mygtukas – J. Linux aplinka siūlo 4 darbalaukius pagal 

nutylėjimą. Nors yra pakankama ir vieno darbalaukio, jei reikia dirbti su keliomis 

programomis tuo pat metu, jas galima patalpinti skirtinguose darbalaukiuose. 

Darbalaukius galima pakeisti, paspaudžiant kairįjį pelės klavišą ant atitinkamo 

darbalaukio mygtuko: 

Pastaba: 

Terminas „pagal nutylėjimą“ (by default) reiškia būseną, kur naudotojas nėra atlikęs 

jokių operacinės sistemos nustatymų ar programos pakeitimų. 

Pavyzdžiui, pagal nutylėjimą ant darbalaukio nėra nei vienos piktogramos, jos gali būti 

sukurtos naudotojo. 

Programos atidarymas 

Operacinė sistema užtikrina kompiuterinės sistemos ir jos komponenčių darbą ir suteikia 

grafinę naudotojo sąsają. 

Konkrečios užduotys, savo ruožtu, yra atliekamos programų. Programas naudojamos 

įvairiems veiksmams atlikti: tekstinio dokumento sukūrimui, naršymui internete, vaizdų 

peržiūrai, garsų grojimui. Programos naudojasi operacine sistema, kaip jungiančia 

grandimi tarp jų ir kompiuterio įrenginių, tokių, kaip pavyzdžiui, spausdintuvo. 

Programų sąrašai prieinami kompiuteryje dažniausia būna suskirstyti į meniu punktus. 

Gnome grafinėje aplinkoje programų meniu yra darbalaukio viršuje esančiame skydelyje. 

Kadangi kompiuteryje daug programų, jos grupuojamos pagal rūšį arba atliekamas 

užduotis. 

Programos atidaromos: 

 

 

Surandant reikiamą programą sąraše ir paspaudžiant jos pavadinimą – naujo 

dokumento sukūrimui. 

Aktyvinant (du kartus paspaudžiant) esamo dokumento piktogramą.

9 Modulis 2 

Išnagrinėkime programos gedit paleidimą. Gedit yra paprastas teksto redaktorius. Jis yra 

Linux Ubuntu operacinėje sistemoje pagal nutylėjimą. 

Norint paleisti programą: 

1. Paspauskite Programos (Applications) mygtuką, esantį viršutiniame kairiajame 

darbalaukio kampe; 

2. Užveskite pelės rodyklę ant grupės Reikmenys (Accessories); 

3. Atsiradusiame meniu paspauskite programą pavadinimu Tekstų redaktorius (Text 

Editor): 

Aukščiau aprašytos veiksmų sekos vaizdas: 

Programos−>Reikmenys−>Tekstų redaktorius (Applications−>Accessories−>Text 

Editor) 

Programos langas 

Dėl grafinės operacinės sistemos aplinkos, kiekviena programa atidaroma atskirame 

lange. Langų sistema tapo standartu; tai paprasta ir patogu naudotis. Skirtingų programų 

langai yra labai panašūs savo išvaizda ir struktūra, ir sudaryti iš panašių elementų.


A 

B 

C 

D 

E 

F 

G 

A 

B 

C 

D 

E 

F 

G 

Paveikslėlis 2.Programos gedit lango elementai: 

 

 

Pavadinimo juosta (A paveikslėlyje 2) – rodo atidaryto dokumento ir programos 

pavadinimą. Lango valdymo mygtukai taipogi yra šioje juostoje. 

Meniu juosta (B paveikslėlyje 2) – meniu su įvairiomis komandomis skirtomis 

darbui su programa ir programos langu. Meniu vardai nurodo tos grupės 

komandų visumą, pavyzdžiui: Failas (File) – komandos, kurios taikomos visam 

dokumentui; Keisti (Edit) redagavimo komandos, tokios kaip kopijavimas,

11 Modulis 2 

 

 

 

 

 

įkėlimas, paieška; Rodymas (View) – programos naudotojo sąsajos redagavimo 

komandos. 

Įrankių juosta (C paveikslėlyje 2) – šioje juostoje yra dažniausiai naudojamų 

komandų piktogramos. Užvedus pelės rodyklę ant atitinkamos piktogramos, 

pasirodo tos komandos pavadinimas. Programa gedit turi vieną įrankių juostą, 

tačiau gali turėti ir kelias. Įrankių juostas galima pridėti arba panaikinti atlikus 

komandą Rodymas−>Įrankių juosta (View>Toolbars). 

Skirtukas (D paveikslėlyje 2) – gedit leidžia dirbti su keletu dokumentų vienu 

metu. Atskirti vieną dokumentą nuo kito galima pasinaudojus skirtukais. Jie 

dažnai naudojami nustatymų ir pasirinkimų grupavimui dialogo languose. 

Darbo sritis (E paveikslėlyje 2) programoje ‐ atvertas dokumentas. Sritis skirta 

dokumento sukūrimui ir jo redagavimui. 

Slinkties juosta (F paveikslėlyje 2) – pagalbinė juosta, naudojama tuo atveju, kai 

dokumentas netelpa į programos lango ribas. Plačiai naudojama ir meniu 

punktuose. 

Būsenos juosta (G paveikslėlyje 2) – dažniausia yra lango apačioje. Joje 

pateikiama informacija apie dokumentą, t.y., ženklų, eilučių skaičius, skirtuko 

duomenis. Informacija pateikiama skirtingose programose, skiriasi. 

Duomenų išsaugojimas 

Norint išsaugoti atliktą darbą, programa sukuria tam tikros rūšies failą ir išsaugo jį 

pastovioje kompiuterio atmintyje – kompiuterio kietajame diske (HDD). Failo rūšį pagal 

nutylėjimą 

apibūdina naudojamos programos; jei programa leidžia, naudotojas gali 

išsaugoti failą ir kitu formatu. Operacinė sistema visiems skirtingos rūšies failams 

priskiria mažą grafinį paveikslėlį (piktogramą), kuris vaizduoja failą grafinėje kompiuterio 

naudotojo sąsajoje. 

Pastaba! 

Piktogramų vaizdas priklauso nuo operacinės sistemos nustatymų ir kompiuteryje 

naudojamų programų. 

Failas turi ne tik vardą, bet ir vardo plėtinį, kuris parodo failo tipą ir jo ryšį su atitinkama 

programa. Failo vardo plėtinys nuo vardo yra atskirtas tašku. 

C 

A B 

A – vardas; B – plėtinys; C − piktograma 

Paveikslėlis 3. Failo išvaizda 

Dažniausiai naudojamos failų rūšys Linux Ubuntu operacinėje sistemoje(nustatymai 

pagal nutylėjimą):


Failo rūšis Piktograma Programa 

Tekstinis 

Bet kuris teksto redaktorius 

Tekstinis 

Be failo vardo plėtinio, bet kuris teksto 

redaktorius 

Turtingo teksto 

dokumentas 

Tekstinis 

dokumentas 

Teksto redaktorius, atidaromas su 

OpenOffice.org tekstų redagavimo 

programa pagal nutylėjimą 

OpenOffice.org Writer 

Duomenų bazė 

OpenOffice.org Base 

Pristatymas 

OpenOffice.org Impress 

Skaičiuoklės darbo 

knyga 

OpenOffice.org Calc 

Skaičiuoklės darbo 

knyga 

Microsoft Office Excel 2007–2010, 

atidaromas su OpenOffice.org Calc 

Tekstinis 

dokumentas 

Microsoft Office Word 2007–2010, 

atidaromas su OpenOffice.org Writer 

PDF 

Adobe Acrobat Reader 

Internetinis 

puslapis 

Internetinė naršyklė, pavyzdžiui., Mozilla 

Firefox, Google Chrome 

Paveikslėlis JPG ir 

JPEG formatu 

Paveikslėlių kūrimo ir redagavimo 

programos, pavyzdžiui, GNU Paint, GIMP 

Paveikslėlis BMP 

formatu 


programos

13 Modulis 2 

paveikslėlis TIFF 

formatu 


programos 

Paveikslėlis PNG 

formatu 


programos 

Garso failas MP3 

formatu 

Multimedijos programos, atidaromas su 

Totem Movie Player pagal nutylėjimą 

Vaizdo failas MPG 

formatu 



Vaizdo failas AVI 

formatu 



Adobe Flash video 

skirtas 

internetinėms 

svetainėms 

Adobe Flash video 

skirtas 

internetinėms 

svetainėms 

RAR suglaudintas 

failas 

ZIP suglaudintas 

failas 

Laikinas Linux 

operacinės 

sistemos failas 

Laikinas Windows 

operacinės 

sistemos failas 

Adobe Flash įskiepis – internetinės 

naršyklės įskiepis, atidaromas naršyklės 

pagalba arba su multimedijos 

programomis 

Adobe Flash įskiepis – internetinės 

naršyklės įskiepis, atidaromas naršyklės 

pagalba arba su multimedijos 

programomis 

Suglaudintų failų valdymo programos, 

failų ir diskų valdymo programos, 

atidaromas su File Roller pagal 

nutylėjimą 

Suglaudintų failų valdymo programos, 

failų ir diskų valdymo programos, 

atidaromas su File Roller pagal 

nutylėjimą 

Paslėptas pagal nutylėjimą, ne 

matomas. Laikini failai sukuriami 

programų darbo metu, vėliau jie yra 

pašalinami. 

Windows operacinė sistema


Windows 

vykdomasis failas 

Windows operacinė sistema 

Windows 

sisteminis failas 

Windows operacinė sistema 

Norint išsaugoti failą programos naudojamu formatu pagal nutylėjimą: 

1. Pasirinkite meniu punktą Failas−>Išsaugoti (File−>Save); 

arba 

2. Paspauskite įrankių juostoje esantį mygtuką Išsaugoti (Save): 

3. Išsaugoti kaip (Save As) dialogo laukelyje Pavadinimas (Name) įrašykite failo 

pavadinimą; 

4. Patvirtinkite, paspausdami mygtuką Išsaugoti (Save):

15 Modulis 2 

Užduotis 2.2. Pasinaudodami programa gedit sukurkite tekstinį dokumentą 

1. Įjunkite kompiuterį, jei jis dar neįjungtas; 

2. Atverkite programą gedit 

2.1. Viršutiniame darbastalio skydelyje įvykdykite sekančią komandą 

Programos−>Reikmenys−>Tekstų 

redaktorius 

(Applications−>Accessories−>Text Editor). 

3. Dokumente įveskite tekstą: 

3.1. Naudodamiesi klaviatūra, parašykite Tai mano pirmoji eilutė. 

4. Išsaugokite failą pavadinimu plain_text: 

4.1. Įrankių juostoje pasirinkite Išsaugoti (Save) mygtuką. 

5. Uždarykite programą: 

5.1. Pasinaudokite komanda Failas−>Išeiti (File−>Quit). 

Kompiuterio išjungimas 

Bet kuriuo metu kompiuteryje gali vykti šimtai operacijų. Kai naudotojas paspaudžia 

mygtuką ir programinė įranga šią paprastą komandą verčia į kalbą, suprantamą 

kompiuterio techninei įrangai, kompiuterio viduje prasideda su tuo susijusi įvykių seka. 

Daugelis operacinių sistemų ir programų operacijų yra nematomos naudotojui – jos 

vyksta fone. Todėl tik pažvelgus į kompiuterį, negalima pasakyti ar sistemoje vykstantis 

procesas jau baigė savo darbą ar vis dar tebevyksta. 

Nebaigtų paslėptų operacinės sistemos operacijų darbo nutraukimas, gali privesti prie 

neprognozuojamo rezultato – galima prarasti duomenis, pažeisti programinę ar techninę 

įrangą.


Kompiuteris turi būti išjungiamas laikantis tam tikros veiksmų tvarkos. Iš esmės, 

pradžioje baigia darbą operacinė sistema, o paskui ji išjungia ir sisteminį įrenginį. 

Kompiuterio išjungimas: 

1. Išsaugokite visus atliktus darbus; 

2. Uždarykite visus atvertus langus ir programas; 

3. Paspauskite darbalaukio viršutiniame dešiniajame kampe esantį mygtuką; 

4. Pasirinkite komandą Išjungti (Shut Down): 

5. Įsitikinkite, jog kompiuteris išsijungė; 

6. Jei reikia, išjunkite monitorių. 

Kitos galimos komandos: 

 

 

 

 

 

 

 

Paleisti iš naujo (Restart) – išjungia ir vėl įjungia kompiuterį. Naudojama po 

programų įdiegimo, jei programa nebeatsako. 

Užrakinti ekraną (Lock Screen) – užrakina darbalaukį, norint tęsti darbą 

reikalauja slaptažodžio. Naudojama apsaugoti kompiuterį nuo nesankcionuoto 

prisijungimo ir tuo atveju, kai jis paliktas be priežiūros. Norint naudotis šia 

galimybe, naudotojo paskyra turi turėti slaptažodį. 

Atsijungti (Log Out) – atsijungimas nuo aktyvios naudotojo darbo sesijos 

neišjungiant kompiuterio. Kitas naudotojas neprivalės iš naujo įjungti 

kompiuterio. 

Hibernuoti (Hibernate) – išjungimas įrašius būseną; speciali kompiuterio 

būsena, išsauganti visą esamą darbą ir atvertas programas. Kai kompiuteris vėl 

įjungiamas, viskas grįžta į tą pačią būseną kaip prieš atliekant komandą 

Hibernate. 

Sustabdyti (Suspend – standby). Kompiuteris nėra išjungiamas, bet pervedamas 

į elektros taupymo rėžimą. Monitorius išsijungia. 

Svečio seansas (Guest Session) – atidaroma laikina naudotojo aplinka. 

Naudojama greitoms užduotims atlikti, nenutraukiant esamo naudotojo sesijos. 

Perjungti naudotoją (Switch from …) – jei yra sukurtos kelios naudotojų 

paskyros, tai perėjimas nuo vienos paskyros prie kitos. 

Užduotis 2.3. Išjunkite kompiuterį, pasinaudodami komanda „išjungimas įrašius 

būseną“ 

1. Atverkite interneto naršyklę: 

1.1. Pasinaudokite viršutinio skydelio meniu komanda Programos−>Internetas−> 

Firefox Web Browser (Applications−>Internet−>Firefox Web Browser);

17 Modulis 2 

2. Atverkite gedit: 

2.1. Pasinaudokite viršutinio skydelio meniu komanda 

Programos−>Reikmenys−>Tekstų 

redaktorius 

(Applications−>Accessories−>Text Editor); 

3. Dokumente parašykite žodį Saulė. Neuždarykite programos. 

4. Atverkite žaidimą Mines: 

4.1. Pasinaudokite viršutinio skydelio meniu komanda 

Programos−>Žaidimai−>Minos (Applications−>Games−>Mines); 

5. Išjunkite kompiuterį, pasinaudodami išjungimu įrašius būseną: 

5.1. Viršutiniame skydelyje kairiu pelės klavišu paspauskite mygtuką Išjungti (Shut 

down); 

5.2. Atsidariusiame menu, kairiu pelės klavišu spustelėkite ant komandos Hibernuoti 

(Hibernate): 

5.3. Palaukite kol kompiuteris pilnai išsijungs. 

6. Įjunkite kompiuterį; 

7. Jei reikia, prisijunkite prie sistemos; 

8. Patikrinkite ar prieš tai atidarytos programos vis dar veikia; 

9. Uždarykite programas: 

9.1. Lango Žaidimai (Games) pavadinimo juostoje paspauskite Užverti (Close) 

mygtuką: 

9.2. Pakartokite tą patį žingsnį programai gedit ir programai Mozilla Firefox. 

Naudotojo aplinkos valdymas


Darbo vietos aplinka (darbalaukis) yra tai, ką mato naudotojas kasdien dirbdamas 

kompiuteriu. 

Linux Ubuntu pagal nutylėjimą turi keturis darbalaukius. Pakeitimai, kurie bus atliekami 

šiame skyrelyje, pritaikyti visiems keturiems darbalaukiams tuo pat metu. 

Darbo aplinkos nustatymai 

Anksčiau ar vėliau naudotojui pabosta ta pati darbo aplinka; gali būti ir kitų priežasčių 

įtakojančių darbo aplinkos išvaizdos pakeitimą, tokių kaip pavyzdžiui, noras turėti prieš 

akis augintinio nuotrauką, kaip darbalaukio foną, pakeisti šrifto dydį ar skiriamąją gebą. 

Išvaizdos nustatymai dažnai apjungiami į temas. 

Dažniausiai keičiami elementai yra: 

Darbo aplinkos dizainas ir išvaizda; 

Darbalaukio fonas; 

Darbo aplinkos šrifto dydis; 

Ekrano skiriamoji geba; 

Ekrano užsklanda ir jos nustatymai. 

Norint pakeisti darbo aplinkos ir langų dizaino temą: 

1. Įvykdykite meniu komandą Sistema−>Nustatymai−>Išvaizda 

(System−>Preferences−>Appearance); 

2. Dialogo lange Išvaizdos nustatymai (Appearance Preferences) pasirinkite dizaino 

temą;

19 Modulis 2 

3. Uždarykite dialogo langą, paspausdami mygtuką Užverti (Close). 

Naudingas patarimas: 

Pasirinktos temos išvaizda gali būti redaguojama dialogo lange Derinti temą (Customize 

Theme), kuris atidaromas, paspaudus mygtuką Derinti (Customize): 

Norint pakeisti darbalaukio foną: 

1. Įvykdyti meniu komandą Sistema−>Nustatymai−>Išvaizda 


2. Atverti Fonas (Background) skirtuką;


3. Pasirinkti paveikslėlį, nurodant pelės klavišo paspaudimu; 

4. Uždaryti dialogo langą, paspaudžiant mygtuką Užverti (Close). 

Norint pakeisti sistemos šrifto dydį ir stilių: 

1. Įvykdyti meniu komandą Sistema−>Nustatymai−>Išvaizda 


2. Atverkite Šriftai (Fonts) skirtuką;

21 Modulis 2 

3. Pasirinkite šriftus: 

3.1. Programų šriftas (Application font) – šriftai, naudojami meniu, įrankių 

juostuose, dialogų languose; 

3.2. Dokumentų šriftas (Document font) – šriftai, naudojami dokumentuose, pagal 

nutylėjimą; 

3.3. Darbastalio šriftas (Desktop font) – šriftai, naudojami darbalaukio piktogramų 

pavadinimuose; 

3.4. Langų antraščių šriftas (Window title font) – šriftai, naudojami dokumentų, 

programų langų pavadinimuose. 

4. Uždarykite dialogo langą, paspausdami Užverti (Close) mygtuką.


Skiriamoji geba apibrėžia piktogramų, teksto ir kitų objektų grafinį dydį. Operacinė 

sistema dažniausiai automatiškai nustato prie kompiuterio prijungto monitoriaus ekrano 

skiriamąją gebą. Tačiau yra atvejų, kai reikia pakeisti sistemos nustatytą skiriamąją gebą, 

pavyzdžiui kai yra prijungiamas projektorius. 

Norint pakeisti ekrano objektų dydį: 

1. Įvykdyti komandą Sistema−>Nustatymai−>Ekranai ir vaizduokliai 

(System−>Preferences−>Monitors); 

2. Dialogo lango Vaizduoklio nustatymai (Monitor Preferences), skiltyje Skiriamoji 

geba (Resolution) pasirinkite pageidaujamą ekrano skiriamąją gebą; 

3. Uždarykite dialogo langą, paspausdami Užverti (Close) mygtuką. 


Optimalaus LCD monitoriaus vaizdo ryškumui ir kontrastui užtikrinti, atitinkamam 

modeliui naudokite gamintojo nurodytą skiriamąją gebą. Šiuos nurodymus galite rasti 

monitoriaus naudotojo vadove. 

Ekrano užsklanda 

Ekrano užsklandos buvo sukurtos kompiuteriams su CRT (vakuuminė kolba) monitoriais, 

kad prailgintų jų tarnavimo laiką. Tuo metu kompiuteriai neturėjo besikeičiančios 

grafinės aplinkos; monitoriaus ekrane buvo rodomas tas pats vaizdas labai ilgą laiko

23 Modulis 2 

tarpą, dėl to monitoriai perdegdavo. Dabartinės ekrano užsklandos, ne tik taupo elektrą 

ir monitorių, bet atlieka ir saugumo bei pramogines funkcijas. Be to jos gali būti įvairaus 

dizaino. 

Naudotojas turi galimybę nurodyti tam tikrą ekrano užsklandos įsijungimo laiką. Kai 

ekrano užsklanda įsijungia, ji pritemdo monitoriaus vaizdą arba rodo tam tikrus statinius 

ar dinaminius grafinius objektus. Norint sugrįžti prie darbo, reikėtų pajudinti pelytę arba 

paspausti bet kurį klaviatūros klavišą. 

Naudojantis ekrano užsklanda, taipogi, galima nustatyti, kad monitorius išsijungtų tik po 

tam tikro laiko. 

Norint nustatyti ekrano užsklandą: 

1. Įvykdyti komandą Sistema−>Nustatymai−>Ekrano užsklanda 

(System−>Preferences−>Screensaver); 

2. Dialogo lange Ekrano užsklandos nustatymai (Screensaver Preferences) pasirinkite 

norimą ekrano užsklandą; 

A 

B 

C 

D 

F 

E


A 

B 

C 

F 

D 

Paveikslėlis 4.Ekrano užsklandos nustatymas 

3. Jei reikia, galite peržiūrėti ekrano užsklandą (B paveikslėlyje 4); 

4. Pasirinkite papildomus nustatymus: 

4.1. Įjungti ekrano užsklandą – C paveikslėlyje 4; 

4.2. Uždėkite varnelę ekrano užrakinimui, veikiančiai užsklandai (D paveikslėlyje 4). 

Šiuo atveju, norint išjungti ekrano užsklandą, reikės įvesti naudotojo paskyros 

slaptažodį; 

4.3. Nurodykite kompiuterio ne darbo laiką, po kurio yra įjungiama ekrano užsklanda 

– F paveikslėlyje 4; 


Norint pakeisti ekrano energijos nustatymus: 

1. Dialogo lange Ekrano užsklandos nustatymai (Screensaver Preferences) paspauskite 

mygtuką Energijos valdymas (Power Management); 

2. Pasirinkite nustatymus: 

3. Skirtuke Naudojant kintamą srovę (On AC Power), meniu pasirinkime Ekranas 

(Display), nustatykite po kiek laiko bus išjungiamas ekranas: 

Klaviatūros išdėstymai 

Daugelyje kalbų yra naudojamos raidės, kurių nėra standartinėje lotyniškoje abėcėlėje.

25 Modulis 2 

Tam tikslui naudojamas dead key mygtukas, suteikiantis papildomo funkcionalumo. Šis 

mygtukas paspaudžiamas ir paleidžiamas, prieš paspaudžiant pagrindinį mygtuką. Jei 

buvo pasirinktas teisingas klaviatūros išdėstymas, šis veiksmas leidžia įvesti atitinkamos 

kalbos raidę su diakritiniu ženklu. 

Pavyzdžiui, latvių kalboje yra raidžių su pabraukimais viršuje arba su nosinėmis. Šioms 

raidėms įvesti naudojamas dead key mygtukas – dažniausiai tai kabutės mygtukas, 

esantis klaviatūroje (‘): 

Yra kalbų, kurios nesiremia lotyniškais ženklais, tai kirilica bei arabų abėcėlės. 

Šiuo atveju, kompiuteris numato papildomą klaviatūros išdėstymo naudojimą. 

Pastaba! 

Operacinės sistemos ir programų sąsajos kalba nepasikeičia, pakeitus klaviatūros kalbą 

bei išdėstymą. 

Norint pridėti klaviatūros išdėstymą: 

1. Įvykdyti komandą Sistema−>Nustatymai−>Klaviatūra 

(System−>Preferences−>Keyboard); 

2. Klaviatūros nustatymai (Keyboard Preferences) dialogo lange, atverkite Išdėstymai 

(Layouts) skirtuką; 

3. Paspauskite Pridėti (Add):


4. Pasirinkite išdėstymą (Choose a Layout) dialogo lange esančiame skirtuke Pagal šalį 

(By country) pasirinkite norimą šalį: 

5. Variantai (Variants) meniu, pasirinkite išdėstymo tipą: 

6. Pasinaudodami Peržiūros (Preview) komanda, pasitikrinkite ar teisingai pasirinkote; 

7. Paspauskite Pridėti (Add); 

8. Klaviatūros nustatymų (Keyboard Preferences) dialogo lange, galite išrūšiuoti 

pasirinktus klaviatūros išdėstymus norima tvarka: 

8.1. Pasirinkite išdėstymą; 

8.2. Pasinaudodami mygtukais Pakelti (Move Up) ir Nuleisti (Move Down) talpinkite 

išdėstymus sąraše. 

9. Laukelyje Paspausdinkite parametrų patikrinimui (Type to test settings), galite 

pasitikrinti pasirinktą išdėstymą. Įveskite bet kokį tekstą; 

10. Uždarykite Klaviatūros nustatymų (Keyboard Preferences) dialogo langą, 

paspausdami mygtuką Užverti (Close).

27 Modulis 2 


Klaviatūros išdėstymas pagal nutylėjimą yra sąrašo viršuje. 

Dirbant su programomis, reikalingas klaviatūros išdėstymas yra pasirenkamas 

darbalaukio viršutinėje juostoje:


Data ir laikas 

Kompiuteris turi įdiegtą laikrodžio mechanizmą, kuris yra skirtas ne tik naudotojo 

patogumui. Daugelis sistemos procesų naudoja kompiuterio laiką ir datą. Teisingi laiko 

nustatymai labai svarbūs sistemai, kuri pajungta prie tinklo arba darbui su duomenų 

bazėmis ir registravimo sistemomis. Daugelyje programų leidžiama įterpti laiką ir datą 

tam tikru formatu. 

Kompiuterio laikas gali būti sinchronizuojamas su specialiais tinkle ir internete esančiais 

laiko serveriais. 

Pastaba! 

Norint pakeisti laiko ir datos nustatymus, reikia turėti administratoriaus teises. 

Norint pakeisti kompiuterio datą ir laiką: 

1. Įvykdyti komandą Sistema−>Administravimas−>Laiko ir datos nustatymai 

(System−>Administration−>Time and Date); 

2. Laiko ir datos nustatymų (Time and Date Settings) dialogo lange, paspauskite 

mygtuką Spustelėję galite atlikti pakeitimus (Click to make chantes);

29 Modulis 2 

3. Įveskite sistemos administratoriaus slaptažodį; 

4. Paspauskite mygtuką Patvirtinti tapatybę (Authenticate); 

5. Atlikite norimus pakeitimus: 

m 

B 

C 

A 

D 

E 

B 

A 

C 

D 

E 

A – laiko nustatymai (valandos, minutės, sekundės); B – laiko juostos pasirinkimas; C 

– sinchronizacijos pasirinkimas (rankinis ar automatinis); D – pakeitimų pritaikymas; 

E – datos nustatymas 

Paveikslėlis 5. Laiko ir datos keitimas


6. Pritaikykite pakeitimus, paspausdami Sinchronizuoti dabar (Synchronize Now) 

mygtuką (D paveikslėlyje 5); 


Užduotis 2.4. Pritaikykite pakeitimus savo naudotojo paskyrai 

1. Pritaikykite temą Clearlooks: 

1.1. Įvykdykite viršutinio skydelio menių komandą Sistema−>Nustatymai−>Išvaizda 


1.2. Išvaizdos nustatymai (Appearance Preferences) dialogo lange, pasirinkite 

skirtuką Tema (Theme); 

1.3. kairiu pelės klavišu pasirinkite temą Clearlooks. 

2. Pakeiskite darbalaukio fono paveikslėlį: 

2.1. Išvaizdos nustatymai (Appearance Preferences) dialogo lange, pasirinkite 

skirtuką Fonas (Background); 

2.2. išsirinkite vieną iš fono paveikslėlių. 

3. Darbastalio šriftui Ubuntu, nustatykite šrifto dydį 10; 

3.1. Pasirinkite skirtuką Šriftai (Fonts); 

3.2. Paspauskite Darbastalio šriftas (Desktop Font) mygtuką: 

3.3. Dydžio nustatymo skydelyje nustatykite reikšmę 10; 

3.4. Uždarykite dialogo langą, paspausdami mygtuką Gerai (OK):

31 Modulis 2 

3.5. Uždarykite dialogo langą Išvaizdos nustatymai (Appearance Preferences), 

paspausdami mygtuką Užverti (Close). 

4. Nustatykite ekrano užsklandą: 

4.1. Įvykdykite komandą Sistema−>Nustatymai−>Ekrano užsklanda 

(System−>Preferences−>Screensaver) 

4.2. Skydelyje Ekrano užsklandos tema (Screensaver theme), pasirinkite ekrano 

užsklandą Fiberlamp: 

4.3. Nustatykite jos įsijungimo laiką po 20 minučių: 

4.3.1. paspauskite ant slankios juostos, esančios prie pasirinkimo Laikyti 

kompiuterį neveikliu po (Regard the computer as idle after); 

4.3.2. laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, traukite juostą iki reikšmės 20 

minučių. 

4.4. Įsitikinkite, jog pažymėta varnelė prie pasirinkimo Aktyvuoti ekrano užsklandą, 

kai kompiuteris neveiklus (Activate screensaver when computer is idle); 

4.5. Nustatykite slaptažodžio reikalavimą, prieš norint pradėti darbą: 

4.5.1. Kairiu pelės klavišu pažymėkite pasirinkimą Užrakinti ekraną, kai 

aktyvuota ekrano užsklanda (Lock screen when screensaver is actine). 

4.6. Uždarykite dialogo langą Ekrano užsklandos nustatymai (Screensaver 

Preferences), nuspausdami mygtuką Užverti (Close). 

5. Pridėkite klaviatūros išdėstymą Latvia Apostrophe ( ‘ ) variant: 

5.1. Įvykdykite komandą Sistema−>Nustatymai−>Klaviatūra 

(System−>Preferences−>Keyboard); 

5.2. Klaviatūros nustatymų (Keyboard Preferences) dialogo lange, atverkite 

Išdėstymai (Layouts) skirtuką, paspausdami ant jo; 

5.3. Paspauskite Pridėti (Add); 

5.4. Pasirinkite išdėstymą (Choose a Layout) dialogo lange, pasirinkite Latvia iš 

menių Šalis (Country); 

5.5. Meniu Variantai (Variants), pasirinkite Latvia Apostrophe (‘) variant:


5.6. patvirtinkite pasirinkimą dialogo lange paspausdami mygtuką Pridėti (Add). 

6. pasirinkite pridėtą, klaviatūros išdėstymą kaip pagrindinį: 

6.1. kalbų sąraše paspauskite ant Latvia Apostrophe (‘) variant; 

6.2. Paspauskite Pakelti (Move Up), kad perkelti Jūsų norimą pasirinkimą į sąrašo 

viršų; 

6.3. Paspauskite Užverti (Close), kad uždaryti dialogo langą. 

7. Įsitikinkite, kad sistemos data ir laikas bei laiko juosta viršutiniame darbalaukio 

skydelyje yra teisingi; 

8. Nustatykite 24 – valandų formatą: 

8.1. Paspauskite dešinį pelės klavišą ant laikrodžio srities, esančios viršutiniame 

darbalaukio skydelyje; 

8.2. Atsidariusiame meniu, pasirinkite Nustatymai (Preferences); 

8.3. Dialogo lange Laikrodžio nustatymai (Clock Preferences), pasirinkite 24 valandų 

formatas (24 hour format); 

9. Paspauskite Užverti (Close). 

Darbas su keletu langų 

Operacinėje sistemoje vienu metu galima dirbti su keliomis programomis (dokumentais). 

Norint atidaryti naują programą, nebūtina uždaryti jau atidarytos. Kiekviena programa 

atidaroma atskirame lange; Kiekvienas langas turi atskirus valdymo mygtukus. 

Kiekvienas atvertas langas turi savo atitinkamą mygtuką apatiniame darbalaukio 

skydelyje. Jei yra atidaryta daug programų, šių mygtukų dydis sumažėja ir programos 

(dokumento) pavadinimas matomas tik iš dalies.

33 Modulis 2 


Užvedus pelės rodyklę ant atviro lango užduočių juostoje, parodomas pilnas to lango 

pavadinimas: 

Aktyvaus lango pavadinimo juosta yra išskirta kitokia spalva ir šešėliu: 

Norint pereiti nuo vieno lango prie kito: 

Paspauskite pageidaujamo lango mygtuką, esantį užduočių juostoje. 

Uždaryti, numažinti, padidinti langą: 

Naudokite lango valdymo mygtukus, esančius pavadinimo juostoje: 

A B C 

A – Užverti: uždaro dokumentą (programą); B – Sumažinti: nukelia langą į užduočių juosta, jo neuždarant; C 

– Išdidinti: padidina langą iki maksimalaus dydžio /grąžina iš sumažinimo/išdidinimo ankstesnę lango būseną 

Paveikslėlis 6. Lango valdymas 

Sumažintas langas yra atstatomas, paspaudžiant jo mygtuką užduočių juostoje. 

Padidintas langas yra atstatomas iki ankstesnio dydžio, paspaudus Grąžinti iš išdidinimo 

(Rektore) mygtuką, kuris atsiranda vietoj mygtuko Išdidinti (Maximize). 

Lango dydžio keitimas: 

1. Užveskite pelės rodyklę ant lango vertikaliam arba horizontaliam dydžio 

keitimui; 

2. Pasikeitus pelės rodyklės vaizdui, paspauskite kairį pelės klavišą: 

3. Laikant nuspaustą mygtuką, tempkite į norimą pusę; 

4. Pasiekus norimą dydį, atleiskite pelės klavišą. 

Norint pakeisti lango dydį horizontaliai ir vertikaliai tuo pat metu, naudokite lango 

kampus:


Lango padėties keitimas: 

1. Paspauskite lango pavadinimo juostą; 

2. Laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, tempkite langą į norimą padėtį; 

3. Pasiekus norimą padėtį, paleiskite pelės klavišą. 

Pastaba! 

Negalima keisti lango padėties ir dydžio, kai jis yra padidintas iki maksimalaus dydžio. 

Užduotis 2.5. Programos langų valdymas 

1. Atverkite sekančius langus: 

1.1. Interneto naršyklės: Programos−>Internetas−>Firefox Web Browser 

(Applications−>Internet−>Firefox Web Browser); 

1.2. Programos gedit: Programos−>Reikmenys−>Tekstų redaktorius 

(Applications−>Accessories−>Text Editor); 

1.3. Skaičiuotuvo: Programos−>Reikmenys−>Skaičiuotuvas 

(Applications−>Accessories−> Calculator); 

1.4. Dokumentų aplanko: Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents). 

2. Skaičiuotuvu apskaičiuokite 2 + 2 = ?: 

2.1. Pereikite prie skaičiuotuvo lango, nuspausdami mygtuką apatiniame skydelyje: 

2.2. Apskaičiuokite sumą. 

3. Padidinkite iki maksimalaus dydžio dokumentų aplanko langą: 

3.1. Naudokitės lango valdymo mygtuku Išdidinti (Maximize). 

4. Padidinkite gedit lango dydį: 

4.1. Pereikite prie gedit lango, paspausdami mygtuką, esanti apatiniame darbalaukio 

skydelyje; 

4.2. Užveskite pelės rodyklę ant lango apatinio dešinio kampo; 

4.3. Paspauskite kairįjį pelės klavišą; 

4.4. Laikydami nuspaudę, traukite į dešinę; 

4.5. Paleiskite pelės klavišą. 

5. Uždarykite gedit langą: 

5.1. Naudokite lango valdymo mygtuką Užverti (Close). 

6. Numažinkite visus langus: 

6.1. Naudokite lango valdymo mygtuką Sumažinti (Minimize). 

7. Uždarykite visus langus: 

7.1. Paspauskite and dokumentų lango mygtuko, esančio apatiniame skydelyje; 

7.2. Paspauskite lango valdymo mygtuką Užverti (Close); 

7.3. Tuos pačius žingsnius pakartoti ir kitiems langams. 

Programinės įrangos diegimas ir šalinimas

35 Modulis 2 

Esant reikalui, programos kompiuteryje gali būti įdiegtos ir iš jo pašalintos. Programinė 

įranga į kompiuterį yra įkeliama, ją įdiegiant. Pirma įdiegiama operacinė sistema, tada 

kitos programos. Įdiegimas yra specialus procesas, kurio metu programinės įrangos failai 

specialia seka talpinami tam tikroje sistemos vietoje ir tuo pat metu atliekami būtini 

pakeitimai operacinėje sistemoje. 

Ši seka yra apibrėžta programinės įrangos gamintojo ir operacinės sistemos 

charakteristikomis. Daugeliu atveju programinė įranga yra įdiegiama automatiškai ir 

programų failų perkėlimas į kompiuterį nėra matomas naudotojui. Kai kurios programos 

yra įdiegiamos operacinės sistemos diegimo metu. 

Kai kurios programos reikalauja specialių operacinės sistemos papildimų. Tai dažniausiai 

atliekama diegimo metu. 

Linux sistema pateikia internetinę saugyklą, kurioje yra didelis kiekis įvairių reikalingų 

programų. 

Pastaba! 

Programų įdiegimui ir šalinimui reikalingas administratoriaus slaptažodis. Kompiuteris 

privalo turėti prieigą prie interneto, arba visi reikalingi diegimo failai turi būti prieinami iš 

kitos išorinės laikmenos. 

Norint įdiegti programą, Linux Ubuntu Gnome aplinkoje: 

1. Atverkite programinės įrangos valdymo centrą: 

1.1. Įvykdykite komandą Programos−>Ubuntu programų centras 

(Applications−>Ubuntu Software Center); 

2. Ubuotu programų centras (Ubuntu Software Center) dialogo lango paieškos 

skiltyje, įveskite programos pavadinimą arba užduotį, kurią ji turi atlikti; 

3. Iš sąrašo pasirinkite reikalingą programą; 

4. Paspauskite Daugiau informacijos (More Info), norėdami sužinoti daugiau 

informacijos apie šią programą:

5. Paspauskite Įdiegti (Install): 

Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais 36

37 Modulis 2 

6. Įveskite sistemos administratoriaus slaptažodį; 

7. Palaukite kol pasirodys sistemos pranešimas informuojantis apie įdiegimo pabaigą:


Norint pašalinti programą: 

1. Atverkite programinės įrangos valdymo centrą; 

2. Suraskite reikalingą programą: 

2.1. Įvedant norimos programos pavadinimą; 

arba 

2.1. Pasirenkant komandą Įdiegta programinė įranga (Installed Software): 

2.2. Pasirinkite reikiamą programą iš įdiegtų programų sąrašo: 

3. Paspauskite Pašalinti (Remove): 

4. Įveskite administratoriaus slaptažodį. 

Pastaba! 

Nepaisant to, jog Ubuntu siūlo begalę nemokamų programų, galima užsisakyti ir 

komercinę programinę įrangą. 

Užduotis 2. 6. Įdiegti paprastą piešimo programą 

1. Įdiegti programą GNU Paint: 

1.1. Atverkite programinės įrangos valdymo centrą, pasinaudodami komanda 

Programos−>Ubuntu programų centras (Applications−>Ubuntu Software 

Center); 

1.2. Paieškos laukelyje įveskite programos pavadinimą GNU Paint; 

1.3. paieškos rezultatų sąraše, paspauskite ant GNU Paint; 

1.4. Paspauskite Įdiegti (Install);

39 Modulis 2 

1.5. Dialogo lange įveskite sistemos administratoriaus slaptažodį ir paspauskite 

Patvirtinti tapatybę (Authenticate); 

1.6. Pasibaigus diegimo procesui, užverkite programinės įrangos valdymo centrą, 

pasinaudodami lango valdymo mygtuku Užverti (Close). 

2. Atverkite įdiegtą programą: 

2.1. Pasinaudokite komanda Programos−>Grafika−>GNU Paint 

(Applications−>Graphics−>GNU Paint); 

3. Užverkite programą: 

3.1. Programos lange pasirinkite menių komandą Failas−>Išeiti (File−>Quit). 

Pagrindinė sistemos informacija 

Vizualiai sunku nustatyti kokia operacinė sistema yra kompiuteryje. Tai ypač būdinga 

Linux operacinei sistemai. Linux gali turėti keletą grafinių aplinkų, kurios sudarytos iš 

begalės temų. Daugelis grafinių aplinkų dar turi ir papildomų grafinių efektų. 

Planuojant kompiuterio naudojimą, siunčiant ataskaitas apie iškilusias problemas, 

įsigyjant programinę įrangą ar tiesiog siekiant kažko paklausti „kaip tai veikia..?“, yra 

svarbu žinoti kompiuterio operacinę sistemą, grafinę aplinką ir pagrindinius techninius 

kompiuterio parametrus. Svarbu nustatyti abu – patį elementą (programą) ir jo versiją, 

kurią parodo po pavadinimo einantis numeris, pavyzdžiui, OpenOffice.org 2, 

OpenOffice.org 3.3. 

Norint sužinoti Linux Ubuntu Gnome grafinės aplinkos pagrindinę informaciją: 

1. Atverkite Sistemos monitoriaus (System monitor) dialogo langą, pasinaudodami 

menių komanda Sistema−>Administravimas−>Sistemos monitorius 

(System−>Administration−>System Monitor): 

2. Skirtuke Sistema (System) suraskite reikalingą informaciją: 

A 

B 

C 

D 

E


A 

B 

C 

D 

E 

A – operacinės sistemos versija ; B – grafinės sąsajos versija; C – laisvosios kreipties atminties dydis; D – 

procesoriaus modelis; E – laisvos atminties kiekis kompiuterio kietajame diske 

Paveikslėlis 7.Pagrindinė sistemos informacija 

Užduotis 2. 7. Surasti pagrindinę informaciją apie Jūsų kompiuterį 

1. Įvykdyti menių komandą Sistema−>Administravimas−>Sistemos monitorius 

(System−>Administration−>System Monitor); 

2. Jei reikia, kairiu pelės klavišo paspaudimu atverti Sistema (System) skirtuką, esanti 

Sistemos monitoriaus (System Monitor) dialogo lange; 

3. Surasti informaciją apie: 

3.1. Operacinės sistemos versiją ir rūšį; 

3.2. Grafinės aplinkos rūšį ir versiją; 

3.3. Laisvosios kreipties atminties dydį; 

3.4. Laisvos atminties kietajame diske dydį. 

Spausdinimo darbų valdymas 

Norint spausdinti dokumentus ir kitą medžiagą, reikalingas spausdintuvas. Jis turi būti 

prijungtas prie kompiuterio tiesiogiai arba kompiuterinio tinklo pagalba. Operacinė 

sistema turi sugebėti dirbti su spausdintuvu. 

Programa paruošia dokumentą spausdinimui; operacinė sistema perduoda duomenis 

spausdintuvui. Spausdinimo darbai rūšiuojami į eilę pagal jų įvykdymą. 


Jei spausdintuvas nespausdina pateiktos medžiagos, nerekomenduojama dar kartą jam 

siųsti spausdinimo komandą. Patikrinkite spausdinimo darbų eilę ir pašalinkite 

dokumentą, kurio negalima atspausdinti.

41 Modulis 2 

Norint, kad operacinė sistema galėtų valdyti spausdintuvą, siųsti spausdinimui 

dokumentus – reikalinga speciali atitinkamo spausdintuvo modelio programinė įranga – 

spausdintuvo tvarkyklės. 

Vienu metu operacinėje sistemoje gali būti keletas spausdintuvų, kartu ir virtualūs 

spausdintuvai, kurie fiziškai nieko nespausdina, tačiau jie sukuria specialaus formato 

failus. Nutolę tinklo spausdintuvai taip pat gali būti prijungti prie kompiuterio. Vienas iš 

prijungtų spausdintuvų yra pažymimas pagrindiniu (pagrindinis pagal nutylėjimą). Kuris 

spausdintuvas pagrindinis parodo varnelė atsiradusi spausdintuvo piktogramoje. 

Pastaba! 

Prieš prijungiant spausdintuvą, perskaitykite jo naudotojo vadovą. Daugelis 

spausdintuvų turi tam tikrą prijungimo tvarką, kurią reikia atlikti paeiliui, prijungiant ir 

diegiant darbui reikalingą programinę įrangą. 

Norint prijungti spausdintuvą prie kompiuterio: 

1. Laidu prijunkite spausdintuvą prie kompiuterio; 

2. Atverkite spausdintuvo valdymo langą: 

Sistema−>Administravimas−>Spausdintuvai ir spausdinimas 

(System−>Administration−>Printing); 

3. Paspauskite Pridėti (Add): 

4. Pasirinkite prijungtą spausdintuvą iš atverto sąrašo:


5. Spauskite Pirmyn (Forward); 

6. Pasirinkite spausdintuvo tvarkykles, pagal jo gamintoją: 


8. Pasirinkite spausdintuvo modelį; 


10. Laukelyje Spausdintuvo pavadinimas (Printer Name) įveskite spausdintuvo 

vardą; jei reikia Aprašymas (Description) laukelyje, įveskite spausdintuvo 

trumpą aprašymą:

43 Modulis 2 

11. Paspauskite Pritaikyti (Apply). 

Norint nustatyti spausdintuvą pagrindiniu; 

1. Spausdinimo (Printing) dialogo lange pasirinkite norimą spausdintuvą; 

2. Įvykdyti menių komandą Spausdintuvas−>Nustatyti pagrindiniu (Printer−>Set 

As Default). 

Norint spausdinti iš programos: 

1. Programoje įvykdyti menių komandą Failas−>Spausdinti (File−>Print); 

2. Dialogo lange Spausdinti (Print): 

2.1. Pasirinkite spausdintuvą arba naudokite pagrindinį; 

2.2. Nurodykite ką norėsite spausdinti; 

2.3. Nurodykite kiek reikės kopijų; 

2.4. Spauskite Spausdinti (Print). 

Pastaba: 

Kai kuriose programose spausdinimo dialogo lango išvaizda ir dizainas gali skirtis. 

A – spausdinti visą dokumentą; B – spausdinti nurodytus puslapius; C – spausdinti pasirinktą dalį; D – 

spausdintuvo pasirinkimas; E – reikalingų kopijų skaičius 

D 

B 

A 

C 

E


D 

A 

B 

E 

C 

Paveikslėlis 8. Programos OpenOffice.org Writer ‐ Spausdinimo (Print) dialogo langas 

Darbų nusiųstų spausdintuvui sąrašą galima pamatyti ir valdyti Spausdinimo (Printing) 

dialogo lango pagalba. 

Norint valdyti spausdinimo darbus: 

1. Atverkite Spausdinimo (Printing) dialogo langą: 

Sistema−>Administravimas−>Spausdintuvai ir spausdinimas 

(System−>Administration−>Printing); 

2. Pasirinkite spausdintuvą; 

3. Įvykdykite menių komandą Spausdintuvas−>Žiūrėti spausdinamus darbus 

(Printer−>View Print Queue); 

4. Pasirinkite norimą atspausdinti dokumentą; 

5. Atlikite veiksmus: 

B 

C 

D 

E 

F 

G 

H 

A 

A B C D E F G H 

A – sąrašo atnaujinimas; B – rodyti atliktus darbus; C – atšaukti darbą; D – atšaukti pažymėtus darbus; E – 

darbo pristabdymas; F – darbo pratęsimas; G – pakartoti pažymėtus darbus; H – išsaugoti pažymėtus darbus

45 Modulis 2 

Paveikslėlis 9. Spausdinimo darbų valdymas 

Užduotis 2.7. Nustatyti kokie spausdinimo įrenginiai prijungti prie kompiuterio 

1. Įvykdyti menių komandą Sistema−>Administravimas−>Spausdintuvai ir 

spausdinimas (System−>Administration−>Printing); 

2. Spausdinimo (Printing) dialogo lange peržiūrėti prijungtus spausdintuvus. 

Kompiuterio failų sistema 

Informacija kompiuteriuose saugoma failų pavidalu. Failai tai programos darbas, 

išsaugotas naudotojo. Operacinė sistema ir programos turi sisteminius failus, kuriuos 

naudoja savo darbui. 

Augant naudotojo failų skaičiui, yra patogu juos sugrupuoti į aplankus, išrūšiuoti tam 

tikra tvarka. Failams išrūšiuoti kompiuteryje naudojami aplankai. Aplankai ir failai, savo 

ruožtu, yra saugomi kompiuterio kietajame diske. Operacinės sistemos failai, taipogi, 

yra išrūšiuoti pagal specialią hierarchinę struktūrą. 

Failai ir katalogai grafinėje aplinkoje vaizduojami specialiais paveikslėliais. Piktogramos 

taipogi naudojamos parodyti kompiuteryje failų saugojimo įrenginius, spausdintuvus, 

skenerius ir kitus įrenginius. 

Aplanko piktograma: 

Naudotojo aplankai 

Naudotojo failų struktūros pavyzdys: 

Daugelio naudotojų operacinėje sistemoje, kokia yra Linux, kiekvienas naudotojas turi 

savo failų saugojimo struktūrą. Naudotojų aplankai yra surūšiuoti meniu skiltyje Vietos 

(Places):


Pastaba! 

Nors naudotojas gali dirbti bet kuriame aplanke, naudodamasis administratoriaus 

slaptažodžiu, rekomenduojama naudotis operacinės sistemos jau sukurtais aplankais. 

Naudotojo aplankai, sukurti operacinės sistemos: 

 

 

 

 

 

 

 

Namų aplankas (Home folder) – naudotojo paskyros pagrindinis aplankas (namų 

aplankas). 

Darbastalis (Desktop) – šiame aplanke yra visi dokumentai, aplankai ir 

piktogramos, kurie yra darbalaukyje. 

Dokumentai (Documents) – programos pagal nutylėjimą šiame kataloge saugo 

naudotojų dokumentus. 

Muzika (Music) – aplankas, skirtas garso failų saugojimui. 

Paveikslėliai (Pictures) – aplankas, skirtas paveikslėlių saugojimui. 

Video (Videos) – aplankas, skirtas vaizdo failų saugojimui. 

Atsiuntimai (Downloads) – aplankas, skirtas failas parsisiųstiems iš interneto.

47 Modulis 2 

 

Viešas (Public) aplankas, prieinamas iš tinklo – šiame aplanke saugoma 

informaciją, prieinama iš kitų to tinklo kompiuterių. 

Tolimesni šios failų struktūros pakeitimai yra priklausomi nuo kiekvieno naudotojo. 

Naudotojas gali kurti naujus aplankus, jų viduje kitus, rūšiuoti failus kaip ja yra patogiau. 

Programos taipogi leidžia saugoti failus bet kurioje kompiuterio disko vietoje. 

Naudotojas gali pridėti ir prieinamus tinklinius aplankus. 

Failų valdymo programos yra naudojamos naršymui po aplankus. Pagrindinė, pagal 

nutylėjimą, Linux Ubuntu Gnome grafinės aplinkos failų naršymo programa yra Nautilus. 

Valdymo programa atidaroma atskirame lange. 

Norint atidaryti naudotojo namų aplanką: 

Įvykdyti menių komandą Vietos−>Namų aplankas (Places−>Home Folder): 

B 

C 

D 

A 

E


B 

C 

A 

E 

A – aplankai; B – įrankių juosta; C – aplankų piktogramos; D – failų piktogramos (pirmame paveikslėlyje); E – 

laisvos atminties kiekis 

Paveikslėlis 10. Namų aplankas, atvertas panaudojant Nautilus 

Norint atverti aplanką: 

Du kart spustelti kairiu pelės klavišu ant aplanko piktogramos 

arba 

1. Failų naršyklėje pasirinkite norimą aplanką; 

2. Įvykdyti menių komandą Failas−>Atverti (File−>Open). 

Tinklo ir nutolę aplankai 

Šiuolaikiniai kompiuteriai dažnai būna prijungti prie tinklo ir turi interneto prieigą. Kaip 

priedas prie tradicinių laikmenų ir atminties įrenginių, yra naudojami internetiniai ir 

tinkliniai ištekliai. Jie taipogi gali būti prijungti prie naudotojo failų sistemos. 

Naudojant internetinius išteklius, galima prieiti prie savo duomenų iš bet kurio 

kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Talpinant failus tinklalapiuose, nebūtinai reiškia, 

kad jie taps prieinami visiems. Naudotojas gali pritaikyti specialias prieigą ribojančias 

teises. 

Matavimo vienetai 

Viena iš pagrindinių kompiuterinių sistemų charakteristikų – duomenų dydis. Šią savybę 

turi ir failai ir duomenys. Dydis taipogi svarbus elektroninio pašto dėžutėms, duomenų 

perdavimui ir saugojimui. Naudotojas, norintis išsaugoti duomenis laikmenoje, privalo 

žinoti duomenų kiekio matus ir laikmenos saugojimo pajėgumą. Yra atvejų, kai išteklių 

ribojimas, neleido išsiųsti duomenų internetu ar patalpinti jų tinklalapyje.

49 Modulis 2 

Failų, aplankų ir diskų dydis matuojamas baitais ir iš jų išvestais didesniais matavimo 

vienetais: 

1 KB = 1024 B; KB kilobaitas 

1 MB = 1024 KB; MB megabaitas 

1 GB = 1024 MB; GB gigabaitas 

1 TB = 1024 GB; TB terabaitas 

Apytiksliai failų dydžių pavyzdžiai: 

Daina MP3 formatu – 4 MB; 

Vaizdo klipas – 45 MB; 

Trijų minučių vaizdelis internetinėje svetainėje – 10 MB; 

Tekstinis dviejų lapų dokumentas – 30 KB; 

Nuotrauka iš skaitmeninės kameros – 3 MB; 

Mažos programos diegimo failas – 12 MB. 

Duomenų saugojimo įrenginiai 

Dažniausiai naudojami duomenų saugojimo įrenginiai: 

 

 

 

 

 

 

Kietasis diskas (HDD) – įrenginys esantis kompiuterio sisteminiame bloke. Jame 

saugomi operacinės sistemos, programų, naudotojo sukurti failai. 

USB atmintinė – nešiojamas, nedidelis duomenų saugojimo įrenginys. Veikia per 

kompiuterio USB prievadą. Naudingas informacijos saugojimui ir perkėlimui. 

Kompaktinis diskas (CD) – optinė duomenų laikmena. Naudojama saugoti ir 

perkelti informacijai. Priklausomai nuo rūšies, gali būti vienkartinio arba 

daugkartinio įrašymo. 

DVD – optinė duomenų laikmena, panaši į kompaktinį diską, tik didesnės 

apimties. 

Atminties kortelės – įvairaus tipo mažos, nešiojamos duomenų laikmenos. 

Nutolęs diskas – duomenų laikmena, esanti tinklo kompiuteryje ir prieinama 

kaip resursas. Nutolę diskai gali būti apsaugoti nuo duomenų keitimo juose. 

Duomenų laikmenų pajėgumų pavyzdžiai: 

 

 

 

 

Pastaba! 

Kompaktinis diskas: 650− 720 MB, priklausomai nuo gamintojo; 

DVD: 4.7 GB arba 9.4 GB dviejų sluoksnių diskai; 

Kietasis diskas: įvairūs saugojimo pajėgumai. Mažesni nei 80 GB kietieji diskai, 

retai benaudojami šiuolaikiniuose kompiuteriuose; 

USB Atmintinės: įvairūs saugojimo pajėgumai, nuo kelėtos dešimčių KB iki 

dešimčių GB. 

Prijungiant ir atjungiant USB laikmenas ar atminties korteles ir tuo pat metu norint 

išvengti atsitiktinio duomenų praradimo, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. 

Norint atidaryti failą iš USB atmintinės ar atminties kortelės: 

1. prijunkite duomenų laikmeną prie atitinkamo USB prievado; 

2. Palaukite, kol darbalaukyje atsiras piktograma:


3. Atverkite duomenų laikmeną, du kartus spustelėjus ant piktogramos. 

Norint atjungti USB atmintinę ar atminties kortelę: 

1. Uždarykite visas programas ar langus, kurie naudoja prijungtą duomenų 

laikmeną; 

2. Dešiniu pelės klavišu paspauskite laikmenos piktogramą; 

3. Įvykdykite komandą Saugiai išimti kaupiklį (Safely Remove Drive); 

4. Palaukite kol piktograma pradings iš darbalaukio; 

5. Atjunkite duomenų laikmeną. 


Saugokite svarbių duomenų atsargines kopijas kitoje laikmenoje ar internete! 

Naršyklės 

Linux sistemose yra keletas failų naršyklių. Gnome grafinės aplinkos naršyklė pagal 

nutylėjimą yra Nautilus. 

Nautilus užtikrina lengvesnį naršymą po kompiuterio failų sistemą. 

A B C D E F G H I 

J 

K 

L 

M

51 Modulis 2 

A B C D E F 

G H I 

J 

K 

L 

M 

paveikslėlis 11. Naršymas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal (Back) – grįžta atgal į prieš tai buvusį aplanką (A); 

Pirmyn (Forward) – perėjimas prie sekančio aplanko, jei jame jau buvo pabuvota 

(B); 

Atverti aukštesnįjį aplanką (Open the parent folder) – perėjimas į aukštesnįjį 

aplanką (C); 

Įkelti dabartinę vietą iš naujo (Reload the current location) – iš naujo 

atidaromas esamasis aplankas (D); 

Perėjimas į naudotojo namų aplanką (E) 

Perėjimas prie tinklo išteklių (F) 

Aplanko lango mastelio keitimas (G); 

Aplanko lango vaizdo keitimas (H); 

Paieškos įrankis (I); 

Perėjimas į prieš tai lankytą aplanką (J); 

Dabartinė padėtis (K) 

Aplanko turinys (L). 

Pasirinktas aplankas – (M); 

Norint pakeisti aplanko vaizdą: 

1. Paspauskite Rodinio (View) mygtuką (H paveikslėlyje 11); 

2. Pasirinkite iš meniu: 

2.1. Piktogramų rodinys (Icon View), aplanko turinys vaizduojamas piktogramomis; 

2.2. Sąrašo rodinys (List view), aplanko turinys vaizduojamas kaip detalus sąrašas; 

2.3. Glaustas rodinys (Compact view), aplanko turinys vaizduojamas mažomis 

piktogramomis.

Failų ir aplankų rūšiavimas 


Failai ir aplankai gali būti rūšiuojami rankiniu būdu arba specialia tvarka, atsižvelgiant į 

skirtingus parametrus: 

 

 

 

 

 

Pagal vardą; 

Pagal dydį; 

Pagal tipą; 

Pagal redagavimo datą; 

Pagal failams priskirtas žymes. Failai ir aplankai, kuriem nebuvo priskirto žymės, 

bus talpinami gale. 

Failai gali būti rūšiuojami abėcėline tvarka, didėjimo mažėjimo tvarka. Aplankai talpinami 

priekyje. Failai ir aplankai su skaitiniais vardais talpinami prieš turinčius raidinius vardus. 

Norint surūšiuoti failus ir aplankus abėcėline tvarka pagal paskutinio redagavimo datą: 

1. Failų naršyklėje atverkite aplanką; 

2. Įvykdykite komandą Rodymas−>Išdėstyti elementus−>Pagal keitimo datą 

(View−>Arrange Items−>By Modification Date):

53 Modulis 2 


Aplanke paspaudus dešinį peles klavišą, atsidariusio meniu komandų pagalbą galima 

surūšiuoti failus ir aplankus. 

Norint pakeisti rūšiavimo tvarką: 

Įvykdyti meniu komandą Rodymas−>Išdėstyti elementus−>Atvirkštinė tvarka 

(View−>Arrange Items−>Reversed Order) 

Norint rūšiuoti failus ir aplankus sąrašo būsenoje: 

1. Failų naršyklėje atverti aplanką; 

2. Pasirinkti Sąrašo rodinys (List view); 

3. Paspausti ant atitinkamo stulpelio antraštinės eilutės; 

4. Norint išrūšiuoti priešinga tvarka reikia paspausti dar kartą antraštinę eilutę:


Failų savybės 

Kiekvienas failas (aplankas) apibūdinamas tam tikru savybių skaičiumi. Kaikurios gali būti 

priskirtos naudotojų, kitos – operacinės sistemos. 

Failas arba aplankas apibūdinamas tokiomis savybėmis: 

Vardas (Name); 

Vieta (Location) kompiuterio failų sistemoje; 

Sukūrimo data (Date created); 

Paskutinio Įvykdymo (Accsesed) data; 

Paskutinio Redagavimo (Modified) data; 

Emblemos (Emblems), naudotojo priskirtos kategorijos; 

Santykis su programa – Atidaromas su (Open with); 

Leidimai kokius veiksmus galima daryti su failu (aplanku); 

Kiti parametrai, susiję su failų tipais. 

Norint peržiūrėti failo (aplanko) savybes: 

1. Paspausti failo (aplanko) piktogramą dešiniu pelės klavišu; 

2. Atsiradusiame meniu, pasirinkti Savybės (Properties):

55 Modulis 2 

Norint nepakeisti failo, aplanko turinio ar apsisaugoti nuo svarbaus dokumento 

atsitiktinio redagavimo, galima uždėti apribojimą: skirtas tik skaitymui (Read Only). Tai 

neleidžia redaguoti dokumentų, aplankų. 

Norint uždrausti failo, aplanko redagavimą: 

1. Atverkite failo, aplanko savybių langą; 

2. Atverkite Leidimai (Permissions) skirtuką; 

3. Prieigos (Access) meniu laukelyje, pasirinkite savybę Tik skaityti (Read Only):


4. Uždarykite Savybės (Properties) dialogo langą, paspausdami Užverti (Close). 

Norint pervardinti failą, aplanką: 

1. Ant failo ar aplanko paspausti dešinį pelės klavišą; 

2. Pasirinkti komandą Pervadinti (Rename); 

3. Įvesti naują vardą, pakeičiant senąjį; 

4. Paspausti Enter klavišą klaviatūroje. 

Pastaba! 

Pervardinant failą, negalima pakeisti jo plėtinio! 

Pasirinkite suprantamą vardą. 

Nors operacinė sistema palaiko ir kitas kalbas, rekomenduojama pavadinimams naudoti 

tik lotynų abėcėlės raides. 

Užduotis 2.8. Atlikite sekančius veiksmus failų naršyklėje Nautilus 

1. Failų naršyklėje atverkite aplanko 2_computer_files pakatalogį 2.8_files: 

1.1. Įvykdyti darbalaukio viršutinio skydelio menių komandą Vietos−>Dokumentai 

(Places−>Documents); 

1.2. Kairiu pelės klavišu pasirinkti aplanką 2_computer_files; 

1.3. Naršyklėje Nautilus įvykdyti komandą Failas−>Atverti (File−>Open); 

1.4. Pasirinkite aplanką 2.8_files; 

1.5. Klaviatūroje paspausti mygtuką Enter. 

2. Pakeisti aplankų rodymo vaizdą į Sąrašo rodinį (List View): 

2.1. Nautilus naršyklėje paspauskite ant menių; 

2.2. Pasirinkite Sąrašo rodinys (List View): 

3. Išrūšiuokite failus abėcėlės tvarka, pagal failo tipą: 

3.1. Kairiu pelės klavišu paspauskite mygtuką Tipas (Type), esantį stulpelio viršuje. 

4. Išrūšiuokite failus prieš abėcėlės tvarką, pagal failo vardą: 

4.1. Kairiu pelės klavišu paspauskite du kartus mygtuką Pavadinimas (Name), esantį 

stulpelio viršuje.

57 Modulis 2 

5. Pakeisti aplankų rodymo vaizdą į Glaustas rodinys (Compact View): 

5.1. Nautilus lange paspausti ant meniu; 

5.2. Pasirinkti Glaustas rodinys (Compact View). 

6. Padidinkite piktogramų dydį: 

6.1. Paspauskite mygtuką Padidinti rodinio dydį (Increase the view size): 

7. Sužinoti failo dydį: 

7.1. Dešiniu pelės klavišu spustelėkite ant failo synth.mp3; 

7.2. Atsiradusiame meniu pasirinkite Savybės (Properties); 

7.3. Pažiūrėkite failo dydį. 

8. Failui symphony.mp3 emblemos suteikimas: 

8.1. Atverkite failo savybių langą: 

8.1.1. Kairiu pelės klavišu spustelėkite ant failo symphony.mp3, 

8.1.2. Nautilus lango menių įvykdykite komandą Failas−>Savybės 

(File−>Properties). 

8.2. Savybės (Properties) dialogo lange, atverkite Emblemos (Emblems) skirtuką; 

8.3. Pažymėkite pasirinkimą Favorite: 

9. Apsaugokite failą nuo atsitiktinio ištrynimo. 

10. Peržiūrėkite failo turinį: 

10.1. Kairiu pelės klavišu du kart spustelėkite ant failo lorem_ipsum.txt; 

10.2. Uždarykite programą gedit. 

11. Pakeiskite programą, kuria pagal nutylėjimą atidaromas failas: 

11.1. Atverkite failo savybių langą: 

11.1.1. Kairiu pelės klavišu spustelėkite ant failo lorem_ipsum.txt, 

11.1.2. Nautilus lange esančiame menių, pasirinkite Failas−>Savybės 


11.2. Failo Savybės (Properties) dialogo lange atverkite Atverti naudojant 

(Open With) skirtuką; 

11.3. Sąraše pasirinkite programą OpenOffice.org Word Processor:


11.4. Uždarykite dialogo langą, paspausdami Užverti (Close). 

12. Peržiūrėti failo turinį: 

12.1. Kairiu pelės klavišu du kart spustelėkite ant failo lorem_ipsum.txt; 

12.2. Uždarykite programą OpenOffice.org Writer. 

13. Pervadinkite failą lorem_ipsum.txt į lorem.pdf: 

13.1. Ant failo lorem_ipsum.txt piktogramos, paspausti dešiniu pelės klavišu; 

13.2. Atsiradusiame meniu, pasirinkite komandą Pervadinti (Rename); 

13.3. Įveskite vardą lorem ir plėtinį pdf. 

14. Pabandykite atverti failą lorem.pdf, du kart spustelėdami ant jo kairiuoju pelės 

klavišu; tūrėtumėte išvysti klaidos pranešimą: 

15. Apsaugokite tekstinį failą nuo redagavimo: 

15.1. Atverkite failo modify.txt savybių langą: 

15.1.1. Kairiu pelės klavišu spustelėkite failą modify.txt, 

15.1.2. Nautilus lange esančiame meniu, pasirinkite Failas−>Savybės 


15.2. Savybės (Properties) dialogo lange atverkite Leidimai (Permissions) 

skirtuką; 

15.3. Laukelyje Prieiga (Access) pasirinkite Tik skaitymui (Read‐Only): 

15.4. Užverkite savybių langą, paspausdami Užverti (Close). 

15.5. Įsitikinkite, kad ant failo piktogramos matote spynelės žymę: 

16. Išbandykite rezultatus: 

16.1. Atverkite failą modify.txt, du kart paspausdami kairiu pelės klavišu ant 

jo; 

16.2. Pabandykite redaguoti dokumento tekstą. 

17. Užverkite gedit;

59 Modulis 2 

18. Užverkite Nautilus. 

Veiksmai su failais ir aplankais 

Failo, aplanko paieška 

Kompiuteriai gali saugoti labai didelį informacijos kiekį. Įdiegta paieškos sistema 

palengvina informacijos suradimą. 


Paskutiniai naudotojo paskyroje atverti dokumentai, gali būti prieinami pasirinkus menių 

komandą Vietos−>Paskutinieji dokumentai (Places−>Recent Documents): 

Failo, aplanko paieška pagal vardą: 

1. Įvykdykite meniu komandą Vietos−>ieškoti failų (Places−>Search For Files); 

2. Ieškoti failų (Search For Files) dialogo lange įveskite failo vardą ar vardo dalį; 

3. Jei reikia, nurodykite aplanką, kuriame ieškosite; 

4. Paspauskite Rasti (Find):


Failo paieška pagal jo turinį: 

1. Įvykdykite menių komandą Vietos−>ieškoti failų (Places−>Search For Files); 



4. Pasirinkite Pasirinkti daugiau parinkčių (Select more options); 

5. Laukelyje pavadinimu “Turi tekstą (Contains the text)”, įveskite tekstą, kuris yra 

tame dokumente:

61 Modulis 2 

6. Paspauskite Rasti (Find); 


Ieškant failų pagal jų vardą ar turinį, galima naudoti specialius ženklus, palengvinančius 

paiešką: 

Klaustuko ženklas (?) pakeičia bet kokį vieną ženklą; 

Žvaigždutė (*) pakeičia bet kokį ženklų skaičių. 

Pavyzdžiui, paieškos laukelyje įvedus *.txt, paieškos rezultatas bus visi failai su plėtiniu 

txt. 

Failo, aplanko paieška pagal jų savybes: 

1. Įvykdykite menių komandą Vietos−>ieškoti failų (Places−>Search For Files); 



4. Pasirinkite Pasirinkti daugiau parinkčių (Select more options); 

5. Atverkite Galimos parinktys (Available options) meniu: 

6. Pasirinkite savybes, pavyzdžiui:


6.1. Pakeista prieš mažiau nei (Date modified less than), Pakeista prieš daugiau nei 

(Date modified more than); 

6.2. Mažiausias galimas dydis (Size at least), Didžiausias galimas dydis (Size at 

most); 

7. Pridėkite savybes prie paieškos kriterijų, paspausdami Pridėti (Add); 

8. Nustatykite savybių reikšmes; pavyzdžiui, Failo dydis nuo 18 KB iki 212 KB: 

9. Paspauskite Rasti (Find). 

Naujo aplanko sukūrimas 

Prieš kuriant naują aplanką, reikėtų apsvarstyti – ar jis tikrai reikalingas, kur jis bus 

išsaugotas kompiuteryje. Chaotiškai išmėtyti aplankai, apsunkina informacijos paiešką. 

Aplanko sukūrimas: 

1. Pasirinkite vietą kompiuteryje, kur norėsite sukurti aplanką; 

2. Tuščioje vietoje paspauskite dešinį pelės klavišą; 

3. Pasirinkite komandą Sukurti aplanką (Create Folder); 

4. Įveskite naujo aplanko vardą; 

5. Paspauskite Enter klavišą.

63 Modulis 2 

Failų, aplankų pasirinkimas (žymėjimas) 

Kelių failų, aplankų pažymėjimas yra svarbus, jei su jais bus atliekami vienokie ar kitokie 

veiksmai vienu metu. 

Gretimų aplankų, failų pažymėjimas: 

1. Atverkite norimą kompiuterio atminties vietą; 

2. Paspauskite kairįjį pelės klavišą ir jo nepaleisdami brėžkite sritį aplink norimus 

aplankus ar failus: 

3. Paleiskite pelės klavišą. 

Ne gretimų aplankų, failų pažymėjimas: 

1. Atverkite norimą kompiuterio atminties vietą: 

2. Paspauskite klaviatūros mygtuką Ctrl; 

3. Nepaleidžiant Ctrl mygtuko, palės kairiu klavišu spauskite ant norimų aplankų ar 

failų: 

Failų, aplankų kopijavimas


Kopijavimas yra universalus duomenų perkėlimo metodas. Duomenis galima kopijuoti į 

kitą laikmeną, į išorinę laikmeną, iš išorinės laikmenos į kompiuterį. Kopijuojant aplanką, 

nukopijuojamas ir jo turinys. 

Failų, aplankų kopijavimas: 

1. Atverkite vietą, kurioje yra norimi kopijuoti failai ar aplankai; 

2. Pažymėkite norimus failus, aplankus; 

3. Pasirinkite meniu komandą Taisa−>Kopijuoti (Edit−>Copy); 

4. Atverkite vietą į kurią norėsite nukopijuoti; 

5. Pasirinkite meniu komandą Taisa−>Įdėti (Edit−>Paste). 

Failų, aplankų perkėlimas 

Perkėlimas yra panašus veiksmas į kopijavimą; pažymėti duomenys yra perkeliami į 

norimą vietą, nepaliekant jų pradinėje vietoje. Šiam veiksmui naudojama menių 

komanda Cut. 

Failų, aplankų perkėlimas: 

6. Atverkite vietą, kurioje yra norimi kopijuoti failai ar aplankai; 

7. Pažymėkite norimus failus, aplankus; 

8. Pasirinkite menių komandą Taisa−>Iškirpti (Edit−>Cut); 

9. Atverkite vietą į kurią norėsite perkelti; 

10. Pasirinkite menių komandą Taisa−>Įdėti (Edit−>Paste). 

Failų, aplankų ištrynimas ir atstatymas 

Ištrynus failą ar aplanką, jis nebūtinai pašalinamas visam laikui; pirma jis patalpinamas 

specialiame aplanke ‐ šiukšlinėje. Iš šio aplanko įmanoma duomenis atstatyti. 

Failų, aplankų ištrynimas: 

1. Atverkite vietą, kurioje yra ištrinti norimi failai ar aplankai; 

2. Pažymėkite norimus pašalinti duomenis; 

3. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Perkelti į šiukšlinę (Edit−>Move to Trash). 

Ištrintų duomenų atstatymas: 

1. Atverkite failų valdymo programą; 

2. Places skydelyje, pasirinkite Šiukšlinė (Trash):

65 Modulis 2 

3. Pažymėkite reikiamus failus ar aplankus; 

4. Įvykdykite komandą Taisa−>Atstatyti (Edit−>Restore). 

Šiukšlinės užimama vieta kompiuteryje per kažkokį laiko tarpą padidėja. Modernios 

operacinės sistemos automatiškai ištrina seniausius duomenis, esančius šiukšlinėje, 

viršijus tam tikrą vietos apribojimą. Taipogi, tai gali atlikti ir pats naudotojas, 

atlaisvindamas vietą kietajame diske. 

Šiukšlinės išvalymas: 

1. Atverkite failų valdymo programą; 

2. Vietos (Places) skydelyje, paspauskite dešinį pelės klavišą ant Šiukšlinė (Trash); 

3. Įvykdykite menių komandą Išvalyti šiukšlinę (Empty Trash): 

Pastaba! 

Šiukšlinės išvalymas, negrįžtamai pašalina visus joje buvusius duomenis! 

Užduotis 2.9. Failų valdymas 

1. Perkopijuokite failus į naują aplanką: 

1.1. Failų naršyklėje atverkite aplanką Dokumentai (Documents): 

1.1.1. Įvykdykite komandą Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents).


2. Sukurkite naują aplanką vardu test: 

2.1. Aplanke Dokumentai (Documents) įvykdykite komandą Failas−>Sukurti aplanką 

(File−>Create Folder): 

2.2. Įveskite vardą: test; 

2.3. Paspauskite klavišą Enter, esantį klaviatūroje. 

3. Failų naršyklėje atverkite 2.9_move aplanką, kuris yra aplanke 2.9_move: 

3.1. Įvykdykite viršutinio darbalaukio skydelio meniu komandą Vietos−>Ieškoti failų 

(Places−>Search for Files); 

3.2. Laukelyje Varde yra (Name contains) įveskite vardo dalį: move; 

3.3. Paspauskite Rasti (Find); 

3.4. Paieškos rezultatų laukelyje spustelėkite du kartus pelės kairįjį klavišą: 

3.5. Užverkite paieškos langą, paspausdami Užverti (Close).

67 Modulis 2 

4. Į naują katalogą test nukopijuokite failus logical.ods, lorem_ipsum.odp, 

files_and_folders.swf: 

4.1. Jei reikia pereikite į aplanko 2.9_move langą; 

4.2. Paspauskite failo logical.ods piktogramą; 

4.3. Paspauskite Ctrl klavišą, esantį klaviatūroje; 

4.4. Laikydami Ctrl, pelės pagalba paspauskite failus lorem_ipsum.odp, 

files_and_folders.swf; 

4.5. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Kopijuoti (Edit−>Copy); 

4.6. Pereikite į aplanko Dokumentai (Documents) langą: 

4.6.1. Paspauskite aplanko Dokumentai (Documents) mygtuką, esantį 

viršutiniame skydelyje: 

4.7. pasirinkite naujai sukurtą aplanką test; 

4.8. Paspauskite Enter klaviatūroje; 

4.9. Įvykdykite komandą Taisa−>Įdėti (Edit−>Paste). 

5. Perkelkite failą my_song.mp3 į naudotojo aplanką Muzika (Music): 

5.1. Pereikite prie aplanko 2.9_move, paspausdami atitinkamą mygtuką viršutiniame 

darbalaukio skydelyje; 

5.2. Paspauskite dešinį pelės klavišą ant my_song.mp3 piktogramos; 

5.3. Pasirinkite komandą Iškirpti (Cut); 

5.4. Pereikite į aplanką Muzika (Music): 

5.4.1. Skydelyje Vietos (Places) paspauskite ant aplanko Muzika (Music); 

5.5. Paspauskite dešinį pelės klavišą ant aplanko; 

5.6. Atsiradusiame meniu, pasirinkite komandą Įdėti (Paste). 

6. Perkelkite aplankus folder_new ir folder_old į šiukšlinę: 

6.1. Pereikite į aplanką 2.9_move; 

6.1.1. Aplanko Music lange tris kartus paspauskite mygtuką Atgal (Back), kad 

grįžtumėte į aplanką 2.9_move: 

6.2. Pažymėkite abu aplankus: 

6.2.1. Kairiu pelės klavišu paspauskite virš aplanko folder_new; 

6.2.2. Nepaleisdami pelės klavišo tempkite kol pažymėsite abu aplankus:


6.2.3. Paleiskite pelės klavišą. 

6.3. Paspauskite Delete mygtuką ant klaviatūros. 

Pastaba! 

Pagal nutylėjimą, failų valdymo programa Nautilus neprašo papildomo patvirtinimo 

ištrinant duomenis. Ištrinti duomenys gali būti atstatyti iš šiukšlinės. 

7. Atstatykite aplanką folder_new: 

7.1. Atverkite Šiukšlinę (Trash): 

7.1.1. Spustelėkite du kartus kairįjį pelės klavišą ant šiukšlinės piktogramos, 

apatiniame darbalaukio skydelyje: 

7.2. Pažymėkite aplanką folder_new; 

7.3. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Atstatyti (Edit−>Rektore). 

8. Išvalykite šiukšlinę: 

8.1. Įvykdyti menių komandą Failas−>Išvalyti šiukšlinę (File−>Empty Trash); 

8.2. Užverkite šiukšlinės langą, paspausdami mygtuką Užverti (Close). 

9. Perkelkite aplanką folder_new ant darbalaukio. 

9.1. Pereikite prie aplanko 2.9_move lango; 

9.2. Jei reikia, patraukite langą, kad būtų matomas darbalaukis: 

9.2.1. Tempkite langą paėmę už jo pavadinimo juostos; 

9.2.2. Pakeiskite lango dydį, pasinaudodami lango kampu. 

9.3. Paspauskite ant aplanko folder_new; 

9.4. Laikydami nuspaudę pelės kairįjį klavišą, perneškite aplanką ant darbalaukio; 

9.5. Paleiskite pelės klavišą. 

10. Uždarykite visus atvertus langus. 

11. Sukurkite šaukinį (shortcut) aplankui 2_computer_files: 

11.1. Atverkite aplanką Dokumentai (Documents), pasinaudodami menių 

komanda Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents); 

11.2. Paspauskite ant aplanko 2_computer_files vidurinį pelės klavišą arba 

pasukite ratuką; 

11.3. Laikydami vidurinį pelės klavišą arba sukdami ratuką, perneškite aplanką 

ant darbalaukio; 

11.4. Paleiskite pelės klavišą; 

11.5. Atsiradusiame menių pasirinkite Sukurti nuorodą čia (Link Here):

69 Modulis 2 

12. Užverkite aplanko Dokumentai (Documents) langą; 

13. Dukart spustelėkite kairįjį pelės klavišą ant piktogramos: 

14. Užverkite aplanko 2_computer_files langą. 

Pastaba: 

Priklausomai nuo operacinės sistemos ar programos grafinės sąsajos, tie patys rezultatai 

gali būti pasiekiami atliekant skirtingus veiksmus. 

Kiti veiksmai su failais 

Failų glaudinimas 

Failų glaudinimas naudojamas sumažinti jų užimamai vietai. 

Dar vienas glaudinimo tikslas – apjungti keletą failų į vieną. 

Tai yra svarbu siunčiant duomenis elektroniniu paštu, talpinant internete, saugant mažos 

talpos diskuose. 

Pavyzdžiui žiūrint į atspausdintą tekstą, galima pastebėti, kad didelė lapo dalis yra balta, 

nepadengta rašalu. Naudojant specialius metodus, tekstas dokumente gali būti 

suglaudinamas arčiau ir vėliau išskleidžiamas, gaunant tą patį identišką dokumentą. 

Failo suglaudinimo mechanizmą apibrėžia jo plėtinys, pavyzdžiui: 

.zip 

.tar 

.gzip 

.tar 

.rar 

Failų glaudinimui ir išskleidimui reikalinga speciali programinė įranga. Kai kuriose 

operacinėse sistemose glaudinimo galimybė yra jau įdiegta grafinėje naudotojo sąsajoje 

pagal nutylėjimą. 

Norint sukurti suglaudintą failą: 

1. Failų naršyklėje atverkite norimą vietą; 

2. pažymėkite duomenis (failus, aplankus);


3. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Suglaudinti (Edit−>Compress); 

4. Dialogo lange Suglaudinti (Compress) nurodykite suglaudinto failo pavadinimą; 

5. Pasirinkite glaudinimo būdą: 

6. Jei reikia, nurodykite kur talpinsite suglaudintą failą; 

7. Spauskite Sukurti (Create). 

Norint išskleisti suglaudintą failą 

1. Failų naršyklėje atverkite norimą vietą; 

2. Pasirinkite suglaudintą failą; 

3. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Išskleisti čia (Edit−>Extract Here); 

Suglaudinto failo turinys bus išskleistas naujame aplanke, kurio pavadinimas bus toks pat 

kaip ir suglaudinto failo. 


Glaudinimo ir išskleidimo operacijos gali būti atliekamos ir dešinio pelės klavišo 

iškviečiamo meniu pagalba. 

Užduotis 2.10. išskleiskite suglaudintą failą, sukurkite suglaudintą failą 

1. Atverkite aplanką 2_computer_files, tada atverkite jame esantį aplanką 

2.10_extract: 

1.1. Panaudokite prieš tai užduotyje sukurtą darbalaukio piktogramą; ant jos du 

kartus spustelėkite kairįjį pelės klavišą; 

arba 

1.1. Įvykdykite menių komandą Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents); 

1.2. Dukart spustelėkite kairįjį pelės klavišą ant aplanko 2_computer_files; 

1.3. Dukart spustelėkite kairįjį pelės klavišą ant aplanko 2.10_extract; 

2. Išskleiskite failą extract_me.tar.gz naujame aplanke: 

2.1. paspauskite dešinįjį pelės klavišą ant extract_me.tar.gz; 

2.2. Atsiradusiame menių, pasirinkite komandą Išskleisti čia (Extract Here); 

2.3. Atverkite aplanką extract_me, du kartus spustelėdami kairįjį pelės klavišą ant jo. 

3. Suglaudinkite visus aplanko 2.10_extract failus, panaudodami zip metodą:

71 Modulis 2 

3.1. Aplanko extract_me nuorodų juostoje paspauskite mygtuką 2.10_extract; 

3.2. Pažymėkite visus aplankus ir failus, pasinaudodami menių komanda 

Taisa−>Pažymėti viską (Edit−>Select All); 

3.3. Įvykdykite menių komandą Taisa−>Suglaudinti (Edit−>Compress); 

3.4. Dialogo lange Suglaudinti (Compress) pasirinkite suglaudinimo metodą .zip; 

3.5. Suglaudinto failo saugojimo vieta pasirinkite darbalaukį: 

3.5.1. Vietos (Location) menių pasirinkite Darbastalis (Desktop); 

3.6. Paspauskite Sukurti (Create): 

4. Uždarykite aplanko 2.10_extract langą; 

5. Įsitikinkite, kad darbalaukyje atsirado failo 2.10_extract.zip piktograma. 

Failų apsauga nuo virusų 

Kompiuterinis virusas yra maža programa arba vykdomasis failas, sukurtas su tikslu 

pakenkti ir dirbantis be naudotojo žinios. 

Kompiuteriniai virusai gali sugadinti failus, sulėtinti arba visai sustabdyti operacinės 

sistemos darbą, perimti naudotojo asmeninius duomenis ir perduoti juos viruso kūrėjui. 

Virusai plinta per nešiojamas duomenų laikmenas, elektroninio pašto žinutes. 

Šiuolaikiniai kompiuteriai dažnai yra jungiami į tinklą ir turi prieigą prie interneto. 

Pasinaudojant operacinių sistemų pažeidžiamumu, virusai gali plisti labai greitai. 

Internetinės svetainės taipogi gali būti užkrėstos arba turėti paslėptų vykdomųjų failų. 

Kompiuterinių virusų pavyzdžiai: 

 

 

 

Loginės bombos – virusai kurie paleidžiami tam tikru laiku ar per nuotolinę 

komandą. 

Trojos arkliai – pavadinimas kilęs iš senovės Graikijos mitų. Šie virusai leidžia 

neautorizuotą prieigą prie kompiuterio duomenų, naudotojui to nežinant. 

Kirminai – jie plinta kompiuteriniu tinklų, naudodamiesi operacinių sistemų 

pažeidžiamumais.


 

Makro virusai – jie pažeidžia specifinių programų failus. Tai yra makro 

komandos naudojamos kompiuterio veiksmų automatizavimui. Jos dažniausiai 

naudojamos teksto redaktoriuose, skaičiuoklėse, duomenų bazių sistemose. 

Daugiausiai virusų yra sukurtą Windows operacinės sistemos aplinkai. 

Kompiuterio apsaugai nuo virusų reikalinga: 

 

 

 

 

 

 

Atsargumas dirbant su išorinėmis duomenų laikmenomis; 

Vengti neaiškių elektroninio pašto žinučių ir prie jų prisegtų failų; 

Nesinaudoti nesaugiomis internetinėmis svetainėmis; 

Kompiuteryje įdiegti antivirusinę programinę įrangą; 

Reguliariai atnaujinti antivirusinės programinės įrangos duomenų bazę; 

Reguliariai kurti duomenų atsargines kopijas ir jas saugoti atskirai, pavyzdžiui 

nutolusiam diske, išorinėje duomenų laikmenoje. 

Linux aplinkoje populiari antivirusinė programa yra ClamAV. Ją sudaro pagrindinė 

programa (clamav− daemon) ir daug papildomų modulių bei plėtinių. 

Pastaba! 

Įdiegus Linux Ubuntu, pagal nutylėjimą ji neturi antivirusinės programos. 

Norint pridėti antivirusinę programą į failų valdymo programą Nautilus: 

Įdiekite plėtinį Antivirus scanning for Nautilus. 

Norint patikrinti failą ar aplanką antivirusine programa naršyklėje Nautilus: 

1. Atverkite norimą vieta naršyklės pagalba; 

2. Ant failo (aplanko) paspauskite dešinį pelės klavišą; 

3. Atsidariusiame meniu pasirinkite komandą Scan for viruses: 

4. Palaukite kol bus baigtas tikrinimas; 

5. Užverkite langą, paspausdami Užverti (Close).

73 Modulis 2 

Pagalbos sistemų naudojimas 

Operacinė sistema siūlo daug pagalbos galimybių. Pagalbos failai yra tarsi naudotojo 

vadovai. 

Operacinės sistemos pagalbos funkcijos 

Linux Ubuntu pagalbos funkcijų naudojimas: 

1. Įvykdykite komandą Sistema−>Pagalba ir palaikymas (System−>Help and Support): 

2. Atverkite dominančią temą, paspausdami ant jos 

arba 

3. Paieškos laukelyje Ieškoti (Search) įveskite norimą temą. 


Paieškos tema gali būti išsaugoma žymėse, palengvinant vėlesnę paiešką.

Pagalbos funkcijos programose 

Programos taipogi turi pagalbos galimybes. 


Norint atidaryti programos pagalbos sistemą: 

Programos lange įvykdykite komandą Pagalba−>Trinys (Help−>Contents). 

Norint atverti pagalbos sistemą dialogo lange: 

Paspauskite Pagalba (Help): 

Ekrano vaizdo nuotrauka 

Naudotojui kartais prireikia kito asmens pagalbos. Tokiu atveju būtina tiksliai nurodyti 

problemą bei programą, su kuria ji nutiko. Vertinga, jei iškilusią problemą galima 

parodyti vizualiai. Tai įmanoma atlikti padarant ekrano vaizdo nuotrauką. 

Norint padaryti ekrano vaizdo nuotrauką: 

1. Klaviatūroje (viršuje dešinėje pusėje) paspauskite Print Screen mygtuką: 

2. Dialogo lange Įrašyti nuotrauką (Save screenshot) : 

2.1. Laukelyje Pavadinimas (Name) įveskite pavadinimą; 

2.2. Pasirinkite vietą, kurioje išsaugosite nuotrauką: Įrašyti aplanke (Save in folder); 

2.3. Paspauskite Išsaugoti (Save); 

arba 

2.1. Paspauskite mygtuką Kopijuoti į iškarpinę (Copy to Clipboard); 

2.2. Atverkite atitinkamą programą – programa iš OpenOffice.org paketo arba 

paveikslėlių redagavimo programa; 

2.3. Programos lange įvykdykite komandą Keisti−>Įdėti (Edit−>Paste). 

Priverstinis programos uždarymas 

Nutinka ir tokių atveju, kai atverta programa nebereaguoja į naudotojo komandas. 

Dažniausiai tai įvyksta naudojant neišbaigtas programas arba bandomąsias jų versijas. 

Galima įjungti kompiuterį iš naujo, norint uždaryti tokią programą, tačiau galimas ir kitas 

būdas. Kitas būdas yra specialios programėlės panaudojimas. Tokias programėles patogu 

talpinti viršutiniame darbalaukio skydelyje.

75 Modulis 2 

Programėlės pridėjimas į skydelį: 

1. Laisvoje skydelio vietoje paspauskite dešinįjį pelės klavišą; 

2. Atsidariusiame menių pasirinkite komandą Įdėti į skydelį (Add to Panel); 

3. Dialogo lange Įdėti į skydelį (Add to Panel) paspauskite ant Priverstinai užverti 

(Force Quit) programėlės; 

4. Paspauskite Pridėti (Add): 

5. Uždarykite langą, paspausdami Užverti (Close). 

Norint uždaryti programos langą: 

1. Paspauskite Priverstinai užverti (Force Quit) mygtuką, esantį viršutiniame skydelyje: 

2. Užveskite pelės mygtuką (jis tampa kryžiuko formos) ant programos lango; 

3. Paspauskite kairįjį pelės klavišą; 

4. Priverstinai užverti (Force Quit) dialogo lange paspauskite Priversti baigti (Force 

quit):



Norint nutraukti Priverstinai užverti (Force Quit) programėlės darbą, paspauskite Esc 

klavišą klaviatūroje. 

Užduotis 2.11. Ekrano vaizdo nuotraukos įkėlimas į tekstinį dokumentą 

1. Paspauskite Print Screen klaviatūroje; 

1.1. Dialogo lange pasirinkite Kopijuoti į iškarpinę (Copy to Clipboard); 

2. Atverkite tekstinį dokumentą screenshot.odt: 

2.1. Įvykdykite komandą Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents); 

2.2. Atverkite aplanką 2_computer_files, du kartus spustelėdami jį; 

2.3. Atverkite aplanką 2.11_screenshot, du kartus spustelėdami jį; 

2.4. Atverkite failą screenshot.odt, du kartus spustelėdami jį; 

2.5. Paspauskite Ctrl klaviatūroje; 

2.6. Laikydami nuspaudę Ctrl, paspauskite klavišą V. 

2.7. Išsaugokite pakeitimus atliktus dokumentui, paspausdami įrankių juostos 

mygtuką Išsaugoti (Save); 

2.8. Užverkite OpenOffice.org Writer langą, pasinaudodami pavadinimo juostos 

mygtuku Užverti (Close).

77 Modulis 2 

Užduotis 2.12. Pasitikrinkite savo žinias, atlikdami užduotis 

Pastabos: 

Šis darbas sudarytas iš 24 užduočių, kiekviena vertinama taškais. 

Darbui atlikti skirtos 45 minutės. 

Nors užduotyse yra instrukcijos, rezultatui gauti galima naudoti ir kitus metodus, kurie 

pasirodys patogesni ar greitesni. 

Stenkitės atlikti darbą savarankiškai, nesinaudodami instrukcijomis. 

Darbas laikomas atliktu sėkmingai, jei surinkta daugiau nei 24 taškai (75% iš galimų 32). 

1. Atverkite tekstinį dokumentą answers.odt, kuris yra aplanke 

.../Documents/2_computer_files/2.12_test: 

1.1. Įvykdykite komandą Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents); 

1.2. Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite aplanką 2_computer_files; 


1.4. Kairiu pelės klavišu spustelėkite ant aplanko 2.12_test; 


1.6. Paspauskite failo answers.odt piktogramą; 

1.7. Paspauskite Enter klaviatūroje. 

2. Pirmoje lentelės eilutėje įrašykite savo vardą: 

2.1. Kairiuoju pelės klavišu paspauskite antrą lentelės langelį; 

2.2. Įveskite savo vardą. 

3. Kuris iš jų yra paveikslėlio failas? Įrašykite atsakymo raidę lentelėje priešais klausimo 

numerį: 

A. filename.png 

B. filename.odt 

C. filename.mp3 

D. filename.zip 

4. Tęskite užduotį. Kuris atsakymas geriausiai apibūdiną operacinės sistemos failų 

struktūrą:


A. Failų (aplankų) struktūra yra nuosekli; 

B. Failai išdėstyti savavališkai; 

C. Failai ir aplankai išdėstyti pagal tam tikrą hierarchiją; 

D. Nėra jokios failų ir aplankų struktūros. 

5. kas pavaizduota šiame paveikslėlyje: 

A. Programos lango būsenos juosta; 

B. Programos lango pavadinimo juosta; 

C. Slinkties juosta; 

D. Dokumento meniu. 

6. Kuri iš jų yra failo piktograma sukurta programos: 

A. B. C. D. 

7. Kas nutinka, kai failas yra suglaudinamas? 

A. Failo dydis šiek tiek padidėja; 

B. Failo dydis sumažėja; 

C. Failo turinys yra užkoduojamas; 

D. Failas yra perkeliamas į šiukšlinę. 

8. Kokia yra duomenų saugojimo internete nauda: 

A. Galima saugoti tekstinius dokumentus internete; 

B. Duomenys saugomi internete yra prieinami visiems, turintiems interneto 

prieigą; 

C. Duomenimis galima laisvai dalintis internete su kitais naudotojais, kuriems 

suteiktas duomenų savininko leidimas; 

D. Tik naudotojas turi prieigą prie internetinių duomenų. 

9. Koks yra atsarginių kopijų darymo nešiojamoje laikmenoje tikslas: 

A. Tai atlaisvina vietą kompiuterio kietajame diske; 

B. Tai palengvina duomenų paiešką; 

C. Leidžia atstatyti duomenis, sistemos gedimo atveju; 

D. Tai palengvina duomenų persiuntimą kitam naudotojui. 

10. Kuris iš teiginių apie kompiuterinius virusus yra teisingas? 

A. Suglaudinti failai negali būti užkrėsti virusais; 

B. Virusais užkrečiami tik tekstiniai ir paveikslėlių failai; 

C. Antivirusinė programa reikalauja reguliaraus atnaujinimo;

79 Modulis 2 

D. Virusai neplinta elektroniniu paštu. 

11. Nustatykite savo kompiuterio laisvosios kreipties atminties (RAM) dydį. Skaičių 

įveskite lentelėje prie klausimo numerio: 

11.1. Įvykdykite meniu komandą Sistema−>Administravimas−>Sistemos 

monitorius (System−>Administration−>System Monitor); 

11.2. Jei reikia, Sistemos monitorius (System Monitor) dialogo lange atverkite 

skirtuką Sistema (System): 

11.2.1. Kairiuoju pelės klavišu paspauskite skirtuko pavadinimą: 

11.3. Skiltyje Aparatinė įranga (Hardware) suraskite atminties kiekio skaičių: 

11.4. Įrašykite atsakymą lentelėje prie atitinkamo klausimo numerio: 

11.4.1. Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite lentelės langelį; 

11.4.2. Įrašykite atsakymą. 

12. Kuris iš pavadinimų būtų labiausiai tinka failo vardui? Dokumentas – klientų 

aptarnavimo ataskaita už 4 ketvirtį: 

A. Untitled1.odt 

B. Clients.odt 

C. Q4_clients_report.odt 

D. Report 4.odt 

13. Kas pagreitina kompiuterio darbą? 

A. Slaptažodžio nustatymas naudotojo paskyrai; 

B. Ugniasienės išjungimas; 

C. Didesnio kietojo disko įdiegimas; 

D. Papildomos laisvosios kreipties atminties (RAM) įdiegimas. 

14. Atverkite aplanke 2.12_test esantį aplanką files. Nustatykite aplanko vaizdą, kad 

būtų rodomi: vardas, dydis, tipas ir paskutinio redagavimo data: 

14.1. Sumažinkite atsakymo dokumento langą: 

14.1.1. Dokumento pavadinimo juostoje paspauskite Sumažinti (Minimize) 

mygtuką: 

14.2. Aplanke 2.12_test du kartus spustelėkite kairįjį pelės klavišą ant aplanko 

files; 

Naudingas patarimas:


Jei aplankas buvo uždarytas, atidarykite jį kaip aprašyta užduotyje 1. 

14.3. Failų naršyklės meniu pasirinkite Sąrašo rodinys (List View): 

15. Nustatykite kad sąrašo viršuje būtų rodomi didžiausi failai: 

15.1. Kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėkite mygtuką Dydis (Size): 

16. Pažymėkite failus my_movie.MPG ir extract.zip. Padarykite šio vaizdo ekrano 

nuotrauką ir įkelkite ją į atsakymų dokumento antrąjį lapą: 

16.1. Kairiuoju pelės klavišu paspauskite failą my_movie.MPG; 

16.2. Paspauskite Ctrl klaviatūroje; 

16.3. Laikydami nuspaudę Ctrl, kairiuoju pelės klavišu paspauskite failą 

extract.zip: 

16.4. Paleiskite klavišą Ctrl; 

16.5. Klaviatūroje paspauskite Alt;

81 Modulis 2 

16.6. Kol laikote nuspaudę Alt, paspauskite klaviatūros mygtuką PrintScreen; 

16.7. Paleiskite abu mygtukus; 

16.8. Dialogo lange pasirinkite Kopijuoti į iškarpinę (Copy to clipboard): 

16.9. Atverkite dokumentą answers.odt: 

16.9.1. Paspauskite ant lango mygtuko apatiniame darbalaukio skydelyje: 

16.10. Dokumento antrajame puslapyje po 16 klausimo teksto spustelėkite 

kairįjį pelės klavišą; 

16.11. Įvykdykite komandą Taisa−>Įdėti (Edit−Paste); 

16.12. Išsaugokite dokumente atliktus pakeitimus: 

16.12.1. Įrankių juostoje paspauskite mygtuką Išsaugoti (Save). 

17. Savo naudotojo paskyroje suraskite visus programos OpenOffice.org Writer 

dokumentus su plėtiniu .odt. Atsakymo vietoje įrašykite jų skaičių: 

17.1. Įvykdykite viršutinio skydelio meniu komandą Vietos−>Ieškoti failų 

(Places−>Search for Files); 

17.2. Ieškoti failų (Search for Files) dialogo lango laukelyje Varde yra (Name 

contains) įveskite failo plėtinį .odt; 

17.3. Paspauskite Rasti (Find); 

17.4. Įsiminkite rezultatų skaičių (rezultatas gali skirtis nuo pateikiamo 

paveikslėlyje):


17.5. Uždarykite langą, paspausdami Užverti (Close); 

17.6. Kairiuoju pelės klavišu paspauskite ant atitinkamo klausimo langelio; 

17.7. Įveskite rezultatą; 

17.8. išsaugokite atsakymų dokumente padarytus pakeitimus: 

17.8.1. Paspauskite įrankių juostos mygtuką Išsaugoti (Save): 

17.9. Uždarykite dokumentą: 

17.9.1. Paspauskite pavadinimo juostos mygtuką Užverti (Close); 

18. Aplanke 2.12_test sukurkite pavaizduotą paveikslėlyje aplankų struktūrą: 

18.1. Įvykdykite komandą Vietos−>Dokumentai (Places−>Documents);

83 Modulis 2 

18.2. Du kartus paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką 

2_computer_files; 

18.3. Du kart paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką 

2.11_screenshot; 

18.4. Du kart paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką collection; 

18.5. Aplanke paspauskite dešinį pelės klavišą; 

18.6. Atsiradusiame menių pasirinkite Sukurti aplanką (Create Folder): 

18.7. Iškart įveskite aplanko pavadinimą movies; 

18.8. Paspauskite Enter; 

18.9. Aplanko collection lange įvykdykite komandą Failas−>Sukurti aplanką 

(File−>Create Folder); 

18.10. Įveskite aplanko pavadinimą music; 

18.11. Paspauskite Enter; 

18.12. Dar kartelį paspauskite Enter; 

18.13. Aplanko lange paspauskite dešinįjį pelės klavišą; 

18.14. Atsidariusiame meniu pasirinkite Sukurti aplanką (Create Folder): 

18.15. Įveskite aplanko pavadinimą mp3; 

18.16. Paspauskite Enter. Neuždarykite aplanko music lango; 

19. Nukopijuokite failus flash.swf ir movie.mpg į aplanką movies: 

19.1. Atverkite aplanką 2.12_test: 

19.1.1. Paspauskite mygtuką 2.12_test lango navigacijos juostoje: 

19.2. Pasirinkite failus flash.swf ir movie.mpg: 

19.2.1. Spustelėkite kairįjį pelės klavišą dešiniajame apatiniame lango kampe; 

19.2.2. Laikydami nuspaudę, tempkite kol pažymėsite abu failus: 

19.2.3. Paleiskite pelės klavišą. 

19.3. Aplanko lange įvykdykite menių komandą Taisa−>Kopijuoti 

(Edit−>Copy); 

19.4. Atverkite aplanką collection, du kart spustelėdami ant jo; 

19.5. Paspauskite dešinį pelės klavišą ant aplanko movies; 

19.6. Atsidariusiame menių pasirinkite komandą Įdėti į aplanką (Paste Into 

Folder). 

20. Perkelti failą song.mp3 į aplanką mp3: 

20.1. Atverkite aplanką 2.12_test:


20.1.1. Paspauskite mygtuką 2.12_test lango navigacijos juostoje. 

20.2. Dešiniuoju pelės klavišu paspauskite failą song.mp3; 

20.3. Atsidariusiame menių pasirinkite komandą Iškirpti (Cut); 

20.4. Du kartus paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką collection; 

20.5. Du kartus paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką music; 

20.6. Du kartus paspausdami kairįjį pelės klavišą atverkite aplanką mp3; 

20.7. Aplanko lange įvykdykite komandą Taisa−>Įdėti (Edit−>Paste). 

21. Pervadinkite failą wrongname.odt į delivery.odt: 

21.1. Piktogramoje wrongname.odt paspauskite dešinį pelės klavišą; 

21.2. Atsidariusiame menių pasirinkite Pervadinti (Rename); 

21.3. Įveskite naują vardą delivery, nepakeisdami failo plėtinio: 

21.4. Paspauskite Enter. 

22. Ištrinkite aplanką folder_to_delete ir failą file_to_delete.xlsx; 

22.1. Dešiniu pelės klavišu paspauskite ant folder_to_delete; 

22.2. Atsidariusiame menių pasirinkite Perkelti į šiukšlinę (Move to Trash); 

22.3. Kairiu pelės klavišu paspauskite ant file_to_delete.xlsx; 

22.4. Paspauskite klaviatūros mygtuką Delete. 

23. Pakeiskite failo attribute.txt savybes. Padarykite jį, skirtą tik skaitymui: 

23.1. Dešiniu pelės klavišu paspauskite ant failo attribute.txt; 

23.2. Atsidariusiame menių pasirinkite Savybės (Properties); 

23.3. Savybės (Properties) dialogo lange atverkite Leidimai (Permissions) 

skirtuką; 

23.4. Menių skiltyje Prieiga (Access) pasirinkite Tik skaityti (Read‐ only): 

23.5. Uždarykite savybių langą, paspausdami mygtuką Užverti (Close). 

24. Atverkite dokumento answers.odt spausdinimo langą: 

24.1. Atverkite dokumentą answers.odt: 

24.1.1. Du kart spustelėkite kairįjį pelės klavišą ant failo answers.odt 

piktogramos. 

24.2. Dokumento lange įvykdykite komandą Failas−>Spausdinti (File−Print); 

24.3. Jei įmanoma, atspausdinkite dokumentą: 

24.3.1. Dialogo lange Spausdinti (Print) paspauskite Gerai (OK).

85 Modulis 2 

Šiame modulyje Jūs išmokote: 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisingai įjungti ir išjungti kompiuterį; 

Pakeisti darbo aplinkos nustatymus; 

Atpažinti įvairius failų tipus; 

Suprasti kompiuterio failų struktūrą; 

Spausdinti dokumentus; 

Pakeisti failų ir aplankų saugojimo vietą; 

Glaudinti failus; 

Naudotis pagalbos funkcijomis.


Priedas Nr. 1 

Teisingi užduoties 2.1 atsakymai. 

1, 3

Priedas Nr. 2 

ECDL reikalavimai Moduliui 2 – Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais: 

Naudotis pagrindinėmis operacinės sistemos galimybėmis, sugebėti atlikti 

pagrindinius kompiuterio nustatymus bei naudotis įdiegtomis pagalbos 

funkcijomis; 

Sugebėti efektyviai atlikti darbus kompiuterio darbalaukyje ir grafinėje 

naudotojo aplinkoje; 

Žinoti apie darbą su failais. Sugebėti susisteminti failus ir aplankus, kad būtų 

lengviau juos atpažinti ir surasti; 

Naudotis įrankiais, skirtais failų glaudinimui ir išskleidimui. Naudotis 

antivirusinėmis programomis; 

Pademonstruoti savo sugebėjimus darbe su teksto redagavimo ir spausdinimo 

įrankiais, esančiais operacinėje sistemoje. 

Tema įgūdžiai Nuoroda Užduotis Puslapis 

2.1 Operacinė 2.1.1 Pirmi žingsniai 2.1.1.1 Įjungti kompiuterį; saugiai prisijungti, 

5, 6 

sistema 

naudojantis prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. 

2.1.1.2 Paleisti kompiuterį iš naujo pagal atitinkamas 16 

taisykles. 

2.1.1.3 Išjungti nebeatsakančią programą. 74 

2.1.1.4 Išjungti kompiuterį pagal atitinkamas taisykles. 16 

2.1.1.5 Naudotis pagalbos funkcijomis. 74 

2.1.2 Konfigūracija 2.1.2.1 Peržiūrėti kompiuterio pagrindinę informaciją: 39 

operacinės sistemos pavadinimas ir versijos 

numeris, Įdiegta RAM (laisvosios kreipties 

atmintis). 

2.1.2.2 Pakeisti kompiuterio darbalaukio nustatymus: 18 

data ir laikas, garso nustatymai, darbalaukio 

vaizdo nustatymai 

(spalvų nustatymai, darbalaukio fonas, ekrano 

skiriamoji geba, ekrano užsklandos 

nustatymai). 

2.1.2.3 Nustatyti, pridėti klaviatūros kalbas. 25 

2.1.2.4 Įdiegti, pašalinti programinę įrangą. 35 

2.1.2.5 Naudojantis klaviatūra padaryti viso ir 74 

aktyvaus ekrano vaizdo nuotraukas. 

2.1.3 Darbas su 2.1.3.1 Pažinti pagrindines piktogramas: failų, 45 

piktogramomis 

aplankų, programų, spausdintuvų, diskų, 

šiukšlinės. 

2.1.3.2 Pažymėti ir perkelti piktogramas. 68, 67 

2.1.3.3 Sukurti, pašalinti darbalaukio piktogramas, 68 

sukurti šaukinius. 

2.1.3.4 Naudojantis piktogramomis atverti failus, 48 

aplankus, programas. 

2.1.4 Darbas su 2.1.4.1 Atpažinti skirtingas lango dalis: 

9 

langais 

Pavadinimo juosta, menių juosta, įrankių 

juosta, būsenos juosta, slinkties juosta. 

2.1.4.2 Sutraukti, išplėsti, atstatyti, pakeisti dydį, 33, 34 

uždaryti langą. 

2.1.4.3 Pereiti nuo vieno atviro lango prie kito. 33 

2.2 Failų valdymas 2.2.1 Pagrindinės 2.2.1.1 Suprasti kaip operacinėje sistemoje suskirstyti 45 

sąvokos 

diskai, aplankai, failai; jų hierarchija. 

2.2.1.2 Žinoti įrenginius, kuriuos naudoja operacinė 

sistema failų, aplankų saugojimui: 

Kietieji diskai, tinklo diskai, USB atmintinės, 

49



CD, DVD diskai. 

2.2.1.3 Žinoti matavimo vienetus: 

49 

KB, MB, GB. 

2.2.1.4 Suprasti reguliarių atsarginių kopijų darymo 50 

svarbą, jų išsaugojimą išorinėse laikmenose, 

tinkle. 

2.2.1.5 Suprasti duomenų saugojimo internete naudą: 48 

patogi prieiga, galimybė dalintis. 

2.2.2 Failai ir 2.2.2.1 Atverti langą, kad pamatyti aplanko vardą, 54 

aplankai 

dydį, vietą diske. 

2.2.2.2 Keisti diskų, aplankų išvaizdą ekrane. 51 

2.2.2.3 Naršyti po aplankus diske. 55 

2.2.2.4 Sukurti aplanką ir aplankus jame. 62 

2.2.3 Darbas su 2.2.3.1 Atpažinti failų tipus: tekstiniai failai, 11 

failais 

skaičiuoklių failai, 

Duomenų bazių failai, pristatymų failai, Įvairių 

dokumentų failai, paveikslėlių failai, garso, 

vaizdo failai, suglaudinti failai, laikini failai, 

vykdomieji failai. 

2.2.3.2 Atverti teksto redagavimo programą. Įvesti 15 

tekstą dokumente. Išsaugoti dokumentą diske. 

2.2.3.3 Pakeisti failo būseną: skirtas tik skaitymui, 55 

užrakintas, skirtas skaitymui ir rašymui. 

2.2.3.4 Rūšiuotis failus: pagal vardą, dydį, 52 

sukūrimo/redagavimo datą. 

2.2.3.5 Failų aplankų vardai: prasmingi vardai. 56 

2.2.3.6 Failų, aplankų pervadinimas. 56 

2.2.4 Kopijavimas, 2.2.4.1 Failų, aplankų pažymėjimas: pavieniai, 63 

perkėlimas 

grupėmis. 

2.2.4.2 Failų, aplankų kopijavimas. 64 

2.2.4.3 Failų, aplankų perkėlimas. 64 

2.2.5 Šalinimas, 2.2.5.1 Failų, aplankų šalinimas. 64 

atstatymas 

2.2.5.2 Failų, aplankų atstatymas iš šiukšlinės. 64 

2.2.5.3 Šiukšlinės išvalymas. 65 

2.2.6 Paieška 2.2.6.1 Paieškos įrankių naudojimas. 59 

2.2.6.2 Failų paieška pagal vardą, vardo dalį, turinį. 59 

2.2.6.3 Failų paieška pagal dydį, sukūrimo, 61 

redagavimo datas. 

2.2.6.4 Failų paieška pagal žymes: failo tipas, pirma 61 

pavadinimo raidė. 

2.2.6.5 Peržiūrėti nesenai naudotų failų sąrašą. 59 

2.3 Pagalbinės 2.3.1 Failų 

2.3.1.1 Suprasti kas tai yra glaudinimas. 69 

programėlės glaudinimas 

2.3.1.2 Suglaudinti failus aplanke, diske. 69 

2.3.1.3 Išskleisti suglaudintus failus. 70 

2.3.2 Antivirusinės 2.3.2.1 Suprasti kas tai yra virusas ir kaip jis gali 71 

programos 

papulti į kompiuterį. 

2.3.2.2 Naudotis antivirusine programine įranga. 72 

2.3.2.3 Suprasti, kodėl reikia reguliariai atnaujinti 72 

antivirusines programas. 

2.4 Spausdinimo 2.4.1 Spausdintuvo 2.4.1.1 Nustatyti pagrindinį spausdintuvą iš įdiegtų 43 

valdymas 

nustatymai 

sąrašo. 

2.4.1.2 Įdiegti naują spausdintuvą. 41 

2.4.2 Spausdinimas 2.4.2.1 Atspausdinti dokumentą naudojantis tekstų 43 

rengimo programa. 

2.4.2.2 Peržiūrėti aktyvius ir laukiančius eilėje 44 

spausdinimo darbus.

89 Modulis 2 


2.4.2.3 Pristabdyti, paleisti iš naujo, atšaukti 44 

spausdinimo darbą.

Kompiuterio naudojimas ir darbas su failais

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?